Jos gyvenimo istorija yra panaši į posakį, kaip išvirti varlę. Įšokusi į verdantį vandenį varlė iššoktų akimirksniu, tačiau plaukiodama vėsiame vandenyje, kuris pamažu kaitinamas, net nepastebi, kaip ateina galas.Darbui ji dedikavo visą save, todėl neatrodė keista, kad prieš savo vestuves pasiėmė vos dvi laisvas dienas, nes juk laukia klientai, darbai, pareigos. Kai nuo didžiulio streso patyrė persileidimą, suprato, kad kito varianto nebėra – ji privalo sustoti. Dabar ji sako, kad nuo sunkumų, nuo vidinio skausmo mes visi bėgame arba sąmoningai, arba nesąmoningai.Apie drąsą prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir praktikuoti sąmoningumą – su Justina Ignatavičiene.Ved. Viktorija Urbonaitė.

Muzikantas, rimtas knygų skaitytojas, šeimos vyras ir tėtis, studentų mylimas dėstytojas. Ir profesija jo tokia nekasdieniška – teologas. Nors jis tikras lietuvis, tačiau galėtų valandų valandomis pasakoti apie Šiaurės Amerikos indėnų tautas. Sako, kad indėnus pamėgo dar vaikystėje, žaisdamas ant smėlio krūvos.Apie aistringą troškimą pažinti save ir Dievą su doc. dr. Benu Ulevičium – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Jis svajojo tapti policininku, tačiau tam sutrukdė iš pažiūros menkas dalykas – akiniai. Nepaisant to, jis vis tiek dedikavo savo gyvenimą tarnybai. Jo gyvenime didžiausias klausimas yra, ne ką man gali duoti Tėvynė, o ką aš jai galiu duoti?Atviras ir drąsus pokalbis apie vidinio kario ir prasmės paieškas su Lietuvos šaulių sąjungos Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės G. Matulionio 103-ios kuopos vadu Ramūnu Šerpatausku – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Jos gyvenime nebuvo viską apverčiančio žaibo blyksnio, tačiau viskas pasikeitė, kai jos mažas sūnus dažniau žiūrėjo į kregždes ir muses, o ne į mamą ir niekaip nesuprasdavo žodžio „ne“. Apie drąsą į kasdienybę žvelgti atviromis akimis, mokytis žaisti gyvenimą su autistišku sūnumi, pastangas nepamiršti savęs ir leisti sau neigti, kai yra baisu.Ved. Viktorija Urbonaitė

Jos pozityvumo ir entuziazmo galėtų pavydėti ne vienas. Ji neskaičiuodama savo laiko imasi socialinių projektų ir prasmę randa ieškodama būdų, kaip padėti tik ką pagimdžiusioms moterims. Pati vaikystėje patyrusi skurdą, badą ir nepriežiūrą, šiandien ji sako, kad net sudėtingiausios patirtys gali būti tramplinu daryti gera. Atviras ir jautrus pokalbis apie gyvenimą transformuojančius posūkius su Nida Vildžiūnaite – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Iš pradžių ji troško tapti žurnaliste, tačiau gyvenimas pasisuko taip, kad ėmė studijuoti literatūrą. Gavusi paskyrimą į Juknaičius Šilutės rajone, ji buvo pasiryžusi ten ir išvykti, tačiau paskatinta vienos savo dėstytojos, nusprendė prašyti, kad šis sprendimas būtų pakeistas. Tai kainavo milžiniškas pastangas, bet rezultatas buvo puikus – ji liko studijuoti toliau ir tapo literatūros mokslininke. Šiandien profesorė Gitana Vanagaitė sako, literatūros mokslininkės kelias buvo geriausias jos sprendimas gyvenime.Apie gyvenimu patikrintą literatūrą ir literatūrą gyvenime – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Kai prisiekęs metalistas drąsiai nešiodavo diržą su gediminaičių stulpais, o paskui dar ir stodavo į gatvių kovas už lietuvybę ir laisvę, draugai jau tada galėjo įtarti, kad jo laukia labai įdomus gyvenimas. Šiandien pulkininkas leitenantas Linas Idzelis yra Lietuvos šaulių sąjungos vadas.Karo jis neromantizuoja ir sako, kad šaulių uniforma yra aiškus ženklas, jog esi pasiruošęs garbingai žūti kovoje ir savo asmeniniu pavyzdžiu padrąsinti kitus. Šis suvokimas vadą išmokė netoleruoti drungnumo, pasyvumo, neveiksnumo. Jis sako, kad tarp šaulių reikia visokių žmonių, kuo įvairesnių, skirtingų, tik svarbiausia, kad žmogus būtų patriotas.Apie kovos geną ir didelę širdį – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Niekur taip stipriai nelaukiame palaikančio, nuraminančio, empatiško žvilgsnio ir žodžio, kaip kreipdamiesi į medikus. Laidos pašnekovė sako, kad visada norėjo dirbti su vaikais. Prakalbinti mažuosius pacientus, kad jie turėtų drąsos, bendradarbiautų ir pasitikėtų, yra didelis menas. Tačiau dar daugiau kantrybės ir išminties reikalauja jos darbas gydant negalią turinčius vaikus.Atviras ir jautrus pokalbis su gydytoja vaikų odontologe Rūta Žaliūniene apie skausmą, švelnumą ir nesumeluotą troškimą padėti.Ved. Viktorija Urbonaitė

Jis net banke kas kartą pasirašinėja vis kitaip, tarsi stengdamasis išsilaisvinti iš pančių ir trokšdamas atrasti save iš naujo.Vienas sėkmingiausių lietuvių menininkų pasaulyje, Masačusetso technologijų instituto profesorius Gediminas Urbonas sako, kad atvykus gyventi į JAV labiausiai pribloškė puritoniškas vietinių gyvenimo būdas, pirmenybę teikiantis darbo našumui, o ne mėgavimuisi procesu. Pradžia buvo sudėtinga, nes teko ir miegoti darbe ant stalo, kad spėtų pasiruošti paskaitoms, ir perprasti akademinę anglų kalbą.Gediminas Urbonas, grįžęs vos keletui dienų į Lietuvą, atveria savo širdį „Pažinimų“ laidos klausytojams.Ved. Viktorija Urbonaitė

