Šiaulių bankas neseniai pristatė atvirojo tipo specialųjį į kitus kolektyvinio investavimo subjektus  investuojantį  investicinį fondą „SB alternatyviųjų investicijų fondas III“ (AIF III), kuris suteikia galimybę mažmeniniam investuotojui investuoti į pasaulinio lygio fondus, dažniausiai prieinamus tik profesionaliems investuotojams. Vaidotas Rūkas, Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ vadovas, pasakoja, kokių naujų investavimo kelių mažmeniniams investuotojams atveria šis fondas.  Anot V. Rūko, norintiems investuoti į alternatyviąsias investicijas – privačius verslus, privačią skolą, infrastruktūrą ar fizinį turtą – paprastai yra kuriami fondai. Tačiau jie pasiekiami tik stambesniems, ne mažesnį kaip 125 000 Eur portfelį valdantiems investuotojams. Mažmeniniam investuotojui patekti į tokius fondus nėra sudaromos sąlygos.   „Su AIF III mums pavyko sukurti fondą, pritaikytą mažmeninių investuotojų poreikiams. Išskaidėme jį tarp skirtingų fondų ir skirtingų turto klasių, taip sumažindami riziką”, – teigia vadovas.  Minimali investavimo į AIF III suma – nuo 5 000 Eur, investuojantiems nuo 30 000 Eur yra sukurta atskira klasė su mažesniu mokesčiu.  Pasak V. Rūko, nors šis AIF fondas – jau trečiasis, jis iš esmės skiriasi nuo dviejų pirmųjų.  „I-asis ir II-asis buvo uždari, dešimties metų trukmės fondai. AIF III yra atviras fondas, suteikiantis galimybę ir reguliariai investuoti ir, kilus poreikiui, išsiimti lėšas iš fondo”,  –  pabrėžia jis.  Kas yra alternatyviosios investicijos, ką galima laikyti mažmeniniu investuotoju ir kodėl ši investuotojų klasė atsidūrė Šiaulių banko grupės dėmesio centre? Į ką tiksliau investuos AIF III ir kodėl jame niekada nebus kripto valiutų? Kaip tokie instrumentai apskritai keičia investavimo rinką Lietuvoje? Daugiau V. Rūko įžvalgų klausykite tinklalaidėje. Čia pateikiama informacija yra tik pristatomasis rinkodaros pranešimas. Ji negali būti vertinama kaip pasiūlymas įsigyti kurių nors finansinių priemonių, jas parduoti ir (ar) sudaryti sandorį (-ius).   Atkreipiame dėmesį, kad investavimas susijęs su rizika prarasti dalį ar visas investuotas lėšas. „SB alternatyviųjų investicijų fondo III“ siekiama metinė grąža skaičiuojama atskaičius mokesčius ir priklauso nuo investuojamos sumos. Valdymo įmonė negarantuoja investicijų pelningumo. Pirmus 2 metus nuo Fondo veiklos pradžios gali būti taikomas iki 10 proc. Išpirkimo mokestis. Prieš priimdami investavimo sprendimą išsamiai susipažinkite su Fondo steigimo dokumentais, strategija, taikomais mokesčiais ir kita informacija sb.lt/aif3.  

Klestinti įmonė, trokštamas darbdavys, ambicingi plėtros planai ir staiga – kaip perkūnas iš giedro dangaus – žinia apie smarkiai pablogėjusią savininko sveikatą ar net mirtį. Blogiausiam scenarijui nepasiruošęs verslas lieka be vadovo, netektį ar šoką išgyvenantys artimieji ir verslo paveldėtojai privalo greitai imtis lyderystės. Gintautas Mažeika, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantysis partneris, sako, kad Lietuvoje daugelis šeimos verslų vis dar nepasirūpina paveldėjimo planu ir tai gali privesti prie labai blogų padarinių.Anot G. Mažeikos, kalbantis su vyresniosios kartos verslo įkūrėjais, jie visi supranta, jog gyvenimas yra nenuspėjamas, todėl verslo perdavimui reikia pasiruošti iš anksto.„Yra verslo savininkų, kurie atsakingai tą padaro nesulaukę nė penkiasdešimtmečio. Tačiau, žinoma, netrūksta atvejų, kai tam nėra ruošiamasi. Versle nesunku užsisukti kaip voverei rate: vadovai būna užsiėmę, į priekį juos veda dideli tikslai, ambicijos ir apie tai, kas bus vėliau, nelieka laiko pagalvoti. Panaši situacija vyrauja visame pasaulyje: prieš keletą metų „Deloitte“ bendrovės atliktas tyrimas atskleidė, kad 64 proc. šeimos verslų neturi aiškiai sudėlioto paveldėjimo plano”, - komentuoja G. Mažeika.G. Mažeika pabrėžia, kad planuoti ateitį kiekvienam verslo savininkui reikėtų ne tik atsižvelgiant į savo paties amžių, bet ir į pasiektą verslo brandą.Ką daryti, kad verslas būtų kuo mažiau priklausomas nuo vieno žmogaus? Kaip, atsitikus nelaimei ir mirus didžiąją dalį verslo sprendimų savo rankose laikiusiam savininkui, sumažinti galimas rizikas? Kokie svarbiausi verslo savininko ir paveldėtojo žingsniai, norint išvengti klaidų ir konfliktų? Daugiau įžvalgų išgirsite „Efektyvios vadybos DNR“ rubrikoje.

Draudimo industrija pasaulyje ir Lietuvoje išgyvena pokyčių laikotarpį. Tai reiškia ne tik būtinybę neatsilikti nuo inovatyviausių sprendimų bei besikeičiančių klientų poreikių, bet ir siūlyti rinkai tokius produktus, kurie leistų suvaldyti vis augančias rizikas. Simonas Lisauskas, AB „Lietuvos draudimas“ Verslo klientų departamento direktorius ir valdybos narys, pasakoja, kad vis daugiau šalies verslų supranta, kaip svarbu užkirsti kelią žalos pasekmėms, ir tam pasitelkia verslo civilinės atsakomybės draudimą.„Draudimas yra kaip parašiutas – kai jo prireikia, geriau jį turėti. Kartais net nenutuokiame, kas mūsų verslo aplinkoje gali nutikti partneriams, klientams ar tiekėjams“,  –  akcentuoja S. Lisauskas.Anot jo, Lietuvoje verslo ir privačių klientų elgsena yra gana panaši: šalies gyventojai į verslo atstovai pirmiausia draudžiasi privalomaisiais draudimo produktais. Antroje vietoje pagal populiarumą yra Kasko automobilių draudimas. Visgi, auga ir verslo turto bei civilinės atsakomybės draudimo apimtys. „Skaičiuojant pagal 2023-2022 metų tendencijas, šių produktų augimo tempas įmokomis sudarė apie 20 proc. Todėl galima sakyti, kad vis daugiau verslų mokosi įsivertinti rizikas ir supranta tokio draudimo svarbą ir naudą“, – sako S. Lisauskas. Supaprastintai jis paaiškina, kad verslo civilinės atsakomybės draudimą galima palyginti su transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu; t. y., jis gali padėti atlyginti tretiesiems asmenims, gamtai ar kitų žmonių turtui padaromus nuostolius. Kaip keičiasi draudimo produktų skvarba Lietuvoje, kodėl auga Verslo civilinės atsakomybės draudimo poreikis, kokiais atvejais verslas gali patirti didžiausią turtinę ar reputacinę žalą, kaip identifikuoti savo verslo rizikas, ką daryti sulaukus pretenzijos  –  daugiau apie tai klausykite „Verslo tribūnoje”.

Lietuva yra konkurencinga ir gana patraukli vieta aukštą pridėtinę vertę kuriančiam verslui, teigia Laura Galdikienė, finansinių sprendimų platformos „ConnectPay“ vyriausioji ekonomistė. „Verslo žinių“ tinklalaidėje „Verslo tribūna“ ji apžvelgia, kas leidžia taip teigti, kokie yra Lietuvos privalumai ir kur, palyginti su kitomis šalimis, dar galime pasistiebti.

Kiekvienas gerasis pavyzdys ir padarytos klaidos prisideda prie verslo perdavimo kitai kartai tradicijų Lietuvoje formavimo. Kokius svarbiausius etapus reikia pereiti perduodant verslą įpėdiniams, kas šiame procese yra sudėtingiausia ir ką galima būtų daryti kitaip? Asmenine šeimos verslo perėmimo patirtimi dalinasi UAB „Litamilk“ generalinė direktorė ir akcininkė Kotryna Uleckaitė. Kotryną kalbina advokatų kontoros „Glimstedt“ vadovaujančioji partnerė, advokatė dr. Laura Augytė-Kamarauskienė.

Verslo savininkui ir įkūrėjui priėmus sprendimą atsitraukti nuo tiesioginio vadovavimo dešimtmečius kurtam ir puoselėtam verslui, tenka spręsti sudėtingą rebusą: į kieno rankas perduoti bendrovės vairą? Gintautas Mažeika, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantysis partneris, kuriam ne kartą teko patarinėti vadovo poziciją apsisprendusiems užleisti įmonių savininkams, pasakoja, kas svarbiausia, tokią reikšmingą transformaciją išgyvenančiam verslui.  Savininko atsitraukimas – didžiulis iššūkis ir jam pačiam, ir visai įmonei, todėl nenuostabu, kad perleisti vadovavimą ne visada pavyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Transformacijos sėkmė ir rezultatai priklauso ne vien nuo savininko ryžto ar atliktų namų darbų, bet ir nuo pasirinkto naujojo vadovo.  G. Mažeika konstatuoja, kad gana dažnai pirmasis pasirinkimas, kas pakeis savininką vadovo pareigose, nebūna sėkmingas. Didžiausia klaida, anot jo – paprasta: pasirenkamas netinkamas kandidatas, nors įsigilinus į situaciją iškart galima nuspėti, kad šio vadovo sėkmės rodiklis bus minimalus.  „Svarbiausias klausimas čia – kodėl pasirenkama netinkamai? Įmonių savininkams verslo valdymo perdavimo procesas paprastai nėra smagus. Pirmoji klaida, kurią jie daro – apsiriboja ratą kandidatų, iš kurių renkasi sau pamainą. Jie nori tokio vadovo, kurį patys žino ir pažįsta, su kuriuo lengva bendrauti, ir per mažai dėmesio skiria to žmogaus vadybinėms kompetencijoms, gebėjimams, patirčiai, asmeninėms savybėms“, – esminę klaidą įvardija G. Mažeika.  Ar tikrai surasti tinkamą pamainą  – misija neįmanoma? Kaip renkantis naują vadovą pataikyti iš pirmojo šūvio? Kokiais kriterijais reikėtų vadovautis, ieškant sau pamainos, ir kokius įsitikinimus verčiau paminti? Daugiau G. Mažeikos įžvalgų klausykite „Efektyvios vadybos DNR“ rubrikoje.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, kuriam Europos jūrų uostų organizacija (ESPO) neseniai suteikė aplinkosaugos vadybos sistemos (PERS) sertifikatą už tvarumo puoselėjimą ir iniciatyvas, o kartu ir įpareigojimą dar didesnėms pastangoms, šiuo metu įgyvendina dar vieną projektą. Pasiryžęs sumažinti transporto išmetamo anglies dvideginio kiekius mieste, uostas jau 2025 m. pabaigoje – 2026 m. pradžioje taps pirmąja organizacija Lietuvoje, gaminsiančia žaliąjį vandenilį.  Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, sako, kad ir sertifikatas, ir noras tapti pirmuoju žaliojo vandenilio gamintoju Lietuvoje, rodo uosto ryžtą aplinkosaugos klausimus visada laikyti prioritetu.  „Užuot susikoncentravusi į pavienius aplinkosaugos klausimus Uosto direkcija 2020 m. ėmėsi iniciatyvos sukurti Žaliojo uosto koncepciją – dokumentą, kuris apimtų visą uosto žaliąją veiklą. Vienas iš tikslų buvo gauti PERS sertifikatą, kuris veikia kaip uosto aplinkosaugos peržiūros sistema, apimanti aplinkosaugos valdymą, išorės poveikį ir pačią aplinkosaugos būklę. Svarbiausia, ši sistema verčia nusistatyti tam tikrus esamus rodiklius ir visą laiką turėti rodiklių gerėjimo tendenciją“, – sertifikato reikšmingumą nusako A. Latakas.  Kitas užmojis – tapti žaliojo vandenilio gamintoja, anot A. Latako, gimė iš noro neatsilikti nuo didžiųjų modernių pasaulio jūrų uostų.   Perėjimas prie tvaresnės energijos yra viena pagrindinių temų, kuria šiuo metu gyvena jūrų uostai. Vis garsiau kalbama apie tai, kad uostai nebėra vien tik krovos zonos, jie vis daugiau dėmesio skiria energijos transformacijai.   Norėdama būti tendencijų priešakyje, direkcija ieškojo būdų, kaip įdiegti naujų degalų rūšių.  „Nusprendėme pabandyti padirbėti su vandeniliu. Pasimodeliavome, kaip tai galėtų atrodyti, kur galėtume gauti finansavimą, nes vandenilio gavyba yra brangi. Tuomet kreipėmės finansinės paramos į Europos Sąjungą ir ją gavome. Vadinasi, kelio atgal nebėra“, – juokiasi direktorius.   Su kokiais iššūkiais susiduria Uosto direkcija, pirmoji šalyje nusprendusi gaminti žaliąjį vandenilį? Kiek žaliojo kuro ketinama gaminti ir kam jis bus skirtas? Ką šiame procese Klaipėdos uostui jau pavyko nuveikti? Kaip apskritai transformuojasi jūrų uostai? Klausykite „Verslo tribūnoje“.

