Winamp Logo
NARA Cover
NARA Profile

NARA

English, Social, 1 season, 329 episodes, 6 days, 19 hours, 11 minutes
About
Nanook.lt žurnalistų kolektyvo podkastas, siekiantis dekonstruoti modernų pasaulį. Per pirmus metus išleidome 50 epizodų, kuriuose atskleidėme vieną pirmųjų #metoo istorijų Lietuvoje, susitikome su ribas plečiančiais menininkais Jonu Meku ir Ernestu Zacharevič, pradėjome pokalbius apie rasizmą, socialinę atskirtį, pop kultūrą.
Episode Artwork

Europos Parlamento rinkimai 2x greičiu: susitikimas su „Žinau, ką renku“ debatų maratono koordinatorėmis

Tą kartą 2009-aisiais, kai Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje nebuvo susieti su jokiais kitais rinkimais, balsuoti atėjo tik kas penktas rinkėjas – antras mažiausias rezultatas visoje ES. Kad šiemet to išvengtume, politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ savanoriai skirtinguose Lietuvos miestuose surengė 22 kandidatų debatus. NARA studijoje rinkiminį savaitgalį lankosi šios iniciatyvos koordinatorės Aušrinė ir Guoda. Pilna publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/ep-rinkimai-zinau-ka-renku Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara
6/7/202459 minutes, 12 seconds
Episode Artwork

Kodel kartveliška svajonė pasuko link Rusijos

Jau ilgiau nei mėnesį dešimtys tūkstančių žmonių Sakartvele kone kasdien renkasi į gatves pasisakyti prieš užsienio įtakos įstatymą, kuris paprasčiau vadinamas rusišku. Kritikai sako, kad valdantieji jį nukopijavo nuo Rusijoje veikiančio užsienio agentų įstatymo, skirto susidoroti su oponentais. Protestuotojai nesitraukia, nepaisant to, kad policija juos muša ir spardo, naudoja vandens patrankas ir ašarines dujas. Nepaisant masinių protestų ir prezidentės veto, valdančioji partija „Kartveliška svajonė“ įstatymą priėmė. Jis turėtų įsigalioti per 60 dienų. Įvairios apklausos rodo, kad daugiau nei 80 procentų kartvelų palaiko euroatlantinę integraciją. Tačiau, žvelgiant į tai, kas vyksta Sakartvele, panašiau, kad šalis suka priešinga kryptimi. Lieka vienas dažniausių klausimų apie Sakartvelą – kaip šalyje, kurioje tiek žmonių nori įstoti į Europos Sąjungą, valdžioje jau daugiau nei dešimtmetį yra prorusiška partija? Regina Jegorova-Askerova, Kaukazo šalių ekspertė, 14 metų gyvenanti Sakartvele, kur dirba nevyriausybinės moterų teisių organizacijos „Kvinna Till Kvinna“ vadove Pietų Kaukazo šalims, užsienio įtakos įstatymą vadina Sakartvele vykstančių antidemokratinių procesų pikų. Per kelis pastaruosius metus valdantieji, išnaudodami visuomenės baimę ir skaldančius naratyvus, sistemingai keitė rinkimų įstatymus, įvedė mokesčių sistemos pakeitimus, įvedė abortų moratoriumą ir grasina bloginti LGBTQ+ žmonių padetį Sakartvele.
5/31/20241 hour, 14 seconds
Episode Artwork

Profesorė Ainė Ramonaitė: „Mes turim polinkį demonizuoti tuos, kurių nesuprantam“

„Mes nemokame priimti kitokių nuomonių. Esame labai linkę nurašyti – kad tai, kaip aš mąstau, yra teisinga, o kaip kiti mąsto – kažkaip neteisinga. Ir net jeigu racionaliai taip sau nepasakytume, intuityviai vis tiek dauguma žmonių taip linkę galvoti“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė.  Savo tyrimais dažniausiai ji analizuoja piliečių ir valstybės santykį. Šiuo metu kartu su kolegomis Ainė Ramonaitė atlieka tyrimą apie Lietuvos visuomenės poliarizaciją ir paramą demokratinėms institucijoms. Artėjant šį sekmadienį vyksiantiems prezidento rinkimams ir stebint takoskyrą tarp kandidatų, ši tema tapo atspirties tašku NARA tinklalaidei.  
5/10/20241 hour, 21 minutes, 33 seconds
Episode Artwork

"Vilnius Is a Resilient Place." International Creatives of Vilnius in the Shadow of the War

In recent years, Vilnius has become a safe haven for people from different countries fleeing war, prosecution or simply wanting to start a new life in the EU. This week at NARA podcast we are discussing what it means to be a foreigner in Vilnius today as the shadow of Russia's war in Ukraine transforms the city once again. In this episode you will hear Ira Hoisa, a Ukrainian DJ and electronic music artist who came to Vilnius as a refugee after her home city of Chernihiv was attacked by Russia's army; Pavel Kirpikau, a sound designer originally from Belarus; and Samantha Lippett, artist and curator of independent radio initiatives, originally from London. They all came to Vilnius at different times but made the city their home. The panel discussion is hosted by Karolis Vyšniauskas, the editor of NARA podcast. The question of who is a foreigner in Vilnius and who is not, and what factors – the language you speak, the passport you have – decide that, is at the heart of this conversation. Hear it in full at the players above or below.   See photos of the episode: https://nara.lt/en/articles-en/international-vilnius   Support NARA's work: https://contribee.com/nara 
2/29/20241 hour, 6 minutes, 23 seconds
Episode Artwork

„Mes turime valstybę – ką toliau su ja darom?“ Susitikimas su Emancipacijos dienos iniciatorėmis

Nacionalinės emancipacijos dienos iniciatyva iš bendraminčių susibūrimo šiemet tapo atmintinų dienų įstatyme įtvirtinta švente. NARA podkaste kalbamės su dalimi iniciatyvos autorių, užauginusių Vasario 17-osios dienos idėją nuo „apačios“. Vasario 8-ąją įrašytoje NARA podkasto diskusijoje išgirskite Vilniaus universiteto profesores Nataliją Arlauskaitę ir Dovilę Jakniūnaitę, Lygių galimybių plėtros centro ekspertę Margaritą Jankauskaitę ir Vienos universiteto mokslo darbuotoją Rasą Navickaitę. Pokalbį veda NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Nacionalinės emancipacijos dienos konferencijos įrašus išgirskite iniciatyvos YouTube kanale. Nuo 2016 m. rengiama konferencija pradėjo diskusijas apie motinystės demistifikavimą, nacionalinių simbolių perinterpretavimą per feministinę prizmę, taip pat negalios, klimato krizės ir kitus diskursus. Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 
2/15/20241 hour, 25 minutes, 34 seconds
Episode Artwork

„Garsas yra pašnekovas.“ Pirmojo tinklalaidžių kurso Vilniaus universitete darbai

Šiemet Vilniaus universiteto žurnalistikos studijose pirmą kartą dėstytas tinklalaidžių kūrybos kursas. Studentai gavo užduotį: sukurti iki septynių minučių trukmės garsinį pasakojimą, kurio centre – žmogus, atsidūręs situacijoje, kurioje jam reikia veikti. NARA tinklalaidėje išgirskite septynis darbus, reprezentuojančius temų ir prieigų įvairovę. Epizode skamba šie kūriniai: Už mokyklos tvoros: evakuacija iš mokytojos perspektyvos (nuo 2:31 min) Autoriai Emilija Pociūtė ir Edvinas Kučinskas Spalio 13-ąją šimtai Lietuvos mokyklų ir darželių gavo grasinančius laiškus apie paliktus sprogmenis. Vilniaus Šv. Kristoforo progimnazijos mokytoja Silvija turėjo evakuoti vaikus – ir išlaikyti šaltą protą. Aug(in)ti be tėvo šalia (nuo 9:45 min) Autoriai Rytis Skamarakas, Liepa Svirskaitė ir Vida Trinkaitė Ieva paauglystėje neteko saugaus prieglobsčio, kurį gaudavo iš tėčio. Būdama aštuoniolikos ji sužinojo, kad laukiasi. Ji nusprendė auginti sūnų viena ir suteikti jam tai, ko trūko jai pačiai. Aktyvistas (nuo 16:16 min) Autorės Gabrielė Aputytė ir Viktorija Jefremova Lentvaryje, ant Graužio ežero kranto, prieš ketverius metus pastatytas viešas lauko tualetas. Bet jo durys vietiniams gyventojams yra užrakintos. Lentvariškiui Erlandui ši situacija tapo didesnio jo nepasitenkinimo visuomene iliustracija. Skerdikas (nuo 23:07 min) Autorės Raminta Majauskaitė ir Justina Ramanauskaitė Šakiuose esančioje skerdykloje Antanas dirba 36-erius metus. Kai pradėjo dirbti, jis sapnuodavo, kad gyvuliai, kuriuos paskerdė, ateina jo sutrypti. Garsinė dokumentika išsamiai papasakoja, kaip mėsa ateina į mūsų lėkštes. „Gyvulys jaučia. <...> O juk valgom tai visi“, – sako Antanas. Studentas vienuolyne (nuo 30:54 min) Autorės Kamilė Petrauskaitė ir Goda Kirkilaitė Ieškodamas bendraminčių, Vilniaus universiteto studentas Deividas apsigyveno ne bendrabutyje, bet Šv. Jono brolių vienuolyne. „Aš žinojau, kad noriu gyventi tarp žmonių, kurie bent kiek panašūs į mane“, – sako jis. Ar jam pavyko? Klientų problemos (nuo 37:06 min) Autorės Aurelija Plokštytė ir Urtė Pipynytė Aptarnavimo srityje dirbantys žmonės dažnai ne savo noru tampa it psichologais, sugeriančiais klientų istorijas. Buvusi Vilniaus „Kmyninės“ pardavėja Marija ir „Narvesen“ kiosko pardavėjas Linas atsidūrė istorijas priimančiųjų pusėje – ir į tai reagavo skirtingai. Per ligą į savanorystę (nuo 44:15 min) Autorės Indrė Baltrušaitytė ir Daiva Grigalevičiūtė Kovodama su vėžiu, Brigita pamatė, kad nuo jos daug žmonių nusisuko, nežinodami, kaip su ja bendrauti. Ilgos valandos palatoje ją paskatino sugrįžti į ligoninę kaip „Niekieno vaikų“ (iniciatyvos, suteikiančios emocinę paramą vaikams, likusiems be artimųjų priežiūros ligoninėse) savanorę. *** Tinklalaidžių kūrybos kursą Vilniaus universiteto žurnalistikos studentams sukūrė ir vedė NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Kviestiniai svečiai paskaitose buvo Vaida Pilibaitytė (LRT Radijas), Indrė Kiršaitė ir Adomas Zubė (NARA), Kata Bitowt (Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) ir Christina Kaghadou (tinklalaidė „The Syrian Trials“). Vienas iš pagrindinių kurso tikslų – padėti studentams atrasti savo autentiškus balsus ir savitas prieigas prie jiems rūpimų temų. Kursas skatino pasitelkti garsą ne kaip priedą, bet kaip lygiavertį partnerį kuriant pasakojimą. Kaip kurso aptarime sakė viena studentė: „Supratau, kad garsas yra pašnekovas, o ne foninis dalykas. Kad jis iš savęs pasakoja istoriją.“ Visus Vilniaus universiteto tinklalaidžių kurso studentų kūrinius išgirskite dalyko „Soundcloud“ profilyje.
1/26/202452 minutes, 52 seconds
Episode Artwork

„Viduje jaučiausi, kad meluoju.“ Monikos Pundziūtės kelias atgal į save

Viena populiariausių Lietuvos dainininkių ir dainų autorių išsilaisvino iš vadybos kontrolės ir sugrįžo prie tokios muzikos, kokią visada norėjo kurti. Jos ryžtas transformuotis tapo tema pirmajam 2024-ųjų NARA podkasto epizodui. Ilgą laiką viskas, prie ko Monika Pundziūtė prisiliesdavo, tapdavo auksu. Būdama aštuoniolikos ji laimėjo „X faktorių“, gavusi 70 tūkst. televizijos žiūrovų balsų. Pirmoji daina, išleista Monique vardu, šiandien pasiekusi 23 milijonus perklausų. Monika turi dar bent penkiolika dainų, kurių perklausos viršijo milijoną. Tik buvo viena problema: tai nebuvo muzika, kurią ji norėjo kurti. „Kuo toliau, su kiekviena išleista daina, mes ėjom, tuo toliau aš ėjau nuo savęs“, – NARA podkastui sako Monika. „Aš bijodavau žmonių gatvėje, bijodavau būti atpažinta, dėl to, kad viduje jaučiausi, kad meluoju visiems. Kad manęs nemato tokios, kokia esu. Ir kai kalbasi su manimi, kai žiūri į mane, jie nemato manęs – ir tik aš tai žinau.“ Išgirskite visą Monikos Pundziūtės interviu su NARA tinklalaidės redaktoriumi Karoliu Vyšniausku. Epizode panaudoti Monikos dainų įrašų pirminių versijų fragmentai. Pilnas aprašymas ir Kęstučio Žilionio fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/monika-pundziute-monique Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 
1/2/20241 hour, 45 minutes, 39 seconds
Episode Artwork

”I’m an Open Wound”: Meeting Palestinian Students in Vilnius

Noura Al-Mawed and Michael Rantisi, students from Vilnius University and Vilnius Tech, are two of only a few Palestinians living in Lithuania. In this episode of NARA podcast they share their hopes and grief, as the destruction of Gaza continues. Conversation hosted by Karolis Vyšniauskas and Austėja Pūraitė. See the full description and photographs. Support NARA's journalism: https://contribee.com/nara 
12/23/20231 hour, 17 minutes, 50 seconds
Episode Artwork

„Aš jaučiuosi brolis ir pusbrolis žmonių, kurie žuvo.“ Rafaelis Gimelsteinas apie karą Izraelyje ir Gazoje

NARA tinklalaidėje šiandien dalinamės interviu su Rafaeliu Gimelsteinu (fotografijoje) – restorano „Cvi parkas“ Vilniuje įkūrėju, DJ'ėjumi, vienu riedlenčių sporto Lietuvoje pradininkų. Po „Hamas“ teroro atakos spalio 7-ąją pasaulio žydai solidarizavosi su Izraelyje nužudytais tautiečiais. Dalies jų skausmą greitai pakeitė nerimas dėl Izraelio kraštutinės dešinės vyriausybės atsako. „Aš jaučiuosi brolis ir pusbrolis žmonių, kurie žuvo. Su žydais, izraeliečiais, jaučiuosi kaip giminaitis. Aš maksimaliai jaučiau liūdesį, neviltį, skausmą. Bet jokio keršto (noro) nebuvo“, – prisimena Rafaelis. „Man tai yra košmaras. Aš matau verkiantį vaiką – aš nežiūriu, iš kur jis yra. Aš matau sprogimą – įsivaizduoju, koks jausmas būti tame name. Ir labiausiai baisu, kad suprantu, jog mes klimpstam į dar gilesnę problemą, kurią išgydyti bus dar sunkiau“, – tęsia jis, kalbėdamas apie situaciją Gazoje ir Izraelyje. Viena Rafaelio šeimos pusė buvo nužudyta lietuvių baltaraiščių, o kita – išgelbėta kitų lietuvių. Su sese jie buvo vieninteliai žydai vaikai lietuvių mokykloje Vilniuje. Šiuo interviu, per vieno žmogaus istoriją, siekiame geriau suprasti Lietuvos žydų santykį su Izraeliu – valstybe, kurią daugelis jų matė kaip saugius namus po to, kai 95% Lietuvos žydų buvo išnaikinti II pasaulinio karo metu, taip pat ir kaimynų lietuvių rankomis. Spalio 7-osios teroro ataka, kai „Hamas“ nariai nužudė 1,400 izraeliečių ir pagrobė virš 200 jų įkaitais, šią saugumo idėją stipriai sukompromitavo. Atsakomosios atakos iš Izraelio pusės į Gazą – ypač tankiai apgyvendintą, „Hamas“ kontroliuojamą teritoriją – tęsiasi ketvirta savaitė. Palestiniečių žūčių skaičius, Gazos sveikatos ministerijos duomenimis, viršijo 9 tūkst., tarp jų daugiau nei trečdalis – vaikai. Vilniuje gyvenantis Rafaelis karo eskalaciją stebi su dideliu nerimu. O arčiau namų jis bijo augančių antisemitinių atakų Europoje, Europos žydams vėl suteikiančių kolektyvinę bausmę. „Šiuo momentu aš nepalaikau Izraelio vyriausybės veiksmų. Kaip žydas, nepalaikau to proceso, kuriame mes esame. Žydams reikia turėti namus. Tik nežinau ar procesas, kuriame mes esame, yra teisingas pasiekti taiką“, – sako Rafaelis interviu NARA tinklalaidei. Su Rafaeliu Gimelsteinu kalbasi Karolis Vyšniauskas. Išgirskite visą pokalbį garsiniame interviu.  Publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/rafael-gimelstein-izraelis-palestina Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 
11/3/202359 minutes, 9 seconds
Episode Artwork

Izraelis ir Gaza: Eglės Murauskaitės ir Ievos Koreivaitės dialogas

Vidurio Rytus ir tarptautinį saugumą tiriančios mokslininkės kalbasi apie Izraelio ir Palestinos konflikto priešistorę ir pasekmes, aukų skaičiui nuo praėjusio šeštadienio viršijus keturis tūkstančius. Publikacija ir Bertos Tilmantaitės fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/ieva-koreivaite-egle-murauskaite-izraelis-palestina-gaza  Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara  Šis epizodas yra projekto „Perspectives“ dalis. „Perspectives“ yra naujas daugialypės ir konstruktyvios Europos žurnalistikos vardas iš dalies finansuojamas Europos sąjungos.
10/19/20231 hour, 14 minutes, 31 seconds
Episode Artwork

„Šitaip moteris paima ginklą.“ Eglė Murauskaitė apie moteris – karo nusikaltėles

Marylando universiteto vyr. mokslininkė Eglė Murauskaitė analizuoja moterų įsitraukimą į karo nusikaltimus skirtinguose istoriniuose laikotarpiuose, išskirtinį dėmesį skirdama dvilypiam moterų vaidmeniui Rusijos kare prieš Ukrainą. Su ja kalbasi Karolis Vyšniauskas. Publikacija ir Bertos Tilmantaitės fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/egle-murauskaite-moterys-karo-nusikalteles Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara  Šis epizodas yra projekto „Perspectives“ dalis. „Perspectives“ yra naujas daugialypės ir konstruktyvios Europos žurnalistikos vardas iš dalies finansuojamas Europos sąjungos.
10/13/202355 minutes, 2 seconds
Episode Artwork

Marijos Kavtaradzės kino manifestas

Sausį kino režisierė Marija Kavtaradzė sėdėjo kino salėje „Sundance“, įtakingiausiame kino festivalyje Jungtinėse Valstijose. Ten vyko pasaulinė jos naujo filmo premjera. Tik buvo viena problema: jai atrodė, kad filmas niekam nepatinka. Vietoje, kur žiūrovai turėjo juoktis, jie tylėjo. „Tai jau nusibodo visiems. Jau turbūt nori, kad baigtųsi“, – galvojo Marija, pirmą kartą žiūrėjusi naują filmą su žiūrovais. Realybė buvo kitokia: filmas „Slow“ (lietuviškai pavadintas „Tu man nieko neprimeni“) „Sundance“ laimėjo vieną pagrindinių festivalio prizų: Marija tapo geriausia režisiere pasaulinio vaidybinio kino (World Cinema Dramatic) kategorijoje. Taip ji pakartojo analogišką režisierės Alantės Kavaitės laimėjimą už filmą „Sangailės vasara“. Išgirskite visą interviu su Marija Kavtaradze NARA podkaste. Su ja kalbasi Karolis Vyšniauskas. Publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/marija-kavtaradze Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara  Šis epizodas yra projekto „Perspectives“ dalis. „Perspectives“ yra naujas daugialypės ir konstruktyvios Europos žurnalistikos vardas, iš dalies finansuojamas Europos sąjungos.
9/30/202355 minutes, 23 seconds
Episode Artwork

Priėmimas kaip dėkingumas. Andriaus ir Bertos pokalbis.

Po pertraukos į NARA tinklalaidės eterį grįžta psichologas Andrius Jančiauskas, su kuriuo kalbasi fotožurnalistė Berta Tilmantaitė. Aštuonolioka metų vienas kitą pažįstantys draugai šįkart nagrinėja priėmimo temą. Kaip priimti gyvenimą tokį, koks jis yra, tuo pat metu neprarandant energijos jį keisti? Andrius Jančiauskas pokalbyje įvardija pagrindinę „keisti ar priimti?“ klausimo problemą: „Mūsų numanymas dažnai remiasi į praeitį, o gyventi reikia kuriant ateitį.“ „Savo numanymą vis reikia plėsti, tyrinėti, – tęsia Andrius. – Tyrinėti, kaip kitiems žmonėms sekasi, neprimetant ir laukiant, kol patvirtins mano atsakymą, bet priimant, kad „žinai, tas kitas žmogus gyvena kitokį gyvenimą. Ir jo tiesos gali koegzistuoti su mano tiesomis, nors yra prieštaringos.“ Andriaus ir Bertos susitikimais NARA tinklalaidėje dalinamės nuo 2019-ųjų pavasario, o jų parengimą finansuojame tik iš klausytojų prisidėjimo. Per šį laiką išleidome penkiolika pokalbių, kuriuose nagrinėjamos temos kaip seksualumas, meilė ar santykiai su tėvais. Susipažinkite su visa kolekcija čia. Epizodo fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/priemimas-andrius-janciauskas-ir-berta-tilmantaite  
9/13/20231 hour, 18 minutes, 27 seconds
Episode Artwork

„Saugumas yra iliuzija.“ Gyvas NARA tinklalaidės įrašas „Banguoja“ festivalyje

Nesaugumas – plačiąja prasme – yra viena kertinių Lietuvos visuomenės būsenų dabarties laiku. Bet ką būtent ji reiškia? Audiofestivalyje „Banguoja“ rengėme gyvą NARA tinklalaidės įrašą šią būseną įvardyti, suprasti ir, kiek įmanoma, nukenksminti. Šiandien dalinamės jo rezultatu. Rugpjūčio 24-ąją Radvilų rūmų dailės muziejuje vykusiame įraše dalyvavo NARA klausytojai, o pokalbį pradėjo pašnekovai – psichologijos profesorius, Suicidologijos tyrimų centro Vilniaus universitete vadovas Paulius Skruibis, *University College London* dėstytoja ir Vilniaus universiteto TSPMI mokslininkė stažuotoja Gražina Bielousova bei antropologė, Oksfordo universiteto doktorantė Beatričė Juškaitė. Jį moderavo NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Daugiau informacijos ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nesaugumas-gyvas-tinklalaides-irasas-banguoja-audiofestivalyje Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 
8/31/20231 hour, 14 minutes, 23 seconds
Episode Artwork

Matyti žmogų kaip gamtos dalį: Islandijoje su mokslininke Laura Malinauskaite

„Svarbiausia, ką išmokau – tai žiūrėti į mūsų rūšį kaip gamtos dalį“, – NARA tinklalaidei Reikjavike sako Islandijos universiteto podoktorantūros mokslininkė Laura Malinauskaitė, savo disertacijoje tyrusi banginių ekosistemas Arktyje. Su Laura Malinauskaite kalbasi Martyna Šulskutė, gegužę Reikjavike dalyvavusi „IFC Audiodocs“ konferencijoje. Martynos garsinė dokumentika „Language Shouldn't Be a Curse, It Should Be a Blessing“ buvo atrinkta į festivalio ilgąją programą, kartu su penkiolika kitų garso pasakojimų iš skirtingų šalių. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-malinauskaite Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 
8/9/20231 hour, 8 minutes, 31 seconds
Episode Artwork

Pirmą sugar daddy turėjau trylikos

Sirenai aštuoniolika. Nuo 13 iki 17 metų jis susitikinėjo su vyresniais vyrais už pinigus. Šioje NARA garso dokumentikoje – istorija apie tai, kaip į sugar dating santykius įsitraukus nepilnamečiams gali prasidėti prievarta ir išnaudojimas.  Autoriai: Julija Stankevičiūtė, Emilija Pociūtė, Indrė Kiršaitė ir Adomas Zubė.  Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/pirma-sugar-daddy-turejau-trylikos  Tai – antrasis epizodas iš tinklalaidžių ciklo apie sugar dating. Išgirskite pirmąjį: https://nara.lt/lt/articles-lt/sugar-dating-ar-gali-parduoti-artuma  Prisidėkite prie NARA veiklos: https://contribee.com/nara 
6/29/202357 minutes, 14 seconds
Episode Artwork

Sugar dating: ar gali parduoti artumą?

Pinigai, dovanos ir prabangūs pasimatymai mainais į grožį, laiką ir kūną. Sugar dating gali būti greitas būdas užsidirbti, proga pažinti savo seksualumą ar užpildyti vienatvę. Tačiau kartais, nykstant ribai tarp darbo ir santykio, gali atsiverti erdvė prievartai ir smurtui. Šioje NARA garso dokumentikoje kalbame apie lietuviškas sugar dating patirtis nuo ankstyvųjų 2000-ųjų iki dabar. Epizode išgirsite keturias istorijas – Justo, Lizos, Liucijos ir Ofelijos. Jie norėjo išlikti anonimiški, todėl vardus pakeitėme. Tai pirmas epizodas iš dviejų dalių tinklalaidžių ciklo apie sugar dating.
6/26/20231 hour, 5 minutes, 31 seconds
Episode Artwork

Keistis ir keisti: pokalbis su redakciją paliekančiu Karoliu Pilypu Liutkevičiumi

Fotografas ir žurnalistas, NARA redakcinės komandos narys Karolis Pilypas Liutkevičius atsitraukia nuo žurnalistikos. Šiame jo žingsnyje užkoduotos didesnės pamokos apie šiandieninę žiniasklaidą ir empatijos ribas profesijoje, kuri grįsta kito pažinimu. Karolis yra šios savaitės NARA podkasto pašnekovas. Nuorodos į pokalbyje paminėtus Karolio darbus ir daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/karolis-pilypas-interviu Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 
6/23/202350 minutes, 27 seconds
Episode Artwork

Vilniaus romė Rumina nebenori būti nepastebėta

Nuo vaikystės pedagogo padėjėja ir vizažistė Rumina Rumianceva išmoko būti nepastebėta, kad apsaugotų save romams atšiauriame gimtajame mieste. Užaugusi tabore, dabar jau beveik išformuotoje Vilniaus romų gyvenvietėje, ji pamažu priima savo tapatybę ir mokosi ja didžiuotis. Rumina yra šios savaitės NARA tinklalaidės pašnekovė. „Mes visada mokėjome gyventi kitaip. Kiekvienas iš mūsų, romų, išeidami į miestą, pereiname į kitą teritoriją. Mes žinom, kad (ten) turi būti nepastebėta. Kad į tave žiūrės kitaip. Kad bandys nuo tavęs paslėpti savo tašes. Tai yra taip nemalonu. Tai taip atsibodę. Kiekvienas iš mūsų užaugome taip“, – interviu su žurnalistu Karoliu Vyšniausku kalba Rumina. Fotografijos ir papildoma informacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/rumina-vilniaus-romai  Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara  
6/19/202339 minutes, 43 seconds
Episode Artwork

Vilniaus medžių gedėjimas su Elena Reimeryte

Dokumentalistė, LRT laidos „Spalvos“ autorė Elena Reimerytė paviešino, kaip atnaujinant Vilniaus Lukiškių aikštę buvo mirtinai pažeistos čia virš 100 metų augusios liepos. Gegužės pabaigoje šešios iš septynių likusių paskutinių liepų buvo nupjautos. Elena Reimerytė yra šios savaitės NARA podkasto pašnekovė. Papildoma informacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/elena-reimeryte-vilniaus-medziai Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 
6/4/202348 minutes
Episode Artwork

Bonus epizodas. „Aš noriu žinoti.“ NARA žinutė Vilniaus miestui

Stendai su NARA žurnalistikos manifestu šią savaitę atsirado Vilniaus gatvėse. Specialiame mūsų podkasto bonus epizode teksto autorė Stefanija Jokštytė dalinasi savo mąstymu rašant šį kūrinį. Aš noriu žinoti, kaip laikosi romų vaikai Naujininkuose. Ar jie dar moka romų kalbą? Ar žaidžia su irakiečių vaikais? Aš noriu žinoti, kaip gyvena vienalytės poros Lietuvoje ir kodėl nėra partnerystės. Kaip sekasi translyčiams mokykloje? Aš noriu žinoti, kaip jaučiasi aktorė, prie kurios priekabiavo jos dėstytojas. Ir nors žinau, kad nebus lengva tai girdėti, tikiuosi, kad išklausyta ji pasijus bent truputį lengviau. Aš noriu žinoti, kodėl bijome psichikos negalią turinčių kaimynų ir kaip integruoti autizmo spektro vaikus. Aš nesuprantu ir noriu žinoti, kodėl paralimpiniam sportui vis dar skiriama mažiau dėmesio nei olimpiniam. Aš noriu žinoti, kas šią minutę kerta mūsų medžius ir miškus. Nors dar labiau noriu žinoti, kas tuos medžius gina ir kaip galiu prie jų prisijungti. Aš noriu žinoti, kodėl atstumiam priklausomybių turinčius žmones, užuot jiems padėję. Juk jiems taip trūksta meilės, žmogiškos meilės. Dar noriu žinoti, kaip gyvena vyrai ir moterys, kurie pardavinėja savo kūną, be meilės. Aš noriu žinoti, kas laužo lietuvių kalbą (ačiūdiev) ir kas laužo karo barikadas. Aš noriu žinoti, kaip žmonės gyvena Ugandoje, Ukrainoje, Palestinoje. Ir man ne mažiau svarbu sužinoti apie žydišką savo miesto kilmę, apie kurią mokykloje niekas nepasakojo. Aš noriu žinoti, kaip jaučiasi jazidė Klaipėdoje ir siras Jonavoje. Kaip jaučiasi žmonės, kuriuos žiemą palikome šalti miškuose prie Baltarusijos sienos ir kodėl nusikaltėliais vadinami tie, kurie juos gelbėjo? Aš noriu žinoti apie aktyvizmą, feminizmą, anarchizmą, alkoholizmą… Aš noriu žinoti, kaip dealinti su panikos atakomis ir kas yra meilė in general (nors turbūt nepavyks). Aš noriu sužinoti apie viską iš esmės, lėtai ir įsimenančiai. Jei ir tu nori žinoti, prisijunk prie NARA bendruomenės. Paremk nepriklausomą žurnalistiką. Toks yra pilnas manifesto tekstas, publikuotas stenduosi skirtinguose Vilniaus rajonuose nuo centro iki stoties ir Naujininkų. Šiuo tekstu kviečiame prisijungti prie NARA skaitytojų, klausytojų ir kūrėjų bendruomenės ir taip palaikyti mūsų nepriklausomą, tarptautinių etikos standartų siekiančią žurnalistiką. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/as-noriu-zinoti
5/13/202314 minutes, 42 seconds
Episode Artwork

Motinystė, seksualumas ir negalia

„Kodėl mane bando atmušti nuo motinystės? Jeigu aš kažko negaliu, tai esu nurašyta?“, – klausia Živilė Bagdonavičiūtė, dviejų vaikų mama iš Kauno. Ji turi judėjimo negalią ir visą gyvenimą svajojo būti mama, tačiau aplinkiniai ją bandė atkalbėti. Šioje NARA garso dokumentikoje Živilė pasakoja apie santykius, seksualumą ir motinystę, turint negalią. Pasak Lygių galimybių plėtros centro 2021 m. tyrimų, moterys su negalia, kurios pasirenka turėti vaikų, susiduria su dviguba diskriminacija – ne tik dėl negalios, bet ir dėl motinystės. Nemažai daliai žmonių sunku įsivaizduoti, kaip moteris su negalia gali susilaukti, išnešioti ir užauginti vaiką.  Garso dokumentikos autorė Indrė Kiršaitė, redaktorius ir montažo režisierius Adomas Zubė
5/7/202331 minutes, 48 seconds
Episode Artwork

Patriotiškumas pagal Sienos Grupę

„Mūsų darbas – kamšyti skyles Lietuvos migracijos ir integracijos politikoje”, – NARA podkastui sako Sienos Grupės savanoriai, padedantys Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje įstrigusiems žmonėms. Migrantų išstūmimus įteisinančios Valstybės sienos apsaugos įstatymo pataisos buvo priimtos trečiadienį. „Lig šiol išstūmimai buvo daromi ministrės įsakymu. Dabar – visų mūsų vardu.“ Podkaste dalyvauja Sienos Grupės savanoriai Rita Augutienė, Dalia Krapavickaitė ir Mantautas Šulskus. Su jais kalbasi NARA podkasto redaktorius Karolis Vyšniauskas. Papildoma informacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/sienos-grupe-interviu Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara Epizodo partneriai – Aktyvių piliečių fondas  
4/29/20231 hour, 26 minutes, 31 seconds
Episode Artwork

Visuomenės jautrumo paieškos su Amit Goldman

Kai prieš penkiolika metų Vilniaus žydė Amit Goldman ėjo Gedimino prospektu su drauge, ant jų spjovė skinhedas. Šiandien jai atėjus į barą su žydais studentais Vilniaus senamiestyje juos pasitiko energingu „shalom“. Antisemitizmas Lietuvoje, iš pirmo žvilgsnio, nyksta. „Žinau, kad yra žmonių, kurie Lietuvą mato kaip krauju suteptą žemę ir niekada čia nevažiuos. Bet dabar rakursas pasikeitęs. Lietuvos žmonėms Lietuvos žydai tampa smalsu“, – NARA podkastui sako Amit, buvusi Europos žydų studentų sąjungos viceprezidentė, dabartinė Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narė. Šis pokalbis, kurį veda NARA žurnalistas Karolis Vyšniauskas, yra mūsų naujos partnerystės su Lietuvos žmogaus teisių centru pirmasis kūrinys. Dviejų podkasto epizodų ir dviejų video dokumentikų serijoje kalbėsimės su žmonėmis iš Lietuvos visuomenės audinyje nuo seno labiausiai atskirtų etninių bendruomenių – žydų ir romų. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/amit-goldman  Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 
4/20/202346 minutes, 56 seconds
Episode Artwork

NARA Tekstai. Kai juokas sustabdo karą. Kelionė į Donbaso pafrontę su klounu Marco Rodari

Charkivas, sausio vidurys, 6 valanda ryto. Prekybos centro stovėjimo aikštelėje susitinkame su vietiniais savanoriais, praleisime su jais dvi dienas keliaudami po išlaisvintas gyvenvietes Charkivo srityje ir pafrontės kaimus Donecke. Autorius – Denis Vėjas. Redaktorė – Indrė Kiršaitė Tekstą skaito Karolis Vyšniauskas   Nuorodą į tekstą ir fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/kai-juokas-sustabdo-kara   Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara
4/14/20231 hour, 6 minutes, 9 seconds
Episode Artwork

Challenging Your Inner Narrative. Edwin Zwakman interviewed by Eglė Murauskaitė

In 2004, Dutch visual artist Edwin Zwakman simulated the UN peacekeeping mission in Vilnius, challenging our perception of things and bringing global conversation closer to the Lithuanian context at the time. This week Zwakman came back to Lithuania to join the group exhibition “Outsider’s Look on Vilnius”, opening this Friday, April 7, at the National Gallery of Art. Co-organised by Contemporary Art Centre, the exhibition presents how artists from different countries saw the city of Vilnius from the restoration of Lithuania’s independence to its integration into the European Union. Before the opening of the exhibition, Edwin Zwakman gave an exclusive interview to our contributor Eglė Elena Murauskaitė, a senior scholar at the University of Maryland specializing in international security. In this episode of the NARA podcast, they discuss Zwakman's work and challenge current geopolitical narratives embraced by the West. Pictures and additional info: https://nara.lt/en/articles-en/egle-murauskaite-edwin-zwakman   Support NARA work: https://contribee.com/nara
4/6/202348 minutes, 6 seconds
Episode Artwork

NARA tekstai. Lukas Ramonas: Zuoko nusikaltimas ir bausmė

Prieš penkiolika metų Artūras Zuokas buvo nuteistas, anot jo, „už gerus darbus“. Per tą laiką užaugo nauja rinkėjų karta. Kodėl „Drėmos drama“ – Zuoko pasikėsinimas papirkti savivaldybės narį ir jo pagrobimo organizavimas – turėtų rūpėti mums šiandien, kai Zuokas vėl kandidatuoja tapti Vilniaus meru? Komiko ir teisininko Luko Ramono esė, kurią skaito pats autorius. Skaitykite tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/zuoko-nusikaltimas-ir-bausme-2003-metu-chronologija
3/17/202323 minutes, 53 seconds
Episode Artwork

„Esu įkalintas žinoti.“ Metai po Vasario 24-osios. Komandos pokalbis.

Prieš metus, Vasario 24-ąją, Rusijai pradėjus pilno masto karą Ukrainoje, pasaulis pasikeitė. Pasikeitėme ir mes. Susitikome studijoje įrašyti podkasto epizodą, kad šį procesą įžodintume. Mūsų klausytojai mums padėjo. Pokalbyje dalyvauja NARA redaktorė Indrė Kiršaitė, fotografai ir autoriai Denis Vėjas ir Karolis Pilypas Liutkevičius, jį veda autorius ir redaktorius Karolis Vyšniauskas. Iš Meksikos balso žinute prisijungė NARA bendraįkūrėja, fotožurnalistė Berta Tilmantaitė. Savo refleksijomis apie šiuos metus pasidalino klausytojai Laima, Karolis, Dainius ir Dominykas. Išgirskite įrašą paspaudę mygtuką PLAY aukščiau. Žmonės Lietuvoje yra keistoje tarpinėje būsenoje: kai karas mūsų teritorijoje nevyksta, bet imituoti įprastą gyvenimą irgi negali. Galvojimas apie ateitį yra atidėtas. Jį keičia tai, ką Denis apibūdina kaip „pastovų apokaliptinį jausmą viduje.“ Kaip su tuo tvarkytis? Sekite NARA darbus: https://nara.lt/ Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara 
2/23/20231 hour, 33 minutes, 33 seconds
Episode Artwork

Sirijai reikia mūsų pagalbos. Interviu su Christina Kaghadou

„Mes negalim grąžinti žmonių, kurie mirė. Bet mes galim pasirinkti būti šalia“, – sako žemės drebėjimo aukoms Sirijoje padedanti Christina Kaghadou. Sirijoje ir Lietuvoje užaugusi vertėja ir tinklalaidžių kūrėja gyvena Sirijos kaimynystėje Amane, Jordanijoje. Su ja videointerviu iš Vilniaus kalbasi Karolis Vyšniauskas. Žemės drebėjimo Turkijoje-Sirijoje aukų skaičius siekia 40 tūkst. Pasaulio sveikatos organizacija vasario 6-osios įvykį pavadino „baisiausia stichine nelaime šiame šimtmetyje“. Christina Kaghadou dalinasi sąrašu organizacijų, kurios šiuo metu yra arčiausiai nukentėjusių žmonių Sirijoje: - Syrian American Medical Society–SAMS: https://www.facebook.com/donate/880527999854774/10160414527897145/ - White Helmets: https://www.whitehelmets.org/en/?akid=6707.154198.O9ngi1&rd=1&t=9 - Molham: https://molhamteam.com/en/campaigns/439 - Takatoat / Femalecomms: https://www.instagram.com/p/CopTJzvM4Qj/?igshid=NDk5N2NlZjQ%3D (paramos rinkimo kampanija norintiems pasiekti žmones Bashar al-Assado kontroliuojamose teritorijose). - Pilnas sąrašas organizacijų, kolektyviai sudarytas paramą rengiančių žmonių (anglų k.): https://docs.google.com/spreadsheets/d/1MzBlziy7Ejy5Lp_WJ55MdTSpY_q2qMuFww4FBHma9Wk/htmlview?urp=gmail_link#gid= Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara
2/20/202339 minutes, 52 seconds
Episode Artwork

Peržengusi „Slenkstį“: pas Ievą Jusionytę Harvarde

Naujausiame NARA podkasto epizode – interviu su antropologe, Browno universiteto profesore Ieva Jusionyte. Jos knyga „Slenkstis – Pavojai ir pagalba JAV-Meksikos pasienyje“ sausį išleista lietuvių kalba. Jos tyrimas yra aktualesnis šiandieninei Lietuvai nei galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.   Pamatykite fotografijas ir sužinokite daugiau: https://nara.lt/lt/articles-lt/slenkstis-ieva-jusionyte   Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 
1/25/20231 hour, 20 minutes, 4 seconds
Episode Artwork

Laimė – duotybė ar mūsų pačių autorystė?

Kiek laimingumo jausmas yra įgimtas ir nulemtas, o kiek tai – mūsų pačių darbas ir autorystė? Kaip gebėti pajusti tikrą giluminę laimę, net tada kai šalia kančia, skausmas ar dideli išbandymai? Kaip neprisirišti prie nelaimingumo ir leisti laimei įsišaknyti būtyje? Šiuos klausimus epizode su Berta Tilmantaite svarsto psichologas Andrius Jančiauskas. „Iš vienos pusės, laimė yra duotybė ir ją galima pasiekti, iš kitos pusės – laimė yra autorystė, kai mes, panaudodami savo resursus, jaučiamės kurdami gėrį ktiems žmonės“, - sako Andrius.   Publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/laime-duotybe-ar-musu-paciu-autoryste Prisidėk prie mūsų veiklos: https://contribee.com/nara Užsiprenumeruok naujienlaiškį: https://nara.lt/lt/about/#newsletter
1/11/20231 hour, 15 minutes, 38 seconds
Episode Artwork

Kad mūsų šešėliai nebūtų už mus didesni. Matildos Olkinaitės ir Holokausto įamžinimas

Matilda Olkinaitė – jauna žydė poetė, kurios istoriją tenka kelti iš užmaršties. Kartu su šeima ji buvo nužudyta Holokausto metu ir net Rokiškio rajone, kuriame užaugo, ilgus metus buvo menkai žinoma. Kurdami spektaklį apie Matildą vietos gyventojai siekia tai pakeisti. Šioje tinklalaidėje jie dalijasi išgyvenimais susidūrus su skaudžia savo krašto praeitimi, pavėluotai grįžtančiu žinojimu, kalte ir noru, kad tai nepasikartotų.  Garso dokumentikos autorė: Martyna Šulskutė  Publikacija su fotografijomis: https://nara.lt/lt/articles-lt/kad-musu-seseliai-nebutu-uz-mus-didesni  Prisidėk prie mūsų veiklos: https://contribee.com/nara  Užsiprenumeruok naujienlaiškį: https://nara.lt/lt/about/#newsletter 
12/28/202251 minutes, 53 seconds
Episode Artwork

Kiek kainuoja psichikos sveikata?

„Viskas prasidėjo nuo suvokimo, kad aš į kitus žmones negaliu žiūrėti su džiaugsmu, kad aš pavydžiu, kad man pikta, kad aš nepatenkinta esu. Atrodė, tai ką, viskas? Tai tik tiek? Ties čia ir baigiam? Dabar aš turėsiu tokiam jausme visada ir būti?“ – sako Gabrielė, šiuo metu praktiką po medicinos studijų atliekanti Vokietijoje.   Gabrielė, kaip ir kitos dvi tinklalaidėje kalbančios moterys – Lina ir Daina – juto psichologinės pagalbos poreikį tvarkantis su sunkiais išgyvenimais bei emocijomis. Kad tą pagalbą rastų, jos turėjo įdėti daug pastangų ir daug ko atsisakyti.   Šiame epizode kalbame apie psichologinės pagalbos paieškas – kaip sunku kartais gali būti jos ieškoti ir kiek ta pagalba kainuoja, ne tik finansiškai. Kad galėtų sau leisti terapiją, Gabrielė atsisakė mėgstamų veiklų, Daina išleido santaupas, o Lina – išnuomojo savo namus ir pardavinėjo daiktus.   Gabrielės aplinkoje psichikos sveikatos tema buvo stigmatizuojama, dėl to ji savo poreikį eiti į terapiją slėpė nuo tėvų. Tuo tarpu Daina pati paskatino savo vaikus irgi susirasti psichologus – nors tai nebuvo lengva, nes reikėjo pripažinti pačios padarytas klaidas.   Publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kiek-kainuoja-psichikos-sveikata Prisidėk prie mūsų veiklos: https://contribee.com/nara Užsiprenumeruok naujienlaiškį: https://nara.lt/lt/about/#newsletter
12/21/202248 minutes, 38 seconds
Episode Artwork

Dedikuoti save ir nesiblaškyti. Jeilio universitete su mokslininke Marija Verner

Prieš septynerius metus nusprendusi eiti akademiniu keliu, mokslininkė Marija Verner šiandien dirba Jeilio (Yale) universitete JAV, klimato komunikacijos centre. Bet viskas prasidėjo nuo vaikystės Kaune, kalbant tiek lietuviškai, tiek farsi (persų) kalba. Identiteto klausimai („Iš pradžių JAV prisistatinėjau kaip „europietė“. Tada paklausiau savęs – o ką tai išties reiškia?“) yra didelė dalis to, ką paliečiame šiame NARA podkasto epizode, įrašytame New Haven'o mieste. Bet kartu šis interviu yra ir Marijos dialogas su jaunesne savimi ir tame etape esančiais mūsų klausytojais. Su Marija Verner kalbasi Karolis Vyšniauskas Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/marija-verner Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/about/#support   
12/7/202240 minutes, 37 seconds
Episode Artwork

What’s so scary about a falling tree?