Gyvenimas nebūtinai yra zefyrinis ir teisingas, dažnai visi mes lošiame prastomis kortomis ir ieškome sprendimų klaidžiuose labirintuose. Sugebėjimas ne kaltinti, bet paprašyti pagalbos, atsiverti ir rasti būdą save sukurti iš naujo gali pareikalauti nepaprastos drąsos.Buvo metas, kai jis bijojo, kad jį muš. Buvo metas, kai nemėgo savęs dėl per didelio svorio. Buvo metas, kai tikėjosi, jog pasikeitus kūnui, suras ir meilę. Tačiau viskas apsivertė, kai pradėjo ieškoti pagalbos. Reperis, kuris prieš tūkstantinę minią be išankstinio pasiruošimo repavo Vilniaus 700 metų sukakties proga Katedros aikštėje surengtame koncerte, šiandien sako, kad su savimi susipažino psichologo kabinete.Atviras pokalbis apie vidines transformacijas ir švelnumą sau su reperiu Aleksandru Kovganko – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Jam būtų galima pavydėti ne tik įspūdingos karjeros, bet ir drąsos viską pradėti iš naujo. Jis dirbo karo korespondentu, vadovavo didiesiems spaudos leidiniams, naujienų portalams, kūrė televizijos laidas ir dokumentinius filmus, šiandien jis rašo knygas, straipsnius ir dirba Užimtumo tarnyboje. Sako, kad šiais laikais ne profesijos yra svarbiausia, o žmonių įgūdžiai.Negana to, iš didingų savo kelionių jis nuolat parsiveža ne magnetukus ant šaldytuvo, bet istorijas, kurios keičia širdį.Apie gyvenimo ragavimą pilnu šaukštu su Liudu Dapkumi – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Tokius žmones mes vadiname orkestrais, nes jie sugeba aprėpti ir savyje sutalpinti gerokai daugiau nei pulkas žmonių. Strateginių iniciatyvų centro vadovas, komunikacijos specialistas Alkas Paltarokas, nors ir studijavo skulptūrą, filosofiją, verslą, šiandien labiausiai atpažįstamas kaip komunikacijos žmogus, o dar labiau – kaip tas, kuris drąsina ne tik lietuvius, bet ir ukrainiečius ginti savo laisvę.Akis atveriantis ir gydantis pokalbis – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Ji planavo tapti chemijos mokslų daktare, tačiau šiandien jos gyvenime daugiau ne cheminių elementų, o istorijų apie Lietuvos laisvę. Savo darbais ir idėjomis ji suburia minias. Ji nežada lengvų kelių, tačiau įkvepia tikros drąsos. Apie karžygius ji stato filmus, bet labai galimas daiktas, kad vienądien apie ją pačią bus pasakojama ne tik Lietuvoj, bet ir pasaulyje.Atviras ir pilnas gyvenimo pokalbis su Agne Zalanskaite – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Tapusi socialinių mokslų daktare ji svajojo dėstyti studentams, tačiau vieną dieną supratusi, kad vietoj kūrybos ir pokyčio ji pamažu tampa biurokratinio aparato sraigteliu, viską paliko ir ėmėsi portretų fotografijos. Ne tik fotoaparato akis, bet ir jos pačios širdis atskleidžia žmonių baimes, sužeistumą, kompleksus, savivertės niuansus.Apie nepaprastą gebėjimą mylėti netobulus žmones su fotografe Žaneta Paunksne – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Kai kurių žmonių drąsa ir atkaklumas ištverti kito tamsą, gebėjimas išstovėti šalia, kai kiti pabėga, yra didelė dovana. Tokie žmonės savyje turi neįtikėtinas cisternas gerumo. Žengiant į Velykas norisi kalbėtis apie šviesos pergalę prieš tamsą, gyvenimo laimėjimą prieš mirtį.Šimtai sudėtingų ir dramatiškų istorijų nugula į jos delnus ir širdį. Daugybę metų ji neuždaro savo durų ir ne tik išklauso užribio žmonėmis vadinamus iš įkalinimo įstaigų išėjusius nuteistuosius, nuo priklausomybių sveikstančius, bet ir jiems padeda žengti į švarų, naują gyvenimo etapą. Kai kiti šalinasi, ji juos apkabina ir tiki, kad prisikėlimas vyksta čia ir dabar. Atviras ir jautrus pokalbis su Reda Sutkuviene – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Būna, kad gyvenimas suteikia antrą šansą, tarsi sakydamas, kad tu savo svajonę nustūmei, bet aš nepamiršau – imk, pabandyk. Taip nutiko ir šios dienos laidos viešniai. Nors ir svajojo tapti šokių trenere, vis dėlto įstojo mokytis energetikos inžinerijos, kol vieną dieną lyg žaibas iš giedro dangaus prieš akis pasirodė viską apvertęs skelbimas. Užaugusi šeimoje, kur mamai buvo diagnozuota šizofrenija, ji bijojo apie tai pasakyti net artimiausiems draugams. Tuo tarpu šokis ne tik pakeitė jos gyvenimą, bet ir išlaisvino kalbėti apie gyvenimą be stigmų. Dabar Rita pati dirba su negalią turinčiais žmonėmis ir moko juos šokti.Atviras pokalbis su organizacijos „Unikalus šokis“ vadove ir judesio trenere Rita Juškyte – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Jos gyvenimas yra lyg greitai besikeičiantis kino filmo siužetas. Nekasdienės patirtys, nuoširdus smalsumas vis naujiems dalykams, troškimas pažinti, patirti, pakeisti pasaulį nors žiupsnelį. Ji nesureikšmina, kad augo Atkuriamojo Seimo deputato šeimoje ar kad jos universiteto draugų kursas tarp žurnalistų vadinamas legendiniu. Jos tėvelių namuose visada buvo drąsiai kalbama apie laisvą Lietuvą, čia nuolat svečiavosi mokslininkai, menininkai, ypatingi žmonės.Ji prodiusavo garsius televizijos projektus, o baigusi vieną medicinos laidą, pasirinko toliau pasakoti istorijas apie gydytojus ir pacientus. Dešimtmetį save dedikavusi moterų onkologinių susirgimų temoms, šiandien ji brandina naujas svajones ir sako, kad gyvenime reikia sau leisti bandyti.Apie nesumeluotą aistrą gyventi su žurnaliste ir komunikacijos eksperte Ieva Kašauskaite-Petrauskiene – pokalbis laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Dabar vaikai vyksta į Disneilandą, o jis vasaras leido tarp milžiniškų Orvidų sodybos akmenų, seno tanko, danguje pakabinto katerio, fazanų, povų ir asiliuko. Anas vaikystės žaidimas jį išmokė, kaip svarbu išžaisti emocijas, neužsikonservuoti. Dabar laidos herojaus namuose visur pilna raudonų nosių, o keturi jo vaikai, paklausti, kuo dirba jų tėtis, iš karto pasakytų, jog klounu.Jaukus pokalbis apie gebėjimą nesusireikšminti ir lengvumą gyvenime su režisieriumi ir aktoriumi Žilvinu Beniušiu – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Dažniausiai su gydytojais susiduriame tik ištikus sveikatos problemoms, tačiau retai susimąstome, kas slepiasi už tų baltų chalatų, apie ką jie galvoja, dėl ko nerimauja, kas jiems patiems skauda.Apie gyvenimą, kuris verda ligoninės koridoriuose ir jauno gydytojo širdyje, kuris tuo metu, kai nedėvi balto chalato, būna didžėjumi, gerai atpažįstamu socialiniuose tinkluose, – jautrus ir atviras pokalbis su vaikų chirurgu Benediktu Jonuška.Ved. Viktorija Urbonaitė

Jis sako, kad turbūt tik senatvėje supras, kiek kelių jai atsivėrė vien tik todėl, kad gimė kaime, kad maža būdama neturėjo draugių ir vienumoje ryte rijo knygas, o atvažiavusi studijuoti į Vilnių nuėjo į garsųjį „Ratilio“ ansamblį. Laidos herojė – filologė, redaktorė Seime, žmogus, kuris per keliolika sekundžių iš jūsų tarmės gali tiksliai pasakyti, iš kokio krašto jūs esate.Apie didelį ir gražų gyvenimą jauno žmogaus akimis su Terese Pučinskaite-Barkauskiene, kuri fiziškai yra Vilniuje, bet jos širdis Skersabaliuose – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Šv. Valentino ir Pelenų trečiadienio dieną – kiek netikėtas svečias. Jis baigė prestižines teisės studijas, įsidarbino Mokesčių inspekcijoje ir planavo ramų, sėslų gyvenimą. Ne, jam iš dangaus nepasigirdo balsas, jis nesulaukė jokių dramatiškų ženklų, tačiau šiandien jis yra teologijos mokslų daktaras ir kunigas.Atviras ir gilus pokalbis apie žmones, jų santykius, apie meilę, mirtį ir pelenus su kunigu Moze Mitkevičiumi.Ved. Viktorija Urbonaitė

Dailininko Rolando Žigonio istorija pribloškia nuotykių ir spalvų amplitude: vaikystė, praleista gaisrinėje, po mokslų niekaip neapsisprendus, kuo nori tapti, – darbas lakstant paskui šiukšliavežius automobilius ir svajojant apie savo parodas, vėliau – savęs paieškos džiunglėse ir nepamatuota rizika viską mesti ir atsidėti vien tik kūrybai. Apie drąsiųjų kelių serijos vertą gyvenimą – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Nesvarbu, kiek mums metų, meilės reikia visiems. Mūsuose vis dar gajus bemeilystės užkratas ją privertė sustoti ir apsispręsti, ar vis dar nori tęsti dideles pastangas kainavusias akademines svajones. Didelis nuovargis, suprastėjusi sveikata ir suvokimas, kad jauni mokslininkai gali tyrinėti tik tai, ką reikia, o ne tai, apie ką svajoja, kas juos traukia, domina.Pokalbis apie literatūros kritikės ir rašytojos Virginijos Kulvinskaitės vidinį ir išorinį pasaulį, apie meilės paieškas ir troškimą veikti tai, kas arčiausiai širdies – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Daugelis nors kartą gyvenime esam pagalvoje, kad esam sukurti didesniems dalykams ir kaip norėtume nors truputį pakeisti pasaulį. Šios valandos herojė Aistė Bakanauskaitė prisipažins, kur ją nuvedė panašus troškimas ir kokią to kainą ji susimokėjo. Pakaitomis ji dirbo vaikų globos namuose, padėdavo asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų ir baigusiems reabilitacijos programas nuo priklausomybių.Aistė buvo įsitikinusi, kad jos jaunystė ir jėgos neturi ribų ir dugno. Apie dideles svajones ir per patirtis gimstančią išmintį – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Iš šono gali pasirodyti, kad jis visada buvo lydimas sėkmės ir be didelio vargo tapo labiausiai graibstomu ir dievinamu grimo meistru Lietuvoje. Kaip tik tuo metu, kai jam viskas klojosi tiesiog puikiai, vieną dieną jis susikrovė lagaminus ir išvyko išbandyti savo laimės į Dubajų.Atviras pokalbis su Aurimu Juodiškiu apie niekam nematomus vizažisto darbo užkulisius, ką iš tiesų reiškia grimuoti Holivudo žvaigždes ir apie draugystę su pačiu savimi.Ved. Viktorija Urbonaitė

