Geologai paminėjo geologinio paveldo dieną ir pakvietė į ekspediciją po Joniškio kraštą mokslininkų akimis pažvelgti į Lietuvos geologinį paveldą.Skaistgirio dolomito karjere pokalbis apie naudingas iškasenas Lietuvoje. Ar tikrai karjerai yra žemės žaizdos? Kaip vietos gyventojams pasitarnauja naujai supilami kalnai? Mintimis dalijasi dr. Jonas Satkūnas, Virginijus Kušleika, Regina Gibiežienė, Indrė Satkūnienė, Vidas Mikulėnas.Veršių kaimo akmuo. Ar tikrai akmens amžius pasibaigęs? Kodėl sakoma, kad akmenys auga, skraido, plauko? Prie Brolių akmens į daugelį klausimų atsako dr. Gražina Skridlaitė, Giedrė Rakštienė.Mūšos tyrelio pelkės pažintinis takas. Kokie pelkės ypatumai? Mintis dėsto Alma Grigienė, dr. Laura Gedminaitė, Ieva Baumilaitė-Čeponė, Darius Giedraitis.Geologinio paveldo dienos ekspedicija po Joniškio kraštą – I dalis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaišiadorių kraštas pilnas smagių žmonių. Vieni verslą kuria, kiti ūkį, dar kiti – pramogauja.Nemira ir Virginijus Abloževičiai iš Kauno persikraustė į Rusių kaimą prie Neries ir apsigyveno gražios gamtos apsuptyje. Prie sodybos puoselėja didžiulę veją. Stovyklauja skautai, įsiprašo įvairūs renginiai. Laisvės pojūtis – tikras džiaugsmas tiek vaikams, tiek suaugusiems. Tačiau Nemira ir Virginijus ėmė ir sumąstė patys organizuoti vienintelę Lietuvoje Anūkų šventę.Bačkonių ekologinį ūkį puoselėja Rasa ir Andrius Prusakovai. Miesto žmonės pamilo kaimą. Jie augina įvairias daržoves, laiko vištas, kalakutus, hailendų veislės jaučius. Šiltnamiuose auginamos daržovės yra tai, ką šeimininkai patys mielai valgo. Gal norite ir Jūs pažiūrėti, kaip atrodo sveiko maisto krepšelis, gal patys jį susikrauti? Gal pradėti ekologiškai ūkininkauti? Gal tiesiog degustuoti ir bendrauti? Rasa ir Andrius atviri, mielai dalijasi žiniomis, kviečia apžiūrėti šiltnamių, jaučių, o atsiradus darbštuolių – padirbėti.Jei norisi pramogauti, užsukite pas Astą ir Vaclovą Malakauskus. Žaslių arkliukai gerai žinomi apylinkėse. Pramogų čia apstu: poniai, arklių muziejus, šunys, katės, edukacijos, stovyklos ir, žinoma, Maja. Kas nenorėtų po Žaslius lėkti su vėjeliu!Seniai Žasliams reikėjo vietos, kur galima rasti naminio maisto, pasmaguriauti deserto, prisėsti prie kavos puodelio. Paparčių krašto bendruomenė sugalvojo įkurti Lapės arbatinę. Apie tai daugiau pasakoja Valentina Skorbuvienė, Raimonda Urbienė ir Asta Kubilienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lietuvos kultūros sostinė Kaišiadorys supažindina kraštiečius su kūrėjais ir profesionaliu menu. Tapytojas, fotografas, skulptorius Algis Griškevičius nemato skirtumo tarp parodų Kaišiadoryse ar Amjene. Svarbu, kad darbus suprastų ir vertintų. Menininkas įsitikinęs – profesionalus menas turi pasiekti ir atokesnes vietas. Kaišiadorių kultūros centro direktorė Lina Brazionienė tikisi pritraukti daugiau lankytojų į parodas profesionaliai paruoštuose salėse.Skulptorių plenere „Kaišiadorių istorijos akcentai“ sukurti darbai puošia miesto erdves. Turistams siūlomas naujas kultūros maršrutas supažindinantis su profesionaliomis skulptūromis, kurias kūrė skulptoriai Gintaris Juozas Česiūnas, Pijus Česiūnas, Vilmantas Balynas, Gintaras Mykolaitis ir Martynas Bernatonis.Andrejus Tomenko Kaišiadorių katedroje groja vargonais ir gieda, laisvalaikiu iš medžio kuria pažintinius žaidimus.Susipažinti su Kaišiadorimis, Lietuvos kultūros sostine, kviečia kultūros patarėja Ilona Grabijolienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Kartos – kartu“. Šis šūkis kviečia burtis kraštiečius išsisklaidžiusius po visą pasaulį. Kamajai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė. Prie kultūrinės sklaidos prisideda aplinkinių kaimų ir miestelių bendruomenės. Juodonys, Duokiškis ir Salos.Juodonyse susipažinsime su Broniumi Juzelskiu, kuris puoselėdamas kaimo turizmo sodybą taip užkrėtė vietinius, kad visas kaimas pasipuošė vėliavomis ir spalvotais inkilais.Duokiškio miestelį garsina ne tik „Duokiškio baladės“, kiškių muziejus, bet ir asmenybės, palikusios kraštiečių širdyse jautrius prisiminimus. Giedrė Dagienė.Salų dvaras ir parkas įsikūręs Dviragio ežero pakrantėje. Šiandien jame šeimininkauja Rokiškio tautodailininkų asociacija. Su Salų dvaro rūmais ir veiklomis supažindina Rasa Janušauskienė ir Irina Kalnietienė.Po Kamajų kraštą keliauti padeda Kamajų bendruomenės pirmininkė, mokytoja Jolanta Vygėlienė.Ved . Jolanta Jurkūnienė

Kamajai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė – rudenį pasitinka su trenksmu. Į tradicinę miestelio šventę „Kuc kuc Kamajuos“ grįžta po visą pasaulį išsibarstę kraštiečiai. Kamajiškiai išdidžiai skelbia Kamajų respublikos dienas, prisimena istoriją ir pirmąjį Lietuvos hipį – poetą, kunigą Antaną Strazdą.Kamajai šiais metais nusprendė suartinti bendruomenes, paakinti jaunimą grįžti į gimtąsias vietas gyventi, dirbti ir kurti. Lietuvos mažosios kultūros sostinės šūkis „Kartos – kartu“ įpareigoja aplinkinių kaimų bendruomenes prisidėti prie renginių ir kitų veiklų.Kamajų respublikos prezidentas Vytautas Vilys ir kultūros darbuotoja Sigita Gasiūnienė-Bracienė supažindina su miestelio istorija, tradicijomis ir sumanymais.Po Kamajus ir aplinkinius kaimus į ekskursiją kviečia Kamajų bendruomenės pirmininkė, mokytoja Jolanta Vygėlienė.Aukštakalniuose susipažinsime su kaimo kapelos „Barškutis“ vadove Esmiralda Smalstiene, o Kalvių kaime su kultūrinės veiklos koordinatoriumi, ūkininku Gintaru Kepalu.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pavirvytės dvarą Mažeikių rajone Žemaitijoje naujam gyvenimui prikėlė zanavykas Antanas Naujokas.Kepyklos „Miltuotos rankos“ Dotnuvoje įkūrėjas Andrius Balandis su žmona Gina kasryt vietinius pasitinka su gardžiais kepiniais. Autentiškoje krosnyje kepamos duonos, batonų, bandelių ar beigelių galima įsigyti tik apsilankius kepykloje Dotnuvoje. Andrius sako, kad pinigų užtenka kiek yra, o gyventi reikia savo ir kitų džiaugsmui.Prienų jaunos kartos ūkininkė Ugnė Galinienė atrado širdžiai mielą užsiėmimą. Gamina žvakes iš rapsų ir jesmonite padėkliukus, veda edukacijas, dalyvauja renginiuose.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šiaurės vakarų Lietuva vis dar vangiai atrandama. Toli ta Žemaitija? Daugelį juokas ima iš kilometrų, kuriuos tektų įveikti ieškant reto grožio gamtos kampelių, paveldo ir nuoširdžių žmonių.Keliaujame į Viekšnius. Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Jolanta Gintalienė gerai žino turistų pamėgtas vietas ir turi ką pasiūlyti.Viekšniai: kabantis pėsčiųjų tiltas, raudonų plytų Viekšnių vandens malūnas, Viekšnių vaistinės muziejus. Prie malūno pasitinka Reda Andriejaitienė ir Rima Šiuipienė, Viekšnių kultūros centro darbuotojos. Pakalbintas ir žvejas ant Ventos kranto Karolis Lavickis.Viekšnių vaistinės muziejuje pasakoja ekskursijų gidė Vilma Skiparienė.Ar teko ragauti „čiumpadrylio“? Patiekalas gimė kartu su tradicine Molio švente Viekšniuose. Keramikas Vitalijus Baltutis prisimena ištakas, o Saulė Paulauskaitė – „čiumpadrylio“ atsiradimą. Tik šį kartą jai talkina jaunos šeimininkės Evelina ir Kristina.Viekšnių krašte Gyvolių kaime ekologinį vaistažolių ūkį įkūrė vaistininkė Jadvyga Balvočiūtė. Juokauja, kad ji oficiali vaistininkė ir neoficiali botanikė. Birutė Jonkuvienė padeda Jadvygai ir kviečia susipažinti su vaistažolių lauko ekspozicija.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Mažai pažintas Vilniaus rajonas stebina jaunų žmonių noru gyventi ir kurti savo tėvų žemėje. Nuo miesto šurmulio pasislėpti sodybose ar namuose netoli sostinės – lemia jaunų žmonių pasirinkimą. Jei renkiesi savo kraštą, tai ir norisi juo pasirūpinti, domėtis istorija, saugoti paveldą, kurti aplinką patogią sau ir kitiems.Nemenčinę, jos apylinkes bei žmones pristato Loreta Krylovičienė.Mariusz Januszkiewicz su žmona Justyna išpildė seną svajonę ir Nemenčinėje įkūrė desertinę Totti. Dabar vietiniai ir svečiai gali atsikvėpti prie kavos puodelio ir su meile pagamintų desertų.Dailėtyrininkas Genadij Fedorovič ilgus metus dirba muziejininku. Vilniaus krašto etnografijos muziejuje kaupiami ir saugomi Vilnijos krašto gyventojų buities rakandai, papročiai. Muziejuje įkurta dailės galerija, kurioje organizuojamos ne tik parodos, bet ir įvairūs renginiai.Oreivių klubas „Padangių gėlės“ – Nemenčinės šeimos verslo ir pramogų kūrinys. Lukasz Mikielewicz dalijasi mintimis apie oro balionių pramogas, pilotų atsakomybę ir perspektyvas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Prienai keičiasi akyse!Menu alsuojančios gatvės ir parkai, ant Nemuno kranto atidarytas gastrobaras „Teka teka“, Prienų kosmologijos centras, kvapnių papuošalų studija, žvakių liejimas bei kitos Prienų bei Jiezno žmonių veiklos stačiai stebina.Prienų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Ieva Šalčiuvienė ir turizmo ir verslo konsultantė Asta Vaitkevičienė laukia lankytojų ir pristato naujienas.Poetas Tautvydas Vencius, kultūrinių renginių organizatorius, pasakoja apie organizacinius darbus, kūrybą ir gimtąjį Naujosios Ūtos kaimą.Jei norite asmenukės, užsukite į terasą ant Nemuno kranto. Duris prieniškiams ir svečiams atvėrė gastrobaras „Teka teka“. Savininkai žada prisidėti prie turizmo įvairovės Prienuose. Mintimis dalijasi gastrobaro savininkė Ramunė Šyvokienė ir bendraminčiai Martynas Andriuškevičius bei Šarūnas Karosas.Mantvydas ir Agnė Prekevičiai įkūrė Prienų kosmologijos centrą. Mantvydas veda astronomijos edukacijas, Agnė edukuoja Kvapnių papuošalų studijoje.Antanas, Einira, Elija bei Atlantė Aleknos – smagi šeima iš Jiezno. Jų aistra žvakėms ir edukacijoms tapo naujo verslo pradžia. Šeima sutaria – žmogus ne vien pinigais gyvas...Laivo „Algirdas“ savininkas Mindaugas Žiedelis turistus Nemunu plukdo iki vėlyvo rudens.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Keliauti ir atrasti galima įvairiai. Sveikiausias būdas – žygio arba šiaurietiškos lazdos. Net sanatorijos siūlo aktyvų laiką gamtoje.Iš Birštono į Škėvonių gūbrį su kineziterapeute Saule Skvernevičiūte, vietinio turizmo eksperte Neringa Sutkaityte, operatoriumi Artūru Kavaliausku ir kitais aktyvaus poilsio mėgėjais.Alytaus rajone, Bundžių kaime gyvena kolekcininkai. Tomas Aliulis kolekcionuoja senovinius automobilius, Vita Zykutė keptuves ir kitus rakandus, Beata – akmenėlius.Milena ir Mindaugas Platūkiai Vilnių iškeitė į Alytų, įsigijo du traukinio vagonus ir įkūrė kavinę-muziejų gražioje gamtos apsuptyje, netoli Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tilto.Alytaus rajone yra toks Alytaus kaimas, kuriame įsikūrė vyndarių šeima, užveisė vynuogyną ir pirmieji Lietuvoje žada gaminti vyną su geografine nuoroda. Marijus Jakinevičius, Eglė Adamonytė ir Irmantas Adamonis.Audiovizualiųjų menų centras, įsikūręs buvusioje Alytaus sinagogoje, po restauracijos atvėrė duris lankytojams. Alytaus kraštotyros muziejaus istorijos skyriaus vedėja Vilma Jenčiulytė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pivašiūnai garsėja Žolinių atlaidais, į kuriuos suguža visa Lietuva. Parapijos klebonas Vincas Baublys pasakoja apie Pivašiūnų bažnyčią ir Dievo motinos su kūdikiu paveikslą.Tautodailininkė Rita Padegimaitė-Valiukevičienė ir Pivašiūnų amatų centro kultūrinių renginių ir edukacijų vadovė Stasė Čižauskienė dalijasi savo veiklomis.Junčionių kaimo bendruomenės pirmininkė Irena Burneikienė kviečia susipažinti su žmonių gyvenimu, edukacijomis.Saulius Mastauskas ir Loreta Lekavičė Junčionių kaime įsirengė keramikos dirbtuves Molio Minklės ir veda edukacijas, mokymus. Saulius kolekcionuoja senas duris, kurias eksponuoja laukuose šalia sodybos.Po Alytaus rajoną keliaujame su kultūros specialiste Laimute Zavistauskiene.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kėdainių krašte gyvena ir verslą kuria jauni žmonės, kuriems humoras suneša pelnus. Vieni kratosi Kėdainių, kaip agurkų miesto įvaizdžio, kiti mato neišnaudotas nišas. Jei dar pridedama meilė savo kraštui, istorijai ir patrauklūs būdai ją perduoti kitiems – pasisekimas garantuotas!Po Akademijos miestelį vaikščiojame su Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro vadybininke ir gide Edita Mongirdaite, verslininke, gimusia ir mokslus baigusia Akademijos miestelyje Justina Kočetova bei Žydrone Smulskiene, Akademijos kultūros centro direktore. Akademijos metraštininkas, kraštotyrininkas Rytas Tamašauskas ragina individualiai pasivaikščioti po miestelį su jo parašyta knygele rankose – „Akademijos sodyba: ekskursijos gidas“Dotnuvos bažnyčios ir vienuolyno ansamblis. Tėvas Stanislovas Dotnuvoje įkūrė kapucinų vienuolyną. Šiandien galima lankytis bibliotekoje, liturginių rūbų muziejuje, autentiškoje Tėvo Stanislovo celėje, o bažnyčioje apžiūrėti gausias meno vertybes.Danguolė Špokienė vadovauja Akademijos kultūros centro Dotnuvos skyriui ir veda ekskursijas. Bažnyčio ir vienuolyno rūsiai alsuoja gilia istorija. Parapijos klebonas Giedrius Maskolaitis dalijasi džiaugsmais, vargais ir pašaukimu tarnauti dievui ir žmonėms.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vaikščioti po pelkę, kvėpuoti grynu oru, klausyti paukščių, į burną įsimesti uogą – tokią pramogą suteikia gamtininkai.„Pelkėje tave visą laiką stebi, nors pats to nematai. Gyvūnams smalsu. Juk į jų namus atėjo svečias...“, – sako Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos pirmininkas Deividas Makavičius.Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Jolanta Gintalienė pasakoja apie pažintinius žygius, vietinių gyventojų veiklas.Edukacijas-degustacijas bityne „Užpelkių medus“ veda midudaris Alvydas Nabažas ir pirmoji Baltijos šalyse medaus someljė Rasa Nabažaitė.Krakiuose ant Ventos upės kranto Pauliankoje galima apsigyventi tiek nameliuose ar kotedžuose, tiek palapinėse ir puikiai leisti laiką gamtoje. Ventos šniokštimas, gaivus vanduo vėsina karštą vasaros dieną. Terasoje prie vandens malūno galima palydėti saulėlydžius arba pasitikti saulėtekius. Vilma ir Arvydas Petrauskai rūpinasi paveldu, tausoja gamtą ir rūpinasi svečiais.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Jeigu norite pamatyti miestą, kuris 16 a. priklausė karalienei Bonai Sforcai – Daugai kaip tik jums.Jeigu norite sužinoti, kaip ir kur radosi Lietuvos nepriklausomybės idėja – legendomis apipintas kunigaikščio Daugio miestas – kaip tik jums.Daugai yra vienas gražiausių Dzūkijos kampelių Alytaus rajone. Su istorija, legendomis ir nūdiena supažindina Alytaus krašto kultūros puoselėtoja Laimutė Zavistauskienė, Daugų kultūros klubo „Kitaip“ nariai Robertas ir Vaida Ožalinskai, pramoginio Daugų laivo kapitonas Albinas Zavadskas, Daugų bendruomenės pirmininkė Raimonda Šilalė, tautodailininkė Rasa Aleksandravičienė ir Daugų Vlado Mirono gimnazijos mokytoja Sigita Juškevičienė.Ved. Jolanta Jurkūnien

