Ši pokalbių laida – tai bandymas į dabarties aktualijas pažvelgti iš politinės filosofijos ir idėjų istorijos perspektyvos. Nūdienos iššūkius gvildensime ne vien su profesionaliais filosofais, bet įvairių sričių ekspertais, nes filosofiniai klausimai kyla kasdien ir visur, ne vien filosofų „dramblio kaulo bokšte“. Šia laida sieksime, kad Lietuva neatsiliktų nuo pasaulyje vykstančių intelektualinių debatų ir diskusijų, kurios aktualios ir mums. Laidos pavadinimas – „Tarp praeities ir ateities“ – nurodo į metaforą, kurią naudojo Hannah Arendt, viena garsiausių XX a. mąstytojų. Gyvename laikotarpiu, kai su nerimu žvelgiame į ateitį ir bandome iš praeities semtis vertingų pamokų bei moralinių orientyrų. Laidoje mėginsime tiesti idėjinius tiltus tarp praeities ir ateities, kurie leistų geriau orientuotis miglotoje dabartyje.
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Kam priklauso kalba? Kas yra kalbos suverenas? Pokalbis su Arūnu Sverdiolu
Vienas naujausių kultūrinių ginčų, kuris iš tiesų visai nėra naujas, yra apie lietuvių kalbą ir lietuvių kalbos kontrolės institucijų vaidmenį demokratinės Lietuvos gyvenime. Šį ginčą pakurstė didelio atgarsio sulaukęs rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės tekstas portale lrt.lt. Į šį straipsnį aštriai reagavo kalbininkai, politikai, intelektualai, kultūros žmonės. Kaip visada, tokiais atvejais norisi pažvelgti giliau ir atsekti, apie ką visgi yra ši diskusija, kokios yra pamatinės prielaidos, grindžiančios vieną ar kitą garsiai išsakomą poziciją.Laidoje svarstomi šie klausimai: kam priklauso kalba? Ar asmuo turi prigimtinę teisę savaip kalbėti gimtąja kalba? Kas įgaliojo vieną ar kitą instituciją kontroliuoti kalbos vartojimą? Kiek pagrįstas šnekamosios ir viešosios („prestižinės“) kalbos atskyrimas? Kaip galima filosofiškai paaiškinti biurokratinę kalbos kontrolės ir norminimo logiką? Kokia apskritai yra normos vieta demokratinėje santvarkoje? Apie visa tai – išsamus pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto profesoriumi Arūnu Sverdiolu.Ved. Simas Čelutka
22/12/2023 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Sovietmečio normalizacija ir politinio mąstymo stoka. Pokalbis su Nerija Putinaite
Lietuvoje jau kurį laiką stebime pastangas normalizuoti sovietmetį: kultūros lauke gajus įsitikinimas „ir tada dirbome Lietuvai“, kai kurie istorikai atvirai romantizuoja sovietinę kasdienybę ir netgi Lietuvos sovietinę nomenklatūrą, heroizuojami tokie tarybiniai rašytojai kaip J. Marcinkevičius, o represijų nepatyrusio jaunimo tarpe plinta sovietmečio egzotizavimo tendencija. Atrodo, kad šių nuostatų niekaip nekoreguoja net ir Rusijos-Ukrainos karo realybė. Todėl rodosi aktualu apie tai ir toliau diskutuoti.Laidoje svarstomi klausimai: iš kur kyla bandymai normalizuoti sovietmetį? Kodėl vis mažiau kalbama apie santvarkų skirtumus, totalitarizmo prigimtį? Kas yra „tautinis komunizmas“? Kaip įgalinti atviresnį požiūrį į save, savo veikimo ir galvojimo įpročius? Apie tai diskutuojame su filosofe, istorike, VU TSPMI docente dr. Nerija Putinaite.Ved. Simas Čelutka
8/12/2023 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Izraelio-Hamas karas ir šiuolaikinė kairė. Pokalbis su Algirdu Davidavičiumi
Po spalio 7 d. Hamas surengtų skerdynių Izraelyje nemažai Vakarų kairiųjų stojo Hamas pusėn, Europoje ženkliai išaugo antisemitinių išpuolių skaičius, žydų studentai nebesijaučia saugūs daugelyje Vakarų universitetų. Kodėl tiek daug kairiųjų Vakaruose palaiko ne tik palestiniečių civilius, bet ir Hamas? Kodėl teroristinės, ISIS ir Al-Qaeda giminingos Hamas ir Hezbollah organizacijos laikomos globalios progresyviosios kairės dalimi? Laidoje nagrinėjami pagrindiniai kairės antiizraelietiški argumentai ir kontekstai: antikolonializmas, istorija (ypač 1948 m. Izraelio įkūrimas), antiamerikanizmas ir antisemitizmas. Apie šias temas diskutuojame su Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoju, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos mokytoju Algirdu Davidavičiumi.Ved. Simas Čelutka
24/11/2023 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Gintas Karalius: „Europai trūksta pasitikėjimo savimi.“
Vakarų valstybės šiuo metu susiduria su daugybe sudėtingų iššūkių: sekinantis Rusijos karas prieš Ukrainą, Hamas išpuolis prieš Izraelį ir aštrėjanti padėtis Artimuosiuose Rytuose, centro dešinės ir centro kairės partijų nuosmukis tokiose šalyse kaip Vokietija ir Prancūzija, auganti visuomenės poliarizacija, agresyvėjanti Kinija ir kiti autoritariniai režimai. Negalima pamiršti ir klimato kaitos, dirbtinio intelekto raidos, migracijos ir kitų temų. Visa tai kartu sudėjus, kyla klausimas – kur visa tai veda? Ar Vakarai turi energijos mobilizuotis ir atremti šiuos iššūkius? Kas šiandien vienija Vakarų valstybes? Ar dar esama apčiuopiamo Europos ar Vakarų vertybinio pamato, kuris motyvuotų ir įkvėptų, suteiktų vilties ir ryžto neramiais laikais? Apie tai diskutuojame su politologu, VU TSPMI dėstytoju dr. Gintu Karaliumi.Ved. Simas Čelutka
10/11/2023 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Koks yra Lietuvos katalikų požiūris į Europos Sąjungą? Pokalbis su Rosita Garškaite-Antonowicz
Stebint Lietuvos viešosios erdvės diskusijas, gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos katalikai gana skeptiškai žiūri į Europos Sąjungą. ES paprastai siejama su modernybe ir sekuliarizacija, liberaliu arba kairuolišku požiūriu į seksualinę moralę, šeimos institutą ir lytiškumą, taip pat su prielankumu migrantams. Daliai katalikų šios tendencijos kelia nerimą ir jie jas sieja būtent su ES įtaka. Kita vertus, Europos Sąjunga stipriai prisideda prie Lietuvos ekonominio saugumo ir klestėjimo, užtikrina piliečių vertinamas laisves ir mobilumą, įtvirtina Lietuvos strateginę gravitaciją į Vakarus ir tolyn nuo Rusijos. Žvelgiant į šį kompleksiškumą, darosi smalsu, koks yra Lietuvos katalikų požiūris į Europos Sąjungą? Ar Lietuvos katalikai – euroskeptikai? Ar veikiau kritiški, ambivalentiški palaikytojai? Apie tai – pokalbis su VU TSPMI dėstytoja, socialinių mokslų daktare Rosita Garškaite-Antonowicz.Ved. Simas Čelutka
27/10/2023 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Havelas, Kundera, Patočka ir čekų intelektualinė tradicija. Almio Grybausko prisiminimai ir įžvalgos
2023 m. mirė garsus čekų ir prancūzų rašytojas Milanas Kundera. Pastaruoju metu lietuvių kalba pasirodė keli nauji čekų literatūros kūriniai, o netrukus leidykla „Phi knygos“ išleis jau antrąjį čekų filosofo Jano Patočkos knygos vertimą: „Platonas ir Europa“. Vieną giliausių santykių su čekų kultūra ir intelektualine tradicija yra išvystęs lietuvių poetas, rašytojas, vertėjas Almis Grybauskas. Į lietuvių kalbą jis yra išvertęs Patočkos, Vaclavo Havelo, M. Kunderos, J. Hašeko ir kitų čekų rašytojų kūrinius. Jis taip pat daug metų dėstė Čekijoje, gyveno Prahoje 1987-1990 m., bičiuliavosi su čekų disidentais ir intelektualais. Laidoje A. Grybauskas dalinasi savo turtingais prisiminimais ir unikaliomis patirtimis. Pokalbio metu taip pat gvildenami klausimai apie literatūros ir politikos santykį, disidentinės veiklos prasmę, Lietuvos ir Čekijos panašumus bei skirtumus.Ved. Simas Čelutka
13/10/2023 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus klubas. Ateitis ir vaizduotės krizė
Šį sykį Homo cultus klubo tema – ateitis. Kodėl mums taip sunku konstruktyviai ir vaisingai mąstyti apie ateitį? Kaip mūsų ateities suvokimą formuoja grėsmių horizontas, ypač klimato kaita? Kiek prie mūsų bejėgystės jausmo prisideda socialiniai tinklai ir žiniasklaida, nuolatos kurstantys mūsų neigiamas emocijas? Ar galima sakyti, kad dėl šių grėsmių prarandame ateities dimensiją ir vietoj to mėginame saugiai pasislėpti dabarties rūpesčiuose? O gal yra priešingai – ateities iššūkiai mus kaip tik verčia burtis į bendruomenes ir drauge spręsti problemas? Kiek šiandien dar reikalingos didingos vizijos ir utopijos? Apie tai diskutuojame su Homo cultus juostos kūrėjais – miesto antropologe Jekaterina Lavrinec, istoriku Aurimu Švedu ir architektu Matu Šiupšinsku.Ved. Simas Čelutka
29/9/2023 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Kaip įpūsti gyvybės šiuolaikinei demokratijai? Pokalbis su Povilu Aleksandravičiumi ir Laurynu Peluričiu
Vienas didžiausių Lietuvos politinės minties palikimų – pilnutinės demokratijos, organiškos valstybės ir nepasaulėžiūrinės politikos idėjos. Kas yra pilnutinė demokratija ir kuo ji skiriasi nuo kitų demokratijos sampratų? Ar politika išties gali būti nepasaulėžiūrinė, nesurišta su vertybiniais ar ideologiniais principais? Koks yra politikos tikslas? Ar Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina ir Juozas Girnius buvo utopistai? Kaip lietuvių mąstytojų idėjos sąveikavo su tarptautiniais kontekstais ir kitų žymių XX a. filosofų idėjomis? Apie tai – pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto Istorijos ir Filosofijos fakultetų dėstytoju dr. Laurynu Peluričiu ir filosofu, Mykolo Romerio universiteto ir Europos humanitarinio universiteto profesoriumi dr. Povilu Aleksandravičiumi. Pokalbio atspirties taškas – neseniai pasirodžiusi L. Peluričio ir P. Aleksandravičiaus knyga „Tarp įsitikinimo ir atvirybės: pilnutinės demokratijos ištakos, kontekstai ir perspektyvos“.Ved. Simas Čelutka
15/9/2023 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Nuo ego prie eko: Marijos Drėmaitės žvilgsnis į architektūros istoriją ir dabartį
Architektūra – viena jautriausių Lietuvos viešojo gyvenimo sričių, dėl kurios nuolat vyksta ginčai ir laužomos ietys. Kokia architektūros vieta mūsų kasdieniame gyvenime ir gyvybingoje demokratinėje visuomenėje? Kokia yra gera ir bloga architektūra? Ar įmanoma atrasti aukso vidurį tarp viešo ir privataus intereso, konservatyvumo ir modernumo, estetikos ir funkcionalumo? Kokiomis savybėmis turi pasižymėti geras architektas?Laidoje taip pat kalbamės apie Lietuvos sovietinės architektūros paveldą. Kas jame yra vertingo ir nevertingo? Ar sovietinio modernizmo mokyklą (jai priskiriami Čekanauskas, Brėdikis, broliai Nasvyčiai, Mačiulis, Šeibokas) galima laikyti kultūrinės rezistencijos pavyzdžiu? Kaip okupacinio laikotarpio architektai laviravo tarp Maskvos nurodymų ir savo asmeninių vizijų?Apie visa tai – pokalbis su architektūros istorike, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesore dr. Marija Drėmaite.Ved. Simas Čelutka
1/9/2023 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Ar nūdienos centro dešinė prisimena savo idėjines ir kultūrines ištakas? Pokalbis su Justinu Dementavičiumi
Lietuvos intelektualinėje padangėje neseniai pasirodė nauja ir svarbi knyga. Vilniaus universiteto leidykla išleido šio universiteto mokslininko, VU TSPMI docento, idėjų istoriko Justino Dementavičiaus knygą „Tradicijos palikimas: centro dešinės ideologinė vaizduotė Lietuvoje“. Ši knyga turėtų būti svarbi ne tik centro dešinės vidinėms tapatybės refleksijoms, bet ir puikus pavyzdys su idėjomis ir intelektualiniu Lietuvos paveldu dirbantiems istorikams, filosofams ir politikos mokslininkams.Laidoje su knygos autoriumi svarstome apie Lietuvos centro dešinės intelektualinės tradicijos raidą ir ypatumus, tiek visuomenėje geriau žinomus mąstytojus (A. Maceina, S. Šalkauskis), tiek ir mažiau žinomus vardus (A. Jakštas-Dambrauskas, M. Krupavičius, P. Dielininkaitis). Pokalbio metu aptariami šie klausimai: koks yra konservatizmo ir krikščioniškosios demokratijos santykis? Kodėl centro dešinė skeptiškai vertina valstybę ir jos galios naudojimą? Kaip suderinamas asmens akcentavimas su bendruomeniškumu ir politiniais interesais? Kaip galima paaiškinti šiandieninę TS-LKD partijos vidinę įtampą tarp konservatyvaus ir krikdemų flango? Apie visa tai – pokalbis su J. Dementavičiumi.Ved. Simas Čelutka
18/8/2023 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Apie blogio banalumą, prisitaikymą ir tikruosius moralinius pavyzdžius. Pokalbis su Simona Merkinai
Prieš 60 metų filosofė Hannah Arendt parašė knygą „Eichmannas Jeruzalėje: ataskaita apie blogio banalumą“. Knygoje autorė suformulavo naują blogio sampratą, kurią apibūdino kaip blogio banalumą. Ką reiškia blogio banalumas ir kiek Arendt samprotavimai aktualūs šiandien, mėginant suprasti Rusijos vykdomą ukrainiečių genocidą? Kaip įmanoma apsisaugoti nuo šio blogio?Laidoje taip pat apmąstomos Lietuvoje reguliariai kylančios diskusijos apie nevienareikšmės reputacijos politikams ir menininkams statomus paminklus. Kodėl Lietuvoje vis dar nėra nusistovėjusi aiški moralinė skalė, kuri leistų įvertinti skirtingus prisitaikymo, kolaboravimo, pasipriešinimo ir tikro heroizmo atvejus? Apie tai – pokalbis su filosofe, publiciste, Rytų Europos studijų centro programų vadove Simona Merkinaite.Ved. Simas Čelutka
4/8/2023 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Kiek istoriko teritorija šiandien persipynusi su filosofo teritorija? Pokalbis su Aurimu Švedu
Aurimas Švedas – vienas nuosekliausių istorijos teoretikų Lietuvoje. Lyginant su daugeliu kitų istorikų, jis istoriją supranta žymiai plačiau, į istoriko teritoriją įtraukdamas filosofų, menininkų, antropologų, sociologų įžvalgas. Kas yra istorija šiandien? Kokiame istoriškumo režime gyvena nūdienos žmogus? Kur galime atrasti orientyrus, kurie leistų nepasimesti istorijos chaose? Kaip nepaskęsti dabarties rūpesčiuose ir išlaikyti platesnę istorinę perspektyvą? Ar galima teigti, kad Rusijos karas prieš Ukrainą su trenksmu sugrąžino mums istorijos pojūtį? Kokia yra istorikų atsakomybė reaguojant į XX a. katastrofas ir šiuolaikines blogio apraiškas? O gal istorijos, bent jau Lietuvoje, turime per daug? Gal sunki istorijos našta mums trukdo žvelgti į ateitį?Apie visa tai – išsamus pokalbis su kultūros istoriku, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotoju ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentu dr. Aurimu Švedu.Ved. Simas Čelutka
21/7/2023 • 1 hora, 1 minuto, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Religija, etika ir radikalaus blogio anatomija. Pokalbis su Danute Bacevičiūte ir Jolanta Saldukait