“If we are looking for models of self-sustaining communities, we need to look no further than an old-growth forest. Or the old-growth cultures they raised in symbiosis with them,” says Robin Wall Kimmerer, an acclaimed author and teaching professor of Environmental and Forest Biology, in her book “Braiding Sweetgrass”.  The botanist, a researcher at Life Sciences Center, Vilnius University, Dr. Radvilė Rimgailė-Voicik became our guide to the community of vegetation for this episode. The sociologist from Vytautas Magnus University, Dr. Jurga Bučaitė-Vilkė is our guide to human society, which by definition is the aggregate of people living together in more or less ordered communities.  One week after COP27, which is the most important annual meeting of world leaders addressing the global climate crisis, we invite you to listen to a constructed dialogue between a biologist and a sociologist to find out how we got to where we are today and if changes are possible.  Authors: Kata Bitowt, Martyna Šulskutė  Folk song: Institute of Lithuanian Literature and Folklore  Full publication: https://nara.lt/en/articles-en/whats-so-scary-about-a-falling-tree  Support our work: https://contribee.com/nara 
11/23/202225 minutes, 22 seconds
Episode Artwork

Kaltė ir atleidimas – kaip galimybė kurti tikrą ryšį

„Šalia kaltės temos yra ir mūsų santykis su klaidomis, kaip mes su jomis elgiamės. Ar mes sugebame atleisti, pamiršti, pasimokyti ir judėti į priekį?“ – šiame pokalbyje su Berta Tilmantaite svarsto psichologas Andrius Jančiauskas.   Kaltė aplink mus ir mumyse gali aktyviai veikti nuolat, tačiau ne visada paprasta ją pastebėti ir atpažinti. Susitikę su kalte – kaltinami patys ar kaltindami kitus – galime nepastebėtai įkristi į vaikystėje išmoktus elgesio modelius: slėpti savo jausmus, bėgti iš nemalonios situacijos, manipuliuoti kitais, užstrigti neigime ir pan. Bet galime atrasti ir jėgos, atjautos, motyvacijos veikti, o kartu ir galimybę tobulėti, kurti tikrą ryšį su kitais.   „Tikėjimas savimi ir tikėjimas kitais, kaip savarankiškais, stipriais žmonėmis, yra tikėjimas, kad aš galiu panešti savo kaltes ir kad esu atsakingas išgirsti kitų žmonių poreikius. Bet aš nesu atsakingas skaityti mintis ir nuspėti, kokius poreikius kitas žmogus turi“, – sako Andrius.   Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kalte-ir-atleidimas-kaip-galimybe-kurti-tikra-rysi Prisidėkite prie mūsų veiklos: https://contribee.com/nara 
11/17/20221 hour, 36 minutes, 52 seconds
Episode Artwork

“Coming Back Home Is More Dangerous Than Staying in the Streets”. Protests in Iran

“In similar cases in the past years, as soon as such blind repressions by the government began, people returned to their homes,” says Iranian activist Masi Abolhassan in this episode while discussing protests in her home country.    This time is different – the unrest is growing and Masi believes, this might mean the end of the Islamic Republic of Iran.   On the 16th of September Mahsa Amini, a 22-year-old Kurdish woman, died in Iran, after being detained by morality police because of allegedly wearing a hijab too loosely. Witnesses said she was severely beaten and died as a result of police brutality but Iranian authorities denied it.   The death of Mahsa Amini sparked the protests in Iran counting its seventh week now.  In this episode, two Iranian women – Masi Abolhassan and Shaghayegh Norouzi – tell why they had to flee their homeland and how, both living in exile now, they are still fighting for changes in Iran.    Authors: Berta Tilmantaitė, Indrė Kiršaitė   Full publication: https://nara.lt/en/articles-en/coming-back-home-is-more-dangerous-than-staying-in-the-streets-protests-in-iran    Support our work: https://contribee.com/nara 
11/6/202258 minutes, 58 seconds
Episode Artwork

Aš nesusikalbu su savo tėvais – jie palaiko Rusiją

Kai kurie žmonės Lietuvoje karą Ukrainoje stebi ne tik iš šono. Karas vyksta ir jų šeimose. Ir nors jie patys stipriai palaiko Ukrainą, bandydami kalbėtis su tėvais, atgal girdi propagandinius Rusijos naratyvus – tėvai seka rusiškas naujienas ir palaiko Rusiją.  Dalis pasirenka apie karą su šeima nekalbėti, kiti eina į konfliktą, dar kiti – išvis nutraukia santykius.  Šioje NARA garso dokumentikoje – trys istorijos apie tai, kaip karas griauna santykius šeimose. Ir kaip Andrejus, Julija ir Elena (vardas pakeistas) ieško būdų neprarasti savo artimųjų, nors jų vertybės skiriasi iš esmės.  Autoriai: Indrė Kiršaitė ir Adomas Zubė. 
10/16/202245 minutes, 26 seconds
Episode Artwork

NARA tekstai. Per Ukrainos pergalę – į Baltarusijos išlaisvinimą

Po plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Aleksandras Lukašenka Baltarusiją pavertė karo bendrininke. Būtent po karinių pratybų „Sąjungininkų ryžtas 2022“, kurios vasarį vyko Rusijoje ir Baltarusijoje, prasidėjo įsiveržimas į Ukrainą. Nors Baltarusijos kariuomenė pati nėra įžengusi į Ukrainą, Lukašenka leidžia Rusijai naudoti šalies teritoriją karinės technikos gabenimui, raketų paleidimui ir karinių lėktuvų pakilimui. Tuo tarpu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose kariauja šimtai baltarusių, kurie skelbia kovojantys ne tik dėl Ukrainos pergalės, bet ir galimo Baltarusijos išlaisvinimo.   Karas sukėlė dar daugiau nesutarimų ir kovų dėl įtakos Baltarusijos opozicijoje. Kokioje būklėje yra Baltarusijos judėjimas už demokratiją, praėjus dvejiems metams nuo protestų šalyje?   Tekstą skaito jo autorius Tomas Valkauskas.   Fotografijas bei tekstą galite rasti čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/per-ukrainos-pergale-i-baltarusijos-islaisvinima   Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara
10/5/202257 minutes, 16 seconds
Episode Artwork

Ar išliks „Atvira Klaipėda“?

Kalbėdami apie Lietuvos regioninę žiniasklaidą, dažnai ją siejame su savivaldos ir vietos verslo įtaka. 2017 m. įkurtas naujienų portalas „Atvira Klaipėda“ siekia tai pakeisti – mūsų žiniomis, tai pirmoji ir vienintelė nepriklausoma regioninė žiniasklaidos priemonė, viešai deklaruojanti visas savo gautas pajamas ir išlaidas. Čia skelbiamos Vakarų Lietuvos naujienos, nagrinėjamos vietos bendruomenėms aktualios temos, taip pat atliekami tyrimai. „Atvirą Klaipėdą“ įkūrė ilgametis vietos žurnalistas Martynas Vainorius, anksčiau dirbęs vieno pagrindinių miesto laikraščių „Vakarų ekspresas“ vyriausiuoju redaktoriumi. Susitikome su Martynu Klaipėdoje pasikalbėti apie regionų žurnalistikos būklę ir ką ji sako apie mūsų valstybę. Interviu autorė Indrė Kiršaitė.
9/29/202257 minutes, 14 seconds
Episode Artwork

„Pasipuoškim kelmais“. Kaip Alytaus gyventojai gelbėjo miesto medžius

Viename Alytaus vietos spaudos straipsnyje radome užuominą apie 2008-aisiais vykusį protestą už brandžių medžių išsaugojimą Miesto sodo prieigose. Čia buvo rašoma, kad aktyvistams tuomet teko net lipti į medžius, ginant juos nuo iškirtimo. Šios istorijos trumpą gabaliuką galėjote išgirsti su moksleiviais kurtoje tinklalaidėje „Kodėl mums tai rūpi? Jaunų žmonių pasakojimai apie aplinkosaugą“, publikuotoje gegužę. Šįkart nersime giliau į vieną pirmųjų protestų Lietuvoje už brandžių miesto medžių išsaugojimą, išgirsime daugiau šio įvykio liudininkų ir sužinosime, kodėl jo atomazgos nėra iki šiol.  Autorės: Indrė Kiršaitė ir Vaida Pilibaitytė. Šis pasakojimas yra bendras NARA ir LRT Radijo dokumentikos kūrėjų darbas.  Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/pasipuoskim-kelmais-kaip-alytaus-gyventojai-gelbejo-miesto-medzius  Paremkite NARA veiklą: https://contribee.com/nara/ 
9/12/202234 minutes, 44 seconds
Episode Artwork

NARA tekstai. Ukraina: žmonių karas keturkojų gyvenimuose

Naikindama gyvenamuosius rajonus ir ištisų miestų infrastruktūras Ukrainoje, Rusijos kariuomenė sukėlė grėsmę tūkstančiams gyvūnų. Kitaip nei žmonės, kurie bent jau suvokia, kas darosi, kai ant jų miestų krenta bombos – katės, šunys ir kiti gyvūnai nežino, nuo ko ir kur reikia slėptis. Ir tik atsidavusių savanorių, dažnai rizikuojančių savo pačių gyvybėmis dėl gyvūnų gelbėjimo, dėka tragedijos mastas mažesnis.   Denio Vėjo fotoistorija apie benamius gyvūnus globojančią šeimą apgriuviusiame bendrabutyje Černihive, gyvūnų prieglaudą Borodiankoje, zoologijos sodą Demydive ir namuose paliktus keturkojus aplankantį savanorį Irpinėje.   Tekstą įskaito NARA žurnalistas Karolis Pilypas Liutkevičius   Fotografijas bei tekstą galite rasti čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/ukraina-zmoniu-karas-keturkoju-gyvenimuose   Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara
8/24/202228 minutes, 58 seconds
Episode Artwork

Karas, kadras, kelias. Pokalbis su fotografu Deniu Vėju

„Buvau beveik įsitikinęs, kad karas prasidės ir norėjau išvažiuot kur nors į Meksiką. Neišvažiavau. Ir po to supratau, kad jei būčiau išvažiavęs, tai negalėčiau ten būt. Iš karto būčiau grįžęs čia“, – sako keliautojas ir fotografas Denis Vėjas. Prakeliavęs 15 metų, Denis laisvamanišką savo keliavimą dabar vadina visišku pacifizmu ir pats pripažįsta, kad karas Ukrainoje jį labai pakeitė. Anksčiau savo keliones dokumentuodamas draugams ar asmeniniam tinklaraščiui, dabar užsiima žurnalistine fotografija ir rašymu, kurie tapo viena iš jo profesijų. Nuo karo Ukrainoje pradžios NARA publikavo penkis Denio pasakojimus iš ten. Drauge su žurnalistu Tomu Valkausku, jie į Ukrainą išvažiavo pirmąją karo savaitę, o vėliau, Denis sugrįžo į Ukrainą dirbti ir vėl – keliavo į Odesą. Su Deniu susitikome pasikalbėti apie žurnalistinio darbo etiką karo zonoje, jo patirtį dirbant Ukrainoje, keliones ir kaip santykį su jomis pakeitė geopolitiniai įvykiai bei keliavimo laisvę, kuri turi kainą. Visa publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/karas-kadras-kelias-pokalbis-su-fotografu-deniu-veju-dirbusiu-ukrainoje Paremkite mūsų veiklą: https://contribee.com/nara 
8/10/20221 hour, 1 minute, 46 seconds
Episode Artwork

Kontrolės kontrolinis su Andriumi Jančiausku ir Berta Tilmantaite

„Iš dalies tam, kad būtų patogiau šitame gyvenime, mums reikia saugumo. Kad jaustumės saugesni, mums reikia kontrolės. Bet kontroliuodami, mes prarandame tam tikrą nuotykį. Galima sakyti, įsinuobodinam šiek tiek. O iš kitos pusės, turėdami saugumą ir kontroliuodami, mes įgyjame galimybę žaisti aukštesnės vertės žaidimus, kurie toli gražu nuo nuobodulio“, – sako psichologas Andrius Jančiauskas šios savaitės pokalbyje apie kontrolę.    Kontrolė – galingas psichologinis įrankis, kuriuo svarbu išmokti išmintingai naudotis. Andriaus manymu, tai reiškia gebėti atskirti tai, ką įmanoma ar verta kontroliuoti nuo to, ką sveikiau būtų paleisti ir priimti.    Atsakymą stoikų filosofijoje siūlo Epiktetas, įvardinęs tai, ką pasak jo, žmogus gali visiškai kontroliuoti: savo vertinimus, impulsus, lūkesčius ir veiksmus. Tačiau Andrius mano, kad tai klausimas, reikalaujantis atlikti asmeninę inventorizaciją: pajusti erzinančius veikimo modelius ir reakcijas, o tuomet nukreipti fokusą į vidų ir bandyti suprasti jų šaknis.   „Perdėta kontrolė gali sietis tiek su aukštu nerimu, tiek su asmenybės sutrikimais. Tai gali reikšti gilų nesaugumą gyvenime, kuris remiasi į tokias bazines nuostatas kaip kad: šitas pasaulis yra daug labiau pavojingas negu saugus, mes nuolatos esame stiprioje grėsmėje išnykti arba prarasti savo artimiausius – ir, gali sakyti, iš dalies tai yra teisybė; kad aplinkiniai žmonės yra daug labiau mums norintys blogo, negu gero ir jie nuolatos siekia mumis pasinaudoti“, – sako Andrius.   Tačiau bandant kontroliuoti tai, kas neįmanoma, gali kilti dar daugiau įtampos. „Kuo daugiau kamuoliukų bandau būti išmetęs vienu metu ore, tuo yra sunkiau jais žongliruoti. Viena vertus, kai bandau tai daryti, auga mano virtuoziškumas. Kita vertus – didėja ir įtampa, su kuria gyvenu“, – sako Andrius. „Jei esu žmogus, kuris tikrai prastai žongliruoja kamuoliukais, įtampa tarp mano galimybių ir reikalavimo iš savęs vis auga. Mano idealusis ir realusis „aš“ labai stipriai neatitinka. Tada pradedu gyventi nuolatinėje būsenoje, kai esu savimi nepatenkintas, nepakankamas, ne toks, koks norėčiau būti.“   Visa publikacija, video ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/kontrole-andrius-janciauskas-psichologija   Paremkite mūsų veiklą: https://contribee.com/nara 
8/3/20221 hour, 12 minutes, 47 seconds
Episode Artwork

Pankroko įkvėptas Viktorijos Kolbešnikovos aktyvizmas

„Esu feministė, kairioji. Nemėgstu žodžio aktyvistė, bet galiu ir taip pasakyti, nes turbūt žmonės iš šono taip irgi pasakytų“, – NARA tinklalaidei sako Viktorija Kolbešnikova. Su Viktorija susitinkame Kaune, socialiniame centre „Emma“, įamžinančiame Kaune gimusios žydų kilmės anarchistės, politinės aktyvistės ir rašytojos Emmos Goldman atminimą.  Paauglystėje Viktoriją formavo pankrokas ir anarchizmas. Šiandien ji aktyviai veikia žmogaus teisių lauke. Tarp iniciatyvių, kurias ji su bendraminčiais kuria – Lietuvos queer archyvas, socialinė ir informacinė erdvė „išgir̃stì“, skirta LGBTQ+ žmonėms ir jų artimiesiems, pernai vykusios „Kaunas Pride“ eitynės, kairioji žiniasklaidos erdvė „Gyvenimas per brangus“, Gegužės pirmosios profesinė sąjunga, festivaliai „Kreivės“, „Kombinatas“ ir „Sapfo“.  Visa publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/viktorija-kolbesnikova  Paremkite mūsų veiklą: https://contribee.com/nara 
7/27/202252 minutes, 30 seconds
Episode Artwork

Ne tik pripažinti, bet prisipažinti. Apie Holokausto atmintį su Sauliumi Sužiedėliu

Millersvilio (Pensilvanija) universiteto istorijos profesorius Saulius Sužiedėlis profesinį darbą paskyrė savo ir kitų lietuvių edukavimui apie Holokaustą Lietuvoje. Su 77-erių metų mokslininku susitikome Vilniuje pasikalbėti, ką pasiekti pavyko, o ko – dar ne. Su Sauliumi Sužiedėliu kalbasi Karolis Vyšniauskas. Papildoma informacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/saulius-suziedelis Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 
7/13/20221 hour, 17 minutes, 23 seconds
Episode Artwork

NARA tekstai. Laužyti kalbą nėra nusikaltimas

„Lietuva nėra unikali turėdama bendrinę kalbą, tačiau yra unikali turėdama reguliavimo mechanizmą, leidžiantį tik kalbininkams ne tik kurti savo kalbą neatsižvelgiant į žmonių poreikius, jos reikalauti iš piliečių viešumoje, bet ir bausti, jeigu reikalavimų nesilaikoma“, – sako komikas Domas Raibys. Šiame įgarsintame tekste jis kalba apie lietuvių kalbos reguliavimo ir edukacijos sistemos problemas. Tekstą skaito pats autorius.
7/7/202247 minutes, 39 seconds
Episode Artwork

Painted in Sound: Samuel Bak

Samuel Bak is a miraculous survivor of Vilnius Ghetto. Now at 88, in his studio in Massachusetts, a prolific painter recalls lost Jewish life in Vilnius for NARA podcast. Read more and see the photos: https://nara.lt/en/articles-en/painted-in-sound-samuel-bak Support NARA journalism: https://contribee.com/nara
6/30/202255 minutes, 35 seconds
Episode Artwork

Журналистка «Новой газеты» Елена Костюченко: «Работать журналистом – это не значит перестать быть гражданином»

«Профессиональные риски есть у пожарных, полицейских, врачей, они есть и у журналистов в России, получается. Эти риски не обесценивают работу, они не делают её менее важной или менее значимой. Просто они есть, их нужно учитывать», – в подкасте для НАРА говорит журналистка «Новой газеты» Елена Костюченко.  Мы встречаемся с Еленой спустя два месяца после её возвращения из Украины. После публикации её текстов о том, как в военное время живут города на юге Украины, «Новая газета» стала получать предупреждения от Роскомнадзора и Генеральной прокуратуры с требованием удалить данные материалы. Тексты с сайта издания были удалены, а позже редакция опубликовала заявление о приостановке работы до окончания войны. Часть журналистов «Новой газеты» уехала, оставаться в России им попросту небезопасно. Опасность угрожает в том числе и Елене, если она решит вернуться в страну. В конце апреля покинувшие Россию журналисты «Новой» запустили сайт издания «Новая газета. Европа» и теперь вещают из-за границы.  Автор: Томас Валкаускас
6/15/202251 minutes, 2 seconds
Episode Artwork

Ar sunku mylėti? Andrius Jančiauskas ir Berta Tilmantaitė

„Kartais sunku ne tik patikėti, bet ir pastebėti, kad esi mylimas“, – sako psichologas Andrius Jančiauskas. Kai aplink tvyro nemažai skausmo, liūdesio, baimės, nesaugumo, svarbu ieškoti atsvaros. Todėl šįkart pokalbis apie meilę – kodėl kartais sudėtinga ne tik mylėti, bet ir būti mylimam, ko reikia, kad meilė augtų ir gilėtų, bei kaip ji gali praplėsti mūsų pasaulio suvokimą. „Norisi kiek įmanoma tą meilės virusą paskleisti. Kurio sunkiausiais momentais labiausiai trūksta“, – priduria Andrius.   Tinklalaidės autorė: Berta Tilmantaitė Montažo režisierius: Adomas Zubė   Prisidėkite prie NARA veiklos: https://contribee.com/nara 
6/8/20221 hour, 21 minutes, 49 seconds
Episode Artwork

Kodėl mums tai rūpi? Jaunų žmonių pasakojimai apie aplinkosaugą

Visą pavasarį vedėme aplinkosaugos ir garso žurnalistikos mokymus Lietuvos mokyklose. Kartu su jaunais, gamta besirūpinančiais žmonėmis gilinomės į vietos aplinkosaugos problemas ir jų įtaką globaliems procesams. Parvežėme jums kartu su moksleiviais paruoštus keturis garso pasakojimus. Iš Naujosios Akmenės – apie cemento pramonę ir jos įtaką klimato kaitai, iš Alytaus – apie vieną pirmųjų medžių išsaugojimo protestų Lietuvoje, iš Mažeikių – apie aplinkosaugos inspektoriaus darbą, ir iš Utenos – apie miestiečių ir paukščių sugyvenimą kartu.  Tinklalaidės autorės: Indrė Kiršaitė, Martyna Šulskutė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Janiulytė-Temporin.  Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/kodel-mums-tai-rupi-jaunu-zmoniu-pasakojimai-apie-aplinkosauga  Paremkite NARA veiklą: https://contribee.com/nara 
5/31/202259 minutes, 55 seconds
Episode Artwork

Marius Burokas ir poezija, padedanti neišsikraustyti iš proto

„Nuolat jautiesi kaltas, kad nedarai pakankamai arba darai ne tą. Kažkas drabužius rūšiuoja, dar kažką, o tu čia kažkokias žinias rašinėji į facebooką. Ar čia rimtas užsiėmimas? Nu ne“, – sako Marius Burokas.   Poetas, vertėjas, lietaratūros kritikas dienas pradeda ir baigia rašydamas naujienų apie karą Ukrainoje santraukas, o protarpiais išverčia ukrainiečių poezijos. Būtent tai, sako, padeda jam neišsikraustyti iš proto, kai naujienų srautą ir svorį sunku bepakelti. O po Mariaus įrašais žmonės nuolat dėkoja – matyt, „nerimtas“ jo užsiėmimas visgi daug kam labai reikalingas.   Šiame pokalbyje aptariame, kodėl svarbu neprarasti susidomėjimo ir nuolat save informuoti, kokia yra poezijos reikšmė sunkiais laikotarpiais ir kaip išbūti kasdienoje vis persvarstant save kaip žmogų ir žmogiškumą apskritai.   Epizodo autorė ir fotografė: Berta Tilmantaitė Epizodo montažo režisierius: Adomas Zubė   Publikacija su fotografijomis: https://nara.lt/lt/articles-lt/marius-burokas-ir-poezija-padedanti-neissikraustyti-is-proto   Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara 
5/18/202248 minutes, 19 seconds
Episode Artwork

Kinija, Lietuva ir Maggie Wang

Wang Cuiqi, arba kitaip Maggie Wang, gimė Lietuvoje. Dabar Maggie yra 23 metai ir daugumą šio laiko Lietuvoje jos šeima buvo maža – ji ir mama. Tiesa, Maggie sako, jog aplink buvo žmonių, kurie reiškė daugiau nei draugai. Šiuo metu jos mama Wang Xiaozhong jau yra grįžusi gyventi atgal į Kiniją.
5/11/202241 minutes, 32 seconds
Episode Artwork

“When the War Started, We Found Ourselves Almost Naked.” Ukrainian Journalist Katerina Sergatskova

“When the war started, most of the Ukrainian journalists didn't have the protection and they didn't even imagine how to react to the military events – how would you know what is coming, how to know the differences in sounds of explosions. This all matters for your reporting,” says Katerina Sergatskova, editor-in-chief and co-founder of Zaborona, a non-profit media organization in Ukraine.  Katerina has been covering the war in Ukraine since 2014. At that time, she was reporting not only from the Ukrainian side but also from Russian-occupied territories in the Donbas region. Today we talk about Ukrainian journalism in wartime and how to do your work when you are a target. The interview was made by Berta Tilmantaite and edited by Indre Kirsaite.  Equip Ukrainian journalists with bulletproof vests and helmets: https://2402.org Support Zaborona: https://www.patreon.com/Zaborona Support NARA: https://contribee.com/nara / https://steadyhq.com/nara 
5/7/202242 minutes, 18 seconds
Episode Artwork

NARA tekstai. Tvirtovė Kyjivas

Trečiąją Rusijos prieš Ukrainą pradėto karo savaitę, NARA komandos žurnalistai Tomas Valkauskas ir Denis Vėjas keliavo iš Lvivo į Kyjivą. Nors tuo metu aplink Ukrainos sostinę vyko sunkios kovos, kelionės metu sutikti žmonės tik dar kartą įrodė, kad egzistuoja ir kitas frontas, kuriame kovojama ne tik su automatiniais ginklais. Tai žmonės, kurie ištisas paras leidžia kelyje, gabendami iš Lietuvos atvykstančią humanitarinę pagalbą bei evakuodami žmones iš sudėtingiausių situacijų. „Skubėdami krauname medikamentų dėžes ir vandenį į mikroautobusą. Iš skirtingų pusių ataidi sprogimai. Aidas šiuos garsus paverčia nenutrūkstamu ūžesiu. Kūnas į tai reaguoja adrenalino pliūpsniu. Įsiklausau, bandau pagauti virš galvos skrendančio lėktuvo garsą arba raketos švilpimą. Negirdime nei lėktuvo, nei raketos, bet pamatome pilkų dūmų stulpą, kylantį virš už kelių kilometrų esančio pramoninio pastato.“ *** Tekstą įskaito NARA žurnalistas Karolis Pilypas Liutkevičius Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara
4/27/202252 minutes, 3 seconds
Episode Artwork

Močiutė, tėtis ir aš baigėme tą pačią kaimo mokyklą. Greitai jos gali nebelikti

Kelmės rajone esančioje Pakražančio gimnazijoje mokosi 138 moksleiviai. Tačiau jų nuolat mažėja. Greitu metu mokykla gali tapti pagrindine, progimnazija, o galiausiai – išnykti.  Šiandien vietos bendruomenėje – dvejopi jausmai. Vieni nemato savo ateities kaime, tad mokyklos uždarymas jų nepaliestų. Kiti nori puoselėti mokyklą, nes čia mokėsi kelios šeimos kartos, pradeda grįžti emigrantai ir kuriasi jaunos šeimos.  Prieš trejus metus šią mokyklą baigusi Toma Andrulytė pasakoja, ką reiškia kaimui turėti gimnaziją. Tačiau tai ne tik istorija apie vieną mokyklą. Tai pasakojimas apie gyvenimą regione, kai mokykla lieka pagrindiniu kaimo gyventojų išsilavinimo ir kultūros židiniu. 
4/20/202232 minutes, 11 seconds
Episode Artwork

Language Shouldn’t Be a Curse, It Should Be a Blessing

As more and more migrants began to arrive in Lithuania, the shortage of translators became apparent. Translators from other parts of the European Union have been recruited in migrant accommodation centers to translate conversations between officials, social workers and the detainees. But in the evenings, when their working hours end and they leave home, untranslated conversations continue. Those who speak English remain responsible for ensuring that important things are translated and conversations are understood. Some of these translators are children like Hivi - a Kurdish 13 year old, who had been living in one of the detention centers with her parents for more than 6 months.  Hear Hivi’s, Peri's and Salah's stories in this NARA audio documentary about people from different cultures meeting for the first time and their attempts to communicate. See more photographs and more written information here: https://nara.lt/en/articles-en/language-shouldn-t-be-a-curse-it-should-be-a-blessing Support our independent journalism: https://contribee.com/nara 
4/13/20221 hour, 9 minutes, 46 seconds
Episode Artwork

NARA tekstai. „Labai svarbu nepasiduoti bejėgystei.“ Interviu su profesore Danute Gailiene

Baltijos šalyse ir Lenkijoje ypač skaudžiai reaguojame į karą Ukrainoje, susitapatindami su ukrainiečiais ir pykdami dėl kitų valstybių abejingumo. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje iš lietuvių istorinės atminties iškėlė kolektyvinę traumą dėl Sovietų Sąjungoje patirtų represijų ir okupacijos.   Vis dažniau savęs klausiame: o kas, jeigu toliau mūsų eilė? Kaip išbūti šioje karo realybėje ir nuolatinėje grėsmėje, nekenkiant sau bei geriausiai padedant ukrainiečiams? Apie tai – įgarsintas Neringos Rekašiūtės interviu su klinikinės psichologijos dėstytoja, kolektyvinių traumų tyrėja profesore Danute Gailiene.   Tekstą skaito Rasa Syminaitė.   Muzikos autorius Martynas Gailius.   Tekstas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/labai-svarbu-nepasiduoti-bejegystei-interviu-su-profesore-danute-gailiene
4/12/202226 minutes, 47 seconds
Episode Artwork

Kaip sugrįžti į kūną? Pokalbis su kineziterapeute Vita Mozūraitiene

Mūsų tinklalaidžių pokalbiuose dažniausiai neriame į aktualijas, idėjas, istorijas – labiau liekame galvose ir pamąstymuose, pamiršdami kūnus, palikdami juos savieigai.   Šiandienos pokalbyje su kineziterapeute Vita Mozūraitiene kviečiame atkreipti dėmesį į kvėpavimą ir pojūčius kūne. „Dirbant vien tik su kūnu, jei žmogus neišeina iš proto, nejaučia savo emocijų, jam labai sunku padėti. Keista, kad vis dar atsiejame emocijas, protą ir kūną. Viską susiejus, žmonės jaustųsi daug geriau“, – sako Vita.   Anot jos, praradę kontaktą su kūnu, naudodami jį tik kaip įrankį, žmonės uždelsia ar nukėlinėja problemų sprendimą. O sugrįžę į kūną, atkūrę santykį su juo galėtų užbėgti toms problemoms už akių, anksčiau kreiptųsi į specialistus arba patys išmoktų, kaip sau padėti esamuoju momentu.   Papildoma informacija, nuorodos ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/kaip-sugrizti-i-kuna-pokalbis-su-kineziterapeute-vita-mozuraitiene   Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara 
4/5/202243 minutes, 34 seconds
Episode Artwork

Ann Cooper on the Annihilation of Russia’s Independent Media

Ann Cooper was the very first NPR correspondent in Moscow back in 1987. After the collapse of the Soviet Union, there were high hopes of establishing free, independent media in Russia. What went wrong? We meet Ann at her apartment in New York on March 24. The conversation is led by Karolis Vyšniauskas. Archival footage and additional links: https://nara.lt/en/articles-en/ann-cooper-on-the-annihilation-of-russia-s-independent-media Support NARA: https://contribee.com/nara 
3/30/202257 minutes, 11 seconds
Episode Artwork

Karolis yra slidės, Vytenis yra akys

Karolis Verbliugevičius yra visiškai aklas kalnų slidininkas. Vytenis Makauskas yra jo treneris ir gidas čiuožiant. Duetas treniruojasi, kad patektų į Paralimpines žiemos žaidynes. Lietuva šiose žaidynėse dalyvavo tik sykį, 1993 metais. Iki šiol niekas iš žiemos parasportininkų ten daugiau neišvyko. Bet prieš porą metų pasiryžimu ten grąžinti Lietuvos vėliavą užsidegė Karolis. Karoliui dabar 45-eri metai. Jis nemato nuo tada, kai būdamas 19-kos pateko į automobilio avariją. Nors pirmieji metai tamsoje Karoliui buvo psichologiškai ypač sudėtingi, bet jis niekad nenuleido rankų, kad galėtų gyventi pilnavertišką gyvenimą. Autorė – Martyna Šulskutė. Papildoma informacija, nuorodos ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/karolis-yra-slides-vytenis-yra-akys Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara 
3/25/202240 minutes, 28 seconds
Episode Artwork

Beveik 3000 migrantų vis dar uždaryti Lietuvoje. Ewa Wołkanowska neleidžia jų užmiršti

„Aš lojali žmogiškumui“, – NARA podkastui sako Ewa Wołkanowska-Kołodziej, apdovanota lietuvių ir lenkų žurnalistė, Gazeta Wyborcza bendradarbė. Nuo vasaros ji turi vieną tikslą: neleisti užmiršti Lietuvoje sulaikytų migrantų. Ji bendravo su maždaug šimtu iš jų. Šiame interviu Ewa dalinasi, ką sužinojo. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, šiuo metu penkiuose sulaikymo centruose – Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Naujininkuose – uždarytas 2781 žmogus, iš jų – 594 vaikai. Su Ewa Wołkanowska-Kołodziej kalbasi Karolis Vyšniauskas. Interviu įrašytas kovo 15 d. Vilniuje. Papildoma informacija, nuorodos ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/beveik-3000-migrantu-vis-dar-uzdaryti-lietuvoje-ewa-neleidzia-ju-uzmirsti
3/23/202257 minutes, 23 seconds
Episode Artwork

Oleg Šurajev: „Daugiau nebus taip, kaip buvo“

„Dabar paprastas laikas. Labai aišku, kas balta, kas juoda, jokių atspalvių nebeliko. Labai aišku, ką daryti“, – sako komikas Oleg Šurajev, šiuo metu visą savo laiką skiriantis pagalbai Ukrainai.    Prieš metus įrašytame epizode su Olegu kalbėjome jo ofise, kur jis vilkėjo direktoriaus kostiumą ir pasakojo apie kūrybą, veiklos strategijas, vidinius virsmus. Šįkart susitikome Olego šeimos namuose Žirmūnuose, kur jo vaikystės kambaryje ilsėjosi iš Ukrainos neseniai parvežta močiutė Aleftina. Kaimynai gręžė sienas, o aplink siautė šuo Mažylis.    Gimęs Kyjive, užaugęs Vilniuje, vasaras leisdavęs Rusijoje ir Ukrainoje, Olegos savyje talpina persipynusius visų šių šalių kontekstus. Svetainėje mamai ir močiutei pajungęs televizorių, kad jos galėtų nuolat žiūrėti naujienas, pats Olegas iš rankų nepaleidžia telefono – nuolat seka, kas vyksta Ukrainoje ir koordinuoja ką tik įkurto „Vienas k paramos fondo“ veiklas. Prieš metus kalbėjome apie apie būsenas, jausmus, idėjas, dabar – apie būtinybę susifokusuoti ir veikti.   „Visų žmonių pabaiga yra vienoda. Klausimas, kaip mes prie tos pabaigos prieinam? Ar tu priėjęs prie jos gerbsi save, ar ne – ir viskas. Aš supratau, kad jeigu aš dabar to nedarysiu, aš savęs negerbsiu, negalėsiu gyvent“, – dalinasi Olegas.    Kviečiame išgirsti pokalbį ir pamatyti Olego bei jo močiutės Aleftinos fotografijas čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/oleg-surajev-daugiau-nebus-taip-kaip-buvo  
3/16/202259 minutes, 41 seconds
Episode Artwork

NARA iš Lvivo. Pokalbis su žurnalistais Deniu Vėju ir Tomu Valkausku

Prieš 10 dienų į Lenkijos ir Ukrainos pasienį išlydėjome du savo kolegas – Tomą Valkauską ir Denį Vėją. Jau keletą dienų jie yra Vakarų Ukrainoje ir ruošia žurnalistinius pasakojimus iš ten. Prieš daugiau nei dvi savaites Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, iš čia pabėgo jau daugiau nei 2,5 milijono žmonių, didžioji dalis – į Lenkiją, taip pat į kitas kaimynines šalis ir toliau. Vėlų kovo 11-osios vakarą NARA tinklalaidėje pasikalbėjome su Deniu ir Tomu apie tai, kokią situaciją jie mato pasienyje ir Vakarų Ukrainoje, taip pat apie jų sutiktų žmonių patirtis. Epizodo autorė Indrė Kiršaitė.
3/12/202248 minutes, 49 seconds
Episode Artwork

Witnessing War Twice in Your 20s

There’s a saying that every generation has its war. But there are people who have to go through it twice, despite being in their 20s. In this episode we are talking with Ukrainians who experienced war in 2014 and are living through it again, in 2022. On February 24 Russia started a full-scale invasion of Ukraine, continuing its efforts to gain control over the country. Authors: Indrė Kiršaitė, Adomas Zubė. Full publication: https://nara.lt/en/articles-en/witnessing-war-twice-in-your-20s Support our work: https://contribee.com/nara / https://steadyhq.com/nara/
3/5/202236 minutes, 36 seconds
Episode Artwork

NARA tekstai. Svarbiausia nebūti vienam. Niujorko protestų dienoraštis

  Karolis Vyšniauskas skaito savo mintis, užrašytas dalyvaujant Ukrainos palaikymo demonstracijose Niujorke.   Tekstas: https://nara.lt/lt/articles-lt/svarbiausia-nebuti-vienam-niujorko-protestu-dienorastis   Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara
3/1/202212 minutes, 4 seconds
Episode Artwork

Без возможности жить и работать в своей стране. Разговор с белорусским журналистом Никитой Мелкозёровым

«Мне кажется, люди, которые выживут в нынешнее время, смогут делать качественные медиа в стране», – в подкасте для NARA размышляет журналист и автор популярного в Беларуси YouTube канала «Жизнь малина» Никита Мелкозёров. C началом массовых репрессий в отношении журналистов и представителей гражданского общества, как и многие белорусы, Никита покинул Беларусь. Сначала он перебрался в Вильнюс, а сейчас живёт в Варшаве. В интервью мы говорим о том, что формировало Никиту Мелкозёрова. Также о белорусской журналистике вне Беларуси и о том, каково это покинуть свою страну из-за того, что ты устал бояться в ней жить.  Автор эпизода: Томас Валкаускас. Поддержите нас: https://www.patreon.com/naralt
2/23/20221 hour, 17 minutes, 19 seconds
Episode Artwork

Kaip susitaikyti tautoms? Pokalbis su Lina Strupinskiene apie Vakarų Balkanus

Prieš kiek daugiau nei trisdešimt metų prasidėję Jugoslavijos karai nusinešė mažiausiai 130 tūkst. gyvybių, skaičiuojama dešimtys tūkstančių moterų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos karo metu. Per šį laikotarpį Jugoslavija suskilo į aštuonias valstybes – Slovėniją, Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją, Šiaurės Makedoniją, Juodkalniją, Albaniją ir Kosovą, tarp kurių ir šiandien yra įtampų, o įvairios socialinės problemos skatina žmones emigruoti. Kiek Jugoslavijos karų patirtys yra vis dar gyvos šiandien? Kaip sekasi susitaikyti tautoms? Ir kokių paralelių galime įžvelgti su mūsų šalyje vykstančiais procesais? Šiame epizode kalbamės su Lina Strupinskiene, viena iš vos kelių Vakarų Balkanų šalių tyrėjų Lietuvoje. Ji yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja ir direktorės pavaduotoja studijoms. Epizodo autorė Indrė Kiršaitė. Publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/kaip-susitaikyti-tautoms-pokalbis-su-lina-strupinskiene-apie-vakaru-balkanus Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt
2/15/20221 hour, 12 minutes, 22 seconds
Episode Artwork

Saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė apie Ukrainą ir Pilkosios zonos konfliktus

Kodėl konfliktas Ukrainoje nebūtinai eskaluosis, net jeigu medijų fonas sako kitaip? Kaip vertinti Putino ir Xi Jinping'o susitikimą prieš prasidedant Olimpinėms žaidynėms, į kurias JAV nesiuntė savo diplomatų? Kodėl Lietuva, dėl vidinių politikų konfliktų, neišnaudojo Taivaniečių atstovybės atidarymo potencialo? Į NARA podkastą sugrįžta Eglė Murauskaitė, Marylando universiteto vyr. mokslininkė ir saugumo ekspertė. Su ja kalbasi Karolis Vyšniauskas. Jų interviu pirmą kartą publikuotas video formatu, mūsų „YouTube“ kanale. Dalinamės audio įrašu. Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt
2/9/202252 minutes, 23 seconds
Episode Artwork

Rethinking Lithuania. Silvia Foti: ’People Say I am Hurting Lithuania. In My Heart, I am Helping’

A teacher in Chicago found out that her grandfather signed documents bringing hundreds of Lithuanian Jews to the ghetto. She invites Lithuanians to research their own family histories, but not everyone is happy about it. Find additional information at: https://nara.lt/en/articles-en/silvia-foti Support our work at: https://www.patreon.com/naralt
1/26/202256 minutes, 20 seconds
Episode Artwork

Rethinking Lithuania: Gražina Bielousova and the Responsibility of the Public Intellectual

The former priest and current religion scholar in Duke University, North Carolina, remembers her childhood in 1990s Vilnius – the time when her Russian surname suddenly became a problem. See photos and the full description at NARA.lt website. This episode is a part of the series Rethinking Lithuania focusing on people who initiate progressive changes in Lithuanian society, despite not living here physically. Rethinking Lithuania project was made during the class of professor Elizabeth Spiers at Studio 20, NYU. Support our work on Patreon: https://www.patreon.com/naralt
1/19/202248 minutes, 11 seconds
Episode Artwork

Rethinking Lithuania: Chicago’s Eglė Malinauskaitė stands with queer Lithuanians

When the Lithuanian president Gitanas Nausėda, who opposes same-sex marriage, came to visit Lithuanian-Americans in Chicago, Eglė Malinauskaitė greeted him with a banner "Nausėda yra homofobas". The picture went viral but the person behind the banner remained unknown. For the first podcast episode of 2022, we met Eglė in their room in Chicago to talk about the power of bold protest and the absence of LGBTQ voices in the Lithuanian-American community. This episode kicks off the series of conversations with global Lithuanians on their relationship with Lithuania and their work to inspire progressive changes in Lithuanian society, even when they don't live there physically. We called this series Rethinking Lithuania to challenge the traditional narrative of what defines us as a community. These conversations are held by Karolis Vyšniauskas, one of NARA's editors, who's currently studying journalism masters in New York University.
1/12/20221 hour, 9 minutes, 34 seconds
Episode Artwork

Mokėti švęsti – tai mokėti gyventi. Andrius Jančiauskas ir Berta Tilmantaitė

„Lingvistiškai žiūrint „šventė“ yra arti žodžio „šventa“. Jei patrauksim religiją į šalį, vis tiek galime žiūrėti taip: O kas mums gyvenime yra šventa? Ant ko mes dėsime akcentus kaip ant savo idealų ir į ką pasirinksime stiebtis?“ – šiame tinklalaidės epizode svarsto psichologas Andrius Jančiauskas.   Cikliškumas, pasikartojančios šventės pabrėžia laiko tėkmę, baigtinumą, todėl gali kelti nerimą. Jo prideda ir atsakomybės, lūkesčiai, skubėjimas. Be to, šventimas dažnai yra susijęs su kitais žmonėmis, buvimu tarp jų, santykiais, kurie nebūtinai paprasti ir aiškūs, bet gali kelti ir nemalonių išgyvenimų.   Tačiau kodėl visgi svarbu sudėti akcentus ir švęsti – mažus pasiekimus, didelius įvykius, kalendorines ar asmenines šventes ir apskritai, gyvenimą? Net tada kai viskas atrodo tamsu ir beprasmiška. Apie tai kalbasi psichologas Andrius Jančiauskas ir Berta Tilmantaitė.    Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt  
12/23/20211 hour, 7 minutes, 54 seconds
Episode Artwork

Writing As a Way to Reduce Self-Reproducing Violence. A Conversation with Fernanda Melchor

"When you grow up in a dysfunctional family, I think it makes you more sensitive to violence around you. Because you learn to read behind the perfect facade of the family that you have to put up with. To have an alcoholic parent makes you hide everything from everyone. And you can detect when people are lying," says Mexican writer Fernanda Melchor in this week's episode.   Fernanda started out as a journalist but now is an awarded novelist, whose book Hurricane Season (Spanish: Temporada de huracanes) is translated in over 35 language and won the International Literature Award of the Haus der Kulturen in Germany and was shortlisted for the International Booker Prize last year.   However, this conversation is not about the books that Fernanda has written but rather about the themes and topics she explores. For instance, what is the impact of violence in everyday life, what the lack of love does to people and communities, how the crisis of identity and inner conflict might break us and how to find the escape routes when you feel trapped in a reality that is hard to bear?   The whole publication: https://nara.lt/en/articles-en/fernanda-melchor   Author and photographer: Berta Tilmantaitė   Support our work: https://www.patreon.com/naralt  
12/15/20211 hour, 25 minutes, 37 seconds
Episode Artwork

Kalbėti ne tik per ir apie paralimpines žaidynes

NARA po penkerių metų sugrįžta prie paralimpiečių temos. 2016 m. pasirodė dokumentinis multimedijų pasakojimas „Galia nugalėti“, kuriame užfiksuoti visi sportininkai, besiruošiantys Rio de Žaneiro paralimpinėms žaidynėms. Šįkart su paralimpiečiais nusprendėme pasikalbėti po Tokijo paralimpinių žaidynių, iš kurių mūsų paraatletai grįžo su trimis bronzos medaliais. Susitikome su medalius parvežusiais sportininkais – plaukiku Edgaru Mataku, dziudo imtynininku Osvaldu Bareikiu ir dviem golbolo rinktinės nariais – Genriku Pavliukianecu ir Justu Pažarausku. Taip pat pasikalbėjome su nauja paraatlete, Tokijo paralimpinių žaidynių debiutante disko metike Oksana Dobrovolskaja bei paralimpinio sporto senbuviais – lengvaatlečiais Ramune Adomaitiene ir Jonu Spudžiu bei irkluotoju Augustu Navicku. Epizodo autoriai: Indrė Kiršaitė, Berta Tilmantaitė, Karolis Pilypas Liutkevičius, Mindaugas Drigotas Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt
12/8/20211 hour, 58 minutes, 52 seconds
Episode Artwork

Jis vertė ispanakalbę literatūrą, kai Lotynų Amerika buvo pasiekiama tik knygomis

Bronius Dovydaitis sovietmečiu išvertė dešimtis knygų iš ispanų kalbos į lietuvių, nors neturėjo deramų vadovėlių ir žodynų. Šiandien Broniui 76-eri. Aplankiau jį jo namuose Kaune sužinoti, kaip jam tai pavyko. Šis epizodas lydi videopasakojimą, kurį galite pamatyti NARA.lt arba mūsų YouTube platformoje. Tiek videopasakojimo, tiek tinklalaidės epizodo autorė yra NARA praktikantė Paula Bumbulytė.
11/18/20211 hour, 3 minutes, 11 seconds
Episode Artwork

Iššūkis žmogiškumui

Nuo pirmadienio migrantai didelėmis grupėmis bando patekti į Lenkiją ir Lietuvą iš Baltarusijos. Šiuo metu Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje gali būti apie tūkstantis įstrigusių migrantų. Viešojoje erdvėje dalis žmonių sako, kad turime rinktis – arba užtikrinti žmogaus teises, arba šalies nacionalinį saugumą. Tačiau ar tikrai reikia pasirinkti ir negalime turėti abiejų kartu? Šioje tinklalaidėje kalbamės su socialine darbuotoja Rita Škriadaite, teikiančia humanitarinę pagalbą Lietuvos pasienyje, taip pat su sire Farah, gavusia prieglobstį Lietuvoje prieš penkerius metus ir šiuo metu dirbančia su naujai atvykusiomis migrantėmis sulaikymo centruose. Į situaciją pasienyje žvelgiame ir iš Baltarusijos pusės – NARA bendradarbis Tomas Valkauskas pasakoja, kaip šiuo metu atrodo Minskas, per kurį keliauja didžioji dalis migrantų. Galiausiai žmogaus teisių ir nacionalinio saugumo sutapimus ir priešpriešas analizuojame su tarptautinės teisės eksperte Erika Leonaite. Epizodo autorė Indrė Kiršaitė.
11/12/20211 hour, 47 minutes, 52 seconds
Episode Artwork

NARA tekstai. Nepažinta Zambijos istorija iš Ukmergės

Dalinamės Ryto Sakavičiaus, Vilniaus licėjaus vienuoliktoko, įgarsintu tekstu apie Simoną Zuką, 96-erių litvaką iš Ukmergės, tapusį Zambijos kovos už žmogaus teises simboliu. Tai pirmas kartas, kai apie šį žmogų kalbama Lietuvos žiniasklaidoje. Išpublikavę šį tekstą, rugsėjo pabaigoje netikėtai sužinojome, kad Simonas Zukas mirė. Kviečiame giliau susipažinti su jo mintimis ir darbais. Tekstas ir istorinės fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nepazinta-zambijos-istorija-is-ukmerges Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt
11/4/202127 minutes, 2 seconds
Episode Artwork

„Kuo mirtis arčiau, tuo ir gyvenimas mažiau baisus darosi.“ Andrius Jančiauskas ir Berta Tilmantaitė

„Artėjant lapkričio pirmajai, jaučiu, kaip pas klientus cikliškai sugrįžta jų netekties skausmas“, – sako psichoterapijos klinikos „Gali būti“ psichologas Andrius Jančiauskas. Mirtis – neišvengiama, bet dažnai vengiama tema, į kurią leistis nėra lengva. Šiame NARA tinklalaidės epizode kviečiame mirties temoje pabūti kartu. Atvirai dalindamasis savo netekties istorijomis ir skausmu, Andrius svarsto, kad susidūrus su mirtimi, būtina turėti liūdesiui draugišką erdvę, leisti sau paliūdėti ir suprasti, kad liūdesys taip pat turi pabaigą. Svarbu ir su savimi išlikti šiltame, palaikančiame santykyje, kuriame gali atrasti atjautos sau, ir nebijoti atsiremti į kitus – prašyti pagalbos ir laiko kartu.   Publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kuo-mirtis-arciau-tuo-ir-gyvenimas-maziau-baisus-darosi   Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt  
10/31/20211 hour, 45 minutes, 37 seconds
Episode Artwork

Art For The People, With The People

The grand European art project Magic Carpets embraced the idea that artists should work directly with communities. As its curators prepare the final exhibition in Kaunas, we dig into this cultural and hierarchical shift. The artist and curators features in this episode are: – Ki Hyun Park, Berlin, Germany – Dejan Krstić, Novi Sad, Serbia – Neringa Kulik, Kaunas, Lithuania The episode has been made in partnership with the Magic Carpets project. See pictures and notes: https://nara.lt/en/articles-en/art-for-the-people-with-the-people
10/28/202145 minutes, 36 seconds
Episode Artwork

There‘s No Place Like Home You Can Afford

When prices of real estate in cities rise all around the world, the question of affordability of housing becomes crucial. It’s not only a question of accommodation but also of diversity, dignity, and equality. In this episode of NARA podcast we dive into the social housing system in Vienna, Austria, which is affordable not only for poverty-stricken communities but also for the middle class. Authors: Kata Bitowt, Martyna Šulskutė and Indrė Kiršaitė. Full publication: https://nara.lt/en/articles-en/there-s-no-place-like-home-you-can-afford Support our work: https://patreon.com/naralt
10/21/202147 minutes, 35 seconds
Episode Artwork

Mindaugas Bilius. Kur turėčiau būti, kad neįgaliųjų sportui būtų geriau?