Aistė sako, kad visada svajojo studijuoti menus, tačiau paraginta rinktis paklausesnę specialybę sutiko ir įstojo studijuoti ekonomikos. Ji mokėsi prestižiniuose Europos universitetuose ir buvo šventai įsitikinusi, kad vieną dieną ji taps profesore. Tačiau jos niekaip neapleido nuobodulio ir atmetimo jausmas, kad ir kiek pastangų ji dėjo, kol vieną dieną suprato, jog pribrendo rimtiems gyvenimo pokyčiams. Apie vidines ir išorines transformacijas iš ekonomistės į juvelyrę – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Gruodį nusinešė visuotinis lėkimas, dovanų pirkimas, renginiai ir vakarėliai. Liko tuščias sausis, kuris tarsi apnuogina klausimą – o kas toliau? Šios laidos svečias kino ir teatro aktorius, atlikėjas, „Sidabrinės gervės“ ir „Auksinio scenos kryžiaus“ laimėtojas, garsusis Vandalas – Marius Repšys, kuris noriai pasakoja apie savo bipolinio sutrikimo patirtis, dabar sako, kad kietas visada lūžta, tuo tarpu minkštas priglunda prie žemės ir atsitiesia. Apie nesurežisuojamus tamsos periodus ir begalinį troškimą gyventi – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė.

Šio interviu važiavau į labai jau nekasdienišką vietą – vienuolyną. Viktorija Voidogaitė – jauna moteris, kuri prisipažįsta, kad jos laimė yra nuobodi. Tačiau neapsigaukite: ji garsiai juokiasi, drąsiai į akis išsako savo nuomonę, visada stoja silpnesnių pusėn ir nebijo pasakyti, kad visiškai nenori turėti savo vaikų. Ją pažinsite iš juodo nuometo, kuris ženklina gatve skubančią vienuolę.Apie nesumeluotą santykį su savimi ir Dievu, apie pasirinkimus, kurie apverčia gyvenimą aukštyn kojomis, ir apie paprastos laimės skonį – jaukus pokalbis su vienuole Viktorija Voidogaite – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Šitame galvotrūkčiais lekiančiame pasaulyje iš paskutiniųjų stengiamės išlikti jauni, nemirtingi, vis kaktomuša atsitrenkiame į kūno grožio kultą, ir dažnas jaučiamės tarsi nepakankami.Tuo tarpu 89-erių Despina Midvikienė sako, kad senatvės bijoti nereikia. Išėjusi į pensiją kurį laiką prižiūrėjo anūkus, išleido žodyną, vėliau pradėjo filmuotis holivudiniuose filmuose ir netgi buvo viename kadre su Danieliu Craigu, vaidinančiu Džeimsą Bondą. Na, o dabar moteris mokosi užsienio kalbų, domisi verslo ir technologijų subtilybėmis ir renka žingsnius iki Aliaskos.Apie nesumeluotą smalsumą gyvenimui ir džiaugsmą pasitikti savo 90-metį – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Gyvenimo jis neromantizuoja. Sako, kad prasmės klausimas iškyla net ir imantis labiausiai įkvepiančių ir kilnių darbų. Kokių charakterio savybių reikia, kad jaunas žmogus dedikuotų save gyvenimo paraštėse esantiems ir kaip išgyventi, kai svyra rankos. Tiesus pokalbis su Ignu Stančiku apie 12 metų trukusį darbą su benamiais, kurie išmokė, ko gyvenime nedaryti, ir darbą su sutrikusio intelekto žmonėmis, išmokiusiais, kaip iš tiesų džiaugtis gyvenimu.Ved. Viktorija Urbonaitė

Kad taptų savo srities profesionalu, jis mokėsi 17 metų. Tokių kaip jis Lietuvoje yra vos 8 chirurgai.Apie prasmės paieškas ilgas valandas operuojant, apie kartais skaudžią realybę, o kartais – prilygstančią stebuklui, apie tai, kiek lieka asmeninio gyvenimo už operacinės durų – atviras ir tiesus pokalbis su veido ir žandikaulių chirurgu Daliumi Matkevičiumi.Ved. Viktorija Urbonaitė

Rimti investuotojai ją ir jos drauges vadino mergaitėmis su megztukais, nes toks verslas jiems buvo naujiena ir skambėjo nepatikimai. Šiandien jos ir draugių verslas rodomas kaip pavyzdys, sėkmingas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.Apie žongliravimą mamos ir verslo moters vaidmeninimis, apie didelių svajonių užkulisius, apie rimtus pavojus draugystėms ir ką reikia padaryti, kad į mezgimo verslą milijoną eurų investuotų verslo angelai, – pokalbis su Sandra Pangonyte.Ved. Viktorija Urbonaitė

Ją pažįsta ir vardu vadina daugybė gydytojų, ji nebijo užduoti klausimų profesoriams ir yra laukiama net ir operacinėse. Ir nors pati nedėvi balto chalato, gana neblogai žmonių kalba galėtų paaiškinti apie aneurizmą, protezavimo ar smegenų operacijas.Apie gyvenimo posūkius nuo susidomėjimo pilimis ir dvarais, pasinėrimo į knygų rašymą iki darbo komunikacijos specialiste vienoje didžiulėje ligoninėje su Dalia Smagurauskaite – atviras pokalbis laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Kai šiandien pasitinkame olimpiečius, paprastai klausiame jų apie pasiekimus, medalius, sėkmę, ateities planus ir net į galvą nešauna mintis, kad buvo metas, kai talentingiausius lietuvius sportininkus pasivydavo KGB draudimas neišvykti iš šalies, nes jų šeima pažymėta per daug laisvo mąstymo, ryšių su partizanais, laisvės troškimu.Ji buvo olimpinė mergaitė, nes gimė kaip tik tuo metu, kai jos tėtis Tokijo olimpinėse žaidynėse ruošėsi pirmajam startui. Jos tėveliai ir gausus giminės ratas užsiėmė irklavimu, tad vaikystėje ji buvo įsitikinusi, kad visi žmonės – irkluotojai.Apie irklais ir širdimi pasakojamą dramatišką šeimos ir Lietuvos istoriją – pokalbis su Rima Karaliene.Ved. Viktorija Urbonaitė

Šios laidos herojus nors ir mokėsi groti trombonu, vis dėlto gatvėje mes jį atpažįstame ne dėl šio instrumento. Per tuos 25 metus ant scenos mes jį matėme visokį: ir jauną, pašėlusį vaikiną suplėšytais marškinėliais ir lateksinėmis kelnėmis, ir susimąsčiusį, jautrų, brandų vyrą. Gerbėjams jis ne tik tas, kuris dainavo „Čiuožki, čiuožki“, bet ir Romeo, Kvazimodas, Žygimantas Augustas ar Tadas Blinda.Ryškus, charizmatiškas, apdovanotas talentais, publikos numylėtinis, Mantas Jankavičius šiandien yra ne tik keturių vaikų tėtis, bet ir brandus, jautrus ir gilus vyras.Pokalbis apie gyvenimo lūžius ir ką galima rasti už viso to triukšmo, vakarėlių ir linksmybių.Ved. Viktorija Urbonaitė

Lapkričio pradžia visada reiškia, kad į vieną susipins ir Visų šventųjų, ir mirusiųjų dienos, važiuosim prie kapų, degsim žvakutes ir vėjyje stovėsim apsikabinę dar gyvus saviškius. Mirtis romantiška gali būti tik iš tolo, bet kai ji išsiveda ką nors iš tavo artimo rato, tu staiga supranti, kad tavyje žioji tavo mylimo žmogaus ūgio skylė.Aktorius Šarūnas Banevičius mirties neromantizuoja, tačiau drąsiai ją perkelia ir į savo spektaklius. Sako, kad yra vienas tų retų aktorių, kuris be jokių prietarų gali ant scenos pagulėti net ir karste. Šarūnas vaikystėje dažniau dalyvavo laidotuvėse nei vestuvėse, mielai imdavosi išdėlioti kelią eglišakiais, o laiptinės vaikams sekdavo šiurpias numirėlių istorijas.Pokalbis apie visada šalia esančią mirtį, bet dar labiau apie gyvenimą.Ved. Viktorija Urbonaitė

