Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Tębesitęsianti Rusijos agresija prieš Ukrainą ir įvairūs vieši popiežiaus Pranciškaus bei Vatikano diplomatų pasisakymai, dažnai sulaukiantys nevienareikšmiškų vertinimų, vis iš naujo iškelia klausimą, ką gali ir ko negali Šv. Sosto diplomatija didžiulio karo situacijoje.2020 m. Vatikanui atidarius Antrojo pasaulinio karo dokumentų archyvus, istorikams atsivėrė naujas tyrimų laukas. Vienas jų yra ir šiandieninis mūsų laidos pašnekovas – istorikas, Vilniaus Universiteto profesorius ir Lietuvių katalikų mokslų akademios narys Arūnas Streikus, publikuojantis šiame Židinio numeryje straipsnį apie Lietuvą ir lietuviškąją katalikybę iš karto po Antrojo pasaulinio karo, prasidėjus sovietų reokupacijai: kaip situacija atrodė iš Vatikano perspektyvos?Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Šį sykį naujojo Mažosios studijos laidų ciklo „Kur mūsų namai“ pašnekovas – Amerikos lietuvis Darius Polikaitis. Dipukų vaikui, pirmą kartą tėvų gimtinę Lietuvą išvydusiam dar sovietų okupacijos metais, kai 1989 m. dalyvavo garsiajame Roko marše, atsakymas tarsi turėtų būti aiškus – namai ten, kur gimė, t. y. Čikagoje, kur jo tėvai, artimieji, jo paties šeima ir darbai. Tačiau lietuviškų chorų Amerikoje vadovas, Kanados ir JAV lietuvių dainų švenčių Čikagoje, Pasaulio lietuvių dainų švenčių dirigentas, kompozitorius, kuriam dar ir teko garbė atlikti savo dainą „Sveikas, Dievo Piligrime“ Lietuvos jaunimo susitikimo proga su popiežiumi Jonu Pauliumi II Kaune, ne mažiau svarbūs namai yra Lietuvoje, namai, kuriuos jo širdyje pastatė tėvai ir lietuvių katalikų Bažnyčios bendruomenė. Ir žinoma – daina.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Kaip Kavarsko bažnytkaimio žmonės sugebėjo pasirengti pirmajai Dainų šventei, nemokėdami skaityti ir juolab pažinti natų rašto? Kodėl 12-metei buvo patikėta solo partija suaugusių chore? Marija Vasiliauskienė prisiminė ir pirmąją sovietinę Dainų šventę, į kurią moksleiviai išvyko nežinodami naujo Lietuvos himno, tad teko skubiai mokytis traukinyje, ir kodėl sovietinių Dainų švenčių gražiausia ir įsimintiniausia dalis prasidėdavo renginiui jau pasibaigus.Redaktorė Jūratė Kuodytė

2023 m. Europos katalikų teologijos draugija geriausia metų knyga išrinko Ligitos Ryliškytės daktaro disertacijos pagrindu išleistą veikalą „Kodėl kryžius? Dieviškoji draugystė ir teisingumo galia“. Ligita Ryliškytė – Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo, medikė kardiologė, profesorė, medicinos ir teologijos mokslų daktarė, ilgą laiką dirbo Vilniaus Universiteto Santaros klinikų ligoninėje, o dabar visą profesinį laiką skirianti sisteminės teologijos dėstymui prestižinėje Jungtinių Amerikos Valstijų akademinėje institucijoje – Bostono koledže. Prieš gerą pusmetį Vilniaus edukaciniame medijų centre Lojoteka buvo surengtas sesers Ligitos Ryliškytės knygos pristatymas, su kurio fragmentais galėjo susipažinti ir Mažosios studijos klausytojai, o šiandien pagaliau turime progą ilgiau pakalbinti viešnią apie jos dvigubą – gydytojos ir teologės – pašaukimą, šiandienines akademinės teologijos sroves ir jos pačios veikalą „Kodėl kryžius?“Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Celibatas bažnyčioje nebefunkcionuoja – taip sako filosofas Povilas Aleksandravičius.Ved. Julius Sasnauskas

Emigracija ir imigracija, referendumas dėl daugybinės pilietybės paakino atverti naują laidų ciklą pavadinimu „Kur mūsų namai?“ Garsių operos solistų duktė muzikologė, kompozitorė, dainininkė, operos režisierė ir įvairių tarptautinių projektų iniciatorė Daina Adamkevičiūtė į Lietuvą sugrįžo po 20-ties gyvenimo metų svetur. Pokalbyje ji praveria senosios Persijos(Irano) kultūros klodus, pasakoja apie iššūkį pastatyti šioje šalyje po 40 metų pertraukos vakarietišką operą, užsimena, kodėl Vienos katedroje neskamba Bacho religinė muzika, ir kokią vietą klajonėse po skirtingas kultūras užima krikščioniškas tikėjimas.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Įvairiais paskaičiavimais, celibato prievolės šiuo metu laikosi nuo 5 iki 10 procentų katalikų kunigų. Filosofas Povilas Aleksandravičius įsitikinęs, kad ši disciplininė norma, atsiradusi visų pirma dėl siekio iškelti dvasininkų luomą aukščiau pasauliečių, šiandien praktiškai nefunkcionuoja. Negana to, ji tampa našta Bažnyčiai ir daugelio problemų šaltiniu.Pirmoji pokalbio dalis.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio aptarimui Mažojoje studijoje pasirinkome patį pirmąjį numerio straipsnį – Laišką redaktoriui, kuris puikiai atliepia šiuo metu visuomenėje vėl kilusias diskusijas po to, kai nuspręsta pervadinti Vilniaus Salomėjos Nėries gimnaziją ir atsisakyti poetės, kaip prisidėjusios prie okupacinio režimo įtvirtinimo, vardo. Ar šiuo metu pastebimi mėginimai normalizuoti viešų veikėjų kolaboravimą su totalitariniais režimais ar bent aktyviai prisitaikyti prie jų rodo istorijos neišmanymą? Laiško redaktoriui autorius ir šiandieninės laidos svečias, filosofas ir VU TSPMI dėstytojas Simas Čelutka mano, kad tai veikiau atskleidžia politinės-moralinės filosofijos ir refleksijos trūkumą. Svečią „Mažojoje studijoje“ kalbina VU Filosofijos ir istorijos fakultetų dėstytojas ir mūsų radijo bendradarbis Laurynas Peluritis.Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Gegužės 22 d., trečiadienį, 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks apskritojo stalo diskusija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: kas atsivėrė ir kur pasistūmėjome“. Renginį organizuoja Lietuvių katalikų mokslo akademija ir Mažvydo biblioteka.Diskusija įvyks praėjus beveik metams nuo Vilniaus arkivyskupijos kurijoje įvykusio skandalo, kai tuometinis kancleris pateko teisėsaugos ir visuomenės akiratin dėl nepilnamečių pornografijos bei nederamų santykių su jaunuoliu.Nuo to laiko buvo paskelbti keli žurnalistiniai tyrimai piktnaudžiavimo Bažnyčioje tema, parašytas tikinčiųjų viešas laiškas vyskupams, įvyko šiai temai skirta konferencija. Taigi, kokios problemos atsivėrė per pastaruosius metus, kokią situaciją turime šiandien ir ką pasauliečiai bei dvasininkai gali padaryti, kad Bažnyčia taptų saugia erdve kiekvienam?„Mažosios studijos“ pašnekovai – vienas iš diskusijos organizatorių, Lietuvių katalikų mokslų akademijos mokslinis sekretorius prof. Povilas Aleksandravičius ir Kauno Gerojo Ganytojo (Dainavos) parapijos vikaras, kun. Nerijus Pipiras.Ved. Simonas Bendžius

Mažoji studija. Kultūra ir religija

„Ausk Marijai rožių giją, mano siela nerami, skelbk gerumą, prakilnumą ilgesinga širdimi", - tai eilutė iš šv. Kazimiero pamėgtos giesmės Dievo Motinai. Paslaptingajai Rožei, Skaisčiausiajai Lelijai, gražiausiajai tarp gėlių šimtmečius žinomi poetai, dailininkai ir paprasti tikintieji skyrė savo maldas, kūrybą, idant jais pagerbtų Mergelę Mariją ir parodytų jai savo meilę. Apie gražiausius žiedus Dievo Motinai Marijai ir jų simbolines reikšmes pasakoja menotyrininkė, Lietuvos dailės muziejaus darbuotoja Dalia Tarandaitė.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Kunigą Vyacheslavą Grynevich sutikome balandžio 13 d. Kaune, kur buvo minimas Carito atsikūrimo Lietuvoje 35-metis. Prieš penkerius metus pradėjęs vadovauti Romos katalikų bažnyčios Carito atšakai jis, kaip pats save vadina, paprastas kunigas, mėgstantis sakyti pamokslus ir klausyti išpažinčių, dabar vadovauja milžiniškiems humanitarinės pagalbos kiekiams, tačiau lankydamas karo pabėgėlius, tegali apgailestauti, kad prieš rusų agresijos padarinius jų pajėgumai vis dėlto yra labai riboti. Todėl kolegų jėga išsiųstas atostogų, jis renkasi savanorio veiklą ir incognito važiuoja padėti subombarduoto Chersono žmonėms. „Blogiausia kare būtų prarasti viltį, o tikėjimas padeda ją išsaugoti“, - sako kunigas ir prašo Lietuvos žmonių nepamiršti Ukrainos.Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė.

M. Marcinkevičiaus ligoninės palata buvo Onutės paskutiniai žemiškieji namai, kuriems jaukumo suteikė paliatyvios pagalbos skyriaus darbuotojai ir artimieji. „Svarbu nepamesti meilės“, - prieš mirtį kalbėjo Onutė. Ar visuomet meilė gyvenimui gali laimėti prieš nepakeliamą fizinį ir dvasinį skausmą? Ar įmanoma šlovinti gyvybę, kai iš kūno telikę vienos žaizdos, kai žmogus guli kelis metus komoje. O gal tokiais atvejais prasmingiau būtų galvoti apie pagalbą tokiam ligoniui ir, žinoma, jo artimiesiems, kuriems neabejotinai sunku pakelti kito kančią ir, regis, stebėti tokį beprasmį gyvenimą, pagalbą ne savanoriais, ateinančiais nuplauti, paskaityti, pavalgydinti, bet pagalba greičiau numirti. Ar teko iš nepagydomų ligonių išgirsti: daktare, daugiau nebegaliu kentėti, pavargau gyventi, padėkite numirti? Apie gyvenimą paskutiniuose namuose - Onutės liudijimas, o apie eutanaziją mintimis dalijasi M. Marcinkevičiaus Paliatyvios pagalbos skyriaus vedėjas gydytojas Audrys Skliutas ir psichologė Regina Morkūnienė.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Šiandien „Mažojoje studijoje“ vieši šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, VDA profesorė, menotyros daktarė Giedrė Jankevičiūtė. Su šia pašnekove būtų galima įkalbėti ištisus laidų ciklus – toks platus yra jos mokslinių interesų laukas, per tyrimus užpildantis nesenos mūsų valstybės kultūros istorijos spragas, o kartu atrandantis ir daugybę iki šiol nepažintos bei netyrinėtos kasdienybės istorijos klodų. Tad šiandieninėje laidoje mūsų radijo bendradarbis, taip pat ir VU Istorijos bei Filosofijos fakultetų dėstytojas Laurynas Peluritis pasirinko pokalbiui temą apie Giedrės Jankevičiūtės sugrąžintą Vilnių, tarpukario modernizmą ir sovietmečio pradangintą grožio pajutimą, kuriuo galima paaiškinti sostinės urbanistines bėdas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Laida skiriama sesers vienuolės Nijolės Sadūnaitės atminimui. Legendinė asmenybė, plačiausiai žinoma mūsų laisvės kovotoja, žmogaus teisių gynėja, antisovietinio pogrindžio dalyvė. Jos istorija galėtų priminti ir šventųjų gyvenimus, ir smagų nuotykių filmą su visais jo elementais.Daug metų niekaip neįveikta represinių struktūrų. Tarp šios vienuolės ginklų buvo krikščioniškos dorybės, drąsa, užsispyrimas. Dar labiau – humoro jausmas ir juokas.Tokią Nijolę Sadūnaitę atpažįstame ir archyvinėje „Mažosios studijos“ laidoje, 1994 m. rudenį parengtoje Vaidoto Žuko. Dabar kartojami to įrašo fragmentai.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Biblinės teologijos daktaras kun. Mozė Mitkevičius komentuoja Kristaus prisikėlimo poveikį apaštalo Pauliaus asmenybei ir sielovados stiliui I a. viduryje. Pauliaus nedomina dogminė ar ideologinė prisikėlimo pusė, bet tai, kaip šis įvykis gali toliau veikti tikinčiųjų gyvenime ir suformuoti „naują žmogų“. Puikus velykinio nusistatymo pavyzdys yra trumpiausias Pauliaus kūrinys – laiškas Filemonui, kuriame praktiškai sprendžiamas pabėgusio vergo likimas ir tokios dilemos kaip meilė ir įstatymas, pareiga ir laisvė, autoritetas ir draugystė.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Skambant Jozepho Haydno kvartetui „Septyni paskutiniai mūsų Išganytojo žodžiai ant kryžiaus“ su smuikininke Dalia Kuznecovaite kalbėjomės Didžiojo Tridienio išvakarėse, kai daugelyje krikščioniškų pasaulio šalių šis kvartetas yra griežiamas. Šią tradiciją Lietuvoje pradėjo Valstybinis Vilniaus kvartetas, idant tikintieji per muziką ir ją lydinčius mątymus prisimintų Jėzaus kančią ant kryžiaus, kančią, vedančią į Prisikėlimą. Jeruzalėje Jį pasitiko susižavėjimo šūksniais, iš pagarbos klojo drabužius ir palmių šakas po kojomis, šlovino, pasitiko aplodismentais, kuriuos tačiau lydėjo apkalbos, pavydas, draugų apleidimas ir išdavystė. Visa tai patyrė Jėzus, prisiėmęs Dievo jam skirtą misiją išgelbėti pasaulį. Visa tai mažesniu mastu patiria žmogus, atpažinęs jam skirtą Dievo planą ir pasiryžęs vykdyti jį iki galo: per suklupimus, išmėginimus šlove, apleidimą, nešdamas sąvąjį kryžių iki prisikėlimo tikėdamas, kad galime visi būti prikelti, idant drauge kurtume Dievo karalystę čia ir dabar. Valstybinio Vilniaus kvarteto pirmasis smuikas Dalia Kuznecovaitė - apie gyvenimą muzika ir tikėjimu.Redaktorė Jūratė Kuodytė

„Knyga, skirta ateistams, bet gausiai skaitoma tikinčiųjų“, - taip apibūdinama danų filosofo ir teologo, vieno egzistencializmo filosofijos pirmtakų Søreno Kierkegaardo knyga „Baimė ir drebėjimas“. Knyga, parašyta XIX a. viduryje ir išversta į begalę skirtingų kalbų, jau beveik 200 metų tebėra skaitoma, pasirodo vis nauji jos leidimai. Net ir Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo pasirodė jau trečiasis jos leidimas. Pats Kierkegaardas yra pasakęs, kad vien jo „Baimės ir drebėjimo“ pakaks, kad pasaulis niekada nepamirštų jo vardo. Kas galėjo lemti tokį autoriaus pranašystės išsipildymą? Knygoje nagrinėjama anaiptol ne pati lengviausia tema. Tai – Senojo Testamento istorija apie Abraomą, kuriam Dievas paliepia paaukoti vienintelį jo sūnų Izaoką. Tėvas klusniai vykdo gautą įsakymą ir yra pasiryžęs nužudyti savo vaiką. Kodėl, remdamasi šia bibline istorija, judėjų-krikščionių tradicija suteikė Abraomui „tikėjimo protėvio“ vaidmenį. Abraomas yra įsitikinęs, kad Dievas, kuris jam įsako atlikti baisiausią ir sunkiausią dalyką, kartu yra ir Dievas, kuris jį myli. Šis paradoksas suteikia Kierkegarrdui progą iškelti sudėtingus klausimus apie krikščioniško tikėjimo prigimtį ir vertę. Šiandieninės laidos dalyviai sako, kad "Baimės ir drebėjimo" patrauklumą skaitytojams lemia tai, kad joje keliami klausimai atliepia nūdienos žmonių jauseną, o tai, kad knyga parašyta pirmuoju asmeniu, apeliuoja į kiekvieną individą. Kalbant apie dabartinius laikus, ko gero, būtų sunku įsivaizduoti tinkamesnį veikalą negandų nuojautomis alsuojančiame pasaulyje.Apie naują Soreno Kierkegaardo knygos „Baimė ir drebėjimas“ lietuvišką leidimą (knygą iš danų kalbos išvertė Jolita ex-Adomėnienė) kalbasi filosofas, leidyklos Hubris vadovas Viktoras Bachmetjevas ir Vilniaus Universiteto filosofijos bei istorijos fakultetų dėstytojas Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Šiemet sukanka dvidešimt metų nuo tos akimirkos, kai buvo užantspauduotas dar Sąjūdžio laikais išreikštas Lietuvos žmonių troškimas sugrįžti į Europos tautų šeimą, nuo kurios ištisus 50 metų buvome atplėšti brutalios sovietų okupacijos. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva oficialiai tapo Europos Sąjungos nare valstybe, lygiai metais anksčiau šią valią Lietuvos Respublikos piliečiai išreiškė per referendumą. Už Europos Sąjungos plėtrą, įtraukiant į bendriją buvusias sovietinio bloko valstybes, nuosekliai pasisakė ir tuometinis popiežius Jonas Paulius II, Europos idėją kone vienbalsiai palaikė ir Katalikų Bažnyčios vadovai narystės siekiančiose šalyse, minėdami bendrą Europos krikščionišką paveldą ir tikėjimą, įkvėpusį Europos Sąjungos tėvus kūrėjus. Kiek svarbus buvo religinis veiksnys vieningos Europos idėjai? Kaip katalikybė paveikė kasdienį Lietuvos gyventojų mąstymą apie Europos Sąjungą? Laidos viešnia - VU TSPMI dėstytoja Rosita Garškaite-Antonowicz, neseniai apgynusi daktaro disertaciją „Katalikybės vaidmuo kasdieniame mąstyme apie Europos Sąjungą: Lietuvos atvejis“.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Tuoktis bažnyčioje? O kam? Pasiklausius jaunosios kartos, gali pasirodyti, kad net ir civilinė santuoka seniai praradusi aktualumą. Juk galima mylėti, gyventi, susilaukti vaikų ir be jokių antspaudų kokioje nors institucijoje. Bažnyčia tiek santuokos sudarymui, tiek ir sutuoktinių gyvenimui iškelia tikrai nemažai papildomų reikalavimų ir sąlygų: krikščioniškai auklėti vaikus, nevartoti kontraceptinių priemonių; jei neduokdie išsiskirsi, antrą kartą susituokti bažnyčioje šansų mažai, nekalbant apie komunijos priėmimo problemą. Šis vertėjos, publicistės ir aktyvios katalikės klausimas pačiai sau tapo bene didžiausiu akstinu parašyti knygą „Žiedas ir priesaika“. Nors autorė, prieš tai padariusi daugybę interviu su sužadėtiniais ir jau santuokoje esančiais, galiausiai prisipažįsta taip ir neradusi aiškaus atsakymo į šį klausimą, tačiau svarstantiems apie vestuves bažnyčioje, o galbūt net ir tiems, kurie santuokoje gyvena ne vienerius metus, tikiu, bus įdomu išgirsti Gabrielės Gailiūtės įžvalgas.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Prasidėjus naujiems kalendoriniams metams, Židinį tenka kūrenti iš kruopščiai sutaupytų atsargų. Nors naujausias kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numeris kaip tik šiomis dienomis atkeliauja pas prenumeratorius ir periodinės spaudos platinimo vietas, žurnalui, jo ir kitų Lietuvos kultūrinių leidinių redakcijoms tenka, kaip toms mitologinėms būtybėms, turėti keletą gyvybių. Tad pokalbiui prie Naujojo Židinio laidos dalyviai neatsitiktinai pasirinko Tomo Daugirdo tekstą, kurio pavadinimas nusako esamą padėtį - „Kultūros leidiniai be rėmimo“. Apie jau du mėnesius trunkantį kultūrinės periodikos nefinansavimą kalbasi žurnalo vyriausiasis redaktorius Antanas Terleckas ir „Mažosios studijos" bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Laidoje istorikas Arūnas Streikus pasakoja apie Vilniaus vyskupą kankinį Mečislovą Reinį, jo sunkias pastangas, atgavus Lietuvai Vilnių, priartinti vilnietiškąją Bažnyčią prie Lietuvos. Sugrįžus sovietams, jis nepasidavė valdžios siekiams varžyti tikėjimo laisvę ir paversti vyskupus savo politikos įrankiais. Buvo represuotas ir mirė Rusijos kalėjime. Kandidatas į palaimintuosius, užvesta jo šventumo byla.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

„Tai tik darbas pagal Hipokrato priesaiką ir meilės artimui tarnystė“, - tvirtina Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės Paliatyvios pagalbos skyriaus vedėjas Audrys Skliutas, psichologė Regina Morkūnienė, vyresnioji slaugos administratorė Ingrida Šukelevičienė ir socialinė darbuotoja Ilona. „Ir tai jokia paskutinė stotelė – čia verda gyvenimas“. Pokalbis apie šią nemokamą pagalbą, kurią kiekvienam piliečiui garantuoja valstybė, ir pagrindinį jos tikslą - nepagydomai sergančiam ligoniui ir jo artimiesiems padėti išlaikyti įmanomai geriausią gyvenimo kokybę.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Apie ką mąsto kareivis, budėdamas apkasuose šaltą naktį, o galbūt ir dieną, laukdamas kitos užduoties? Karo Ukrainoje pradžioje socialinėje žiniasklaidoje netrūko kadrų apie karių kasdienybę, kai kurie jų sugebėjo nuotoliu netgi dėstyti paskaitas universitetuose likusiems savo studentams. Šiandieninės laidos herojus Pirmojo pasaulinio karo apkasuose pradėjo rašyti kūrinį, ilgainiui tapusį vienu reikšmingiausių pasaulinės filosofijos veikalų. Tai – vokiečių teologas ir filosofas Franzas Rosenzweigas ir jo „Išganymo žvaigždė“, apie kurią šiandien Mažojoje studijoje pasakos vertėjas Antanas Gailius ir filosofas, leidyklos Phi knygos vadovas Tomas Šinkūnas, o juos kalbins mūsų studijos bendradarbis ir VU Filosofijos bei Istorijos fakultetų dėstytojas Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Vasario 9 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: atpažinti, apsaugoti, išgyti“. Lietuvos ir užsienio ekspertai dalysis patirtimi bei įžvalgomis, kaip spręsti įsisenėjusias, skaudžias seksualinio ir kitokio išnaudojimo problemas.Konferencija rengiama praėjus pusmečiui nuo viešo laiško Lietuvos vyskupams paskelbimo. Kreipimesi į ganytojus grupė katalikų (ir laišką pasirašiusieji) ragino Bažnyčios vadovus Lietuvoje imtis realių veiksmų siekiant stabdyti piktnaudžiavimo galia atvejus – ir inicijuoti tokius nusikaltimus tiriančios nepriklausomos komisijos steigimą.Konferenciją organizuoja Lietuvių katalikų mokslo akademija kartu su Martyno Mažvydo biblioteka. Laidos pašnekovės – vienos iš renginio organizatorių Veronika Kimbrytė ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.Pokalbį veda Simonas Bendžius.

Prieš šimtą metų, jau visai baigiantis 1924-iesiems, Kaune pradėtas leisti „Židinys“, prisistatęs skaitytojams kaip „literatūros, mokslo, visuomenės ir akademiško gyvenimo“ žurnalas. Jo leidimą 1940-ųjų birželį sustabdė sovietų okupacija. Bet jau po ketverių metų, karo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, atsiranda idėja, iš tų pačių „Židinio“ suburtų žmonių, tęsti šio žurnalo tradiciją. Pasirodo „Aidų“ žurnalas, gyvavęs išeivijoje kone penkis dešimtmečius. Atkūrus nepriklausomybę, stropiai perskaityti senojo „Židinio“ tomeliai Lietuvoje išsyk virsta „Naujuoju Židiniu“, kuris, suėmęs netrukus ir „Aidų“ paveldą, tebegyvuoja iki šiol. Nuostabi šimtmečio istorija, atkaklus, užsispyręs tęstinumas, apie kurio vaisius ir kalbėsime šioje laidoje. Pokalbio dalyviai – filosofas ir kultūrologas Vytautas Ališauskas, vienas iš „Naujojo Židinio“ tėvų kūrėjų, ir dabartinis žurnalo redaktorius istorikas Antanas Terleckas.Laidą parengė Julius Sasnauskas.