Šios savaitės NARA tinklalaidės svečias – lengvaatletis, paralimpinių žaidynių čempionas ir Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius. Tai nėra pirmas mūsų susitikimas, su Mindaugu susipažinome prieš penkerius metus, rengdami dokumentinį multimedijų pasakojimą „Galia nugalėti“ apie Lietuvos paralimpinę rinktinę. Šiame epizode kalbamės apie pokyčius per šiuos metus ir šiomis dienomis sprendžiamus sporto politikos klausimus. Interviu autorė Berta Tilmantaitė, fotografas Karolis Pilypas Liutkevičius. Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt
10/14/202158 minutes, 42 seconds
Episode Artwork

What Kind of Future Would You Like to Live In? A Conversation With Monika Bielskytė

“First we imagine who we want to be and then we move towards becoming that,” says Monika Bielskytė, a guest of the NARA podcast this week.  Monika is a futurist and futures designer who consults on and prototypes culturally expansive, socially and environmentally engaged future world designs for the media industry, technology companies, and cities or countries. In this conversation with Monika, we discuss the process of prototyping futures and the feedback loop between speculative/science fiction and reality. Publication: https://nara.lt/en/articles-en/monika-bielskyte-protopia-future Interview: Berta Tilmantaitė Music: Vladas Dieninis – HAJAT (Isla to Isla) Photography: Linas Masiokas Support our work: https://www.patreon.com/naralt  
10/7/20211 hour, 42 minutes, 55 seconds
Episode Artwork

Bendrystės pergalė: „Saulė ir jūra“ Niujorke

Kol Venecijos bienalę laimėjusi opera-performansas nesustodama skambėjo Bruklino muzikos akademijoje, susitikome su jos autorėmis, kad užčiuoptume, kaip jų istorinė sėkmė atrodo iš vidaus. Kalbantis su „Saulės ir jūros“ autorėmis Rugile Barzdžiukaite, Lina Lapelyte ir Vaiva Grainyte, išryškėja jų bendradarbystės svarba. Mene, kur dažnai iškeliamas vienas žmogus, užkulisiuose paliekant komandą, „Saulė ir jūra“ veikia kaip bičių korys, be vieno lyderio, bet su įvykstančiu rezultatu. Interviu kalbėjome apie tai, bet ne tik. Pokalbį įrašėme ant Bruklino muzikos akademijos (BAM) stogo, apačioje miestui pradedant šeštadienio vakarą, o žmonėms kantriai laukiant „stand by“ bilietų eilėje – visi įprasti bilietai buvo iš anksto išpirkti. Kviečiame išgirsti. Autorius ir fotografas: Karolis Vyšniauskas Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/saule-ir-jura-niujorke Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt
9/30/202132 minutes, 2 seconds
Episode Artwork

NARA tekstai. Kaip mes žaidėme kapitalizmą, o jis apžaidė mus. „Williams“ istorija

Dalinamės įgarsinta tekstų kūrėjo ir komiko Luko Ramono esė, kurią skaito pats autorius. Tai tekstas apie dešimtojo dešimtmečio pabaigos Lietuvą ir pirmąjį didelio masto mūsų prisilietimą prie vakarietiško verslo – „Mažeikių naftos“ pardavimą „Williams“ 1999-aisiais. Būtent tai pradėjo nušalinto prezidento Rolando Pakso legendą. Mūsų puslapyje prie teksto galite pamatyti istorines fotografo Pauliaus Lileikio fotografijas, labai gerai perteikiančias to laikotarpio atmosferą, taip pat parodančias ir pagrindinius istorijos veikėjus: https://nara.lt/lt/articles-lt/williams-istorija Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt
9/23/20211 hour, 3 minutes, 29 seconds
Episode Artwork

Kodėl sunku pasitikėti? Andrius Jančiauskas ir Berta Tilmantaitė

Berta ir Andrius – du vienas kitą ne kartą apvylę draugai – šiame epizode aiškinasi, iš ko susideda pasitikėjimas, kodėl kartais taip sunku, bet visgi verta pasitikėti, ir kodėl nu(si)vylimas nebūtinai yra visa griaunanti, bet kartais ir kurianti jėga. „Pasitikėjimas – tai aktyvus drąsos žestas“, – sako psichologas Andrius Jančiauskas ir kviečia išdrįsti pasitikėti visų pirma pačiais savimi. Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt
9/16/20211 hour, 40 minutes, 48 seconds
Episode Artwork

NARA tekstai. „Ten, kur gera paukščiui, gera ir žmogui.“ Kada tvari aplinka taps visuotine žmogaus teise?

Nors bioįvairovės svarba klimato krizės akivaizdoje tik didėja, tvarios gamtos plotai aplink mus sparčiai mažėja. Kalbėdamasi su antropologe Jekaterina Lavrinec, Panevėžio „Fridays For Future“ aktyvistėmis ir advokatu Sauliumi Dambrausku, Martyna Šulskutė aiškinasi, kaip galime išsikovoti teisę į tvarią aplinką. Dalinamės įgarsintu tekstu, kurį skaito pati autorė. Pamatykite visą publikaciją: https://nara.lt/lt/articles-lt/tvari-aplinka-visuotine-zmogaus-teise Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt
9/9/20211 hour, 2 minutes, 3 seconds
Episode Artwork

“In Kabul What You Don‘t See Is More Important Than What You Do See”

“Foreign media needs to do a better job at looking not what the Taliban say but what the Taliban do,” says Frud Bezhan, an Afghanistan-born journalist covering the country for Radio Free Europe in Prague. In this episode of NARA podcast we talk about the current situation in Afghanistan since the Taliban took control of it after the US and NATO troops had been withdrawn from the country ending its 20-year war. We also discuss his personal journey to the point where he is now and journalists’ responsibility in covering this topic. Interview by Indrė Kiršaitė, photos by Severina Venckutė. Full story and pictures: https://nara.lt/en/articles-en/in-kabul-what-you-dont-see-is-more-important-than-what-you-do-see Support our work: https://patreon.com/naralt
9/2/202143 minutes, 15 seconds
Episode Artwork

Stabtelėjimas tarp skubėjimų. Komandos pokalbis

Penktą NARA tinklalaidės sezoną pradedame su pokyčiais – tinklalaidės redaktorių ir vedėją Karolį Vyšniauską išgirsime rečiau, nes jis išvyksta studijuoti į Niujorką. Kaip ir kasmet, su NARA komanda susėdome aptarti, ką nuveikėme per šiuos metus, ką planuojame artimiausiu metu ir kokią norėtume matyti žurnalistiką šiuo neramiu laiku. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/stabtelejimas-tarp-skubejimu-komandos-pokalbis Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt 
8/26/202147 minutes, 12 seconds
Episode Artwork

Fighting Covid, Gaining Acceptance: A Story of Daksh, a Doctor in India

Dakshinamurthy Natarajan, a general physician from Chennai, Tamil Nadu, India, has worked with more than 5,000 Covid patients. While fighting the virus, he managed to change his patients' and hospital colleagues' attitudes towards his sexuality. We speak with Daksh at the newest episode of NARA podcast. Full story and pictures: https://nara.lt/en/articles-en/doctor-in-india Support NARA podcast: https://www.patreon.com/naralt This episode is supported by Active Citizen Fund.
8/4/202158 minutes, 4 seconds
Episode Artwork

NARA tekstai. LGBTQ+ teisės Pietų Afrikos Respublikoje: realybė prieš įstatymą

„Pripažinkite mus!“ – šaukė Pietų Afrikos LGBTQ+ bendruomenė XX a. pabaigoje. Šaukia ir dabar. Šalyje, kurioje prieš 24 metus Nelsonas Mandela pasirašė vieną progresyviausių visų laikų konstitucijų, įstatymas ne visada pajėgus apginti šią bendruomenę. Pietų Afrikos LGBTQ+ gyventojai pasakoja, kokia yra realybė šalyje, kurios Konsitucijoje – pirmojoje pasaulyje – buvo įtvirtinta lygybė seksualinės orientacijos atžvilgiu. *** Šio teksto autorė yra Julija Stankevičiūtė, Kauno Veršvų gimnazijos abiturientė. Tai yra – vienas iš konkurso „Afrika nėra šalis“ laimėtojų. Jo metu dvidešimt Lietuvos moksleivių parengė originalius žurnalistinius pasakojimus apie Afrikos dabartį, siekdami parodyti žemyno įvairovę ir mūsų santykį su ja. Tekstą įskaito NARA patronas Evaldas Marcinkus. Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt
7/29/202136 minutes, 26 seconds
Episode Artwork

Teismas išskyrė Dianą su sūnumi. Ji buria moteris, patyrusias tą patį

Iširus santuokai tarp skirtingų šalių piliečių, dalis moterų susiduria su dviguba diskriminacija – ir dėl to, kad yra moterys, ir dėl to, kad imigrantės. Tai patyrusi žurnalistė Diana Maria Olsson ruošia kolektyvinį moterų laišką Riksdagui, Švedijos parlamentui. NARA tinklalaidėje ji pirmą kartą apie tai pasakoja viešai. Pamatykite fotografijas ir raskite papildomą informaciją: https://nara.lt/lt/articles-lt/teismas-isskyre-diana-su-sunumi-ji-buria-kitas-moteris-patyrusias-ta-pati Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt  Epizodo autorius: Karolis Vyšniauskas, fotografas – Karolis Pilypas Liutkevičius  
7/21/20211 hour, 20 minutes, 34 seconds
Episode Artwork

Sugrįžti į Lietuvą. Marija Nemčenko

Po keturiolikos metų Londone ir Glazge, menininkė ir Muay Thai kovotoja Marija Nemčenko grįžo į Lietuvą. Po *Brexito * tai padaryti svarstančių žmonių yra daugiau. Šiame NARA podkasto interviu siekiame realistiškai įvertinti, ar Lietuvos visuomenė jų laukia. Ir kaip sportas gali padėti rasti ramybę tranzicijos procese. Epizodo fotografijos ir daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/marija-nemcenko Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt
7/13/20211 hour, 34 minutes, 3 seconds
Episode Artwork

„Be savanorių mes neišsiversim“: Kaip padėti žmonėms, atvykstantiems per Baltarusijos sieną

Per birželį ir liepą per Baltarusijos sieną į Lietuvą atvyko virš tūkstančio prieglobsčio prašančių žmonių, daugiausia iš Vidurio Rytų ir Afrikos šalių. Didelė dalis jų yra moterys ir vaikai. Šis skaičius kasdien auga. Nieko panašaus nebuvo nuo 1997-ųjų, kai į Lietuvą vyko žmonės iš Afganistano. Specialiame NARA podkasto epizode kalbamės su Egle Samuchovaite, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programų vadove, apie geriausius ir blogiausius situacijos scenarijus. Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt
7/6/202139 minutes, 25 seconds
Episode Artwork

Būti translyčiu Gargžduose

Lietuvoje atlikti lyties keitimo operacijas yra nelegalu. Kaip ir ir taikyti hormonų terapiją iki tol, kol translytis žmogus nepasikeitė dokumentų. Tačiau pasikeisti dokumentus jis gali tik padavęs vieną iš valstybinių institucijų į teismą. Tokį kelią nuėjo translytis Haris Ubartas, kuris gyvena Gargžduose – mieste, kuris gali sietis su priešiškomis LGBTQ+ bendruomenei nuotaikomis. NARA tinklalaidėje nuvykome su juo pasikalbėti. Autorė: Indrė Kiršaitė Palaikykite NARA darbą: patreon.com/naralt     
6/23/20211 hour, 37 minutes, 34 seconds
Episode Artwork

NARA tekstai. Nukūninti gyvenimai: kaip pandemija mus pakeitė

Metų pradžioje penkiolika atsitiktinai suburtų žmonių, dirbančių švietimo, kultūros, verslo ir kituose sektoriuose, susiskambino pasikalbėti apie tai, kaip jie jaučiasi. Renginio, pavadinto „Įsiklausymai“, idėja tokia: bet kuri piliečių grupė yra platesnės visuomenės atspindys. Pokalbį inicijavo Grupių santykių draugijos vadovė, Vilniaus universiteto docentė Jolita Buzaitytė-Kašalynienė. Remdamasi dalyvių mintimis ir jas plėtodama per savo prizmę, mokslininkė priartėjo prie platesnio antrus metus pandemijoje gyvenančios Lietuvos visuomenės būvio. Dalinamės jos tekstu. Jį skaito Rugilė Matusevičiūtė Skaitykite tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/kaip-pandemija-mus-pakeite Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt 
6/11/202117 minutes, 31 seconds
Episode Artwork

NARA tekstai. Kodėl aš palikau Bažnyčią

Esu Monika, 31-erių fotografė. Gyvenu Vilniuje, paradoksalu, tame pačiame kieme, kur įsikūrusi Lietuvos Vyskupų Konferencija. Prieš trejus metus aš atsiskyriau nuo Bažnyčios – atlikau apostazę. Tai nebuvo toks paprastas procesas, kaip gali atrodyti. Skaito Rugilė Matusevičiūtė. Teksto publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kodel-aspalikau-baznycia Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt
5/31/202116 minutes, 32 seconds
Episode Artwork

Отражение советского сопротивления в сегодняшнем дне

Можем ли мы сравнивать современных диссидентов в России и Беларуси с советскими диссидентами? В подкасте NARA RU обсуждаем эту тему с журналистом Николя Милетичем, который был близко знаком с диссидентами советского времени, в том числе и с Андреем Сахаровым.   Публикация и фотографии: https://nara.lt/ru/articles-ru/otrazheniye-sovetskogo-soprotivleniya-v-segodnyashnem-dne Поддержите NARA: https://www.patreon.com/naralt
5/28/202143 minutes, 14 seconds
Episode Artwork

Metai po George Floyd'o nužudymo. Apie rasizmą lietuviškai

Rasinė nelygybė Lietuvoje dažnai aptariama kaip „kitų“ problema. NARA tinklalaidės pašnekovės dalinasi, kaip joms ji tapo sava. Šiuos interviu publikuojame gegužės 25-ąją, dieną, kai policininko koja buvo uždusintas George Floyd'as, juodaodis amerikietis. Jo mirties video įrašas pradėjo pasaulinį protestą, kuris gyvas lig šiol. Epizode kalba Pietų Dakotoje, vienoje „balčiausių“ JAV valstijų studijavusi žmogaus teisių specialistė Simona Gaidytė, virš 30 metų Niujorke gyvenanti, skirtingų rasių vaikams muziką mokanti Gintarė Bukauskas ir nedideliame miestelyje Vašingtono valstijoje gyvenanti Akvilė Bukauskaitė. Foto galerija: https://nara.lt/lt/articles-lt/george-floyd-atminti Palaikykite NARA žurnalistiką: https://www.patreon.com/naralt
5/25/20211 hour, 59 seconds
Episode Artwork

Нерешенные конфликты Грузии и нормализация страха

Территориально этнические конфликты меняют не только геополитические карты и историю государств, унося за собой жизни людей, в большинстве своем они разделяют семьи и народы, сеют недоверие, ненависть и страх друг к другу.  Этот эпизод именно про страх и его нормализацию в сознании и повседневности жителей приконфликтных регионов Грузии, где понятие границ размыто, а доступ к базовым правам человека ограничен. Люди не могут посещать своих родных, их дома разделены разграничительными линиями, они не знают какой информации верить и на каком языке говорить. Они чужие и тут, и там... Обо всем этом я говорила с грузинской правозащитницей Маей Еленой Русецкой, которая много лет работает в сфере человеческой безопасности. В условиях нерешенных конфликтов постсоветского пространства часто можно встретить термин «замороженных конфликтов», но для людей живущих в приграничных районах конфликтующих сторон, конфликт – это неотъемлемая часть их повседневности. Он выражается в страхе звука фейерверков, в невозможности поехать в ближайшую больницу или купить медикаменты, владеть землей, на которой веками жили его предки или получить пенсию своего же государства. Про Южную Осетию и Абхазию в независимой Литве много говорили в августе 2008-ого года. Тогда на Южном Кавказе вспыхнула так называемая Пятидневная или Августовская война между Грузией, с одной стороны, и самопровозглашенными республиками Южной Осетией Абхазией, а также Россией, с другой. Наследие этой короткой войны оказало глубокое влияние на последующие события. Россия, наряду с горсткой других государств, официально признала независимость Абхазии и Южной Осетии и разместила там военные базы. После 2008 года многие в Грузии воспринимают конфликты через призму российской военной оккупации. Абхазы и южные осетины оспаривают эту точку зрения и рассматривают увеличение военной, экономической и инфраструктурной поддержки со стороны России в качестве гарантии своей безопасности.
5/20/202151 minutes, 4 seconds
Episode Artwork

Užsivilkęs baltą chalatą, pasiimi ir širdį

Iš kartos į kartą gydytojai turi nerašytą taisyklę, kad su emocijomis jie turi susitvarkyti patys. Tai gali privesti prie perdegimo ir priklausomybių. Jauni su COVID-19 mirtimis susiduriantys gydytojai suprato, kad norėdami padėti sergantiems, jie pirmiausia turi padėti sau patiems, todėl pradeda pokalbį apie medikų emocinę sveikatą. Išgirskime juos šioje dokumentikoje. Autoriai: Indrė Kiršaitė ir Karolis Vyšniauskas. Palaikykite NARA podkastą: https://www.patreon.com/naralt
4/29/20211 hour, 8 minutes, 17 seconds
Episode Artwork

Olego taika su savim

„Aš kiekvieną dieną nenorėčiau būti čia. Mane užknisa beveik viskas. Dėl to niekas nepasikeitė. Pasikeitė tik mano atsakingumas prieš kitus. Nusprendžiau, kad nenoriu kitiems kelti pavojaus“, – sako Olegas Šurajevas Bertai Tilmantaitei. Išgirskite jų pokalbį. Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/oleg-surajev Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt
4/13/20212 hours, 1 minute, 34 seconds
Episode Artwork

Padėti kitam. Moksleiviai-savanoriai

Ingridai septyniolika, šeštadieniais ji lietuvių kalbos moko iš Baltarusijos turėjusią pabėgti moterį. Darjai keturiolika ir po pamokų ji keturis kilometrus eina į vaikų namus mokyti matematikos. Savanorystė Lietuvoje nėra populiari, bet paaugliai gali tai pakeisti. Pasakojimą rengėme kartu su programa „Social Breeze“, skatinančia moksleivius savanoriauti. Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/moksleiviai-savanoriai Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt 
4/6/202144 minutes, 33 seconds
Episode Artwork

Prarasti darbą pandemijos metu

Metai po pandemijos pradžios, Lietuvoje yra 276,000 bedarbių. Indrė Kiršaitė susitiko su keliais jų ir aiškinosi, kaip apginti savo, kaip darbuotojo teises, kai tave atleidžia. Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/prarasti-darba-pandemijos-metu 
3/24/20211 hour, 33 minutes, 45 seconds
Episode Artwork

Ieškoti to, kas mus jungia. Andrius Mamontovas

Andrius Mamontovas mokosi nesakyti nuomonės, kai jo neklausia. Aplankėme muzikantą ir kompozitorių jo namuose Vilniuje, kad paklaustume. https://nara.lt/lt/articles-lt/andrius-mamontovas https://www.patreon.com/naralt 
3/19/20211 hour, 38 minutes, 49 seconds
Episode Artwork

Autoritetai netikėjimo amžiuje. Psichologas Andrius Jančiauskas ir Berta Tilmantaitė

Berta ir Andrius kartą susiginčijo dėl santykio su autoritetais. Vienas buvo linkęs ieškoti autoritetų ir iš jų mokytis, kita sakė, kad tokie žmonės-dievai gali pakenkti ieškoti atsakymų pačiam. Šiandien NARA tinklalaidės psichologinių pokalbių duetas susitiko pratęsti diskusiją. Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt Iliustracija: Ula Rugevičiūtė Rugytė Visi NARA darbai: http://nara.lt/
3/10/20211 hour, 51 minutes, 16 seconds
Episode Artwork

„Pokyčiai pirmą kartą yra tokie realūs.“ Tomas Vytautas Raskevičius

Tomas Vytautas Raskevičius nėra pirmas atvirai homoseksualus Seimo narys, bet pirmas, kuris stoja už savo bendruomenę. Dalis visuomenės tai mato kaip grėsmę. Su Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku kalbasi Karolis Vyšniauskas. Interviu įrašytas kovo 2-ąją. Palaikykite NARA darbą: www.patreon.com/naralt Fotografijos ir publikacija nara.lt: nara.lt/lt/articles-lt/tomas-vytautas-raskevicius 
3/4/202158 minutes, 46 seconds
Episode Artwork

NARA tekstai. Autizmas kaip didžiausias mitas apie žmogiškumą

„Kaip kažkada buvo išteisinta melancholija, homoseksualumas ir daug kitų neurobūsenų, taip ir autistiškumas, tikėtina, bus iš esmės permąstytas“, – sako antropologijos daktarė Daiva Bartušienė, atliekanti tyrimą apie autistiškus vaikus auginančias šeimas. Dalinamės jos esė. Tekstas ir Rūtos Meilutytės fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/autizmas-kaip-mitas  Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt
3/2/202136 minutes, 32 seconds
Episode Artwork

„Vienas žmogus niekada nepadaro nieko.“ Svečiuose pas Karlą Gruodis

Kai Karla Gruodis 1989-aisiais atvyko studijuoti į Vilnių, ji tapo istorinio šalies virsmo bendrakūrėja ir feministinių idėjų knygneše. Vėliau gimtojoje Kanadoje dirbdama su autochtonų studentais, ji siekė jiems geresnių mokymosi sąlygų. Grįžusi atgal į Lietuvą, Karla apsigyveno kaime, ieškodama autentiškesnio santykio su gamta ir pačia savimi. Čia ir susitikome. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/articles-lt/karla-gruodis   Palaikykite mūsų darbą: https://patreon.com/naralt 
2/16/20211 hour, 4 minutes, 47 seconds
Episode Artwork

„Nežvelgiu į pasaulį optimistiškai. Bet susitvarkysiu.“ Moksleiviai pandemijos metu

Ekspertai jaunus žmones jau vadina „prarasta karta“. COVID-19 neleidžia jiems planuotis ateities ir tiesiog augti kartu. NARA tinklalaidėje moksleiviai iš Klaipėdos, Marijampolės ir Alytaus dalinasi, kaip ieško ramybės neramiu laiku. Epizodo partneriai – Britų taryba Lietuvoje ir DofE programa. Palaikykite NARA podkastą: https://www.patreon.com/naralt
2/9/202148 minutes, 12 seconds
Episode Artwork

Nauja socialinių tinklų era. Interviu su Džina Donauskaite

Donaldo Trumpo pašalinimas iš tviterio verčią naują puslapį socialinių tinklų istorijoje: jie pradeda griežčiau reguliuoti ten sklindančią neapykantos kalbą. Daliai žmonių tai atrodo kaip cenzūra. Naujame NARA tinklalaidės epizode aiškinamės, ar tikrai. Su mokslininke, Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite kalbasi NARA žurnalistas Karolis Pilypas Liutkevičius. Interviu aptariami ne tik socialinių tinklų pokyčiai, bet ir žiniasklaidos atsakomybė. Palaikykite mūsų podkastą: patreon.com/naralt Šis interviu yra kampanijos daugiaumeiles.lt dalis. Kampaniją įgyvendina Lietuvos žmogaus teisių centras, Europos žmogaus teisių fondas ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014 - 2020), Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo, bei Geros valios fondo lėšomis.  
2/2/202153 minutes, 10 seconds
Episode Artwork

„Duok Dieve, kad Vilniuje visko nerestauruotų.“ Susitikimas su antakalniete Lilija

„Visada jus stebėsim. Nepadarysite žingsnio, kuris bus pražiopsotas“, – Sapiegų parko restauravimą organizuojančiai Vilniaus savivaldybei sako Lilija Milašienė ir jos antakalniečių bendruomenė. Senelio istorijos paieškos Liliją atvedė iki aiškesnio supratimo savo rolės dabartiniame mieste. Trečioji ir paskutinė dokumentikos apie Vilnių ir vilnietiškumą dalis. Pasakojimo autorė Martyna Šulskutė, garso režisierė ir muzikos kompozitorė Kata Bitowt. NARA tinklalaidės archyve raskite pirmas dvi dalis. Epizodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt
1/26/202147 minutes, 19 seconds
Episode Artwork

Dr. Ieva Jusionytė: „Demokratijos išlikimas JAV nėra savaime suprantamas“ (YouTube interviu)

Įtampa Jungtinėse Valstijose užaugo iki to, kad į Kapitolijaus pastatą Donaldo Trumpo rėmėjai įsiveržė jėga. Vienas jų atsinešė konfederatų vėliavą. Penki žmonės žuvo. Susisiekėme su penkiolika metų Valstijose gyvenančia mokslininke Ieva Jusionyte, siekdami geriau suprasti dabartinę šalies būklę. Tai yra pirmasis interviu specialiai NARA „Youtube“ kanalui. Klausytojų prašymu, dalinamės juo ir podkastų platformose. Ieva Jusionytė yra antropologė, aprašiusi gaisrininkų ir paramedikų darbą prie JAV-Meksikos sienos, o šiuo metu tirianti JAV ginklų prekybos ir kultūros įtaką Meksikai. Jos tekstai publikuoti „The Atlantic“, „LA Times“ ir „The Guardian“, o jos knyga „Threshold: Emergency Responders on the U.S.-Mexico Border“ pernai pripažinta geriausia JAV darbo antropologų asociacijos knyga. Ieva Jusionytė dėsto Brown universitete Rhode Island’e, o anksčiau dėstė Harvardo ir Floridos universitetuose. Su ja kalbasi NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Interviu įrašytas sausio 15 d. Epizode skamba Vitalijos Glovackytės muzika. Palaikykite podkastą: https://patreon.com/naralt
1/19/202152 minutes, 5 seconds
Episode Artwork

Mano tėtis, Sausio 13-osios budėtojas

Praėjus 30 metų nuo nakties, kai Lietuva įtvirtino nepriklausomybę, bet prarado keturiolika ją gynusių žmonių, dukra ir tėtis pirmą kartą susitiko pasikalbėti apie tą laiką. Bertos Tilmantaitės interviu. Plačiau ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/mano-tetis-sausio-13 Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt  
1/12/20211 hour, 32 seconds
Episode Artwork

Apie draugystę. Kalbasi Andrius Jančiauskas ir Berta Tilmantaitė

Artima draugystė gali atstoti partnerį ar net šeimą. Žurnalistė Rhaina Cohen spalio gale žurnale „The Atlantic“ klausė, kas, jeigu draugystė, o ne santuoka būtų gyvenimo tikslas. Galbūt dabartinės visuomenės normos, pagal kurias esame skatinami siekti santuokos ir vaikų yra klaidingos – ir vietoj to turėtume prioritetizuoti draugystę? Bet kas, jeigu stiprių draugysčių užmegzti nepavyksta? 2020-ieji buvo metai, kai daugelio mūsų ryšiai su draugais sutrūkinėjo dėl fizinio atstumo. Dėl to paskutiniame metų epizode kviečiame permąstyti, kodėl mums reikalingi draugai, ką draugystė duoda ir ką atima. Įraše kalbasi mūsų klausytojams gerai pažįstami žurnalistė Berta Tilmantaitė ir psichologas Andrius Jančiauskas. Jiedu yra seni draugai, sukūrę tvirtą ryšį ir gebantys analizuotį draugystę remdamiesi ir savo pačių pavyzdžiu. Palaikykite NARA žurnalistiką: https://www.patreon.com/naralt Iliustratorės autorė: Ula Rugevičiūtė Rugytė
12/27/20202 hours, 8 minutes, 35 seconds
Episode Artwork

Kai širdis pilna, duodama ji netampa skurdesnė. Susitikimas su Ieva Krivickaite

„Tyla yra tokia nuostabi, kad tik už ją gražesniais žodžiais vertą ją griauti“, – savo tėčio mintį prisiminė Ieva Krivickaitė. Ji nuo paauglystės teikia pagalbą sergantiems ir skurstantiems vaikams.   Dėkodami, kad trečius metus įsileidžiate mūsų tinklalaidę sugriauti jūsų tylos, dalinamės Ievos ir NARA žurnalistės Bertos Tilmantaitės susitikimu.   Gero klausymo ir gražių švenčių.   Fotografijos ir daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/ieva-krivickaite   Palaikykite mūsų darbą: patreon.com/naralt 
12/24/20201 hour, 22 minutes, 6 seconds
Episode Artwork

Konfliktas dėl Kalnų Karabacho. Regina Jegorova-Askerova suteikia kontekstą.

Kalnų Karabacho konfliktas buvo viena pagrindinių geopolitinių temų 2020-aisiais, bet jos ištakos siekia kur kas seniau. Su abiejų konfliktuojančių pusių – Azerbaidžano ir Armėnijos – moterų organizacijomis dirbanti Regina Jegorova-Askerova paaiškina, nuo ko konfliktas prasidėjo ir kodėl ji netiki paskelbtų paliaubų ilgaamžiškumu. Su ja kalbasi Berta Tilmantaitė. Išrašytas interviu ir fotografijos: nara.lt/lt/articles-lt/kalnu-karabachas Epizodą rėmėjai: Aktyvių piliečių fondas Palaikykite NARA podkastą: patreon.com/naralt 
12/23/20201 hour, 11 minutes, 41 seconds
Episode Artwork

Vilnius – dovana, mums atitekusi netyčia

Antrojoje garsinės dokumentikos apie Vilnių dalyje dvi mokslininkės Rasa Antanavičiūtė ir Jurga Jonutytė analizuoja miesto atmintį. Ilgą laiką buvę mažuma, šiandien lietuviai sudaro daugumą Vilniaus gyventojų. Bet ar jie turėjo galimybę pažinti įvairią miesto istoriją? „Vilnius yra pakankamai tragiško likimo erdvė. Tai kad miestas neturi atminties savo gyventojuose, yra rimta trauma ir miestui, ir gyventojams. Nes tu nesijauti mieste kaip namie“, – sako menotyrininkė dr. Rasa Antanavičiūtė. Nepakankamas miesto pažinimas, jos teigimu, yra viena iš priežasčių, kodėl reikalingas Vilniaus miesto muziejus – nauja institucija, kuri lankytojams atvers duris 2021-aisiais. Rasa Antanavičiūtė su komanda jį vysto ir ruošia pirmąsias parodas. Per Antrąjį pasaulinį karą ir sovietmetį buvo pakeista ne tik Vilniaus sudėtis – buvo pakeisti ir maršrutai, kuriais senieji gyventojai vaikščiojo. Į miestą atvyko gyventojai iš Sovietų Sąjungos ir Lietuvos provincijos. Tuometinei valdžiai buvo patogu, kad jie nieko nesužinotų apie miesto istoriją, net jeigu norėtų. Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos daktarė Jurga Jonutytė kartu su komanda tyrė, kaip Vilnių savo namais pavertė skirtingi šio miesto gyventojai. Ji ir kolegos sąmoningai atsiribojo nuo Vilniaus romantizavimo ir norėjo pažinti, kaip miestas atrodė darbininkams, kitiems žmonėms, kuriems Vilnius visų pirma buvo išgyvenimo, pastangų vieta. Dabar Jurgai toks miesto patyrimas – nemitologizuotas, sunkiai verbalizuojamas – yra įdomesnis nei plačiau nušviesta didingojo Vilniaus istorija. Jų tyrimas vis dar vyksta, bet ji sutiko pasidalinti dalimi surinktos informacijos. Su Rasa Antanavičiūte ir Jurga Jonutyte kalbasi antropologė Martyna Šulskutė. Tai yra antroji trijų dalių dokumentikos dalis. Palaikykite NARA: patreon.com/naralt
12/21/20201 hour, 10 minutes, 8 seconds
Episode Artwork

Prisimenant Ireną Veisaitę. 2018-ųjų vasaros interviu.

Penktadienį pranešta, kad mirė profesorė Irena Veisaitė – žmogus, savo istorija įkūnijęs epochą. Jai buvo diagnozuotas koronavirusas ir pneumonija. Dalinamės 2018-ųjų NARA interviu su ja. Palaikykite mūsų žurnalistiką: https://www.patreon.com/naralt 
12/13/20201 hour, 28 minutes, 57 seconds
Episode Artwork

Vilnietės. Išnykusio miesto prisiminimai

Gyvi Vilniaus prisiminimai greitai nebesieks II-ojo pasaulinio karo ir laiko, kai miesto demografija pasikeitė kardinaliai. Dauguma lenkiško, rusiško ir žydiško Vilniaus istorijų jau išėjo su čia gyvenusiais žmonėmis. O tolimiausi šiandieninių vilniečių prisiminimai dažnai siekia tik sovietmetį. Šią žiemą, kai Vilnius užsidaręs karantine, NARA podkaste pradedame trijų dalių garsinį pasakojimą, kuriuo siekiame suprasti, koks yra šio miesto žmogus – anksčiau ir dabar. Pasakojimo autorė Martyna Šulskutė, kompozitorė – Kata Bitowt, redaktorius – Karolis Vyšniauskas. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/vilnietes Palaikykite NARA podkastą: https://www.patreon.com/naralt
12/8/20201 hour, 32 minutes, 52 seconds
Episode Artwork

Границы двигаются — люди остаются | CoMeta

Этот эпизод мы записали еще летом, в деревне Сужёнис. Дождавшись сегодняшнего дня, он стал только актуальнее. Наши собеседники — Владислав Малюк, глава суженяйской общины и его мама Ирена, которой сейчас 86 лет. Вместе они описали почти 100 лет жизни в этом краю. Границы двигались, а люди оставались —  единственное, быть может, постоянство тех времен.  «Считаем себя местными поляками, — говорит Владислав,— забытыми здесь когда-то. Это же история так распорядилась. Польша просто в другое место подвинулась. А мы-то остались на той же земле. В радиусе 100 километров, где жили наши прадеды-деды, возделываем ту же землю. И надеюсь, и мои дети тоже самое будут делать. Мы не приехали сюда, мы здесь были». 
12/3/202044 minutes, 50 seconds
Episode Artwork

NARA tekstai. Protestai Lenkijoje. „Pirmą kartą pajutau, kad esu dauguma“

Lenkijoje 36 dienas vyksta protestai dėl naujų abortų draudimų. Žurnalistė Indrė Kiršaitė skaito savo tekstą apie kaimyninės šalies moterų kovą už teisę į savo kūną – ir Lietuvos reakciją į ją. Tekstas ir Kasia Strek fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/protestai-lenkijoje-pirma-karta-pajutau-kad-esu-dauguma  Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt Epizodo partneriai: Aktyvių piliečių fondas
12/1/202023 minutes, 58 seconds
Episode Artwork

«На символическом рынке правителей» | CoMeta

Про гендерное воображение, связанное с участием в политике беседуем с профессорами Института международных отношений и политических наук Наталией Арлаускайте и Довиле Якнюнайте. «Когда женщины приходят в политику, мы как правило требуем от них быть яркими. От мужского кабинета министров и от личного состава каждого из министров мы яркости не требовали. Каждому из кандидатов, а затем и министров, требование быть незаменимым, выдающимся, умным, остроумным, красивым и умеющим держать себя в разных ситуациях точно не предъявлялось. Поддерживался только какой-то уровень нормы, приемлемости тем не менее. Поэтому из этого следует почти парадоксальная формулировка гендерного равенства и она звучит примерно так: когда в правительстве будет такое же количество женщин-среднячков, сколько у нас бывает мужчин-середнячков, то тогда мы достигнем наконец равенства. А не тогда, когда супер яркие женщины получают места в парламенте, в правительстве и на уровне местных органов самоуправления», — отмечает в частности Наталия Арлаускайте.
11/26/202054 minutes, 47 seconds
Episode Artwork

Vien žinoti negana. Klimato krizės sprendimai su psichologe Audra Balunde

Mokslo sritis, nagrinėjanti žmonių įsitraukimą į klimato krizės problemų sprendimą, yra aplinkos psichologija. Palyginti nauja psichologijos sritis šiandien jau yra sukaupusi svarbių įžvalgų. Groningeno (Olandija) ir Mykolo Romerio universitetų doktorantė Audra Balundė yra viena kol kas nedaugelio mokslininkių, ją plėtojančių Lietuvoje. Ji yra šios savaitės NARA podkasto pašnekovė. Su ja kalbasi Gintarė Kulytė. Audra mato paradoksą: Lietuva yra tarp tų Europos valstybių, kuriose gamta suvokiama kaip vertybė, o klimato krizė – kaip rimta problema (į pastarąjį klausimą taip atsako 72% Lietuvos gyventojų. ES vidurkis – 79%).Tačiau šios vertybės ne visada pereina į veiksmus: rūšiavimą, aplinkai draugiškų produktų vartojimą, važinėjimą dviračiu ar viešuoju transportu. Audra tiria, kodėl kartais, net žinodami apie taršių automobilių ar toksiškos buitinės chemijos žalą aplinkai, žmonės pasirenka jų neatsisakyti. Interviu ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/klimato-krizes-sprendimai-su-psichologe-audra-balunde Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt
11/25/202050 minutes, 53 seconds
Episode Artwork

NARA tekstai. Nebežaiskime „indėnų“. Su Ieva Paberžyte apie kultūrinę apropriaciją

Kas yra kultūrinė apropriacija ir kodėl šiam terminui turėtume būti atidesni, interviu atsako antropologė ir fotografė dr. Ieva Paberžytė. Su ja kalbasi Berta Tilmantaitė. nara.lt interviu, kurį skaito Rugilė Matusevičiūtė. Įrašo prodiuseris Pranciškus Brazdžiūnas. Tekstas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nebezaiskime-indenu  Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt Epizodo partneriai: Lietuvos kultūros taryba  
11/17/202050 minutes, 15 seconds
Episode Artwork

Базарный день в Эйшишкес | CoMeta

Эйшишкес — литовский городок на границе с Беларусью. Ранее центр, теперь второй по величине населенный пункт Шальчининкайского района. Команда CoMeta (Инна Шилина и Артурас Морозовас) отправилась туда спонтанно, в базарный день. Об интервью заранее ни с кем не договаривались, рассчитывали на месте разговорить местных жителей. И они говорили, самостоятельно выбирая направление разговора. Город опустел. Только на базаре оживление, но и там три с половиной лотка. Карантин и закрытая граница с Беларусью.  Фотогалерея и текст: https://nara.lt/ru/articles-ru/bazarnyj-denj-v-eisiskes
11/13/202036 minutes, 19 seconds
Episode Artwork

Kai namai tik kūne. Pabradės istorijos

Pabradės užsieniečių registracijos centre atsidūrę žmonės prašo prieglobsčio, nes negali saugiai gyventi savo šalyse. Tačiau sprendimo kartais tenka laukti ir kelis metus. Grupė su menu dirbančių žmonių siekia jiems padėti patogiau pasijusti šioje tarpinėje stotelėje. NARA podkasto dokumentikoje paraleliai pasakojamos abiejose pusėse esančių žmonių istorijos. Afganistanietis Sayedas ir šri lankietis Dharshanas gyveno ar tebegyvena Pabradės centre. Dailininkas Algimantas ir šokio terapeutė Auksė čia atvyksta kaip svečiai ir ieško savo vietos. Per pasakojime besipinančias individualias patirtis siekėme suprasti namų svarbą žmogui. Kaip susiorientuoti, kai netekęs fizinių namų, lieki tik su savo kūnu ir prisiminimais? Pastaruosius menininkai gali padėti išjudinti. Bet ar visi pasiruošę tam, ką ten ras? Redaktorė, interviu autorė ir vedėja: Martyna Šulskutė Montažo režisierė ir kompozitorė: Kata Bitowt Redaktorės asistentas ir vedėjas: Karolis Vyšniauskas Pamatykite epizodo fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/pabrades-istorijos Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt 
11/12/20201 hour, 7 minutes, 41 seconds
Episode Artwork

NARA tekstai. Striptizas – irgi darbas

Podkaste atveriame naują formatą. Dalimi tekstų, publikuotų nara.lt tinklalapyje, norime pasidalinti audio formatu. Šiandien dalinamės Monikos Staugaitytės tekstu „Striptizas irgi darbas“. Jį skaito Rugilė Matusevičiūtė. Įrašo prodiuseris Pranciškus Brazdžiūnas. Tekstas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/striptizas-irgi-darbas Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt 
11/10/202023 minutes, 20 seconds
Episode Artwork

„Laimėtas didžiulis mūšis“. Buvęs diplomatas Darius Sužiedėlis apie JAV rinkimus ir save juose