Mokykloje jam nesisekė, jį išmetė iš 7 mokyklų, kol galop įdavė vadinamą „vilko bilietą“ ir palinkėjo sėkmės į niekur. Ir nors šiandien Marius Marcinkevičius yra garsus vaikų knygų autorius, jų tiesiog dievinamas, gausiai apdovanotas, jo knygos išverstos į daugybę kalbų, šį kartą Marius atskleidžia save ir kitame amplua.Greta sėkmingos rašytojo karjeros Marius dar yra ir gydytojas, turintis savo akupunktūros kliniką. Tad apie medicinos ir vaikų literatūros sąlyčio taškus, spalvingą ir įdomų gyvenimą drąsiems – pokalbyje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Svajojusi pamatyti savo mylimą muzikos grupę, ji staiga nusprendė rizikuoti ir vienui viena keliauti į jų koncertą tolimame Singapūre. Kad ir kokios džiugios akimirkos jos laukė, vis dėlto vos tik grįžusi viduje jau aiškiai jautė, kad gydytojai jai pasakys apie krūties vėžio diagnozę.Apie jaunos moters kovą su savo asmeniniais drakonais, troškimą atleisti sau ir sukurti save iš naujo bei apie nenugalimą humoro jausmą net ir krizės akivaizdoje – pokalbyje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Svajones parašyti knygą ji nuvydavo, tikėdama, kad yra svarbesnių dalykų, galų gale – gal dar kada nors suspės. Tačiau staiga susirgusi meningitu, gulėdama ligoninėje ir suvokdama, kad du jos maži vaikai gali likti našlaičiais, savo mamai pasakė, kad dabar tai jau tikrai rašys tą knygą. Vis dėlto pirmiausia ji parašė atsisveikinimo laiškus vaikams.Pokalbis apie galimybes ir gyvenimo šansus su populiarių kulinarinių knygų autore, tinklaraščio „Sezoninė virtuvė“ kūrėja Renata Ničajiene.Ved. Viktorija Urbonaitė

Išgirdę šios laidos herojaus pavardę žmonės iš karto paklausia apie jo giminystės ryšius su garsiuoju kompozitorium ir dailininku Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu. Ir jie neapsirinka, nes Jonas Čiurlionis yra ano Čiurlionio brolio Jono anūkas. Apie savo garsųjį giminaitį jis kalba nenoriai ir sako, kad pirmiausia šis buvo žavus savo paprastumu, – jam nereikėjo snobiško prestižo ir tuštybių. Visai kaip ir laidos herojui – filosofui Jonui Čiurlioniui.Tačiau net jei ir Jonas santūriai nutyli, pakalbėsime ir apie gyvenimą, ir apie jo muziką, kurią jis su grupe „The Skys“ groja nuo Los Andželo ar Japonijos iki Vudstoko, jo paties vardas yra įrašytas garsiajame Akademijos šlovės muziejuje, o tarptautinių garsių apdovanojimų net nebeskaičiuoja. Tuo tarpu Lietuvoje grupė ne tik mažai žinoma, bet ir groja itin retai.Ved. Viktorija Urbonaitė

Užlieknės kaime tarp ariamų ir sėjamų laukų gyvena tapytoja Simona Merijauskaitė. Jos tapybos studijos grindys nutaškytos dažais, o didžiuliai paveikslai alsuoja galinga jūra. Gimus dukrai griuvo visos svajonės ir iliuzijos apie ramią motinystę – Simona sako, kad vaiko gimimas atvėrė jos tikrąjį atvirumą.Pokalbis apie menininkę, karjeros galimybes sostinėje iškeitusią į gyvenimą kaime, patyrusią santykių griūtį, o šiandien laimę radusią savyje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Turbūt jau nebeįsivaizduojame pasaulio be nuomonės formuotojų balso, be patarimų, kur pirkti geriausią šampūną, kuriame restorane sielą atiduosime už tobulą kepsnį ar kuriam bankui patikėsime savo ateitį. Vadinamieji influenceriai dar taip neseniai kėlė tik šypsenas, o dabar uždirba lyg didžiausios roko žvaigždės.Pokalbis apie pasirinkimą tapti įžymiu, apie labai realias vertybines ir emocines krizes bei svaigios sėkmės paslaptis su agnetūros Influenceriai.lt įkūrėja Laura Aleksandraviče.Ved. Viktorija Urbonaitė