„Dar neatėjo laikas“, - dažnai kartoja sovietmečio tyrėjai, dienų dienas praleisdami archyvuose ir atrasdami faktus, kuriuos paviešinus, gali tekti nuo pjedestalų nukelti ne vieną garsią asmenybę. Tai pastebi ir muzikologė Jūratė Katinaitė, sulaukusi operos gerbėjų ir dalies muzikų visuomenės nepasitenkinimo, pasirodžius jos knygai apie V. Daunorą, kurioje buvo paviešinti faktai apie sovietinei nomenklatūrai priklaususių muzikų įtaką, pašalinant talentingąjį solistą iš teatro. O gal kaip tik dabar laikas viešinti dviveidystės, kolaboravimo su totalitarine sistema faktus, idant suvoktume žalą, kurią „didžiosios kultūros" prievartinis importas padarė Lietuvos menui ir tą meną atstovaujančioms institucijoms? Matome, kad amžinas mūsų priešas ir vėl tiesia savo čiuptuvus, sunkiau pasiekiantis valstybinius kultūros ir meno židinius, tačiau lengvai įsitaisydamas privačiuose namuose ir komercinėse kultūros erdvėse. Karo kontekste madinga kartoti: sportas ir politika, menas ir politika neturi nieko bendra. Istorija gi teigia priešingai. Žydų kilmės psichiatras V. E. Franklis, išgyvenęs nacių koncentracijos stovykloje, primena, kad žmogus yra priklausomas nuo aplinkybių, tačiau tik jis pats nusprendžia leistis jų sąlygojamas ar pakilti virš jų, idant išsaugotų savo žmogiškumą. Pokalbis su muzikologe J. Katinaite apie muzikų pasirinkimus sovietmečiu.Laidos redaktorė Jūratė Kuodytė

Naujieji metai, deja, kol kas išsiilgtos taikos nežada, grobikiška Rusijos invazija į Ukrainą netrukus pradės skaičiuoti trečiuosius metus, nuo spalio pasaulio karų žemėlapį papildė Izraelis ir Gazos ruožas. Šią tikrovę atliepia ir naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio Naujasis „Židinys-Aidai" numerio aptarimui „Mažojoje studijoje" parinktas straipsnis „Romos karo teorija“. Kas lėmė, kad kadaise romėnams pavyko jėga užimti teritoriją nuo Maroko iki Sakartvelo, nuo Škotijos iki Šv. Žemės? Atsakymo į šį klausimą ieškojo šiandieninės laidos svečias, Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto magistrantas ir „Naujojo Židinio-Aidų" bendradarbis Mikas Danilevičius, o jį kalbina Filosofijos ir Istorijos fakultetų dėstytojas ir „Mažosios studijos" talkininkas Laurynas Peluritis.Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė.

1951 metų Kalėdų istorija Dižono mieste, kai per viešą egzekuciją buvo viešai sudeginta Kalėdų Senio figūra, išreiškė ir dabar neretai pasigirstančius priekaištus, kad kas nors kėsinasi pavogti tikrąją Kalėdų prasmę ir kad Kalėdų Senio nėra ir jo nė nereikia. „Yra ir bus“,- teigė žymusis prancūzų antropologas Claude Lévi-Strauss‘as, kadangi mito poreikis mumyse kur kas didesnis nei mums patiems atrodo. Jo tekstą apie Kalėdų Senio egzekuciją Dižono mieste perskaitė Violeta Osteikienė ir Virgilijus Kubilius. Laidą pagal archyvinę „Mažosios studijos“medžiagą parengė Julius Sasnauskas.Su Naujaisiais metais, mieli klausytojai. Džiaugsmo ir vilties visiems.

Kai kurie didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai, ko gero, dar atmena tuos laikus, kai per Kalėdas ir Velykas žmonės netilpdavo į bažnyčias, tekdavo grūstis prieangiuose ar net šalti šventoriuose. Ir ne tik dėl vadinamųjų kalėdinių ir velykinių katalikų, kurie teužsuka į bažnyčią porą kartų per metus, bet ir dėl to, kad sovietmečiu išdygusiuose mikrorajonuose bažnyčių tiesiog nebuvo. Sovietų valdžia draudė jas statyti. Padėtis ėmė keistis tik pačioje okupacijos pabaigoje, o pirmieji nepriklausomos Lietuvos metai paženklinti ir naujų šventovių statybų. Iki šiol šis reiškinys nebuvo išsamiau tyrinėtas, tad šiandienėje laidoje klausytojų laukia pokalbis su VU Istorijos fakulteto doktorante Kamile Steponavičiūte, kuri šiemet apsigynė magistro darbą „Sakralinė architektūra Vilniaus arkivyskupijoje XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje“, už kurį buvo apdovanota Lietuvių katalikų mokslo akademijos premija. Šiuo metu savo tyrimus tęsia doktorantūros studijose tame pat Istorijos fakultete. Jos vadovė – architektūros istorikė profesorė Marija Drėmaitė. Viešnią kalbina VU Filosofijos ir Istorijos fakultetų dėstytojas ir mūsų studijos bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Vilniaus universiteto Kultūrinių bendrijų studijų centro vadovas, Istorijos fakulteto doc. dr. Grigorijus Potašenko „Mažosios studijos“ klausytojams pažįstamas iš laidų apie Lietuvos sentikių Bažnyčią. Šįsyk pokalbis suksis apie sentikių bendruomenės aktualiąją istoriją, prisimenant ne tik sudėtingos praeities momentus, susijusius su Rusijos ( Maskvos patriarchato) stačiatikių Bažnyčia, bet ir aptariant sentikių laikyseną Putino invazijos į Ukrainą atžvilgiu.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Vilniaus universiteto Filologijos fakuteto doktorantė Augustė Žičkytė pasakoja apie pamokas, atėjusias per Thomo Mertono kūrybą ir jo gyvenimo pavyzdį. Gimtasis Mertono vienuolynas Kentukio valstijoje tebetraukia piligrimus, o jo dvasinis palikimas atranda vis naujų mokinių.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Netrukus po Rusijos pradėto karo Ukrainoje Lietuvos kultūros lauke po karštų diskusijų ir ginčų buvo peržiūrėtas valstybinių kultūros įstaigų repertuaras, išbraukiant iš jo rusų dramaturgus, režisierius, muzikos pasaulyje atsisakyta garsių atlikėjų, kompozitorių, turinčių sąsajų su Putino Rusija. Kliuvo net P. Čaikovskiui. Panašaus likimo kažkada sulaukė ir vokiečių kompozitorius Richardas Vagneris, nes buvo mylimas Hitlerio kompozitorius. Totalitarinių režimų įrankiais jie tapo savo valia, tačiau visais laikais buvo garsių kūrėjų ir atlikėjų, kurie ne tik prisitaikė, bet ir dėl tam tikrų priežasčių bendradarbiavo su totalitarine sistema. Literatūros pasaulyje plačiai nuskambėjo poeto J. Marcinkevičiaus istorija, dailėtyrininkai ir istorikai nuo pjedestalo nukėlė ne vieną garsią sovietmečiu pavardę, atskleisdami piktnaudžiavimo autoritetu ir nomenkaltūrine galia atvejus.Šioje laidoje muzikologė Jūratė Katinaitė aptars muzikinės kultūros lauką: kaip jį veikė, o gal ir tebeveikia totalitariniai režimai.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Visą 2023-ųjų spalį Vatikane trukęs Vyskupų sinodas apie sinodiškumą baigėsi, niūriai pranašauta Bažnyčios griūtis neįvyko, nesutarimai, kėlę grėsmę jos vienybei, suvaldyti. Stebėtojai teigia, kad buvo pakloti pamatai giluminei Bažnyčios reformai, taigi, sinodinė kelionė toliau tęsiasi. Kokia ji buvo ir yra mūsų Lietuvos bažnyčioje? Visą Sinodinio kelio laiką, nuo pat 2020-ųjų, kai popiežius Pranciškus paskelbė jo pradžią, sinodo eigą fiksavo ir analizavo katalikiškas mėnraštis „Artuma“, kurio vyriausiasis redaktorius, diakonas bei vienas iš Sinodinio kelio koordinatorių Darius Chmieliauskas šiandien vieši „Mažojoje studijoje“ ir sutiko pasidalyti įžvalgomis apie tai, ką atrado per tuos Sinodinio kelio metus ir kokią didžiausią jo pamoką atnešė šis popiežiaus Pranciškaus inicijuotas Bažnyčios buvimo būdas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Antanas Rubšys. Tą vardą perskaitysime kiekvieną sykį, atsivertę naujausius lietuviškus Šv. Rašto leidimus. 46 Senojo Testamento knygos.Versta iš hebrajų, aramėjų ir graikų. Mūsų istorijoje - pirmą sykį iš originalo kalbų. Milžiniškas darbas, už kurį prelatui Antanui Rubšiui 1995 m. suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Ir tai toli gražu ne vienintelis jo gyvenimo darbas.Lakričio 5 d. sukako 100 metų nuo Antano Rubšio gimimo. Labai sename „Mažosios studijos“ archyve išlikusios dvi magnetofono kasetės su jo pasakojimu. Brangų svečią kalbino tuometinis studijos vadovas Vaidotas Žukas. 1994 m. pavasaris. Dabar, prisimenant ir pagerbiant šio iškilaus žmogaus vardą, turime progą vėl išgirsti jo balsą.Laidą parengė Julius Sasnauskas.

Ką veikė Jėzus iš Nazareto iki tol, kol nepradėjo Evangelijose aprašomos viešos veiklos? Kuo jis užsiėmė nuo paauglystės iki maždaug 30-ojo gimtadienio?Biblija konkretaus atsakymo neduoda, tačiau kitų mokymų atstovai turi savo versiją: Jėzus iškeliavo į Indiją, kur sužinojo apie reinkarnaciją, nušvitimą ir kitus panašius dalykus. Tuomet jis, kaip dvasinis guru, grįžo į Palestiną skelbti budistinio mokymo, o kai pats pasiekė nušvitimą, tapo Kristumi. Bažnyčia esą apie tai žinojo, bet nuslėpė „tikrąją tiesą“ nuo eilinių žmonių.Toks požiūris vieniems gali atrodyti juokingas, tačiau kiti – net ir dalis katalikų – tuo rimtai tiki. O kaip buvo iš tiesų? Ko verta versija apie guru Jėzų?Pašnekovas – VDU katalikų teologijos fakulteto dėstytojas dr. Gabrielius E. Klimenka, neseniai apgynęs daktaro disertaciją „Kristologinių tiesų iškraipymai indiškojo Jėzaus mite Katalikų Bažnyčios mokymo požiūriu“.Ved. Simonas Bendžius

„Jei pritartume minčiai, kad antisemitizmas veikia it koks virusas, tai augantys tokioje aplinkoje gali būti jo paliesti“,- rašė knygos „Jerichas 1941 metais. Vilniaus geto istorijos“ autorius Igor Argamante. Kokie galėtų būti skiepai nuo šio viruso, kuris vis dar užkrečia dalį mūsų visuomenės, nors apie mirties prieškambarius Lietuvoje, jų prižiūrėtojus, budelius ir angelus sargus žinių turime pakankamai, kad imtumėmės priemonių apsaugoti nuo jo save ir vaikus. Praėjo 80 m. nuo tragedijos, palietusios ne tik nužudytųjų artimuosius, bet ir žudikus, ir tuos, kurie stebėjo egzekucijas tylėdami, ir tuos, kurie nepabijojo ir gelbėjo pasmerktuosius, Vilniaus geto istorija vis dar nepakankamai reflektuojama, jei ir šiandien turime politikų su žemaitaičių retorika, jei socialiniuose tinkluose moksleivis drįsta pasivadinti adolfu. „Kas mus išlaisvins iš prisiminimų“,- klausia Holokaustą išgyvenusieji, o ką daryti, kad ateinančios kartos prisimintų ir faktų tiesoje reflektuotų klausime Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus bendradarbio istoriko dr. Mantas Šikšniano.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio aptarimui „Mažojoje studijoje“ pasirinkome straipsnį, atliepiantį iki šiol daugybę diskusijų visuomenėje keliantį klausimą – apie atmintį, jos įamžinimą viešojoje erdvėje ir sovietmetį menančių paminklų likimą. Iki šiol nėra vienos nuomonės, ką daryti su sovietmečio paminklais, kita vertus, audringos diskusijos, kilusios dėl ketinimo statyti paminklą Justinui Marcinkevičiui, įamžinantį sovietmečiu sukurtą jo draminę trilogiją, rodo skirtingą požiūrį į istorinę atmintį. „Nepriminti/nebeprisiminti: ką darome su sovietmečio daiktais?“ - tokį straipsnį naujausiame žurnalo numeryje paskelbė viena iš nuolatinių jo autorių, VU Istorijos fakulteto magistrantė Eglė Eidėnaitė, kuri šiandien ir vieši laidoje, o ją kalbina VU Filosofijos ir istorijos fakultetų dėstytojas ir „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Šių dienų lenkų visuomenės nuotaikas, Bažnyčios sąsajas su politika, jaunosios kartos nesidomėjimą religija komentuoja Krokuvoje gyvenanti istorikė ir sociologė dr. Katarzyna Korzeniewska. Jos nuomone, geriausia pamoka, kurią šiuo metu iš savo kaimynų gauna Lietuva, - tai nesekti jų pavyzdžiu.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Bažnytinio paveldo muziejuje, Vilniuje, veikia nauja unikali paroda „Tegul visi bus viena. Šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystei – 400“.Šv. Juozapatą galime pagrįstai vadinti Vilniaus šventuoju: nuo XVII a. jis buvo laikomas Abiejų Tautų Respublikos globėju, o ikonografijoje dažnai stoja į vieną gretą su dangiškuoju Lietuvos sergėtoju šv. Kazimieru.Kaip pastebi parodos organizatoriai, šiandien karo akivaizdoje šv. Juozapato kankinystės jubiliejus įgauna ir ypatingą vienybės su Ukraina prasmę, primena bendrą mūsų istoriją.Kad ši paroda įvyktų, bendradarbiauta ir su kolegomis iš Ukrainos. Didieji partneriai – Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lvivo nacionalinis Andrejaus Šeptyckio muziejus.Ką įdomaus galima atrasti parodoje, pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Rita Pauliukevičiūtė bei parodos kuratorės Birutė Valečkaitė ir Vaiva Vasiliauskaitė.Ved. Simonas Bendžius

Išskirtinis interviu „Mažajai studijai“ su Kyjivo-Haličo graikų katalikų didžiuoju arkivyskupu Sviatoslavu Ševčiuku.Apie šv. Juozapato Kuncevičiaus gyvenimo ir šventumo istoriją, kurią suaktualino Rusijos karas prieš Ukrainą, apie karo žaizdų gydymą ir dėkingumą Lietuvos žmonėms. „Vilnius mums yra šventa vieta. Taigi išsivešiu namo dėkingumo jausmą, garantiją, kad Lietuvos žmonės yra su mumis. Taip pat garantiją, kad šiuo metu Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai yra gerose rankose. Ir gerose savo motinos Bažnyčios rankose, nes čia yra ukrainietiškų parapijų, ir taip pat gerose Lietuvos žmonių rankose.“Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Lietuvos parlamentui paskelbus šv. Juozapato metus patyrėme, kad šis, iki tol, regis, mažai kam žinomas vienuolis, graikų apeigų katalikų kunigas, Polocko arkivyskupas, darbavęsis ir Vilniuje, Švč. Trejybės bažnyčioje, visą laiką turėjo gerbėjų tarp istorikų, dailėtyrininkų ir net politikų. Viena tokių – laidos pašnekovė, istorikė, paveldosaugininkė, Lietuvos vyriausybės viešojo valdymo grupės patarėja Diana Varnaitė pasakoja apie graikų apeigų katalikų Bažnyčios gimimą ir paplitimą pasaulyje.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Šiandien laidoje pakviesime susipažinti su kunigu ir mąstytoju, vieno didžiausių praėjusio amžiaus pabaigos Lenkijos intelektualų, kurio pavardė siejama su Solidarumo sąjūdžiu, išjudinusiu pasipriešinimą komunistiniams režimams visame Rytų bloke, galiausiai pasibaigusį režimo žlugimu 1989-aisiais. Tai – Józefas Tischneris, pirmasis Solidarumo profsąjungos kapelionas, artimas popiežiaus Jono Pauliaus II bičiulis, kurio veikalų atgarsius galima aptikti šio popiežiaus enciklikose socialiniais klausimais. Mintis apie epochos lūžius ir jų sukeltus ginčus, į praeitį nueinantį sovietizmą ir melo, smurto bei dvasios korupcijos užvaldytą pasaulį Tischneris sudėjo į vieną svarbiausių savo veikalų – Dramos filosofija, kurią į lietuvių kalbą išvertė Vytas Dekšnys, o išleido Hubris leidykla. Šiandien „Mažojoje studijoje“ vieši leidyklos vadovas, filosofas, VDU docentas Viktoras Bachmetjevas, o jį kalbina mūsų studijos bendradarbis ir VU Filosofijos fakulteto dėstytojas Laurynas Peluritis.Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė.

„Marija susiruošė ir skubiai iškeliavo“ – šią Luko evangelijos eilutę popiežius Pranciškus pasirinko Pasaulio jaunimo dienų temai Lisabonoje. Kaip ją išlukšteno Lietuvos jaunimo grupė, kokią reikšmę vis kitoje valstybėje nuo 1986 m. Bažnyčios organizuojamas katalikiško jaunimo susitikimas su popiežiumi turi mūsų jaunimui, pasakoja Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro vadovė Kristina Trinkūnaitė ir vienuolė Adelė Pilibavičiūtė iš Nukryžiuotojo Kristaus seserų kongregacijos.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Vilnietis kunigas Mozė Mitkevičius, popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje studijavęs biblinius mokslus, lapkričio mėnesį ten ginsis teologijos daktaro laipsnį. Pokalbis su juo apie Šv. Rašto pažinimą, interpretavimą, kasdienio skaitymo naudą. Parapiniuose Biblijos būreliuose kartais dominuoja mėgėjiška psichologija ir sociologija, populiarusis dvasingumas, ideologiniai ir politiniai lozungai. Pašnekovas pateikia savo patirtį, ką reiškia gyventi ir augti su Šv. Raštu.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Pranašas ir valkata, karalius ir ubagas viename asmenyje – toks buvo Justinas Mikutis, mąstytojas, dvasinis mokytojas, tarybinių lagerių kankinys. Pokalbis su dailininku Vaidotu Žuku ir muzikologu Edmundu Gedgaudu.Red. Julius Sasnauskas

Viename socialiniame tinkle pamačiusi informaciją apie kun. Česlovo Kavaliausko 100-ojo gimtadienio minėjimą jo tėviškėje, Pumpėnuose, kažkodėl prisiminiau skaudų Jėzaus atodūsį ant kryžiaus „jie nežino, ką daro“ ir jį perfrazavau – jie nepažino, todėl nieko ir nepadarė. Gal klystu, bet Šventojo Rašto vertėjui esant gyvam, Bažnyčia Lietuvoje nežinojo, ką su juo daryti: buvo kitoks, laisvas ir tuo pat metu klusnus, minties galiūnas, eruditas ir teologas, bet ir jautrios sielos poetas. Per didelis toms mažoms bažnytkaimių parapijoms, bet ir per mažas vyskupijų katedroms. Bet galbūt šiandien požiūris į šį dvasios galiūną keičiasi?Visos šio teologo, susirašinėjusio su garsiais pasaulio mokslininkais, tarp kurių ir kardinolas Jozefas Ratzingeris, knygos buvo išleistos privačių asmenų, kunigo kraštiečių ir bičiulių iniciatyva ir lėšomis. Ne išimtis ir nauja Jurgitos Fedorinienės knyga „Kunigo Česlovo Kavaliausko rašytinis palikimas“, pristatyta Pumpėnuose jo 100-ojo gimtadienio proga. Tačiau šį kartą ja, o galbūt ir viso kunigo rašytinio palikimo ateitimi ir sklaida susirūpino ne tik vyskupijų, kuriose kunigas tarnavo, ganytojai, o tai teikia vilčių rasti kun. Č. Kavaliausko raštus knygynuose. Prisiminimais apie dalijasi jo mokinė, teologijos dr. Jurgita Fedorinienė.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Birželio 29 d. žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose išplatintas viešas tikinčiųjų laiškas Lietuvos katalikų vyskupams. Ganytojai raginami sekti užsienio šalių pavyzdžiu ir įsteigti nepriklausomą komisiją, kuri tirtų seksualinio išnaudojimo mastą bei atvejus bažnytinėje aplinkoje.„Tik atskleidus, kas įvyko praeityje, pripažinus savo kaltes, atsiteisus su aukomis ir peržvelgus savo sąžinę, įmanoma žengti pirmyn“ – rašo laiško autoriai, pabrėždami, kad pastarieji plačiai nuskambėję įvykiai dėl kunigų seksualinių nusikaltimų sukrėtė katalikų bendruomenę Lietuvoje, tikintiesiems lieka daugybė neatsakytų klausimų, slopsta visuomenės pasitikėjimas institucine Bažnyčia.Į kreipimąsi vienintelis viešai sureagavo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, kuris liepos 8 d. susitiko su minimo laiško iniciatyvinės grupės atstovais.Kur link veda dabartinė situacija? Ir kiek realu, kad Lietuvos vyskupai imtųsi steigti nepriklausomą komisiją?Laidos svečiai – VšĮ „Magnificat leidiniai“ direktorė Veronika Kimbrytė ir VU docentas, istorikas dr. Nerijus Šepetys.Ved. Simonas Bendžius

Laida skiriama Česlovo Kavaliausko 100-osioms gimimo metinėms. Kunigas, teologas, Biblijos vertėjas, poetas, politinis kalinys. Šalia galingo intelekto – romantiška siela. Aistringas tikėjimas, kančių istorija, neturto ir paprastumo dvasia. 1950 m. buvo suimtas ir apkaltintas kontrrevoliucine veikla. Laidoje apžvelgiama jo baudžiamoji byla ir kalinimo metai Norilsko ir Kolymos lageriuose. Su lagerio draugais lietuviais ir ukrainiečiais organizavo legendinį kalinių sukilimą ir tik per plauką išvengė mirties bausmės. Perėjęs tikrą žemės pragarą, kuriame negalioja patogios religinės klišės, kunigas Kavaliauskas įvedė į teologiją netiesinio Kristaus ir tuneliuojančios Dievo malonės terminus. Joks kitas dvasininkas mūsų laikais nesugebėjo taip gyvai ir įtikinamai skelbti tikėjimo kaip jis.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Naujausias kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numeris atkeliauja pas skaitytojus per patį vasarvidį, kada ateina atostogų ir lėto skaitymo metas. Šios laidos tema tikrai reikalauja laiko ir neskubos, dar ir dėl to, kas jau antri metai vyksta karo fronte Ukrainoje. „Blogio anatomijos: nuo Eichmanno teismo iki dabartinės Rusijos“. Tokį straipsnį naujausiame žurnalo numeryje paskelbė publicistė, Rytų Europos studijų centro bendadarbė Simona Merkinaitė, kuri šiandien ir vieši „Kultūros ir religijos“ laidoje, o ją apie šį tekstą kalbina „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

VDU prof. dr. Artūras Lukaševičius iškeitė tiksliųjų mokslų teikiamas karjeros galimybes į teologijos studijas, darbą Bažnyčios struktūrose. Pokalbis apie iššūkius, nusivylimus, sielovados problemas parapijose, kurios tampa panašios labiau į sakramentų „parduotuves“ nei į gyvą bendruomenę ir apie kvietimą nesiliauti ieškojus Dievo. Kad ir kas nutiktų.Red. Jūratė Kuodytė

Kalbant apie šių dienų politinį gyvenimą, mažai kas, o ir išvis ar kas nors pasigestų jame tokio dalyko, kaip nuosaikumas. Viešoji nuomonė kur kas dažniau pasisako už tvirtus, rytžingus, net radikalius svarbių klausimų sprendimus, o nuosaikumą linkusi sieti su aiškios pozicijos neturėjimu ir vengtinu dalyku šiais neramiais laikais. Tačiau šiandieninį pokalbį „Mažojoje studijoje“ galėtume pavadinti nuosaikumo kaip dorybės apgynimu, pasiremiant antikinės filosofijos mąstytojais, galinčiais atverti mūsų laikams visiškai netikėtų perspektyvų. Laidoje vieši filosofas, VU TSPMI dėstytojas dr. Vilius Bartninkas, o jį kalbina mūsų studijos bendradarbis Laurynas Peluritis.Plačiau apie politinį nuosaikumą siūlome paskaityti V. Bartninko straipsnyje „Kas yra politinis nuosaikumas?“, išspausdintą žurnale „Naujasis židinys-Aidai“.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Žiniasklaidos paviešinti skandalingi įvykiai Vilniaus arkivyskupijos kurijoje paskatino diskusijas, kad Bažnyčiai Lietuvoje reikalingas apsivalymas ir permainos. Laidoje filosofas Povilas Aleksandravičius analizuoja dvasininkijos bėdas ir svarsto ateities Bažnyčios viziją.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas

Filosofės dr. Nerijos Putinaitės, tyrinėjančios sovietmečio tikrovę iš socialinės perspektyvos, pasidalijimas socialiniuose tinkluose nerimu dėl tendencijos akademinėje visuomenėje „normalizuoti“ sovietmetį paakino pakviesti pokalbiui ne tik ją, bet ir kultūros politikos tyrėją, menotyrininkę dr. Skaidrą Trilupaitytę, kuri siūlo skirti įvairius sovietmečio etapus ir vertinti visuomeninius ir socialinius reiškinius platesnėje nei juoda arba balta skalėje. Ar sovietmečio normalizavimas neužglaistys visuomenės atminties, jei net akademinė visuomenė nesiims užpildyti istorijos spragų apie sovietmetį kaip totalitarinę sistemą, laikydama tai tiesiog dar vienu laikmečiu valstybės istorijos tėkmėje?Redaktorė Jūratė Kuodytė

Pokalbis su kultūros istorike Nerija Putinaite. Pasak pašnekovės, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio atsiradimo priežastys, tikslai ir vaidmuo atkuriant valstybingumą yra smarkiai mitologizuoti. Tam tikrais atvejais Sąjūdis pranoko pats save. Aplinkybės klostėsi Lietuvos naudai. Išlaisvintų emocijų jūroje susiformavo įsitikinimas, kad esame tauta.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas

Naujausias kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numeris atkeliauja pas skaitytojus pačiose kalendorinės vasaros išvakarėse. Vasara – kelionių ir atostogų metas. Galbūt šiemet ne tik užsienio svečiai, bet ir kas nors iš Židinio skaitytojų pirmą kartą iš tiesų pakeliaus po Vilnių, 700-ąjį jubiliejų mininčią Lietuvos sostinę, miestą, kuris jau nebe pirmus metus įkvepia įvairiaus autorius rašyti į žurnalo skiltį „Slaptieji Vilniaus klubo užrašai“. Kas yra ši skiltis, kodėl ji taip vadinasi ir kas mums yra Vilnius - apie tai šiandien prie Naujojo Židinio kalbasi žurnalo vyriausiasis redaktorius Antanas Terleckas, skilties sumanytojas Laurynas Peluritis ir vienas „Naujojo Židinio-Aidų“ įkūrėjų ir nuolatinių autorių Vytautas Ališauskas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Ar plačiajai Lietuvos visuomenei įdomūs yra religijos klausimai? Kiek religinė tapatybė svarbi šiandien tiems, kurių šeimos laikėsi tam tikrų religinių tradicijų sovietmečiu ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę? O jeigu praktikuojame tikėjimą, kokią reikšmę mums turi Bažnyčios, su kuria tapatinamės, istorija, dabartis ir ateitis? Dažnas pilietis, paklaustas apie tai, kokias žino Lietuvos religines bendruomenes, neabejotinai pirmiausia paminėtų katalikus, galbūt dar stačiatikius, nes šia Bažnyčia paakino labiau pasidomėti Rusijos stačiatikių vadovo Kirilo vaidmuo Putino paskelbtame kare Ukrainai, primindamas, jog Lietuvos stačiatikiai šimtmečius buvo pavaldūs Maskvos patriarchatui, kol pagaliau atsivėrė galimybė steigti Konstantinopolio patriarchato stačiatikių bendruomenes. Tačiau be šių didžiųjų, tradicinėmis pripažintų religinių bendrijų Lietuvoje gyvuoja religinės mažumos, apie kurių egzistavimą mažai ką žinome, nes nėra daug regimo paveldo,o net jeigu ir žinome, kartais vertiname jas pagal stereotipus, suformuotus dar sovietmečiu ar tarpukariu. Įžvalgomis dalijasi sociologė, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Milda Ališauskienė.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Kaip pasitikėti ir mokslu, ir Dievu – su fiziku Kornelijumi Pūku.Ved. Simonas Bendžius

Linksma laida apie naują lietuvišką filmą „Paradas“. Dalyvauja filmo režisierius ir scenarijaus autorius Titas Laucius. „Paradą“ nuo pat pirmos jo dienos lydi sėkmė ir daug gero juoko. Pasak režisieriaus, visos pasaulio blogybės ir nelaimės prasideda tada, kai nelieka humoro jausmo. Juoktis galima net iš grėsmingai atrodančio bažnytinio tribunolo.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas

Šis pokalbis „Mažojoje studijoje“ yra pirmiausia vienas iš tų retų atvejų, kai mokytojas ne tik užaugina mokinius, bet ir toliau plėtoja jiems rūpimas idėjas jau kaip kolegos ir bendražygiai. Vienas tokių pavyzdžių – politikos ir moralės santykių apmąstymai, kuriuos į vieną knygą „Politika ir moralė. Ontologinė perspektyva“ sudėjo trys Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto atstovai: profesorius Alvydas Jokubaitis ir jo buvę studentai, o dabar to paties instituto dėstytojai Aistė Noreikaitė ir Simas Čelutka. Du iš knygos autorių trejeto – Alvydas Jokubaitis ir Simas Čelutka vieši „Mažojoje studijoje“, o apie politikos ir moralės santykių aspektus juos klausinėja Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Lietuvos piligrimai noriai lanko vietas, su kuriomis susiję šventųjų vardai: leidžiasi į Asyžių pas šv. Pranciškų, į Ispaniją, pas šv. Teresę Avilietę ir šv. Kryžiaus Joną, idant prisiliestų prie tų sienų, kurios mena didžius krikščioniško tikėjimo apaštalus. Tačiau gerokai mažiau žino apie vietas savo kaimynystėje, kuriose taip pat galima išvysti garsių, „tarptautinių“ šventųjų gyvenimo pėdsakus. Apie vieną tokių vietų – šv. Faustinos namelį – pasakoja Vilniaus piligrimų centro vadovė Lina Šapauskienė ir namelio ilgametis darbuotojas Petras Mackela.