Tebesitęsiant brutaliam Rusijos karui prieš Ukrainą, vis mėginame suvokti rusų Ukrainoje sėjamą blogį. Kaip paaiškinti šį žiaurumą? Ar turime ko pasimokyti iš XX a. totalitarizmo, Holokausto patirčių? O gal susiduriame su visiškai nauja, beprecedente blogio forma, kurios dar negalime įvardyti žodžiais? Kiek šiame kontekste mums gali padėti XX a. ir šių dienų filosofija bei etinė mintis? Kokią prasmę karo akivaizdoje įgauna tokios etinės sąvokos kaip kaltė ir atsakomybė? Kaip atskirti kriminalinę, moralinę, politinę ir metafizinę kaltę? Ar karo supratimui reikalinga postsekuliari, religinė perspektyva? Apie visa tai – pokalbis su filosofe, Vilniaus universiteto docente dr. Danute Bacevičiūte, ir filosofe, Vilniaus universiteto bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto docente dr. Jolanta Saldukaityte.Ved. Simas Čelutka
7/7/2023 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Kaip dirbtinis intelektas keičia meno ir politikos suvokimą? Pokalbis su Skaidra Trilupaityte, Agne Narušyte ir
Šiuo metu vyksta itin intensyvios diskusijos apie dirbtinį intelektą, jo teikiamas galimybes ir keliamus iššūkius. Pozicijos išsiskiria kardinaliai: viena vertus, technoutopistai pranašauja, kad dirbtinio intelekto pažanga išlaisvins žmoniją nuo monotoniško darbo ir atvers neribotas galimybes, tuo tarpu katastrofistai žmonijai piešia niūrų scenarijų – jos esą laukia išnykimas. Kur slypi tiesa?Šioje laidoje dirbtinis intelektas nagrinėjamas iš dviejų – meno ir politikos – perspektyvų. Keliami klausimai apie meninės kūrybos prigimtį ir ateitį: ar kūriniai, kuriuos akimirksniu sukuria dirbtinis intelektas, laikytini menu? Kuo skiriasi žmogiškoji ir mašininė kūryba? O gal dirbtinis intelektas menininkams pasitarnaus kaip naudinga pagalbinė priemonė?Kalbant apie politiką, atkreiptinas dėmesys į fundamentalų paradoksą. Viena vertus, dirbtinio intelekto vystytojai šiandien patys skambina pavojaus varpais ir ragina stabdyti jo vystymą; kita vertus, auganti Vakarų konkurencija su Kinija kaip tik skatina jį kuo sparčiau vystyti. Ar įmanoma išspręsti šį paradoksą? Kaip apskritai dirbtinis intelektas keičia valstybių tarpusavio santykius?Apie visa tai – pokalbis su menotyrininkėmis dr. Skaidra Trilupaityte (LKTI) ir prof. Agne Narušyte (VDA) bei VU TSPMI doktorantu Justinu Lingevičiumi.Ved. Simas Čelutka
23/6/2023 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Alvydas Jokubaitis: politika nėra svarbiausias dalykas gyvenime
Mokslininkai, filosofai ir eiliniai piliečiai iki šiol nesutaria, kas yra politika. Kokiu būdu galėtume paaiškinti svarbiausius, nekintančius politiškumo elementus? Koks yra politikos santykis su kitomis gyvenimo sritimis – morale, menu, technika ir mokslu? Kodėl politikos neįmanoma paaiškinti vien moksliškai ir iš kur kyla jos artimumas estetikai? Kuo panašus politinis ir skonio sprendinys? Apie visa tai diskutuojame su politikos filosofu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriumi Alvydu Jokubaičiu.Laidoje taip pat keliami klausimai apie profesoriaus Jokubaičio politinės minties raidą. Kodėl, ilgą laiką plėtojęs pozityvią politikos sampratą, pastaruoju metu jis tampa vis skeptiškesnis pačios politikos atžvilgiu? Ar tiesa, kad gyvenimo tikrumą galime aptikti tik privačioje erdvėje – savo viduje arba geriausiu atveju šeimoje, draugystėje? Iš kur kyla mūsų susvetimėjimas su politika? Galbūt apskritai politika yra antrarūšė veikla, kuriai neturėtume skirti tiek daug dėmesio ir energijos?Ved. Simas Čelutka
9/6/2023 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Žydų gelbėtojai: kasdienybė, pasiaukojimas ir gėrio tyla. Pokalbis su Zigmu Vitkumi
Apie Holokaustą Lietuvoje kalbama vis daugiau, bet dar labai mažai dėmesio skiriama žydų gelbėtojams. Akivaizdu, kad apie blogį žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje mes kalbame žymiai daugiau nei apie gėrį. Kodėl taip yra? Kodėl nenorime daugiau sužinoti apie žydų gelbėtojų gyvenimus ir kasdienybę?Viena iš priežasčių yra ta, kad patys gelbėtojai labai kukliai pasakoja apie savo poelgius. Jų likimuose paradoksaliu būdu sugyvena kuklumas ir paprastumas su neįtikėtina drąsa ir pasiaukojimu. Gal tai byloja kažką fundamentalaus apie gėrio prigimtį – tai, kad jis nelinkęs rodytis viešai, teisintis, save racionalizuoti ir šlovinti? Ką apie žmogaus prigimtį atskleidžia šis tylusis, kasdienis, beveik nematomas heroizmas? Apie tai – pokalbis su istoriku, Klaipėdos universiteto tyrėju, knygos „Akimirka apsispręsti. Lietuvos žydų gelbėtojų istorijos“ autoriumi dr. Zigmu Vitkumi.Ved. Simas Čelutka
26/5/2023 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Tradicija, Holokaustas, trūkinėjanti atmintis ir negalios filosofija. Pokalbis su Jurga Jonutyte
Kaip mes suvokiame tradiciją ir praeitį? Ar laiką suprantame kaip pastovumą ir amžinybę, ar kaip nuolatinę kaitą ir naujoves? Kodėl pamirštame kitą fundamentalią laiko dimensiją – kartotę? Ar pasinėrę į karštligiškas naujovių paieškas neužmirštame, kad tikrosios gyvenimo vertės – meilė, laimė, prasmė – patiriamos kaip pakartojimas?Kita pokalbio tema – negalia ir jos suvokimas mūsų visuomenėje. Ko vis dar nesuprantame kalbėdami apie negalią? Kodėl taip norime nuo jos atsiriboti? Negalios filosofija, nagrinėjanti šias temas, mums primena, kad nė vienas iš mūsų nesame visiškai autonomiškos ir suverenios būtybės, mes visi esame pažeidžiami ir giliai priklausomi nuo kitų žmonių. Negalios filosofija bando parodyti, kad įvairios visuomenėje įsitvirtinusios normos gali būti peržiūrėtos, į jas derėtų žiūrėti lanksčiau. Šios filosofinės krypties atstovai teigia: „egzistuoti, vadinasi, būti neįgaliam.“ Apie visa tai – pokalbis su filosofe, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tyrėja dr. Jurga Jonutyte.Ved. Simas Čelutka
12/5/2023 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Kuo ydingas vyraujantis Lietuvos istorijos pasakojimas? Pokalbis su Alfredu Bumblausku
Jubiliejinėje, šimtojoje „Tarp praeities ir ateities“ laidoje apie Lietuvos istoriją ir tapatybę diskutuojame su visiems puikiai pažįstamu istoriku, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriumi Alfredu Bumblausku. Laidoje aptariama naujausia profesoriaus knyga „Lietuvos kryžkelės: istorijos etiudai“, kurią išleido leidykla „Naujasis Židinys-Aidai“. Taip pat prisimenama legendinė prof. Bumblausko ir prof. Edvardo Gudavičiaus laida „Būtovės slėpiniai“, apmąstoma F. Nyčės knyga „Apie istorijos žalą ir naudingumą“.Pokalbio metu svarstomi klausimai: kas yra istorija? Kuris faktorius yra istoriškai lemtingesnis – konkrečių asmenų veiksmai ir sprendimai, ar struktūros ir ilgalaikės tendencijos? Kodėl būtina svarstyti apie alternatyviąją istoriją ir klausti: „kas būtų, jeigu būtų?“ Kuo ydingas šiuo metu įsitvirtinęs, „vytautinis“ Lietuvos istorijos pasakojimas? Kodėl daliai lietuvių vis dar svetima multikultūrinė, daugiakonfesinė Vilniaus tapatybė ir istorija? Kaip Rusijos karas prieš Ukrainą keičia „kruvinųjų žemių“ istorinę savivoką ir regiono valstybių tarpusavio santykius?Ved. Simas Čelutka
28/4/2023 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Iš kur kyla nostalgija sovietmečiui? Kaip prisimenama posovietinė transformacija? Pokalbis su Aine Ramonaite, Pa
Mokslininkai šiandien vis dar nesutaria, kodėl dalis lietuvių jaučia nostalgiją sovietmečiui. Ją sąlygoja ne tai, kad ilgimasi represijų, tremčių ir okupacijų. Veikiau nostalgiją kelia sovietinės modernizacijos projektas ir pažadas – fabrikų ir įmonių statymas, socialinis stabilumas, „pramonės estetika“. Retas kuris anuomet tikėjo sovietine ideologija (marksizmu-leninizmu), tačiau svarbus buvo pats modernėjimo ir pažangos mitas, įprasminęs pokario sunkumus ir sudėtas aukas. Tuo tarpu posovietinė transformacija daliai žmonių siejasi su darbų, statuso ir stabilumo praradimu, aiškių hierarchijų išnykimu, ateities vizijos išblukimu.Oficialusis valstybinis naratyvas posovietinę transformaciją regi tik kaip išsilaisvinimo, grįžimo į Europą istoriją. Kodėl verta suteikti balsą kitokiems visuomenėje egzistuojantiems naratyvams ir prisiminimams? Ar naratyvų įvairovės pripažinimas turėtų modifikuoti oficialųjį pasakojimą? Kaip toks suprobleminimas įmanomas dabartinio karo kontekste? Apie tai – pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrėjais prof. Aine Ramonaite, dr. Liucija Vervečkiene ir Pauliumi Vijeikiu.Ved. Simas Čelutka
14/4/2023 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Zombiai, šikšnosparniai ir analitinė filosofija. Pokalbis su Jonu Dagiu
Kas yra ir kuo ypatinga analitinės filosofijos tradicija? Kokius klausimus sprendžia analitinės filosofijos atstovai ir kuo jų samprotavimo būdas skiriasi nuo kontinentinės filosofijos? Ar analitinės ir kontinentinės filosofijos perskyra vis dar aktuali šiandien, o gal tarp jų vertėtų ieškoti vaisingų sąlyčio taškų? Koks yra santykis tarp sąmonės ir kūno, tarp psichinių ir fizinių mūsų patirties aspektų? Ar galime įsijausti į buvimą šikšnosparniu? Ar mokslas yra pajėgus išspręsti visas mūsų gyvenimo problemas? Kokia yra filosofijos būklė Lietuvoje šiandien – kas džiugina, ko trūksta? Apie visa tai – išsamus pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto profesoriumi, naujuoju Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanu dr. Jonu Dagiu.Ved. Simas Čelutka
31/3/2023 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Kaip karas keičia mūsų kultūros supratimą? Kokios kultūrinės įtampos šiandien yra ryškiausios? Poka
Neseniai leidykla „Apostrofa“ išleido į lietuvių kalbą išverstą estų intelektualo, filosofo, kultūrologo Reino Raudo knygą „Veikianti reikšmė: integralios kultūros teorijos metmenys“. Ši knyga siūlo naują kultūros reiškinių suvokimo būdą. Laidoje aptariamos pagrindinės šios knygos idėjos ir keliami klausimai: kokie yra šių dienų kultūros pamatiniai tekstai? Kiek kultūros tęstinumui svarbi tradicija ir jos perdavimas? Ar Estijoje, kaip ir Lietuvoje, pamatinė kultūrinė įtampa yra tarp globalistų ir tribalistų (nacionalistų)? Kaip Rusijos karas prieš Ukrainą keičia mūsų kultūros supratimą?Laidoje taip pat aptariama naujausia, anglų kalba neseniai pasirodžiusi Reino Raudo knyga „Being in Flux. A Post-Anthropocentric Ontology of the Self.“ Kodėl mums reikia peržengti antropocentrinį mąstymą ir kuo jį galime pakeisti? Kuo pasižymi procesuali ontologija? Kuo ydinga modernioji asmens autonomijos ir savipakankamumo samprata? Ar jos atsisakius dar galime pagrįstai kalbėti apie moralę ir atsakomybę? Apie visa tai – išsamus pokalbis su prof. R. Raudu.Ved. Simas Čelutka
17/3/2023 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Ar šiandien dar reikalingos sienos? Ką atskleidžia JAV–Meksikos pasienio tikrovė? Pokalbis su Ieva
Leidykla „Lapas“ neseniai išleido JAV gyvenančios antropologės, Browno universiteto profesorės ir Harvardo universiteto afilijuotosios mokslininkės Ievos Jusionytės knygą „Slenkstis. Pavojai ir pagalba JAV-Meksikos pasienyje“. Tai įtraukianti, trilerio ir nuotykių romano prieskonių turinti knyga, kuri pasakoja apie iššūkius, su kuriais kasdien susiduria sieną kertantys migrantai ir pasienyje dirbantys ugniagesiai, paramedikai, kiti gelbėtojai.Pokalbyje gvildenami klausimai: ar fizinės sienos sprendžia realias problemas (migracija, narkotikų, ginklų kontrabanda), ar jas dar labiau gilina? Kaip siena konfigūruoja konkrečių žmonių likimus? Kaip sprendžiamos įtampos, kylančios tarp gelbėjimo etikos ir saugumo logikos? Jei siena neatlieka savo funkcijų, ką reikėtų daryti – visai atsisakyti sienų ir įleisti visus į šalį atvykstančius žmones? Ar veikiau ieškoti pasienio politikos humanizavimo būdų? Apie visa tai – išsamus pokalbis su knygos autore Ieva Jusionyte.Ved. Simas Čelutka
3/3/2023 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Rūpesčio etika – kas tai? Ar įmanoma rūpestinga politika? Pokalbis su Renata Bikauskaite
Prieš maždaug 40 m. Vakaruose pradėjo formuotis nauja etikos kryptis – rūpesčio etika. Ji iškilo kaip alternatyva dominuojančioms moralinio mąstymo tradicijoms, o ją išplėtojo feminizmo atstovės. Kuo ypatinga ši nauja moralės filosofijos atšaka? Ką moraliniu požiūriu svarbaus atveria rūpesčio sąvoka ir kuo ji skiriasi nuo tokių tradicinių moralinių sąvokų kaip teisingumas, laisvė ar autonomija? Kaip moralės atskaitos tašku gali tapti motinos ir vaiko ryšys? Koks yra rūpesčio etikos ir politikos santykis? Ar šiuolaikinė politika gali tapti rūpestingesnė? Ar lietuvių solidarumą su ukrainiečiais galima interpretuoti pasitelkiant rūpesčio sąvoką? Apie visa tai – pokalbis su filosofe, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoja dr. Renata Bikauskaite.Ved. Simas Čelutka
17/2/2023 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Ričardas Jankauskas: „Geriausia gyventi taip, kad gyvenimo prasmės klausimas net nekiltų“
Jaunas žmogus šiandien patiria milžinišką spaudimą iš aplinkos pasiekti didelių dalykų, tapti protingiausiu ir gabiausiu, pelnyti didžiausią pripažinimą. Kaip jaunuolius veikia perfekcionizmas? Ar įmanoma iš pasiekimų kultūros pereiti į tarnystės etiką, kurios centre būtų ne individo ego ir pasiekimai, o anapus žmogaus esantys prasmės šaltiniai – bendruomenė, draugystė, meilė, tėvynė, Dievas? Kur šiandien dar galime atrasti vertės kriterijus, kurie padėtų atskirti tai, kas iš tiesų svarbu, nuo mažiau svarbių dalykų?Laidoje taip pat keliamas klausimas: ar mes šiandien pakankamai žaidžiame? Ar ne pernelyg susikoncentravome tik į darbą, statusą ir karjerą? Kodėl taip mažai kalbame apie prasminius ir vertybinius dalykus? Ar šiandien dar aktuali skirtis tarp didžiųjų asmenybių ir vidutinybių? Apie visa tai – išsamus pokalbis su Vilniaus licėjaus muzikos ir etikos mokytoju Ričardu Jankausku.Ved. Simas Čelutka
3/2/2023 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Virgis Valentinavičius: konservatizmo ateitis – Ingrida Šimonytė ir Michaelas Oakeshottas
Koks yra filosofijos ir politikos santykis? Kokia idėjų vieta politinių sprendimų priėmimo procese? Koks politikos vaizdinys atsiveria paragavus politiko duonos? Kokia yra šiuolaikinio konservatizmo būklė Lietuvoje ir kitose Vakarų valstybėse? Kodėl pastaraisiais dešimtmečiais konservatyvūs mąstytojai vis labiau radikalėja? Kaip atrodė filosofijos studijos Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu? Apie visa tai – išsamus pokalbis su politologu, Mykolo Romerio universiteto docentu dr. Virgiu Valentinavičiumi.Ved. Simas Čelutka
20/1/2023 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Ar dėl visko kaltas sovietmetis? Kaip lietuviams sekasi dorotis su kolektyvinėmis traumomis? Pokalb