Darius Sužiedėlis Joe Bideną pirmą kartą sutiko 1989-aisiais, kai jis ir kiti Amerikos lietuviai siekė stiprinti JAV valdžios palaikymą Lietuvos nepriklausomybei. Sužiedėliui tada buvo 21-eri. Bideną jis prisimena kaip politiką, kuris „visada buvo Lietuvos pusėje“. Šeštadienį Bidenas išrinktas JAV prezidentu. Bideno pergalę Sužiedėlis stebėjo Floridoje, kur gyvena su vyru. Lietuvių tėvų šeimoje Merilende užaugęs pašnekovas buvo pradėjęs daug žadančią diplomatinę karjerą Lietuvoje: būdamas Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio padėjėju jis rašė laiškus užsienio lyderiams apie Lietuvos nepriklausomybės siekį. Grįžęs į JAV dirbo Lietuvos ambasadoje su Stasiu Lozoraičiu, Lietuvos misijoje Jungtinėse Tautose. Bet pamažu jis suprato, kad tuometinėje Lietuvoje negalės turėti abiejų: ir sėkmingos diplomatinės karjeros, ir ištikimybės sau. „Buvau įsitikinęs, kad jeigu prisipažinsiu, jog esu gėjus 1995 metais, mano karjera Užsienio reikalų ministerijoje bus labai trumpa. Man niekas atvirai negrasino, bet buvo pasiųsti aiškūs signalai: „Tu gali turėti nuostabią karjerą, gali būti ambasadoriumi – arba gali gyventi atvirai.“ Pasirinkau antrąjį variantą ir dėl to nė kiek nesigailiu.“ Šiame interviu NARA podkastui Darius Sužiedėlis reflektuoja pasibaigusius rinkimus, savo paties visuomeninę veiklą, prisiminimus apie jam labai patikusį darbą Lietuvos diplomatinėje tarnyboje, ir ateitį, kurį nebūtinai bus JAV. „Aš šitą kraštą labai myliu“, – apie JAV sako jis. „Bet dažnai pagalvoju apie norą sugrįžti į Europą. Ten yra šiek tiek mažiau nerimo dėl ateities.“ Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/darius-suziedelis Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt 
11/9/202055 minutes, 47 seconds
Episode Artwork

Ką sako pyktis

Pyktis yra viena iš penkių bazinių emocijų. Kiekvienas jį turime, tačiau ne kiekvienam pavyksta į savo pyktį įsiklausyti. Lengviau apsimesti, kad jo nėra. Šis NARA tinklalaidės epizodas – apie tai, kaip priimti savo pyktį ir su juo susidraugauti. Su psichologu, tiek privačiai, tiek su ribinių būsenų pacientais Vilniaus psichikos sveikatos centre dirbančiu Andriumi Jančiausku kalbasi žurnalistė Berta Tilmantaitė. Du draugai neriasi į savianalizę ir per savo santykį su pykčiu atranda būdus, kaip jį paversti kuriančia jėga. Jėga, kuri sukuria stipresnį santykį – bet tik jei abi pusės leidžia pykčiui santykyje būti, priima jį kaip natūralią žmogaus dalį. Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt
10/29/20201 hour, 11 minutes, 44 seconds
Episode Artwork

«С русского на литовский, словно играя в пинг понг» | CoMeta

Сегодня CoMeta представляет премьеру документального фильма Линаса Микуты «Между идентичностями» о самоопределении русскоязычных клайпедских школьников. В этом эпизоде на русском языке небольшой отрывок из интервью с режиссером. «Приезжая в Россию, они ощущают себя литовцами. А здесь они ни литовцы, ни русские, — отмечает автор фильма. Кстати, один интересный момент, девушка в фильме рассказывает, что будучи в Англии и услышав литовскую речь, она будто почувствовала себя дома. Полагаю, это очень многое объясняет — русскоязычные люди в Литве эмоционально очень привязаны к этой стране». Фильм, а также полную текстовую версию интервью c режиссером на литовском и русском языках вы найдете на нашем сайте https://nara.lt/ru/articles-ru/s-russkogo-na-litovskij-slovno-igraja-v-ping-pong 
10/23/202015 minutes, 24 seconds
Episode Artwork

Beieškant kairės

Matydami Jacindos Ardern leiboristų pergalę Naujoje Zelandijoje ir girdėdami, kaip „centro kairiaisias“ Lietuvoje vadinami ir konservatyvūs valstiečiai, ir didįjį verslą propaguojanti Darbo partija, NARA podkasto epizode leidžiamės į analizę, kas yra kairė, ir kas yra kairė Lietuvoje.   Epizodo pašnekovai: Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto docentė Lidija Šabajevaitė (nuo 4:10 min) Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas (nuo 26:30) Politologas, šiemet pirmą kartą į rinkimus ėjęs Liutauras Gudžinskas (nuo 52:00) Žmogaus teisių aktyvistė, JAV gyvenanti dėstytoja ir autorė Lina Žigelytė (nuo 1:23:15)   Fotografijos ir užkulisiai: https://nara.lt/lt/articles-lt/beieskant-kaires Palaikykite podkastą: https://www.patreon.com/naralt
10/22/20201 hour, 38 minutes, 24 seconds
Episode Artwork

„Kairiam rinkėjui kurį laiką teks nusivilti.“ Interviu su Gintautu Mažeikiu

Per pirmąjį Seimo rinkimų turą išrinktas partijas dalis visuomenės pradėjo skirstyti į „centro kairiąsias“ ir „centro dešiniąsias“. Kodėl kairei ramia ranka priskiriami valstiečiai ar Darbo partija, kurie remiasi konservatyvia politika? Kas apskritai yra kairė ir ar Lietuvoje šis žodis ką nors reiškia? Apie tai kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėju Gintautu Mažeikiu. Tekstinė interviu versija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/gintautas-mazeikis-kairiam-rinkejui-reikia-laukti
10/16/202057 minutes, 51 seconds
Episode Artwork

Литовские староверы-поморцы: «Здесь домом пахнет» | CoMeta

В рамках проекта, который фокусируется на жизни общин на востоке Литвы, команда CoMeta посетила Дукштас. На перроне нас встретила Наталья Тригарцева, дежурная по железнодорожной станции «Дукштас», староверка и секретарь Дукштайской общины староверов. «Мы все три староверки здесь на станции, так просто сложилось. У Лиды около 40 лет стажа на железной дороге, Кристины — 30, а у меня — 20. Форму только один раз выдавали. Раньше и мы выходили встречать поезда. Теперь только в Швенченеляй. У меня даже лично есть эта красная фуражка. Они появились еще при Петре I, чтобы различать, кто главный», — рассказывает станционная смотрительница.  К вечеру к нам присоединилась председатель этой общины Наталья Трухина: «Когда меня мама учила читать по-старославянски, а она была грамотная, певчая — пела на крылосе, а я не хотела. У нас были эти книги. Мой прадедушка был батюшкой. Они жили в Зарасайской районе и он служил в церкви. Все они учились с малых лет, и пели, и читали. И меня мама учила, но у нас другое тогда в голове было. А тут и мамы не стало. И община состарилась. И тут все эти бабки пришли ко мне: «Помоги! Давай, соглашайся, все разваливается». Говорим с женщинами о современной их жизни, личной и общинной, и чуть чуть вспоминаем их древлеправославное раскольническое прошлое. Текст и фотографии вы найдете на нашем сайте https://nara.lt/ru
10/15/20201 hour, 12 minutes, 23 seconds
Episode Artwork

„Kelio atgal nėra.“ Pokalbiai su baltarusiais Vilniuje

Apie Baltarusijoje vykstančius protestus Lietuvoje dažniau kalba lietuviai, o ne patys baltarusiai. NARA tinklalaidės epizodui susitikome su Vilniuje gyvenančiais baltarusiais, norėdami išgirsti, koks jų santykis su šiais istoriniais įvykiais. Epizodo fotografijos ir papildoma informacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kelio-atgal-nera-pokalbiai-su-baltarusiais-vilniuje Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt  
10/6/20201 hour, 4 minutes, 4 seconds
Episode Artwork

«Мой прадед был бурлаком на Волге» | CoMeta

CoMeta начинает цикл рассказов о приграничных общинах Литвы. На этот раз мы побывали в Сужёнисе и поговорили с несколькими его жителями. Знакомьтесь, Ядвига Кулевич, местный волонтер при костеле Св. Феликса и Caritas. «Русские у меня корни. Наверное, уже мой прадед был бурлаком на Волге. Мы с семьей очень мало знаем об этой нашей русской семейной ветви. Дедушка со своими родителями был сослан на Литву после какой-то революции, 1905, наверное. Ему, по моим подсчетам, было лет 12-14.  Дедушка очень не любил рассказывать. Мы знаем, что прадед был Ипполит, а прабабка — Наталия. Дед говорил, чтоб они были сосланы в Швенченис. Он был старовер, не то чтобы какой-то православный. Он был очень сильной веры. Помню, что дедушка всегда молился. Женился он на полячке. Его перекрестили. Он должен был принять нашу веру, чтобы их обвенчали. Венчались в этом костеле. И я тоже здесь. И крестилась здесь. И детей, и внуков моих тоже здесь крестили. Помню, дедушка настолько был запуган, что если заводили разговор о политике, он сразу говорил: „Осторожно, стены имеют уши”». Фотогралерея и текст: https://nara.lt/ru/articles-ru/moi-praded-byl-burlakom-na-volge
10/1/202051 minutes, 12 seconds
Episode Artwork

«Все женские голоса сливаются в один» | CoMeta Exclusive

Мария Мартысевич, белорусская поэтесса и одна из собеседниц CoMeta в этом эпизоде, отметила, что для всего остального мира голоса белорусских женщин сейчас сливаются в один. Именно поэтому мы решили услышать несколько по отдельности, по мере возможности подчеркнув многоголосие женского протеста в Беларуси. Вы услышите легендарную Нину Багинскую, уже упомянутую Марию Мартысевич, оперную певицу Маргариту Левчук, которая поет на протестных митингах, и избранную президента Беларуси Светлану Тихановскую. «Каждый день миллион оттенков настроений. Но все равно, самое большое эмоциональное впечатление у меня сейчас все-таки негативное, когда по субботам и воскресеньям людей хватают, забирают. Конечно, когда работаешь, встречаешь новых людей, радуешься каким-то мелочам. Сегодня утром один человек говорит мне: «Так сложно, приходится рано вставать и ехать на работу». А я ему: «Слушай, ты радуйся, подумай о тех, кто в тюрьме. Им никуда не надо, они высыпаются. Радуйся мелочам». Все равно мыслями возвращаешься туда, к этим людям. Такая самопожертвенность просыпается, что ты должен быть там, чтобы тебя тоже схватили и ты все это прочувствовал», — поделилась с нами Светлана Тихановская, когда мы с ней встретились в Вильнюсе. Фотогалерея и текст: https://nara.lt/ru/articles-ru/vse-zhenskiye-golosa-slivajutsia-v-odin 
9/23/20201 hour, 14 minutes, 25 seconds
Episode Artwork

Nauja pradžia

Podkastas keičia vardą ir kviečia į naują internetinę erdvę – nara.lt. Komanda susitiko aptarti pokyčius. Dalyvauja: Berta Tilmantaitė, Karolis Vyšniauskas, Karolis Pilypas Liutkevičius, Ina Šilina, Artūras Morozovas. Prisijungia: komunikacijos specialistė Stefanija Jokštytė, web dizaineriai Mantas Rimkus ir Nerijus Keblys. Palaikykite NARA podkastą: https://www.patreon.com/naralt
9/22/20201 hour, 5 minutes, 8 seconds
Episode Artwork

«Журналисты и блогеры, возможно, спасли много жизней» | Nyla Ru

Разговором с молодой белорусской журналисткой Ханной Любаковой мы завершаем серию эпизодов по материалам, собранным еще в предвыборной Беларуси, но продолжаем важную для нас серию разговоров о журналистике: «У нас есть хорошие журналисты и прекрасные издания. Это прекрасная vibrant культура. Но во-первых, это всегда очень просто прикрыть, а во вторых, не всегда какой-то талантливый человек пойдет работать в эту сферу, потому что это просто небезопасно. Журналисты и блогеры, возможно, спасли много жизней. Не имея возможности, они делали все возможное, чтобы получить информацию от врачей, рассказывали, как были переполнены больницы в Беларуси. Благодаря этому многие люди узнали, что ситуация с пандемией у нас на самом деле плохая и начали предпринимать какие-то меры предосторожности. Доверие к СМИ очень возросло в Беларуси, особенно во время пандемии. В последние годы репрессии только увеличивались, но и доверие к независимым СМИ тоже увеличивалось. И после пандемии, когда у нас началась избирательная кампания, было видно, как люди просто подходят к журналистам и высказывают какие-то свои мысли, мнения. Раньше такого не было».
9/15/202018 minutes, 51 seconds
Episode Artwork

«Мы тоже живем в 21-ом веке» | NYLA Ru

Беседа с учредителями галереи современного искусства «Ў» Анной Чистосердовой и Валентиной Киселевой в Минске. Они уже 10 лет ведут коммуникацию с сообществом в пространстве «Ў» при помощи различных высказываний работ художников, местных и зарубежных, в поле, которое находится вне официального белорусского искусства: «На работы художников чаще появляется реакция властей, чем общественности. На основных информационных порталах, даже независимых, отсутствует колонка культура. Огромный пласт людей не знает про художников и их работы, и между ними не существует никакого взаимодействия, кроме как в узком кругу людей». Фото и текст: https://nanook.lt/podcast/my_tozhe_zhyviom_v_21_veke 
9/5/202059 minutes, 59 seconds
Episode Artwork

Klaipėdiečių kova už švaresnį miestą | NYLA Feature

Kai susitikome Aliną Andronovą, vieną aktyviausių Klaipėdos aplinkosaugos balsų, ji ruošėsi kraustytis į Palangą. Gyventi Klaipėdoje ji nebematė variantų: „Kur bepažiūrėsi – ar į pietinę, ar šiaurinę Klaipėdos dalį, visur yra pramonės tarša. Visas miestas tiesiog alsuoja pramone.“ Prieš trejus metus Alina prisėdo prie kompiuterio, kad kreiptųsi dėl tyrimo jos ir kitų klaipėdiečių namuose rastiems iš uosto atpūstiems suodžiams. Kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo ilgo, nacionalinio masto klausimu virtusio darbo pradžia. Šis darbas turėjo savo kainą. „Nepastebėjau, kaip užaugo mano vaikai, o aš taip ir prasėdėjau prie kompiuterio“, – reflektuoja Alina, susitikus Klaipėdoje dabar. Šis „Nyla“ podkasto epizodas – tai siekis išsiaiškinti, kuo virsta trečias pagal dydį Lietuvos miestas ir kaip suodžiai gyventojų butuose pažadino jų pilietiškumą. Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia Fotografijos, papildoma informacija: https://nanook.lt/podcast/klaipedieciu-kova-uz-svaresni-miesta/
8/18/20201 hour, 7 minutes, 22 seconds
Episode Artwork

Gintautas Mažeikis: Jie infantilai medijų pasaulyje. Ten ir laimėkite | NYLA Bonus

Šiame epizode kviečiame išgirsti pokalbį su filosofu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu. Jame aptariame įvykius Baltarusijoje ir reakcijas į juos Lietuvoje. Šnekame apie protesto ir režimo pasirinktus kalbėjimo būdus, omon pareigūnų silpnybę ir protestuotojų stiprybes. Svarstome, kokiu statusu reikėtų kreiptis į Svetlaną Cichanovskajos šiandien – pasitraukusi opozicijos lyderė ar išrinktoji prezidentė? Su G.Mažeikiu lietuviškai kalbasi Nyla Ru redaktorė Ina Šilina. Interviu gyvai transliuotas Instagrame rugpjūčio 13 d., tačiau juo dalinamės ir tinklalaidžių platformose.  „Svarbiausia leisti žmonėms kalbėti. Jie gali pasisakyti už Maskvą. Jie gali pasisakyti už ar prieš Lukašenką. Svarbu suteikti balsą, kad žmonės būtų nuolat medijazuojami. Tai kuria tarpusavio pasitikėjimą. Kodėl Cichanauskajos štabu pasitikima? Todėl, kad jie suteikė balsus kitiems. Leiskite visiems kalbėti. Tegul išsišneka. Taip pat reikia pripažinti, kad rusakalbiai yra dalis, kurių nuomonę reikia gerbti. Negalima sakyti, kad jie yra penkta kolona. Cichanauskajos atvejis parodė, kad reikia bendradarbiauti priešingoms nuomonėms”, – įžvalgomis ir apie tolimesnius žingsnius pasidalino G. Mažeikis.
8/14/202039 minutes, 21 seconds
Episode Artwork

«Нация думает думу» | NYLA Ru

Предвыборный протестный Минск гудит. Пользователи соцсетей выкладывают видео, где милицейские беспомощно машут сигнальными жезлами проезжающим автомобилям, из которых гремит песня Виктора Цоя «Перемен». Она несется и из открытых окон домов. Ребят, которые несанкционированно пустили ее во время мероприятия, организованного властями посадили на 10 суток, по словам очевидцев, их избили. Милицейский автомобиль протаранил велосипедиста, участника велопробега солидарности по улицам Минска, за которым по тротуарам буквально бегали и взводы солдат-срочников. Завтра, в день выборов, и послезавтра многие белорусы повяжут на запястья белые ленточки — символ мирного протеста, наденут свои вышиванки и обязательно выйдут на площади своих городов, несмотря на то, что будет дальше. МУС — это аббревиатура Министерства внутренних дел Беларуси, в народе  — министерство «МУЗ». Но действующий президент Беларуси Александр Лукашенко и белорусы похоже вдохновляются разными музами.  О чем думу думают белорусы говорим с литератором  и арт-директором книжного магазинана «Логвинов» Павлом Костюкевичем. Фотогалерея: https://nanook.lt/podcast/9543/nacija_dumajet_dumu
8/8/20201 hour, 21 minutes, 10 seconds
Episode Artwork

На фоне некрашеной стороны забора. Островец | NYLA Ru

Возможно, уже завтра, накануне президентских выборов, которые состоятся в это воскресенье, действующий президент Беларуси Александр Лукашенко перережет красную ленточку и символически запустит БелАЭС, что, однако, еще не обязательно означает физический запуск самого реактора. «Если это на самом деле случится, это будет означать „переход Рубикона" и дороги назад не будет», — говорит Миколай Уласевич, активист движения против строительства АЭС в Островце. Команда Nyla Ru (журналист Инна Шилина и фотограф Артурас Морозовас) две недели назад побывала в Островце — городе атомщиков, чтобы увидеть не только две грозные трубы АЭС на горизонте, но и услышать людей, которые там живут.  Фото и текст: https://nanook.lt/podcast/na_fone_nekrashenoj_storony_zabora_Ostrovec
8/6/20201 hour, 3 minutes, 28 seconds
Episode Artwork

„Jie apie mus žino daugiau nei mes apie juos.“ Grįžus iš Minsko ir Astravo | NYLA Talks

Sekmadienį, rugpjūčio 9-ąją, Baltarusijoje vyks prezidento rinkimai. 40 km nuo Vilniaus įsikūrusiame Astrave praktiškai baigtas statyti pirmasis atominės elektrinės reaktorius, kurį įjungti planuojama rugpjūtį. Baltarusija yra čia pat geografiškai, bet toli emociškai. Vakarų žurnalistams į šalį patekti sudėtinga, o lietuvišką viešąją erdvę dažniausiai pasiekia žinios apie 26 metus Baltarusiją valdantį Aliaksandrą Lukašenką, bet ne apie šios 9,5 milijonų gyventojų šalies žmones. Podkasto NYLA ru redaktorė žurnalistė Ina Šilina ir „Nanook“ fotografas Artūras Morozovas liepos pabaigoje nuvyko į Minską ir Astravą, kad pamatytų kaimynų gyvenimą savo akimis ir geriau suprastų šią visuomenę per pokalbius su vietos žmonėmis. Jie iš viso parengs penkis podkasto epizodus rusų kalba (pirmasis ir antrasis jau išleisti), bet šiame, specialiame interviu, jie su klausytojais kalbasi lietuviškai.
8/5/20201 hour, 9 minutes, 21 seconds
Episode Artwork

„Mano testas grįžo teigiamas.“ Interviu su persirgusiais koronavirusu | NYLA Feature

Lietuvoje skaičiuojama virš 1,600 žmonių, kurie persirgo koronavirusu. Tai reiškia, kad bent jau kuriam laikui – mokslininkai dar nesutaria ar tai metai, ar tik keli mėnesiai – jie įgijo virusui imunitetą. Persirgusieji gali jaustis saugiau. Bet ko tai iš jų pareikalavo fiziškai ir psichologiškai? Šiame „Nyla“ podkasto epizode susitikome su keturiais COVID-19 įveikusiais žmonėmis ir išgirdome jų istorijas.   Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia   Fotografijos: https://nanook.lt/podcast/mano-testas-grizo-teigiamas-interviu-su-persirgusiais-koronavirusu/
8/1/20201 hour, 54 seconds
Episode Artwork

Август созревает с октябрем | NYLA Ru

О чем поет и думает молодежь на Октябрьской улице в Минске накануне президентских выборов в августе.   Вечер понедельника 27-го июля 2020 года. Огромная парковка на Октябрьской улице. Из открытого багажника автомобиля несется музыка и заполняет собой все вокруг, отключает мозг и электризует воздух. У другого раскрытого багажника на складных стульях курят кальян. Рев мотоциклов. Рядом с ними толпятся парни и девушки. Все как в ночном клубе, одежда и макияж, то скользящие, то цепкие взгляды. Их родители, бабушки-дедушки, ходили на эту улицу с заводским гудком на работу. Самое тусовочное место в Минске раньше было промышленным районом. На стенах бывших фабрик бразильские граффити для ежегодного фестиваля, который в этом году из-за коронавируса не состоялся. Мы (Инна Шилина и Артурас Морозавас) приглядываемся: я записываю саундскейп, он фотографирует. На другой день вступаем в разговор.   Фотогалерея: https://nanook.lt/podcast/Avgust_sozrevajet_s_oktiabriom
7/31/202045 minutes, 47 seconds
Episode Artwork

На совести 5700 человек. Выборы в Беларуси | NYLA Ru

Команда Nyla RU только что вернулась из Беларуси. На первый взгляд эта поездка показалась путешествием во времени, возвращением лет на 30 назад. Но предметные аналогии очень быстро закончились. Белорусы переживают процессы, не чуждые и нам в разной степени. В 90-ые мы в Литве были заняты своей политической молодостью, своей влюбленностью, и не прониклись драмой соседа, который переживал тогда те же чувства, но позволил себя испугать ими и накликал сторожа в виде мифологического дракона, а борьбе с драконом видны только борьба и сам дракон. Эта коммуникация со стороны недостаточно репрезентативна, а многомерностью ее наделяют люди, все гражданское общество, которое ошибочно сужают до оппозиции, с ними всеми мы и поехали говорить.   Мы начинаем цикл подкастов из Беларуси, где говорили с самыми разными людьми, молодыми и пожилыми, художниками и сталилетейщиками, представителями уходящего и нового среднего класса, правозащитниками и теми, кто, возможно, пополнит ряды репрессирующих структур. Они рассказывали свои истории, пели старые и новые песни, водили нас по городу, веселись и весили, огорчали и огорчались, радовались возможности поговорить.   Первый разговор состоялся с представителем наиболее известной белорусской правозащитной организации «Весна» Владимиром Лабковичем об особенностях протестов перед этими президентскими выборами, которые состоятся уже через две недели, 9 августа, о тех кто и почему подписывается под фальсифицированными протоколами по подсчетам голосов, а также о чем не говорят кандидаты в президенты.   Фотогаререя: https://nanook.lt/podcast/na_sovesti_5700_chelovek_vybory_v_belarusi/  
7/27/202046 minutes, 33 seconds
Episode Artwork

Koronavirusas: ką jau žinome, o ko dar ne

Virusų tyrėjai, Geteborge ir Sietle dirbantys Gytis Dudas ir Bernadeta Dadonaitė sugrįžta į „Nyla“ podkastą naujam pokalbiui. Mokslininkai dalinasi tuo, ką sužinojome apie virusą praėjus daugiau nei pusei metų ir 600 tūkst. mirčių nuo COVID-19 atradimo.   „Minios imuniteto“ idėja nepasiteisino ir pareikalavo tūkstančių gyvybių, kurių buvo galima išvengti. Vaikai virusu irgi gali užsikrėsti ir užkrėsti mokytojus, kai rudenį šie grįš į mokyklas. Remdesiviras ir kiti vaistai išties gali sumažinti koronaviruso simptomus, bet nė vienas iš jų nėra atsakymas. Vakcinos greičiausiai galima tikėtis kitų metų viduryje. O ar rudenį bus antra viruso banga? Ją sukelti gali ir tai, kad mažiau vėdinsime patalpas ir nusiimsime kaukes, ką Lietuvoje, pasibaigus karantinui, jau padarėme.   Tai dalis minčių, kurios buvo aptartos epizode. Su Bernadeta ir Gyčiu kalbasi „Nyla“ vedėjas Karolis Vyšniauskas.   Palaikykite „Nyla“: patreon.com/nanookmultimedia   Iliustracija ir fotografijos.
7/23/202055 minutes, 33 seconds
Episode Artwork

«Почему город наступает на порт?» | NYLA Ru

В этом году в связи с пандемией в Клайпеду пока не заходят те огромные круизные корабли, а медиа повестка c летних праздников и отдыха отчасти переключилась даже на протестную — клайпедчане заставили услышать, как шумит их гируляйский лес и дышит портовый город. Что мы знаем о путях развития современных портовых городов и нашего в частности? Как это сделать последовательно и не вытеснить из него удобную жизнь у моря? Об этом и говорим с главным научным сотрудником Клайпедского университета Лоретой Келпшайте-Римкене и представителем Ассоциации клайпедских общин Гинтарасом Рамашаускасом. Фотогалерея и текст: https://nanook.lt/podcast/pochemu_gorod_nastupajet_na_port Поддержать подкаст NYLA: https://patreon.com/nanookmultimedia
7/9/20201 hour, 1 minute, 6 seconds
Episode Artwork

Расследовательская журналистика: Уязвимость | NYLA Ru

Говорим про расследовательскую журналистику с литовским журналистом-расследователем Шарунасом Черняускасом и Михаилом Магловым, российским политическим беженцем, который получил убежище в Литве (https://nanook.lt/kol-dega-raudona/mikhaill). Михаил также занимается журналистскими расследованиями и является одним из создателей российской базы PEP (Politically exposed person). С ними обоими мы также обсудили кризис, который испытал на себе Шарунас примерно год назад, когда возглавлял отдел расследовательской журналистики в газете «15мин». Михаил Маглов: — Возможно, ошибка, но в истории с Шарунасом нет никакого преступления. Это прогремело тогда, когда ошибку выставили как некое преступление, политически воспользовавшись моментом. Если я правильно помню, выборы были на носу и в тот момент публиковалось много расследований. Я думаю многим было выгодно в преддверии выборов сожрать одного из ведущих журналистов-расследователей. И я сейчас выступлю плохой Вангой, но у меня очень серьезные опасения на сегодняшний день по поводу команды ЛРТ. И после угроз. И потому что они расследовали политиков на муниципальных выборах, а на носу новые выборы. А парламентская избирательная кампания в Литве уже началась. Она, мне кажется, будет очень грязной. Самое главное выбить этих журналистов с работы, чтобы они занимались своими проблемами. Вот сейчас ЛРТ будет костью в горле многих политиков в эту избирательную кампанию. Шарунас Черняускас:  — Я сейчас говорю всем коллегам, с которыми встречаюсь: никаких денег ни от кого, что не связано с журналистикой. И не обязательно это должен быть какой-то сбор информации. Вас может нанять какая-то частная контора на учения. Например, один из популярных видов учений для корпоративов — кризисная коммуникация. У журналистов немало опыта. А те приходят, их слушают, большая публика, платят за это деньги. И все нормально. Но год, два года спустя, десять лет, кто-то может поднять эти 500-1000 евро: «А кто тебе платил?». Дополнительная информация и фотографии: https://nanook.lt/podcast/9246/rassledovatelskaja_zurnalistika_ujazvimost Поддержать подкаст NYLA: https://patreon.com/nanookmultimedia  
6/23/202054 minutes
Episode Artwork

Tūkstantis „Ne“ rasizmui | NYLA Feature

„Black Lives Matter“ solidarumo eitynės Vilniuje buvo istorinės: pirmą kartą Lietuvoje tokiu mastu pasmerktas rasizmas, pirmą kartą į protestą atėjo tiek jaunų žmonių, susibūrusių „Tik Tok'e“, pirmą kartą protesto skanduotės buvo anglų, o ne lietuvių kalba. Pasyvumu vis kaltinta jauna karta parodė aktyvumą – ir už tai sulaukė naujų kaltinimų. NYLA podkasto garsinė dokumentika fiksuoja šį pokytį, išgirsdama skirtingas puses. Foto esė: https://nanook.lt/podcast/tukstantis-ne-rasizmui/ Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia Vedėjas ir prodiuseris: Karolis Vyšniauskas Garso režisierė: Kata Bitowt Kompozitorė: Vitalija Glovackytė
6/12/20201 hour, 26 minutes, 19 seconds
Episode Artwork

«Вы — динозавры, вас уже 10 лет не должно быть» | NYLA Ru

В августе прошлого года мы с молодым ученым Каролисом Дамбраускасом отправились в деревню Бутримонис, чтобы поговорить с местными жителями, которые 30 лет назад, когда упраздняли колхозы, сумели организоваться в Сельскохозяйственное общество Бутримониса, сохранили его и приумножили. Каролис собирал материал о возврате земли в Вильнюсском крае в период постсоциалистической трансформации, а ведущая Nyla Ru Инна Шилина — истории людей. Мы сидели на яркой мебели в их совещательной комнате, пока внизу, в огромной кастрюле варились голубцы для работников, пили чай с конфетами и вспоминали коллективизацию и расколлективизацию, одеревнивание районного центра, Черную Русь и Павловскую республику, времена почета и забвения, а также керенки, жуков, коров и футбол. Фотографии и другая информация: https://nanook.lt/podcast/vy_dinozavry_vas_uzhe_10_let_ne_dolzhno_bytj Поддержать подкаст NYLA: https://patreon.com/nanookmultimedia
6/5/202045 minutes, 30 seconds
Episode Artwork

"You have to be 50 times smarter." Understanding racism with Roosevelt Ducelus | NYLA Talks

It’s easy to focus on rioting when watching George Floyd protests in the U.S. It’s harder to understand what it means to grow up black in a country with deeply rooted systemic racism. This episode of NYLA podcast is an attempt to do that. “For us, we have to be so far up to be at the door. But for the white man the door is just right there,” Roosevelt Ducelus, English language officer in Atlanta explains talking with Karolis Vyšniauskas in Vilnius, Lithuania. Roosevelt managed to reach the door and open it. He works with the US Department of State programs, which is how Karolis met him. He has two master’s degrees and speaks five languages. But he’s spending these days protesting in Atlanta so that other African-Americans would have more equal opportunities. “I have three kids. If I don’t make it better for them, who’s gonna do it?” he says.  This conversation discusses the logic of rioting, the legacy of slavery and why Roosevelt believes that discrimination of black people won't end until Africa itself is in a better situation. Photos and credits: https://nanook.lt/podcast/50-times-smarter-understanding-racism-roosevelt-ducelus Support our work: https://patreon.com/nanookmultimedia
6/4/202058 minutes, 51 seconds
Episode Artwork

Matykim pasaulį sudėtingesnį. Apie „Nyla Ru“ lietuviškai | NYLA Media

Žurnalistikoje dažnai siekiama paprastai paaiškinti dalykus. Rusiškųjų „Nyla“ podkastų vedėja ir prodiuserė Ina Šilina siekia priešingo – parodyti, kad žmonių istorijos yra daug sudėtingesnės. Ir kad „rusas“ ar „rusė“ savaime dar nieko nereiškia. Per metus ji ir kolega Artūras Morozovas parengė virš 30 podkasto epizodų rusų kalba, kuriuose kalbėjo Rusijos politiniai pabėgėliai, regionuose gyvenantys politikų užmiršti Lietuvos rusakalbiai ir Lietuvos akademikai ir menininkai, reflektuojantys šiandieninę Rusiją. „Niekada nekursiu nei propagandinio, nei antipropagandinio turinio. Tai yra kaip vienos paklodės skirtingos pusės. Aš tiesiog norėjau kitokios medijos rusų kalba. Norėjau kalbėti rusiškai apie tai, ko negirdžiu“, – sako Ina. Šis interviu su ja ir Artūru lietuvių kalba – duoklė klausytojams, kurie norėjo apie „Nyla Ru“ sužinoti daugiau, bet dėl kalbos barjero to negalėjo padaryti. Kartu tai yra paskutinis podkasto epizodas prieš pereinant į lėtesnį vasaros tvarkaraštį. Fotografijos ir papildoma informacija: https://nanook.lt/podcast/matykim-pasauli-sudetingesni-apie-nyla-ru-lietuviskai/ Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia
5/27/20201 hour, 6 minutes, 6 seconds
Episode Artwork

«Кремль не столица всего этого» | NYLA Ru

С политологом Раймундасом Лопатой и обозревателем российских «Ведомостей» и New York times Максимом Трудолюбивым беседовали на тему: «Российский политический режим — недемократический, но какой?». «Сущность политического режима России ясна — самодержавие. Чего не было в России никогда и сейчас не существует — частной собственности. Есть анекдот по этому поводу: «Как в России начать малый бизнес? Начни с большого и подожди.  Это демонстрирует то, что я сказал, нет частной собственности — нет свободного человека. Если помните, те запрещенные статьи Маркса и Энгельса, где говорилось про сущность России и невозможность превратить ее в передовое государство, они как раз и обращали внимание на ситуацию с частной собственностью. Другими словами, тот путь, который прошла Европа, Россия не проходила. Конечно, есть моменты, но они не установились. Когда мы говорим про демократическую перспективу России, то в этом все и кроется», — считает Раймундас Лопата. «Литва могла бы быть более заметной в европейском контексте, если бы отсюда было бы больше просвещенных, осведомленных источников знания и понимания России, — предполагает Максим Трудолюбов. — Можно говорить смело, что Россия никуда не денется, и будет так или иначе создавать..., мягко говоря, вызывать вопросы различного рода. Поскольку исторически это политическая система, которая плохо совместима с европейскими. Она иная. Она по-другому устроена. При этом культурная близость очевидна». Фото и текст: https://nanook.lt/Kreml_ne_stolica_vsego_etogo Поддержать подкаст NYLA: https://patreon.com/nanookmultimedia
5/23/202055 minutes, 20 seconds
Episode Artwork

Reabilitavusios emociją. Interviu su LRT radijo dokumentikos kūrėjomis | NYLA Media

Šiemet pirmą kartą už audio žurnalistiką įteiktas Pulitzerio prizas patvirtino – garso istorijos išgyvena aukso amžių. Lietuvoje šį žanrą iki meistrystės įvaldžiusios kolegės iš LRT radijo dokumentikos, kurių darbus „Nyla“ komandoje klausome ir iš kurių mokomės. Šis interviu yra pirmasis bandymas garsiškai užfiksuoti lietuviškos radijo dokumentikos istoriją, kuri atnešė kitokią prieigą prie žmogaus FM eteryje. „Prireikė laiko reabilituoti emociją, subjektyvius žmonių išgyvenimus. Leisti žmonėms kvėpuoti. Anksčiau montažo tradicija buvo kitokia – reikėjo viską kuo greičiau pasakyti, pauzė atrodė kaip techninis brokas. Reikėjo ir klausytojų, ir redaktorių ausį pripratinti prie kitokio kalbėjimo. Tai įvyko, nes buvo žmonių, kurie norėjo kurti dokumentikas savo sveikatos ir laisvalaikio sąskaita“, – sako Vaida Pilibaitytė, LRT radijo dokumentikos viena redaktorių ir aplinkosauginės laidos „Vienkartinė planeta“ autorė. Interviu kalba ji ir Vita Ličytė, kita apdovanota LRT radijo dokumentikų prodiuserė. Su jomis šnekasi Karolis Vyšniauskas ir Martyna Šulskutė. Interviu įrašinėtas viename iš Vilniaus miškų, siekiant išeiti iš studijos – ką savo darbe daro ir Radijo dokumentikos komanda. Fotografijos ir nuorodos: https://nanook.lt/podcast/reabilitavusios-emocija-interviu-su-lrt-radijo-dokumentikos-kurejomis/ Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia
5/20/20201 hour, 20 minutes, 44 seconds
Episode Artwork

Psichedelikai terapijoje: nepažintos sąmonės būsenos | NYLA Feature

Istorikai ir etnobotanikai sutaria, kad psichedelines* medžiagas žmonės vartojo dar prieš Kristų. Lietuva nėra išimtis: čia psichotropinį poveikį turintys augalai vadinti durnažolėmis ir sieti su raganavimu. Bet šiandien psichedelikai praranda savo mistinę aurą, jie tapę neuromokslininkų darbo įrankiu ir paprastų piliečių gyvenimo dalimi. Pavyzdžiui, 2016 m. atliktas vyriausybinis tyrimas parodė, kad LSD ar haliucinogeninių grybų Lietuvoje yra vartoję 1 proc. apklaustųjų. Neuromoksliniai tyrimai rodo, kad tinkamai naudojami psichedelikai gali padėti išgydyti depresiją, valgymo sutrikimus, priklausomybes ir kitas psichologines ligas. Čekų psichiatro Stansilav Grof žodžiais, psichedelikai psichoterapijai yra tas pats, „kas mikroskopas biologijai ar teleskopas astronomijai.“ Dėl to psichedelikai pamažu yra legalizuojami skirtingose šalyse. Lietuvoje psichedelikais grįsta psichoterapija vis dar yra nelegali, bet pogrindyje jos užsiėmimai vyksta. Jie sutraukia žmones, kurie nori įveikti psichologines problemas ar bent trumpam patirti „ego mirtį“. Šiame „Nyla“ podkasto epizode mes siekiame pažinti šį reiškinį ir galimą psichoterapijos ateitį. Audiopasakojime išgirsite interviu su vyru, kuris teigia jog ajavaska (ayahuasca) – iš Amazonės miškuose randamų augalų verdamas haliucinogeninis gėrimas jam padėjo išsigydyti priklausomybę. Susitikome su keturiais kitais pašnekovais – psichedelinių ceremonijų vedliu, neurobiologu, biochemiku ir tiek įprastą terapiją, tiek psichedelikus bandžiusiu psichologu. Taip pat pateikiame fotografijas iš Peru vykusio pasiruošimo ajavaskos ceremonijai ir dalinamės interviu su organizacijos „Jauna banga“ savanore. Ši organizacija siekia demistifikuoti psichotropinių medžiagų vartojimą ir sumažinti dėl edukacijos stokos sukeliamą žalą. Dalindamiesi šiuo epizodu pabrėžiame, kad neskatiname pažeisti įstatymų ir nelegaliai vartoti nei vienos iš epizode minimų medžiagų. Epizodas skirtas mokslo žinioms ir asmeninėms pašnekovų patirtims aptarti. * Ir lietuvių kalba „Kitų knygų“ išleistoje knygoje „Kaip pakeisti protą“ autorius Michaelas Pollanas teigia, kad terminas „psichedelikai“ etimologiškai yra tikslesnis nei mums įprastas „psichodelikai“. Išvertus iš graikų kalbos jis reiškia „sielos apsireiškimą“. „O būtent tokia galia šios nepaprastos molekulės ir pasižymi“, – teigia Pollanas. Fotografijos ir papildoma medžiaga: https://nanook.lt/podcast/psichedelikai-terapijoje-nepazintos-samones-busenos/ Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia
5/11/20201 hour, 34 minutes, 32 seconds
Episode Artwork

Pasaulio transformacijos COVID-19 akivaizdoje. Interviu su Egle Murauskaite | NYLA Update

Krizės spaudžia „fast forward“ mygtuką visuomenės raidoje. Stabilumas dingsta, dalis idėjų, kurios anksčiau atrodė utopiškos, įgauna formą. Kaip pasaulį keičia COVID-19 krizė? Į „Nyla“ podkastą šiam epizodui sugrįžta Marylando universiteto vyr. mokslininkė, saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė ir atsako į klausytojų klausimus bei dalinasi savo įžvalgomis. Pokalbyje aptariame besikeičiantį NATO vaidmenį, situaciją Vidurio Rytuose ir naftos kainų kritimo padarinius, bei COVID-19 pasekmes Kinijai, Šiaurės Korėjai, Venesuelai. Taip pat kalbame apie naujus visuomenės organizavimosi būdus ir naujame pasaulyje vietos tarsi nebeturinčius žmones, tokius kaip seneliai ar imigrantai. Kokia ateitis laukia jų? Tai nėra prognozės, koks pasaulis bus, pabrėžia Eglė. Tai refleksijos ir įžvalgos remiantis tuo, kas jau įvyko, COVID-19 krizei prasidėjus. Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia
5/7/20201 hour, 10 minutes, 9 seconds
Episode Artwork

В кабинете у урбаниста | NYLA Ru

C урбанистом Екатериной Лавринец обсуждаем «человеческий масштаб» городов и очень вильнюсские истории, а также то, что обнажилось из-за карантина: «У меня есть личный архитектор, которому я плачусь по поводу застроек. Нам каждому нужен свой урбанистический терапевт». «Я вспомнила, как несколько лет назад тогда еще живой архитектор Витаутас Насвитис, один из братьев-архитекторов Насвитисов, при обсуждении вильнюсского проекта предложил его авторам оставить место перед зданием: «Это будет очень по-вильнюсски». И так заулыбался, очень короткая была реплика. Он и его брат очень активно участвовали в создании образа модернистского Вильнюса, модернистской части города. И благодаря его высказыванию я тогда поняла, почему нам так комфортно находиться около различных театров, кафе, ресторанов — поскольку рядом с ними появляются места для сборищ горожан. Вот эта составляющая городской жизни к сожалению уходит в небытие. С одной стороны, сейчас застройщики стараются максимально застроить участок и не оставляют лишних метров для пользователей, для их удовольствия, все делается с очень прагматичным запалом. И с другой стороны, когда культурная функция становится составляющей торговых центров или каких-то арен, жестяных арен, где об эстетическом моменте невозможно говорить. Просто рядом не предусмотрено мест для того, чтобы люди продлили событие»,  — отмечает урбанист. Фото и текст: https://nanook.lt/podcast/v_kabinete_u_urbanista Поддержать подкаст NYLA: https://patreon.com/nanookmultimedia
5/5/20201 hour, 2 minutes, 14 seconds
Episode Artwork

Žemaitis, žydas, tolerancijos žmogus. Plateliuose pas Eugenijų Bunką | NYLA Talks

„Užteks luotė, laiks juotė“, – savo močiutę cituoja Eugenijus Bunka, žemaitis žurnalistas ir kraštotyrininkas. Užteks plepėti, laikas dirbti. Anūkas šį moto perėmė ir pats. Plateliuose jis augina Litvakų atminimo sodą – ten metalinės obelys mena išnaikintas Lietuvos žydų bendruomenes. Su žydiška istorija jis supažindina moksleivius. „Vaikai dalyvauja etnografinėse stovyklose, klausinėja vyresnių žmonių – kas šiame name gyveno? Jie atkuria 1941 m. miestelio planą su pavardėmis, pastatais. Tada į jį pasižiūri ir sako: „Jėzus Marija. Pažiūrėk kas buvo.“ Jie pasidaro savo miestelio ambasadoriais.“ Vasario pradžioje Sugiharos fondas įteikė Eugenijui Bunkai tolerancijos žmogaus apdovanojimą. Žurnalistas Artūras Morozovas išgirdo drąsią laureato kalbą ir kartu su Berta Tilmantaite nuvyko pas jį į Platelius susipažinti plačiau. Epizodo foto esė: https://nanook.lt/podcast/zydas-zemaitis-tolerancijos-zmogus-plateliuose-pas-eugeniju-bunka/ Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia
4/30/202048 minutes, 6 seconds
Episode Artwork

90-ųjų tranzicija. Kaip praplėsti pasakojimą? | NYLA Feature

Nepriklausomybės atkūrimo 30-metis šiemet liko neišnaudota proga refleksijai – dėmesį nuo istorijos perėmė viruso sukeltas nerimas dėl ateities. Gyvenimui karantine tapus nauja norma, šiame „Nyla“ podkasto epizode kviečiame atsigręžti į istoriją ir geriau suprasti tranziciją iš sovietinio pasaulio į nepriklausomybę. „Žmonės, kurie išgyveno tą virsmą – manau jiems galima statyti paminklą“, – sako viena epizodo pašnekovių, Vilniaus lenkė Božena Miežonis. Būdama paauglė ji padėjo tėvams dirbti Gariūnų turguje. Prekyba jie, inžinieriai, turėjo užsiimti kai nepriklausomybės pradžioje buvo atleisti iš darbo – galimai dėl savo tautybės. „Atsimenu, prie jų turguje stovėjo dirigentai, kiti inžinieriai. Ir visi buvo ne lietuviai.“ Nei Božena, nei jos tėvai nenorėtų grįžti į sovietmetį – jie priėmė pokyčius kaip neišvengiamą procesą ir stengėsi jame išlikti. Bet daliai žmonių nepavyko. Anot 2016 m. Rytų Europos studijų centro paskelbto tyrimo, ketvirtadalis žmonių Lietuvoje sutiko su teiginiu, kad sovietiniais laikais gyventi buvo geriau. Tranzicijos periodo naratyvas sukurtas per visuomenės vienybės vaizdinius – Baltijos kelią, Sąjūdžio mitingus, Roko maršus, laikotarpio sudėtingumą nukeliant į antrą planą. Kaip naratyvą praplėsti, išlaikant demokratiškos Lietuvos, kaip vertybės, idėją? Kviečiame išgirsti audiopasakojimą. Fotoistorija: https://nanook.lt/podcast/90-uju-tranzicija-kaip-praplesti-pasakojima/ Palaikykite podkastą: https://www.patreon.com/NanookMultimedia Epizodo partneriai: Atviros Lietuvos Fondas
4/21/202048 minutes, 34 seconds
Episode Artwork

