Winamp Logo
Pasaulio 5 Cover
Pasaulio 5 Profile

Pasaulio 5

Lithuanian, News, 1 season, 157 episodes, 2 days, 19 hours, 23 minutes
About
„Pasaulio 5“ – tarptautinių aktualijų analizė, kurioje klausimus užduodame ne tik mes, bet ir klausytojai. Įvykius aptariame penkiais pjūviais, o atsakymų į klausimus padeda ieškoti politologai, apžvalgininkai ir politikos formuotojai. Visa tai – kad geriau suprastumėte, kas diktuoja pasaulio įvykių darbotvarkę. Ved. Lukas Kivita
Episode Artwork

Rumunijos karinės ambicijos. Kaip sustiprinti pietrytinį NATO sparną?

Pasikeitus saugumo situacijai Europoje, Ukrainos kaimynė Rumunija siekia aktyvesnio vaidmens NATO. Šalies prezidentas Klaus Iohannis ketina tapti naujuoju aljanso vadovu. Bukareštas šalies pietryčiuose taip pat ketina sukurti didžiausią NATO karinę bazę Europoje. Visgi Rumunijai nerimą kelia vis kylanti įtampa kaimyninėje Moldovoje, kurioje gyvena apie milijoną šalies piliečių. Pasak kai kurių apžvalgininkų, tai ilgainiui gali tapti konfrontacijos su Rusija kibirkštimi.Tuo metu aštuniolika Europos miestų vasarą tikisi gerokai užsidirbti - amerikiečių superžvaigždė Teilor Svift netrukus pradės savo koncertinį turą, kuris jau vadinamas pelningiausiu istorijoje. Apie Taylor Swift Fenomeną, ir ką jis atskleidžia apie įtaką kaip socialinį reiškinį - pokalbis su daktaru Marcus Collins - Mičigano universiteto rinkodaros profesoriumi ir buvusiu superžvaigžės Beyoncé strategu.Ved. Žygimantas Kapočius
4/14/202423 minutes, 34 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ar Izraelis laimi karą prieš „Hamas“?

Per pusę metų Gazoje žuvo mažiausiai 33 tūkst. gyventojų. Izraelis tikina nukovęs 13 tūkst. „Hamas“ kovotojų. Tarptautinė bendruomenė vis garsiau kritikuoja Izraelio karo strategiją, kurioje nepaisoma civilių saugumo.Po mirtinos Izraelio atakos prieš pagalbos organizacijos darbuotojus Gazoje, didėja spaudimas premjerui B. Netanjahu dėl civilių saugumo ir humanitarinės pagalbos tiekimo užtikrinimo.Laidoje dalyvauja Kenneth Roth, buvęs žmogaus teisių organizacijos Human Rights Watch vadovas.Laidoje taip pat apžvelgiami Turkijos savivaldos rinkimai, o spaudos apžvalgą pristato Julius Juchnevičius.Ved. Živilė Raškauskaitė.
4/7/202428 minutes, 44 seconds
Episode Artwork

Scholzas prieš Macroną. Dvi skirtingos vizijos Europai

Dvejus metus tęsiantis karui Ukrainoje, Europoje – vis daugiau nesutarimų dėl žemyno saugumo ir paramos Kyjivui. Dviejų didžiausių žemyninės Europos galių – Prancūzijos ir Vokietijos – lyderiai turi priešingas vizijas dėl saugumo ir gynybos politikos.Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kalba galimą karių siuntimą į Ukrainą, pabrėžia stiprios ir vieningos Europos gynybos politikos viziją. Tai erzina nuosaikesnį ir atsargesnį Vokietijos kanclerį – tačiau Olafą Scholzą glumina ne tik tariamas pavojus išprovokuoti Kremlių, bet ir tai, kad Prancūzijos prezidento bravūras nebūtinai atitinka jo veiksmus.Apie nesutarimus Europoje – Žygimanto Kapočiaus pokalbis su Britta Jacob, vokiečių geopolitikos apžvalgininke, ir buvusia Žaliųjų partijos patarėja užsienio politikos klausimais.Živilė Raškauskaitė pasakoja nerimą Prancūzijoje Dėl padidėjusios terorizmo grėsmės. artėjant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms šalis paskelbė aukščiausią saugumo pavojaus lygį.Ved. Žygimantas Kapočius.
3/31/202427 minutes, 20 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Artėjantys JAV prezidento rinkimai: kodėl migracija tampa politikos žaidimų įrankiu?

Prieš artėjančius JAV prezidento rinkimus, migracija ir pietinės sienos su Meksika saugumas - vienas svarbiausių klausimų. Šiuo metu JAV apeliacinis teismas svarsto ar respublikoniškų pažiūrų Teksaso valdžia turi teisę priimti įstatymą, kuris valstijos pareigūnams leistų deportuoti visus nelegaliai sieną kirtusius asmenis.Laidoje dalyvauja Josiah Hyman, antropologijos profesorius Teksaso Universitete El Pase.Užsienio spaudos apžvalgą pristato Julius Juchnevičius.Ved. Živilė Raškauskaitė.
3/24/202422 minutes, 14 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Humanitarinė krizė Gazoje: ar pagalbos tiekimas laivais sustabdys badą?

Penktadienį Gazos krantus pasiekė pirmas humanitarinės pagalbos laivas atgabenęs 200 tonų maisto ir vandens karo apimtame regione badaujantiems žmonėms. Gaza atskirta nuo pasaulio jau penkis mėnesius. Izraelis ėmėsi blokados ir karinių veiksmų po to, kai “Hamas” pernai spalį užpuolė Izraelio gyventojus, nužudė apie 1200 dar daugiau nei 200 paėmė įkaitais. Pastaruoju metu Izraelis sulaukia vis daugiau spaudimo leisti humanitarinės pagalbos tiekimą Gazoje įstrigusiems civiliams.Apie humanitarinę situaciją Gazoje pasakoja Wilsono Centro Artimųjų Rytų tyrimų centro vadovė Merissa Khurma.Apie Taylor Swift fenometą JAV ir pasualyje pasakoja Žygimantas Kapočius.Julius Juchnevičius pristato užsienio spaudos apžvalgą.Ved. Živilė Raškauskaitė
3/17/202429 minutes, 55 seconds
Episode Artwork

JAV rinkimai: dar viena D.Trumpo ir J. Bideno kova

JAV po superantradienio rinkimų paaiškėjo, kad respublikonų kandidatu prezidento rinkimuose lapkritį tampa Donaldas Trumpas, o demokratų - Joe Bidenas. Dabar prasideda kova dėl 12% rinkėjų, kurie tikina dar nežinantys už ką balsuoti.Apie artėjančius rinkimus ir kandidatų laukiančius iššūkius kalbamės su Seth Masket, politikos mokslų profesoriumi ir Amerikos politikos centro direktoriumi Denverio universitete.Laidoje taip pat pasakojame apie gaujų smurtą Haityje.Julius Juchnevičius apžvelgia pasaulio spaudą.Ved. Živilė Raškauskaitė
3/10/202429 minutes, 6 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. „NATO ežeras“. Ką Baltijos jūros regione keičia Švedijos narystė aljanse?

Prie NATO būstinės Briuselyje jau paruoštas vėliavos stiebas 32-ai aljanso narei Švedijai. Po daugiau kaip 600-ų dienų derybų, pažadų, kompromisų NATO vėliava pakils ir Stokholme - tai istorinis lūžio taškas šalyje, kuri du šimtus metų tikėjo, kad taiką ir saugumą geriausiai garantuoja neutralumas.Kai kurie apžvalgininkai teigia, kad Baltijos jūra dabar tapo NATO ežeru, o aljanso plėtrą bandžiusiam sustabdyti Vladimirui Putinui tai ženklas, kad pro NATO duris gali žengti visi, kurie to nori. Visgi kiti - santūresni. Po kelis šimtmečius deklaruoto neutralumo Švedijai gynybos srityje dar reikės pasidaryti namų darbų.Apie tai, kokių naudų aljansui ir pačiai Švedijai suteikia narystė NATO, ir kokios rizikos – pokalbis su Viltaute Zarembaite, buvusia „Atlantic Council“ analitinio centro bendradarbe, nagrinėjančia translatlantinį saugumą.Ved. Žygimantas Kapočius
3/3/202427 minutes, 45 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Rusijos karas prieš Ukrainą: ko galima tikėtis trečiais karo metais?

Prasidedant tretiems Rusijos karo prieš Ukrainą metams apie dabartinę situaciją ir laukiančius iššūkius kalbamės su Kijivo Nacionalinio universiteto politikos mokslų profesoriumi Tarasu Kuzio.Laidoje taip pat aptariame 10 mėnesių trunkančio karo Sudane pasekmes ir šalį užklupusią humanitarinę krizę.Pasaulio spaudos apžvalgą prisato Julius Juchnevičius.Ved. Živilė Raškauskaitė
2/25/202427 minutes, 36 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Indonezijos rinkimai: prezidentu tapo nusikaltimais ir grobimais kaltinamas buvęs generolas

Indonezijos prezidentu tapo buvęs generolas Prabowo Subianto, siejamas su žmogaus teisių pažeidimais ir grobimais. Daugiau apie naująjį Indonezijos prezidentą ir tai, koks likimas laukia Indonezijos demokratijos, kalbamės su Danu Sleiteriu, politikos mokslų profesoriumi Mičigano universitete.Rinkimus indonezijoje apžvelgia Žygimantas Kapočius.Pasaulio spaudą pristato Julius Juchnevičius.Ved. Živilė Raškauskaitė
2/18/202423 minutes, 57 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Kokį vaidmenį Pakistano rinkimuose vadina kariuomenė?

Pakistano gyventojai šią savaitę balsavo parlamento rinkimuose. Šalyje, kuri pagal registruotų rinkėjų skaičių laikoma penkta pagal dydį demokratija pasaulyje, iš tiesų galutinį žodį politikoje taria kariuomenės generolai.Daugiau apie Pakistano parlamento rinkimus ir Pakistano kariuomenės vaidmenį politikoje kalbamės su iš Pakistano kilusia politikos mokslų profesore Sahar Shafquat.Ved. Živilė Raškauskaitė
2/11/202427 minutes, 31 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Krizė Artimuosiuose Rytuose. Kur nuves JAV atsakas aviacijos smūgiais Irano remiamoms grupuotėms?

JAV šią savaitę smogė 85 taikiniams Sirijoje ir Irake, taip atsakydamos į praėjusį sekmadienį įvykdytą dronų ataką prieš Amerikiečių karinę bazę Jordanijoje per kurią žuvo trys amerikiečių kariai. Vašingtonas dėl išpuolio apkaltino Irano remiamų kovotojų koaliciją „Islamo pasipriešinimas Irake“. Apie tai, kaip kareivių žūtis keičia amerikiečių strategiją regione kalbamės su Austinu Knuppe, politikos mokslų profesoriumi Jutos universitete ir Osamah Khalilu, politikos mokslų profesoriumi Sirakūzų universitete.Žygimantas Kapočius pasakoja apie JAV ir Jordanijos bendradarbiavimą saugumo srityje ir tvyrančias nuotaikas Jordanijoje, šalyje, kuri ilgą laiką vadinta stabilumo sala regione.Julius Juchnevičius pristato pasaulio spaudos apžvalgą.Ved. Živilė Raškauskaitė
2/4/202428 minutes, 7 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. JAV rinkimai. Ar D. Trumpas jau laimėjo pirminius rinkimus?

Jungtinėse Valstijose įsibėgėja pirminiai rinkimai. Dėl respublikonų partijos nominacijos varžosi Donaldas Trumpas ir Niki Haley, buvusi JAV ambasadorė JT ir buvusi Pietų Karolinos gubernatorė. Jau kalbama, kad politikė neturi šansų laimėti prieš Trumpą, bet Haley nesitraukia, pabrėžia, kad kova tik prasidėjo. Apie pirminius rinkimus pasakoja politologas Benas Tolas.Turkija po 20 mėnesių delsimo pritarė Švedijos narystei NATO.Julius Juchnevičius apžvelgia pasaulio spaudą.Ved. Živilė Raškauskaitė
1/28/202424 minutes, 50 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Prezidento rinkimai Taivane. Ar Taivanui pavyks išvengti karo su Kinija?

Taivano prezidento rinkimus laimėjo salos nepriklausomybės idėją palaikantis kandidatas, kurį Kinija vadino grėsme taikai. Analitikai prognozuoja, kad Pekinas gali imtis trijų pagrindių taktikų, siekdamas užkirsti kelią Taivano nepriklausomybės siekiui: karinių veiksmų, ekonominio spaudimo ir visuomenės susiskaldymo didinimo.Laidoje LRT radijo užsienio naujienų redaktorė Ieva Balsiūnaitė kalbasi su Williamu Chih-tung Chung, Krašto apsaugos ir saugumo tyrimų instituto Taipėjuje analitiku.Pasaulio spaudą apžvelgia Julius Juchnevičius.Ved. Živilė Raškauskaitė
1/21/202427 minutes, 28 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ekvadoro karas prieš gaujas. Kodėl stabilumo salą Lotynų Amerikoje apėmė smurtas?

Ekvadoras prieš kelis metus buvo vadinamas stabilumo sala ir demokratijos pavyzdžiu Lotynų Amerikoje. Visgi pastarąją savaitę šalį paralyžiavo smurtas - iš kalėjimo pabėgus vienos nusikalstamos grupuotės vadeivai, Ekvadoro kalėjimuose kilo riaušės, ginkluoti asmenys tiesioginiame eteryje šturmavo televiziją, o šalies miestuose padažnėjo sprogdinimų ir pagrobimų.Šalies saugumo pajėgos ką tik paskelbė išlaisvinusios visus ginkluotų gaujų įkaitais laikytus pareigūnus, tačiau analitikai atkreipia dėmesį, kad problemos greitai išspręsti nepavyks. Pasak ekspertų, nusikalstamas grupuotes Lotynų Amerikoje įgalina vis augantis narkotikų, ypač kokaino vartojimas Jungtinėse Valstijose ir Europoje.Apie tolesnes šalies perspektyvas bei narkotikų karų Lotynų Amerikoje pasekmes tarptautinėje arenoje – pokalbis su Isabel Chiriboga, apžvalgininke iš Ekvadoro, dirbančia Vašingtono „Atlantic Council“ politikos tyrimų centre.Ved. Žygimantas Kapočius
1/14/202428 minutes, 17 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Japonijos atsparumas. Kaip šalis ruošiasi neprognozuojamoms nelaimėms?

Pirmoji Naujųjų metų savaitė Japonijai itin skausminga - ji paženklinta virtine nelaimių. Šalies centrinius regionus supurtė galingiausias per pastarąjį dešimtmetį žemės drebėjimas. Aukų perkopė šimtą, tačiau po griuvėsiais tebėra įstrigusių žmonių. Praėjus vos parai po nelaimės Tokijo oro uoste susidūrė du lėktuvai - vienas jų tiekė pagalbą žemės drebėjimo paveiktiems regionams. Pasak ekspertų, per kone stebuklą daugybės aukų visgi pavyko išvengti.Apie Japonijos visuomenės reakcijas ir pasirengimą kritinėms situacijoms – pokalbis su LRT Radijo bendradarbiu Japonijoje Andriumi Kleiva.Ved. Žygimantas Kapočius
1/7/202429 minutes, 38 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Kodėl pasaulyje nyksta demokratija?

2023 m. buvo nelengvas laikotarpis pasaulio demokratijai: kariniai perversmai Afrikoje, kraštutinės dešinės partijų pergalės Europoje, vis labiau ribojamos žmogaus teisės įvairiose pasaulio vietose. Priešakyje – dar vieni išbandymų demokratijai metai. 2024 m. rinkimai vyks daugiau nei 70 pasaulio valstybių.Apie demokratijos nykimo tendencijas pasaulyje pasakoja Stefanas Lindbergas, politikos mokslų profesorius Geteborgo universitete, instituto, tiriančio demokratijos padėtį, “V-dem” vadovas.Pasaulio spaudos apžvalgą laidoje pristato Julius Juchnevičius.Ved. Živilė Raškauskaitė
12/31/202323 minutes, 45 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Kaip Skandinavijos šalys stiprina Rusijos atgrasymo strategijas?

NATO nare tapusi Suomija šią savaitę pasirašė bendradarbiavimo gynybos srityje sutartį su Jungtinėmis Valstijomis. Danija taip pat paskelbė apie bendradarbiavimą su Vašingtonu.Laidoje dalyvauja Charly Salonius-Pasternak Politikos instituto Suomijoje analitikas, tiriantis JAV užsienio politiką ir Suomijos saugumo politiką. Apie Danijos gynybos politiką pasakoja Jakob Linnet Schmidt, Danijos tarptautinių studijų instituto tyrėjas, analizuojantis Danijos saugumo politiką.Ukraina siekia atsiriboti nuo Rusijos tradicijų - šiemet Kalėdas švęs gruodžio 25 d., ne sausio 7 d..Pasaulio spaudą apžvelgia Julius Juchnevičius.Ved. Živilė Raškauskaitė
12/24/202328 minutes, 50 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ved. Živilė Raškauskaitė

Pasaulio 5. Ved. Živilė Raškauskaitė
12/17/202324 minutes, 23 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ved. Živilė Raškauskaitė

Pasaulio 5. Ved. Živilė Raškauskaitė
12/10/202328 minutes, 10 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Mažos šalies didelė įtaka. Kataro vaidmuo tarptautinėje arenoje

Kataras, maža Persijos įlankos monarchija, pastaraisais metais vis labiau pasterbimas tarptautinėje arenoje. Jau antrą mėnesį tęsiantis Izraelio ir „Hamas“ karui, būtent Dohoje, o ne Jungtinėse Tautose priimtas laikinų paliaubų susitarimas tarp, berods, nesutaikomų priešų.Apie šios mažos šalies didelę įtaką tarptautinėje arenoje – pokalbis su Džordžtauno universiteto profesoriumi Mehranu Kamrava.Ved. Žygimantas Kapočius
12/3/202325 minutes, 39 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Rinkimai Nyderlanduose: kodėl tauta pasitiki prieš migrantus ir ES pasisakančiu G. Wildersu?

Nyderlandų parlamento rinkimuose triumfavo kraštutinės dešinės G. Wilderso Laisvės partija. Apie G. Wilderso Nyderlandų viziją pasakoja politologas Dennis von der Vlistas ir Rachidas Azroutas, profesorius Amsterdamo universitete.Dirbtinio intelekto vystymo srityje pirmaujančios įmonės OpenAI valdyba per savaitę atleido ir atgal į darbą priėmė generalinį direktorių Sama Altmaną.Pasaulio spaudą apžvelgia Julius Juchnevičius.
11/26/202328 minutes, 32 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. JAV ir Kinija: ar pažadas atnaujinti karinius ryšius - šiltėjančių santykių ženklas?

Šią savaitę San Fransiske susitiko Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas. Nors iš susitikimo daug nesitikėta, šalys sutarė atnaujinti karinius tarpusavio ryšius, kuriuos Pekinas nutraukė pernai, po to kai JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi apsilankė Taivane. Daugiau apie Kinijos ir JAV santykius pasakoja Robertas Daly, Kisindžerio Kinijos ir Jungtinių Valstijų instituto vadovas Vilsono centre.Laidoje taip pat aptariamas Davido Camerono sugrįžimas į Jungtinės Karalystės politiką.Julius Juknevičius apžvelgia pasaulio naujienas spaudoje.Ved. Živilė Raškauskaitė
11/19/202327 minutes, 36 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Į Rytus. Kokios Europos Sąjungos plėtros perspektyvos?