Iš ciklo „Vilnius ir vilniečiai.“ Vytautas Narbutas, mokslininkas geologas ir rašytojas, Vilniuje nuo 1940-ųjų balandžio, kai jo šeima atvyko čia kurti lietuviams sugrąžintos sostinės. Atmintyje – tuometinio Vilniaus vaizdai, gatvės ir namai, kurių jau nebėra, draugų, mokytojų, kaimynų portretai. Vilnietiška „savastis“ jaudina ir įkvepia V. Narbutą iki šiol.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas

Linkėdami mieliems klausytojams linksmų Šv. Velykų, kviečiame pakeliauti kartu su vienu garsiausių Katalikų Bažnyčios šventųjų – pačiu Ignacu Lojola. Regis, šio šventojo biografijų tikrai netrūksta, bet randasi vis naujos. Ignacas pristatomas kaip didis šventasis, tobulas organizatorius ar išmintingas vadovas. Didžiulės studijos išsamiai tyrinėja jo gyvenimą. Ir štai visai neseniai pasirodė lietuviškai parašytas kelionės su Ignacu vadovas, kurio autorė gerai pažįsta didžiųjų Ispanijos šventųjų epochą ir juos išugdžiusią Ispanijos žemę. Taigi, Mažosios studijos viešnia – knygos „5 Ignaco kelio etapai: žmogaus tapsmas“ autorė, vertėja, publicistė, piligriminių-pažintinių kelionė vadovė Jūratė Micevičiūtė.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Ar galite įsivaizduoti šių laikų gavėnią, kai nuo Pelenų trečiadienio iki pat Velykų, t.y. keturiasdešimt dienų, atėję į Mišias negalėtumėte matyti, kas vyksta presbiterijoje: nei altoriaus, nei kunigo, nei patarnaujančių, nei iškeliamos ostijos - tik didžiulę uždangą, dekoruotą biblinių siužetų vaizdais. Lyg kokiame teatre, kuriame veiksmas prasideda jau kulisuose - girdi, bet nematai. Ir vis dėlto tokia mintis turi pagrindą įsikūnyti, nes gavėnios uždangos buvo kuriamos ir taikomos baroko epochoje, ypač Vokietijos Alpių regione, kaip ir Kristaus kapo įrengimo tradicija; jų pavyzdžiai aptikti ir Lietuvoje. Į šią Bažnyčios tradiciją gilinosi ir savo atradimais dalijasi dailėtyrininkė dr. Asta Giniūnienė.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Nepraėjo nė vieneri metai nuo įvykių, stipriai paveikusių Ortodoksų Bažnyčią Lietuvoje: 2022-ųjų balandį penki Maskvos patriarchatui priklausę dvasininkai buvo atleisti iš pareigų, o vėliau – išvis pašalinti iš kunigystės.Tačiau 2023-ųjų vasarį–kovą įvyksta neįtikėti dalykai: Visuotinis (Konstantinopolio) patriarchatas panaikina neteisėtą bausmę kunigams, priima juos savo globon, o galiausiai pats patriarchas Baltramiejus I atvyksta į Vilnių.Laidos pašnekovas – Visuotinio patriarchato kunigas Gintaras Jurgis Sungaila, kuris pasakoja, kaip šis vizitas atrodė „iš arti“.Ved. Simonas Bendžius

Lietuvos nepriklausomybės minėjimų kontekste vis dar galima pasigesti lietuvių diasporos vaidmens, kuri saugojo ir puoselėjo mūsų valstybės atminimą tuomet, kai pasaulio žemėlapyje Lietuvos jo nebuvo. Menotyrininkės dr. Giedrė Jankevičiūtė ir dr. Laura Petrauskaitė pasakoja apie tai, kokiu būdu šaltojo karo metais svarbiausiuose religinio ir politinio pasaulio centruose galėjo rastis lietuvių koplyčios ir kokią reikšmę jos turėjo sovietų okupuotos Lietuvos žmonėms.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Iš naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio pasirinkome straipsnį, kuriame analizuojamos sovietinės ideologijos pastangos įdarbinti populiariąją kultūrą. Atsiradus televizijai, sovietiniai ideologai iš pradžių užsimojo paversti ją Bažnyčios alternatyva, kuri padėtų atitraukti žmones nuo sekmadienio pamaldų. Ilgainiui metodai keitėsi, ieškota patrauklesnių formų, radosi tokios sovietmečio legendos kaip serialai „Petraičių šeimoje“ ir „Tadas Blinda“. Apie tai prie Naujojo Židinio kalbasi straipsnio autorius, istorikas, VU Istorijos fakulteto doktorantas Tomas Vaitelė ir „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Pirmaisiais karo Ukrainoje mėnesiais vienoje iš „Mažosios studijos“ laidų buvo kalbama apie blogio fenomeną, kurio tyrėjai, analizuodami vieną didžiausių praėjusio šimtmečio blogio apraiškų – nacionalsocialistinės Vokietijos užsimoto ir vykdyto masinio žydų naikinimo atvejį – ieškojo atsakymo taip pat ir į klausimą, kaip nutinka, kad blogis staiga ima plisti lyg užkratas, masiškai atverdamas tamsiąją žmogaus prigimties pusę. Šio klausimo svarstymai nugulė į knygą „Holokausto postsekuliarumas: tarp kritikos ir supratimo“ (išleido VU leidykla). Knygos autorius, VU Istorijos fakulteto docentas dr. Nerijus Šepetys vieši „Mažojoje studijoje“, o apie naująją knygą jį kalbina bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Vasario 17-ąją Visuotinis (Konstantinopolio) patriarchatas penkis Lietuvos ortodoksų dvasininkus sugrąžino į kunigystę ir priėmė savo globon. Šis istorinis sprendimas atvėrė kelią priimti sakramentus ir dalyvauti liturgijoje tiems ortodoksams, kurie nenori turėti nieko bendro su Rusijos invaziją Ukrainoje palaikančiu Maskvos patriarchatu.Kaip penkiems kunigams pavyko laimėti? Ir kaip stipriai prie šios pergalės prisidėjo graikų tautinė mažuma Lietuvoje?Laidoje dalyvauja Visuotinio patriarchato kunigai Vitalijus Mockus, Gintaras Jurgis Sungaila, Vladimiras Seliavko ir Vitalis Dauparas.Pokalbį veda Simonas Bendžius

Laidos svečias ir pašnekovas – Marius Burokas. Poetas ir vertėjas, o nuo 2022-ųjų vasario 24-osios – karo kronikininkas, su keliais kitais rašytojais įsitraukęs į plačią pagalbos Ukrainai akciją. Pokalbis apie tai, ko mus moko šis karas ir kodėl Ukrainos pergalė būtina visiems.Redaktorius Julius Sasnauskas

Laidos temą padiktavo tikrovė, kurioje jau tuoj bus metai, kaip gyvename, judame ir esame. Tai – karo Ukrainoje tikrovė, kurios fone vėl prasminga atrodo sugrįžti prie klausimo, ar smurtas yra neišvengiama jos dalis. Garsi XX a. filosofė ir politikos teoretikė Hannah Arendt, apmąsčiusi žiauriausias Antrojo pasaulinio karo patirtis, iš kurių radosi klasika tapę veikalai apie totalitarizmo ištakas ir blogio banalumą, vieną savo studijų taip ir pavadino – „Apie smurtą“, kurioje teigia, kad „smurtas nėra nei žvėriškas, nei iracionalus“. Kokia yra smurto prigimtis?Apie smurto fenomenologiją diskutuoja filosofas, VU TSPMI dėstytojas Simas Čelutka, išvertęs šią Hannah Arendt knygą į lietuvių kalbą, kurią išleido Hubris leidykla, ir „Mažosios studijos" bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Palaimintojo Teofiliaus Matulionio labdaros ir paramos fondas išleido naują knygą, kurioje apie trys šimtai vyskupo laiškų, nuotraukos, dokumentų kopijos, surinkti autentiški vyskupo tekstai, vertimai, komentarai. Leidinio sudarytojas Vaidotas Žukas ir palaimintojo beatifikacijos bylos postulatorius kun. Marius Talutis pasakoja apie netikėtumus ir atradimus, kurie atskleidžia kankinio asmenybę, jo santykį su artimaisiais, tikinčiųjų bendruomene ir bendradarbiais dvasininkais.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Kada žmogus pradėjo filosofiškai mėginti įrodyti, kad Dievas (ar dievai) egzistuoja? Atsakyti negalime, tačiau turime seniausią žinomą išlikusį veikalą šia tema – tai Platono „Įstatymų“ X knyga, parašyta IV a. pr. Kr. viduryje. Joje žymusis graikų filosofas tęsia svarstymus apie utopinę valstybę Magnesiją ir jos galimą teisę.Didžiausias dėmesys skiriamas „nepamaldumo“ įstatymui – ir argumentams, kodėl pagoniškasis dievas (ar dievai) egzistuoja. Ir ne tik: atsakydamas į ateistų, deistų bei tradicinio teizmo atstovų pasisakymus, Platonas bando įrodyti, kodėl dievas (-ai) ne tik yra, bet ir rūpinasi žmogumi bei nori, kad žmonės būtų dori.Šią knygą 2022 m. pabaigoje išleido „Naujasis Židinys-Aidai“, o iš senosios graikų kalbos išvertė (ir išsamų įvadą priedą bei komentarus parašė) Simonas Baliukonis – VU klasikinių studijų magistrantas. 24 metų „Mažosios studijos“ pašnekovas yra vienas jauniausių lietuvių, išvertusių Platono kūrybą.Ved. Simonas Bendžius

Iš naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio radijo pokalbiui pasirinta istorija nukelia į tarpukario Lietuvą ir leidžia pažvelgti į mūsų šalį joje namus atradusio jauno ūkininko iš Danijos akimis. Ta istorija nutrūko sulig 1940-ųjų rusų okupacija, o sugrįžo atgal daugiau kaip po penkių dešimtmečių, kai 1991-aisiais Lietuvai galutinai atsivėrė sienos.Prisiminimus apie iš žemėlapio ištrintą Lietuvą atsivežė Ebbe Flatau, čia gimęs, bet Kopenhagoje augęs danų kalbos dėstytojas, atvykęs dirbti į ką tik Vilniaus universitete įkurtą Skandinavistikos katedrą. Ištrauka iš jo autobiografijos kaip tik ir publikuojama naujausiame NŽ-A numeryje. Tekstą iš danų kalbos išvertė viena pirmųjų Ebbe Flatau studenčių, o dabar VU Skandinavistikos centro profesorė Loreta Vaicekauskienė, kurią prie Naujojo Židinio kalbina „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Laidos svečias – poetas Tomas Venclova. Ar tikrai klasikinė rusų literatūra užmetė maskuojamąjį tinklą ant Putino tankų? Tęsiamas pokalbis apie karo Ukrainoje pamokas, gailestingumą ir neapykantą, dešimtmečius truksiantį karo žaizdų gydymą. Poetas mato Ukrainos pergalę ir rusiškojo imperializmo sutramdymą.Laidą parengė Julius Sasnauskas.

Iš ciklo „Pažįstami nepažįstami žmonės“. Kun. Gabrielių Satkauską veikiausiai žino tie, kuriems teko atsidurti vienoje didžiausių Lietuvos gydymo įstaigų – Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikose ir išgirsti nerimą keliančią diagnozę. Pažinčiai užmegzti nėra išankstinių sąlygų: nereikalaujama krikšto pažymėjimo ir išpažinties, net nebūtina užeiti į ligoninės koplyčią. Gali būti užkalbintas lifte, valgykloje, gali sulaukti beldimo į palatos duris ir pats nuspręsti – nori jas atverti ar ne. Apie ligoninės kapeliono darbą, o gal veikiau tarnystę - pokalbis su kun. Gabrieliumi Satkausku.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Pristatoma ir komentuojama anglų poeto W. H. Audeno poema „Esamuoju laiku: Kalėdų oratorija“, sukurta Antrojo pasaulinio karo metais. Visiems gerai pažįstami bibliniai personažai, kalbantys šių dienų kalba, skrieja savo orbitose aplink tylų poemos centrą – kūdikėlį Kristų. Kiekvienas jų mėgina atsakyti į klausimą: ką daryti su tuo išskirtiniu įvykiu mūsų nepanašumo, nerimo ir kūno sąlygomis? Choras sudiktuoja tris liepiamosios nuosakos veiksmažodžius: sek, ieškok, mylėk.Laidą parengė Julius Sasnauskas

Berniukai vyskupai – kalėdinis „princo ir elgetos“ variantas Katalikų Bažnyčioje. Pasakojama apie senąsias Kalėdų tradicijas. Kelis šimtmečius Vakarų Europos katedrose gyvavo paprotys per Kalėdų šventes į vyskupo sostą pasodinti vieną iš „klapčiukų“, mažamečių altoriaus tarnų. Buvo sugalvotas smagus ir žavingas vaistas nuo bažnytinio pasipūtimo, puikybės, kvailos garbėtroškos.Ved. Julius Sasnauskas

Tomas Venclova: „Turbūt vienas iš pačių pirmųjų atsiminimų mano gyvenime – kaip vokiečiai numušė rusų lėktuvą. Taip susideda, kad dabar jau gyvenimas eina aiškiai prie galo, bet paskutiniai atsiminimai, matyt, irgi siesis su karu.“Poetas kalba apie karą Ukrainoje, du simetriškus režimus – Hitlerio ir Putino, propagandos suvedžiotą visuomenę, neišsipildžiusius lūkesčius, kad Rusija pasikeis, ir vienodą visų imperijų baigtį.Pirmoji pokalbio dalis.Redaktorius Julius Sasnauskas

Iš kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ septintojo numerio radijo pokalbiui parinkta tema, rodos, panardina į pačią adventinės tamsos gelmę, nes pokalbis suksis apie mirtį. Nors iki Kalėdų šviesos laiko liko ne taip ir daug, niekaip nepavyks išvengti mirties temos, kai vos už kelių šimtų kilometrų siaučia gyvybes glemžiantis karas. Tačiau šiandieninis pokalbis nukels į senesnius laikus. Viena iš nuolatinių NŽA autorių, humanitarinių mokslų daktarė Nerija Putinaitė, nuosekliai tyrinėjanti gyvenimą sovietmečio Lietuvoje, šiame numeryje publikuoja tekstą „Sovietizuota mirtis“. Ką reiškė mirtis sovietinėje ideologijoje? „Mažojoje studijoje“ prie Naujojo Židinio kalbasi Nerija Putinaitė ir Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Gyvendami nepriklausomoje Lietuvoje, galėdami išvykti kur panorėję ir sugrįžti atgal į tėvynę, aplankę turistų ir piligrimų pamėgtas vietas, retai susimąstome, kokią reikšmę sovietų okupacijos metais mūsų valstybei turėjo dvi koplyčios, įkurtos lietuvių katalikų rūpesčiu Vašingtone ir Vatikane. Naujausiais tyrimais ir įžvalgomis dalijasi menotyrininkė, Dailėtyros instituto mokslo darbuotoja dr. Laura Petrauskaitė.Ved. Jūratė Kuodytė

Vaikščiojanti meilė, mūsų širdžių monsinjoras, antrasis Vaižgantas, atstumtųjų Prometėjas, aukštųjų idealų riteris, toks vienintelis... Ir dar, ir dar, ir dar. Tai vis apie monsinjorą Kazimierą Vasiliauską. Susidėliotų normali litanija, lyg šventajam. Kažkada atrodė persistengta, per daug nusaldinta. Ir pats kunigas, kiek galėdamas, kratėsi gėlių ir aplodismentų, o klausiamas apie savo populiarumo priežastis, sakydavo: „Ačiū Dievui, yra ir tų, kuriems aš nepatinku.“Šiandien jau visai kitaip skaitosi monsinjorui skirtos monografijos, storas atsiminimų tomas, kitaip žiūrisi keli jo garbei susukti filmai. Ir apskritai, keičiantis pasaulio ir Bažnyčios kontekstams, mumskiekvienam augant patirtimi, monsinjoro paveikslas, jo gyvenimo istorija prašosi ne tik litanijos, bet ir to, ką tikintieji vadina altorių garbe. Čia, žinoma, tik šiaip sau, tikrai ne dėl naujos šventumo bylos Vatikane. Pats monsinjoras, tai girdėdamas, be abejo, paleistų ką nors iš lagerio žargono, jis jį mokėjo ir puikiai pritaikydavo, ypač ten, kur būdavo pernelyg šventa.Man pačiam nuostabiausia, ne žmogaus suplanuota ir įvykdyta, dabar atrodo jo misija atsikūrusioje Lietuvoje. Visa ko pritvinkusioje visuomenėje. Jau pritilus atgimimo dainoms. Atsiradus melodijoms, kurių nė nesapnavome išgirsią. O jis ėjo ir toliau sau pasakojo vis tą patį apie aukštuosius idealus, širdies kilnumą, sielos grožį, romantiką. Jam patiko nesvarstyti, laiku ar ne laiku, kas iš to išeis, kas vertas, o kas nevertas išgirsti, kur brėžti ribas, sustoti. Ir iš tiesų nežinia, kas ir kaip dabar visi mes būtume šiandien, jei ne anas jo ėjimas ir kalbėjimas. Jo graži balta galva. Žiniasklaida tuomet negailėjo dėmesio monsinjorui. Ir mūsų studijoje jis lankėsi, kalbėjo kelis sykius. Vienas pokalbis, švenčiant Pranciškaus Asyžiečio dieną, išėjo panašus į monsinjoro tikėjimo išpažinimą. Pasiklausykime dabar. 2000-ųjų spalio 3-ioji. Metai iki monsinjoro mirties.Redaktorius Julius Sasnauskas

Su vertėja Marija Čepaityte, ilgamete Maskvos gyventoja,jos namų virtuvėje Čisty skersgatvyje, visai priešais patriarchoKirilo rezidenciją, iki išnaktų, senu tarybiniu papročiu, esame sugėrę nežinia kiek arbatos, plepėję, politikavę, kūrę planus, kaip lietuvių rašytojų kūrybą versti į rusų kalbą ir t.t. Vaikštinėjome po neaprėpiamą ir nesuvokiamą Maskvą. Susitikimai su Tėvo Stanislovo mokiniais ir gerbėjais iš Rusijos. Paskui Marija kasmet vežė maskviečių moksleivių ekskursijas į Lietuvą, savaitėmis sėdėjo tai Vilniuje, tai Paberžėje.Bernardinų bažnyčioje su jais kalbėjomės apie Viduramžiusir katalikiškus vienuolynus. Marijos ir kitų žmonių pastangomis vienaspo kito net du solidaus žurnalo „Inostrannaja literatura“ numeriai buvo skirti Lietuvai ir lietuviams. Peterburgo leidėjų vizitai į Vilnių, vakaronės ir pokalbiai. Žodžiu, taika, draugystė, susikalbėjimas. Kas iš viso to likę dabar, žinome, matome kiekvienas. Marija Čepaitytė dabarVilniuje. Po vasario 24-osios ji nemėgino aplankyti Maskvos ir savobuto patriarcho kaimynystėje. Šeima išsivažinėjusi po VakarųEuropą. Dauguma artimiausių draugų – taip pat. Nėra lietuvių mokyklosMaskvoje, kur ji dirbo mokytoja. Bet ir gera naujiena – Vilniuje atsirado dešimtys čia iš visur suvažiavusių rusų, ukrainiečių, baltarusių, kurie panoro mokytis lietuvių kalbos. Jie sako: tai prestižas – kalbėti lietuviškai. Marija grįžo mokyti. Ir vėl susidraugauti. „Mažojoje studijoje“ kalbamės su ja ne tiek apie senus laikus, o apie tai, kas nutiko ir kas galėtų būti rytoj.Redaktorius Julius Sasnauskas.

Šiandieninės laidos tema gali nuskambėti labai neįprastai – pramanai. Iš pirmo žvilgsnio šis žodis gali pagrįstai atrodyti turįs tam tikrą neigiamą atspalvį, tad juo labiau įdomu pakviesti mokslininką, kuris šiam dalykui paskyrė ištisą knygą, pavadintą „Pramanų fenomenologija“. Ją Lietuvoje neseniai išleido leidykla Hubris. Taigi laidos svečias – Honkongo kiniškojo universiteto filosofijos profesorius Saulius Geniušas, o jį kalbina „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

1922 m. lapkričio 10-ąją galima laikyti oficialių Vatikano valstybės ir Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių pradžia, kai popiežius Pijus XI pripažino atkurtą Lietuvos valstybę de jure. Istorikai pabrėžia politinę šių santykių svarbą ką tik iš Rusijos imperijos priespaudos išsivadavusiai Lietuvai. 1927 m. pasirašytas Apaštalų Sosto ir Lietuvos Respublikos konkordatas nustatė Bažnyčios ir valstybės įsipareigojimus švietimo, turto, mokesčių lengvatų ir kitose srityse. Vatikanas nepripažino Lietuvos prievartinės inkorporacijos į Sovietų Sąjungą.1991 m. atkurtų diplomatinių santykių tarp Vatikano ir Lietuvos valstybių svarbi dedamoji – 2000 m. pasirašyta dvišalė bendradarbiavimo sutartis švietimo ir kultūros srityje. Apie Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimą kultūros ir meno lauke įžvalgomis dalijasi Lietuvos Nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vargonų ir klavesino katedros profesorė Renata Marcinkutė Lesieur.Ved. Jūratė Kuodytė

Lenkų rašytojo Stanislawo Lemo „Robotų pasakas“ aptaria Ugnė Kabelkaitė, Nikodem Szczyglowski ir Donatas Puslys.Redaktorius Vladas Liepuonius

Pokalbis su rašytoja Laura Sintija Černiauskaite, ką tik išleidusia esė rinkinį „Džiaugsmynas“.Redaktorius Julius Sasnauskas

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Iš naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio autorių pokalbiui „Mažojoje studijoje“ pakvietėme VU Istorijos fakulteto profesorę dr. Mariją Drėmaitę, nuosekliai tyrinėjančią XX a. architektūros istoriją ir paveldą, taip pat lietuviškąjį modernizmą. Šį kartą Marijos Drėmaitės straipsnis „Naujajame Židinyje“ skirtas moterų vaidmeniui lietuviškojo modernizmo architektūroje ir ieško atsakymo į klausimą, kodėl Lietuvoje nėra žymių architekčių? Viešnią kalbina Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Kultūra ir religija. Tikybos mokytojų trūkumasAr viešojoje erdvėje pasklidusi informacija apie tikybos mokytojų trūkumą liečia tik tam tikras vyskupijas ir galbūt tik didžiuosius miestus? Jeigu mokytojų trūksta, kokios to trūkumo priežastys?Apie tikybos pamokos „virtuvę“, kurią sudaro kelios dedamosios: šeimų religinė patirtis, mokyklos administracijos ir visuomenės požiūris, mokytojo pasirengimas ir dorinio ugdymo programa, pasakoja Vilniaus arkivyskupijos Katechetikos centro vadovė Raimonda Kuklienė ir Ivona Geben religinio ugdymo ir katechezės specialistė lenkų, rusų ir baltarusių kalbomis, dirbanti Vilniaus V. Sirokomlės gimnazijoje.Ved. Jūratė Kuodytė

Laida skirtia prisiminti ilgametį „Mažosios studijos“ bičiulį ir talkininką Liudviką Jakimavičių (1959–2022).Redaktorius Julius Sasnauskas

Ukrainiečių rašytojo Andrijaus Liubkos romaną „Karbidas“ aptaria Viktorija Ivančenko, Dovydas Skarolskis ir Vladas Liepuonius.Redaktorė Gabrielė Gailiūtė

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Naujausiame kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraštyje „Naujasis Židinys-Aidai“ skaitytojus pasitinka Laiškas redaktoriui, nagrinėjantis aktualią atminties kovų temą ir jos ryšį su vadinamaisiais kultūriniais karais. Laiško autorius, filosofas ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas šiandien vieši prie Naujojo Židinio, o jį kalbina „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Vargu bau kas nors iš Rozalimo parapijos tikinčiųjų dar tikėjo, kad pirmaisiais atkurtos nepriklausomos Lietuvos metais pavogta Dievo Motinos skulptūra kada nors sugrįš į Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčią. Ir vis dėlto laimingo atsitiktinumo, o tūlas pasakytų Dievo apvaizdos ir karštų parapijos tikinčiųjų maldų bei atkaklumo dėka, po trisdešimties metų Marija sunkiai, tačiau sugrįžo namo. Istorija primena tikrą detektyvą. O kaip jis buvo narpliojamas, maloniai sutiko papasakoti Rozalimo parapijos klebonas Remigijus Katilius ir ilgametis zakristijonas Kazimieras Raila.Ved. Jūratė Kuodytė

Kartu su nueinančia vasara netekome ir Prano Morkaus, „Mažosios studijos“ bendradarbio ir bičiulio. Jo talentas ir darbštumas padėjo kurti ir auginti mūsų studiją. Jam prisiminti ir padėkoti iš „Mažosios studijos“ archyvo skambės P. Morkaus sukurta radijo kompozicija „Du prisikėlimai“. Ši laida 2007 m. pelnė „Pragiedrulių“ konkurso apdovanojimą kaip geriausia radijo laida.Parengė Julius Sasnauskas.

