Nors „tradicines“ kultūras įprasta įsivaizduoti kaip nepavaldžias laikui, iš tiesų jos visuomet yra tėkmėje ir sąveikauja su įvairiais politiniais ir ekonominiais režimais bei maišosi su kitomis kultūromis – tiek kaimyninėmis, tiek ir tolimomis. Šioje laidoje gilinamės į tai, kokius socialinius santykius kuria dovanos bei mainai dviejuose skirtinguose kontekstuose: Australijos autochtonų maisto kultūroje bei katalikybėje Lietuvos kaime.Kokia Australijos vietinių tautų maisto vieta daugiakultūrinėje Australijos virtuvėje? Kodėl kartais receptai yra slepiami? Kaip per maistą drauge vartojame ir kultūrą, atmintį, vietą, socialinius ryšius? Kokia mainų reikšmė religinėse praktikose Dzūkijos kaime?Apie šias ir kitas temas kalbame su Heidelbergo universiteto (Vokietija) antropologe Dr. Lina Pranaityte-Wergin.

Romai – viena iš labiausiai diskriminuojamų ir marginalizuojamų tautinių mažumų Lietuvoje. Ši grupė yra veikiama struktūrinės diskriminacijos, rasizmo, neigiamo stereotipų visuomenėje. Prie šios padėties prisideda ne tik institucijos bei individai, bet ir mokslas, ilgai egzotizavęs romus. Kaip pasireiškia antičigonizmas Lietuvoje? Kokios Vilniaus taboro nugriovimo pasekmės? Kodėl romai emigruoja iš Lietuvos? Kaip keičiasi romų tyrimai?Apie tai laidoje kalbame su romų tyrėju ir aktyvistu Gopalu Michailovskiu ir Lietuvos socialinių mokslų instituto Sociologijos instituto doktorante Agnieška Avin.Ved. Kristina Jonutytė

Šioje laidoje siekiame atskleisti antropologines įžvalgas apie visuomenės ir kultūros kaitą Europoje, ypač poindustriniame kontekste, kai iš naujo permąstomas resursų paskirstymas, skaitmeninių technologijų vaidmuo, identitetas bei vieta valstybės bei pasaulio ekonomikoje.Kokius privalumus ir įtampas atnešė „Facebook“ duomenų centras Švedijos šiaurėje? Kuo problemiškas perėjimas prie „švarios“ energijos Rytų Vokietijoje? Kokių įžvalgų apie visuomenę ir kultūrą suteikia antropologiniai infrastruktūros bei energijos sričių tyrimai?Apie šias temas kalbame su antropologe, Martino Liuterio universiteto Halėje-Vitenberge (Vokietija) profesore dr. Asta Vonderau.Ved. Kristina Jonutytė

Vietinės žmonių grupės lietuviškai vadinamos įvairiai – čiabuviais, autochtonais, vietiniais žmonėmis. Tai – mažos etninės ir kultūrinės grupės, kurios turi kolektyvinį istorinį ryšį su žemėmis, kuriose gyvena, jų ištekliais ir tam tikru gyvenimo būdu. Dauguma atvejų šios žemės buvo kolonizuotos, todėl autochtonai šiandieniniame pasaulyje dažniausiai egzistuoja kaip mažuma, kurios gyvenimo būdas ir žemės bei jų resursų valdymas priklauso nuo kultūriškai kitoniškos daugumos. Nors autochtonai sudaro apie 6 % pasaulio gyventojų, jie sudaro neproporcingą dalį gyvenančiųjų skurde, vidutiniškai turi trumpesnę gyvenimo trukmę ir susiduria su gausybe kitų socialinių, ekonominių bei politinių problemų.Kaip gyvena šiuolaikiniai autochtonai – kri tautos atstovai Kanadoje ir samiai Skandinavijoje? Kodėl kri tautos atstovių gimdymo patirtys skiriasi nuo kitų kanadiečių? Kaip autochtonai patiria besitęsiančias kolonizacijos pasekmes? Kodėl tradicinė medicina išlieka svarbi šiandieniniame pasaulyje?Šiomis temomis kalbame su antropologėmis dr. Ieva Paberžyte (International Cities of Refuge Network) ir dokt. Ugne Barbora Starkute (Azijos ir transkultūrinių studijų institutas, Vilniaus universitetas).