Ukraina ir Moldovą - per žingsnį arčiau narystės Europos Sąjungoje. Europos Komisija šią savaitę rekomendavo pradėti derybas su Kyjivu ir Kišiniovu, o Sakarvelui suteikti kandidato statusą.Kai kurie apžvalgininkai kalba apie tai, kad Europos Sąjungos plėtra po Rusijos invazijos į Ukrainą tapo geopolitine būtinybe. Visgi kiti kalba apie tai, kad prieš priimant naujas nares Bendriją būtina reformuoti ir iš vidaus.Apie Moldovos atvejį, kuo jis panašus ir kuo skiriasi nuo kitų rytinių Bendrijos partnerių – pokalbis su Rytų Europos studijų centro asocijuotu ekspetu Denisu Čenuša.Ved. Žygimantas Kapočius
11/12/202326 minutes, 47 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Dievo partija. Ar „Hezbollah“ įsitrauks į karą su Izraeliu?

Tęsiantis Izraelio ir „Hamas“ karui, įtampa kyla ir ties pasieniu su Libanu. Čia veikia Irano remiama Irano remiama grupuotė „Hezbollah“, kuri nuo pat pirmosios karo dienos grasina atverti antrą frontą, jei Izraelis tęs karines operacijas Gazos ruože.Kai kurie apžvalgininkai „Hezbollah“ vadina galingiausia pasaulio sukarinta grupuote, ir bene įtakingiausia politine jėga Libane.Apie „Hezbollah“ kilmę, prigimtį, sąsajas su Iranui ir galimybes prognozuoti grupuotės elgesį – pokalbis su islamo tyrinėtoju Egdūnu Račiumi iš Vytauto Didžiojo universiteto.Ved. Žygimantas Kapočius
11/5/202329 minutes, 8 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Izraelio ir „Hamas“ karas: kas laikoma karo nusikaltimais ir kas už juos atsakys?

Izraelio ir „Hamas“ karas tęsiasi jau tris savaites. Tel Avivas pažadėjo sunaikinti „Hamas“ po to, kai šios smogikai surengė virtinę teroro išpuolių pasienyje, išžudė tūkstantį keturis šimtus žmonių, pagrobė daugiau nei du šimtus.Atsakydamas į išpuolius, Izraelis paskelbė Gazos blokadą. Pradėjo ruožo apšaudymus, bombardavimą, galiausiai ir sausumos pajėgų operaciją.Laidoje diskutuojame apie galimus karo nusikaltimus ir kas už juos atsakys. Laidoje dalyvauja teisės ir filosofijos profesorė Pensilvanijos universitete Claire Finkelstein.Laidoje taip pat aptariame prezidento rinkimus Ekvadore. Julius Juknevičius pristato pasaulio naujienų apžvalgą.Ved. Živilė Raškauskaitė.
10/29/202326 minutes, 20 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ar Joe Bideno diplomatija padės sustabdyti Izraelio ir Hamas karą?

Susitarimas dėl pirmos humanitarinės pagalbos siuntos Gazoje įstrigusiems žmonėms pasiektas tarpininkaujant Jungtinių Valstijų prezidentui Joe Bidenui. Plačiau apie Vašingtono diplomatiją ir vaidmenį Izraelio kare prieš Hamas kalbamės su politikos mokslų profesoriais Ianu Lusticku Pensilvanijos universitete ir Austinu Knuppe Jutos universitete.Ved. Živilė RaškauskaitėIzraelis, Hamas, Joe Biden, Jungtinės Valstijos, Gaza, humanitarinė pagalba, Pasaulio 5, Živilė RaškauskaitėVed. Živilė Raškauskaitė
10/22/202329 minutes, 57 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Skausmo ir smurto ciklas. Ar Izraelio ir „Hamas“ karas įžiebs platesnį konfliktą?

Islamistų grupuotei „Hamas“ surengus plataus masto ataką prieš Izraelį, premjeras Benjaminas Netanjahu žada keršyti. Izraelio kariuomenė ruošiasi sausumos invazijai į Gazą.Per didžiausią Izraelio ir Palestinos konflikto eskalaciją pastaraisias dešimtmečiais abiejose pusėse jau žuvo per 3 tūkst. žmonių. Apžvalgininkai būgštauja dėl vis didesnio aukų masto ir regioninio konflikto galimybės.Apie skausmo ir smurto ciklą Artimuosiuose Rytuose – libaniečių kilmės Artimųjų Rytų ekspertės Linos Khatib bei Izraelio ir Prancūzijos sociologės Evos Illouz įžvalgos.Ved. Žygimantas KapočiusTaip pat – Ž. Raškauskaitės pasakojimas apie istorinius rinkimus Lenkijoje ir savaitės pasaulio spaudos apžvalga.
10/15/202326 minutes, 45 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ar Trumpo teismai virs sėkmingos rinkimų kampanijos dalimi?

Pasaulio 5. JAV Respublikonų partijos strategai suka galvas, kaip suvaldyti prasidėjusį į prezidentus vėl kandidatuojančio Donaldo Trumpo teismų procesą. Niujorke nagrinėjamą civilinę bylą dėl sukčiavimo Trumpas vadina raganų medžiokle, bet Niujorko teisėjas jau patvirtino, kad Trumpas ir jo sūnūs virtinę metų sukčiavo, išpūsdami savo korporacijos vertę.Laidoje dalyvauja politikos mokslų profesorius Majamio universitete Gregory Koger ir politikos mokslų profesorius Džordžtauno universitete Hans Noel.Ved. Živilė Raškauskaitė
10/8/202328 minutes, 8 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ar Italija išties išgyvena migracijos krizę?

Pastarosiomis savaitėmis Europoje netyla diskusijos apie migraciją. Italija, į kurios pietinę Lampedūzos salą rugsėjo viduryje per tris dienas atvyko 8500 migrantų, reikalauja Briuselio solidarumo. Vokietija dėl padidėjusio migrantų skaičiaus griežtina sienų kontrolę.Apie Italijos migracijos politiką diskutuojame su Milano universiteto migracijos sociologijos profesoriumi Mauricijumi Ambrozini.Ved. Živilė Raškauskaitė
10/1/202326 minutes, 12 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ar Azerbaidžano karinė pergalė užbaigs kovas Kalnų Karabache? Pokalbis su politologu Richardu Giragosianu

Šios savaitės dėmesio centre - Junginių Valstijų ir Irano santykiai. Šalys po ilgų derybų apsikeitė kaliniais.Konfliktas Kalnų Karabache. Apie tai, ar Azerbaidžano karinė pergalė iš tiesų užbaigs Kalnų Karabache vykstančias kovas, pokalbis su politologu, Regioninių studijų centro direktoriumi Jerevane Richardu Giragosianu.Ved. Živilė Raškauskaitė.
9/24/202326 minutes, 15 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Diktatorių diplomatija: ką signalizuoja V. Putino ir Kim Jong Uno susitikimas?

Rusijoje su Vladimiru Putinu susitiko Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas. Temple universiteto Japonijoje politikos mokslų profesorius James Brown pasakoja, ką reiškia dviejų izoliuotų valstybių susitikimas.Ved. Živilė Raškauskaitė
9/17/202325 minutes, 9 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Kodėl Afrikoje plinta kariniai perversmai?

Afrikos valstybėse per pastaruosius trejus metus įvykdyti 8 kariniai perversmai. Praėjusią savaitę generolai valdžią perėmė Gabone. Prieš beveik mėnesį - Nigeryje. Apie karinius perversmus Afrikoje pasakoja Amerikos universitete, Vašingtone, dėstantis iš Ganos kilęs politologas Kwaku Nuamah.Ved. Živilė Raškauskaitė
9/10/202324 minutes, 39 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ar dirbtinis intelektas kelia grėsmę žmonijai?

Dirbtinio intelekto srities lyderiai ir ekspertai įspėja apie naujų technologijų keliamas rizikas: nuo nevaldomos dezinformacijos sklaidos iki informacijos apie ginklų kūrimą prieinamumo. Europos Sąjunga ragina diskutuoti apie dirbtinio intelekto sukurtą turinį reguliuojančias taisykles. Diskusijos vyksta, bet tikėtina, kad taisyklės įsigalios tik po kelerių metų.Laidoje dalyvauja Meredith Brousard, Dominic Sellitto, Dave Epstein.Ved. Živilė Raškauskaitė.
6/11/202324 minutes, 2 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. XXI a. politikos laboratorija. Kokios svarbiausių šių metų rinkimų Turkijoje pamokos?

Svarbiausius rinkimus šiais metais pasaulyje laimėjo ilgametis Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoğanas - ilgiausiai valdantis Europos lyderis po Aleksandro Lukašenkos ir Vladimiro Putino.Visgi apžvalgininkų teigimu, šalis susiskaldžiusi labiau, nei bet kada per šimtametę respublikos istoriją. Turkija kartais apibūdinama kaip šiuolaikinės politikos laboratorija, įkūnijanti demokratijos iššūkius, kai dezinfomacija ir susiskaldymas, užsidarymas aido kambariuose pamažu tampa įprastu XXI a. reiškiniu.Apie besikeičiantį Turkijos žiniasklaidos kraštovaizdį ir skaitmeninės erdvės tendencijas pasakoja nepriklausomo turkų portalo Aposto įkūrėjas Orhun Canca.Ved. Žygimantas Kapočius
6/4/202321 minutes, 24 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. JAV prezidento rinkimai: ar R. DeSantisas – rimtas varžovas D. Trumpui?

Jungtinėse Valstijose įsibėgėja rinkimų kampanijos sezonas. Apie dalyvavimą prezidento rinkimuose paskelbė respublikonas Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas. Jis laikomas pagrindiniu konkurentu Donaldui Trumpui kovoje dėl partijos nominacijos prezidento rinkimuose. Trumpas šiuo metu užtikrintai pirmauja – respublikonų apklausose DeSantisą lenkia 30 procentų.
5/28/202323 minutes, 33 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. JAV pasienis: ar Bideno migracijos politika – kliūtis perrinkimui?

Jungtinių Valstijų pietinė siena – ir vėl politinių diskusijų centre. Respublikonai tikino, kad prezidentui Joe Bidenui panaikinus pandemijos metu dar Donaldo Trumpo paskelbtą sienos kirtimo draudimą, pasienyje prasidės chaosas ir norinčiųjų kirsti sieną spūstys. Bet paskelbus naujas, taip pat griežtas imigracijos taisykles, kertančiųjų sieną sumažėjo perpus. Žmogaus teisių organizacijos naujas taisykles kritikuoja dėl ribojimų norintiems prašyti prieglobsčio.Laidoje dalyvauja teisės profesorius Peter Margulies ir Tarptautinio gelbėjimo komiteto prieglobsčio politikos skyriaus vadovas Kennji Kizuka.Ved. Živilė Raškauskaitė
5/21/202323 minutes, 6 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ved. Živilė Raškauskaitė

Pasaulio 5. Ved. Živilė Raškauskaitė
5/14/202326 minutes, 42 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ar karaliui Karoliui III pavyks užsitarnauti britų palaikymą?

Jungtinėje Karalystėje – istorinis reginys – karaliaus Karolio III karūnacija. Tai religinis monarcho įžengimo į sostą patvirtinimas: pompastiškas renginys, kokio Jungtinė Karalystė nematė septynis dešimtmečius. Karaliaus laukia iššūkiai: suvaldyti blėstantį monarchijos palaikymą bei sutvirtinti Tautų Sandraugą.Laidoje dalyvauja Michael Cox, Londono ekonomikos mokyklos tarptautinių santykių profesorius.Ved. Živilė Raškauskaitė
5/7/202319 minutes, 4 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Klimato kaitos krizė: kodėl Somalis tapo taršių ekonomikų auka?

Klimato krizę išgyvenantis Somalis – taršių ekonomikų auka. Paties Somalio indėlis į pasaulinę taršą – itin menkas. Nuo nepriklausomybės atkūrimo 1960 m. Somalio ekonomika išskyrė maždaug tiek anglies dioksido, kiek Amerikos ekonomika per pastarąsias dvi su puse dienos.Laidoje dalyvauja Krisas Hoderis, Jungtinių Tautų patarėjas klimato saugumo ir aplinkosaugos klausimais Somalyje.Ved. Živilė Raškauskaitė
4/30/202320 minutes, 13 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Konfliktas Sudane: kodėl šalis atsidūrė ant pilietinio karo slenksčio?

Sudanas ir vėl tapo dviejų generolų siekiančių savo interesų įkaitu. Dėl viršenybės kovoja Sudano ginkluotųjų pajėgų vadas Abdelis Fattahas al-Burhanas ir sukarintų Greitosios paramos pajėgų vadas Mohamedas Hamdanas Dagalo. Ne itin seniai generolai buvo sąjungininkais. Prieš beveik dvidešimt metų jiedu kovojo su Darfūro sukilėliais, o prieš ketverius metus kartu nuvertė Omaro al-Baširo režimą, valdžiusį beveik tris dešimtmečius.Laidoje dalyvauja Sudano istorijos ir politikos ekspertas, profesorius Ericas Reevesas, ir profesorius Kalifornijos universitete Aldenas Youngas.
4/23/202322 minutes, 14 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Šiaurės Airija: kodėl po 25 metų taikos visuomenėje vis dar ryškus pasidalijimas?

Šiaurės Airijoje prieš 25 metus pasirašytas Didžiojo penktadienio taikos susitarimas užbaigė tris dešimtmečius trukusią kruviną kovą tarp katalikų mažumos ir protestantų daugumos. Protestantai siekė glaudesnių ryšių su Jungtine Karalyste, o katalikai kovojo už savo pilietines teises ir regiono likimą Airijos pusėje. Per kovas sužeista apie 50 tūkstančių žmonių, žuvo apie 3600. Šiandien regione vis dar gausu ženklų, liudijančių apie visuomenės grupių skirtumus.Laidoje dalyvauja Kevin Whelan Notr Damo universiteto padalinio Dubline direktorius ir Brendan O‘Leary politikos mokslų profesorius Pensilvanijos universitete
4/16/202327 minutes, 27 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Rusijos propagandisto žmogžudystė: kuo Kremliui naudinga V. Tatarskio mirtis?

Sankt Peterburge per sprogimą kavinėje žuvus Vladleno Tatarskio vardu žinomam Kremliaus propagandistui Maksimui Fominui netyla diskusijos, kas galėjo pasikėsinti į Rusijos karą prieš Ukrainą rėmusį ir prorušišką informaciją tinklaraštyje skelbusį vyrą. Rusija tikina, kad tai – terorizmo aktas, kaltę meta Ukrainai. Kijivas įsitraukimą neigia. Rusijos opozcija ir analitikai perspėja, kad tikėtina, jog žmogžudystę įvykdė Rusijos saugumo struktūros.Laidoje dalyvauja, Europos politikos analizės centro, Transatlantinės gynybos ir saugumo programos analitikas Markas Voygeris ir analitikų centro Naujoji Amerika Vašingtone ekspertas Benas Daltonas.
4/9/202327 minutes, 28 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ar masiniai protestai Izraelyje sustabdys teismų pertvarą?

Izraelyje protestai prieš premjero Benjamino Netanyahu stumiamą teismų pertvarką vyksta jau ilgiau nei tris mėnesius. Bet pastaroji savaitė – ypač įtempta: šalis skilo į dvi dalis: viena protestuoja prieš teismų pertvarką, kita – už.Demonstracijoms pavirtus į masinius protestus, Izraelio premjeras laikinai sustabdė teismų pertvarką: prasidėjo valdančiųjų ir opozicijos derybos. Bet kompromisą pasiekti bus sudėtinga. Netanyahu numatyta teismų pertvarka sudarytų sąlygas parlamentui panaikinti Aukščiausiojo Teismo sprendimus, o Premjero parlamentinei koalicijai suteiktų galutinį žodį skiriant teisėjus.Laidoje dalyvauja Aaron Miller, Jungtinių Valstijų užsienio politikos Artimuosiuose Rytuose analitikas, Karnegio tarptautines taikos fono tyrėjas ir politikos mokslų profesorius Pensilvanijos universitete Ian Lustic.
4/2/202320 minutes, 9 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Rusijos ir Kinijos santykiai: ar Rusija tampa Kinijos vasaline valstybe?

Šią savaitę Rusijoje lankėsi Kinijos lyderis Xi Jinpingas. Trijų dienų vizitas baigėsi gan abstrakčiu pareiškimu apie dvišalių santykių stiprinimą, bet simboliškai susitikimas itin svarbus. Dėl karo Ukrainoje izoliuotam ir sankcijomis spaudžiamam Vladimirui Putinui – tai itin reikalingas politinio palaikymo ženklas, o pačiam Xi Jinpingui – galimybė pristatyti Kiniją taikdarės vaidmenyje.Laidoje dalyvauja: Miles Yu, Hudsono instituto Kinijos centro direktorius ir Robert Daly, Vilsono Centro, Kisindžerio Kinijos instituto direktorius.Ved. Živilė Raškauskaitė
3/26/202324 minutes, 10 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. AUKUS aljansas: kodėl JAV, JK ir Australija stiprina Pekino atgrasymo strategiją?

Australija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos prieš pusantrų metų sudarė aljansą AUKUS, skirtą stiprinti saugumo situaciją Indijos ir Ramiojo vandenyno teritorijoje, ir taip atgrasyti didėjančias Kinijos ambicijas. Dabar AUKUS šalys paskelbė planus stiprinti Australijos karinį jūrų laivyną povandeniniais laivais.Apie AUKUS atgrasymo strategiją diskutuojame su Patrick Cronin, Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono saugumo padalinio vadovasHudsono institute ir Australijos strateginės politikos instituto gynybos startegijos ir pajėgumų analitikas Malcolm Davis.Ved. Živilė Raškauskaitė
3/19/202327 minutes, 25 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Turkiškas Gandis. Kas yra Turkijos opozicijos lyderis, metantis iššūkį du dešimtmečius šalį valdančiam Erdoanui?

Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoanas jau du dešimtmečius siekia būti vienvaldžiu lyderiu. Vis dėlto prieš mėnesį šalies rytus sukrėtęs žemės drebėjimas gali tapti jo valdymo pabaigos pradžia — vis daugiau turkų piktinasi valdžios neveiksnumu, korupcija ir nesibaigiančiomis krizėmis. Gegužę numatyti prezidento rinkimai vadinami referendumu, kuriame Turkija rinksis tarp demokratijos ir autokratijos. Juose iššūkį Erdoanui mes visiška jo priešingybė – Kemalis Kiličdarolu.Apie kryžkelėje atsidūrusios Turkijos iššūkius ir tolesnes perspektyvas pasakoja turkų apžvalgininkė, nepriklausomo portalo Al-Monitor žurnalistė Nazlan Ertan iš Stambulo.Ved. Živilė Raškauskaitė
3/12/202321 minutes, 51 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Viltis pabaigti „Brexit“ ir Šiaurės Airija. Ar Londono ir Briuselio skyrybose matyti šviesa tunelio gale?

Po ilgus metus trukusių kivirčų tarp Londono ir Briuselio pavyko pasiekti kompromisą dėl bene painiausio ir jautriausio Brexito aspekto - Šiaurės Airijos klausimo. Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Europos Sąjungos ir jos bendros rinkos, reikėjo vėl braižyti sienas. Būtent šis regionas, kuriame dar prieš ketvirtį amžiaus ruseno ginkluotas konfliktas, tapo galvos skausmu tiek Londonui, tiek Briuseliui.Apie tai, ar realu įgyvendinti tarp Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės pasiektą susitarimą dėl Šiaurės Airijos pasakoja Anand Menon - Europos ir užsienio reikalų profesorius iš Londono Karališkojo koledžo, ir Jungtinės Karalystės prekybos politikos ekspertas David Henig.
3/5/202323 minutes, 2 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Pasaulio 5. Kada baigsis Rusijos karas prieš Ukrainą?