Jogilė Ulinskaitė, Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė ir Ugnė Kabelkaitė aptaria Ismail Kadaré romaną „Pakirstas balandis“ (Tyto alba 2001 m., vertė Asta Uosytė). Albanijos kalniečių gyvenimą reguliuojantis Kanunas - senųjų papročių, pareigų ir teisių rinkinys - pribloškia savo žiaurumu ir kategoriškumu bei atrodo visiškai svetimas tiek šiuolaikiniam pasauliui, tiek žmogaus prigimčiai apskritai. Tai, kad romano veikėjai su tokiais papročiais susigyvena ir jų paiso, stebina dar labiau. Diskusijos metu bandome suprasti, kaip atsitinka, kad paklusimas papročiui tampa svarbesnis už klausimą „o kur visa tai mus nuves?“ .

Pasak popiežiaus Prancšikaus, „tradicija nėra muziejus, tikroji religija nėra šaldymo kamera, o doktrina auga ir vystosi kaip medis, kuris išlieka tas pats, eidamas didyn ir nešdamas vis daugiau vaisių."Archyvinėje laidoje filosofas Povilas Aleksandravičius, Mykolo Romerio universiteto Humanitarinių mokslų instituto docentas, aptaria krikščioniškosios tapatybės poslinkius ir naujas gaires Bažnyčios misijoje.Redaktorius Julius Sasnauskas.

Vasara – ir turistų, ir piligrimų mėgstamiausias laikas. O jauniausias Lietuvos piligrimų centras – Vilniaus arkivyskupijos – turi ką pasiūlyti tiek vieniems, tiek kitiems. Pokalbis su šio centro vadove Lina Šapauskiene bei bendradarbėmis Emilija Karčevska ir Vilija Tauraite.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Laida iš ciklo „Prie Naujojo Židinio“. Ką tik pasirodžiusiame kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraštyje Naujasis Židinys-Aidai skaitytojus pasitinka Laiškas redaktoriui, nagrinėjantis vieną labiausiai rūpimų karo Ukrainoje temų – Šv. Sosto laikyseną, popiežių pasisakymus ir vadinamąją teisingo karo doktriną.Laidoje dalyvauja Laiško autorius, istorikas Arūnas Streikus, tyrinėjantis Katalikų Bažnyčios vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metais, ir filosofas, buvęs Lietuvos Respublikos pasiuntinys prie Šv. Sosto Vytautas Ališauskas. Juos kalbina Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Kunigas Valdemaras Lisovskis yra vienas iš nedaugelio dvasininkų, kurie rūpinasi užsienio lietuvių sielovada. Jo tarnyste džiaugėsi Norvegijos lietuviai, trumpam sugrįžus į tėvynę – Vilniaus Gailestingumo šventovės parapijiečiai, o šiandien jo jau laukia pažintis su Bruklino katalikais Jungtinėse Valstijose. Pokalbis apie tai, kuo ypatinga yra sielovada užsienyje, kokie tikinčiųjų lietuvių poreikiai ir kokio pasiruošimo reikia, idant jie būtų deramai atliepiami ir kodėl kunigui jau netinka vadovautis nuostata „pasens, ir pats ateis į bažnyčią" .Redaktorė Jūratė Kuodytė

Kunigas Valdemar Lisovskij yra vienas iš nedaugelio dvasininkų, kurie rūpinasi užsienio lietuvių sielovada. Jo tarnyste džiaugėsi Norvegijos lietuviai, trumpam sugrįžus į tėvynę – Vilniaus Gailestingumo šventovės parapijiečiai, o šiandien jo jau laukia pažintis su Bruklino katalikais Jungtinėse Valstijose. Pokalbis apie tai, kuo ypatinga yra sielovada užsienyje, kokie tikinčiųjų lietuvių poreikiai ir kokio pasiruošimo reikia, idant jie būtų deramai atliepiami ir kodėl kunigui jau netinka vadovautis nuostata „pasens, ir pats ateis į bažnyčią“.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Ką naujo apie sovietinio laikotarpio Lietuvos visuomene sužinome, skaitydami Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką?Girdėsite antrąją pokalbio dalį su dr. Nerija Putinaite ir filosofo Vytauto Ališausko komentarą.Redaktorius Julius Sasnaukas

Ką naujo apie sovietinio laikotarpio Lietuvos visuomene sužinome, skaitydami „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“? Pokalbis su VU TSPMI docente dr. Nerija Putinaite.Ved. Julius Sasnaukas

Vilniaus Kalvarijų istoriją sovietmečiu primena šv. Kryžiaus Atradimo parapijos nariai Robertas Galinis, Raimundas Maciulevičius ir klebonas Jurgis Vitkovskij. Pokalbis vyko ruošiantis kasmetiniams Sekminių atlaidams Vilniaus Kalvarijose. Jie šiemet išskirtiniai dėl dviejų datų – 1962 m. sovietų valdžios nurodymu buvo išsprogdintos Kryžiaus kelio stočių koplyčios, paliekant vos keturias, įrengtas arčiausiai bažnyčios. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, klebonų Juliaus Baltušio, Raimundo Varanecko ir Kęstučio Latožos rūpesčio ir daugybės geradarių aukų dėka koplyčios buvo visiškai atkurtos ir prieš 20 metų vėl iškilmingai pašventintos. Kiek svarbi šios ypatingos Vilniaus vietos istorija ir religinės patirtys bei tradicijos ne tik parapijiečiams, bet ir atokesnių rajonų gyventojams, pamėgusiems lankytis dėl patogiai ir gražiai įrengtų pėsčiųjų takų ir nuostabaus gamtovaizdžio?Ved. Jūratė Kuodytė

Šį sykį Mažosios studijos Knygų klube - romanas iš Suomijos. Skaitytojas keliauja ir laike, ir erdvėje: po devyniasdešimtųjų Snižnę, nepriklausimos Ukrainos Dniepropetrovską ir jau visai artimos praeities Helsinkį. Kas nutinka Šūnų aikštelėje? Kodėl dviejų moterų susitikimas toks paslaptingas ir emocionalus? Postsovietinės Ukrainos realijos, surogatinių motinų atranka, Donbaso kasyklos iržmonės, baimė bei sielvartas. Kas tai trileris, dienoraštis ar kultūros istorija? Knygą moteriškai subtiliai aptaria Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, Ugnė Kabelkaitė ir Viktorija Ivančenko.Red. Jūratė Gailiūtė-Bernotienė

Kaip Rusijos pradėtas karas Ukrainoje paskatino diskutuoti apie rusiškąjį kolonializmą, kuo skyrėsi rusifikacijos politika Lietuvoje XIX a. ir XX a., ir ką tai turi bendra su dabartiniais Rusijos veiksmais Ukrainoje? Laurynas Peluritis kalbina VU TSPMI docentę dr. Neriją Putinaitę ir VU Filologijos fakulteto profesorių dr. Paulių Subačių.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Pastaruosius dešimtmečius katalikų Bažnyčia susilaukia kritikos ne tik iš laisvamanių, ateistų, ne tik nuo dvasininkų lytinio piktnaudžiavimo nukentėjusių asmenų. Vis dažniau ir garsiau kritiką dėl popiežiaus pasisakymų, eilinių parapijos klebonų ar vienuolijų vyresniųjų ėmė reikšti ir aktyvūs, ilgamečiai Bažnyčios nariai.Tad popiežiaus kvietimas visiems leistis į sinodinį kelią atrodė esantis laiku. Apie tokios kelionės poreikį, bet ir pasitaikantį skepsį įžvalgomis dalijasi Vilniaus arkivyskupijos sinodinio kelio komandos koordinatorė Agnė Markauskaitė ir Vilniaus arkikatedros parapijietė Linita Žebrauskienė.Ved. Jūratė Kuodytė

Kunigas Gintaras Jurgis Sungaila, studijavęs Varšuvos ortodoksų seminarijoje ir matęs didelę šios Bažnyčios įvairovę, sako niekada namanęs, kad ortodoksai - tai būtinai Maskva ir Rusija. Kitas dalykas - tai istorinis šleifas, daug kam keliantis nepasitikėjimą Rusijos ortodoksais kaip imperinės Maskvos politikos įrankiu - tiek praeityje, tiek ir šiandien. Todėl labai svarbu, kad dabar gali keistis ir jau keičiasi visuomenės požiūris į ortodoksiškąją tradiciją Lietuvoje. Tai iš tiesų istorinis lūžis.Redaktorius Julius Sasnauskas.

Ar visi Lietuvos ortodoksai pritaria Maskvos patriarchui Kirilui, Ukrainos užpuolimą vadinančiam kova už dvasines vertybes? Septynių Lietuvos ortodoksų dvasininkų pavyzdys liudija, kokia yra tikroji krikščioniškos sąžinės kaina.Redaktorius Julius Sasnauskas

Knygų klubas

Gyvename tokiu laiku, kuris atrodo lyg niekaip nesibaigiantis Didysis Penktadienis. Barbariškas puolimas, milžiniški sugriovimai, kraupios nekaltų žmonių žudynės – neįmanoma neįsitraukti į karo Ukrainoje teatrą, esame tapę kančių liudininkais, stovinčiais po kryžiumi ant Golgotos kalno. Tačiau krikščionių tikėjimas nesustoja ties Didžiuoju Penktadieniu, bet veda į Velykų sekmadienį, prie tuščio kapo, kuriame nuskambėjo svarbiausia tikėjimo žinia. Jono Evangelijoje skaitome, kad pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos. Ką išgyvename, girdėdami skaitant šias eilutes taip, tarsi jos būtų pasakytos asmeniškai kiekvienam iš mūsų? Šveicarų rašytojas George'as Haldas (1917-2010), įkvėptas šių evangelisto Jono žodžių, parašė esė "Atminimas ir Prisikėlimas" (į lietuvių kalbą išvertė dr Genovaitės Dručkutė) ir kurios skyrius, skirtas Marijai Magdalietei, prieš daugiau kaip dvidešimt metų skambėjo Mažosios studijos laidoje. Šiandien kviečiame prisiminti jos fragmentus, kuriuos tąkart įgarsino Ridas Jasiulionis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Rusijai užpuolus Ukrainą netrukome išvysti tokį agresorių žiaurumą, apie kokį niekas pasaulyje negalėjo įsivaizduoti. Tad niekam nekilo abejonių dėl pagalbos ukrainiečiams būtinybės. Plūstelėjus karo pabėgėliams į Lietuvą, jais pirmiausia pradėjo rūpintis nevyriausybinės organizacijos, ilgalaikės pagalbos sistemą suskato kurti valdžios institucijos. Kiekvienas stengėsi prisidėti taip, kaip geriausia galėjo pagal širdies dosnumą ir gebėjimus. Šioje laidoje apie dar vieną svarbią iniciatyvą, kuriai pakvietė Vilniaus arkivyskupijos Šeimos centras. Pasakoja centro vadovas, psichoterapeutas Algirdas Petronis ir radijo stoties M-1 žurnalistė, savanorė Vaidilutė Drelingienė.Ved. Jūratė Kuodytė

Laidos centre - istorija iš „Mažosios studijos“ archyvo. Prieš 14 metų, kai imta plačiai kalbėti apie sovietų valdžios vykdytą terorą Ukrainoje ir Holodomoro tragediją, radome Lietuvoje gyvenančią tų įvykių liudininkę, Rumšiškių parapinių senelių namų „Auksinis amžius" gyventoją Jakateriną Kuklys, nors tikrasis vardas Kazimira, lenkiškas, kaip ir mergautinė pavardė - Dubovič. Šiandien Jakaterinos jau nebėra tarp gyvųjų. Liko mažytis liudijimas į beribę sielvarto knygą, į komunizmo nusikaltimų sąrašus. Kodėl po viso to, ką išgyveno ši dešimtmečiais engta ir išnaudota šalis, ji dabar neturėtų kratytis naujų ketinimų pavergti jos žmones?Redaktorius Julius Sasnauskas

Šio sekmadienio knygų klubas netikėtai (geo)politiškai aktualus. Aptariama ukrainiečių rašytojo Andrij Liubkos knyga „Karbidas“. Autorius kviečia atrasti mums tokią artimą, bet visgi dar menkai pažintą šalį. Panirti į jo gimtojoje Užkarpatėje vykstantį komiškai liūdną ir net kiek tragišką serialą. Skaidydamas supranti kokia Ukraina didelė, kokia skirtinga bei įvairi. Nustembi, kad Užhorodas artimesnis Balkanams, o ne Vidurio Europai. Knygoje juoko daug. Ašarų taip pat nemažai. Ko trūksta? Tai Knygų klube ir aiškinasi Viktorija Ivančenko, Dovydas Skarolskis ir Vladas Liepuonius.

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Netrukus pasirodys antrasis kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo žurnalo Naujasis Židinys-Aidai numeris, kurį, kaip ir turbūt visų mūsų kasdienybę, užvaldė karas Ukrainoje. Skaitytojai galės susipažinti su istoriko Nerijaus Šepečio atlikta Vladimiro Putino karo paskelbimo kalbos analize, Laišką redaktoriui parašė laisvos Baltarusijos aktyvistė, dabar gyvenanti Vilniuje, Sabina Brilo. Žurnale rasite ir daugiau su Ukrainos istorija bei dabartimi susijusių tekstų ir vaizdų.Tačiau tarp jų nugula ir vienas proginis tekstas – giriamasis žodis žurnalistams Birutei Davidonytei ir Dovydui Pancerovui, pasakytas teikiant šių metų Gailių klano premiją - tai įvertinimas už paskutiniuosius Davidonytės ir Pancerovo žurnalistinius tyrimus.Laidos svečias - vienas premijos laureatų Dovydas Pancerovas, su kuriuo kalbėsimės ne tik apie tiriamąją žurnalistiką, bet ir apie karą Ukrainoje.Redaktorius Antanas Terleckas.

Apie vieną žymiausių Lietuvos vargonininkų, pedagogą, koncertmeisterį, vargonų restauratorių-intonuotoją Bernardą Vasiliauską, Dievui ir žmonėms ištikimai daugiau kaip tris dešimtmečius tarnavusį Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, prisiminimais dalijasi šios šventovės Jaunimo choro vadovė Violeta Savickaitė-Paciūnienė.Ved. Jūratė Kuodytė

Vakarų lyderių nuolaidžiavimas Putino valdomai Rusijai atvedė į karą Ukrainoje, ši situacija lyginama su Vakarų nuolaidžiavimu Hitleriui Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Kokia buvo oficiali Katalikų Bažnyčios pozicija tada ir kokia ji yra dabar? Laidos svečias - Bažnyčios istorikas Arūnas Streikus.Redaktorius Julius Sasnauskas

Kroatų rašytoja Dubravka Ugrešič į knygą „Lapė“ sudėjo viską: nuo akademinių tyrimų apie rusų avangardistus iki asmeninės patirties, byrant Jugoslavijai, nuo netikėtos meilės istorijos iki samprotavimų apie šiuolaikinę literatūros ir leidybos būklę. Su autore keliaudamas po akademines konferencijas, Kroatijos kaimus ir Italijos turistų lankomiausias vietas, bendraudamas su lenkėmis namų tvarkytojomis ir literatūros įžymybių našlėmis, skaitytojas turi progą aprėpti plačią pasaulio ir žmonių įvairovę, apmąstyti margas idėjas ir pažvelgti netikėčiausiais rakursais. Ar autorės sumanymas pasiteisina, „Mažosios studijos“ Knygų klube diskutuoja Ugnė Kabelkaitė, Donatas Puslys ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.

Šiandien susitinkame prie „Naujojo Židinio“.Netrukus pasirodysiančiame kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numeryje skaitytojai, be kita ko, ras ir garsaus šių dienų mąstytojo, čekų kunigo ir filosofo Tomašo Haliko straipsnį „Krikščionybė ir laiko ženklai“. Tėvas Halikas ne veltui daugelio vadinamas laiko ženklų skaitytojų. Šiame tekste jis apmąsto krikščionybės būklę Vakaruose, kurią lygina su žmogų ištinkančia vidutinio amžiaus krize, svarsto apie sveiką sekuliarizmą, kai kurių krikščionių gynybiškumą, vedantį į religinį fundamentalizmą, ir kalba apie Bažnyčios kaip tikėjimo dorybių mokyklos ateitį.Kaip šis tėvo Haliko tekstas skamba lietuviškų realijų kontekste? Laidos svečias – VU profesorius Paulius Subačius.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Laidoje klausytojų laukia pokalbis apie XVIII a. anglų filosofą Davidą Hume'ą, kuris laikomas empiristu ir skeptiku, o Dievo klausimu – ateistu ar, geriausiu atveju, agnostiku. Tačiau religijos tema garsųjį mąstytoją domino visą gyvenimą. Nors ir polemizuodamas su kai kuriais Dievo buvimo įrodymais, Hume'as vis dėlto teigia Dievo egzistavimą ir svarsto apie Dievo prigimtį. Iš kur išplaukia toks paradoksiškas derinys? Progą apsvarstyti šį klausimą suteikė Hume'o „Dialogai apie prigimtinę religiją“ bei „Prigimtinė religijos istorija“, kuriuos išleido leidykla Phi knygos. Laidos svečias - minėtus Hume'o veikalus į lietuvių kalbą išvertęs filosofas Kęstas Kirtiklis, jį kalbina Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Apie pasirinkimus gyvenimo ir tikėjimo kelyje mintimis dalijasi kompozicijos magistrė, stačiatikių šv. Paraskevės parapijos choro vadovė Justina Trinkūnaitė-Sungailienė.Ved. Jūratė Kuodytė

Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, Dovydas Skarolskis ir Vladas Liepuonius aptaria Herkaus Kunčiaus Herkaus Kunčiaus romaną „Kolūkio metraščiai“. Stebėtinai lengvu bei skaidriu stiliumi parašytas H. Kunčiaus kūrinys pulsuoja sarkazmu ir žiauria ironija. Skaitytojas panyra į keliasluoksnį pasakojimą, leidžiantį per vieno žmogaus gyvenimą pažinti makabrišką sovietinės Lietuvos praeitį. Apmąstomas santykis su skausminga praeitimi apskritai. Autoriaus kuriami fantasmagoriški, tarp realybės ir siurrealybės balansuojantys vaizdiniai skaitytojus ir juokina, ir stebina, ir gąsdina. Išskirtinė knyga Lietuvos literatūriniame pasaulyje.

Šiuo metu vyksta Pasaulinė maldos už krikščionių vienybę savaitę. Ne vienas turbūt sakytų: verčiau melskimės už pačios Katalikų Bažnyčios vienybę. Čia pat, Vilniaus parapijose, kuriasi alternatyvios, uždaros, radikalios tikinčiųjų grupės, norinčios priešintis popiežiaus Pranciškaus reformoms ir kovoti už vadinamąjį „tradicinį tikėjimą“. Ar vyskupai turi atsakymą, kaip visa tai vertinti ir ką toliau daryti?Laidos svečias - Vilniaus vyskupas pagalbininkas Arūnas Poniškaitis.Redaktorius Julius Sasnauskas

Katalikų tikėjimo tradicija tingumą laiko viena iš septynių didžiųjų nuodėmių, tačiau ar gali tingumas duoti vaisių, dėl kurių žmogui nederėtų graužtis ir nešiotis kaltės jausmo? Pokalbis kaip tik apie tokią tinginystės rūšį, kuri vadinama prokrastinacija, o progą plačiau pakalbėti apie įvairius jos aspektus, ypač aktualius nūdienos pasaulyje, suteikė neseniai lietuvių kalba pasirodžiusi filosofo Johno Perry'io knyga „Prokrastinacijos menas“, kurią išleido leidykla Hubris. Laidoje dalyvauja jos vadovas, filosofas Viktoras Bachmetjevas ir knygą išvertęs VU Filosofijos instituto vadovas, docentas Jonas Dagys. Juos kalbina „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Prakartėlių, vaizduojančių Jėzaus gimimo įvykį, statymo tradicija Lietuvoje išplito vienuolijų dėka ir tapo reiškiniu, be kurio jau neįsivaizduojame Advento ir Kalėdų laiko. Prakartėlių paroda Bažnytinio paveldo muziejuje „Štai žvaigždė. Gimimo scena: nuo Alpių kalnų iki Baltijos jūros“, kurioje buvo pristatyti unikalūs pavyzdžiai, meistrų sukurti nuo pat XIV a. iki šių dienų, paakino giliau patyrinėti šį fenomeną, išeinantį už kalendorinės žiemos ir šv. Kalėdų rėmų. Parodos kuratorė Kamilė Jagėlienė pateikia įdomių faktų apie prakartėlių istoriją ir jų kūrėjų santykį su Jėzaus gimimo įvykiu.Ved. Jūratė Kuodytė

Laidos dalyvis - monsinjoras Rolandas Makrickas pasakoja apie diplomatinės tarnybos metus nunciatūrose Vašingtone ir Afrikos valstybėse (Gabone bei Konge). Šiuo metu mons. Makrickas dirba Vatikano Valstybės sekretoriate, atsakingame už finansinius reikalus, ir neseniai buvo popiežiaus Pranciškaus paskirtas atgaivinti dėl pandemijos nukentėjusios Romos Santa Maria Maggiore bazilikos veiklą.Redaktorius Julius Sasnauskas.

„Robotų pasakos“ – unikalus kūrinys tiek lenkų, tiek pasaulio literatūroje. Mokslinė fantastika čia meistriškai jungiama su folkloro tradicija, socialine ironija ir satyra. 1964 m. išleista knyga kaip prozos vaikams kūrinys įtraukta į Lenkijos mokyklų literatūros programą. Ji išversta į anglų ir kitas pasaulio kalbas, kaip išmintingi tekstai yra skaitomi ir suaugusiųjų.Šiandien „Robotų pasakos“ interpretuojamos kaip daugiareikšmiai kūriniai, analizuojantys dabarties visuomenės būklę, totalitarinius režimus, socialinės elgsenos stereotipus. Sykiu tai vaikų vaizduotę žadinantys ir ugdantys futurologiniai pasakojimai, nuspėję daugybę šiandien paplitusių technologinių išradimų. Tai knyga, ne vieną vaikų kartą mokiusi svajoti ir savarankiškai mąstyti.Stanislawo Lemo „Robotų pasakas“ aptaria Ugnė Kabelkaitė, Nikodemas Szczyglowskis ir Donatas Puslys.