Ilgą laiką finansavimas Lietuvos gynybai buvo stipriai per mažas, tad dabar reikia ne tik žengti į priekį, bet ir užkamšyti senas skyles, sutaria atsargos pulkininkai Vaidotas Malinionis ir Saulius Guzevičius. „Verslo tribūnos“ pokalbis su V.Malinioniu ir S.Guzevičiumi apie tai, ką Lietuva, turėdama didesnį gynybos finansavimą, gali pasiekti, ką 4 procentai BVP gynybai reikštų mūsų kariniams pajėgumams, o kartu ir šalies saugumui.

Lietuvos verslo pasaulyje stebima tendencija: vis daugiau nuo nulio įmones užauginusių jų įkūrėjų ir savininkų priima sprendimą trauktis nuo verslo valdymo. Tokio sprendimo priežastys yra įvairios : garbus amžius, susikaupęs nuovargis ir šlubuojanti sveikata, labai greitai besikeičianti verslo aplinka, paskui kurią nebespėji, nauji gyvenimo prioritetai. „Verslo įkūrėjo atsitraukimas nuo valdymo yra labai didelis ir sudėtingas pokytis ne tik savininkui, bet ir visai įmonei. Tačiau kaip tai bebūtų sunku ir sudėtinga, tai neišvengiamai kažkada turės įvykti kiekvienoje įmonėje. Kad toks pokytis būtų sėkmingas, būtina labai atsakingai pasirengti“, - sako Gintautas Mažeika, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantis partneris.Kodėl savininkui dažnu atveju labai sunku priimti sprendimą trauktis ir perleisti verslo valdymą naujam vadovui? Kaip turėtų vykti pasiruošimas atsitraukimui ir kas šiame procese gali pagelbėti? Kokios dažniausiai pasitaiko klaidos ir kaip jų išvengti? Daugiau G. Mažeikos įžvalgų klausykite „Efektyvios vadybos DNR“ rubrikoje.

Didžiausia Lietuvos sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ veiklą plečia užsienio rinkose. Įsitvirtinę Latvioje, vis daugiau projektų investicijoms siūlo Estijoje, rudenį planuojamas spurtas Ispanijoje.Koks investuotojas svetur, kaip pažinti ir pasitikėti NT vystytojais mažiau pažįstamoje erdvėje – apie galimybes investuoti ir pažinti kaimynus „Verslo tribūnos“ pokalbis su SPF „Profitus“ verslo plėtros vadove Lina Maskoliūne. 

Tikslas turi būti vienas – skirti prioritetą gynybai, o prioritetas ir reiškia didesnį finansavimą, „Verslo tribūnai“ sako Dovilė Burgienė, iniciatyvos „4 procentai“ valdybos narė, advokatų kontoros WALLESS vadovaujančioji partnerė. Ji tikisi, kad iki Joninių politikų lyderystė taps aiškesne ir bus imtasi konkretesnių veiksmų.

Viskas prasidėjo nuo Vilniaus centrinės dalies, dabar atėjo laikas Žirmūnams ir Žirmūnų pokytis bus ne kaip miegamojo rajono: rajonas keis veidą ir taps gyvu bei aktyviu sostinės centro tęsiniu, pasakoja CITUS pardavimų vadovė Andželika Keršytė.  Dėl vykstančių pokyčių nekilnojamojo turto kaina čia per septynerius metus kils iki 40%, prognozuoja CITUS pardavimų vadovė.  „Žirmūnai labai smarkiai keisis ir taps labai patraukliu, įvairiapusišku rajonu“, – neabejoja A. Keršytė.   „Kaip Niujorke by CITUS“ – nedidelis projektas aktyviems miestiečiams, lengvai pasiekiamas, tačiau nutolęs nuo pagrindinės arterijos, su komfortišku laisvalaikio praleidimu, – apie naują projektą kalba A.Keršytė. Klausykite plačiau „Verslo tribūnoje“.

„Verslo tribūnoje“ pokalbis apie tvaraus transporto sprendimus, kurie jau dabar gali dekarbonizuoti aplinką iki 90%. Viena realiausių galimybių – biometanas. Balandį įsigaliojusi paramos programa biometanu varomam sunkiajam transportui puiki proga logistikos įmonėms, tačiau rinkos reakcija vangoka, stebisi „Scania“ vadovas Darius Snieška.Dyzelinas pigus, biometano vartojimo skatinimo schemos nėra, o viešojo transporto konkursuose netaršus transportas suprantamas tik varomas elektra ar vandeniliu, biometano nepopuliarumo priežastis vardija Martynas Nagevičius. „Netgi be paramos skaičiuodami kaštus matome, kad biometanu varomo automobilio kaštai arba vienodi, arba net mažesni nei dyzelinio“, – galimybes vardija D.Snieška. Be to, tai ir indėlis į Lietuvos žiedinę ekonomiką, primena M.Nagevičius: „Jeigu turi mėšlo, gali iš jo gaminti biometaną, arba išdrabstyti lauke, kur metanas išsiskirs ir skatins klimato kaitą“.Klausykite „Verslo tribūnos“ diskusiją.

Darbuotojams teikiamų naudų strategija, atrodo paprasta: paklauskite žmonių, ko jie nori ir pasistenkite jiems tai suteikti“. Vis dėl to, itin konkurencingoje šių dienų talentų paieškos realybėje išgryninti darbuotojus masinantį ir konkurentus nokautuojantį darbdavio vertės pasiūlymą nėra taip paprasta.Zuzana Matonienė, „Yara“ verslo centro vadovė, sutinka, kad pritraukti geriausius darbuotojus nori kiekvienas verslas. „Pavyzdžiui, po karantino darbuotojams buvo patrauklus darbdavių sprendimas leisti dirbti iš užsienio, tą garsiai aptarinėjo žiniasklaida ir patys darbuotojai. Mes patys irgi stengėmės atsirinkti, ką žadame savo specialistams. Visgi, galiausiai supratome, kad „Yara International“ kaip darbdavys negali pasiūlyti sumos to, ką kiti siūlo po truputį. Tai buvo ženklas, kad vadovai privalo susėsti ir nuspręsti, koks mūsų kaip darbdavio vertės pasiūlymas būtų tinkamiausias esamiems ir naujai prisijungiantiems specialistams“, - pasakoja vadovė.Anot Z. Matonienės, tiesa, kad darbuotojai patys geriausiai žino, ko jie nori. Todėl darbdavio ir darbuotojo dialogas yra vienas svarbiausių žingsnių, kuriant vertės pasiūlymą.„Jau trejus metus kas mėnesį organizuojame anonimines darbuotojų apklausas, į kurias noriai įsitraukia 80-90 proc. darbuotojų. Remdamiesi šių apklausų rezultatais, galime daryti išvadas – kuo žmonės, džiaugiasi, kas jiems nepatinka, ko trūksta.Taip pat, norėdami išsigryninti, ką darbuotojai vertina labiausiai, ir ko jiems visiškai nereikia, atlikome atskirą tyrimą apie naudas“, - pasakoja pašnekovė. Taip gimė idėja įsidiegti platformą, kurioje darbuotojai gali patys išsirinkti, kokias papildomas naudas gauna.Kaip tokia platforma veikia? Kaip įtraukti darbuotojus į darbdavio vertės pasiūlymo ir papildomų naudų išgryninimo procesą, bet nepaversti jo pageidavimų koncertu? Kaip įsivertinti, kad sukurta sistema veikia? Klausykite „Verslo tribūnoje“.    

Lietuviai yra unikalūs savo pasipriešinimo kovomis, su pasididžiavimu kalba Jonas Ohmanas, „Blue/Yellow“ bendraįkūrėjas ir valdybos pirmininkas bei VšĮ „4 procentai“ valdybos narys. Šalies verslo ir visuomenės įsitraukimas stebina ir žavi, politikai pasimetę, o kai kurie yra „tiesiog per smulkūs“, šypsosi pašnekovas.„Viena didelė problema su krašto gynyba Lietuvoje, kad tai kaip atskira sfera: „mes viską darom patys, viską žinom, jūs nesirūpinkit“, – apgailestauja „Blue Yellow“ vadovas.Apie karo Ukrainoje pamokas, būtiną finansavimą gynybai ir kaip jį vertingiausiai panaudoti, „Verslo tribūnos“ pokalbis su J.Ohmanu.„Pavyzdžiui, bendra Baltijos šalių karo aviacija“, – savo pasiūlymą primena 4procentai.lt iniciatyvos dalyvis.

UAB „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters neabejoja, kad būtina didinti finansavimą šalies gynybai ne mažiau kaip iki 4% ir tikina, kad verslas yra pasiryžęs prie to prisidėti mokesčiais. Anot jos, politikai negali ignoruoti nei verslo, nei gyventojų balso. Peticiją dėl 4% BVP skyrimo gynybai per rekordiškai trumpą laiką pasirašė daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, pirmadienį ji perduota Lietuvos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei.

Pradėjus diegti sandėlių sprendimus viskas apsiribojo IT sistemomis, o sandėliai Lietuvoje 2000-aisiais ir dabar – kaip diena ir naktis, prisimena UAB „Equinox Europe“ direktorė Rasa Beskajevienė. 2017-aisiais buvę drąsūs sprendimai, šiandien yra standartas.  Naujausias ir didžiausias iki šiol Baltijos šalyse „Equinox Europe“ projektas – naujas „Omniva“ terminalas Kauno LEZ.  „Sprendimas, kurį diegiam, skirtas greitam siuntų išskirstymui. Tai bus visiškai naujos kartos įranga, kuri leis per valandą išskirstyti 15 000 siuntų, per parą – 300 000.“ – pasakoja R.Beskajevienė.Apie automatizavimą, robotizavimą, sorterius, automatizuotas saugyklas ir kitus sprendimus sandėliams, kas juos ir kaip naudoja, „Verslo tribūnos“ pokalbis su UAB „Equinox Europe“ vadove R.Beskajeviene.

Verslų savininkai ir vadovai vis dažniau susiduria su iššūkiu, kaip efektyviai valdyti augančias įmonių grupes. Vytenis Kudinskas, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ partneris, sako, kad patirties ir žinių šioje srityje šalies verslui vis dar trūksta, tačiau pokyčiai teigiama kryptimi vyksta nuolat.Pasak V. Kudinsko, teigti, jog Lietuvoje yra susiformavusi įmonių grupių valdymo kultūra būtų šiek tiek perdėta.

  Verslo iniciatyva skirti 4 procentus Lietuvos gynybai siūlo ir sprendimus bei galimybes tai padaryti.  „Tai yra „gyvi“ pinigai, apie 1,5 mlrd eurų, bet nebūtinai jie turi eiti per biudžetą“, – sako  Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas ir  VšĮ „4 procentai“ valdybos narys Vidmantas Janulevičius.    „Kai jau turėsime A – patvirtintus tuos 3 procentinius punktus – verslas savo iniciatyva siūlome prisidėti natūra, kuri mums kainuoja“, – galimybes aiškina V. Janulevičius.   „Mūsų noras yra prisidėti, bet ir kontroliuoti, žinoti, kur tie pinigai nueina, tokiu būdu mes prisiimam ir tam tikrą dalį atsakomybės“, – kalba LPK prezidentas.   Sustiprinta gynyba atpigintų ir Lietuvos skolinimąsi, o pasiruošusi visuomenė yra viena svarbiausių gynybos dalių, „Verslo tribūnoje“ sako V. Janulevičius. Klausykite pokalbį.

Skaitmenizavimo procesas jau įvykęs, plastikinių lojalumo kortelių nešiotis nebereikia, tačiau skaitmeninės piniginės suteikia galimybę kurti papildomą vertę ir įtraukti klientus, neabejoja ConnectPay vadovas Marius Galdikas.   „Pavyzdžiui, programėlėje galiu ne tik pirkti produktus, bet ir papildytoje realybėje pasižiūrėti kaip baldas atrodo“, – jau egzistuojančių sprendimų pavyzdžius pateikia M.Galdikas, – „Kiti didieji Europos prekybininkai suteikia galimybę susirinkti pirkinių krepšelį naudojant dirbtinį intelektą.“   Sėkmingiausiais pasaulyje pavyzdys – Starbucks, kurio programėlė visiškai personalizuota ir suteikia daug papildomos vertės klientams. Lietuvoje artimiausiu metu pamatysime proveržį alternatyvaus finansavimo platformose, žada ConnectPay vadovas. Mobili piniginė verslui yra ne tik galimybė integruoti papildomas paslaugas, bet ir neabejotinas kaštų taupymas. Klausykite plačiau.