Kaip kolektyvinės ir istorinės traumos veikia mūsų visuomenę? Ar nacių ir sovietų represijų sukeltos traumos perduodamos ateities kartoms? Pasak psichologės, Vilniaus universiteto profesorės Danutės Gailienės, ateities kartoms perduodamos ne tik traumos, bet ir atsparumas. Vienas esminių D. Gailienės knygos „Ką jie mums padarė“ atradimų: pasipriešinę ar represijas patyrę žmonės neretai yra psichologiškai stipresni už tuos, kurie prisitaikė prie totalitarinės santvarkos. Kitaip tariant, represijos gali turėti ne vien žlugdantį poveikį.Pokalbyje taip pat aptariamas Rusijos karas prieš Ukrainą. Ar jį jau galima interpretuoti iš traumų psichologijos perspektyvos? Ar galima sakyti, kad viena iš giluminių rusiškojo imperializmo priežasčių yra rusų tautos neįveiktos kolektyvinės traumos ir neapmąstyta praeitis? Apie visa tai – pokalbis su D. Gailiene.Ved. Simas Čelutka
6/1/2023 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. „Iliada“, herojai ir karo beprasmybė. Pokalbis su Vytautu Ališausku
Pirmoje pokalbio dalyje aptariama humanistikos ir humanitarinių mokslų krizė, apie kurią daug diskutuojama Vakaruose. Kodėl vis mažiau studentų renkasi humanitarinius mokslus? Kokią įtaką tam daro verslo požiūris ir ideologiniai, kultūriniai karai? Ar humanitarai apskritai turi teisintis dėl savo egzistencijos ir veiklos prasmės?Antroje pokalbio dalyje kalbama apie Homero „Iliadą“ ir jos įtaką Vakarų kultūrai. Kodėl šiandien vis dar skaitome „Iliadą“? Ką šis epas mums byloja apie karą ir žmonių santykius? Ar šiandien vis dar aktuali herojinė etika ir tokios dorybės kaip drąsa? Ar teisus vokiečių filosofas J. Habermasas, kuris aiškina, kad Vakaruose šiandien yra įsitvirtinęs „postherojinis mentalitetas“?Apie visa tai – pokalbis su filosofu, kultūros istoriku, vertėju, redaktoriumi, diplomatu, Vilniaus universiteto profesoriumi dr. Vytautu Ališausku.Ved. Simas Čelutka
23/12/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Rūta Latinytė: dovana yra žmonių santykių forma, įkūnijanti tai, ko nepavyksta perteikti žodžiais
Ką lietuviams reiškia dovana? Ar dovanojimas yra džiaugsmas, ar veikiau kančia ir galvos skausmas? Iš kur kyla su dovanojimu susiję sunkumai? Kaip keitėsi lietuvių dovanojimo praktikos per pastaruosius trisdešimt metų? Ar daug laiko skiriame originalesnių dovanų teikimui? Kuo skiriasi įgyvendintos ir neįgyvendintos dovanos? Kada dovana tampa galios ir statuso išraiška? Ar dovanų mainai šiandien nėra virtę ekonominių mainų porūšiu? Ką visuomenės dovanojimo praktikos atskleidžia apie žmonių tarpusavio santykius ir tokius visuomeninio lygmens reiškinius kaip pasitikėjimas, dėkingumas, dosnumo kultūra? Apie visa tai – išsamus pokalbis su etnologe, šiuolaikinės visuomenės tyrėja, komunikacijos eksperte, Vilniaus universiteto dėstytoja dr. Rūta Latinyte.Ved. Simas Čelutka
9/12/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Koks Iranas atsiveria žvelgiant iš vidaus? Kokia yra Irano kultūra ir visuomenė? Pokalbis su Ieva Koreivaite
Ką reiškia būti tokios šalies kaip Iranas tyrinėtoja? Kaip atrodo kasdienis gyvenimas ir islamo studijos Irane? Ar tenka užsiimti savicenzūra, privalomai dėvėti hidžabą, net ir atvykus iš užsienio? Kuo skiriasi kasdienis gyvenimas Irane ir Vakaruose? Ar dabartinis islamistinis Irano režimas iškreipia autentišką islamo mokymą? Kokia yra moterų padėtis Irane ir ar galima kalbėti apie specifiškai iranietišką feminizmą? Ko galima tikėtis iš dabar šalyje vykstančių protestų? Apie visa tai – išsamus pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, politikos mokslų daktare, Irano kultūros ir politinių procesų tyrinėtoja dr. Ieva Koreivaite.Ved. Simas Čelutka
25/11/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Nepažinta Lietuva, karas, frontas ir nuoširdi pastanga suprasti žmogų. Pokalbis su fotografu Artūru
Nuoširdus ir atviras pokalbis su humanistinės fotografijos atstovu, žurnalistu Artūru Morozovu. Pasak pašnekovo, mes visiškai nepažįstame šalies, kurioje gyvename – nesidomime, kokia yra Lietuvos regionuose gyvenančių žmonių kasdienybė ir tikrovė, ką Lietuvos miesteliams ir kaimams reiškia mokyklų, ambulatorijų uždarymas. Lietuvos žurnalistika turėtų žymiai intensyviau domėtis šia tikrove.Antroje pokalbio dalyje paliečiamos šiuo metu itin aktualios temos: karas ir fronto patirtys, pastangos suprasti rusų karių vykdomą blogį, rusų kultūroje įsišaknijusi, viską persmelkianti agresija. Galiausiai kalbama apie fotografijos meno tikslą ir prasmę.Ved. Simas Čelutka
11/11/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Algis Mickūnas: žodžio laisvė nėra vertinga savaime, o tik kaip kelias į tiesą
Koks turėtų būti politikos ir filosofijos santykis? Ar mums reikia daugiau filosofijos viešajame gyvenime? Ar gali būti, kad žodžio laisvė nėra vertinga savaime, o tik tiek, kiek padeda artintis prie tiesos? Kiek mes esame atsakingi už savo viešai ištariamus žodžius? Kaip atskirti tikrą filosofiją ir tiesos paieškas nuo sofizmo, galios žaidimų ir propagandos? Ar reliatyvizmas iš tiesų skatina toleranciją? Kokias esmines problemas galima išskirti šiuolaikiniame moksle, mokyklų ir universitetų ugdymo praktikose? Apie visa tai – išsamus pokalbis su visame pasaulyje garsiu lietuvių išeivijos fenomenologu, Ohajo universiteto emeritu, filosofu Algiu Mickūnu, ir Vilnius Tech Filosofijos ir kultūros studijų katedros vedėju, profesoriumi Tomu Kačerausku.Ved. Simas Čelutka
28/10/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Klasikinė muzika ir politika: kaip išvengti teisuoliškumo ir naivaus apolitiškumo? Pokalbis su Lina
Lietuvoje ir kitose Vakarų valstybėse netyla diskusijos apie meno ir politikos santykį, kurias išprovokavo Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą ir konkrečiai rusų kultūros vertinimo klausimas. Kaip reikėtų vertinti konkrečiai klasikinės muzikos atlikėjų socialinį ir politinį vaidmenį – ne tik dabartinio karo kontekste, bet ir apskritai? Kuo išsiskiria rusų atlikėjų pozicijos, varijuojančios nuo atviro palaikymo Putino režimui iki nedviprasmiškos kritikos? Ką galima pasakyti apie tuos, kurie vis dar mėgina slėptis po neutralumo širma? Ką muzikos istorija byloja apie kintantį muzikos ir politikos santykį? Koks buvo klasikinės muzikos likimas Antrojo pasaulinio karo ir Šaltojo karo laikotarpiu? Ką apie politikos ir meno santykį byloja R. Wagnerio, L. van Beethoveno ir D. Šostakovičiaus atvejai? Apie visa tai – pokalbis su muzikologe, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesore Lina Navickaite-Martinelli.Ved. Simas Čelutka
14/10/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Nerimas – rimta problema ar kelias į save? Pokalbis su Justinu Grigu
XXI-asis amžius vadinamas nerimo amžiumi. Dėl įvairiausių asmeninių, socialinių ir politinių priežasčių vis daugiau žmonių patiria nerimą, apie tai rašomos knygos, atliekami tyrimai, aktyviai ieškoma šio iššūkio sprendimo būdų. Kaip filosofai mąsto apie nerimą? Apie tai laidoje savo įžvalgomis dalinasi filosofas, VU Filosofijos fakulteto doktorantas Justinas Grigas, šiuo metu rašantis disertaciją apie nerimą.Viena įdomiausių laidos įžvalgų – priešingai nei šiandien teigiama, nerimas nebūtinai vertintinas kaip išimtinai neigiama būsena ar problema, kurią reikia išspręsti. Tokie filosofai kaip S. Kierkegaard’as ir M. Heideggeris parodė, kad nerimas yra svarbus žmogiškosios egzistencijos aspektas, netgi savotiški vartai į autentiškos savasties atradimą. Bėgdami nuo nerimo, tik atidėliojame neišvengiamą akistatą su esminiais būties klausimais apie mirtį, baigtinumą, savo bendruomeninę prigimtį. Kaip atskirti šį egzistenciškai svarbų nerimą nuo perdėto nerimavimo, kuris kamuoja šiuolaikinius žmones? Apie tai – pokalbis su J. Grigu.Ved. Simas Čelutka
30/9/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Prancūzų filosofė Chantal Delsol: blogis nedings vien todėl, kad mes pastatėme muziejų apie Aušvic ą
Lietuvoje neseniai viešėjo garsi prancūzų filosofė, politinė mąstytoja Chantal Delsol. Su ja pasikalbėjome apie Apšvietos projektą, jo reikšmę ir transformacijas nūdienos pasaulyje. Kur slypi Apšvietos sąjūdžio stiprybės ir silpnybės? Su kokiomis vidinėmis prieštaromis susiduria šio sąjūdžio idėjų praktinis įgyvendinimas? Kuo skiriasi radikali ir nuosaiki Apšvieta? Ar emancipacija turi ribas? Ar mokslas gali sugyventi su religija? Koks yra individo ir bendruomenės santykis?Pokalbio metu taip pat aptariamos svarbiausios aktualijos – karas Ukrainoje, Vokietijos reakcija į Rusijos agresiją, Prancūzijos ir jos prezidento Emmanuelio Macrono laikysena karo akivaizdoje, radikalaus blogio sugrįžimas į mūsų visų gyvenimus. Apie visa tai – pokalbis su C. Delsol.Ved. Simas Čelutka
16/9/2022 • 0 minutos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Vaizduotė: koks jos vaidmuo politikoje, etikoje ir ugdyme? Pokalbis su Kristupu Saboliumi
Kas yra vaizduotė ir kaip jos veikimas gali pagyvinti mūsų etinį bei politinį gyvenimą? Ar tai nėra pavojinga žmogaus sąmonės geba? Juk dažnai įsivaizduojame ne vien gerus, bet ir blogus dalykus, kuriame pavojingas fikcijas ir ideologijas. Kaip atskirti etišką ir neetišką vaizduotės veikimą? Ar vaizduotė gali padėti atsispirti įvairioms manipuliacijoms ir melagienoms? Kaip vaizduotės veikimas reiškiasi Rusijos vykdomame kare prieš Ukrainą? Ar Lietuvai reikalinga kokia nors didelė ateities vizija arba idėja? Kaip būtų galima atverti erdvę vaizduotei ir kūrybiškumui Lietuvos švietimo sistemoje? Apie tai – išsamus pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto profesoriumi dr. Kristupu Saboliumi.Ved. Simas Čelutka
10/6/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Vilko (alkio) vaikai: tragiški likimai, tapatybės virsmai ir dvasinė stiprybė. Pokalbis su Rūta Mat
Pasaulio sąžinę prieš kurį laiką stipriai sukrėtė vaizdai iš Bučos ir kitų Ukrainos miestų, kurie buvo okupuoti ir kuriuose buvo vykdomi masiniai Rusijos karių nusikaltimai – prievartavimai, kankinimai ir žudymai. Tarp aukų taip pat buvo ir nemažai vaikų. Šie įvykiai daugelį paakino iškelti klausimą: galbūt tokia rusų karių elgsena yra užkoduota Rusijos armijos (anksčiau – Raudonosios armijos) DNR? Ką apie tai byloja istorija? Vienas iš galimų atskaitos taškų yra vadinamųjų „vilko vaikų“ („vokietukų“) istorija, kuri Lietuvoje dar ne itin plačiai žinoma, tačiau yra labai svarbi ir pamokanti. Kas buvo vilko (arba alkio) vaikai ir kuo ypatinga jų istorija? Apie tai – pokalbis su istorike, Lietuvos istorijos instituto doktorante Rūta Matimaityte.Ved. Simas Čelutka
3/6/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Nuosaikumo svarba etikoje ir politikoje – nuo Antikos iki šių dienų. Pokalbis su Viliumi Bartninku
Pasak filosofo, Vilniaus universiteto dėstytojo dr. Viliaus Bartninko, norint sužinoti, kas yra Antika, pirmiausia reikia suprasti, kas yra nuosaikumas. Ši dorybė siejama su sveiku protu, savitvarda, nuovokumu ir ribų pajautimu. Šie aspektai ypač svarbūs nūdienos politiniame gyvenime, kuriame regime tiek daug godumo, nesiskaitymo, puikybės ir arogancijos, kartais privedančios ir prie atviros destrukcijos. Klasikiniais laikais nuosaikumas buvo laikomas viena iš keturių svarbiausių dorybių (kitos – teisingumas, išmintis ir drąsa), tačiau šiandien vėl iš naujo tenka priminti ir svarstyti apie jos reikšmę asmens ir bendruomenės gyvenime.Kaip būtų galima apibrėžti nuosaikumą ir kokios yra šios dorybės idėjinės ištakos? Koks yra jos struktūrinis branduolys ir santykis su kitomis moralinėmis nuostatomis? Ar ji dar vertinama moderniaisiais laikais? Ką vertingo apie nuosaikumą mums gali papasakoti Antikos rašytojai ir filosofai? Apie tai – pokalbis su V. Bartninku.Ved. Simas Čelutka
27/5/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. „Kol nėra dviejų žmonių, tol nėra ir vieno žmogaus.“ Kinų kultūra, Konfucijus ir etika
Šiandien apie Kiniją daugiausia kalbama geopolitiniuose, tarptautinių santykių kontekstuose, tačiau labai trūksta supratimo apie giliuosius, kultūrinius ir pasaulėžiūrinius kinų kultūros klodus. Kodėl mes nuoširdžiai nesiekiame pažinti kinų kultūros, kai tuo tarpu kinai labai detaliai analizuoja Vakarų kultūrą? Kuo ypatinga ir unikali įtakinga kinų moralinio mąstymo tradicija – konfucinė etika? Ar ją galima laikyti alternatyva vakarietiškam individualizmui? Kaip kinai supranta asmens tapatybę ir santykį su šeima, bendruomene ir valstybe? Kokia hierarchijų vieta žmogaus gyvenime? Apie tai – pokalbis su filosofu, Sun Yat-sen universiteto (Kinija) tyrėju dr. Vyčiu Siliumi.Ved. Simas Čelutka
20/5/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Kodėl šiandien trūksta didžiųjų idėjų ir tikrų valstybininkų? Pokalbis su Teodoru Žuku
Siekdami geriau suprasti nūdienos įvykius, nemažai analitikų brėžia analogijas tarp Antrojo pasaulinio karo ir šiuo metu vykstančio karo Ukrainoje. O kaip šiandienos procesus padeda suprasti Pirmojo pasaulinio karo istorija? Kaip apskritai Europoje prisimenamas ir vertinamas šis karas? Kodėl šiandien Vakaruose trūksta tikrų valstybininkų? Iš kur kyla didžiųjų idėjų stoka ir kaip būtų galima atgaivinti plataus užmojo istorines ir filosofines refleksijas, kurios sykiu įgautų aiškų strateginį ir praktinį pavidalą? Kaip galima paaiškinti dabartinę Vokietijos politiką, jos piliečių ir politinės klasės požiūrį į istoriją bei praeities traumas? Kodėl Vokietija ilgus metus puoselėjo tokį naivų, neretai ir cinišką požiūrį į Rusiją, Rytų Europą ir NATO plėtrą? Ką reiškia F. Fukuyamos „istorijos pabaigos“ tezė? Apie visa tai – pokalbis su istoriku, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantu Teodoru Žuku.Ved. Simas Čelutka
13/5/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Tektoniniai lūžiai ir slinktys pasaulio politikoje. Pokalbis su Egle Murauskaite
Karas Ukrainoje kardinaliai keičia globalios pasaulio tvarkos parametrus. Kaip kinta JAV, Europos Sąjungos, Kinijos ir Rusijos tarpusavio santykiai? Ar JAV ir Kinijos konfrontacija nuo šiol tik gilės? Kokie yra Kinijos interesai ir kodėl karas Ukrainoje ją pastatė į nepatogią padėtį? Koks yra Indijos vaidmuo ir geopolitinė pozicija? Ar karas gali išjudinti institucines reformas, ypač Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, Tarptautiniame baudžiamajame teisme, Europos Sąjungoje? Kokių poslinkių galime tikėtis Vakarų valstybių nuostatose dėl konvencinio karo ir ginklavimosi? Ar nūdienos Vakarų vienybė tėra trumpalaikis interesų sutapimas? Koks Lietuvos vaidmuo sparčiai kintančiame geopolitiniame žemėlapyje? Apie visa tai – pokalbis su tarptautinio saugumo eksperte, Merilendo universiteto (JAV) vyriausiąja mokslininke Egle Murauskaite.Ved. Simas Čelutka
6/5/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Kaip karas Ukrainoje keičia politikos ir meno santykio suvokimą? Pokalbis su G. Jankevičiūte ir S.