«Анус солнца» | NYLA Ru

Беседа с философом Гинтаутасом Мажейкисом. Говорим об эволюции доноса, природе возникновения морали или подлости, последних изменениях норм закрытости и открытости, видео режиме жизни, а также примеряем изучаемые им практики театров ГУЛАГА, гетто и блокадного театра к современным условиям в связи с пандемией COVID-19. «Запреты на паранджу, на закрытое лицо и на маски относились к идее полностью открытого общества в глобальном пространстве, где гегемоном является турист. Турист и покупатель в супермаркете. Приходит такой анонимный турист. А столицей анонимного туризма становится Венеция, там местных почти что нет. Абсолютно циничные к друг другу. Открытость оказалась циничной. И эта открытость оказалась безликой. Потому что турист и покупатель, эти массы, безлики. У каждого из них отдельно, когда он оказывается у себя дома, читает книгу или общается с детьми, появляются и лицо и улыбка. Но как только он включается в безликое движение масс, оно утрачивается. Оказалось, чтобы приобрести лицо, нужны границы. Личные границы по отношению к друг другу. Соблюдение дистанции», — размышляет Г. Мажейкис. Фото и текст: https://nanook.lt/podcast/Anus_solnca Поддержать подкаст NYLA: https://patreon.com/nanookmultimedia
4/16/20201 hour, 3 minutes, 2 seconds
Episode Artwork

Neleisti neapykantai laimėti. Interviu su Violeta Davoliūte | NYLA Talks

Kartu su koronaviruso užkratu išplito ir jo šalutinis efektas – kaltųjų ieškojimas. Į Lietuvą grįžę „sėkmingo gyvenimo“ standarto neatitinkantys emigrantai premjero buvo įvardyti kaip „ne žmonės“, kurie „kelia grėsmę mūsų sveikatai ir gyvybei.“ Ligoninei skirtas kaukes bandžiusi perduoti gydytoja sulaukė grasinimų būti sumušta ir išprievartauta. Tuo tarpu JAV, kurios prezidentas ilgą laiką koronavirusą vadino „kinų virusu“, išaugo neapykantos nusikaltimų skaičius prieš Azijos-amerikiečius – tarsi jie būtų atsakingi už viruso plitimą. Istorikei, Toronto universiteto daktarei, Holokausto tyrėjai Violetai Davoliūtei-Opgenorth tai jau atrodo matyta. „XIX a. viduryje, per choleros epidemiją, dėl jos plitimo buvo kaltinami Rytų Europos žydai.“ Anot jos, kilus krizei politikai ir kiti įtakos siekiantys žmonės siekia visuomenę padalinti į „mes“ ir „jie“. Kaip tam nepasiduoti ir kaip mažinti neapykantos kalbos – ir veiksmų – plitimą? Apie tai yra „Nyla“ podkasto pokalbis su p. Davoliūte. Su mokslininke kalbasi podkasto vedėjas Karolis Vyšniauskas. Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia Pamatykite fotografijas: https://nanook.lt/podcast/neleisti-neapykantai-laimeti-interviu-su-violeta-davoliute/
4/14/202044 minutes, 47 seconds
Episode Artwork

„Esame santykyje su nežinomybe.“ Krizės psichologija | NYLA Talks

„Virusas tik sustiprino tai, kas jau buvo“, – sako psichologas Andrius Jančiauskas. Daugelis streso įveikimo būdų būnant namuose tapo nepasiekiami. Mes tapome atskirti nuo tradicinio darbo, laisvalaikio ir artimų žmonių. Vietoje to likome su savimi pačiais – o šis santykis yra komplikuotas. Pridėjus bendrą nežinomybę dėl ateities, atsiduriame situacijoje, kuri gali sukelti ne tik finansinę, sveikatos, bet ir psichologinę krizę. Šiame „Nyla“ epizode Berta Tilmantaitė ir Andrius Jančiauskas nagrinėja kolektyvinį nerimą ir ieško būdų kaip šį laiką išnaudoti užaugimui – tiek asmeniniam, tiek mūsų, kaip visuomenės. Fotografijos, papildoma informacija: https://nanook.lt/podcast/esame-santykyje-su-nezinomybe-krizes-psichologija/ Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia
4/8/20201 hour, 25 minutes, 57 seconds
Episode Artwork

«Грустное признание» | NYLA Ru

Гость NYLA Ru — руководитель международной правозащитной организации «Агора», Павел Чиков: «Такое ваше определение по-поводу российской адвокатуры, что это паллиативная помощь...? — Но это на самом деле грустное очень признание. Потому что адвокат в России нужен не для того, чтобы выиграть дело и доказать правоту своего подзащитного, а он нужен для того, чтобы смягчить стресс от соприкосновения с правоохранительной системой. Быть психологом и психоаналитиком, и человеком, который будет успокаивать в минуты стресса и неминуемо надвигающегося срока». Фотогалерея и другая информация: https://nanook.lt/podcast/grustnoje_priznanije Поддержать подкаст NYLA: https://patreon.com/nanookmultimedia
4/3/202031 minutes
Episode Artwork

„Viskas sustojo.“ Lietuviai, pandemiją išgyvenantys svetur. II dalis | NYLA Talks

„Nyla“ podkaste tęsiame pokalbius su skirtingose šalyse ir žemynuose pandemiją išgyvenančiais klausytojais. Antrojoje dalyje skambiname į Pekiną, Niujorką, Madridą, Lisaboną, Londoną ir Irako Kurdistano miestą Suleimaniją. Fiziškai atskirti žmonės turi įveikti dvigubą užduotį: išgyventi ir virusą, ir artėjančią ekonominę krizę. Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia Pamatykite pašnekovas:https://nanook.lt/podcast/viskas-sustojo-lietuviai-pandemija-isgyvenantys-svetur-ii-dalis/
3/31/20201 hour, 10 minutes, 50 seconds
Episode Artwork

Lietuviai, pandemiją išgyvenantys svetur. I dalis | NYLA Talks

Koronaviruso sukelta pandemija atskyrė žmones, bet kartu juos ir fenomenaliai sujungė. Kad ir kuriame žemyne būtum, kad ir kuo užsiimtum, daug šansų, kad tavo situacija per pastarąsias savaites pasikeitė. Mes susiskambinome su klausytojais Pietų Afrikos Respublikoje, Italijoje, Švedijoje ir Baltarusijoje, kad sužinotume, kaip su virusu kovoja jų šalys ir jie patys. Taip pat pasikalbėjome su tolimųjų reisų vairuotoju, grįžusiu iš Italijos ir lietuve, parskridusia specialiu reisu Balis-Vilnius. Tai yra pirmoji dviejų dalių pasakojimo dalis. Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia Pamatykite pašnekovas: https://nanook.lt/podcast/lietuviai-pandemija-isgyvenantys-svetur-dalis/
3/29/20201 hour, 14 minutes, 26 seconds
Episode Artwork

„Esame tarsi karinėje parengtyje.“ Gydytojai, kovojantys su koronavirusu | NYLA Talks

„Mes nuo kovo 1-osios dirbam viršvalandžius, žmonės tai daro iš patriotizmo, iš užsidegimo savo specialybe. Bet vis pagalvoji: o jeigu aš irgi susirgčiau?“, – sako Ligita Jančorienė Vilniaus Santariškių ligoninės infekcinių ligų centro vadovė interviu „Nyla“ podkastui. Šį epizodą skiriame lietuvių gydytojams, kovojantiems su koronaviruso protrūkiu. Jų darbo valandos išaugo, jų rizika padidėjo, jų atlyginimai liko tokie patys. Kai kuriose ligoninėse pacientų skaičius per dieną išaugo penkiskart. Kaip gydytojai su tuo susitvarko, kas juos nuramina ir kokią žinią jie siunčia visuomenei? Kviečiame išgirsti. Kai įrašinėjome šį epizodą, Koronavirusu užsikrėtusių žmonių Lietuvoje buvo patvirtinta 83-eji. Kai rašome šias eilutes, jų jau 131-as. Fotografijos ir papildoma informacija NYLA.lt: https://nanook.lt/podcast/esame-tarsi-karineje-parengtyje-gydytojai-kovojantys-su-koronavirusu/ Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia
3/22/202044 minutes, 16 seconds
Episode Artwork

«Пока горит красный»: В эмиграции | NYLA Ru

В заключительном эпизоде документального аудио сериала «Пока горит красный» наши собеседники делятся своим личным опытом, порой очень сокровенным, и мыслями, приобретенными в вынужденной эмиграции, временной или продолжающейся до сих пор. «Я не вижу смысла говорить, что Путин — мудак. Ну да, он мудак, мы все это понимаем, поэтому я здесь, а не в России, поэтому я хотел учиться в Америке, поэтому я забываю русский язык. Наверное, поэтому я и занимался той деятельностью, потому что он мудак», — делится Егор Чернюк, бывший координатор штаба Навального в Калининграде. Страница проекта: https://degaraudona.lt/podcast/
3/19/20201 hour, 3 minutes, 15 seconds
Episode Artwork

Gyventi su COVID-19. Kalba mokslininkai | NYLA Talks

Koronos virusui atšaukus planus ir uždarius sienas, skambiname į Sietlą ir Göteburgą su virusais dirbantiems lietuvių mokslininkams. Ebolos tyrimų komandai vadovavęs Gytis Dudas ir Oksfordo universiteto daktarė, influenzos viruso tyrėja Bernadeta Dadonaitė yra ramūs, bet realistiški. „Vakcina tikrai bus sukurta. Bet esu nusiteikusi, kad vis tiek užsikrėsiu. Svarbu neužsikrėsti visiems vienu metu, kad gydytojai neturėtų rinktis, kurį gelbėti, o kurio ne.“ Išgirskite pilną pokalbį su Gyčiu ir Bernadeta šiame „Nyla“ podkasto epizode. Jo metu mokslininkai taip pat atsako į klausytojų klausimus, jūsų užduotus feisbuke ir Instagrame. Interviu įrašytas kovo 14 d., 20:00 Vilniaus laiku. Kviečiame juo pasidalinti. Papildoma informacija ir šaltiniai: https://nanook.lt/podcast/gyventi-su-covid-19-kalba-mokslininkai/ Palaikykite podkastą: www.patreon.com/nanookmultimedia  Visi epizodai: https://nyla.lt    
3/15/202057 minutes, 35 seconds
Episode Artwork

«Пока горит красный»: Побег | NYLA Ru

В 6-ой серии подкаста «Пока горит красный» наши собеседники рассказывают о обстоятельствах реального побега из России от политически мотивированного уголовного преследования и других угроз. Из соображений безопасности участников проекта и тех, кто им помогает, многие детали приходится утаивать. Однако нам, живущим в безопасной и демократической стране, их рассказы могут показаться из ряда фантастики. Страница проекта https://degaraudona.lt/podcast/
3/12/202044 minutes, 31 seconds
Episode Artwork

Kaip savanoriauti, kad nepakenktum | NYLA Talks

Šį podkasto epizodą išleidžiame Kovo 11-osios išvakarėse. Valstybinė šventė tapo pretekstu galvoti, kokius realius darbus galime padaryti dėl bendruomenės. Mūsų pašnekovė Elena Archipovaitė yra urbanistė ir Norvegijos pabėgėlių tarybos greitojo reagavimo būrio „Norcap“ narė. Bet su ja kalbamės kaip su žmogumi, kuris daug savo gyvenimo valandų atiduoda savanorystei. Kūčių naktį Elena praleido ligoninėje, kur budėjo prie tėvų paliktų vaikų (iniciatyva „Niekieno vaikai“). Ji taip pat savanoriauja „LT Big Brother“ programoje ir skautuose. Šis pokalbis – bandymas suprasti ir praktinius tokio gyvenimo klausimus („Kaip viskam rasti laiko?!“), ir moralinius: kiek savanoriauji dėl kitų, o kiek dėl savęs? Ar savanorystė nėra tik viešojo sektoriaus problemų lopymas? Ar savanorystė gali pakenkti? „Nyla“ vedėjas Karolis Vyšniauskas svarsto apie savanoriavimą, Elena – patyrusi savanorė, atradusi būdus, kaip šį darbą daryti prasmingai. Dalinamės jų susitikimu. Epizodo fotografijos:  Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia
3/10/202050 minutes, 4 seconds
Episode Artwork

Live from Sirenos: International Women's Day Special | NYLA Live

Women's safety is a global issue. Inspired by Indian theatre artist Mallika Taneja, whose solo performance "Be Careful" was presented at Sirenos theatre festival in Vilnius, we invited listeners to a public discussion. Are we truly living in an age of feminism? How has the art scene changed since the start of the #metoo movement? On March 8, the International Women's Day, we are sharing the conversation to NYLA listeners. Panel speakers, later joined by podcast listeners: Runa Chakraborty Paunksnis, an associate professor, teaching gender Studies at Kaunas University of Technology (KTU); Eglė Murauskaitė, a senior researcher at the University of Maryland, working with unconventional security threats; Yana Ross, a resident director at the Lithuanian National Theater. The conversation was moderated by NYLA co-host Ieva Balsiūnaitė. See the photos from the event: https://nanook.lt/podcast/live-sirenos-international-womens-day-special/ Support NYLA podcast: https://patreon.com/nanookmultimedia
3/8/20201 hour, 5 minutes, 5 seconds
Episode Artwork

«Пока горит красный»: Обыски | NYLA Ru

Эту серию документального аудио сериала «Пока горит красный» мы предваряем записью выступления Дмитрия Быкова в Вильнюсе, в Доме польской культуры чуть больше года назад. Быков читает свой вольный и осовремененный перевод пьесы Мольера «Мизантроп»: Но где тут экстремизм? Ведь это не гостайна! Не ложь, не клевета, не вызов, не развал! Ведь я не разжигал? Ведь я не призывал? Я разве посягал во время этой ссоры На кровью прадедов политые просторы, На целостность страны, когда ругал сонет? Версаль не оскорблял? Тогда состава нет! Судья ему в ответ дает уроки права: Я вижу, говорит, что как бы нет состава, Но если сам Оронт, от критики устав, Обиделся на вас,— то как бы есть состав! И наши герои рассказывают о том, как их их обвиняли в оскорблении чувств, экстремизме, нежелательной деятельности и прочем в рамках различных дел. Как их обыскивали и судили. Чем выдавили из страны, как минимум на некоторое время время или до смены режима. Страница проекта: https://degaraudona.lt/podcast/
3/5/202059 minutes, 11 seconds
Episode Artwork

Pergalvojant nacionalinius kanonus. Emancipacijos dienos įrašai | NYLA Talks

Praėjusių metų Nacionalinės emancipacijos dienos diskusija „Feminizmai Lietuvoje“ daugeliui „Nyla“ klausytojų leido geriau pažinti Lietuvos 90-ųjų istoriją pro feministinę prizmę. Šiemet vėl bendradarbiaujame su Vasario 17-osios renginio organizatorėmis ir dalinamės atskirais šioje „pasidaryk pats“ konferencijoje nuskambėjusiais pranešimais. Šių metų tema – nacionaliniai kanonai ir jų permąstymas. Tai yra pirmas kartas, kai pranešimų įrašai skelbiami viešai. Epizode išgirsite šiuos pranešimus: „Nacionalinis kino epas: kam ir kiek jo reikia?“ – Natalija Arlauskaitė, TSPMI politikos mokslų daktare „Pirmoji ponia ir Lietuvos demokratija“ – Dovilė Jakniūnaitė, TSPMI politikos mokslų daktare „Kokią nacionalizmo temperatūrą rodo besikeičiantis Vyčio simbolio vartojimas?“ – Monika Gimbutaitė, 15min Kultūros redaktorė „Kuratorinis aktyvizmas ir konkrečioji poezija“ – Laima Kreivytė, menotyrininkė ir kuratorė Fotografijos ir daugiau informacijos: https://nanook.lt/podcast/pergalvojant-nacionalinius-kanonus-emancipacijos-dienos-irasai/ Palaikykite podkastą: www.patreon.com/nanookmultimedia 
3/3/20201 hour, 29 minutes, 59 seconds
Episode Artwork

«Пока горит красный»: В тюрьме | NYLA Ru

Герой этого эпизода — Ирина Бирюкова, адвокат фонда «Общественный вердикт». Она вместе с «Новой газетой» опубликовала видео пыток в Ярославской колонии, снятое сотрудниками федеральной службы исполнения наказаний.  Ирина рассказывает, как начала работать с тюрьмами, как завоевывала доверие, как училась говорить «по фене», чтобы понимать своих подзащитных, о мотивах надзирателей, участвующих в пытках, о «стокгольмском синдроме» у заключенных, о том, как человека меняет тюрьма. Страница проекта https://degaraudona.lt/podcast/ 
2/27/20201 hour, 3 minutes, 26 seconds
Episode Artwork

„Ateina karta, kuri kovoja kaip niekada anksčiau.“ Ročesteryje su Lina Žigelyte

Lina Žigelytė rašė apie LGBTQ teises, feminizmą ir įspėjo apie augantį nacionalizmą kai tai buvo laikoma antraeilėmis temomis. Ji vertė kontrkultūrines knygas ir leido zinus, bet tada dingo iš Lietuvos viešosios erdvės. Nuvažiavome į Ročesterį, JAV šiaurę, su ja susitikti ir sužinoti kodėl. Lina čia gyvena su žmona, dėsto koledže, bet toliau seka gyvenimą ją formavusiame Vilniuje. Šis pokalbis – tai diskusija tiek apie dabarties Lietuvą, tiek apie JAV ir Linos tikėjimą jaunais žmonėmis, kurie, anot jos, nori pokyčių kaip niekada anksčiau. Foto esė ir papildoma informacija: https://nanook.lt/podcast/ateina-karta-kuri-kovoja-kaip-niekad-anksciau-rochesteryje-su-lina-zigelyte/ Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia
2/25/202047 minutes, 27 seconds
Episode Artwork

«Пока горит красный»: Дело «Сети»*| NYLA Ru Exclusive

Несмотря на чудовищный приговор по делу «Сети», якобы существующей организации, признанной в России террористической, — суммарно 86 лет на 7 молодых людей, студентов, музыкантов, программистов и различных волонтеров, от 23-х лет до 31 года, многие в Литве и России об этом могут и не знать или иметь ложные представления. Игру в страйкбол, походы, квесты и переписку в интернете российские судьи расценили как отработку специальных навыков для свержения существующего государственного строя в России.О нескольких репрессированных по этому делу, а также о себе, и что их объединяло, расскажет Анна Топчилова, которая сбежала из «сетей» ФСБ в Литву и получила здесь политическое убежище. Российские ФСБшники готовили ей роль «медсестры». Страница проекта https://degaraudona.lt/podcast/ *«Сеть» — террористическая организация, запрещенная в России.
2/20/202058 minutes, 49 seconds
Episode Artwork

It's not a fear of dying. It's a fear of living | NYLA Talks

Even though it has been declining, Lithuania still has the highest suicide rate in the world. Each year we lose almost 1,000 people who take their own lifes. And yet it’s very hard to talk about it openly. Craig Miller was 20 when he attempted suicide. After three days in a hospital, he was saved. For years Craig was silent about it, he felt ashamed and alone. But eventually he found a community of other survivors. He realized that he needs to share his story so that other people with similar thoughts would feel less alone. "It's not so much a fear of dying." he explains. "It's a fear of living. I was very afraid of what would happen tomorrow. Not so much of what would happen if I died." Craig Miller is the guest of today's NYLA podcast episode in which we analysed why people have suicidal thoughts and what are the right ways to help. Support NYLA podcast: https://patreon.com/nanookmultimedia Photo essay: https://nanook.lt/en/podcast/not-fear-dying-fear-living/
2/18/202040 minutes, 14 seconds
Episode Artwork

«Пока горит красный»: У истоков | NYLA Ru

Жизнь героев документального аудио сериала «Пока горит красный» протекала в разных российских городах, мерно или бурно, и с разной целеустремленностью, пока в нее не ворвалось государство в лице местной полиции и ФСБ. Все они без исключения вынуждены были уехать из России, хотя бы на время. Одни рассказывают о ней уже в прошедшем времени — это страницы детства и проведенной там юности и начало, только начало, профессиональной деятельности. В Барнауле, Уфе, Тюмени, Чебоксарах, Калининграде. Другие потом вернулись. В этом эпизоде — 6 историй о том, что было до или после тех событий, которые внесли серьезные изменения в ход их жизни. «Я же понимаю, что я делаю все правильно. И вот если я сейчас остановлюсь, то я дам слабину. А потом в какой-то момент оно из вот этого превратилось просто как в должное, как важная величина окружающей среды и ты как будто едешь на горящем велосипеде очень быстро и понимаешь, что ты уже не можешь остановиться, потому что если остановишься, то ты сгоришь», — так в эмиграции описывает свое эмоциональное состояние Егор Чернюк, который в 19 лет возглавлял штаб Навального в Калининграде. Эпизоды совместного проекта Nanook и российского интернет-журнала 7х7 «Пока горит красный» выходят каждый четверг. Страница проекта: https://degaraudona.lt/podcast/
2/13/20201 hour, 2 minutes, 25 seconds
Episode Artwork

Kęstas Kirtiklis. Universitetas kaip rezistencija | NYLA Talks

„Mažiausiai sutinku su požiūriu, kad universitetas turi ruošti profesijai. Kad jis turi ruošti darbo rinkai. Gerokai svarbiau, kad universitetas „įkultūrintų“. Supažindintų su civilizacija“, – sako Kęstas Kirtiklis, filosofijos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto dėstytojas. Šiame „Nyla“ podkasto epizode siekiame suvokti universiteto rolę šiandien. Mokslininkai patys save vadina „paskutiniu prioritetu“, studentams tapo įprasta į pirmą vietą statyti darbą, o ne studijas. Pagal diplomuotų žmonių skaičių Lietuva yra viena labiausiai išsilavinusių visuomenių Europos Sąjungoje – bet kokia šių diplomų vertė? Kita vertus, kai Vilniaus universitetas renka naują rektorių, anot Kirtiklio, „gali atrodyti, kad renkamas naujas popiežius“. Universiteto kultūrinis svoris visuomenėje vis dar išlikęs. „Ar mokslininko karjera yra gera karjera?“, – „Nyla“ redaktorius ir buvęs Kirtiklio studentas Karolis Vyšniauskas klausia jo. „Ne“, – atsako. „Bet ją pasirinkęs, tu gali skaityti knygas.“ Galbūt tai yra universiteto rolė šiandien – būti viena retų vietų, kur žinių auginimas yra skatinamas, o ne laikomas neproduktyvia veikla? Kviečiame išgirsti interviu su Kęstu Kirtikliu ir pasidalinti juo su tais, kas irgi sau kelia šiuos klausimus. Epizodo foto esė: https://nanook.lt/podcast/kestas-kirtiklis-universitetas-kaip-rezistencija/ Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia
2/11/20201 hour, 7 minutes, 53 seconds
Episode Artwork

«Пока горит красный»: Интро | NYLA Ru

Команда Nanook (Инна Шилина и Артурас Морозовас), а также российский интернет-журнал 7х7 (Максим Поляков) представляют совместный документальный проект «Пока горит красный» — серию подкастов о людях, которые подверглись политическим репрессиям в России, бежали и осели в Европе, временно скитаются или решили вернуться. Это аудио продолжение одноименного проекта Nanook об 11 российских политических беженцах в Литве, который вышел в 2018 году. В этот раз голоса 8 фигурантов разных политических дел сегодняшней России звучат из Вильнюса, Москвы, Санкт-Петербурга, Тбилиси и Берлина. Это короткое введение в проект, в котором вы познакомитесь с обстоятельствами жизни в России и в эмиграции его героев, после столкновения с полицией, ФСБ и судебным делопроизводством, а также рисками в их профессиональной деятельности. Подробный разговор с каждым из них станет частью следующих эпизодов.  «В определенном смысле это кочевничество. В период моего отъезда, а это чуть больше года, я жил, может, в 11 странах. Подать на беженство — это ограничить себя на какое-то время, во-первых, в правах; во-вторых, это в большей части отказ от российского гражданства. А так, как я работаю с большего с российской политической системой, я бы хотел и дальше с ней работать. И вернуться в Россию после всех этих событий. — У вас есть какое-то представление, сколько это может времени занять? — На самом деле нет. Ну то есть, это может занять и всю жизнь», —  рассказывает Антон Михальчук, экс-координатор «Открытой России» в Тюмени. Эпизоды проекта «Пока горит красный» будут выходить каждый четверг. Страница проекта: https://degaraudona.lt/podcast/ .
2/6/202020 minutes, 3 seconds
Episode Artwork

Ramiai apie nerimą | NYLA Talks

Jei žmogus nerimauja, reiškia, jis yra gyvas. Bet kaip išmokti suvaldyti nerimą, neleidžiant jam užvaldyti tavęs? Duomenys iš JAV sako, kad nerimo sutrikimai yra labiausiai paplitusi psichinė liga tarp suaugusių žmonių. Nerimas yra pažįstamas mums visiems, bet būdai jį įveikti – nebūtinai. Šiame „Nyla“ podkasto pokalbyje žurnalistė Berta Tilmantaitė kalbasi su bičiuliu psichologu Andriumi Jančiausku. Vienas jų atsakymų, kaip prisijaukinti nerimą – geriau pažinti savo kūną. Kviečiame išgirsti ir pasidalinti su tais, kuriems svarbu. Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia
2/4/20201 hour, 9 minutes, 54 seconds
Episode Artwork

Amžizmas – paskutinė toleruojama diskriminacijos forma? | NYLA Live

Tu nesi senas, kol visuomenė nenusprendžia, kad esi. Amžizmas, arba žmonių vertinimas pagal amžių, pasireiškia subtiliomis formomis – pavyzdžiui, vyresnių žmonių nekviečiant į darbo pokalbius ar atsisakant drausti kelionių draudimu. „Jauni žmonės tiesiog yra protingesni“, – 2007-aisiais pasakė tuomet 23-ijų Markas Zuckerbergas, „Facebook“ įkūrėjas, nors vėliau šiuos žodžius ir atsiėmė. Jauną amžių matyti kaip privalumą yra įprasta praktika net ir tarp tų žmonių, kurie kitas diskriminacijos formas – lyties, tautybės ar odos spalvos – iškart pamatytų ir pasmerktų. Spalį „Sirenų“ teatro festivalio, daug dėmesio skyrusio skirtingų kartų temai, diskusijų erdvėje kalbėjome apie amžizmą Lietuvoje. Pokalbio metu išsiaiškinome, kad net trečdalis vyresnių žmonių Lietuvoje jaučiasi vieniši. Kaip sukurti visuomenę, kurioje amžius nėra barjeras gyventi pilnavertišką gyvenimą? Diskusijos dalyviai: Gražina Rapolienė, Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto daktarė, disertacijos „Ar senatvė yra stigma? Senėjimo tapatumas Lietuvoje“ autorė; Regina Dovidavičiūtė – trečiojo amžiaus universitetų, skatinančių mokytis visą gyvenimą, asociacijos pirmininkė; Algirdas Davidavičius – filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas. Palaikykite mūsų žurnalistiką: https://patreon.com/nanookmultimedia
1/21/202058 minutes, 6 seconds
Episode Artwork

Summer Memories: Kikagaku Moyo | NYLA Bonus

Kikagaku Moyo started as street musicians in Tokyo. Now, they are one of the most beloved psychedelic bands of our generation. Their music builds bridges between Eastern and Western musical traditions, just like the band members themselves. During the last two years, Kikagaku Moyo lived on the road, touring the US and Europe three times. They also played in China and Australia. "People share values. Everywhere you go, the long-haired people would say something similar," they joke talking with NYLA journalist Martyna Šulskutė at the Devilstone festival in Anykščiai, Lithuania. While trying to survive the grey January in Lithuania and a hectic start of 2020, we are bringing our listeners this conversation, like a postcard from summer. Support the podcast: https://nyla.lt
1/10/202033 minutes, 47 seconds
Episode Artwork

Protesto balsas | NYLA Feature

2019-ieji buvo protestų metai: nuo Honkongo iki Prancūzijos, nuo Čilės iki Sudano, žmonės išėjo į gatves reikalauti daugiau, reikalauti kitaip. Paskutinę metų dieną dalinamės „Nyla“ podkasto epizodu, kuriame siekėme pažinti Lietuvos protestų kultūrą – kokia ji yra ir kokia galėtų būti? Epizodo autorė yra Ieva Balsiūnaitė, žurnalistė ir dokumentinio kino režisierė ką tik baigusi žmogaus teisių studijas Science Po universitete Paryžiuje. Ji susitiko su mokytoja Lilija Bručkiene, tris savaites užėmusia ministeriją, su už feministinį protestą baudžiamajai bylai apskųsta dailininke Vilma Fiokla Kiure ir protestų tyrėja Aine Ramonaite. Palaikykite Nyla podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia Epizodo fotoistorija: https://nanook.lt/podcast/protesto-balsas/
12/31/201947 minutes, 38 seconds
Episode Artwork

«Давайте это будет сюрпризом» | NYLA Ru

«Таджики одно из самых крупных сообществ политических беженцев в Литве. По данным Департамента миграции Литвы, за последние 11 лет политического убежища у нас попросили примерно 300 таджиков и около 70 этот статус уже получили. При этом о положении в современном Таджикистане и причинах бегства этих людей мы здесь знаем немного. Эпизод Nyla Ru, возможно, восполнит этот пробел. В читальном зале Центра современного искусств в Вильнюсе говорим с журналистом из Таджикистана Хайрулло Мирсаидовым. У себя на родине он указал на случай коррупции и сам оказался в тюрьме, где пробыл 9 месяцев. Впоследствии Хайрулло был вынужден покинуть Таджикистан и временно поселился в Литве». Галерея фотографий и дополнительная информация: https://nanook.lt/podcast/7685/Davajte_eto_budet_siurprizom Если вы хотите поддержать подкаст Nyla RU, присоединяйтесь на https://www.patreon.com/NanookMultimedia
12/26/201952 minutes, 59 seconds
Episode Artwork

Santykiai su tėvais – santykiai su savimi | NYLA Talks

Populiarioji kultūra Kalėdas mums pateikia kaip džiaugsmo metą, bet realybė yra ta, kad dažnai jas pergyventi sunku. Šventės reiškia, jog daugeliui mūsų reikės susitikti su tėvais, o santykiai su tėvais gali būti komplikuoti. Net jeigu su jais pačiais apie tai nedrįsti kalbėtis. Kartais jie įtempti tiek, kad stabdo norą kurti savo paties šeimą. Šiame „Nyla“ podkasto epizode žurnalistė Berta Tilmantaitė kalbasi su psichologu Andriumi Jančausku apie tai, kodėl taip atsitinka. Ar tėvai užprogramuoti pakenkti savo vaikams, net jei to nenori? Ar vaikai nevalingai kartos tėvų klaidas? Kaip tapti dėkingiems savo tėvams? Kaip rasti ramybę tiek santykiuose su tėvais, tiek su savimi? Taip pat kviečiame išgirsti ir ankstesnius jų pokalbius: apie persidirbimą ir apie seksualumą. Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia
12/23/20191 hour, 14 minutes, 22 seconds
Episode Artwork

Gyventi, kad nesigailėtum. Tomas Venclova | NYLA Exclusive

„Pastaruoju metu apie mirtį galvoju daug. Bet be ypatingos baimės. Apie tai galvoti be baimės yra didelė laimė“, – „Nyla“ podkastui sako Tomas Venclova, literatūros profesorius, poetas ir disidentas, kurio biografija įkūnija praėjusio amžiaus Lietuvos ir Europos istoriją. Pasiryžęs palikti privilegijuotą gyvenimą Sovietų Sąjungoje, nes „nenorėjo gyventi melagingoje visuomenėje“ ir tris dešimtmečius dėstęs Yale’io (JAV) universitete, šiemet jis grįžo į savo kruopščiai aprašytą miestą – Vilnių. Būdamas 82-ejų Venclova dirba toliau ir ką tik išleido antrąjį Lietuvos istorijos tomą. Visuomenės apsuptas bene sakralia aura, Venclova gali atrodyti labiau mitas nei realus žmogus. Dėl to kartu su juo nuskridome į Edinburgą, Škotiją, kad pažintume profesorių kasdienybėje. Palaikykite „Nyla“ podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia Visi epizodai ir fotoesė: http://nyla.lt/
12/17/20191 hour, 4 minutes, 53 seconds
Episode Artwork

«В зависимости от ситуации, цитата меняется» | NYLA Ru

Российские журналисты-расследователи Ирина Бороган и Андрей Солдатов представили в Вильнюсе свою новую книгу «Соотечественники: жестокая и хаотическая история российских изгнанников, эмигрантов и агентов за рубежом», которая вышла на английском языке менее месяца назад. «Вообще в музей ФСБ на Лубянке нужно ходить политологам. К сожалению, туда сейчас никого не пускают. Первый зал открывается цитатой Дзержинского. И в зависимости от политической ситуации, цитата меняется. Т. е. в 90-ые годы и в конце 90-ых, когда фсбшники чувствовали себя крайне неуверенно, Дзержинский был представлен цитатой о том, что надо помогать детям. Неизвестно, правда, почему дети вдруг оказались беспризорными, куда их родители делись-то? Потом через несколько лет, когда Путин пришел к власти, они поменяли цитату на ту, что Дзержинский был великим менеджером. Потом он стал борцом с коррупцией. Отслеживая экспозицию музея ФСБ, можешь иметь представление, как фсбшники меняют свой внутренний имидж. А про репрессии там очень хорошо написаною. Там сказано, что Сталин начал эти репрессии, а дальше с большой душевной болью о том, как много работников спецслужб пострадали. Там даже есть письмо, подписанное Артузовым, был такой начальник разведки в один момент, очень жестокий человек, который сам погиб в репрессиях. Письмо с просьбой к Сталину было написано кровью», — рассказывают авторы в студии Nyla Ru. Галерея фотографий и дополнительная информация: https://nanook.lt/podcast/7560/v_zavisimosti_ot_situacii_citata_menaiejetsia Если вы хотите поддержать подкаст Nyla RU, присоединяйтесь на https://www.patreon.com/NanookMultimedia
12/12/201954 minutes, 15 seconds
Episode Artwork

Gyvūnas – skalpelis – žmogus | NYLA Feature

Žmogaus istorija yra ir gyvūnų istorija. Žmogaus pasirinkimai ir idėjos apie kitas rūšis lėmė tai, kas su jomis nutiko. Kare, žemės ūkyje, moksle, kolonializme, pramogose, sporte – gyvūnai yra įtraukti visur. Šiame „Nyla“ podkasto epizode atsisuksim į mediciną ir klausime, kaip žmonės gyvūnams – ir kaip gyvūnai žmonėms – padeda pagyti. Ar gyvūnas gali būti lygiavertis partneris, ar žmogus visada bus galios pozicijoje? Antropologė Martyna Šulskutė kalbasi su biomedicinos mokslininku ir veterinarais. Epizode skamba „Nyla“ garso režisierės Katos Bitowt „Mažojo princo“ istorijos interpretacija, pasakojama iš lapės perspektyvos. Fotoistorija: https://nanook.lt/podcast/gyvunas-skalpelis-zmogus/ Palaikykite „Nyla“ podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia
12/10/20191 hour, 30 minutes, 4 seconds
Episode Artwork

Kaip prisijaukinti Europos Parlamentą | NYLA Update

„Europos Parlamente vykstantys procesai liečia mus, nesvarbu ar tuo domimės, ar ne“, – sako Eglė Murauskaitė, Marylando universiteto vyr. mokslininkė. Tad mes pasidomėjome. Šio mėnesio Nyla Update podkaste Eglė ir apžvalgininkas Paulius Gritėnas ryžosi iššūkiui – nuimti biurokratijos šydą nuo šios 751 politiką vienijančios, 28 Europos sąjungos šalims atstovaujančios institucijos ir suprasti lietuvių ir kitų europiečių santykį su ja. Šis pokalbis yra nepriklausoma Nanook žurnalistų iniciatyva. Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia Visi epizodai: http://nyla.lt/
12/3/201958 minutes, 1 second
Episode Artwork

Changing the Game: Why Game Workers Are Unionizing. Pt. 2 | NYLA Talks

We are continuing our exploration of working conditions in the video game industry. In part one we heard from a developer who worked 100 hours a week. Today at NYLA podcast we are sharing the interview with a union organizer fighting to end such practices. “Games creation seems like this magical process that no one really understands. In reality, it is very close to a factory shop floor”, says Marijam Didžgalvytė, the chair of communications for Game Workers Unite (GWU), an organization that helps exploited workers and pro-union activists establish unions. Marijam, herself a fellow Lithuanian who grew up playing videogames in local internet cafes ended up in London as an economic migrant of the 2008 financial crisis. In 2018, she started writing about the video game industry. Around the same time, GWU was starting to form in San Francisco and Marijam was quick to join their efforts. We talked with Marijam about the importance of unionization, whether unions will change the content of the games, and how an unapologetically leftist DNA of the movement can affect its image within the gamer community. Support NYLA podcast: https://patreon.com/nanookmultimedia  
12/1/201958 minutes, 7 seconds
Episode Artwork

«Условия хорошие, потому что они очень плохие» | NYLA Ru

Гость NYLA Ru — Павел Андреев, директор межрегионального интернет-журнала 7x7 на Северо-Западе России. 19 ноября в Вильнюсе 7x7 вручили награду Free Media Awards за уникальную командную работу и сотрудничество журналистов, блогеров, которых свыше полутора тысяч, и активистов.  «Нужно понимать, что в России очень разнообразное и сложное общество. Оно более сложное, чем в советское время. В советское время была партия, которая как-то указывала. Была выстроена такая власть, которая работала от Кремля и ниже. А в современной России группы влияния и традиции разные в разных регионах», — отметил представитель независимых российских медиа. 4:12 Последствия промышленного освоения Арктики. Разливы нефти. Бомбардировки заброшенных городов. 13:14 Сталин и современный Север. 17:58 Появление интернет-журнала 7х7. Активизм и журналистика: конфликт был и остается. 26:08 Направленность 7х7: Защищать. Просвещать. Вдохновлять. Успешные истории. 31:12 В российском Сыктывкаре и литовском Швенченисе: общие вызовы в региональной журналистике. 34:55 и 44:42 Тем много, нет запретных, нет правил: условия для журналистов в России. 37:50 Мусорный полигон в Шиесе: мировая экологическая проблема или локальная? 41:50 Рецепт создания региональных медиа. Место на карте журналистики. 47:00 Подводные камни региональной журналистики. «Всегда есть боязнь оказаться одному» 49:04 Поддержка сообщества. Crowdfunding и fundraising — будущее медиа. Галерея фотографий и дополнительная информация: https://nanook.lt/podcast/uslovija_choroshije_potomu_chto_oni_ochen_plochije Если вы хотите поддержать подкаст Nyla RU, присоединяйтесь на https://www.patreon.com/NanookMultimedia
11/28/201948 minutes, 35 seconds
Episode Artwork

Žmogaus teisių kova Lietuvoje: kas pasiekta per 25 metus? | NYLA Bonus

Kas šiandien Lietuvoje yra „mes“, o kas vis dar „jie“ – neverti lygiavertiškos žmogaus teisių apsaugos? 1994-aisiais įkurtas Lietuvos žmogaus teisių centras, viena seniausių ir aktyviausių žmogaus teisių organizacijų Lietuvoje kėlė šį klausimą finalinėje 2019-ųjų festivalio „Nepatogus kinas“ diskusijoje. Kokios žmogaus teisių kovos Lietuvoje per 25 metus laimėtos? Ar žmogaus teisių kova apskritai gali būti laimėta? Jeigu ne, kas palaiko motyvaciją jos imtis? Spalio 18-ąją Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvykęs pokalbis yra bandymas atsitraukti ir pažiūrėti į situaciją akylesniu stebėtojos žvilgsniu. Dalyvauja: Birutė Sabatauskaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė, Girvydas Duoblys, neformalaus švietimo ekspertas ir vienas iš Lietuvos žmogaus teisių centro steigėjų, dr. Liudvika Meškauskaitė, advokatė, Lietuvos žmogaus teisių centro narė, Gediminas Andriukaitis, festivalio „Nepatogus kinas“ direktorius, Lietuvos žmogaus teisių centro narys. Moderuoja Indrė Makaraitytė, LRT Tyrimų skyriaus vadovė Palaikykite NYLA podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia
11/21/201945 minutes, 23 seconds
Episode Artwork

„Bijau būti nereikalinga.“ Pokalbis su Lietuvos moksleiviais | NYLA Live

Kaip jaučiasi jauni žmonės šiandien Lietuvoje? Ko jie laukia ir ko bijo? Kokį santykį su visuomene jie turi? Uždavėme šiuos klausimus Britų tarybos su partneriais organizuotos stovyklos „Strong in Diversity“ dalyviams, tarp kurių buvo moksleiviai ir keli studentai iš skirtingų Lietuvos miestų bei tautinių mažumų mokyklų. Prie pokalbio prisijungė ir jų vadovai. Pirmą kartą podkaste palietėme privalomo šaukimo į kariuomenę temą, taip pat užfiksavome tautinių mažumų moksleivių baimes dėl jų lietuvių kalbos stiprumo, išvystyme pokalbį apie skirtingas etnines tapatybes – ir kodėl tai neturėtų būti svarbiausias požymis ieškant žmonių bendrumų ir skirtumų. Jaunų žmonių balsas žiniasklaidoje girdimas retai – dalinamės proga jį išgirsti. Palaikykite NYLA podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia
11/19/201957 minutes, 56 seconds
Episode Artwork

Nyla x Nepatogus Kinas: Visuomenės interesas ir žurnalistika: kas kurį? | NYLA Bonus

„Nyla“ podkaste toliau dalinamės diskusijų įrašais iš festivalio „Nepatogus Kinas“. Šios diskusijos tema: „Visuomenės interesas ir žurnalistika: kas kurį?“ Kalbasi LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir vienas „Nanook“ įkūrėjų, fotožurnalistas Artūras Morozovas. Diskusiją moderuoja Lietuvos žurnalistikos centro direktorė, žurnalistė ir medijų tyrėja Džina Donauskaitė. „Lietuvos žiniasklaida sulaukia kritikos dėl menamo šališkumo bei nusiteikimo prieš valdančiuosius. Patiriant bandymus kontroliuoti, kurie neretai primena Lenkijoje ir Vengrijoje taikytus metodus, žurnalistai ir žiniasklaidos organizacijos priverstos gintis, o ne savikritiškai reflektuoti: Kuo stipri Lietuvos žurnalistika? Ir kas sekasi sunkiau? Kaip žurnalistai supranta visuomenės interesą? Ar įmanoma visuomenės interesą apibrėžti, o tuo pačiu ir ginti, neatspindint vienokių ar kitokių ideologijų?“ – taip diskusiją anonsavo organizatoriai. Palaikykite NYLA podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia
11/18/20191 hour, 11 minutes, 50 seconds
Episode Artwork

«Гробы-то пришли, но они растворились | NYLA Ru

В вильнюсской студии Nyla Ru московский гость — обозреватель и член редколлегии «Новой газеты», а также Совета по правам человека при президенте РФ, писатель Леонид Никитинский. В октябре он приезжал на фестиваль «Неудобное кино» представлять фильм о своем издании — «Новая», который снял Аскольд Куров. Мы воспользовались этой возможностью, чтобы поговорить о журналистике и нашем интересном времени. «Кстати говоря, когда я повесть-то издал, люди, которые ее читали, стали мне звонить-писать. Немного ее читают, потому что сейчас вообще никто ничего не читает. Но те кто читают, вдруг говорят: «Вот, наконец-то, кто-то сказал правду про нашу жизнь». Я думаю, ёлы-палы. Я-то всегда считал, что как журналист я говорю правду. Еще у меня был роман про присяжных. И когда мой сын, ему тогда было лет 20, прочел, первый вопрос его был ко мне: «Пап, а теперь скажи, что ты тут там сочинил? — Но я вообще-то здесь все сочинил». И вот удивительное ощущение правды сочиненного мира, которое оказывается как-то весомее, чем правда чисто журналистская». Галерея фотографий и дополнительная информация: https://nanook.lt/podcast/7137/groby_to_prishli_no_oni_rastvorilis Если вы хотите поддержать подкаст Nyla RU, присоединяйтесь на patreon.com/NanookMultimedia    
11/14/201952 minutes, 14 seconds
Episode Artwork

Mes ir Palestina. Pokalbis Sirenose | NYLA Live

Šių metų „Sirenos“ buvo istorinės – festivalyje pirmą kartą Lietuvos scenoje parodytas palestiniečių dramos teatro spektaklis. Aktoriaus Amer Hlehel monospektaklis „Taha. Poeto gyvenimas“ pasakojo apie palestiniečių kūrėjo gyvenimą (spektaklis įkvėptas poeto Taha Muhammado Ali istorijos) prieš ir po Izraelio okupacijos. Spektaklio fone organizavome pokalbį, kaip Palestinos klausimas suprantamas Lietuvoje su dalyvėmis, kurios pačios yra dirbę Palestinoje arba tyrę Vidurio Rytų regioną. Kviečiame jį išgirsti. Pokalbyje dalyvauja: Gintarė Masteikaitė, Lietuvos šokio informacijos centro vadovė dirbusi su menininkų mainais tarp Lietuvos ir Palestinos. Eglė Murauskaitė – Marylando universiteto (JAV) vyr. mokslininkė, saugumo specialistė, „Nyla Update“ geopolitinių podkastų autorė Goda Jurevičiūtė, buvusi „Lietuvos žinių“ žurnalistė, dirbusi Palestinos Bayt Jibrin pabėgėlių stovykloje Gabrielė Tervidytė – socialinė darbuotoja, dirbusi ir gyvenusi Palestinoje, viena iš judėjimo „Solidarūs su Palestina“ iniciatorių. Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia
11/11/20191 hour, 2 minutes, 16 seconds
Episode Artwork