Rusija tikėjosi užimti Kijivą per kelias diena, bet karas tęsiasi jau metus. Laidoje atsakome į klausytojų klausimus apie Rusijos karą prieš Ukrainą.Laidoje dalyvauja Atlantic Council analitikė Melinda Haring ir Hudsono instituto Gynybos ir technologijų centro direktorius Bryan Clark.Ved. Živilė Raškauskaitė
2/26/202323 minutes, 50 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Rusijos kėslai Moldovoje: ar Maskva būtų pajėgi nuversti valdžią Kišiniove?

Pasaulio 5. Ved. Živilė RaškauskaitėKišiniovas patvirtino Ukrainos žvalgybos informaciją apie Maskvos regztą planą nuversti Moldovos valdžią ir pakeisti ją prorusiška. Moldovos prezidentė Maja Sandu tikina, kad perversmą planuota įgyvendinti pasitelkus karinį apmokymą turinčius diversantus iš Rusijos, Baltarusijos, Serbijos ir Juodkalnijos.Laidoje dalyvauja politologas Dionis Cenusia ir Igor Munteanu, Moldovos Vienybės ir gerovės koalicijos pirmininkas.
2/19/202325 minutes, 50 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Žemės drebėjimas Turkijoje ir Sirijoje: ar buvo galima išvengti dešimčių tūkstančių mirčių?

Turkijoje blėstant vilčiai išgelbėti po griuvėsiais palaidotus žmones, nukentėjusieji pradeda garsiau kritikuoti valdžios institucijų atsaką į gamtos stichiją. Analitikai įspėja, kad žemės drebėjimas Turkijos prezidentui gali sugriauti politinę ateitį. Sirijoje sukilėlių kontroliuojamose teritorijose nukentėjusius žmones vis dar sunkiai pasiekia itin reikalinga pagalba.Laidoje dalyvauja žurnalistas, Atlantic Coucil asocijuotasis analitikas Borzou Daragahi ir profesorius Howard Eissenstat.Ved. Živilė Raškauskaitė
2/12/202326 minutes, 2 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Kodėl JAV policininkų rankose miršta civiliai?

Sausio pradžioje afroamerikietį Tyre‘ą Nicholsą žiauriai sumušė penki jį kelyje sustabdę pareigūnai. Po trijų dienų ligoninėje vyras mirė. Jungtinėse Valstijose atsisveikinus su dar viena policijos pareigūnų auka vėl diskutuojama apie perteklinį pareigūnų smurtą, sisteminį rasizmą ir reikalaujama policijos reformos.Laidoje dalyvauja: teisės profesorius Clark Neily, politikos mokslų dėstytoja Virdžinijos technologijų universitete Brandy Faulkner ir buvęs policijos pareigūnas, Johno Džėjaus koledžo teisės, policijos mokslų ir baudžiamosios teisės profesorius Keith Taylor.
2/5/202329 minutes, 23 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Kremliaus įtaka Afrikoje. Kodėl Afrikos šalys toliau linkusios bendradarbiauti su Rusija?

Vakaruose nepageidaujamas Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas surėngė diplomatinį turą po įvairias Afrikos sostines. Analitikai sako, kad Kremlius bando pademonstruoti, jog Ukrainos sąjungininkams nepavyksta izoliuoti Rusijos tarptautinėje arenoje.Priešingai - Maskva buria palankių šalių koaliciją ir bando sukurti atsvarą Vakarų įtakai. Pietų Afrika Lavrovo vizito išvakarėse paskelbė, kad per invazijos į Ukraina metines surengs bendras karines pratybas su Rusija ir Kinija.Apie tai, kokiais būdais Rusija bando užsitikrinti įtaką Afrikoje, ir kodėl šio žemyno šalys linkusios bendradarbiauti su šalimi, laužančia tarptautines tvarkos dėsnius, pasakoja ukrainiečių kilmės Pietų Afrikos analitikas Denysas Reva iš Pretorijos Saugumo studijų instituto.
1/29/202323 minutes, 2 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Skandalas dėl slaptų dokumentų: ar Joe Bidenui pavyks išlaikyti tautos pasitikėjimą?

JAV prezidento Joe Bideno palaikymo kreivė vėl nėrė į žemumas. Šį kartą pasitikėjimas susvyravo paskelbus informaciją, jog Bideno privačiame biure bei namuose ir garaže rasta slaptų vyriausybės dokumentų. Skelbiama, kad dokumentų kiekis - nedidelis, bet prezidentas sulaukia aršios kritikos, ypač po to, kai pats neseniai kritikavo Donaldą Trumpą, kuris taip pat jau baigęs kadenciją namuose laikė šimtus slaptų dokumentų. Laidoje dalyvauja Julia Azari, politikos mokslų profesorė Marketo universitete, Milvokyje, ir Johnas Wolley, politikos mokslų profesorius Kalifornijos universitete Santa Barbaroje. Ved. Živilė Raškauskaitė
1/22/202322 minutes, 10 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Krizė Kalnų Karabache. Ar bręsta trečias karas, ir kodėl Rusija pasitikėjusi Armėnija liko viena?

Pasaulio 5. Ved. Žygimantas KapočiusJau mėnesį Kalnų Karabache bręsta humanitarinė krizė. Azerų protestuotojai blokuoja Lačino koridorių – vienintelį kelią, jungiantį Armėniją ir kalnuotą regioną, dėl kurio armėnai ir azerai kariavo jau du kartus per pastaruosius tris dešimtmečius.Armėnai piktinasi vadinamųjų rusų taikdarių neveiksnumu – būtent jie pagal paliaubų sutartį yra atsakingi už Lačino koridoriaus saugumą. Ekspertai įspėja, Azerbaidžanas gali pasinaudoti Ukrainoje įklimpusia Rusija, ir savo tikslus vėl pasiekti jėga.Ar Kalnų Karabache bręsta dar vienas karas pasakoja Asbed Kotchikian, tarptautinių santykių profesorius iš Armėnijos Amerikos universiteto, ir Zaur Shiriyev, Tarptautinės krizių grupės analitikas iš Baku.
1/15/202327 minutes, 18 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Talibano Afganistanas – šalis, kurioje nebėra vietos moterims

Afganistaną valdantis Talibanas ir toliau demonstruoja, kad šalyje nėra vietos moterims. Neseniai paskelbęs apie draudimą afganistanietėms mokytis universitetuose, Talibanas joms uždraudė dirbti ir visose šalies bei užsienio nevyriausybinėse organizacijose.Laidoje dalyvauja Natalie Gonnella-Platts, Džordžo Bušo instituto moterų teisių pažangos skyriaus direktorė, ir Maryam Rayed, moterų įgalinimo ekspertė, Afganistano moterų idėjų kalvės steigėja.Ved. Živilė Raškauskaitė
1/8/202324 minutes, 38 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Rusijos karas prieš Ukrainą: ar 2023-ieji bus Kijivo pergalės metai?

2022 m. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą griuvo saugumo Europoje iliuzijos. Vakarai stojo į užpultos Ukrainos pusę. Nuo pirmos karo dienos, tai ne tik saugumo klausimas: kilo humanitarinė krizė, įsivyravo chaosas energetikos sektoriuje, maisto produktų tiekimo grandinėse. Prasidedant 2023 m. ekspertai apžvelgia, kokias pamokas tarptautinė bendruomenė turėjo išmokti iš Rusijos karo prieš Ukrainą ir kaip ukrainiečių kova klostysis 2023 m.Laidoje dalyvauja politologas Maksimas Milta, buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Stevenas Piferis, Kijivo universiteto politikos mokslų profesorius Taras Kuzio, Brookingso instituto analitikas Danielis Hamiltonas ir buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas atsargos generolas Benas Hodgesas. Ved. Živilė Raškauskaitė
1/1/202326 minutes, 44 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Protestai Irane: viešos protestuotojų egzekucijos nenumalšina demonstracijų

Irane jau tris mėnesius tęsiasi protestai. Dėl jaunos moters mirties dorovės policijos rankose prasidėjusios demonstracijos įgavo pagreitį ir virto judėjimu prieš Irano režimą. Irano valdžia griebiasi dar vienos bauginimo taktikos – viešų egzekucijų.Laidoje dalyvauja politologas Mehrzadas Boroujerdi, šiuo metu einantis Misūrio mokslo ir technologijų universiteto Menų, mokslo ir švietimo koledžo dekano pareigas. Taip pat buvusi Artimųjų Rytų programos direktorė Vilsono centre Vašingtone Haleh Esfandiari.Ved. Živilė Raškauskaitė
12/18/202221 minutes, 17 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Krizė Haityje: nuo gaujų karo, choleros protrūkio, iki skurdo ir bado

Jungtinės Tautos įspėja apie humanitarinę krizę ir sparčiai blogėjančią saugumo situaciją Haityje. Po pernai įvykdytos prezidento žmogžudystės, šalis paskendo gaujų kare. Šios jau kontroliuoja beveik du trečdalius sostinės Port o Prenso. Dėl žiauraus gaujų elgesio, seksualinio smurto, dažnų pagrobimų – vietos gyventojai priversti bėgti. Šalis susiduria ir su humanitarine krize – maisto trūksta beveik pusei šalies gyventojų.Laidoje dalyvauja Cecile Accilien, Haičio studijų asociacijos viceprezidentė ir sociologijos profesorius Alex Dupuy, dėstantis Veslio Universitete, Konektikute.Ved. Živilė Raškauskaitė
12/11/202220 minutes, 6 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ved. Živilė Raškauskaitė

Pasaulio 5. Ved. Živilė Raškauskaitė
12/4/202229 minutes, 28 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Neramios dienos Twitteryje

Inovatorius ir technologijų kūrėjas Ilonas Maskas teigia dirbantis septynias dienas per savaitę, kad prieš keletą savaičių įsigytą Twitter socialinę platformą padarytų pelningą. Ne mažesnio atsidavimo tikisi ir iš likusių darbuotojų, kurių pareikalavo įsipareigoti ypač daug ir sunkiai dirbti arba ieškotis kito darbo.Elonas Muskas Twitteryje reiškiasi nenuspėjamai – rengia balsavimus dėl to taikos plano Ukrainai, atvirai ragina palaikymą Respublikonų partijai. Ar kompanijos viduje ir išorėje užviręs chaosas reiškia fiasko ? O gal kaip tik nestandartiniu vadovavimo stiliumu ir charizma padarys tai, ko nepavyko padaryti buvusiems kompanijos šeimininkams – paversti kompaniją pelninga?Pašnekovai: Šiaurės Karolinos universiteto komunikacijos mokslų docentas Danielis Kreissas, Lundo universiteto docentas Michaelas Bossetta, City universiteto profesorius Petros Iosifidis.Ved. Lukas Kivita
11/20/202226 minutes, 52 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Vidurio kadencijos rinkimai JAV: kodėl subliuško respublikonų pergalės viltys?

Jungtinėse Valstijose – rinkimų laikotarpis. Tikėtasi, kad respublikonai užtikrintai perims Kongresą, bet prognozuota raudonojo banga nepakilo. Senatas lieka demokratų rankose. Tai didžiulis Joe Bideno partijos laimėjimas, kuriam nesutrukdė nei žemi Bideno reitingai, nei didžiausia per pastaruosius 40 m. infliacija, nei kritika dėl rekordinės migracijos per pietinę JAV sieną.Vidurio kadencijos rinkimai JAV tradiciškai palankūs opozicinei partijai, tad šiemet stebimas geriausias prezidento partijos pasirodymas per pastaruosius 20 metų – nuo tada, kai George’o Busho respublikonai 2002m. užsitikrino abu Kongreso rūmus.Laidoje dalyvauja Misūrio universiteto politikos mokslų profesorius Peverill Squire.Ved. Živilė Raškauskaitė
11/13/202223 minutes, 21 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. JT klimato kaitos konferencija: ar dar yra vilties užkirsti kelią pražūtingam klimato atšilimo poveikiui?

Egipte prasideda 27-oji Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencija.Pasaulio lyderiai diskutuos apie emisijų mažinimo planus, apie prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas. Bus kalbama ir apie tai, kaip užtikrinti techninę ir finansinę paramą besivystančioms šalims, kurios patiria daugiausia nuostolių dėl klimato kaitos sukeltų ekstremalių gamtos reiškinių.Pasaulio temperatūra jau pakilo 1,1 laipsniu, lyginant su prieš industriniu laikotarpiu. Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija įspėja, kad jei temperatūra pakils 1,7 laipsnio, pusė žmonijos gyvens gyvybei pavojingo karščio arba drėgmės sąlygomis.Laidoje dalyvauja klimato teisės ekspertas Martin Lockman, dirbantis Seibino klimato kaitos teisės centre Kolumbijos Universitete, Niujorke, ir profesorius Christopher Field, Stanfordo universiteto, Vudso aplinkos apsaugos instituto vadovas.
11/6/202225 minutes, 59 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Prezidento rinkimai Brazilijoje. Ar išliks demokratija didžiausioje Lotynų Amerikos šalyje?

156 milijonai rinkėjų vienoje didžiausių pasaulio demokratinių valstybių, Brazilijoje renka prezidentą. Šalis skilusi perpus. Per pirmąjį turą spalio pradžioje vos penki procentai skyrė du favoritus - buvusį prezidentą Luisą Inasijų Lulą da Silvą, ir dabartinį šalies vadovą Žairą Bolsonarą.Rio de Žaneire įsikūrusio Žituliju Vargas tyrimų centro analitikas Tomas Traumanas sako, kad per antrąjį rinkimų turą sprendžiamas pačios Brazilijos demokratijos likimas. Dupopuliariausi brazilų politikai turi kardinaliai skirtingą požiūrį, kaip turėtų atrodyti šalis.Ved. Žygimantas Kapočius
10/30/202224 minutes, 58 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Rusijos karas prieš Ukrainą: Maskvai vietoj pasaulio galios tenka atstumtosios titulas

Vasario 24 d. Rusija tikėjosi užimti Kijivą per kelias dienas, bet Ukraina nepasiduoda jau aštuonis mėnesius. Nepaisydama to Rusija neatlyžta. Ukrainą toliau atakuoja dronais ir raketomis. Taikosi į civilinę ir energetikos infrastruktūrą.Maskvą šis karas išstūmė į tarptautinės bendruomenės užribį. Ją palaiko vos kelios valstybės, kurios ir taip neturi svorio tarptautinėje politikoje. Praėjusią savaitę, Jungtinėse Tautose, balsuojant už rezoliuciją, smerkiančią Ukrainos teritorijų aneksiją, Rusiją palaikė tik Baltarusija, Sirija, Šiaurės Korėja ir Nikaragva.Laidoje Nacionalinio Kijivo universiteto politikos mokslų profesorius Tarasas Kuzio pasakoja, kodėl vis dar yra saujelė Maskvą palaikančių valstybių ir ar ilgai pasaulio atstumtąją tapusi Rusija pajėgs tęsti karą prieš Ukrainą. Ved. Živilė Raškauskaitė
10/23/202221 minutes, 53 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Trečioji Xi Jinpingo kadencija komunistų partijos lyderio kėdėje: smunkanti ekonomika, izoliacija ir stiprėjantis autoritarizmas

Neabejojama, kad savaitę truksiančiame Komunistų partijos kongrese Kinijos prezidentas Xi Jinpingas bus išrinktas partijos lyderiu trečiai kadencijai iš eilės, taip įtvirtindamas savo valdžią dar penkeriems metams. Xi Jinpingo rankose sutelkta nuo Mao Dzedongo laikų nematyta vienvaldystė: jis ir prezidentas, ir komunistų partijos lyderis ir šalies kariuomenės vadas.Laidoje dalyvauja Ian Johnson, idėjų kalvės Tarptautinių santykių taryba ekspertas. I. Johnson ilgą laiką dirbo žurnalistu ir už išskirtinius straipsnius apie Kiniją buvo apdovanotas Pulitzerio premija. Laidoje taip pat dalyvauja septynių knygų apie Kiniją autorius, Bostono universiteto tarptautinių santykių profesorius Joseph Fewsmith.Ved. Živilė Raškauskaitė
10/16/202226 minutes, 32 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Kodėl Šiaurės Korėja ir vėl bando pasaulį įbauginti raketų bandymais?

Šią savaitę po penkerių metų pertraukos Pchenjano paleista raketa skrido virš Japonijos ir įveikė 4600 km. atstumą. Tai toliausiai iki šiol nuskridusi Šiaurės Korėjos raketa. Po poros dienų Japonijos link paleistos dvi trumpo nuotolio raketos. Sekmadienį Šiaurės Korėja įvykdė dar vieną raketų bandymą.Apie tai, kodėl būtent dabar Šiaurės Korėja suintensyvino raketų bandymus pasakoja profesorius Patrickas Croninas, Azijos ir Ramiojo vandenyno saugumo skyriaus pirmininkas Hudsono institute, Vašingtone, ir Londono Karališkojo universiteto tarptautinių santykių profesorius Ramonas Pacheco Pardo.Žymės: Šiaurės Korėja, balistinė raketa, branduolinis ginklas, Pasaulio 5, Živilė RaškauskaitėVed. Živilė Raškauskaitė
10/9/202226 minutes, 41 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Protestų Irane anatomija. Ką reiškia būti moterimi islamo respublikoje?

Jau tris savaites Irane tęsiasi masiniai protestai, kurių varomąją jėga tapo moterys. Iraniečių pyktį įžiebė Mahsos Amini mirtis – 22-ejų mergina mirė po to, kai ją sulaikė dorovės policija dėl netinkamai dėvimo hidžabo, galvos apdangalo, kuris viešose vietose Irane yra privalomas visoms moterims.Apie tai, ką reiškia būti moterimi Irane, ir ar kilę protestai gali lemti pokyčius, pasakoja Barselonoje gyvenanti iraniečių aktyvistė Shaghayegh Norouzi. Gyvendama Irane ji buvo žinoma aktorė ir režisierė, kovojusi prieš seksualinį priekabiavimą šalies teatre, televizijos ir kino industrijoje. Shaghayegh administruoja su seksualine prievarta kovojančio judėjimo “Me Too Iran” paskyrą Instagram platformoje, ji turi kelis šimtus tūkstančių sekėjų.
10/2/202225 minutes, 5 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ar Karoliui III pavyks išlaikyti monarchijos populiarumą?

Pirmąją Karaliaus Karolio III valdymo savaitę matyti subtilių ženklų, kad Britanijos monarchijos tradicijos šiek tiek keičiasi. Karalius žada žmonėms atviresnę karališkąją šeimą, bet analitikai pastebi, kad lankstumo monarchijoje – mažai. Karalius Karolis III – ilgiausiai sosto laukęs monarchas, karūną perima sulaukęs 73 metų. Visą gyvenimą stebėjęs motinos Karalienės Elžbietos II atliekamą pareigą, pats sako, kad seks jos pėdomis.Laidoje dalyvauja Robertas Hazellas, Londono universiteto koledžo valdymo ir konstitucijos profesorius, Kathryn G. Lamontagne, Bostono universiteto socialinių mokslų dėstytoja, nagrinėjanti Britanijos ir Airijos istoriją bei Brianas Cowanas, Britanijos istorijos profesorius Makgilio Universitete, Monrealyje.ŽYMOS: Karalius Karolis III, Karalienė Elžbieta II, Jungtinė Karalystė, monarchija, Pasaulio 5, Živilė RaškauskaitėPasaulio 5. Ved. Živilė Raškauskaitė
9/18/202224 minutes, 56 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Kokie iššūkiai laukia Jungtinės Karalystės premjerės Liz Truss monarchijos virsmo eroje?