Šiandien žmonija gyvena klimato krizės sąlygomis. Šį terminą aktyvistai ir mokslininkai naudoja teigdami, kad klimato kaitos bei globalinio atšilimo reiškiniai jau nebėra abstraktūs ir nutolę, o jų pasekmės svariai jaučiamos įvairiose pasaulio vietovėse. Laikui bėgant ši krizė, nesiėmus pakankamų veiksmų, tik gilės. Pokalbyje šias temas nagrinėsime kalbėdami apie Pamario Alpių, Prancūzijos pietryčių regioną.Kaip klimato krizė jaučiama Alpėse? Kaip sugyvena žmonės, žvėrys, augalija ir kraštovaizdis kalnuose? Kaip menas ir antropologija pasitarnauja siekiant suprasti šias temas?Apie tai kalbame su menininke ir antropologe, Tartu universiteto doktorante ir jaunesniąja mokslo darbuotoja Daina Pupkevičiūte.

Neuroįvairovės terminas apibrėžia tai, kad žmonės pasižymi skirtingomis neurologinėmis ypatybėmis – kai kurias jų visuomenėje laikome „norma“, kitos diagnozuojamos kaip autizmo spektro simptomai, disleksija, hiperaktyvumas ar kiti, biomedicininiais terminais kalbant, sutrikimai. Kuo medicinos antropologija prisideda prie žmonijos neuroįvairovės supratimo? Kaip atrodo autizmo socialinių ir kultūrinių ypatybių tyrimai Lietuvoje ir kaip skirtingose kultūrose priimamas autizmas? Kodėl pastaruoju metu kalbama apie autizmo „epidemiją“ ir kaip antropologai tyrinėja neuroįvairovę?Pokalbis su medicinos antropologe, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja ir mokslo darbuotoja dr. Daiva Bartušiene.Ved. Kristina Jonutytė

Sibire iki šių dienų dalis vietinių tautų atstovų išlaiko klajoklišką gyvenimo būdą, augindami elnius. Arktinėje Jakutijoje jie susiduria su itin atšiauriomis klimato sąlygomis, o taip pat ir dažnai jų kultūrai ir gyvenimo būdui priešiška valstybės politika. Vietinių gyventojų socialiniame pasaulyje egzistuoja ne tik žmonės, bet ir vilkai, meškos, vietinės dievybės ir dvasios, o sugyvenimas su jais reikalauja ypatingų sugebėjimų, įgudžių ir žinių.Kaip 21-jame amžiuje gyvena Jakutijos klajokliai? Ar jie jaučia klimato kaitos pasekmes? Kodėl Rusijos valstybę jie traktuoja kaip „plėšrūną“? Kaip atrodo lauko tyrimas arktinėmis sąlygomis?Apie tai – pokalbis su antropologu, Vytauto Didžiojo universiteto podoktorantūros stažuotoju Aivaru Jefanovu.Ved. Kristina Jonutytė

Sibiras asocijuojasi su amžinuoju įšalu, itin atšiauriu klimatu ir laukine, neįžengiama bei pavojinga gamta, kuri, beje, pastaruoju metu sparčiai keičiasi vykstant klimato kaitai. Šoje „Ten ir atgal“ laidoje kalbėsime apie šią gamtą ir jos pokyčius, tačiau taip pat gilinsimės ir į tai, kaip ten gyvena vietiniai žmonės, ypač Sibiro autochtonai bei kaip jie sąveikauja tiek su besikeičiančia aplinka, tiek ir su besikeičiančiais ekonominiais ir politiniais režimais būnant Rusijos dalimi.Kaip gyvena evenkai, viena iš Sibiro vietinių tautų, šiandien? Kaip atrodo klajokliškas elnių augintojų gyvenimo būdas? Kaip jis keitėsi besikeičiant politiniams ir ekonominiams režimams? Kaip Sibiro vietiniai gyventojai reaguoja į karą Ukrainoje? Ar sunku vykdyti etnografinius lauko tyrimus su klajokliais Sibire?Apie šiuos klausimus kalbėsime su Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesoriumi antropologu dr. Donatu Brandišausku.Ved. Kristina Jonutytė

Galvojant apie Mongoliją, prieš akis iškyla begalinės stepės, Gobio dykumos ir jurtose gyvenančių klajoklių vaizdiniai. Tačiau šios šalies kultūra ir visuomenė įdomios daugeliu aspektų - tiek turtingu, sinkretišku religiniu gyvenimu, tiek gyvybinga politine scena, užimant „demokratinės salelės“ tarp Rusijos ir Kinijos poziciją, tiek itin sparčiais urbanizacijos procesais. Be to, Mongolijos tyrimai mokslininkams padeda kvestionuoti įsišaknijusias kognityvinių mokslų tiesas, atkreipdami dėmesį į kultūrinę specifiką.Kuo ypatingas mongoliškasis budizmas? Kokią įtaką jis daro žmogaus savimonei Mongolijoje? Kodėl mongolai ypač dosnūs? Ar sąmonė – universalus konceptas? Kaip tyrimus vykdo kognityviniai antropologai?Apie tai – su kognityviniu antropologu, Orhuso universiteto mokslo darbuotoju Renatu Berniūnu.Kristina Jonutytė