Ne tik Rusijos karas prieš Ukrainą, bet ir anksčiau Lietuvoje intensyviai vykusios diskusijos apie viešosios erdvės paminklus aktualizuoja svarbų klausimą: koks yra ir turėtų būti meno ir politikos santykis? Kaip šios žmogiškojo patyrimo sritys yra tarpusavyje susijusios, kas jas jungia ir skiria? Kaip Kremlius savo tikslais išnaudoja „didžiosios rusų kultūros“ ir „ypatingo rusų dvasingumo“ ideologemas? Ar masinių nusikaltimų ir brutalaus karo prieš Ukrainą akivaizdoje Vakarai pagaliau praregės ir atsisakys šimtmečius puoselėtos rusų meno idealizacijos ir mistifikacijos? Ką apie politikos ir meno santykį byloja tokie konformizmo atvejai kaip lietuvių skulptoriaus Juozo Mikėno kolaboravimas su sovietiniu režimu? Apie visa tai – pokalbis su dailėtyrininke, meno istorike Giedre Jankevičiūte ir dailininke, menotyrininke, Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Sigita Maslauskaite-Mažyliene.Ved. Simas Čelutka
29/4/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Organizuotas blogis, Vakarų iliuzijų žlugimas ir vertybinės takoskyros karo akivaizdoje. Pokalbis s
Kaip Rusijos karas prieš Ukrainą keičia vertybines Lietuvos visuomenės koordinates? Ar „Vakarų supuvimą“ kritikuojantys tradicionalistai pagaliau suvokė, prie ko priveda radikalus Vakarų, modernybės ir liberaliosios demokratijos atmetimas? Ką apie Rusijos dvasinę būklę atskleidžia patriarcho Kirilo pamokslai, laiminantys bei skatinantys ukrainiečių žudymą, kuris vadinamas „metafiziniu karu“? Kas moraliniu požiūriu labiausiai atskiria Vakarus nuo Rusijos? Iš kur kyla blogis ir kas pirmiausia atsakingas už jo plėtros stabdymą? Ar derėtų uždrausti visą rusų kultūrą? Kaip mąstyti apie kolektyvinę atsakomybę arba kaltę? Apie tai – pokalbis su literatūrologu, tekstologu, istoriku, Vilniaus universiteto profesoriumi dr. Pauliumi Subačiumi.Ved. Simas Čelutka
15/4/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Johanas Huizinga, kultūros nuosmukis ir vilties blyksniai sužalotame pasaulyje. Pokalbis su A. Gail
Rusijos karo prieš Ukrainą ir vykdomų masinių nusikaltimų kontekste tampa labai aktualios kultūros istoriko Johano Huizingos idėjos. Per pastaruosius kelerius metus leidykla „Gelmės“ išleido net tris šio autoriaus knygas, kurias į lietuvių kalbą išvertė Antanas Gailius. Laidoje aptariamas naujausias vertimas – J. Huizingos knyga „Sužalotas pasaulis. Apmąstymai apie mūsų kultūros atkūrimo galimybes“ (2021), kurią istorikas parašė 1943 m. būdamas priverstiniame namų arešte nacių okupuotuose Nyderlanduose.Laidoje aptariamos J. Huizingos įžvalgos, kurios nepraranda aktualumo iki šių dienų. Kaip kultūrą naikina militarizmo dvasia? Ar yra įmanomas „garbingas“ karas? Kuo kultūrai grėsmingas hipernacionalizmas? Kaip įmanoma atkurti sutrūkinėjusius politikos ir moralės ryšius? Kaip nukreipti žvilgsnį nuo vartojimo ir paviršutiniškų pramogų prie gailestingumo, solidarumo ir rūpesčio silpnesniais? Apie visa tai – pokalbis su literatu, vertėju Antanu Gailiumi ir publicistu, laidų vedėju Donatu Pusliu.Ved. Simas Čelutka
8/4/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Informacinio karo tendencijos: Ukrainos pamokos, Rusijos paralelinė tikrovė ir Lietuvos iššūkiai. P
Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, vėl aktualizavosi Rusijos propagandos ir dezinformacijos tema. Nors apie ją Lietuvoje buvo daug kalbama po Krymo aneksijos, šiandien būtina su nauju budrumu kelti esminius su ja susijusius klausimus. Kokios yra naujausios tendencijos informacinio karo fronte? Kokius naratyvus ir melagienas šiuo metu aktyviausiai skleidžia Rusija – tiek vidaus auditorijai, tiek Lietuvai, tiek Vakarų valstybėms? Kodėl pirminiame etape Rusijos propaganda visiškai nesuveikė? Ko galime tikėtis ir kam turime ruoštis artimiausiu metu? Kaip neleisti Rusijos propagandistams apjuodinti ukrainiečių pabėgėlių, kurių Lietuvoje daugėja kiekvieną dieną? Kokie vietiniai veikėjai Lietuvoje daugiausia prisideda prie melagienų sklaidos ir panikos kėlimo? Apie visa tai – pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju dr. Nerijumi Maliukevičiumi ir komunikacijos ekspertu, Vilniaus miesto savivaldybės mero patarėju Karoliu Žukausku.Ved. Simas Čelutka
1/4/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Rusijos karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui. Pokalbis Justinu Žilinsku ir Salomėja Zaksai
Ar Rusijos nusikaltimai prieš Ukrainos civilius laikytini karo nusikaltimais? Kuo karo nusikaltimai skiriasi nuo nusikaltimų žmoniškumui, ir ar pastarieji jau taip pat įgyvendinami Ukrainoje? Ar pagrįsta kalbėti apie ukrainiečių genocidą? Kiek efektyvi Hagos tribonolo institucija? Galbūt šiuo atveju vertėtų galvoti apie atskiro, specialaus tribunolo steigimą? Kaip į Rusijos nusikaltimus Ukrainoje žvelgia kriminologijos disciplina? Ką mums padeda suprasti atpirkimo ožio, sąžinės neutralizavimo ir anomijos teorijos? Apie visa tai – pokalbis su teisininku, Mykolo Riomerio universiteto profesoriumi dr. Justinu Žilinsku ir advokate, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininke dr. Salomėja Zaksaite.Ved. Simas Čelutka
25/3/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Karinė Rusijos invazijos analizė ir Lietuvos saugumo padėtis. Pokalbis su Deividu Šlekiu ir Kęstuči
Šioje laidoje iš karo teorijos ir istorijos perspektyvos aptariamas Rusijos-Ukrainos karas. Kaip reikėtų įvertinti ligšiolinį Rusijos ir Ukrainos karinių pajėgų pasirodymą istoriniame kontekste? Kas lemia Rusijos kariuomenės sunkumus ir nesėkmes mūšio lauke? Ar Rusija dar gali ištraukti neregėtų kozirių? Iš kur kyla desperacija kviesti samdinius iš Sirijos, prašyti sausų maisto davinių iš Kinijos? Kodėl Rusijos pajėgoms geriau sekasi Ukrainos pietuose? Ar teisūs analitikai, kurie teigia, kad Rusija jau pralaimėjo šį karą? Gal mes Lietuvoje karo eigą piešiame pernelyg rožinėmis spalvomis? Kokia šiuo metu yra Lietuvos saugumo padėtis? Koks NATO pajėgų parengtumas apginti Lietuvą Rusijos puolimo atveju? Apie visa tai – pokalbis su istoriku, VU Istorijos fakulteto dėstytoju dr. Kęstučiu Kilinsku ir VU TSPMI docentu, karybos tyrinėtoju dr. Deividu Šlekiu.Ved. Simas Čelutka
18/3/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Rusijos karas prieš Ukrainą – epochinis lūžis Europos istorijoje? Pokalbis su Norbertu Černiausku
Ši Kovo 11-oji yra ypatinga – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą švenčiame netoli mūsų vykstančio karo akivaizdoje. Kaip Rusijos invazija į Ukrainą nuspalvina mūsų valstybingumo suvokimą? Kokia yra dabartinė Lietuvos pilietinės visuomenės būklė? Kiek pagrįstos istorinės analogijos tarp, pavyzdžiui, V. Putino ir A. Hitlerio? Kokią atsakomybę už Kremliaus režimo veiksmus turi prisiimti Rusijos visuomenė? Ar galima lyginti V. Zelenskio sprendimą likti Ukrainoje su A. Smetonos sprendimu 1940 m. pasitraukti iš Lietuvos? Ar 1940 m. pasipriešinimas apskritai buvo įmanomas? Kuo panašios ir kuo skiriasi dabartinė Lietuva ir tarpukario Lietuva? Apie visa tai – pokalbis su istoriku, Vilniaus universiteto docentu, knygos „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ autoriumi dr. Norbertu Černiausku.Ved. Simas Čelutka
11/3/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Lotynų Amerikos politika: migracija, narkotikų karteliai ir (ne)sėkmingos valstybės. Pokalbis su Ie
Šioje pažintinio pobūdžio laidoje kviečiame atsitraukti nuo nerimą keliančių aktualijų ir pasigilinti į kiek egzotišką temą – Lotynų Amerikos politinį peizažą ir aktualijas. Kodėl šiame žemyne tokie dideli migracijos į JAV srautai? Kaip Lotynų Amerikos reprezentuojama populiariojoje kultūroje, ypač tokiuose serialuose kaip „Narcos“? Ar iš tiesų žemyno valstybės tokios silpnos ir korumpuotos? Koks narkotikų kartelių vaidmuo? Kokias formas Lotynų Amerikoje įgauna kairysis ir dešinysis populizmas? Ar Vakarai ir konkrečiai Lietuva šiame žemyne turi tikrų draugų? Apie tai – pokalbis su VU TSPMI dėstytoja dr. Ieva Giedraityte.Ved. Simas Čelutka
4/3/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Kraujo kvapas, išdavystė ir kova be taisyklių. Pokalbis su Bernardu Gailiumi
Neseniai pasirodė istoriko, publicisto ir rašytojo dr. Bernardo Gailiaus pirmasis romanas „Kraujo kvapas“. Tai prikaustantis trileris apie Lietuvos partizanų vado Andriaus Karnausko-Drakono ir jo bendražygių pastangas išlikti nuožmaus, klastingo MGB smogikų persekiojimo akivaizdoje. Ką reiškia parašyti romaną apie partizanų karą, net jei tai nėra istorinis romanas griežtąja prasme? Kaip šis kūrinys siejasi su ankstesnėmis B. Gailiaus knygomis – „Partizanai čia ir dabar“ (2006), „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“ (2017)? Ar Drakonas yra tipinis partizanas-herojus, kokį mes įprastai įsivaizduojame? Kodėl patriotinis idealizmas neapsaugo nuo išdavystės? Kaip pasikeitė mūsų visuomenės požiūris į partizanų karą per Nepriklausomybės laikotarpį? Apie tai – pokalbis su B. Gailiumi.Ved. Simas Čelutka
25/2/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Tomas Venclova: poezijoje norėčiau rungtyniauti su Miłoszu ir Brodskiu
Prieš dvylika metų poetas ir publicistas Tomas Venclova parašė didžiulio atgarsio Lietuvoje susilaukusį tekstą „Aš dūstu“. Jame autorius kritikavo daliai Lietuvos intelektualų būdingą provincialumą, ksenofobiją ir siaurakaktiškumą. Kaip per šį laikotarpį pasikeitė Lietuvos visuomeninio gyvenimo atmosfera? Ar į Vilnių neseniai gyventi grįžęs T. Venclova vis dar dūsta kultūriniame smoge? Kiek Lietuvoje yra nacionalizmo ir ar mums nevertėtų apskritai atsisakyti griežtos perskyros tarp nacionalizmo ir kosmopolitizmo?Antroje pokalbio dalyje aptariamos kultūrinės temos. Ar poezija yra „menas vardan meno“, ar poetas visgi turi ir tam tikrą visuomeninę misiją? Kokie kriterijai padeda atskirti gerą eilėraštį nuo blogo? Kodėl menuose svarbu išlaikyti universalumo dimensiją? Ar mūsų kultūroje, kurioje nemažu mastu dominuoja subjektyvumas ir reliatyvizmas, dar įmanoma kalbėti apie universalumą? Apie visa tai – išsamus pokalbis su poetu, vertėju ir publicistu Tomu Venclova. Laidoje autorius skaito du savo naujausius eilėraščius.Ved. Simas Čelutka
18/2/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Tikrumo salų beieškant. Pokalbis su Karoliu Kaupiniu
Šioje laidoje kino režisierius, scenaristas ir eseistas Karolis Kaupinis dalinasi savo įžvalgomis apie mūsų kasdienes nuotaikas, elgesio įpročius ir visuomenines tendencijas. Kodėl mūsų viešajame kalbėjime tiek daug cinizmo, sarkazmo ir ironijos? Kodėl politikoje ir apskritai gyvenime tiek daug veidmainystės, žodžių ir veiksmų neatitikimo, nenuoširdumo? Kaip galime pritildyti socialinių tinklų triukšmą ir atgaivinti gyvą ryšį su draugais, artimaisiais? Kas šiandien yra svarbu ir tikra? Ar dar turime moralinių autoritetų? Apie visa tai – pokalbis su filmo „Nova Lituania“ autoriumi K. Kaupiniu.Ved. Simas Čelutka
11/2/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Apie etiką, moralės filosofiją ir Lietuvos viešąją erdvę. Pokalbis su Nijole Radavičiene
Kuo ypatinga moralės filosofijos disciplina? Ar ji gali paaiškinti, kaip žmogus turėtų gyventi? O gal jos tikslas – skatinti patį žmogų klausti apie savo kasdienių sprendimų moralumą ir žadinti žmogaus moralinį jautrumą? Kokia apskritai yra etikos vieta mūsų gyvenime, koks jos santykis su kitais mūsų gyvenimo orientyrais – nauda, galia, įtaka, malonumais? Kokius moralės šaltinius išskiria pagrindinės moralės filosofijos pakraipos: utilitarizmas, Immanuelio Kanto deontologija ir Aristotelio dorybių etika? Kaip moraliniai klausimai svarstomi Lietuvos viešojoje erdvėje ir politikoje? Apie tai – pokalbis su Vilniaus universiteto docente, etikos ir logikos dėstytoja, žurnalo „Problemos“ vyr. redaktore dr. Nijole Radavičiene.Ved. Simas Čelutka
4/2/2022 • 0 minutos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Loreta Vaicekauskienė: šiandien kalbos kontrolės yra daugiau nei sovietmečiu
Sociolingvistė, Vilniaus universiteto (VU) profesorė dr. Loreta Vaicekauskienė yra ryškiausia lietuvių kalbos normintojų kritikė. Kas ją paskatino imtis šios kritikos? Kodėl lietuvių kalba Lietuvoje yra tokia sakralizuota, o jos kasdienis vartojimas griežtai kontroliuojamas įvairių valstybinių institucijų? Iš kur kyla kalbininkų autoritetas ir ambicija būti visuomenės moraliniais prievaizdais? Koks galėtų būti alternatyvus, laisvesnis požiūris į kalbą ir ko reikia, kad kalbos politika pamažu keistųsi? Kaip reikėtų paįvairinti lietuvių kalbos ir literatūros mokymą mokykloje? Kodėl tokį skandalą sukėlė VU priimtos lyčiai jautrios kalbos gairės? Apie visa tai – pokalbis su L. Vaicekauskiene.Ved. Simas Čelutka
28/1/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Dovydas Pancerovas: aš vis dar tikiu, kad pasaulį galima pakeisti, tačiau jį keisdamas neišvengiama
Šioje laidoje žurnalistas ir rašytojas Dovydas Pancerovas kalba apie tiriamosios žurnalistikos prasmę ir misiją šiuolaikinėje demokratijoje. Pašnekovas konstatuoja kelis svarbius dalykus. Pirma, žiniasklaida šiandien jau nebeformuoja naujienų darbotvarkės, o tik seka iš paskos socialiniams tinklams. Antra, įprastos žurnalistikos normos reikalauja atsakingo permąstymo ir atnaujinimo, nes žiniasklaidos autoritetas ir įtaka sparčiai menksta. Trečia, BDAR (bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) yra žiniasklaidos „covidas“, kuriuo prisidengdami valdininkai slepia viešą informaciją apie politikus. Toks spaudimas žurnalistams atima iš jų brangų laiką ir energiją, kurią galėtų skirti kokybiškiems tyrimams. Apie visa tai – pokalbis su D. Pancerovu.Ved. Simas Čelutka
21/1/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Marija Antanavičiūtė: perdėtas kritiškumas ir teisuoliškumas mums trukdo sugyventi kasdienybėje
Šiandien pasaulis susiduria su daugybe įvairiausių, taip pat ir globalių, krizių. Dauguma žmonių jaučiasi bejėgiai, atsidūrę aklavietėje, iš kurios nėra išeičių. Nematydami prošvaisčių ateityje, žmonės gręžiasi į idealizuotus praeities vaizdinius ir sąvokas, kurios suteikia menamą saugumo jausmą. Kaip galime išjudinti miegančią mūsų politinę vaizduotę? Kaip aktualizuoti senąsias sąvokas, o gal net sukurti naujas, atliepiančias greitai kintančią tikrovę? Ar įmanoma atsisakyti perdėm moralizuojančios, teisuoliškos „kultūrinių karų“ retorikos ir vietoj to susitelkti į konkrečių praktinių problemų sprendimą? Kaip už ideologijų ir abstrakcijų pamatyti kitą žmogų su jo unikaliais rūpesčiais ir problemomis? Apie tai – pokalbis su publiciste ir eseiste, Jungtinės Karalystės Queen Mary universiteto doktorante Marija Antanavičiūte.Ved. Simas Čelutka