Liz Trass Jungtinės Karalystės premjerės postą perėmė itin sudėtingu laikotarpiu. Naujajai premjerei teks ne tik suvaldyti blogėjančią ekonomikos padėtį, bet ir užtikrinti po karalienės Elžbietos II mirties gedinčios šalies vienybę.Laidoje dalyvauja Timas Durrantas, Vyriausybės instituto Londone asocijuotasis direktorius, ir Stevenas Fieldingas, politikos mokslų profesorius Notingamo universitete.Ved. Živilė Raškauskaitė
9/11/202222 minutes, 46 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Katastrofiški potvyniai Pakistane: Ar pasaulis daro pakankamai, kad suvaldytų klimato krizės padarinius?

Pakistaną jau tris mėnesius siaubia musoninės liūtys. Pasak vietos pareigūnų, dėl kilusių potvynių trečdalis šalies atsidūrė po vandeniu, o stichija paveikė per trisdešimt milijonų žmonių. Mokslininkai pabrėžia, kad ši katastrofa yra klimato kaitos padarinys, ir įspėja, kad jei klimato kaita nebus suvaldyta, ateityje tokių katastrofų tik daugės.Apie tai, ką potvynių Pakistane mastas atskleidžia apie pasaulines klimato kaitos pasekmes pasakoja Indianos Notr Damo universiteto tyrėja Maira Hajat, nagrinėjanti klimato ir aplinkosaugos politiką Pakistane.Ved. Žygimantas Kapočius
9/4/202221 minutes, 44 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Kodėl italai parlamento rinkimuose balsuos už kraštutinius dešiniuosius?

Apklausos rodo, kad rugsėjį Italijos parlamento rinkimuose pergalę švęs tvirtas dešiniojo sparno aljansas, o vyriausybei, tikėtina, vadovaus Giorgia Meloni, partijos „Italijos broliai“ lyderė. Ji būtų pirmoji Italijos premjerė ir pirmoji šiame poste atsidūrusi post-fašistinės partijos narė. Meloni kartoja, kad fašizmas - praeitis, bet tuo pačiu pabrėžia, kad B. Musolinis padarė nemažai gerų dalykų.Apie tai, kodėl kraštutiniai dešinieji Italijoje sulaukia tokio didelio palaikymo kalbamės su Roberto D‘Alimonte, politikos mokslų profesoriumi Guido Carli laisvajame tarptautiniame socialinių mokslų universitete, Romoje, bei Leila Simona Talani, Londono Karališkojo koledžo Italijos politikos centro direktore.
8/28/202225 minutes, 40 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ar JAV respublikonų partijoje yra vietos D. Trumpo kritikams?

Jungtinėse Valstijose ruošiamasi lapkritį vyksiantiems vidurio kadencijos rinkimams, kuriuose renkami Atstovų rūmų nariai bei dalis senatorių. Prognozuojama, kad Kongreso kontrolę susigrąžins respublikonai. Pirminiuose rinkimuose, kuriuose renkami partijos kandidatai, matyti, jog į Kongresą sugrįš ne bet kokie respublikonai, o tie, kurie palaiko buvusį prezidentą Donaldą Trumpą.Tik du iš 10 respublikonų, palaikiusių antrąją D. Trumpo apkaltą, lapkritį kovos dėl vietos Atstovų Rūmuose. Pirminius rinkimus pralaimėjo ir garsi D. Trumpo kritikė Liz Cheney.Laidoje dalyvauja Vajomingo universiteto politikos mokslų profesorius James King ir Brukingso instituto analitikas Darrell West.
8/21/202225 minutes, 11 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Metai po Kabulo griūties: kaip pasikeitė Afganistanas ir tarptautinių santykių dėsniai?

Prieš metus baigėsi ilgiausias Jungtinių Valstijų karas Afganistane – šalyje, kuri istorikų dažnai vadinama imperijų kapinėmis. Apžvalgininkai chaotišką Vašingtono pasitraukimą iš Afganistano tuomet apibūdino didžiausią smūgį Jungtinių Valstijų tarptautinei reputacijai nuo Vietnamo karo laikų.Apie tai, kaip Amerikos karas Afganistane pakeitė tarptautinių santykių dėsnius, ir kokią kainą už tai moka afganai, pasakoja Džordžtauno universiteto profesorius Charlesas Kupchanas, dirbęs prezidento Barako Obamos administracijoje, ir Kanados ministrų kabinete dirbanti afganų kilmės politikos analitikė Farangies Shah.Ved. Žygimantas Kapočius
8/14/202229 minutes, 28 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Įtampa tarp Kosovo ir Serbijos: ar Balkanuose bręsta dar vienas karas?

Pasaulio 5. Kilus ginčui tarp Prištinos ir Belgrado dėl automobilių numerių, Kosovo šiaurėje kilo barikados ir aidėjo šūviai.Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius tuomet pareiškė, kad jo tautiečiai dar niekada nebuvo tokioje sudėtingoje situacijoje. Kosovo prezidentė Vjosa Osmani-Sadriu atrėžė, kad Vučičius naudojasi savo mentoriaus Vladimiro Putino metodais ir siekia destabilizuoti regioną.Apie tai, ar tarp Belgrado ir Prištinos bręsta ginkluotas konfliktas pasakoja Europos užsienio reikalų tarybos ekspertė iš Kosovo Engjellushe Morina, ir Belgrado Saugumo politikos centro tyrėja Maja Bjeloš.Ved. Žygimantas Kapočius
8/7/202226 minutes, 23 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. JAV ir Rusijos bendradarbiavimo kosmose pabaiga: Rusija traukiasi iš Tarptautinės kosminės stoties programos

Pasaulio 5. Ved. Živilė Raškauskaitė
7/31/202227 minutes, 7 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Klimato padariniai neišvengiami: kaip teks ruoštis miestams?

Per Europą nusiritusi karščio banga leido pajusti, kokia realybė laukia, kai 40 laipsnių Celsijaus ir aukštesnė temperatūra net ir šiauriau esančiuose regionuose bus ne gamtos išdaiga, o įprastas reiškinys vasarą.Mokslininkai sako, kad klimato kaita inertiška, o tai reiškia, kad atmosferai pradėjus šilti, efekto ateinančius tris dešimtmečius sustabdyti jau nebeįmanoma. Tad atėjo laikas kalbėti ne tik apie tai, kaip klimato kaitą reikės stabdyti ilguoju laikotarpiu bet ir kaip prie jos prisitaikyti.Pokalbis su klimatologu Justinu Kilpiu ir Arizonos valstijos universiteto mokslininke Ariane Middel.Ved. Lukas Kivita
7/24/202220 minutes, 45 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Šri Lankos krizė: pabėgęs prezidentas, nepakeliamos skolos ir masiniai protestai

Šri Lankos gyventojai kelis mėnesius protestais reikalavę prezidento atsistatydinimo – pasiekė savo. Įsismarkavus demonstracijoms, netinkamu valdymu ir korupcija kaltinamas Gotabaya Rajapaksa pabėgo iš šalies ir galiausiai pasitraukė iš posto. Ekonominės krizės apimta šalis renka naują prezidentą.Kas suvienijo tautą taikiems protestams prieš valdančiuosius pasakoja Kolombe gyvenantis politologas Aruna Kulatunga, žurnalistas, ekonomikos analitikas Shiran Illanperuma ir teisininkė, Politikos alternatyvų centro Kolombe tyrėja Bhavani Fonseka.Ved. Živilė Raškauskaitė
7/17/202222 minutes, 3 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Kodėl būtent dabar subyrėjo B. Johnsono vyriausybė?

Jungtinės Karalystės premjeras B. Johnsonas po virtinės skandalų atsistatydina iš konservatorių partijos lyderio pareigų. Jau rudenį jį pakeis naujas premjeras.Kodėl būtent dabar subyrėjo B. Johnsono vyriausybė pasakoja politologas Simon Griffiths (Goldsmiths University of London), profesorius Matt Beech, Halo universiteto Britanijos politikos centro direktorius ir Berklio universiteto Europos politikos instituto vyresnysis bendradarbis, Tony Travers, Londono ekonomikos mokyklos profesorius ir politologas Birkbecko universiteto dėstytojas Ben Worthy.Ved. Živilė Raškauskaitė
7/10/202229 minutes, 21 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Atgal į 1973-iuosius: JAV atšaukta konstitucinė teisė į abortą

Didmiesčių gatvės Jungtinėse Valstijose pilnos triukšmo, šūkių ir kritikos Aukščiausiajam teismui, kai šis birželio gale nutarė atšaukti 50 metų galiojusį teisinį precedentą, įtvirtintą byla „Roe v Wade “, ir užtikrinusį konstitucinę moterų teisę į abortą.Jį priėmus nėštumo nutraukimo klausimas perduotas iš federalinės valdžios į valstijų valdžios rankas. O kai kuriose abortų įstatymai griežtesni nei kai kuriose musulmoniškose šalyse, ir draudžiami net išprievartavimo atveju.Abortų priešininkų pergalę lėmė konservatyvių teisėjų persvara Aukščiausiajame teisme. Jos pasekmės liks ilgam, nes teisėjai poste lieka iki gyvos galvos. Bet tai gali būti tik pradžia, teisių gynėjams baiminantis, kad remdamasis šiuo savo aiškinimu teismas gali persvarstyti ir kitus vertybinius klausimus, tokius kaip tos pačios lyties asmenų santuoka.Laidos pašnekovės: Vašingtone veikiančio Amerikos universiteto profesorė Jessica Waters ir Rutgers universiteto profesorė Cynthia Daniels.Ved. Lukas Kivita
7/3/202223 minutes, 5 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Kas laukia Kolumbijos vadovaujant G. Petro: pokyčiai ar nusivylimas?

Kolumbijos gyventojai prezidentu išrinko Gustavo Petro. Pirmą kartą šalies istorijoje prezidentu tapo kairiųjų pažiūrų kandidatas. Petro žada plačias socialines ir ekonomines reformas, bet analitikai įspėja, kad tikėtina, jog netrukus gyventojų viltį apie pokyčius pakeis nusivylimas. Petro neturi daugumos Kongrese tad įgyvendinti reformas bus labai sudėtinga.Apie tai, ką reiškia kairiųjų pažiūrų kandidato pergalė Kolumbijoje pasakoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja ir tyrėja Ieva Giedraitytė ir Sergio Guzman, politinių konsultacijų įmonės Bogotoje „Kolumbijos rizikos analizės“ direktorius.Ved.Živilė Raškauskaitė
6/26/202229 minutes, 32 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Kaip karas Ukrainoje prisideda prie klimato kaitos?

Karo poveikis aplinkai nėra toks akivaizdus, kaip tūkstančiai žuvusiųjų, bet jis klastingas – tyliai kenksiantis žmonėms ir laukinei gamtai ilgus dešimtmečius net paskelbus paliaubas.Apie tai, kaip Rusijos karas prieš Ukrainą kursto klimato kaitą, pasakoja Ukrainos Taikomosios klimatologijos laboratorijos vadovė Svitlana Krakovska ir klimato geopolitikos tyrėja, Karnegio tarptautinės taikos fondo mokslininkė, Olivia Lazard.Ved. Živilė Raškauskaitė
6/19/202224 minutes, 3 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ginklų kultūra JAV: kaip užkirsti kelią masinėms šaudynėms?

JAV po kruvino išpuolio Juvaldžio mokykloje gegužės 24 d., kai šaulys pražudė 19 mokinių ir du mokytojus, suaktyvėjo diskusijos dėl ginklų kontrolės.Kodėl JAV, klesti ginklų kultūra ir kaip šalyje išvengti masinių šaudynių laidoje pasakoja Andrew Baranauskas, kriminologijos profesorius Niujorko valstijos universitete, Brokporte, ir Mary Bernstein, Konektikuto universiteto sociologijos profesorė.Ved. Živilė Raškauskaitė
6/12/202229 minutes, 12 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Karalienės Elžbietos II vadovavimo 70-metis: kokia ateitis laukia JK monarchijos?

Per Karalienės Elžbietos II valdymo laikotarpį pasikeitė 14 Jungtinės Karalystės premjerų. Ji susitiko su keturiais popiežiais ir 13 JAV prezidentų.Paveldima monarchija sukurta taip, kad tęstųsi po karaliaus mirties: 96 m. Karalienė jau perduoda kai kurias savo pareigas Princui Čarlzui. Monarchės ilgaamžiškumas tapo valstybės pastovumo simboliu, tad neišvengiamai minint precedento neturintį 70 metų vadovavimo jubiliejų ne tik dėkojama, bet vis garsiau klausiama: kokia ateitis laukia Jungtinės Karalystės monarchijos?Laidoje apie JK monarchijos reikšmę pasakoja Michael Cox Londono ekonomikos mokyklos tarptautinių santykių profesorius, Robert Hazell, Londono universiteto koledžo valdymo ir konstitucijos profesorius ir Kathryn G. Lamontagne, Bostono universiteto socialinių mokslų dėstytoja, nagrinėjanti Britanijos bei Airijos istoriją.Ved. Živilė Raškauskaitė
6/5/202229 minutes, 2 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ar pavyks sušvelninti dėl Rusijos karo prieš Ukrainą kylančią pasaulinę maisto krizę?

Rusijos karas prieš Ukrainą jaukia pasaulinę maisto tiekimo grandinę ir kelia pasaulinės maisto krizės grėsmę. Ar tarptautinė bendruomenė gali sustabdyti kylančią maisto trūkumo grėsmę pasakoja Chatham House analitikas Timas Bentonas ir Lotanna Emendiegwu, Mančesterio metropoliteno universiteto ekonomikos dėstytojas.Ved. Živilė Raškauskaitė
5/29/202222 minutes, 31 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Kodėl Turkija nepritaria Suomijos ir Švedijos narystei NATO?

Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO – istorinis Aljanso plėtros žingnis, paskatintas Rusijos karo prieš Ukrainą. Dvi sakndinavijos valstybės laikomos kandidatėmis, atitinkančiomis visus reikalavimus, bet Ankara ir vėl imasi maištautojos vaidmens – Suomijos ir Švedijos narystei nepritaria.Kodėl Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje Turkija imasi derybų pasakoja Jenny White Stokholmo Universiteto Turkijos studijų instituto profesorė, Sinan Ulgen buvęs Turkijos užsienio reikalų ministerijos darbuotojas, dabar Ekonomikos ir užsienio politikos studijų centro Stambule direktorius ir Iro Sarkka, politologė iš Suomijos.Ved. Živilė Raškauskaitė
5/22/202228 minutes
Episode Artwork

Pasaulio 5: Ar Rusijos karas prieš Ukrainą paspartins Moldovos kelią į ES?

Netyla kalbos, kad Kremlius karu vien tik Ukrainos teritorijoje neapsiribos. Manoma, kad antruoju Rusijos taikiniu gali tapti Moldova. Šalyje nuo 1992 m. Uždniestrę kontroliuoja separatistai, o Maskva teritorijoje laiko apie 1500 savo karių.Ar karas Ukrainoje gali paspartinti Moldovos kelią į Europos Sąjungą bei paskatinti atsisakyti neutralumo ir svarstyti narystę NATO pasakoja asocijuotas Rytų Europos studijų centro ekspertas Denis Cenusa ir politologas, buvęs Moldovos parlamento narys ir buvęs ambasadorius JAV, Meksijoje, Kanadoje Igor Munteanu.Ved. Živilė Raškauskaitė
5/15/202225 minutes, 55 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Kodėl Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą, Europos valstybės vis dar derasi dėl rusiškos naftos embargo?

ES planuojamas šeštasis sankcijų paketas Rusijai, į kurį įtrauktas rusiškos naftos embargas, virto derybų aikštele. Išimčių garsiausiai prašo Slovakija ir Vengrija.Bratislava teigia, kad šiai reikės daugiau laiko pereiti prie alternatyvių naftos šaltinių, nei nurodo Briuselis. Budapeštas embargą vadina „ekonomine atomine bomba“, sako, kad dabartinį sankcijų paketą vetuos.Ar Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą vieta ir laikas deryboms Europos Sąjungoje dėl išimčių naftos embargui, pasakoja idėjų kalvės „Political Capital“ Vengrijoje analitikas Rudolfas Berkesas ir energetikos politikos ekspertas Slovakijoje Matušas Mišikas.Ved. Živilė Raškauskaitė
5/8/202223 minutes, 22 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. „Twitter“ E. Musko rankose: pavojus demokratijai ar erdvė žodžio laisvei?

Netrukus „Twitter“ taps privačia įmone. E. Muskas jau sudarė sandorį – socialinį tinklą nusipirks už 44 mlrd. dolerių.E. Muskas kritikuoja turinio moderavimo mechanizmus, taip pat vartotojų šalinimo dėl žalingo turinio skleidimo taisykles ir žada socialiniame tinkle puoselėti žodžio laisvę. Kritikai teigia, kad E. Musko „Twitter“ kils pavojus demokratijai: jame sklis propaganda, kraštutinių dešiniųjų ir ekstremistinės idėjos.Apie tai, ką gali reišti E. Musko žodžio laisvė „Twitter“ platformoje pasakoja Emerson Brooking, idėjų kalvės Atlantic Council dezinformacijos laboratorijos analitikas, Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto narė Christel Schaldemose ir Kolorado universiteto informacinių technologijų profesorė Leysia Palen.Ved. Živilė Raškauskaitė
5/1/202225 minutes, 19 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ar Suomija ir Švedija stos į NATO?

Rusijai užpuolus Ukrainą, Suomija ir Švedija svarsto ar keisti gynybos strategiją ir stoti į NATO aljansą. Suomijos parlametas šią savaitę pradėjo debatus dėl šio klausimo. Švedijoje atliekama saugumo aplinkos analizė.Kodėl Suomija ir Švedija svarsto atsisakyti neutralumo statuso pasakoja Niukastlo universiteto saugumo politikos profesorė Katharine A. M. Wright, politologas, Europos saugumo ekspertas, Alistair Shepherd ir Robert DAlchė, Švedijos gynybos tyrimų agentūros tyrimų skyriaus vadovas.Ved. Živilė Raškauskaitė
4/24/202226 minutes, 17 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Kodėl Vokietijos prezidentas nepageidaujamas Ukrainoje?

Vokietijos prezidentui panorus apsilankyti Kyjive, Ukraina paskelbė, kad jis – nepageidaujamas. Atsisakymą priimti Vokietijos prezidentą dalis vadina spaudimu Berlynui, kiti – bereikalingu ginču.Nuo pat pirmųjų Vladimiro Putino karo prieš Ukrainą dienų Kyjivas garsiai kritikuoja Berlyną pabrėždamas, kad Europos Sąjungos santykiuose su Rusija Vokietija yra silpnoji grandis. Kyjivas klausia kodėl Rusijai pradėjus puolimą, Berlynas taip nenoriai tiekia ginklus Ukrainai ir vilkina embargo įvedimą Rusijos iškastiniam kurui. Analitikai pabrėžia, kad Vokietijos perėjimas prie užsienio politikos, kurioje Rusija atsiduria paraštėse – užtruks.Laidoje apie Vokietijos poziciją Ukrainos atžvilgiu pasakoja Claudia Major, Vokietijos tarptautinių santykių ir saugumo instituto Tarptautinio saugumo skyriaus vadovė, Rafael Loss, idėjų kalvės Europos tarptautinių santykių taryba analitikas, ir Jakub Eberle, Tarptautinių santykių instituto Prahoje tyrimų vadovas.Ved. Živilė Raškauskaitė
4/17/202228 minutes, 57 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Prancūzijos prezidento rinkimuose – E. Macrono ir M. Le Pen dvikova

Prancūzijos prezidento rinkimų pirmajame ture varžosi 12 kandidatų, bet prognozuojama, kad rinkimai bus prieš penkerius metus vykusios kovos pakartojimas: susirungs Emmanuelis Macronas ir kraštutinės dešinės atstovė Marin Le Pen.Apklausos pergalę prognozuoja E. Macronui, bet politologai pabrėžia, kad rinkimuose gali būti netikėtumų: manoma, kad trečdalis rinkėjų į rinkimus neateis, tad M. Le Pen pralaimės kur kas mažesniu skirtumu. Dalis apklausų rodo, kad perrinkimo siekiantis E. Macronas pirmauja vos 4 proc.Ką reiškia E. Macrono ir M. Le Pen dvikova pasakoja politologas Thomas Guenole, Counterpoint tyrimų grupės įkūrėja ir vadovė Catherine Fieschi ir Tara Varma, idėjų kalvės Europos tarptautinių santykių taryba Paryžiaus skyriaus vadovė.
4/10/202225 minutes, 58 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Koks Turkijos vaidmuo Rusijo ir Ukrainos taikos derybose?