Šiandieninėje laidoje klausytojus pakviesime pratęsti pažintį su čekų mąstytojo ir disidento Jano Patočkos (1907-1977) filosofiniu palikimu. „Kultūros ir religijos“ laidoje prie Naujojo Židinio jau buvo kalbėta apie tai, kaip svarbiausios šio mąstytojo idėjos - „gyvenimas tiesoje“ ir „rūpinimasis siela“ - gali pagelbėti šiais laikais, Vakarams iš naujo ieškant savo politinės bei moralinės tapatybės. Sovietmečiu Patočkos veikalai buvo verčiami ir platinami savilaidos būdu, taigi, ilgais okupacijos dešimtmečiais slapta maitino laisvos minties ištroškusisu protus, o šiandien tapo pasiekiami skaitytojui naujo leidimo pavidalu. Tai – knyga „Eretiškos esė apie istorijos filosofiją“, kurias išleido leidykla „Phi Knygos“, o jos vadovas, filosofas Tomas Šinkūnas šiandien vieši „Kultūros ir religijos“ laidoje. Jį kalbina Mažosios studijos bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Lygindami žmonių gyvenimo sąlygas ir kokybę vakarietiškose visuomenėse prieš šimtmetį ir šiandien neturėtume teisės skųstis, dūsauti ir nerimauti: galime rinktis, ką valgysime, net jeigu tai Maisto banko ar bažnyčios siūlomas labdaros paketėlis; niekas nemirs nuo bado, bus pagydytas už dyka, galime skristi į šiltus kraštus, jei pasiilgstame saulės ir šilumos, galime pasirinkti net dirbti ar nedirbti. Tačiau kažkodėl vis labiau nerimaujame dėl rytojaus. Pagunda ir vėl dėl visko kaltinti pandemiją – bet ir iki jos dėl nerimo sutrikimų, kamuojančios ilgalaikės nemigos, depresijos į psichoterapeutų ir psichiatrų kabinetus vis dažniau ėmė belstis įvairiausių sluoksnių, skirtingo išsilavinimo ir amžiaus žmonės. Daktare, duokite tabletę, kad ir vėl būčiau darbingas ir laimingas.Kaip įveikti nerimą dėl rytojaus, dėl to, kas bus po metų ir dar daugiau, nerimą, kurį norime įveikti kuo greičiau, taigi piliulėmis, neturėdami laiko ir kantrybės pasitelkti protėvių išminties: rožinio karoliukų, pokalbio su dvasios tėvu, bendravimo su gyvu žmogumi, bet ne su kompiuteriu ir televizoriumi, galiausiai žolelių arbatos? Bet gal jau viską išmėginome?Pokalbis su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoju psichiatru Algirdu Dambrava.Ved. Jūratė Kuodytė

Garsaus lietuvių išeivijos mokslininko ir rašytojo našlė Mara Almenienė pasakoja apie savo gyvenimą Jungtinėse Valstijose ir sugrįžus į Lietuvą.Redaktorius Julius Sasnauskas

Neapolio Picofalkonės komisariato detektyvai narplioja netikėtą notaro žmonos nužudymą. Tyrimo metu paaiškėja ne tik žudiko tapatybė, bet ir dar kelios sudėtingos Neapolio gyventojų istorijos. Be to, pasirodo, kad ir komisariato pareigūnai slepia sunkius išgyvenimus, santykių dramas bei privačius tyrimus.Vladas Liepuonius, Jogilė Ulinskaitė ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė aptaria Maurizio de Giovanni detektyvą „Picofalkonės šunsnukiai" (iš italų kalbos vertė Endas Deinoravičius, BALTO leidybos namai, 2021).

Lietuvai susidūrus su neįprastai dideliu skaičiumi žmonių iš vadinamojo trečiojo pasaulio šalių, stebint žiniasklaidos pateiktus vaizdus apie sudėtingas ir nežmoniškas karo pabėgėlių ir migrantų gyvenimo sąlygas, atsigręžta į Bažnyčią. Kur ta krikščioniškoji Lietuva, ką veikia katalikiškos organizacijos, kodėl neparodoma artimo meilė, apie kurią iš ambonų skelbia kunigai ir kuriai įpareigoja Kristaus evangelija? Pokalbis su Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Užsieniečių integracijos programos savanorių koordinatore Regina Krukoniene.Ved. Jūratė Kuodytė

Lietuvai jau yra tekę patirti didžiulę migracijos krizę: 1946-1947 m.kai kuriais laikotarpiais į mūsų šalį kasdien atvykdavo bent po tūkstantį žmonių. Prie pokario socialinės ir ekonominės suirutės prisidėjo ir šiltinės epidemija.Apie „duoneliavimo“ priežastis ir valdžios pastangas riboti atvykėlių srautus pasakoja Lietuvos istorijos instituto istorikė, dr. Regina Laukaitytė.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Laidos svečias - vilnietis mokslininkas ir publicistas Rimantas Stankevičius, jau daugiau nei du dešimtmečius tyrinėjantis Holokausto įvykius Lietuvoje, pirmiausia - žydų bendruomenės gelbėjimo istorijas, pačių gelbėtojų ir jų išgelbėtų žmonių likimus. Šį rudenį išėjo nauja autoriaus knyga „Dešimties stebuklų liudytojai", pasakojanti apie plačiai žinomą dvylikos pasmerktųjų slėptuvę ir tris jos architektus.Redaktorius Julius Sasnauskas

2027-ieji. Baigėsi Raudonosios, Baltosios ir Pilkosios sumaišties metai. Į Rusiją sugrįžo viduramžiai. Po Maskvą raudonais kinų gamybos mersedesais važinėjantys „Caro tarnai” opričnikai žudo visus neįtinkančius carui ir nimfomanei carienei. Nors įsigalėjo moderniosios technologijos, Rusija lieka izoliuota nuo pasaulio, ją supa „Didžioji Rusų siena”. Rusijos elitas jau kalba kiniškai, o liaudis, kad gyventi būtų linksmiau, gali vaistinėse nusipirkti kokaino…Vladimiro Sorokino knygoje iš Ivano Rūsčiojo opričninos laikų ateinantis despotizmas, cinizmas ir korupcija užmaišyti nacionalinės valstybės idėjomis, tarybinės praeities ir šiuolaikinėmis realijomis.Laidoje apie knygą diskutuoja Dovydas Skarolskis, Vladas Liepuonius ir Donatas Puslys.

Popiežius primena, kad visi pakrikštytieji yra pašaukti misionierystei, t.y skelbti savo aplinkoje ir pasaulyje Kristaus Gerąją naujieną. Bet ar visi krikščionys gali būti misionieriais? Galbūt tam reikia specialaus pašaukimo? Kur keliauja aukos, renkamos Pasaulinę Misijų dieną- į stokojančius kraštus, o gal skirtos Vatikano stogams remontuoti? Pasakoja Nacionalinės misijų tarnybos direktorius, vienuolis salezietis kun. Alessandro Barelli.Ved. Jūratė Kuodytė

Šių metų rugsėjo mėnesį sukako 700 metų nuo Vakarų literatūros genijaus, „Dieviškosios komedijos“ autoriaus mirties. Kodėl pasaulis iki šiol skaito Dantės kūrinius, o net trys naujausių laikų popiežiai, tarp jų ir dabartinis Katalikų Bažnyčios vadovas Pranciškus paskyrė savo apaštalinius laiškus jo asmeniui ir kūrybai?„Mažojoje studijoje“ vieši tikras Dantės entuziastas ir gerbėjas ir vienas iš žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ naujausio numerio autorių Tomas Riklius, Vilniaus Universiteto klasikinės filologijos katedros doktorantas, tyrinėjantis ankstyvojo baroko katalikiškąją meno teoriją ir šiuo metu esantis stažuotėje Romoje. Jį kalbina Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Kuo paaiškinti tolydžio augantį populiarumą Mažosios akademijos, dešimtmetį veikiančios Lietuvių katalikų mokslo akademijos patalpose Vilniaus senamiestyje? Jos duris vis dažniau atveria ir nepraktikuojanti religijos visuomenė. Pokalbis su filologe dr. Rima Malickaite iš Nukryžiuotojo Kristaus seserų kongregacijos.Ved. Jūratė Kuodytė

Baba Dunja atsikrausto namo į po Černobylio katastrofos ištuštėjusį Černovo kaimą. Ten gyvena su keliais pargrįžėliais kaimynais, gyvūnais ir savo sodu. Laiškais palaiko ryšį su dukra ir anūke. Dar ji kartais užsuka į netoliese esantį didesnį miestelį, bet tik su reikalais ir tik trumpam. Tai ar Baba Dunja keistuolė, ar pasaulis išprotėjęs? Kas nutinka, kai į tokią atitrūkusią vietovę įsiveržia šiuolaikinis pasaulis?Jogilė Ulinskaitė, Donatas Puslys ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė aptaria Alina Bronsky romaną „Paskutinė Babos Dunjos meilė" (iš vokiečių kalbos vertė Vytenė Saunoriūtė, Aukso žuvys, 2019).

„Pasaulyje, kuriame pilna dizainerių, besiverčiančių per galvą, siekiant paversti juvelyrinius papuošalus mados industrijos atšaka, todėl savaime prisitaikančių prie mados (ne be reikalo ji vadinama skudurų prekyba) - Aleksas išlieka toks susikaupęs, kad niekada nejaučia poreikio ką nors vytis. Kodėl jis turėtų? Jis mato platų vaizdą, lyg didingą mozaiką; tačiau ta mozaika sudaryta iš tokių smulkmenų, kurioms atlikti reikalingi mikroskopai, - ir tai tik pirmasis šio dizainerio prieštaravimas.Aleksas Šepkus neturi prasmės. Kažkur tarp savo pamėgtų P.G. Wodehouse knygų ir nutrinto Viduramžių bažnyčios grindų akmens, Aleksas atrado laikui nepavaldų grožį. Taigi, galbūt jis turi prasmę. Aleksui toks klausimas patiktų.Aleksas Šepkus yra fanatikas; intelekto pajėgumai, kuriuos jis pasitelkia savo darbe, gerokai viršija nacionalinį juvelyro reikalavimų standartą. Dėl to kyla antrasis su Aleksu susijęs prieštaravimas: toks obsesinis požiūris paprastai nesuderinamas su humoro jausmu. Tačiau Alekso darbe matome nenugalimą žaismingumą, net keistumą, kuriam auksakalystės pasaulyje nėra lygių“.Taip apie Aleksandrą Šepkų rašė britų juvelyras Stephenas Websteris. Laidoje iškeliavusį bičiulį ir jo kūrybą prisimins menotyrininkė Giedrė Jankevičiūtė ir filosofas Vytautas Ališauskas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Pokalbis su kardinolu Audriu Juozu Bačkius apie migrantų krizę ir sunkias pastangas priimti pabėgėlį ne kaip pavojingą nusikaltėlį, bet kaip savo artimą.„Tai širdies darbas“, - kartoja Jo Eminencija.Redaktorius Julius Sasnauskas

Socialiniai, kultūriniai projektai šventoje vietoje glumina ištikimuosius maldininkus,vis dažniau privačiuose pokalbiuose padūsaujama, kad piligrimystė tampa labiau panaši į turizmą nei į maldingą kelionę, tikslai susipainioja, prasmė prarandama. Bažnyčios istorikė dr. Jūratė Micevičiūtė, pati vedanti piligrimus po sakralias vietas Ispanijoje, aptaria piligrimystės reiškinį, jo pokyčius istorijos tėkmėje.Ved. Jūratė Kuodytė

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Iš „Mažosios studijos" archyvų. Apie Molotovo-Ribentroppo paktą diskutuoja istorikas Antanas Terleckas ir buvęs disidentas ir politinis kalinys Julius Sasnauskas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Iš „Mažosios studijos“ archyvų: teatrologė Audronė Girdzijauskaitė, knygos „Atminties šuliniai“ autorė, dalinasi prisiminimais apie gyvenimą pokario Vilniuje.Redaktorius Julius Sasnauskas

Iš „Mažosios studijos“ archyvų: laida apie LGBT žmonių sielovadą.Dalyvauja kun. Evaldas Darulis OFM, bendruomenės narės Emilija ir Jolanta.Redaktorius Julius Sasnauskas

Iš „Mažosios studijos" archyvų: pokalbis su sociologe Irena Egle Laumenskaite apie piktnaudžiavimą galia Bažnyčiofje.Redaktorė Jūratė Kuodytė.

Apie Jose Eduardo Agualusos knygą „Bendroji užmaršties teorija“ diskutuoja Dovydas Skarolskis, Paulius Kliučininkas ir Donatas Puslys.

Jau pusantrų metu Lietuva gyvena pandemijos valdymo režimu, kuris reiškia, kad siekiant pažaboti virusą, piliečiams tenka susitaikyti su laikinu iki tol įprastomis atrodžiusių laisvių ir teisių apribojimu. Ar pandemijos valdymo priemonės reiškia, kad mūsų valstybė vis dar gyvena liberaliojoje demokratijoje? Apie tai „Prie Naujojo Židinio“ diskutuoja VU TSPMI magistrantas Paulius Vijeikis ir „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Mažoji studija. Kultūra ir religija

1991 metų sausio 13 ir liepos 31 dienomis sovietų omonininkai nužudė Lietuvos laisvės gynėjus. Abi datos skaudžios, persmelktos kančios, neteisingumo, širdgėlos, kuri ypatingai prislėgusi aukų artimuosius, gyvus likusius sužeistuosius. Vis dėlto šiurpus įvykis Medininkų pasienio poste sulaukia mažesnio visuomenės, žiniasklaidos, o gal ir politikų dėmesio. Iš aštuonių tądien poste budėjusių Lietuvos pareigūnų vienintelį, sunkiai sužeistą Tomą Šerną medikams pavyko išgelbėti. Dėl Medininkų žudynių nuteistas ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka buvęs OMON milicininkas Konstantinas Michailovas. Kitų trijų žudikų, kurie Lietuvos teismų buvo nuteisti už akių, Rusija neišduoda. Praėjus 30-čiai metų po sovietų įvykdyto nusikaltimo – pokalbis su evangelikų reformatų kunigu Tomu Šernu.Ved. Jūratė Kuodytė

Komisaras Gvidas Brunetis yra visiškai normalus žmogus. Jo nekankina priklausomybės alkoholiui, narkotikams ar svaigalams. Nekamuoja praeities traumų šešėliai. Jis nelinkęs smurtauti, paleistuvauti ar kitaip nusidėti. G. Brunetis turi gražią šeimą: mylimą žmoną ir porą vaikų. Darbe neužsisėdi ir noriai leidžia laiką namuose, mėgaudamasis geru maistu, vynu bei literatūra. Tad jokios, kitiems literatūriniams tyrėjams būdingos ekstravagancijos. Vienintelis, bet pats svarbiausias neįprastumas – komisaras Brunetis dirba ir gyvena nuostabiojoje Venecijoje.Donna Leon savo knygų serijoje skaitytojus įtraukia į fantastišką, itališku koloritu pagyvintą detektyvo pasaulį. Nusikaltimą visada lydės vyno taurė, kelių patiekalų receptūros bei globalios socialinės-ekonominės temos. Na ir puikus, lengvai ir smagiai skaitomas tekstas. Puikus skaitinys vasaros atostogoms, ieškant ramybės, tikrumo, stabilumo (po)karantininiame pasaulyje. Drauge tai tiesiog kelionė.„Mažosios studijos knygų klube” Jogilė Ulinskaitė, Ieva Daniūnaitė ir Vladas Liepuonius aptaria amerikiečių autorės (jau daug metų gyvenančios Venecijoje) pirmąją serijos knygą „Mirtis la Fenice teatre” (iš anglų kalbos vertė Joana Vanagienė, Charibdė, 2000). Spektaklio pertraukos metu, pasaulinio garso dirigentui Helmutui Velaueriui, kažkas į kavą šliūkštelėjo cianido. Gvidas Brunetis aiškinasi koks žmogus buvo maestro, tuo pačiu skaitytoją pažindindamas su operos pasaulio užkulisiai.

Visos vasaros savaitgaliais iki pat Žolinės į V-ąjį muzikos festivalį kviečia Dubingiai. Kodėl ši turtingos ir sudėtingos istorijos vieta vadinama taikos miesteliu ir kaip jo bendruomenę atgaivino ir toliau gaivina prieš keletą metų mecenatų padovanota nauja Šv. Jurgio bažnyčia, pasakoja Dubingių bendruomenės atstovė Vaida Navickaitė-Šakėnienė ir žurnalistė Elvyra Kučinskaitė.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Tremtinių prisiminimai: naujas perskaitymas ir naujos įžvalgos. Filosofė, kultūros istorikė Nerija Putinaitė vietoj paminklo kančiai siūlo atrasti „šventosios žemės“, tėvynės vaizdinių svarbą tremties dramoje.Laidą parengė Julius Sasnauskas

Nuo 2004 m. Vilniuje veikia Šv. Pilypo Nėrio oratorija, kuriai priklauso žinomi Lietuvoje kunigai ir pasauliečiai. Penkių kunigų grupė kartu su pasauliečiais periodiškai susitinka, meldžiasi, gieda ir gilinasi į Šventąjį Raštą, kalbasi dvasinėmis temomis. Apie 16 a. italo studento pasauliečio Pilypo Nėrio sugalvotą apaštalavimo formą, jos atšvaitus ir perspektyvą Lietuvoje pasakoja vokietis kunigas, buvęs Vilniaus kunigų seminarijos rektorius, teologijos daktaras ir oratorijos prepozitas, kun. Hansas Friedrichas Fischeris.Ved. J.Kuodytė

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Šiandieninėje kalboje barbaro sąvoka turi stiprų, net įžeidžiantį krūvį, ji dažniausiai vartojama, siekiant ką nors apibūdinti kaip nekultūringą, esantį civilizacijos pakraštyje ar užribyje. Tačiau ką ši sąvoka reiškia istorikui? Ką tik pasirodžiusiame žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ numeryje medievistas, Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto lektorius Vytautas Volungevičius paskelbė straipsnį „Barbaricum“. Ką žymi ši sąvoka ir ką ji padeda suprasti? Prie Naujojo Židinio diskutuoja Vytautas Volungevičius ir Laurynas Peluritis.Parengė Rūta Tumėnaitė.

Prisiminimais apie pokario Vilnių dalinasi teatrologė, rašytoja, dailėtyrininkė Audronė Girdzijauskaitė. Laidos viešnios biografinis romanas „Atminties šuliniai“ pernai išrinktas į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką. „Su Audrone vis susitinkame šen bei ten, tai gražia, tai liūdna proga, o dažniausiai - „Šiaurės Atėnų“ puslapiuose, ties atminties šuliniais ir šulinėliais. Šįkart - panašus susitikimas“, - sako pokalbį su A. Girdzijauskaite parengęs šios laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Ar galite įsivaizduoti 20-metę motiną, kuri gyvena su savo kūdikiu metaliniame garaže? Iki vaiko gimimo jos niekas nematė, nors sutikdavo kasdien. Tik gimus vaikui kažkas neištvėrė ir paskambino tvarka ir žmonių gerove besirūpinančioms tarnyboms. Taip jauna motina atsidūrė Vilniaus arkivyskupijos Caritas Motinos ir vaiko globos namuose. Apie šiuos namus ir jų gyventojas, apie netikėtą iniciatyvą – savanorystę, kuri galėtų palaužti žmonių rūšiavimo į vertingus ir nenaudingus įprotį pasakoja šių namų vadovė Vida Neverovič Morkūnienė ir savanorių koordinatorė Rasa Augutytė.Ved. J.Kuodytė

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Laida skirta čekų filosofui ir disidentui Janui Patočkai (1907-1977).„Patočkos ir kitų antisovietinių disidentų palikti tekstai šiandien aktualūs dėl trijų priežasčių. Pirma, dėl ypatingos geopolitinės ir istorinės regiono, kuriame šios teorijos buvo sukurtos, padėties. Antra, dėl egzistencinio svorio, kurį šiame regione komunizmo laikais įgijo politinė atsakomybė ir praktika. Galiausiai - šiame regione užgimusi politinė mintis dėl istorinių aplinkybių buvo neatsiejama nuo tam tikrų etinių įsipareigojimų, t.y. vertybinio kompaso, kurį šiais laikais taip sunku atrasti“, - „Naujojo Židinio-Aidų“ žurnale rašo J. Patočkos filosofijos tyrinėtojas, politikos antropologas dr. Arvydas Grišinas. Jį kalbina Laurynas Peluritis.Laidą parengė Rūta Tumėnaitė

Turbūt daugeliui pažįstamas atradimo džiaugsmas, kai ligos, priverstinės izoliacijos, karantinų ir kitokių judėjimo suvaržymų metu pradedame tvarkyti palėpėse, giliuose stalčiuose ir sandėliukuose paslėptus turtus. Kai netyčia užtikau laikraščio iškarpą su popiežiaus Jono XXIII Romumo malda. Kaip tik romumo, apie kurį užsimena popiežius savo maldoje, šiais ir visais laikais žmogui trūksta. Net ir popiežiui, kuris dešimtmečius rašė dvasinį dienoraštį, Šio dienoraščio ištraukos, pavadintos Sielos dienoraščiu, buvo išleistos 1965 m..Dar studijuodamas Romoje, jis dienoraštyje įrašė žodžius: „Viešpatie, man šiame pasaulyje tereikia vieno: pažinti save ir mylėti Tave.“Romumo maldą komentuoja psichoterapeutas Algirdas Petronis.Ved. Jūratė Kuodytė

Kunigystės ir kardinolystės jubiliejus atšventęs Audrys Juozas Bačkis pasakoja apie savo gyvenime sutiktus žmones ir nepamirštamas patirtis.Laidą parengė Julius Sasnauskas.

Vienas didžiųjų pastarojo šimtmečio teologų Josephas Ratzingeris, kuris pastaruosius porą dešimtmečių yra geriau žinomas kaip Popiežius Benediktas XVI, trilogijoje „Jėzus iš Nazareto“ kontekstualiai, įžvalgiai ir akademiškai pristato Jėzaus gyvenimą, kuriame vienodai svarbūs tiek žmogiškasis, tiek ir dieviškasis dėmenys. Pirmasis knygos tomas (iš vokiečių kalbos vertė Gediminas Žukas, Katalikų pasaulio leidiniai, 2007) apima laikotarpį nuo Jėzaus krikšto Jordane iki atsimainymo. Autorius jame apžvelgia tekstologines, teologines, istorines ir filosofines pastarųjų dviejų tūkstantmečių įžvalgas ir interpretacijas, bandydamas skaitytoją priartinti prie Jėzaus istoriškumo fakto.Laidoje apie knygą diskutuoja Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, Vladas Liepuonius ir Dovydas Skarolskis.

Antroji pokalbio dalis su Kaziu Preikšu - garsaus komunistų veikėjo Kazio Preikšo vaikaičiu.Matematikas, visuomenininkas ir publicistas Kazys Preikšas pasakoja savo istoriją, iš senų ir gilių komunistinių tradicijų šeimos atvedusią į Sąjūdį ir Sausio 13-osios naktį. Kaip įvyksta tokie virsmai? Kas lemia dramatiškus žmogaus gyvenimo pokyčius?Ved. Julius Sasnauskas.

Kas lėmė tokią gyvenimo metamorfozę? Juk kiekvienam mūsų sava šeima brangi, atleidžiame namiškiams, mokame juos suprasti ir pateisinti, pastebime jų gražiuosius bruožus. Ar iš komunistinės ideologijos ir jos praktinio įgyvendinimo galėjo likti autentiškų tiesos ir gėrio pamokų? Kai kas mini žmonių idealizmą, solidarumą, nuoširdumą, lygybę. Ar tai buvo tikra? Kita vertus, kodėl iki šiol slapta ar viešai pasiilgstama tarybinės epochos ir sakoma, kad tada buvę geriau?Laidos svečias - garsaus komunistų veikėjo Kazio Preikšo vaikaitis, visuomenininkas, publicistas, VU Matematikos fakulteto absolventas Kazys Preikšas.Ved. Julius Sasnauskas

Danguolės Marijos Navickienės vardą puikiai žino ir su giliausia pagarba taria daugelis Lietuvos šeimų, Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytojų. Buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė yra įvairių Amerikos ir Lietuvos organizacijų, užsiimančių labdaringa veikla, įkūrėja ir aktyvi narė. Prieš daugelį metų įsijungusi į Los Andželo organizaciją „Lietuvos vaikų viltis“, pagalbos vaikams iniciatyvas Danguolė Navickienė palaikė, jose tiesiogiai dalyvaudama; ir iki šiol jas organizuoja, bendradarbiaudama su Lietuvos gydymo įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Pasakojimas apie neblėstančią ir veiklią meilę Lietuvai, ilgainiui tapusią mieliausiu darbu ir gyvenimo būdu.Ved. J.Kuodytė

Mūdis atvyksta į Hoktiką Naujoje Zelandijoje ir Aukso karštinės laikmečio problemos ir gyvenimo būdas įtraukia veikėją į aukso ieškotojų aplinką. XIX amžiaus vesternas su meilės, kovos, turto, nuotykių, įtakos ir nuodėmių paieškomis paperka lengvai skaitomomis istorijomis. Struktūra - ne mažiau intriguojanti astrologinė interpretacija, kurią skaitantis gali sukonstruoti pats. Skyriai tiksliai paremti pagal dangaus kūnų išsidėstymo schemas ir reikšmes. Tačiau ar akivaizdžios šimtmečių senumo moralinės, socialinės problemos atpažįstamos ir aktualios? Gal tai storiška ir iliustratyvi įvairių santykių interpretacija, o dangaus kūnų išsidėstymu paremta struktūra - subtili ironija. Tačiau pirminis klausimas: ar skaitytojas turi galios priimti „drakoniško“ storio knygos iššūkį.750 puslapių neišgąsdinti, Ieva Daniūnaitė, Vladas Liepuonius ir Paulius Kliučininkas diskutuoja apie „Man Booker“ premija apdovanotą Eleanor Catton epą „Šviesuliai“. Iš anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, „Baltų lankų“ leidyba, 2018.