14/1/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Apie darbo kultą, metafizikos užmarštį ir lėtojo laiko ilgesį. Pokalbis su Milda Pivoriūte
Stresas, nerimas, depresija, pervargimas, perdegimas – šie psichologiniai sunkumai būdingi daugeliui žmonių, ypač jaunimui. Juos ypač užaštrina dabartinei kultūrai būdingas perfekcionizmas, milžiniškas gyvenimo tempas, neaprėpiama įvairiausių pasirinkimų gausa ir prasmės sutelkimas vien į darbą ir karjerą. Pasak sociologės Mildos Pivoriūtės, šią būklę padeda geriau suprasti skirtis tarp greitojo ir lėtojo laiko režimų. Kaip, būdami pasinėrę į pagreičio visuomenės ritmą, galime atrasti lėtojo laiko properšų? Ko reikia, kad atgaivintume žaismingumą, kūrybingumą, spontaniškumą? Kokie yra vaisingiausi darbo kulto įveikos būdai? Kodėl šiandien beveik nebekalbame apie metafizinius, dvasios poreikius? Apie visa tai – pokalbis su sociologe, Vilniaus universiteto dėstytoja Milda Pivoriūte.Ved. Simas Čelutka
7/1/2022 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Pasaulio politika ir Lietuvos užsienio politika: 2021 m. pamokos ir 2022 m. prognozės. Margaritos Š
2021-ieji buvo neramūs, sudėtingi metai tarptautinėje ir Lietuvos užsienio politikoje. Kokius pokyčius lėmė pirmieji Joe Bideno prezidentavimo metai? Kokia buvo Kinijos ir Vakarų konkurencijos dinamika? Ką Vokietijai ir Europos Sąjungai reiškia Angelos Merkel politinės karjeros pabaiga? Kodėl metų pabaigoje Rusija vėl suagresyvėjo, o Lietuvos Vyriausybė, visus metus demonstravusi lyderystę vertybinės užsienio politikos lauke, įsivėlė į visiškai nereikalingą „Belaruskalij“ skandalą? Ar Lietuva atlaikys augantį Kinijos ekonominį spaudimą? Kokių pokyčių ir tendencijų galime tikėtis, kam Lietuva turėtų ruoštis 2022-aisiais? Apie tai – pokalbis su žinoma politologe, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktore Margarita Šešelgyte.Ved. Simas Čelutka
31/12/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Įsileisti tuos, kurie beldžiasi. Pokalbis su ses. Viktorija Voidogaite ir kun. Kęstučiu Dvarecku
Šiame pokalbyje ses. Viktorija Voidogaitė ir kun. Kęstutis Dvareckas dalijasi savo asmenine patirtimi paremtu požiūriu į šv. Kūčių ir Kalėdų prasmę, krikščioniškąjį etinį ir socialinį mokymą, jo praktikavimą tikrame, nepagražintame, kančios ir skausmo kupiname kasdieniame gyvenime. Pašnekovai taip pat diskutuoja apie šventiniu laikotarpiu paaštrėjantį vienišumo jausmą, Lietuvoje atsidūrusių migrantų ir pabėgėlių likimą, politikos ir moralės santykio problemiškumą, gerų darbų nematomumą ir artimo meilę. Apie visa tai – pokalbis su edukologe, katalikiško vaikų darželio „Mažutėliams“ vadove, knygos „Ir tarp puodų vaikšto Dievas“ autore ses. Viktorija Voidogaite, ir priklausomų asmenų reabilitacijos ir reintegracijos bendruomenės „Aš esu“ įkūrėju ir vadovu, kun. Kęstučiu Dvarecku.Ved. Simas Čelutka
24/12/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Didžiausias šių dienų iššūkis – kaip vėl tapti empatiškiems. Pokalbis su Daina Habdankaite
Kaip filosofija reaguoja į šiuolaikinio pasaulio sudėtingumą ir daugiaprasmiškumą? Kokia filosofijos vieta mokykloje, universitete ir visuomeniniame gyvenime? Kiek filosofavimas yra individuali, o kiek – bendruomeniška veikla? Ką filosofai gali pasakyti apie ateitį, taip pat apie tokius globalius reiškinius kaip klimato kaita? Kaip konstruktyviai mąstyti apie ateitį, tuo pačiu išlaikant pagarbą ateities atvirumui ir asmens laisvei? Apie tai – pokalbis su filosofijos mokslų daktare, filosofinių knygų vertėja Daina Habdankaite.Ved. Simas Čelutka
17/12/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Ar nacionalizmas neigia asmens laisvę ir autonomiją? Pokalbis su Kęstučiu Girniumi
Nacionalizmas – viena įtakingiausių moderniosios Europos ideologijų, kuri formavo ir vis dar stipriai formuoja moderniųjų tautų savimonę, piliečių pažiūras ir pamatines politinės vaizduotės struktūras. Po nacizmo ir fašizmo pralaimėjimo Europoje nacionalizmas prarado nemenką dalį savo filosofinio ir moralinio žavesio, tačiau ši pasaulėžiūra išlieka įtakinga ir kai kuriose šalyse netgi įgauna naują kvėpavimą. Kokia nacionalizmo vieta nūdienos etinėje ir politinėje vaizduotėje, kiek jis filosofiškai pateisinamas ir kaip jis aptariamas šiuolaikinių mąstytojų? Kuo nacionalizmas skiriasi nuo patriotizmo? Apie tai – pokalbis su filosofu, istoriku, politikos apžvalgininku, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentu Kęstučiu Girniumi.Ved. Simas Čelutka
10/12/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Apie auksinį parašiutą, voblerį ir pokalbius su Lavrovu – su Petru Vaitiekūnu
Šiame pokalbyje žinomas Lietuvos diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras ir ambasadorius Ukrainoje, Baltarusijoje ir Latvijoje Petras Vaitiekūnas pasakoja intriguojančias istorijas iš savo diplomatinės karjeros kuluarų, pavyzdžiui, apie savo pokalbius su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir kitais įtakingais politikais. Diplomatas taip pat dalinasi savo įžvalgomis apie Ukrainos proeuropietišką trajektoriją po Euromaidano, Rusijos imperialistines ambicijas ir galimą naują karinę agresiją prieš Ukrainą, Lietuvos ir Europos Sąjungos atsaką į A. Lukašenkos išpuolius. Laidoje taip pat aptariama dialogo reikšmė užsienio politikoje bei dabartinė įtampa tarp Vyriausybės ir Prezidentūros. Apie visa tai ir daugiau – pokalbis su P. Vaitiekūnu.Ved. Simas Čelutka
3/12/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Vokiškoji intelektualinė kultūra: tarp patoso ir ironijos. Laurynas Katkus
Šiame pokalbyje atsigręžiama į kelis svarbius kūrinius, kuriuos iš vokiečių kalbos išvertė rašytojas, eseistas ir vertėjas Laurynas Katkus. Kodėl šiandien vis dar verta skaityti filosofo, kultūros kritiko Walterio Benjamino esė rinktinę „Nušvitimai“ ir vieną garsiausių knygų apie Pirmąjį pasaulinį karą – Ernsto Jüngerio romaną „Plieno audrose“? Kuo ypatinga ir svarbi rašytojo Thomo Manno kūryba? Kas apskritai būdinga vokiškajai intelektualinei kultūrai ir kuo ji skiriasi nuo kitų Europos kultūrinių branduolių? Kaip per pastarąjį šimtmetį keitėsi vokiečių kultūra, genijaus-vienišiaus ir kiti jai būdingi vaizdiniai, sąvokos bei mitai? Ar šiandien dar reikšminga įtampa tarp proto ir jausmų, Apšvietos ir romantizmo? Apie visa tai – pokalbis su L. Katkumi.Ved. Simas Čelutka
26/11/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Kitoks požiūris į dialogą, valstybės simbolius ir paminklus. Pokalbis su Zigmu Vitkumi
Ar įmanomas dialogas su minia? Kokios yra konstruktyvaus politinio dialogo sąlygos? Kas yra „paprasti žmonės“ ir kuo jie skiriasi nuo „nepaprastų žmonių“? Kaip ir kodėl įvairaus plauko nacionalistai savinasi bei manipuliuoja valstybės simboliais? Kokio likimo nusipelno P. Cvirkos paminklas ir skveras Vilniuje? Ar šio paminklo pašalinimas yra geriausias sprendimas? Kodėl Lietuvoje pastaraisiais metais taip stringa naujų paminklų ir skulptūrų statyba? Kokia yra nūdienos Holokausto recepcijos būklė šalyje? Šie klausimai keliami ir svarstomi pokalbyje su istoriku, publicistu ir Klaipėdos universiteto mokslininku dr. Zigmu Vitkumi.Ved. Simas Čelutka
19/11/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Apie istorinės atminties politizavimą ir praeities pamokas dabarčiai. Pokalbis su Violeta Davoliūte
Daugelyje Vakarų šalių, taip pat ir Lietuvoje, itin aštrias diskusijas provokuoja istorinės atminties klausimai. Kas lemia tokį jautrų požiūrį į atmintį ir kodėl ji vis labiau politizuojama? Kuo apskritai skiriasi atmintis ir istorija? Kaip didžiuosius valstybinius pasakojimus gali koreguoti mikroistorijos, asmeninės refleksijos, šeimos genealogijos ir mažujų vietovių tyrinėjimai? Ar mes galime ir turime brėžti paraleles tarp praeities įvykių ir nūdienos politinių procesų? Ar istorija mus gali kažko išmokyti? O gal jos funkcija visai kita? Apie tai – pokalbis su istorike, kultūrologe, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesore dr. Violeta Davoliūte.Ved. Simas Čelutka
12/11/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Apie posovietines transformacijas, traumas ir atminties kultūros iššūkius – su Monika Kareniauskait
Šiame pokalbyje su istorike Monika Kareniauskaite aptariamos net kelios aktualios temos: Lietuvos visuomenėje vis dar vyraujantys stereotipai ir mitai apie sovietmetį, partizanų judėjimą ir V. Landsbergio „sugriautus kolūkius“; sovietinių teisinių ir politinių praktikų įtaka Lietuvoje po Nepriklausomybės atgavimo; Sausio 13-osios įvykių išgyvenimas, supratimas ir interpretavimas žvelgiant iš tų įvykių dalyvių, aukų perspektyvos. Pokalbyje taip pat diskutuojama apie istorinės atminties peripetijas, sudėtingus posovietinės transformacijos slenksčius ir nesibaigiančias pastangas juos peržengti, o galiausiai ir apie nūdienos mokslo pasauliui vis aktualesnį tarpdiscipliniškumą ir akademines keliones bei stažuotes. Kviečiame klausyti pokalbio su Vilniaus universiteto ir Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Monika Kareniauskaite.Ved. Simas Čelutka
5/11/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Mintautas Gutauskas: orumo sąvoka neturėtų būti taikoma tik žmogui
Šiuolaikinėje filosofijoje stipriai kritikuojamas ir kruopščiai permąstomas tradicinis skirtumas tarp žmogaus ir gyvūno. Tai skatina daryti išaugęs etinis ir politinis jautrumas, empatija gyvūnų likimui, globalinė klimato krizė ir besivystanti antropoceno problematika. Kokią filosofinę prasmę šiandien vis dar turi žmogaus ir gyvūno skirtumas? Ar įmanoma jo visiškai atsisakyti? Kaip galime pakeisti savo požiūrį ir elgesį su gyvūnais? Kodėl šiandien aktualu filosofiškai mąstyti apie šiukšles ir šiukšlinimą? Apie tai – pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto Filosofijos instituto docentu dr. Mintautu Gutausku, neseniai pristačiusiu savo naujausią knygą „Žmogus ir gyvūnas: antropologinis skirtumas fenomenologinėje hermeneutinėje filosofijoje“.Ved. Simas Čelutka
29/10/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Dainius Žalimas: ne visos žmogaus teisės yra absoliučios
Šiame pokalbyje Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas (2014–2021 m.) prof. dr. Dainius Žalimas pasakoja apie savo pirmininkavimo patirtį, sėkmes ir nesėkmes, per šį laikotarpį išmoktas pamokas. Koks yra Konstitucinio Teismo vaidmuo Lietuvos teisinėje ir politinėje sistemoje? Kokia šiuo metu apskritai šalies teisėsaugos ir teisminės sistemos veikimo kokybė – kodėl nemaža visuomenės dalis vis dar nepasitiki teismais, ar sumažėjo korupcijos, nepotizmo, sovietinio patriarchalizmo apraiškų? Ar teisėjai gali nuosekliai įgyvendinti nešališkumo ir objektyvumo reikalavimus? Kodėl teisės viršenybės idealas šiandien patiria tiek daug iššūkių visame pasaulyje? Ar galimybių pasas pažeidžia žmogaus teises? Visi šie klausimai svarstomi pokalbyje su D. Žalimu.Ved. Simas Čelutka
22/10/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Apie Antikos politinių idėjų aktualumą – su Nagliu Kardeliu
Modernioji politika dažniausiai suvokiama kaip ekonomikos, technikos ir vadybos podukra. Politika traktuojama kaip techninių ir mokslinių sprendimų reikalaujanti sritis. Vis dėlto politika ne visuomet buvo suprantama taip siaurai ir instrumentiškai. Politikos sąvokai ir praktikai pradžią davę senovės graikai politiką vertino per etikos, dorybių ir charakterio kultivavimo, šlovės ir šaunumo siekimo prizmę. Kodėl šiandien verta atsigręžti ir aktualizuoti graikų politikos sampratą? Kaip nūdienos vertybių diskursą būtų galima vaisingai išplėsti ir papildyti svarstymais apie dorybes? Kuo reikšmingas graikų saiko, nuosaikumo akcentavimas, ypač šių dienų agresyvumo kupinoje atmosferoje? Kodėl pastaraisiais metais taip išpopuliarėjo stoikų filosofija? Apie tai – pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto Filosofijos instituto profesoriumi dr. Nagliu Kardeliu.Ved. Simas Čelutka
15/10/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Migrantų krizė – solidarumo ir nesusikalbėjimo krizė
Lietuvos visuomenę pastaraisiais mėnesiais skaldo vadinamoji migrantų krizė. Ją ypač aštrina tai, kad šiuo atveju yra susipynę net keli probleminiai aspektai: užsienio politika ir nacionalinis saugumas, žmogaus teisės, solidarumas su likimo nuskriaustaisiais, vietos gyventojų nuogąstavimai dėl tvarkos ir saugumo kaimynystėje, religinės ir vertybinės takoskyros. Kaip tinkamai pasverti šiuos veiksnius ir priimti tinkamus sprendimus? Ar Vyriausybei pavyksta tai padaryti? Kaip reikėtų vertinti dabartinę migrantų apgręžimo procedūrą, žiniasklaidos ir NVO atstovų veiklos ribojimą? Ką reiškia kai kurių politikų pasisakymai apie migrantų tariamai keliamą grėsmę Vakarų civilizacijai? Mąstant apie ateitį, nuo ko priklauso sėkminga migrantų integracija? Kokie yra sėkmingi užsienio valstybių integracijos modeliai, kuriais galėtų sekti Lietuva? Apie tai – pokalbis su Vilniaus universiteto dėstytoja, mokslininke dr. Irma Budginaite-Mačkine ir migracijos sociologe dr. Giedre Blažyte.Ved. Simas Čelutka
8/10/2021 • 0 minutos, 1 segundo
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Irena Vaišvilaitė: sakyti, kad esu krikščionis ir nesiskiepysiu, yra oksimoronas
Lietuvos visuomenė šiuo metu patiria rimtus vertybinius ir dvasinius iššūkius, vyrauja susipriešinimo, neapykantos atmosfera, skirtingos piliečių grupės tarpusavyje nekalba ir nesusikalba, trūksta dialogo kultūros. Vadinamieji „elitai“ taip pat neša dalį atsakomybės, nes kitaminčius neretai nurašo kaip „runkelius“ ar „retrogradus“, o tai neprisideda prie tarpusavio supratimo. Kokios yra šio nerimą keliančio susiskaldymo priežastys?Pokalbyje taip pat aptariama krikščionybė ir kai kurių veikėjų pastangos ją politizuoti, instrumentalizuoti ir išnaudoti savo siauriems tikslams. Kokia turėtų būti tikra krikščioniška pozicija tokiais jautriais klausimais kaip LGBT teisės, šeimos samprata ir vakcinacija? Kodėl nemaža dalis krikščionių ignoruoja Popiežiaus Pranciškaus pasisakymus šiomis temomis ar net atvirai jiems prieštarauja?Ved. Simas Čelutka