Karas Ukrainoje tęsiasi penkias savaites. Beveik tiek pat laiko Rusijos ir Ukrainos pareigūnai bando derėtis dėl paliaubų. Kol kas proveržio taikos link – nematyti: Rusija toliau bombarduoja Ukrainos miestus. Tačiau tai, kad abi pusės kalbasi – svarbu. Ekspertai pabrėžia, kad diplomatija – vienintelis kelias į taiką. Šią savaitę Rusijos ir Ukrainos derybininkai susitiko Turkijoje.Orysia Lutsevych, Chatham house Ukrainos forumo vadovė, ir politologas Alvydas Medalinskas atsako į klausimus apie tai, ar Turkijos tarpininkavimas gali paspartinti Ukrainos ir Rusijos taikos susitarimą.Ved. Živilė Raškauskaitė
4/3/202227 minutes, 9 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ar tikėtina, kad V. Putinas bus teisiamas už karo nusikaltimus Ukrainoje?

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios tarptautinės organizacijos, valstybių lyderiai kartoja, kad Rusijos pajėgų atakos prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą prilygsta karo nusikaltimams. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas karo nusikaltėliu vadina patį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.Laidoje „Pasaulio 5“ Astrid Reisinger-Coracini, Vienos Universiteto Tarptautinės teisės fakulteto profesorė, ir Yvonne McDermott-Rees, Svonsio universiteto teisės profesorė, pasakoja apie tai, ar tikėtina, kad V. Putinas bus teisiamas už karo nusikaltimus Ukrainoje, ar socialiniuose tinkluose plintantys vaizdo įrašai gali tapti įrodymais tarptautiniuose teismuose ir kokia bausmė gali laukti Rusijos prezidento.Ved. Živilė Raškauskaitė
3/27/202229 minutes, 5 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Kodėl karo Ukrainoje akivaizdoje Sakartvelo valdžia stengiasi nekonfrontuoti su Rusija?

Pasaulio 5. Kodėl karo Ukrainoje akivaizdoje Sakartvelo valdžia stengiasi nekonfrontuoti su Rusija?Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą Tbilisyje, centrinėje Laisvės aikštėje, rinkosi dešimtys tūkstančių žmonių. Mojuodami Ukrainos vėliavomis gyventojai smerkė Rusijos veiksmus. Šalis gerai žino, ką reiškia Kremliaus agresija: po karo 2008 m., Rusija vis dar okupavusi 20 proc. Sakartvelo teritorijos.Apklausos rodo, kad 87 proc. kartvelų karą Ukrainoje laiko savo pačių karu su Rusija, bet Sakartvelo premjeras tvirtina, kad tai – Kijivo, ne Tbilisio karas. Šalies valdantieji bando laikytis neutralios pozicijos Kremliaus atžvilgiu: nepalaiko vakarų sankcijų, nepritaria užsakomiesiems skrydžiams, kuriais į Ukrainą turėjo vykti savanoriai kariai bei pagalbą teikiantis personalas.Apie tai, ar neutrali Skartvelo pozicija Maskvos atžvilgiu prilygsta Rusijos palaikymui, pasakoja Sakartvelo politikos instituto direktorius Kornely Kakachia ir jo pavaduotoja Renata Skardžiūte-Kereselidze. Į klausimus atsako ir Badris Balkania, Sakartvelo strateginių ir tarptautinių studijų fondo analitikas. Ved. Živilė Raškauskaitė
3/20/202225 minutes, 38 seconds
Episode Artwork

PASAULIO 5: Kokie klausimai kyla apie Rusijos karą prieš Ukrainą?

Rusijos kariuomenė nesugebėjo įgyvendinti planų ir greitai perimti Kijivą. Ukrainiečiai ginasi. Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtina, kad sostinė Rusijai atiteks nebent tada, jei ši bus sulyginta su žeme.Pokalbiuose dėl galimos taikos dialogo negirdėti, tik ultimatumai, tad proveržio nėra. Zelenskis toliau ragina Vakarus uždaryti Ukrainos oro erdvę. NATO atsisako siųsti naikintuvų iš aljanso šalių narių, bet tikina, kad parama ginklais nenutrūks. JAV prezidentas Joe Bidenas patvirtino sprendimą skirti dar 200 mln. dolerių vertės vertės karinę pagalbą Ukrainai.Šią savaitę ypač suintensyvėjo mokyklų, ligoninių, gyvenamųjų namų apšaudymai. Iš Ukrainos jau pabėgo daugiau nei 2.5 mln. žmonių.Laidoje į klausytojų klausimus apie Rusijos karas prieš Ukrainą atsako politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Deividas Šlekys ir idėjų kalvės Henry Jackson Society tyrėjas Tarasas Kuzio.Ved. Živilė Raškauskaitė
3/13/202229 minutes, 3 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ar Ukrainos kaimynės pajėgios užtikrinti karo pabėgėlių saugumą?

Pasaulio 5Ukrainoje tęsiantis Rusijos puolimui, Kremliaus kariuomenė atakuoja gyvnamuosius miestų rajonus, naikina civilinę infrastruktūrą – mokyklas, darželius, ligonines.Kasdien tūkstančiai ukrainiečių priverčiami palikti namus. Didžioji dalis žmonių traukiasi į penkias kaimynines valstybes: Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Rumuniją ir Moldovą.Jungtinių Tautų duomenimis, Vladimiro Putino tęsiamas karas pabėgėliais jau pavertė 1,4 mln. Ukrainos gyventojų. Dauguma sieną kertančių – moterys ir vaikai.Apie tai, ar kaimyninėms valstybėms pavyksta suvaldyti padėtį pasienyje ir užtikrinti nuo karo bėgančių žmonių saugumą pasakoja profesorė Dominika Pszczolkowska, Migracijos tyrimų centro Varšuvos universitete tyrėja, Užsienio politikos asociacijos Moldovoje narė, politologė Viktorija Rosa, Slovakijos mokslų akademijos politikos mokslų instituto profesorius Juraj Marušiak ir Strateginės politikos instituto Slovakijoje vadovas Matej Kandrik.Ved. Živilė Raškauskaitė
3/6/202224 minutes, 39 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Kiek Rusija sumokės už V. Putino karą Ukrainoje?

Paskutinį kartą Rusijos tankai Kijevo link veržėsi 1943 m. Po beveik 80 metų pertraukos vėl stebime susirėmimus Ukrainos sostinėje.Ilgą laiką Vakarai Kremlių atgrasyti bandė griežta retorika apie drakoniškas, nepakeliamas sankcijas, izoliaciją tarptautinėje bendruomenėje.Apie tai, kiek už Vladimiro Putino karą sumokės Rusija ir ar Vakarų atsakas agresoriui – pakankamai griežtas, pasakoja politologas Vytis Jurkonis, režisierius Aleksas Matvejevas ir Upsalos universiteto Rusijos ir Eurazijos studijų instituto doktorantė Aušra Padskočimaitė.Ved. Živilė Raškauskaitė
2/27/202229 minutes, 34 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5: kodėl protestas prieš koronaviruso ribojimus Kanadoje įkvėpė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų judėjimus pasaulyje?

Dėl pandemijos ribojimų protestuojantys vilkikų vairuotojai iš Kanados sostinės Otavos nesitraukė tol, kol neįsikišo policijos pareigūnai. Pradėjus sulaikymus, didžioji dalis sunkvežimių išvažiavo, bet dalį protestuotojų teko išsklaidyti ašarinėmis dujomis. Vadinamojo „Laisvės konvojaus“ dalyviai reikalavo panaikinti privalomus skiepus norintiems kirsti Kanados ir Jungtinių Valstijų sieną. Netrukus protestas virto į platesnio masto demonstraciją ne tik prieš įvestus ribojimus, bet ir prieš premjero Justino Trudeau vyriausybę. Kraštutinių dešiniųjų vadovaujama vilkstinė įkvėpė protestus užsienyje. „Laisvės konvojai“ riedėjo Lietuvoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Naujojoje Zelandijoje ir dar virtinėje šalių. Apie tai, kodėl Kanada virto populistinių, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų proveržio epicentru pasakoja Kvebeke dirbanti žurnalistė Nora Loreto, McGill universiteto Kanados studijų instituto direktorius Daniel Beland ir dezinformacijos analitikas David Troy.Ved. Živilė Raškauskaitė
2/20/202225 minutes, 7 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ar „Nord Stream 2“ taptų sankcijų Rusijai dalimi?

Rusijai keliant įtampą Ukrainos pasienyje, Vakarų valstybės jau ne pirmą mėnesį Maskvą bando atgrasyti intensyvia diplomatija. Per susitikimus su Rusijos pareigūnais nuolat kalbama apie iki šiol nematytas sankcijas. Šios nedetalizuojamos, bet jų sąraše dažnai minimas iš Rusijos į Vokietiją nutiestas, bet iki šiol dar nesertifikuotas dujotiekis „Nord Stream 2“.Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas per susitikimą su Vokietijos kancleriu žurnalistams sakė, kad jei Rusija užpuls Ukrainą, naujas, 11 mlrd. dolerių kainavęs dujotiekis nebus įjungtas. Olafo Scholzo atsakymas apie sankcijas buvo vangus: jis „Nord Stream 2“ taip ir nepaminėjo, nors sakė, kad Vokietijos ir Jungtinių Vastijų atsakas Rusijai bus vieningas.Apie tai, kodėl išsiskiria NATO valstybių nuomonė dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio ir ar pavyks jį įtraukti į sankcijų sąrašą, jei Rusija užpuls Ukrainą pasakoja Margarita Balmaceda, Seton Hall universiteto diplomatijos ir tarptautinių santykių profesorė ir Stefan Meister, Vokietijos užsienio santykių tarybos analitikas.Ved. Živilė Raškauskaitė
2/13/202225 minutes, 22 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ar B. Johnsoną paskandis skandalas dėl vakarėlių per karantiną?

Jungtinėje Karalystėje didėja spaudimas premjerui Borisui Johnsonui dėl per karantiną Dauningo gatvėje vykusių vakarėlių. Pirminėse valstybės tarnautojos Sue Grey tyrimo išvadose skelbiama, kad linksmintasi mažiausiai 16 kartų. Dėl 12 susibūrimų policija pradėjo tyrimą.Vestminsteryje vis garsiau kalbama, kad virtinę skandalų išgyvenęs B. Johnsonas bus priverstas trauktis. Netaktiškais pasisakymais, kandumu ir charizma garsėjantis politikas dalį britų žavėjo, dalį intrigavo. Bet pasirodžius pranešimams, kad premjeras nesilaikė paties patvirtintų karantino taisyklių, britai atvirai rodo nepasitenkinimą. B. Johnsono palaikymas smuko į nematytas žemumas. Jo partijos, Konservatorių, reitingai taip pat menksta.Apie tai, ar tikėtina, kad B. Johnsoną iš posto išvers gimtadienio vakarėlis ir kitos linksmybės per karantiną pasakoja Timas Durrantas, Vyriausybės instituto Londone vadovas, Chris Curtis, „Opinium” tyrimų agentūros politinių apklausų skyriaus vadovas bei Mujtaba Rahmanas, rizikos analizės grupės „Eurasia Group” Europos skyriaus vadovas.Ved. Živilė Raškauskaitė
2/6/202227 minutes, 25 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ukrainos krizės akivaizdoje - naujos diskusijos dėl Suomijos ir Švedijos narystės NATO

Pastarosiomis savaitėmis vis daugiau diskutuojama apie Suomijos ir Švedijos perspektyvas tapti NATO narėmis. Šias kalbas apie Šiaurės šalių galimą narystę aljanse paskatino įtampa prie Ukrainos sienų ir Kremliaus keliami ultimatumai Vakarams. Dalies ekspertų teigimu, nors artimiausiu metu Šiaurės šalių narystė Aljanse sunkiai tikėtina, ilgainiui situacija gali pasikeisti.Įžvalgomis dalijasi Švedijos gynybos tyrimų agentūros tyrimų direktoriaus pavaduotoja Eva Hagström Frisell, Suomijos Tarptautinių santykių instituto vyriausiasis tyrėjas Charly Salonius-Pasternak ir Helsinkyje veikiančio kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centro vyriausioji analitikė Viktorija Rusinaitė.Ved. Karolina Panto
1/30/202226 minutes, 14 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ar gali subraškėti Vakarų vienybė Rusijos agresijos akivaizdoje?

Šią savaitę vyko dar vienas diplomatijos raudas, siekiant sumažinti Rusijos keliamą įtampą Ukrainos pasienyje, kur Maskva dislokavo daugiau nei šimtą tūkstančių karių.Diplomatijai tęsiantis, abejonių pasėjo Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno pasisakymas, kad vakarų šalys sutaria ne visais klausimais: esą neabejojama, kad atsakas bus griežtas, jei Rusija pradės invaziją į Ukrainą, bet jei vyks mažesnio masto puolimas, vakarų sąjungininkų konsensusas dėl sankcijų gali sugriūti. Baltieji rūmai iš karto sureagavo – patikslino: jei Ukrainos sieną kirs Rusijos pajėgos, atsakas nepaisant puolimo masto bus negailestingas.Nepaisant deklaruojamos vienybės, skirtumų yra. Pavyzdžiui, Vokietija nesutiko, kad į Ukrainą būtų siunčiami vokiški ginklai.Apie tai, kur gali nuvesti diplomatinis kelias, ar gali Rusijos agresijos akivaizdoje subraškėti vakarų vienybė pasakoja politologas Alvydas Medalinskas, idėjų kalvės Henry Jackson Society tyrėjas Tarasas Kuzio bei Jungtinių Valstijų atsargos generolas Benas Hodgesas.Ved. Živilė Raškauskaitė
1/23/202225 minutes, 20 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Aklavietė Vakarų ir Rusijos derybose

Po trijų Vakarų ir Rusijos pareigūnų susitikimų Maskvos karinės operacijos Ukrainoje grėsmė išlieka. Rusijos diplomatų teigimu, derybos – aklavietėje, tad Kremlius neatmeta ir karinių priemonių panaudojimo. Tuo metu JAV pareigūnai tikina, kad Maskvos tonas tik griežtėja. Žvalgybos duomenimis, Rusija Rytų Ukrainoje ruošiasi galimoms provokacijoms, kurios gali tapti pretekstu platesnei operacijai prieš Ukrainą.Apie derybas su Rusija ir augančią įtampą pokalbis su patyrusia JAV diplomate ir buvusia NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rose Gottemoeller.Ved. Aurimas Piečiukaitis
1/16/202226 minutes, 16 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Kapitolijaus šturmo metinės

Minint sausio 6-osios apgulties metines, Amerikoje skirčių tiek daug ir gilių, kad vis dar kalbama apie demokratijos krizę. Dalis šalies gyventojų iki šiol tiki buvusio prezidento D. Trumpo melais apie esą pavogtus rinkimus: septyni iš dešimties respublikonų ir šiandien mano, kad J. Bidenas prezidento posto iš tikrųjų nelaimėjo.Dalis analitikų svarsto, kad dėl susiskaldymo ne tik socialinėje plotmėje bet ir politinėje arenoje Amerika artėja prie pilietinio karo slenksčio. Kiti tvirtina, jog įsibėgėjo poslinkis link vienos partijos valdymo – panašiai, kaip Vengrijoje.Demokratijos krizę Jungtinėse Valstijose laidoje analizuoja Terorizmo, ekstremizmo ir kovos su terorizmu centro Middlebury tarptautinių santykių instituto direktorius Jason Blazakis, VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė ir Seth Masket, Amerikos politikos centro Denverio universitete direktorius.Ved. Živilė Raškauskaitė
1/9/202226 minutes, 40 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. 2021-ųjų poslinkiai tarptautinėje politikoje

Prasidėję nuo Kapitolijaus šturmo, tapusio Jungtines Valstijų demokratijos krizės simboliu, 2021-ieji buvo pažymėti augančios įtampos tarp didžiųjų pasaulio galių, geopolitinių lūžių, ES tapatumo paieškų vis sunkiau nuspėjamoje tarptautinėje sistemoje, pandemijos ir vis aštrėjančios klimato krizės.Įvykius apžvelgia VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė ir Marylando universiteto vyr. mokslininkė Eglė Murauskaitė.Ved. Lukas Kivita
1/2/202228 minutes, 34 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Sovietų Sąjungos žlugimo trisdešimtmetis

1991 m. gruodžio 25 d. beveik septynis dešimtmečius gyvavusi imperija formaliai nustojo egzistuoti. Virš Kremliaus plevėsavusi Sovietų Sąjungos vėliava nuleista paskutinį kartą.Tą patį vakarą Michailas Gorbačiovas atsistatydino iš sovietų vadovo pareigų. Valdžia atiteko Borisui Jelcinui, iškilusį per audringus 1991 m. rugpjūčio pučo įvykius, paskatinusius istorinį sovietų žlugimą.Praėjus trisdešimčiai metų Rusijoje vyrauja prieštaringi jausmai: vieni džiaugiasi pastaraisiais dešimtmečiais pastebėtais pokyčiais, kiti matydami jos represinio palikimo pėdsakus šiandien, įspėja, kad nesenos istorijos pamokos nebuvo išmoktos, matydami jos represinio palikimo pėdsakus šiandien.Net ir tiems, kurie gimė po Sovietų Sąjungos žlugimo, praeitis tebėra problemiška.Laidos pašnekovas – Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos katedros vedėju Gintautas Mažeikis.Ved. Lukas Kivita
12/26/202128 minutes, 32 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. ES ir JAV alternatyvos Kinijos „Juostos ir kelio“ iniciatyvai

Aštuonerius metus Kinijos vykdoma „Vienos juostos vieno kelio“ programa sulaukia nemažai kritikos dėl to, kad investicijų gavėjas klampina milžiniškose skolose, kenkia aplinkai ir daro priklausomomis nuo Kinijos lyderių politinės valios.Vašingtonas ir Briuselis dabar joms žada alternatyvą.Europietiškoji programa, pavadinta „Global Gateway“ investicijoms į infrastruktūrą žada sutelkti daugiau kaip 300 mlrd. eurų viešojo ir privataus kapitalo. Labai panašią programą inicijuoja ir Džou Baideno administracija, savąją pavadinusi „Build Back Better World“Ar gali Vakarai atsverti Kiniją infrastruktūros srityje? Ši per aštuonerius metus investavo netoli 800-ų mlrd. dolerių, tuo metu Briuselis ir Vašingtonas į šį lauką žengia tik dabar.Pašnekovai: Čikagos universiteto Ekonomikos mokslų docentas Robertas Gulotty ir Vašingtone veikiančio Globalaus vystymosi centro ekspertu Gyude Moore.Ved. Lukas Kivita
12/19/202126 minutes, 17 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Kaip atrodytų Rusijos įsiveržimas į Ukrainą?