Keturių vaikų mama sako, kad motinystė, šalia viso neaprėpiamo naujos gyvybės stebuklo, kartu atsiveda ir sukrėtimą, jog tavęs kasdien lieka vis mažiau. Chroniškas nuovargis, dvidešimt keturių valandų pamaina be išeiginių ir nesibaigiantis visuomenės prietarų bei patarimų srautas kartais tampa nepakeliama ir dar per dažnai ignoruojama mamų našta.Apie nepagražintą motinystės realybę ir gyvenimo grožį net sunkumuose su rašytoja ir dula Vitalija Maksvyte – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Kiek kartų gyvenime esame radę pasagą ir kūrę nebūtas teorijas į viršų ar į apačią ją reikia pakabinti, kad pritrauktume sėkmę. Ketvirtos kartos kalvis Martynas Stankus sako, kad laimės paslaptis yra visai kitur, nes būti savo laimės kalviu reiškia ir sunkiu kūju mojuoti, ir prie tūkstančio laipsnių kaitros prakaituoti, ir suodžiais susitepti. Net ir ta prietema kalvėje yra neatsiejamas dalykas, nes kitaip nematysi metalo grūdinimo spalvų.Dabar Martynas su bičiuliais Daubarių slėnyje kartą metuose atlieka unikalius geležies rūdos išgavimo eksperimentus ir svajoja, kad kai jiems pavyks, jis nukals kalaviją – tokį pat, kokį turėjo protėviai prieš tūkstantį metų. Jis sako, kad geležies lydymas užburia lyg magija – visi aplink lieka susižavėję ir išsižioję.Apie meilę šiandien tokiai egzotiškai kalvystei, gyvenimui ir šeimai – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Mokytojas Arūnas Raudonius sako norintis patirti tikrą gyvenimą. Užaugino keturis vaikus, kūrė savo verslą, vėliau dirbo senelių globos namuose. Dabar gyvena vienkiemyje, kurį sunkiai randa navigacinės sistemos, bet nesunkiai – žmonės, ieškantys patarimo, kaip išsaugoti šeimą ir tarpusavio santykį. Pokalbiui pakrypus apie meilę, Arūnas be užuolankų prisipažįsta, kad jo ir žmonos Linos žodyne nėra tokio žodžio kaip skyrybos.Apie gyvenimą, dosnų patirčių, ir jo išmintį su mokytoju ir vedusiu diakonu Arūnu Raudoniu – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Yra žmonių, kurie supantį pasaulį patiria kiek kitaip nei visi kiti. Galbūt negali išlaikyti dėmesio, jų mintys šokinėja, sunku susitelkti į detales, klausytis, ką kalba kiti, galbūt juos apima staigus impulsyvumas, visiškai negalvojant apie pasekmes, o gal užvaldo hiperaktyvumas - nepaaiškinamas noras nuolat judėti, negalėjimas atlikti vienos užduoties. Tokius žmones lengva ranka pavadiname išsiblaškiusiais, o gal net tinginiais, kurie save pateisina. Vis dėlto tokia puokštė savybių gali reikšti ir ADHD sindromą.Garsiai kalbėti apie savo vidinius demonus išdrįstame ne visi. Tuo tarpu Žemyna Treiderė ne tik be užuolankų, bet ir be romantizavimo pasakoja apie savo realybę, kai ji būdama suaugusi moteris ir jau trijų vaikų mama netikėtai išgirdo savo pačios diagnozę – ADHD. Tad apie gyvenimą su šiuo sindromu ir kasdienybę iš vidaus – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Žvelgdami į sėkmingus žmones mes retai susimąstome, kad kartais jie pakeičia net kelias specialybes, kol pasiekia to, kas juos daro iš tiesų laimingus. Jeigu seniau pagarbos buvo verti tik tie, kurie viename darbe išdirbdavo trisdešimt metų, tai dabar mes esame pakankamai laisvi ir drąsūs keisti profesijas ir rizikuoti.Tad šios laidos herojė ir Desertų klubo įkūrėja Asta Petrus vieną dieną dirbo rinkodaros skyriuose bei užėmė aukštas vadovaujančias pareigas, o kitą – ėmėsi savo pačios verslo ir taip atidarė kepyklą. Skonis jai yra karalius, kuris turi būti gražus.Apie saldžią svajonę ir kartais rūgštesnius nematomus tos svajonės užkulisius atvirai su Desertų klubo įkūrėja Asta Petrus – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Mūsų raštas, parašas, balso tonas, mikro mimikos ir kiti smulkūs dalykai gali apie mus pasakyti neįtikėtai daug. Ar galima save transformuoti ir išmokti kitaip rašyti, kitaip kalbėti, kitaip reaguoti? Ar tokie pakyčiai gali iš esmės pakeisti mūsų gyvenimą? Pokalbis apie praktinę profailingo metodiką, paremtą verbaline ir neverbaline žmogaus elgsena su šios retos profesijos atstovu Rolandu Bilinsku – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Dailininkė ir knygų iliustratorė Ieva Babilaitė sako, kad kadaise įveiktas vėžys turėjo nuostabią įtaką jos kūrybai. Liga išmokė nebesistengti įtikti ir patikti. Suvokimas, kad nebekontroliuoja situacijos, jai tapo esminiu gyvenimo lūžiu ir dovana. Apie kūrybą, begalinį troškimą gyventi ir sandorį su Dievu – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Nesėkmė Lietuvoje dar visai neseniai buvo stigmatizuojama, tarytum tai būtų kažkas blogo, nes viešai kalbėti galima tik apie sėkmę. Istorijų renginių apie nesėkmes „Fail Nights“ organizatorė Simona Laiconaitė sako, kad jei nedarome klaidų, vadinasi, nekuriame nieko naujo. Bet jeigu klaidos yra natūrali kiekvieno progreso dalis, kodėl mes vis dar taip bijome klysti?Apie savas ir svetimas nesėkmes, kurios praėjus laikui tampa beveik anekdotais – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Vaikų ir jaunimo numylėtoji rašytoja Kotryna Zylė sako, kad viso jos pačios gyvenimo ir kūrybos ašis yra meilė ir mirtis. Ryškiausia akistata su mirtimi ją ištiko ne laidotuvėse, o gimus dukrai. Tą akimirką Kotryna aiškiai išgyveno savo trapumą ir mirtingumą.Apie knygose užrašytą gyvenimą, pogimdyvinę melancholiją ir meilę – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Viena jų mokinė sako: „Aš nelabai tikiu Dievu, bet jei tikėčiau, tai sakyčiau, kad kiokušin karate treneris Gintaras Kazilionis ir jo žmona Laura yra jo pasiuntiniai žemėje įgalinti neįgalius žmones gyventi. Kažkokiu mistiniu būdu jie randa kelią į tų žmonių širdis ir protus.“Karate į jų gyvenimą atnešė ne tik sveiką gyvenseną, bet ir vienas kitą. Šiandien jau vyro ir žmonos tandemas ant dalinasi troškimu daryti pokytį. Jų treniruojami nematantys, negirdintys, fizinę ar intelektinę negalią turintys žmonės liudija, kad niekas nemoka taip įkvėpti drąsos ir pasitikėjimo kaip Gintaras ir Laura Kazilioniai.Apie radikalius gyvenimo posūkius, romantišką meilę ir karate treniruotes su pažeidžiamomis socialinėmis grupėmis – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Privati bankininkė, juoko jogos instruktorė Jurgita Kalnutė teigia, kad mūsų smegenys nesupranta, ar juokiamės iš tikrųjų, ar dirbtinai, todėl ji moko žmones nesiliauti juoktis ir taip sau padėti. Bet jei jūs galvojate, kad Jurgita yra tik šiaip linksmų plaučių moteris, tai turiu užbėgti už akių ir pasakyti, kad jos optimizmas gimsta iš tikrai ne vėjavaikiškos kasdienybės – Jurgita yra autistiško vaiko mama.Autizmas dažnai vadinami nematoma negalia. Tačiau autistišką vaiką auginanti Jurgita Kalnutė sako, kad metas klausimą „Už ką čia man taip?" keisti į „O kodėl gi nepabandžius?“Į pasaulį Jurgita žiūri pozityviai ir šviesiai, tačiau nebijo kalbėti ir apie nepagražintą realybę. Ašaras jai išspaudžia ne sunkumai, bet netikėtas žmonių gerumas. Apie asmenines kovas ir laimėjimus – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Pripažintas džiazo muzikantas, pedagogas ir kompozitorius juokiasi, kad kartais ir jam norisi viską mesti ir išvažiuoti gyventi į sodybą, auginti morkas, burokėlius, įrengti basų kojų taką ir su žmona ir vaikais mėgautis ramybe. Jo muzika neretai kyla iš buities, iš kasdienybės. Gimus vaikui buvo apimtas neišmatuojamo džiaugsmo, sėdėjo mažutėj Karoliniškių buto virtuvėlėj ir rašė muziką. Apie (ne)romantišką džiazmeno gyvenimą, kurio nemato kameros ir scenos prožektoriai – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Stebėdami gatvės šokių pasirodymus turbūt net nepagalvojame, kad dešimtimis apdovanojimų tituluotas šokėjas ir choreografas Laurynas Žakevičius yra diplomuotas socialinis pedagogas bei patyčių prevencijos programos instruktorius. Negana to, jis į šokio sūkurį įsuka ir paauglius, ir senjorus. Pirmą kartą paauglystėje pamatęs televizoriuje breiko šokėjus buvo taip pakerėtas, kad šokis tapo ne tik jo gyvenimo dalimi, bet ir galimybe kalbėti apie svarbius, kartais visai nemadingus dalykus. Apie auginančias patirtis pokalbis – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Juos išvežė vaiskų birželį daugiau nei už 10-ies tūkstančių kilometrų. Jie buvo jauni, gražūs, svajojo apie ateitį. Tą vasarą viskas apsivertė aukštyn kojomis, juos išplėšė iš namų, iš kasdienybės ir nužmoginę, apiplėšę, išsityčioję gyvuliniais vagonais išvežė į Sibirą. Trijų tremtinių devyniasdešimtmečių Vitalio, Janinos ir Jadvygos istorijos tarsi atvirukai iš praeities – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Justinas Visickas daugeliui pažįstamas kaip komikas, vakarais nuo scenos juokinantis žmones. Dar Justinas yra buvęs seminaristas, šiandien – šeimos vyras, dieną dirbantis tikybos mokytoju. Ir jei iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad su Justinu galima tik juokauti, jis sugriauna tą iliuziją atvirai prabildamas ir apie asmeninę neivaisingumo patirtį.Ved. Viktorija Urbonaitė