Biržuose kalbėsime ne apie kunigaikščius Radvilas ar grafus Tiškevičius, ne apie smegduobes ar alų. Akiplotyje – Mekas, Mocartas ir Montebolas.Kaip įprasminamas Jono Meko atminimas Biržuose? Paveldosaugininkas, gidas Dalius Mikelionis pasakoja apie menininko Jono Meko palikimo puoselėjimą Biržų mieste.Pirmas miesto istorijoje kokteilių baras TIPAS – išsipildžiusi Jovilto Cibo svajonė: „Baras – kūrybiškiausia restorano forma“. Joviltas su drauge Arūne Butėnaite kuria nealkoholinius kokteilius, kurie „kalba“ apie Biržų krašte gyvenusius ir kūrusius pasaulyje pažintus meno žmones. Kokteiliai skirti Jonui Mekui, Borisui Dauguviečiui, Petrui Kalpokui, Kaziui Binkiui. TIPE ne tik kokteiliai padeda susipažinti su talentingais kraštiečiais! Joviltas ir Arūnė išradingi ir kūrybingi.Operos solistų rezidencija Biržuose – jaunų atlikėjų, patyrusių solistų bei muzikantų meka. Ir vėl Mocartas, tik šį kartą režisierė Karina Novikova renkasi operą „Figaro vedybos“. Svečiai ir biržiečiai kviečiami į premjerą rugpjūčio 1-2 dienomis per Biržų miesto šventę „Biržai – sostinė mano“. Edita Mikelionienė, projekto Operos solistų rezidencija Biržuose vadovė, tikisi, kad šį kartą bus dar daugiau žiūrovų ir ruošiasi dideliam antplūdžiui svečių.Monteball. Sigito Kalkio išrastas ir užpatentuotas Mantagailiškio dvaro žaidimas sulaukia vis daugiau gerbėjų. Dvaro savininkas sako, kad montebolas tampa turizmo dalimi Biržuose. Nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens vyksta komandinio žaidimo čempionatai ne tik Biržuose, bet ir kituose Lietuvos miestuose.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Sakome, kad Mažeikiai naftininkų miestas. Kiek tiesos šiuose žodžiuose?Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Jolanta Gintalienė ir Mažeikių miesto muziejaus ekskursijų vadovė Roma Petrulevičienė skirtingai svarsto apie miestą ir jame gyvenančius žmones. Tačiau meilė miestui – jas vienija!Į Mažeikius kviečia desertinės „Tortelje“ įkūrėja Aušra Baltmiškienė. Pasirodo, pavadinimas turi ne prancūzišką kilmę, o žemaitišką. Kaip profesionali kirpėja keitė profesiją?Unikalus gramofonų muziejus Mažeikiuose stebina retų eksponatų gausa. Gediminas Stasiūnas daugiau negu 30 metų kolekcionuoja gramofonus, patefonus, plokšteles, suvenyrus. Dažnai eksponatus tenka tvarkyti, remontuoti, restauruoti savo rankomis. Su žmona Vitalija važinėja po Lietuvą, muges, koncertuoja. Mielai kviečia apsilankyti Mažeikių gramofonų muziejuje, veda edukacijas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Iš atominės energetikos Visaginas pereina prie inovatyvios pramonės. Jaunimo lyderiai ardo įsisenėjusius tėvų sukurtus burbulus ir traukia iš jų paauglius. Visaginiečiai laukia daugiau lietuviškos kultūros.Daugiakultūriniame Visagine gyvena, dirba ir kuria skirtingi žmonės. Pažinkime ir nesikliaukime kuriamais stereotipais.Visagino menų rezidenciją „Taškas“ – nuolat besiplečianti erdvė jaunimui, menininkams, turistams, žmonėms, kurie ieško savęs, tylos ir įkvėpimo. Tai – jaunų žmonių alternatyvios kultūros židinys.Pokalbis su basakoju Aleksu Urazovu, Visagino menų rezidencijos įkūrėju, ir Maksimu Ivanovu.Netrukus duris atvers Visagino miesto muziejus, kurį kuria ir jam vadovauja muziejininkė Viktorija Kazlienė.Visagino turizmo plėtros centro direktorė Anastasija Jevtiuchova kviečia į Visagino atominės elektrinės valdymo skydo simuliatorių. Visagino savivaldybės meras, branduolinės fizikos inžinierius Erlandas Galaguzas daug metų dirbo simuliatoriuje ir veda įdomias ekskursijas. Ar po Ignalinos atominės elektrinės ardimo darbų simuliatorius taps muziejumi?Sutikti kunigą, vaidinantį ir Jėzų, ir Šėtoną – reta! Gitara, giesmės, jodinėjimas žirgais ir kiti žmogiški pomėgiai padeda Visagino katalikų parapijos klebonui Raimundui Jurolaičiui burti bendruomenę.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Su Alantos seniūne Dalia Žygeliene per bobutės kalnelius važiuojame į Alantos dvaro sodybos rūmus.Astikai Alantos dvaro rūmus pasistatė Virintos upės vingyje, o vėliau ir šv. Jokūbo vardo bažnyčią. Paskutiniai dvaro šeimininkai buvo Pac-Pomarnackiai. Dvaro istorijos puslapius varto kraštietis istorikas Gintautas Šeikis.Alantos dvaro muziejaus-galerijos muziejininkės Jolanta Bimbirienė ir Liuda Pusvaškienė pristato ekspozicijas ir vaišina dvariška kava su kankorėžių uogiene. Kolekcinis dvaro porcelianas pavergia ne vieno lankytojo širdį.Pasidairykime po Alantą, užsukime į Mykolo seklyčią pasilabinti su šeimininku Egidijumi Veršeliu.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Dusia – dzūkams jūra, gelažinės varlės – simbolis. Verta ar ne keliauti po Dzūkiją? Atsakymas laidoje.Metelių regioninio parko lankytojų centro gamtininkas Artūras Pečkys kviečia į ekspoziciją „Ką pasakytų ežerai“.Lazdijų turizmo informacijos centro darbuotojai Jolita Bakšaitė ir Mantas Valukonis siūlo į pažintinį Pojūčių žygį Bijotų-Širvinto miške.Laisvės kovų muziejus Lazdijuose nepalieka abejingų. Buvusiame Petrauskų name veikė NKVD, KGB ir kitos represinės struktūros. Pastato rūsyje išlikusiose autentiškose kamerose vartomi skaudūs istorijos puslapiai. Partizanų laisvės kovos ir žiaurūs kankinimai. Unikalias ekspozicijas pristato Laisvės kovų muziejaus muziejininkė Jūratė Paciukonienė, į Dzūkiją atvykti kviečia Lazdijų krašto muziejaus muziejininkė-edukatorė Daiva Andruškevičienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kupiškio kraštas savitas, įdomus ir gražus. Ten gyvena nuoširdūs ir linksmi žmonės.Palėvenės dominikonų vienuolyno rūsius gaubia paslaptys, apie kurias pasakoja turizmo vadybininkė Rita Pukenienė.Sunku įsivaizduoti Adomynės dvarą be „Pagrabinių“ bandelių, kurioms suteiktas Lietuvos tautinio kulinarinio paveldo sertifikatas. Su dvaro istorija supažindina Virginija Pakalniškienė, turizmo vadybininkė.Edukatorė Sandra Gabrėnaitė-Juknienė kviečia pasivaikščioti po Adomo Petrausko sodybą, muziejų ir užsukti į Uoginių amatų centrą.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vasaroti su šeima kviečia Ukmergės kraštas! Smagu kartu leisti laiką, pramogauti ir stiprėti.Šarūnas ir Indra Stulpinai iškeitė užsienį į Sližių kaimą. Žvaigždžių slėnis, tai – terapija gamtoje. Glampingas ant Širvintos šlaito, natūralūs masažai upės pursluose, geokupolai, džiaugsmą teikiantys renginiai šeimoms – grąžina į vaikystę.Žibutės pievų ūkyje Mūšios viensėdyje įsikūrė Jolanta Čekauskaitė ir Darius Lapka. Šeima akina atsigręžti į gamtą ir istoriją. Vidiškiai mena senus laikus, turtingi istorija. Draugystė su laisvai pievose ganomais gyvūnais, pažintiniai žygiai ir edukacijos skatina turiningai poilsiauti.Jonas, Zuzana, Barbora, Žilvinas ir Motiejus Grigalevičiai įkūrė keturračių pramogas vaikams Kazliškių kaime. Trasos, pirtys, žaidimai vilioja atrakcijų mėgėjus net iš Klaipėdos.Ukmergės mieste studiją įkūrė smėlio ir pasakų terapeutė Asta Liumperienė. Kartais žmonėms reikia bendravimo ir patarimų. O tada jau į gamtą!Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lietuvos gyventojai – prioritetas. Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojai kasmet suka galvas, ką naujo pateikti, kaip sudominti ir privilioti kuo daugiau svečių, turistų, lankytojų. Direktorė Erika Stanaitienė šį sezoną siūlo pėsčiųjų ar dviračių žygius, stovyklavietes, ant laužo žarijų keptą maistą, edukacijas, ekskursijas ir kitokias vasariškas pramogas.Apsilankysime „Camp Genys“ turistinėje vasaros stovyklavietėje ir susipažinsime su Genių šeima: Vidmantu, Birute, Vyteniu ir Karoliu.Neaplenksime ir Sandros meno namų. Menininkė Sandra Mielkaitytė – kūrybi ių sumanymų siela. Sandros meno namuose vedamos edukacijos nuo meno iki kulinarijos. Jai talkina edukatorė, gidė Birutė Pauliukienė ir Kudirkos Naumiesčio meno mokyklos dailės skyriaus įkūrėjas, mokytojas Mindaugas Pauliukas.Mažai išvaikščiotą Veliuonos vakarinę dalį pristato Veliuonos krašto istorijos muziejaus muziejininkas Gediminas Klangauskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Ką gali vietos bendruomenė, kai į ją buriasi išradingi, veiklūs, pilietiški ir linksmi žmonės? Prie puodelio kavos šnekučiuojat apie šį bei tą – gimsta fantastiškos idėjos!Taip atsitiko Dubingiuose, miestelyje Molėtų rajone. Būtent bendruomenė rašė projektą ir šiais metais Dubingiai tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine. Būtent bendruomenės galvose gimė unikali idėja – atkurti Dubingių pilį, buvusią Radvilų rezidenciją. Būtent sodybiečiai parodė iniciatyvą ir istoriniame miestelyje, buvusiame štetle, įamžino žydų atminimą. Būtent mecenatai Dubingiams pastatė modernius maldos namus.Laidoje mintimis dalijasi Dubingių seniūnas Kęstutis Kaminskas, bendruomenės centro valdybos pirmininkė Violeta Navickienė, antikvaro galerijos „Trys trimitai“ savininkė ir bendruomenės narė Virginija Dunauskienė bei sodybietė Vaidutė Navickaitė-Šakėnienė, parapijos klebonas kunigas Donatas Jančiauskas, tautodailininkė Laima Grigelevičienė, Asvejos regioninio parko lankytojų centro gidė Gema Kuorienė, Elvyra Kučinskaitė ir Radvilų rezidencijos, restorano, savininkė Oksana Mankevič.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Atrasti Kauną – tinkamiausia vieta Nemuno ir Neries santaka.Vienoje seniausių Lietuvoje mūrinių pilių bokšte knarkia Kauno žvėris. Seniausia Kauno senamiesčio dalis tapatinama su mažuoju Vatikanu. Neries gatvės slėpiniai. Senoji prieplauka ir Vytauto bažnyčia.Su seniausiu Kauno senamiesčiu supažindina Keliautojo žinyno sudarytojai istorikas Vytenis Almonaitis ir psichologė Junona Almonaitienė. Kauno žvėries legendą prisimena Kauno miesto muziejaus edukatorius Giedrius Karpinskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Biržų krašte žmonės smarkiai netranko durimis, bijo, kad namo priebutis neprasmegtų. Taip pat netrepsi kojomis. Ką jau kalbėti apie linkėjimus žmogui prasmegti skradžiai...Kaip toje pasakoje, pasuksi į kairę – rasi Pabiržę su baroko architektūros ansambliu, pasuksi į dešinę – kvapas nuves iki Smardonės šaltinio Likėnuose. Tiek Pabiržė, tiek Likėnai gerai prisimena buvusią kurortinę šlovę ir ją siekia susigrąžinti.Apie viską – Biržų krašto muziejaus direktorė Edita Lansbergienė Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas, Pabiržės bendruomenės pirmininkė Jurga Fergizienė ir seniūnaitis Gražvydas Venckus. Su Biržų kraštu supažindina paveldosaugininkas Dalius Mikelionis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Zarasų kraštas alsuoja kūrybingais ir išradingais žmonėmis. Jų sumanymai ir siekiai nepalieka abejingų. Tik reikia atrasti ir artimiau susipažinti.Gintautas ir Lina Kažemėkai įkūrė Dusetų kultūros fondą, tapo mecenatais, puoselėja Lino Brogos atminimą ir tapo archyvarais vidury miško Pačiaunės kaime.Apie Stradivarijaus laivą, skrodžiantį Sartų ežerą, mintį audžia asociacijos „Dusetų jachtklubas“ vadovas Arūnas Kavaliauskas. Ir ne tik... Ant Sartų ežero kranto nori girdėti ir smuiko griežimą.Andrius Navickas nesako, kad pavargo nuo švietimo. Jis sako, kad jam bitės pakuždėjo Stelmužės kaime įkurti parodomąjį bityną „Ąžuolo namas“.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Nors Kupiškis lygumų ir žemdirbių kraštas, tačiau žmonės ne vien duona gyvi... Jaunimas kuria naujus verslus, taip paįvairindami miestelėnų gyvenimą. Didžiojoje sinagogoje atgaivą sielai randa ne tik bibliotekos skaitytojai, bet visi, kurie lankosi kultūriniuose renginiuose, parodose, koncertuose, susitikimuose.Mintimis dalijasi istoriniame name įkūrusi gėlių studiją Sandra Bukauskienė ir Agnė Pėčaitė, buvusiame kalėjime atidariusi kepyklėlę. Užsukti į Didžiojoje sinagogoje įsikūrusią biblioteką kviečia direktorius Algirdas Venckus.Antašavos dvaro klebonija po restauracijos priima lankytojus. Už veiklas atsakinga Antašavos miestelio bendruomenė: veda ekskursijas, edukacijas, kepa šv. Jackaus pyragėlius. Svečius pasitinka linksmos moterys – Antašavos miestelio bendruomenės pirmininkė Neringa Čemerienė, Antašavos dvaro klebonijos administratorė Vilma Talačkienė ir nuolatinė pagalbininkė Asta Čemerienė.Su Kupiškiu supažindina Kupiškio rajono savivaldybės už paveldą atsakingas vyriausiasis specialistas Vytis Zavackas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Atvažiavus į mažus miestelius ar kaimus, tereikia trijų dalykų: kvėpuoti ir uosti, žiūrėti ir matyti, klausyti ir girdėti. Tik tada pajausi – kas yra Lietuva, kas yra gamta, kas yra maži miesteliai“, – sako Pagramančio krašto pasakorė Birutė Normantienė.Pasivaikščiokime po Pagramantį, nuo apžvalgos bokšto pasigerėkime Akmenos ir Jūros santaka, susipažinkime su vietiniais, pasiklausykime knygose nesurašytų istorijų.Pagramančio regioninio parko lankytojų centro administratorė Rita Krompalcienė ir grupės patarėjas Sigitas Mėlinavičius, Pagramančio krašto pasakore Birutė Normantienė, Pagramančio senelių namų direktorius Jonas Samoška bei gyventoja Jadvyga Gailienė, Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ vadovė Raselė Stružeckienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vokiečių ordinas Nemuno ir Nevėžio pakrantėse pastatė keliolika pilių, siekdamas prasiveržti į LDK teritoriją. Taip Kaune radosi Gotesverderio, Marienverderio ir Ritersverderio pilys.Monografijos „Kryžiuočiai Kaune: Vokiečių ordino Gotesverderio, Marienverderio ir Ritersverderio pilys“ autoriaus ir leidėjo Vytenio Almonaičio teigimu, 1363-ieji - 1402-ieji metai istorikų menkai tyrinėti. Lieka neatsakytas klausimas, ką kryžiuočiai 40 metų veikė Kaune?Kviečiame leistis į kelionę po Kauną ir jo apylinkes. Vaizdas į Gotesverderio piliavietę nuo Pyplių piliakalnio. Nemuno ir Neries santakos prie Kauno pilies slėpiniai. Būta ar ne kryžiuočių pilies Lampėdžiuose? Junona Almonaitienė, prisidėjusi prie monografijos leidimo, taip pat dalysis įžvalgomis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Velykų burtais, patiekalais, degustacijomis, linksmomis istorijomis dalijasi lietuviškų tradicijų puoselėtojai.Andrius Dacius, Telšių krašto gidas, Biržuvėnų dvaro sodyboje prisimena linksmą istoriją.Inga Skrudupienė gyvena Stelmužės kaime Zarasų rajone ir verda gardžią gilių kavą, o iš gilių miltų kepa įvairius kepinius. Orams sušilus prie Stelmužės ąžuolo kvies paragauti gilių kavos ledų.Velykinių zuikių važiuosime į Zanavykų muziejų Šakių rajone. Edukatorė Aldona Plaušinienė papasakos apie edukacijas, o direktorė Rima Vasaitienė pristatys Zanavykų muziejų ir Zyplių dvaro sodybą.Tauragės rajone, Pagramantyje, gyvena pasakorė Birutė Normantienė, kuri puikiai atsimena Velykų burtus, senolių patiekalus ir tradicijas.Pagramančio regioninio parko lankytojų centro edukatorė ir ekskursijų vadovė Rita Krompalcienė turi sukaupusi margučių kolekciją ir vaikus moko marginti kiaušinius.Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius kviečia į Džiugo sūrio namus. Degustatorė Pupšyte supažindina su sūrio skanavimo kultūra.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Saločiai garsūs savo ne tik istorija, bet ir naujomis tradicijomis. Renginys Antaninės ant Mūšos pritraukia svečių ne tik iš Pasvalio krašto, bet ir visos Lietuvos. Šios šventės sumanytojas Boleslovas Tuskėnas, Antano Poškos pagrindinės mokyklos dailės mokytojas. Profesionalus menininkas mokykloje įkūrė dailės galeriją, su moksleiviais spalvingais motyvais ištapė Saločių miestelio pastatų sienas, vykdo įvairias kultūrines veiklas.Skulptorius, akmentašys Valius Remeika kūrybiniais darbais puošia ne tik Saločių miestelį, bet ir visą Pasvalio rajoną. Kartais į draugiją kviečia su metalu dirbantį meistrą Donatą Prėną.Apie Saločių istoriją ir dabartį pasakoja istorijos mokytoja Roma Jakubonienė ir Saločių seniūnas Sigitas Savickas.Raubonių vandens malūne veikia karšykla ir verpykla, vyksta edukacijos. Kulinarinio paveldo edukacijose galima raityti, virti ir skanauti Raubonių virtienių, atsigerti Tatulos mėtų arbatos.Prie Raubonių malūno vadovas Vaidotas Gikys pristato unikalų praeities architektūros ir retą inžinerijos statinį su gerai išsilaikiusiais technologiniais įrenginiais.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Žemaitiškame Tauragės rajone išsiskiria viena Lauksargių seniūnija, priklausanti Mažosios Lietuvos etniniam regionui, Klaipėdos kraštui.Lauksargių seniūnijos teritorija nedidelė, gyvenvietės mažos, bet su savita architektūra, turininga istorija, intriguojančiais politiniais įvykiais.Kokia praeitis ir dabartis Lauksargiuose? Pasakoja Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ ekskursijų vadovė-edukatorė Jovita Zubaitė.Lauksargių seniūnijos seniūnas Mindaugas Giačas supažindins su Lauksargių nūdiena.Buvęs mokytojas Kazimieras Igaris pristatys edukaciją apie vėjo energetiką – Vėjo spalva žalia.Pasidairysime po vėjo jėgainių parką Kreivėnuose, nykstantį kaimą, apžiūrėsime ant kalvelės stovintį kepurinį vėjo malūną, apsilankysime Lauksargių liuteronų evangelikų bažnyčioje, Lauksargių geležinkelio stotyje.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kai sakome, kad Pasvalys yra žemdirbių, molio, smegduobių ir aludarių kraštas – tiesos daug, bet... Būtinai reikia pasakyti, kad būtent Šiaurės Lietuvoje gimė daug žinomų asmenybių, kurių darbai ir šiandien ugdo jaunąją kartą.Pasvalys pagal istoriką Gražvydą Balčiūnaitį.Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje įkurta Dailės galerija verčia suklusti, kokie meno lobiai saugomi šioje švietimo įstaigoje. Pasakoja gimnazijos istorijos muziejaus vadovė Regina Grubinskienė, direktorė Gitana Kruopienė, gimnazistės Viktorija Chmieliauskaitė bei Beatričė Vasiliūnaitė.Pasvalio krašto muziejus. Jolita Šležaitė supažindina su gatvės menu ir keliautojo Antano Poškos ekspozicija. Muziejininkė Gita Rachmančiukienė pristato smegduobių parką. Didžiausioje parko bevandenėje smegduobėje įrengtas šešių šimtų vietų amfiteatras, aikštynai sportuoti.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lietuvos mažoji kultūros sostinė Ryškėnai pražįs gėlėmis, vilios muzikos garsais.Apie Ryškėnų kaimo bendruomenę jungiančias iniciatyvas mintimis dalijasi Ryškėnų kultūros centro direktorė Romualda Virketienė ir kaimo bendruomenės pirmininkas Kazys Lečkauskas.Su duona pasitinka Žemaičių karaliaus Ringaudo dvaro šeimininkė Magdelena Gedvilienė.Telšiuose prie Masčio ežero įsikūrė Žemaičių kaimo muziejus po atviru dangumi. Gamtos apsuptyje siekiama išsaugoti Žemaitijos regionui būdingų statinių paveldą, tęsti etninės kultūros tradicijas ir puoselėti žemaitišką tapatybę.Bendrausime su Žemaičių muziejaus darbuotojais Donata Kazlauskiene, Rima Serviene, Daiva Gintaliene, Margarita Altaniene, Egle Narmantiene ir Diana Bumblauskiene.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius nevargsta pasakodamas apie Žemaitiją ir žmones. Su gide Aukse Valackoniene kviečia aplankyti Šatrijos kalną, Biržuvėnų dvaro sodybą, Biržuvėnų etnografijos muziejų ir paragauti žemaitiškų patiekalų pagal Gražinos Gaižauskienės senolių receptą.Biržuvėnų dvaro sodyboje ir Enografijos muziejuje laukia gidas Andrius Docys bei muziejininkė Aldona Simonavičiūtė.Piligrimų kelias „Camino Lituano“ veda pro Gražinos sodybą. Egidius ir Auksė susipažindina ne tik su Gražina Gaižauskiene, bet ir jos šeima. Sūnus Mantas su žmona Alvida ištikimi savo kraštui, perima senas tradicijas ir jas tęsia toliau.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kudirkos Naumiestis – paminklas Vincui Kudirkai. Jo palikimas vietos bendruomenei yra svarbi gyvenimo dalis. „Tautiškos giesmės“ autorius įprasmina krašto žmonių būtį.Kelionę pradėsime nuo Šakių miesto, kuriame V. Kudirka dirbo gydytoju – Šakių r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pav. Eglė Plančiūnienė.Kudirkos Naumiestį susitiksime su Vinco Kudirkos muziejaus edukatoriumi istoriku Aurimu Kanapkiu, kolekcininke Gražina Žemaitiene, parapijos klebonu kanauninku Donatu Jasulaičiu, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos mokytoja ir Kudirkaičių organizacijos vadove Danute Balčiūniene bei jaunaisiais kudirkaičiais Marija Jakaityte, Beatriče Jonaityte, Gustu Šalvaičiu, Auguste Stadelninkaite ir Ugne Kažemėkaityte.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Žemaičių vyskupystės muziejus Varniuose po renovacijos duris atvers vėlyvą pavasarį. Lankytojus pasitiks Austrijoje išlietų varpų skambėjimas, kuris simbolizuoja pastato atgimimą. Apie naujas erdves ekspozicijoms ir kitoms kultūrinėms veikloms pasakoja Žemaičių muziejaus „Alka“ istorikė ir ekskursijų vadovė Janina Bucevičė.Užsukti į Varnių katedrą kviečia Varnių parapijos klebonas kanauninkas Andriejus Sabaliauskas. Kunigo giedamos giesmės, Motiejaus Valančiaus kambarėlis, kuriame buvo daraktorinė mokyklėlė, kriptoje po stiklo gaubtais vyskupų palaikai – abejingų nepalieka.Varnių regioninio parko lankytojų centras ir Gamtos mokyklėlė. Pasakoja kultūrologas Linas Šedvilas ir Andrius Bajarūnas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Telšiai ne tik turizmo, meno, kultūros, bet ir dvasinis centras.Su Telšių senamiesčiu, Didžiąja žemaičių siena, Žemaitijos karilionu supažindina Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius.Apie Telšių katedros istoriją, Bernardinų vienuolyno bei kunigų seminarijos pritaikymą šiandienos poreikiams pasakoja kunigas Saulius Tamošaitis.Sakralinio meno paveldas ir Telšių herbas – paveldosaugininkė, Žemaičių muziejaus „Alka“ kultūrinės komunikacijos specialistė Monika Sudintaitė.Restorano „Abatija“ viena iš savininkių Živilė Mimgaudienė dalijasi mintimis apie sumanymą įsikurti gotikiniame rūsyje.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Telšiai, Žemaitijos sostinė, puikuojasi ant septynių kalvų. Šiandien miestas pulsuoja turizmo, kultūros ir meno ritmu.Kviečia Žemaitijos turizmo informacijos centras!Ar tikrai žemaičių vaikus per badmetį išaugino meškos, šiandien tapusios Telšių miesto simboliu? Kokius norus pildo žydeliai, įsikūniję miesto gatvių mažojoje skulptūroje? Ar tikrai žemaičių žodis ėsti yra tarptautinis? Ką reiškia stačia ar prigulusi kiaulės uodega? Žemaičių tradicijos ir legendos gajos ir šiandien Telšiuose.Telšių senamiestis, urbanistikos paminklas, vilioja mažąją architektūra, stebuklingais norų pildymais, muziejais, galerijomis, kavinėmis, viešbučiais, edukacijomis ir degustacijomis.Su Telšiais ir telšiečiais supažindina Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius.Telšių švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios parapijos klebonas, prelatas Juozas Šiurys pasakoja apie šventovės istoriją ir šiandienos gyvenimą, vaišina arbata, o kunigas Egidijus Kumža džiaugiasi saulėta žiemos diena.Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys Telšių ješiva įkurtas istorinėje Telšių žydų aukštojoje mokykloje. Direktorė Eva Stonkevičienė ir pavaduotoja muziejinei veiklai Ingrida Vaitiekienė kviečia apžiūrėti naujų ekspozicijų, susipažinti su Telšių Atminties knyga: „Ješiva visuomet buvo skambi lyg audringa jūra. Studentai diskutavo gausiose grupelėse ir ne tik ješivos pastate, bet visur ir visada: gatvėje, bendrabutyje, per pasivaikščiojimus laukuose ar prie ežero – galiausiai visas Telšių miestas virto didele ješiva, kurioje net akimirkai nenutrūkdavo studijos“.Mažąsias Telšių miesto puošmenas kuria VDA Telšių fakulteto studentai. Jie turi galeriją, kurioje telšiečius ir svečius supažindina su savo darbais. Parodų kuratorė Rugilė Titaitytė.Senamiesčio kavinėje Telšiuose vyksta žemaitiškų valgių degustacija. Paragauti gausite ne tik giros, kastinio, cibulinės, šonkauliukų su troškintais kopūstais, bet ir kiaulės uodegos. Taip pat pramoksite žemaitiškai kalbėti ir dainuoti. Senamiesčio kavinės savininkė Vaiva Klingerienė, įsikūrusi senoviniame žydų name, taip pat kepa tradicinius žydiškus beigelius.Harmony Stay savininkas Remigijus Juška viešbutyje žada atidengti Šlovės sieną, kad atvykę svečiai galėtų susipažinti su nusipelniusiais Telšių kraštui žmonėmis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaišiadoriečiai nesureikšmina tapatybės paieškų. Jie puoselėja senas tradicijas ir kuria naujas vertybes ateinančioms kartoms.Kaišiadorių krašto gyventojai surėmė pečius ir nusprendė kuo įvairiau atsiskleisti, parodyti tai, ką geriausio turi savo krašte. Kaišiadoryse durys atsiveria į Lietuvos kultūros sostinės 2024 renginius.Apie Kaišiadorių krašto istoriją, kultūrą, renginius mintimis dalijasi Kaišiadorių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus patarėja Ilona Grabijolienė, Kaišiadorių kultūros centro režisierius, laikinai einantis direktoriaus pareigas Audrius Baniūnas, direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Aistė Gudeliauskaitė ir Rumšiškių kultūros centro direktorė bei mėgėjų meno kolektyvų vadovė Modesta Kalinauskienė.Kaišiadorių kultūros sostinė 2024 ambasadorė choreografė, menotyrininkė Justina Kiuršinaitė pristato šokio meną, o moterų choro „Nona“ vadovė Jurgita Jašauskienė apie dainuojantį Kaišiadorių kraštą.Kaišiadorių krašto istoriją gerai žino Olijardas Lukoševičius, Kaišiadorių muziejaus direktorius ir Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas Aurelijus Balčiūnas.Apie Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedrą mintimis dalijasi Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas.Žiežmariuose susitiksime su kultūros ir meno organizatoriumi, Žiežmarių apylinkės seniūnu Aivaru Jonyka.Mokytoja Laimutė Dekienė papasakos apie Žaslius. Susitiksime ir su Rasele Ščerbatavičiene, Žaslių amatų centro direktore.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Artimi tolimi Elektrėnai – tarp Vilniaus ir Kauno, Kernavės ir Trakų.Kiek ir kaip jauni žmonės prisideda prie Elektrėnų miesto kūrimo? Kokios vyksta tapatybės paieškos?Rokas Gulbinas, Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius, sako, kad pastaruoju metu vyksta Elektrėnų kraštiečio paieškos. Miestas jaunas, bet vietovė sena, mena akmens amžių.Abromiškėse atidarytas Elektrėnų krašto muziejus. Muziejininkas Tomas Petrauskas.Remigijus Suslavičius, Elektrėnų kultūros centro vadovas, įsitikinęs, kad Elektrėnai yra kūrybiniame kelyje. Jauni žmonės myli ir kuria miestą. Elektrėnų jaunimo centro darbuotojai ir lankytojai: Kristina Pluščiauskienė, Reda Pūkienė, Paulius Šalna, Edvinas Baradulinas.Elektrėnų turizmo informacijos centro kultūrinės veiklos vadybininkė Liveta Kazlauskaitė kviečia apsilankyti Elektrėnuose.Elektrėnų profesinio mokymo centras rengia jaunuosius specialistus. Mintimis dalijasi direktorė Lina Triponienė ir kosmetologė Erika Migonienė.Prisiminimais dalijasi Eugenija Purienė, prisidėjusi prie Elektrėnų miesto statybos ir plėtros.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Senos kultūros ir meno tradicijos Plungėje kuria ypatingą miesto aurą. Tai liudija kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro sodyba – Plungės šerdis.Kuo šiandien gyvi žemaičiai? Kokias puoselėja tradicijas? Kaip leidžia laisvalaikį? Ar laukia svečių?Pasivaikščioti po kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro parką, Plungės gatvėmis, užsukant tai šen, tai ten – kviečia paveldosaugininkas, istorikas Gintaras Ramonas.Babrungo krioklio grožio pavilioti Juozas ir Rita Ramanauskai pradėjo verslą.Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Gintarė Gurevičiūtė Dubliną iškeitė į Plungę.Apie renginius ir edukacijas Žemaičių dailės muziejuje pasakoja direktorius Alvidas Bakanauskas ir Ingrida Šilgalytė.Kavos kultūros tradicijas Plungėje puoselėja Tomas, Lukas ir Greta Danilevičiai, įkūrę knygyne kavos barą ExLibris.Verslininkas Linas Ramanauskas ir vargonininkė Rūta Černeckienė siekia, kad į Kantaučių kaimą žmonės važiuotų klausytis barokinių vargonų muzikos, giesmių, dalyvautų edukacijose ir labiau pažintų vietinius žmones.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Žemaitijos nacionalinio parko didžiausia vertybė – žmonės“, – sako direkcijos vadovas Ramūnas Lydis.Kada Žemaitijoje atsiras dar viena Lietuvoje kurortinė vietovė? Kokios permainos laukia Platelių?Apie bendruomeniškumo jėgą mintimis dalijasi Platelių bendruomenės pirmininkė Rigonda Pereverzeva ir Giedrė Daukšaitė, miestelį puošianti rojaus obelimis.Ripka – Lietuvos senovės tradicinis žaidimas, kurį Plateliuose puoselėja treneris Povilas Rubinas.Kaip darnoje gyventi su savimi ir gamta? Tautodailininkas, akmentašys, medžio drožėjas, kryždirbys Antanas Vaškys gyvena ir kuria Žemaitijos nacionaliniame parke.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pasaulinė kino industrija jau atrado Semeliškes. Net NETFLIX serialuose matomi apylinkių vaizdai, o vietiniai nepraleidžia progos užsidirbti: filmuotis, maitinti ar kitaip užimti svečius.Miestelis nedidukas, bet jaukus. Garsėja ne tik šv. Roko atlaidais Šv. Lauryno parapijoje, bet ir kultūriniais renginiais, respublikiniais tapybos plenerais. Semeliškių istoriją gerai žino seniūnė Loreta Zaparackaitė-Karalevičienė. Ji iš vietinių surinko atsiminimus ir išleido ne vieną leidinį.Silvija Niūnavaitė-Bielskienė, kultūros renginių organizatorė. Režisierėssugalvotas Semeliškių festivalis „Nuo Lauryno iki Roko“ garsina miestelį. Moteris visada kupina idėjų.Šv. Lauryno parapijos klebonas Gediminas Mieldažis kuklus, bet atviras naujoms idėjoms.Mackonių kaimas kiek nutolęs nuo Semeliškių. Kaimo turizmo sodybą „Gamtos melodija“ puoselėja ūkininkai ir edukatoriai Algis ir Regina Sinkevičiai.Ruslanas Fiodorovas papasakos apie naujas Semeliškių bekelės automobilių sporto trasas, pėsčiųjų turą „Velnio keliais“.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Mažoji Anglija Žagarėje? Elizabeth Naryškinos sausainiai? Viliojantis itališkų picų kvapas ir Venecijos stiklas? Mūšos tyrelio pelkių Laumė? Tapyba šokoladu ir Sodeliškių dvaro unikalumas? Turi kuo pasigirti Šiaurės Lietuva – Rokiškio, Biržų ir Joniškio rajonai.Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus direktorė Rasa Ališauskienė kviečia angliškosios popiečio arbatos į tiudoro architektūros koplyčią.Jurgita Bučinskienė, Joniškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė, pasakoja apie lankomas vietas svetingame krašte.Itališko picos ir Venecijos stiklas. Jurgitos Alminaitės ir Sebastian Ariel Liotta gyvenimas Žagarėje.Gerda Kindrienė – Mūšos tyrelio pelkės Laumė.Žiemgalių košės autorius Gediminas Bielskis dalijasi receptu.Ūkininkė Birutė Dapkienė, Rokiškio tautodailininkų asociacijos vadovė, įkūrė Salų dvaro rūmų kultūros ir laisvalaikio rezidenciją ir vykdo įvairias veiklas.Sodeliškių dvaro sodyba atstatyta nuo pamatų. Ūkininkė, gidė Neringa Linkevičienė kviečia į XX a. pradžios Aukštaitijos sodybą.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Jeigu nori būti turtingas, dešimtadalį skiri „bėdniems“ arba bažnyčiai“, – taip senelis porino Kazimierui Masilioniui iš Rokonių kaimo Radviliškio r.„Šiandien be šio ūkininko, mecenato neįsivaizduojama Šeduva ir jos apylinkės“, – sako Šeduvos seniūnė Edita Mančiauskė, o Radviliškio turizmo informacijos centro direktorius Saulius Čepaitis kviečia pasižvalgyti po Radviliškio kraštą.Šeduvoje gyvena žinoma Lietuvoje ilgametė sceninių liaudies šokių choreografė Joana Vasiliauskienė, kuri vadovauja Šeduvos kultūros ir amatų centro dirbančio jaunimo šokių kolektyvui „Gintaris“. Viktorija Mockaitė visus lepina saldžiais kepiniais. Netoli laukuose ganosi veislinės Šeduvos avys, apie kurias pasakoja bendrovės „Genetiniai ištekliai“ direktoriaus pav. Rimantas Kairys. Radviliškio pariby, Kaunetiškių kaime, bites augina ir terapiją teikia Židrūnas Japertas. Senelių sodyboje įkūrė energetinį labirintą ir pramoginį laipinių parką.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Kauno rajonas, Lietuvos smaragdas – Kauno plaučiai. Grynas oras, gamta, sielos ramybė“, – sako Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Emilė Kaminskaitė-Sutkuvienė.Po Kauno rajoną galima keliauti pėsčiomis, minti dviračiais, važiuoti automobiliais arba plaukti laivais. Pontoninis „Zapyškio“ laivas aptarnauja Kauno rajono gyventojus, moksleivius ir keliautojus. Mintimis dalijasi laivo kapitonas Alfonsas Tauginas, kapitono padėjėjas Jonas Mazgelis ir Kauno rajono savivaldybės vicemerė Raminta Popovienė.Atviroje Nemuno pakrantės pievoje gilią praeitį byloja gotikos architektūros šedevras Šv. Jono Krikštytojo senoji Zapyškio bažnyčia. Apie ją ir fotografo Antano Sutkaus lauko galeriją pasakoja gidė Audra Sipavičienė, senosios Zapyškio bažnyčios ekskursijų vadovė, edukatorė.Zapyškis yra šiandienos Kauno rajono kurortinės teritorijos uostas. Nemuno krantą gerokai praturtina žemkasė Nemuno7, kuri pritaikyta šiuolaikiniam menui ir kultūriniams renginiams. Projekto autorius ir vadovas, kultūrinės programos kuratorius Gediminas Banaitis-Skrandis.Sako, kad Lietuvoje nėra didelių kalnų. Tenka patiems susikurti. Jadagonių kaime Pagonijos parką ir 13 metrų Pagonijos uolą įkūrė Skirmantas Paukštys.Į Obelynę, gamtininko prof. Tado Ivanausko sodybą-memorialinį muziejų, kviečia direktorius Zigmas Kalesinskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kauno rajone prie Nemuno įsikūrę trys tarpukario kurortai – Kulautuva, dalis Zapyškio ir Kačerginė – toliau kviečia poilsio ir pramogų.Kačerginė tarpukariu buvo išskirtinai lietuvių inteligentų pamėgta poilsio vieta. Miestelis žavi unikalia architektūra, atstatytomis tarpukario vilomis. Po miestelį vedžioja ir pasakoja gidė Lina Sinkevičienė. Kačerginės seniūnė Aistė Ivanovaitė-Petraitienė tikina, kad kurortas pramogomis, poilsiu stebina ir žiemą.Ką veikti vėlų rudenį ar žiemą? Vienas mėgstamiausių turiningo laiko leidimo būdas – edukacijos! Jas siūlo eterinių aliejų specialistė Renata Gražienė, kuri kuria Kačerginės kvapą. Paskanauti gardžios arbatos ir susipažinti su žolelėmis kviečia žolininkė Rūta Borutienė. Ji kuria Kačerginės skonį. Mėlynas autobusiukas vilioja ledais ir kitais gardumynais. Vaikai iš tolo atpažįsta Andrių ir Martyną Laurinavičius. Užsukus į „Velo Barą“ galima ne tik suvalgyti ypatingą kiaulienos kepsnį, bet ir pailsėti meninėje aplinkoje, kuria rūpinasi šeimyninio restoranėlio savininkai Vytautas ir Jolanta Sabaliauskai.Ir tikras džiaugsmas sutikti klegančius vaikus su mokytoja Lina Kietiene.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Geologinio paveldo diena skiriama gamtai ir visuomenei: „Mūsų tikslas, kad Lietuvos gamtinę aplinką pažintų visi. Mes, geologai, ją gerai žinome, nes tyrinėjame. Mes norime, kad geologų žinios pasiekų platesnę visuomenės dalį, kad žmonės patys giliau pažintų Lietuvos gamtinį paveldą. Juk taip įdomiau gyventi...“, – sako Lietuvos nacionalinis atstovas organizacijoje ProGeo Jonas Satkūnas.Keliaujame po Aukštaitiją, Utenos kraštą: konglomeratai, piliakalniai, plokščiakalviai, rieduliai.Mintimis dalijasi Lietuvos geologijos tarnybos inžinerinės geologijos skyriaus vyr. specialistas Vidas Mikulėnas, poetė iš Utenos Ingrida Kepalaitė, geologai bei kiti specialistai Nerijus Lamanauskas, Daiva Semėnienė, Alma Grigienė, Laura Gedminienė, Dainius Michelevičius, Robertas Putinas, Elvinas Paplauskas, Gintaras Džovėnas, Darius Giedraitis ir dvyliktokas iš KTU inžinerijos licėjaus Rimas Giedraitis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lietuvoje paminėta 13-oji Geologinio paveldo diena. Geologai pakvietė sekėjus keliauti kartu ir kitaip pažinti Lietuvos gamtą. Sugalvojo intriguojantį pavadinimą, kuris aiškus geologams, bet mažiau suprantamas tūlo keliautojo – „Iš depresijos dugno į rėminančias aukšumas“Šį kartą pasirinktas Molėtų ir Utenos kraštas. Luokesai (Molėtų r.), Ažuskardžiai, Utenos tvenkinio užtvanka, Rašės versmės „Laumės akys“ (Utenos r.), Tauragno ežeras, Biliakiemio punktukas, Vyžuonų ozas arba Kartuvių kalnas , Vyžuonų šv. Jurgio bažnyčia, Užpalių arba Krokulės šaltinis.Laidoje mintimis dalijasi Lietuvos nacionalinis atstovas ProGeo organizacijoje Jonas Satkūnas, Lietuvos geologų tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vyr. specialistas Vidas Mikulėnas, muziejininkė Viktorija Kazlienė, poetė iš Utenos Ingrida Kepalaitė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Visaginiečiai turi posakį: Visaginas – miestas miške arba miškas mieste.Didžiausia vertybė Visagine yra žmonės. Mieste gyvena ir sugyvena virš 40 tautybių. Tai – unikalus miestas: nuo dirbtinio intelekto produktų kūrimo iki profesionalaus meno. Kas lemia tokį intelektinį išskirtinumą?Laidoje dalyvauja Visagino ekonomikos plėtros agentūros direktorė Laura Mažintė, kompiuterių programavimo specialistas Dmitry Dudov, Amazon.com vadybininkas iš Vokietijos (Miunchenas) Michail Kurusiov, anglų kalbos mokytoja Jelena Fatenova, dizainerė Sandra Matvejeva, BFA Visagino futbolo treneris ir techninio direktoriaus asistentas Jonas Petrauskas bei futbolo treneris Nikolaj Miščenko, sporto klubo „Visagino tenisas“ prezidentas Ilja Petrov ir Visagino kūrybos, menų akademijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vilija Ginaitienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Su keliautojo žinynų autoriais, sudarytojais ir leidėjais istoriku Vyteniu Almonaičiu ir psichologe Junona Almonaitiene keliaujame po Kėdainių kraštą toliau.Šventybrastis. Ignacogrado dvaro sodyba. Šeteniai. Šios vietos mena ne visiems žinomą turtingą istoriją ir asmenybes.Laidoje dalyvauja Šventybrasčio kaimo gyventoja Regina Ramanauskienė ir Česlovo Milošo kultūros centro Šeteniuose dvaro sodybos administratorė Roma Kožukauskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Keliautojo žinynų autoriai ir sudarytojai istorikas Vytenis Almonaitis ir psichologė Junona Almonaitienė kviečia pasižvalgyti po Kėdainių kraštą. Vidurio Lietuvos žemumoje, prie Nevėžio, apie tris šimtus metų gyvavo Apytalaukio parapija. Jos istorinę ir gamtinę vertę V. ir J. Almonaičiai sudėjo į knygą „Keliautojo žinynas“: Apytalaukio, Lančiūnavos ir Šventybrasčio apylinkės. Šį kartą lankysime Apytalaukį, Zabielų dvaro sodybą, Gineitų, Peiksvos ir Taučiūnų kaimus.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Didelei pelkei pakanka vienos geros varlės. Jei ji atlieka daug judesio, pelkė gali virsti šaltiniu“, – mintimis dalijasi Išlaužo parapijos klebonas kunigas Vilius Sikorskas.Jieznas. Su Pacų giminės paveldu supažindina Prienų krašto muziejaus vyr. muziejininkė Svaja Vinskaitė-Gudžiūnienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Juk neįdomu tik ūkininkauti, norisi kažko daugiau! Kodėl su dainomis, šokiais ir žaidimais nekeliauti po Lietuvą? Norisi išjudinti vienišus žmones bendrauti, džiaugtis gyvenimu. Taip mąsto ūkininkas Algirdas Mačiulaitis, kviečia keliauti po Lietuvą ir sutikti naujų draugų.Raseinių r., Mirklių kaime, nedidelį muzikos instrumentų muziejuką įkūrė armonikų meistras Konstantinas Kružikas.Padubysio kaime, Kelmės r., su gausia šeimyna gyvena Žanas Talandis. Sodybos durys visada atvertos žmonėms, turintiems priklausomybių. Žano šeima ir bendruomenė dalijasi viskuo, ką patys pasigamina: sūriais, sviestu, mėsa, varške, grietine. Meilė ir pasitikėjimas padeda rasti vietą gyvenime. Žano žmona Lina ir septynios jų atžalos atvirai bendrauja ir dalijasi savo patirtimi.Jurbarko r., Raudonės miestelyje gyvena mokytoja Elena Elzbergienė. Jos pasakojimai apie pilį ir dvarą remiasi autentiškais prisiminimais.Šalia Raudonės pilies stovo malūnas. Jo prižiūrėtojas ir valdytojas Stasys Balsevičius mielai pasitinka lankytojus.Dešimtmetis Simas Buckiūnas iš Garliavos keliautja po Lietuvą, bendrauja ir kviečia visus prisijungti.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Miestas turi tarnauti žmogui, o ne žmogus miestui“, – tikina Biržų miesto vyr. inžinierius Vaidas Vėberis bei archeologas Karolis Duderis ir kviečia pasivaikščioti po naujai atvertas miesto erdves.Biržų turizmo ir verslo informacijos centro turizmo specialistė Gabrielė Brazauskienė supažindina su miesto istorija, legendomis.Elektra varomo katamarano „Biržų gulbė“ savininkų Rasos ir Audriaus Jakų svajonė išsipildė. Šiandien vietiniai ir svečiai plukdomi Širvėnos ežeru.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Biržuose motokroso tradicijos gilios. Tadas Špokas, Biržų motokroso klubo „Agaras“ vadovas, džiaugiasi, kad po 20 m. pertraukos vėl atgyja sportininkų, mėgėjų ir žiūrovų pamėgti čempionatai. Atnaujinta motokroso trasa motyvuoja populiariausią Biržuose sporto šaką toliau puoselėti ir kviečia susipažinti su motokroso klubo „Agaras“ bendruomene.Kilučių kaimo gyventojas Virginijus Unglininkas iš ūkininkauti netinkamos žemės surinko akmenis ir Varniūnų kaime įkūrė energetinį labirintą.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Menas daugiau mažiau visada buvo mano kišenėje. Kažkuriuo metu užčiuopiau, išsitraukiau ir pamačiau visą jo grožį“, – mintimis dalijasi socialinių tinklų žvaigždė keliautojas, poetas Marius Lucka.Menininkai, muzikantai, kultūros darbuotojai buriasi į kūrybinę bendruomenę Antazavės dvare. Juk Zarasų krašte tokia aura, kad neįmanoma nekurti, netapyti, nemuzikuoti, nerašyti eilių...Pavyzdžiui, vertėja Indrė Klimkaitė gyvena aukštai ant kalno ir laiminga turinti kasdienių ritualų, kai reikia išeiti pasivaikščioti, minčių paganyti, vėjų pagaudyti...Vėdarių kaime gyvenantis skulptorius Olegas Ribikauskas stebina iš medžio drožtomis lėlėmis, valtimis ir riešutynu.Pianistė, vargonininkė Zita Lukošiūnienė su dukra dainininke, vargonininke Zelma Lukošiūnaite-Apanskiene koncertuoja, rengia festivalius, buria kolektyvus.Kultūrinės veiklos koordinatorė Antazavės dvare dailininkė Lilijana Žutautiene kviečia menininkus rengti parodas iš visos Lietuvos ir ne tik...Ved. Jolanta Jurkūnienė