Jis nebuvo nei „Mažosios studijos“ bendradarbis, nei dvasios tėvas, tačiau be jo įtakos ir įtaigos nebūtų „Mažosios studijos“. Neturėtume šiandien „netiesinio Kristaus“ sąvokos, kuri galioja šiomis aplinkybėmis, kada daugelis religinių sąvokų nustoja prasmės.Ved. Julius Sasnauskas

Tęsime praėjusioje laidoje pradėtą gvildenti klausimą, kas yra geras miestas. Kokiame mieste žmogus geriausiai jaučiasi ir suvokia jį kaip „savo vietą“? Kodėl vieta yra tokia svarbi žmogui ir kodėl geras miestas tiesiog negali apsieiti be šventumo jausmo? Tokius klausimus kelia garsus šių dienų religijų istorikas ir teologas, miestų dvasingumo tyrinėtojas Philipas Sheldrake'as. Mokslininko teigimu, vakarietiška miesto samprata patyrė gilų krikščioniškos kultūros poveikį. Kompaktiški ikimodernių laikų miestai, kurių centrą simbolizuoja garsiosios Viduramžių katedros, sudarė sakralų kraštovaizdį. XVI a. kartu su Reformacija pradėjo kurtis protestantiška erdvės etika, šventumas iš viešosios erdvės ėmė keltis į privačią, priešprieša tarp sakralios ir sekuliarios žmogaus gyvenimo sferų dar labiau sutvirtėjo Apšvietos laikotarpiu. Modernus miestas labai nutolo nuo kompaktiško Viduramžių miesto. Šiuolaikines miesto realijas apmąstė originalusis prancūzų kultūros teoretikas Michelis de Certeau, savo raštuose tyrinėjęs „kasdienio gyvenimo praktiką“ ir gynęs ją nuo XX a. viduryje įsivyravusių Le Corbusier ir jo sekėjų urbanistinių vizijų, naikinančių istorinę atmintį ir suskaidančių viešąsias erdves į kontroliuojamus vienetus. Ar griežta socialinė miestų planavimo inžinerija gali pasotinti žmoguje slypintį šventumo troškimą?Laidoje dalyvauja Violeta Osteikienė ir Titas Časas.Ved. Rūta Tumėnaitė

Kodėl vieta yra tokia svarbi žmogui ir kodėl geras miestas tiesiog negali apsieiti be šventumo jausmo? Tokius klausimus kelia garsus šių dienų religijų istorikas ir teologas, miestų dvasingumo tyrinėtojas Philipas Sheldrake'as. Jo įsitikinimu, miestų ateitis yra labai svarbi ne tik ekonominė ir architektūrinė, bet ir dvasinė problema. Vis didesnės žmonijos dalies „kasdienio gyvenimo praktika“ vyksta mieste. Jei praėjusio šimtmečio viduryje miestuose gyveno vos trečdalis pasaulio gyventojų, tai Jungtinių Tautų skaičiavimais, po penkerių metų miestuose gyvens kone trys ketvirtadaliai visos žmonijos.Tokie miestų augimo tempai reikalauja skirti dėmesio ne tik projektavimui ir planavimui, bet ir gilesniems prasmės bei tikslo klausimams. Norint išspręsti miesto galvosūkį, vien mechaninio požiūrio nepakaks. Reikia rasti būdą, kaip susieti miesto kūrimą su žmogaus dvasios vizija ir tuo, kas tą dvasią stiprina. Kaip tai padaryti?Laida skirta Philipo Sheldrake'o studijai „Dvasinis miestas: vieta, atmintis ir miesto kūrimas“.Ved. Rūta Tumėnaitė

Floranas Klodas Labrustas – gana atgrasus tipas. Rūkorius, cinikas, gašlūnas, gamtos teršėjas, karjeristas biurokratas. Jaunystėje pats nebranginęs, ko gero, tikros meilės, dabar jis jaučiasi išnaudojamas ne mažiau ciniškos jaunesnės egzotiškos meilužės. Floranas nusprendžia ne šiaip sau ją mesti, bet apskritai pradingti iš savo gyvenimo. Kita vertus, pagrindinis romano veikėjas serga depresija, vartoja vaistus nuo jos ir patiria šalutinį jų poveikį. Ar jis bjaurybė, ar vargšas ligonis? Ir ar tikrai jame įmanoma įžvelgti pačios Vakarų civilizacijos būklės iliustraciją?Dovydas Skarolskis, Donatas Puslys ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė aptaria garsaus prancūzų rašytojo Michelio Houellebecqo romaną „Serotoninas” (iš prancūzų kalbos vertė Liucija Baranauskaitė-Černiuvienė, Kitos knygos, 2020).

Šiandien dažnai girdime palyginimą apie ligoninę kaip karo lauką. Tačiau daugelis gydytojų, jei ne visi, jau pasirinkdami profesiją stojo į nuolatinę kovą dėl žmogaus gyvybės. Vis dėlto infektologai turbūt yra tie, kurie gali numatyti kokio dydžio gali būti tas karo laukas ir kiek ilgai kovos jame gali tęsti, kokius ginklus reikia išrasti ar prisiminti ir panaudoti senus. Ar įmanoma nuspėti pandemijas? Kaip per pandemiją jaučiasi gydytojai ir ko tikisi iš pacientų šiuo sunkiu metu? Apie kaukes, karantiną ir skiepus – pokalbis su infekcinių ligų gydytoja, Vilniaus universiteto doc. dr. Daiva Radzišauskiene.Ved. Jūratė Kuodytė

Kodėl tokie įprasti ir, rodos, stabilūs terminai kaip krikščioniška tapatybė ir krikščioniškos vertybės tikintiesiems ima reikšti skirtingus dalykus?Pokalbis su filosofu, MRU docentu Povilu Aleksandravičiumi.Ved. Julius Sasnauskas

Lietuva laikoma krikščioniška šalimi. Kaip artimo meilė pasireiškia Lietuvos Katalikų bažnyčioje išitkusios pandemijos metu? Laidoje apie tai kalba Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius kun. Andžejus Šuškievičius, Telšių vyskupijos kunigas Andriejus Sabaliauskas, Rima Malickaitė iš Nukryžiuotojo Kristaus seserų kongregacijos ir Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro komandos narė Miglė Viselgaitė.Ved. Jūratė Kuodytė

Kokie buvo reikšmingiausi 2020 m. įvykiai ir procesai visuotinės Bažnyčios gyvenime?Laidoje dalyvauja filosofas, kultūros istorikas Vytautas Ališauskas ir Vilniaus Universiteto profesorius Paulius Subačius.Ved. Rūta Tumėnaitė

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Profesorė Irena Veisaitė dalijasi prisiminimais apie vieną iš savo gelbėtojų Stefaniją Paliulytę-Ladigienę (1901-1967). „Ji labai gražiai sugebėjo derinti šeimyninį gyvenimą su visuomenine veikla...“Laidoje dalyvauja Jonė Ladigaitė-Ardžiūnienė.Ved. Julius Sasnauskas.

Šventės, minėjimai, jubiliejai prasideda ir baigiasi, tačiau istorija, susijusi su ypatingais įvykiais, asmenybėmis tęsiasi, jeigu atsiranda atminties saugotojų ir puoselėtojų, jeigu tai yra svarbu ne tik praeities, bet ir ateities kontekste. Apie kuriamą unikalų muziejų Šeduvoje „Dingęs štetlas“. pasakoja Rytų Europos ir Rusijos žydų istorijos specialistė, dr. Jolanta Mickutė.Ved. Jūratė Kuodytė

Vilnietė Regina daug dešimtmečių nešiojasi atmintyje tragišką savo šeimos istoriją. Per pokario netektis ir traumas buvo išmokta nugalėti pyktį, kurti namus, mylėti gyvenimą.Ved. Julius Sasnauskas

Kinijoje vyksta kruvina kultūrinė revoliucija, kurios mašina įsuka ir mokslininkus bei mokslininkes. Politinių įvykių, valdžios užgaidų ir šeimos “nuodėmių” kombinacija nubloškia jauną astrofizikę į nuošalią karinę bazę, kurioje vykstančių tyrimų turinio ji dar nė nežino, bet iškart supranta, kad dėl jų slaptumo tikriausiai iš čia nebeišvyks visą gyvenimą. Tuo ji net apsidžiaugia. Pasaulis jai atgrasus ir atšiaurus. Mielai visą likusį gyvenimą praleis žiūrėdama į žvaigždes ir klausydamasi jų gaudesio.Po kelių dešimtmečių kitą mokslininką, taikomosios nanotechnologijų srities atstovą, ima persekioti keistenybės. Mėgindamas jas išsiaiškinti, jis pradeda žaisti keistą kompiuterinį žaidimą.„Mažosios studijos Knygų klube“ Dovydas Skarolskis, Vladas Liepuonius ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė aptaria kinų autoriaus Liu Cixino fantastinį romaną „Trijų kūnų problema“ (iš anglų kalbos vertė Saulius Tomas Kondrotas, Kitos knygos, 2020), pirmąją Azijos autoriaus knygą, laimėjusią prestižiškiausią fantastinės literatūros apdovanojimą „Hugo“.Ved. Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė

Ar įmanoma pasveikti nuo tėvų alkoholikų? Iš pirmo žvilgsnio klausimas atrodytų aktualus tik tiems, kurie serga, ir visų pirma patiems alkoholikams tėvams. Kuo čia dėti vaikai? Ir ypač jeigu jie jau suaugę, sukūrę savo gyvenimą, kuriame alkoholio nė kvapo ir kuris kitų akimis atrodo sėkmingas, laimingas ir gražus. Apie galimus pirmuosius žingsnius susipažįstant su šios ligos simptomais, kuriuos galbūt pastebėsite jei ne savyje, tai savo aplinkoje, ir galimus receptus sveikimo procese, pasakoja knygos „Pasveikti nuo tėvų alkoholikų“ autorės: psichoanalitikė Agnė Kirvaitienė ir žurnalistė Gintarė Jankauskienė.Ved. Jūratė Kuodytė

Laidos svečias - vertėjas, Lietuvos istorijos instituto doktorantas Arnoldas Kazimierėnas. Pernai „Naujojo Židinio – Aidų“ leidykla išleido A. Kazimierėno parengtą Hesiodo poemos „Darbai ir dienos“ vertimą iš senosios graikų kalbos, o daktaro disertaciją jis ketina skirti klasikinių tekstų vertimo ir recepcijos problematikai sovietų Lietuvoje. Pokalbis apie meilę Antikai, svajonę pasistatyti romėnišką vilą, keistumą ir Hesiodą.Ved. Antanas Terleckas

Tikybos pamoka šiandien ir programos atnaujintojų vizijoje.Ved. Jūratė Kuodytė

Kokią pasaulio viziją atskleidžia naujausia popiežiaus Pranciškaus enciklika „Fratelli tutti“? Kritikai jau spėjo pakrikštyti šį dokumentą radikaliu politiniu manifestu. Ar gali popiežiaus enciklika būti politinė, o gal tai Pranciškaus stilius prabilti į pasaulį tokia provokuojama kalba, kad jis suklustų ir imtų keistis? Dalyvauja arkivyskupas Lionginas Virbalas ir Julius Sasnauskas.

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Viso pasaulio krikščionys, nesvarbu, kokia Bažnyčiai priklauso, kasmet kartą per metus švenčia misijų mėnesį. Kodėl tam buvo pasirinktas spalio mėnuo? Šventimo ištakos siekia 1926 metus, kai popiežius Pijus XI, siekdamas atkurti per Pirmąjį pasaulinį karą sugriautas misijas, įsteigė Pasaulinę misijų dieną. Ji pasaulio krikščionių minima priešpaskutinį spalio sekmadienį. O kodėl apskritai atsirado poreikis ypatingiau ir visoms bendruomenėms kartu išgyventi iš krikšto kylantį pašaukimą misionierystei? Koks žodžio misija turinys šiandien? Nacionalinės misijų tarnybos direktorius, saleziečių vienuolis kun.Alessandro Barelli.Ved. Jūratė Kuodytė

Kokią pasaulio viziją atskleidžia naujausia popiežiaus Pranciškaus enciklika „Fratelli tutti“? Kritikai jau spėjo pakrikštyti šį dokumentą radikaliu politiniu manifestu. Ar gali popiežiaus enciklika būti politinė, o gal tai Pranciškaus stilius prabilti į pasaulį tokia provokuojama kalba, kad jis suklustų ir imtų keistis? Apie pagrindinę enciklikos temą - brolybę ir socialinę bičiulystę - laidoje diskutuoja arkivyskupas Lionginas Virbalas ir Julius Sasnauskas.

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Mažoji studija. Kultūra ir religija. Ved. Jūratė Grabytė.

Mažoji studija. Kultūra ir religija„Mažosios studijos Knygų klubas“: Gipi „Vienaistorija“. Laidoje dalyvauja Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, Dovydas Skarolskis ir DonatasPuslys.

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Mažoji studija. Kultūra ir religija. Jonui Pauliui II - 100: prisiminimais apie Joną Paulių II ir bendravimo patirtį dalinasi Vilniaus arkivyskupas emeritas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Laidą parengė Julius Sasnauskas.

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Mažosios studijos „Knygų klubas“. Madeleine Albright knygą „Fašizmas. Įspėjimas“ aptaria Jogilė Ulinskaitė, Dovydas Skarolskis ir Vladas Liepuonius. Laidą parengė Gabrielė Gailiūtė.

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Pokalbis su Lietuvos ir Kanados prekybos rūmų prezidentu, šūkio „Globali Lietuva“ kūrėju Rimu Čuplinsku. Ved. Jūratė Kuodytė.

Didžiosios epidemijos, kurias teko išgyventi Lietuvai. Laidos svečias istorikas Liudas Jovaiša.Ved. Julius Sasnauskas.

Kas šiandien mus sieja su 1791 m. gegužės 3-osios Konstitucija? Laidojedalyvauja VU Istorijos fakulteto docentas dr. Eligijus Raila irdoktorantas Laurynas Peluritis. Parengė Rūta Tumėnaitė.

Studijoje Knygų klubas, kuriame Ieva Daniūnaitė, Vladas Lieponius ir Gabrielė Gailiūtė – Bernotienė aptars Jane Austen romaną „ Puikybė ir prietarai“.

Pokalbis su leidyklos „Odilė“ direktore Nijole Kuoliene. Ved. Arūnas Peškaitis.

Kunigo Česlovo Kavaliausko mintys iš „Mažosios studijos“ archyvo. Ved. Julius Sasnauskas.

"Kultūra ir religija": kaip neužstrigti gavėnioje? Pokalbis su kardinolu Audriu Juozu Bačkiu. Ved. Jūratė Kuodytė.

Knygų klubas: Victor Sebestyen "Leninas. Intymus diktatoriaus portretas". Dalyvauja DovydasSkarolskis, Vladas Liepuonius ir Donatas Puslys.

Pokalbis su aktoriumi Giedriumi Arbačiausku apie koliažinę operą „Mažvydas“. Laidą parengėArūnas Peškaitis.

Kovo 20 dieną minima pasaulinė Žemės diena arba astronominis pavasaris. Studijos svečiai: įmonės Baltijos aplinkos forumas vadovas Žymantas Morkvėnas ir teatro režisierius Gintaras Varnas. Ved. Julius Sasnauskas.

Apie politiką ir moralės filosofiją diskutuoja VU Filosofijos fakultetodoktorantai Aistė Noreikaitė, Simas Čelutka ir Laurynas Peluritis. Laidąparengė Rūta Tumėnaitė.

„Jaunieji maltiečiai: kuo ši savanorystė patraukli jauniems žmonėms“. Pokalbis su Lietuvos jaunųjų maltiečių vadove Neringa Sukauskaite ir centrinio biuro nare Veronika Mačinskaite. Red. Jūratė Grabytė.

Knygų klubas : latvių rašytojos Noros Ikstenos romaną "Motinos pienas" aptarė: Gabrielė Gailiūtė, Ieva Daniūnaitė ir Vladas Liepuonius.

Vasario 16-oji ir Jonas Basanavičius. Laidoje vieši istorikas, knygos „Lietuvystės Mozė“ autorius Eligijus Raila. Parengė Julius Sasnauskas.

Snaiperis, krautuvininkas, dailininkas Vincentas Vasiliauskas.Apie savamokslio menininko gyvenimą ir kūrybą pasakoja anūkas, dailininkas profesionalas Vaidotas Žukas. Ved. J.Kuodytė. 

Vilniaus rajone, Čekoniškių kaime, įsikurusi Arkos bendruomenė „Betzata“ švenčia 15–iolikos metų gimtadienį. Ved. Jūratė Grabytė.

Knygų klubas: Philip K. Dick knyga „Ar androidai svajoja apie elektrines avis“, dalyvauja Dovydas Skarolskis, Ugnius Antanavičius ir Gabrielė Gailiūtė – Bernotienė.

Laidos svečias Atanas Terleckas. Ved. Sasnauskas Julius.

Pokalbis apie pamaldumą Marijai, dalyvauja Svetlana Šulc ir Eglė Laumenskaitė. Laidos ved.Arūnas Peškaitis.

Pokalbis su architektūrologe, paminklosaugos eksperte dr. Jūrate Markevičiene. Ved. J. Kuodytė.

Ved. Dambrauskas Valdas, Puslys Donatas ir Ulinskaitė Jogilė.

Nusižiūrėjus į evangelijų tekstus, kur Kristaus gimimo įvykiuose dalyvauja pagyvenę žmonės, kalėdinėje „Mažosios studijos“ laidoje kalbės Alksnėnų parapijos senbuvė Zuzana. 33 metus išdirbusi klebonijos šeimininke, ji išmoko ne tik visų ūkio darbų, bet ir vairuoti automobilį, groti vargonais, puošti bažnyčią ir slaugyti ligonius. Niekada už savo darbą neėmusi jokio atlyginimo. Dabar gyvena vienišos bažnytkaimio davatkos gyvenimą. „Meldžiuosi ir meldžiuosi“, - sako ji apie savo kasdienybę, pilną netikėto orumo ir laisvės. Mistinės patirtys, anekdotinės sovietmečio situacijos, kunigų portretai - visa tai Zuzanos pasakojime. Parengė Julius Sasnauskas.

 Šv. Mykolo bažnyčios erdvėje įrengtoje ekspozicijoje pristatomi vertingiausi bažnytinio paveldo muziejaus eksponatai.Kaip šiuos eksponatus priartinti prie šiandienos lankytojo.Ved. Jūratė Grabytė.

Ar dar įmanoma Lietuvoje išgelbėti universiteto idėją? Laidoje dalyvauja VU TSPMI profesorius Alvydas Jokubaitis. Ji kalbina Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto doktorantas Laurynas Peluritis. Parengė Rūta Tumėnaitė.

Apie sukilimą. Ved.Jūratė Kuodytė.

Knygų klubas: Tomas Vaisieta „Vasarnamis“, dalyvauja Ieva Daniūnaitė, Jogilė Ulinskaitė, Trumpytė Rugilė.

Bažnytinio paveldo muziejuje atidaryta paroda „Dvasiniai Fribūro vaikai: Fribūro universiteto lietuviai ir jų reikšmė Lietuvai“. Ved. Jūratė Grabytė.

Piligrimai ir piligrimystė. Kas tai?

Atminties ženklai ir jų įprasminimas, dalyvauja istorikas Zigmas Vitkus. Laidą parengė Arūnas Peškaitis.

Mažosios studijos knygų klubas.

Antano Saulaičio knygelė vaikams. Ved. Jūratė Kuodytė.

Popiežius Pranciškus 2019 m. spalį paskelbė ir Ypatinguoju misijų mėnesiu.Ved. Jūratė Grabytė.

Pokalbio su knygos"Skambantis molis" autore Nerija Putinaite-antra dalis. Laidą parengė Julius Sasnauskas.

Mažosios studijos knygų klubas.

Lietuvybė sovietmečiu: filosofę Neriją Putinaitę, knygos "Skambantis molis: Dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramstis" kalbina Julius Sasnauskas.

"Ispanijoje gimęs. Antakalnyje mylimas - kas?" Mįslę padės įminti menotyrininkė dr. Regimanta Stankevičienė, atskleisdama stebuklingos rengiamos Kristaus statulos istoriją ir atvaizdo tradicijas Lietuvoje. Red.Jūratė Kuodytė.

Ar Švč. Mergelė Marija svarbi katalikų kartai, gimusiai po Nepriklausomybės paskelbimo? Pokalbis su Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro vadove K.Trinkūnaite ir centro sielovadininku kun. D.Narkun. Ved. Jūratė Kuodytė.

Laidoje palaimintasis Mykolas Giedraitis. Laidos ved. Jūratė Grabytė.

Mažosios studijos knygų klubas.

Pagerbiamas poetas Jonas Juškaitis. Laidos ved. Julius Sasnauskas.

Krikščionybė – europietiškojo mąstymo kūrėja, tik ar toks mąstymas šiandien aktualus Europoje? Dalyvauja. dr. P.Aleksandravičius, prof. V. Šlapkauskas.

„Dievo valios keliais“. Knygą apie iki 1924 m. Vilniuje dirbusį kunigą Vladą Jezukevičių pristato viena iš jos sudarytojų Rūta Ratkevičienė. Red. Jūratė Grabytė.

Knygų klubas: Samuel Bak „Nutapyta žodžiais“, dalyvauja Ieva Daniūnaitė, Jogilė Ulinskaitė ir Donatas Puslys.

Pokalbis su spektaklio režisieriumi Gintaru Varnu ir aktoriumi Mantu Zemlecku,laidą parengė Arūnas Peškaitis.Ved. Peškaitis Arūnas .

Ar Bažnyčiai Lietuvoje reikia sielovadininkų? Apie unikalią trijų institucijų - vienuolijos, Šeimos ir asmens saviugdos centro bei VDU universiteto -programą ir jos pritaikymo galimybes pasakoja medikė ses. Ligita Ryliškytė SJE. Red.J.Kuodytė

Sesuo Benedikta Rollin Ra iš asumpcionisčių vienuolyno papasakos apie Šventąją Dvasią, jos dovanas ir ką tos dovanos reiškia kasdieniame žmogaus gyvenime. Ved. Jūratė Kuodytė.

Jaunosios kartos režisierius Mantas Jančiauskas. Dokumentinis teatras.Laidos ved. Arūnas Peškaitis.

Knygų klubas apie Jolitos Skablauskaitės knygą „Fatum“.

Religijos ir politikos santykiai. Ką politinėje veikloje galima laikyti krikščioniškomis vertybėmis ir kaip jas atpažinti? Laidos ved. Julius Sasnauskas.

Kokia bus numatomo atkurti barokinio Sapiegų parko vertė? Pokalbis su menotyrininke dr. Rūta Vikauskiene. Red. J.Kuodytė

Mažosios studijos knygų klubas apie Arūno Streikaus knygą „Minties kolektyvizacija. Cenzūra sovietų Lietuvoje“.

Pokalbis su Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektoriumi Andriumi Šuškevič. Laidą parengė Arūnas Peškaitis.

Vilniuje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, atidaryta retrospektyvinė tekstilininkės Salvinijos Giedrimienės paroda „kelias“, kurioje ji eksponuoja savo darbus nuo pirmųjų, sukurtų aštuntajame dešimtmetyje iki pastarųjų metų darbų. Ved. Jūratė Grabytė.

Palaimintojo Teofiliaus Matulionio labdaros ir paramos fondo direktorius V. Žukas pasakoja apie ypatingus radinius –daiktus, relikvijas, dokumentus, laiškus – kurie praplečia žinias ir lūkesčius apie bažnyčios ir valstybės santykį, paprastų žmonių Rusijoje, Lietuvoje kasdienę tikėjimo praktiką ir tai, iš ko susideda žodis šeima.

Laida skirta Sausio 13-ajai,dalyvauja Aleksas Matvejevas ir Julius Keleras.

Apie Vilnių su Lietuvos himnu sovietinėje mokykloje, aukštąjį mokslą Maskvoje ir trečiajame universitete - „Neringos“ kavinėje, pokalbis su menotyrininke ir eseiste, teatrologe Audrone Girdzijauskaite.

Knygų klubas: Keit Atkinson„Griuvėsių Dievas“,dalyvauja Ieva Daniūnaitė,Donatas Puslys ir Jogilė Ulinskaitė.

Kas yra varguolis ir kaip jam padėti? Pokalbis su Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ programos „Artumas“ vadovu Vladislavu Bortkevičiumi.

Pokalbis su fotografu Antanu Sutkumi.

Knygų klubas: Haward Phillips Lovecraft „Tykantis tamsoje“. Laidoje dalyvauja Donatas Puslys, Dovydas Skarolskis ir Marius Burokas.

Pokalbyje apie translytiškumo psichologines ir teisines problemas dalyvauja psichologas Gediminas Tumėnas ir teisininkas Karolis Paulavičius. Laidą parengė Arūnas Peškaitis.

Trisdešimtąsias vyskupystės metines minintis kardinolas A.J. Bačkis – apie bažnyčią ir pasaulį. Red. J. Kuodytė.

Pokalbis su Novosibirsko arkivyskupu jėzuitu Juozapu Vertu.

„Knygų klubas“: Erstas Jungeris „Plieno audrose“; dalyvauja Ieva Daniūnaitė, Dovydas Skarolskis ir Vladas Liepuonius.

Popiežiaus Pranciškaus vizito į Lietuvą išvakarėse susitikimas su jaunimu. Pokalbyje dalyvauja susitikimo su popiežiumi organizatoriai: Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro vadovė Kristina Trinkūnaitė, teisės magistrantas Vytis Turonis ir ateitininkė Miglė Viselkaitė.

Pokalbis su daktare Danute Zubiene,laidą parengė Julius Keleras.

Kompozitorius Vaclovas Augustinas apie sakralinės muzikos kūrybą,jį kalbina Arūnas Peškaitis.

Pokalbis su Dailės akademijos dėstytoju, dailininku, skulptoriumi Viktoru Binkiu. Laidą parengė Julius Keleras.

Knygų klubas:Ellis Monro apsakymų rinkinys"Brangus gyvenime";laidoje dalyvauja Jogilė Ulinskaitė,Ieva Daniūnaitė ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.

Pokalbis su grupės "Garbanotas bosistas"įkūrėjais Mantu ir Šarūnu Joneikiais,laidą parengė Arūnas Peškaitis.

Atvira visuomenė: pavojaus šaltinis ar demokratijos laidas? Dalyvauja MRU doc. filosofas dr. Povilas Aleksandravičius ir MRU teisės prof., teisės sociologas Vytautas Šlapkauskas. Red. J.Kuodytė

Pokalbis su istorike, daktare Aldona Vasiliauskiene.

"Knygų klubas":Vitoldas Gombrovičius"Lenkiški prisiminimai";dalyvauja Donatas Puslys,Dovydas Skarolskis ir Jogilė Ulinskaitė.

Kaip mąstymas lemia kalbą ir tuo pačiu liturginius tekstus. Laidoje dalyvauja kunigas Algirdas Akelaitis ir Eglė Laumenskaitė.

„Geto dienoraščiai“, dalyvauja Mindaugas Kvietkauskas. Laidą parengė Julius Sasnauskas.

„Knygų klubas“. Akvilinos Cicėnaitės knyga „Niujorko respublika“, dalyvauja Ieva Daniūnaitė, Dovydas Skarolskis ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.

Pokalbis su kultūrologu, vertėju Petru Kimbriu, kuris buvo įrašytas prieš dešimt metų.