Nyla x Nepatogus Kinas: Žmogaus pėdsakas žemėje. Kaip jį sumažinti? | NYLA Bonus

Skaičiuojama, kad iki 2100-ųjų metų pasaulinė šiukšlių tarša išaugs tris kartus. Kaip galima šį procesą sulėtinti? Ar įmanoma ir gyventi patogiai, ir mažiau teršti? Ar dėl klimato išsaugojimo ryžtumėmės atsisakyti gero gyvenimo atributų – pavyzdžiui, mažiau keliauti lėktuvais ar netgi turėti mažiau vaikų? Ar turėtumėm? Dalyviai: Renata Sagatauskė, Antakalnio bendruomenės iniciatyvos „Miesto Laboratorija“ viena įkūrėjų, Rugilė Matusevičiūtė, ekologijos podkasto „Išpakuota“ vedėja, Gaudrimė Driskiūtė, „Fridays For Future Vilnius“ aktyvistė, Simonas Tarvydas, žiedinio dizaino namų „Indi“ dizaineris, Miglė Makuškaitė, ekologiškų prekių parduotuvės „Urban Earth Lovers“ bendraįkūrėja. Moderatorius žurnalistas Karolis Vyšniauskas, „Nyla“ podkasto redaktorius.  Epizodo partneriai: Žaliasis taškas Išgirskite visus epizodus: https://nyla.lt Palaikykit podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia
11/7/201944 minutes, 13 seconds
Episode Artwork

Nacionalizmas. Eglės Murauskaitės ir Pauliaus Gritėno dialogas | NYLA Update

Nacionalizmas vėl grįžo į antraštes – bet ką šis žodis reiškia 2019-aisiais? Kodėl būti nacionalistu Vokietijoje, JAV ir Lietuvoje nėra tas pats? Kiek Lietuvoje nacionalizmas pasikeitė ir mutavo nuo tada, kai Dalia Grybauskaitė tarė: „Jūs sakote nacionalistai, o aš juos pavadinčiau tautiniu jaunimu“? Ar Lietuva yra viena retų Europos valstybių, kurioje nacionalizmas neauga, o gal jis čia visada buvo, tik geriau užsimaskavęs? Prie Nyla Update epizodų jungiasi filosofas ir politikos apžvalgininkas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos narys Paulius Gritėnas. Kartu diskutuoja Marylando universitero vyr. mokslininkė, Vilniaus politikos analizės instituto mokslininkė Eglė Murauskaitė. Podkasto dialogą palaiko žurnalistas Karolis Vyšniauskas. Pokalbio struktūra: 02:00 min: Nacionalizmo ištakos ir skirtingi suvokimai 27:00 min: Nacionalizmo atgimimas Europoje (Vokietijoje, Lenkijoje, Vengrijoje) 57:50 min: Nacionalizmas JAV 1:14:50 min: Nacionalizmas Lietuvoje Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia
11/5/20191 hour, 32 minutes, 7 seconds
Episode Artwork

«Последствия просвещенного ума катастрофические» | NYLA Ru

В десятом эпизоде NYLA Ru из цикла «Литовская реплика о русской культуре» мы говорили с философом Гинтаутасом Мажейкисом о его исследовании российской Арктики: «Мы смотрим на это не глазами пропаганды или политики, а с точки зрения общения, солидарности и помощи. Это совсем другой взгляд. Я делаю это не для того, чтобы сказать: «Посмотрите какие заброшенные регионы Арктики!». Или показать, какая российская власть неудачница. У меня совсем другая цель — показать это, подумав о главных причинах случившегося и какие есть решения проблемы. Потому что ровно такие же заброшенные города и катастрофические места есть и в других странах, не только в России, так что Россия не является особенной в этом вопросе». Говорили также об объясняющем эффекте волшебных сказок для нашего экологического поведения и очищающем эффекте еврейского юмора для мозгов. Несколько одесских анекдотов расскажет сам Г. Мажейкис. Галерея фотографий: https://nanook.lt/podcast/posledstvija_prosveschionnogo_uma_katastroficheskije Если вы хотите поддержать подкаст Nyla RU, присоединяйтесь на https://www.patreon.com/NanookMultimedia
10/31/201937 minutes, 51 seconds
Episode Artwork

A home far from home | NYLA Live

How does a place become a home? How can Lithuania become home to someone who hasn’t planned to end up here? What we, as society, should and shouldn’t do to make people feel welcome? On October 19th in Vilnius, Ramintoja church, we invited refugees, asylum seekers and migrants from different places, who are currently making Vilnius their home. We asked our listeners to join. The conversation was turned into a Nyla Live podcast episode. Photo essay from the event by Severina Venckutė: https://nanook.lt/podcast/home-far-from-home/ NYLA episodes in English: http://nanook.lt/en/podcast Support NYLA podcast: https://patreon.com/nanookmultimedia  
10/30/201959 minutes, 44 seconds
Episode Artwork

Kava su kardamonu. Mūsų kelias nuo Damasko iki Jonavos | NYLA Feature

Kad turi bėgti, Abdulrazzak suprato po to, kai ant dukros mokyklos buvo numesta bomba. Kita bomba sužeidė jam koją. Saugių namų paieškos jį ir jo šeimą atvedė iki nepažintos Lietuvos. Čia, Jonavoje gimė jų sūnus Muhamedas, o vaikai eina į vietos mokyklą, kurioje kalbasi lietuviškai. Seniausiame pasaulio mieste Damaske likusius namus jam primena maži dalykai – vietinės dainos ar kava su kardamonu, kuria vaišina ir „Nyla“ komandą. Abdulrazzak šeima į Lietuvą atvyko pagal ES prieglobsčio prašytojų perkėlimo programą. Kai Lietuva sutiko priimti 1105 žmones, dalis politikų pradėjo kalbėti apie „pabėgėlių invaziją“. Šiandien, praėjus 4 metams nuo programos pradžios, į Lietuvą perkelti 486 žmonės, iš kurių čia pasiliko mažiau nei trečdalis. „Invazija“ baigėsi pusantro šimto žmonių atvykimu. Abdulrazzak yra vienas tų, kuris davė Lietuvai šansą. Kviečiame išgirsti jo ir jo šeimos istoriją, kurią lydi interviu su „Raudonojo kryžiaus“ darbuotoja, viena mūsų podkasto patronių, Egle Samuchovaite. Foto esė: https://nanook.lt/podcast/kava-su-kardamonu-musu-kelias-nuo-damasko-iki-jonavos/ Palaikykite NYLA podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia Epizodo partneriai: Diversity Development Group
10/29/20191 hour, 22 minutes, 43 seconds
Episode Artwork

«Остаются только бриллианты» | NYLA Ru

«Я только хочу сказать, что репрессированная среда и рождает таких самородков-оппозиционеров, Если ты выживаешь в такой среде, то у тебя точно есть что сказать. Уже не будет так: «Ай, может, скажу, может, нет». Некрепкие люди расплавляются там. Остаются только бриллианты».  Говорит Вилма Фекла Кюре, активистка и художница. Приглашаем послушать разговор с ней в рамках проекта “Литовская реплика о русской культуре”. Мы прослушивали и обсуждали с ней музыку, поэзию, говорили о любимых авторах, искали истоки общности и различий культур. Видео сюжет и фотогалерея: https://nanook.lt/podcast/ostajutsia_tolko_brillianty Если вы хотите поддержать подкаст Nyla RU, присоединяйтесь на patreon.com/NanookMultimedia
10/24/201937 minutes, 45 seconds
Episode Artwork

Nematoma Lietuvos diplomatija | NYLA Talks

Lietuva yra tapusi saugiais namais prieglobsčio prašytojams iš geografiškai artimų šalių – Rusijos, Baltarusijos, Čečėnijos. Kaip atrodo jų gyvenimai Lietuvoje? Ar režimo kritikai automatiškai gerbia žmogaus teises ir demokratiją? Kaip priimamas sprendimas palikti šalį? Ar turime teisę prašyti žmonių, kad jie liktų kovoti savo šalyje už demokratiją, kai patys joje jau gyvename? Šiandienos „Nyla“ epizode – pokalbis apie slaptą Lietuvos diplomatiją siekiant padėti žmonėms, gimusiems ne demokratinėse valstybėse. Mūsų pašnekovas yra Vytis Jurkonis, „Freedom House“ Lietuvos skyriaus vadovas, pernai apdovanotas Lietuvos diplomatijos žvaigžde. Fotogalerija: https://nanook.lt/podcast/nematoma-lietuvos-diplomatija/ Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia
10/22/20191 hour, 26 minutes, 1 second
Episode Artwork

Nyla x Nepatogus Kinas: Kai griūva nacionalinio herojaus mitas | NYLA Bonus

„Nyla“ podkaste toliau dalinamės diskusijų įrašais iš festivalio „Nepatogus Kinas“. Šios diskusijos tema: „Kai griūva nacionalinio herojaus mitas“ Diskusija įvyko po dokumentikos „El Padre Medico“ premjeros. Kaip sako patys festivalio organizatoriai, filme griūva kunigo ir gydytojo Aleksandro Ferdinando Bendoraičio legenda. Bendoraitis yra vienas gariausių iš Lietuvos kilusių misionierių. Antrojo pasaulinio karo metu jis paliko Lietuvą ir galiausiai atvyko į Braziliją, kur gydė Amazonės indėnus. Režisierius Vytautas Puidokas keliavo po Pietų Ameriką, po Bendoraičio gyventas vietas ir sužinojo daugiau: kad misionierius yra kaltinamas žmonių išnaudojimu, yra užuominų į vaikų išnaudojimą. Jam netgi buvo iškelta žmogžudystės byla, nors galiausiai jis buvo išteisintas. Filmas neteigia, kad Beinoraitis padarė viena ar kita. Bet jis kelia klausimus apie mūsų istorinę atmintį, apie norą turėti herojus ir ką daryti kai tų herojų paveikslas yra komplikuotesnis nei mums norėtųsi. Apie tai kalbėta ir šioje diskusijoje, kurią kviečiame išgirsti ir filmo nemačiusius. Dalyvauja: Vytautas Puidokas, „El Padre Medico“ režisierius dr. Jurga Jonutytė, Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros vedėja Paulius Gritėnas, „Delfi“ apžvalgininkas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos narys, filosofas Moderuoja Jūratė Juškaitė, žmogaus teisių portalo „Mano teisės“ redaktorė „Nepatogaus Kino“ diskusijų mes neredaguojame. Palaikykite „Nyla“ podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia Visi epizodai: http://nyla.lt
10/21/201955 minutes, 31 seconds
Episode Artwork

Lietuvos queer meno istorija su Laima Kreivyte | NYLA Talks

LGBTQ istorija rašoma ne tik per politinę, bet ir meninę prizmę. Dažnai jos abi susijungia. Šiandien, dalinamės trečiuoju ir paskutiniu „Nyla“ podkasto epizodu skirtu spaliui, LGBTQ istorijos mėnesiui. Kalbamės su menotyrininke ir parodų kuratore, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja Laima Kreivyte. Prieš 6-erius metus ji kuravo pirmąją Lietuvos LGBTQ meno istorijos parodą pavadinimu „Nuo sutemų iki Aušros“. Dalinamės pokalbiu apie „ne tiesų“ meną ir dalimi parodoje eksponuotų darbų. Vizuali dalis: https://nanook.lt/podcast/lietuvos-queer-meno-istorija-su-laima-kreivyte/ Palaikykite NYLA podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia
10/15/20191 hour, 8 minutes, 45 seconds
Episode Artwork

Nyla x Nepatogus Kinas: kokius miškus paliksime? | NYLA Bonus

Labanoro girios ir Punios miško istorijos sujudino visuomenę, užduodamos esminį klausimą – kokią miškų viziją turime? Ar sprendimas kirsti/nekirsti mišką yra ekonominis, ekologinis, o gal moralinis klausimas? Kokių miškų norime sau ir kokius miškus norime palikti ateities kartoms? „Nyla“ podkaste dalinamės žmogaus teisių festivalio „Nepatogus kinas“ organizuotos diskusijos įrašu. ** Diskusija įvyko spalio 11 d. Vilniuje, Martyno Mažvydo bibliotekoje. Dalyvauja: dr. Algis Gaižutis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Valdybos pirmininkas, Nerijus Kupstaitis, aplinkos ministerijos miškų politikos grupės vyriausias patarėjas, dr. Mindaugas Lapelė, botanikas iš Dzūkijos Nacionalinio Parko, Mindaugas Survila, gamtininkas, filmo „Sengirė“ režisierius, Virginija Vingrienė, Seimo narė, Aplinkos komiteto narė. Diskusiją moderuoja Darius Matas, LRT radijo žurnalistas. Palaikykite NYLA podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia
10/14/20191 hour, 10 minutes
Episode Artwork

«Я — из Восточной Европы»| Nyla Ru

Поводом для для этого интервью стал февральский концерт российской группы «Shortparis» в Вильнюсе, где мы случайно встретились с Эляной Гасюлите, гидом в «Королевстве идей». Это «Королевство» известно своими тематическими и интерактивными экскурсиями по Вильнюсу, например, «Шалом Вильнюс» и «(Не)забытые женщины Вильнюса», имена некоторых из них прозвучат и в этом эпизоде. Позже мы снова встретились, чтобы поговорить о политике в музыке и культуре в политике. Пока публиковалась эта серия интервью «Литовская реплика о русской культуре», Эляна выпустила свою первую книгу «Литовские визионерки. 10 имрессиографий», что стало поводом поговорить о феминизме и даже анархизме, потому что одну из глав, об Эмме Гольдман, уроженки Каунаса, сыгравшей ключевую роль в развитии политической философии анархизма в Северной Америке и Европе в первой половине ХХ века, она писала под песню «Shortparis» «Страшно». Галерея фотографий, видео и дополнительная информация. https://nanook.lt/podcast/ja_iz_Vostochnoj_Evropy Приглашаем патронировать подкасты Nyla Ru: Patreon.com/NanookMultimedia
10/10/201922 minutes, 39 seconds
Episode Artwork

Jau geriau. Bet ar gerai? Lietuvos LGBTQ istorijos mėnesio epizodas | NYLA Talks

Lietuvos LGBTQ bendruomenės istorija yra unikali ir mažai papasakota. Laikas, kai homoseksualūs santykiai vadinti „buržuazine deviacija“ praėjo, bet aktyvistai primena: nuo 2004-ųjų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, šalyje nebuvo priimtas nė vienas teisės aktas, kuris pagerintų bendruomenės padėtį. Šiame „Nyla“ epizode, skirtame spaliui, kaip LGBTQ istorijos mėnesiui paminėti, kalba Jūratė Juškaitė ir Augustas Čičelis. Jiems šios penkios raidės yra ir gyvenimas, ir mokslinio tyrimo objektas. Atsispirdami nuo jų mokslo darbų, einame per Lietuvos LGBTQ istoriją ir vertiname jos progresą. „Jaučiame daugiau saugumo. Štai mes čia sėdim, kalbam, šis pokalbis išeis į viešą erdvę – ir nebus big deal. Yra tikrai geriau“, – savo būsena dalinasi pašnekovai. „Klausimas, ar yra gerai“ Epizodo fotogalerija: https://nanook.lt/podcast/jau-geriau-bet-ar-gerai-lietuvos-lgbtq-istorijos-menesio-epizodas/ Prisidėkite prie podkasto: https://patreon.com/NanookMultimedia Visi epizodai: http://nyla.lt
10/8/20191 hour, 7 minutes, 43 seconds
Episode Artwork

«Моцарт сразу осветляет день» | NYLA Ru

Интервью Nyla Ru с молодым литовским пианистом Юргисом Алекнавичюсом о русской культуре в его жизни и окружении, а также о Литве и России: «Современная Россия, я бы сказал, немного застряла во времени. Не вижу ее как абсолютно современную страну. Я, может, и не хочу видеть ее такой, потому что я здесь вижу такую страну. А туда еду и мне хочется видеть, что я вернулся назад во времени. Меня это больше всего и прельщает, увидеть, как было раньше, а не то, как сейчас или в будущем будет. Когда захочу в будущее, я поеду в Дубай или Сингапур, где точно увижу город будущего. Но когда я еду в Россию и попадаю в старое советское общежитие, то для меня это что-то из прошлого, а прошлое и ассоциируется всегда с классикой. Даже и современная Россия, я бы сказал, она для меня то, что уже было». Галерея фотографий, видео и дополнительная информация: https://nanook.lt/podcast/mocart_crazu_osvetliejet_den/   Приглашаем патронировать подкасты Nyla Ru: Patreon.com/NanookMultimedia
10/3/201924 minutes, 55 seconds
Episode Artwork

2000-ųjų vaikai apie politiką ir save | NYLA Feature

Kaip pasaulį mato dvidešimtojo amžiaus ir antrojo mūsų eros tūkstantmečio gyvenime neregėjęs suaugęs žmogus? Koks jis – Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse užaugęs šiuolaikinis pilietis, gimęs po 2000-ųjų metų? Šiuos klausimus kėlėme pradedant projektą pavadinimu „Post-Post-Soviet“. Ką tik išleidę rusišką jo epizodą įrašytą Rygoje, dalinamės lietuvišku pokalbiu su Visagino jaunuoliais, ką tik pradėjusiais studijas Vilniuje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiuo metu (2019 m.) Lietuvoje nuolatos gyvena beveik 60 tūkst. pilnametystės sulaukusių jaunuolių, gimusių po 2000-ųjų metų. Jie sudaro maždaug 2% dabartinės Lietuvos populiacijos, o kiekvienais metais aštuoniolikos metų sulaukia tarp 25 ir 30 tūkst. jaunų žmonių, arba maždaug po 1% Lietuvos gyventojų. 2020 metų Seimo rinkimuose teisę balsuoti turės daugiau nei 85 tūkst. šį tūkstantmetį gimusių Lietuvos piliečių. 2024 metais galima tikėtis, kad Lietuvos prezidento rinkimuose teisę turinčiųjų šios kartos jaunuolių skaičius gali siekti beveik 200 tūkst. arba maždaug 7% Lietuvos gyventojų. Sparčiai didėjantis jaunimo iki 24 metų amžiaus aktyvumas rinkimuose gali šį procentą santykinai dar padidinti, na, o ilgainiui ši karta perims ir valstybės vairą. Tad verta pamėginti suprasti, kaip politines, socialines bei kultūrines problemas mato ši jaunoji karta. Epizodą pristato Šiaurės Šalių ministrų tarybos biuras Prisidėkite prie NYLA: https://podbean.com/nanookmultimedia Fotogalerija ir papildoma informacija: https://nanook.lt/podcast/2000-uju-vaikai-apie-politika-ir-save/
9/30/201950 minutes, 24 seconds
Episode Artwork

Рижский молодежный бэкстейдж | NYLA Ru

Елизавета: «Я 9 лет училась в русской школе. Меня называли латышечкой, потому что по латышскому языку у меня было 8, а по русскому — 6.  Мне даже ближе латвийская культура. Но всегда такое… Когда представляюсь, как Эльзабет, но говорю что в паспорте Елизавета, они сразу: «Хм, что?!». Есть какое-то маленькой предубеждение, а после общения — все в порядке. Русского акцента у меня нет. Многие люди после общения со мной… проходит, например, год, человек вроде бы и знает мои имя и фамилию, и через год спрашивает: «Что, ты русская?». Я не русская, я — русскоязычная в Латвии». Команда «Nanook» вместе с антропологом Арвидасом Гришинасом в рижском культурном центре «Kaņepes» провела двухдневный мастер-класс для русскоязычной молодежи из Риги и записала этот подкаст, о сегодняшних школьниках и студентах — будущих деятелях своей страны. Мы беседовали о родине, личной и общественной перспективе, экологии и феминизме, безопасности, поп-культуре, и даже поискали свое место на фотографиях прошлого века.  Галерея фотографий: https://nanook.lt/podcast/rizhskij_molodiozhnyj_backstage Приглашаем патронировать подкасты Nyla Ru: Patreon.com/NanookMultimedia
9/26/20191 hour, 23 minutes, 51 seconds
Episode Artwork

„Galiausiai tai tampa kiekvienos terapijos tema“ | NYLA Talks

„Erotiškumas yra mirties priešnuodis“, – teigia belgų terapeutė Esther Perel. Tad kodėl daugelis renkamės nuo jo nusisukti? Pokalbiai apie seksualumą dažnai arba nevyksta, arba būna kupini juokelių, pagyrų savo seksualinėmis pergalėmis, ar priešingai – gėdos, kad jų neturi. Kaip be įtampos kalbėti apie seksualumą? Kaip priimti tai kaip natūralią savo energiją ir išmokti ją valdyti, užuot leidus jai valdyti tave? „Nanook“ bendraįkūrėja, žurnalistė Berta Tilmantaitė ir psichologas Andrius Jančiauskas susitinka jo darbo kabinete pokalbiui. Tai – pirmasis iš psichologinių Andriaus ir Bertos podkasto epizodų, kur jie, seni tvirti draugai, tyrinėja vidinius mūsų asmenybių klausimus. Fotogalerija: https://nanook.lt/podcast/galiausiai-tai-tampa-kiekvienos-terapijos-tema/ Palaikykite „Nyla“ kūrimo: https://patreon.com/NanookMultimedia
9/24/20191 hour, 17 minutes, 1 second
Episode Artwork

Kaip sulėtinti madą. Liucija Kvašytė | NYLA Bonus

Pasaulyje per metus pagaminama 150 milijardų drabužių – po 20 vienetų kiekvienam Žemės gyventojui. Trečdalio jų niekas nenuperka. Pusė drabužių išmetama per metus nuo pagaminimo. Tekstilės pramonė sukuria daugiau šiltnamio dujų nei visi tarptautiniai skrydžiai kartu sudėjus. Naujoje dizainerių kartoje atsiranda balsų, kurie nebenori to tęsti. Šio „Nyla“ epizodo pašnekovė, drabužių dizainerė Liucija Kvašytė praėjusią žiemą praleido nešiodama „vieną golfą ir džinsus“. Savo disertacijoje ji tiria tvarią madą, o klausytojus skatina suprasti, kad greitosios mados pramonė yra paremta iliuzija, kad žmogus pats nėra pakankamas iš savęs – dėl to neva turi pirkti drabužį, kuris tave užpildytų. Rugsėjo 20-ąją prasidėjus tarptautiniam klimato streikui, dalinamės šiuo pokalbiu, skirtu permąstyti mūsų santykį su mada ir pačiais savimi. Palaikykit NYLA: https://patreon.com/nanookmultimedia Fotogalerija ir papildoma informacija: https://nanook.lt/podcast/kaip-suletinti-mada-liucija-kvasyte/
9/20/201942 minutes, 7 seconds
Episode Artwork

Lietuva ir didieji geopolitikos klausimai. Gyvai iš „Būtent!“ | NYLA Update

Vilniaus oro uoste kurį laiką išskrendančius išlydėdavo ženklas: „Iš Lietuvos – į pasaulį“. Naujai išrinktas Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „privalome pirmiausia išlikti lietuviais, o jau tada europiečiais ir visu kitu.“ Tačiau geopolitinė realybė rodo, kad Lietuvai atsiriboti nuo „pasaulio“ nepavyks, norint išspręsti didžiuosius šiandienos pasaulio klausimus: klimato krizę, augančią Kinijos įtaką, įtampas Europos sąjungoje. „Pasaulis per 10 metų pasikeitė, bet Lietuvos užsienio politika – ne“, – sako Marylando universiteto vyr. mokslininkė, saugumo specialistė Eglė Murauskaitė. Šis „Nyla Update“ epizodas įrašytas diskusijų festivalyje „Būtent!“ Birštone rugsėjo pradžioje. Pirmąją jo pusę Eglė analizavo Lietuvos užsienio politiką iš tarptautinės perspektyvos, o antrąją atsakinėjome į klausytojų klausimus. Palaikykit „Nyla“: https://www.patreon.com/NanookMultimedia Išgirskit visus epizodus: https://nyla.lt 
9/17/20191 hour, 4 minutes, 22 seconds
Episode Artwork

«В мире странного общества» | NYLA Ru

«Литовская реплика о русской культуре» сегодня звучит из уст писателя, драматурга и общественного деятеля Марюса Ивашкявичюса. Для этого интервью мы встретились с ним зимой в его вильнюсской студии, во время одного из его коротких приездов в Литву. Еще до неожиданно горько и больно «рванувшего» его романа «Зеленые», написанного им 17 лет назад. Марюс поделился некоторыми своими наблюдениями о ситуации культурного обмена между Литвой и Россией, об особенностях усвоения исторического опыта в современной России, политическом театре, а также личным опытом прочтения русских и европейских авторов из недавнего прошлого с перспективы нашего времени. https://nanook.lt/podcast/v-mire-strannogo-obschestva/ Все эпизоды: https://nyla.lt 
9/12/201930 minutes, 16 seconds
Episode Artwork

Man 63-eji. Aš esu homoseksualus. Tai mano istorija | NYLA Talks

Kai mūsų pašnekovas pradėjo draugauti su savo partneriu, jų meilė buvo nelegali: sovietų okupuotoje Lietuvoje – ir pirmus nepriklausomybės metus – už homoseksualius santykius buvo skiriama trys metai kalėjimo. Šiandien jie kartu 46 metus. Šios vasaros „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje buvo pirmosios, kuriose jis dalyvavo. Vardan ištikimybės sau jis atsiribojo nuo Lietuvos katalikų bažnyčios ir nustojo bendrauti su broliu, kuris vaikystėje paaiškino, kad, homoseksulai yra „p*zdukai, kuriems reikia duoti į snukį.“ Tačiau šiandien jis sako esantis neišpasakytai laimingas žmogus. Šis pokalbis, kurį jis pasirinko duoti anonimiškai – tai galimybė pažinti tos kartos LGBTQ žmogų, kuriems buvo sakoma, kad jų lytinė tapatybė yra „liga“, bet jie tuo nepatikėjo. „Matyt, gimiau be galo išmintingas.“ Epizodo fotogalerija: https://nanook.lt/podcast/man-63-eji-esu-homoseksualus-tai-mano-istorija/ Prisidėkite prie podkasto: https://patreon.com/NanookMultimedia Visi epizodai: http://nyla.lt
9/10/20191 hour, 5 minutes, 55 seconds
Episode Artwork

Kalbam garsiau | NYLA Talks

Rugsėjį praeina du metai nuo pirmojo „Nyla“ epizodo. Podkastą pradėjome turėdami tikslą plėsti temų lauką, kurių mums trūko lietuviškoje žiniasklaidoje. Šiandien, išleidę virš 100 epizodų, dalis komandos susitikome Bertos namuose papasakoti, kokias temas norime garsinti šį rudenį ir žiemą. Dalinomės ištraukomis iš būsimų epizodų ir kalbėjome, kuo gyvename, kai mūsų negirdite. Epizode pirmą kartą nuskamba ir nauja „Nyla“ muzikinė tema. Šis susitikimas – tai apšilimas prieš aktyvų rudens sezoną, į kurį kviečiame jus kartu. Epizodo fotogalerija: https://nanook.lt/podcast/kalbam-garsiau/ Prisidėkite prie podkasto: https://patreon.com/NanookMultimedia Visi epizodai: http://nyla.lt
9/3/20191 hour, 5 minutes, 44 seconds
Episode Artwork

«Я и сама чувствую себя немного Ахматовой» | NYLA Ru

Мы продолжаем беседы с литовцами о русской культуре в их жизни. На этот раз с фотографом Нерингой Рекашюте, которая недавно выпустила свою первую книгу стихов «How to swim through pain» («Как плыть через боль»). Однажды я увидела ее фотографию в поезде Вильнюс-Висагинас с томиком стихов Анны Ахматовой на английском языке и пригласила ее на интервью. Вместе мы поискали присутствие Ахматовой в нашей современной жизни, окружающих людях и себе: — Ахматова пришла в мою жизнь благодаря Алине Орловой. Я была на ее концерте в костеле Святой Екатерины в Вильнюсе. И на концерте она спела стихи Ахматовой. И хотя я не поняла, потому что она пела на русском, но подумала, что раз она ее настолько вдохновляет, а мне нравится Алина Орлова, то я подумала, что нужно поинтересоваться. И, наверно, сознательно я бы не начала интересоваться русским творчеством, русской поэзией. Не потому, что я как-то плохо думаю о русской культуре, точно нет, просто я не умею читать по-русски. Но тогда я нашла книгу Ахматовой на английском языке, и ее поэзию я читаю на английском, не на русском. https://nanook.lt/podcast/ja-i-sama-chuvstvuju-sebia-nemnogo-achmatovoj Все эпизоды: https://nyla.lt 
8/29/201923 minutes, 57 seconds
Episode Artwork

Būti Queer: kino stovyklos lauktuvės | NYLA Bonus

„Kai atidariau psichiatrės duris, jos pirmas klausimas buvo – tu vyras ar moteris? Nepasimečiau ir sakau: tai dėl to ir atėjau pasišnekėti.“ Lengviau pasakyti, kas queer nėra. Nėra tradicinis vyriškumas ir moteriškumas, gyvenimas pagal stereotipinius lyčių vaidmenis. „Pasirinkę queer ir genderqueer apibūdinti savo tapatybėms, iš esmės teigiame, kad nenorime būti asocijuojami su normatyviomis lyčių ir seksualinės orientacijos sistemomis. Ir, kad griežtai neatitinkame nei vieno apibrėžimo“, – paaiškina projektas išgir̃stì. Rugpjūtį Salose, Rokiškio rajone vyko kino stovykla „Įelektrintos tapatybės“. Jos programa šiemet sukosi apie seksualumo supratimą ir queer kultūrą. Savo esme tai yra eksperimentinio kino renginys, bet stovykloje buvo ir atskira audio erdvė. Dalimi jos medžiagos dalinamės šiame NYLA podkasto epizode. Jį rengiame kartu su radijo entuziastų bendruomene „Radijo klausykla“. Tai yra paskutinis NYLA epizodas lietuvių kalba šią vasarą. Podkastas sugrįš rugsėjo 3-ąją. Prisijunkite prie NYLA klausytojų bendruomenės „Patreon“: https://www.patreon.com/NanookMultimedia
8/20/201950 minutes, 23 seconds
Episode Artwork

«Дарюс, ведь это Запад сделал?» | NYLA Ru

«Дарюс, ведь это Запад сделал?». Этот вопрос прозвучал в адрес актера театра Оскараса Коршуноваса Дарюса Гумаускаса в Петербурге, на съемочной площадке фильма Ивана Болотникова «Хармс», из уст молодого российского актера, в день, когда в Москве, у Кремля, был убит Борис Немцов — 27 февраля 2015 года. С Дарюсом, который в том фильме сыграл философа Якова Друскина, спасителя архива Даниила Хармса, мы говорили в Вильнюсе в апреле. А позже, в мае, вышел сериал HBO «Чернобыль». Там, в контексте трагических событий 1986 года, когда взорвалась Чернобыльская АЭС, похожий вопрос в фильме задал советский ученый, что заставило снова задуматься о происхождении таких настроений и времени полураспада информационной «радиации». https://nanook.lt/podcast/darius-ved-eto-zapad-sdelal/ Все эпизоды: https://nyla.lt 
8/15/201937 minutes, 6 seconds
Episode Artwork

Palangos pokalbiai: kaip būti bendruomene? | NYLA Live

2010-ųjų pabaigoje Kauno technologijos universitetas atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu 43% piliečių pritarė teiginiui, kad „su kitais žmonėmis reikia būti labai atsargiam“. Nėra lengva nepažįstamiems žmonėms susiburti ir kažkuo užsiimti kartu – ar tai būtų jogos klasės, ar politinis aktyvizmas. Tad kaip tapti artimesniems vieni kitiems? Ką laimėtume tai pasiekę? Atvira piliečių diskusija vyko liepos 10-ąją, Palangos „Kablyje“. Joje palietėme tokias skirtingas bendruomenes kaip buriuotojai ar skvoteriai. Kalbėjome apie kultūros centrų situaciją, kaimo bendruomenes, taip pat klausėme, ko reikia, kad bendruomenė veiktų. Ar jai reikia lyderio? Kaip į ją įtraukti naujus žmones? Kviečiame išgirsti ir pasidalinti. Palaikykite NYLA podkastą: https://patreon.com/NanookMultimedia
8/14/20191 hour, 13 minutes, 51 seconds
Episode Artwork

Kas mus vienija? | NYLA Bonus

„Kunigaikštis Gediminas nevalgė cepelinų, nes bulvės tada dar nebuvo atvežtos į Lietuvą. Netikras lietuvis?“, – juokauja šio „Nyla“ podkasto epizodo pašnekovai. Bet išties, kur yra riba, kada žmogus tampa lietuviu? Kokius kriterijus turi atitikti, kad galėtum vadinti save lietuviu – ir kas turi teisę juos nustatyti? Šiandien, Lietuvos visuomenėje susipriešinus dėl istorinės atminties ir požiūrio į globalizaciją, kas mus vienija kaip lietuvius? Pasaulio lietuvių vienybės diena, liepos 17-oji, buvo geras metas šiuos klausimus kelti. Į diskusiją pakvietė Vilniaus Kirtimų kultūros centro komanda. Tai buvo pokalbis apie tai, ką su plačia lietuviška tapatybe užaugusiems žmonėms reiškia lietuviškumas ir kaip skirtingi požiūriai į jį formavosi augant JAV, Pietų Amerikoje ir studijuojant Jungtinėje Karalystėje. Diskusijos dalyviai: – Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas, Londono universiteto koledžo doktorantas Vladas Oleinikovas – Harvardo universiteto doktorantė Andrėja Šiliūnaitė – Antrus metus Vilniuje gyvenantis, JAV užaugęs Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro trimitininkas Dovas Lietuvninkas – Urugvajuje užaugęs komunikacijos specialistas Rimantas Leonavičius. – Diskusiją moderavo viena „Nanook“ įkūrėjų, multimedijų žurnalistė Berta Tilmantaitė Palaikykite podkastą: patreon.com/NanookMultimedia Išgirskite visus epizodus: nyla.lt
8/6/20191 hour, 14 minutes, 13 seconds
Episode Artwork

«Кто ты на этой неделе?» | NYLA ru

«Выбранные вами люди живут не совсем оседлой жизнью, между разными странами, языками, профессиями. Жесткость национальной роли им куда менее важна, их идентификация неоднозначна. Мне кажется, это встреча с образом жизни, о котором ты не подозревал. И опять получается,  что это «не совсем те русские», это не совсем те, которых некто хотел бы считать своими. Мне кажется, что вот тут драма. Драма в том, что нет никакой единой судьбы у того, кого мы называем литовскими русскими», — говорит профессор Института международных отношений и политических наук Наталия Арлаускайте в интервью Nyla Ru. Инна Шилина задала ей вопросы, которые возникли в ходе и непосредственно после публикации проекта «Идентичность». https://nanook.lt/podcast/Kto-ty-na-etoj-nedele Поддержать подкаст: https://patreon.com/NanookMultimedia Все эпизоды: https://nyla.lt 
8/1/201949 minutes, 1 second
Episode Artwork

Palangos pokalbiai: negrožinių knygų grožis | NYLA Live

Negrožinės (non-fiction) knygos JAV penktus metus iš eilės lenkia grožines pagal pardavimus. Lietuvoje galima įžvelgti panašias tendencijas. „Pasaulis dabar tapęs daug mažiau suprantamu netgi lyginant su tuo, kas buvo prieš dvejus metus. Natūrali žmonių reakcija yra pabandyti sužinoti apie jį tiek daug, kiek įmanoma“, – sako britų knygų leidėjas Mark Richards. Lietuvoje egzistuoja ir kitas kontekstas – dabartinėje mokykloje daugelio dalykų, tiek apie pasaulio istoriją, tiek apie žmogaus psichologiją neturėjome galimybės išmokti. Dėl to dabar bandome šias spragas užpildyti kiekvienas individualiai. Kiek ir kokios knygos gali padėti tai padaryti? Kiek knyga viena pajėgi duoti atsakymus? Liepos 23-ąją Palangoje, Martyno Mažvydo bibliotekos skaityklos kiemelyje susitikome kalbėtis su „Nyla“ klausytojais. Pokalbį inicijavusi Marylando universiteto vyr. mokslininkė Eglė Murauskaitė pasidalino savo negrožinės literatūros kelione. Antroje diskusijos dalyje prisijungė klausytojai, palangiškiai ir poilsiautojai. Palaikykite podkastą: https://patreon.com/NanookMultimedia Visi epizodai: https://nyla.lt 
7/30/20191 hour, 19 minutes, 25 seconds
Episode Artwork

Mūsų istorinė atmintis: Cvirkos klausimas | NYLA Bonus

Tai, kas liepos 17-ąją įvyko Rašytojų sąjungoje, buvo daugiau nei diskusija nuimti ar palikti rašytojo Petro Cvirkos paminklą Vilniuje. Tai buvo retai nutinkantis kultūros atstovų forumas, kuriame giliai kalbėta apie sovietmečio atmintį šiandienos Lietuvoje ir miestiečių teisę į miestą. Kaip pastebėjo viena iš pranešėjų, Vilniaus dailės akademijos menotyrininkė Agnė Narušytė, žurnalistiškai tai nebuvo lygiaverčiai debatai – dauguma kalbėjusių pasisakė paminklą palikti, kaip istorinės atminties ženklą. Tačiau, pridėjo ji, paminklą nuimti (dėl Cvirkos veiklos okupacinėje sovietinėje valdžioje) norinčiųjų stovykla šiuo metu turi politinę galią. Tad diskusija suveikė kaip alternatyvios nuomonės pagarsinimas po to, kai į Rašytojų sąjungos laišką savivaldybė nesureagavo. „Nyla“ podkaste vis tirdami Lietuvos identitetą ir istoriją, dalinamės diskusijos įrašu su klausytojais. Kaip ir su kitais „bonus“ epizodais, įrašo neredagavome, išsaugodami jį kaip originalų dabarties laikmečio dokumentą. Pranešėjai: - Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė, rašytoja Birutė Jonuškaitė-Augustinienė (nuo 06:50 min) - Kultūros viceministrė Ingrida Veliutė (12:30 min) - Lietuvos dailininkų sąjunga pirmininkė Edita Radvilavičiūtė-Utarienė (15:30 min) - Vilniaus miesto tarybos narė, Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė (26:00 min) - Kultūros politikos tyrinėtoja, Lietuvos mokslo tarybos narė Skaidra Trilupaitytė (43:40 min) - Lietuvos dailininkų sąjungos skulptorių sekcijos pirmininkė Aušra Jasiukevičiūtė (1:00:15 min) - Miesto istorijos tyrinėtojas Darius Pocevičius (1:03:45 min) - Rašytojas, rašantis knygą apie Petro Cvirkos gyvenimą, Gasparas Aleksa (1:19:18 min) - Literatūrologas, parašęs monografiją apie Petro Cvirkos kūrybą, Petras Bražėnas (1:44:10 min) - Rašytoja ir menotyrininkė Laima Kreivytė (1:58:30 min) - Tomo Venclovos laiškas (2:06:06 min) - Menotyrininkė Agnė Narušytė (2:13:10 min) - Atvira diskusija (2:21:20 min) Palaikykite podkastą: https://patreon.com/NanookMultimedia Visi epizodai: http://nyla.lt
7/23/20193 hours, 37 minutes, 25 seconds
Episode Artwork

«Усыновление идентичности» Часть II | NYLA ru

Вторая часть эпизода «Усыновление идентичности» несколько необычная. Для понимания формирования идентичности литовских русских понадобился тюркский контекст из памятника древнерусской литературы XV века «Хожения за 3 моря Афанасия Никитина».  Со слов Афанасия Никитина на тюркско-арабском и фарси, записанных кириллицей шесть веков назад, мы и начинаем передачу: «А Русь Бог да сохранит! Боже, сохрани ее! Господи, храни её! На этом свете нет страны, подобной ей, хотя эмиры Русской земли несправедливы. Да устроится Русская земля и да будет в ней справедливость!» Чтобы понять, как это связано, приглашаем послушать!  https://nanook.lt/podcast/klaipeda-2 https://patreon.com/NanookMultimedia
7/18/201944 minutes, 36 seconds
Episode Artwork

Mano gimdymas kaip ne mano | NYLA Feature

„Mano dukra gimė Spalio 31-ąją. Jos gimimas yra mano Helovino istorija“, – dabar jau be nerimo kalba Celina, Vilniuje gyvenanti filipinietė. Šiame „Nyla“ podkasto epizode devynios moterys dalijasi liudijimais apie gimdymą Lietuvos ligoninėse, kur patyrė nuo elementarios nepagarbos iki psichologinių ir fizinių traumų. Nors medikų bendruomenėje vis labiau sutariama, kad moteris turėtų būti lygiavertė gimdymo proceso dalyvė, pašnekovių liudijimuose atsikartoja panaši mintis – jog jų kūnai gimdymo metu joms nebepriklausė. Gydytojai akcentuoja, kad 80% gimdymų Lietuvoje praeina gerai, gimdyvių mirtingumas – ypač mažas. Jie taip pat primena, kad akušerių atlyginimai yra „nusikalstamai maži“. Tačiau taip pat sutinka, kad patirtys gimdymo namuose lieka visam gyvenimui, dėl to būtina siekti, kad jos nebūtų traumuojančios. Žurnalistės Daivos Repečkaitės tyrime kviečiame atkreipti dėmesį į emocinę gimdymo priežiūros pusę ir ieškoti būdų, kaip ją pagerinti. Kiekvienas esame gimę – tačiau kalbėti apie šį procesą ir moters pojūčius jo metu vis dar yra tabu. Pabandykime jį pralaužti. Fotoistorija: https://nanook.lt/podcast/mano-gimdymas-kaip-ne-mano/ Palaikykite NYLA: https://patreon.com/NanookMultimedia
7/15/20191 hour, 27 minutes, 39 seconds
Episode Artwork

«Усыновление идентичности» Часть I | NYLA ru

*этот эпизод содержит нецензурную брань. — Так какие мы русские, литовские? — обратилась вдруг женщина после жаркой дискуссии продолжительностью в 2,5 часа «Необходимость идентичности: Русские в Литве или Русские Литвы?» в Клайпеде. А диакон православной церкви в Вильнюсе, сын ссыльных литовцев из Красноярска, Виктор Миниотас во время самой дискуссии сказал: — В целом мне наши русские, в смысле литовские русские, больше нравятся. Когда же все разошлись, раздался звонок по телефону: — Ну сколько можно носиться с этим сохранением идентичности? Автор звонка покинул дискуссию еще до того, как один из ее участников сказал слова, ставшие названием для этого подкаста: «Усыновить идентичность». С точки зрения грамматики, идентичность, будучи женского рода, требует «удочерения», но наши высказывания в первую очередь отражают социо-культурный контекст. И сказанное человеком средних лет про себя то, что он «усыновляет» другие идентичности, а не, например, ассимилируется, может заинтересовать больше. https://nanook.lt/podcast/klaipeda-1 https://patreon.com/NanookMultimedia
7/11/201943 minutes
Episode Artwork

Транснистрия / Transnistria / Приднестровье: «Упражнение с сознанием» | NYLA ru

Позвонив однажды Артурасу, узнала, что он в Приднестровье. «Далеко», — подумалось. И это не было пространственным ощущением. Зона «замороженного решения конфликта». Звучит почти как Северный полюс, куда просто так не добраться. Сложностей много не нужно, чтобы стало далеко. Виза. Ограничение времени пребывания — до 24 часов. Имидж силовых структур. Медийный имидж. Война алфавитов. Память о вооруженном конфликте. Миротворческие силы, которые не уходят из Приднестровской Молдавской республики (ПМР) почти три десятка лет. Комментарий Артураса к этому тексту выявил интересную закономерность в самом эпизоде из ПМР. Слово «шериф» звучит в нем 4 раза, в разных контекстах, автодорожном — Берта шепотом в маршрутке рассказывает про шерифа, выскакивающего из кустов собирать взятки, спортивном — молдавский футбольный клуб «Шериф» и спортивная арена «Шериф» в Тирасполе (погуглив, обнаружился и супермаркет «Шериф», и электростанция «Шериф»), и политическом: «Приднестровье — это отделившийся непризнанный молдавский регион, в котором дислоцированы российские военные. На сегодня он контролируются группой олигархов, которые пришли из еще советского аппарата КГБ «Шериф». Эта группировка монополизировала регион —- запустила там свою промышленность, открыла торговые центры, школы и управляет политикой непризнанной республики». https://nanook.lt/podcast/Transnistria https://patreon.com/NanookMultimedia
7/4/20191 hour, 21 minutes, 37 seconds
Episode Artwork