Biržų r. Pačeriaukštės kaimo bendruomenė išsiskiria jaunatviškumu ir novatoriškumu. Kiek svarbus jauniems žmonėms 2023 m. suteiktas Mažosios Lietuvos kultūros sostinės vardas?Linksmas ir turiningas laikas su Pačeriaukštės seniūnijos seniūnu Aurimu Franku, Pačeriaukštės bendruomenės pirmininke Edita Čepokiene ir pavaduotoja Raimonda Kavoliene, Biržų kultūros centro Smilgių ir Pačeriaukštės skyrių meno vadove Vilita Vasiliauskiene, lėlių muziejaus savininke, tautodailininke Sigute Kiaulėniene ir Jūriu Milišiūnu iš Kristinos ir Jūrio Milišiūnų avių ūkio.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Jei dar nesilankėte Kėdainiuose, vadinasi, nežinote Lietuvos istorijos“, – sako Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.Jaunimo klubas „Genas Kėdainiai“ tikina, kad Kėdainiai pasmerkti klestėti ir už kėdainiečių surinktas lėšas sukūrė dainą miestui „Aš noriu būti čia“. Kokią miesto viziją mato klubo įkūrėjai Benas Cechanavičius, Valentinas Abarius ir Martynas Nistirenko?Justina Kočetova nepaiso skeptikų, kuriems nepatinka Kėdainius vadinti agurkų miestu, ir sukūrė prekės ženklą GURGĖ. Gaminiai iš agurkų graibstomi turistų.Nenustebkite, jei Kėdainių r., Ažytėnų k., Mikalojaus Katkaus sodyboje-memorialiniame muziejuje pasitiks piršlių belaukiančios Akvelina ir Malvina. Mokytojos Aušrelė Sereikienė ir Irma Marčienė puikiai veda Krakių bendruomenės sukurtas teatralizuotas programas ir edukacijas.Plinkaigalio k., Kėdainių r., ant Šušvės kranto Erikas ir Jūratė Augustinavičiai turi kaimo turizmo sodybą „Šušvė“ ir tęsia senas krašto tradicijas: augina bites, verda midų, edukuoja ir kviečia Šušvės upe plaukti baidarėmis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Linksma širdis gydo, prislėgta dvasia – džiovina kaulus“, – sako skulptorius, medžio drožėjas, tapytojas Jonas Grunda ir kuria nuotaikingą „Dviračio žinių“ Sauliaus Šerėno personažo skulptūrą „Bratkos“, kuri papuoš Ignalinos miesto centrą.Menininko J. Grundos privačioje galerijoje „Skaptukas“ sutiktas senas draugas Remis Kirijanovas pasakojo apie bičiulystę, Graikiją ir gyvenimą.Senasis Daugėliškis, vienos gatvės kaimas, garsėja sena istorija, kurią pasakoja seniūnaitė Irena Žilėnienė. Sužavėta vietos gamta, Senojo Daugėliškio piliakalniu keramikė Jolita Bužinskienė nusprendė apsigyventi kaime ir įkūrė keramikos studiją „Molio minkis“.Tekstilės dizainerė vilnietė Silvija Juozelskytė gyvena Guntauninkų kaime ir gaivina linininkystės tradicijas Lietuvoje. Menininkė audžia staklėmis, dalyvauja parodose, edukuoja, su vaikais kuria animaciją, akina pamilti liną.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Iš Zarasų lizdo išskrido „Baltos varnos“ – vokalistės ir dainų kūrėjos Milda bei Teresė Andrijauskaitės. O ir lizdo būta kūrybingo. Tėvas Gintaras – etnografas, mandolininkas. Mama Birutė – tautodailininkė, audėja. Abu dirba Zarasų kultūros centre.Zaraso ežero saloje į renginius kviečia unikali „Kupolė“. Su požemine estrada supažindina Zarasų kultūros centro Kūrybinių industrijų skyriaus vedėjas Erikas Černovas.Senąja vokiečių kalba skaitanti Zarasų merės patarėja, gidė Simona Burokaitė iš archyvų traukia naujus istorinius faktus apie Stelmužės kaimą, dvarą ir jo valdytojus.Šlyninkos vandens malūnas – 300 metų technikos paveldo statinys. Dar ir šiandien malami tautinio paveldo sertifikatą turintys miltai, kruopos, sėlenos. Šalia amatų namuose vyksta edukacijos. Apie malūną istorijas pasakoja malūnininkas Stasys Sutkauskis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Į kaimą greitai važiuosime ne tik į laukus smidrų ragauti, pakelėse rinkti moliūgų, bet ir gražintis SPA centruose. Ko tik nėra Raseinių krašte! Buvusioje Žemaitijos sostinėje renesanso laikus išgyvena Magdės pyragas, tikras italas kepa picas, pakelėse pupso moliūgaiu, į laukus kviečia smidrai. Keliaudami po Lietuvą vien istorija gyvi nebūsime...Turizmo ir verslo centro direktorius Arnas Zmitra kviečia švęsti Raseinių, Ariogalos ir Betygalos 770 m. gimtadienį.Raseiniai, prancūzaitė Magdė, italo Roberto Bjanko su žmona Živile kepama pica „Raseinių Magdė“, Sandra Rimavičienė, Raseinių „Rasos“ restorano konditerijos cecho vedėja.Biliūnų kaimo fenomenas – SPA centras. Kaimų bendruomenės „Biliūnai“ pirmininkė Vilma Račkauskienė.Kalnujų miestelis Raseinių r. įdomus istorija ir gyvenančiais žmonėmis. Smidrų, moliūgų, vynuogių ūkį puoselėja Andriaus ir Rūtenės Žemkauskų šeima.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Palūšėje laikas greitai bėga. Miškai, kalvos, ežerai – atpalaiduoja. Gerai laiką leisti padeda muzika, vandens pramogos, žygiai ir susitelkusi bendruomenė.Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centro darbuotojos Giedrė Šukytė ir Augustė Laurinaitytė.Palūšės kaimo metraštininkė bibliotekininkė Rita Ramanauskienė.„Žvejo krantas“ – Linas Perveneckas, valtininkas Konstantinas Danilevičius ir festivalio Water Muzic vienas iš organizatorių Justinas Stanislovaitis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Prienų gidė Rūta Rūtė nutarė šmaikščiai ir linksmai papasakoti apie tarpukario bendruomenės gyvenimą ir sugalvojo Marytės Bendoraitės lūpomis papasakoti apie vos 4 metus trukusį karinio miestelio gyvenimą. Teatralizuotas pasivaikščiojimas „Prienų karinis miestelis: meilė, košė ir taika“ atskleidžia, kokios reikšmės nepriklausomos Lietuvos kariuomenė turėjo miestelio bendruomenei.Skriaudžių buities muziejus ir kalendorių ekspozicija su muziejininke Kristina Pažėriene.„Cukraus pudra“ padeda jauniems žmonėms prisidėti prie krašto puoselėjimo. Smagu iš miestų grįžti į gimtuosius namus.Laivas „Algirdas“ plukdo palei Birštono, Prienų Nemuno krantus.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Alsėdžių gyventojai neapsiriboja kažkada gyvavusia Alsėdžių respublika, kuria naują – Jaunų žmonių!Miestelio istorijos išskirtinius įvykius pristato senoji mokytoja Ancelė ir davatka Petronėlė: Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos direktoriaus pav. ugdymui Daiva Gramalienė ir Žemaičių Kalvarijų kultūros centro Alsėdžių filialo suaugusiųjų teatro mėgėjų kolektyvo vadovė Vaida Silkauskienė.Alsėdžių pažinimo centras. Seniūnė Danutė Repšienė.Kadetų dvasia ugdomi Alsėdžių gimnazijos moksleiviai. Direktorius Regimantas Kavaliauskas.Alsėdžių seniūnijos bendruomenės pirmininkas Žydrūnas Purauskis apie naują darinį Žemaitijoje, gal ir Lietuvoje – Alsėdžių jaunų šeimų respubliką!Renavo dvaro sodyba. Direktorius Deividas Makavičius ir muziejininkė Nomeda Vėlavičienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kodėl verta aplankyti Rietavą, miestą, kuris plėtoja konferencinį turizmą?Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Laima Dockevičienė, specialistė Vaiva Petrauskienė, Rietavo Oginskių kultūros istorijos direktorius Vytas Rutkauskas, Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos direktorius Nerijus Jasinkas ir Rietavo kultūros centro vadovė Birutė Gedminaitė.Itališką dvasią Rietave įpūtė Fabio Ciuzeppe Canino su žmona Virginija. Sutuoktiniai atidarė šeimos piceriją „Ballaro“ ir kepa tikras sicilietiškas picas.Netoli Rietavo sodyboje „Bičių namai“ Arvydas ir Laima Simonavičiai ne tik suka medų, pagal senovinį receptą kepa šakočius, bet ir užsiima apiterapija.Vidury laukų, Lopaičių kaime, motina Raimonda Jusienė su dukra Neringa Stancele ekologiškai ūkininkauja, atidarė šeimos restoranėlį „Pasaulio pakrašty“.Dalius Marcinkevičius Nacionaliniame Žemaitijos parke nusipirko šimtametę sodyba, susitvarkė aplinką, pavadino „Vyndarių sodyba“, edukuoja, veda mokymus ir kviečia keliauti pažintiniais takais po Babrungo kraštovaizdžio draustinį.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Nieko neimkit, nes mes jau viską paėmėm“, – tokį raštą Suginčių klebonui paliko siautėję bolševikai. Kaip jį perskaitęs reagavo prezidentas Antanas Smetona?„Daug įdomių faktų ir istorijų galima pasiskaityti tarpukario spaudoje, kuri šiandien visiems prieinama“, – sako istorijos mokytoja, edukatorė ir gidė Anželika Laužikienė.Kada ir kodėl Suginčiai tapo mažąja Varšuva?Tautodailininkė Zita Spranginienė iš Suginčių suprato, kad šiaudinių sodų rišimas tapo jos savastimi.Darnoje su gamta ir artimaisiais. Kas rašo eilėraščius, kas drožia šaukštus! Svečiuose pas Stanislovą ir Sigutę Lisauskus Suginčiuose.Dubingiai, Asveja, Jurkiškio upelio pažintinis takas. Kodėl seserys iš Dzūkijos persikraustė į Aukštaitiją? Laura Leškevičiūtė – apie žalčius apsimetėlius ir naujieną – Asvejos ežere pradėsiantį plaukioti pramoginį laivą „Laumaris“.Kaip gamtos apsuptyje gyventi ir kurti sekasi dainininkei Aušrai Strumilienei?Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Molėtuose akmenų – nors užsimušk, vandens – nors prigerk, o duonos pelnyti nėra iš ko“, – senovės posakį primena Molėtų gidė Anželika Laužikienė.Žvalgomės po Aukštaitiją. Kulionių kaimas, etnografinė sodyba ir dangaus šviesulių stebykla. Mintimis dalijasi Molėtų krašto muziejaus direktorė Irma Balčiūnienė, muziejininkai Vaidotė Reventienė ir Jonas Vaiškūnas.Čiulėnų kaimo sodyba. Pasakoja Čiulėnų seniūnijos seniūnė Danguolė Telksnienė ir sodybos šeimininkas Jonas Leišys.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šiaulių turizmo informacijos centre įkurtame tarptautiniame Baltų kultūros pažinimo centre „Baltų kelias“ galima interaktyviai susipažinti su baltų genčių istorija bei kultūra, pradėti kelionę po Žiemgalą turistiniu maršrutu „Saulės kelias“, aplankyti Joniškį, Žagarę bei Jelgavą. Mintimis dalijasi tarptautinio baltų kultūros pažinimo centro sumanytoja Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvienė.Šiaulių pėsčiųjų bulvaro išskirtinumas ir naujovės su gidu Gintautu Tamuliu.Pokalbis su Aivaru Rusevičiumi, gidu ir ekskursijos autoriumi „Pietinia kronikas gyvai“Joniškio krepšinio muziejuje Leonas Karaliūnas pasakoja apie Joniškio, Lietuvos ir pasaulio krepšinio istoriją.Žiemgalos maisto gaminimo tradicijos. „Virtienių restoranėlį“ Joniškyje atidarė Neringa Striūgaitė.Jurgita Bučinskienė, Joniškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė, pristato Joniškio ir krašto lankytinas vietas.Žagarės Lėlių namai ir kaliausių fabrikėlis su tautodailininke, lėlininke Aušra Petrauskiene.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Jeigu nebuvai Katyčiuose, vadinasi nebuvai ir Mažojoje Lietuvoje“, – pusiau juokais sako Katyčių evangelikų liuteronų kunigas Valdas Miliauskas.Žemaičių Naumiestis. Kodėl patogioje dviejų kelių susidūrimo vietoje žmonės neskubėjo kurtis? Į šį ir kitus klausimus atsako Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Žemaičių Naumiesčio ekspozicijos muziejininkas Saulius Sodonis.Degučius garsina Šv. Vincento Ferero medinė trikampė bažnyčia. Maldos namų duris atveria prižiūrėtoja Bronislava Venckienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Švėkšnoje Vaidoto Bliūdžiaus dailidžių dirbtuvėse statomas kurėnas. Kam bus skirtas laivas? Pasakoja tradicinių amatų meistras V. Bliūdžius. Apie krikštų restauravimą mintimis dalijasi dailidė Audrius Paičius.Švėkšnos tradicinių amatų centre puoselėjami tradiciniai amatai, kulinarinis paveldas. Viktorija Paulauskienė ir Julija Jauniuvienė pristato kūrybines dirbtuves.Šilutės rajone yra Vilkų Kampas, kaimas, kuriame gyvena ir istorinę sodybos aplinką puoselėja pedagogas Mindaugas Nogaitis. Per daugelį metų kolekcininko sukauptos etnografinės senienos mena įvairias istorijas, kurias mielai lankytojams pasakoja mėgėjų teatro režisierius M. Nogaitis. Taip pat visus vilioja Vilkų Kampo bandonijų ir armonikų muziejus. Jo įkūrėjas traukia vieną po kito instrumentą ir užgroja bei uždainuoja.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Prieš šimtą metų Klaipėdos kraštas prisijungė prie Lietuvos. Smalininkai tapo Rytų vartais į Mažąją Lietuvą. Teatralizuotoje ekskursijoje pasakojama Smalininkų krašto istorija, vyksta edukacijos. Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius dr. Arvydas Griškus skatina smalininkiečių kūrybingumą. Kartu su Lietuvos kariuomenės Karinėmis oro pajėgomis moksleiviams rengia stovyklas, prisideda prie Smalininkuose kuriamo oro kadetų licėjaus.Smalininkų mėgėjų teatro „Ąžuolynė“ aktorė Inesa Kazikaitienė pristatokulinarinį paveldą.Žinomas sportininkas Tauras Staniulis su bendraminčiais atgaivino Smalininkų kartodromą. Šiandien jame vyksta tiek profesionalios sporto varžybos, tiek trasomis važinėja mėgėjai.„Panemunių turai“ su Jurbarko krašto pasakomis atidaro turistinį sezoną. Gediminas Naujokas pristato naujienas ir nepamiršta laiko patikrintų veiklų. Pavyzdžiui, gidas po Jurbarko miestą ir žiobrių ant laužo kepimo profesionalas Ričardas Vainikonis toliau kviečia į edukacijas.Jurbarko Konstantino Glinskio mėgėjų teatro aktorius Vytautas Bacevičius skaito pasaką iš knygos „Jurbarko krašto pasakos“.Vytenis Genys Jurbarko rajone, Naujasodžių kaime, prie Nemuno įkūrė turistinę stovyklą „Camp Genys“. Pėsčiųjų žygių asociacijos prezidentas kviečia keliauti Lietuvos partizanų takais.Šakiuose Rima Rauktienė veda Zanavykų ragaučiaus degustacijas, supažindina su Sūduvos krašto tradicijomis.„Bulvės muziejus“ Kudirkos Naumiestyje plačiai atvėrė sodybos vartus. Agronomas Jonas Valaitis muziejų įkūrė išskirtinėje geografinėje ir istorinėje vietoje.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaišiadorių krašte gausu kūrybingų žmonių.Juozas Sindaras – puoselėja Kaišiadorių krašto senųjų giesmių tradicijas, gieda šermenyse, dirba gidu.Talpūnų kaime Laura Stirnienė sandėliuke įkūrė Stirnų knygyną.Marcelė Sindarienė mintimis dalijasi apie Pakertų kaimą.Neseniai Žiežmariuose duris atvėrė vieša erdvė jaunimui „Taškas“. Faustas Gustainis kviečia į svečius.Valentinas Žaltauskas Rumšiškėse įkūrė senovinės technikos, daiktų ir įrengimų muziejų „Pas senį“ po atviru dangumi. Gerą idėją palaiko Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras. Viktorija Kanapinskaitė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Istorikas Rolandas Gustaitis – Kaišiadorių krašto metraštininkas.Tradicinių amatų centras Žasliuose. Vaiva Taparauskaitė pristato amatų centro veiklą. Tautodailininkė, fotografė, edukatorė Jorė Jurgita Treinytė supažindina su darbais. Kaišiadorių krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja mintimis dalijasi apie kaišiadorietišką virtuvę.Totorių kulinarinis paveldas. Pasakoja Marius Radlinskas iš Kaišiadorių bei Zita Milkamanovič ir Fatima Apanavičienė iš Keturiasdešimt totorių kaimo.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lankyti miestelius ir kaimus, tyrinėti, puoselėti kviečia architektūros istorikas dr. Žygimantas Buržinskas ir architektas Vytenis Jonas Sinkevičius. Akiplotyje – Varėnos ir Lazdijų rajonai.Valkininkų miestelis – vienas ryškiausių medinės lietuvių liaudies architektūros urbanistikos kompleksų, įsikūręs Merkio, Šalčios ir Gelužos upių pakrantėse.Vienos gatvės Čižiūnų kaime galima pasivaikščioti akmeniniu grindiniu tarp senų ąžuolų ir liepų.Vienintelis Lietuvoje išlikęs Degsnės kaimas stebina žydiška žemdirbių kaimo architektūra.Keliaujame po Dzūkiją toliau, Lazdijų rajoną. Veisiejai –urbanistikos paminklas su didinga istorija ir gamta. Klebonas Žydrūnas Burnys atrakina Dzūkijos katedros ir kriptos duris. Veisiejų regioninio parko lankytojų centro administratorė Rimgailė Zelenauskaitė pasakoja apie lankytinas vietas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vilkaviškio kraštas išaugino lietuvių tautos patriarchą Joną Basanavičių, Lietuvos himno autorių Vincą Kudirką. Vilkaviškio kraštas Lietuvai ir pasauliui pažėrė talentų žvaigžyną...Laidoje dalyvauja istorikas Antanas Žilinskas. Su miestu supažindina Vilkaviškio turizmo ir informacijos centro direktorius Vitas Girdauskas, gidės Elena Savickienė ir Ona Maksvytienė, turizmo vadybininkė Alma Brazytė, kavinės savininkė Teisutė Čiapinskienė, pardavėja - konsultantė Kristina Liaudanskienė ir per ekskursiją sutikti vilkaviškiečiai.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šyvio šokdinimas, Gražiškių miestelio sena tradicija, įrašyta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Vitas Venclova iš Bambinių kaimo sudarė aprašą, kurį patikėjo kultūros centrui. Gražiškių miestelio seniūnė Ramutė Didvalienė pasakoja apie nuo neatmenamų laikų Gražiškiuose iš kartos į kartą perduodamą Šyvio šokdinimo tradiciją. Andrius Milinkevičius, etnologas iš Vilkaviškio r. Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus, tikisi, kad Šyvį šokdins visoje Lietuvoje.Paežerių dvare įsikūręs Vilkaviškio krašto muziejus švenčia 60-metį. Prisiminimais dalijasi buvęs direktorius istorikas Antanas Žilinskas. Paežerių dvarą ir muziejaus ekspozicijas pristato vyr. fondų saugotoja Elena Rupeikienė.Gižai – vartai į Vilkaviškio kraštą. Kaimas, kurį vietiniai vadina Liepų, šiais metais mini 410 metų sukaktį. Ona Maksvytienė iš Gižų kaimo bendruomenės kviečia į ekskursiją.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Gal norite ekskursijos po LDK plytinę ir senoviškai išsidegti plytų? Kojomis ar rankomis suplakti molį? Dzūkijos miške su kalnų slidėmis nusileisti nuo įvairaus sudėtingumo trasų?Tai tik menka dalis to, ką galima patirti Krūminių kaime Gintaro ir Tatjanos Kniežų sodyboje.Nuotaika ir mintimis dalijasi Anastasija Rein su sūneliu Oskaru ir Laura Černiauskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Po pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje steigiasi savarankiški teritoriniai-administraciniai dariniai, pasivadinę respublikomis.Perlojos ir Joniškėlio respublikų fenomenas.Istoriją primena Marija Lūžytė ir Viktoras Stanislovaitis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lietuvos mažoji kultūros sostinė Kulautuva pasitinka naujais sumanymais. Buvęs tarpukario kurortas, neseniai atgavęs kurortinės teritorijos statusą, kviečia į renginius, pramogauti, sportuoti, gerti mineralinį vandenį ir kvėpuoti tyru pušų oru.Kulautuvoje gyveno ir gyvena meniški žmonės. Apie juos pasakoja Kulautuvos pagrindinės mokyklos istorijos mokytojas, kraštotyrininkas, gidas Mykolas Fedaravičius ir kviečia į ekskursiją po miestelį.Kulautuvos laisvalaikio salės renginių organizatorė, dainininkė Andžela Mickutė dalijasi mintimis apie garsųjį bardų festivalį „Akacijų alėja“ ir kitus miestelio renginius bei kolektyvus.Dailininkė, tekstilininkė-dizainerė Gaila Akelienė Kulautuvą puošia žibintais. Su miestelio bendruomene padarė 12 žibintų, kurie pabiro po kurorto erdves ir gyventojų kiemus.Tarp pušų gyvena ir kuria inžinierius, architektas, restauratorius Rimantas Šermukšnis. Jis laiko veltui neleidžia. Būdamas aštuoniasdešimties pradėjo tapyti, savo rankomis lipdo barokinio stiliaus paveikslų rėmus.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kulautuva – 2023 m. Lietuvos mažoji kultūros sostinė.Istorijos mokytojas, kraštotyrininkas Mykolas Fedaravičius kviečia pasivaikščioti po Kulautuvą ir pristato garsųjį tarpukario kurortą.Kulautuvai atkurtas kurortinės teritorijos statusas. Kas lėmė tokį sprendimą? Kulautuvos seniūnė Dalia Šiušienė.Kulautuvos pagrindinės mokyklos moksleivis Adomas Brazauskas į miestelį pritraukia svečių. Jaunasis diskgolfo sportininkas žaidžia, dalyvauja varžybose, laimi ir garsina Kulautuvą bei naują sporto šaką Lietuvoje.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Paminklo „Gedimino laiškas“ skulptorius Martynas Gaubas gyvena Birštone.Zigmas Vileikis, Birštono džiazo muzikos festivalio įkūrėjas ir rengėjas, vadovauja Birštono kultūros centrui.Nidą į Birštoną iškeitusi Rasa Norvilienė pradėjo vadovauti Birštono meno mokyklai ir žada naujų pokyčių.Ką veikti žiemą Birštone? Mintimis dalijasi Birštono turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Birštonuokimės, birštonuokimės,Kolei jauni esame,Nebebus laiko birštonuotis,Kai visas kišenes iškratys kiti“Moderninis XX a. pirmos pusės tinklaraštininko Juozo Tumo-Vaižganto eiliavimas stebina šmaikštumu.Birštone sugyvena senos ir naujos tradicijos. Apie senąją Tulpės purvo gydyklą karališkajame kurorte pasakoja Inga Treigienė. Meditacinės biblioterapijos, gydančio skaitymo ar pagalbos balsų reikia ieškoti Birštono viešojoje bibliotekoje, kuriai vadovauja Alina Jaskūnienė. Oreivystės tradicijas Birštone puoselėja Žydrūnas Kazlauskas. Oro balionai kyla virš didžiųjų Nemuno kilpų, Birštono, Prienų, Punios. Kaimo turizmo „Panemunio sodyboje“ vyksta edukacijos, kepama ir ragaujama dzūkiškų bandų. Dzūkų regiono kulinarinį paveldą pristato gidė Vilija Rutkauskienė, bandas kepa Kristina Darginienė, su liže aplink krosnį sukiojasi Žydrūnas Kazlauskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pirmojo pasaulinio karo istorinis ir kultūrinis paveldas Zarasų krašte atrandamas iš naujo. Rytų Lietuvos pasienio miestas ribojasi su Latvija. Abiejuose pusėse miškuose, gyvenvietėse, pakelėse gausu Vokietijos kaizerinės kariuomenės paliktų bunkerių, keistų statinių, sudėtingos įtvirtinimų sistemos fragmentų. Zarasų krašte, kaip ir Latvijoje, buvo sukurta unikali fortifikacijos sistema. „Gyvybės ir mirties“ fronto linija kelerius metus laikėsi Lietuvos ir Latvijos teritorijoje.Šiandien šis paveldas vilioja lankytojus. Istorikas Ramūnas Keršys iš Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro kviečia į žygį.Latvijoje, Medumo gyvenvietėje, su Pirmojo pasaulinio karo ekspozicija supažindina Medumo pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Miropija Petkune. Turmante laukia susitikimas su seniūnu Stanislovu Stankevičiumi.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Į Inturkę – istorijos ir legendų, į Kačergus – pas žirgus!Tik Molėtų rajone, Inturkės apylinkėse, atgyja karalienės Bonos Sforzos legenda. Ką ji veikė šiose vietose? Ką, pasiklydusi tankiuose girios miškuose, žadėjo pastatyti?Inturkė žiemą ir vasarą vilioja svečius ir randa ką pasiūlyti. Apie tai mintimis dalijasi Inturkės seniūnė Almutė Navickienė, bibliotekininkė Onutė Cesiulienė, Bendrystės centro vadovė Vaida Bacenskaitė.Kačergų kaime įsikūrusioje Žirgų oazėje galima rasti atgaivą širdžiai ir protui. Šunys, katinai – gyvūnai tarsi iš pasakų pasailio. Žirgai mielai draugauja su žmonėmis, glaustosi, žaismingai baksnoja ir ragina žaisti. Su šiais patikimais žirgais galima leistis į pažintinius žygius po Labanoro regioninį parką.Žirgus prižiūri ir jais rūpinasi vilniečiai Ramunė ir Šarūnas Radavičiai.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Visos problemos, apie kurias šiandien kalbame, susiveda į vieną dalyką: negerbiame žmogaus. Norėčiau visiems palinkėti mokytis ir stengtis reikšti pagarbą vienas kitam. Man atrodo, šito mūsų visuomenėje labai trūksta“, – linki prof. dr. Halina Kobeckaitė.Senuosius metus palydėkime su viena mažiausių tautų pasaulyje – karaimais: Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininke Karina Firkavičiūte, verslininku Artūru Lavrinovičiumi su šeima ir tradicinių karaimų patiekalų kavinės savininke Ingrida Špakovskaja.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Pradėkime nuo savęs“, – visiems linki Kristaus Karaliaus merginų diakonių kongregacijos vienuolė sesuo Irena.Kernavės ir Musninkų parapijų klebono kun. Mariaus Talučio atvirumas, empatija ir humoras – raktas į parapijiečių širdis ir ne tik... Belaukiant Šv. Kūčių vakaro, pokalbis su dvasininku ir vienuole neprailgs.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Ramiai ir jaukiai laukti švenčių padės tradicinių šiaudinių sodų rišimas.Apsilankykime Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje Vilkijoje, šiaudinių sodų karalystėje. Pokalbio prie stalo susėdo sodų rišėjos, muziejininkė Vida Sniečkuvienė ir asociacijos „Dangaus sodai“ vadovė Marija Liugienė.Apie Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus įkūrimą, renginius ir edukacijas pasakoja muziejininkas Arūnas Sniečkus.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Netoli Molėtų, Videniškių kaime, galima aplankyti unikalų kultūros paveldo objektą – Videniškių bažnyčios ir Augustinų vienuolyno ansamblį. Vienuolynas – Molėtų krašto muziejaus padalinys, kuriame gyva ne tik istorija, bet vyksta parodos ir kiti renginiai, edukacijos.Ką mena Videniškių bažnyčios ir Augustinų vienuolyno sienos? Kokias edukacijas siūlo muziejininkai? Kokia Videniškių kaimo istorija?Laidoje mintimis dalijasi Molėtų krašto muziejaus direktorė Irma Balčiūnienė, muziejininkės Jolanta Slavinskienė, Kristina Degutienė bei Vindeniškių seniūnė Genovaitė Mozūrienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Striukų kaime sodybą turi Gediminas Ališauskas. Ne tik duona gyvas ūkininkas. Senelio žemėje įkūrė unikalų akmenų parką, į kurį traukia ekskursijos iš Lietuvos ir užsienio.Linkuva – dar vienas urbanistikos paminklas Pakruojo rajone. Linkuviai stengiasi, miestą garsina renginiais bei festivaliais.Apsilankę Linkuvos kultūros centre susipažinsime su jaunimo muzikos grupe „Septima“ ir jos vadovu Kęstučiu Meiliūnų. Apie renginius ir kultūros veiklas pasakos Linkuvos kultūros centro direktorius Methardas Zubas.Linkuvos gimnazijos muziejaus vadovė Aldona Ašmonavičienė pasidalys mintimis apie miesto istoriją ir šiandieną.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pakruojo rajonas didžiuojasi miesteliais – urbanistikos paminklais. Šį kartą keliausime į Žeimelį, kuriame kelis šimtmečius sugyveno keturios konfesijos: katalikai, evangelikai-liuteronai, sentikiai ir žydai.Žeimelį garsina fizikos ir chemijos pasaulyje žinomas mokslininkas Teodoras Grotusas, genijus, pralenkęs laiką.Žeimelyje veikia ne tik Pakruojo krašto muziejus „Žiemgala“, bet ir senos technikos ir įvairių remonto įrankių.Apie Žeimelį pasakoja Pakruojo krašto muziejaus „Žiemgala“ vadovė Daiva Skrupskelytė. Su senos technikos ir įvairių remonto įrankių muziejaus eksponatais supažindina kolekcininkas, muziejaus įkūrėjas Juozas Grigaliūnas.Žeimelio bistro-kavinės savininkas Gediminas Smelevičius dalijasi mintimis, kaip pavyko miestelyje su kava išstumti alų.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Jeigu norite pajausti seną kaimo dvasią, apsilankykite Grabijoluose – etnografiniame vienos gatvės kaime.Abipus Neries. Su Grabijolų kaimu supažindina Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Neries regioninio parko grupės Patarėja Audronė Žičkutė ir archeologas, VU prof. Aleksiejus Luchtanas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kai norėsite pramogų ir rinksitės Elektrėnuose įsikūrusį vandens sporto ir pramogų uostą Wind Port, būtinai pravažiuosite Pastrėvį, kaimą, pro kurį veda vienintelis kelias į didžiausią Baltijos šalyse vandens batutų parką.Ar daug žinoti apie šį kaimą, seniūnijos centrą? Gal teko užsukti ir pabendrauti su vietiniais?Jei ne, siūlau susipažinti su Pastrėvio seniūnu Arūnu Kanapecku, kaimo istorijos puoselėtoja Laima Tidikiene, Pastrėvio bendruomenės pirmininke Viktorija Juknevičiene ir keramike Rasa Rakauskiene.Pastrėvys įsikūręs Elektrėnų savivaldybėje netoli Strėvos upės, pietinėje Elektrėnų marių pakrantėje. Likimas Pastrėviui buvo palankus, prasidėjus Elektrėnų jėgainės statybai, kaimo neužliejo vanduo.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Alytus žalias miestas, kurį supa miškai ir parkai. Nemunas, piliakalniai, ežerėliai su paplūdimiais sudaro kurortinio miesto įspūdį.Pasižvalgykime po Alytų su Alytaus turizmo informacijos centro direktore Lena Valentaite-Gudzinevičiene ir Alytaus miesto savivaldybės Apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste Ramune Zubre.Susipažinkime su gatvės pastatų sienų menininku Pijumi Šematulskiu ir Kavos kultūros namų įkūrėjais, kavinės „Kavos skveras“ savininkais Giedriumi ir Neringa Platūkiais.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaip keičiasi Alytus, Lietuvos kultūros sostinė?Mintimis dalijasi Alytaus miesto teatro direktorė Inesa Pilvelytė.Alytaus kraštotyros muziejaus parodos ir ekspozicijos. Pristato direktoriaus pavaduotoja muziejininkystei Daina Pledienė.Ekskursija po Alytaus miestą su muziejininku-istoriku Vilmantu Dunderiu ir Alytaus turizmo informacijos centro direktore Lena Valentaite-Gudzinevičiene.Senoje Alytaus sinagogoje įkurtame Audiovizualiųjų menų centre veikia Chaimo Soutine ir Amadeo Modigliani paroda „Misticizmo ugnis – Soutine ir litvakų dailė“. Apie centrą ir parodą pasakoja režisierius Arvydas Kinderis bei muziejininkė-konsultantė Lina Valaitytė.Archeologijos muziejaus ekspozicija „Kai sieloms neliko medžių“. Muziejininkai Artūras Balčiūnas, Rugilė Švirinaitė ir Karolis Zabita.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Vievyje gyvena pakelės, parubežio žmonės. Ir tuo viskas pasakyta. Mes esame tokie, kokie esame“, – sako buvusi istorijos mokytoja Romutė Lapinskienė.Vievis švenčia 500 m. jubiliejų. Vievis – Lietuvos mažoji kultūros sostinė. Gyventojai domisi Vievio istorija, džiaugiasi naujai pastatytu Vievio kultūros centru, paminklu Oginskių dinastijai atminti.Susitikime su Vievio kultūros puoselėtojais. Tai – suaugusiųjų dramos studijos „Vievio teatras“ režisierius Vytautas Mikalauskas ir aktorius Antanas Anskaitis bei Vievio kultūros centro direktorė Audronė Stepankevičiūtė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Širvintoms reikia krašto muziejaus. „Mieste jis taptų dar vienu traukos centru“, – sako buvęs istorijos mokytojas, kraštotyrininkas Jonas Stankevičius.Medžio drožėjas Kęstutis Norušis kviečia pereiti „Briedžių taku“.Širvintų sporto centras atviras ne tik vietiniams, bet ir svečiams. Krepšinio treneris Martynas Kriaučiūnas džiaugiasi vaikais ir krepšinio sale, puikiomis sąlygomis treniruoti jaunąją kartą.Širvintų sporto centro direktorė Alina Zapolskienė vedžioja po naują baseiną. Širvintų rajono savivaldybės atstovė Eglė Piškinaitė, kineziterapeutė Lina Baltrukovičienė ir Trečiojo amžiaus universiteto dalyvės Levutė Vitienė bei Regina Baronienė mintimis dalijasi apie treniruotes senjorams, keliones ir besikeičiantį miestą.Gero maisto namų „Alkanas briedis“ savininkai Mykolas ir Ieva Lučiūnai kviečia į edukaciją: lauke keptas maistas ant žarijų.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Žmonės patys kuria aplinką, kuri traukia arba – ne. Musninkų bendruomenė ir aplinkinių vietovių gyventojai deda daug pastangų, kad vaikams ir jaunimui savo krašte būtų gera gyventi savo krašte, o išsimokslinę norėtų grįžti į gimtąsias vietas.Pokalbio Musninkų vaikų dienos centre „Aitvarai“ susirinko klebonas Marius Talutis, VU Teisės fakulteto doc. Gintautas Sakalauskas, centro vadovė Daiva Drazdauskienė, centro darbuotojas Andrius Baškatovas ir moksleivė Elizaveta Kaštaljanovaitė.Telefonu – su Čikagoje gyvenančia lietuve Marija Bareikaite-Remiene, nepailstama Musninkų mecenate.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Dzūkai – svetingi žmonės. Keliauti po Alytaus r. kviečia kultūros specialistė Laimutė Zavistauskienė.Kurnėnų perlas – „amerikoniška“ mokykla. Amerikos lietuvio Lauryno Radziukyno fundacija pakeitė kaimo vaikų gyvenimą.Balkūnų kaime galima aplankyti Antano Žmuizdzinavičiaus sodybą-muziejų. Klėtyje įengtas klojimo teatras, kuriame dar ir šiandien vyksta mėgėjų teatro festivalis „Kaimo liktarnia“.Totorių paveldas – mečetė Raižių kaime.Butrimonys išgyvena renesansą. Miestelio seniūnas Andrius Karlonas pasakoja apie vienintelę Lietuvoje trikampę aikštę, sūkurinį fontaną, žydų, totorių ir lietuvių paveldą, statomą Trijų tautų muziejų, supažindina su naujais verslais bei veiklomis.Kristina ir Vidmantas Marčiulynai atidarė krautuvėlę „Ateities rojus“. Vieta, į kurią mielai užsuka ne tik vietiniai, bet ir svečiai.Butrimonių pakraštyje Indrė ir Žygintas Senūtai įkūrė sodybos kepyklėlę „Žygindra“ ir kepa šakočius, vykdo edukacijas.Plasapninkų kaimo sodyba kvepia levandomis, rugine duonuke. Iš krosnies traukiamos dzūkiškos šiuškės svečius sodina prie stalo. Gera nuotaika pasirūpina Ina ir Petras Kaškonai.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kalvarijos krašto žmonės sako, kad buvusioje jotvingių žemėje kasmet derlius nuimamas du kartus. Pavasarį renkami akmenys, rudenį – ūkininkų išaugintos gėrybės.Lietuvos ir Lenkijos pasienyje įsikūręs Liubavo kaimas traukia ne tik svečius, bet ir vietinius. Istorija, gamta ir žmonės nepalieka abejingų. Keliauti po Liubavą ir jo apylinkes kviečia gidė Asta Jankeliūnienė ir Kalvarijos gyventojai. Kodėl vietiniai nori pažinti Liubavą?Kalvarijos krašto muziejaus muziejininkas, istorikas Alvydas Totoris primena Liubavo istoriją. Apie poreikį keliauti ir pažinti kraštą mintimis dalijasi Kalvarijos viešosios bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė.Keramikas, poetas Virgilijus Bespalovas su žmona Jūrate Liubave apsigyveno prieš metus. Kaip sekasi realizuoti kūrybines idėjas?Liubave svečiuosimės pas Gintą ir Rasą Baliulius, kurie Lietuvos ir Lenkijos pasienyje pradėjo auginti levandas ir edukuoti. Kodėl kalvotame lauke atsirado levandų žydėjimo Saulės laikrodis? „Levandų teRasa“ skiriama tiems, kas neturi galimybės nuvykti į Provansą.Kalvarijos krašto gyventojai kalvas vadina kalnais. Kodėl? Juodelių skardis, Kačergų ar Senosios bažnyčios kalnas akina sutikti, kad Sūduva – tikrai kalnuotas kraštas ir neigia mitą apie Suvalkijos lygumas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Sangrūda, Lietuvos mažoji kultūros sostinė, kviečia prisiminti buvusią Lietuvos–Lenkijos sieną. Senasis pasienio rokadinis kelias mena laikus, kai „Geležinė uždanga“ neleido patekti į Europą. Dar ir šiandien galima matyti spygliuotos vielos sienos fragmentus, stulpus.Į ekskursiją su ketrurračiu ir džipu palei pasienį kviečia Arvydas ir Asta Verbaliai su dukra Vaida iš Rūdninkų kaimo.Sangrūdoje poezijos vakarams ir susitikimams duris atvėrė Evaldo ir Nijolės Silickų sodyba.Angelė Bapkauskienė, Sangrūdos kultūrinių veiklų organizatorė, kviečia aplankyti Lietuvos mažąją kultūros sostinę.Istorikas Alvydas Totoris, Kalvarijos krašto muziejaus muziejininkas, supažindina su Kalvarijos istorijaVed. Jolanta Jurkūnienė

Lietuvos mažoji kultūros sostinė Sangrūda šiais metais ir švenčia, ir kuria planus ateičiai. Sangrūdiečiai bendradarbiauja su Punsko lietuviais ir puoselėja draugiškus santykius.Kalvarijos krašto muziejaus muziejininkas Alvydas Totoris primena Sangrūdos istoriją.Sangrūdos seniūnijoje pokalbio susirinko seniūnė Vilija Remeikienė, bendruomenės pirmininkė Vaida Skuolienė, bibliotekininkė Margarita Žardeckienė ir kultūrinių veiklų organizatorė Angelė Bapkauskienė.Punsko valsčiaus viršaičio pavaduotojas Jonas Vaičiulis mintimis dalijasi apie bendradarbiavimą ir šiltą bendravimą su Sangrūda.Sangrūdos parkas, bažnyčia, Sangrūdos gimnazijos muziejus. Tautodalininkas Saulius Čėsna, zakristijonas Juozas Kulpanas ir Sangrūdos gimnazijos muziejaus vadovė Rūta Pankienė.Sangrūdos ir Gazdų kaimai. Chašlama pagal Beną Markevičių, Danutės Grigutienės unikalaus pyrago receptas. Kaktusui abejingų nėra.Gazdų vandens malūnas, kriokliai ir šaltinis. Ramutė Sinkevičienė.Punskas, Ožkinių kaimas, pramogų ir poilsio centras „Šilainė“. Sandra Šuščevičienė.Po Sangrūdą ir Punską keliaujame su Angele Bapkauskiene, kultūrinių veiklų organizatore.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Istorikas, archeologas Žygimantas Buržinskas kviečia į Liškiavą, unikalų kaimą Dzūkijoje.Liškiavos architektūros paminklas – dominikonų vienuolynas ir Švč. Trejybės bažnyčios ansamblis. Mintimis dalijasi kunigas iš Panevėžio Justas Jasėnas.Liškiavos retų ir vaistinių augalų kolekcija. Gamtininkas, kraštotyrininkas, rašytojas Henrikas Gudavičius.Skulptorius, keramikas Algimantas Kazlauskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Tadas Balaišis, Visagino automobilių klubo prezidentas, su komanda dalyvauja ir organizuoja automobilių ralį Visagine bei žada atgaivinti legendines varžybas.German Skripničenko vadovauja sporto įmonei „Kūno laboratorija“ ir skatina vaikus, jaunimą bei suaugusiuosius sportuoti.Visagine prie ežero įsikūręs kavos baras „Sava“ kviečia į kavos ir arbatos degustacijas, muzikinius vakarus.Mintimis dalijasi Artem Zarovkin ir Vladimir Potapov.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Mados muziejus Visagine pritrauktų svečių ir turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir pasaulio“, – sako mados istorikas Aleksandras Vasiljevas.Festivaliai ir renginiai Visagine.Visagino kultūros centro direktorius Audronis Imbrasas, kultūrinės veiklos skyriaus vadovė Larisa Podberiozkina ir „Visagino country 2022“ festivalio garbės prezidentė Elena Čekienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Dainavos šalis – didysis Vinco Krėvės-Mickevičiaus gyvenimo mitas. Rašytojo memorialinis muziejus Subartonyse. Muziejininkė Laimutė Raugevičienė.Dzūkų kultūros festivalis „Čiulba ulba“. Eglė Kašėtienė jaučia nuolatinį nerimą dėl dzūkiškų tradicijų, dzūkų kultūros ateities.Profesionalus muzikantas Nerijus Bakula sukūrė verslą ir Varėnoje turi maisto furgonėlį „Trys mėsininkai“. Kodėl toks pavadinimas? Akordeonistas, pedagogas sugeba derinti skirtingas veiklas. Varėnos slėnyje organizuoja pirmąjį profesionalios muzikos festivalį „Vasaros sonata“.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Dvasinė Dzūkijos sostinė – Merkinė. Ko semtis iš praeities? Kaip gaivinti Merkinę? Atsakymus žino Merkinės krašto muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas ir muziejaus mokslinis darbuotojas Žygimantas Buržinskas.Dubysos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centras. Direktorių, fotografą Algimantą Černiauską labiausiai džiugina vaikai, kurie nuoširdžiai žavisi menininkų kūryba, gamta.Dailininkas, dekoratorius, renginių organizatorius Algimantas Rokas Černiauskas grįžo ir šaknis leidžia gimtinėje.Restorano „Dzūkinyčia“ vadovė Živilė Valukynienė derina tradicinius dzūkiškus ir modernios virtuvės patiekalais.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Gyventi su klausimais man yra turtinga“, – mintija etnokosmologas Gunaras Imantas Kakaras.Dangaus šviesulių stebyklos ir etnografinės sodybos vadovas bei įkūrėjas Jonas Vaiškūnas.Skudutiškio šventvietės kompleksas: paženklinti akmenys, stebuklingas šaltinis ir koplyčia. Apie sakralinę vietą pasakoja Rita Varatinskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