Prieš kelis metus medicinos lizingas startavo nuo plastikos chirurgijos, tačiau didesnis žmonių rūpestis savo sveikata pasijuto po pandemijos, sako Inbank Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Rimeikis. „Žmonės pradėjo investuoti į sveikatą ir tyrimus ar procedūras daryti prevenciškai, siekdami išvengti ligų“, – apie pasikeitusį požiūrį pasakoja V.Rimeikis. Medicinos lizingas gali finansuoti nuo odontologijos iki plastikos chirurgijos ar vitaminų terapijos, o standartizuota procedūra leidžia finansavimą gauti per kelias minutes.  Klausykitės „Verslo tribūnos“ pokalbio.

Gerai pastatyti nebėra naujovė ar privalumas, tai standartas, o į priekį varo skaitmenizavimas,technologijos, tvarumas ir konkurencija, sako generalinės rangos bendrovės „Gilesta“ vadovas Romas Paliulis. „Skaitmenizacija, kritinių vietų identifikavimas duomenų pagalba ir komanda, kurioje visi vienodai mato tą pačią stiklinę“, – šiuolaikiškai valdomos įmonės požymius vardija bendrovės R.Paliulis. Vadovo tikslas identifikuoti problemą ir išspręsti per minimaliai trumpą laiką – šiandien statybos įmonėje analizė atliekama nebe kartą į ketvirtį, o nuolat, pokyčius, pastebi bendrovės „Gilesta“ vadovas.

Standartiniai logistikos centrai nebeatliepia visų klientų ar el. prekybininkų poreikių ir negarantuoja to, ką gali pasiūlyti „fulfillment“ arba visapusiško užsakymo išpildymo paslauga, sako „Venipak“ šios paslaugos vadovas Mantvydas Kaukėnas.„Kai pardavimo srautai pradeda augti, prireikia patalpų, žmonių, įrangos, pakavimo medžiagų, kokybinių sprendimų ir pamatai, kad tai atskiras verslas, o tu nori tik parduoti prekes ir užsidirbti. Tada į pagalbą ateinam mes ir augančiam verslui pasiūlom sprendimą, kad viso šio galvos skausmo jie nebeturėtų.“ – apie galimybes pasakoja M. Kaukėnas. „Mes pasirūpinam viskuo nuo to momento, kai prekė pasiekia mūsų sandėlį, taip visada aišku, kas atsakingas už galutinę produkto pristatymo kokybę.“ – „Verslo tribūnai“ pasakoja M. Kaukėnas.Klausykitės plačiau.

2023-ieji agroverslui ir toliau nestokojo iššūkių – ekspertai sako, kad jų netrūks ir artimiausiu metu. Vis tik laiku priimti sprendimai, pagrįsti ne tiek emocijomis, bet duomenimis bei įžvalgomis, leidžia ir sunkiais laikais  pasiekti neblogų rezultatų. Tam svarbu analizuoti rinkų duomenis, įsiklausyti į ekspertų įžvalgas ir į ateitį žiūrėti plačiau.   „Lietuvos pranašumas visada buvo aukštesnės kokybės grūdai. Ir vis dar už aukštą kokybę yra mokama gera premija. Reikia apie tai galvoti ir investuoti, kad išlaikytume šį savo išskirtinumą. Kitu atveju čia mums yra didelė grėsmė, nes „išeisime“ į tiesioginę konkurenciją su lenkais, kitomis didelėmis rinkomis“, – sako skandinaviško kapitalo agroverslo bendrovės „Scandagra“ vadovas Marius Vasiliauskas.    „Žiūrint į priekį, technologijos gali padėti taupyti: naudoti priemones – trąšas, augalų apsaugos priemones ir kitas – tikslingiau, ten kur tikrai reikia. Čia yra nemaži sutaupymai. Tam reikia investicijų į technologijas ir šiuo keliu tikrai bus žengiama“, – apie profesionalaus žemės ūkio valdymo svarbą sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.  Klausykitės „Verslo tribūnos“ diskusijos apie žemės ūkio rinkos iššūkius ir ateities kryptis.

Darbdavių galimybės išsiskirti rinkoje gimsta ne spėliojant, o remiantis duomenimis, teigia „Verslo tribūnos“ pašnekovai. „Dažniausiai  žaidimas „aš atspėsiu“ žaidžiamas įmonės viduje, vengiama išorės specialistų, jei perkami tyrimai, tai kartą per dešimt metų“, – vienodų komunikacijos kampanijų priežastis ieškant darbuotojų vardija komunikacijos strategas Andrius Skalandis.„Amžius, lokacija ir netgi lytis – duomenys gali padėti kuriant kampaniją organizacijai daug kryptingiau, greičiau susifokusuoti, žvelgiant tiek iš įmonės vidaus, tiek iš rinkos pozicijų“, – svarbiausių parametrų pavyzdžius pateikia sprendimus siūlančios bendrovės „WitMind“ direktorė Živilė Valeišienė.„Mes siūlome unikalumą, siūlome įgalinti visas kompetencijas“, – praktinius savo įmonės pavyzdžius pateikia Giedrė Morkūnė, „Elektrum Lietuva“ personalo vadovė. Klausykite „Verslo tribūnos“ diskusiją.

„Mes turim iš ko mokytis, kolegos dirba dešimtmečius, tačiau būdami jauni turim energijos nešti inovacijas visai įmonei“, – apie galimybes naujovėms itin brandžioje įmonėje pasakoja „Yara“ Europos verslo centro vadovė Zuzana Matonienė. „Yara“ vykdo savo veiklą nuo 1905 metų 60-yje pasaulio valstybių, įmonėje dirba apie 18 000 darbuotojų. „Tam kad būtų ilgalaikė sėkmė, reikia ir ambasadorių, ir komunikatorių, ir tų, kurie nesipriešins pokyčiui arba įkalbės savo kolegą“, – apie būdus įtraukti žmones „Verslo tribūnoje“ pasakoja Z. Matonienė.

Tikslas 4% nuo BVP skirti Lietuvos gynybai labai geras ilgalaikėje perspektyvoje, sako „Verslo tribūnos“ pašnekovai SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė. Ekonomistai siūlo atkreipti dėmesį į tuos mokesčius, kurie daro mažesnę įtaką ekonomikai, ir nepamiršti galimybės pasiskolinti, jeigu siekiama greito rezultato. 

Ilgą laiką lyderio poziciją investicijų rinkoje užėmė nekilnojamasis turtas, nes tai buvo santykinai konservatyvesnė, o svarbiausia, ir suprantamesnė ar net „apčiuopiamesnė“ investicija. Įdarbintų lėšų apimtis ir galimas grąžas tarsi buvo galima išmatuoti kvadratiniais metrais. Į NT investuodavo tiek pradedantys, tiek ir profesionalūs investuotojai. Tačiau pastaruoju metu investicijų spektras sparčiai auga ir į investuotojų, ypač pažengusių, regos lauką vis dažniau patenka kitos alternatyviosios investicijos. Kaip jomis naudojasi ir savo pinigus įdarbina profesionalai? Benas Poderis, „Nter Asset Management“ partneris, ir Donatas Frejus, „Nter Private Debt Fund“ fondų valdytojas, sutaria, kad iš alternatyviųjų investicijų šiandieniniame ekonominiame ir geopolitiniame kontekste išsiskiria privačios skolos kategorija, kuri investuotojams tampa vis patrauklesnė.

Priimtas Gamtos atkūrimo aktas, Ukrainos grūdai, keliaujantys per Lietuvą, geopolitinė padėtis lemia didesnį neapibrėžtumą, tačiau galimybių yra, teigia SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė Rūta Gucu.    Svarbiausi 2024-ųjų iššūkiai Lietuvos ūkininkams – likvidumas, t. y. pinigų poreikis, nes pinigai reikalingi viskam, kas lems būsimą derlių, ir investicijos – ar jos skiriamos dabartinei veiklai palaikyti, ar ilgalaikei, atsižvelgiant į  poreikius ateityje, sako „Verslo tribūnos“ pašnekovė.    „Dabar, jei ūkininkas turi traktorių ir kombainą, ypač gerai apsvarsto, ar pirkti naują, ar turint senąjį dar galima tinkamai atlikti darbus, o gal racionaliau techniką išsinuomoti“, – tendencijomis dalinasi R. Gucu.  

Jei keliai būtų tokie kaip Lenkijoje, darbuotojų mobilumas ir konkurencija Lietuvoje, o kartu ir galimybės lyderiams augti, galėtų būti daug didesni, sako „Verslo tribūnos“ pašnekovas. „Pasiekėm tą lygį, kai tu gali pakeisti darbą ir renkiesi, o jei susisiekimas būtų geras, tai būtų daug lengviau“, – neabejoja bendrovės „Vita Baltic International“ generalinis direktorius Renatas Degulis.   Anot jo, lyderystei reikalinga tinkama aplinka ir galimybės žmonėms augti. Plačiau klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su R.Deguliu.

Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ bendruomenė išskiria penkis investuotojų tipus.  Kuo jie skiriasi, kaip elgiasi krizinėse situacijose, kam tinkamiausias toks investavimo būdas ir koks verslas investuoja į SFP – „Verslo tribūnos“ pokalbis su „Profitus“ marketingo vadove Monika Lenčickaite ir ryšių su investuotojais vadovu Aurimu Satkūnu. „8 iš 10 investuotojų po pirmojo pabandymo grįžta ir investuoja toliau, tai yra aiškus pasitikėjimo signalas“, – pastebi M.Lenčickaitė.

Britų savaitraštis „The Economist“ kažkada skambiai pareiškė: „Niekas iš tiesų nežino, kas yra strategija“. Verslo strategai linkę nesutikti su tokiu aptakiu požiūriu. Giedrius Keraitis, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ partneris ir strategijos praktikos grupės vadovas, sukonkretina, kad strategija  yra organizacijos veiklos planas, nesvarbu – ar jis dar tik gimė galvoje, paskubomis buvo surašytas ant servetėlės ar jau patvirtintas įmonės valdyboje. „Kai planuojame organizacijos veiklą, tai ir yra strategija. Kitas klausimas – kaip tą strategiją paversti kūnu, kaip pasiekti, kad ja patikėtų strategiją įgyvendinsiantys darbuotojai, kaip ją transformuoti į operatyvinę veiklą ir kontroliuoti jos įgyvendinimą“, – didžiausius verslo strategijos iššūkius vardija G. Keraitis.„Efektyvios vadybos DNR“ Giedrius pasakoja, į kokias tendencijas reikia atsižvelgti planuojant strategiją, kokie didžiausi iššūkiai tenka vadovams, kaip įkvėpti darbuotojus būsimiems pokyčiams ir įgyvendinti transformacijos, t. y. strategijos virsmo į veiklą etapą, kuriame iki šiol suklumpa net 80 proc. vadovų.

Katedros aikštės dydžio teritorija miške ir kelios minutės automobiliu nuo miesto centro – išskirtinis CITUS projektas Vilniuje.„Miesto centrinėje dalyje, o jautiesi kaip išvažiavęs į Nemenčinės miškus“, – apie „Miško ardus by CITUS“ pasakoja CITUS Vilniaus regiono vyriausioji plėtros vadovė Gabrielė Norkutė.„Mane žiauriai žavi, kad išsukusi iš aplinkkelio į mišką ir ten, nesitikėdama nieko, radau namus. O tai, kad ta vieta turi tam tikrą istoriją, prideda jai nenugludintos autentikos”,– apie paieškų rezultatą kalba „Miško ardų by CITUS“ gyventoja, verslininkė Gabija Strielčiunaitė. „Verslo tribūnos“ pokalbis apie išskirtinę teritoriją ir ateities Vilnių.