„Dvasininko tarnystei rengiamasi visą gyvenimą.“ Pokalbis su šeštadienį diakonu įšventintu jėzuitu Eugenijumi Puzynia.

Kokią įtaką turi krikščionybė Europos viešajame gyvenime, teisėkūroje, kai stebimi augantys globalizacijos, sekuliarizacijos ir biurokratizacijos procesai? Lietuvos situacija. Įžvalgomis dalijasi M. Romerio universiteto dėstytojai – teisės prof. Vytautas Šlapkauskas ir doc. filosofas Povilas Aleksandravičius.

Dailės akademijos profesorius,restauratorius,tapytojas Palemonas Gintaras Janonis-kalbina Julius Keleras.

Pokalbis su lietuve Ada Lemežys iš Toronto, Prisikėlimo parapijos.

„Knygų klubas“. C.S.Lewis „Didžiosios skyrybos“. Dalyvauja Jogilė Ulinskaitė, Donatas Puslys, Vladas Liepuonius.

Prisiminimais apie Lietuvos teatro aktorę Tatjaną Majorovą dalinasi jos dukra, Vilniaus Jeruzalės progimnazijos anglų kalbos mokytoja Alisa Kekelija.

Jaunimas ir Bažnyčia. Ar dar aktualus šiandien tarpukario Lietuvoje gyvavęs šūkis „Dievui, tėvynei ir artimui“? Kaip įgyta patirtis bažnyčios bendruomenėje gali skleistis už šventoriaus sienų? Pokalbis su Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro vadove Kristina Trinkūnaite.

„Ko dar nežinome apie šventąjį Kazimierą ir jo gerbimo kultą už Lietuvos ribų?“ Pokalbis su Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejaus direktore menotyros dr. Sigita Maslauskaite-Mažyliene.

„Knygų klubas“. Antano Škėmos knyga „Izaokas“, dalyvauja Donatas Puslys, Vladas Liepuonius ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.

Pokalbis su filosofe, politikos veikėja Nerija Putinaite ir kultūrologu, diplomatu Vytautu Ališausku apie tai kaip ,kodėl ir kam yra nepriklausoma Lietuva.

Pokalbis su menotyrininke Agne Narušyte apie karo fenomeną. Laidą parengė Julius Keleras.

Ekumeninis dialogas – parodomieji renginiai ar nuoširdus vienybės siekis, nešantis apčiuopiamų vaisių. Pokalbis su Lietuvos vyskupų konferencijos išrinktu Ekumeninės tarybos pirmininku vysk. Dariumi Trijoniu. Red. J. Kuodytė.

„Knygų klubas“. Kazuo Ishiguro knyga„Dienos likučiai“, dalyvauja Ieva Daniūnaitė, Vladas Liepuonius. aidą parengė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.

Pokalbis su mokytoju Vytautu Toleikiu apie jo knygą „Pasakojimai prabudus“.

Iš ciklo „Pažįstami nepažįstami žmonės“. Apie vargonininko kelią, „priklausomybės“ akademinei ir bažnyčios bendruomenei ypatumus ir garbingą apdovanojimą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ pasakoja Vilniaus religinės muzikos centro vadovė Renata Marcinkutė-Lesieur.

Naujametinė laida.Dalyvauja dainininkai Judita Leitaitė ir Vygantas Kazlauskas.

Pokalbis su kunigu Mindaugu Martinaičiu,laidą parengė Julius Sasnauskas.

„Kaip mūsų tradicijos praturtina šiandieną“. Vandos Mockevičienės sudarytos knygos „Šoka šarka ir genys. Dzūkijos kaimo autentiški vaikų žaidimai“ pristatymas. Dalyvauja autorė, etnomuzikologė Dalia Mockevičienė, knygos dailininkė Astė Masiukaitė bei jos atsiradimą inicijavusi Jūratė Tamašauskienė.

Iš ciklo „Pažįstami nepažįstami žmonės“. Pokalbis su poetu, vertėju, dramaturgu ir fotomenininku Juliumi Keleru.

„Ministro tarnystė ir misija“,dalyvaujasocialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Pokalbis apie filmą „Jaunasis Popiežius“. Laidoje dalyvauja Paulius Subačius ir Paulius Gerbačiauskas.

„Kokią patirtį ir kam siekia perduoti Šeimos ir asmens saviugdos centras „Bendrakeleiviai“? Apie centro rengiamą patirties perdavimo seminarą laidoje pasakoja viena iš jo rengėjų, centro programų vadovė Daiva Beliūnienė bei jau anksčiau tokiame seminare dalyvavusios „bendrakeleivės“ Jūratė Čaplikienė, Rita Norvaišaitė ir Ieva Urbonaitė-Vainienė.

Iš ciklo „Pažįstami nepažįstami žmonės“. Pokalbis su Nacionalinės filharmonijos ilgamete koncertų vedėja, buvusia LRT Muzikos redakcijos bendradarbe Janina Pranaityte.

„Renkuosi mokyti“,dalyvauja Marina Vildžiūnienė,mokytojai Linas Tranas ir Agnė Motiejūnė.

„Nacionalinė piligrimystė Fatimoje. Kam esame kviečiami po jos?“ Pokalbis su Vilniaus arkivyskupijos piligrimais: Sigitu Daunoru, Vilniaus Piligrimų centro vadove Inesa Čaikauskiene ir vyskupu Arūnu Poniškaičiu.

Pokalbis su kunigu Bernardu Talaišiu iš Floridos, laidą parengė Julius Sasnauskas.

Minėdami prekybos su žmonėmis dieną, apie šios problemos mastą bei kaip telkiamos Bažnyčios ir policijos pastangos, kad jis būtų mažesnis, laidoje kalbamės su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus viršininke Joana Gudelyte, Kauno apskrities policijos kapelionu kun. Tomu Karkliu ir Kauno apskrities policijos kapeliono asistente ses. Fausta Palaimaite.

Pasaulinės slaugos namų ir paliatyviosios pagalbos dienos proga apie teigiamus poslinkius Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkų požiūryje į šią sritį ir kylančias problemas pasakoja gydytoja onkologė Irena Povilonienė ir klinikinės medicinos psichologė Sandra Birbilaitė.

Ką apie turtingą ir įdomią Lietuvos žydų istoriją galima sužinoti Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje? Pokalbis su Tolerancijos centro Ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vedėja Irina Pociene ir edukacinių pragramų vadove Jurgita Jackevičiūte.

Pokalbis su Vaidotu Žuku apie vyskupą Teofilių Matulionį.

Pokalbis su psichoterapeutu Robertu Petroniu.

Pokalbis su grupės „Baroke Contempo“ vokaliste Karolina Glinskaite.

Lietuviai pianistai – netituluoti ambasadoriai JAV. Pokalbis su 22 metus Sietle, Vašingtono valstijoje gyvenančiais muzikais, Asta ir Dainiumi Vaičekoniais.

Trumpa patriarcho Tichono radijo biografija „Stabtelėjus prie namų, kur gyveno šventasis“, vaidina Ramutis Rimeikis ir Algimantas Butvilas.

Pokalbis su kunigu Gintaru Vitkumi apie bažnyčios pastangas kovojant su vaikų lytiniu išnaudojimu.

Pokalbis su dainininku ir aktoriumi Mantu Jankavičiumi.

„Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai minint Žemaičių vyskupystės 600 m. jubiliejų.“ Pokalbis su kanauninku Andriejumi Sabaliausku.

LR.Pokalbis su buvusiukaliniu,knygos"7 kvadratiniai metrai"autoriumi Žygimantu Digaičiu,laidą parengė Arūnas Peškaitis.

Kiek svarbi Lietuvos partizanų istorija, jų kova ir palikimas šių dienų jaunimui? Pokalbis su visuomeninės organizacijos „Vanagas“ nariais Andriumi Janulevičiumi ir Agne Vutkina.

Sekminės. Pokalbis su kunigu Antanu Saulaičiu.

Egzistencinės psichoterapijos vadovas,psichoterapeutas Robertas Petronis,laidą parengė Arūnas Peškaitis.

„Susipažinkime. Esu Teofilius.“ Apie spaudai rengiamą vyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimą pristatančią knygą pasakoja jos autorius mons. Algirdas Jurevičius ir knygos bei Teofiliaus Matulionio metų plakato autorė dailininkė Silvija Knezekytė. Red. Jūratė Grabytė.

Kunigas jėzuitas Algimantas Gudaitis apie sielovados darbą Rygoje,laidą parengė Julius Sasnauskas.

Ar būtina lietuvių kalba, norint būti Lietuvos patriotu? Pasakojimas apie Kazickų šeimos fondą ir jo veiklos sritis Lietuvoje. Dalyvauja Fondo Niujorko biuro generalinė direktorė Neila Baumilienė.

Pokalbis su teatro režisieriumi Jonu Vaitkumi.

Savižudžių artimųjų žinia visuomenei. Laidoje dalyvauja Savižudžių artimųjų asociacijos narė Simona Savickienė, knygos be pavadinimo autorė Elvyra Kučinskaitė, parlamentaras Mykolas Majauskas.

Simona Veil „Vienatvė“.

„Artumos“ leidykla išleido Džiovanino Guareskio knygą apie Don Kamilį ir jo Mažąjį pasaulį. Kuo šis personažas ir jo istorijos galėtų būt įdomios Lietuvos skaitytojams? Apie tai pokalbis su „Artumos“ vyr. redaktoriumi Dariumi Chmieliausku, žurnalo ir knygos dailininke Silvija Knezekyte ir kunigu saleziečiu Massimo Bianco.

Pokalbis apie gavėnią Vievio parapijoje. Dalyvauja kun. P. Tekorius, G. Tartėnienė.

Laidoje sesuo vienuolė Nijolė Sadūnaitė.

Kovo 11-osios vaisiai ir iššūkiai lietuviams Lietuvoje ir išeivijoje. Pokalbis su "Go Vilnius" - viešosios įstaigos, atsakingos už tarptautinį turizmą, verslą, miesto rinkodarą ir investicijų skatinimą- vadovu, Amerikos lietuviu Dariumi Udriu, kuris jau šešerius metsu gyvena tėvų gimtinėje. Jo patirtis ir darbai Lietuvoje leidžia puoselėti viltį, jog lietuviai ne tik linkę ieškoti geresnių, oresnių sąlygų svetur, bet ir atvyksta arba sugrįžta į Lietuvą čia kurti patrauklesnę aplinką gyvenimui ir darbui. Redaktorė Jūratė Kuodytė.

„Kuo ypatingi keliai, vedantys prie šventojo Jokūbo kapo.“ Pokalbis su keliautoja, knygos „KELIAS į Santjago de Kompostelą“ autore Kristina Stalnionyte.

Aurimo Švedo ir Irenos Veisaitės knyga „Gyvenimas turėtų būti skaidrus“. Pokalbis su knygos autoriais.

Pokalbis su profesionalia gide Liuda Matoniene apie unikalų būdą supažindinti su Vilniaus istorija ir kultūra. Jos knygą „Vilnius: meilės stotelės. Romantiškasis miesto žemėlapis“ taip pat pristato redaktorė Jolita Parvickienė.

„Šv. MotinaTeresė Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčioje“. Apie ką tik šiai bažnyčiai nutapyto Motinos Teresės portreto kūrybos procesą pasakoja dailininkas Andrius Zakarauskas, menotyrininkė Sigita Maslauskaitė apžvelgia sudėtingą naujų dailės kūrinių kelią į bažnyčias, o kun. Kęstutis Dvareckas prisimena, kaip Visų Šventųjų bažnyčią pasiekė Motinos Teresės relikvija ir kilo idėja sukurti jos portretą.

Laidoje, kuri skirta Maldos už krikščionių vienybę savaitei paminėti, apie regimas vienybės apraiškas Lietuvoje ir galimybes Rytų ir Vakarų krikščionių Bažnyčioms veikti kartu žmogaus orumo apsaugos, taikos ir pagalbos stokojantiems srityse mintimis dalijasi Lietuvos stačiatikių Bažnyčios kancleris kun.V.Mockus, Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios kunigai Tomas Šernas ir Rimas Mikalauskas, Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis ir Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

Pokalbis su solistu Liudu Mikalausku.

Ortodoksų pasaulis švenčia šv. Kalėdas. Apie šventės tradicijas, apie Kalėdų laiko išskirtinumą Lietuvoje, papročių skirtumus kaimo vietovėse ir didmiesčiuose, apie linkėjimus ir laiminimą pasakoja Lietuvos stačiatikių Bažnyčios kancleris kun. Vitalijus Mockus.

Pokalbis apie žmogiškosios gyvybės puoselėjimą.

Pokalbis su emigrante, profesionalia muzike Daiva Sojakka, jau 15 metų su šeima gyvenančia Suomijoje. Apie darbo paieškas, religinę bendruomenę, ryšius su Lietuva ir apie tai, kas stabdo grįžimą į tėvynę. Redaktorė Jūratė Kuodytė

„Lietuvos nepriklausomybės akto signatarui, Seimo pirmininkui, Telšių vyskupui Justinui Staugaičiui – 150“. Šio iškilaus valtsybės ir Bažnyčios veikėjo asmenybę ir nuveiktus darbus pristato Telšių vysk. Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos dėstytojas kanauninkas Andriejus Sabaliauskas. Red. Jūratė Grabytė

Pokalbis su palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospiso koordinatore-savanore Aušra Taločkaite.

„Bažnyčios indėlis puoselėjant ir saugant kultūrinę atmintį“. Reportažas, parengtas Krekenavoje. Dalyvauja Krekenavos parapijos klebonas Gediminas Jankūnas, pedagogė Aldona Juozapaitienė, žurnalistas Leonas Stepanauskas iš Berlyno.

Apie pagalbą nukentėjusiems nuo smurto Didžiojoje Britanijoje, darbo ligoninėje patirtimi dalijasi buvusi vienuolė Ramunė Murauskaitė.

Pokalbis su Vilniaus Žydų viešosios bibliotekos vedėju Žilvinu Bieliausku.Laidą parengė Arūnas Peškaitis.

„Kryžiaus kelio maldingumo Lietuvoje istorijos bruožai.“ Pokalbis su šią sritį tyrinėjančioms dviejų monografijų autorėmis menotyrininkėmis dr. Dalia Vasiliūniene ir dr. Asta Giniūniene. Red. Jūratė Grabytė.

15 metų JAV gyvenanti lietuvė Daiva Piščikaitė pasakoja apie įvaikinimo programas ir jų pritaikymą Katalikų bažnyčios įsteigtoje Caritas organizacijoje. Redaktorė Jūratė Kuodytė.

Pokalbis su Emilija Sakadolskiene apie Romą Sakadolskį ir Lietuvos švietimo problemas,laidą parengė Arūnas Peškaitis.

Bazilijonai Vilniuje.

Pagonių kiemas: budistų vienuolis

Ar Bažnyčia pajėgi apsaugoti savo vertybes?

Jaunimas ir religija (red. Julius Sasnauskas)

Vienuolės Marijos Katiliūtės-Lacrimos atminimui. Dalyvauja Jūratė Grabytė.Redaktorius Julius Sasnauskas.

"Ir šiandien kaime gyventi galima!" Pažintis su iniciatyviomis Utenos rajono Pakalnių ir Zarasų rajono Vajasiškio bendruomenėmis. Red. Jūratė Grabytė

Krikščioniškumas kaip socialinių laikysenų veiksnys totalitarinėje ir posovietinėje visuomenėje. Laidoje dalyvauja VU Filosofijos fakulteto docentės dr. Rūta Žiliukaitė ir dr. Irena Eglė Laumenskaitė. Laidą parengė Arūnas Peškaitis.

Kodėl filosofijos mokslų daktaras imasi viešai skelbti Evangeliją? Pokalbis su Mykolo Romerio Universiteto docentu, filosofijos mokslų daktaru Povilu Aleksandravičiumi.

„Kuo piligrimystė skiriasi nuo religinio turizmo ir kur piligrimams keliauti Lietuvoje“. Pokalbis su Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininku dr. Dariumi Liutiku, parengusiu žemėlapių rinkinį „Piligrimų keliai Lietuvoje“.

Apie neatlygintiną kraujo donorystę, gailestingumo darbų galimybę, savanorių bendruomenę, jungiančią kraujo donorus pokalbis su Nacionalinio Kraujo centro direktore Joana Bikulčiene.

Apie Kapeliono tarnystę,ligonių sielovadą,gedėjimą pasakoja kapelionė Nora Aušrienė.

„Maldos ir liaudiško giedojimo grupei Karunka - 30“. Pokalbis su įvairių kartų jos atstovėmis ir vadove Zita Karklelyte.

Apie požiūrį į silpniausius, konkrečius gailestingumo darbus kūnui ir sielai, Bažnyčios uždavinius šiais Gailestingumo metais savo mintimis dalijasi Lietuvos kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Pokalbį parengė redaktorė Jūratė Kuodytė

Apie Šv. Rašto interpretacijas ir kodėl šiandien būtina skaityti Senąjį Testamentą? Laidoje dalyvauja biblistė, dr. Ingrida Gudauskienė ir knygos „Kaip buvo pradžioje" autorius, kunigas Julius Sasnauskas. Laidą parengė Arūnas Peškaitis.

Pokalbis apie vienuolijas sovietmečiu. Dalyvauja istorikas dr. Arūnas Streikus.

Apie Nacionalinį Gailestingumo kongresą pasakoja Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ir Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro vadovas psichoterapeutas Algirdas Petronis.

„Ar Bažnyčia pajėgi apsaugoti turimas meno vertybes?“ Pokalbis su Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejaus direktore dr. Sigita Maslauskaite-Mažyliene.

„Ar Bažnyčia pajėgi apsaugoti turimas meno vertybes?“ Pokalbis su Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejaus direktore dr. Sigita Maslauskaite–Mažyliene.

Kodėl miuziklas „Jesus Christ Superstar“, net ir praėjus keliems dešimtmečiams nuo sceninio pastatymo, iki šiol neprarado įtaigos ir aktualumo? „Mažojoje studijoje“ diskutuoja trijų kartų atstovai: kompozitorius Mindaugas Urbaitis, kalbininkas ir religijos reikalų apžvalgininkas Giedrius Tamaševičius ir žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ redaktorius Laurynas Peluritis.

Kokią įtaką Rytų apeigų katalikams arba kitaip unitams padarė Lvovo pseudo sinodas, įvykęs prieš 70 metų? Apie pogrindžio Bažnyčią, unitų santykių su Maskvos patriarchato ortodoksų Bažnyčia istoriją ir šiandieną, popiežiaus Pranciškaus ir patriarcho Kirilo susitikimo vertinimą pasakos Vilniaus Rytų apeigų katalikų (unitų) aktyvus narys Ruslanas Skrobačas.

Buvusių kalinių integracija į visuomenę,dal. Denisas Zajančkauskas.

Pokalbis apie ketvirtį amžiaus laisvos Lietuvos Bažnyčioje - 2 dalis. Laidoje dalyvauja knygos „Dvidešimt penkeri religinės laisvės metai. Krikščionys Lietuvos visuomenėje po Atgimimo“ autorius Paulius Subačius.

Pokalbis apie ketvirtį amžiaus laisvos Lietuvos Bažnyčioje. Laidoje dalyvauja knygos „Dvidešimt penkeri religinės laisvės metai“. Krikščionys Lietuvos visuomenėje po Atgimimo autorius Paulius Subačius. Laidą parengė Julius Sasnauskas.

Apie graikų apeigų katalikus, bazilijonų vienuolių ir švč. Trejybės bažnyčią Vilniuje pasakoja Vilniaus gidės Regina Atkočiūnaitė ir Liuda Matonienė.

Kas yra politinė teologija ir ar Lietuvai reikia monarchijos? Laidoje dalyvauja filosofai: prof. Alvydas Jokubaitis, Linas Jokubaitis ir Laurynas Peluritis

Pokalbis su dailininku fotografu Gediminu Pranckūnu. Laidą parengė Arūnas Peškaitis.

„Juodšilių bažnyčia dedikuojama pal. Mykolui Sopočkai. Priešistorė ir dabartis“. Pokalbis su bažnyčios rektoriumi kunigu Jurgiu Vitkovskiu ir kunigu jubiliatu Antanu Diliu, buvusiu kun. M. Sopočkos klieriku.

Po artimo savižudybės, dažnai kyla įvairių jausmų ir klausimų apie kuriuos sunku ar gėda kalbėtis, nedrąsu ieškoti pagalbos. Apie tai pokalbis su asociacijos „Artimiems“ prezidente Jovita Galeckaite ir Jurgita Vaitkute.

Archyvinė „Mažosios studijos“ laida, skirta buvusiam Mažesniųjų brolių ordino provinciolui, kun. Placidui Bariui OFM (1920-2015) atminti.

Pokalbis su „Naujojo teatro“ vadove ir aktore Laima Svetlana Šulc ir teatro šviesos režisieriumi Edmundu Valenta.

„Pasaulinę migrantų ir pabėgėlių dieną minint“. Pokalbis su Lietuvos socialinių tyrimų centro Etinių tyrimų instituto mokslo darbuotoju dr. Karoliu Žibu.

Apie ligonių sielovadą, gedėjimo tarnystę ir profesionalų kapelionų rengimą pasakoja Nora Aušrienė, aštuonerius metus dirbanti Čikagos Weiss Memorial ligoninėje kapelione.

Laidos svečias-dainininkas Vygantas Kazlauskas

Dailininkas Mikalojus Vilutis pasakoja apie tikėjimą, naująjį bažnytinį meną ir Vilniaus Bernardinų bažnyčioje atidengtą Kristaus veido skulptūrą.

„Viltis visada išlieka.“ Pokalbis su Vilniaus arkivyskupijos Caritas priklausomų asmenų bendruomenės „Aš esu“ vadovu kun. Kęstučiu Dvarecku, bendruomenės psichologe dr. Justina Kymantiene ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktore Inga Juozapavičiene. Red. Jūratė Grabytė.

Apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų kultūrinio gyvenimo ypatumus, sąsajas su krikščionybe ir senosios muzikos sklaidą Lietuvos regionuose pasakoja dr. Renata Dubinskaitė. Redaktorė Jūratė Kuodytė

Pokalbis iš ciklo"Pagonių kiemas":svečias budistų vienuolis Kęstutis Marčiulynas,laidą parengė Arūnas Peškaitis.

Savižudžių sprogdintojų veiksmuose Paryžiuje religinė potekstė akivaizdi. Kokią žinią visa tai siunčia krikščionių bendruomenei? Apie tai „Mažojoje studijoje“ svarsto filosofė Nerija Putinaitė ir istorikas Nerijus Šepetys. Laidą parengė Julius Sasnauskas.

Vilniaus gidai bažnyčių gelbėjimo operacijoje. Apie 2009 metais kilusią iniciatyvą atkreipti dėmesį į apgailėtiną svarbių kultūros paveldo objektų būklę ir šiandien pristatyti visuomenei įspūdingą jų istoriją, siekiant pažadinti sąmoningumą ir rūpinimąsi savo maldos namais laidoje pasakoja Viniaus gidės Liuda Matonienė ir Regina Atkočiūnaitė.

Laidos svečias – Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus dalinasi prisiminimais apie vaikystės ir jaunystės Kauną, okupacijos pradžią, gyvenimą emigracijoje.

Išsiskyrusių sielovados ( dabar Šeimos krizių ir sielovados) centras „Bendrakeleiviai“ savo 15 metų veiklą vainikavo knyga „Įskaudinta meilė. Skyrybos: išgyventi ir kilti“. Apie tolesnes centro programas, skirtas ne tik krikščionims, bet visiems krizes patiriantiems žmonėms, apie Bažnyčios besikeičiantį požiūrį į išsiskyrusius ir jų buvimą bažnyčios bendruomenėje pokalbis su centro vadove ir knygos sudaryoja Elvyra Kučinskaitę, Vilniaus kunigų seminarijos dvasios tėvu kun. Sauliumi Bužausku.

„Lietuvos sakralinė dailė“: nuo 1996 m. leidžiamo tęstinio leidinio paskirtis ir tikslas.Pokalbyje dalyvauja sakralinio meno tyrinėtojos dailėtyrininkės dr. Dalia Vasiliūnienė ir dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė bei istorikas dr. Liudas Jovaiša.

Jaunimas ir tikėjimas. Dalyvauja šlovinimo grupės „Ichtus“ vokalistė Milda Kriščiūnaitė, portalo neliberaliai.lt steigėjas, studentas ateitininkas Linas Braukyla ir žurnalistikos studentė Dalia Kavaliauskaitė.

Pokalbis su Nele ir Arvydu Paltinais apie muzikantų patirtas represijas sovietiniu laiku.Laidą parengė Arūnas Peškaitis.

Apie ateizmo propagandą tarybų Lietuvoje. Laidoje dalyvauja knygos „Nugenėta pušis“ autorė Nerija Putinaitė.

Iš ciklo „Pagonių kiemas“:pokalbis su Krišnos judėjimo atstovu ryšiams su visuomene Sauliumi Domarku,laidą parengė Arūnas Peškaitis.

Mažajai studijai – 25, II dalis.

„Mažajai studijai – 25“, I dalis.

338. „Antroji santuoka ir Bažnyčia“.

Trumpa Lietuvos vienuolijų istorija.

Laidoje kalbama apie vienuolių šventę, kuri vyks rugpjūčio 29d. Bernardinų sode, Vilniuje. Laidoje dalyvauja sesuo Viktorija Vaidogaitė, brolis Algis Malakauskis ir vyskupas Linas Vodopjanovas.

Laidoje kalbama apie Marijonų vienuolio, kunigo Kęstučio Briliaus darbus ir jo veiklas.

Laidoje apie įvarius Bažnyčios hierarcho ir ganytojo tarnystės aspektus su Kauno arkivyskupu metropolitu Lionginu Virbalu, SJ, kalbasi redaktorė Jūratė Grabytė.

Tęsiame laidų ciklą, skirtą Lietuvoje veikiančioms vyrų ir moterų venuolijoms. Laidą parengė Julius Sasnauskas.

Apie ligonio ir gydytojo santykio svarbą ir sveikatos apsaugos sistemą pokalbis su gydytoju-chirurgu Sauliumi Mikalausku.

Popiežiaus enciklika Laudato si.