1/10/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Kokia yra retorikos vieta šiuolaikinėje politikoje? Ar Lietuvoje turime gerų kalbėtojų? Pokalbis su
Kas yra gera politinė kalba ir kas nustato jos kokybę? Koks yra emocijų ir proto santykis šiuolaikinėje retorikoje? Kaip mūsų požiūrį į retoriką ir komunikaciją keičia socialiniai tinklai? Ar nūdienos biurokratizuotoje politikoje dar yra erdvės drąsiam, netikėtam, vaizdingam žodžiui ar metaforai? Kokia yra kalbų rašytojų reikšmė ir funkcija, kaip mezgamas jų ryšys su politiniais lyderiais? Kurios kalbos istoriškai yra laikomos geriausiomis? Kaip reikėtų vertinti visuomenėje vyraujantį požiūrį „mažiau kalbų, daugiau darbų“? Apie tai – pokalbis su komunikacijos ir viešojo kalbėjimo eksperte, agentūros WOW. World of Words įkūrėja Neringa Bliūdžiūte.Ved. Simas Čelutka
24/9/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Ciceronas: retorika, filosofija ir įtaka Vakarų kultūrai
Markas Tulijus Ciceronas yra laikomas vienu garsiausių visų laikų oratorių, kurio kalbos ir retorikos principai ilgainiui tapo Vakarų retorikos meno tradicijos kertiniais orientyrais. Vis dėlto Lietuvoje Ciceronas yra žinomas ir skaitomas gerokai mažiau nei, tarkime, Platonas ir Aristotelis. Tik pastaraisiais metais suintensyvėjo Cicerono raštų vertimas į lietuvių kalbą: 2019 m. pasirodė jo kalbų rinkinys „Prieš korupciją. Kalbos prieš Gajų Verį“ ir filosofinis dialogas „Apie lemtį“, o 2021 m. pabaigoje bus išleistas dar vienas jo kūrinys – „Apie pranašavimą“. Kuo reikšminga Cicerono retorika ir visas jo raštų palikimas Vakarų kultūrai? Kaip jo asmenyje dera politika ir filosofija – sritys, tarp kurių dažniausiai tvyro įtampa? Apie tai diskutuojame su minėtų veikalų vertėjomis: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docente, šio fakulteto Klasikinės filologijos katedros vedėja dr. Audrone Kučinskiene, ir Vilniaus universiteto Filosofijos instituto dėstytoja dr. Živile Pabijutaite.Ved. Simas Čelutka
17/9/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Apie valstybę, korporacijas, Europos Sąjungą ir antropoceną. Pokalbis su Justinu Mickumi
Šiandien kyla vis daugiau klausimų apie valstybės ir viršvalstybinių darinių – korporacijų, tarptautinių organizacijų, transnacionalinio kapitalo – santykį. Ar valstybė vis dar yra pagrindinis politinis subjektas? Kas apskritai yra valstybė – individų suma, teritorija, institucijos, o gal tai yra „dirbtinis asmuo“? Ar ji gali suvaldyti augančią technologijų milžinų galią?Pokalbyje taip pat aptariama vis plačiau vartojama „antropoceno“ sąvoka, kuri vartojama apibūdinti neigiamą žmonijos įtaką geologiniams procesams ir klimatui. Kaip antropocenas keičia tarptautinių santykių ir valstybių tarpusavio santykių raidą? Ar klimato kaita, reikalaujanti globalių sprendimų, gali būti sustabdyta? Kokią įtaką ji daro mūsų laiko, ypač ateities suvokimui? Gal apokalipsė nebeišvengiama? Apie tai – pokalbis su Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) politikos analitiku, Rytų Europos studijų centro asocijuotu tyrėju, Princetono ir Cambridge‘o universitetų absolventu Justinu Mickumi.Ved. Simas Čelutka
10/9/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Apie Afganistaną, demokratijos eksportą ir pokyčius Lietuvos užsienio politikoje. Pokalbis su Dovile Jakniūnaite
Vaizdai iš Afganistano ir žaibiškas Talibano sugrįžimas į valdžią sukrėtė visą pasaulį. Ar šie įvykiai – JAV ir Vakarų pralaimėjimas? Kaip jie paveiks tarptautinės politikos procesus, Kinijos, Rusijos ir Irano skaičiavimus? Kada galima tikėtis terorizmo grėsmės ir migracijos srautų išaugimo? Ar galima daryti išvadą, kad JAV „demokratijos eksporto“ ideologija patyrė fiasko?Laidoje taip pat aptariama pastaruoju metu ypač suaktyvėjusi Lietuvos užsienio politika. Kuo politiškai ir vertybiškai reikšminga Lietuvos parama Taivanui? Ar Kinija mus gali stipriai nubausti? Kaip reikėtų įvertinti Lietuvos ir A. Lukašenkos režimo santykių būklę? Ar Lietuva teisingai ir efektyviai sprendžia migrantų krizę? Apie visa tai – pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesore dr. Dovile Jakniūnaite.Ved. Simas Čelutka
3/9/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Apie Lietuvos antitrapumą, dirbtinį intelektą ir tironiją. Pokalbis su Justu Šireika
Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie Kinijos pastangas pasivyti Vakarus technologijų pažangos ir plėtros srityje. Ko reikia, kad Vakarai išlaikytų pranašumą tokiose srityse kaip dirbtinio intelekto vystymas? Kaip naujausios technologijos įgalina autoritarinių šalių virsmą totalitarinėmis? Ar Kinijai pavyko sukurti sėkmingą alternatyvą Vakarų liberaliajai demokratijai?Vienas įdomiausių mąstytojų, siūlantis nauju žvilgsniu pažvelgti į dabarties pasaulio politinius ir ekonominius procesus, yra N. N. Talebas. Šių procesų paaiškinimui jis nukaldino kelias įsimintinas sąvokas ir metaforas: juodoji gulbė, antitrapumas (antifragility) ir rizikavimas savo kailiu (to have skin in the game). Kuo jos reikšmingos? Kaip antitrapumo sąvoka leidžia paaiškinti Lietuvos ir A. Lukašenkos režimo, JAV ir Kinijos santykių dinamiką? Apie visa tai – pokalbis su informacinių technologijų ekspertu Justu Šireika.Ved. Simas Čelutka
27/8/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Homo cultus festivalis. Tarp praeities ir ateities. Koks yra viešųjų diskusijų tikslas ir prasmė? Ar jos apskritai reikalingos?
Lietuvoje šiuo metu stipriai išaugusi įtampa dėl vertybinių klausimų, tokių kaip mažumų teisės, šeima, tradicinės vertybės, istorinė atmintis, atsisakymas skiepytis. Piliečiams negebant susikalbėti ir susitarti, neišvengiamai kyla klausimas: koks apskritai yra viešųjų diskusijų tikslas ir prasmė? Ar nėra naivu be perstojo kartoti, kad turime išgirsti ir įsiklausyti į kitokias nuomones? Kiek realu užmegzti tikrą pilietinį dialogą, ypač kai viena iš pusių stokoja geros valios ir pagarbos? Kaip kalbėtis su tais, kurie kalbėtis nenori? Ar žodžio laisvė apima bet kokių žodžių laisvę, net ir tų žodžių, už kurių slypi neapykanta, melas ir manipuliacijos? Jeigu viešosios diskusijos yra teigiamų pasekmių nekurianti veikla, kodėl mes jas taip aktyviai skatiname? Galbūt yra konstruktyvesnių politinio veikimo ir bendrabūvio formų, kurios galėtų pakeisti niekur nevedantį apsikeitimą nuomonėmis?Debatuose dalyvauja filosofai Algirdas Davidavičius ir Viktoras BachmetjevasVed. Simas Čelutka
20/8/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Ateities kartos neturi savo lobistų, arba Apie technologijų ir etikos santykį. Pokalbis su Laurynu Adomaičiu.
Pastaruoju metu vis rimčiau svarstoma apie technologijų ir etikos santykį, moralines naujausių technologijų vystymo ir taikymo pasekmes. Ar verslo atstovai įsiklauso į moralės filosofų perspėjimus? Galbūt pelno siekimo ir moralaus veikimo logikos iš principo prasilenkia? Kas yra atsakingas už etišką technologijų plėtojimą ir naudojimą? Kaip, kuriant dirbtinį intelektą, įmanoma išvengti visuomenėje egzistuojančių šališkumų, neteisingumo ir nelygybės apraiškų? Kuo šiandien aktualios vokiečių filosofo Hanso Jono idėjos? Ar socialinių tinklų amžiuje dar galime prasmingai kalbėti apie privatumą, laisvę ir autonomiją? Apie tai – pokalbis su filosofu, technologijų ir etikos ekspertu, būsimuoju tyrėju Prancūzijos „Atominės energetikos komisijoje“ dr. Laurynu Adomaičiu.Ved. Simas Čelutka
13/8/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Apie humanitarinius mokslus, marksizmą ir vartotojiškumą. Pokalbis su Kęstu Kirtikliu
Kaip savo egzistenciją šiandien pateisina humanitarinių mokslų atstovai? Kodėl jie taip gynybiškai kalba apie savo veiklos prasmę? Kokiais argumentais humanitarai mėgina įtikinti visuomenę savo reikalingumu? Kuo skiriasi individualistinis ir kolektyvistinis humanitarinių mokslų pateisinimo būdai?Antroje pokalbio dalyje diskutuojama apie tokius mąstytojus kaip Karlas Marxas, Herbertas Marcuse ir Zygmuntas Baumanas. Kuo vis dar aktuali jų suformuluota modernybės, kapitalizmo ir vartojimo kultūros kritika? Ar utopinio mąstymo nostalgija nėra utopiška?Apie tai – pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto docentu, eseistu ir vertėju Kęstu Kirtikliu.Ved. Simas Čelutka
6/8/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Kodėl dominuojanti laimės samprata mus verčia jaustis nelaimingais? Pokalbis su sociologe Giedre Plepyte-Davidav
Kaip mūsų visuomenėje konstruojamas laimės suvokimas ir kaip jis lemia mūsų savijautą? Ar nėra paradoksalu, kad laimės siekimas mus dažnai verčia jaustis nelaimingais? Su kuo pirmiausia siejame laimę: materialiniais ar dvasiniais dalykais, ilgalaikiu pasitenkinimu ar trumpalaikėmis euforijos būsenomis? Kodėl laimė dažniausiai suvokiama individualistiškai, kaip visiškai asmeninis reikalas? Ką prarandame, laimę atsiedami nuo platesnių socialinių kontekstų ir bendruomenės? Kokią įtaką laimės suvokimui daro socialiniai tinklai, šiuolaikinė rinkodara ir besaikio vartojimo kultūra? Galbūt laimė yra pervertinta sąvoka ir daugiau turėtume kalbėti apie prasmę? Apie visa tai – pokalbis su sociologe, Vilniaus universiteto dėstytoja, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto doktorante Giedre Plepyte-Davidavičiene.Ved. Simas Čelutka
30/7/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Albinas Januška: vertybinė užsienio politika Lietuvai yra realistinė politika
Kokią užsienio politiką turėtų plėtoti Lietuva – realizmą ar idealistinę, vertybinę politika? Kaip elgtis, kai kyla įtampa tarp nacionalinių interesų ir universalių žmogaus teisių standartų? Šie klausimai vėl tapo aktualūs pastaraisiais mėnesiais, stebint labai energingą Lietuvos užsienio politiką. Lietuva atvirai parėmė Taivaną konflikte su Kinija, ėmė burti koalicijas Europos Sąjungoje, aktyviai ieško atsako į A. Lukašenkos režimo išpuolius. Kaip šiuos procesus reikėtų vertinti ilgalaikėje Lietuvos užsienio politikos raidos perspektyvoje? Ar Lietuva sugrįžo prie V. Adamkaus laikais gyvavusios koncepcijos „Lietuva – regiono lyderė“? Kokią įtaką Lietuvos užsienio politikai daro G. Nausėdos prezidentavimas ir jo politinės pažiūros? Ką dar galime padaryti, kad sumažintume Astravo atominės elektrinės keliamą grėsmę? Apie visa tai – pokalbis su Nepriklausomybės Akto signataru, diplomatu Albinu Januška.Ved. Simas Čelutka
23/7/2021 • 0 minutos, 1 segundo
Tarp praeities ir ateities. Kaip Lietuvos politika atrodo žvelgiant iš ilgamečio gyvenimo JAV? Pokalbis su politikos mokslų profesore Dovile
Kokias išvadas apie Lietuvos politinius procesus galima padaryti žvelgiant iš 30 metų gyvenimo JAV perspektyvos? Kaip iš vidaus atrodo JAV demokratijos būklė ir kokią įtaką jai padarė Donaldo Trumpo prezidentavimas? Kokią pažangą per 30 metų Lietuva atliko demokratizacijos srityje ir su kokiais pagrindiniais iššūkiais šalis susiduria šiandien? Kuo skiriasi mažumų politika Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje? Kaip visame pasaulyje kinta valstybės ir demokratijos sampratos, ir kaip šie pokyčiai prisideda prie augančio pilietinio susipriešinimo? Kokią reikšmę atminties politikai daro tarptautinių santykių dinamika? Apie visa tai – pokalbis su JAV gyvenančia politikos mokslininke, Georgia Gwinnett koledžo profesore dr. Dovile Budryte.Ved. Simas Čelutka
16/7/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Apie emocijas, moralinį šleikštulį ir mūsų santykį su pasauliu. Pokalbis su filosofu Tomu Šinkūnu
Emocijos yra svarbi, bet mažai apmąstyta mūsų gyvenimo dalis. Kokių įžvalgų apie emocijas galima pasisemti iš filosofų? Kuo skiriasi filosofinis ir mokslinis požiūris į emocijas? Koks yra proto ir emocijų santykis?Šiuo metu visuomenėje stebime negatyvių emocijų suintensyvėjimą, jas ženkliai sustiprino pandemija ir karantinas. Galbūt politikoje ir viešajame gyvenime reikėtų mažiau emocijų? O gal neigiamas emocijas įmanoma paversti teigiamomis? Kuo reikšmingas moralinis šleikštulys ir kaip jis veikia kai kurių žmonių požiūrį į Kitą ir mažumas? Ar įmanoma, kad neigiamos emocijos turėtų teigiamų pasekmių moraliniame ir politiniame gyvenime?Apie tai – pokalbis su filosofu, leidyklos „Phi“ vadovu, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantu Tomu Šinkūnu.Ved. Simas Čelutka
9/7/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. „Pasakyk, ką galvoji apie skausmą, ir aš pasakysiu, kas tu esi.“ Pokalbis su filosofu Sauliumi Geniušu
Skausmas yra mūsų kasdienybės dalis, tačiau retas mėgina giliau ją reflektuoti. Kaip skausmą galima apmąstyti iš filosofinės perspektyvos? Kokį santykį su pasauliu ir mums artimais žmonėmis kuria skausmo patirtis? Ar ją įmanoma kalbiškai įprasminti ir perteikti kitiems? Koks yra skausmo ir politikos santykis, ypač turint omenyje, kad kone didžiausią skausmą ir kankinimus sukelia autoritariniai bei totalitariniai režimai? Kaip skausmą įprasmino tokie koncentracijos stovyklas išgyvenę žmonės kaip Primo Levi ir Viktoras Franklis? Ko skausmas mus gali išmokyti apie gyvenimą? Apie tai – pokalbis su filosofu, Kiniškojo Honkongo universiteto profesoriumi dr. Sauliumi Geniušu.Ved. Simas Čelutka
2/7/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Apie Hannah Arendt, banalų ir ekstremalų blogį, istorijos ir etikos santykį. Pokalbis su Nerijumi Šepečiu
Hannah Arendt – viena įžvalgiausių XX a. mąstytojų, įvairiapusiškai apmąsčiusių blogio problemą. Ji suformulavo garsiąją „blogio banalumo“ sąvoką, kuri išlieka kontroversiška ir dažnai nesuprasta iki šių dienų. Kodėl žmonėms taip sunku pripažinti, kad radikalų blogį gali sukelti visiškos vidutinybės, neturinčios jokių demoniškų ketinimų? Kas sukelia ekstremalų blogį, kuris paplinta žaibiškai tarsi grybelis? Kaip nutinka, kad žmonės pradeda kitų žmonių nelaikyti žmonėmis? Ar XX a. totalitarizmo patirtys ir toliau veikia mūsų požiūrį į istoriją, atmintį ir politiką? Ką apie mus atskleidžia šiuo metu visuomenėje verdantys aršūs ginčai apie skaudžiausius XX a. Lietuvos istorijos puslapius? Apie tai – pokalbis su istoriku, filosofu, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentu Nerijumi Šepečiu.Ved. Simas Čelutka