„Mes stiprūs, mes nerealiai stiprūs.“ Lietuvos romai šiandien | NYLA Feature

„Svarbiausia priimti save tokį, koks esi“, – kartoja savipagalbos knygos. O kas, jei du iš trijų žmonių šalyje nenori priimti tavęs į savo kaimynystę? Panevėžyje gyvenanti romė Rasma savo kilmę paslėpti bandė net nuo mylimojo. Buvusiam vyrui prisistatė kaip moldavė, nes santykių pradžioje išgirdo jį niekinat gatvėje sutiktus romus. Šiandien ji jaučiasi laisva. „Esu čigonė ir tuo džiaugiuosi. Aš nebesislepiu. Aš laisvas žmogus.“ Atidariusi šokių studiją, grojanti saksofonu ir planuojanti pradėti drabužių verslą, Rasma savo pavyzdžiu rodo, kad nėra tokio dalyko kaip „tipinis romas“ – kiekvienas romų bendruomenės narys yra atskira asmenybė. Rasmos patirtų iššūkių užtektų penkiems: vaikystėje engta mokykloje dėl tamsesnės odos spalvos, vėliau ji atsidūrė Vilniaus tabore, iš kurio pabėgo atgal į Panevėžį. Būdama 21-erių Rasma tapo viena jauniausių moterų Lietuvoje, kuriai buvo diagnozuotas krūties vėžys. Besikaupęs pyktis sau, aplinkai ir situacijai ją privedė prie savęs žalojimo ir bandymo pasitraukti iš gyvenimo. Su Rasma važiavome kalbėtis kaip viena tų Lietuvos romių, kurios šeimos istoriją palietė romų genocidas. Tačiau, kaip parodė susitikimas, Rasmai tai nėra tik istorijos dalis – to atspindžiai yra jos kasdienybėje, į kurią ji sutiko įsileisti „Nyla“ podkasto klausytojus. Tai yra antroji pasakojimo apie Lietuvos romų bendruomenės istoriją ir dabartį dalis. Pirmąją išgirskite čia. Fotopasakojimas: https://nanook.lt/podcast/mes-stiprus-mes-nerealiai-stiprus-lietuvos-romai-siandien/ NYLA turinys išlieka nepriklausomas dėl klausytojų palaikymo. Prisijunkite: https://patreon.com/NanookMultimedia
7/2/201959 minutes, 54 seconds
Episode Artwork

Juodojo paukščio žinia: romų genocidas Lietuvoje | NYLA Feature

Romų bendruomenė Lietuvoje visada kūrė savą kultūrą su savomis taisyklėmis – ir dėl to likusios visuomenės buvo matoma kaip grėsmė. Karo metais tai peraugo į masinį Lietuvos romų naikinimą. Nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, romai, kaip ir žydai, homoseksualai ir kitos „arijų rasei“ netikusios visuomenės grupės buvo vežami į koncentracijos stovyklas, o jų turtas atimtas. „Juodasis paukšti, paimk mano laišką. Pranešk kitiems romams, kad esame įkalinti“, – skamba viena iš Aušvico koncentracijos lagerio dainų. 1944-ųjų rugpjūčio 2-ąją, „paskutinio sprendimo“ dieną Aušvice nužudyti 2,897 romų vyrai, moterys ir vaikai. Daugelis Europos valstybių šią dieną mini kaip romų genocido atminties dieną. 2019-ųjų birželio 27-ąją, po ilgai besitęsusio Lietuvos romų bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų spaudimo, Lietuvos Seimas galiausiai taip pat pripažino rugpjūčio 2-ąją romų genocido atminties diena. Iš viso nacių okupacijos metu Lietuvoje nužudyta apie 500 romų. O visoje Europoje – iki 500,000. Apie Lietuvos romų genocidą beveik nerašo istorijos vadovėliai. Apie jį turime sužinoti patys. Šis dviejų dalių pasakojimas, kuriame kalbės genocidą išgyvenusi romė Sonia, mokslininkės ir su genocido praeities šešėliais kovojanti šiandienos Lietuvos romė Rasma (jos istorija bus antroje dalyje), yra „Nyla“ podkasto būdas perduoti žinią klausytojams. *** Pilnas aprašas ir fotografijos: https://nanook.lt/podcast/juodojo-paukscio-zinia-romu-genocidas-lietuvoje/ „Nyla“ podkastą išlaiko patys klausytojai. Kviečiame prisijungti: https://patreon.com/NanookMultimedia  
6/27/201958 minutes, 13 seconds
Episode Artwork

Lietuvos lenkai: tapatybė per brūkšnį | NYLA Talks

Lietuvos lenkų tautinė mažuma per pastaruosius 30 metų susitraukė beveik šimtu tūkstančių gyventojų. Ką reiškia šiandien būti lenku Lietuvoje? Kur brėžti – ir apskritai ar  brėžti ribą tarp lietuvos lenko / lenko Lietuvoje / lenkakalbio lietuvio? Šiame epizode „Nyla“ garso režisierė ir viena podkasto muzikos kompozitorių Katažina Bitowt susitiko su kitais Lietuvos lenkais, kad geriau suprastų jų, ir savo pačios, tapatybę. Fotografijos ir papildoma medžiaga: https://nanook.lt/podcast/lietuvos-lenkai-tapatybe-per-bruksni/ Palaikykite NYLA podkastą: https://patreon.com/NanookMultimedia
6/18/20191 hour, 35 minutes, 21 seconds
Episode Artwork

„Mes visi esame migrantai.“ Harvardo dėstytoja Ieva Jusionytė | NYLA Talks

Kai antropologė Ieva Jusionytė, tuomet Vilniaus universiteto studentė, išvyko į JAV, ji nežinojo, kad ten praleis 13 metų ir taps dėstytoja Harvarde, viename geriausių pasaulio universitetų. Bet įvyko būtent tai. Pernai mokslininkė išleido antrąją knygą „Threshold“ („Slenkstis“), kurioje aprašė gyvenimą prie JAV ir Meksikos sienos, kur pati dirbo kartu su gaisrininkais ir paramedikais. Dabartinis JAV prezidentas buvo išrinktas jo gerbėjams skanduojant „Build the wall“, tačiau, kaip teigia metus pasienyje dirbusi Jusionytė, labiausiai sienos reikalauja tie, kurie niekada nėra matę, kaip gyvena pasienio bendruomenės. Įtampa prie sienos auga. Per pastaruosius du dešimtmečius kirsdami JAV-Meksikos sieną žuvo 7,000 žmonių – ir tai tik tie, kurių kūnai surasti. Arizonos universiteto mokslininkas, davęs dokumentų neturintiems migrantams vandens ir švarių drabužių, šiuo metu gali būti nuteistas iki 20-ies metų kalėjimo. „Visi mes iš tikrųjų esame migrantai“, – sako Ieva Jusionytė.. „Beveik nesutikau amerikiečių, kurie gali pasakyti, kad visi jų protėviai yra Navajo, Pima ar kitų vietinių gyventojų palikuonys. Visi prieš šimtą ar kelis šimtus metų atvyko čia iš Europos.“ Šis pokalbis – tai bandymas suvokti migraciją iš esmės per mokslininkę, kuri klausimui paskyrė savo karjerą. Kviečiame jį išgirsti. Foto istorija: https://nanook.lt/podcast/mes-visi-esame-migrantai-harvardo-destytoja-ieva-jusionyte/ Prisidėkite prie NYLA kūrimo: https://patreon.com/NanookMultimedia
6/12/20191 hour, 32 minutes, 35 seconds
Episode Artwork

Klimato krizė: kaip išsaugoti optimizmą? | NYLA Talks

Dienų, kai temperatūra Lietuvoje aukštesnė nei 30 °C, per pastaruosius 50 metų išaugo apie 3 kartus. Dienų su sniego danga sumažėjo vidutiniškai 15-a. Jeigu taip ir toliau, šio amžiaus pabaigoje žiemos vidutinė temperatūra Lietuvoje taps teigiama. Tai nėra naujiena. Planeta šyla jau 34 metus, kiekvieni metai vis šiltesni už praeitus. Šiuo metu Žemės atmosferoje CO2 yra daugiau nei bet kada per 3 milijonus metų. Nuo 1990-ų iki 2016-ų metų iškirsta virš 1,300,000 km2 medžių. Britų dienraštis „The Guardian“ pakvietė žurnalistus to nebevadinti „klimato kaita“ – siūlo vartoti „klimato krizė“. Tačiau matant, kad politikai toliau prioretitizuoja ekonomikos augimą, o ne gamtos poreikius, o naujai išrinktas Lietuvos prezidentas, paklaustas, ką darys dėl klimato krizės, atsako, viso labo, kad jos „neneigs“, tai palieka mažai vilčių sulaukti realių pokyčių. Lengva tapti nihilistu, manančiu, kad žmonija anksčiau ar vėliau vis tiek susinaikins. Sunkiau rasti optimizmo ir svarstyti, ką galime padaryti, kad to išvengtume. Šiame „Nyla“ podkasto epizode pakvietėme profesionalus iš mokslo, politikos ir aktyvizmo laukų diskutuoti, kaip į klimato krizę turėtume reaguoti 2019-aisiais. Fotogalerija ir papildoma informacija: https://nanook.lt/podcast/klimato-krize-kaip-issaugoti-optimizma/ Prisijunkite prie „Nyla“ klausytojų bendruomenės: https://patreon.com/NanookMultimedia
6/4/20191 hour, 14 minutes, 8 seconds
Episode Artwork

„Mes turime prabangą sirgti dvasinėmis ligomis.“ Perdegusi karta, II dalis | NYLA Talks

Į psichologo Andriaus Jančiausko kabinetą ateina žmonės, kurie kenčia nuo pervargimo, tačiau auksinės „8 valandos darbo, 8 miego, 8 poilsio“ taisyklės neišpildo ir jis pats. Psichologas konsultuoja privačiai, dirba Vasaros ligoninėje ribinių būsenų skyriuje, savanoriauja „Jaunimo linijoje“ ir veda laidą apie psichologiją Žinių radijuje.  Pats būdamas „tūkstantmečio kartos“ atstovu, Andrius mato šioje kartoje persidirbimą – tačiau anot jo, tai yra įrodymas, kad gyvename geriau nei tėvai. „Man materialiai išgyventi yra žymiau lengviau. Ekonominė gerovė yra tikrai didesnė. Ir iš to atsiranda prabanga. Viena prabangų – mes turim galimybę sirgti dvasinėmis ligomis ir bandyti iš jų gydytis“, – sako jis. „Gali būti, kad mes sergame ne tik savo, bet ir buvusių kartų ligomis, nes jos neturėjo laiko jomis prasirgti – ir perdavė jas mums. Manyje toliau keliauja mano močiutės patyrimas tremtyje, jos patirtis su partizanų žūtimis. Manyje gyvena mano senelių patyrimas ką reiškia gyventi priespaudoje, ką reiškia vis galvoti, kaip atrodysi kitiems.“ Andrius ir jį kalbinusi Berta Tilmantaitė – geri draugai, kuriems vis pritrūksta laiko susitikti. Šįkart jie rado valandą pasikalbėti: penktadienį, 6 valandą vakaro. Dalinamės jų pokalbiu „Nyla“ podkaste. Fotoreportažas: https://nanook.lt/podcast/mes-turime-prabanga-sirgti-dvasinemis-ligomis-perdegusi-karta-ii-dalis/ Prisijunkite prie „Nyla“ klausytojų bendruomenės: https://patreon.com/NanookMultimedia
5/28/20191 hour, 5 minutes, 17 seconds
Episode Artwork

„Bijojau gyvenimo, kuris nėra plaukimas.“ Rūta Meilutytė | NYLA Exclusive

Šią savaitę, Rūta Meilutytė paskelbė, kad baigia profesionalios plaukikės karjerą. Lietuvos sportui tai yra eros pabaiga. Rūtos pergalės tapo Lietuvos pergalėmis, tačiau didžiulis dėmesys paauglei peraugo į tai, ką ji pati vadina chronišku susikaustymu. „Jausdavausi, kad jūs mylite mano pasiekimus, bet niekas nepažiūri, kad už jų yra drovus ir baikštus žmogus“, – sako Rūta išskirtiniame interviu „Nyla“ podkastui. Pastaruosius kelis metus sportininkė kovojo su depresija ir norėjo perkurti savo gyvenimą. Dabar ji turi šansą tai padaryti. „Nanook“ įkūrėjai Artūras Morozovas ir Berta Tilmantaitė aplankė Rūtą jos šeimos namuose Kaune, Šilainiuose. Tai yra pirmasis Rūtos interviu paskelbus, kad ji baigė plaukikės karjerą. Fotoistorija: https://nanook.lt/podcast/bijojau-gyvenimo-kuris-nera-plaukimas-ruta-meilutyte/ Podkasto palaikytojų bendruomenė: https://www.patreon.com/NanookMultimedia
5/24/201947 minutes, 51 seconds
Episode Artwork

Reggae regio (II часть) | NYLA ru

Вторая часть эпизода Nyla на русском языке из Вильнюсского района словно ответ первой, которую вы можете послушать здесь. Рождественская ель, гигантский флаг, суп из оленины, финский язык, одиночество и спорт тайком — опорные слова нашего второго эпизода NYLA RU из Вильнюсского района. Его герои рассказывают, как они и их односельчане в Вайдотай, Пагиряй и Кальвеляй живут и действуют. Приготовьтесь слушать: — И что говорят? — То, что 20 лет было затишье. — 20 лет затишья и вдруг какая-то жизнь началась?! Что, новое поколение выросло? — Люди меняются…. Может, я тоже, считай, таких работ раньше не делал. *** Автор интервью и редактор эпизода — Инна Шилина (Ina Šilina), звукооператор — Катажина Битовт (Kata Bitowt), фотограф — Северина Венскуте (Severina Venskute), композитор — Мартинас Гайлюс (Martynas Gailius). Студийный звук записан в студии библиотеки им. М. Мажвидаса. Патронировать создание новых эпизодов Nyla ru вы можете по адресу patreon.com/nanookmultimedia
5/22/20191 hour, 2 minutes, 20 seconds
Episode Artwork

„Nebeprisiminiau, kada turėjau laiko sau.“ Perdegusi karta, I dalis | NYLA Talks

„Jauti, kad niekada negyveni dabartimi. Arba gailiesi, ko nepadarei praeityje, arba jaudiniesi dėl ateities. Dabartis yra pilka zona, kur negali atsigręžti į save, nes tau baisu“, – taip Vilniuje užaugusi, Niujorke gyvenanti kino publicistė Marija Silk–Šilkūnaitė apibūdina savo perdegimo laiką, atėjusį po penkių metų kasdienio darbo. Nauja darbuotojų karta atsisakė daugelio senųjų darbo modelių, tarp jų – ir darbo valandų paisymo. Visada būti „On“ tapo norma. Bet dar prieš kelis metus norėję įrodyti, kad nėra „tinginiai milenialai“, dabar daugelis jaunųjų profesionalų išgyvena apatiją, jausdami, kad jų gyvenimas nebepriklauso jiems, o jų, kaip žmonių vertę nulemia jų sukuriama ekonominė vertė. Kaip tai pakeisti? Ar tai paties jauno žmogaus galioje, o galbūt reikia ir politinių pakeitimų, svarstant kaip mes toliau gyvensime ir dirbsime? Šiems klausimams skirsime du „Nyla“ epizodus. Dalinamės pirmuoju. Fotogalerija: https://nanook.lt/podcast/nebeprisiminiau-kada-turejau-laiko-sau-perdegusi-karta-dalis/ „Nyla“ klausytojų bendruomenė: https://www.patreon.com/NanookMultimedia
5/21/20191 hour, 1 minute, 54 seconds
Episode Artwork

Jaunųjų aktyvistų balsas | NYLA Live

Balandžio viduryje turėjome unikalią galimybę susitikti su Lietuvos jaunimo organizacijų atstovais. Virš 50 žmonių iš skirtingų Lietuvos regionų susėdo į ratą kalbėtis apie tai, kas jiems rūpi. Tai buvo finalinė Europos Jaunimo Dienų diskusija. Moderuodami pokalbį siekėme nupiešti naujos kartos politiškai aktyvių žmonių paveikslą, o detaliau nagrinėjome jiems kol kas arčiausiai esančią temą – švietimą ir mokyklų situaciją. Kviečiame išgirsti jų balsą. Fotoreportažas: https://nanook.lt/podcast/jaunuju-aktyvistu-balsas/ NYLA klausytojų bendruomenė: https://patreon.com/NanookMultimedia Diskusiją inicijavo ir iš dalies finansavo Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra.
5/14/20191 hour, 38 seconds
Episode Artwork

Reggae regio (I часть, из регионов) | NYLA ru

Epizodas rusų kalba. Autorė – Ina Šilina. В Литве к регионам часто применяют именно информационный и политический подходы, еще чаще этнический, особенно к Вильнюсскому району, и особенно перед выборами, — президентскими, парламентскими, муниципальными. Команда Nanook заинтересовалась социально-экономическим, и в марте, отправившись туда говорить с людьми, обнаружила, что он очень неоднородный. Функциональный? Судите сами! https://nanook.lt/podcast/reggae-regio-I/ https://www.patreon.com/NanookMultimedia
5/8/201954 minutes, 19 seconds
Episode Artwork

Išrankiai apie rinkimus | NYLA Update

Dokumentinis filmas „Valstybės paslaptis“ apie Dalią Grybauskaitę pasibaigia žodžiais: „geriau nebus“. Intriga, kas taps naujuoju Lietuvos prezidentu yra didžiulė – kaip ir klausimas, kokius politinius klausimus jis ar ji kels. Ar laukia pokyčiai ir kokių jų reikia? Dalinamės specialiu NYLA Update epizodu, kuriame aptariame pagrindinių kandidatų idėjas, apžvelgiame Dalios Grybauskaitės prezidentavimą ir užsimename apie Europarlamento rinkimus. NYLA Update epizodų pašnekovai – Marylando universiteto vyr. mokslininkė, saugumo specialistė Eglė Murauskaitė ir „Nanook“ žurnalistai Karolis Pilypas Liutkevičius ir Karolis Vyšniauskas. Podkasto klausytojų bendruomenė: https://patreon.com/NanookMultimedia Visi podkasto epizodai: https://nyla.lt
5/7/20191 hour, 17 minutes, 15 seconds
Episode Artwork

Dviguba pilietybė* (yra papildomų sąlygų) | NYLA Feature

Dvigubos pilietybės, arba „pilietybės išsaugojimo“ referendumas yra vienas esminių globalios Lietuvos ateičiai. Tačiau likus 10 dienų iki balsavimo, diskusija dėl prezidento rinkimų užgožė galimai svarbesnį pilietybės balsavimą. Dalis rinkėjų nustemba sužinoję, kad net ir ištarus TAIP siūlomam Konstitucijos pakeitimui, Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai vis tiek nepretenduotų į dvigubą pilietybę – kaip ir tie lietuviai, kurie norėtų gauti papildomą Rusijos, Baltarusijos, Kinijos ar kitos į vakarietišką Lietuvos orientaciją netelpančios šalies pilietybę. Šiame NYLA epizode kalbamės su skirtinguose pasaulio kraštuose išsibarsčiusiais lietuviais, siekdami sudėlioti taškus, kad balsuodami gegužės 12-ąją būtume pasiruošę. Papildoma info ir nuotraukos: https://nanook.lt/podcast/dviguba-pilietybe-yra-papildomu-salygu/ Palaikykite NYLA: https://www.patreon.com/NanookMultimedia
5/2/20191 hour, 3 minutes, 19 seconds
Episode Artwork

O kam reikalingas žmogus? | NYLA Live

Stephenas Hawkingas savo paskutinė knygoje dirbtinį intelektą pavadino „galimai didžiausia mūsų klaida“, Elonas Muskas – „didžiausia egzistencine grėsme“, o Yuval Noah Harari kalbėjo apie „beverčių žmonių klasę“, susikursiančią kai robotai perims vis daugiau darbų. Kam tuomet bus reikalingas žmogus? Tokį klausimą kėlėme balandžio pradžioje Vilniaus modernaus meno muziejuje MO, kuriame buvo atidaroma paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“. Diskusijos dalyviai analizavo su dirbtiniu intelektu (DI) susijusias grėsmes, etinius klausimus ir svarstė optimistinį variantą – ar įmanoma, kad robotams perėmus darbus, žmonės mėgausis trumpa darbo savaite ir universaliomis bazinėmis pajamomis. Kviečiame išgirsti diskusiją. Dalyvauja: Vilniaus unversiteto filosofijos studijų lektorius Vilius Dranseika, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Skaidra Trilupaitytė, kompiuterinių žaidimų kūrimo platformos „Unity“ tyrėjas Renaldas Zioma. Prisidėkite prie NYLA kūrimo: https://www.patreon.com/NanookMultimedia Visi epizodai: http://nyla.lt
4/23/20191 hour, 10 minutes, 32 seconds
Episode Artwork

Paulius Gritėnas. Prasmė yra klausti | NYLA Media

„Aš esu durnas – tikiu gebėjimu keisti žmones“, – sako iš filosofijos studijų į žurnalistiką atėjęs Paulius Gritėnas. Šiandien jis tapęs vienu girdimiausių naujų balsų Lietuvoje palaikant pagarbų dialogą ir plečiant ribas, apie ką mes kalbamės. Savo tekstais Paulius oponuoja žiniasklaidoje įsivyravusiam „surambėjimui“ ir laukia, kol jį į susitikimus vis kviečiantys moksleiviai sukurs pankroko dainą, paaiškinančią, kaip jis ir kiti žiniasklaidos balsai iš tikrųjų nieko nesupranta. „Laukiu jaunų žmonių intelektinio maišto“, – sako jis Kaune, diskutuodamas su Nanook bendraįkūrėja Berta Tilmantaite. Paulių kalbinti ruošėmės kaip kolegą žurnalistą, bet į studiją jis atėjo ir kaip kandidatės į prezidentes Ingridos Šimonytės konsultantas. Nutarėme, kad tai nekeis mūsų požiūrio – svarbu, kad ryšys deklaruojami viešai. Palaikykite podkastą: https://patreon.com/NanookMultimedia Išgirskite visus epizodus: http://nyla.lt
4/16/20191 hour, 43 minutes, 33 seconds
Episode Artwork

Ką sci-fi kinas sako apie mus? | NYLA Live

Mokslinės fantastikos (sci-fi) filmai šiandien pasakoja apie daugiau, nei tik kosmosą. Juose iš naujo žvelgiama į žmogaus kūną ir planetos ateitį. Dažnai tai yra distopinės vizijos – bet jos būtinos, norint kritiškai įvertinti žmogaus būtį, kad ir patogiai sėdint kino salėje. Paskutinę NYLA podkasto diskusiją „Kino pavasaryje“ skyrėme šiandienos sci-fi filmų aptarimui. Diskusijoje dalyvauja: fantastikos festivalio „Lituanicon“ vienas organizatorių Kastytis Zubovas, Kauno technologijos universiteto (KTU) politikos mokslų doktorantė Augustė Nalivaikė, režisierė Kristina Buožytė („Aurora“) ir režisierius Jonas Trukanas („Žmogus vielabraukis“, „Vaiduoklis, kurio neprisimenu“). Moderuoja Karolis Pilypas Liutkevičius. Visi epizodai: nyla.lt NYLA podkastą išlaiko patys klausytojai. Kviečiame prisidėti: patreon.com/NanookMultimedia
4/11/20191 hour, 5 minutes, 14 seconds
Episode Artwork

Kaip reformuoti demokratiją | NYLA Update

Daugelis mūsų užaugo su įsitikinimu, kad vakarietiška demokratija, paremta laisvosios rinkos ekonomika, yra geriausia ir galutinė valdymo forma. Ir tik laiko klausimas, kada likęs pasaulis priims jos taisykles – kaip devyniasdešimtaisiais pranašavo Francis Fukuyama. Tačiau prastėjanti ekonominė situacija – ypač tarp jaunų žmonių, nepavykusios demokratinės Arabų pavasario revoliucijos Vidurio Rytuose, nacionalistų ir populistų iškilimas JAV ir Europoje, Kinijos įtakos augimas, o taip pat – pavienių valstybių nesugebėjimas spręsti už jas didesnių klausimų kaip klimato kaita, apkarpė liberalios demokratijos šalininkų optimizmą. Kaip reformuoti liberalią demokratiją, kad ji tarnautų visiems piliečiams, ne tik tiems, kuriems „pasisekė“ gimti tinkamu laiku tinkamoje vietoje ir dar geros sveikatos? Intelektualų valdoma valstybė, universalios bazinės pajamas – idėjų netrūksta, tačiau kaip įvertinti jų potencialą? To šiame epizode klausia Marylando universiteto vyr. mokslininkė Eglė Murauskaitė, kartu su NYLA kolegomis Karoliu Pilypu Liutkevičiumi ir Karoliu Vyšniausku. Epizodą papildo Eglės paimti interviu iš Toronto ISA konferencijos, kur tarptautinė politikos mokslininkų bendruomenė taip pat svarstė kai kuriuos iš šių klausimų. Visi NYLA epizodai: nyla.lt NYLA podkastą išlaiko patys klausytojai. Kviečiame prisidėti: patreon.com/NanookMultimedia
4/9/20191 hour, 16 minutes, 53 seconds
Episode Artwork

Atsiimti istoriją: juodaodžių politinis kinas | NYLA Live

„Istoriją rašo nugalėtojai. Kine – irgi“, – sako žurnalo „Kinas“ redaktorė Santa Lingevičiūtė. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ruošdama kursą apie juodaodžių kiną ji įsitikino, kad informacijos apie jį lietuvių kalba praktiškai nėra. Ši diskusiją, kuria surengėme „Kino pavasaryje“ yra bandymas pradėti ją rašyti, ir kartu suprasti rasės problematiką kine. Kaip juodaodžiai žmonės istoriškai buvo vaizduojami kine, ir kaip drąsūs šiandienos režisieriai ir režisierės tai keičia? Ar kiekvienas rasizmą kritikuojantis filmas savaime yra progresyvus – klausiame, be abejo, apie šiemet „Oskarą“ kontroversiškai laimėjusią, baltųjų režisierių kurtą „Žaliąją knygą“? Kas gauna teisę pasakoti juodaodžių istorijas? Ir kodėl dalis apie pilietines teises kalbančių filmų Lietuvos žiūrovų taip ir nepasiekia? Kviečiame išgirsti podkasto įrašą. Palaikykite NYLA kūrimą: https://patreon.com/NanookMultimedia http://nyla.lt
4/2/20191 hour, 12 minutes, 54 seconds
Episode Artwork

Nauja Lietuvos kino karta | NYLA Live

Šiemet – „Išgyventi vasarą“, užpernai – „Šventasis“, dar anksčiau – „Sangailės vasara“ ir „Lošėjas“. Ir daugybė kitų filmų. Lietuvos kinas keičiasi, režisierės ir scenarijų autoriai pradeda tiesiai kalbėti apie visuomenės būvį. Ar jau atėjo laikas įvardinti naują Lietuvos kino kartą – ir ką ji siūlo? Nuo skirtingų temų kine iki skirtingų reakcijų į #metoo, šioje NYLA diskusijoje „Kino pavasaryje“ aptarėme, kaip lietuvišką kiną keičia naujai į jį atėję kūrėjai. Dalyvauja: Prodiuserė Marija Razgutė („Išgyventi vasarą“, „Šventasis“) Režisierius Andrius Blaževičius („Šventasis“) Režisierė Irma Pužauskaitė („The 9th Step“) Režisierė Jūratė Samulionytė („Močiute, Guten Tag“) Kino istorikė, tyrimo apie moteris Lietuvos kine autorė Lina Kaminskaitė-Jančorienė Moderuoja Karolis Vyšniauskas ir Martyna Šulskutė („Nanook“) Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://patreon.com/NanookMultimedia
3/28/20191 hour, 1 minute, 32 seconds
Episode Artwork

The ethics of storytelling with Alexandria Bombach | NYLA Talks

How do you tell a story of someone who went through a trauma and not let that experience define the person? The guest of this week's, American filmmaker Alexandria Bombach asked herself this question when she met Nadia Murad, an activist for Yazidi rights and the winner of last year’s Nobel Peace Prize. The film was awarded for the best documentary directing at the Sundance film festival and was nominated for the documentary Grand Jury Prize. Our contributor journalist and filmmaker Ieva Balsiūnaitė met Alexandria Bombach at New York this November to discuss her approach to filmmaking. This week, we are sharing their conversation. Support NYLA podcast: https://patreon.com/NanookMultimedia
3/21/201942 minutes, 15 seconds
Episode Artwork

Gyniau mamą nuo patėvio. Kaip savo šeimą kurti be smurto? | NYLA Feature

Kai kauniečio Edvardo mama paskambino verkdama, jis žinojo, kad viskas nebebus taip pat. Jo patėvis pirmą kartą prieš mamą pakėlė ranką. Praėjus 15-ai metų, Edvardas pirmą kartą viešai prisimena tą dieną ir analizuoja savo veiksmus. Tada jam pavyko apginti mamą, bet kaip, nemačius pavyzdžio, sukurti laimingą šeimą pačiam? Daugelis smurto namuose istorijų pasilieka namuose. Siekiant kad jų mažėtų, Edvardas tiki, reikia apie jas kalbėtis. Kviečiame išgirsti NYLA podkasto epizodą (viršuje) ir susipažinti su kitais „Nanook“ žurnalistų darbais smurto namuose tema: https://nanook.lt/podcast/gyniau-mama-nuo-patevio-kaip-savo-seima-kurti-smurto/ Epizodo vedėjas ir redaktorius Karolis Vyšniauskas, fotografai Artūras Morozovas ir Severina Venckutė. Epizode naudota Katažinos Bitowt, Martyno Gailiaus, Vitalijos Glovackytės ir Viktoro Urbaičio muzika. Garso režisierė Aistė Baltraitytė. Už studiją dėkojame podkasto partneriams Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: patreon.com/NanookMultimedia
3/12/201942 minutes, 2 seconds
Episode Artwork

Dekonstruojant Vidurio Rytus | NYLA Update

Šiame pokalbyje Eglė Murauskaitė, Marylando universiteto vyr. mokslininkė, narplioja Vidurio Rytų geopolitikos mazgą ir atsako į klausytojų klausimus. Specialus dėmesys skiriamas Egiptui (nuo 2:40 min), kur ji dirbo Arabų Pavasario metu, Jemenui (34:50 min) ir Izraelio-Palestinos konfliktui (nuo 55 min). Taip pat užduodame klausimus: ar ISIS jau tikrai įveikta (nuo 17:30)? Kaip turėtume reaguoti į Saudo Arabijos liberalėjimą – kiek jis realus, o kiek plakatiškas (nuo 51:30 min)? Kodėl tokie izraeliečiai kaip Yuval Noah Harari ar Natalie Portman atsisako būti vienoje scenoje su dabartiniu Izraelio premjeru ir jo atstovais (nuo 1:10:00 min)? Pateikiame istorinį ir geopolitinį įvykių kontekstą. Pokalbį veda podkasto redaktorius Karolis Vyšniauskas. Tai eksperimentinis NYLA Update epizodas, visą dėmesį skiriant ne naujausiems pasaulio įvykiams, bet konkrečiam regionui. „Nanook“ žurnalistai skirtingu laiku yra keliavę po Vidurio Rytus. Pamatykite jų fotografijas: https://nanook.lt/podcast/dekonstruojant-vidurio-rytus/ Prisidėkite prie podkasto klausytojų bendruomenės: https://www.patreon.com/NanookMultimedia  
3/5/20191 hour, 31 minutes, 49 seconds
Episode Artwork

Vienas skirtingas Vilnius | NYLA Live

Miestas – tai nuolatinis dialogas tarp erdvių ir jas kuriančių žmonių. Kokius poreikius, būdami skirtingi, turime bendrame mieste? Kaip miesto erdvės tampa mums savos? Vasario 26-ąją, prieš pat savivaldybių rinkimus, surengėme diskusiją apie miestą, prie kurios galėjo prisijungti kiekvienas ir kiekviena, Vilnių pasirinkę savo namais. Epizodas ir fotoistorija: https://nanook.lt/podcast/vienas-skirtingas-vilnius/ Prisijunkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://patreon.com/NanookMultimedia
3/1/20191 hour, 26 minutes, 31 seconds
Episode Artwork

Feminizmai Lietuvoje | NYLA Bonus

„Feministės teigia...“, – vis pasako kas nors. Bet ką jos išties teigia? Kokios yra skirtingos feminizmo kryptys Lietuvoje? Kur jų požiūriai išsiskiria ir kaip jos sugyvena tarpusavyje? Dalinamės Nacionalinės Emancipacijos dienos konferencijos diskusijos įrašu šiomis temomis. Diskusija vyko vasario 17-ąją Nacionalinėje Dailės Galerijoje. Dalyvauja: Karla Gruodis, antologijos „Feminizmo ekskursai“ sudarytoja Viktorija Kolbešnikova, gyvenimasperbrangus.net Kristina Mišinienė, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras Justina Zubaitė, Šiuolaikinis meno centras, Santariškių feministinio skaitymo grupės „Santa Fe“ įkūrėja, „Six Chairs Books“ įkūrėja. Diskusiją moderuoja: Dovilė Jakniūnaitė, TSPMI Įrašo autorė ir redaktorė Kata Bitowt, už pagalbą dėkojame Danutei Gambickaitei ir Jūratei Juškaitei. Daugiau informacijos: http://emancipacija.lt Prisijunkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: http://patreon.com/nanookmultimedia
2/21/20191 hour, 16 minutes, 29 seconds
Episode Artwork

Ray Bartkaus 90-ųjų Niujorkas | NYLA Talks

91-aisiais Rimvydas Bartkus vaikščiojo Niujorko gatvėmis, be kontaktų, darbo, bet noru šiame mieste pasilikti. Keistuolį neištariamu vardu pastebėjo „The New York Times“ meno redaktorius, atvėręs jam duris į pirmaujantį pasaulio laikraštį, kuriam Bartkus piešia lig šiol. Persikrištijęs į Ray („kaip indėnai, tikiu, kad žmogus gali keisti savo vardą, kai keičiasi pats“), Bartkus šiandien yra tarp veikliausių Lietuvos išeivijos menininkų. Šis pokalbis daugiausia sukosi apie miestą, kurio dabar jau nebėra – 90-ųjų Niujorką, purvinesnį, ne tiek gentrifikuotą ir stebinusį laisve. Dalį jos Ray atnešė į Marijampolę, kurt kartu su vietos bendruomene kasmet gaivina miestą gudriais darbais. Tai taip pat pokalbis apie netikėtas lietuvio privilegijas JAV („Lietuvoje atrodė, kad mes patys nelaimingiausi ir neturtingiausi. Bet iš tikro taip nėra, ir niekada nebuvo“), senų pastatų išsaugojimo svarbą ir dvigubą pilietybę – tai, ką Ray jau turi. Fotografijos: https://nanook.lt/podcast/ray-bartkaus-90-uju-niujorkas/ Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://patreon.com/NanookMultimedia 
2/19/201958 minutes, 19 seconds
Episode Artwork

Jūratė Rosales: opozicionierė Venesueloje | NYLA Talks

Per pastaruosius trejus metus statistinis venesuelietis vidutiniškai numetė 12 kilogramų. Daugiausia naftos atsargų turinčią Pietų Amerikos šalį masiškai palieka piliečiai (išvyko 3 milijonai nuo 2014-ųjų), o likusieji, jeigu negauna maisto iš užsienio giminaičių, laukia jo eilėse ištuštėjusiose parduotuvėse. Vietiniai pinigai tapo beveik beverčiai, ligoninėse trūksta vaistų, o humanitarinė pagalba stabdoma. Kaune užaugusi, bet nuo 1950-ųjų Karakase, Venesuelos sostinėje gyvenanti žurnalistė Jūratė Statkutė de Rosales, mato visa tai – bet tiki, kad Venesuelos ateitis šviesi. Asmeniškai pažinojusi buvusį šalies autoritarinį prezidentą Hugo Chavezą, Rosales yra ištikima opozicionierė. Ji leidžia svarbiausią šalies valdžią kritikuojantį žurnalą Zeta. „Įspūdis, kad antrą kartą žiūriu tą patį filmą“, – sako 89-erių mokslininkė, kuriai dėl jos išsakytų žodžių nebeleidžiama išvažiuoti iš šalies. „Filmas“, kurį ji mini – Lietuvos išsilaisvinimo iš Sovietų sąjungos. Rosales deda viltis į naujai iškilusį, JAV, Vakarų Europos ir daugumos Lotynų Amerikos šalių palaikymą turintį nacionalinės asamblėjos lyderį Juaną Guaido ir netiki kritikų teorija, kad JAV nori pasinaudoti kritine situacija Venesueloje, kad gautų prieigą prie milžiniškų Venesuelos naftos rezervų. Guaido pusėje yra 84% venesueliečių, dabartinio prezidento Maduro – vos 4%, bet tarp jų – ir bene lemiamą įtaką šioje lygtyje turinti Venesuelos kariuomenė, liekanti ištikima režimui. NYLA redaktorius Karolis Vyšniauskas ir prie epizodo kūrybos prisijungusi Prancūzijoje dirbanti žurnalistė Ieva Balsiūnaitė susiskambino su Rosales, kad geriau suprastų, kaip atrodo kasdienybė buvusioje turtingiausioje Lotynų Amerikos šalyje. Išgirskite jų pokalbį. Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://www.patreon.com/NanookMultimedia
2/11/201938 minutes, 33 seconds
Episode Artwork

Prisimenant Joną Meką | NYLA Talks

Avangardinio kino krikštatėviui išėjus „atgal į šviesą“, kalbamės su žmonėmis, kurie dirbo su Jonu Meku ir augo su jo kūryba. Dalyvauja ką tik iš susitikimo su Jono šeima Niujorke grįžęs performansų menininkas Denisas Kolomyckis, „Rupert“ direktorė, būsimos Jono Meko parodos Lietuvoje kuratorė Justė Jonutytė, Kirtimų kultūros centro renginių koordinatorė Indraja Vaitkūnaitė, knygyno „Juodas šuo“ įkūrėjas Tomas Lučiūnas, su Meko archyvais dirbusi Simona Karalienė. Epizodą veda Karolis Vyšniauskas ir Martyna Šulskutė. Prisijunkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: www.patreon.com/NanookMultimedia
2/4/20191 hour, 5 minutes, 13 seconds
Episode Artwork

Neapykantos politika | NYLA Update

Per pastaruosius aštuonerius metus radikalios dešinės ideologijos motyvuoti žmonės JAV sukėlė beveik triskart daugiau teroro atakų nei islamistai. Europoje 2012-aisiais radikalios dešinės atakų nebuvo, o 2017-aisiais jų užfiksuota jau 30. 2019-ieji prasidėjo ideologiškai motyvuotu liberalaus Gdansko mero nudūrimu. Matydami tai, pirmajame naujo sezono NYLA epizode klausiame – iš kur tai kyla ir ar neapykantos politika ateina ir į Lietuvą? Diskutuoja Eglė Murauskaitė, Karolis Pilypas Liutkevičius ir Karolis Vyšniauskas. Prisijunkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: www.patreon.com/NanookMultimedia
1/30/201958 minutes, 19 seconds
Episode Artwork

Išsaugoti tapatumą: Tautinių mažumų teisės Lietuvoje | NYLA bonus

Lietuvoje gyvena 154-ių skirtingų tautų žmonės. Kelių jų atstovai susitiko diskutuoti, kaip mato save ir Lietuvą. Dalinamės šiuo įrašu iš pirmojo Nacionalinio žmogaus teisių forumo. Diskusijoje dalyvauja: - Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvik - DELFI.ru redaktorius, žurnalistas Olegas Jerofejevas, - Europos žmogaus teisių fondo teisininkė Evelina Dobrovolska - Tautinių mažumų departamento Tautinių mažumų politikos analizės ir informacijos skyriaus vedėja Vaiva Vėželytė-Pokladova, - Baltijos regiono romių asociacijos vadovė Vaiva Poškaitė-Tomaševič - Moderatorius Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andžej Pukšto Prisijunkite prie NYLA podkasto klausytojų bendruomenės: www.patreon.com/NanookMultimedia
1/28/201954 minutes, 44 seconds
Episode Artwork

Moderni vergovė: Lietuvos atvejis | NYLA bonus

Prekybos žmonėmis arba modernios vergovės tema Lietuvoje retai aptariama dėl savo sudėtingumo ir slaptumo. Gruodį įvykęs pokalbis Nacionaliniame žmogaus teisių forume buvo išimtis. Dalinamės jo įrašu, kaip bonus epizodu. Prisijunkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: www.patreon.com/NanookMultimedia https://nanook.lt/podcast/moderni-vergove-lietuvos-atvejis/
1/23/20191 hour, 38 minutes, 41 seconds
Episode Artwork

Ann Cooper. Lessons from the NPR reporter | NYLA media

Ann Cooper was the NPR's bureau chief in Moscow when the Soviet Union was collapsing. Now a professor at Columbia Journalism School, she covered Mickiewicz rally in 1987 and came back to Vinius on the bloody night of January 13. We met her in New Mexico to remember both of the events and discuss the state of modern journalism. Ann Cooper's essay on her time in Vilnius including links to NPR reports: https://roadsandkingdoms.com/2018/from-lithuania-with-love/ Support NYLA podcast at https://patreon.com/NanookMultimedia
1/13/20191 hour, 1 minute, 21 seconds
Episode Artwork

Ieškant bendruomenės: 2018-ųjų aptarimas | NYLA Talks

Paskutinis metų podkasto epizodas – „Nanook“ žvilgsnis į 2018-uosius. Kiekvienas į studiją atėjome su trimis metų įvykiais ar tendencijomis. Pasidalinę jais, supratome, kad mūsų mintys daugiausia sukasi apie bendruomenės poreikį. Kaip sekėsi ją kurti 2018-aisiais, kai žmonės nusivylė feisbuku, išėjo į gatves, bet ne visada žinojo kaip kovoti ir kaip švęsti? Kokį vaidmenį šiemet atliko bendruomenes atstovaujantys žmonės – politikai ir žurnalistai? Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://www.patreon.com/NanookMultimedia
12/21/20181 hour, 12 minutes, 45 seconds
Episode Artwork

Perpratęs ebolą: Gytis Dudas | NYLA Talks

Ebolos virusas Vakarų Afrikoje užkrėtė 28,000 žmonių. Tai beprecedentis atvejis modernioje žmonijos istorijoje. Evoliucinis biologas Gytis Dudas norėjo suprasti, kaip ebola išplito, kad kitą kartą būtume labiau pasiruošę. Sietle (JAV) vadovaudamas 96 mokslininkų komandai, jis ištyrė 1610 ebolos genomų. Jų tyrimo išvados buvo išspausdintos prestižiniame mokslo žurnale Nature. Egzistuoja realybė, kurioje viskas galėjo būti kitaip. „Virusų gyku“ save vadinantis Dudas užaugo Vilniaus Žirmūnų mikrorajone, mokslą matydamas kaip antraeilį prioritetą norint įgauti socialinį statusą. NYLA podkastui jis pirmą kartą pasakoja savo istoriją lietuviškai. Prisijunkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://www.patreon.com/NanookMultimedia
12/14/201855 minutes, 32 seconds
Episode Artwork

Kodėl moksleiviams reikia medijų raštingumo | NYLA Media

„Turėtume vaikus mokyti medijų raštingumo jau pradinėje mokykloje“, – lapkritį paskelbė žurnalas „Scientific American“. Norint išlaikyti šaltą protą „netikrų naujienų“ laiku, medijų raštingumas yra gyvybiškas įgūdis. Bet kaip jo išmokti? „Nanook“ žurnalistai Karolis Pilypas Liutkevičius ir Mindaugas Drigotas aplankė 22 Lietuvos mokyklas, kad supažindintų moksleivius su medijų raštingumo principais ir mokytųsi iš pačių mokinių. NYLA studijoje jie pasidalino kelionės rezultatais. Moksleivių perspektyvą į diskusiją atnešė Urtė Žukauskaitė, nacionalinės debatų akademijos finalistė. Visi kartu bandėme suprasti, kokią žiniasklaidą jauni žmonės vartoja ir kaip Lietuvos mokyklose išugdyti kritiškesnį žvilgsnį į ją? Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://patreon.com/NanookMultimedia
12/4/20181 hour, 1 minute, 26 seconds
Episode Artwork

Irena Veisaitė | NYLA Talks

Per Holokaustą Irena Veisaitė prarado mamą, o per Stalino trėmimus – ją, žydę paauglę, priglaudusią gelbėtoją. Veisaitė turėjo visas priežastis keršyti, bet pasirinko to nedaryti. „Supratau, kad blogis kuria blogį“, – sako profesorė. „O aš norėjau kurti gėrį.“ Sovietmečiu būdama užsienio literatūros dėstytoja ji kūrė studentams laisvą nuo propagandos erdvę, o atkūrus nepriklausomybę su bendraminčiais įkūrė lig šiol veikiantį Atviros Lietuvos fondą. Vasaros pabaigoje susitikome su Veisaite jos bute Vilniuje. Ji pasakojo apie XX a. totalitarinius režimus, kurių atgimimo užuomazgas mato dabartinėje Europoje. Tai buvo ramus pokalbis sunkiomis temomis: apie Lietuvos žydų naikinimą, gyvenimą sovietmečiu ir didžiausią iš klausimų: kas yra žmogus? Kokia jos misija žemėje? 90-ies Veisaitė atsakymo vis dar neturi. Prisidėkite prie klausytojų bendruomenės Patreon: http://patreon.com/nanookmultimedia
11/30/20181 hour, 27 minutes, 16 seconds
Episode Artwork

Vakarai vs. Vakarai | NYLA Update

Antrajame NYLA Update epizode koncentruojamės į post-transatlantinius santykius. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siūlo Europos kariuomenės idėją, bet ar tai tikrasis jo tikslas? (nuo 09:30 min) Analizavome kuriamą „gerų Vakarų“ (JAV) ir „blogų Vakarų“ (Prancūzija ir Vokietija) naratyvą – ir kiek pagrįstas iš kartos į kartą perduodamas Lietuvos prielankumas JAV respublikonams (nuo 28:50). Epizodo pabaigoje atsakėme į dalį klausytojų užduotų klausimų (nuo 55:20), tarp jų – kaip vertinti vidurio kadencijos rinkimus JAV, Trumpo reakciją į migrantų iš Meksikos karavaną ir kaip diskutuoti su kitaminčiais. Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://patreon.com/NanookMultimedia
11/22/20181 hour, 15 minutes, 6 seconds
Episode Artwork