„Daina gyvenime ir tarnystėje“. Laidoje dalyvauja liaudies dainą mėgstantys ir kartu dainuojantys kunigai: Vytautas Mazirskas ir Arūnas Simonavičius.

Kas vyksta dabartiniuose universitetuose ir kodėl yra pavojinga universitetui prarasti savo dvasią. VU Filosofijos fakulteto ir TSPMI profesorių Alvydą Jokubaitį kalbina žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ bendradarbis Laurynas Peluritis.

Pokalbis apie teatrą ir gyvenimą su jaunosios kartos režisiere Kamile Gudmonaite.Laidą parengė Arūnas Peškaitis.

Eucharistietės vienuolės–istorija ir šiandiena. Dalyvauja s.Gerarda Šuliauskaitė ir s. Ligita Ryliškytė.

Popiežius Pranciškus ragina katalikus pasauliečius aktyviai veikti įvairiose partijose, tuo tarpu Lietuvoje vis šmėkšteli atskiros katalikų ar krikščionių partijos idėja. Apie tai „Mažojoje studijoje“ diskutuoja Vytautas Ališauskas ir Paulius Subačius.

Tęsiame laidų ciklą, skirtą Pašvęstojo gyvenimo metams. Pažintis su Šv. Šeimos vienuolija. Laidą parengė Julius Sasnauskas.

Tema Motinos dienai – apie pasaulinį judėjimą „Motinos maldoje“. Dalyvauja judėjimo Lietuvoje koordinatorė Vilma Cicėnienė ir Birutė iš Vilniaus Joanitų vienuolyno „Motinų maldos“ grupės.

Laida apie moralią žiniasklaidą ir sąžiningą žurnalistiką. Pokalbyje dalyvauja Simonas Bendžius, 2015 m. apdovanotas LRT „Auksine bite“kaip geriausias radijo žurnalistas.

Popiežiaus Pranciškaus sumanymu, šie metai katalikų Bažnyčioje skirti pašvęstojo arba vienuolinio gyvenimo tradicijai. "Mažoji studija" tęsi a laidų ciklą, kuris supažindina klausytojus su vyrų ir moterų vienuolijomis Lietuvoje. Šiandien mūsų dėmesys atiteko pranciškonams, vadinamiems mažesniesiems broliams, vienai pirmųjų Lietuvoje pasirodžiusių vienuolijų ir bene pirmajai, kuri atgimimo metais išėjo į viešumą. Laidoje dalyvauja kunigai pranciškonai iš Klaipėdos - Benediktas Jurčys ir Juozapas Pudžemys. Laidą parengė Julius Sasnauskas.

Iš ciklo „Pažįstami nepažįstami žmonės“.Gydytoja onkologė Irena Povilonienė. Apie pašaukimą prikelti gyvenimui sunkiausius ligonius, paliatyvios medicinos pradžią Lietuvoje ir šiandienos situaciją.

Laida apie Vilniaus Bernardinų bažnyčios chorą „Langas“, kuris švenčia savo 25-mečio jubiliejų ir yra vienas geriausių Lietuvoje sakralinės chorinės muzikos atlikėjų.

Mergišius, lėbautojas, švaistūnas, pamaiva, ir dar gavęs leidimą žudyti. Iš pirmo žvilgsnio paplitusiame Džeimso Bondo įvaizdyje sunku įžvelgti ką nors krikščioniška ir net apskritai padoraus. Tačiau užsižiūrėję į jo merginas ir mašinas, kartais net užsimirštame, kad iš tiesų jis nepaliaujamai kovoja prieš blogį. Kaip atrodo agentas 007 iš arčiau, kodėl jo mitas dešimtmečiais nepaliauja žavėti Vakarų pasaulio? Apie tai „Mažojoje studijoje“ kalbėsis istorikas, apžvalgininkas, žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ bendraautoris Bernardas Gailius ir filosofas Vytautas.

Pokalbis, skirtas „Mažosios studijos“ veiklos 25-mečiui - II dalis.

Pokalbis apie detektyvą kaip gyvenimo metaforą, tam tikrą žiūros perspektyvą ir pramogą.

Lietuvoje gyvuojančios vienuolijos.Kaip vienuolijos žvelgia į savo ir bažnyčios ateitį.

Laida, skirta „Mažosios studijos“veiklos 25-mečiui. Prisiminimais apie veiklos pradžią dalijasi „Mažosios studijos“ studijos įkūrėjas, dailininkas Vaidotas Žukas ir viena pirmųjų laidų dalyvių bei rengėjų, literatūrologė Dalia Čiočytė.

„Kas yra muzika neįgaliųjų gyvenime, o neįgalieji – sveikųjų?“. Pokalbyje dalyvauja Vilniaus dienos centro „Šviesa“, kurį lanko proto negalią turintys žmonės, muzikos studijos vadovė Eglė Kondrotienė, centro socialiniai darbuotojai Marius Mockaitis ir Rūta Jančiukaitė bei direktorė Jūratė Tamašauskienė.

Laida apie ekumenizmo procesus Lietuvoje. Apie solidžiausią ekumeninę organizaciją – Lietuvos Biblijos Draugiją – ir jos įvairialypę veiklą pasakoja Vilhelmina Kalinauskienė, Arnoldas Matijošius ir Kęstutis Pulokas. Laidą parengė Arūnas Peškaitis.

„Kaip reikėtų suprasti atleidimą? Ar atsiprašymas reiškia atleidimą? Apie atleidimą ir įvairius jo pavidalus žmonių tarpusavio santykiuose kalba kunigas Antanas Saulaitis“.

Kur slypi Bridžitos Džouns populiarumo paslaptis? Pokalbis „Mažojoje studijoje“su vertėja Rasa Drazdauskiene ir filosofu Vytautu Ališausku.

Apie Kalėdų senį.Dalyvauja Violeta Osteikienė ir Virgilijus Kubilius.Redaktorius-Julius Sasnauskas.

Žurnalo "Naujasis Židinys-Aidai" 8-ojo numerio pristatymas ir pokalbis su istorijos magistrante Goda Gasiūnaite apie valgio gaminimo knygos "Kucharka litewska" ("Lietuvos virėja") populiarumo istoriją.

„Kalėdiniai atvirukai: kilmė, paskirtis ir mūsų kūrybingumas“. Pokalbis su dailėtyrininkėmis Ieva Pleikiene ir Skirmante Smilingyte-Žeimiene.

Pokalbis su neseniai kino ekranus pasiekusio filmo „Avinėlio vartai“ kūrėjais – br. Gediminu Numgaudžiu OFM ir režisieriumi Audriumi Stoniu. Šiame filme religine ir poetine kalba pasakojama apie krikšto slėpinį.

Laida skirta Advento pradžiai.

Jau kone du dešitmečius Lietuvoje įvairiose erdvėse – Seime, žiniasklaidoje ir turbūt kiekvienoje šeimoje su nerimu kalbama apie emigraciją ir jos pasekmes. Emigracija tapo iššūkių ir bažnyčiai.

Švenčiant Aušros Vartų Dievo Gailestingumo Motiną, labai simboliška mūsų laidoje prisiminti kitą Dievo Motinos paveikslą, kuris iki XIX a. vidurio buvo kur kas populiaresnis už Aušros Vartų Marijos.

Bažnyčios paskelbtų Šeimos metų kulminacija turėtų vykti Vilniaus arkivyskupijoje, Ekspo rūmuose šeimos festivaliu – Šeimadienis, kuris prasidės 2015 m. sausio 10 d., 11. 00 val.Apie šį festivalį, apie Šeimadienį, taip pat apie šeimos metus, apie tai, kaip bažnyčia atigręžia į šeimą arba gal būt kartais neatsigręžia.

Pokalbis su kunigu Antanu Saulaičiu.

Spalio 15-ąją Abelos mieste paskelbti jubiliejiniai Šventos Jezaus Teresės metai. Kitą pavasarį sukaks 500 metų nuo šios šventos ir genialios vienuolės gimimo.

Laidos tema – sudėtingi šeimos klausimai, į kuriuos kitokių atsakymų nei iki šiol iš bažnyčios laukia išsiskyrusieji ir pakartotinai susituokę katalikai, taip pat vadinamosios – „netvarkingos šeimos“, kai žmonės dėl tam tikrų priežaščių gyvena susidėję, tačiau yra tikintys ir nori būti bažnyčioje – priimti sakramentus.

Susitikimas su judėjmo „Motinos maldoje“ įkūrėja Veronica Williams iš Alglijos.

Leonardas Andriekus gimė Barstyčiuose, Žemaitijoje 1914-tų metų liepos 15 dieną. Jis pasirinko vienuolišką kelią ir 1933-iais metais įstojo į Pranciškonų ordiną. O 1937-aisiais jau išvažiavo į Austriją, kur studijavo ir vėliau buvo įšventintas kunigu.

Pokalbis su kardinolo Audriu Juozu Bačkiu.

Manau, kad nemaža žmonių dalis vienaip ar kitaip susijusi su švietimu – tėveliai, mokiniai, pedagogai, dėstantys aukštosiose mokyklose – žino ir girdėjo Vytauto Toleikio, mokytojo, pavardę. Jis yra žinomas drąsiais projektais, įvairiausiais nuotykiais su savo mokiniais, na ir, žinoma, neišsenkančia energija. Mokytojas Vytautas Toleikis nuolat atsimenamas savo mokinių kaip mokytojas, kuris buvo kartu ir draugas.

Krikščionys tiki, jog žmogus sukūrtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą, yra sukūrtas ir šiame pasaulyje, kogero pašauktas kūrti pagal savo laisvą valią.

Praitą savaitgalį Lietuvoje lankėsi kasdieniai maldai skirto leidinio „Magnificat“, prieš 22 metus pradėto leisti Prancūzijoje, vyriausioji redaktorė, kuri papasakojo, kaip kilo šio leidinio įdėja.

Pataruoju laiku mus visus sukrėtė ypatingo žiaurumo nusikaltimai, nukreipti prieš taikius žmones, net ir nepilnamečius. Reakcija į tai – panika ir neviltis dėl savo ir artimųjų saugumo, dar didesnis nepasitikėjimas valstybinėmis isntitucijomis, kurios turėtų tuo saugumu rūpintis. Galiausiai politikų lūpomis išsakyta mintis apie mirties bausmės sugrąžinimą.

Pokalbis su paslaptinga moterim, kuri nuolat puošia gėlėmis Vilniaus senamietyje esančius paminklus, turėjusius jos gyvenime didelę reikšmę.

Laidoje svečiuojasi dainininkas, kompozitorius, aktorius, tekstų autorius Andrius Mamontovas, jau 30 metų dalinantis save mums.

Pokalbių ciklas „Pažįstami ir nepažįstami Lietuvos žmonės“: Bavarijoje gimęs ir užaugęs pranciškonų vienuolis tėvas Leopoldas Scheifele.

Tema aktuli jauniems žmonėms, kutie svarsto galimybę tapti tikybos mokytojais, tačiau dvejoja rinktis šią specialybę dėl neužtinktintos darbo pasiūlos.

Minėdami Lietuvos valstybingumo įvykį – Karaliaus Mindaugo karūnavimą, prisimename ir mūsų valstybės istorinį bei religinį paveldą kurtą įvairių profesijų atstovų.

Vinilo epocha – nutolstanti ir vėl artėjanti prie mūsų.

Šiandien, per Devintines – Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę, tikintieji išbandomi tuo, ką poetė Giedrė Kazlauskaitė kitados gana vykusiai pavadino „Realybės šou“. Mėginama išreikšti ir pavaizduoti tai, kas gali būti viskas ir gali būti niekas.

Ši laida apie žmogų, kuris didžiojo virsmo Lietuvos istorijoje metu sovietų okupacijos pabaigoje ir nepriklausomybės aušroje sostinėje pastatė gyvąją bažnyčią. Tuomet Vilniaus arkivyskupijos kurijos notaras kunigas Medardas Čeponis rado prieš dešimtmetį 1975-aisiais rašytą Vilniaus tikinčiųjų kreipimąsi į valdžią dėl parapijos naujuose mikrorajonuose steigimo, kuris žinoma buvo atmestas ir nusprendė siekti tikičiųjų troškimą įkūnyti. Tai, kad po metų pastangų vis dar tremtyje Žagarėje esančiam Vilniaus arkivyskupui Julijonui Steponavičiui valdžia leido įsteigti naują parapiją, buvo per penkis dešimtmečius negirdėtas įvykis ir didelis bažnyčios Lietuvoje laimėjimas, kuris atvėrė kelius atnaujinti iki tol sovietų valdžios draudžiamą sielovadą. Kunigas Medardas Čeponis priklausė jaunai kunigų kartai, kuri troško įgyvendinti Vatikano 2-ojo susirinkimo nutarimus rūpintis evangelizacija ir už šventoriaus sienų.

Ši laida apie žmogų, kuris didžiojo virsmo Lietuvos istorijoje metu sovietų okupacijos pabaigoje ir nepriklausomybės aušroje sostinėje pastatė gyvąją bažnyčią. Tuomet Vilniaus arkivyskupijos kurijos notaras kunigas Medardas Čeponis rado prieš dešimtmetį 1975-aisiais rašytą Vilniaus tikinčiųjų kreipimąsi į valdžią dėl parapijos naujuose mikrorajonuose steigimo, kuris žinoma buvo atmestas ir nusprendė siekti tikičiųjų troškimą įkūnyti. Tai, kad po metų pastangų vis dar tremtyje Žagarėje esančiam Vilniaus arkivyskupui Julijonui Steponavičiui valdžia leido įsteigti naują parapiją, buvo per penkis dešimtmečius negirdėtas įvykis ir didelis bažnyčios Lietuvoje laimėjimas, kuris atvėrė kelius atnaujinti iki tol sovietų valdžios draudžiamą sielovadą. Kunigas Medardas Čeponis priklausė jaunai kunigų kartai, kuri troško įgyvendinti Vatikano 2-ojo susirinkimo nutarimus rūpintis evangelizacija ir už šventoriaus sienų.

Apie žmogų, kuris didžiojo virsmo Lietuvos istorijoje metus – Sovietų okuopacijos pabaigoje ir Nepriklausomybės aušroje sostinėje pastatė gyvąją bažnyčią.

Pirmųjų Sekminių dieną, Jėzaus mokiniai gavo ypatingą – kitų kalbų dovaną.

Kalbėsime apie šeimą. Svarstysime, kodėl kalbų apie šeimos svarbą ir jos palaikymą nebus per daug? Ką daryti, kad šeimų balsas būtų išgirstas politikų atsakingų už visuomenės gerbūvį?

Jau kelintą savaitę Lietuva gyvena rinkimų nuotaikomis. Ką parodė pirmasis prezidento rinkimų turas? Kas galėtų nulemti antrojo rinkimų turo rezultatus ir kokiame pasaulyje artimiausius penkerius metus figuruos pati Lietuva?

Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio Bernardinų parapijai sukanka lygiai 200 metų nuo jos įkūrimo pradžios. Apie parapijos praeitį ir dabarties aidus.

Su tikėjimo tiesomis supažindinti vaikus siūlo kunigas jezuitas, Vilniaus jezuitų gimnazijos kapelionas Vytautas Sadauskas, parengęs knygelę „Didieji klausimai“.

Sveiki sulaukę Šv. Velykų. Kas mūsų bažnyčioje šaukiasi naujo vyno ir naujų vynmaišių.

Aistrą diskutuoti ir diskusijų kultūrą Lietuvoje jau kuris laikas išstumia anoniminių interneto komentarų jūra. Tuo mielia naudojasi žurnalistai prostigę minčių ar idėjų. Užsakomi straipsniai pakeliami į dialogo rangą.

Mantas Zemleckas ir Kamilė Gudmonaitė žinomi, kaip grupė „Kamanių šilelis“.

Apie tai kas yra gospel muzika ir kaip afrikietiški ritmai melancholiškiems lietuviams padeda šlovinti dievą.

„Man reikia pagalbos“, – tai žodžiai, kuriuos mintyse ko ne kasdien ištaria daugybę žmonių Lietuvoje ir į kuriuos – ištartus balsu visada atsako Vilniaus, o veikiausiai ir kitų vyskupijų Caritas darbuotojai ir savanoriai.

Jau metai, kai vėlyvą kovą 13-osios vakarą iš Siksto koplyčios kamino nuvinguriavus lengvam dūmui, Romos miestas ir pasaulis iš popiežiaus rūmų balkono išgirdo tylų ir švelnų, absoliučiai neįprastą – „Buona sera“.

Vilniaus „Versmės“ katalikiškoji gimnazija surengė tarptautinę mokslinę praktinę konferenciją „Katalikiška mokykla šiandieninių ugdymų pokyčių kontekste. Geroji patirtis ir įšūkiai“. Kas paskatino tokią konferenciją surengti ir svarbiausios įžvalgos po jos.

Apie skaitymo kultūrą, apie skaitančius žmones, apie skaitytojo privelegijas ir atsakomybes.

Apie muzikos ir muzikavimo svarbą Sibiro lageriuose ir kitose lietuvių tremties vietose.

Bažnytinio paveldo muziejuje atidaryta senosios liturginės tekstilės paroda „Šilkas ir auksas“.

„Lozoriau, kelikis“, – taip kartojant žinomą evangelinę frazę vadinasi Stanislovo Kuzmos skulptūra, kuri gal būt dar šiemt bus pristatyta Vilniaus Santariškių klinkų kiemelyje.

Apie brangių, gerų, bet ne komercinių knygų leidybą. Apie tai, kaip tos knygos gimsta, kaip gimė lietuvių kalbai viena knyga – „Biblica. Biblijos atlasas“.

Gruodžio viduryje Bažnytinio paveldo muziejuje buvo atidaryta senosios liturginės tekstilės paroda „Šilkas ir auksas“. Kodėl muziejuje buvo nuspręsta surengti būtent tokią parodą ir į ką ypač turėtų atkreipti dėmesį jos lankytojai.

Apie dvi kilnias iniciatyvas, kurias iškėlė ir patys įkūnijo du medikai.

Sutinkame ir išlydime apaštalinius nuncijus.

Simonos Veil „Vienatvė“.

Laidos viešnia – Vilnietė, tikybos mokytoja Jolanta Stupelytė, prieš porą mėnesių grįžusi iš Meksikos, kur keletą savaičių, kartu su kitais – kryžnešiais iš Lietuvos dalyvavo piligriminiame žygyje į Gvadelupę.

Apie laisvę, apie kovas už ją, apie laisvės supratimą.

Apie kultūringumą keliuose ir buityje.

Adventas.

Apie iškirtinį ir svarbų įvykį, kuris tikėtina atvers platesnes galimybes krikščionių vienybei ir bendram veikimui, taip pat ir šeimos instituto stiprinimui.

Lapkričio 16-ąją per Mergelės Marijos galestingumo motinos iškilmę Paryžiuje mirė Žibuntas Mikšys – dailinkas, intelektualas, dydis europietis – pačia geriausia to žodžio prasme.

Apie kitokį karitą. Karitą, kuris kviečia kiekvieną krikščionį tapti atsakingu už savo bendruomenės vargšus ir siūlo netapatinti karito su trim nuoširdžiom senolėm ar įstaigą su keliais darbuotojais, kurie atsako už maisto ir drabužių padalyjimą ir kitokių soacialinių paslaugų teikimą.

Apie Kauno kamerinį teatrą.

Pokalbių ciklas, kurį įkvėpė Popiežiaus Benedikto XVI-ojo, dar tikėjimo metų pražioje, iškelta iniciatyva apie pokalbius su įvairių pažiūrų, įvairių nuostatų, įvairių veiklų žmonėmis.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje įvyko minėjimas, skirtas Brastos Biblijos išleidimo 450-osioms metinėms.

Vilniaus senamiestyje netoli viena nuo kitos yra dvi vietos, kurias norėtų minėti tarp brangiausių ir gyviausių šio miesto paminklų.

Kuo katalikiškas švietimas ir ugdymas skiriasi nuo to kurį Lietuvoje vaikai gauna kitose valstybinėse, privačiose mokymo įstaigose?

Apie mirties bausmę.

Kokią veiklą Vilniaus Barboros Rdavilaitės pagrindinėje mokykloje išvystė tikybos mokytojas.

Lietuva minės žydų tautos holokausto dieną. Prieš septynis dešimtmečius 1943-iųjų rugsėjo 23 d. pradėtas Vilniaus geto likvidavimas, kuris reiškia pražūtį jame išlikusiems žydams.

Apie kultūrą, apie gražius pasaulius, gražias knygas ir gražius žmones.

Prisiminsime popiežių Joną Paulių II-ąjį ir jo apsilankymą Lietuvoje.

Atsiliepdami į Tikėjimo metų pradžioje iškeltą iniciatyvą „Pagonių kiemas“, laidos kūrėjai siūlo pokalbius su žmonėmis, turinčios pažiūras, kurios skiriasi nuo krikščioniškųjų, kurie turi klausimų Katalikų Bažnyčiai.

Vasarojantį Lietuvos žmogų atrodo juo toliau, juo sunkiau prakalbinti tragiškais mūsų istorijos puslapiais: okupacijų, tremimų, genocidų datomis.

1413-ųjų metų rudenį buvo pradėti krikštyti žemaičiai, paskutinę pagonišką salelę, krikščionybę priėmusioje Europoje.

Pažintis su jauna bendruomene – 2004 m. įsikūrusia Vilniuje prie pat stoties, šalia Šv. Stepono bažnyčios, tai Gailestingojo Jezaus broliai, siekiantys tapti vienuolija.

Lietuvių kalba šiandien: vartojimas viešoje ir privačioje erdvėse, kalbos kontroliavimas ir ateities perspektyva.

Daininkė ir Rytų Europos kultūrų tyrinėtoja Marija Krupoves.

Liepos 20-ąją prieš 90 metų gimė teologas, vertėjas, poetas, politinis kalinys, kunigas Česlovas Kavaliauskas. Archyvinis įrašas.

Iš ciklo „Pažįstami nepažįstami žmonės“. Pokalbis su gydytoju, kunigu, profesoriumi, daktaru Vidu Balčiumi apie jo gyvenimo ir tikėjimo kelią.

Atlaidai Žemaičių Kalvarijoje, vadinamojoj – Didžioji Kalvarija.

Ką patys galime padaryti, kad smurto artimoje aplinkoje sumažėtų? Kaip visuomenė ir kaip bažnyčia.

Kaune vykstantis Krikščioniškosios dvasios festivalis – Jaunimo dienos.

Laidos viešnia – poetė Eglė Juodvalkė.

Lietuvos jėzuitų provincijos įsteigta viešoji įstaiga „Religinės muzikos centras“ jau pora dešimtmečių kas savaitę Vilniaus ŠV. Kazimiero bažnyčioje rengia sakralinės muzikos koncertus.

Apie Šv. Pranciškaus Onkologijos centro statybą Klaipėdoje. Tokio centro įdėją, poreikį, užsibrėžtus tikslus ir būdus jiems pasiekti, studojoje pokalbis su šio centro direktore Aldona Kerpyte ir idėjos autoriumi, projekto vadovu Pranciškoniu vienuoliu kunigu Benediktu Sigitu Jurčiu.

Kalbinamas aktorius, daininkas, režisierius, kompozitorius – Kostas Smoriginas, švenčiantis 60-metį.

Naujoji evangelizacija. Kas tai yra, arba kaip vėl ir vėl mokytis meno gyventi.

Jaunimo festivalis „Išeik į aikštę“, kurio įdėja išeiti į aikštė ir skelbti, tai kas svarbu ktiskščioniškam jaunimui.

Tikėjimo metų pradžioje mūsų bažnyčioje buvo iškelta labai svarbi iniciatyva – kalbėtis su skirtingų pažiūrų, skirtingų perspektyvų, skirtingų tikėjimų žmonėmis.

Daugiau nei du dešimtmečius Vilniaus arkivyskupijai vadovavęs kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

„Krikščioniškosios spaudos vaikams misija ir poreikis.“

Pažintis su jauna bendruomene 2004 m. įsikūrusia Vilniuje šalia Šv. Stepono bažnyčios – Gailestingojo Jėzaus broliai, siekiantys tapti vienuolija.

Iš ciklo „Pagonių kiemas“:pokalbis su etnologe Gražina Kadžyte.

Pokalbis apie akademinę sielovadą Jungtinėse Valstijose ir sielovados prasmingumą, tikslus ir uždavinius Lietuvoje su JAV leituvių bendruomenės aktyve veikėja, sociologe dr. Aldona Lingertaitiene.

Pokalbis apie akademinę sielovadą Jungtinėse Valstijose ir sielovados prasmingumą, tikslus ir uždavinius Lietuvoje su JAV leituvių bendruomenės aktyve veikėja, sociologe dr. Aldona Lingertaitiene.

„Kuo išsiskiriantys buvo Dievo Gailestingumo metai“. Pokalbis Vilniaus piligrimų centre pristatant VŠį Bernardinai.lt išleistą knygą „Ateinu kaip Gailestingumo Karalius“. Dalyvauja knygos sudarytojai Andrius Navickas ir kun. Kęstutis Dvareckas, knygos sumanymo ir iliustracijų autorius dailininkas Vaidotas Kvašys bei sumanymą įgyvendinant talkinusi jo žmona Rita Kvašienė ir Piligrimų centro vadovė Inesa Čaikauskienė.

„Kuo išsiskiriantys buvo Dievo Gailestingumo metai“. Pokalbis Vilniaus piligrimų centre pristatant VŠį Bernardinai.lt išleistą knygą „Ateinu kaip Gailestingumo Karalius“. Dalyvauja knygos sudarytojai Andrius Navickas ir kun. Kęstutis Dvareckas, knygos sumanymo ir iliustracijų autorius dailininkas Vaidotas Kvašys bei sumanymą įgyvendinant talkinusi jo žmona Rita Kvašienė ir Piligrimų centro vadovė Inesa Čaikauskienė.

Krikščionys ir politika, dalyvauja kunigas Antanas Saulaitis.

Krikščionys ir politika, dalyvauja kunigas Antanas Saulaitis.

Iš ciklo „Pagonių kiemas“:pokalbis su etnologe Gražina Kadžyte.