Socialiniuose tinkluose drąsiai ir noriai dalinamės ne tik asmenine informacija be filtrų, bet ir esame pirmoji karta, kurianti savo vaikų internetinį archyvą. Vis dažniau girdime, kad viešai prieinamos tėvų įkeltos vaikystės nuotraukos tarp paauglių tampa priežastimi patyčioms, kad užfiksuotos mielos akimirkos su vaikais lengvai gali patekti į piktavalių rankas.Guoda Sakalauskienė sako, kad teiginys „mano vaikai, ką noriu, tą ir darau“ yra rizikingas ir pats metas pagalvoti ne tik apie savo, bet ir vaikų saugumą ir privatumą. Pati būdama mama ir dirbdama su asmeniniais prekių ženklais, Guoda kviečia į sąmoningesnį internetinės erdvės naudojimą. Tad apie reputaciją, atsakomybę ir netolimą ateitį – pokalbyje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Kalbėdami apie spintų tvarkymąsi dažniausiai juokiamės patys iš savęs, nes tai ir sekina, ir nuobodu, ir atrandame daiktų, apie kuriuos seniai esam pamiršę, kol galiausiai jaučiamės beveik didvyriais, kai tose spintose atsiranda vietos. Tačiau yra ir kita priežastis prisiliesti prie tų daiktų – tai artimo žmogaus netektis.Ūla Petkevičiūtė ne tik organizuoja kitų žmonių namus, bet ir atlieka „mirties valymą“. Ji atvirai dalijasi šia ne itin patogia patirtimi, tikėdamasi, kad kažkam tai bus pagalba tvarkant namus po artimojo mirties, o gal įkvėps ir pačius po savęs palikti tik tai, kas kelia gerus atsiminimus, o ne kalną abejotinos reikšmės „turto” sutvarkyti kitiems. Apie tvarką namuose ir širdyse – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Nesvarbu, ar lankotės teatre dažnai, ar rečiau, vis tiek jis turi kažkokią sunkiai apčiuopiamą ir nelabai žodžiais įvardijamą trauką ir magiją. Žodžiai, pauzės, judesiai ten įgauna gilesnę prasmę, ir tu niekaip nesupranti, kodėl paprasti dalykai gali taip stipriai paliesti širdį.Ada Paukštytė gimė dviejų aktorių šeimoje, buvo pagrandukė. Užaugo teatro užkulisiuose, gal todėl teatras ir visas kultūrinis pasaulis teka jos venomis. Netikėta tėčio Vytauto Paukštės mirtis, sako, atėmė iš jos neperšaunamą skydą ir galingiausius šarvus.Atviras ir jaukus pokalbis su Ada Paukštyte – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Jis dirbo braižybos mokytoju, statybų vadovu, studijavo informatiką ir architektūrą, o šiandien rašo absurdo istorijų knygas, kurias skaitydami žmonės kikena jau nuo pirmų puslapių. Keturis kartus kraustėsi iš Lietuvos ir vis į ją sugrįždavo, o dabar sako, kad kitąmet planuoja jau finalinę imigraciją atgalios į Lietuvą. Pokalbis su Vytautu Bajoru apie gyvenimą per humoro prizmę – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Svajojęs tapti mokytoju, didelei aplinkinių nuostabai savo gyvenimą pasuko netikėta vienuolystės ir kunigystės kryptimi. Pokalbis su jaunu vienuoliu dominikonu kunigu Jokūbu Marija Goštautu apie radikalius gyvenimo pasirinkimus, romantiką, krizes ir vienuolio kasdienybę moderniame pasaulyje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Ji sako, kad skyrybas patyrusieji yra ne tik nubrozdinti žmonės, bet ir gerokai atviresnėmis širdimis. Prieš daug metų pati išgyvenusi skyrybų dramą, dabar šalia savo pagrindinio darbo ji yra ir terapinių palydėjimo grupių moderatorė, lydinti skyrybų paliestus žmones. Šiltas ir šviesus pokalbis su komunikacijos specialiste ir sielovadininke Agne Žemaityte.Ved. Viktorija Urbonaitė

Fotografo ir video turinio kūrėjo Giedriaus Matulaičio gyvenimas aukštyn kojomis apsivertė, kai prieš metus staiga mirė jo buvusi žmona. Tą dieną jis liko vienas su dviem sūnumis, turinčiais autizmą. Giedriaus balse jūs neišgirsite pykčio, nusivylimo, savęs gailėjimo. Atviras pokalbis apie tai, kaip jis visomis jėgomis kabinasi į gyvenimą, kuria verslą ir augina vaikus.Ved. Viktorija Urbonaitė

Asta Lipštaitė visada norėjo būti žurnaliste, rašymas buvo jos aistra. Tačiau net tada, kai sekėsi, kai tapo populiarių žurnalų vyriausia redaktore, vis tiek širdyje troško kažko daugiau. Jos būsimasis vyras stebėjosi, kokiu raketų kuru ji varoma. Asta žino ir skyrybų, ir didelės naujos meilės, ir pogimdyvinės depresijos, ir drąsių pokyčių skonį. Apie nepajudinamą viltį net skausmingiausių situacijų metu – pokalbyje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Aušra Mockuvienė sako, kad depresija – labai sunki būsena, kuri atima iš žmonių ne tik gyvenimo džiaugsmą, bet neretai ir jų gyvybes, įviliodama į menkavertiškumo ir kaltės spąstus, įtikindama, kad gyventi neverta. Kartu su psichologų komanda Aušra įkūrė depresijos įveikimo centrą. Apie viso gyvenimo misiją padėti žmonėms – pokalbis laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Dizaineris Eimutis Mikaila sako, kad epilepsija sergantys žmonės neretai jaučiasi lyg ateiviai iš kitos planetos, nes ne tik liga, jos reiškiniai, bet ir vaistai, nuovargis, įvairūs dirgikliai pasaulį verčia matyti kitomis akimis. Atviras pokalbis su žmogumi, kuris su epilepsija gyvena nuo vaikystės.Ved. Viktorija Urbonaitė

Teisininkės diplomas ir prestižinis darbas advokatų kontoroje jos neapsaugojo nuo toksiškų romantinių santykių, pavirtusių ne tik emociniu, bet ir fiziniu smurtu ir persekiojimu. Šiandien tvirta ir laiminga moteris sako puikiai žinanti, ką reiškia po kiekvieno sumušimo mėlynes pateisinti atsitrenkimu į spintelę ar nukritimu nuo laiptų.Apie drąsą pasipriešinti, gebėjimą atsitiesti po smurto ir savęs išsipildymo paieškas, nepaisant sudėtingų aplinkybių – atviras pokalbis su Kristina Sangavičiūte.Ved. Viktorija Urbonaitė

Kai jam buvo 12 metų, mirė jo tėtis, turėjęs priklausomybę alkoholiui. Kad jo tėtis nusižudė sužinojo visai neseniai, būdamas jau suaugusiu vyru. Po šios mirties jis jautėsi apie gyvenimą žinantis truputį daugiau nei bendraamžiai, jautėsi kitokiu, nelabai pritampančiu. Šiandien sako, kad mirtis nėra nei gera, nei bloga – ji tiesiog natūrali gyvenimo dalis. Atviras pokalbis su Zigmu Pakštaičiu.Ved. Viktorija Urbonaitė

Iš šono gali atrodyti, kad ji gelbsti pasaulį. Dauguma lyderių norėtų jos savo komunikacijos komandoje. Tačiau uždariusi atsakomybių duris NATO būstinėje, Prezidentūroje ir Užsienio reikalų ministerijoje, patyrusi perdegimą, depresiją ir skyrybas, dabar ji moko viešojo kalbėjimo visus norinčius. Pokalbis apie brangias gyvenimo pamokas su Neringa Bliūdžiūte.Ved. Viktorija Urbonaitė

Jau 8–oje klasėje jis buvo tikras, kad bus aktoriumi, deja, bet įstoti jam buvo pašėlusiai sudėtinga. Disleksija vertė jį pjeses skaityti taip, tarsi jis būtų pradinukas. Dabar visus tekstus jis išmoksta atmintinai. Apie nematomą aktoriaus darbo pusę laidoje su aktorium Baliu Ivanausku.Ved. Viktorija Urbonaitė

Nors jį daugelis skaitančių žmonių dažnai sutinka už knygyno „Eureka” prekystalio, vieną dieną jis nusprendė, kad nebeturi, ką įdomaus padovanoti žmonai, todėl paėmė savo tėčio palikimą ir įkūrė nišinių knygų leidyklą „Rara”. Pokalbis su Benu Arvydu Grigu.Ved. Viktorija Urbonaitė

Filmo vertas gyvenimas nuo pėsčiomis įveikto Meksikos ir Amerikos pasienio, ginkluoto lietuvių jūreivių gelbėjimo Konge iki darbo Lietuvos ambasadoje ir pirmųjų puslapių spaudoje. Pokalbis su Lietuvos ambasados Amerikoje pirmuoju sekretoriumi Marijum Petrušoniu – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Baigusi vidurinę mokyklą ji svajojo tapti tiriamosios žurnalistikos atstove, keliauti po karštus taškus ir ieškoti painių atsakymų. Tačiau per neapdairią klaidą neįstojo. Išvykusi į Vokietiją ketino ne tik daug sužinoti, bet ir užsidirbti, tačiau netikėtai buvo apvogta. Šiandien ji yra kepyklėlės savininkė, įstojo į Šaulių sąjungą, mokosi filosofijos ir porceliano meno. Apie nuotykių kupiną gyvenimą su Roberta Rutkauskiene – pokalbyje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Marso simuliacijų laboratorijoje ji praleido dvi savaites. Dabar ji ketina dirbti su tikrais astronautais, ne tik su kosmoso analogais. Dar ji nori tyrinėti poliarinėje stotyje dirbančių žmonių emocijas ir patirtis. Ji sako, kad nereikia į viską žiūrėti pernelyg rimtai, nes mokslas yra smagus dalykas. Pokalbis su socialinių mokslų daktare Inga Popovaite.Ved. Viktorija Urbonaitė