Daugiau nei pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose, o šie skirtinguose regionuose ir kultūrose yra itin įvairūs ne tik struktūriniu, bet ir gyventojų patyrimo, gyvenimo kokybės požiūriu. Miesto antropologai gilinasi į šią įvairovę ir bando suprasti žmonių kasdienes patirtis mieste: kokius asmeninius, socialinius ir kultūrinius saitus jie palaiko su juos supančia aplinka, kaip jie įsisavina miesto erdvę bei kokios bendruomenės kuriasi ir gyvuoja mieste? Kaip keičiasi Vilnius ir Kaunas? Kaip vietiniai gyventojai išgyvena šiuos pokyčius ir į juos reaguoja? Kodėl miesto gyventojams svarbi gamta? Kodėl svarbu paliesti, pauostyti, patirti miestą jį tyrinėjant?Į šiuos klausimus gilinamės su miesto antropologėmis – Niujorko miesto universiteto doktorante Vaiva Aglinskas ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorante Mykole Lukošiene.Ved. Kristina Jonutytė

Sunku įsivaizduoti, kaip gyvena žmonės tolimuose kraštuose ir nepatekti į gajų stereotipų spąstus. Šįkart laidoje „Ten ir atgal“ nusikelsime į Indijos sostinės Delio neturtingųjų kvartalus ir pažvelgsime į kasdieninį tenykštį gyvenimą, aptarsime sveikatos sistemos bruožus.Ar teisinga neturtingųjų priemiesčius vadinti „lūšnynais“? Kaip atrodo gyvenimas ten? Kuo ypatinga bendruomeninė sveikata Indijoje? Kaip Indija kontroliuoja gyventojų augimą? Ką tai reiškia Indijos moterims?Apie tai kalbamės su antropologe, Edinburgo universiteto mokslo darbuotoja Emilija Zabiliūte.Ved. Kristina Jonutytė

Žmonės visuomet judėjo ir judės, tačiau migracijos procesai keičiasi bei priklauso nuo vietos, laikotarpio ir kultūros. Emigravusieji dažnai išlaiko ryšius su vieta ir bendruomene, iš kurios išvyko, tačiau jos įgyja naujas, kartais netikėtas reikšmes. Šioje laidoje aptariame migracijos procesus Šiaurės Indijoje, o taip pat išeivių iš Lietuvos identitetą ir gyvenimą JAV ir Rusijoje.Kokie migracijos procesai vyksta šiandieniniame pasaulyje? Kaip išvykusieji palaiko ryšius su gimtine? Kaip skirtingų kartų migrantai išlaiko ryšį su išeivijos vieta? Kuo panaši ir kuo skiriasi grįžtamoji migracija Indijoje ir Lietuvoje? Kaip antropologai tyrinėja migraciją?Apie tai kalbamės su antropologu, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės antropologijos centro vadovu Vyčiu Čiubrinsku.Ved. Kristina Jonutytė

Karas neabejotinai keičia individus bei visuomenes, o šiuos procesus suprasti bando skirtingų mokslo šakų tyrėjai. Šįkart gilinamės į tai, kaip atrodo etnografiniai tyrimai karo bei revoliucijos sąlygomis ir kaip antropologai žvelgia į Ukrainą šiandien bei Maidano revoliucijos metu 2014 metais.Kaip atrodo lauko tyrimas karo metu? Kaip karas keičia Ukrainos visuomenę? Kokia moterų padėtis vykstant karui? Kokios pasipriešinimo simbolių sąsajos pastebimos tarp Maidano revoliucijos ir šiandieninio Rusijos karo prieš Ukrainą? Kaip karas keičia antropologus ir jų tyrimus?Apie tai kalbamės su antropologais Migle Lapėnaite ir Arvydu Grišinu.Laidos ved. Kristina Jonutytė