SKAUTŲ SLĖNIS, vadovas Jonas Dragūnas.GYVATOS bendruomenė – pagarba žmogui ir žemei, Sigita Vaičiutė.Plaukimo meistras Vaidotas Gumbis atranda Kaišiadorių kraštą per ežerus.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Ar Molavėnai gali būti Pilėnų vieta? Gal jų vieta ant Ižiškių piliakalnio? Kokiais padavimais išsiskiria Ylių kalva, vadinama Armatkalniu?Pašešuvio kraštovaizdžio draustinis. Kodėl reikia saugoti natūralias pievas? Atsakymą žino Dubysos regioninio parko ekologas Vaidas Greičius.Kryžkalnyje įamžintos Lietuvos partizanų kovos.Su Keliautojo žinyno autoriais Vyteniu ir Junona Almonaičiais keliaujame po Nemakščių kraštą.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Nemakščiuose tikrai yra kas veikia. Galima su trenksmu ir muzika pasivažinėti aštuonračiu miestelio gatvėmis ir taip susipažinti su Lietuvos mažąja kultūros sostine.XX a. pradžioje Nemakščių bajoras Pšemislovas Neveravičius pirmasis pasaulyje sukūrė savaeigį vežimą. Po šimto metų Leonas Tamulevičius nusprendė atkurti aštuonratį ir įkurti muziejų.Su Keliautojo žinyno autoriais ir sudarytojais Vyteniu ir Junona Almonaičiais pasidairysime po Nemakščius. Ir kaip visada kelionėse laukia netikėti susitikimai! Šį kartą – su Nemakščių Švč. Trejybės parapijos klebonu Arūnu Bladžiumi.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Vaikystėje tėtis pasakojo apie mažą malūnėlį prie upelio, kurį pats sukonstravo. Ir aš apie tai pradėjau svajoti. Kadangi negalėjau statyti malūno prie upės, teko pačiam sukurti Gargažėlės upelį. Nesiliauju visiems kartojęs, kaip gera turėti svajonę. Tačiau svajoti reikia atsargiai, nes svajonės pildosi“, – mintija kalvis Juozas Kavaliauskas, Leipalingio kaime savo rankomis įkūręs veikiančią „Malūno kalvę“.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vasarokime ir atraskime Panevėžio rajoną!Panevėžio plėtros agentūros direktorė Monika Miniotaitė ir turizmo projektų vadovė Vilanda Reikalienė garsina Panevėžio vardą ir akina keliauti po Panevėžio rajoną.Ožkų sostinėje Ramygaloje atkuriamos krašto tradicijos, amatai. Ramygalos klubui „Savos erdvės“ vadovauja dailės mokytoja, keramikos tautodailininkė Laima Kiškienė.Audronės ir Albino Kisielių sodyboje kepama ne tik duona ir pyragai. Jie įkūrė Duonos kelio skulptūrų parką, rengia Duonos šventes, edukacijas. „Radviliškių kaimo kepyklos“ pavadinimas mena išnykusį kaimą.Mažame Krekenavos miestelio centre atidarytas šeimos restoranėlis Laimė kartu laukia ne tik vietinių, bet ir svečių. Rasa Marozienė ir trys jos dukros stačiai konkuruoja su didmiesčiais ir stebina patiekalų įvairove, sveiku maistu bei vakariniais renginiais.Ustronės vienkiemyje verta aplankyti Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejų. Muziejininkas Audrius Daukša visada pasitinka su muzika ir daina.Upytėje, linų ir legendų krašte, susipažinti su tradiciniais amatais kviečia Upytės tradicinių amatų centras. Edukatorė Vilija Petkūnienė pristato tautodailininkus ir kviečia užsukti į kalvę pas Vygintą ir Rolandą Jakubonius, audėją ir juostų pynėją Ireną Vilienę.Apie Bistrampolio dvarą ir jo ūkį pasakoja Kristina Kriugiškienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Ar žinote, kad Ukmergės gatvėmis vaikšto dar neparašytas bestseleris?Tai – mišrių kovų menų meistras Teodoras Aukštuolis! Iš pažiūros, grėsmingas kovotojas, šiltas, draugiškas ir simpatiškas žmogus. Augina bites, visiems dovanoja medų, o laisvalaikį leidžia keliaudamas motociklu.Ukmergės sporto centras apima daugelį sporto šakų. „Šilo“ gimnazijoje šachmatų trenerė Virginija Savickienė ugdo jaunuosius šachmatininkus.Ukmergės neįgaliųjų sporto klubui „Vilkmergė“ vadovauja žinomas Ukmergės krepšinio sporto klubo „Olimpas“ vadovas Nerijus Vasiliauskas. Jo siekis – sportą jungti su kultūra.Ukmergės sporto centro direktorius Vitalijus Martikonis žada permainų stadione.Ukmergės fabrikų kroso taurės įkūrėjai ir dalyviai dalijasi mintimis apie rengiamas varžybas visai Lietuvai. Tai – Jolanta Kuprionienė, Sandra Sokolnikovaitė, Žilvinas Maleronka, Lukas Daujotas ir Laurynas Bačiulis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Keliaukime po Kaišiadorių rajoną ir atraskime įvairių tikėjimų bendruomenes! Kelią rodo gidas Juozas Sindaravičius.Kaip gyvena vaišnavai Šventojo vardo vienuolyne Paltininkų kaime?Su aplinka, senų karvių prieglauda ir vienuoliais supažindina Gediminas Bukanas.Guronių kaime pasivaikščiokime po Rožinio slėpinių parką, kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškę. Rekolekcijų namuose vienuolė sesuo Milda papasakos apie rožinių ekspoziciją. Pasilabinsime su Žaslių parapijos klebonu kunigu Algiu Ananiu.Susipažinti su senovės baltų tikėjimo tradicijomis į Dovainonių kaimą kviečia „Saulės vartų“ bendruomenės vaidilė Audronė Jotkonė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kodėl Leipalingis tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine? Kokiais renginiais vilios svečius užsukti į istorinį miestelį?Leipalingio miestelio bendruomenės pirmininkė Žaneta Krivonienė ir Leipalingio laisvalaikio salės vadovė Rimantė Černiauskaitė-Kėrienė pasakoja apie Leipalingio dvare organizuojamas jotvingių šventes, edukacijas.Ką unikalaus galima pamatyti Leipalingio progimnazijos Algirdo Volungevičiaus vardo kraštotyros muziejuje? Su ekspozicijomis supažindina muziejaus vedėja Laima Žukauskaitė.Marija Galvanauskienė, Leipalingio ragana, iš laikraščių pina širdžiai mielus namų apyvokos reikmenis, aktyviai dalyvauja renginiuose.Gera grįžti į vaikystę! Ūkininkas Antanas Vailionis gyvena Taikūnų kaime, netoli Veisiejų. Sodyboje „Silvestro dvaras“ rengia žygius į plėšikų girią.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kviečia „Skambantis Kavarskas“. Lietuvos mažoji kultūros sostinė žada nustebinti Joninėmis prie stebuklingo Šv. Jono šaltinio. Pradžiuginti svečius kultūriniais renginiais ruošiasi Kavarsko namų bendruomenė, kurios pirmininkas klebonas kunigas dr. Nerijus Vyšniauskas.Ką slepia Kavarsko, Kurklių ir Užunvėžių parapijos?Kavarsko seniūnė Šarūnė Kalibataitė primena Kavarsko, Žvirblėnų ir Pienionių dvaro istoriją.Seniūnaitis Algirdas Gansiniauskas pasakoja apie tvenkinį, kuriame plauko vaivorykštiniai upėtakiai.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Angelų pieva“ Utenoje ir Ruklių kaime. Kas tie angelai? Mintimis dalijasi kunigas Saulius Kalvaitis.Ką galima nuveikti Juknėnų kaime? Į klausimą atsako Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinės-etnografinės sodybos muziejininkė Rimanta Gaidienė.Lėlės ir lapės Gimžiškių kaimo sodyboje. Su tautodailininkės Editos Kušleikienės kūryba galima susipažinti socialiniame tinkle „Facebook“. Lapių kolekcija – sodyboje.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kas lėmė, kad Užpaliuose iki šiol gyvena laisvos dvasios žmonės?Miestelio istoriją pasakoja Giedrius Indrašius.Lankytojams duris atvėrė Užpalių dvaro oficinoje įkurtas muziejus. Dvaro kamenyčią naujam gyvenimui prikėlė ūkininkė Viktorija Jovarienė. Viena pirmųjų Lietuvoje žirgininkių moterų, Sartų lenktynių žirgų vadeliotoja nusprendė didžiąją dalį ekspozicijų skirti žirgininkystei. Jau dabar galima aplankyti šimto abrūsų menę, dalyvauti įvairiuose renginiuose, edukacijose. Užsukime pas legendinę Užpalių moterį ir jos dukrą Eglę Jovaraitę.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kas ant medinės ližės pasodino bajorą? Kodėl bijota triukšmingos Šubravcų draugijos? Visi atsakymai – Jašiūnų Balinskių dvaro sodybos rūmuose įkurtame muziejuje. Pasakoja vedėjas Kazimiež Karpič.Neatrastoji Dzūkija. Etnografinė kaimo sodyba ir senovės rakandų muziejus Dieveniškių istoriniame regioniniame parke. Šeimininkai Elena ir Andrius Virzinkevičiai.Šalčininkuose vaikinai susibūrė į muzikos grupę „Strange but Capable“. Ryčardas Bobin, Vladimir Solovjov, Daniel Petruškevič.Jaunieji futbolininkai Nikita Leontjev, Edvin Traškov ir Šalčininkų futbolo klubo „Ketera“ treneris Jonas Petrauskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kas yra „Slemas su ragais“? Gal mėgstate senovines fotografijas ir norite patys patekti į objektyvą? Pats laikas apsilankyti Tauragės krašto muziejuje „Santaka“.Kultūros lauko multifunkcionierė Renata Karvelis į Tauragę atnešė slemą, iniciavo kūrybos žurnalą „Slemas su ragais“ bei varžybas.Fotografas Juozas Petkevičius fotografuoja senoviniu būdu ir visus sendina dvidešimčia metų.Kodėl panevėžietė fotomenininkė Liucija Karalienė fotografuoja savo kūną.Poetas Eugenijus Šaltis ir kartų kaita.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Tauragės gospel choras „Gloria“ džiugina vietinius bei svečius. Rasa Levickaitė-Šerpytienė prieš gerą dešimtmetį surinko bendraminčių būrį, paruošė krikščioniškos muzikos repertuarą ir pradėjo koncertuoti. Šiandien renkamas lėšas skiria karo pabėgėliams iš Ukrainos remti.Audronis Skurvydas, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ muziejininkas-restauratorius, atveria dirbtuvės duris.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pavasaris kviečia keliauti po Lietuvą, naujai ją atrasti ir sutikti daug įdomių žmonių.Su pažintiniais takais ir maršrutais galima susipažinti užsukus į Dubysos regioninio parko lankytojų centrą. Direktorius Vygantas Kylčauskas pasakoja apie Dubysos slėnio ypatumus.Kuo naudingi šaltalankiai? Venciūnų kaime šaltalankių ūkyje edukacijas veda Gediminas Radzevičius.Irina Žilinskienė kaimo turizmo sodybą Trakų rajone pavadino mamos Tamaros vardu. Moteris sako, kad dilgėlė yra „žaliasis auksas“ ir kuria inovatyvų produktą.Ovidijus Šova žavisi žirgais. Įsigijo laivą ir žada plaukioti Lietuvos ežerais. Jis save laiko laisvu žmogumi ir nesibodi naujovių, puoselėja kaimo turizmo sodybą „Amerika Aukštadvaryje“.Šalčininkų rajone lankytojus traukia istorinis Rūdninkų kaimas ir Rūdninkų giria. Apie bažnyčia pasakoja parapijos kunigas Vygintas Čiurinskas, o kraštotyrininkė Kristina Slavinska supažindina su kaimo istorija ir girios unikalumu.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vilniečiai ir svečiai mielai leidžia laisvalaikį Bernardinų sode. Ką žinome apie tvarkos darbus? Ar visas sodo paslaptis atskleidėme?Po Bernardinų sodą vaikštome su sodininke Kristina Narviliene.Kaip iš apleisto gamtos kampo sukurti gražų parką? Ką miškininkai veikia miesto parkuose? Kodėl apie miškininkystę reikia kalbėtis su vaikais ir tėvais?Po Žirmūnų parką Vilniaus mikrorajone vaikštome su miškininku Raimundu Ereminu.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kodėl Šiauliai vadinami Saulės miestu? Ką slepia senosios Šiaulių kapinės? Atsakymų į klausimus ieškosime su gidu Sauliumi Stasiūnu.Kurtuvėnų bažnyčios rūsiai ir legendos. Į šventovę užsukti kviečia Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos direktorius Rimvydas Tamulaitis.Puodžių sostinė Kuršėnai didžiuojasi unikalia dvaro sodyba ir gražėjančiu miestu. Su gide Lina Šukiene pasivaikščiosime centrinę aikštę, užsuksime į Kuršėnų dvaro sodybą, rankomis prisiliesime prie molio. Su edukacijomis supažindina Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorė Birutė Poškienė bei tautodailininkai Marytė Janulienė ir Algimantas Tamašauskas.Apie Malonių Kelią mintimis dalijasi Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvienė bei „Atrask Raseinius“ vadovas Arnas Zmitra.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lietuva yra svarbių ir žinomų krikščioniškame pasaulyje piligrimystės vietų. Tai – Kryžių kalnas, Vilniaus Aušros vartai, Vilniaus arkikatedra, Šiluva, Dievo gailestingumo šventovė.Kas yra piligriminė kelionė? Ar dera piligrimystė su komercija ir pramogomis? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas dr. Darius Liutikas.Kauno arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas pastebi, kad piligriminės kelionės dažnai palieka gilų įspūdį. Žmonės su kitais dalijasi savo išgyvenimais, nežinia, skausmu. Po tokių kelionių, praėjus kažkuriam laikui, susitikę apsikabina kaip broliai. Atsiradęs artumo ir atjautos jausmas neišnyksta.„Dvasinį gyvenimą reikia prižiūrėti kaip ir paprastą gyvenimą. Savo praeities nereikia bijoti. Svarbu, kas su mumis vyksta dabar...“, – mintimis dalijasi brolis Dovydas iš Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno ir pasakoja apie vienuolių benediktinų gyvenimo būdą Lietuvoje.Gidė Rūta Krencienė kviečia į naktinę ekskursiją po Tytuvėnų bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblį.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pagėgiai, buvusi maža Šiaurės Skalvos gyvenvietė, šiandien – savivaldybės centras, turintis unikalų architektūros paveldą. Po miestą pasivaikščioti kviečia Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Ilona Meirė.Pagėgių savivaldybės kultūros centre darbuojasi kūrybinga jaunų žmonių komanda. Kodėl Gintarė Plungytė ir Justinas Bartkus didmiestį iškeitė į Pagėgius? Kokią kūrybinę atgaivą randa direktorius Sigitas Kancevyčius.Paliekio dvaras duris atvėrė tiek Lekėčių bendruomenei, tiek renginiams, tiek svečiams. Kūrybiniais sumanymais dalijasi dvaro savininkas Arūnas Matusevičius.Čekauskų etnografijos muziejus Lekėčiuose. Jo įkūrėjas ir tradicinių amatų puoselėtojas Gintas Čekauskas. Jis vienintelis Lietuvoje tęsia senojo skiedrinės stogdengystės amato tradiciją.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vabalninko istoriniame name pristatoma ekspozicija, pasakojanti apie šviesius ir rūsčius miesto istorinius laikotarpius. Pristato Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Vabalninko skyriaus vedėja Vida Skujienė.Medžio drožėjas Vidas Jatulevičius sodyboje įkūrė privačią meno galeriją. Į Vabalninką traukia ekskursijos iš visos Lietuvos.Kirkilų pramogų parko įkūrėjams fantazijos netrūksta. Kokių pramogų galima tikėtis? Į šį klausimą atsako administratorė Karolina Brazdžionė.Šiaudiniai sodai, žvaigždės, eglutės žaisliukai, girliandos, vašku marginti margučiai liudija tautodailininkės Inijos Ambrozevičienės darbštumą, nagingumą ir kūrybiškumą. Raseinių r., Šiluvos sen., Bogušiškių kaime triūsia ūkininkė ir puoselėja tradicinius amatus.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šeduviečiai ruošiasi turistų antplūdžiui. Intensyviai vyksta muziejaus po atviru dangumi „Dingęs štetlas“ statybos. Šeduvos žydų memorialinis fondas saugos ir skleis žydiškąją mažo Lietuvos miestelio istoriją.Su Šeduvos kultūros ir amatų centro režisiere Izolina Stanuliene vaikščiosime gatvėmis, menančiomis žydų bendruomenės gyvenimą. Prisiminimais dalysis Konstancija Goštautienė, vienintelė skaudžių įvykių liudininkė Šeduvos miškuose.„Šeduvos malūno“ direktorė Lina Daukšaitė ruošiasi priimti svečius ir mokosi košerinės žydų virtuvės paslapčių.Ukmergės senamiestis per karus stipriai nukentėjęs, kelis kartus degęs, XIX a. pabaigoje atstatytas. Šiandien senamiestis mena įvairių tautų gyvenimą. Kokius ženklus Ukmergės senamiesčio gatvėse paliko žydų bendruomenė?Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Apie Panevėžį galėčiau pasakoti be perstojo. Su daugeliu įvykių, jau tapusių legendomis, esu suaugęs. Kitą kartą ir pats kuriu istorijas“, – šmaikštauja žodžio kišenėje neieškantis Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas.Su istoriku A. Astramsku pasivaikščiokime Panevėžio gatvėmis, sustokime prie pastatų, kurie liudija istorinių asmenybių gyvenimą bei kūrybą, užsukime į vieną kitą panevėžiečių pamėgtą vietą.Panevėžio lėlių vežimo teatre pasitinka direktorius Antanas Markuckis. Netikėtai užkluptas režisierius džiaugiasi jaunaisiais aktoriais, atvykusiais dirbti iš Ukrainos.Kavinės „Kranto 12“ savininkė Rūta Pavilonytė prisimena laikus, kai kūrėsi Panevėžio konservų fabrike. Šiandien sienos mena istorinį paveldą, jas puošia dailininko Vyganto Kosmausko grafikos darbai.Istorijos apie piktą poną Čičinską ir garsųjį Čičinsko kepsnį kelia šypsnį ir traukia lankytojus.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Elektrėnai, ElektrėnaiČia dainuos naujakuriaiŠviečia naktį, šviečia dienąŠviečia naktį, šviečia dienąElektrėnų žiburiai.Elektrėnai – sporto, turizmo ir pramogų miestas. Elektrėnų sporto centro direktorius Alfredas Antanas Vainauskas supažindina su sporto treneriais. Tai – jachtklubo „Paseidonas“ vadovas Vaidas Bernotas, irklavimo treneris Ovidijus Manomaitis, dziudo treneris Ramūnas Žemaitaitis, vandensvydžio treneris Antonas Sugoniak. Apie Dariaus Kasparaičio ledo ritulio mokyklą ir Elektrėnų ledo rūmus pasakoja direktorius Valdas Škadauskas.Eugenija Purienė veda ekskursiją po Elektrėnus ir grąžina į 1966 metus.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Galimybė susijungti Didžiajai ir Mažajai Lietuvai atsirado 1918 m., pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui. Lietuvos taryba, 1918 m. Vasario 16-osios aktu paskelbusi atkurianti nepriklausomą demokratinę valstybę, deklaravo, kad ji turėtų sujungti visas etnines lietuvių žemes.1918 m. lapkričio mėn. susikūrė Prūsų Lietuvos tautinė komisija, kuri 100 tūkstančių egzempliorių tiražu lietuvių ir vokiečių kalbomis lapkričio 16 d. išleido atsišaukimą „Lietuvininkai! Pabuskit! Klausykit! Padabokit!“. Tai buvo pirmasis atsišaukimas, paskelbęs Mažosios Lietuvos gyventojų siekį susijungti su Didžiąja Lietuva.Vilkyškiuose atidarytas „Istorijos inkubatorius“ kviečia susipažinti su Pagėgių krašto istorija. Ilona Meirė, Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacijos centro direktorė ir Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos bibliotekininkė Laura Grodeckienė su moksleiviais pasakoja ir dalijasi įspūdžiais apie naują turizmo objektą Vilkyškių mieste.Panemunė, mažiausias miestas Lietuvoje. Prie karalienės Luizės tilto prie Nemuno I. Meirė primena Rytų Prūsijos istoriją, gyvenimą abiejose Nemuno pusėse, vilko vaikus.Bitėnai. Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus muziejus ir Mažosios Lietuvos paveikslų sodas-galerija po atviru dangumi. Direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Nepraleiskite progos geriau pažinti Pakruojį, vėjo malūnų žemę.Miestą pristato Pakruojo gidas Algirdas Pilipauskas.Senoji Pakruojo gaisrinė renovuota ir kviečia lankytojus. Renata Budrienė ir Monika Ilgavičiūtė iš Pakruojo r. savivaldybės pasakoja apie pastato pritaikymą kultūros reikmėms.Pakruojo štetlą ir sinagogą pristato gidė Gitana Maasienė.Ekskursiją po Klovainių dolomito karjerą veda bendrovės „Klovainių skalda“ gen. direktorius Vitolis Urmonas.Apie naują automobilių trasą Klovainių dolomito karjere pasakoja Pakruojo automobilių sporto klubo prezidentas Audrius Kliminskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Aukštaitijos siaurasis geležinkelis – unikalus kultūros paveldo objektas. Panevėžio siauruko stotyje aplankysime riedmenų ekspoziciją ir depą, remonto dirbtuves. Apie vykdomas veiklas ir ateities planus pasakoja Aukštaitijos siaurojo geležinkelio direktorius dr. Darius Liutikas ir palydovė, ekskursijų vadovė Eglė Uldinskienė. „Mūsų tikslas tiek vietinius, tiek užsienio svečius supažindinti ne tik su siauruku, bet ir Anykščių bei Panevėžio regionais. Mes turime unikalią vėžę, daug kultūros paveldo pastatų, kurie neturėtų stovėti tušti“, – sako D. Liutikas.„Glasremis“, meninio stiklo studija Panevėžyje, lankytojus džiugina jau du dešimtmečius. Jos įkūrėjas dailininkas stiklininkas Remigijus Kriukas juokauja, kad turi priklausomybę nuo stiklo: „Galiu nemiegoti tris paras ir maudytis stiklinėje vonioje“. Nors pasaulį kamuoja sunkūs laikai, tačiau meninio stiklo studiją menininkui ir verslininkui pasisekė išsaugoti. R. Kriukas su žmona Indre ir ištikimais aukštos kvalifikacijos stiklapūčiais ir toliau gamina bei eksportuoja įvairių dydžių bei savitų formų stiklo gaminius, skulptūras. Laiko randa ir sau, unikalius autorinius darbus pristato tarptautinėse parodose, rengia stiklo, džiazo ir fotografijos meno šventes, kviečia lankytojus pamatyti, kaip rankomis formuojami stiklo gaminiai, gimsta unikalūs darbai ir patiems išmėginti kūrybines jėgas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Prisiminimai turi vertę. Tai supratau dar vaikystėje, klausydamas įvairių senelių pasakojimų. Seni daiktai man visada kėlė daug klausimų. Juk jie turi dvasią. Todėl norėjosi apie juos daugiau sužinoti, o žiniomis pasidalyti su kitais“, – sako Dovydas Žvinakis iš Verebiejų kaimo. Jis su tėvu buvo pirmieji Dzūkijoje rinkę krašto senovės techniką. Šiandien Dovydas su žmona Irma sodyboje rengia edukacijas, ekskursijas, supažindina su daiktų ir technikos istorija, leidžia lankytojams prisidėti prie restauravimo darbų. Jaunoji šeima atstatomą senolių sodybą pavadino „Praeities pavara“.Didžiasalio kaime „Augų ūkyje“ gyvenimas verda. Su kasdieniais kaimiškais rūpesčiais kviečia artimiau susipažinti Gražina Auguvienė su šeima. Sodyboje nuolat vyksta edukacijos. Tai moko spausti sūrius, tai karves melžti, pjauti rąstus... G. Auguvienė ne tik moka nudirbti visus ūkio darbus, bet ir dainą užtraukia.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Kelias – tai gyvenimas. Reikia eiti, eiti ir eiti... Eiti per lietų, speigą, audrą... Tik eidamas keliu supranti, ko iš tikrųjų reikia“, – mintimis dalijasi piligrimas Igoris Valuckas. Šeimos verslą turintys Kristina ir Igoris Valuckai po piligriminės kelionės Pakruojo r., Paliečių k, įsigijo sodybą ir įkūrė namus piligrimams. Šeimos projektą pavadino „Piligrimų saga“. Žada šalia pastatyti namą ir iš Marijampolės persikraustyti gyventi.Pakruojo r. Linkuvos parapijos klebonas kunigas Tomas Janavičius norėtų sulaukti bažnyčios remonto ir džiaugiasi besibaigiančiu vienuolyno restauravimu. Buvęs karmelitų vienuolynas bus pritaikytas bažnytinėms, kultūrinėms, švietimo, turizmo ir piligrimystės reikmėms.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kidulių dvaras be teatralizuotų šokių sunkiai įsivaizduojamas. Ir ne tik... Su XIX a. dvarų kultūra lankytojai supažindinami per edukacijas, pojūčių žaidimus, ekskursijas.Mintimis ir žiniomis dalijasi Kidulių istorijos metraštininkas, žurnalistas Vincas Kriščiūnas, Kidulių kultūros renginių organizatorė Milda Prūsaitytė, Kidulių dvaro istorinių šokių ir teataro studijos „Il ballo della luna“ meno vadovė ir režisierė Irma Svetlauskienė bei Kidulių jaunimo ekologinio klubo „Šerenta“ vadovė Inga Navlickienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pažinkime Radviliškį per sportą, muziką ir dailę. Atrasti miestą kitaip kviečia jaunimas.Radviliškis populiarina naują sporto šaką tekbolą ir pirmieji Lietuvoje rengia pirmąjį tekbolo čempionatą. „Mes norime, kad tekbolas paplistų plačiai Lietuvos miestų ir miestelių parkuose. Tiek svečiai, tiek gyventojai nesunkiai gali perprasti šio žaidimo taisykles, kuris primena furbolą ar stalo tenisą“, – mintimis dalijasi Lietuvos tekbolo federacijos viceprezidentas Lukas Arlauskas.Radviliškyje gimusi ir augusi verslą pradėjo Karolina Dumčiūtė ir įkūrė autorinių meno dirbinių studiją „Kur ta dovana“. „Man labai patinka mokyti vaikus. Aš juos gerai suprantu, jie – mane. Todėl visą laiką skiriu edukacijoms“, – atvirauja Karolina.Radviliškio technikos sporto klubo pirmininkas, sportininkas, treneris Viktoras Gusevas pakvietė Radviliškio jaunuolius žaisti motobolą. Nors tai tik pradžia, pavasarį Ukrainoje žada išmėginti jėgas. Radviliškio Lizdeikos gimnazijos moksleiviai mato motobolo perspektyvas Radviliškyje ir žada rimtai ruoštis varžyboms.Radviliškio kultūros centre studiją įsirengė muzikinės grupės „Ratai“ entuziastai. „Malonu groti, kai kartu dainuoja visa salė. Tačiau pataikauti nežadame ir per karantiną išmėginome naują muzikos stilių“, – sako vokalistas Gabrielius Verdingas ir grupės nariai Arnas Klevinskas bei Kristupas Miškinis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Prancūzų fotomenininkas Danas Hermouet ir projektų koordinatorė Vaida Andrijauskaitė drąsiai jungia pramonę, mokslą ir meną ir atskleidžia Panevėžį naujai. Panevėžio menų rezidencija yra ta vieta, kurioje laukiami visi, kas nebijo eksperimentuoti, nori daugiau sužinoti apie fotografijos kūrimo būdus. Kūrėjai puikiai išnaudoja pramonės galimybes. Aukštaitijos vandenų požeminiame vandens rezervuare surengė fotografijų parodą „Vandens veidai“ apie vandentiekininkų kasdienę būtį. Naują meno erdvę pristato Aukštaitijos vandenų darbuotojas Svajūnas Mikeška.Atgimė buvusi Panevėžio „Ekrano“ gamykla. Legendinės kineskopų gamyklos istorijos nugulė ant pastatų sienų. Buvusių darbuotojų akys ir garsinės istorijos liudija netolimą praeitį.Panevėžio regioniniame atviros prieigos STEAM centre su fotografijos kūrimo būdais supažindina fotomenininkas D. Hermouet. Vadovė Vaida Šiaučiūnė sako, kad centre puikiai dera mokslas su menu.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Žemaitijoje, kelio Tverai–Varniai atkarpoje, stūkso Lopaičių piliakalnis. Archeologiniai tyrinėjimai leidžia daryti prielaidą, kad dar prieš Lietuvos valstybės kūrimosi laikus šiose apylinkėse gyveno mažiausiai dvi didelės ir turtingos bendruomenės. Kermušės miškuose, ant Aitros upės kranto, aptikti galbūt buvusios šventvietės likučiai. Archeologiniai radiniai leidžia daryti prielaidą, kad prie Tverų kažkada buvęs vienas iš svarbiausių senųjų laikų Žemaitijos dvasinių centrų.Lopaičių piliakalnio paslaptis atskleidžia Irena Liškuvienė ir Lina Kerpauskaitė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lėtasis turizmas – tai gyvenimo filosofija. Emocijos, pažinimas, nauji potyriai prisideda prie sveikesnio, kūrybingesnio gyvenimo. Vietinio turizmo ekspertė „Keliauk Lietuvoje“ Neringa Sutkaitytė sako, kad mes iki galo nesuprantame, kada ir kaip keliaujame lėtai.Leiskimės į kelionę po Dzūkijos kraštą. Prie kelio Alytus-Simnas stovi jau atnaujinta tarpukario Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla. Prisiminimais ir šiandiena dalijasi Alytaus rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Laimutė Zavistauskienė, Alytaus profesinio rengimo centro darbuotoja Živilė Šatienė, buvusi mokyklos direktorė Antanina Urmanavičienė, buvę mokiniai Bonifacas ir Saulius Valūnai, dr. Kazimieras Sventickas.Alytaus kraštotyros muziejuje atidaryta nauja ekspozicija „Sodziu Dzūkijon“. Pristato muziejininkas-edukatorius Giedrius Bernatavičius.Atokiau nuo Druskininkų ant Ratnyčėlės kranto menotyrininkė Aušra ir skulptorius Tauras Česnulevičiai kūrybos namuose „Druskos studija“ rodo, kaip iš druskos gimsta meno kūriniai.Naujas pastatas Druskininkuose „Tech Spa“ derinti darbą ir poilsį kviečia ne tik startuolius, kūrybinių dirbtuvių bei laisvai samdomų profesionalų bendruomenės narius, bet ir miesto svečius. Su erdvėmis supažindina Guoda Stašaitytė, Martynas Šukys ir Merūnas Jusys.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Semeliškės, vienas seniausių miestelių Lietuvoje – valstybės saugomas urbanistikos paminklas. Susipažinti su miestelio istorija, buvusiu getu ir partizanų atminties vietomis kviečia Semeliškių kultūros renginių organizatorė Silvija Niūniavaitė Bielskienė.Elektrėnus keičia jaunimas. Apie jų veiklas pasakoja Jaunimo iniciatyvų ir Jaunimo biurų įkūrėjai Deimantas Radiun, Silvija Vaškelytė bei Elektrėnų savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys ir vyriausioji specialistė jaunimo koordinatorė Neringa Pulauskienė.Jaunimo centre pasitinka Gustė Degutytė, Kristina Vaiciukaitė, Dovilė Ignatavičiūtė, Asta Arbačiauskaitė Dijokienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Petrauskų ir Butkevičių sodybą galima rasti Šveicarijoje, Jonavos rajone. Netikėta, bet įspūdinga vietovė. Per valandą gali apsilankyti Londone, Paryžiuje, Venecijoje, Varšuvėlėje... Dumsiuose vasaras leidžiantis tapytojas, technikos mokslų daktaras, keliautojas prof. Pranas Butkevičius lankytojus kviečia į muziejų, kuriame supažindina ne tik su tėvo Prano Butkevičiaus tapybos, drožybos ekspozicija, bet ir savo kūryba.Juodosios keramikos puoselėtoja Skirmantė Bagdanskienė darbus degina vyro Alfonso sukonstruotoje krosnyje. Ilgi vakarai ant Nemuno kranto Pelekonių kaime, bendravimas su miško žvėriukais, paukščiais įkvepia menininkę kurti naujus darbus. Prienų r. Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius vertina keramikės darbus, kurie dažnai reprezentuoja Jiezną.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje atidaryta nauja paroda „Dingusio paveldo sugrįžimas“. Muziejininkė edukatorė Audronė Gečienė supažindina su unikaliu Žemaitijos dvarų kultūros židiniu, buvusia kunigaikščių Oginskių rezidencija.Rietavo savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Egidijus Gricius pristato jaunimo organizaciją „Progresas“ ir jų veiklas – Rietavo parke įrengtą diskgolfo žaidimą, skirtą tiek vietiniams, tiek svečiams. Pokalbyje dalyvauja Martyna Tulpinaitė, Simas Aleksandravičius, Irmantas Mikalauskas.Rietavo miškuose nuo žmonių akių slepiasi poilsiavietė, kurią rasti be savininkės atsiųstų koordinačių neįmanoma. Inga Jocė sukūrė „Miško rojų“, norintiems ramaus poilsio, medituoti.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Stakliškės mena senus laikus. Iš visos Lietuvos ir užsienio šalių ponios važiuodavo gydytis į Stakliškių kurortą, kuris garsėjo sūriomis šaltinio versmėmis.Antaveršės kaimą supa įstabus kraštovaizdis: Albinavos, Gelionių, Antaveršės duobės, Ustronės riedulynas, svarbūs mokslui gamtos objektai. Kultūrologė Rita Balsevičiūtė, Stakliškių seniūnė Nijolė Ivanovienė, tautodailininkas Martynas Breikštas ir Vilma Breikštienė.Antaveršio kaimo sodyboje kalvis Martynas Breikštas įrengė „Poškučio kalvę“ ir supažindina moksleivius su kalvystės amatu.Intuponių akmenis saugo valstybė. Kuo jie ypatingi?Vyšniūnų kaime Aidas Ajauskas siūlo pramogas mėgstantiems plaukti baidarėmis Verknės upe ir dažasvydį.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Tęsiame ekspediciją po Kaltinėnų apylinkes su istoriku Vyteniu Almonaičiu ir psichologe Junona Almonaitiene, „Keliautojo žinyno“ sudarytojais ir leidėjais, mokslininkais.Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija mena prezidentą ir jaunųjų partizanų kovas už laisvę. Istorijos mokytoja Nomeda Kasmauskaitė.Kutalių kaime gimė prezidentas Aleksandras Stulginskis. Pagrybį garsina Skuburkalnio piliakalnis ir kapinynas. Lauksargių kaime akį traukia iškilęs alkakalnis, nuo seno vadinamas Didžiąja Aušrine. Jo papėdėje teka stebuklingas Rotužės upelis. Dirgėlų ir Putvinskių kaimus žymi paminklinis akmuo vietos partizanams.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Keliaujame po Žemaitiją, Šilalės rajoną. Kaltinėnų miestelis švenčia 650-ies metų jubiliejų. Šia proga „Keliautojo žinyno“ sudarytojai ir leidėjai istorikas Vytenis Almonaitis ir psichologė Junona Almonaitienė pakvietė į ekspediciją po Kaltinėnus ir jų apylinkes. Mokslininkai norėjo patikslinti žinias, mes – atrasti!Ant Pilių piliakalnio, vietinių vadinamo Kepaluškalnio, išgersime rytinės kavos. Kaltinėnų parapijos kapinėse aplankysime Dionizo Poškos ir kitų žymių žmonių kapus. Pabendrausime su Kaltinėnų bažnyčios klebonu kunigu Narsučiu Petriku. Uždegsime žvakutę prie paminklo, skirto Kaltinėnų krašto partizanams.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vytogaloje rasime Stasio Girėno gimtinę, o Upynoje – liaudies amatų muziejų. Girdiškės kaime, vienintelėje Lietuvoje Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčioje, nustebins unikalūs ąžuoliniai altoriai. Bijotuose apžiūrėsime pirmąjį senienų muziejų Lietuvoje, kurį įkūrė Dionizas Poška. Užsuksime į Pagramantį. Regioninio parko lankytojų centre sužinosime, kaip sudėlioti išvyką po Akmenos ir Jūros upių santakos kraštą pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis.Laidoje bendrausime su Stasio Girėno gimtinės muziejaus muziejininke Lina Gudeliūniene, Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos biologijos mokytoja Gražina Liutkiene bei moksleiviais, Pagramančio regioninio parko kultūrologe Lina Misiulyte ir administratore Rita Krompalciene, Upynos liaudies amatų etnografinio muziejaus muziejininke Regina Mickuviene, Girdiškės bažnyčios prižiūrėtoja Jadvyga Bambalaite, Dionizo Poškos Baublių muziejaus Bijotuose muziejininke Vaida Šegždiene bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovu Gyčiu Vaškeliu.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Gal dar neragavote Zanavykijoje kepamo autentiško tradicinio raguolio? Gal neturite „gyvo raugo“? Gal nežinote, kaip kepama tradicinė ruginė duonutė? Ar pristygote žolininkystės žinių? Viską išgirsite ir išmoksite Lekėčių „Kulinarinio paveldo namuose“. Kviečia Lekėčių bendruomenės moterų klubo zanavykės Vaida Brazaitienė, Roma Mureikienė, Adelė Skeisgielienė, Elvyra Macevičienė ir Eglė Brazaitytė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Senojo kalvystės amato puoselėtojas Jonavoje Andrius Šukutis atveria dirbtuvės duris lankytojams. Namo kieme įrengęs kalvę su žaizdru ir priekalu stebina įrankių, kuriuos pats pasigamino, įrenginių gausa. Kai paima į rankas gitarą, uždainuoja bardas. Paklausus apie pomėgius, vardija buriavimą, keliones, aludarystę.Rima Draudvilienė įkvėpta Laukagailių kaimo Jonavos rajone kraštovaizdžio, Laukagailių piliakalnio, kitaip vadinamo Milžinų kalnu, nusprendė pasidalyti jaukiu gamtos kampeliu su šeimomis ir įkūrė „Laisvalaikio slėnį“. Vaikams apstu užsiėmimų, edukacijų, tėveliams ar seneliams – turiningo atokvėpio.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Atvykus į Rūtos ir Česlovo Lukenskų sodybą Ukmergės rajone esantį Kultuvėnų kaimą, netikėta kaimiškoje teritorijoje rasti profesionalią galeriją, išgirsti šiuolaikinę muziką, poeziją, susitikti su postavangardo menininku Česlovu Lukensku. Su tradiciniais valgiais prie renginių, performansų prisijungia biochemikė Rūta Lukenskienė.Siesikų pilis yra viena ankstyviausių ir mistiškiausių renesansinių statinių Lietuvoje. Bet ne dėl tragiškų meilės legendų Ukmergės kraštotyros muziejaus Siesikų pilies skyriaus vadovas Audrys Matulaitis kviečia užsukti į dvarą.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kas nenorėtų nors kartą gyvenime pasivažinėti specialiai įrengtu ekstremaliu ruožu su „Monster Truck“? Pasimokyti važiuoti sudėtingoje trasoje? „Moto Auto Parko“ įkūrėjas Lukas Perminas sako, kad ciniškai nusiteikusių pramogautojų nelaukia. Nuotykiu ir adrenalinu reikia džiaugtis! Pikapo „Dodge“ pagrindu pagamintas visureigis, kurio aukštis siekia apie 4 metrus, abejingų nepalieka.Trakų rajone yra ir daugiau pramogų. Pavyzdžiui, „Ąžuolynės“ pramogų ir poilsio parkas. Krakių viensėdyje gyvenantiems tėvui ir sūnui Vytautams Skirkoms fantazijos netrūksta. Medžiuose įrengtos trasos laipioti, lynai nusileidimui, kabantys tiltai, nardyklos, sūpuoklės, pavėsinės – viską sunku paminėti. Tarp šimtamečių ąžuolų gerai laiką leidžia aktyvų ir pasyvų poilsį vertinančios šeimos.Pasiperti senovinėje dūminėje pirtyje norinčiųjų netrūksta. Karolis Mikučionis iš senelio paveldėjo sodybą ir ūkį. Be pirties, į edukacijas apie ūkio padargus ir pasibuvimą su avimis kviečiami vaikai. Prie Vilkokšnio ežero prasideda maršrutas su baidarėmis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Veliuona – Lietuvos mažoji kultūros sostinė. Muziejininkas Gediminas Klangauskas veda ekskursiją po miestelį.Veliuonos kultūros centro edukacijas pristato Romarika Pikelienė, Lina Lukošienė, Reda Mačėnienė.Duris lankytojams atvėrė restauruotas Raudonės malūnas, kurį prižiūri Stasys Balsevičius.Panemunės pilyje veikia naujos Vilniaus dailės akademijos parodos.Arūno ir Lenos Rakšnaičių žirgynas Kartupėnų kaime.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Industrinis turizmas populiarėja visame pasaulyje. Žmonės ieško naujų, unikalių patirčių. Ilgai galvojome, kaip, turizmo prasme, apibūdinti Panevėžį. Atsigręžėme į senąją pramonę“, – sako turizmo projektų vadovė Vilanda Reikalienė.Kūrėjams Vaidai Andrijauskaitei ir prancūzui Danui Hermouet pramoninės erdvės yra ne tik vieta, kurioje jie eksponuoja savo darbus, bet ir įkvėpimo šaltinis. Pavyzdžiui, fotografijų parodą „Vandens veidas“ menininkai iškabino po žeme esančiame ir nenaudojamame „Aukštaitijos vandenų“ rezervuare, kuriame tvyro ypatinga ir galerijai neįprasta atmosfera. Menininkai rodo nematomą vandentiekio darbuotojų gyvenimą ir kviečia panevėžiečius atrasti naują erdvę.Kitas Vaidos ir Dano projektas – „Dabarties ekranas“. Panevėžyje veikusios įmonės “Ekranas“ teritorijoje dalis pastatų sienų pasipuoš freskomis. Fotografijose atsiskleis ne gamyklos, o kažkada joje dirbusių žmonių istorijos.Pirmą kartą Panevėžyje reziduosiantis prancūzų fotomenininkas sujungs mokslą, pramonę ir meną. D. Hermouet  vystys alternatyvius metodus kurti fotografijas. Jis naudos miesto pramonės įmonių produkciją: lino atraižas, stiklą, krakmolą, varškę. Fotomenininkas Panevėžyje dalysis savo patirtimi ir kūrybos procesu su miesto bendruomene, vietos menininkais, jaunimu.Svajūnas Mikeška, „Aukštaitijos vandenų“ darbuotojas, pritaria minčiai, kad vis daugiau pramonės įmonių atvertų duris kultūrai.Apie savo veiklas pasakos bendrovės „Panevėžio stiklas“ gen. direktorius Gintaras Petrauskas, buvusio mėsos kombinato valgyklos savininkė Zita Tolvaišienė ir aludarė Asta Briedienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pirmasis neolito laikais gyvenęs biržietis rastas prieš kelerius metus. Šį kartą rcheologai pirmą kartą atkasė senąjį Radvilų miestą: „Gera kėdainiškiams, vaikšto ir rodo ranka į išlikusį kultūros paveldą. Mes Biržuose galime tik kojomis belsti į žemę, nes visas paveldas yra po žeme“, – apgailestauja istorikas, archeologas, paminklosaugininkas Dalius Mikelionis.Pasivaikščiokime po Biržus, pasidairykime po archeologų atkastą daugiasluoksnį kultūrinį klodą, pavažiuokime iki Astravo dvaro ir susipažinkime su keturiais Biržų miesto istoriniais veidais pagal D. Mikelionį.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Su Lietuvos partizaninių kovų istorijos klubu „Miško broliai“ laiką smagiai leidžia tiek paaugliai, tiek suaugusieji. Karinės pramogos, edukacijos, stovyklos, ekskursijos ir laisvalaikis Kopūstėlių kaime, Ukmergės rajone, nepalieka abejingų.Klubą „Miško broliai“ su bendraminčiais įkūrė iš užsienio grįžęs Artūras Grigucevičius. Airijoje įgytas žinias ir patirtį aistringai perduoda jaunajai kartai, skatina pažinti Lietuvos laisvės kovų istoriją.Vandenlenčių pramogų parkas Ukmergėje sulaukia vis daugiau lankytojų. Darius ir Gintarė Rinkevičiai, vandens parko įkūrėjai, nesigali grįžę gyventi į Ukmergę.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaišiadorių krašte yra 12 bažnyčių su skirtingomis istorijomis. Į sakralinę kelionę kviečia Kaišiadorių turizmo ir verslo informacinio centro turizmo vadybininkas, gidas Aurelijus Balčiūnas.Gegužinės kaimas. Pasakoja Kaišiadorių rajono savivaldybės istorinės atminties įamžinimo komisijos pirmininkė Rugilė Grendaitė.Paparčių kaimas. Dominikonų vienuolyno ansamblio išlikę vartai ir koplyčia yra architektūrinis ir archeologinis paveldo objektas. Mintimis dalijasi Paparčių bendruomenės „Viltija“ pirmininkė, restauratorė Audronė Neniškienė.Palomenės kaimas. Klebonas Algirdas Akelaitis aptarnauja tris kaimo parapijas – Palomenės, Gegužinės ir Krivonių, kiekviena turi savo unikalią istoriją.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šiauliai – pramoninės inžinerijos miestas. Todėl neatsitiktinai duris atveria šimtametės pramonės įmonės ir kviečia susipažinti su jų istorija, vykdoma veikla.Saldainių fabrikas „Rūta“ mena laikus, kai Antanas Gricevičius nedideliame mediniame name Šiauliuose įrengė karamelės virimo katilą ir su žmona Juzefa tapo pirmaisiais dirbtuvėlės darbininkais. Norėdamas pabrėžti dirbtuvėlės lietuviškumą, A. Gricevičius pavadino ją tautinio augalo rūtos vardu. Vėliau valdymą perėmė sūnus Algirdas Glodas. „Rūtos“ fabriko istorija prisimena dabartinis direktorius Rolandas Pridotkas ir A. Gricevičiaus proanūkis Rimantas Gluodas, gamybos direktorius. „Rūtos“ fabrike nuo 2012 metų veikia Šokolado muziejus, kurį pristato gidė Meilutė Šimaitė.Šiaulių miesto simbolis – senoji „Valerijono“ vaistinė, kuriai vadovauja Almyra Girdenienė.Apie Chaimo Frenkelio vilos išskirtinumą ir unikalumą pasakoja Šiaulių Aušros muziejaus gidas Laurynas Giedrimas.Bendrovės „Gubernijos“ gen. direktorius Algirdas Čiburys pasakoja apie tradicinės giros gamybą. Aludaris Artūras Perednis pristato valstybės saugomą renovuotą Gubernijos dvaro pastatą, kuriame žadama įkurti arba lankytojų centrą, arba muziejų.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Jurbarko istorija – liūdna, žinant, kad per karą buvo nužudyti beveik visi miesto žydai ir dalis lietuvių. Tačiau šis paminklas – ne Holokaustui. Marmure įkūnyta idėja, kad dvi skirtingos kultūros gali gyventi drauge, ir tai įrodė istorija. Tai paminklas istorijai ir žmonėms“, – apie Sinagogų aikštės memorialą Jurbarke mintimis dalijosi skulptorius Dovydas Zundelovičius.Jurbarko krašto gidė Nijolė Paulikienė kviečia pasivaikščioti po senamiestį Kauno gatve.Edukacijos – skulptoriaus Vinco Grybo memorialiniame muziejuje. Įspūdžiais dalijasi muziejininkė edukatorė Gabija Viduolytė, neformaliojo švietimo mokytoja Ilona Viltrakienė iš Vilkaviškio ir jaunuoliai.Į ekskursijas kviečia Jurbarko mažųjų laivelių prieplaukos pramoginio laivo „Lyra“ kapitonas Vincas Alminas.Apie kulinarinio paveldo edukacijas kaimo turizmo sodyboje „Jurodis“ pasakoja šeimininkė Kristina Vančienė.Jurbarko turizmo ir verslo centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė bei turizmo vadybininkė Erika Stanaitienė kviečia apsilankyti Jurbarke.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Pagaliau Ignalinoje atskyrėme kultūrą nuo sporto“, – džiaugiasi Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas.„Ignalinoje sniegas iškrenta anksčiausiai ir laikosi ilgiausiai. Kai Lietuvoje pradeda žydėti gėlės, Ignalinoje dar galima slidinėti“, – pastebi Ignalinos rajono turizmo ir informacijos centro direktorė Marija Garejeva.Šį vasaros sezoną verslas susivienijo su vietos gyventojais ir siūlo įvairiausių pramogų, nemokamų edukacijų. Aukštaitijos verslo centre Palūšėje įsikūrė „Žvejo krantas“. Vaidotas Petronis.Ignalinai švenčia 155-ąjį gimtadienį. Susipažinti su Ignalinos krašto istorija kviečia Ignalinos krašto muziejaus direktorė Renata Veličkienė.Senovinės bitininkystė muziejus Stripeikių kaime siūlo edukacijas ir ramų poilsį tarp bičių. Direktorė Danutė Indrašienė.Kodėl Palūšės bažnyčia traukia lankytojus? Klierikas Robertas Baranovskij ir zakristijonas Paulius Urbonas žino atsakymą.Palūšėje atsirado nauji skandinaviško tipo nameliai, atidaromas restoranas, Palūšės valtinėje vyksta renginiai. „Palūšės kopa“ – renginių organizatoriaus ir muzikanto Algirdo Barniškio-Blėkos sumanymas.Ar galima gyventi prie ežerų ir negalvoti apie vandens pramogas. Jaunieji verslininkai Jonas Klimontas ir Karolina Vaitkevičiūtė gerai supranta, ko vasarą reikia poilsiautojams. Taip radosi „Pramogų epidemija“.Fernandas Juchnevičius mokytojauja, o vasaras leidžia Ignalinos paplūdimyje prie Gavio ežero: „Atsibodo picos, burgeriai, kebabai“, – sako badmintono treneris, įkūręs „Ferdžio blyninę“.Ceikinių kaimas – tikras atradimas. Kultūros centre Laima Mikalkienė ir Ema Trapikienė moko lieti žvakes ir rišti lėlytes.Ved. Jolanta Jurkūnienė-