Sulaukusi 24-erių į dienoraštį ji parašė, kad gyvenime daugiau neįvyks nieko įdomaus. Vis dėlto, sulaukusi 42-jų ji juokiasi, kad gavo Diuma romano herojės vertą gyvenimą, kuriame apstu jausmų, patirčių, nuokalnių ir aukštumų. Apie meilę ir kūrybą su rašytoja Aneta Anra.Ved. Viktorija Urbonaitė

Jeigu mes suklūstame, kai kas nors pasako, kad ji yra teologė ir liuteronų vyskupo žmona, tai jai pačiai šitai yra kasdienybė ir gyvenimas. Šviesus ir atviras pokalbis su Vilma Sabutiene.Ved. Viktorija Urbonaitė

Teisę dažnas įsivaizduojame kaip mokslą, kur viską reikia iškalti atmintinai. Tačiau spintoje pakabinusi Konstitucinio teismo teisėjos mantiją profesorė Daiva Petrylaitė juokiasi, kad teisė yra visai ne apie tai. Tad apie protą, širdį ir gyvenimą už teismo salės – pokalbyje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Pietaudama restorane ji gali užsidėti tiarą ant galvos ir susilaukti smalsių žvilgsnių, eilinį trečiadienį nukaukšėti gatve dėvėdama didelį ryškiaspalvį tiulio sijoną, vieną dieną pristatyti mados kolekciją arba sau pačiai netikėtai parašyti žodžius dainai. Pokalbis su mados ir meno kūrėja Kamile Bukauskaite.Ved. Viktorija Urbonaitė

Jeigu jūs Kalėdų rytą įsijungėte televizijos transliaciją iš Vatikano, tai tikrai girdėjote jos balsą. Ir šiemet, ir pernai, ir užpernai… Tad kas gi ta paslaptinga visiems pažįstamo balso savininkė, kurią kartais žmonės įsivaizduoja vienuole, nors ji yra penkių vaikų mama, daug juokiasi ir drovumą mielai iškeičia į nuotykius?Nuotaikingas, pilnas neįtikėtinų radijo užkulisių pokalbis su ilgamete „Mažosios studijos“ redaktore Rūta Tumėnaite.Ved. Viktorija Urbonaitė

Jaunystėje Natalija Apanavičienė dirbo kruiziniuose laivuose, vėliau garsiajame Londono Nothing Hille, svajojo keliauti ir pažinti pasaulį. Šiandien Natalija sako, kad tikroji jos kelionė prasidėjo namuose, kai jos sūnui buvo diagnozuotas autizmas ir diabetas. Apie perkeičiančias vidines patirtis.Ved. Viktorija Urbonaitė

Dizaino strategas, Tarptautinės dizaino tarybos generalinis sekretorius, Vilniaus dailės akademijos docentas Jonas Liugaila sako, kad tapęs tėčiu nuolat svarsto, kas yra svarbiau: ar likti niekam nežinomu, bet geriausiu tėčiu, ar dirbti visuomenės labui ir drąsiai nerti į karjeros vandenis. Apie dvi nepaprastas jo močiutes, ilgus mėnesius kemperiu po Maroką, apie meilę ir brandžią tėvystę – pokalbyje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Austėja Blaževičiūtė planavo tapti diplomate, tačiau tapo pirmąja lietuve Google biure ir Google veidu Lietuvoje. Per 15 metų šiame biure pasikeitė 15 vadovų, save ji išbandė 7 pozicijose, gyveno 3 skirtingose šalyse, o neseniai grįžo gyventi į Vilnių. Šiandien Austėja yra komandų ugdymo konsultantė, fasilitatorė, koučerė, Geštalto psichoterapijos studentė, pripažįstanti, kad Google buvo jos didžioji profesinė ir asmenybės augimo mokykla. Apie nepaprastas patirtis tarp pasaulio geriausiųjų – pokalbyje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Aplinistas Saulius Damulevičius yra tas pirmasis lietuvis, kuris sėkmingai užkopė į K2 – antrą aukščiausią kalną Žemėje, kurio viršūnė yra 8611 m aukštyje. Ir kaip tik ten Saulius iškėlė mūsų trispalvę, Vytį, Ukrainos ir Lietuvos šaulių sąjungos vėliavas.Kopimo ir ne mažiau pavojingo nusileidimo Saulius neromantizuoja: ir baisu buvo, ir košmarus, kad žūsta sapnavo, ir prieš pat viršūnę ranką susižeidė. Kokios mintys lindo į galvą ir kokią vidinę kelionę patyrė kalnuose – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Keturi Vytauto Mockaus vaikai užaugo tarp spaudos mašinų, o jo spaustuvė tuo metu spausdino moderniausias ir gražiausias knygas šalyje. Šiandien Vytautas yra nemokumo administratorius, šaltą žodį „bankrotas“ sušildantis žmogiška šypsena. Atviras pokalbis apie filmo vertą gyvenimą ir padrąsinimą, kad net bankrotas gali kažko išmokyti.Ved. Viktorija Urbonaitė

Kol technologijos vienus gąsdina, kiti į jas žiūri pragmatiškai ir nebijo eksperimentuoti. Andrius Milinavičius ne tik vienas pirmųjų išdrįso po oda implantuotis mikroschemą, bet ir sukūrė verslą, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau „vienaragių“. Apie ateities vizijas, technologijų grožį, prasmę ir už jų stovinčius žmones – pokalbyje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Kai Noros Išganaitienės tėtis susirgo psichoze, realybė susimaišė su sapnu. Nora sako, kad staiga jiedu apsikeitė vaidmenimis – ji nešiojo, slaugė, prausė dylantį tėvo kūną. Prieš jo mirtį jiedu dar šoko. Ligoninės tualete. Ir tada Nora suprato, kad nebeliko „purvino“ ar „švaraus“ darbo, ir kaip ji sako, kartais išvalyti lauko peleninę yra tokia poezija. Apie laidotuvių palydėtoją Norą, kuri kasdien prisiliesdama prie kitų mirties ir atsisveikinimo skausmo spinduliuoja nesuvaidintą troškimą gyventi – pokalbyje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Visada optimistiška, plačiai besišypsanti, sėkminga moteris, dukrai netikėtai susirgus anoreksija, sustabdė savo karjerą ir paskyrė save dukros išgelbėjimui. Atviras ir jautrus pokalbis apie išorinę ir vidinę Jūratės Kersnauskės kelionę, kiek reikia jėgų ir drąsos priimti realybę ir laimėti kovą už savo vaiką.Ved. Viktorija Urbonaitė