25/6/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Kazys Preikšas: „Tai yra mano asmeninis Niurnbergo tribunolas“
Visuomenininkas, publicistas Kazys Preikšas užaugo tikrų komunistų šeimoje. Jo senelis – taip pat Kazys Preikšas – buvo įtakingas Tarybų Lietuvos nomenklatūros atstovas. Vis dėlto anūkas ilgainiui virto antikomunistu ir prisiekusiu Lietuvos patriotu, aktyviu Sąjūdžio dalyviu. Kaip vyko šie tapatybės virsmai? Ką moraliniu ir psichologiniu požiūriu reiškia viešas savo senelio klaidų ir nusikaltimų pripažinimas? Kokią įtaką sovietmetis padarė mūsų mąstymui apie politiką? Kas džiugina ir neramina dabartiniame Lietuvos politiniame gyvenime? Kodėl mes vis dar esame užstrigę XX a. ir nesiryžtame kurti įkvepiančių ateities vizijų? Apie tai – pokalbis su K. Preikšu.Ved. Simas Čelutka
18/6/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Kaip ir kodėl „tradicinė šeima“ tapo Lietuvą skaldančia tema? Pokalbis su sociologe Aušra Maslauskaite
Šiandien šeima yra vienas labiausiai poliarizuojančių klausimų Lietuvos politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Kam ir kodėl dabar prisireikė ginti tai, kas vadinama „tradicine šeima“? Kas ją puola? Kaip formuojasi tokie reiškiniai kaip šeimos gynimo maršai? Kokias tendencijas galima pastebėti pastarųjų 30 metų Lietuvos šeimų kasdienybėje? Ar Lietuva patiria demografinę krizę ir kaip reikėtų ją spręsti? Ką apie politinę lyderystę ir socialinių mokslų vaidmenį visuomenėje byloja neseniai Prezidentūros užsakytos apklausos ir Ryčio Zalogos inicijuota apklausa apie Stambulo konvenciją? Kuo sociologiškai įdomi koronaviruso pandemijos patirtis? Apie visa tai – pokalbis su sociologe, Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesore dr. Aušra Maslauskaite.Ved. Simas Čelutka
7/6/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Apie socialinę lytį, fenomenologiją ir asmens svarbą. Pokalbis su filosofu Daliumi Jonkumi
Fenomenologija – filosofijos kryptis, atverianti naują, kitokią socialinės tikrovės suvokimo perspektyvą. Ką fenomenologai gali pasakyti apie tokius nūdienos reiškinius kaip „didysis šeimos gynimo maršas“? Kaip kultūrinius karus padeda suprasti empatijos, Kito ir intersubjektyvumo sąvokos? Ar dar sugebame be didelio susipriešinimo kalbėti apie tradicijas, vertybes ir bendruomeniškumą? Kuo ydingas šiuolaikinis kalbėjimas apie griežtą biologinės ir socialinės lyties perskyrą? Ar fenomenologija gali pasiūlyti alternatyvą kultūriniam reliatyvizmui? Kodėl šiandien verta atsigręžti į Vosyliaus Sezemano filosofiją? Apie tai – pokalbis su filosofu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, Lietuvos fenomenologų asociacijos prezidentu Daliumi Jonkumi.Ved. Simas Čelutka
24/5/2021 • 0 minutos
Tarp praeities ir ateities. Guoda Azguridienė: „Ekonomiškai, mes vaikštome tik į kairę.“
Intelektualai, ypač humanitarinių disciplinų atstovai, dažnai nuogąstauja dėl politikos „ekonomizacijos“ – tendencijos, kuomet pagrindiniai politikos klausimai virsta ekonominiais, taip susiaurinant politikos ir demokratinio atstovavimo suvokimą. Kiek pagrįstas šis nuogąstavimas? Koks iš tiesų yra politikos ir ekonomikos santykis? Ar politikoje viską galima paskaičiuoti? Klausimų kyla ir dėl šiuolaikinės ekonominės politikos: kiek valstybės pajėgios atliepti gyventojų poreikius, ypač susijusius su socialine politika? Kas turėtų prisiimti atsakomybę už socialinio teisingumo užtikrinimą? Kuo skiriasi JAV ir Europos Sąjungos ekonominės politikos modeliai? Galiausiai, kaip ekonominiu požiūriu galima įvertinti pandemijos valdymo Lietuvoje sėkmes ir nesėkmes? Koks yra ryšys tarp ekonomikos ir epidemiologijos? Apie visa tai – pokalbis su ekonomikos analitike, Lietuvos laisvosios rinkos instituto Tyrimų vadove Guoda Azguridiene.Ved. Simas Čelutka
17/5/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Apie teisės ir politikos santykį, skiepus ir galimybių pasą. Pokalbis su Justinu Žilinsku
Šiuo metu Lietuvoje aštriai diskutuojama apie vadinamąjį galimybių pasą. Kaip šią iniciatyvą reikėtų vertinti teisiniu požiūriu? Kaip Europos žmogaus teisių teismo sprendimas dėl privalomo vaikų skiepijimo Čekijoje paveiks europines diskusijas apie skiepus? Pokalbyje svarstomos ne tik šios aktualijos, bet ir bendresni klausimai apie teisės ir politikos santykį. Iš kur kyla „politikos juridifikacijos“ tendencija ir ar ji nekelia grėsmės demokratijai? Kokia yra teisės funkcija šiuolaikinėje visuomenėje? Ar objektyvumo, nešališkumo ir neutralumo siekis yra įgyvendinamas? Kodėl JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimas yra toks politizuotas? Kiek šiuolaikinėje teisėje dar svarbūs universalūs moraliniai principai? Apie tai – pokalbis su teisininku, rašytoju, Mykolo Riomerio universiteto teisės profesoriumi Justinu Žilinsku.Ved. Simas Čelutka
10/5/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Miłoszas, Giedroyćas, Mackiewiczius – kuo jų intelektualinis paveldas svarbus šiandien?
Gegužės 3-osios Konstitucijos 230-ųjų metinių proga – pokalbis apie Lietuvos ir Lenkijos politinius, kultūrinius ir istorinius ryšius, abiejų valstybių tarpusavio santykių raidą per pastaruosius 30 metų ir jų dabartinę būklę. Su kokiais iššūkiais ir rūpesčiais šiandien susiduria Lietuvos lenkai? Ką pakeitė Lenkų diskusijų klubo įsteigimas ir veikla? Kas vyksta Lenkijos politikoje ir kaip buvo prieita prie radikalaus šalies susiskaldymo? Ar Gegužės 3-osios Konstitucija šiandien gali tapti politinio įkvėpimo šaltiniu? Ypatingas pokalbio akcentas – žymių Lenkijos rašytojų ir intelektualų Czesławo Miłoszo, Jerzy Giedroyćo ir Józefo Mackiewicziaus idėjų aptarimas. Aktualizuojamos jų politinės ir etinės laikysenos, požiūris į nacionalizmą, patriotizmą ir Vidurio-Rytų Europos politines realijas. Pokalbio pašnekovas – politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Marijuš Antonovič.Ved. Simas Čelutka
3/5/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Apie universiteto idėją, politinę lyderystę ir Gedimino gerovės valstybę. Pokalbis su Rimvydu Petrausku
Kas yra universitetas ir koks jo santykis su visuomene? Kokią įtaką universiteto gyvenimui daro politiniai procesai ir tokios krizės kaip pandemija? Iš kur kyla piliečių nepasitikėjimas mokslu ir kaip būtų galima jį sumažinti? Ar elito ugdymo siekinys neprieštarauja demokratijos esmei? Kodėl istorija ir atminties politika Lietuvoje kelia tiek daug ginčų ir aistrų? Kodėl Europos Sąjungą derėtų vadinti Europos Unija? Ko šiuolaikiniai politikai gali išmokti iš Viduramžių valdovų? Šie klausimai svarstomi pokalbyje su Vilniaus universiteto Rektoriumi, istoriku Rimvydu Petrausku.Ved. Simas Čelutka
26/4/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. „Paminklų karai“ ir lietuviškoji politinė vaizduotė
Lietuvoje nesiliauja „paminklų karai“. Visuomenė aistringai diskutuoja apie Petro Cvirkos skulptūros likimą, Lukiškių aikštės įamžinimą ir naujas Žaliojo tilto įpaminklinimo formas. Šios diskusijos ir ginčai – skirtingų visuomenės grupių politinės vaizduotės raiškos būdai. Kokias prasmes piliečiai projektuoja į paminklus ir viešąsias erdves? Kaip įmanoma sugyventi atminčių pliuralizmo sąlygomis? Kas būdinga lietuviškajai paminklų politikai ir kaip Lietuva šiuo atžvilgiu atrodo regiono kontekste? Kas keitėsi per pastaruosius 30 metų ir kokios yra naujausios paminklokūros tendencijos? Apie tai – pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, doktorante Viktorija Rimaite.Ved. Simas Čelutka
19/4/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Apie pusiausvyrą, saiką ir draugystę su Arvydu Šliogeriu. Pokalbis su Justu Kučinsku
Ekologija ir klimato kaita – vienas svarbiausių ir sudėtingiausių šių dienų iššūkių. Kaip turėtume pakeisti savo mąstymą, kad su juo susidorotume? Ar šiandien įmanoma kitaip pradėti žiūrėti į gamtą – ne kaip į išteklių, kurį reikia įvaldyti ir maksimaliai efektyviai išnaudoti, bet kaip į mūsų pačių būties sąlygą? Kodėl mums taip trūksta saiko pojūčio ir savo ribotumo pripažinimo? Kaip šiuos reiškinius padeda suprasti ir kokią alternatyvą siūlo Arvydo Šliogerio filosofija? Apie tai – pokalbis su A. Šliogerio mokiniu, filosofu, žinomu šokėju ir judesio mokytoju Justu Kučinsku.Ved. Simas Čelutka
12/4/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Kokia Holokausto ir litvakų istorijos vieta Lietuvos istoriniame pasakojime? Pokalbis su Akvile Naudžiūniene
Lietuvoje nesiliauja ginčai dėl istorijos ir atminties politikos, kurių epicentre labai dažnai atsiduria Holokaustas ir Lietuvos žydų istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) peripetijos – tik paskutinis ryškus epizodas šių dienų „mūšiuose dėl istorijos“. Kodėl ši tema kelia tiek daug aistrų? Kodėl, nepaisant įsimintinų pastarųjų metų iniciatyvų ir besimezgančio dialogo, mūsų visuomenėje vis dar tiek daug neapykantos žydams, o taip pat ir profesionaliems lietuvių istorikams, kurie atvirai kalba apie Holokaustą ir prie jo prisidėjusius lietuvius? Kodėl istoriją bandoma ideologizuoti, paversti propagandiniu įrankiu? Kaip žydų istorija reprezentuojama Lietuvos istorijos vadovėliuose ir mokymo programose? Apie tai diskutuojame su kultūros istorike, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja dr. Akvile Naudžiūniene.Ved. Simas Čelutka
5/4/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Apokalipsė, pandemija ir nereikalingi žmonės. Pokalbis su Nerijumi Mileriumi
Nerijus Milerius pirmiausia žinomas kaip filosofas, Vilniaus universiteto docentas, dėstytojas ir kino kūrėjas – režisierius, scenarijų autorius. Pastaruoju metu jis pasižymėjo ir kaip eseistas, apmąstantis sudėtingus visuomenės gyvenimo reiškinius ir procesus. Ypač daug dėmesio jis skyrė pandemijos ir karantino patirčių refleksijai. Koks šių apmąstymų ryšys su kitais N. Mileriaus interesais: apokaliptiniu kinu, miesto praktikomis ir kasdienybės analize? Ar mūsų mąstymą apie pandemiją galima laikyti apokaliptinio mąstymo forma? Kaip COVID-19 pakeitė miestietiško gyvenimo ritmą ir praktikas, kasdienybės patirtis? Koks yra santykis tarp asmens laisvės ir pareigos išsaugoti kuo daugiau gyvybių? Apie visa tai – pokalbis su dr. N. Mileriumi.Ved. Simas Čelutka
29/3/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Kodėl viešajame gyvenime nebesugebame atskirti išminties nuo kvailumo? Pokalbis su Arūnu Sverdiolu
Neseniai išleista naujausia filosofo, Lietuvos filosofijos istoriko, vertėjo, pedagogo, Vilniaus universiteto profesoriaus emerito Arūno Sverdiolo knyga „Kultūra čia ir dabar. Penkios esė“. Knygoje autorius kritiškai analizuoja Lietuvos viešosios sąmonės, žiniasklaidos, politinės ir intelektualinės kultūros būklę. Užklausdamas šiuolaikinės demokratijos prielaidas ir joje vyraujantį reliatyvizmą, A. Sverdiolas sugrąžina mus prie tokių primirštų sąvokų kaip dorybė, išmintis, skonis ir aukštoji kultūra. Kokiu pagrindu šiandien galime teigti, kad kažkas yra gerai arba blogai, išmintinga arba kvaila, kai visų nuomonės traktuojamos kaip vienodai vertingos? Kaip įmanomas kokybiškas sprendimas kultūroje, kuri pripažįsta tik kiekybę ir lygybę? Ar toks reliatyvizmas negriauna pačių visuomenės pagrindų? Samprotavimai apie šiuos ir kitus klausimus – pokalbyje su A. Sverdiolu.Ved. Simas Čelutka
22/3/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Apie autentišką krikščionybę ir atvirą, bet ne kiaurą visuomenę. Pokalbis su Povilu Aleksandravičiumi
Diskusijos apie Stambulo konvencijos ratifikavimą užaštrino svarbų klausimą: koks yra (ir turėtų būti) krikščionybės ir politikos, krikščionių ir kitaminčių santykis? Ar priešiškumas, neapykanta kitokiems suderinama su autentišku krikščioniškuoju etiniu mokymu? Kaip tradicionalistams pavyko šį mokymą paversti griežta, bekompromise, moralizuojančia ideologija? Kaip atviros visuomenės idėja padeda geriau suprasti šiuos reiškinius ir kodėl jos nederėtų tapatinti su kiaura visuomene? Ar lietuviai gali dvasiškai atsinaujinti ir vėl tiesti tiltus tarp skirtingai mąstančių žmonių? Kokios yra tokio atsinaujinimo sąlygos? Apie tai diskutuojame su filosofu, Mykolo Romerio universiteto docentu dr. Povilu Aleksandravičiumi.Ved. Simas Čelutka
15/3/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Nuo Sąjūdžio vienybės iki šių dienų susipriešinimo. Pokalbis su Arvydu Grišinu ir Simona Merkinaite
Ką apie mūsų politinio mąstymo ir politinės vaizduotės būklę byloja šiuo metu vykstantys aštrūs ginčai dėl Stambulo konvencijos ir istorinės atminties? Kaip buvo nueitas kelias nuo įspūdingos Sąjūdžio laikų vienybės iki dabartinės poliarizacijos? Jei įvairovė yra nepaneigiamas socialinio gyvenimo faktas, ar vienybė apskritai yra siektinas idealas? Kodėl viešosiose diskusijose taip trūksta nuosaikumo, atvirumo ir tikrovės sudėtingumo priėmimo? Kaip šiuos procesus padeda suprasti tokie mąstytojai kaip Hannah Arendt, Janas Patočka, Timothy Snyderis ir Ivanas Krastevas? Apie tai kalbamės su politikos antropologu, Kauno technologijos universiteto tyrėju Arvydu Grišinu ir filosofe, publiciste, Atviros Lietuvos Fondo asocijuota eksperte Simona Merkinaite.Ved. Simas Čelutka
8/3/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Paulius Gritėnas: šiuolaikiniam liberalizmui trūksta savikritikos
Pastaraisiais metais pasaulyje, ypač Vakarų valstybėse, ženkliai sustiprėjo liberalizmo kritikos balsai. Jų vis dažniau pasigirsta ir Lietuvoje. Šią tendenciją lemia ir konkretūs politiniai iššūkiai, kuriuos valstybių lyderiai sprendžia gana vangiai, ir teoriniai liberalizmo prieštaravimai, kurie daro įtaką praktiniam gyvenimui. Kur slypi šiuolaikinio liberalizmo problemos? Kiek prie jų prisideda vadinamoji „tapatybių politika“ ir politikos pajungimas ekonomikai? Ar nėra taip, kad individualizmas skiepija pernelyg siaurą požiūrį į politiką? Kaip būtų galima aktualizuoti kitokio, kultūrai ir egzistenciniams klausimams jautresnio liberalizmo tradiciją? Iš kitos pusės: kur perspaudžia ir kaip liberalizmą karikatūrina jo kritikai? Apie tai diskutuojame su filosofu, publicistu, Vilniaus universiteto Rektoriaus patarėju Pauliumi Gritėnu.Ved. Simas Čelutka
1/3/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Populizmas: politikos patologija ar jos atsinaujinimo galimybė?