„Kadangi esu Lietuvos turizmo entuziastas, visada kviečiu keliauti ir išsamiau tyrinėti savo šalį. Ši vasara palanki Lietuvai pažinti, nes ne visos užsienio šalys atsivers keliautojams“, – mintimis dalijasi Mato Šalčiaus premijos laureatas, keliautojas, fotografas Vytautas Kandrotas.Raudondvario bažnyčios klebonas dekanas mons. Augustinas Paulauskas sako, kad pažintį su Raudondvariu reikia pradėti nuo bažnyčios.Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė pabrėžia, kad pažinti dvarą ir jo istoriją galima per edukacijas. Visada laukiamos šeimos su vaikais.Vilkijos parke pastatyta nauja Louiso Armstrongo vardo scena kvies į koncertus. „Litvakai iš Vilkijos užaugino žinomą visame pasaulyje džiazo atlikėją Louisą Armstrongą. Tuo mes pasinaudojome ir šiandien – ant Nemuno kranto turime puikią sceną, kurioje skambės muzika“, – sako Vilkijos seniūnas Kazys Bačėnas.Motorinis keltas „Vilkynė“ ir toliau tarnauja tiek vietiniams, tiek svečiams.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Tauragė nėra toks didelis rajonas, kad galėtų pakeisti pasaulį. Tačiau pakankamai didelis, kad galėtų parodyti pavyzdį“, – sako Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas.Tauragės krašte vyksta pokyčiai. Jis keičiasi ir jaunėja. Judėjimas „Aktyvi Tauragė“ jungia entuziastus, kurie neabejingi savo kraštui, ir siūlo per pėsčiųjų žygius, plaukimą baidarėmis, sportą atrasti Tauragę ir jos apylinkes. Apie veiklą pasakoja Indrė Macijauskaitė, Gediminas Ramoška, Povilas Poška ir Simas Gaurilka.Nakvynės nameliai medžiuose, sudėtingos trasos medžių viršūnėmis, pojūčių takas, rankomis pastatyta pilis su požemiais ir muziejumi, ekstremalūs pojūčiai ir pramogos didžiausiame Žemaitijoje Taurų nuotykių parke. Pokalbis su parko įkūrėju Antanu Venckumi.„Liberty Beach“ vandenlenčių parkas Tauragėje traukia lankytojus ne tik dėl paplūdimio ar terasos, kultūrinių ar pramoginių renginių. Gėlo vandens telkiniuose galima užsiimti vandens sportu. Tuo pasirūpino parko įkūrėjai, sportininkai: ledo ritulininkas Donatas Dirginčius ir tenisininkas Vytautas Remeikis. Jie sako: „Norim ne tik visą laiką imti, bet ir kažką duoti. Kviečiame jaunimą grįžti į Tauragę“.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Molėtų rajone gyvena išradingi žmonės. Pavyzdžiui, Inketrių kaimo sodyboje įsikūrę Jonas ir Julija Mikloviai džiugina skrydžiu ir sklandymu parasparniais bei jodinėjimu žirgais, žygiais ir nestandartinėmis pramogomis. Padirbėti sodyboje kviečia savanorius.Žibėčių kaimo bendruomenė stebina ne tik gyvenimo būdų, tradiciniais renginiais, bet ir asamblėjomis, seminarais, paskaitomis. Dr. Jonas Satkūnas sodyboje įkūrė net du muziejus, kuriuose eksponuoja archeologinius radinius ne tik iš apylinkių, bet ir tolimųjų kraštų. Geologui saugoti senus daiktus bei radinius patiki tiek vietiniai, tiek archeologai-mėgėjai. Jonas Satkūnas su žmona Indre Satkūniene parašė knygą apie Žibėčių kaimą bei jo apylinkes. Tačiau jos išleisti neskuba, nes randasi vis naujų istorijos ar gamtos faktų.Verslininkas Romualdas Spulis Druskininkuose įkūrė Šakočių muziejų, o Molėtų rajone, Mindūnų kaime – Mindūnų kempingą.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Molėtiškiai vasarotojus pasitinka su geromis žiniomis. Mintimis dalijasi Molėtų meras Saulius Jauneika ir mero patarėjas Valentinas Stundys.Lankytojams duris atvėrė Molėtų technikos muziejus. Ekspozicijas pristato muziejaus savininkas Imantas Mekas ir gidas Ričardas Žičkus.Molėtų aeroklubo „Dangaus virusas“ vadovas Aidas Mozūra sklando ne tik parasparniais, motoskraidyklėmis, bet ir savos gamybos lėktuvu. Butėnų kaime pokalbio susirinko tėvas Stasys Mozūra ir sesuo Rita Rinkevičienė.Bebrusų kaime įsikūręs tradicinių amatų centras „Meniškas kaimas“ siekia išsaugoti ir populiarinti tradicinę juodąją keramiką. Centre dirbantys kultūrininkai kasmet rengia edukacines programas, juodosios keramikos seminarus, kūrybines stovyklas vaikams. Kaimo bendruomenės pirmininkė Lina Dieninė akina visus vietinius prisidėti prie kūrybinės veiklos. Muzikos mokytoja Rūta Vekerotienė veda edukacijas. Kęstutis Šeškauskas priima svečius Šaukšteliškių kaime įsikūrusioje „Įlankos sodyboje“.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Į Zyplių dvare įsikūrusį restoraną „Kuchmistrai“ traukia gurmanai iš visos Lietuvos. Maga paragauti Lietuvos didikų patiekalų. Virtuvės šefas, kuchmistras Artūras Rakauskas atkuria patiekalus pagal senąją Lietuvos, Lenkijos dvarų didikų virtuvę, savaip interpretuodamas receptūrą. Skoniai daugeliui pamalonina gomurį. Per degustaciją patiektas fazanas su kadagių uogų padažu ir kitais ingredientais nepaliko abejingų didikų virtuvei.Gardžiai pavalgius galima poniškai atsipūsti neseniai duris lankytojams atvėrusiame viešbutyje „Zyplių dvaro oficina“. Jame puikiai dera išmaniosios technologijos su pagarbiai išsaugota autentika. Prie įrangos darbų prisidėjo bendrovės „Gulbelė“ vadybininkas Redas Miškinis.Verslininkas Arūnas Tarnauskas, bendrovės „Gulbelė“ vadovas, didžiuojasi išugdęs jaunų žmonių komandą, kuriai patikėjo viešbutį ir restoraną. Už viešbutį ir restoraną „Kuchmistrai“ atsakinga Jolita Briedė, už virtuvę – kuchmistras Artūras Rakauskas.Svečius pasiruošęs priimti Lukšių kultūros centras įsikūręs Zyplių dvaro centriniuose rūmuose. Direktorė Daiva Bukštienė mintimis dalijasi apie centre vykdomą meninę, kultūrinę, turistinę veiklą.Lukšių kultūros centro renginių organizatorė Inesa Bagdanavičienė svečiams pristato Zyplių dvaro istoriją, veda teatralizuotas ekskursijas. Administratorė turizmui Rūta Bučinskaitė kviečia pramogauti. Dvare nuo seno priimta medžioti fazanus. Šį kartą – su pramoginiais lankais.Jei jau stovime ant Zanavykų žemės, reikia aplankyti Zanavykų muziejų, kuris po karantino atsinaujinęs laukia svečių. Direktorė Rima Vasaitienė, vyr. fondų saugotoja Skaistė Višinskaitė-Kumštienė, edukatorė Renata Kutkienė pristato ekspozicijas, o audėja Irena Sakalauskienė supažindina su amato subtilybėmis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Tik dvi vietos Lietuvoje – mūsų valstybės susidarymo centras Kernavė ir Sudargas, viena iš stipriausių kadaise įvardijamų Žemaitijos tvirtovių, turi po penkis išlikusius piliakalnius – savo istorijos praeities liudytojus“, – rašo knygos –Sudargo istorijos atspindžiai autorė Alberta Natalija Dragūnaitienė.Verslininkas Arūnas Tarnauskas sako, kad saugoti reikia ne tik gamtos paminklus, bet ir žmones. Paminklai lieka, o žmonės, sukaupę didžiulį žinių lobyną, negrįžtamai iškeliauja.Dailininkų muziejai visame pasaulyje traukia lankytojus, trokštančius pamatyti erdves, kuriose gimė meno kūriniai, gyveno menininkai. Jurbarko dvaro parke taip pat yra vieta, kurioje autentiškumas išlikęs iki šių dienų. Vinco Grybo memorialinis muziejus ir vėl laukia lankytojų. Anot skulptoriaus anūkės Rasos Grybaitės, populiarėja edukacijos, nes žmonės savo rankomis nori kažką sukurti, pajausti, kaip gimsta meno kūriniai. Kartu su Rasa edukacijas veda muziejininkė Gabija Viduolytė.Panemunių regioninio parko direktorius Mindaugas Janušonis kviečia užsukti į Lankytojų centrą ir primena: „Pažintiniai takai įrengti ne jiems lankyti, o pažinti juos supančias vertybes“.Nemunas praturtėjo pramogomis. Plaukimas moderniu laivu „Bisena“, amfibijomis. Gera proga pasikalbėti su šeimos verslo galva kapitonu Antanu Grumuldžiu ir jo šeimos nariais bei pagalbininkais. Mintimis apie verslo, kultūros, paslaugų klasterį „Panemunių turai“ mintimis dalijasi Kristina Vančienė, Gediminas Naujokas, Nerijus Blažys.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Ką slepia sarkofagas? Atsakymas – LNM Istorijų namuose. Egipto mumijų tyrimus ir kolekcininkus Lietuvoje pristato direktorė Rūta Kačkutė.Apie Istorijų namų pastatą žiniomis dalijasi LNM menotyrininkė doc. dr. Birutė Vitkauskienė.Vilniaus muziejus kviečia naujai pažinti Vilnių. Mintimis dalijasi tyrėjas, muziejaus rinkinio kuratorius Povilas Andrius Stepavičius, viešųjų programų kuratorius Jurgis Atroškevičius ir muziejaus komunikacijos koordinatorė Rūta Miškinytė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Visagino architektūra yra vėlyvojo sovietinio modernizmo pavyzdys, kuriame daugiabučiai dera su kraštovaizdžiu. Multikultūrinis miestas pulsuoja įvairiomis kultūromis ir tradicijomis, kurias puoselėja ir palaiko visaginiškiai. Jauni žmonės Visaginą atranda iš naujo. Kultūros vadybininkė Oksana Denisenko kviečia pasivaikščioti miesto gatvėmis, jį pažinti per garsus.Ekoturizmas Visagine populiarėja. „Litwild“ įkūrėjas Anton Jevtiuchov organizuoja ir veda žygius pėsčiomis, baidarėmis ir dviračiais. Visagino turizmo informacijos plėtros centro vadovė Anastasija Jevtiuchova pristato stipriąsias turizmo puses: žygius, miesto architektūrinį išskirtinumą, branduolinį turizmą.Dizaineris Vladimir Ionov miestą puošia freskomis ant pastatų. Simona Nemeikšytė, organizacijos RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai programos vadovė, kultūros vadybininkė dirbti ir kurti renkasi Visaginą.Ved. Jolanta Jurkūnienė

HBO serialas „Černobylis“ buvo filmuotas ir Visagine. Tai lėmė unikalios atominės elektrinės simuliatoriaus populiarumą. Į tikrąją elektrinės valdymo skydo kopiją nori patekti žmonės iš viso pasaulio: „Kodėl Visagine nevystyti branduolinės energetikos turizmo? Atominės elektrinės simuliatoriuje galima rengti edukacijas, mokyti vaikus ir jaunimą branduolinės energetikos fizikinių pagrindų, įkurti muziejų“, – mintimis dalijasi Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.Visagino kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas Audronis Imbrasas įsitikinęs, kad šiandien cirkas laikomas viena inovatyviausių scenos meno sričių. Čia svarbią vietą užima akrobatika ir žongliravimas. Sujungus sportą ir meną galima kurti naujos kartos cirką. Visaginas turi galimybę tapti pagrindiniu sporto, meno ir kultūros centru.Visaginą neabejotinai garsins ir iš Lietuvos taikomosios dailės ir dizaino muziejaus persikėlusi žinomo Rusijos mados kolekcininko, mados istoriko Aleksandro Vasiljevo fondo kolekcija.Netradicinė vietą Visagine užima menų rezidenciją „Taškas“ – namai kuriančiam jaunimui. Pastato erdvės skiriamos jaunimui kurti, muzikuoti, žaisti vaizdo žaidimus, bendrauti, skaityti ar kitaip save realizuoti.Menų rezidencijos „Taškas“ siela Aleksas Urazovas. Pokalbyje taip pat dalyvauja savanorė Vilija Skukauskaitė ir Visagino turizmo plėtros vadovė Anastasija Jevtiuchova.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Nors Pavilnių regioninis parkas apima nedidelę teritoriją, tačiau joje gausu gyvūnijos ir augmenijos vertos Lietuvos raudonosios knygos. Deramą vietą užima ir kultūros paveldas.Pavyzdžiui, siekiant atkurti lašišų populiaciją, Vilnios upėje sudaromos sąlygos lašišoms ir šlakiams migruoti. Pūčkorių užtvankoje įrengtas žuvitakis. Kalvotose Ribiškių pievose laisvai ganosi avys ir ožkos. Antakalnio bunkeriuose viešpatauja šikšnosparniai.Vilnius stebina įstabia gamta, žaluma, augalija, gyvūnija. Sostinės gyventojams ir svečiams sudaromos sąlygos turiningai praleisti laisvalaikį, susipažinti su supančia aplinka, kultūros paveldu.Po Pavilnių regioninį parką vežioja ir pasakoja Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos specialistai kultūrologas Pranciškus Maigys ir ekologas Rokas Butkus.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vilniečiai ir svečiai randa atgaivą Verkių regioniniame parke. Traukia Verkių dvaro ansamblis ir jo istorija, šalia Lizdeikos aukuro nuo regyklos atsiveriantis įstabus vaizdas į Nerį, miškus, Trinapolio bažnyčios bokštus.Gausiai lankomas Kalvarijų Kryžiaus kelias Jeruzalės rajone.Naujuose Verkiuose gilią istoriją mena seniausias Lietuvoje popieriaus fabrikas. Verkių regioninio parko draustinyje – Staviškių piliakalnis ir pilkapynas. Per įspūdingą kraštovaizdį driekiasi Senųjų kaimų žiedinis pėsčiųjų takas. Prie Žaliųjų ežerų vilioja Gulbinų piliakalnis, telkšantis ežero saloje.Verkių regioninis parkas vasarą žada lankytojus pasitikti su naujomis edukacijomis, pažintiniais takais, lankytoju centru.Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos kultūrologas Pranciškus Maigys primins romantišką legendą apie Lizdeiką, Baltų tikėjimo ir senųjų papročių liudytoją, parodys lankytinas vietas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Kiekvienas šiaudų sodų rišėjas turi savo braižą. Aš taikau matematines žinias“, – sako 2015 m. Guinnesso rekordininkas Raimondas Rotkevičius.Kabantys šiaudų sodai nuo seno naudojami lietuvių liaudies papročiuose. Sodus rišdavo vestuvėms, krikštynoms, kalendorinėms šventėms. Jie buvo kabinami virš stalo pačioje garbingiausioje vietoje, kad sukurtų sakralią erdvę. Palubėje besisukantį sodą šiaudų rišėjai siejo su dangaus sodu – rojumi arba dausomis.Šiandien prie kabančių šiaudų sodų tradicijos išsaugojimo prisideda ir jauni žmonės, kurie domisi lietuvių paprotine dekoratyvine daile, puoselėja ir saugo lietuvių liaudies kultūros vertybes.Vilniaus etninės kultūros centras atidarė vilniečių sodų rišėjų parodą „Laiškas Lietuvai“ Vilniaus karininkų ramovėje.Laidoje mintimis taip pat dalijasi Vilniaus etninės kultūros centro kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė Marija Liugienė, šiaudų sodų rišėjas Arvydas Baranauskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vilniaus stoties rajonas: Halės turgus, Gėlių g. sinagoga, buvę Geležinkeliečių kultūros rūmai su geležiniu „Kabliu“, V. Šopeno gatvė, geležinkelio stotis ir čeburekaiVilniaus geležinkelio stotį supa autentiška XIX a. architektūra, kuri suteikia ypatingą aurą. Stoties gyvenimo ritmą diktavo žmonės. Iššokę iš garvežio jie skubėdavo į turgų, vėliau iš šokių buvusiuose Geležinkeliečių kultūros rūmuose skubėdavo atgal į paskutinį traukinį. Kas nespėdavo, nakvodavo geležinkelio stotyje. Vilniaus Naujamiesčio rajono gyventojai Geležinkeliečių kultūros rūmuose mielai lankydavo kino seansus arba leisdavo laiką laukdami artimiausio traukinio. Geležinkelio stoties rajone gyvenimas virė. Palengva keitėsi aplinka.Tarptautinis atviros architektūros festivalis „Open House Vilnius“, nuo 2015 m. organizuojamas Vilniuje, plečiasi į kitus miestus. Gidai savanoriai atveria pastatų duris, kurie išsiskiria architektūros kokybe, svarba miestui ir bendruomenėms.Po stoties rajoną keliaujame su gidu Andriumi Pavelko.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Rytų Žemaitijos pakraštyje Ariogalos ir Betygalos apylinkės akį džiugina įstabiu kraštovaizdžiu, poetų apdainuotu Dubysos senslėniu. Pasitraukdamas paskutinysis ledynas meniškai suformavo dinamišką reljefą. Piliakalniai, šaltiniai, kaimai apaugę legendomis, mena seną istoriją, kryžiuočių kovas.Po Ariogalos ir Betygalos apylinkes keliaujame su istoriku, VDU doc. dr. Vyteniu Almonaičiu bei leidėju ir psichologe, žinynų keliautojams bendraautore, LSMU doc. dr. Junona Almonaitiene.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Žemaičius reikia perprasti, o perpratus susidraugauti. Tada pabyra geri dalykai kaip iš gausybės rago.Telšiuose gyvena į užtarnautą poilsį išėjęs buvęs Degaičių seniūnas iki kaulų smegenų žemaitis Antanas Kontrimas. Barzda kilodamas svorius pasiekė 12 pasaulio rekordų. Šeši kėlimai įrašyti į Gineso rekordų knygą. Tryliktasis užfiksuotas rekordas – sukonstruotas sunkiausias pasaulyje dviratis, sveriantis apie 1,5 tonos, kurio ratai padaryti iš girnapusių.Beržoro kaime, Žemaitijos nacionaliniame parke, ant ežero kranto stovi sodyba „Pas tėvukus“. Marijona Striaukienė su dukra Jurgita Krištupiene priima svečius ir atskleidžia žemaičių kulinarinio paveldo vingrybes, tradicijas, senovėje gyvenusių žmonių buitį ir gyvenseną.Žemaitijos nacionaliniame parke Godelių kaimo Bukantės dvaro sodyboje lankytojų laukia muziejus, Žemaitės memorialinė ekspozicija. Čia taip pat galima susipažinti su žemaičių kulinariniu paveldu. Edukacijas veda muziejaus darbuotoja Laimutė Arlauskienė, jai padeda vyras Algis Arlauskas. Žemaičių valgių receptais taip pat dalijasi Žemaitijos nacionalinio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Kuprelytė.Jurbarko rajone, Klangių kaime, galima užsukti į Petro Cvirkos memorialinę sodybą, kuri pristatoma ne tik kaip rašytojo gimtinė, bet ir kaip XIX a. pradžios etnografinis ansamblis, būdingas šiai vietovei. Sodybą prižiūri rašytojo P. Cvirkos sesers Anicetos dukra Kristina Ragaliauskienė. Troboje nemaža dalis esančių autentiškų eksponatų yra jos nuosavybė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Visiems žmonėms, kurie atvažiuoja į Joniškėlį, kartoju tuos pačius žodžius, – jeigu Jūs kažką žinote apie Lietuvos istoriją ir tose žiniose nėra Joniškėlio, vadinasi, apie Lietuvą Jūs nežinote visiškai nieko“, – rimtai postringauja joniškėlietis Viktoras Stanislovaitis.Didžiausiame Šiaurės Lietuvos kultūros, lietuvybės ir valstybingumo centre, mažame Joniškėlio mieste, telpa didžiulis pasaulis. Joniškėlio respublika, „Mirties batalionas“, itališkos kilmės dvarininkai Karpiai, viena seniausių Lietuvoje universitetinė pradžios mokykla ir ligoninė, legendomis ir mitais apipintas dvaras ir parkas yra tai, ką verta atrasti, pajusti, patirti.Joniškėliečio Viktoro Stanislovaičio linksmas šou su istorijos žiniomis ir nemariomis legendomis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Didžiausia gėda nepažinti žemės, kurioje gyveni, o dar didesnė, kai svetimais kraštais domimasi labiau nei savuoju“, – rašė XIX a. Vilnijos krašte gyvenęs ir kūręs poetas, publicistas, kraštotyrininkas Vladislavas Sirokomlė. Jis laikomas turizmo pradininku Lietuvoje. Keliautojo parašytos knygos „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“, „Iškylos dienoraštis po Lietuvą ir Žemaitiją“, „Nemunas nuo versmių iki žiočių“ ir šiandien nepraranda pažintinės vertės. Vilniaus rajone, Bareikiškių kaime, Vladislavo Sirokomlės muziejaus muziejininkas Juzef Šostakovski pasakoja apie XIX a. kultūros veikėjo gyvenimą ir kūrybą.Kodėl lietuvių kilmės dailininko Krzysztofo Sokolovskio kūrybinis kelias iš Varšuvos veda į Vakarus, o ne į Lietuvą? Tapytojas, šiuolaikinių interjerų kūrėjas gimė Šalčininkų r., Eišiškėse. Šiandien menininkas gyvena ir kuria Varšuvoje.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Tautodailininkas Jonas Bugailiškis gyvena ir dirba Vilniuje. Jo gaminamais archajiškais muzikos instrumentais groja folkloriniai ansambliai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.Vilkų Kampo kaime, Šilutės rajone, klojimo teatro režisierius, muzikantas, pedagogas, sendaikčių kolekcininkas Mindaugas Nogaitis didžiuojasi surinkęs bandonijų ir armonikų kolekciją.Žmogus-orkestras Jonas Kirvelevičius gerai žinomas Jonavoje. Savamokslis vienu metu groja 14 instrumentų ir skina rekordą po rekordo. Jo rankose prabyla stiklo taurė ar pjūklas. Naujai sukurtų instrumentų garsus panaudoja savos gamybos orkestre.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Apie Signatarų namus, istorinį ir architektūrinį paminklą Vilniuje mokslininkai atranda vis naujų faktų, pabrėžiančių jų reikšmę ir svarbą. Signatarų namų istorija dar nėra iki galo parašyta. Knygoje „Lietuvos partizanų šalis“, kurią parašė archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius ir istorikė dr. Aistė Petrauskienė, gerokai praplėstas mūsų laisvės kovų pasakojimas.Laidoje Vilniaus gatvėmis vaikštome su archeologu prof. Vykintu Vaitkevičiumi. Signatarų namuose pasitinka vyr. muziejininkė Sandra Germanavičiūtė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Zyplių dvaro aplinkoje įsikūręs restoranas „Kuchmistrai“ puoselėja atgimimą išgyvenančią dvaro virtuvės kultūrą ir kviečia ragauti Lietuvos didikų virtuvės patiekalų. Kuchmistras Artūras Rakauskas meistriškai derina tradicinius ir šiuolaikinius receptus, išmoningai pabrėžia lietuviškos gastronomijos privalumus.Šilinės kaimo turistinėje sodyboje „Medaus slėnis“ šeimininkauja profesionalus bitininkas Ovidijus Jasinskas. Jo kuriami medaus produktai nepalieka abejingų medui, meduoliams ir midui.Šeimos restoranėlis „Šilo kopa“ Merkinėje džiugina ekologišku maistu, tradicine įvairių tautų virtuve, jaukia aplinka ir maloniu aptarnavimu. Anot šeimos verslo įkūrėjų Almos Matulevičienės ir dukros Editos Semeniukienės, žmonės, gyvenantys provincijoje kaip ir didmiesčiuose turi būti pamaloninti skaniu ir savito skonio maistu.Etnografiniame Zervynų kaime Vida Svirnelienė tęsia dzūkiškas kulinarijos tradicijas ir pagal senovės receptus kepa grikines babkas bei keksiukus.Panevėžio rajone, Naujamiestyje, galima dalyvauti karaimų patiekalų degustacijoje. Apie karaimų virtuvės tradicinius patiekalus ir gėrimus pasakoja renginių studijos „Švenčių kalvė“ vadovė Vilija Petkūnienė, bendrovės „Sodybėlė“ direktorė Gitana Zaviežienė ir karaimė Joana Samulevičiūtė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Ukmergės miškuose naktį su pelėdomis praleisti siūlo buvęs Ukmergės miškų urėdijos urėdas Vigantas Kraujelis bei girininkai Kęstutis Jarmalavičius ir Gintautas Povylius.Žemaitija. Netoli Telšių, Ubiškės girininkijoje, girininkas Petras Dabrišius įkūrė Žvėrinčių. Medinčius – kūrybingas žmogus. Nereikia važiuoti į Sibirą pas šamanus. Jie pas Petrą atvažiuoja į Žemaitijos miškus. Gyvenimas verda: terapija su vilkais, būgno mušimas, šamanų apeigos ir etc.Kupiškio rajone, Uoginių kaime, Leontina Jackevičienė dalijasi savo bobutės prisiminimais apie Antano Strazdo šėliones.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Mažoji Lietuva. Smalininkai. Siena. Muitinė. Vachmistras Fricas – etnologas, dr. Arvydas Griškus.Žemaitija. Sietuvos kūlgrinda. Pelkės paslaptys. Varnių regioninio parko kultūrologas Linas Šedvilas.Pašilių stumbrynas. Nuotykiai stumbrų aptvare. Stumbrininkas Eugenijus Družas.Paluknio aerodromas. Direktorė Dalia Vainienė. Jaunoji sklandytoja Elzė Maslauskaitė. Aktorius ir sklandytojas Sakalas Uždavinys. Skrydis.Veiveriai. Kunigas Kazimieras Skučas.Geros nuotaikos su laida „Atrask Lietuvą“ ir humorą suprantančiais žmonėmis!Ved. Jolanta Jurkūnienė