Pentagonas skelbia, kad po JAV ir Rusijos prezidentų pokalbio situacija Ukrainoje ir greta jos sienų nepasikeitė: Rusija ten ir toliau telkia dešimtis tūkstančių karių.Dalis apžvalgininkų tai vadina blefu ir kariniu šantažu, bet Ukrainos ir Amerikos žvalgyba neatmeta plačios karinės operacijos grėsmės. Ukrainos gynybos ministro teigimu, tokia operacija galėtų įvykti jau kitą mėnesį.Apie tai, kaip tokie kariniai veiksmai galėtų atrodyti, į kokius taikinius jie būtų nukreipti ir kaip Ukraina priešintųsi, pokalbis su Mykolo Riomerio universiteto politologu Alvydu Medalinsku ir karybos apžvalgininku Dr. Egidijumi Papečiu.Ved. Aurimas Piečiukaitis
12/12/202127 minutes, 44 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Branduolinėse derybose – į aklavietę stumiantys Irano reikalavimai

Šią savaitę Vienoje po penkių mėnesių pertraukos atnaujintos derybos su Iranu dėl branduolinės programos ribojimo. Tai buvo septintasis derybų turas po to, kai Jungtinių Valstijų prezidento postą perėmė Joe Bidenas. Kadangi Vašingtonas vadovaujant Donaldui Trumpui vienašališkai pasitraukė iš branduolinio susitarimo, dabar Jungtinės Valstijos derybose dalyvauja netiesiogiai.Birželį Teheranas įšaldė dialogą iš karto po to, kai buvo išrinktas ultrakonservatyvus prezidentas Ibrahimas Raisi. Dabar prie derybų stalo Teheranas sėdo su milžiniškais reikalavimais: atšaukti visas D. Trumpo administracijos įvestas sankcijas, užtikrinti, kad grįžęs Vašingtonas daugiau nepasitrauks.Iranas tikina, kad susitarimas – ranka pasiekiamas, bet Vakarai sutikti su Teherano reikalavimais neskuba. Derybininkai iš Europos – Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Europos sąjungos – po penkių dienų derybų grįžo į sostines pasitarti. Europos diplomatai sako – nusivylę, kartoja, kad iš Irano pasiūlymo neaišku, kokiu tempu ir kaip bus mažinama išplėtota branduolinė programa.Jungtinės Valstijos įžvelgia Teherano klastą: vilkinti derybas ir taip laimėti dar daugiau laiko branduolinės programos plėtrai.Apie tai, ar įmanoma atnaujinti 2015 m. branduolinį susitarimą kalbamės su dviem pašnekovais: Demokratijų gynybos fondo tyrimų instituto analitiku Beham Ben Taleblu ir Tarptautinės Krizių grupės analitiku Naysan Rafati.Ved. Živilė Raškauskaitė
12/5/202127 minutes, 10 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Šviesoforas įjungtas: naujosios Vokietijos koalicijos planai ir lūkesčiai

Vokietija turi naują vyriausybę. Po maždaug du mėnesius trukusių derybų tarp rinkimus laimėjusių Socialdemokratų bei trečioje ir ketvirtoje vietoje pagal mandatų skaičių esančių Žaliųjų ir Laisvųjų demokratų, partijų lyderiai sukirto rankomis.Tarp išsikeltų tikslų – didinti minimalų valandinį darbo užmokestį nuo 9-ių su puse iki 12-os eurų, palengvinti sąlygas imigrantams įgyti pilietybę. Užsienio politikoje – siekti Europos strateginio suvereniteto, transatlantinius santykius išlaikant kertine politikos ašimi. Finansų srityje – griežtai laikytis fiskalinės drausmės ir įvesti valstybės skolos lubas.Ko laukti iš naujosios Vokietijos valdžios? Kokie akcentai svarbiausi partijų susitarime?Pokalbis politikos analizės centro „Europos tarptautinių santykių taryba“ ekspertu Rafaeliu LossuVed. Lukas Kivita
11/28/202123 minutes, 34 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Metavisata ir jos (ne)patogumai

Metavisata, kurią prieš keletą savaičių pristatė „Facebook“ („Meta“) kompanijos įkūrėjas Zakerbergas, bus nauja visa apimanti virtualios realybės platforma, į kurią susijungę žmonės pramogaus, susitikinės, dirbs darbus, mokysis. Kitaip tariant – virtualios realybės internetas, trinantis ribą tarp fizinio ir skaitmeninio pasaulio.Tačiau kai kuriems rimtų nuogastavimų kelia tai, kad šia sąlyginai netolimos ateities vizija rūpinasi kompanija, kuri pastaraisiais mėnesiais išgyvena bene didžiausią reputacinę krizę savo istorijoje. Stebėtojų teigimu, metavisatoje virtualus bendravimas taps daug įtaigesnis, tačiau kartu tiek pat paūmės visos dabartinės socialinių tinklų ydos. Kokių turinio moderavimo problemų kelia virtualioji realybė?Pašnekovai: Minesotos universiteto teisės mokslų profesorius Alanas Rozenshteinas ir Mičigano universiteto docentas Rabindra Ratanas.Ved. Lukas Kivita
11/21/202130 minutes, 15 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ar investicijos į infrastruktūrą grąžins J. Bidenui rinkėjų palaikymą?

Apie pasenusią Jungtinių Valstijų infrastruktūrą diskutuojama jau ne vienerius metus. Nuo septintojo dešimtmečio, kai buvo suprojektuota dauguma pagrindinių šalies infrastruktūros sistemų, Amerikos gyventojų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai.Dabar infrastruktūros tinklas – keliai, tiltai, geležinkelio sistemos, vandentiekis – ne tik perkrautas bet ir sensta arba jau yra pasenęs.Pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų vyriausybės atskaitomybės biuro duomenimis, beveik kas ketvirtą tiltą reikia remontuoti. Vien dėl transporto spūsčių sukelti vėlavimai Amerikos ekonomikai per metus kainuoja daugiau nei 120 mlrd. dolerių.JAV prezidentas Joe Bidenas daugiau nei trilijono dolerių vertės infrastruktūros gerinimo išlaidų įstatymą laiko viena pagrindinių vidaus politikos pergalių. J. Bidenui ši itin svarbi, nes jo reitingai kritę į žemumas, kokių dar neteko matyti .Įstatymas – tik dalinis laimėjimas. Kongresas dar svarstys J. Bideno siūlomą socialinės infrastruktūros gerinimo paketą. Išlaidos socialinės apsaugos tinklui gerinti bei kovai su klimato kaita kelia kur kas daugiau diskusijų. Jam nepritaria respublikonai, o ir dalis paties Bideno partijos narių – demokratų – dvejoja arba priešinasi.Apie tai ar investicijos Bidenui grąžins rinkėjų palaikymą, apie įstatymų reikšmę Amerikos konkurencingumui pasaulyje ir tai, kodėl investicijos į socialinių paslaugų gerinimą ir kovą su klimato kaita stringa, kalbamės su trimis pašnekovais: Rytų Europos Centro direktoriumi Linu Kojala, politologu, Kolumbijos universiteto profesoriumi Robertu Y. Shapiro bei politologe, Masačiusetso Technologijų instituto profesore Andrea Louise Campbell.Ved. Živilė Raškauskaitė
11/14/202128 minutes, 36 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Europos ir Taivano santykiai: Čekijos ir ES perspektyva

Šią savaitę Taivane pirmą kartą lankėsi oficiali Europos Parlamento delegacija. Taibėjuje europarlamentarai paskelbė, kad Taivanas nėra vienas. Praėjusią savaitę Taivano užsienio reikalų ministras taip pat lankėsi Europoje. Čekijoje Senato pirmininkas Milošas Vystrčilas jam įteikė medalį už demokratijos gynimą. Tokius Europos politikų žingsnius griežtai kritikuoja Kinija ir įspėja dėl klaidų bei suprastėsiančių santykiųApie Europos ir Taivano santykių perspektyvas pokalbis su keturiais pašnekovais: Čekijos Senato pirmininku Milošu Vystrčilu,Taivane su delegacija viešėjusiu europarlamentaru Petru Auštrevičiumi, Čekijos analizės centro Tarptautinių Santykių Asociacijos analitike Ivana Karásková ir Karo studijų universiteto Varšuvoje analitike Alicja Bachulska.Ved. Aurimas Piečiukaitis
11/7/202128 minutes, 8 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Pusmetis iki Prancūzijos prezidento rinkimų

Jau po pusmečio Prancūzija rinks prezidentą. Nors laiko iki balsavimo daug ir rinkimų kampanija dar toli gražu neįsibėgėjusi, dėmesio potencialiems kandidatams - vis daugiau.Prezidentas Emmanuelis Macronas, prieš ketverius metus įveikęs kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen, apie savo kandidatūrą dar oficialiai nepranešė, tačiau stebėtojai neabejoja, kad tą padarys. Tačiau didžiausią intrigą kelia publicistas, radijo ir televizijos laidų komentatorius Ericas Zemmouras – kitas potencialus kraštutinės dešinės kandidatas, žinomas dėl aštrios antiimigracinės retorikos ir prieš Islamą nukreiptų provokacijų.Apie Prancūzijos rinkimus, kandidatus ir kampanijos temas pasakoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos universiteto dėstytojas Gintas Karalius.Ved. Lukas Kivita
10/31/202126 minutes, 59 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. „Nepajėgus eiti pareigas“: politinis trileris Čekijoje

Čekijos prezidento Milošo Zemano sveikata pablogėjo tiek, kad šis nebegali tęsti pareigų tuo metu kai jo labiausiai reikia – prezidentas yra tas, kuris moderuoja diskusijas tarp partijų dėl būsimosios valdančiosios daugumos. Prieš dvi savaites juos laimėjo centro-dešinysis opozicinių partijų blokas „Kartu“.Tačiau tikras politinis trileris prasidėjo policijai pradėjus tyrimą dėl M. Zemano kanclerio Vratislavo Miinaržo, kuris įtariamas manipuliavęs sunkiai sergančiu prezidentu.Laidos pašnekovai: LRT radijo bendradarbis Andrius Kunčina ir čekų politologas Pavelas Havličekas.Ved. Lukas Kivita
10/24/202124 minutes, 14 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. „Polexitas“? Lenkijos ir ES kaktomuša dėl teisės viršenybės

Lenkijos konstituciniam teismui praėjusią savaitę užginčijus Europos Sąjungos teisės viršenybę, vis daugiau diskutuojama apie galimą Lenkijos išstojimą iš Europos Sąjungos - Polexitą. Lenkijos gyventojai trauktis nenori – 80 proc. jų palaiko narystę Europos Sąjungoje.Šalies valdantieji ginasi, jog kalbos apie Polexitą – melagingos, esą jie palikti Europos Sąjungos neketina.Įtampa tarp Varšuvos ir Briuselio itin išaugo Lenkijoje įgyvendinus teismų reformą. Pagal ją prie Aukščiausiojo teismo iš valdantiesiems palankių teisininkų suburta Drausminimo kolegija. Šiai suteikta teisė bausti, net šalinti iš darbo nepaklusnius teisėjus.Po skundų Europos Sąjungos teisingumo teismas pripažino, kad Drausminimo tarybą – kenkia teismų nepriklausomumui, yra neteisėta ir nurodė ją išformuoti. Varšuva delsia vykdyti Europos teismo nurodymus Briuseliui net ir grasinant baudomis.Lenkijos metamą iššūkį Europos Sąjungos teisės principams, šalys narės kritikuoja. Pabrėžiama, kad Varšuva žaidžia su ugnimi.Apie Briuselio ir Varšuvos kaktomušą bei galimą Polexitą pasakoja Europos tarptautinių santykių tarybos Europos Sąjungos politikos analitikas Piotras Burasas ir Londono universiteto koledžo tyrėja, analizuojanti populizmą centrinėje ir rytų Europoje, Paulina Lenik.Ved. Živilė Raškauskaitė
10/17/202122 minutes, 13 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Pasaulinė energijos krizė

Su energetine krize susiduria visas pasaulis. Tiekimo sutrikimai nesibaigia Kinijoje, dujų ir energijos kainos sparčiai auga Europoje, o dėl sudėtingos padėties ir šaltos žiemos įspėja ir Jungtinės Valstijos.Apie krizės priežastis, valstybių reakcijas ir kaip energijos sutrikimai gali paveikti kovą su klimato kaita pokalbis su trimis pašnekovais:Sidnėjaus universiteto Kinijos studijų centro direktoriumi profesoriumi Davidu Goodmanu, Oksfordo Energijos Studijų Instituto tyrėju Malcolmu Keay'umi ir Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio Šefildo universiteto energetikos politikos profesore Aimee Ambrose.Ved. Aurimas Piečiukaitis
10/10/202128 minutes, 39 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Geopolitinės tektoninės plokštės pajudėjo: AUKUS įtaka Azijos-Ramiojo vandenyno regionui ir transatlantiniams santykiams

Naujasis Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės ir Australijos saugumo paktas AUKUS – rimčiausias iki šiol Jungtinių Valstijų signalas apie tai, kad Azijos-Ramiojo vandenyno regionas tampa svarbiausia jų geopolitinių interesų zona. Niekam nekyla abejonių, kad susitarimas yra atsakas į Kinijos vis agresyvesnį komunistinės Kinijos elgesį Azijos-Ramiojo vandenyno regionePagal susitarimą, kuris apžvalgininkų jau vadinamas svarbiausiu geopolitinių aljansų perkonfigūravimu nuo Šaltojo karo pabaigos, amerikiečiai ir britai su australais dalinsis branduoline technologija, leisiančia Australijai statytis branduolinių povandeninių laivų laivyną.Susitarimo atgarsiai vilnija ne tik Azijos-Ramiojo vandenyno regione, bet ir abipus Atlanto. Labiausiai jis įsiutino Prancūziją, kuri neteko 36 mlrd. JAV dolerių vertės kontrakto, pagal kurį Australijai buvo pažadėjusi pristatyti povandeninius laivus, tik ne branduolinius, o dyzelinius.Kuo svarbus naujasis saugumo paktas Jungtinėms Valstijoms, Kinijai ir Australijai ir kaip kintantys Vašingtono geopolitiniai prioritetai paveiks Transatlantinius santykius?Laidos pašnekovai: Oksfordo universiteto tarptautinių santykių profesorė Rosemary Foot ir Salemo universiteto profesorius Kanishkanas Sathasivamas.Ved. Lukas Kivita
10/3/202125 minutes, 45 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Tiriamoji žurnalistika – svarbiausias įrankis kovoje su autoritarizmu? Pokalbis su „The Insider“ vyr. redaktoriumi Romanu Dobroc

„Arba įveiksime šią sistemą, arba tapsime Šiaurės Korėjos tipo režimu“, – taip augančias Rusijos valdžios represijas nepriklausomus žurnalistus apibūdina vieno įtakingiausių rusų tiriamosios žurnalistikos projektų „The Insider“ vyr. redaktorius Romanas Dobrochotovas.Jo vadovaujama žiniasklaidos priemonė, kaip ir daug kitų, Rusijoje paskelbta „užsienio agente“. Stebintieji Kremliaus režimo elgseną sako, kad atviras ir nesubtilus puolimas prieš tai, kas liko iš nepriklausomos žiniasklaidos Rusijoje, žymi naują Kremliaus autoritoritarizmo etapą, kuriame valdžia net nesistengia palaikyti tariamos demokratijos fasado.Laidos pašnekovas – tiriamosios žurnalistikos projekto „The Insider“ vyriausiasis redaktorius Romanas Dobrochotovas.„The Insider“ ir „Bellingcat“ dėka pasaulis žino virš Donbaso numušto Malaizijos oro linijų lėktuvo katastrofos kaltininkus, 2018 m. buvusį rusų žvalgybininką Sergejų Skripalį nunuodyti bandžiusių karininkų tapatybes bei asmenis, pasikėsinusius į Rusijos opozicionierių Aleksejų Navalną.Ved. Lukas Kivita
9/26/202124 minutes, 56 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Kodėl tik Gambijos ambicijos atitinka Paryžiaus klimato susitarimo tikslus?

Paryžiaus klimato susitarimas suvienijo valstybes bendram tikslui – kovai su klimato kaita. Šalys sutarė numatyti ir įgyvendinti veiksmus, apribojančius temperatūros kilimą. Siekiama užtikrinti, kad vidutinė pasaulio temperatūra nedidėtų daugiau 1,5 laipsnio Celcijaus, lyginant su ikipramoninio laikotarpio temperatūra.Mokslininkai įspėja, kad 2030 m. bus kritiniai metai. Jei per dešimtmetį klimato kaitą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekis nebus sumažintas per pusę, klimato kaitos valdymas negrįžtamai išslys iš rankų. Bus peržengta Paryžiaus susitarime numatyta riba. Tai lydės katastrofiniai klimato pokyčiai: dar dažnesnės karčio bangos, sausros, potvyniai, uraganai.Kovos su klimato kaita veiksmų sekimo platforma „Climate Action Tracker“ šią savaitę išplatino ataskaitą. Joje prognozės niūrios – iš visų valstybių tik Gambijos ambicijos atitinka Paryžiaus susitarimo tikslus.Apie tai, kur slypi Gambijos sėkmė ir kodėl turtingosios šalys kovoje su klimato kaita atsilieka, pasakoja profesorius Niklas Höhne, klimato politikos analitikas, kovos su klimato kaita veiksmų sekimo platformos įkūrėjas, bei aktyvistė iš Gambijos Fatou Jeng, įkūrusi nevyriausybinę organizaciją „Clean Earth Gambia“.Ved. Živilė Raškauskaitė
9/19/202119 minutes, 59 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Rugsėjo 11-osios atakų metinės: apie išpuolių vietą amerikietiškoje tapatybėje ir karo su terorizmu grimasas

Reaguodamos į Rugsėjo 11-osios išpuolius Jungtinės Valstijos paskelbė karą su terorizmu, prie kurio prisijungė ir sąjungininkai. Karas, prasidėjęs Afganistane, palietė ir daugiau valstybių, Iraką, Siriją bei kitas. Ieškomiausias teroristas, Osama Bin Ladenas, nukautas prieš dešimtmetį, bet kritikai pabrėžė ilgamečio karo grimasas: kankinimus, šnipinėjimą ar tikslo neturėjimą.Apie Rugsėjo 11-ąją, jos pasekmes ir karą su terorizmu pokalbis su keturiais pašnekovais:Amerikoje esančio Kornelio universiteto teisės profesoriumi Josephu Margulisu, atstovavusiu asmenims, kalėjusiems Gvantanamo bazėje, Jeilio universiteto istorijos profesoriumi Samueliu Moinu, besigilinančiu į karą su terorizmu. Diskusijoje dalyvauja ir CNN žurnalistas, terorizimo ir nacionalinio saugumo analitikas Peteris Bergenas, ne tik parašęs bestseleriais tapusiais knygas apie karą su terorizmu, bet taip pat prodiusavęs pirmąjį Osamos Bin Ladeno interviu televizijoje 1997 m. Įžvalgomis dalinasi ir Jasonas Blazakis, sankcijų mechanizmo ir ekstremizmo ekspertas, dešimtmetį Valstybės Departamente dirbęs Kovos su terorizmu biure.Ved. Aurimas Piečiukaitis
9/12/202123 minutes, 43 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. „Nebereikia ir parodomojo demokratinio proceso“: apie Rusijos valdžios spaudimą nepriklausomai žiniasklaidai ir Dumos rinkimus

Po mažiau nei dviejų savaičių Rusijoje vyks Dumos rinkimai. Tiksliau, kaip pasakytų šios šalies politiką stebintieji, „vadinamieji rinkimai“, nes, kaip ir ne kartą anksčiau, mažai kas tikisi kad juos pergalė galėtų skelbti kažkas kitas nei „Vieningoji Rusija“.Tuo pat metu apžvalgininkai su vis didesniu nerimu stebi tai, ką jie vadina vis didėjančiu Kremliaus spaudimu nepriklausomai šalies žiniasklaidai.Rugpjūtį vienas autoritetingiausių Rusijoje televizijos kanalų „Dožd“ buvo paskelbtas „užsienio agentu“.Pašnekovai: Nepriklausomo rusų tiriamosios žurnalistikos projekto „iStories“ vyr. redaktorius Romanas Aninas ir vokiečių transliuotojo „Deutsche Welle“ Rusijos politikos apžvalgininkas Konstantinas EggertasVed. Lukas Kivita
9/5/202120 minutes, 39 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Afganistanas: kaip atrodys Talibano valdymas ir kokios pamokos Vakarams?