Formulių, kurios leistų apskaičiuoti tinkamą atlygio dydį – daugybė, tačiau jos ne visada užtikrina, kad atlygis atitiks darbuotojų poreikius, kurie ekonominių permainų laikais kyla kartu su augančiu pragyvenimo lygiu. Pasaulinė trąšų gamybos ir tiekimo milžinė „Yara International“ užsimojo gerus norus paversti standartu ir ėmėsi iniciatyvos – išanalizuoti visų 140 šalių, kuriose veikia bendrovė, rinką ir paruošti kiekvienai iš jų pritaikytą atlygio politiką. Daugiau kaip 140 šalių veikiančios, virš 17 500 darbuotojų turinčios bendrovės tikslas – užtikrinti, kad visi be išimties darbuotojai gautų oriai gyventi leidžiantį atlyginimą (angl. living wages).Iniciatyvos pilotavimui kompanija pasirinko vienuolika šalių, viena iš jų – Lietuva, kurioje veikiančiame „Yara International“ Europos paslaugų centre dirba 500 specialistų.„Prieš dvejus metus „Yara International” išsikėlė klausimą: ar visiems savo darbuotojams mokame tokį atlyginimą, kurį gaudami jie gali oriai gyventi? Rasti atsakymą į šį klausimą nėra paprasta, nes oraus atlygio apibrėžimas kiekvienoje šalyje priklauso nuo daugybės kontekstinių detalių ir tai, kas tinka Europoje, nebetiks Afrikoje ar Pietų Amerikoje“, – sako Zuzana Matonienė, „Yara International“ Europos paslaugų centro vadovė.Vadovė pasakoja, kaip Lietuvoje pavyko įgyvendinti socialinės atsakomybės iniciatyvą ir ko iš jos galėtų pasimokyti įvairovę, lygybę ir įtrauktį savo vertybėmis laikantis šalies verslas.

Nepaisant daugybės makroekonominių ir politinių iššūkių, Baltijos šalių įsigijimo ir susijungimo sandorių rinka pernai buvo aktyvi – per šį laikotarpį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sudaryta 150 sandorių. Nors 2022 m. pademonstruotą pagreitį kiek prigesino pernai išryškėję pirkėjų ir pardavėjų lūkesčių skirtumai, ekspertai sako, kad aktyvumas rinkoje rodo pasiektą brandos lygį, o dalis pernai pradėtų procesų rezultatą duos šiemet ar 2024-aisiais.Kas lėmė sėkmę pernai ir ko tikėtis šiemet, diskutuoja Julijus Grigaliūnas, finansinių sandorių patarėjų bendrovės „Porta Finance“ vadovaujantis partneris, Deimantė Korsakaitė, „INVL Baltic Sea Growth Fund“ vadovaujanti partnerė bei Dr. Irmantas Norkus, advokatų kontoros COBALT vadovaujantis partneris Lietuvoje.

Pasaulio maisto programos (angl. World Food Programme) duomenimis, maždaug trečdalis žmogaus reikmėms pagaminamo maisto yra iššvaistoma žaliavų auginimo, gamybos ir vartojimo stadijose. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai sako, kad nepaisant Europos Sąjungos Žaliojo kurso iniciatyvų, Lietuvoje agrosektoriaus įmonių ir ūkininkų, kurie norėtų bendradarbiauti ir, pasitelkus aplinką tausojantį žemės ūkį, keisti savo ūkininkavimo įpročius tvaresniais, vis dar nėra tiek daug.Kaip užtikrinti kuo tvaresnę žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinės simbiozę? Kodėl norime pereiti prie aplinką tausojančių ir žmogaus sveikatai palankesnių žemdirbystės sistemų? Kokios dabarties ir ateities technologijos gelbėja judant beatliekės gamybos link? Kas skatina kurti inovatyvius, saugius ir vartotojams patrauklius maisto produktus? Kaip turėtų atrodyti tvari, aukštesnę pridėtinę vertę kurianti, žmogui ir gamtai palanki trumpoji maisto tiekimo grandinė? Apie tai „Verslo tribūnoje“ diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. dr. Živilė Tarasevičienė, prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, doc. dr. Jurgita Kulaitienė ir doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė.

Jurgita Nacevičienė, aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ generalinė direktorė, pasakoja apie penkias vertės grandines klientui, kaip verslo, gamybos proceso metu susidariusios atliekos tampa galimybėmis ir ką verslas galėtų padaryti, kad tokių galimybių būtų dar daugiau.„Turiu pripažinti, jog sąmoningumas auga. Jei anksčiau gamybos ar prekybos įmonėse atliekų sutvarkymas buvo tik viena iš komunalinių paslaugų, dabar įmonėse dirba tvarumo vadovai, kurie ne tik ieško sprendimų, kaip būti socialiai atsakingiems, sukurti vertę darbuotojams, bet ir rūpinasi tuo, kokį poveikį aplinkai daro“, – kalbėjo J. Nacevičienė.

Statistika rodo, kad kas ketvirtas pas pardavėją ar paslaugų tiekėją užsukantis žmogus norėtų apsvarstyti mokėjimo dalimis be pabrangimo alternatyvą. Donatas Mickus, finansavimo ir taupymo paslaugas teikiančio banko „Inbank“ pardavimų skyriaus vadovas, sako, kad ryškėjanti tendencija pasitelkti lizingo paslaugas, o likusį kapitalą - įdarbinti rodo, jog finansinis raštingumas šalyje auga ir vartotojai tikisi daugiau atsiskaitymo už prekes bei paslaugas alternatyvų.„Kai prieš aštuonerius metus prisijungiau prie „Inbank“, lizingą ar mokėjimą dalimis daugiausia rinkdavosi mažesnes pajamas uždirbantys klientai, kurie taip mokėdavo už buitinę techniką, elektronikos prekes. Dabar vartojimo žemėlapis pasikeitęs neatpažįstamai: taip finansuojame ne tik daugybę prekių bet ir labai platų spektrą paslaugų. Kodėl nemokėti dalimis be pabrangimo, jeigu protingai paskirsčius lėšas ir likusius pinigus investavus į indėlius jie tau uždirbs, pvz., 4,5 proc. metinių palūkanų“, – klausia D. Mickus.Daugiau apie finansavimo įrankių pasiūlą vartotojams ir pardavėjams, ieškantiems mokėjimo dalimis be pabrangimo galimybių, klausykite diskusijoje „Verslo tribūna“.

Į parduotuvę kelis kartus per savaitę užsukantys vartotojai tikisi, kad jų apsipirkimo patirtis bus kuo sklandesnė ir patogesnė. Andrius Kalašinskas, technologinius sprendimus prekybininkams teikiančios įmonės „StrongPoint“ produktų direktorius, sako, kad parduotuvių, o ypač jose esančių kasos zonų transformacija Lietuvoje vyksta nuolat – lėtai, bet užtikrintai.„Eksperimentai vyksta visada – vieni iš jų prigyja, kitiems pirkėjai dar nebūna pasiruošę arba nenori keisti susiformavusių įpročių. Parduotuvių ir kasos zonų transformaciją labiau galima vadinti lėta evoliucija: maždaug 2007 m. parduotuvėse pradėtas diegti savitarnos zonas vartotojai jaukinosi maždaug dešimt metų, o dabar apie pusė visų pirkimo transakcijų parduotuvėse vyksta būtent jose. Vėliau atsidaro dar daugiau alternatyvų – apsipirkimas telefonu pačioje parduotuvėje, savitarnos skanavimo įrenginiai. Lietuvoje prekybos vietose – gana didelė darbuotojų kaita, sudėtinga rasti naujų darbuotojų, todėl savitarnos kasas daugelis parduotuvių mato kaip natūralią ir efektyvią išeitį“, - komentuoja A. Kalašinskas.Kiek, diegiant naujoves, atsižvelgiama į pirkėjų nuomonę? Kaip ateityje transformuosis parduotuvių kasos zonos? Kas skatina, ir kas stabdo pokyčius? Klausykite visą pokalbį „Verslo tribūnos“ diskusijoje.

Ar įmanoma jau šiandien „žalinti“ komercinį transportą, kokios paskatos egzistuoja, ir ko labiausiai trūksta? Apie tai „Verslo tribūna“ kalbina Transporto inovacijų asociacijos direktorę Rugilė Andziukevičiūtę – Buzę, „Iveco“ atstovybės regiono vadovą Ernestą Jakubonį ir „Scania Lietuva“ vadovą Darių Sniešką. „Metas įjungti aukštesnę pavarą“, – neabejoja R. Andziukevičiūtė – Buzė, „Neuždėdami principo „kas teršia, tas moka, nesurasime lygybės ženklo“, – neabejoja E.Jakubonis. „Šie ir kiti metai versliui ir gamintojams bus labai svarbūs, o koks bus realus etolingas ir kas bus į jį įtraukta, tai kol kas mes nelabai žinom. Norėtųsi viešumo ir diskusijos, jei dar ne vėlu“, – pastebi D.Snieška.

„Populiariausios paskolos nekilnojamojo turto plėtrai, tačiau ne išimtis ir paskolų refinansavimas ar skolinimasis apyvartai. Per kelerius metus tiek mes, tiek visa sutelktinio finansavimo rinka užaugo tiek, kad verslui galime siūlyti labai įvairių projektų finansavimą, o kartu su instituciniais partneriais - ir vis didesnes paskolas “, – sako „Profitus“ ryšių su investuotojais vadovas Aurimas Satkūnas. „Verslo tribūna“ apie sutelktinio finansavimo platformų (SFP) paskolų tipus, kuo jie skiriasi bei koks verslas kreipiasi į SFP dėl projektų finansavimo.

„Pakaktų kelių statybos įmonių, įdarbinusių dirbtinį intelektą, ir jos labai greitai įgautų konkurencinį pranašumą, čia tik laiko klausimas“, - neabejoja UAB „Gilesta group“ direktorius Šarūnas Grigaitis.Kol kas Lietuvoje statybų sektoriaus įmonės gali uždirbti ir be dirbtinio intelekto, tad didesnei sektoriaus skaitmenizacijai ir dirbtinio intelekto naudojimui šalyje užkerta požiūris į skaitmenizaciją, kaip į ilgalaikę investiciją. Apie DI galimybes statybose „Verslo tribūnos“ pokalbis su Š. Grigaičiu.

Prie įmonės vairo stojantis naujas samdomas vadovas dažnai imasi burti savo − patyrusių ir patikimų funkcinių vadovų ir ekspertų – komandą. Tokių pokyčių metu ne visada pavyksta išvengti povandeninių srovių. Nuo verslo besitraukiantys įmonių savininkai neretai bijo pokyčių, kuriuos inicijuoja naujai pasamdyti vadovai. Tačiau, žvelgiant iš samdomo vadovo varpinės, jam svarbu suformuoti tinkamą komandą, su kuria galėtų siekti suformuotų tikslų. Gintautas Mažeika, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantis partneris, sako, kad patyrę vadovai galimo minų lauko išvengia bendradarbiavimo sąlygas su akcininkais apsibrėždami iš anksto.„Sudėlioti galimų pokyčių ribas reikia prieš paspaudžiant ranką ir sutariant dirbti kartu. Jeigu savininkams komandos performavimo klausimas labai skausmingas, tą reikia pasakyti iš anksto. Jeigu įmonėje yra itin vertinamų, daug metų dirbančių žmonių, su kuriais savininkai jaučia glaudų emocinį ryšį, tą irgi reikėtų atvirai išsakyti“, – pataria ekspertas.

Kaip turėti tvarų draugišką kolektyvą ir kartu „Lietuvos verslo lyderių 500“ reitinge šoktelti į 22 vietą? „Verslo tribūnos“ pokalbis su UAB „Vita Baltic International“ generaliniu direktoriumi Renatu Deguliu.„Kitų santuokos tiek netrunka, kiek žmonės dirba kartu, tai pasirūpinkime vienas kitu“, – kaip atsiranda komandos bendrystė ir saugi darbo aplinka pasakoja R.Degulis. Beveik pusė įmonės darbuotojų įsitraukę į komitetus. Daugiau nei 100 žmonių įmonėje dirba per 10 metų, pusšimtis – daugiau nei dvidešimtį metų, pats vadovas keliolika metų kasdien važinėja iš Kauno.

Šiuos metus sutelktinis finansavimas baigia perėjęs prie naujo europinio reguliavimo. Itin sustiprinta investuotojų apsauga, suvienodinta statistika ir galimybė palyginti ir pasilyginti bei diversifikuoti investicijas kitose Europos Sąjungos šalyse – tokius privalumus vardija sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ marketingo vadovė Monika Lenčickaitė.„Pokyčius mes, kaip lyderiaujanti platforma, matom kaip labai didelę galimybę“, – neabejoja M.Lenčickaitė.Naujame reglamentavime – nuo apsisprendimo laikotarpio nepatyrusiems investuotojams iki platformų interesų valdymo. Plačiau apie naujoves klausykite „Verslo tribūnos“ epizode.

UAB „ACBaltica“ sukurtas IT sprendimas, naudojant „SAP Service Cloud“ suteikia galimybę apjungti mobilias darbo vietas, analizuoti, planuoti darbo laiką ir gauti objektyvius našumo rodiklius. Tai itin aktualu ne tik žemės ūkio techniką, ryšius, saulės elektrines ir kitą techniką prižiūrinčioms bendrovėms, tačiau bet kuriai įmonei, turinčiai mobilių darbuotojų, sako „Verslo tribūnos“ svečias „ACBaltica“ pardavimų atstovas Lietuvoje Robertas Stanevičius. Konkretūs sprendimo panaudojimo pavyzdžiai „Verslo tribūnos“ pokalbyje su R.Stanevičiumi.