Britų menininkas Steven Vincent Mitchell gyvena Kernavėje. Su žmona Jolanta įkūrė „Bardo“ meno galeriją. Nežemišką potyrį tarp mirties ir atgimimo galima pajusti perėjus labirinto-instaliacijos septynis energetinius taškus. Galerijoje vyksta parodos, edukacijos, eksponuojami skirtingų menininkų kūriniai.Kernavė – Lietuvos Troja, unikalus Kernavės archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas, į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą įrašytas 2004 m. Kernavės istoriją prisimena VU profesorius archeologas Aleksiejus Luchtanas.Kernavėje, muziejuje po atviru dangumi, skulptūros studijoje-galerijoje „Šulinys“ susirinkę kultūros ir meno atstovai dalijasi svajone – tapti meno meka ir patraukliais turizmui.Pokalbyje dalyvauja folkloro ansamblio „Medgrinda“ vadove Kristina Stankevičiene, Kernavės kultūros namų meno direktoriumi ir Kernavės jaunimo ir vaikų liaudies muzikos kapelos „Kerniukai“ vadovas Povilas Velikis, folklorinio ansamblio „Medgrinda“ dalyvės Sigita Lučunienė, Alina Jastremskienė, Jurgita Marcinauskienė ir Loreta Orakauskiene, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos Kultūrinių renginių ir švietimo programų organizatore bei skulptorius Henrikas Orakauskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Laisvės kovų ženklai Lietuvoje liudija apie pasipriešinimą okupaciniam režimui visoje Lietuvoje. Tremtys, kalėjimai, lageriai, partizanų kančios, tikėjimas laisve, meilė tėvynei ir ištvermė nutiesė kelią į Sausio 13-ąją.Su istoriku doc. Vyteniu Almonaičiu ir psichologe doc. Junona Almonaitiene aplankysime Rietavo apylinkėse, Šilų miške, Kęstučio apygardos partizanų žeminę. Apžiūrėsime Skaudvilės buvusią NKVD būstinę. Kavadonių laukuose uždegsime žvakutę partizano Vytauto Gružo-Kardo žūties vietoje. Tremtinių ir rezistencijos muziejuje Tauragėje susipažinsime su interaktyviu tardymo kabinetu. Daugėdų kaime, Rietavo savivaldybėje, susitiksime su Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės buvusia partizanų ryšininke Birute Grigoliene. Ji su vyru Povilu sodybos kieme savo lėšomis ir rankomis pastatė koplyčią.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Atominę slėptuvę Vilniuje įsigijęs iniciatyvos „Gyvos gatvės“ pradininkas, gidas Albertas Kazlauskas sako, kad tai bus Šaltojo karo liudijimas ateities kartoms. Naujamiesčio požemio slėptuvėje „Automatika“ galima lankytis su gidu arba vieniems – su prožektoriumi bei audiogidu. Autentiški eksponatai – oro filtravimo aparatai, dujokaukės, išlikusios maisto atsargos, medicinos priemonės, suneštos knygos – randa atgarsį jaunuolių širdyse. Randasi ir tokių, kurie išdrįsta praleisti naktį nejaukioje, nuo pasaulio izoliuotoje požeminėje slėptuvėje. Ten taip pat rengiamos fotosesijos, vyksta kino seansai, mokymai, slapti masonų ložės susitikimai.Po Naujamiesčio atominę slėptuvę vedžioja ir pasakoja gidas Albertas Kazlauskas.Spaustuvininkas Vytautas Andziulis savo sodyboje Kaune per sovietmetį su bendraminčiu Juozu Bacevičiumi įkūrė spaustuvę, kurią pavadino pirmosiomis savo pavardžių raidėmis „ab“. Per dešimt sovietinės okupacijos metų buvo atspausdinti ir išplatinti 23 pavadinimų draudžiami patriotinio bei religinio turinio leidiniai, kurių bendras tiražas siekė 138 000 egzempliorių. Šiandien pogrindžio spaustuvė „ab“ yra užsieniečių gausiai lankomas muziejus, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys. Pogrindžio spaustuvėje-muziejuje galima pamatyti iškiliosios spaudos įrangą, antinacinės ir antisovietinės kovos dokumentų kopijų, pogrindinės spaudos leidinių, rezistencinės kovos dalyvių nuotraukų.Lankytojus priima Vytauto Andziulio žmona Birutė ir sūnūs Vaidotas bei Vykintas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Anot legendos, Utena radosi iš džiaugsmo ir meilės. Jaunojo kunigaikščio Utenio vardu pavadintas miestas, Utenėle – stebuklingas upelis, didingai piliai taip pat suteiktas kunigaikščio Utenio vardas.Utena buvo pripažinta laimingiausiu miestu Lietuvoje. Kiek tiesos yra šiuose žodžiuose? Kokia Utenos miesto istorija, raida?Pasakoja Utenos kraštotyros muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Bronė Juknevičienė.Į senovinės buities muziejų ir dirbtuvę užsukti kviečia senuosius medžio apdirbimo amatus puoselėjantis tautodailininkas, medžio drožėjas, kolekcininkas Eglūnas Židonis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kauno „Atominio bunkerio“ muziejuje galima susipažinti su civilinės saugos technikos vystymosi raida ir KGB šnipinėjimo įranga.Muziejaus įkūrėjas verslininkas, kolekcininkas Julius Urbaitis didžiąją dalį eksponatų perkėlė į Niujorką – Manhatane įkūrė KGB šnipinėjimo technikos muziejų (Spionage Technik Museum). Jame pristatoma didžiausia pasaulyje KGB technikos kolekcija sukėlė žiniasklaidos, filmų kūrėjų susidomėjimą. Išleista knyga anglų kalba. Anksčiau mes su KGB šnipinėjimo technika galėjome susipažinti tik žiūrėdami filmus apie slaptąjį agentą Džeimsą Bondą, o štai šiandien atvirai apžiūrinėjame kolekcininko J. Urbaičio surinktus eksponatus.Kauno ir Niujorko KGB šnipinėjimo technikos muziejų įkūrėjas verslininkas, kolekcininkas Julius Urbaitis kviečia susipažinti su ekspozicija.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Suskrenda raganos į vakaruškas, o šluotas palieka medžiuose. Pasilinksima, užvakaroja ir šluotas pamiršta. Šios, likusios medžiuose, pradeda žaliuoti. Taip ir randasi raganų šluotos“, – legendą prisimena dendrologas mėgėjas Arūnas Bagdonas.Netoli Molėtų, Juodiškių kaime, sodo bendrijoje raganų šluotų karalystę įkūrė dendrologas mėgėjas Arūnas Bagdonas. Augalų kolekcija pildo tiek savo, tiek pasaulio atrastais sodinukais, vadinamais raganų šluotomis. Skiepija, kovoja su ligomis, dalijasi žiniomis. Pas Arūną atvyksta dendrologai, turintys aukštąjį išsilavinimą, patarimų, konsultacijų, žmonės, kuriems patinka gražinti aplinką, ekskursantai. Parodyti ir papasakoti yra ką... Nedideliame 12-os arų sklype auginami tūkstančiai augalų. Vien tik Arūno atrastų – apie 150 raganų šluotų. O kiek dar atvežtinių!Ved. Jolanta Jurkūnienė

VU Botanikos sodo Vingio skyrius įsikūręs Vingio parke. Jį supa šimtametės pušys, o nusileidus į slėnį palei Nerį patenkama į ypatinga aura apgaubtą oazę. Šimtametis botanikos sodas savitas ne tik įspūdingomis augalų kolekcijomis, bet ir istorija bei paveldu. Nuo Vilniaus Lukiškių priemiesčio, į kurio sudėtį pateko ir Neries vingis, Radvilų valdų, Jėzuitų rezidencijos, vyskupo Masalskio turtų, Gubernatorių rezidencijos, Rusijos ir Prancūzijos karo bei pokario, Vingio fermos, Miesto parko, Stepono Batoro universiteto – iki šių laikų.Pasižvalgyme po VU Botanikos sodo Vingio skyrių su vadove dr. Regina Juodkaite ir VU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Silva Žilinskaite.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Oksana Graužinienė-Oksytė gyvena Širvintose, bet atgaivą su programuotoju vyru Dainiumi randa Limonių kaime. Visiems siūlo mokytis velti, nes darbas su vilna atpalaiduoja, išgarina nerimą ir įsuka į kūrybinį procesą.Kodėl verta užsukti į Anciūnų kaimą Širvintų rajone? Kodėl į jį grįžta palikę gimtuosius namus, jei ne gyventi, tai nors pasibūti kartu. Anciūnų kultūros centro direktorius Gediminas Makauskas, bibliotekininkė Rita Makauskienė, Anciūnų seniūnaitijos seniūnaitė Alvyda Krapienė.Žiežmariuose duris atveria renovuojami buvę žydų maldos namai. XIX a. viduryje statyta medinė sinagoga – unikalus ir saugotinas paminklas, kurioje įsikurs žydų kultūros muziejus. Sinagogoje vyksta koncertai, priimamos ekskursijos. Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas ir gidas Aurelijus Balčiūnas ir kultūrininkas Aivaras Jonyka.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šilavoto Davatkynas – kuklus „vienuolynas be įžadų“. Mažai net Europoje yra tokių unikalių vietų. Šiandien jis virtęs muziejumi, meno ir kultūros centru.Nuošalioje vietoje daugiau kaip šimtmetį gyveno pamaldžios moterys, davatkėlės. Jos rūpinosi kaimo žmonių dvasiniu ugdymu, mokė rašto, amatų, suteikdavo prieglobstį likimo nuskriaustiesiems. Davatkėlės nesukūrė šeimų, gyveno labai kukliai, už visus meldėsi. Iš Šilavoto į Davatkyną galima buvo nueiti davatkėlių skulptūrų taku. Šiandien jį puošia 14 žinomų medžio drožėjų skulptūros. Davatkynas yra privati nuosavybė, priklausanti muziejininkei Danguolei Lincevičienei.Šilavotas taip pat garsus bažnyčia ir ekspozicija „Laisvės kovos Šilavoto krašte“.Prienuose puoselėjamos medžio apdirbimo, drožybos ir kalvystės tradicijos. Amatų centre jaunąją kartą ugdo tautodailininkas, medžio drožėjas Algimantas Sakalauskas. Restauratorius Tautdydas Morkūnas ir stalius Arūnas Venslavičius.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kernavėje, muziejuje po atviru dangumi, skulptūros studijoje-galerijoje „Šulinys“ susirinkę kultūros ir meno atstovai pasidalijo savo svajone – tapti meno meka ir turizmui patrauklia vietove.Skulptorius Henrikas Orakauskas pristato skulptūros studiją-galeriją „Šulinys“ ir dalyvauja diskusijoje su folkloro ansamblio „Medgrinda“ vadove Kristina Stankevičiene, Kernavės kultūros namų meno direktoriumi ir Kernavės jaunimo ir vaikų liaudies muzikos kapelos „Kerniukai“ vadovu Povilu Velikiu, folklorinio ansamblio „Medgrinda“ dalyvėmis Sigita Lučuniene, Alina Jastremskiene, Jurgita Marcinauskiene ir Loreta Orakauskiene, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos Kultūrinių renginių ir švietimo programų organizatore.Po 16-os metų iš Londono grįžo tautodailininkas, tapytojas Raimondas Šalaševičius. Negalėdamas atsidžiaugti pasikeitusia Lietuva, nusipirko sodybą Bagaslaviškyje ir pradėjo rengti parodas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Prienų kraštas vilioja ne tik Nemuno kilpomis, Punios šilu ir sengire. Pociūnų aerodrome galima į kraštovaizdį pažvelgti iš viršaus. Sklandytojas, lakūnas-bandytojas, sportininkas Vytautas Sabeckis ir pilotas-inžinierius Vytautas Birbalas.Veiveriai garsūs Skausmo kalneliu. Ieškantiems senovės ženklų, verta užsukti į klebono Kazimiero Skučo Rimorystės muziejų.Daukšiagirės kaime lankytojams ir renginiams duris atvėrė Daukšiagirės dvaras, XIX a. romantizmo stiliaus rūmai. Giedrė Ūselytė-Bagdonavičienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šalčininkų r. nepagrįstai pažįstame kiek mažiau. Nors ten yra įspūdingo istorinio ir architektūrinio paveldo, gamtos lobynų, Rūdninkų giria, Dieveniškių regioninis parkas. Šiandien Šalčininkų kraštas sparčiai keičiasi. Kultūros paveldo specialistė Erika Sudnicka sutiko parodyti įdomesnes vietas, papasakoti.Aplankysime Vilkiškių kaime ekologinę kaimo turizmo sodybą „Vabalynė“ ir jos šeimininkus Ramunę bei Egidijų Žukauskus. Pasižvalgysime po Paulavos respublikos griuvėsius. Eišiškėse susitiksime su menininku Krzysztofu Sokovskiu, iš Varšuvos grįžusiu paviešėti pas tėvus. Eišiškių lenkų namuose susipažinsime su menininke Katažina Sokolovska, Butrimonių Anos Krepštul gimnazijoje vedančia dailės pamokas. Apžiūrėsime ekologinį ūkį Kužių kaime, kuriame netradicinį poilsį ir ūkininkavimo būdą puoselėja Anželika Kedar.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Keliaujame po Pietų Karšuvos istorines žemes su istoriku Vyteniu Almonaičiu ir psichologe Junona Almonaitiene. Nenuilstantys keliautojai po Lietuvą, „Keliautojožinyno“ sudarytojai ir leidėjai, knygoje „Pietų Karšuva“ išsamiai aprašė Skaudvilę ir jos apylinkes. Šį kartą laidoje – Kavadoniai, Trepai, Pilsūdai, Pužai ir Puželiai, Adakavas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Su Vytautu ir Junona Almonaičiais, „Keliautojo žinyno“ sudarytojais ir leidėjais, keliaujame po Skaudvilę ir jos apylinkes.Karšuvos ir Ivangėnų piliakalniai. Nosaičių piliakalnis. Skaudvilės miesto parkas. Alfonso Čepausko ekspozicija Skaudvilės gimnazijoje. Memorialas rezistentams ir Skaudvilės krašto muziejus. Paminklas bermontininkų sušaudytiems partizanams. Karių kapinės. Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčia.Laidoje mintimis dalijasi Skaudvilės gimnazijos direktorius Nerijus Jocius. Skaudvilės krašto muziejaus muziejininkė Inga Nagaitienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pietų Karšuva. Skaudvilė ir jos apylinkės. Keliauti po Žemaitiją kviečia istorikas doc. Vytenis Almonaitis ir psichologė doc. Junona Almonaitienė. Pažintį su Skaudvile pradedame prie skardžio, nuo kurio atsiveria įstabūs vaizdai į sraunią Ančios upę. Su miesto istorija susipažįstame Skaudvilės centrinėje aikštėje. Šv. Kryžiaus bažnyčia, memorialiniai paminklai, senos ir naujos kapinės, kuriose glūdi istoriniai lobiai. Laidoje mintimis dalijasi Skaudvilės gyventojas Virginijus Būdvytis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šalčininkų r., Vilkiškio k., įsikūrusioje sveikos gyvensenos kaimo turizmo sodyboje "Vabalynė" galima gerai išsiperti. Ir ne tik... Valandėlę kitą nusnausti bičių namelyje, išsimaudyti Merkio upėje, pabraidyti po nešienautą pievą, kurioje nėra erkių, paskanauti ekologiškų arbatų ar kito maisto. Sodybos šeimininkai Ramunė ir Egidijus Žukai juokauja, kad jų pavardė įpareigoja domėtis vabzdžių pasauliu ir apie juos skleisti gerą žinią.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Netoli Rambyno kalno, Bitėnuose, galima apsilankyti naujose ir senose kapinėse, kuriose ilsisi Mažosios Lietuvos šviesuoliai. Jų gyvenimai atskleidžia sudėtingą šio krašto istoriją. Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė supažindina su Mažosios Lietuvos paveikslų sodu, Mažosios Lietuvos panteonu.Su kultūrologe, gide Giedre Skipitiene užsukame į senąsias Bitėnų-Šilėnų kapines.Ullos Lachauer knyga „Rojaus kelias“, kurioje išspaudinti Rytprūsių ūkininkės Lėnės Grigolaitytės, gimusios paskutiniais Prūsijos gyventojų surašymo metais, prisiminimai. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Mažoji Lietuva, penktasis etnografinis regionas, traukia ne tik istorijos tyrinėtojus, bet ir tuos, kurie nori daugiau sužinoti apie Rytprūsius. Tai padaryti galima per Martyno Jankaus, Mažosios Lietuvos patriarcho, gyvenimo kelią, apsilankius Bitėnų kaime, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje. Įtaigus direktorės Liudvikos Burzdžiuvienės pasakojimas nepalieka abejingų šiai asmenybei ir kraštui. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaišiadorių apylinkėse yra daug atokių vietų, kuriose laiką galima leisti su šeima.Stebeikių kaime Dalia ir Dimitrijus Jakovlevai įkūrė sodybą „Gyvas kalnas“. Čia karaliauja naminiai gyvūnai. Vaikai mokomi meilės ir atjautos. Aleksandruvkos kaime miške su vyru įrengusi poilsiavietę Danuta Beliavska-Aleksiejūnė kviečia šeimas ramiai praleisti laiką. Kol tėveliai ilsisi, vaikus užima ožkos, triušiukai, avis, ponis, žirgas. Šie gyvūnai net į žygius miško keliukais kartu traukia. Jei patinka senienos, galima užsukti į Ginteikiškių kaimą. Keistenybių muziejų sodyboje įkūrė Romas Janauskas, o mylintiems gamtą – bebrų stebyklą. Su žmonėmis supažindina ir pasakoja Kaišiadorių turizmo ir verslo centro turizmo vadybininkas, gidas Aurelijus Balčiūnas. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Su Kaišiadorių apylinkėse lankytinomis vietomis supažindina Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas, gidas Aurelijus Balčiūnas.Pratkūnų kaime etnografinėje sodyboje "Vėjų fėja" stovyklaujantys vaikai ugdomi baltiškąja dvasia. Sodybos įkūrėja Ilona Balkuvienė.Darsūniškis, vienintelis miestelis Lietuvoje, turintis tris vartus-koplytėles. Naujai pastatyti bendruomenės namai atveria duris lankytojams. Darsūniškio bendruomenės pirmininkė Rasa Lukošienė, Kruonio kultūros centro renginių koordinatorė Renata Karpavičiūtė ir bendruomenės senbūvis Vytautas Lapinskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Atrask Lietuvą. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Atrask Lietuvą. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Atrask Lietuvą. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Atrask Lietuvą. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Atrask Lietuvą. Zyplių dvaras atviras ne tik dvarų kultūros gerbėjams, bet ir gurmanams. Autentiškoje aplinkoje įsikūręs restoranas “Kuchmistrai“ puoselėja Lietuvos didikų virtuvę,dvarų kulinarinį paveldą. Verslininkas Arūnas Tarnauskas neįsivaizduoja liaudiškos virtuvės Zyplių dvare ir džiaugiasi bendraminčių komanda. Kuchmistras Artūras Rakauskasį Zyplių dvarą vilioja gero skonio medžiotojus ir kuria naujus receptus.Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė pristato ekspozicijas, edukacijas ir žaidimą.Lukšių kultūros centro direktorė Daiva Bukšnienė mintimis dalijasi apie kultūros renginius, teatralizuotą ekskursiją. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Atrask Lietuvą. Ved. Jolanta Jurkūnienė Rambyno kalno paslaptys. Rytprūsių istorija. Pasakoja kultūrologė Giedrė Skipitienė.

Atrask Lietuvą. Ved. Jolanta Jurkūnienė Molėtų kraštas.

Atrask Lietuvą. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Atrask Lietuvą. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Žygis su archeologu prof. Aleksiejumi Luchtanu palei dešinįjį Neries krantą.Vilniaus ir Kernavės apylinkių istorijos siejamos su Lietuvos valstybės gimimu. Prie upių, šaltinių kūrėsi pirmosios gyvenvietės. Gyventojai šalia esančias kalvas lengvai įtvirtino ir pavertė piliakalniais. XIX a. žinomas Lietuvos istorikas, archeologas, etnografas ir kolekcininkas Konstantinas Tiškevičius įvykdė unikalią kelionę – mokslinę ekspediciją laivu Neries upe nuo ištakų lyg santakos su Nemunu. Nors trumpą atkarpą nuo Vilniaus link Kernavės su prof. A. Luchtanu pamėgsime įveikti. Ved. Jolanta Jurkūnienė. 

Rojaus keliu nuo Kauno Jurbarko link. Buvusioje Šilo karčemoje įsikūrusi Panemunių regioninio parko direkcija ir lankytojų centras. Ekspoziciją „Nemunas ir gyvenimas prie jo pristato direktorius Mindaugas Janušonis bei specialistės Vaida Mazūraitienė, Greta Šulcaitė. Šilėnų kaime kempingą „Medaus slėnis“ įkūrė bitininkas Ovidijus Jasinskas. Kaimo turizmo sodybos „Jurodis“ šeimininkė Kristina Vančienė svečiams siūlo pramogas, edukacijas, pažintines ekskursijas. Jurbarko gidas Ričardas Vainikonis pasakoja apie tradicinę Žiobrių šventę. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Kelionė Panemunės keliu Kaunas – Jurbarkas. Apie didingą krašto istoriją, piliakalnius pasakoja Panemunių regioninio parko direkcijos specialistės Vaida Mozūraitienė ir Greta Šulcaitė. Grumuldžių šeima pristato sodybą „Vila Bisena“, plaukimą Nemunu laivu „Bisena“ bei maisto furgoną „Kipšiukas“. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Kažkada Tiltiškių vandens malūne veikė elektrinė, gaminusi elektros energiją ir tiekusi ją į Tiltiškių kaimo ir Salako miestelio gyventojų elektros energijos tinklus.Šiandien malūne atidarytas muziejus, kuriame didžiąją dalį užima kolekcininko Daliaus Bučenkos senoviškų radijo aparatų ir vinilo plokštelių ekspozicijos.Stelmužės kaime tyliai istoriją liudija padavimais apipintas Stelmužės ąžuolas, varpinė ir bažnytėlė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Stačiatikių kunigas Vitalijus Mockus domisi Lietuvos istorija. Dvasininką ypač žavi Vilniaus senamiestis.„Lietuvoje gražiai sutaria stačiatikių bei katalikų religinės konfesijos“, – sako Lietuvos stačiatikių arkivyskupijoskancleris V. Mockus ir kviečia aplankyti ortodoksams šventas vietas Lietuvoje: Vilniaus, Kauno, Vievio cerkvesbei Kruonio bažnyčią. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Savamokslis archeologas Mikelis Balčius yra akmeninės Šventosios atradėjas. Vietiniai jį vadina vaikščiojančia enciklopedija.Tikras kuršis tėvų namuose įrengęs iškasenų ir senienų muziejų. Apie neolito laikų gyvenvietę pasakoja Šventosios metraštininkas M. Balčius.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Geologinis paveldas ne tik gamtos keistenybės, bet svarbi žinia, atviras laiškas žmonėms apie mūsų krašto geologinę savastį ir jos trapumą.Po baltųjų smėlynų Anykščių kraštą keliavo geologai: prof. Gediminas Motuza, Lietuvos geologų tarnybos specialistai Vidas Mikulėnas, Alma Grigienė, Rimantė Guobytė, geologai Gražina Skridlaitė, Simonas Saarmann, Anykščių regioninio parko ekologė Rasa Gražienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Medžioklė yra ūkininkavimas gamtoje. Teisingai nukauti gyvūną – didelis mokslas. Tai ne pyškinimas be atodairos į visas puses“, – mintimis dalijasi žinomas Lietuvos medžiotojas ir medžioklės trofėjų ekspertas, Medžioklės ir gamtos muziejaus įkūrėjas Mindūnuose Antanas Truskauskas. Ved. Jolanta Jurkūnienė. 

Vilnius – daugiakultūris ir daugiatautis miestas, kuriame savo vietą randa skirtingos kilmės ir skirtingų tikėjimų žmonės. Miesto gyvenimo ritmas juntamas vingriose senojo Vilniaus gatvelėse. Poetas, tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas kuria pasakojimus ir pasakas apie Vilnių, kviečia pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį, užsukti į istorinius kiemelius. Ved. Jolanta Jurkūnienė. 

Julius Žėkas kviečia pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Lietuvos knygnešystės fenomeną UNESCO pripažino unikalia ir pasaulyje analogų neturinčia veikla.Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus Ustronės vienkiemyje. Muziejininkas Audrius Daukša. Valaktėlių, Garšvių ir Murmulių kaimai. Griūvančius dvarus lankome su istoriku Deimantu Ramanausku.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Krekenavos kraštas traukia gražiu kraštovaizdžiu, miestelis – urbanistikos paminklu – centrine Birutės aikšte ir viena garsiausiųLietuvos šventovių Krekenavos mažąja bazilika. Piligrimai jau atrado kelią į šį jaukų miestelį, laikas atrasti ir mums.Istorikas, gidas Deimantas Ramanauskas supažindina su gimtuoju kraštu.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Kernavė – Lietuvos Troja, unikalus Kernavės archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas, 2004 m. įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą.Laidoje apie Kernavę pasakoja Vilniaus universiteto profesorius archeologas Aleksejus Luchtanas, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijosArcheologijos ir istorijos muziejaus vedėjas Valdas Lučunas ir Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Pažintį su Alytaus kraštu reikia pradėti Alytaus kraštotyros muziejuje“, – sako muziejininkas Giedrius Bernatavičius. Tautodailininkės Julijos Baranauskienės kūrybinį palikimą saugo dukra Leokadija privačiame muziejuje. Vaclovo Jankausko Akmenų muziejuje galima susipažinti su unikalių eksponatų kolekcija. Užsukti kviečia privatus Afganistano karo veteranų klubo muziejus. Lankytojus pasitinka Respublikinės Afganistano karo veteranų bei kitų karinių konfliktų dalyvių asociacijos pirmininkas Juozas Natulkevičius ir pavaduotojas Gintaras Piliponis.Kartu keliauja ir pasakoja istorikai Birutė Malaškevičiūtė ir Giedrius Bernatavičius.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Ežerų žvejybos muziejus Mindūnuose ruošiasi „Žiemos žūklės šventei“. Jei nebus tikros žiemos ir ledo, žvejai nenusimena. Sugalvos, kuo sudominti svečius.Apie senovinį stintelių ir seliavų gaudymą su bobomis pasakoja tradicinės žūklės puoselėtojas Albertas Kaminskas. Pasaulio žvejybos čempionato spiningavimoiš valties čempionas Sigitas Lukštas pristatys naujausias žvejybos madas. Sertifikuota Aukštaitijos kulinarinio paveldo amatininkė Irena Rimydienė pamokys, kaip išsivirtigardžios žuvienės. Ežerų žvejybos muziejaus molėtų krašto amatų centro vadovė tautodailininkė Erika Andrukonytė papasakos apie edukacijas. Molėtų kraštomuziejaus direktorė Viktorija Kazlienė paakins ir žiemą lankytis muziejuje bei jo filialuose.Ved. Jolanta Jurkūnienė 

„Man patinka draugiškas turizmas, kai žmogus gamtoje nepalieka pėdsakų. Esu gamtininkas idealistas“, – mintimis dalijasi gamtosaugininkas, Labanoro girios vilkas Andrejus Gaidamavičius. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Signatarų namų istorija Vilniuje dar iki galo neparašyta. Istorija svarbi, reikšminga, praplečianti mūsų laisvės kovų pasakojimą“, – sako prof. dr. Vykintas Vaitkevičius.Kas sieja Lietuvos partizanus, Signatarų namus ir Sausio 13-ąją? Per tris dešimtmečius užaugusi nauja tyrėjų karta keičia požiūrį į tyrimų šaltinius. Randasi naujas žvilgsnis į laisvės kovotojų istoriją ir jos pateikimą. Ved. J. Jurkūnienė.

Tautodailės metai akins labiau domėtis, vertinti ir populiarinti tautinį paveldą. Tautodailė prisideda prie kultūrinio turizmo Lietuvoje, saugo ir išryškina regionų savitumą.Ne veltui Lietuvos kryždirbystė įtraukta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio šedevrų sąrašą. Susitiksime su tautodailininkais žemaičiu Kęstučiu Norušiu iš Širvintų ir dzūku Sauliumi Lampicku iš Alytaus.Ved. J. Jurkūnienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Nedideli darbai taip pat reikšmingi. Jie ratilais banguoja ir akina kitus imtis veiklų“, – sako medžio drožėjas, restauratorius Juozas Kalinauskas. Musninkai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė 2020 m. Bendruomenės „Spindulys“ nariai, Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos moksleiviai, vietos gyventojai vertina tokį pasitikėjimą ir siekia naujų pokyčių. Laidoje mintija gimnazistai Laura Vaitkutė, Milgintė Jurkevičiūtė ir Saulė Marija Ranonytė. Taip pat – mokytojos Audronė Janušauskienė ir Filomena Vaiciekauskienė. Musninkų mecenatė iš Čikagos Marija Bareikaitė-Remienė ir Kristina Zaveckienė, viena iš kavinės „Café Musé“ savininkių. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Buvusi mokytoja Ona Norkutė apie Švėkšną turi sukaupusi daug vertingos medžiagos. Mielai pasakoja apie grafus Pliaterius, knygnešius, legenda tapusią Pauliną, Žemaitiją.Saugų kaimą galima rasti Šilutės r., Mažojoje Lietuvoje. Ten verta pamatyti architektūros ir technikos paminklą Saugų malūną. Verslininkas Vidas Mauricas jį įsigijo ir prikėlė naujam gyvenimui, persikėlė lentpjūvę. Malūnas tapo įvairių renginių, kaimo žmonių susitikimo vieta. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Kitais metais Musninkų miestelis taps Lietuvos mažąja kultūros sostine. Nemenkas iššūkis tenka Musninkų bendruomenei „Spindulys“. Kokiomis nuotaikomis gyvena bendruomenė? Pokalbio į Musninkų bendruomenės lėšomis atstatytą seniausią Aukštaitijoje varpinę susirinko Steponas Mažrimas, Eglė Dikčienė, Rokas Gatelis, Juozas Kalinauskas, Valentina Brazaitienė, Stanislava Šidagienė, Leonas Vaicekauskas, Janina Rolienė. Kaip sekasi kurti verslą Musninkuose iš Prancūzijos atvykusiam Vincentui Degeorge? Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Švėkšnos turtinga istorija. Centrinę miestelio dalį vietiniai labai myli ir vertina, tai – urbanistikos paminklas. Monika Žąsytienė, parašė knygą apie XVII–XX amžiuje žydų bendruomenę Švėkšnoje, štetlą. Tai dar labiau atgaivino istorinę atmintį, norą atsinaujinti ir atsiskleisti kitoje šviesoje.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Mokslininkams seniai rūpėjo atskleisti Gedimino kalno paslaptį. Svarbūs epochiniai tyrinėjimai baigti. Pristatyta knyga „1863–1864 metų sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą“.Vilniaus universiteto istorikė prof. Tamara Bairašauskaitė sako: „Po šios knygos į Vilnių žvelgiame jau kitomis akimis“. Archeologas Gytis Grižas prisipažino, kad sukilėlių palaikų paieška sukėlė daug emocijų. Paberžėje, Kėdainių r., įsteigtas vienintelis Lietuvoje „1863 metų sukilimo muziejus“. Apie kunigą Antaną Mackevičių pasakoja istorikas Vaidas Banys.Inkūnuose, Anykščių r., istoriniams įvykiams pažymėti, pastatyta tautodailininko Aleksandro Tarabildos skulptūra. Inkūniečių bendrijos pirmininkas Valentinas Šapalas.Vedėja Jolanta Jurkūnienė.