Nuo 2016-ųjų visame pasaulyje daug kalbama apie populizmą, bet atrodo, kad žurnalistai, politikai ir teoretikai į šią sąvoką sudeda labai skirtingas prasmes. Viešojoje erdvėje ji neretai tampa patogiu politiniu ginklu, kuriuo puolami ir demonizuojami politiniai oponentai. Galbūt įmanoma tiksliau apibrėžti populizmą? Ar tai ideologija? Politinės retorikos stilius? Politinių judėjimų ir partijų „šeima“? Kaip reikėtų vertinti šį fenomeną: kaip pavojų demokratijai ar tikrosios demokratijos pažadą? Dėl kokių priežasčių rinkėjai balsuoja už populistus? Kokios naujausios populizmo tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje? Apie tai diskutuojame su VU TSPMI dėstytoja, politikos mokslininke dr. Jogile Ulinskaite.Ved. Simas Čelutka
22/2/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Lietuviškos valstybės daugiaprasmiškumas: kaip gimsta, įsitvirtina ir keičiasi valstybės supratimas?
Vasario 16-oji yra ne tik svarbi Lietuvos valstybingumo diena, bet ir puiki proga aptarti įvairias valstybės sampratas Lietuvos politinėje mintyje bei ideologinius ginčus tarpukariu, kurie suformavo lietuviškąjį politinį žodyną. Dėl ko nesutarė tarpukario mąstytojai ir intelektualai? Kokias valstybės vizijas siūlė skirtingos politinio mąstymo pakraipos: krikščionys demokratai, tautininkai, liaudininkai ir kairieji? Kodėl Stasys Šalkauskis ir Antanas Maceina taip pabrėžė asmens pirmenybę valstybės atžvilgiu? Kokią įtaką tarpukario takoskyros daro nūdienos politiniams debatams? Apie tai diskutuojame su politinių idėjų istoriku, publicistu, VU TSPMI docentu dr. Justinu Dementavičiumi.Ved. Simas Čelutka
15/2/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Erika Leonaitė: žmogaus teisių pagrindimui vien emocijų neužtenka
Žmogaus teisės daugeliui skamba tarsi savaime suprantama sąvoka, tačiau dėl jos interpretacijų viešojoje erdvėje nuolat užverda aštrūs ginčai. Kodėl žmogaus teisių apsaugos klausimai taip skaldo visuomenę? Akademinėje bendruomenėje taip pat netyla diskusijos apie žmogaus teisių prigimtį, apimtį, kilmę ir santykį su kitais politiniais principais. Kas yra žmogaus teisių pagrindas: protas, religija, sentimentai, istorija ar pragmatiniai sumetimai? Ar skirtingų pažiūrų žmonės gali sutarti dėl universalaus žmogaus teisių apibrėžimo? Ką apie žmogaus teisių suvokimą byloja šiuo metu aktyviai svarstomi klausimai apie teisę į privatumą internete, karantino suvaržymus, būtinybę skiepytis, Stambulo konvenciją ir abortų draudimą Lenkijoje? Apie tai diskutuojame su VU TSPMI dėstytoja, Žmogaus teisių stebėjimo instituto Teisės programų vadove dr. Erika Leonaite.Ved. Simas Čelutka
8/2/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Kaip proletariatą pakeitė prekariatas. Pokalbis su sociologe Ieva Dryžaite
Kas yra prekariatas ir kuo jis skiriasi nuo anksčiau vartotos proletariato sąvokos? Kaip ši sąvoka gali padėti suprasti mūsų politinį ir socialinį gyvenimą? Su kokiomis pažeidžiamumo ir nesaugumo formomis susiduria šiuolaikiniai žmonės? Kaip kinta laiko, užimtumo, tėvystės ir šeimos supratimas? Kokią įtaką prekariatui daro globalizacija ir nacionalinė politika? Ar technologijų pažanga gali palengvinti prekariato gyvenimą? Kaip socialiai pažeidžiamų žmonių likimą keičia COVID-19 pandemija? Apie tai diskutuojame su sociologe, Vytauto Didžiojo universiteto doktorante Ieva Dryžaite.Ved. Simas Čelutka
1/2/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Ar mūsų visuomenė yra iš esmės neteisinga?
Kuo svarbus socialinio teisingumo principas? Kodėl laisvosios rinkos šalininkai jį vertina skeptiškai? Kokios yra pagrindinės socialinio neteisingumo priežastys Lietuvoje ir pasaulyje? Kodėl šiuolaikinė kairė mieliau kalba apie kultūrinius, o ne ekonominius klausimus? Kaip vertinti „socialinio teisingumo karių“ veiklą? Ar ji nekelia pavojaus žodžio laisvei? Koks religijos vaidmuo svarstant socialinio teisingumo klausimą? Apie tai diskutuojame su filosofu, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantu ir socialdemokratu Ruslanu Baranovu.Ved. Simas Čelutka
25/1/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Pasiklydę tarp priemonių ir tikslų. Apie žmogaus problemą technikos amžiuje
Šiuolaikinių technologijų pažanga įgauna vis didesnį pagreitį, tačiau ar susimąstome apie bendresnį reiškinį – techninio mąstymo įsitvirtinimą asmeniniame ir politiniame gyvenime? Ar pernelyg didelis susikoncentravimas į technologijų tobulinimą nenukreipia nuo svarbesnių dalykų – artimo meilės, draugystės, laisvės kultūros puoselėjimo, dvasinių ir moralinių tikslų? Daugybė žmonių kasdien jaučia, kad yra nepakankamai ekonomiškai produktyvūs, nesugeba maksimaliai „išnaudoti“ laiko, kurį traktuoja kaip išteklių. Tai viena iš techninio mąstymo įtakos formų, gimdančių nerimą, baimę ir pervargimą. Apie šiuos dalykus nemažai svarstė XX a. filosofai, tarp jų ir lietuvių mąstytojas Juozas Girnius, pokario Vokietijoje parašęs knygą „Žmogaus problema technikos amžiuje“. Apie Girniaus idėjas diskutuojame su filosofu, idėjų istoriku, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantu Laurynu Peluričiu.Ved. Simas Čelutka
18/1/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Sausio 13-oji – pergalė, liudijanti laisvės trapumą
Ką mums simbolizuoja Laisvės gynėjų diena? Jeigu reikėtų Periklio stiliumi parašyti „Laidotuvių kalbą“ tiems, kurie žuvo Sausio 13-ąją, kokie būtų pagrindiniai jos akcentai? Kaip, nenuklysdami į moralizavimą, šiandien turėtume mąstyti apie pareigą, drąsą ir pasiaukojimą? Ar per pastaruosius 30 metų nesumenko mūsų politinis sąmoningumas? Kokius lūkesčius keliame kitam valstybės trisdešimtmečiui? Apie tai diskutuojame su filosofu, publicistu ir politiku dr. Mantu Adomėnu, kuris laidoje taip pat dalinasi asmeniniais prisiminimais apie lemtingus 1991-ųjų įvykius.Ved. Simas Čelutka
11/1/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Iki šiol technologijos tarnavo žmogui, o dabar žmogus tampa technologijų priedu
Kokias etines dilemas ir iššūkius kelia naujųjų technologijų taikymas karybos srityje? Kaip interpretuoti augantį dronų, robotų ir socialinių medijų vaidmenį šiuolaikiniuose karuose? Kokį poveikį šios inovacijos turi politiniams procesams ir mūsų kasdieniam gyvenimui? Koks apskritai yra karo ir politikos, karo ir moralės santykis? Kaip požiūris į žmogaus prigimtį keičia politikos suvokimą? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentu, karybos tyrinėtoju, knygos „Mąslaus Vyčio beieškant“ autoriumi dr. Deividu Šlekiu.Ved. Simas Čelutka
4/1/2021 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Kuo skiriasi lietuvių ir skandinavų požiūris į šventes ir laimę?
Ar iš danų ir švedų galime pasimokyti kitokio, mažiau vartotojiško požiūrio į šventes? Ką reiškia ir kuo šiandien yra aktualios daniškoji „hygge“ ir švediškoji „lagom“ sąvokos? Ar Lietuvoje nesama tam tikros įtampos, kai vienu metu lygiuojamės ir į amerikietiškąjį individualizmą, ir į švediškąjį „socializmą su žmogišku veidu“? Kaip kasdieniame gyvenime sumažinti perfekcionizmą ir pasitenkinti tuo, ką turime? Ko tikimės iš 2021-ųjų? Apie tai diskutuojame su sociologe, Vilniaus universiteto doktorante, knygos „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“ autore Veronika Urbonaite-Barkauskiene.Ved. Simas Čelutka
28/12/2020 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Arūnas Gelūnas apie Irenos Veisaitės moralinį pavyzdį ir Vakarų individualizmo ribotumus
Pandemija sulėtino kasdienybės ritmą ir laiko suvokimą, atvėrė daugiau erdvės įsiklausymui į save ir visaverčiam buvimui su namiškiais. Vis dėlto daugumą žmonių slegia nežinia, baimė, nerimas ir vienišumas. Iš kur galime semtis dvasinės stiprybės ir paguodos šiuo sudėtingu laikotarpiu? Kaip stiprinti solidarumą, empatiją, atsakomybę ir dėmesingumą? Ko galime išmokti iš Rytų išminčių ir filosofų? Ką mums šiandien byloja Martinas Buberis, Hannah Arendt, Stefanas Zweigas ir Rembrandt‘o portretai? Kuo reikšmingi tokie moraliniai pavyzdžiai kaip neseniai mus palikusi Irena Veisaitė? Apie tai kalbamės su filosofu, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriumi Arūnu Gelūnu.Ved. Simas Čelutka
21/12/2020 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Ar post-tiesos epochoje piliečiai gali susitarti dėl pamatinių vertybių?
Kas yra post-tiesa? Kaip orientuotis tikrovėje, kurioje nyksta riba tarp tiesos ir melo? Kokią įtaką mūsų savivokai ir politiniams procesams daro naujosios skaitmeninės technologijos? Kodėl mažėja pasitikėjimas specialistais, ekspertais, apskritai racionalumu ir faktais? Kaip užtikrinti visuomenės sutarimą dėl pamatinių vertybių, kai socialinių medijų algoritmai užprogramuoja piliečių atsiribojimą nuo kitokių nuomonių? Apie tai diskutuojame su LCC tarptautinio universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto docentu, medijų ir politikos teoretiku dr. Ignu Kalpoku.Ved. Simas Čelutka
14/12/2020 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Emmanuelis Levinas: laisvės pagrindas yra atsakomybė už Kitą
Daugeliui atrodo, kad laisvė reiškia teisę daryti ką nori. Ar tai nėra pernelyg supaprastintas požiūris? Iš Lietuvos kilusio žydų mąstytojo Emmanuelio Levino filosofija atveria subtilesnę laisvės suvokimo perspektyvą. Pasak Levino, laisvės pagrindas yra atsakomybė už Kitą. Ir ne bet kokia, o absoliuti, besąlygiška atsakomybė. Kodėl Levinas, rašęs po Holokausto ir totalitarizmo patirčių, taip pabrėžė įsipareigojimo Kitam svarbą? Ar jo etikos samprata gali mums padėti kurti etiškai atsakingesnę politiką? Kaip atrodytų tokia politika? Apie tai diskutuojame su filosofu, leidėju, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoju ir Levino knygos „Laikas ir Kitas“ vertėju dr. Viktoru Bachmetjevu.Ved. Simas Čelutka
7/12/2020 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Kas yra laisvė ir kaip jos suvokimą keičia COVID-19?
Laisvė yra viena pagrindinių dvasinių Vakarų civilizacijos atramų, tačiau kiekviena epocha turi vis iš naujo atsakyti į klausimą: kaip suprantame laisvę ir kur yra jos ribos? Mūsų gyvenamuoju laikotarpiu šį klausimą stipriai užaštrino koronaviruso pandemija ir jos suvaldymui įvesti žmonių laisvės suvaržymai, ypač karantinas. Kaip atrasti pusiausvyrą tarp asmens laisvės ir bendrojo gėrio? Koks yra laisvės ir kitų mums svarbių idealų santykis? Kas, be pandemijos, Lietuvoje šiandien kelia didžiausią grėsmę laisvei? Šiuos ir kitus aktualius klausimus svarstome kartu su filosofe, kultūros istorike, Vilniaus universiteto dėstytoja Nerija Putinaite.Ved. Simas Čelutka
30/11/2020 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Kodėl Lietuvos švietimo sistemoje galima pasijusti lyg F. Kafkos romanuose?
Kodėl Lietuvos mokykloms taip sunku ugdyti laisvą, savarankišką mokinių mąstymą? Kuo ydingas literatūros mokymo procesas? Kaip įveikti švietimo sistemos konformizmą ir kitus trūkumus? Kokią įtaką mokyklų kultūra daro visuomenės gyvenimui? Kaip aktualizuoti humanistinio ugdymo idealą? Kada švietimas taps prioritetu mąstyme ir veiksmuose, ne tik žodžiuose? Apie šiuos ir kitus aktualius klausimus diskutuojame su lietuvių kalbos mokytoja, vertėja ir literatūrologe Elžbieta Banyte.Ved. Simas Čelutka
23/11/2020 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Modernioji demokratija – tikime visuomene, bet netikime valdžia?
Modernioji demokratija yra pagrįsta tautos kaip nedalomo kolektyvinio vieneto idėja. Ar ji realistiška? Juk jokia tauta negali būti visiškai homogeniška, dalis piliečių visada laikysis kitokio požiūrio nei dauguma. Be to, moderniojoje demokratijoje pagrindinė idėja yra lygybė, tuo tarpu politiniame gyvenime svarbūs ir kiti idealai – laisvė, autoritetas, teisingumas. Ar demokratija joms prieštarauja? Galiausiai, moderniojoje demokratijoje kolektyvinė valia yra svarbesnė už žinias ir racionalumą, todėl reguliariai kyla protestai prieš politines institucijas, žiniasklaidą, teismus ir ekspertus. Tokiais atvejais tautos dauguma tarsi tyčia nusprendžia kitaip nei žinančiųjų mažuma, nes nori patvirtinti savo suverenumą. Iš kur kyla šie demokratijos paradoksai? Apie tai diskutuojame su filosofu, politologu, Vilniaus universiteto dėstytoju dr. Gintu Karaliumi.Ved. Simas Čelutka
16/11/2020 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Kodėl Machiavellis norėjo atskirti politiką nuo moralės?
Renesansas buvo svarbus ne tik dėl įspūdingo meno suklestėjimo, bet ir dėl inovacijų politiniame mąstyme. Tuo laikotarpiu formuojasi moderniosios valstybės ir suvereniteto sampratos, kuriamos drąsios politinės utopijos, išauga diplomatinių ryšių reikšmė, o savo garsiuosius veikalus skelbia kontroversiškasis Niccolò Machiavellis. Kaip Renesanso humanistai vertino demokratiją? Kuo reikšminga Renesanso respublikonizmo tradicija? Kodėl Machiavellis iki šiol daugelio laikomas blogio mokytoju? Ar Renesanso politinės utopijos gali būti aktualios šiuolaikinei kairei? Apie šiuos klausimus diskutuojame su filosofu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, knygos „Renesanso simbolinis mąstymas“ autoriumi Gintautu Mažeikiu.Ved. Simas Čelutka
9/11/2020 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Kuo mums svarbi senovės graikų demokratijos patirtis?
„Demokratijos“ sąvoką mums padovanojo senovės graikai, tačiau ar žinome, kaip veikė jų demokratija? Ką apie demokratijos prigimtį atskleidžia jų kasdienė politinė patirtis? Kodėl, nepaisant visų šios santvarkos privalumų, Atėnų piliečiai skyrė mirties bausmę Sokratui? Kodėl Platonas, vienas didžiausių visų laikų filosofų, taip aštriai kritikavo demokratiją, ir kodėl Aristotelis, Platono mokinys, ją vertino palankiau? Kuo graikų demokratijos samprata gali būti aktuali mums, šiandien svarstantiems apie demokratijos trūkumus ir jų sprendimo būdus? Apie tai diskutuojame su filosofu, Vilniaus universiteto dėstytoju dr. Viliumi Bartninku.Ved. Simas Čelutka
2/11/2020 • 0 minutos, 0 segundos
Tarp praeities ir ateities. Kodėl demokratijoje glūdi totalitarizmo pavojus?
Kaip nūdienos politinius reiškinius gali padėti geriau suprasti politinė filosofija? Jos reikšmė ypač išauga kriziniais, neaiškumo ir netikrumo laikotarpiais, kuomet piliečiai jaučiasi pasimetę ir pradeda kelti bendruosius klausimus apie valstybę, politiką, laisvę ir kitas problemas. Esama ženklų, kad tokiu laikotarpiu gyvename ir šiandien. Su Vilniaus universiteto profesoriumi Alvydu Jokubaičiu diskutuojame, su kokiais vidiniais prieštaravimais ir iššūkiais susiduria šiuolaikinė demokratija, kodėl demokratijos gyvybingumui neužtenka kartą per ketverius metus balsuoti rinkimuose? Kodėl net ir autoritarinės ar totalitarinės valstybės save vadina demokratijomis? Kaip demokratija galėtų veikti geriau?Ved. Simas Čelutka