Itin dinamiškoje šių dienų verslo realybėje energetikos transformacija tampa ne vien būtinybe, bet ir galimybe kurti naują, tvarią ateities verslo viziją. Kaip Lietuvos įmonės reaguoja ir prisitaiko prie stabilumu nežibančios energetikos išteklių rinkos? Kokių saugiklių reikia, norint išvengti staigmenų ir neplanuotų išlaidų? Kokią naudą ir stabilumą įmonėms garantuoja įgyvendinami ilgalaikiai tvarumo pokyčiai? Diskutuoja Haroldas Nausėda, „Ignitis“ verslo klientų ir plėtros vadovas, ir Dovilė Greblikienė, „Ellex“ partnerė.

2023-aisiais besitęsiančio ekonominio ir politinio nestabilumo fone, įsigijimo ir susijungimo sandorių rinka nestebino sandorių gausa. Kokie šie metai buvo pasaulio, Baltijos šalių ir Lietuvos sandorių rinkai, su kokiais iššūkiais susidūrė verslų pardavėjai bei pirkėjai ir ko laukti 2024-aisiais, plačiau diskutuoja Dovilė Burgienė, advokatų kontoros WALLESS vadovaujančioji partnerė, ir Šarūnas Skyrius, „SUPERIA“ partneris.

„Arbitražas – tai šalių susitarimas savo komercinius ginčus spręsti ne teisme, bet specialioje suformuotoje institucijoje. Vienas didžiausių tokio pasirinkimo privalumų verslui yra proceso metu apsaugomos komercinės paslaptys ir konfidenciali informacija“, – aiškina pašnekovė. Klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbio su teisės firmos „Sorainen“ partneriu, advokatu Kazimieru Karpickiu ir eksperte, advokate Ieva Rimavičiene.

„Verslo tribūnoje“ kalba Eglė Džiugytė, Šiaulių banko Finansų rinkų departamento vadovė ir Vaidotas Rūkas, INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas.

Gruodį pasibaigsiantis Šiaulių banko ir „Invalda INVL“ grupės mažmeninių verslų susijungimo procesas Lietuvai pristatys naują finansų rinkos dalyvį. Įgyvendinus sandorį, Šiaulių banko grupė, be jau teikiamų finansinių paslaugų, valdys antrosios ir trečiosios pakopos pensijų bei investicinius fondus Lietuvoje, išplės gyvybės draudimo paslaugų verslą. Kokių pokyčių ir naudos iš to gali tikėtis vartotojai? Įžvalgomis dalinasi Andrius Kamarauskas, Šiaulių banko Kasdieninės bankininkystės departamento direktorius, ir Dalia Kolmatsui, INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovė.

Žaliosios investicijos bus ir pelningos, ir neišvengiamos, o įmonės ir institucijos šalia mokesčių deklaracijų teiks ir savo tvarumo ataskaitas. Apie žaliuosius finansus, jų svarbą ir kas laukia ateityje „Verslo tribūnoje“ pasakoja Žaliųjų finansų instituto vadovas Audrius Šilgalis.

Nors šiemet krova Klaipėdos uoste mažėjo, kai kurios krovinių rūšys jau lenkia praėjusius metus. Palyginti gerai atsilaikyti Klaipėdai padėjo diversifikacija, o šiųmetės investicijos jau siekia beveik 90 mln. Eur. „Verslo tribūnoje“ AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

„Verslo tribūnoje“ pokalbis apie bendrovių akcininkus ir jų tarpusavio santykius. Pasakoja teisės firmos „Sorainen“ partneriai, advokatai Kazimieras Karpickis bei Evaldas Dūdonis.

„Nemažai ūkininkų laukia geresnių kainų, jų nefiksuoja ir, tikėtina, tai gera strategija“, – pastebi SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė Rūta Gucu. Pasak jos, iššūkis buvo brangios trąšos, nepalankūs orai, tačiau dabar situacija pasikeitusi ir teikia optimizmo, nors grėsmę kelia neapibrėžta geopolitinė padėtis. Apie 2023 m. trijų ketvirčių rezultatus, ekonomikos perspektyvas ne tik žemės ūkyje, „Verslo tribūnos“ pokalbis su SEB banko atstove R. Gucu.

„Manau, kad Lietuvos žaidimų industrija išgyvena renesansą, labai daug įkurtų naujų studijų“, – džiaugiasi „Sneakybox“ vienas įkūrėjų Liudas Ubarevičius. „Verslo tribūnoje“ pokalbis apie tai, kuo gyvena Lietuvos žaidimų industrija ir „Sneakybox“.

Lankstumas ir greitis. Tai du pagrindiniai privalumai prieš tradicinius bankus. Juos verslui siūlo sutelktinio finansavimo platformos (SFP). „Verslo tribūnoje“ pokalbis su SFP „Profitus“ strateginės plėtros vadove Lina Maskoliūne.

Skaitmenizacija statybos įmonėje prasidėjo nuo buhalterijos. Kaip tai vyko ir kuo skaitmenizavimas svarbus statybų sektoriuje pasakoja bendrovės „Gilesta“ vadovas Romas Paliulis.

Apie alternatyviąsias investicijas, kaip iš jų uždirbti ir kokios grąžos tikėtis „Verslo tribūnoje“ pasakoja INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.

„Daryti taip, kad atleisti iš darbo nereikėtų arba, jeigu atsiranda poreikis atleisti, kalbėtis tarpusavyje ir stengtis, kad atleidimas įvyktų abiejų šalių susitarimu“, – pataria teisininkė. Kas yra darbo atleidimas ir ginčas dėl darbo atleidimo? Kokios būna atleidimų rūšys ir pagrindai? Klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su teisės firmos „Sorainen“ partneriu, advokatu Kazimieru Karpickiu bei darbo teisės eksperte, advokate Jurgita Karvele.

„Vairuotojo visame maršrute nuo A iki išsikrovimo yra virš 90 lapų popieriaus, kad jis atliktų visą veiksmą“, – skaičiuoja Transporto Inovacijų asociacijos ir UAB „Bunasta“ vadovas Jurgis Adomavičius. Kur stringa transporto ir logistikos sektoriaus skaitmenizacija? „Kaip asociacija rodom iniciatyvą tris metus iš eilės, esam sukūrę elektroninio krovinio važtaraščio demo versiją“, – pasakoja pašnekovas. Klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su J. Adomavičiumi.

Didžiausias lietuviško kapitalo bankas šalyje Šiaulių bankas ir investicijų valdymo bei gyvybės draudimo grupė „Invalda INVL“ šiemet planuoja baigti mažmeninių verslų susijungimo procesą. Koks vaidmuo tokio masto transformacijoje tenka organizacijų kultūrai? Kaip dviem bendrovėms sekasi pažaboti darbuotojų nerimą, išlaikyti daugiau kaip tūkstančio specialistų įsitraukimą ir motyvuoti juos kartu siekti naujos strateginės vizijos? Patirtimi dalijasi Dovilė Sukackaitė-Bolienė, Šiaulių banko Darbuotojų patirties ir įtraukties grupės vadovė, ir Vaida Norušaitė, INVL grupės personalo vadovė.

Kas yra mechanikas šiandien ir kaip atrodo jo darbo diena. Kodėl mechanikų trūksta ir ko gali pasiekti profesijos meistrai. Apie tai „Verslo tribūnos“ pokalbyje su Pauliumi Meškele, „Mobile Heavy Machinery“ serviso vadovu.

„Kartais tikimasi, kad viešasis sektorius nebus reiklus klientas“, – sako Neringa Andrijauskienė, nacionalinės centrinės perkančiosios organizacijos CPO LT direktorė. Pasak jos, gaunama signalų, kad dalis tiekėjų, norinčių žūtbūt laimėti pirkimą, elgiasi ne visiškai atsakingai ir tikisi, jog sudarius sutartį prasidės naujos derybos. Šiame „Verslo tribūnos“ pokalbyje įžvalgos apie verslo etiką viešuosiuose pirkimuose.

„Verslo tribūnoje“ pokalbis apie galimybes verslui naudotis naujausiomis technologijomis be rūpesčių. „iDeal“ teikia paslaugą verslui, kuri leidžia turėti naujausią įrangą, patogiai valdyti finansus bei gelbsti IT specialistus nuo senų kompiuterių spintose. Šiame pokalbyje išsamiau apie „Smart Deal Business“ ir „Apple Business Manager“. „Verslo tribūnoje“ interviu su „iDeal“ Verslo klientų skyriaus vadovu Luku Gužausku.

Pasitaiko įvairių projektavimo klaidų. Tuomet galimos bėdos: stogas neatlaiko įrenginių, statinys netelpa į sklypo ribas ir kita. Apie pasitaikančias problemas „Verslo tribūnoje“ pasakoja advokatų kontoros NOOR vadovaujantis partneris Giedrius Murauskas.

Estijoje didieji elektroninės prekybos žaidėjai diegia robotizuotus sandėlius. Tai – automatizuoti prekių surinkimo centrai. Šie keturis kartus mažiau vietos reikalaujantys ateities sprendimai artėja Lietuvos link. Kaip jie veikia ir kada verta pradėti apie juos galvoti „Verslo tribūnoje“ atsako bendrovės „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims Rimantas Mažulis.

„Mūsų rinka jau 3 metus turbulencijoje, bet sandoriai toliau vyksta, NT perka, o demografijos tendencijos rodo, kad jo paklausa augs. Mūsų 2023 m. 8 mėnesių rezultatai, palyginti su 2022 m., yra apie 40 proc. geresni. Pernai tai pat labai sparčiai augome. Taigi, priežasčių optimizmui netrūksta“, – „Verslo tribūnoje“ sako sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ vadovė Viktorija Čijunskytė. Pasak jos, yra ženklų, kad kitų metų pabaigoje vėl truks NT objektų.

Advokatų profesinės civilinės atsakomybės draudimas: kam jis reikalingas ir kokias apsaugas suteikia? Kada pakanka minimalaus, o kada verta išplėsti apsaugas bei civilinio draudimo sumas? „Svarbiausia reikia žiūrėti į apsaugos apimtį, nes visi norime kokybiškos paslaugos“, – taip „Verslo tribūnoje“ sako ERGO civilinės atsakomybės draudimo vyr. ekspertė Jurgita Nagrockė.

„Verslo tribūnoje“ pokalbis su UAB „Profitus“ vadove Viktorija Čijunskyte. Ji pasakoja apie tai, kaip sutelktinio finansavimo platformos tapo lygiaverčiu finansavimo kanalu bankams ar kredito unijoms ir kodėl tai patrauklu investuotojams.

Nuolaidos apsiperkant, sveikatos draudimas, prizai, konkursai ir individualių poreikių tenkinimas – „cargoGO Logistics“ darbuotojai gali rinktis tai, kas jiems svarbiausia, o taip pat naudotis skaitmeniniais sprendimais. Darbuotojų skatinimo patirtimi „Verslo tribūnoje“ dalijasi „cargoGO Logistics“ personalo vadovė Giedrė Rankauskaitė.

„Verslo tribūnoje“ apie tai, iš ko gyventi planuoja Lietuvos žmonės, išėję į užtarnautą poilsį. Kas gali paskatinti žmones labiau pasirūpinti savo finansine ateitimi? Kokios yra gyvybės draudimo galimybės ir paskatos. Podkaste kalba Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Giedrius Rimša.

Sėkmę agroversle garantuoja ne tik planavimas, bet ir gebėjimas išlaikyti šaltą protą besikeičiant rinkos sąlygoms. Tokių pokyčių pastaruoju metu netrūksta, o reakcija į juos skiriasi, sako „Verslo tribūnos“ pašnekovai. Tai – skandinaviško kapitalo agroverslo bendrovės „Scandagra“ vadovas Marius Vasiliauskas ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Biometanas ar elektra pakeis dyzelinį kurą sunkiajame komerciniame transporte greičiau? Kas gali pastūmėti šio transporto atsinaujinimą ne tik tolimuosiuose maršrutuose, bet ir šalies miestuose? Apie tai išsamiau „Verslo tribūnos“ pokalbis su „Scania Lietuva“ regiono vadovu Dariumi Snieška.

Kada parduotuvėse matysime robotus, išmanius vežimėlius, o telefonas nuves prie norimos prekės? Būtent tokia parduotuvių ateitis, „Verslo tribūnoje“ sako Rimantas Mažulis, „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims.

Pradžioje į naujai kuriamą Ministerijų miestelį kelsis trys ministerijos. Tokį sprendimą padiktavo racionalumas. Bus pertvarkyti ne tik esami pastatai, bet ir darbo aplinka bei principai. Išsamiau „Verslo tribūnoje“ pasakoja Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.

INVEGA tęsia konsolidaciją ir kviečia jungtis prie komandos – renka vykdančiąją valdybos narių komandą, kurie eis ir konkrečių funkcinių sričių vadovų pareigas nacionalinėje plėtros įstaigoje, o valdybos pirmininkas taps ir pagrindiniu įmonės vadovu.