„Man taip gera, taip džiaugiasi širdis, kai mano kaupiamos senienos lankytojams primena mūsų krašto istoriją, nublukosiose nuotraukose anūkai randa senelių atvaizdus“, – nuoširdžiai pasakoja Mindaugas Nogaitis iš Vilkų Kampo kaimo. Savo sodyboje įkūręs klojimo teatrą, vietiniams gerai žinomas kultūrininkas, muzikantas, sendaikčių kolekcininkas ir „Diemedžio“ ugdymo centro vyr. auklėtojas priima lankytojus ir pasakoja apie mokslininkų sodyboje atliktus archeologinius kasinėjimus, medžio drožėjų plenerus, autorinių dainų vakarus. Po to veda į etnografinių eksponatų muziejų, rodo nemažą bandonijų ir armonikų kolekciją. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Kupiškio rajone esantį Uoginių kaimą garsina Adomo Petrausko įkurtas etnografijos muziejus, kurį pristato Laura Eižinienė.Šalia –Uoginių kaimo amatų centre vyksta edukacinės programos. Receptais dalijasi žolininkė, edukacijų vadovė Renata Montvilienė.Nuo A. Petrausko sodyboje pastatyto bokšto matosi Uoginių kapinės su koplytėle, kurioje mišias laikė kunigas, poetas Antanas Strazdas.Prisiminimais dalijasi Uoginių kaimo gyventoja Leontina Jackevičienė. Kupiškėnai mena aktorę ir režisierę Unę Babickaitę–Graičiūnienę. Palėvenės kapinėse apie aktorės šeimą pasakoja kelionių vadovė Rita Kavaliauskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Lentvaris jaunėja ir laukia lankytojų. Miesto istoriją, kultūrinius pokyčius, bendruomenės kuriamus projektus pristato Lentvario seniūnas Vytas Rukšėnas, Motiejaus Šimelionio gimnazijos istorijos mokytoja Nijolė Mikalonytė ir moksleivė Goda Bendzelauskaitė. Meno ir kultūros renginiais vietinius ir svečius pasitinka Lentvario kultūros rūmų direktorė Ieva Skaistytė, meno ir susitikimų erdvės „Lokomotif“ įkūrėjai Milda Dainovskytė bei Laurynas Skeisgiela.Trakai ruošiasi tapti 2020 m. Lietuvos kultūros sostine. Kaip žada keistis miestas, pasakoja Trakų istorinio muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Šilutės Hugo Šojaus dvaras-muziejus yra miesto perlas. Filialai įkurti Švėkšnoje, Žemaičių Naumestyje ir Macikuose. Muziejai sukaupę per 60 000 eksponatų. Po Hugo Šojaus dvarą ir muziejų bei Macikų lagerio karcerio ekspozicijas vedžioja ir pasakoja direktorė Indrė Skablauskaitė ir muziejininkas istorikas Ignas Giniotis. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Pamario krašte, Nemuno Deltoje, lankytojus trauka Kintų Vydūno kultūros centras. Tai tikras kultūros židinys. Centre vyksta įvairiausi renginiai. Vaikai mokosi dailės, muzikos. Vyksta edukacinės programos, skirtos įvairaus amžiaus žmonėms. Pasakoja kultūrinės veiklos vadybininkė Asta Neimantienė, dailininkė-edukatorė Aušra Mačiulaitienė, dailėsmokytojas Aurimas Liekis. Mokytojas, istorikas Saulius Sodonis supažindina su senaisiais Kintais ir jų istorija, taip pat su svečių pamėgtomis poilsio bei rekreacijos vietomis. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Kintai – Pamario krašto miestelis ant Kuršių marių pakrantės. Seną ir didingą krašto istoriją mena dar ir šiandien gyvenantys lietuvininkai, šišioniškiai.Vokietė Herta Kalvienė iš Vabalų kaimo prisimena potvynius, nelengvą gyvenimą Mažojoje Lietuvoje. Mingės kaimo senbūviai Jurgis Gečas su žmona Onaverčiasi vandens turizmu, sodyboje įkūrė Vandens muziejų. Prie paminklo ant Kuršių marių kranto „Negrįžusiems iš marių ir visų vandenų“ vis dažniau sustoja turistai ir uždega žvakutę. Pasakojimą apie Kintus mokytojas, istorikas Saulius Sodonis pradeda Ventės rage prie banglaužio. Kaip tik čia prasidėjo miestelio istorija.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Mažoji Lietuva stebina grožiu ir žmonėmis. Rusnės saloje yra daug lankytinų vietų. Čia gyvenimas nenurimsta ir žiemą, kai suvažiuoja povandeninės žūklėsaistruoliai. Apskritus metus vyksta edukacijos. Taip pat svečius traukia Uostadvaris su švyturiu, vandens kėlimo stotimi ir polderių muziejumi. Pasakoja Salos etnokultūros ir informacinio centro vadovė Birutė Servienė ir kultūrinės veiklos vadybininkė Sonata Verbučianskė.Mažojoje Lietuvoje Plaškių kaimas palengva atgyja naujam gyvenimui. Pagėgių savivaldybė, Stoniškių seniūnija. Pasklidus žiniai, kad Plaškių evangelikų–liuteronų bažnyčią žadama griauti, vietiniai gyventojai įkūrė Plaškių bažnyčios atkūrimo bendriją. Kaip jiems sekasi? Rusnės salos etnokultūros ir informacinio centro vadovė Birutė Servienė, Stoniškių seniūnijos seniūnas Gintautas Stančaitis, Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrijos pirmininkas Viktoras Bergneris su žmona Rita ir bendrijos narė vokietė Irmgard Gerulytė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Vandenų ir vėjų kraštas – Rusnės sala. Palei upėmis apsuptą ir išraizgytą Rusnę krantine vaikščiojame su Salos etnokultūros ir informacijoscentro vadove Birute Serviene. Sutikti vietiniai gyventojai dalijasi savo gyvenimu ir laisvalaikiu. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Žmogus-orkestras Antanas Kirvelevičius gyvena Jonavoje. Vietiniams gerai žinomas, vadovauja kaimo kapelai „Lankesa“. Jo sukurtą orkestrą sudaro 10 muzikos instrumentų. Keistuolis siekia naujo rekordo. Jonaviškis didžiuojasi naujai išrastu muzikos instrumentu – Stiklo arfa. Visą gyvenimą dirbęs statybose, A. Kirvelevičius stengiasi prikelti nykstančią kaimo muziką, senąjį pokario istorijų ir romansų laikotarpį. Namuose įkūręs mini muziejų, nes kolekcionuoja senienas. Atsirado naujas rūpestis: kam patikėti per ilgą gyvenimą sukauptas kolekcijas? Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Kupiškio rajone esantį Uoginių kaimą garsina Adomo Petrausko įkurtas etnografijos muziejus. Pristato Laura Eižinienė.Šalia – Uoginių kaimo amatų centre vyksta edukacinės programos. Žolininkė, dedikacijų vadovė Renata Montvilienė.Nuo A. Petrausko sodyboje pastatyto bokšto matosi Uoginių kapinės su koplytėle, kurioje mišias laikė kunigas, poetas Antanas Strazdas.Prisiminimais dalijasi Uoginių kaimo gyventoja Leontina Jackevičienė. Kupiškėnai prisimena aktorę ir režisierę Unę Babickaitę. Palėvenės kapinėse pasakoja kelionių vadovė Rita Kavaliauskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Išnykę ir naujam gyvenimui prikelti kaimai Jonavos rajone. Vyšnialaukio kaimui gyvybės įkvėpti nusprendė susikūrusi bendruomenė. Pradėjo tvarkyti, gražinti, atstatinėti, rengti šventes. Mintimis dalijasi bendruomenės narė Gražina Grigaravičienė. Šalia Vyšnialaukio sunykusį Perelozų kaimą mena tarp laukų ir miškų įsikūrę seni veikiantys sentikių maldos namai. Skarulių kaimas buvo sunaikintas, gyventojai iškelti į miestus. Tačiau prisiminimai buria buvusius kaimo gyventojus. Jiems tėviškę atstoja beveik 400 metų bažnyčia, šventorių juosiančios kapinės. Susibūrusios į bendruomenę moterys rūpinasi šventove, kurioje vyksta ne tik pamaldos, bet ir muzikos festivalis. Jį organizuoja solistas Liudas Mikalauskas. Pasakoja bendrovės vadovė Marytė Stanevičienė ir mokytoja Lina Nekrošienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Ekskursiją „Lietuva ne Krymas, bet gimta šalelė“ po Panevėžio kraštą pristato kelionių vadovė Daiva Tankūnaitė.Kelionę pradėsime nuo Panevėžio Petro ir Povilo bažnyčios. Aplankysime senąsias karaimų kapines. Nedidelėstautos istoriją Naujamiestyje prisimins istorikas Petras Juknevičius, Naujamiesčio seniūnas Jonas Sankaitis, Panevėžio r.bendruomenių sąjungos pirmininkas Kazimieras Binkis. Klebonas Raimondas Kazlauskas papasakos apie Naujamiesčio Šv.Apaštalo evangelisto Mato bažnyčią. Violeta ir Alvydas Ivanauskai aprodys jų puoselėjamą sodybą. Užsuksime į Juliaus Dirsėspalėpę apžiūrėti ekspozicijos „Miško išdaigos“. Į karaimų patiekalų degustaciją pakvies renginių studijos „Švenčių kalvė“vadovė Vilija Petkūnienė ir bendrovės „Sodybėlė“ direktorė Gitana Zaviežienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Kupiškio rajone yra penki dvarai. Palėvenės dvaras kažkada priklausė Mykolui Komarui, bajorų Komarų iš Padniestrės palikuoniui. Šiandien XIX a. statyti rūmų pastatai grąžinti Komarų giminės palikuonims. Palėvenės dvaro sodybą atgavo Bogdano Komaro anūkėNijolė Milaknienė, kuri dalijasi prisiminimais apie jaunystę, dvaro ir giminės istoriją.Adomynės dvaras garsėja edukacinėmis programomis. Populiariausios – „Pagrabinių bandelių“ kepimas, jaunesniems lobio ieškojimas,vyresniems – kulinarinio paveldo degustavimas. Adomynės bendruomenės pirmininkė Virginija Pakalniškienė pasakoja apie dvaro istoriją,„Pagrabinių bandelių“ edukatorė Vitalija Raugalienė dalijasi receptu, Alvyda Palačenkienė tarmiškai pasakoja gražias istorijas, dainuoja iršoka folkloro ansamblis „Jara“. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Kupiškio krašte galima apsilankyti vienuolynuose, bažnyčiose, dvaruose, kapinėse ar net kaimo paveikslų galerijoje ir susipažinti suįdomiais žmonėmis, kurie mielai pasakoja istorijas, dalijasi prisiminimais.  Apie Palėvenės Šv. Domininko bažnyčios įkūrėjus, sukauptus lobius ir vienuolių gyvenimą pasakoja bažnyčios pastoracinės tarybosnarė Aldona Ramanauskienė. Būtent nuo Palėvenės miestelio blaivybės sąjūdžio pradininkas Žemaičių vyskupas Motiejus Valančiuspradėjo blaivinti Lietuvą.Viktariškių kaime dailininkės Veronikos Šleivytės šimto metų sodyboje veikia menininkės paveikslų galerija. Joje eksponuojami tapybos, grafikos darbai, fotoaparatai, nuotraukos, autoportretai, asmeniniai daiktai. Su V. Šleivytės gyvenimu ir kūryba supažindinamuziejininkė Jolanta Knizikevičienė.Leontina Jackevičienė, Uoginių gyventoja, dalijasi prisiminimais apie žmonių gyvenimą, kaimo istoriją, poetą AntanąStrazdą, kunigavusį ir  mišias laikiusį nedidelėje koplytėlėje Uoginių kapinėse. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Kretinga – mažasis Vatikanas. Čia veikia penki vienuolynai. Kretingiškių nestebina gatvėmis vaikščiojantys vienuoliai ar vienuolės. Po pranciškonųbažnyčios centriniu altoriumi palaidoti fundatorių Chodkevičių šeimos nariai. Sarkofagai – unikalūs kultūros paminklai. Lankytojai kviečiami užsuktiį neseniai restauruotą ir lankytojams atvertą koplyčią-mauzoliejų, grafų Tiškevičių šeimos ir giminės narių amžinojo poilsio vietą.Apie Kretingos grafus Tiškevičius pasakoja Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei istorikas Julius Kanarskas. Koplyčią-mauzoliejųpristato dr. Jūratė Laučiūtė. Kretingos gidė Diana Jomantaitė kviečia į bažnyčios ir vienuolyno rūsius apžiūrėti Chodkevičių šeimos sarkofagų ir naujai atrastoskriptos, kurioje švedų kariai gyvus užmūrijo žmones. Pranciškonas vienuolis brolis Tomas svarstys, ar visada esame teisūs tik prašydami ir laukdami malonių.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Atsinaujinęs Kretingos grafų Tiškevičių dvaras ir muziejus kviečia lankytojus apžiūrėti ekspozicijas, susipažinti su miesto bei dvaro istorija.Daug kam įdomi grafų Tiškevičių dinastija, susižavėjimą kelia dvarų kultūros perlas – Žiemos sodas, daugeliui naujiena – pirmoji Lietuvojedvare pastatyta elektrinė. Ramaus poilsio išsiilgusiems atvanga pasivaikščioti po parką. Smaližiams – dvaro saldaininėje pasigaminti karameliniųsaldainių.Su Kretingos miesto istorija supažindina direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei istorikas Julius Kanarskas. Apie Žiemos sodą pasakoja Gamtos skyriaus vedėjaJurgita Tertelienė. Su muziejaus ekspozicijomis supažindina vyr. muziejininkė-istorikė Danutė Šorienė ir vyr. fondų saugotoja Dalia Padriezienė.Su karamelinių saldainių gamybos edukacija supažindina senojo saldumynų gamybos amato puoselėtoja Asta Norvaišienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Darbėnai, miestelis, Kretingos rajone. Rašytiniuose šaltiniuose Darbėnų kaimas ir dvaras pirmą kartą paminėti 1591 metais.Apie miestelį pasakoja istorikas Julius Kanarskas, mokytoja Justina Vaičikauskienė, bibliotekininkė Danutė Paulikienė.Prisiminimais apie skulptorių Antaną Mončį dalijasi Palangos A. Mončio namų-muziejaus vadovė Loreta Birutė Turauskaitė.Joana Rusienė kalba apie Lazdininkų kaimo vėjo malūną, jo šeimininkus. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Zervynos – Varėnos rajone Nacionaliniame Dzūkijos parke įsikūręs etnografinis kaimas, paskelbtas architektūros paminklu. Šiandien jis pritaikytas poilsiui, aktyviam turizmui. Vaizdingos Ūlos pakrantės vilioja gražia gamta. Mintimis dalijasi Zervynų bendruomenės pirmininkas Artūras Svirnelis, jo žmona Vida Svirnelienė, grikinių babkų ir keksiukų kepėja bei bendruomenės narė Regina Tamulevičienė. Anykščių rajone prie Šventosios upės, girios apsupty, pasislėpęs Inkūnų kaimas, kažkada priklausęs Radvilų Svėdasų dvarui. Dabar belikę kelios sodybos. Tačiau tautiškai nusiteikę gyventojai nepasiduoda, įkūrė bendriją, kuriai vadovauja Valentinas Šapalas. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Savamokslis archeologas, istorijos žinovas, kraštotyrininkas Mikelis Balčius atrado neolito laikų Šventąją. Kuršis juokauja, kad dar ne visą Šventąją iškasinėjo. Laukia nauji atradimai. Istorikas Julius Kanarskas kviečia aplankyti Kretingos r., Darbėnų sen., sakralinį Erškėtyną. Joskaudų miško viduryje trykšta šaltinėlis, netoliese suneštas kryžių kalnelis. Pasivaikščiosime po Baltų mitologijos parką Kretingos r., Darbėnų sen., Sausdravų k. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Lietuvoje gausu medžio drožėjų, kurie saviti ir įdomūs. Medžio drožėjas Pranas Petronis sutiko supažindinti su bičiuliais, gyvenančiais Anykščių krašte.Apsilankysime pas Vladą Gaidį Šeimyniškių kaime, užsuksime į Elmininkus pas Valentą Survilą, arbatos išgersime su tautodailininko Aleksandro Tarabildosšeima Lėliūnuose ir pro Inkūnų kaimą nukaksime į Prano Petronio sodybą Laičiuose. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Apie Merkinę – legendomis apipintą senąją Dzūkijos krašto sostinę – pasakoja Merkinės krašto muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas, mokslinis darbuotojas Žygimantas Buržinskas ir vyr. fondų saugotojas Emilis Bukota. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Kupiškis svečius pasitinka atsinaujinęs. Lauryno Stuokos-Gucevičiaus renovuotoje aikštėje sušvito ir suskambo fontanas. Apie mieste lankomus objektus pasakoja kelionių vadovė Rita Kavaliauskienė, Kupiškio etnografijos muziejaus darbuotoja Aušrelė Jonušytė, klebonas Mindaugas Kučinskas, projektų vadovas Virginijus Grigaliūnas ir Mažvydas Šalkauskas iš Kupiškio rajono savivaldybės. Kaimyninėje Latvijoje iki šiol išlikę nemažai LDK kultūrinio palikimo, kuris matomas sakralinėje architektūroje. Ryškias žymias paliko Vilniaus baroko mokyklos kūrėjai katalikiškoje Latvijos rytinėje dalyje, latgalių žemėje. Lietuvos pėdsakų su archeologu ir menotyrininku Žygimantu Buržinsku ieškosime Daugpilyje, Latgaloje. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Maironio tėviškė Bernotuose. Pasakoja Rita Paškauskienė ir Birutė Kulpinskaitė.Raseinių krašto istorijos muziejaus ekspozicijas pristato direktorė Birutė Kulpinskaitė ir muziejininkės Loreta Kordušienė bei Lina Kantautienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Raseiniai. Viešoji Marcelijaus Martinaičio biblioteka, Dominikonų vienuolynas, Maironio parkas, Švč. Trejybės cerkvė – su kraštotyrininku Jonu Brigiu,bibliotekininke Jolanta Gudeikyte, „Atrask Raseinius“ direktoriumi Arnu Zmitra. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Su Ariogala ir jos apylinkėmis supažindina keliautojai, mokslininkai, „Keliautojo žinyno“ autoriai istorikas Vytenis Almonaitis ir psichologė Junona Almonaitienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Su keliautoju, fotografu, leidėju ir rašytoju Vytautu Kandrotu keliaujame po Prienų kraštą. Laidoje taip pat apie apylinkes mintimis dalijasi Prienų krašto muziejaus fondų saugotoja Ernesta Juodsnukytė, Šilavoto davatkyno vadovė Danguolė Lincevičienė,tautodailininkas Algimantas Sakalauskas, klebonas, dekanas Jonas Baliūnas, sklandytojas Vytautas Mačiulis, ichtiologas Darius Svirskis. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Kudirkos Naumiestį, muziejų, Vinco Kudirkos atmintinas vietas pristato Vinco Kudirkos muziejaus vedėja Irena Zinkevičienė, muziejininkė Danguolė Dabrišienė ir bibliotekininkė Marija Rastupkevičiūtė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Jono Basanavičiaus gimtinėje Ožkabaliuose ošia Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas. Tūkstančiai stipriausių Lietuvoje medžių tapo unikaliu Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istorijos paminklu.Paskutinė pasodinta – šimto ąžuolų Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitė. Visos Lietuvos moksleiviai lanko tautos patriarcho gimtinę, kur vyksta įvairios edukacinės programos.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Keliautojai istorikas Vytenis Almonaitis ir psichologė Junona Almonaitienė kviečia pasižvalgyti po Betygalos piliakalnius. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Po Betygalą vaikštome su Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros doc. Vyteniu Almonaičiu ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetoSveikatos psichologijos katedros doc. Junona Almonaitiene. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Pilaitės dvaro sodyba Vilniaus Pilaitės mikrorajone. „Duonos kelio“ muziejus po atviru dangumi su archeologu Zenonu Bauboniu, vadybininke Larisa Gureckiene ir Pilaitės liaudies teatro režisiere Dalia Tarailiene. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Pilaitės mikrorajonas Vilniuje turi seną istoriją. Ją liudija Pilaitės piliakalnis, išlikę dvaro sodybos pastatai, malūnas.Po Pilaitės istorines vietas vedžioja ir pasakoja rašytojas Gerimantas Statinis, archeologas Zenonas Baubonis,Pilaitės liaudies teatro režisierė Dalia Tarailienė, Pilaitės metraštininkė Angelė Šarlauskienė, Valakupių girininkasVytautas Dabriška ir Pilaitės bendruomenės pirmininkė Janina Gadliauskienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Kauno tvirtovės IX forto muziejus. IV d. Nacistinė okupacija ir holokaustas. Pasakoja gidas Deimantas Ramanauskas.Vedėja Jolanta Jurkūnienė.

Kauno tvirtovės IX forto muziejus. II d. Su gigantiška, modernia Rusijos imperijos gynybinės Kauno tvirtovės istorija atskleidžiama autentiškose IX forto muziejaus erdvėse. Lankytojams daro įspūdį atvertos forto gynybinius įtvirtinimus jungiančios požeminės susisiekimo galerijos. Kauno tvirtovės skyriaus vedėjas Vytautas Petrikėnas, fortifikacijų specialistas, laidoje supažindina su Kauno tvirtovės istorija, Pirmojo pasaulinio karo padariniais.

„Atrask Lietuvą“: Kauno tvirtovės IX fortas. I d.Muziejininkas Vytautas Jurkus net neįtarė, kad teks dirbti Kauno IX forto muziejaus muziejininku. Kaskart, matydamas senelio Povilo Butkevičiaus fotografiją muziejaus Okupacijų ekspozicijos salėje, susimąsto apie laisvės kainą, jausdamas pareigą toliau ją puoselėti.Apie Kauno tvirtovės IX forto muziejų ir memorialinį kompleksą pasakoja direktorė Jūratė Zakaitė ir pavaduotojas muziejininkystei Marius Pečiulis.

„Atrask Lietuvą“: Gedimino pilies bokšteKadaise buvęs politinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, Gedimino piliakalnis, mena ne tik senovę – pirmųjų žmonių apsigyvenimą šioje teritorijoje, kryžiaus žygius į Lietuvą, bet ir labai svarbius ne taip seniai buvusius įvykius – Baltijos kelio pradžią Lietuvoje.Kylant siaurais bokšto laipteliais galime susipažinti su pagrindiniais šios ilgos istorijos etapais, miesto ir Vilniaus pilių teritorijos raida, išvysti baltų papuošalus ir svarbiausius karybos atributus. Šiandien Gedimino pilies bokšte pristatoma nauja interaktyvi ekspozicija „Laiko juostos vaizdai pro Gedimino pilies bokšto langus“. Žvelgdami pro bokšto langus matome Vilniaus pilių teritoriją įvairiais laikotarpiais. Paskutinė ekspozicija liudija nesenus įvykius – archeologų rastus Lukiškių aikštėje nužudytų ir piliakalnio aikštelėje užkastus 1863–1864 m. sukilimo dalyvių palaikus. Taip pat pažymėtos 1989 m. rugpjūčio 23 d. tris Baltijos šalis į gyvą, 600 km ilgio žmonių grandinę, sujungusio Baltijos kelio akimirkos.Pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Gedimino pilies bokšto ekskursijų vadovė Agnė Pašvenskienė ir archeologai Valdas Steponaitis bei Gytis Grižas.

„Man patinka pramoninis Vilnius, miegamieji rajonai. Daug kas sako, kad tai niekinis sovietmečio reliktas. Tačiau juose gyveno, kūrė ir dirbo mūsų tėvai, seneliai. Skaitydamas senus laikraščius, rausdamasis archyvuose, atrandu įdomių ir unikalių faktų. Daug ką atskleidžia pokalbiai su senaisiais gyventojais, jų prisiminimai“, – sako netradicinių ekskursijų gidas po Vilnių Albertas Kazlauskas.

„Meilė gyvenime yra viskas. Iš jos randasi kūryba, didžiuliai darbai“, – mintimis dalijasi žinoma tekstilės tautodailininkė Danguolė Bukėnaitė. Ignalinos kraštas gali didžiuotis turintis darbščią moterį, siuvančią ir savaip interpretuojančią liaudiškos tradicijos drabužius, juos sušiuolaikindama, siuvinėjančią viską, kas pasitaiko po ranka... Sabališkės kaime senų medžių apsuptoje sodyboje, tarsi gyvame muziejuje, randi visko, kuo gali pasidžiaugti širdis. Tačiau didžiausia dovana – Danguolė, juokais save vadinanti Sabališkės ragana. Taip smagiau...

Kamajų Respublika jau 35 m. apie save praneša per tradicinę miestelio šventę „Kuc kuc Kamajuos“. Miestelis trims dienoms tampa Kamajų Respublika su prezidentu, vėliava, valstybės ribų žymomis, himnu, sava valiuta.Apie urbanistikos paminklą – Kamajus – pasakoja Kamajų Respublikos prezidentas Vytautas Vilys ir kultūros darbuotoja Sigita Gasiūnienė.Iš Kamajų miestelio aikštės kelio rodyklė rodo kryptį į kitą nediduką miestelį, Salas. Prie Dviragio ežero pasitinka Salų dvaro sodybos turizmo ir laisvalaikio organizatorė Inga Stočkutė-Tervidienė.

„Atrask Lietuvą“: ElektrėnaiMagistrale Vilnius–Kauna–Klaipėda prašvilpiame su vėjeliu. Pro automobilio langus matosi Elektrėnų miesto panorama. Daugiabučių pastatai, tarsi užvažiuoti nėra reikalo. Gal verta?Pavyzdžiui, pigiai ir skaniai pavalgyti, paausti autentiškomis staklėmis tautinę juostą, skirtą Lietuvos šimtmečiui... Lina Triponienė, Elektrėnų profesinio mokymo centro mokytoja, juokauja ir cituoja Elektrėnų komisarą: „Geruoju nenori sustoti, teks sulaikyti.“ Į svečius kviečia Elektrėnų profesinio mokymo centras. Direktorė dr. Silva Lengvinienė, Sektorinio praktinio mokymo centro vadovė Lina Triponienė, IT specialistas Marius Budėnas, profesijos mokytoja Rita Vilaniškienė, jaunasis programuotojas Evaldas Kučinskas, tautodailininkė Onutė Patronaitienė, Elektrėnų jaunimo centro vadovė Justina Zaleckienė.

Nuo seno Žiežmariuose ir Žasliuose gyveno verslūs žmonės – žydai, kurie sudarė didžiąją dalį gyventojų. Miesteliai nedideli, kiek mažiau tyrinėti, tačiau turi gilią ir įdomią istoriją. Ar daug kas žino, kad Žaslių aikštėje buvo filmuota svieto lygintojo Tados Blindos nušovimo scena? Kad Žasliuose gimė žinomas pasaulyje pianistas, kompozitorius ir pedagogas Leopoldas Godovskis?Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas Aurelijus Balčiūnas kviečia apsilankyti Žiežmariuose ir Žasliuose ir žada įdomios istorijos.

„Atrask Lietuvą“: Obelių laisvės kovų istorijos muziejus.„Tautai reikia atiduoti ne gyvybę, o gyvenimą“, – pagal tokį priesaką gyveno buvęs mokytojas, kraštotyrininkas, partizanų metraštininkas, Obelių laisvės kovų istorijos muziejaus įkūrėjas Andrius Dručkus.Apie Obelių laisvės kovų istorijos muziejų, partizaną Andrių Dručkų pasakoja muziejaus vedėjas Valius Kazlauskas ir muziejininkė Elena Kazlauskaitė.

Kaišiadorių kraštas.Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija – trys Lietuvos regionai – susikerta Kaišiadorių krašte. Gal išlikusio kultūrinio paveldo akims paganyti mažoka, bet Kaišiadorių istorija turtinga.Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas Aurelijus Balčiūnas vežioja po kraštą ir rodo lankytinas vietas, kuriose galima gerai praleisti laiką.Kaišiadorių geležinkelio stotis. Vladikiškių dvaras Stasiūnuose ir senosios Romerių giminės kapinaitės. Lašinių kaime sustosime pasilabinti su Ingrida Michalskiene. Kalvių miestelyje pabendrausime su bendruomenės nare Vilija Kašelioniene. Užsuksime į Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centrą pas vadovę Giedrę Streikauskaitę. Pasikalbėsime su jaunaisiais verslininkais Ingrida Grabliauskaite ir Neringa Lazauskiene. Laidą baigsime Kaišiadorių meno mokykloje su pučiamųjų instrumentų orkestro vadovu Artūru Vrublevskiu ir saksofono mokytoju Daliumi Pelekevičiumi.

„Atrask Lietuvą“: Bajorų lėlių teatras ČIZ. Režisierė Nijolė Čirūnienė kartu su kolegėmis Nadiežda Ivanova ir Dalia Ziemeliene įkūrė Bajorų lėlių teatrą ir pavadino ČIZ. Pavadinimas susideda iš pirmųjų aktorių pavardžių raidžių – Čirūnienė, Ivanova, Ziemelienė. Lėlių teatras įsikūręs Bajorų kultūros namuose. Ten taip pat veikia muziejus „Lėlių namai“, kuriame eksponuojama 1000 lėlių. Lankytojams rodomi ne tik spektakliai, bet pristatomos ir ČIZ teatro lėlės, vaikai mokosi jas valdyti, vaidinti, vyksta edukacinės programos. Laidoje dalyvauja Bajorų lėlių teatro ČIZ režisierė Nijolė Čirūnienė, aktorė Dalia Ziemelienė ir Bajorų bibliotekininkė Virginija Krasauskienė.

„Atrask Lietuvą“: su lietuviškuoju Kalėdų SeneliuKaišiadorių r. yra toks Girinio parkas. Miške tarp aukštų eglių stovi pasakų namelis, kuriame prie žvakių liepsnos užklydusiųjų laukia Kalėdų Senelis. Ne bet koks! Sako, esąs tikras, lietuviškas, kurpiantis pasakojimus pagal senovines baltų tradicijas. Jis ten gyvena ne vienas, o su Giriniu.

Lietuvos paveldo paminklas – Rokiškio dvaro ansamblis – formuoti pradėtas XVIII a. pabaigoje, kai grafas Ignotas Tyzenhauzas ėmėsi darbų Rokiškyje įrengti giminės rezidenciją. Šiandien Rokiškio krašto muziejus saugo ne tik kultūros vertybes, bet tapo ir švietimo įstaiga, pramogų, laisvalaikio vieta. Per metus Rokiškio dvare apsilanko apie 50 tūkstančių svečių.Laidoje dalyvauja Rokiškio krašto muziejininkai Marijona Mieliauskienė, Giedrė Spundzevičienė, Dalia Kiukienė.Girdėsite skulptoriaus Liongino Šepkos balsą iš muziejaus archyvų.

„Atrask Lietuvą“: Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus. „Man labiausiai patinka V. M. Putino eilėraščiai. Už tai jį labai vertinu", – atvirai savo požiūrį atskleidžia jo palikimo saugotoja Ula Zaleskytė. "Rašytojo, literato, dramaturgo, vertėjo gyvenimo peripetijas palieku spręsti istorikams, literatūros mokslininkams, žinovams, kurie iš pagrindų nagrinėja rašytojo gyvenimą ir kūrybą“, – sako Vinco Mykolaičio-Putino memorialinio buto-muziejaus muziejininkė Ula Zaleskytė.

„Man patinka pramoninis Vilnius, miegamieji rajonai. Daug kas sako, kad tai niekinis sovietmečio reliktas. Tačiau juose gyveno, kūrė ir dirbo mūsų tėvai, seneliai. Skaitydamas senus laikraščius, rausdamasis archyvuose, atrandu įdomių ir unikalių faktų. Daug ką atskleidžia pokalbiai su senaisiais gyventojais, jų prisiminimai“, – sako netradicinių ekskursijų gidas po Vilnių Albertas Kazlauskas.

„Aš jaučiuosi Lietuvos mažyte dalele, viena iš trijų milijonų...“, – mintija Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo direktorius Daumantas Levas Todesas. Šalia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės namų, Pylimo g. 4, atidaryta „Beigelių krautuvėlė“. Ten galima paskanauti košerinių kepinių, išgerti kavos. D. L. Todesas sako: „Norint suprasti, reikia pažinti. Kas yra žydas, daug kas nežino.“ Tokiam pažinimui gali pasitarnauti pats paprasčiausias bendravimas prie kavos puodelio.

„Atrask Lietuvą“: Mielagėnų bažnyčia ir klebonas Marijonas Savickas„Apgriuvusioje bažnyčioje sėdėti ir skaityti pamokslus – maža. Reikia imtis konkrečių darbų“, – mintija Mielagėnų klebonas Marijonas Savickas. Mielagėnų klasicistinė bažnyčia yra valstybės saugoma. Kartais vadinama mažąja Katedros kopija. Kunigas M. Savickas gerbia ir vertina kultūros ir istorijos paveldą, kuria aplinką aplink bažnyčią, rūpinasi senelių globos namais, aptarnauja dvi parapijas: Mielagėnų ir Ceikinių.

„Atrask Lietuvą“: Onuškio istorijos visuomeninis muziejus. „Daug metų atidaviau Onuškio apylinkių tyrinėjimams, eksponatų, istorinės medžiagos rinkimui, kūriau Onuškio istorijos visuomeninį muziejų. Ir toliau dirbu, renku medžiagą“, – mintimis dalijasi kraštotyrininkė Elena Blažienė. Į Onuškį traukia žydai iš įvairių pasaulio kraštų, ieškodami savo šaknų. Dėkoja Elenai, nes ji sugebėjo išsaugoti jų protėvių atminimą, sugrąžino atmintį. Ko reikia žmogui, kad taip atsidavęs dirbtų visuomenės labui? Ne veltui Juodupės seniūnas Valdas Adomonis apie Eleną sako: „Tai – nepakeičiamas žmogus.“

„Meilė gyvenime yra viskas. Iš jos randasi kūryba, didžiuliai darbai“, – mintimis dalijasi žinoma tekstilės tautodailininkė Danguolė Bukėnaitė.Ignalinos kraštas gali didžiuotis turintis darbščią moterį, siuvančią ir savaip interpretuojančią liaudiškos tradicijos drabužius, juos sušiuolaikindama, siuvinėjančią viską, kas pasitaiko po ranka... Sabališkės kaime senų medžių apsuptoje sodyboje, tarsi gyvame muziejuje, randi visko, kuo gali pasidžiaugti širdis. Tačiau didžiausia dovana – Danguolė, juokais save vadinanti Sabališkės ragana. Taip smagiau...

„Atrask Lietuvą“: Paukščių kaimas. „Cijonuose žmonės sako, kad vandens – nors prigerk, malkų – nors sudek. Taip ir gyvename tarp pelkių ir balų. Įrengėme viešbutį uodams. Paukščių ir gyvulėlių ir taip pilnas kiemas“, – juokauja ir džiaugiasi savo ūkiu Paukščių kaimo šeimininkai Laima ir Rimantas Rakauskai.

„Statome tiltus tarp kultūrų. Ieškome vienybės savyje ir su kitais. Pas mus dera lietuvių ir pasaulio tradicinės kultūros. Juk esame pasaulio žmonės, visus mus jungia ta pati žmogiškoji prigimtis“, – sako poilsio namų Palūšėje savininkė Audra Avižaitė. Aukštaitijos nacionalinio parko širdyje įkurti poilsio namai kviečia lankytojus iš viso pasaulio. A. Avižaitė vyrą Mattfew Olsoną atsikvietė iš Kalifornijos. Abu kuria verslą ir turi savitą verslo filosofiją, kaip geriau teikti paslaugas svečiams. Šeima atvirai dalijasi savo vertybėmis.Šakočių karaliumi vadinamas Romualdas Spulis kuria tautinio kulinarinio paveldo patiekalus. Bet nepamiršta ir naujausių madų, kurios, kiek vėluodamos, vis tiek mus pasiekia.Po Aukštaitijos nacionalinį parką keliaujame su Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų direkcijos direktoriumi Gedu Kukanausku ir kultūrologe Sigute Mudiniene.

Ladakalnis, Ginučių vandens malūnas, Trainiškio ąžuolas, Medžiukalnio šaltinis, pramogų parkas „Žuvėdra“ – su Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų direkcijos direktoriumi Gedu Kukanausku, kultūrologe Sigute Mudiniene, gidu Linu Kaukėnu ir verslininku Petru Mačiuliu.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Su Aukštaitijos nacionalinio parko vertybėmis, paveldu, žmonėmis supažindina Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninių parkų direkcijos direktorius Gedas Kukanauskas ir kultūrologė, folklorinio ansamblio „Čiulbutė“ vadovė Sigutė Mudinienė. Kalbėsimės su Palūšės senosios valtinės valtininku Tomu Baužiu. Į Ladakalnio piliakalnį motorine valtimi plukdys ir pasakos Remigijus Grušnius. Puziniškio kaime aplankysime linksmuolį pasakotoją Mečislovą Banį. Tai bus pirmoji kelionės po Ignalinos kraštą dalis. Vedėja Jolanta Jurkūnienė.

Susipažinsime su Birštono vienkiemio bendruomenės teatru. Mintimis dalysis Birštono vienkiemio bendruomenės pirmininko pav. Birutė Vokietaitienė ir teatro režisierė Beata Klimavičienė.Nemajūnų bendruomenės santalkos Amatų centre Geležūnuose vyksta edukacinės programos. Pati populiariausia – dzūkiškų bandų kepimas. Supažindina kepėja Edita Jakučionienė ir Nemajūnų bendruomenės santalkos pirmininkė Irena Joana Šliaužienė.Nemuno kilpų regioninio parko dešiniajame Nemuno krante, Matiešonių kaime, ūkininkauja Irina Putrimiemė. Visi kviečiami išmokti spausti iš ožkų pieno sūrį ar suslėgti kvapnų sūrį iš obuolių. Gal kam nors reikia ir relaksacijos?Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Su tradicinių amatų meistre Rasa Breidokiene ir pasakotoju Algirdu Breidoku pradedame naują radijo laidos „Atrask Lietuvą“ sezoną.Vedėja Jolanta Jurkūnienė.

Ieškokite ir rasite būdų, kaip Birštone, viename brangiausių kurortų Lietuvoje, dieną su šeima praleisti sveikai, turiningai ir nemokamai.Karališkasis Birštonas gražėja akyse. Vilioja ne tik unikalia gamta, Nemuno vingiais, trykštančiais mineralinio vandens šaltiniais, gydomaisiais purvais, švariu oru ir palankiu sveikatai klimatu, bet ir atviromis sveikatinimosi vietomis. Svečių laukia mineralinio vandens garinimo statinys „Druskupis“, mineralinio vandens paviljonas „Birutės vila“, Kneipo sodas, įvairaus mineralinio vandens biuvetės, viešoji biblioteka.Birštono turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė ir viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė pasakoja, kaip galima kitaip leisti laiką kurorte.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Koks ežeras Lietuvoje vadinamas Baikalu? Kur dunkso kuprotoji Dunojaus ketera? Kaip atsitiko, kad Suvalkijos lygumų krašte kalvos dangų remia? Kur yra kraštas, kuriame derlius nuimamas du kartus? Iš pradžių surenkami akmenys, tik po to derlius...Ieškoti atsakymų keliausime į Vištytį. Po įdomiausias vietas vedžioja ir pasakoja Vištyčio regioninio parko kultūrologė Rimutė Gagienė ir ekologas Vaidas Leonavičius.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Mes siekiame būti atviru muziejumi. Bitės mūsų gyvenime labai daug ką reiškia. Tai, kad randasi jaunimo, kuris pradeda auginti bites ne tik dėl medaus, bet ir dėl gamtos pažinimo, teikia vilties, kad formuojasi nauja tradicija – per bites gamtos link...“, – sako Senovinės bitininkystės muziejaus vadovė Danutė Indrašienė.Medkopio pabaigos šventė baigėsi, tačiau liko dalyvių ir svečių išsakytų vertingų minčių ir nuomonių. Laidoje mintimis dalijasi bitininkas dr. Jonas Balžekas, dr. Aistė Andriušytė, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos direktorius Gedas Kukanauskas, kultūrologė Sigutė Mudinienė, Lietuvos diplomatė Ina Marčiulionytė, VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė, Lietuvos jaunųjų bitininkų asociacijos „Gintarinis spiečius“ vadovė Roma Mačienė, gidė Simona Plaipaitė, farmacininkas Marius Lasinskas, tautodailininkė Edita Kušleikienė, pasakorius Algirdas ir tradicinių amatų meistrė Rasa Breidokai, bitininkas Mindaugas Bridžius ir Erikas Augustinavičiai.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Radijo aparatų muziejus Tiltiškių kaime ir Biržų muziejus „Sėla“. „Norėjau, kad čia grįžtų žmonės. Visada būtų gera nuotaika, grotų gera muzika, gardžiai kvepėtų maistas, žmonės rastų nusiraminimą ir pasitenkinimą“, – sako Tiltiškių vandens malūno radijo aparatų muziejaus savininkas Dalius Bučenka. Susipažinti su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės etmonų kunigaikščių Radvilų arsenalo svarba ir didybe kviečia Biržų muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Zarasai – miestas pasienyje su Latvija ir Baltarusija. Paskendęs tarp miškų ir ežerų. Virš Zaraso ežero apžvalgos ratas kviečia pravažiuojančius sustoti ir pasigrožėti nuostabiais vaizdais. Zaraso ežero Didžiojoje saloje kuriamas kultūros ir sporto renginių klasteris. Apie Zarasų kultūrinį ir sportinį gyvenimą pasakoja Zarasų r. savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjos pav. Daiva Šiukštulienė ir Zarasų ralio, automobilių sporto klubo prezidentas Arvydas Petkevičius.Stelmužės kaime auga seniausias Lietuvoje Stelmužės ąžuolas, ant kalvelės stovi bažnytėlė, varpinė. Mus pasitinka Stelmužės bažnytinio meno muziejaus ir varpinės prižiūrėtoja Aldona Miškinienė. Aplankome Salaką, Antalieptę, Dusetas.Apie Kultūros centro Dusetų dailės galerijos veiklą mintimis dalijasi direktorius Alvydas Stauskas. Tiltiškių malūno šeimininkas Dalius Bučenka rodo malūną, jame įsteigtą radijo aparatų muziejų. Žaliąjį turizmą pristato Antonas Jevtiuchovas iš Visagino. Po Zarasų kraštą keliaujame su kelionių ekspertu, fotografu ir vaikų rašytoju Vytautu Kandratu.

Biržai žinomi kaip buvęs Radvilų miestas, pastatyta galingiausia to meto bastionine tvirtove, gynusia LDK šiaurinį pasienį. Pėdsaką paliko ir grafai Tiškevičiai.Su Biržų savivaldybės paveldosaugos specialistu Daliumi Mikelioniu ir Boriso Dauguviečio mėgėjų teatro režisiere Vita Voriene pereisime Rotušės gatve iki Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios. Pasiklausysime įdomių istorijų, užsuksime į Biržų regioninio parko lankytojų centrą. Su Biržų regioninio parko direkcijos direktoriumi Kęstučiu Baronu pasikalbėsime apie krašto išskirtinumą – karstines įgriuvas, smegduobes.Vedėja Jolanta Jurkūnienė.

Čia pat Lietuvos pasienyje, Agluonos bazilikos šventoriuje, stovi paminklas Lietuvos karaliui Mindaugui ir jo šeimai – besilaukiančiai žmonai Mortai ir sūneliui Rukliui.Latvių ir lietuvių šaknys nuo seno susipynusios. Visada įdomu paieškoti ženklų, stiprinančių abi šalis.Ilgametę patirtį turintis kelionių vadovas Rolandas Užubalis kviečia kartu keliauti. Apsilankysime Preiliuose, Lėlių muziejuje, apžiūrėsime Agluonos baziliką, pasivaikščiosime po šventorių, atsigersime stebuklingojo šaltinio vandens.Lėlių muziejaus įkūrėja menininkė Jelena Michailova papasakos apie lėlių kūrimą. Su Agluonos bazilikos vertybėmis supažindins vietos gidas.Lomiuose, pietvakariniame Žemaitijos kampelyje, gyvenanti mokytoja Elena Bazinienė įkūrė Lomių krašto istorijos ir etnografijos muziejų. Sukauptas istorines žinias, faktus, gyvenusių žmonių pavardes įamžino krašto enciklopedijoje ateinančioms kartoms.Vedėją Jolanta Jurkūnienė.

Kaip manote, kur Lietuvoje galima pasivaikščioti po Marso planetą, pamatyti fitozauro liekanų ar Juros periodo fosilijų, didžiausią Lietuvoje dieninių drugelių kolekciją ar Drugelių namus?Yra Lietuvoje vieta, kuri vadinasi – Akmenės kraštas.Laidoje dalyvauja Akmenės krašto muziejaus direktorė Lionė Stupurienė, muziejininkas Mindaugas Laukys ir Ventos regioninio parko direktorius Andrius Almanis.Vedėja Jolanta Jurkūnienė.

„Tauragėje nėra katalikų šeimos ar giminės, kurioje nebūtų evangelikų liuteronų. Ir atvirkščiai. Prieš dešimt metų žmonės dar skirstėsi į katalikus ir evangelikus liuteronus, bijojo peržengti bažnyčios slenkstį. Dabar šeimos persimaišė ir niekas nepaiso, atveria įvairių bažnyčių duris. Priešprieša dingo. Žmones taip pat vienija maldos namuose vykstantys koncertai ir kiti renginiai“, – mintimis dalijasi Tauragės evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Dikšaitis.Laidoje su Taurage supažindina istorikas dr. Vytenis Almonaitis ir psichologė dr. Junona Almonaitienė, „Keliautojo žinyno“ autoriai ir leidėjai.Vedėja Jolanta Jurkūnienė.

„Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“ – parodos Valstybės pažinimo centre kuratorė Rosita Garškaitė sako, kad svarbiausia ekspozicijos žinutė: „Geriausias laikas kurti yra dabar“.Valstybės pažinimo centrą ir parodą „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“ pristato Rasa Bortkevičiūtė ir Rosita Garškaitė.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Šiaurietiška arkadija...“, – atnaujintą Ilzenbergo parką vertino svečiai. Toks pavadinimas jau keletą šimtmečių yra prigijęs romantiškiems parkams. Tai – nostalgijos kupinas kraštovaizdis, kur žmogus susilieja su gamta.Apie Ilzenbergo dvaro istoriją, atnaujintą emocijų parką mintimis dalijasi savininkas Vaidas Barakauskas, dvaro vietininkas Gintaras Bingelis, kraštovaizdžio architektė Vaiva Deveikienė, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys Steponas Deveikis, skulptorė Dalia Matulaitė, gamtininkas Mindaugas Kirtiklis.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Nors man neteko gyventi tais sunkiais laikais, bet manau, kad jaunesnioji karta privalo žinoti mūsų krašto istoriją, žmones, kurie kovojo už laisvę“, – mintimis dalijasi Tremtinių ir politinių kalinių kančių namų Tauragėje muziejininkė Arneta Juščienė.Apie Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės skyriaus veiklą pasakoja tarybos narė Albina Skirienė.VDU istorikas doc. dr. Vytenis Almonaitis ir psichologė dr. Junona Almonaitienė supažindina su tremtinių, partizanų, karių paminklais ir kapinėmis Tauragėje.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Mes neatsiradome ant plikos žemės. Viskas ateina iš praeities ir keliauja toliau... Dažnai emigrantai atsiveda antrąsias puses iš svečių šalių, prašo supažindinti su miesto praeitimi. Kai išgirsta seną mūsų istoriją nuo archeologijos, kai pamato, kokia esame sena tauta, keičiasi požiūris ir į Lietuvą, ir į lietuvius“, – sako Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ dir. pav. Viktoras Kovšovas.Su Tauragės apylinkėmis supažindina istorikas dr. Vytenis Almonaitis ir psichologė dr. Junona Almonaitienė.

Dar ne visi žino, kad netoli Tauragės, Staiginės kaime, stovi paminklas Tauragės konvencijai. Jis primena reikšmingą 1812-ųjų įvykį, susijusį su Prancūzijos imperatoriumi Bonapartu Napoleonu.Taip pat ne visi žino, kad, vykdamas iš Peterburgo į Paryžių, garsusis prancūzų rašytojas Onorė de Balzakas, stabtelėjęs Tauragės pašto stotyje, parašė ir išsiuntė laišką mylimajai Evelinai Hanskai.O lenkai dar ir šiandien Tauragės pilyje ieško Radvilų pėdsakų.Apie Tauragę ir jos apylinkes pasakoja istorikas Vytenis Almonaitis ir psichologė Junona Almonaitienė, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorius Romualdas Vaitkus, Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas Darius Kiniulis.

Buvusioje sinagogoje įsikūręs Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centras gali didžiuotis menų mecenatės Beatričės Kleizaitės-Vasaris dovanota išeivijos menininkų darbų kolekcija. Ji nuolat papildoma naujais vertingais meno kūriniais.Plačiau pasakoja Meilutė Apanavičienė, Meilės Lukšienės švietimo centro direktorė ir Nina Fiodorova, kultūrinių renginių organizatorė.Marijampolės ištakų beieškant pravartu užsukti į Marijampolės kolegiją, kuri įsikūrusi Kvietiškio dvare. Palivarką pastatė Prienų seniūnas Morkus Butleris su žmona Pranciška Ščiukaite-Butleriene. Manoma, kad grafienė prisidėjo prie Marijampolės vardo.Pasakoja Marijampolės kolegijos Menų/mokslo klasterio vadovė Vida Mickuvienė.

Kas geriau gali papasakoti apie miestą už istoriką? Marijampolės kraštotyros muziejaus muziejininkas, istorikas Arūnas Kapsevičius humoro nestokoja. Nors yra neatlaidus iškraipytiems faktams ir istorinei netiesai. Todėl su A. Kapsevičiumi pasivaikščiojimas senamiesčio gatvėmis visada palieka neišdildomą įspūdį.Marijampolėje susipažinsime su kraštotyros muziejumi, užeisime į Pranciškos Butlerienės kiemelį, apžiūrėsime Marijampolės sinagogą, užsuksime į Marijampolės turizmo informacijos centrą ir pasikalbėsime su Rita Dragūnaite, sustosime prie Rygiškių Jono gimnazijos, nueisime į Marijampolės poezijos parką, stabtelėsime prie Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažosios bazilikos ir pasivaikščiojimą po senamiestį baigsime Marijampolės Vytauto Didžiojo parke.

„Esame patriotai, savo krašto puoselėtojai ir saugotojai“, – sako Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubo vadovas Robertas Degutis.Kalvarijos jaunimas Raudeniškių kaime sutvarkė prieš 70 m. sovietų statytus bunkerius ir pritaikė turizmui. Veikia karo istorijos muziejus, vyksta edukacija moksleiviams, naktimis – teatralizuotos inscenizacijos.Sūduvos krašte galime išgirsti skambiausią ir lietuviškiausią tarmę. Pažintį su Lietuvos kultūros sostine pradėsime nuo Marijampolės Marijonų vienuolyno, kuriame veikia Palaimintojo J. Matulaičio muziejus. Apie ekspozicijas pasakoja Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų vienuolijos sesuo Viktorija Plečkaitytė.

Kas garsina Kalvarijos miestą? Mokytojas, istorikas Alvydas Totoris iš karto išskiria tris pagrindinius objektus miesto senamiestyje, kuris yra valstybės saugomas urbanistikos paminklas, ir naujamiestyje. Istorinėje miesto dalyje stovi pagal žymaus italų architekto Enrico Marconio projektą pastatyta Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia. Taip pat – vienintelis Lietuvoje iki mūsų dienų išlikęs trijų Kalvarijos sinagogų kompleksas. Naujamiestyje – galima susipažinti su istorine Kalvarijos arklių pašto stotimi, pastatyta kaip arklių keitimo bei paštininkų poilsio, nakvynės ir maitinimo stotis prie Peterburgo–Varšuvos plento. Su Kalvarijos miestu supažindina mokytojas, istorikas Alvydas Totoris. Prie pasakojimo apie bažnyčią prisideda zakristijonas Vytautas. Vedėja Jolanta Jurkūnienė.

Punske gyvena keistuolis Petras Lukoševičius. Verslininkas buvusiame Šilainių kaime, netoli Punsko, 8 ha kuria jotvingių ir prūsų gyvenvietę.„Mūsų kraštą Lietuvoje žino tie, kurie atvažiuoja apsipirkti. Laikas susipažinti giliau su lietuvių etnine žeme. Su jos istorija, kultūra, šiltais ir atvirais dzūkais. Atvažiuokite, mes Jūsų laukiame...“, – sako Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas.Punske atgimsta regioninės liaudies amatų tradicijos. Prie jų atgimimo prisideda įkurta Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija. Mintimis dalijasi draugijos pirmininkė Aldona Vaicekauskienė ir audėja Nastutė Sidarienė.Jolanta Latvienė supažindina su XIX–XX a. etnografine sodyba pastatyta vos pusė km nuo Punsko centro. Ten pat įsikūręs ir „Pasakų kiemelis“.

„Aš tarnauju etninėse žemėse, Punsko parapijoje. Čia viskas nuo amžių lietuviška, vietiniai kalba dzūkų tarme. Ir man tenka prisidėti prie unikalių tradicijų išsaugojimo, kartais – susidurti su tikrove. Tai, ko nepadarė komunizmas, nes šiuose kraštuose žmonės buvo mažiau apnuodyti melu, daro kapitalizmas, kuris sėja tarp žmonių susvetimėjimą, mažina bendravimą“, – mintimis dalijasi Punsko parapijos vikaras kunigas Marius Talutis.Apie Punsko istoriją pasakoja ir su miesteliu, kuriame gyvena nuoširdūs ir atviri dzūkai, supažindina Lenkijos lietuvių poetas, fotografas ir vertėjas, knygų sudarytojas, „Aušros“ leidyklos Punske redaktorius, publicistas Sigitas Birgelis.

Geologas Simonas Saarmannas ieško gilesnio gamtos ir gyvenimo suvokimo, sąsajų tarp gamtos reiškinių ir mūsų mąstymo. Ieško naujų būdų mokyti gamtos pažinimo ir priartinti žmogų supančią aplinką prie jo. Surasti savo vietą istoriniame laike.„Žmogus turi gebėti pereiti iš vienos srities į kitą. Juk tie patys dėsniai taikomi ir moksle, ir mene, ir teatrinėje vaidyboje, ir muzikoje, galiausiai gyvenime. Logiškas pažinimas ir tiesiogine patirtimi grįstas savo aplinkos pažinimas gali sudominti ir lavinti, ugdyti jaunimą“, – mintimis dalijasi geologas S. Saarmannas ir kviečia į ekskursiją kaip pamoką po Karoliniškių valstybinį kraštovaizdžio draustinį.

„Tėvelis man perdavė bitininkystės ir žvakių liejimo paslaptis. Mama – meilę ir užuojautą žmonėms“, – sako Trakų neįgaliųjų užimtumo centro direktorius Juozas Norinkevičius.Taip pat laidoje susitiksime su senojo pynimo meistre Vaiva Neteckiene, gyvenančia Tiltų kaime. Su Strakiškių kaimo bityno „Kupa – iš bityno ir žolynų“ senųjų tradicijų žvakių liejimo puoselėtoja Alma Kasperavičiene.Su Trakų krašto tradicinių amatų centru supažindina Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos pirmininkė Dominyka Semionovė.

Šiais metais Aukštadvariui suteiktas Lietuvos mažųjų miestelių kultūros sostinės vardas. Žadama daug renginių, kurie atskleis krašto savitumą ir išskirtinumą.Aukštadvaris kviečia į pavasario šventę „Pagal Jurgį ir jurginas“. Laidoje kalbėsime apie senas ir naujai formuojamas tradicijas.Mintimis dalijasi Trakų r. kultūros rūmų Aukštadvario padalinio administratorė Lina Mikutavičienė, Aukštadvario regioninio parko vyr. ekologas Talvydas Špiliauskas ir vyr. kultūrologė, žolininkė, senųjų tradicijų puoselėtoja Rita Balsevičūtė.

Vietos gyventojai savaip vertina ir puoselėja savo kraštą. Pavyzdžiui, karaimės Raisa Kobecka ir Nadežda Zajančkovskaja tiesiai sako: „Nevažiuokite į Trakus. Mes Jūsų nelaukiame. Tų, kuriems rūpi tik kibinai. Kurie Karaimų gatvę užkemša automobiliais. Į šį istorinį miestą yra labai vartotojiškas požiūris. Kuo pavirs Trakai, neaišku...“Su dr. Lina Lemparskiene užsukę į Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, keliaujame į Senųjų Trakų kaimą, kuris asocijuojasi su didinga Lietuvos istorija. Pakeliui aplankome tautodailininkus Dalią ir Joną Ališauskus ir susitinkame su Šv. Jono apaštalinėmis seserimis. Kelionę baigiame Bedugnės kaime.

„Tai, kad Trakai siejami su karaimais ir kibinais, dažnai užgožia jų tikrąją vertę. Savitas ir įdomus Trakų kraštas vis dar neatrastas“, – sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Lina Leparskienė ir kviečia leistis į kelionę, pažinti šį kraštą per vietos gyventojus.Grigiškėse pasitinka Grigiškių ir Rykantų parapijų klebonas kunigas Andžejus Andžejevskis. Rykantuose laukia universalaus daugiafunkcio centro dir. Dariušas Nedveckis. Užsuksime į sentikių Daniliškių kaimą. Susipažinsime su karaimėmis Raisa Kobecka ir Nadežda Zajančkovskaja.

Sakralinis menų centras Anykščiuose traukia lankytojus ir vasarą, ir žiemą. Norisi pamatyti dovanotą klebono mons. Alberto Talačkos dailės kūrinių kolekciją, biblioteką, susipažinti su archyvu. Pasivaikščioti po Šv. Mato bažnyčios šventorių, išpuoštą skulptūromis, stotelėmis, biustais, vitražais. Užeiti į Šv. Mato bažnyčią, Anykščių panorama pasigrožėti nuo apžvalgos aikštelės.Anykščių angelų muziejus puikuojasi kultūrininkės Beatričės Kleizaitės-Vasaris angelais. Dabar jie suskrenda iš viso pasaulio, dovanoja menininkai, kolekcininkai. Anykščių koplyčioje įsikūrė pasaulio anykštėnų centras. Duris atvėrė menų inkubatorius. Anykščiai kvėpuoja sakraliniu menu.Laidoje kalba Anykščių menų centro direktoriaus pav. Rita Babelienė, Sakralinio meno centro vedėja Danutė Janušytė-Karčemarskienė, Angelų muziejaus vedėja Rita Tulušienė.

„Anykščiuose man pailgėjo naktys ir dienos, čia radau ramybę...“, – mintija alpinistas, keliautojas ir fotografas Vladas Vitkauskas.Everestas žinomam Lietuvos alpinistui, keliautojui V. Vitkauskui buvo gyvenimo kelias. Didžiausioje pasaulyje viršukalnėje iškelta trispalvė, vėliau suplevėsavusi visų žemynų viršūnėse, palikti Baltijos gintaro gabalėliai ir žemė iš Lietuvos.Anykščių menų inkubatorius laukia svečių. Moderniai įrengtose studijose menininkai ir amatininkai dirba atvirai, bendrauja su lankytojais.Pasitinka direktorė Daiva Perevičienė, užsukti ir pabendrauti kviečia Lina Timukaitė, Elvyra Stankevičienė, Darius Aglinskas.

Skulptorius Viktoras Žentelis sako, kad meilė tėvynei, savo gimtinei išreiškiama labai paprastai. Beriant grūdą nuostabiose Lietuvos lygumose ar kalvose. Minant savo brydę kultūros lankose. Nepamirštant savo krašto tradicijų. Jas puoselėjant ir kuriant naujas ateinančioms kartoms.Veprių kraštas stebina kraštovaizdžiu, siekiančiu paleolito laikus. Prieš milijonus metų nukritęs meteoritas išmušė kraterį. Čia ir įsikūrė Vepriai.Apie Veprius pasakoja seniūnė Dalia Urbonienė ir skulptorius Viktoras Žentelis.

„Vilniečiai ir miesto svečiai priprato prie sostinės vaizdo. Retas susimąsto, kad Vilnių skirtingai matė įvairių laikotarpių žmonės. Vienoks jis buvo, kai į miestą iš savo rezidencijos žvelgė didysis kunigaikštis Gediminas. Kitoks – kai į pasimatymą su Barbora ėjo Žygimantas Augustas. Arba, kai į Sereikiškių parką pasivaikščioti išeidavo signataras Stanislovas Narutavičius, ar iš posėdžio „Štralio name“ grįždavo patriarchas Jonas Basanavičius“, – mintimis dalijasi archeologas dr. Kęstutis Katalynas.Apie Vilniaus istoriją profesionaliai gali pasakoti istorikai, archeologai. Nemažai informacijos suteikia ir nebylūs to laiko liudininkai: archeologiniai radiniai, pamatai, mūro sienos ir pan. Pro juos dažnas praeina nekreipdamas dėmesio. Kitas net neįtaria apie jų egzistavimą. „Šia tema verta kalbėti“, – taip sakydamas archeologas dr. K. Katalynas kviečia leistis į ekskursiją po nežinomą Vilnių.

„Ne duonos šaukia vargšai žmonės, bet žmoniškumo.“ (Vydūnas)Pasitinkant didžiojo Lietuvos humanisto, rašytojo, žymiausio Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtojo Vydūno 150-ąsias metines, Kintų Vydūno kultūros centre atidarytas „Vydūno vidinio tilsmo kambarys“.Apie Vydūno muziejuje įrengtas ekspozicijas pasakoja Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.Apie Bitėnų kapinaitėse kuriamą Mažosios Lietuvos panteoną mintimis dalijasi Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.Mokytojas, žurnalistas Saulius Sodonis prisimena, kaip teko Kintuose kurti Vydūno muziejų, būti pirmuoju direktoriumi, iš Talino parsigabenti garsiąją Vydūno arfą, iš Detmoldo atsivežti Vydūno palaikus ir perlaidoti Bitėnų kapinaitėse.

Užulėnio kaime, Ukmergės rajone, stovi pirmojo nepriklausomos Lietuvos prezidento A. Smetonos dvaras, kurio istorija prasideda 1934 m. Jis jį vadino Užugirio kiemu. Dvaras prezidentui buvo poilsio ir apmąstymų vieta. Pradėjęs kurti pavyzdinį ūkį, A. Smetona planavo jį testamentu užrašyti valstybei, kad ateityje jame būtų įrengta žemesnioji žemės ūkio mokykla.Užugirio mokykla-muziejus.Užulėnio kaime galima apsilankyti rūmus primenančiame pastate, kurį krašto gyventojams padovanojo A. Smetona. 1935 m. buvo įkurta viena moderniausių Lietuvos pradinių mokyklų. Veikia senųjų amatų centras.Kitoje Užugirio mokyklos-muziejaus gatvės pusėje yra prezidento buvusio namo pamatai. Ant jų sodelyje, šalia svirtinio šulinio ir senų obelų, pastatytas A. Smetonos tėvonijos namo maketas.Su ekspozicijomis supažindina ir pasakoja Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė, Užugirio filialo vedėja Daiva Misiukienė, muziejininkė Jurga Gleiznytė ir senųjų amatų centro darbuotoja Odeta Lukošiūnaitė.

Pastaruoju metu žmonės iš visos Lietuvos važiuoja į Vilnių, norėdami savo akimis pamatyti Signatarų namuose eksponuojamą Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą, rastą VDU prof. Liudo Mažylio Vokietijos archyve.Kokias dar ekspozicijas galima pamatyti Signatarų namuose?Pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė, vyr. muziejininkė istorikė dr. Vilma Bukaitė ir istorikė edukologė Sandra Germanavičiūtė.

Dar prieškario Lietuvoje Alytaus sodas buvo laikomas miesto simboliu. Valstybės saugomas fontanas mena romantiškus laikus, žymius žmones, praradimus. Šiandien alytiškiai rūpinasi miesto sodo atgimimu.Ką mena miesto sodas? Kodėl Alytaus sodui neprigijo Kipro Petrausko vardas? Ką ant suolelio sėdėdamas veikdavo rašytojas Antano Jonynas?Apie Alytaus sodo ir parko istoriją geriausiai papasakoti gali buvusio sodininko Stasio Marcinkevičiaus dukra edukologė Aldona Marcinkevičienė, Simno žemės ūkio mokyklos mokytoja.

Buvusiuose KGB rūmuose yra įsikūręs Genocido aukų muziejus. Šiandien jį gausiai lanko ne tik Lietuvos žmonės, bet ir atvykusieji iš toliausių užsienio šalių. Ką ten galima pamatyti? Kokias istorijos pamokas išmokti?Po buvusį KGB vidaus kalėjimą, įrengtą pastato rūsyje, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą vedžioja ir pasakoja Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis.Su ekspozicijomis apie nepriklausomybės praradimus XX a. viduryje, sovietų valdžios represijas, pasiaukojimą ir atkaklią kovą dėl nepriklausomybės atkūrimo supažindina Genocido aukų muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Ramunė Driaučiūnaitė.

Jei norime daugiau sužinoti apie Alytaus miesto istoriją, apsilankykime Alytaus kraštotyros muziejuje. Jei norime pasigrožėti gamta, tinkamiausia vieta pasivaikščioti yra palei Nemuną prie Baltosios rožės dviratininkų ir pėsčiųjų tilto.Apie Alytų ir jo apylinkes pasakos Alytaus kraštotyros muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė, archeologijos ekspozicijos Istorijos skyriaus vedėja Vilma Jenčiulytė ir muziejininkas Artūras Balčiūnas, Anzelmo Matučio memorialinio muziejaus rinkinių saugotoja Vilmantė Prusevičienė ir Alytaus kultūros, istorijos paveldo išsaugojimo entuziastas Deividas Pinkevičius.

Prienų krašto muziejus turi kelis filialus. Vienas iš jų – Šilavoto davatkynas. Daugiau kaip šimtmetį nuošalioje vietoje netoli Šilavoto kaimo bažnyčios veikė neformalus moterų vienuolynas. Ten gyveno pamaldžios moterys, davatkėlės, kurios buvo atsidavusios žmonėms ir maldai.Jos rūpinosi kaimo žmonių dvasiniu ugdymu, mokė rašto, amatų, suteikdavo prieglobstį likimo nuskriaustiesiems. Davatkėlės slapta, nepaklusdamos sovietinei santvarkai, ruošė vaikus Pirmajai Komunijai. Taip prisidėjo prie tautiškumo, dorovingumo, pagarbos ir meilės savo kraštui ugdymo.Apie Prienų krašto muziejų, Šilavoto davatkyną pasakoja direktorė Lolita Batutienė, muziejininkės Danguolė Lincevičienė, Viktorija Bielevičienė bei kultūrologė Ramutė Milušauskienė.

„Vaikystėje visas vasaros dienas praleidau tikrame lietuviškame, aukštos kultūros, moralės ir tikėjimo kaime. Čia mačiau tikruosius kaimo inteligentus“, – mintimis dalijasi Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. dr. Nerijus Vyšniauskas.Šventinį laikotarpį praleiskime su kun. dr. Nerijumi Vyšniausku, kuris papasakos apie Kavarsko, Kurklių ir Užunvėžių parapijų bažnyčias.

„Prieš Kalėdas taip norisi daryti gerus darbus“, – nuoširdžiai mintimis dalijasi miškininkas Raimundas Ereminas.Vilniuje Sapiegų rūmų parke eglių šakas už palinkėjimą ir gerą žodį dalijo neseniai į Vilnių persikėlęs gyventi žemaitis iš Palangos R. Ereminas. Ilgai netrukęs ėmėsi veiklos mieste. Šiandien jis organizuoja žygius po miškingas Vilniaus apylinkes, bendrauja su vaikais ir visiems siūlo pasimatuoti eigulio kepurę.Kauno rajone ošia šimtamečiai miškai. Dubravos eksperimentinėje-mokomojoje miškų urėdijoje atliekami ne tik moksliniai tiriamieji ar įprasti miškininkams darbai, bet ir šviečiama visuomenė.Apžiūrėti medelyno ir Dubravos arboretumo kviečia buvęs urėdas Kęstutis Šakūnas, Vaišvydavo girininkijos girininkas Aivaras Audėjaitis, pav. Ernoldas Kreivėnas, eiguliai Saulius Bučas ir Antanas Bukauskas. Apie arboretume auginamus sumedėjusius augalus pasakoja dr. Valerija Baronienė.

„Panemunės dzūkai tvirtai tiki, kad ant Punios piliakalnio stovėjusi Margerio pilis, vadinta Pilėnais. Tiki, kad pilėnai susidegino, nenorėdami pasiduoti kryžiuočiams. Ir lai niekas nedrįsta dzūkų tikėjimo laužyti“, – juokauja Punios seniūnijos seniūnas Gintautas Laukaitis.Apie Punios miestelio gyventojų norą nenuleisti kartelės ir toliau išlikti Mažąja Lietuvos kultūros sostine mintimis dalijasi Kultūros namu vadovas Gintautas Šmitas, bendruomenės „Punios ainiai“ atstovė Laimutė Žūsinienė, tautinių juostų audėja Renata Žiūkienė.Su Punios istorija supažindina Nemuno kilpų regioninio parko kultūrologė Ramutė Milušauskienė.

„Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla yra miegančioji gražuolė, kuri laukia savo valandos“, – juokauja Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ tarybos ir Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos draugijos valdybos narys dr. Kazimieras Sventickas.Kodėl verta aplankyti nepelnytai pamirštą unikalų prieškario edukacinio paveldo objektą – Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklą, pasakoja buvusi mokyklos direktorė Antanina Urmanavičienė, buvę mokiniai Bonifacas Valūnas ir jo sūnus Saulius.Ar Alytaus rajone, Miroslavo seniūnijoje, Balkūnų kaime, įkurtas Antano Žmuidzinavičiaus tėviškės muziejus ras šeimininką? Šiandien lankytojams duris atveria ir pasakoja kraštotyrininkas Jonas Juravičius.

Medingėnai – miškų apsuptas, į mažą miestelį panašus bažnytkaimis. Pačiame centre, prieš bažnyčią, baltuoja paminklas Vytautui Didžiajam. Perstatytoje bažnyčioje buvo krikštyta rašytoja Šatrijos Ragana – Marija Pečkauskaitė.Medingėnų apylinkėse yra buvusi Medingėnų (Šiukštų) dvaro sodyba. Šiandien ją mena seni medžiai, nykstančių alėjų likučiai, pastatų pamatai. Buvusio rūmų pastato vietoje likę įspūdingi skliautuoti rūsiai. Rašytojos atminimą mena tautodailininko Liudo Ruginio sukurtas stogastulpis.Aplankysime Alko kaimą ir alkakalnį, nuo kurio atsiveria nuostabios regyklos, senas kapinaites ir Petro Vyšniausko pastatytą koplytėlę. Nuvažiuosime prie neseniai atrasto Medingėnų piliakalnio.Po Medingėnų apylinkes keliaujame su keliautojo žinyno po Rietavo apylinkes „Pietų ceklis“ autoriais ir leidėjais – VDU istoriku doc. Vyteniu Almonaičiu ir KTU psichologe doc. Junona Almonaitiene.

Telefono ryšys, elektra – naujovės, kurios Rietavo Oginskių dvare atvėrė ryškų technologinės pažangos puslapį Lietuvoje. Ir ne tik... Tai buvo kultūros židinys, sklidinas humanizmo, novatoriškų švietėjiškų idėjų.Laidoje mintimis dalijasi Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas.Su Rietavo bažnyčia ir partizanų kovas menančiu palikimu supažindins keliautojo žinyno po Rietavo apylinkes „Pietų ceklis“ autoriai ir leidėjai – VDU istorikas doc. Vytenis ir KTU psichologė doc. Almonaičiai.

Rietavo miestas plačiai garsėjo kunigaikščių Oginskių nuveiktais darbais, Rietavo miškai – partizanais.Ceklio žemės laikus menančių paminklų Rietavo apylinkėse išlikę nedaug. Bet užkopti ant senųjų krašto gyventojų kuršių supilto piliakalnio, pabūti šventvietėje – galima.Prisiminti Rietavo miesto istoriją, aplankyti Rietavo dvaro sodybą padės keliautojo žinyno po Rietavo apylinkes „Pietų ceklis“ autoriai ir leidėjai – VDU istorikas doc. Vytenis Almonaitis ir KTU psichologė doc. Junona Almonaitienė.

Ekstremalių pojūčių mėgėjai mielai plaukia baidarėmis srauniomis Akmenos ir Jūros upėmis. Kiti gamtos mylėtojai vaizdingu kraštovaizdžiu žavisi važiuodami dviračių ar automobilių maršrutais.Laidoje apie Pagramančio regioninio parko lankytinas vietas pasakoja dirketorius Sigitas Mėlinavičius, administratorė Rita Krompalcienė ir ekologas Tomas Kalašinskas. Su lankytojais bendrauja medžio drožėjas Nerijus Alšauskas.

Akmenos ir Jūros upių slėniai, terasos, rėvos, atodangos, piliakalniai, kabantys tiltai, tai – Pagramančio regioninio parko įstabiausios vietos.Apie savo krašto vertybes pasakoja Mažonų seniūnas Jonas Samoška, Pagramančio regioninio parko l. e. p. direktorius Sigitas Mėlinavičius, administratorė Rita Krompalcienė, vyr. ekologas Tomas Kalašinskas ir pasakotoja, žolių žinovė Birutė Normantienė.

Ilgai tarp vilkų gyvenęs eigulys Petras Dabrišius juokauja: „Kalnuose išgyventi lengviau, nes aplink žvėrys, kurie tavęs bijo. Lietuvoje gyveni kaip zuikis. Tu visų bijai. Žinote, kaip tam zuikiui lapai krenta ant uodegos...“Ubiškės girininkijoje, prie Laukstėnų kaimo, 20 m. gyvuoja „Žvėrinčius“. Jo įkūrėjas ir puoselėtojas – eigulys P. Dabrišius. Legendomis ir mitais apipintas medinčius žinomas toli už Lietuvos ribų. Jo garsas į Žemaitijos girias net iš Tuvos vilioja šamanus. Jiems Lietuva reta ir neįprasta šalis.Atvykus į „Žvėrinčių“ galima daug ko išmokti, svarbiausia – supratimo ir meilės gamtai ir supančiai aplinkai.

Kodėl Nemuno deltoje ar Kuršių nerijoje verta apsilankyti rudenį? Gal dėl paukščių, žiemoti besiruošiančios gamtos, tylos ir ramybės...Ventės rage dar galima suspėti į paukščių palydas, sužieduoti paukščius, susipažinti su skrajūnų gyvenimo ypatumais. Lankytojus mielai pasitinka Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys su komanda.Juodkrantėje galima pamatyti kormoranų koloniją, kuri traukia lankytojus, kelia daug diskusijų, susipažinti su ornitologų darbu, pereiti Naglių gamtinio rezervato pažintiniu taku ir dar daug visko nuveikti.Pasakoja Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratorijos ornitologė Jūratė Zarankaitė, Kuršių nerijos nacionalinio parko specialistė Emilija Razmienė.

Architektė dr. Rasa Bertašiūtė, menotyrininkė Ina Dringelytė ir kepyklėlės siela Dalia Liutkienė nusprendė Rumšiškes parodyti kitaip.Pasirodo, Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelyje ir pirmadieniais verda gyvenimas, šurmuliuoja žmonės, sklinda muzika ir dainos.

Lietuvoje turizmas plėtojamas įvairiai. Galimos ekskursijos pas ūkininkus, amatininkus, kulinarinio paveldo puoselėtojus. Pas tautodailininkus – taip pat.Medžio drožėjas, tapytojas, fotografas, senienų rinkėjas Vytautas Jaugėla gyvena Gintališkės kaime Žemaitijos nacionaliniame parke ir mielai priima svečius, nes turi ką parodyti, papasakoti.Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona Kuprelytė dažnai kviečia lankytojus iš arčiau pažinti liaudies meistrus.Likšų kaime netoli Platelių ežero Jurga ir Antanas Jakimavičiai savo sodyboje įkūrė Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parką. Jauniems žmonėms fantazijos nestinga, ja dalijasi su visais.

Kurtuvėnų regioniniame parke yra Gyvojo žirgo muziejus, kuris atveria duris ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams, žmonėms su negalia, vyksta ištvermės jojimo varžybos.Apie muziejų pasakoja ir jį aprodo Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis, rekreacininkė, muziejaus vadovė Veronika Drazdauskienė ir Lietuvos daugkartinio jojimo čempionas, žirgų treneris Vytautas Martinavičius.Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona Kuprelytė kviečia apsilankyti pas angelų drožėją ir rožių karalienę Rūtą Kavaliauskienę bei jos dukrą, profesionalią freskų restauratorę Ievą Stumbraitę. Jos gyvena nuostabiame Platelių m. pakraštyje prie Siberijos pelkės.

Stumbrininkas-jėgeris Eugenijus Družas kviečia apsilankyti atnaujintame Pašilių stumbryne. Nuo dengtos pakylos-apžvalgos aikštelės galima gerėtis stumbrais, atsikvėpti naujose pavėsinėse šalia stumbrų aptvaro ir stebėti kaimenės gyvenimą. Čia pat giliau į mišką kviečia pažintinis takas.Apsilankysime ir Plungės r., Babrungėnų k., pas tapytoją ir medžio drožėją Leonardą Černiauską. Ant Babrungėnų upės kranto, atkurtame malūne, veikia meno galerija, įsikūrusios menininko dirbtuvės.Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona Kuprelytė padės susikalbėti žemaitiškai.

Paberžė – nedidelis kaimelis, išsiskiriantis gamtos grožiu, kultūros vertybėmis, šventa istorine atmintimi.Paberžėje gyveno ir dirbo kunigas Antanas Mackevičius – vienas iš 1863 m. sukilimo vadų. Prie sukilimo buvo prisidėję ir dvaro bajorai, Paberžės bažnyčios fundatoriai Šilingai. Dabar Šilingų dvare įkurtas vienintelis Lietuvoje 1863 m. sukilimo muziejus.Nemažai lankytojų iš viso pasaulio lankytojus traukia kapucinų vienuolio Tėvo Stanislovo šviesus atminimas. Jis Paberžės bažnyčioje tarnavo žmonėms, kuriems labiausiai reikėjo paramos ir užuojautos, rūpinosi medinuke.Laidoje pasakoja ir prisiminimais dalijasi muziejininkė Aldona Galvanauskienė, tautodailininkas Henrikas Galvanauskas, Ligita Daukšaitė.

Bukantės dvarelis netoli Šateikių XIX a. priklausė grafui Pranciškui Pliateriui. Žemaitė ten ir gimė. Julijos tėvai buvo šio dvarelio prižiūrėtojai: tėvas – urėdas, motina – gaspadinė.Šiuo metu Žemaitės restauruotoje gimtojoje troboje įrengta memorialinė ekspozicija. Atstatytame dvarelio svirne veikia vieno iškiliausio žemaičių medžio drožėjo Stanislovo Riaubos darbų ekspozicija. Atstatytame tvarte galima susipažinti su sakraliniu Plungės krašto paveldu.Muziejininkės Laimutė Arlauskienė ir Aušra Petrošienė rengia tradicinių žemaitiškų valgių edukacines pamokėles, veda ekskursijas, organizuoja renginius.Godelių k., Plungės apylinkėje gyvena medžio drožėjas ir tapytojas, tautodailininkas Justinas Jonušas, kuris mielai atveria duris į privačią galeriją.Po Žemaitiją vežioja ir padeda rokuotis su žemaičiais Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona Kuprelytė.

Kurtuvėnų regioninis parkas išsidėstęs Rytų Žemaičių aukštumos pakraštyje, Ventos ir Dubysos upių takoskyroje, Šiaulių ir Kelmės rajonuose. Piliakalniai, alkakalniai ir milžinkapiai liudija, kad šiose vietose žmonės gyveno dar akmens amžiuje.Po Kurtuvėnų regioninį parką vežioja ir pasakoja direktorius Rimvydas Tamulaitis, kraštotvarkininkas Darius Ramančionis. Apsilankyti sodyboje kviečia akmentašys Steponas Rimas.

Žemaitijos nacionaliniame parke esanti Žemaičių Kalvarija gausiai lankoma piligrimų. Miestelis įdomus ne tik Kryžiaus kelio kalnais, šventove, bet ir Vytauto Mačernio muziejumi, poeto atminimo vietomis.Platelių seniūnijoje, Dovainių kaime, gyvena medžio drožėjas Kazys Striaupa. Jo rankomis statytoje klėtelėje veikia autorinių darbų ekspozicija.Laidoje po Nacionalinį Žemaitijos parką vežioja ir pasakoja kultūrologė Aldona Kuprelytė ir Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos mokytojas Bronius Kleinauskas.

Norite pamatyti lietuviškąją tundrą – riedulynų ir kadagynų kraštovaizdį, ir persikelti 16 tūkstančių metų į praeitį, keliaukite į Salantų regioninį parką. Laidoje apie krašto ypatumus, darbus ir poilsį pasakoja Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus, rekreacininkas Andrius Kazlauskas, kultūrologas Julius Kanarskas, Mosėdžio V. Into akmenų muziejaus direktorius Evaldas Razgus, Skuodo r. savivaldybės Mosėdžio seniūnė Jolanta Ažondenienė ir akmentašys Juozas Žilinskas.

Žemaitijos nacionaliniame parke galima susipažinti ne tik su gamta, senosiomis žemaičių tradicijomis, kultūros vertybėmis. Vis daugiau lankytojų traukia aplankyti unikalų Šaltojo karo muziejų Plokštinės kaime. Pažintį su Žemaitijos nacionaliniu parku reikėtų pradėti nuo Lankytojų centro. Gidė Aušra Brazdeikytė supažindins su lankytinomis vietomis.Pravartu užsukti į seną sodybą Beržoro kaime „Pas tėvukus“. Čia svetingai pasitiks šeimininkės Marijona Striaukienė ir Jurga Krištupienė. Apie seną gatvinį Beržoro kaimą geriausiai pasakoti gali Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona Kuprelytė.Su Šaltojo karo muziejaus ekspozicija supažindina Poskyrio vedėja Ilona Urnikienė.

Muziejininkė Sabina Vinciūnienė primins Priekulės istoriją, pakvies pasisvečiuoti, pro šalį nepravažiuoti.Kėdainiškiai didžiuojasi žydišku paveldu mieste ir mėgina sugrąžinti prarastą istorinę atmintį. Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis ir Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė, istorikai, gerai išsinagrinėję miesto istoriją, kviečia visus geriau pažinti Kėdainius. Ligita Daukšaitė, Kėdainių krašto puoselėtoja, pritaria istorikams – bet kurios tautos istoriją ir kultūrą galima taip pat pažinti per kulinarinį paveldą.

Daugiakultūrio centro vadovė istorikė Audronė Pečiulytė kviečia keliauti po lygumų kraštą, po Kėdainių apylinkes.Kėdainiuose centriniame parke stovi minaretas, nors mieste musulmonai niekada negyveno. M. Daukšos ąžuolas mena senus Lietuvos raštijos laikus. Vienoje seniausių XIV a. Apytalaukio gyvenviečių stovi nykstantis dvaras. Šeteniuose, lenkų rašytojo, poeto, literatūros mokslininko Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo gimtinėje prie Nevėžio upės galima apsilankyti dvaro sodyboje, dabar jau literato kūrybos namuose. Čia pasitinka Roma Kažukauskienė. Netoli, kitoje keliuko pusėje, stovi Lietuvos filosofo, eseisto Leonido Donskio sodyba. Jo žmona Jolanta taip pat laukia svečių. Šventybrastyje – mažoje medinėje bažnyčioje buvo krikštytas Česlovas Milošas, šventoriuje palaidoti jo seneliai ir proseneliai.

Mažojoje Lietuvoje, Pamario krašte, Rusnės saloje – gyvena šišioniškiai, kurių jau reta. Kas žuvį rūko, kas žoleles renka, kas nendrėmis stogus dengia.Laidoje dalyvauja Rusnės salos žolininkė Valentina Baužienė ir Mažosios Lietuvos tautinio paveldo sertifikuotas nendrių meistras Alfonsas Edmundas Demereckas.