Lietuvos kaimas išgyveno ženklius pokyčius ne tik posovietiniame laikotarpyje, bet ir Lietuvai įstojus į Europos sąjungą. Pasikeitusi teisinė ir ekonominė aplinka turėjo poveikį tiek smulkiesiems vietos ūkininkams, tiek ir vietiniam politiniam elitui. Šios transformacijos įdomios teisės antropologams, kurie gilinasi į tai, kaip teisė bei jos pokyčiai paveikia žmonių kasdieninį gyvenimą bei socialines ir kultūrines normas.Kokį Lietuvos kaimą pamatė danė antropologė? Kodėl Lietuvoje po stojimo į Europos Sąjungą atsirado daug „vienišų“ karvių? Kokių įžvalgų apie visuomenę suteikia teisės antropologija?Apie tai – pokalbis su antropologe Ida Harboe Knudssen.Ved. Kristina Jonutytė

Valstybinės sienos – neatsiejama šiandieninio pasaulio dalis. Sienos atskiria ir riboja, tačiau per jas neišvengiamai vyksta ir didelė apykaita – juda žmonės, daiktai, gamtos reiškiniai, idėjos. Viena vertus, sienos užtikrina valstybinį saugumą ir tvarką. Kita vertus, jos gali tapti pavojumi žmonių sveikatai, geresnio gyvenimo perspektyvoms ir net gyvybei.Kaip atrodo kasdieninis gyvenimas paribyje? Ką sienos reiškia šalia gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms? Kaip ginklų kontrabanda gilina socialines problemas tiek JAV, tiek Meksikoje? Kokios užsienio pamokos gali būti naudingos sprendžiant Lietuvos pasienyje kylančius iššūkius? Kaip antropologai tyrinėja sienas?Apie tai kalbame su antropologe, Brauno universiteto (JAV) docente Ieva Jusionyte.Ved. Kristina Jonutytė

Nuo karo Ukrainoje pradžios pastebimas susidomėjimas Ukrainos visuomene. Tačiau jos religinė įvairovė ir sėkmingas religinis pliuralizmas jau daug metų domina mokslininkus ir yra gausiai tyrinėjami. Taip pat įdomūs ir religinių bendruomenių santykiai su valstybe ir politinėmis jėgomis.Kodėl religinis pliuralizmas Ukrainoje laikomas sėkmingu? Koks santykis tarp religinių bendruomenių ir valstybės Ukrainoje? Kaip protestantiškos krikščionybės grupės keitėsi posovietiniu laikotarpiu, dviejų revoliucijų ir dviejų karų akivaizdoje? Kokie santykiai tarp Ukrainos ir Rusijos baptistų?Į šias temas gilinamės su antropologu, Ukrainos krikščionybės tyrėju Eugenijumi Liutkevičiumi.Ved. Kristina Jonutytė

Indija - milžiniška šalis, kurioje gyvena apie šeštadalį pasaulio gyventojų. Iš populiarių reprezentacijų dažniausiai pažįstame tik dominuojančias hinduistinės kultūros dalis, tokias kaip ajurveda, joga ar bolivudas. Tačiau Indija taip pat garsėja ir ypatinga etnine, kalbine, religine bei socialine įvairove. Šioje laidoje gilinamės į Indijos dalitų (buvusių „neliečiamųjų“) gyvenimą šiandieninėje Indijoje, kurioje vis stiprėja hinduistiniai nacionalistiniai judėjimai.Kaip keičiasi Indijos kastų sistema? Ką ji reiškia kasdieniniame gyvenime? Kokia dalitų („neliečiamųjų“) padėtis šiandieninėje Indijoje? Ko siekia dalitų studentų judėjimai? Kuo ypatingas Indijos politinis gyvenimas?Apie tai kalbamės su antropologe, Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų direktore ir docente dr. Kristina Garalyte.Indija - milžiniška šalis, kurioje gyvena apie šeštadalį pasaulio gyventojų. Iš populiarių reprezentacijų dažniausiai pažįstame tik dominuojančias hinduistinės kultūros dalis, tokias kaip ajurveda, joga ar bolivudas. Tačiau Indija taip pat garsėja ir ypatinga etnine, kalbine, religine bei socialine įvairove. Šioje laidoje gilinamės į Indijos dalitų (buvusių „neliečiamųjų“) gyvenimą šiandieninėje Indijoje, kurioje vis stiprėja hinduistiniai nacionalistiniai judėjimai.Kaip keičiasi Indijos kastų sistema? Ką ji reiškia kasdieniniame gyvenime? Kokia dalitų („neliečiamųjų“) padėtis šiandieninėje Indijoje? Ko siekia dalitų studentų judėjimai? Kuo ypatingas Indijos politinis gyvenimas?Apie tai kalbamės su antropologe, Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų direktore ir docente dr. Kristina Garalyte.Laidos ved. Kristina JonutytėIndija - milžiniška šalis, kurioje gyvena apie šeštadalį pasaulio gyventojų. Iš populiarių reprezentacijų dažniausiai pažįstame tik dominuojančias hinduistinės kultūros dalis, tokias kaip ajurveda, joga ar bolivudas. Tačiau Indija taip pat garsėja ir ypatinga etnine, kalbine, religine bei socialine įvairove. Šioje laidoje gilinamės į Indijos dalitų (buvusių „neliečiamųjų“) gyvenimą šiandieninėje Indijoje, kurioje vis stiprėja hinduistiniai nacionalistiniai judėjimai.Kaip keičiasi Indijos kastų sistema? Ką ji reiškia kasdieniniame gyvenime? Kokia dalitų („neliečiamųjų“) padėtis šiandieninėje Indijoje? Ko siekia dalitų studentų judėjimai? Kuo ypatingas Indijos politinis gyvenimas?Apie tai kalbamės su antropologe, Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų direktore ir docente dr. Kristina Garalyte.Ved. Kristina Jonutytė