Iki 2025 m. reguliuojama kapitalo rinka augs ketvirtadaliu, sutelktinio finansavimo – dvigubės, o emisijas leidžiančių bendrovių daugės 75 proc., tikisi Finansų ministerija. Lietuvos kapitalo rinka po 2009 m. krizės susitraukė ir nebeatsigavo, akcijų kapitalizacijos ir BVP santykio rodiklis tesiekia 7,2 proc., kai ES vidurkis apie 70 proc. „Neišnaudotos verslo galimybės pasiskolinti ir investuoti į tvarius sprendimus“, – konstatuoja Finansų ministerijos viceministrė Vaida Markevičienė. „Verslo tribūnoje“ apie kapitalo rinkos gaires ateičiai, 100 dienų gyvuojančią Kapitalo rinkos tarybą ir Lietuvos vertinimą tarptautinėse reitingų agentūrose.

Vertybinių popierių birža – tik stambioms įmonėms. Šis Lietuvoje įsigalėjęs požiūris stabdo mažas ir vidutines įmones nuo proveržio. Todėl egzistuoja valstybės pagalba, siūlanti kompensuoti pusę išlaidų, susijusių su įmonių akcijų ir obligacijų išleidimu, „Verslo tribūnoje“ pasakoja INVEGA Priemonių valdymo skyriaus projektų vadovė Kristina Račkauskaitė-Liandzbergienė.

Pernai žemės ūkio sektoriaus rezultatai buvo geresni nei tikėtasi: pasikeitusias sąlygas ir išaugusias išteklių kainas atpirko didėjusios grūdų kainos ir išradingi ūkininkai. Ką daryti, kad pokyčiai neištiktų netikėtai, o investicijos būtų pelningos? „Verslo tribūnoje“ pasakoja SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė Rūta Gucu.

Viskas daroma tam, kad žmonėms nereikėtų galvoti apie banką, sako „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška: „Todėl ir atsiskaitoma piršto antspaudu, žiedu, kortele ir kitais būdais“. Priimti mokėjimus negrynaisiais šiandien gali ir uogų pardavėjas pakelėje – tai nebėra nei brangu, nei sudėtinga. Būdų sutaupyti taip pat yra įvairių, vienas jų – viename kortelių skaitytuve daug bankų, kaip tai veikia?

Santykiai su tiesioginiu vadovu ir vidinė kultūra yra pagrindiniai kriterijai geram mikroklimatui organizacijoje. Apie tai „Verslo tribūnoje“ pasakoja UAB „cargoGO Logistics“ personalo vadovė Giedrė Rankauskaitė.

Robotai palengvina gyvenimą įvairiose srityse. Šiais laikais lengvesnė ir vejos priežiūra. „Verslo tribūnoje“ UAB „Gitana“ pristato naujuosius belaidžius vejos robotus ir paaiškina, kuo jie skiriasi nuo kitų.

Ko reikia, kad NT projektas vyktų sklandžiai ir kokios dažniausios rizikos vystytojams? „Patirtis rodo, kad geriausiai veikia, kai institucijos yra atviros išankstinei diskusijai bei esi sąžiningas prieš bendruomenę ir kaimynus“, – neabejoja NOOR advokatų kontoros partneris Povilas Karlonas. „Verslo tribūnoje“ apie naujausių statybas liečiančių įstatymų įtaką ir pasekmes, skirtumus tarp savivaldybių ir kodėl jie yra.

UAB „Bioversija“ direktorius Stanislav Balion šiame „Verslo tribūnos“ podkaste aiškina mikrobiologinių produktų pranašumus. S. Balion pasakoja apie biotechnologijas žemės ūkyje, ne tik keičiančias pesticidus, bet ir padedančias spręsti klimato kaitos problemas.

„Verslo tribūnoje“ šįkart apie didelius pokyčius „Girtekoje“, plėtrą ir galimybes atsiskleisti bei tobulėti darbuotojams. Pašnekovai – bendrovės vykdantysis direktorius M. Aleška bei Atitikties ir teisės padalinio vadovė V. Molytė.

Kuo varomi ateityje riedės vilkikai, koks kuras bus perspektyviausias ir kokią dalį sudarys biometanas. „Verslo tribūnoje“ apie tai pasakoja bendrovės „Scania Lietuva“ vadovas Darius Snieška ir alternatyvių degalų skatinimo startuolio „Dvire“ vadovas Marius Čižas.

Pokalbis apie teisininko vaidmenį M&A sandoriuose. „Verslo tribūnoje“ išsamiau pasakoja „Triniti Jurex“ advokatų profesinės bendrijos partnerė Giedrė Čiuladienė.

Pirkėjai nori kitokios apsipirkimo patirties: išmanios, patogios, greitos ir bet kuriuo metu, įsitikinęs UAB „StrongPoint“ vadovas Rimantas Mažulis. Apie autonomines parduotuves, savitarnos kasas ir kitas naujoves su juo šiame „Verslo tribūnos“ podkaste.

„Dėl karo nemažos dalies įmonių veiklos rizika padidėjusi, tokioms situacijoms mes turime garantijas“, – apie galimybes aiškina UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas. Į INVEGĄ kreipiasi klientai, kurie dėl įvairių priežasčių negali gauti finansavimo laisvoje rinkoje. Kokiais atvejais pagalba suteikiama, pasakoja K. Motiejūnas.

Kuo skiriasi strateginis ir finansinis verslo pirkėjas? Kaip skiriasi planuojamų investicijų vertinimas ir siūloma kaina nuo investuotojo rūšies ir kas kuria didžiausią vertę vienam ir kitam? Brangstantys pinigai, nerami geopolitinė situacija – kam tai palankesnė rinka ir kokie investuotojų lūkesčiai 2023 m. Apie tai „Orion Securities“ Įmonių finansų skyriaus vadovas Mykantas Urba.

„Verslo tribūnoje“ apie tai, kokį poveikį infliacijai turi perėjimas prie žaliosios energetikos. Elektromobilio gamybai reikia 5 kartus daugiau metalų nei varomam iškastiniu kuru, o paklausa metalams auga. Kokios to pasekmės infliacijai?

Kaip skiriasi investavimo pasirinkimai „sunkiais“ ir „lengvais“ laikais, kokios svarbiausias investavimo kryptys dabar, ką rinktis, jei nori augti, patarimai pradedantiems. „Verslo tribūnoje“ pokalbis su INVL privataus kapitalo vadovu Vytautu Plunksniu.

Kokie 2022 m. buvo logistikos sektoriui ir kokius iššūkius turėjo įveikti UAB „cargoGO Logistics“, kad pasiektų užsibrėžtus tikslus? Kokie planuojami 2023 m.? Šiuos klausimus apžvelgia Osvaldas Švitra, logistikos bendrovės vykdomasis direktorius.

Kokia buvo sandorių rinka 2022 m. ir kas laukia kitąmet, aktyviausi sektoriai ir tai lemiančios priežastys bei metų tendencijos. „Aplinkybės, kurios gali susidaryti mažose mūsų rinkose gali nulemti, kad kitais metais turėsim didesnį negu vidutinį Europos aktyvumą“, – „Verslo tribūnai“ sako COBALT Lietuvos biuro vadovaujantis partneris Dr. Irmantas Norkus.

„Verslo tribūnoje“ apie automatizavimą ir robotizavimą pasakoja Gabrielė Oksaitė, mobiliosios robotikos srityje inovacijas kuriančios UAB „R&R Technology“ verslo plėtros vadovė. Ši bendrovė gamina autonominius mobilius robotus pramonei ir įvairioms organizacijoms.

Apie įmonių turto draudimą, kokios žemės ūkio kultūros draudžiamos, kada draudžiama nuo karo ir terorizmo, ir kodėl apskritai verta draustis. Pokalbis su BTA draudimo Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovu Mindaugu Ratkevičiumi. Per visus praėjusius metus BTA savo klientams už stichinių nelaimių padarytą žalą išmokėjo 1,29 mln. Eur. Šiems metams dar nepasibaigus sumos jau gerokai didesnės – didžiausius nuostolius daro liūtys ir gaisrai.

Darius Snieška, naujų bei naudotų sunkvežimių ir autobusų prekybos UAB „Scania Lietuva“ generalinis direktorius, pokalbį „Verslo tribūnoje“ pradeda nuo informacijos, kad Baltijos šalyse parduotas pirmasis „Scania“ elektrinis sunkvežimis, kuris per dieną išvežiodamas prekes įveikia po kelis šimtus kilometrų. O visas pokalbis su juo skirtas mitams apie elektrinį sunkųjį transportą ir jo perspektyvas.

Tvarumas įsitvirtina visuose sektoriuose, nors ir nevienodu tempu. „Verslo tribūnoje“ apie tvarumo, tvarių finansų svarbą ir poveikį ekonomikai bei konkrečiam verslui pokalbis su Lietuvos banko valdybos nario patarėju Rosvaldu Krušna ir „Mantinga Group“ generaliniu direktoriumi Mantu Agentu.

Nors mūsų regione taifūnai nesiautėja ir ledynai netirpsta, klimato kaitos ekonomikai daroma žala akivaizdi: Lietuvos ir Latvijos žemės ūkis patiria daugiausiai nuostolių iš šiaurės valstybių. „Apie trečdalį visų įmonių susiduria su išaugusia veiklos rizika dėl klimato kaitos“, – sako „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė. Kokiems sektoriams ir kodėl poveikis bus didžiausias, apie klimato kaitos ir ekstremalių gamtos reiškinių žalą ekonomikai, poveikį energetikai „Verslo tribūnos“ pokalbis su „Swedbank“ analitike.

Šiųmetis derlius 12% geresnis nei pernai, bet rekordiniai 2020 m. rezultatai nebuvo pasiekti. Apie žemės ūkio sektoriaus aktualijas „Verslo tribūnoje“ kalba Rūta Gucu, SEB banko Verslo kliento paslaugų departamento direktorė.

Energetika – viena iš sričių Lietuvoje, kurioje pagal „Naujos kartos Lietuva“ investicijų planą jau baigiami įgyvendinti projektai. Vieną iš jų, elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos statybas, planuojama užbaigti iki Naujųjų metų. Kaip „Verslo tribūnoje“ sako energetikos ministras Dainius Kreivys, tiek šis, tiek kiti numatyti projektai reikšmingai prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo.

Pirmieji Lietuvoje kruasanai ir bagetės, pirmosios automatinės kasos, pirmoji lojalumo kortelė ir pirmoji parduotuvė be žmonių – visa tai Lietuvoje pirmiausiai atsirado prekybos tinkle IKI. „Verslo tribūnoje“ apie inovacijas pasakoja bendrovės generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė.

„1 milijardas Lietuvos ekonomikai“ – pagal šį Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą planą per šiuos ir kitus metus mūsų šalį pasieks inovacijoms, skaitmenizacijai ir žaliajai transformacijai skirtos ES investicijos. Pasak ministrės Aušrinės Armonaitės, valstybė turi žinoti, kur nori investuoti, todėl kiekvienoje kryptyje suformuluoti ir aiškūs investicijų prioritetai. Išsamiau apie tai „Verslo tribūnoje“.

Iki spalio 7 d. laukiama paraiškų „Lietuvos Metų CTO“ rinkimuose. Juose apdovanojami labiausiai nusipelnę šalies technologijų vadovai. „IT ir kitos techninės inovacijos, kuria didžiausią pridėtinę vertę. Jeigu Lietuva nori klestėti pasaulyje, be technologijų neapsieisim. Todėl manome, kad yra tokių žmonių, ir norime, kad visi juos pamatytų,“ - „Verslo tribūnoje“ kalba rinkimų sumanytojos bendrovės „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas Mindaugas Rauba.

Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, Lietuvoje įsivažiuoja investicijų planas „Naujos kartos Lietuva“: iki šių metų pabaigos turėtų būti paskelbta kvietimų paraiškoms ES subsidijoms teikti už 1,7 mlrd. Eur. Šiuo metu kvietimų paskelbta už 415 mln. Eur. Pagal ES priemonę, Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. Eur dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eur paskoloms.

Kuo skiriasi tradiciniai bankai ir fintech ar naujieji bankai? Ko reikia vartotojui, kad bankas jo nenustebintų neigiamai ir jam nepridarytų bėdos, pvz., kad neatsitiktų taip, jog klientas negali atsiskaityti? Apie tai ir kitas aktualijas podkaste kalba Romas Čereška, „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas.

Technologijų skvarba prekybos vietose Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, yra apie vidurį ar net pirmajame trečdalyje, o vertinant Europos kontekste – lenkiame vidurkį, nes nemažai Vakarų šalių prekybininkų technologiškai nėra pirmaujantys, jie mažiau dėmesio skiria apsipirkimo patirčiai, savo pirkėjo pažinimui. Apie tai ir kitus mažmeninės prekybos aspektus „Verslo tribūnoje“ kalba Rimantas Mažulis, technologinių sprendimų ir įrangos mažmeninei prekybai tiekėjos „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims.