How Lithuania Embraced Pop Culture | NYLA Live

Now, more Lithuanians than ever are coming out as proud pop culture fans and creators. How have superhero films, videogames, comics and cosplay changed the country and the people? We raised these questions at the special NYLA Live podcast session at the Comic Con Baltics in Vilnius. Our panelists: - Jaq Greenspon, writer, associate professor at Vytautas Magnus university - Ieva Pikutytė, video games designer at Nordcurrent - Agota Gudelytė-Foxtail, cosplayer, winner at London Super Comic Con - Agnė Juškėnaitė, vlogger, #geekpropaganda - Special guests: Lesya Parker and Ekaterina Krasner, producer and director of Magic First, the film by and for J.K.Rowling fans, Moscow The episode is hosted by Karolis Vyšniauskas and Karolis Pilypas Liutkevičius Support NYLA podcast: https://patreon.com/NanookMultimedia
11/13/20181 hour, 14 minutes, 54 seconds
Episode Artwork

Daiva Repečkaitė ir „freelance“ žurnalistika | NYLA Media

Žurnalisto kelias Lietuvoje dažnai atrodo vienas: baigti studijas ir eiti dirbti į redakciją. Maltoje gyvenanti Daiva Repečkaitė pasirinko savą: ji kaip individuali autorė yra publikavusi tekstus „Politico“, „Deutsche Welle“, „Financial Times“ ir kituose tarptautiniuose žiniasklaidos kanaluose. Su Daiva kalbasi NYLA podkasto redaktorius Karolis Vyšniauskas, pats „freelanceriavęs“ 4 metus iki prisijungiant prie Nanook. Tai – dviejų žurnalistų diskusija apie darbą, honorarus, psichologines žurnalisto būsenas ir žurnalistinio darbo prasmę. Prisijunkite prie NYLA rėmėjų bendruomenės: https://patreon.com/NanookMultimedia
11/8/20181 hour, 9 minutes, 56 seconds
Episode Artwork

Gyventi su priklausomybe (Anoniminiai Alkoholikai) | NYLA Talks

Agnė (vardas pakeistas) 10 metų nebevartoja alkoholio. Bet kiekvieną dieną kova prasideda iš naujo. Ji yra viena iš 3 tūkstančių žmonių Lietuvoje ir 2 milijonų pasaulyje, priklausančių Anoniminių alkoholikų bendruomenei. Dalis mokslininkų šį gydymosi metodą laiko neprofesionaliu – juk vietoje patikrintos psichoterapijos žmonės renkasi tiesiog padėti vieni kitiems. Bet Agnės pavyzdys rodo, kad vykdant 12 žingsnių programą, kuria paremta Anoniminių alkoholikų bendruomenės veikla, gali pasikeisti. Šis epizodas – pasakojimas apie tai, kaip žmogus tampa priklausomas ir kaip save sukuria iš naujo. Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://patreon.com/NanookMultimedia
11/2/201842 minutes, 16 seconds
Episode Artwork

Ideologinis nulis | NYLA Update

NYLA Update – naujas podkasto segmentas, kuriame analizuosime globalias naujienas. Šių epizodų ekspertė yra Marylando universiteto vyr. mokslininkė, saugumo simuliacijų dizainerė Eglė Murauskaitė. Su ja kalbėsis „Nanook“ žurnalistai Karolis Vyšniauskas ir Karolis Pilypas Liutkevičius. Spalio mėnesio Update temos – liberalios demokratijos nykimas ir seksualiniu priekabiavimu kaltinto JAV aukščiausiojo teismo teisėjo Brett'o Kavanaugh paskyrimas. Ką tai reiškia #metoo judėjimui, šį mėnesį skaičiuojančiam metus? Kodėl nuo liberalizmo nusisuko ES pirmūne buvusi Lenkija ir kiek pavojingas prie Europos nacionalistinių judėjimų prisijungęs Steve’as Bannonas? Epizodo pabaigoje komanda pasidalins juos šį mėnesį pradžiuginusiais reiškiniais – tai bus Update epizodų tradicija. Prisijunkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://www.patreon.com/NanookMultimedia
10/25/201855 minutes, 40 seconds
Episode Artwork

Partizanai, kokių nepažinome | NYLA Talks

Partizanų kovos pasakojimas yra esminis nepriklausomai Lietuvai. Istorikai Aistė Petrauskienė ir Vykintas Vaitkevičius siekia jį plėsti. Jų pastarųjų 10-ies metų tyrimai rodo, kad partizanai buvo daug daugiau nei tiesiog vyrai ir moterys išėję į mišką priešintis sovietų okupacijai. Jie teigia, kad partizanų Lietuva veikė kaip atskira valstybė, turinti savo teisinę sistemą, progresyvų požiūrį į demokratiją, kultūrą ir padėjusi lietuviams, Stalino ištremtiems į sibirą. Šiame podkasto epizode vienas „Nanook“ įkūrėjų Artūras Morozovas kalbasi su istorikais, užduodamas tiek smalsius, tiek skaudžius, bet būtinus klausimus. Artūro Morozovo fotografijos iš Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių: http://nyla.lt Prisidėkite prie NYLA kūrimo: https://www.patreon.com/NanookMultimedia
10/16/20181 hour, 16 minutes, 30 seconds
Episode Artwork

Indrė Viskontas on music, brain and Lithuania | NYLA Talks

Indrė Viskontas is an opera singer, neuroscientist, podcaster and university professor. With her larger-than-life personality she’s a unique ambassador of Lithuania, the country where her parents and grandparents grew up. We sat down at her home studio in San Francisco to discuss it all: music, podcasting and identity. See behind the scenes pictures and video at NYLA.lt Support NYLA podcast on https://patreon.com/NanookMultimedia
10/9/20181 hour, 21 minutes, 55 seconds
Episode Artwork

Kaip įveikti skurdą? | NYLA Talks

Lietuvoje kas penktas gyventojas yra žemiau skurdo rizikos ribos. Sociologai sako, kad išties padėtis dar sudėtingesnė – giliausiai skurde esantieji į statistiką net nepatenka. Stresas, kurį žmonės patiria gyvendami skurde pakeičia jų mąstymą, o visuomenės nusisukimas nuo skurstančių juos palieka dar didesnėje atskirtyje. Ar galėtų būti kitaip? Antropologė, romų bendruomenę tirianti Aušra Simoniukštytė, sociologė Jekaterina Navickė ir knygą apie socialinę atskirtį Lietuvoje rašantis žurnalistas Artūras Morozovas ieškojo išeičių. Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://www.patreon.com/NanookMultimedia
10/2/20181 hour, 35 seconds
Episode Artwork

Atverti grotas | NYLA Live

Šiuo metu beveik 7,000 žmonių Lietuvoje gyvena už grotų. Lietuva pirmauja Europos sąjungoje pagal tai, kokia dalis gyventojų yra įkalinta. Nepaisant to, daugiau nei pusė gyventojų nenorėtų, jog šalia jų gyventų buvęs kalinys. Viena iš priežasčių, kodėl lietuviai nenori gyventi šalia buvusių kalinių yra ta, kad jie niekada jų nėra sutikę – arba nežino, kad yra. Šioje atviro rato diskusijoje NYLA podkasto klausytojai susitiko su buvusiais kaliniais, socialiniais darbuotojais ir menininkais. Visi kartu bandėme suprasti, ką šiandieninis kalėjimas padaro su žmogumi ir ką visuomenė turėtų daryti, kad sugrįžti būtų lengviau. Pokalbis įrašytas rugsėjo 15-ąją Vilniuje ir redaguotas siekiant aiškumo ir trumpumo. Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://patreon.com/NanookMultimedia
9/25/20181 hour, 24 minutes, 12 seconds
Episode Artwork

Eglės Čekanavičiūtės gidas po galaktiką | NYLA Talks

NASA-oje dirbanti Eglė Čekanavičiūtė yra kosmobiologė – profesija, reta net ir tarp kosmoso tyrėjų. Pirmajame rudens sezono interviu ji atveria kelią tiek į kosmoso tyrimų virtuvę, tiek į mokslininkės karjerą. „Nuskristi studijuoti į Ameriką atrodė sunkiau, nei nuskristi į mėnulį“, – prisimena Harvardo ir Stanfordo absolventė. Pirmąjį norą įgyvendinti pavyko. Antrasis – pakeliui? Prisidėkite prie NYLA podkasto kūrimo „Patreon“: https://patreon.com/nanookmultimedia
9/18/20181 hour, 6 minutes, 50 seconds
Episode Artwork

Kaip neprarasti tikėjimo Lietuvos demokratija? | NYLA Talks

Teismą pasiekė didžiausia korupcijos byla Lietuvos istorijoje. Paviešinta Valstybės saugumo departamento pažyma teigia, kad koncernas „MG Baltic“ vykdė ilgalaikį planą užvaldyti valstybę. Su nauja politikos karta sieta Liberalų Sąjūdžio partija galimai buvo sukurta kaip koncerno įrankis verslo interesams, o ne piliečiams atstovauti. Ką daryti žinant šią, 13 metų rinktą informaciją? Ar tai įrodymas, kad Lietuvoje demokratija neveikia, ar naujo, skaidresnio jos etapo pradžia? Artūras Morozovas kalbasi su Vilniaus universiteto profesore politologe Aine Ramonaite, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovu Vytautu Baku ir advokatu Edmundu Budvyčiu. Tai paskutinis šio sezono NYLA epizodas. Podkastas sugrįš rugsėjį. Prisidėti prie NYLA klausytojų bendruomenės kviečiame adresu https://www.patreon.com/NanookMultimedia
7/22/20181 hour, 10 minutes, 20 seconds
Episode Artwork

Наталия Мещанинова | NYLA Ru

В своих фильмах Наталия Мещанинова изображает современную Россию так правдиво, что может казаться, будто смотришь вовсе не художественный, а документальный фильм. Её совместный фильм с Борисом Хлебниковым 'Аритмия' получил около 30 номинаций в России и за рубежом. Однако, Наталия обеспокоена. Запрет на мат в искусстве, принятый в 2014, отобрал от её героев часть аутентичной речи и поставил документику под угрозу. Она не может свободно творить в своей стране, но уехать за границу тоже не решается.
7/13/201832 minutes, 37 seconds
Episode Artwork

Kurti nepriklausomą kiną Rusijoje: Nataliya Meschaninova | NYLA Talks

Natalija Meščaninova savo filmuose rodo šiuolaikinį Rusijos gyvenimą taip realistiškai, kad atrodo, jog žiūri dokumentiką. Jos rašyta greitosios pagalbos drama „Aritmija“ tapo nepriklausomo kino hitu Rusijoje, gavusia beveik 30 nominacijų tarptautiniuose apdovanojimuose. Tačiau režisierė ir scenaristė yra susimąsčiusi. 2014-aisiais Rusijoje priimtas įstatymas, draudžiantis mene naudoti keiksmažodžius, atėmė iš jos herojų autentišką kalbą. Ji nesijaučia laisva savo šalyje kurti taip, kaip nori. Tačiau išvykti irgi negali – be Rusijos visuomenės jos kūryba neįmanoma. Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://www.patreon.com/NanookMultimedia
7/12/201842 minutes, 28 seconds
Episode Artwork

Escaping the Internet with Toby Shapshak | NYLA Talks

South African tech journalist Toby Shapshak deleted the Facebook app from his phone. „We’ll look back a hundred of years and be horrified of how quickly we gave up our privacy. People will think: who would do something like that to get a free social service?“ Toby, who has interviewed both Nelson Mandela and Steve Jobs, still believes that technology can be a source for good. But he says it’s up to us to decide how we will use it. We met Toby at the LOGIN conference in Vilnius to discuss how to escape social media addiction, end online harassment and why he didn’t upload a single photo of his newborn son online. Join NYLA listeners community at https://www.patreon.com/NanookMultimedia
7/10/201841 minutes, 56 seconds
Episode Artwork

Ši istorija ne apie Iraną | NYLA Feature

Kai NYLA klausytoja Rasa nusprendė aplankyti Iraną, sulaukė daugiau siūlymų nevykti, nei palinkėjimų gerai praleisti laiką. Galiausiai ji su sese Rūta ir drauge Kuli pasiekė savo: įkopė į aukščiausią Azijos ugnikalnį Damavandą ir rado naują perspektyvą tiek žiūrint į Irano visuomenę, tiek į save pačias. Kelionę Rasa dokumentavo kaip garsinį dienoraštį, kurį pavertė podkasto epizodu. „Išvykau norėdama papasakoti apie Iraną – bet grįžau su kai kuo daugiau.“ Tai pirmasis kartas, kai NYLA mikrofoną perima klausytoja. Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://www.patreon.com/NanookMultimedia
7/3/201849 minutes, 44 seconds
Episode Artwork

Kur bėga Gediminas Grinius | NYLA Talks

Pasaulio bekelės (trail) bėgimo čempionui Gediminui Griniui bėgimas parodė naują pasaulį ir padėjo įveikti potrauminio streso sindromą. Gruodį Honkonge jis su 162 km kalnų trasa susitvarkė greičiau nei beveik 300 bėgikų iš skirtingų šalių. Bėgimą jis mato daugiau nei sportą – tai ir žmogaus psichologinė, ir filosofinė būklė. Bet ar ji pasiekiama visiems? Su pirmuoju sportininku NYLA podkaste kalbasi taip pat bėganti „Nanook“ fotografė Gintarė Kulytė. Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės Patreon: https://www.patreon.com/NanookMultimedia
6/26/201850 minutes, 49 seconds
Episode Artwork

Paribio žmogaus tapatybė. Česlovo Milošo festivalis | NYLA Bonus

Lietuvos visuomenė buvo ir yra tautybių ir tapatybių katilas, net jeigu lengva to nepastebėti. Birželį Česlovo Milošo festivalyje Kėdainiuose surengta diskusija, tyrinėjanti, ką reiškia būti paribio žmogumi – tokiu, kurio asmenybės negali apriboti viena kultūra, tauta ar socialinė padėtis. Tokiu, koks buvo pats Česlovas Milošas. Šiandien NYLA podkaste dalinamės jos įrašu. Diskusijoje dalyvauja Atviros Lietuvos Fondo steigėja, Holokaustą išgyvenusi profesorė Irena Veisaitė, Lietuvos musulmonų ir Lietuvos rusų bendruomenes tyrusi fotografė Neringa Rekašiūtė, knygą apie socialinę atskirtį Lietuvoje rašantis „Nanook“ žurnalistas Artūras Morozovas, ir Bernardinai.lt redaktorius Donatas Puslys. Neturėjome galimybės diskusijos įrašyti profesionaliai, bet vertindami jos dalyvių mintis, dalinamės jos įrašu, kaip Bonus epizodu. Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės Patreon: https://www.patreon.com/NanookMultimedia
6/19/20181 hour, 13 minutes, 57 seconds
Episode Artwork

VR žurnalistika su Viktorija Mickute iš „AlJazeera“ | NYLA Media

Virtualios realybės (VR) žurnalistika leidžia ne tik žiūrėti dokumentiką – ji leidžia joje būti. Bet kaip VR-ą panaudoti teisingai? „AlJazeera“ televizijos žurnalistė Viktorija Mickutė kasdien ieško atsakymų į šį klausimą. Turinti biurą Katare, bet aplankiusi Bangladešą, Maroką ar Pietų Sudaną, ji su „Contrast VR“ komanda rodo istorijas apie klimato kaitą, karą ir skurdą. Užuot pasakojusi apie bendruomenes, Viktorija įtraukia jas pačias į dokumentikos kūrimą, prijungdama vietos muzikos kompozitorius, animatorius ar operatorius, kuriais kartais tampa ir smalsūs vaikai. Buvusiai LRT žurnalistei „Login“ konferencijos metu grįžus į Lietuvą, diskutavome apie tai, ar VR-as taps žurnalistikos ateitimi, ar liks didžiųjų redakcijų privilegija – ir ką abu keliai reiškia žiūrovams. Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės Patreon: https://www.patreon.com/NanookMultimedia
6/12/20181 hour, 14 minutes, 38 seconds
Episode Artwork

Humanitarinis darbas su Jovita Sandaite | NYLA Talks

„Man pačiai įdomu, kodėl taip pasitikiu žmonėmis. Gal dėl to, kad užaugau kaime, kuriame visi vieni kitus pažinojo?“, – sako Jovita Sandaitė, humanitarinė darbuotoja, atlikusi misijas Afganistane, Palestinoje, Siera Leone, Gruzijoje. Su „Oxfam“ ir „Action Against Hunger“ organizacijomis dirbusia specialiste susitikome Kaune, norėdami suprasti pasaulio konfliktų mastą, žmogaus gyvybės trapumą ir tai, kiek daug tavo likimui lemia tas mažas atsitiktinumas – vieta, kur gimei. Prisidėkite prie NYLA kūrimo: https://patreon.com/NanookMultimedia
6/5/20181 hour, 24 minutes, 20 seconds
Episode Artwork

Dekonstruojant Eloną Muską su Aurelijumi Katkevičiumi | NYLA Talks

Elon Musk’as yra žmogus, su kurio vardu siejama pasaulio ateitis. Aurelijus Katkevičius, mokslo ir kultūros žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius ir vertėjas Musk’ą vadina „mūsų dienų Niutonu“. NYLA podkasto bendraautorius Karolis Pilypas Liutkevičius seka Musk’ą įtariau ir atsisako tapti jo kulto dalimi. Šis epizodas – dviejų skirtingų kartų mokslinės fantastikos skaitytojų, dėstytojo ir studento pokalbis apie pasaulio ateitį ir Musk’ą joje. Antroje dalyje jis perėjo prie daug žemiškesnių Lietuvos dabarties klausimų. Prisidėkite prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/nanookmultimedia
5/30/20181 hour, 5 minutes, 15 seconds
Episode Artwork

Pasaulio saugumas pagal Eglę Murauskaitę | NYLA Talks

Pasaulis už antraščių: su Marylando universiteto vyr. mokslininke, saugumo specialiste Egle Murauskaite susitikome iš esmės aptarti didžiąsias geopolitikos istorijas šiandien: Irano susitarimo nutraukimą, istorinę Korėjų draugystę, Izraelį, Palestiną ir Lietuvos laikyseną konflikto atžvilgiu, klimato kaitą. 12 metų su saugumo klausimais aukščiausiu lygiu dirbanti Eglė įvykius analizuoja be baimės ir nuobodulio. Antrąją interviu dalį skyrėme Lietuvos saugumo padėčiai įvertinti ir kalbėti apie Lietuvos ateitį post-valstybiniame pasaulyje. Epizodas – it audio paskaita, kurią moderavo Nanook’iečiai Karolis Vyšniauskas ir Artūras Morozovas. Prisidėkite prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/nanookmultimedia
5/22/20181 hour, 42 minutes, 53 seconds
Episode Artwork

Zina Hamu, a Yazidi genocide survivor in Klaipėda | NYLA Talks

Zina Hamu, a Yazidi from Northern Iraq, had a dream to become a pediatrician. She was in the last year of school, when in 2014 ISIS terrorists occupied her hometown. Zina and her family needed to leave immediately. For two years they were living in a refugee camp where Zina became a self-taught photojournalist. After the unexpected turn of events, she got a chance to apply for the university in Klaipėda, Lithuania – a city in a country she has never heard about before. This May she was announced as one of the winners of Emerging Young Leader Award for her work in documenting the lives of the Yazidi community. Zina is one of the luckiest survivors of the ISIS invasion to Northern Iraq. Today, she is sharing her story for NYLA podcast. Support NYLA podcast: https://www.patreon.com/NanookMultimedia
5/15/201834 minutes, 56 seconds
Episode Artwork

Exploring soviet nostalgia with Andrew Miksys | NYLA Talks

USSR themed jerseys, recently designed by Adidas, proved how differently the West and the Post-Soviet world see the legacy of the Soviet Union. Is there a new wave of Soviet nostalgia aimed at those people who have never experienced communism themselves? Our guest of the episode is Andrew Mikšys, the American-Lithuanian photographer, who has seen it all: the Western world, the Post-Soviet world and the fashion world. Support NYLA podcast: http://www.patreon.com/nanookmultimedia
5/9/20181 hour, 17 minutes, 30 seconds
Episode Artwork

Jonas Ruškus ir užmiršti Lietuvos neįgalieji | NYLA Talks

„Neįgaliesiems nereikia gailesčio. Jiems reikia jų teises užtikrinančios politikos“, – sako Jonas Ruškus, pirmasis ir vienintelis lietuvis Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių komitete. Su 30 metų neįgaliesiems paskyrusiu profesoriumi kalbėjomės, kaip ši veikla jam leido atrasti tikėjimą, kodėl kalbant apie neįgaliųjų teises ne pinigai yra problema ir kodėl jis sako, kad prieš šimtą metų parašyta „Paskenduolė“ šiandien yra vėl aktuali. „Tai knyga apie žiaurią bendruomenę. Bendruomenė nėra savaiminis gėris.“ Prisidėkite prie podkasto kūrimo: www.patreon.com/NanookMultimedia
5/3/20181 hour, 5 minutes, 8 seconds
Episode Artwork

Apie hiphopą, rasę ir Lietuvą | NYLA Talks

Lietuvą hiphopo kultūra pasiekė nuo jos praktiškai atsiejus afroamerikietiškas šaknis. Susitikome su naujos kartos repo ir R&B muziką kuriančiais lietuviais Andželika-Angelou ir Tomu-Fingalick pasikalbėti, kaip kurti hiphopą būnant „baltu vaiku Vilniuje“ 2018-aisiais. Epizodo pabaigoje kalba Chelsea Reject, Bruklino reperė, koncertavusi Lietuvoje pirmojo savo turo po Europą metu. Prisidėkit prie NYLA kūrimo: https://www.patreon.com/NanookMultimedia
4/29/201849 minutes, 18 seconds
Episode Artwork

Black in Vilnius. Talking race with Hubert-Highleef | NYLA Talks

'Is there racism in Lithuania? Of course. It is everywhere. But it is less hard in here than in France. Because of your history. Because you didn't come to get us.' Hubert Lagin Quiros was born in Caribbean and grew up in France. But for the last ten yers he lives in Vilnius. 'I didn't choose Lithuania. Lithuania chose me' he says when we meet after the urban dance class that he teaches. Hubert is also producing electronic and hiphop music as Highleef. He's one of the few black people in Lithuanian hiphop community. We talked why race is important in understanding urban culture and why there is a difference between appropriating culture and passing it to the others. Support NYLA podcast: https://www.patreon.com/NanookMultimedia
4/10/201854 minutes, 17 seconds
Episode Artwork

Sean Baker | NYLA Talks

Few directors are as humane as Sean Baker. His films dive deep into the problems of society but instead of forcing you to cry, they offer a special kind of human connection. Despite not being nominated for an Oscar, Baker's latest feature "The Florida Project" won the hearts of critics, viewers and Drake. For the director himself, the most important recognition came from the residents of cheap motels. "The Florida Project" portrays the problem of hidden homelessness in today's America through the eyes of children. We met the director at the Vilnius Film Festival to talk empathy and his relation with European cinema. Support NYLA podcast: https://www.patreon.com/NanookMultimedia
4/3/201825 minutes, 2 seconds
Episode Artwork

Moterys ir IT: Kaip atverti industrijos duris? | NYLA Feature

Tie, kas kurs technologijas, kurs ateitį. Perspektyviausiomis profesijomis laikomos programėlių kūrėjų (app developer) ir kompiuterinių sistemų analitikų (computer systems analyst). Tačiau moterys technologijų darbuose Lietuvoje šiandien sudaro tik apie 20 procentų darbuotojų. Panaši situacija yra pasauliniu mastu. NYLA pašnekovių teigimu, dėl to nukenčia pati IT industrija, prarasdama moterų talentus ir sukurdama vienpusiškesnius produktus. Kaip industrijos duris atverti daugiau moterų? Epizode kalba keturios skirtingai IT pasaulyje veikiančios lietuvės. Visi epizodai: http://nyla.lt Prisidėkite prie NYLA kūrimo: https://www.patreon.com/NanookMultimedia
3/27/20181 hour, 6 minutes, 25 seconds
Episode Artwork

Silvana Imam | NYLA Talks

"People in Lithuanian queer movement are the real heroes. If you don't support them, don't say that you support me", says hiphop artist and activist Silvana Imam. With her hit documentary Silvana: Wake Me Up When You're Awake the Swedish artist of the year brought her "lesbian revolution" to Lithuanian mainstream. But would people listen if she had stayed in Plungė, a small town in Lithuania, where she grew up with a Lithuanian mother and a Syrian father? We met Silvana and her mother Lilija at Vilnius Film Festival Kino Pavasaris. Support NYLA podcast: https://www.patreon.com/NanookMultimedia
3/20/201844 minutes, 16 seconds
Episode Artwork

Mato Aerobicos vizija Naujajai Vilniai | NYLA Talks

DJ'ėjus, festivalio „Braille Satellite“ organizatorius Matas Aerobica siekia įgyvendinti svajonę ir įkurti namus alternatyviai muzikai. Jie būtų Naujoje Vilnioje, neatrastame Vilniaus rajone, kuriame Matas mato daug potencialo. Jis tiki, kad ši vieta bus įkurta ir pergyvens jį patį – tačiau pirma turi ją įsigyti ir įrengti. Nauja patirtis, leido jam permąstyti internetą, pinigus, muziką ir Vilnių. Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia
3/13/201835 minutes, 35 seconds
Episode Artwork

Po #metoo: ką darysim su meno kūriniais? | NYLA Bonus

Kaip vertinti kūrinį menininko, kuris, kaip paaiškėja, išnaudojo kitus žmones? Ar verta tokį kūrėją palaikyti savo dėmesiu ir pinigais? Ar įmanoma atskirti meno kūrinį ir jo kūrėją? Sausio pabaigoje diskusija tokiais klausimais buvo surengta Nacionaliniame dramos teatre. Ją moderavo viena Nanook įkūrėjų, NYLA podkasto bendraautorė Berta Tilmantaitė. Kovo 8-ąją, Tarptautinę moterų solidarumo dieną, norime pasidalinti diskusijos įrašu. Pokalbis sukosi apie #metoo – temą nagrinėtą ir dviejuose ankstesniuose podkasto epizoduose. Diskusijoje dalyvavo režisieriaus Šarūno Barto elgesį paviešinusi scenografė Paulė Bocullaitė, rašytoja, kino tyrinėtoja Aušra Kaziliūnaitė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis ir psichologė, kultūros tyrinėtoja Jelena Šalaj. Diskusijos dalyvių ir teatro leidimu dalinamės diskusijos įrašu kaip NYLA Bonus epizodu. // Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia
3/7/20181 hour, 46 minutes, 9 seconds
Episode Artwork

Seksizmas videožaidimuose | NYLA Talks

Šiandien beveik pusė videožaidimų žaidėjų yra moterys, tačiau jos ne visada jaučiasi savos bendruomenėje. „Žaisdamos merginos mikrofono nejungia. Žaidimui tai labai padėtų, bet to nedarai, nes žinai, kad atskleidusi savo balsą susilauksi žinučių: „Ei mažule.“ Arba kiti žaidėjai vaikinai tyčia norės tavo veikėją nužudyti. Nesijauti saugus erdvėje, kurią myli. Taip neturėtų būti“, – sako Ieva Pikutytė, žaidėja, kuriai „žaidimai ir pankrokas išgelbėjo gyvenimą.“ Ieva ir jos kolega Laurynas Vainius yra kompiuterinių žaidimų dizaineriai Vilniaus kompanijoje „Nordcurrent“, sukūrusioje vieną populiariausių mobiliųjų telefonų žaidimų „Cooking Fever“ (parsisiųstas virš 100 mln. kartų). Jiedu džiaugiasi, kad hyperseksualizuotos Lara Croft laikai kompiuterio ekrane baigėsi. Dabar kaip niekada anksčiau daug moterų yra tiek videožaidimų ekrane, tiek už jo – bet tai užkūrė kultūrinę kovą videožaidimų pasaulyje, apie kurią verta žinoti ir tiems, kurie savęs žaidėjais nelaiko. Su Ieva ir Laurynu kalbasi Nanook videografas, žaidėjas Karolis Pilypas Liutkevičius. // Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia
3/6/20181 hour, 6 seconds
Episode Artwork

Apichatpong Weerasethakul | NYLA Talks

“Cinema is like voodoo. I still don’t know how it works. Mainstream studios can spend millions but still the movie flops.” says Apichatpong Weerasethakul, the most celebrated Thai film director. His slow, mysterious, experimental style of filmmaking got him Palme d'Or, the main prize at Canne film festival. Now he is in the jury of the Oscars, but does he like what he sees? We got a chance to meet Apichatpong Weerasethakul, or Joe as his Western friends call him, to discuss his identity, film censorship in Thailand and the mystery of cinema. // Support NYLA podcast: https://www.patreon.com/NanookMultimedia
2/27/201831 minutes, 54 seconds
Episode Artwork

Ką reiškia būti patriotu? | NYLA Talks

100-oji Vasario 16-oji yra proga atsigręžti į savo nacionalinį identitetą. Ką reiškia tai, kad aš esu lietuvis? Kaip mylėti savo šalį, bet nenusisukti nuo pasaulio? Kaip lietuvybę mato Lietuvos lenkai ar rusai? Ir, bene jautriausia tema: kas yra Lietuvos patriotas ir ar šį žodį reikia atsiimti? Šiuos klausimus podkaste kelsime dar ne kartą. Bet šįkart norėjome išsikalbėti tarpusavyje. Diskusijoje dalyvauja Nanook žurnalistai Berta Tilmantaitė, Artūras Morozovas, Karolis Pilypas Liutkevičius, Mindaugas Drigotas, Karolis Vyšniauskas ir Nanook tinklalapio dizaineris, lenkų mokyklą Vilniuje baigęs Kazimiras Jarmolovskis. // Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia
2/20/20181 hour, 2 minutes, 7 seconds
Episode Artwork

Nepapasakota Lietuvos moterų kovos istorija | NYLA Live

Lietuva yra tarp pirmųjų valstybių Europoje, kurioje moterys gavo teisę balsuoti, pasiekusi tai anksčiau už Prancūziją, Italiją, Šveicariją, ar JAV. To nebūtų įvykę be stiprių moterų organizacijų. Mažai žinoma, kad kitą dieną po Vasario 16-osios akto paskelbimo, Kaune surengtas mitingas, kuriame moterys protestavo, kad nebuvo įtrauktos į Lietuvos Tarybą. Buvo platinamos peticijos, kurias, istorikai teigia, galėjo pasirašyti iki 20 tūkst. žmonių. Kiek toks progresyvumas gyvas dabar, minint Lietuvos 100-metį? Ankstyvuosius Lietuvos moterų judėjimus kėlėme kaip temą pirmojoje NYLA Live diskusijoje, vasario 6-ąją surengtoje Vilniaus universitete. Joje dalyvavo Lietuvos moterų istorijos tyrinėtoja profesorė Virginija Jurėnienė, viena iš iniciatyvos „Vasario 17-oji – Nacionalinė emancipacijos diena“ autorių daktarė Margarita Jankauskaitė, ir žmogaus teisių portalo manoteises.lt redaktorė, žmogaus teisių aktyvistė Jūratė Juškaitė. Diskusiją moderavo NYLA podkasto vedėjas Karolis Vyšniauskas. // Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia
2/13/20181 hour, 21 minutes, 12 seconds
Episode Artwork

Migracija kaip galimybė. Interviu su Karoliu Žibu | NYLA Bonus

Karolis Žibas yra vienas darbščiausių migracijos ekspertų Lietuvoje. Dirbdamas Etninių tyrimų centre ir vadovaudamas „Diversity Development Group“ nevyriausybinei organizacijai jis sako, kad migracija yra galimybė: tiek žmogui, kaip individui, tiek visuomenei. Bet norint šią galimybę išnaudoti, Lietuvai reikia nedaryti klaidų, kurios buvo padarytos kitose šalyse. Dalis šio interviu buvo panaudota NYLA epizode „Mano kaimynas musulmonas“. Atsispyrę nuo musulmonų klausimo kalbėjome bendrai apie migraciją. Norime pasidalinti pilnu, neredaguotu interviu. Tai – pirmasis NYLA Bonus epizodas. // Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia
2/11/201840 minutes, 56 seconds
Episode Artwork

Mano kaimynas musulmonas. II dalis | NYLA Feature

Libanietis Abbas universiteto vadovėlyje pamatė nuotrauką, kaip lietuviai žvejoja užšalusiame ežere, ir sumanė čia atvykti – į, jo akimis, europietišką Antarktidą. Atskrido liepos mėnesį, kailinių neprireikė, bet čia jis rado šalį, kurią dabar vadina antra tėvyne. Antrajame „Mano kaimynas musulmonas“ epizode Abbas pasakoja, kaip vienas teroristas gali užtraukti dėmę visiems daugiau nei milijardui pasaulyje gyvenančių arabų, įskaitant jį patį. Taip pat susitikome su Vilniaus universiteto TSPMI daktare Ieva Koreivaite, studijavusia Irane ir dėstančia kursą apie islamą globaliame pasaulyje. // Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia
2/6/201839 minutes, 18 seconds
Episode Artwork

Mano kaimynas musulmonas. I dalis | NYLA Feature

Beveik pusė Lietuvos gyventojų sako, kad nenorėtų, jog jų kaimynai būtų musulmonai. Susitikome su sirų Amero, Helos ir jų trimetės dukros Nayos šeima Kaune bei aplankėme Nacionalinį dramos teatrą, kur vaidina turkė Feyza, sužinoti, kaip tai juos veikia. Sociologas Karolis Žibas sako, kad Lietuvoje musulmonų baimė atsirado dėl teroro atakų kitose šalyse, kurios neturi nieko bendra su Lietuvoje gyvenančiais musulmonais – o ir pačios atakos, anot jo, atliekamos ne dėl religinių, o dėl politinių priežasčių. Kaip skirtingų tautų ir religijų žmonėms Lietuvoje pavyksta rasti bendrą kalbą? // Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia
1/30/201851 minutes, 6 seconds
Episode Artwork

Antano Sutkaus humanizmas | NYLA Talks

Jau būdamas 26-erių Nidos kopose Antanas Sutkus fotografavo prancūzų filosofus Sartre’ą ir Beauvoir. Jo darbai Prancūzijoje buvo pardavinėjami kaip fotožurnalistikos krikštatėvio Bressono. „Neabejoju, kad jei ne geležinė uždanga, Sutkus būtų geriausių pasaulio fotografų dešimtuke“, – sako vienas šio podkasto epizodo autorių fotografas Artūras Morozovas. Tačiau kodėl paprastus Lietuvos žmones fenomenaliai fotografavęs humanistas šiandien jaučiasi „truputį nusivylęs žmogumi“ – įskaitant save patį? Su Antanu Sutkumi kalbasi fotožurnalistai Berta Tilmantaitė ir Artūras Morozovas. // Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia
1/23/20181 hour, 6 minutes, 55 seconds
Episode Artwork

Išgyventi nesėkmę. II dalis. Elijas Martynenko | NYLA Talks

Mariaus Povilo Elijaus Martynenko gyvenimas atrodo kaip sėkmės istorija: jis yra vienas Lietuvos slam poezijos scenos kūrėjų, už mėnesio pristatysiantis debiutinę knygą. Kiekviena asmenybė išties yra daug sudėtingenė. Elijas perėjo per ekstremaliausias patirtis: padegė namus, pateko į psichiatrinę ligoninę, o paauglystėje bandė nusižudyti – nesėkmingai. „Laisvė man – tai laisvė klysti“, – sako jis, antrajame NYLA epizode skirtame Nesėkmių temai. // Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia
1/17/201830 minutes, 12 seconds
Episode Artwork

Išgyventi nesėkmę. I dalis | NYLA Feature

Mes esame įpratę girdėti sėkmės istorijas. O ką daryti, kai nepasiseka? Šiai temai skirsime du NYLA epizodus. Pirmajame Laura Urbonavičiūtė, mūsų autorė Amsterdame, klausėsi tyčia save į klaidą stūmusios profesionalios istorijų pasakotojos Mildos Varnauskaitės, nuėjo į „Radical Honesty“ savipagalbos seminarą ir susitiko su artimu draugu. „Kai apie savo nesėkmę garsiai pasakai grupei žmonių, staiga ji tampa ne tokia baisi“, – sako jis. Kokias kitas pamokas Laura išmoko? // Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia
1/16/201829 minutes, 25 seconds
Episode Artwork

Understanding Russia with Brian Whitmore | NYLA Talks

“We need to pay a lot closer attention to what Russia does to its neighbors. The Estonians were getting hacked before it was fashionable. You knew what fake news was before we did. What happens here is a harbinger of what happens to us in the future.” Brian Whitmore, a senior editor of Radio Free Europe and host of The Power Vertical blog, is one of the leading Western analysts on today’s Russia. On the first episode of the second season of NYLA podcast, Whitmore gave an exclusive interview to Nanook’s co-founder Artūras Morozovas, a photojournalist who has been covering Russia’s geopolitical conflicts from Georgia to Chechnya to Ukraine. Two journalists discussed how Russia branded itself as an antidote to the West, the media freedom in today’s Russia and the future of Vladimir Putin. The episode was recorded at Vytautas Magnus University in Kaunas, where Artūras presented the newest Nanook project “While the Red is on” about the Russian political refugees finding new home in Lithuania. // Support NYLA podcast at patreon.com/NanookMultimedia
1/9/201849 minutes, 30 seconds
Episode Artwork

2017-ųjų džiaugsmas ir nerimas | NYLA Talks

2017-ieji buvo emociškai intensyvūs metai, nuo pradėtos diskusijos apie seksualinį priekabiavimą bene visuose visuomenės sluoksniuose iki nepopuliariausio mūsų laikų JAV prezidento valdymo pradžios. „Nanook“ komandos nariai susirinkome į studiją galvoje nešini trimis įvykiais, kuriuos kiekvienas išskyrėme kaip svabiausius. Aptarėme juos, o antrąją podkasto dalį skyrėme dalykams, kurie mus labiausiai šiemet džiugino. // Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia
12/28/20171 hour, 10 minutes, 17 seconds
Episode Artwork

Kalba klausytojai | NYLA Feature

Podkastas būtų nieko vertas be klausytojų. Šiandienos epizode norime geriau pažinti savuosius. Paskambinome „Facebook“ biure Silicio slėnyje dirbančiai Julijai, Mianmaro viešbučio vadybininkei Eglei, kosmoso technologijų inžinierei Olandijoje Agnei, o Vilniuje susitikome su kompiuterinių žaidimų kūrėju Vaidu, kino prodiusere ir studente Veronika ir iš savanorystės Islandijoje ką tik grįžusia Silvija. Kuo jie gyvena – ir kodėl ne tik klauso, bet ir remia NYLA? // Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia
12/21/201758 minutes, 25 seconds
Episode Artwork

Milda Dargužaitė | NYLA Talks

Podkaste pirmą kartą žengiame į politikos lauką. Buvusi vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė pradėjo kanceliarijos reformą, tačiau po 11 mėnesių pozicijos atsisakė. Tai yra pirmasis jos interviu po šio sprendimo. Kokią Lietuvos viešojo sektoriaus būklę virš 10 metų Wall Street’o bankuose dirbusi pašnekovė pamatė? Ar konkurenciniai verslo principai viešajam sektoriui tinka? Ir – ką ji atsako užsienio lietuviams, paklausta, ar sugrįžti į Lietuvą? Su Milda Dargužaite kalbasi NYLA prodiuseris ir vedėjas Karolis Vyšniauskas. Pokalbis įrašytas gruodžio 8-ąją. Tuo metu dar neturėjome informacijos, kad du buvę kanceliarijos darbuotojai po atleidimo kreipėsi į teismą, todėl ši tema interviu nepaliesta. // Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia
12/15/20171 hour, 17 minutes, 38 seconds
Episode Artwork

Sarah Andersen and the power of comics | NYLA Talks

You may not recognize Sarah Andersen if you met her on the street, but you definitely saw her work. With 2 million followers on Facebook and on Instagram, Sarah’s Scribbles comics perfectly capture what it means to be a young introvert in today’s world. We met her at the very first Comic Con Baltics to find out how to achieve such level of online success – and how to not let it destroy you. // Support NYLA podcast at patreon.com/NanookMultimedia
12/10/201728 minutes, 30 seconds
Episode Artwork

Videožaidimų ABC pagal Artūrą Rumiancevą | NYLA Talks

Konferencijos „GameOn“ organizatorius Artūras Rumiancevas matė, kaip videožaidimai išėjo iš prirūkytų „kompiuterinių“ ir tapo dominuojančia popkultūros industrija. 90-ųjų viduryje vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjęs rašyti žaidimų recenzijas, šiandien jis susitikinėja tiek su moksleiviais, tiek su bankininkais paaiškindamas, kodėl žaisti verta. Jam pačiam žaidimai padėjo įveikti baimę suklysti ir atsisakyti paauglystėje įskiepytos homofobijos. Šiame NYLA epizode Artūras davė atvirą ir išsamų interviu kitam žaidėjui, „Nanook“ videografui Karoliui Pilypui Liutkevičiui. Kviečiame išgirsti: Karolis vs Artūras, arba Karlotikas vs Artojas – kaip jie susipažino žaidimų forumuose. // Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia
12/5/20171 hour, 8 minutes, 43 seconds
Episode Artwork

#metoo. Priekabiavimas ir prievarta | NYLA Feature

Kampanijai #metoo parodžius, kiek per daug moterų yra patyrusios seksualinį priekabiavimą ar smurtą, dalinamės NYLA klausytojų istorijomis. 16-metė, radusi darbą vasarai, o tada nuo jo bėgusi. Doktorantė, kurią pamačiusiam profesoriui rūpėjo ne jos žinios. Išprievartavimo scena kaime. Giminaičio prisilietimas. Gašlūs pasiūlymai prestižiniame darbe didmiestyje. Penkios skirtingos pašnekovės papasakojo, kaip nenorėtos seksualinės patirtys jas paveikė ir kodėl nusprendė apie jas nebetylėti. Temą inspiravo 5 metus slėpti praėjusios savaitės NYLA pašnekovių liudijimai apie režisieriaus Šarūno Barto elgesį. // Prisidėti prie NYLA kūrimo kviečiame adresu: http://patreon.com/NanookMultimedia
11/24/20171 hour
Episode Artwork

Liudijimai apie Šarūną Bartą | NYLA Feature

Specialiame NYLA epizode – išskirtiniai dviejų moterų liudijimai apie režisieriaus Šarūno Barto elgesį. Prie aktorės Julijos Steponaitytės prisijungė Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota dailininkė Paulė Bocullaitė. Šarūnas Bartas pasisakyti epizode atsisakė. // Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia
11/13/201747 minutes, 13 seconds
Episode Artwork

Nauja romų karta | NYLA Feature

Romai yra bene mažiausiai pažinta bendruomenė Lietuvoje – ir dėl to plačiausiai apeinama. Rengdami šį epizodą susitikome su nauja Lietuvos romų karta: Tabore užaugusia Naujininkų paaugle, siekiančia būti „gera policininke“, Ukmergės kaime liaudiškus šokius šokančiu vaikinu, iš Eišiškių kasdien į Vilnių dirbti važiuojančiais broliais, Vilniaus dienos centro vaikais, kur nėra svarbu, ar tu romas, ar rusė, ar lietuvis. Jie ir jiems padedantys lietuviai siekia ištrūkti iš skurdo rato, įtraukusio daugelį romų Lietuvoje. Kaip jiems sekasi? Šį epizodą pristato Lietuvos žmogaus teisių centras ir Europos tinklas prieš rasizmą. // Epizodą papildantį fotoreportažą raskite: http://nyla.lt // Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia
11/9/201750 minutes, 34 seconds
Episode Artwork

Nomeda ir Gediminas Urbonai | NYLA Talks

Kaip išlikti ramiems, kai aplink chaosas? Menininkai ir MIT dėstytojai Nomeda ir Gediminas Urbonai skaito pasaulio pabaigos teorijas, bet užuovėją randa tyrinėdami grybus: už žmones pranašesnę gyvybės formą, išgyvenančią radiaciją. Su Bostone gyvenančiais Venecijos bienalės laureatais susitikome prisiminti jų protestus prieš „Lietuvos“ kino teatro nugriovimą, bereikalingą darbo sudievinimą („Dirbti 4 dienas per savaitę mums visiems tikrai pakaktų“) ir viešąsias erdves. Urbonai tiki, kad atgaivinti brutalistiniai Vilniaus Sporto rūmai taptų pasaulio turistų traukos objektu – bet kodėl didelei daliai lietuvių viešąja erdve tapo „Akropolis“? // Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia
11/2/201755 minutes, 51 seconds
Episode Artwork

Feras Fayyad, Last Men in Aleppo | NYLA Talks

Filmmaker Feras Fayyad was jailed and tortured in his home country of Syria but that just made him even more sure he had to continue his mission. His documentary Last men in Aleppo got him the Grand Jury prize at this year’s Sundance Film Festival and earned him 22 other awards. But Feras has mixed feelings about his success. “I got the awards but the war continues.” In Last men in Aleppo, the director captured the White Helmets – the Syrian volunteers saving people attacked in Aleppo. Feras says that everyone who saw his film is a witness to a war crime. But what can the audience do about it? // Support NYLA: http://patreon.com/NanookMultimedia
10/19/201738 minutes, 19 seconds
Episode Artwork

Žurnalistų etika | NYLA Media

Žurnalistinė etika skamba kaip mažiausiai „sexy“ tema, bet ją pažinti būtina, norint dirbti profesionaliai. Kaip Lietuvos ir pasaulio žurnalistams pavyksta jos laikytis? Kaip pavyksta mums patiems? Kodėl kartais