Afganistano sostinėje, Kabule, valdžią užėmęs Talibanas žada būti kitoks nei prieš du dešimtmečius – esą yra nuosaikesnis ir neleis, kad šalis taptų prieglobsčiu teroristsms. Bet bėgantys afganistaniečiai talibų pažadais netiki, o savižudžio ataka Kabule rodo, kad sumaištimi teroristinės organizacijos jau naudojasi. Iššūkį Talibanui žada ir Pandžširo slėnyje susitelkęs pasipriešinimas.Apie tai, kaip galėtų atrodyti Talibano valdymas, kaip plėtosis Afganistano ir regiono santykiai bei kokios yra Afganistano pamokos Vakarams ir Lietuvai – pokalbis su islamo tyrinėtoju, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Egdūnu Račiumi ir Vilniaus universiteto istoriku, dr. Kęstučiu Kilinsku, tarnavusiu operacijose Afganistane.Ved. Aurimas Piečiukaitis
8/29/202127 minutes, 15 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ved. Lukas Kivita

Pasaulio 5. Ved. Lukas Kivita
8/22/202121 minutes, 55 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ką dėl klimato krizės pajėgus daryti privatus sektorius?

Klimato ekspertų piešiamas ateities scenarijus – niūrus. Neseniai pasirodžiusi Jungtinių Tautų kuruojamos Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaita rodo, kad kai kurių klimato krizės padarinių jau nebeišvengsime, nepriklausomai nuo to, kiek per ateinančius dešimtmečius seksis mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.Jau po kelių mėnesių Glazge, Jungtinėje Karalystėje vyks Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija, daugelio vadinama bene paskutiniu geriausiu šansu šalių vyriausybėms susitarti dėl priemonių ir mechanizmų, galinčių mažinti šiltnamio dujų emisijas.Vis dėlto, kai kurie ekspertai teigia, kad įrankiai spręsti klimato kaitą – ne vien tik vyriausybių rankose. Knygos „Beyond Politics: Private Governance Response to Climate Change“ autoriai teigia, kad vyriausybinio lygio sprendimams stringant privatus sektorius klimato krizę spręsti pats. Kaip? Kokiais būdais? Apie tai pokalbis su Vanderbilto universiteto profesoriumi Michaelu Vandenberghu.Ved. Lukas Kivita
8/15/202120 minutes, 38 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Kritinė rasės teorija: mokslinė koncepcija, tapusi nacionaline debatų tema

Įdėmiau sekantieji Jungtinių Valstijų vidaus politikos aktualijas greičiausiai pastebėjo žiniasklaidos antraštėse karts nuo karto sušmėžuojantį terminą „Critical Race Theory“ (liet. „kritinė rasės teorija“). Ši mokslinė koncepcija šiandien atsidūrusi Amerikoje vykstančio kultūrinio karo priešakinėse linijose.Kaip teorinė prieiga Jungtinėse Valstijose tapo aršių debatų tema? Apie tai pokalbis su Šiaurės Teksaso universiteto socialinių mokslų daktare Aja Martinez ir Džordžijos Gwinnetto koledžo politikos mokslų profesore Dovile Budryte.Ved. Lukas Kivita
8/8/202125 minutes, 58 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. JAV-Rusijos derybos dėl branduolinės ginkluotės

Stebėtojai jau ilgą laiką reiškia nerimą, kad subliuškus strateginį stabilumą užtikrintiems JAV ir Rusijos susitarimams, santykiai tarp branduolinių valstybių tampa pavojingai nenuspėjami. Siekiant mažinti nežinomybę JAV Valstybės sekretoriaus pavaduotoja Ženevoje susitiko su Rusijos užsienio reikalų viceministru. Tokiu būdu abi pusės tęsia strateginį dialogą, kuris užmegztas per birželį vykusį pirmąjį Joe Bideno ir Vladimiro Putino susitikimą.Apie JAV, Rusijos ir Kinijos branduolines ambicijas – pokalbis su New Haveno universiteto docentu Howardu Stofferiu ir Ohajo universitetų profesoriumi Dakota Rudesillu.Ved. Lukas Kivita
8/1/202121 minutes, 45 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. „Pegasus“: šnipinėjimo technologija, kuri kelią pavojų demokratijai

Prieš savaitę publikuotas tarptautinis žurnalistinis tyrimas „The Pegasus Project“ atskleidė, kad privačios Izraelio technologijų bendrovės „NSO Group“ sukurta šnipinėjimui skirta programinė įranga galimai naudojama prieš žurnalistus, disidentus ir žmogaus teisių aktyvistus.Teigiama, kad programa jau buvo panaudota prieš brutaliai nužudyto Saudo Arabijos žurnalisto Jamalio Khashoggio artimuosius, Tibeto dvasinį lyderį Dalai Lamą, potencialiu taikiniu buvo tapęs ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bei keliolika jo vyriausybės kabineto ministrų.Daug kas pasakytų, kad ši istorija nieko netikėto neatskleidė, o veikiau patvirtino senas nuojautas ir baimes. Kartu tai kelia klausimų – kaip tokias programas kuriančias laisvos rinkos logika besivadovaujančias kompanijas reikėtų reguliuoti?Apie „Pegasus“ šnipinėjimo programą, ją sukūrusią bendrovę „NSO Group“ – pokalbis su Kanadoje esančio Queen's universiteto docentu Davidu Murakamiu Woodu.Ved. Lukas Kivita.
7/25/202124 minutes, 5 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. „Šalin diktatūrą“: antivyriausybiniai protestai Kuboje

Antivyriausybiniai protestai Kuboje – neeiliniai. Tokio masto demonstracijų, apimančių ne tik sostinę Havaną, bet ir daugumą kitų regionų, šalis nematė nuo pat komunistinį režimą į valdžią atvedusios revoliucijos laikų.Įvykio beprecedentiškumas verčia svarstyti – ar nacionalinio masto demonstracijos reiškia gilesnį kubiečių nepasitenkinimą komunistų partijos valdymu? Ar demonstracijos gali tapti kartosis? Koks kiti tarptautinės arenos žaidėjų – JAV, Rusijos ir kitų - vaidmuo?Laidos pašnekovai: Floridos tarptautinio universiteto Kubos tyrimų instituto profesorius, antropologas Jorge Duany, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, Dr. Ieva Giedraitytė.Ved. Lukas Kivita.
7/18/202128 minutes, 3 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. JAV diplomatas: tęsti reformas yra pačių ukrainiečių interesas

Jungtinės Valstijos – viena iš šalių, įdėmiai sekančių reformų procesą Ukrainoje, remiančių šalį karinėmis priemonėmis šiai toliau ginantis nuo Rusijos agresijos Donbase. Abiejų šalių lyderiai – Volodymyras Zelenskis ir Joe Bidenas – vėliau šį mėnesį susitiks Vašingtone, kur, neabejojama, ukrainiečių pusė kels klausimus tiek dėl konflikto sureguliavimo, tiek dėl Ukrainos vietos euroatlantinėje bendruomenėje.Koks Jungtinių Valstijų požiūris į Ukrainoje vykstančias reformas, karą rytuose ir jos ateitį? Šia tema specialus interviu su JAV diplomatu, Valstybės sekretoriaus pavaduotoju Europos ir Eurazijos reikalams George'u Kentu.Ved. Lukas Kivita.
7/11/202122 minutes, 32 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Šimtas Kinijos komunistų partijos metų

Liepos 1 d. Kinijos komunistų partija pažymėjo savo įkūrimo šimtmetį. Kalbėdamas Tiananmenio aikštėje šalies lyderis Xi Jinpingas akcentavo Kinijos istorinę didybę – jos kelią nuo kolonialistiniais laikais patirto pažeminimo iki tapimo globalia jėga, dėl kurio milijonai kinų pakilo iš skurdo, o kartu tai paveikė ir likusio pasaulio raidą.Ką partijos generalinis sekretorius ir valdantysis elitas savo kalbose nutyli, bet nuolat primena demokratinio pasaulio stebėtojai – tebevykstančią demokratijos eroziją Honkonge, suvaržytą minties ir žodžio laisvė bei sisteminės represijos prieš uigūrus Sindziango provincijoje.Šioje „Pasaulio 5“ laidoje – apie Kinijos komunistų partiją, jos santykį su Xi Jipingu, ideologinius naratyvus ir kitus aspektus. Pašnekovai: VU TSPMI tarptautinės politikos docentas, Rytų Europos studijų centro asocijuotasis ekspertas Konstantinas Andrijauskas ir Cornellio universiteto docentas Allenas Carlsonas.Ved. Lukas Kivita
7/4/202126 minutes, 28 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Pilietinio karo link: penki mėnesiai po karinio perversmo Mianmare

Prieš beveik penkis mėnesius Mianmaro karinė chunta kariuomenė surengė perversmą ir perėmė valdžią į savo rankas. Kariuomenės akistata su taikiai protestuojančiais gyventojais peraugo į ginkluotus susirėmimus.Vietos stebėtojų teigimu nuo vasario šalyje žuvo daugiau netoli 900 civilių. Tūkstančiai žmonių matydami, kad režimas nusileisti neketina, nusprendė trauktis iš šalies. Kiti nusprendė trauktis iš didmiesčių į provincijas, jungiasi prie sukarintų savigynos pajėgų arba į ginkluotų etninių grupių kontroliuojamas teritorijas.Analitikai sako, kad nors trintis tarp visuomenės ir save Mianmaro tautos „sergėtoja“ laikančios karinės chuntos didėja ir darosi vis pavojingesnė, šalies ateitį prognozuoti vis dar sunku.Apie tai pokalbis su Mianmare gyvenančiu aktyvistu, Arizonos universiteto McCaino instituto Jaunųjų lyderių programos alumnu Zaw Tu Hkawng ir Vilniaus univeristeto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto tyrėju Justinu Stankumi.Ved. Lukas Kivita
6/27/202126 minutes, 11 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Netanyahu eros pabaiga? Apie naujosios Izraelio vyriausybės silpnybes ir striprybes

Izraelis ir vėl užsienio politikos stebėtojų dėmesio centre. Birželio viduryje šalies parlamentas patvirtino naująją šalies vyriausybę, šiaip ne taip suformuotą po kovo mėnesį vykusių rinkimų. Valdančiąją koaliciją sudaro net aštuonios partijos, kurių ideologinė amplitudė siekia nuo centro kairės iki griežtos dešinės. Kitaip tariant, tai labai kompromisinė vyriausybė, kuri pati neslepia, kad ją vienija vienas vienintelis bruožas – noras daugiau nebematyti Benjamino Netanyahu valdžioje.Kiek tokia, iš mažai bendro turinčių politinių jėgų sukonstruota koalicija sugebės efektyviai dirbti, spręsti Izraeliui ir aplinkiniame regione kylančias saugumo dilemas? Ir ar laukti proveržio Izraelio ir palestiniečių santykiuose?Į šiuos ir kitus klausimus atsako Izraelio demokratijos instituto Politinių reformų programos direktorius, politologas Assafas Shapira ir Carletono universiteto politikos mokslų profesorė Mira Sucharov.Ved. Lukas Kivita
6/20/202121 minutes, 44 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. „Amerika sugrįžo“. Ar tikrai?

Po geopolitinių sukrtimų kupinų ketverių D.Trumpo metų JAV prezidentas akcentuoja, kad Vašingtonas ir vėl pasirengęs stovėti tarptautinės darbotvarkės priešaky, telkti sąjungininkus, spręsti valstybių sienas peržengiančias problemas ir įrodyti, kad demokratija ir toliau vis dar tebėra efektyviausia sistema tvarkantis su tarptautinės reikšmės iššūkiais. Tą sakydamas J. Bidenas demokratiją priešpriešina autoriniams režimams.Vis dėlto, nors ambicijų vienyti demokratinį pasaulį netrūksta, ekspertai sako, kad realybėje tą daryti nebus lengva. Santykiai per ketverius Trampo metus keitėsi, Jungtinių Valstijų vidaus politikoje trintys ir partinis susipriešinimas niekur nedingo, o tai sąjungininkus skatina formuoti savo užsienio politikos darbotvarkę. Nuo ko priklausys Baideno sėkmė telkiant sąjungininkus ir su kokiais iššūkiais jis susidurs šiame kelyje?Laidos pašnekovai: VU TSPMI prof. Ramūnas Vilpišauskas ir Marylando universiteto vyr. mokslininkė Eglė Murauskaitė.Ved. Lukas Kivita
6/13/202129 minutes, 56 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. JAV–Danijos šnipinėjimo skandalas

Danijos visuomeninio transliuotojo tyrimas atskleidė, kad Junginės Valstijos su Danijos žvalgybos pagalba šnipinėjo aukšto rango Europos šalių politikus, tarp jų ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. Tyrime minimas laikotarpis sutampa su 2013 m. per pasaulį nuvilnijusiu buvusio JAV žvalgybininko Edwardo Snowdeno skandalu, šiam atskleidus, kad amerikiečių vyriausybė šnipinėjo savo piliečius, bet ir sąjunginkus Europoje.Ar šis rezonansinis danų žiniasklaidos tyrimas gali turėti pasekmių Kopenhagos santykiams su kaimynams? Kokio tai masto politinė ir komunikacinė krizė?Laidos pašnekovai: Pietų Danijos universiteto docentas Thomas Wegeneris Friisas ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas.Ved. Lukas Kivita
6/6/202124 minutes, 12 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Pasaulio 5. „Jis tikrai žinojo, ką daro“: apie lėktuvo „užgrobimą“ ir Baltarusijos ateitį

Gegužės 22 d. pasiuntęs karinius orlaivius Lukašenkos režimas jėga privertė tūpti iš Atėnų į Vilnių skridusį keleivinį lėktuvą. Visa tai – tam, kad būtų sulaikytas režimo persekiojimas baltarusių žurnalistas, buvęs Telegram kanalo „Nexta“ vyriausiasis redaktorius Ramanas Pratasevičius. ES lyderiai incidentą be užuolankų vadina „užgrobimu“ ir „valstybiniu terorizmu“.Stebėtojai neabejoja, kad šis įvykis ir po jo sekusios reakcijos neabejotinai paveiks ir kitus regiono politikos procesus. Vakarų santykius su Lukašenka, kuriems poveikis jau matyti plika akimi, bet ir Lukašenkos ir Rusijos.Apie tai pokalbis su Švedijos tarptautinių santykių instituto mokslo bendradarbiu Andreasu Umlandu ir politologu, Varšuvoje veikiančio EAST analitinio centro tyrimų direktoriumi Andrejumi Jelisejevu.Ved. Lukas Kivita
5/30/202122 minutes, 44 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ginkluotas smurtas Jungtinėse Valstijose

Po metus trukusių karantino suvaržymų laisvėjant taisyklėms Jungtinės Valstijos žengia žingsnius įprasto gyvenimo link. Tačiau tuo pat metu institucijos ruošiasi galimai naujai kitos „epidemijos“ – ginkluoto smurto – bangai.Nuo š.m. sausio iki balandžio šaudynių, per kurias žuvo keturi ar daugiau asmenų, registruota 160. Palyginimui, pernai per tą patį laikotarpį tokių atvejų fiksuota 90. Plačiai žiniasklaidos nušviečiami įvykiai, tokie kaip šaudynės Atlantoje kur užpuolikas trijuose SPA salonuose nušovė aštuonis žmones – tik ledkalnio viršūnė.Joe Bidenas problemą spręsti siūlo griežtinant ginklų nuosavybės kontrolę. Tačiau Senate Demokratai turi tik minimalią persvarą prieš Respublikonus, kurie tokioms iniciatyvoms priešinasi. Nemažai respublikonų kaip argumentą mini JAV Konstitucijos Antrąją pataisą, kurioje kalbama, kad piliečių teisė turėti ir nešiotis ginklą negali būti varžoma“.Šioje laidoje – apie ginkluotą smurtą Jungtinėse Valstijose, kaip šį reiškinį paveikė pandemija ir ar įmanoma šią dešimtmečius strigusią diskusiją judinti į priekį. Pašnekovai: Sirakūzų universiteto politikos mokslų profesorius Grantas Reeheris ir Vanderbildto universiteto mokslininkas, psichiatras profesorius Jonathanas Metzlas.Ved. Lukas Kivita
5/23/202127 minutes, 14 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Izraelis ir palestiniečiai: apie konfliktą ir kaip apie jį kalbėtis

Laukiant prieštaringai vertinamo Izraelio aukščiausiojo teismo verdikto dėl palestiniečių iškeldinimo iš okupuotoje Rytų Jeruzalėje esančio Sheikh Jarrah rajono, palestiniečiai išėjo į gatves protestuoti. Ši byla iliustruoja itin jautrią temą – Izraelio vykdomą nausėdijų plėtrą. Prie palestiniečių pykčio prisidėjo ir tai, kad musulmonams svarbiu Ramadano laikotarpiu Izraelio institucijos apribojo galimybę burtis prie jiems svarbių šventų vietų Jeruzalėje.Protestai peraugo į susirėmimus su policija. Įtampai eskaluojantis raketas Tel-Avivo kryptimi paleido Gazos ruože veikianti, teroristine islamistų grupuotė „Hamas“. Izraelis atsakė oro smūgiais. Tuo pat metu Izraelio miestuose – Lode, Jaffoje, Haifoje ir kitur – vyksta susirėmimai tarp agresyviai nusiteikusių Izraelio arabų ir žydų grupių, o tai stebėtojus verčia nerimauti dėl galimo pilietinio konflikto.Šioje laidoje – apie Izraelį ir palestiniečius: konflikto eskalaciją, jos priežastis ir abiejų pusių ginamas tiesas.Laidos pašnekovės: JAV veikiančio Notre Dame‘o universiteto religijos, konfliktų ir taikos studijų profesorė, knygų autorė ir bendraautorė Atalia Omer ir Mičigano universiteto politikos mokslų, tarptautinių santykių profesorė Yael Aronoff.Ved. Lukas Kivita
5/16/202130 minutes, 4 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Krizė JAV-Meksikos pasienyje

Kovą JAV Meksikos pasienio tarnyba užregistravo daugiau nei 170 tūkst. tūkstančių sieną bandžiusių kirsti migrantų. Tai didžiausias per mėnesį užregistruotų žmonių skaičius per pastaruosius penkiolika metų, rodantis, kad padėtis Jungtinių Valstijų pietiniame pasienyje Joe Bideno administracijai tebėra didžiulis iššūkis.Ir vis dėlto, nors administracija teigia dedanti pastangas suteikti geresnes sąlygas iš pietų atvykstantiems migrantams ir pabėgėliams, plečianti reikalingą infrastruktūrą, reikalingą pasirūpinti be tėvų priežiūros atvykstantiems vaikams, kritikai mano, kad situacijai pasiruošta nepakankamai ir prezidentą kaltina dvejonėmis.Apie padėtį JAV-Meksikos pasienyje, migraciją ir tai, kaip ją paveikė pandemija pasakoja antropologė, Browno universiteto tyrėja Ieva Jusionytė ir Ohajo universiteto profesoriumi Jeffrey Cohenu.Ved. Lukas Kivita
5/9/202128 minutes, 30 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. „Konfrontacija perauga į naują lygį“ – apie įtampas Vakarų ir Rusijos santykiuose