Net 67 proc. kibernetinio saugumo specialistų artimiausiais metais norėtų pakeisti darbą ir net 70 proc. patiria perdegimą, rodo „Darkreading“ publikuotas tyrimas. Kibernetinio saugumo srityje dirbantys žmonės nuolat susiduria su blogomis žiniomis ir didžiule atsakomybe, o tai gali turėti neigiamos įtakos ne tik jų darbo kokybei, bet ir sveikatai. Lietuvoje situacija gali būti dar sudėtingesnė, „Verslo tribūnoje“ neslepia „Blue Bridge“ Tinklų ir saugumo sprendimų skyriaus vadovas Vaidas Virbukas.

Darius Snieška, UAB „Scania Lietuva“ regiono vadovas, podkaste primena, kad garsaus Švedijos transporto priemonių gamintojo „Scania“ ištakos siekia 1891 m. Prisiminęs šios kompanijos istorijos vingius jis akcentuoja, kad dabar koncentruojamasi tik į sunkiojo ir keleivinio transporto gamybą. Vadovas „Verslo tribūnoje“ sako, jog atsinaujinanti energija – elektra, vandenilis, biodujos ir kt. – ateities sunkvežimių degalai.

Augančių kibernetinių grėsmių kontekste vis daugiau įmonių susiduria su dilema, ką pasirinkti: nuosavą saugumo įvykių valdymo sprendimą (SIEM) ar SIEM kaip paslaugą? Kas geriau – visiška duomenų kontrolė ar nedidelės pradinės investicijos? Galimybė ugdyti savo saugumo komandą ir bendradarbiauti su tiekėju? Šiuos ir daugelį kitų klausimų lygindami nuosavo SIEM ir SIEM kaip paslaugos minusus bei pliusus „Verslo tribūnoje“ aptaria „Blue Bridge“ ekspertai Aivaras Teleiša ir Povilas Kaminskas.

Dešimt skirtingų tiekėjų – dešimt skirtingų nuomonių. Kai kurie iš mūsų susiduria su panašia situacija remontuodami savo namus: kiekvienas meistras turi savo know-how ir skuba nurodyti ankstesnių meistrų klaidas. Jeigu patys nesame remonto ar statybų specialistai, galime tik spėlioti, kuris meistras yra teisus ir pasirinko geriausią būdą atlikti darbus. Labai panašus procesas vyksta kalbant ir apie IT paslaugas iš skirtingų tiekėjų, įsitikinęs „Blue Bridge“ pardavimų vadovas Gintautas Bazys, su kurio įžvalgomis galite susipažinti „Verslo tribūnoje“.

Tvarumo strategija būtina konkurenciniam pranašumui didinti ir naujoms rinkoms pasiekti. Ar reikia būti ekspertu imantis tvarių veiksmų organizacijoje ir kokie konkrečiai jie turėtų būti? „Kai nėra ambicijos, nėra variklio padaryti daugiau, todėl tikslus reikia kelti realius, bet aukštesnius nei komforto zonoje“, – sako Kiril Simbirskij, „Vesta Consulting“ organizacijų tvarumo skyriaus vadovas. Pokalbis su ekspertu „Verslo tribūnoje“ apie tvarumo įgyvendinimą organizacijoje – nuo ko pradėti, ar būtina tvaraus verslo strategija ir ar atsiperka tvarumas versle.

Per pastaruosius 4 metus „cargoGO“ įmonių grupė sparčiai augo – administracijos darbuotojų nuo 35 padidėjo iki 150, o vairuotojų visoje grupėje dabar dirba daugiau kaip 1.000. Jei prieš ketverius metus grupės apyvarta buvo 20 mln. Eur ir valdyta 170 nuosavų vilkikų, tai šiuos metus planuojama baigti pasiekus 700 vilkikų parką ir penkis kartus didesnę apyvartą – per 100 mln. Eur. Savo įžvalgomis „Verslo tribūnoje“ dalijasi Osvaldas Švitra, UAB „cargoGO Logistics“ vykdomasis direktorius.

Verslui poveikio aplinkai deklaravimas tampa reputacijos dalyku, o galiausiai taps ir privalomu. EPD yra vienas iš būdų skaidriai parodyti, kokį poveikį aplinkai turi produktas per visą savo gyvavimo ciklą. Apie dokumentą, padedantį pasiekti Skandinavijos rinkas, o ateityje tapsiantį įprastu kiekvienam gaminiui, pokalbis su UAB „Vesta Consulting“ ekspertėmis – EPD/LCA konsultante Silvija Serapinaite ir tvarios plėtros konsultante, nepriklausoma EPD vertintoja dr. Sigita Židoniene.

Lietuvos futbolas patiria sukrėtimus, skaudžias akimirkas ir kuria kitokios ateities planus. „Esame vienintelė sporto šaka ir federacija, kuri iš savo biudžeto tiesiogiai investuoja į sporto infrastruktūros atsiradimą“, – „Verslo tribūnoje“ sako Edgaras Stankevičius, Lietuvos futbolo federacijos generalinis sekretorius. Jis taip pat pasakoja apie besikeičiančią finansinę situaciją, bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis ir planus ateičiai. „Stebuklų nesitikim, bet nuotaikos iš organizacinės pusės geros, tik rezultato norisi geresnio ir greičiau mums visiems“, – sako LFF vadovas.

„Tokio dydžio projekto Lietuvoje, kuris daro įtaką galutiniam prekybos taškui, matyt, nėra buvę“, – sako Rimantas Mažulis, technologinių sprendimų ir įrangos mažmeninei prekybai tiekėjos „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims. Taip jis kalba apie išmaniuosius elektroninius kasos aparatus ir jų sistemas, kurios nuo 2023 m. sausio 1 d. į VMI posistemį i.EKA turės nuolat teikti kasos kvitų duomenis. Nuo šios datos tokia prievolė privaloma prekybininkams, kurių pajamos 2021 m. viršijo 300.000 Eur.

Neišsilavinęs kaimietis, priklausomas nuo valstybės ir ES dotacijų AR strateguojantis verslininkas, veiklos procesuose naudojantis inovatyvius įrankius bei techniką? Apie šiuolaikinį žemės ūkio verslą ir ūkininkus-verslininkus kalbamės su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Konsultavimo paslaugų ir produktų valdymo skyriaus vadove Reda Milčiuviene.

Per pastaruosius pandeminius metus e. prekyba augo ypač sparčiai, ja ėmė naudotis vis daugiau žmonių. Tarp jų daugėjo tų, kuriems apsipirkimas elektroninėje erdvė – nauja patirtis. Būtent jiems reikia išsamesnės informacijos, kaip elgtis, kad toks apsipirkimas būtų saugus, kad piktavaliai iš jų neišviliotų asmeninių duomenų ir pinigų, kalba Romas Čereška, „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas.

Prof. dr. Astrida Miceikienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė, teigia, kad Lietuvos agroverslo pažanga akivaizdi. Šis verslas gal net sparčiau nei kai kurie kiti eina skaitmenizacijos, robotizacijos, dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi keliu, o ateityje šios tendencijos turėtų dar spartėti. Naujos technologijos reikalauja aukščiausios kvalifikacijos specialistų.

Paulius Rakauskas, mobiliosios robotikos srityje inovacijas kuriančios įmonės „R&R Technology“ atstovas, teigia, kad jų veikla apima individualių robotizuotų sprendimų kūrimą verslui nuo idėjos iki pritaikymo norimose darbo vietose suplanuotoms operacijos atlikti. Šie Vakaruose greitai populiarėjantys sprendimai jau domina ir Lietuvos verslą.

Rūta Gucu, SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė, kalba apie tai, kaip dabartinė makroaplinka veikia žemės ūkio ir apskritai agroverslo klientus, jų santykius su bankais. Ji akcentuoja, kad žemės ūkis iššūkių patiria nuolat, nes labai priklausomas nuo orų permainų. O šiemet dar prisidėjo ir karas Ukrainoje, iššūkiai dėl kartais pašokusių trąšų ir kilusių degalų kainų.

Žemės ūkis patiria vieną didžiausių iššūkių savo istorijoje – šalia klimato kaitos ir tvarumo reikalavimų, spaudimą kuria geopolitinė situacija ir brangstančios žaliavos. Apie tai, kaip tai paveiks žemės ūkio ateitį kalbamės su Zita Varanavičiene, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadove. Jos teigimu, norėdamas užtikrinti maisto prieinamumą, saugumą ir tvarumą, žemės ūkis turi didinti efektyvumą remdamasis mokslo pasiekimais, skaitmeniniais sprendimais, robotizacijos galimybėmis bei genų žirklių technologijomis. Šalia to, būtinas ir konstruktyvus žemės ūkio politikos formuotojų požiūris bei adekvatūs įsipareigojimai Lietuvos agrosektoriui Europos Sąjungos kontekste.

Gerardas Brazaitis, skystų azoto trąšų lyderės Lietuvoje ir grūdų supirkimo bendrovės „Agrochema“ komercijos direktorius, agroverslo situaciją dėl didelės geopolitinės įtampos, Ukrainoje vykstančio karo, sutrūkinėjusių tiekimo grandinių vertina kaip ypač sudėtingą. Jis atkreipia dėmesį, kad ir iki karo Ukrainoje pradžios, trąšų ir grūdų rinkos išgyveno kainų augimą. O karas šį procesą dar labiau paspartino: pasiekti visų laikų ir grūdų, ir trąšų kainų rekordai. Podkaste jis analizuoja kainų pokyčius ir įtaką agroverslo įmonėms, susijusiems verslams ir galutiniam vartotojui. Beje, G. Brazaitis akcentuoja, kad Lietuva žemės ūkio produkcijos nepritrūks – esame šalis eksportuotoja.

Šiandien mes stovime ant slenksčio, kai atsiranda inovatyvios biotechnologijos ir tuo pačiu alternatyvos iki šiol gaminamoms mineralinėms trąšoms, o taip pat erdvė tvarioms individualioms ūkininkavimo technologijoms, aiškina gamtos mokslų dr. Audrius Gegeckas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro dėstytojas ir mikrobiologinių produktų gamintojos UAB „Bioenergy LT“ mokslinio padalinio vadovas.

Kiek mažiau nei prieš metus Lietuvos paštas priėmė sprendimą maksimaliai išnaudoti turimą Saugumo informacijos ir įvykių valdymo sprendimą (SIEM) ir išbandyti kibernetinių grėsmių stebėjimo bei suvaldymo paslaugas. Užtikrinti geresnę duomenų apsaugą ir didesnį išorinių bei vidinių grėsmių matomumą su šiomis paslaugomis Lietuvos paštui padėjo IT įmonė „Blue Bridge“. Žvilgsnį iš arčiau į Saugumo operacijų centro (SOC) paslaugų pritaikymą bei rezultatus savo pasakojame siūlo Lietuvos pašto informacijos saugos ekspertas Gintaras Bertašius ir „Blue Bridge“ Saugumo operacijų centro vadovas Povilas Kaminskas.

Bet kuri įmonė, turinti bent 5 kompiuterines darbo vietas, bevielį tinklą, serverį ar viešai prieinamą svetainę, į kibernetinį saugumą turėtų žiūrėti strategiškai, t. y. pradėti nuo opiausių saugumo spragų lopymo ir tik tada pereiti prie naujų saugumo sprendimų ar paslaugų įsigijimo. Viena iš svarbiausių priemonių, leidžiančių tokį tikslų planavimą – tai įsilaužimo testavimai, imituojantys kibernetinę ataką. Tiesa, šiandien rinkoje egzistuoja didelis tokių paslaugų pasirinkimas, tad apie tai, kaip išsirinkti tinkamiausią įsilaužimo testavimą pasakoja „Blue Bridge“ Tinklų ir saugumo sprendimų skyriaus vadovas Vaidas Virbukas, vienas iš „Blue Bridge“ 3 saugumo žingsnių modelio kūrėjų.

Pokalbis su Dariumi Snieška, „SCANIA Lietuva“ regiono vadovu, apie transporto industriją: geopolitinę įtampą, besikeičiančius srautus, rinkos konjunktūrą ir apie tai, kada Lietuvoje ims riedėti biodujomis arba elektra varomi sunkieji automobiliai.

Rimantas Mažulis, „StongPoint“ vadovas Baltijos šalims, pasakoja apie prekybos industrijos kryptį, pandemijos pamokas bei technologijas, padedančias parduoti. Ir apie tai, kokio elemento nebeliks ateities parduotuvėse.