Ką reiškia etniniai skirtumai kasdieniame gyvenime? Kaip žmonės randa bendrą kalbą daugiakalbėse Lietuvos vietovėse? Kokį įspaudą Visagine paliko atominė elektrinė ir ką šio miesto gyventojams reiškia jos uždarymas? Kodėl Lietuvos piliečiams svarbu gauti išsilavinimą rusų ar lenkų kalba? Kaip mokyklose Vilniuje kuriamas bendrumas?Etninė, kalbinė ir kultūrinė įvairovė Lietuvoje kartais tampa ne tik pasididžiavimo, bet ir įtampų šaltiniu – ypač diskutuojant valstybinės kalbos ar švietimo klausimais. Šioje laidoje gilinamės į etniškumo bei socialinės įvairovės temas šiandieninėje Lietuvoje, žvelgdami į jas iš antropologinės perspektyvos. Apie tai – pokalbis su antropologe dr. Kristina Šliavaite.Ved. Kristina Jonutytė

Antropologai dažnai pasiūlo neįprastą perspektyvą į mūsų pačių visuomenę. Šįkart laidoje „Ten ir atgal“ per antropologinius Lietuvos tyrimus žvelgsime į platesnes visuomenės temas: socialinį normatyvumą, politinę raišką kasdieniniame gyvenime, mokslo ir ideologijos santykį.Ką reiškia peržengti „normalumo“ ribas? Ar Rožytė, daugiametė ekscentriška Vilniaus ikona, gali suteikti mums naujų įžvalgų apie žmoniją ir mokslą? Ką apie visuomenę galima suprasti iš jos humoro? Ar „Šluotos“, sovietinio humoro žurnalo Lietuvoje, juokas buvo „sisteminis“, ar opozicinis? Kaip karas Ukrainoje keičia socialinius mokslus?Apie tai klausykite pokalbyje su antropologe, Majamio universiteto docente Neringa Klumbyte.Ved. Kristina Jonutytė

Sveikatos ir medicinos temos visuomet buvo aktualios, tačiau pastaraisiais metais, COVID-19 pandemijos metu itin išryškėjo, kad sėkmingam gydymui neužtenka veiksmingų techninių sprendimų. Svarbu suprasti ir kultūrinę bei socialinę medicinos specifiką, kuri nulemia ne tik jos prieinamumą, bet ir gydymo sėkmę. Į šias temas gilinasi medicinos antropologai, kurie pastebi, kad artimųjų rūpestis, teisingai atliktas ritualas, o kartais ir gydytojui duotas vokelis gali tapti svarbiu gijimo komponentu.Kodėl Lietuvos ligoninėse pacientai gydytojams duoda vokelius, tortus ir kitas gėrybes? Ar šiuos neformalius mokėjimus derėtų traktuoti kaip kyšius? Kaip Lietuvos ligoninėse siekiama skaidrumo? Kokios yra šių pastangų nenumatytos pasekmės? Kaip COVID-19 pandemija keičia žmonių kasdienybę, sveikatos praktikas ir pačią visuomenę?Šiuos ir kitus klausimus nagrinėsime su antropologe, Kalifornijos universiteto Berklyje vizituojančia mokslininke dr. Rima Praspaliauskiene.Ved. Kristina Jonutytė