Ji kaip upė, kuri tekėdama padaro nedidelę kilpą – greta organizuojamų prabangių verslo pasaulio renginių Jurgai Mandrijauskaitei Ruškienei kilo troškimas padovanoti Vilniui vasaros skaityklą ir organizuoti literatūrinį festivalį. Vienas nedidelis drąsus žingsnis, kuris apdovanojo pažintimi su Nobelio literatūros premijos laureate rašytoja Svetlana Aleksijevič ir Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėju Oleksijum Arestovičium. Apie renginių užkulisius ir nutylimus jausmus – pokalbyje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Aktorius Vaidotas Martinaitis vieniems pažįstamas iš teatro scenos, kitiems – iš populiarių filmų ar „Netflixo“ serialo. Vaidotas atviras – prietarų vaidinti mirusį jis neturi. Kuo dažniau miršta ekrane, tuo labiau supranta, kad žmonės bijo ne mirties, o skausmo. Tuo tarpu kalbėdamas apie meilę aktorius yra filosofiškas ir sako, kad ji taip pat sunkiai paaiškinama kaip ir Dievas. Apie jausmus, patirtis ir gyvenimo posūkius – pokalbyje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Ji ketino tapti kirpėja arba mokytis branduolinės fizikos, tačiau pačiai sau netikėtai pasuko į teisę, o ši ją nuvedė į karo akademiją. Dabar Rosita Kanapeckaitė psichologinio atsparumo moko kariūnus, tyrinėja žmogaus drąsos ir baimės ribas, o karo akivaizdoje sako, kad norėdami išsaugoti šaltą galvą, turime ne tik miegoti, sportuoti, bet ir įsisąmoninti, kad niekada nebegyvensime taip, kaip anksčiau.Atviras pokalbis su majore, karo psichologe psichoterapeute Rosita Kanapeckaite – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Lietuvos policijos komisaras inspektorius Dalius Mackela savo darbo neromantizuoja, tačiau aiškiai mato jo prasmę. Pokalbis apie tai, kaip visuomenė išgydė policiją, kaip atrodo nepagražinta pareigūnų kasdienybė ir kiek reikia turėti drąsos apie mirusį brolį Valdą pranešti savo paties mamai ir tėčiui. Gerumo paieškos kartais rūsčiomis aplinkybėmis – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Kartu su Europos skautais Milisenta Misevičiūtė keliauja jau 25 metus. Drąsi, ryžtinga, komunikabili, charizmatiška jauna moteris atvira – daryti gerus darbus tyliai yra nemadinga, bet būtina. Kuklumas, paprastumas ir nesusireikšminimas ne tik formuoja charakterį, bet ir suteikia prasmę gyvenimui. Nepaisant pozityvaus žvilgsnio ir gero humoro jausmo, Milisenta sako, kad niekas nėra apsaugotas nuo iššūkių ir sunkumų. Apie spalvingą skautės gyvenimą ir netikėtai užklupusį perdegimą – atvirai laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Pažinęs nedraugišką ir net agresyvią 90-ųjų Kauno dvasią, Vilnių vadina savo meilių ir širdies namais. Neįtikėtinai anksti supratęs, kad studijuos istoriją, Zigmas Vitkus nė akimirkai dėl to nesigailėjo. Jautrumą pavertęs savo stiprybe ir pagarba kitam, šiandien jis tyrinėja žydų atmintį ir nebijo sunkių temų. Apie visa tai – pokalbyje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Dar neseniai Toma Kumžienė su vyru Algirdu Kumža nusileidusi iš povestuvinės kelionės po Himalaų kalnus sužinojo, kad jos vyras paskirtas ambasadoriumi Ukrainoje. Šita šalis giliai įsirašė į jos širdį.Šiandien Toma yra kuksando meistrė, mokanti žmones tūkstantmečio korėjiečių meditacijos, kovos menų, kūno lavinimo, kvėpavimo meno, o akupresūros dėka padedanti įveikti kūno skausmus ir nerimą. Apie ambasadorystės patirtį, kelią iki kuksando ir ramybę neramiais laikais – laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Aktyvi, charizmatiška moteris, psichologė, švietimo lyderystė ir verslo konsultantė Solveiga Grudienė vieną dieną sužinojo, kad į jos gyvenimą atėjo dar vienas mokytojas – vėžys. Apie drąsą apkabinti savo ligą ir sutikti ją kaip mokytoją – pokalbyje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Susižavėjęs skraidančiomis lėkštėmis ir X failais, jis nėrė į fantastikos pasaulį, vėliau išbandė ezoterikos paribius, netgi skaitė šėtono bibliją. Šiandien jis ne tik šaulys, bet ir teologas, tyrinėjantis, kiek arti susisiekia ezoterika ir propaganda. Mokslininkas skeptikas, pasiruošęs ginti tėvynę – atviras pokalbis su Gabrielium E. Klimenka.Ved. Viktorija Urbonaitė.

Patyrusi studentų numylėtos dėstytojos euforiją, namuose ji išgyveno dramatiškas skyrybas. Dėjusi visas pastangas išsaugoti šeimą, uoliai ieškojusi išeičių ir sprendimų, vieną dieną suprato, kad reikia mokytis gyventi toliau. Dabar ji sako, kad jos gyvenimas dalinamas į etapus „iki“ ir „po skyrybų“.Apie klausimus, kurie kankina ne tik filosofus, bet ir kiekvieną skyrybas patiriantį žmogų, apie prasmės paieškas, kai labai skauda ir liūdna, ir apie netikėtai išgydytą širdį – pokalbyje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Laima Stankeviča nuolat alksta iššūkių, nuotykių ir adrenalino: vieną dieną pardavinėja maumedžių vagonus, neria į kosmetikos verslą kitą – jau augina avis ir verda sūrius, dar kitą – užsidirba rašydama scenarijus humoro laidoms. Ji nuoširdžiai tiki, kad gyvenimas yra tik tas trumpas brūkšnelis tarp gimimo ir mirties datos, tad kodėl ieškoti pasiteisinimų ir atsikalbinėjimų, kai gali tiesiog imti ir veikti tai, kas tau iš tiesų įdomu ir prasminga. Apie vidinį variklį ir drąsą siekti tikslų – pokalbyje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Puikią karjerą daranti Brigita Mačiulytė iš pažiūros atrodo tiesiog labai sėkminga moteris. Tačiau jai stiprybę teikia ne paviršutiniškas naivus optimizmas. Prieš 7 metus į Baltijos jūros gelmes sudužo jos tėčio ir jo kolegos, profesionalių lietuvių pilotų, lėktuvas An-2. Žuvo abu lakūnai. Patirtas sielvartas jos nesugniuždė, bet priešingai – visam laikui užgrūdino dar labiau mylėti gyvenimą.Ved. Viktorija Urbonaitė

Lauritos Peleniūtės gyvenime buvo visko: ir skaudžių netekčių, ir išsiskyrimų, ir ieškojimo savo vidinės šviesos. Senosios liaudies dainos kaip kokia nematoma gija lydėjo ją ir mokė promočių išminties. Dabar ji tuo dalijasi su tūkstančiais žmonių, naujai atrandančių dainos galią. Šalia Lauritos uždainuoja net tie, kurie šventai tikėjo, kad dainuoti jiems nelemta. Apie dainose užkoduotas paslaptis, drąsą gyventi pagal save ir besąlygišką meilę gyvenimui – pokalbyje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Istorikė Luka Lesauskaitė yra moteris, entuziastingai mokanti žmones pilietiškumo, įkvepianti savanorystei, ją dažnai matome besišypsančią ir laimingą. Bet ar tikrai viešas matomas fasadas atitinka ir Lukos vidų? Atvirai apie depresiją, anoreksiją, skyrybas ir atkaklios kovotojos dvasią – pokalbyje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Eugenijus Puzynia buvo daug žadantis jaunas dirigentas, jam buvo pranašaujama ryški karjera, kai visiems netikėtai jis pasuko dvasininko keliu. Nors aiškų Dievo kvietimą tapti kunigu jautė nuo vaikystės, tačiau net išpildęs tą raginimą ir įstojęs į vienuolyną, vis dėlto patyrė krizių ir abejonių. Apie gyvenimą šiuolaikinio kunigo akimis – pokalbyje.Ved. Viktorija Urbonaitė

Edita Vigelytė visada buvo drąsi: dirbdama modeliu ji nusiskuto galvą plikai, be baimės atsikirsdavo devyniasdešimtųjų reketininkams, išsiskyrė su smurtaujančiu vyru, užaugino dvynukes dukras, niekada savęs nesigailėjo, o šiandien ji žmones edukuoja apie užburiantį ir teatrališką kvepalų pasaulį.Ved. Viktorija Urbonaitė

Astra Petkūnaitė sako, kad būdama žurnaliste ir kasdien rašydama apie pramogų pasaulį, patyrė ne tik jo grožį, bet ir tragizmą, kol vieną dieną padėjo tašką ir išskrido į Tailandą. Kino filmo verti nuotykiai ir patirtys vis dėlto ją sugrąžino į Lietuvą ir dabar ji dirba gide buvusiame Lukiškių kalėjime. Anksčiau nemėgusi kriminalų ir detektyvų, dabar žino ne vieną kalinių bei prižiūrėtojų istoriją. Apie visa tai – pokalbis su Astra Petkūnaite.Ved. Viktorija Urbonaitė

Jam galima pavydėti klientų, kuriems jis vertėjavo: nuo JAV prezidentų iki Didžiosios Britanijos karalienės ar Jo Šventenybės Dalai Lamos. Jis verčia valstybės ir pasaulio įtakingiesiems, garsenybėms, tačiau negana to dar jis vadovauja skaitmeninei knygų bibliotekai „Vyturys“ ir su dideliu užsidegimu ieško būdų, kaip patraukti vaikus prie knygų skaitymo. Apie visa tai – pokalbis su Arūnu Šileriu.Ved. Viktorija Urbonaitė

Kameros, mikrofonai, šviesos, garsūs žmonės – tokia yra televizijos žurnalisto kasdienybė. Tačiau leiskime sau pasmalsauti, kas slepiasi už to, ką matome ekrane, kiek drąsos ir ryžto reikia, už uodegos gaudant seną savo svajonę, kuri nutarė atidaryti ne paradines, bet šonines duris. Apie tai atvirai ir sąžiningai dalijosi LRT žurnalistė Audra Avižiūtė.Ved. Viktorija Urbonaitė.