Rusijos ir Vakarų santykiai ir vėl naujose žemumose. Įtampa išaugo Čekijos saugumo tarnybai paskelbus, kad dėl 2014 m. metų amunicijos sandėlyje nugriaudėjusių sprogimų atsakingi du Rusijos karinės žvalgybos GRU karininkai.Pasirodžius šiai informacijai, Čekijos vyriausybės sprendimu iš šalies išsiųsti aštuoniolika šnipinėjimu įtariamų Rusijos diplomatų. Netrukus diplomatų išsiuntimu su čekais solidarizavosi ir kitos Rytų Europos šalys: Slovakija, Baltijos šalys, Rumunija ir Bulgarija. Kaip žinia, Rusija atsakė tuo pačiu. Visa tai tik prisideda prie jau ir taip įtemptų Europos Sąjungos, o kartu ir visų Vakarų santykių su Vladimiro Putino režimu. Kiek žemai jie dar gali ristis?Pašnekovai: čekų analitinio centro „Association for International Affairs“ tyrėjas Pavelas Havličekas ir VU TSPMI dėstytojas dr. Laurynas Jonavičius.Ved. Lukas Kivita
5/2/202125 minutes, 11 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Afganistano ateitis po JAV pajėgų išvedimo

Iki šių metų rudens amerikiečių kariai paliks Afganistaną, o kartu su jais ir Vašingtono vadovaujamoje koalicijoje dalyvaujančių NATO šalių pajėgos. Laikas iki kurio užsibrėžta tai padaryti – rugsėjo 11 d. – labai simbolinis. Tą dieną bus prabėgę lygiai dvidešimt metų nuo tada, kai Al-Qaeda surengė išpuolius Jungtinėse Valstijse.Retas tikėjosi, kad buvimas Afganistane užsitęs du dešimtmečius. Per šį laiką operacijoms, kovai su teroristais JAV išleido daugiau nei 2 trln. dolerių, žuvo netoli pustrečio tūkstančio amerikiečių karių. Net ir po šitiek laiko Afganistanas ir toliau paniręs į chaosą.Ką reiškia amerikiečių atsitraukimas iš Afganistano tokiu metu? Kaip tai paveiks aplinkines regiono valstybes? Kuo svarbios Turkijoje turinčios vykti taikos derybos, kuriose Talibanas kol kas dalyvauti atsisako?Į šiuos ir kitus klausimus atsako Nipa Banerjee, Otavos universiteto vyresnioji mokslo bendradarbė, daugiau nei tris dešimtmečius dirbusi kanadiečių tarptautinės paramos agentūroje ir vadovavusi Kanados vyriausybės paramos Afganistanui programai. Antroji pašnekovė - Oregono universiteto profesorė, knygų apie Islamą ir Pakistaną autorė Anita Weiss.Ved. Lukas Kivita
4/25/202123 minutes, 43 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Irano branduolinės ambicijos

Iranas, penkios nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės ir Europos Sąjunga vėl sėda prie derybų stalo, siekdamos gaivinti diskusijas dėl Irano branduolinės programos. Pirmasis diskusijų etapas praėjusią savaitę startavo Vienoje – ten pat, kur 2015 m. vadinamasis „branduolinis susitarimas“ ir buvo pasirašytas.2018 m. D. Trumpo administracija iš „branduolinio susitarimo“ išstojo, grąžino ir dar labiau sugriežtino Irano ekonomiką gniuždančias sankcijas. Nuo to laiko Irano santykiai su Vakarais ir, labiausiai, su Jungtinėmis Valstijomis tik prastėjo – ypač po to kai Iranas reaguodamas ėmė didinti branduolinio ginklo gamybai reikalingo urano sodrinimo apimtis.Prieš keturis mėnesius darbą pradėjus prezidento Joe Bideno administracijai, susitarimo dalyvės rodo norą grįžti tartis. Tiesa, diskusijas šią savaitę aptemdė kibernetinis išpuolis Natanzo branduolinė bazę, kurią, manoma, surengė Izraelis.Kuo svarbios atnaujinamos branduolinės derybos ir ką reiškia ir ką reiškia likusiam pasauliui? Apei tai laidoje su Artimųjų rytų ir Irano politinius procesus tyrinėjančia politikos mokslų daktare Ieva Koreivaite ir JAV esančio Salemo universiteto tarptautinių santykių profesorius Kanishkanas Sathasivamas.Ved. Lukas Kivita
4/18/202126 minutes, 34 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Rusijos karinių pajėgų telkimas prie Ukrainos

Stebėtojai su nerimu stebi padėtį Ukrainos rytiniame pasienyje, kur Rusija telkia gausius kariuomenės dalinius. Baltųjų rūmų teigimu, karių ir karinės technikos kiekis didžiausias nuo 2014-ų. Kremliaus administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas neseniai pareiškė, kad jei Ukraina rengtų puolimą prieš Donbase veikiančias Rusijos remiamų separatistų pajėgas, tuomet Maskva tiesiogiai įsikištų ir tai žymėtų „Ukrainos pabaigos pradžią“.Kas vyksta Ukrainos pasienyje ir ar reikia nerimauti dėl plataus masto invazijos į Ukrainą?Apie tai pokalbis su Prahoje veikiančio analitinio centro „Europinės vertybės“ analitiku Davidu Stuliku ir Mykolo Romerio universiteto politologu Alvydu Medalinsku.Ved. Lukas Kivita
4/11/202127 minutes, 44 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Politinė krizė Brazilijoje: ar Bolsonaro ruošia dirvą valdžios užgrobimui?

Brazilijoje nuo koronaviruso kasdien mirštant tūkstančiams žmonių, įtampų dėl to, kaip į sveikatos krizę reaguoja valdžia tik daugėja – kraštutinių dešiniųjų pažiūrų prezidentas Jairas Bolsonaro į krizę toliau moja ranka ir kritikams siūlo „nustoti skųstis“.Prie problemų šią savaitę prisidėjo ir politinė krizė, po to kai prezidentas pakeitė šešis ministrų kabineto narius ir tris kariuomenės vadus. Pasitraukęs gynybos ministras atsistatydinimo pareiškime rašė, jog bandė „išsaugoti kariuomenę kaip valstybės instituciją“. Tai kursto nerimą, jog diktatūros laikams simpatijų neslepiantis prezidentas siekia palenkti kariuomenę savo naudai.Kiek pagrįsti nuogąstavimai, jog prezidentas galbūt imasi veiksmų vesti Braziliją autoritarizmo keliu?„Pasaulio 5“ – pokalbis su brazilų žurnalistu, naujienų portalo „The Brazilian Report“ vyr. redaktoriumi Gustavo Ribeiro ir Oklahomos universiteto Brazilijos studijų profesoriumu Fabio de Sa e Silva.Ved. Lukas Kivita
4/4/202123 minutes, 50 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Putinas „žudikas“: kaip Joe Bideno pareiškimas paveiks JAV ir Rusijos santykius?

Kovo 17 d. transliuotame interviu ABC televizijai JAV prezidentas žodžių kišenėje neieškojo. Paklaustas, ar Vladimirą Putiną laiko „žudiku“ Joe Bidenas nedvejodamas atsakė „taip“ ir pridūrė, kad Rusija „sumokės“ už tai, kad kišosi į rudenį vykusius prezidento rinkimus.Ar tai, kad Bidenas Putiną vadina „žudiku“, yra tik retorinė figūra, ar vis dėlto siunčia signalus griežtėjančias JAV nuostatas Rusijos atžvilgiu? Ko iš santykių su Vašingtonu tikisi Rusija? Ir kokius iššūkius kelia Maskvos ir Pekino tandemas?Šias ir susijusias temas nagrinėjame su Pietų Kalifornijos universiteto Tarptautinių santykių mokyklos Vidurio Europos studijų programos direktoriumi, profesoriumi Robertu D. Englishu ir analitinio centro „Atlantic Council“ vyresniuoju bendradarbiu, tinklalaidės apie Kremlių „The Power Vertical“ autoriumi Brianu Whitmore'u.Ved. Lukas Kivita
3/28/202127 minutes, 33 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Apatija ir nuovargis – Sirija po dešimtmetį trunkančio konflikto

Praėjo dešimt metų nuo šimtus tūkstančių gyvybių nusinešusio Sirijos pilietinio karo pradžios. Simboliniu atskaitos tašku laikoma 2011 m. kovo 15 d. tūkstančiams sirų suplūdus į gatves protestuoti prieš prezidento Basharo Al-Assado režimą, kai jam pavaldžios saugumo pajėgos suėmė ir kankino grupelę moksleivių už tai, kad šie ant mokyklos paliko antivyriausybinį šūkį.Karo pasekmes juto visi: Sirijoje panaudotas cheminis ginklas, iškilo ir žlugo vadinamoji „Islamo valstybė“, prasidėjusi masinė migracija sukėlė politinę krizę Europoje, o šiuo metu šalies teritorijoje veikia bent penkių valstybių kariuomenės.Šiandien kalbos apie taikos procesą pritilusios, o įvykiai Sirijoje, lyginant su ankstesniu laikotarpiu tarptautinės auditorijos dėmesio sulaukia gerokai rečiau. Kodėl? Kaip Sirijos karo realybė atrodo po dešimties metų?Į šiuos ir kitus klausimus atsako Tel Avivo universiteto Moshe Dayan Artimųjų Rytų ir Afrikos studijų centro mokslo bendradarbis Niras Bomsas ir Vytauto Didžiojo universiteto Regionistikos katedros profesorius Egdūnas Račius.Ved. Lukas Kivita
3/21/202129 minutes, 41 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Monarchijos identiteto krizė, arba kaip Hario ir Meghan interviu skaldo Jungtinę Karalystę

Amerikiečių televizijos laidų vedėjos Oprah Winfrey interviu su britų Karališkosios šeimos nariais Princu Hariu ir Meghan Markle sudrebino visą pasaulį, bet labiausiai – rasizmu kaltinamą Karališkąją šeimą.Kai rasės klausimai Vakaruose užaštrinti labiau nei bet kada anksčiau, karališkoji drama gali turėti ir rimtesnių pasekmių nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kokias gilesnes visuomenės skirtis atvėrė šis ažiotažas ir kaip jis paveiks Karališkąją šeimą?Į šiuos ir kitus klausimus atsako Nottinghamo universiteto politikos istorijos profesorius Stevenas Fieldingas ir Huddersfieldo universiteto politikos mokslų daktaras Andy Mycockas.Ved. Lukas Kivita
3/14/202129 minutes, 32 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. „Socialinis kontraktas tebėra tvirtas“ – apie pandemiją, Honkongą ir kitas Kinijos ambicijas

Paskutinė vinis į autonomijos karstą – taip apie Honkongo demokratinio judėjimo ateitį atsiliepia Kinijos Nacionalinio liaudies kongreso sesiją stebintys analitikai. Aiškėja, kad jau netrukus Pekinas perims visišką kontrolę renkant kandidatus į šio regiono parlamentą. Kartu Kinijos valdžia skelbia apie sparčiai atsigaunančią sulėtėjusią ekonomiką, kuriai piko metu buvo smūgį buvo sudavusi koronaviruso pandemija.„Pasaulio 5“ – apie Kiniją ir jos ambicijas. Kokias režimo stiprybes ir silpnybes atskleidė COVID-19 pandemija? Kokių kitų pranešimų laukti Nacionalinio liaudies kongreso sesijoje?Apie tai pokalbis su Kauno technologijos universiteto docente, Japonijos tarptautinio universiteto dėstytoja Vida Mačikėnaitė-Ambutavičienė ir Cornellio universiteto docentu Allenu Carlsonu.Ved. Lukas Kivita
3/7/202126 minutes, 17 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Permąstant globalizaciją, arba kaip pandemija keičia tarpusavio priklausomybes

„Pasaulis po pandemijos nebebus toks pat“ – šią mintį ne kartą girdėjome klausydami diskusijų apie tai, kokius ilgalaikius pokyčius kiekvienam mūsų, o taip pat visiems kartu atneš COVID-19. Kovo 11 d. sueis lygiai metai nuo tada, kai Pasaulio sveikatos organizacija koronaviruso plitimą įvardijo esant pandemija.Šioje laidoje apie tai, kokią įtaką koronavirusas daro reiškiniui, kuris didžiąja dalimi ir nulėmė tai, kad jo pilitimas tapo pandemija – globalizacijai. Kokius struktūrinius pokyčius pandemija skatina ekonominės ir politinės globalizacijos požiūriu?Į šiuos ir kitus klausimus atsako Oksfordo universiteto Martino mokyklos profesorius, knygų apie globalizaciją autorius Ianas Goldinas bei VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas.Ved. Lukas Kivita
2/28/202129 minutes, 41 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Orveliška realybė – represijos prieš etninius uigūrus Kinijoje

Jungtinės Valstijos tapo pirmąja valstybe, Kinijos valdžios represijas prieš uigūrų bendruomenes vakarinėje Sindziango provincijoje pavadinusia „genocidu“. Nors terminas, tiesiogine jo prasme, tarptautinėje bendruomenėje šiuo klausimu nėra dažnai vartojamas, įvairios diskusijos apie uigūrų padėtį Vakaruose intensyvėja.Šioje „Pasaulio 5“ laidoje apie viską nuo pradžių: kas yra uigūrai ir kokios istorinės aplinkybės nulėmė tai, kad šiaurės vakarinėje Kinijos provincijoje įsikūrusi 12 mln. gyventojų turinti bendruomenė tapo sisteminių represijų taikiniu? Ar padėtis gali būti apibūdinama genocido sąvoka?Į šiuos ir kitus klausimus atsako Mehmetas Tohtis, Kanadoje veikiančios uigūrų teises ginančios organizacijos „Uyghur Rights Advocacy Project“ vadovas, bei Azijos regiono ekspertas, VU TSMPI docentas Konstantinas Andrijauskas.Ved. Lukas Kivita
2/21/202127 minutes, 59 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Mianmaro kova už demokratiją

2021 m. vasario 1 d. į istoriją įeis kaip diena, kai „tautos sergėtoja“ save laikanti Mianmaro kariuomenė nusigręžė nuo per pastarąjį dešimtmetį šalyje įsitvirtinusių demokratiškesnių valdymo principų ir surengę perversmą perėmė valdžios kontrolę. Dabar baiminamasi kad generolo Min Aung Hlaing vadovaujama chunta grąžins šalį į karinės diktatūros laikus – dešimtmečius, kai šalis buvo itin uždara, režimo kritikams grėsė susidorojimas, o kariuomenės įtakos gijos raizgė visas įmanomas valstybės institucijas.Kas šiandien vyksta Mianmare ir kur šios įtampos gali nuvesti? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Mianmare gyvenantis aktyvistas, McCaino instituto naujosios kartos lyderių programos atstovu Zaw Tu Hkawng ir Pietryčių Azijos šalių tyrėja Dr. Indre Balčaite.Ved. Lukas Kivita
2/14/202125 minutes, 30 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. 2021 – klimato diplomatijos metai

Į Paryžiaus klimato susitarimą sugrįžusių Jungtinių Amerikos Valstijų pasiuntinys klimatui Johnas Kerry sako, kad š.m. lapkritį vyksianti Jungtinių Tautų klimato konferencija (COP26) yra „paskutinis geriausias šansas“ išvengti sunkiausių klimato krizės pasekmių. Ar realu Vašingtonui susigrąžinti autoritetą globalioje kovoje su klimato kaita po ketverių D. Trumpo kadencijos metų?Šiuo ir kitais klausimais kalbamės su Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos tarybos nare, Europos klimato pakto ambasadore Rasa Tumaševičiūte ir Wilfrido Laurier universiteto profesoriumi Simonu Dalby.Ved. Lukas Kivita
2/7/202125 minutes, 20 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ar A. Navalnas pažadins Rusijos visuomenę?

A. Navalnas po apnuodijimo „Novičioku“ į Rusiją grįžo tik tam, kad vėl būtų areštuotas ir teisiamas. Vis dėlto, įsisiūbavus demonstracijoms stebėtojai svarsto kad šįkart pilietinių neramumų pobūdis kitoks nei anksčiau. Kuo dabartiniai protestai skiriasi nuo ankstesnių? Kokia figūra A. Navalnas tapęs rusų visuomenės akyse?Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškome su britų Karališkojo tarnybų instituto analitiku, knygų apie Kremliaus režimą autoriumi Marku Galeotti ir Prahoje veikiančio Karolio universiteto Boriso Nemcovo Rusijos tyrimų centro mokslo darbuotoju, politikos apžvalgininku Aleksandru Morozovu.Ved. Lukas Kivita
1/31/202125 minutes, 26 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ar soc. tinklų kompanijos tampa savarankiškais politiniais veikėjais?

Facebook ir Twitter sprendimas išjungti D. Trumpo paskyras – beprecedentis ir simbolinis daugeliu prasmių. Pirmiausia dėl to, kad parodė, kokią galią šiandien yra turi didžiosios technologijų kompanijos. Kuo šiandien tapusios soc. tinklų gigantės? Ar galime jas laikyti savarankiškais politiniais veikėjais?Atsakymų į šiuos ir kitus susijusius klausimus su VU TSPMI profesore Dovile Jakniūnaite ir Pietų Kalifornijos universiteto profesoriumi Thomas Holliganu.Ved. Lukas Kivita
1/24/202125 minutes
Episode Artwork

Pasaulio 5. Nauja Jungtinės Karalystės ir ES santykių era

Naujų metų pradžia žymi naują Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos santykių etapą. Britams iš Bendrijos išstojus visiškai abi pusės nuo sausio 1 d. vadovaujasi naujomis prekybos ir ginčų sprendimo taisyklėmis. Ar tai galutinis taškas pasakojime apie Jungtinės Karalystės vietą Europoje? Kokia pasitraukimo reikšmė ilgesnėje perspektyvoje? Ką tai sako apie Europos integracijos projektą? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškome su Oksfordo ir Venecijos universitetų politikos mokslų profesoriumi Janu Zielonka.Ved. Lukas Kivita
1/17/202124 minutes, 38 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Kapitolijaus šturmas ir jo pasėkmės

Jungtinėse Valstijose ketverius metus tvyrojusi įtampa kulminavo prezidentą D. Trumpo rėmėjams jėga įsiveržus į JAV demokratijos simboliu laikomą Kapitolijų. Daugelis tai priėmė kaip įrodymą, kad JAV demokratija išgyvena sunkius laikus, o visuomenė gyvena dviejose skirtingose realybėse. Kaip prie tokios padėties prieita ir kaip tai gali paveikti likusį pasaulį? Apie tai - penki klausimai, į kuriuos atsako Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala ir Hamline universiteto teisės ir politikos mokslų profesorius Davidas Schultzas.„Pasaulio 5“ – tarptautinių aktualijų analizė, kurioje įvykius aptariame penkiais pjūviais, o atsakymų į klausimus padeda ieškoti politologai, apžvalgininkai ir politikos formuotojai.Ved. Lukas Kivita
1/10/202121 minutes, 25 seconds
Episode Artwork

Pasaulio 5. Ko laukti iš Joe Bideno administracijos?

Pokalbis su Marylando universiteto vyr. mokslininke Egle Murauskaite apie Joe Bideno ketverių metų kadenciją.„Pasaulio 5“ – tarptautinių aktualijų analizė, kurioje klausimus užduodate jūs.Ved. Lukas Kivita
1/3/202123 minutes, 38 seconds