Galima prarasti itin svarbią informaciją ir sulaukti reikalavimo ją išpirkti, antraip informacija bus paviešinta. Tai nauja „Ransomware“ atakų taktika, vadinama „triple extortion“ (liet. trigubas turto prievartavimas). Atakuojant šiuo būdu, išpirkos reikalaujama ne tik iš organizacijos, kurios duomenys pavogti, bet ir iš tų, kam duomenys priklauso, dažniausiai – klientų. Šiame podkaste „Blue Bridge“ Tinklų ir saugumo sprendimų skyriaus vadovas Vaidas Virbukas pasakoja apie naująją taktiką, įvardina pagrindinius piktavalių motyvus vogti duomenis bei pasiūlo 3 paprastus žingsnius, padedančius sumažinti tokių vagysčių rizikas.

Žmogiškojo santykio reikšmę darbe visapusiškai leido įvertinti tik dalinis jų praradimas karantino situacijoje. Susirinkimai, kavos pertaukėlės ir pietūs, galimybė pajuokauti su kolegomis ir vadovais – tai organizacijos gyvenimo elementai, kuriuos praradus iššūkių patiria ne tik vadovai, bet ir visi komandos nariai. Apie tai, kaip galima spręsti mažėjančios motyvacijos problemą ir kokių pozityvių pasekmių gali turėti karantinas, šiame įraše įžvalgomis dalijasi „Blue Bridge“ personalo direktorė Alma Reketienė ir organizacijų psichologas, vadybos praktikas, GoodPeople.lt konsultantas dr. Mantas Tvarijonavičius.

„Verslo tribūnoje“ pokalbis su Romu Čereška, „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovu. Jis pasakoja apie intensyvias pastarųjų kelerių metų patirtis skaitmenizavimo srityje. „Vartotojai ne tik įprato prie nuotolinių paslaugų, bet ir turi akivaizdžius lūkesčius, kad visas bendravimas ir ateityje vyks be tiesioginio kontakto. Tai sukuria daug didesnius įpareigojimus mums, kaip bankui“, – sako R. Čereška.

„Verslo tribūnoje“ sistemų inžinierius Gintaras Grybas pasakoja apie naujos kartos saugumo informacijos ir įvykių valdymo (SIEM) ir naudotojų elgsenos analitikos sprendimus (UEBA). Susidomėjimą šiais saugumo sprendimais diktuoja poreikis apsaugoti hibridinę IT infrastruktūrą, sudarytą iš įprastų sistemų ir debesų kompiuterijos pagrindu veikiančių, tokių kaip „Office 365“ paslaugos, „Azure“ , AWS ir kt. Be to, ir karantinas privertė dar aiškiau suvokti, kad dauguma kibernetinių saugumo strategijų, saugumo sprendimai bei politikos veiksmingos tik dirbant organizacijos viduje, o įsigalėjus nuotoliniam darbui pačios svarbiausios sistemos, duomenys ir naudotojai liko beveik be apsaugos.

Pokalbis su Indre Barauskiene, „TGS Baltic“ asocijuotąja partnere, apie reikšmingus el. prekybos bei vartotojų teisių apsaugos teisinio reguliavimo pokyčius. „Pandemija el. komercijos srityje mus švystelėjo šviesmečiais į priekį. Todėl Europos Sąjungoje vartotojų teisių apsauga stiprinama ypač ženkliai. Lietuvoje jau nuo praėjusių metų liepos įsigaliojo nauji reikalavimai nuolaidos pateikimui, o šių metų gegužę įsigalios dar dvi esminės el. prekybos taisyklės. Jos labai svarbios ne tik el. parduotuvių savininkams, bet ir platformoms bei vartotojams, nes tiems pokyčiams reikia pasiruošti“, – sako teisininkė.

Lietuviai siekia prisidėti prie verslo ir viešojo sektoriaus vertės didinimo: net gyventojų surašymą pavertė elektroniniu. Ką daryti, kad verslo ir viešosios paslaugos būtų patogios, suprantamos ir prieinamos, pasakoja Evaldas Rėkus, „Novian“ grupės vadovas. Ne tik apie IT ūkį, jo tobulinimą ir kasdienio veikimo užtikrinimą, bet ir galimybes, kurias suteikia skaitmeniniai duomenys, klausykite pokalbyje su E. Rėkumi. „Geras pavyzdys - gyventojų surašymas“, - pasakoja „Novian“ vadovas apie valstybei svarbų įvykį, kuris 2021 metais buvo vykdomas skaitmeniniu būdu.

Per pastarąjį dešimtmetį kibernetinio saugumo kontekste vis daugiau dėmesio sulaukianti socialinė inžinerija – vienas seniausių žmonijos išradimų. Apie tai, su kokiais socialinės inžinerijos metodais galima susidurti darbe, ir kas gali padėti įmonėms apsaugoti darbuotojus nuo tobulėjančių kibernetinių nusikaltėlių, „Verslo tribūnoje“ pasakoja „Blue Bridge“ kibernetinio saugumo ekspertas Ugnius Klevinskas.

Kokias problemas sprendžia DevOps (angl. Development & Operations) praktikų rinkinys? Ši metodika padeda programų kūrėjams ir sistemas prižiūrintiems IT specialistams efektyviau dirbti savo darbą. Tai aktualu atnaujinant sistemas, kada tenka derinti stabilų jų veikimą su nuolatiniu keitimu ir pastebėtų klaidų taisymu. Plačiau apie DevOps „Verslo tribūnoje“ pasakoja „Blue Bridge“ IT paslaugų skyriaus vadovas Mindaugas Maraulas.

Vienas tiesiausių kelių jautrių duomenų link – IT infrastruktūra, į kurią kibernetiniams nusikaltėliams padeda „įsisukti“, pavyzdžiui, pavogtas slaptažodis. Kartais patys to nežindomi, padedame piktavaliams gauti šią informaciją ir prieiti prie svarbiausių įmonės duomenų. Viena opiausių problemų, su kuria susiduria visos organizacijos – saugumo prioritetų nustatymas. „Tarp šių prioritetų turėtų atsidurti privilegijuotų paskyrų administravimo problemos. Šių problemų bendras vardiklis – per didelių teisių suteikimas naudotojams ir sistemoms“, – „Verslo tribūnoje“ sako kibernetinio saugumo ekspertas, „Blue Bridge“ vyresnysis sistemų inžinierius Kęstutis Meškonis.

Kas yra NT sutelktinis finansavimas, kaip keičiasi nuomos rinka ir kokios yra galimybės investuoti netgi nedideles sumas į NT, „Verslo tribūnoje“ pasakoja sutelktinio finansavimo platformos į nekilnojamojo turto nuomos projektus „InRento“ vadovas Gustas Germanavičius.

Ką verslui duos diegiamas 5G ryšys? „Verslo tribūnoje“ apie šios naujos ateinančios technologijos naudą pasakoja „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius. Be kita ko, šiame podkaste jis pateikia savo įžvalgas apie technologijų vystymąsi ir jų reikšmę gyvenime ir versle.

Ar apsimoka rūpintis darbuotojų sveikata? „Anksčiau sveikatos draudimą kaip priedą siūlydavo tik pažengusios IT ar finansinio sektoriaus įmonės, bet dabar tuo pradeda domėtis ir kiti verslai“, – sako Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas. Jis pastebi, kad nors darbdaviai apmoka skiepus nuo gripo ar profilaktinius sveikatos patikrinimus, mokesčių politika neskatina ligų prevencijos. Šiame „Verslo tribūnos“ pokalbyje – apie ligų pasekmes verslui ir galimybes nuo jų apsisaugoti.

Kiekvienoje įmonėje darbuotojai yra ir turtas, ir iššūkis. Pasak Snieguolės Kavaliauskienės, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ Personalo valdymo praktikos grupės vadovės, šiuo metu vyksta pokyčiai darbo aplinkoje ir personalo valdyme, o tam įtaką daro nuo darbdavių nepriklausančios aplinkybės. S. Kavaliauskienė „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie tai, kaip profesionaliai surasti darbuotojus, juos teisingai pasirinkti, motyvuoti, išlaikyti ir suteikti jiems galimybę tobulėti.

„Tiekimo grandinės, kurios turėjo būti efektyvios, dabar turi būti atsparios“, – konstatuoja Marius Taparauskas, bendrovės „Mažeika ir partneriai“ tiekimo grandinės praktikos grupės vadovas. Pasak jo, pastarosios krizinės situacijos tiekimo grandines iš tvirtų pavertė trapiomis, o dabartinė padėtis – visiškai neapibrėžta. Šiame „Verslo tribūnos“ pokalbyje – su M. Taparausku apie galimus problemos sprendimus, perėjimą prie kitokių gabenimo būdų, galimybes verslui ir gyventojams.

Projektai versle visuomet susiję su naujovėmis. Kartais ir ankstesnė patirtis nepadeda. Pasak partnerio ir projektų portfelio valdymo praktikos grupės vadovo Vytenio Kudinsko iš bendrovės „Mažeika ir partneriai“, projektų valdymą lydi rizikos ir netikėtumai. V. Kudinskas „Verslo tribūnoje“ dalijasi savo patirtimi, įžvalgomis ir sako, kad pandemija projektų valdymo iš esmės nepakeitė.

Europarlamentaras Liudas Mažylis „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie pokyčius transporto sektoriuje, inovacijas, kurias teks įdiegti siekiant judėti ekologiškiau. Pasak L. Mažylio, Lietuvai didelis iššūkis bus infrastruktūros vandeniliniam transportui kūrimas. Be kita ko, europarlamentaras kalba apie aplinkosaugą, atsigaunantį turizmą bei svarbią kovą su pandemija ir vėžiu Europoje.

Europarlamentarė Rasa Juknevičienė „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie legalios ir nelegalios migracijos iššūkius, galimybes aukštos kvalifikacijos darbuotojams Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, taip pat aptaria solidarumo klausimus pandemijos akivaizdoje. Viena ryškesnių neišspręstų problemų – nepanaudotų skiepų perdavimo trečiosioms šalims tvarka.

„Tikiu, kad trečiojo karantino nebus. Turime skiepus, turime galimybes susiorganizuoti gyvenimą taip, kad nenukentėtume. Bus ribojimų, kurių neišvengsime, bet su tuo reikia gyventi“, – sako „Invegos“ vadovas Kęstutis Motiejūnas. Pasak jo, dauguma verslo įmonių pergalvojo strategijas, įsivertino perspektyvas ir tinkamai pertvarkė savo veiklą. Podkaste K. Motiejūnas pasakoja apie išeitis iš krizės, kitų pandeminės situacijos keliamų problemų ir kaip tam rengiasi valstybės paramą verslui administruojanti ir teikianti „Invega“.

Kas yra alternatyvus finansavimas? „Verslo tribūnoje“ „Invegos“ vadovas Kęstutis Motiejūnas sako, kad tai – viskas, kas nėra bankinis arba kredito unijų finansavimas. Pasak jo, „Invega“ alternatyvaus finansavimo rinkoje užtikrina geras sąlygas, saugumą bei galimybes rinktis.

Pasiektas susitarimas dėl naujos Europos Sąjungos žemės ūkio politikos. Bet artimiausius pora metų radikalių permainų nebus, prognozuoja Juozas Olekas, Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys. Jis „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie dėmesį jauniems ūkininkams ir atsako į klausimą ko reikia, kad žmonės rinktųsi gyventi kaime. Taip pat kalba apie ekologines schemas, tiesiogines išmokas bei siūlymą drausti auginti gyvūnus narvuose.

Karinės technologijos – ne tik šarvuočiai ir patrankos. Šalių saugumas ir gynyba priklauso nuo technologinio išsivystymo. „Invegos“ vadovas Kęstutis Motiejūnas „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie naujos rizikos kapitalo priemonės „MILInvest“ galimybes. Tai pirmoji rizikos kapitalo priemonė šalyje, kuri bus orientuota į strateginės gynybos ir saugumo sritį. Kita priemonė – „Akceleratorius 2“ bus skirta visiems startuoliams, kurie nori pradėti veiklą ar plėsti siūlomus produktus ir technologijas.

Žemės ūkyje permainų bus mažai, nes ES žemės ūkio politika suprojektuota dar iki Europos Žaliojo kurso atsiradimo. Vis tik siekiama, kad reformos prasidėtų 2023 m. Taip „Verslo tribūnoje“ sako europarlamentaras Bronis Ropė. Jis pasakoja apie ūkininkų ir skirtingų žemės ūkio sektorių perspektyvas.

„Invega“ nuo sausio išdavė „kovidinių“ paskolų beveik už 30 mln. Eur. Apie galimybes, kurios atsiveria verslui po karantino, „Verslo tribūnoje“ pasakoja „Invegos“ generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas. Pasak jo, įstaigos tikslas yra arba padėti gauti, arba suteikti finansavimą, kai kitur jis neįmanomas.

Kas lemia tobulą šypseną – genetika ar dantų priežiūra? Kas yra tvari odontologija ir kuo skiriasi implantas nuo tikro danties? Kaip atsikratyti dantų gydytojo baimės? Odontologijos klinikos „Pro-implant“ įkūrėjas Darius Počebutas sako savo kailiu patyręs pacientų baimes ir žinantis, kaip jas vyti tolyn. „Verslo tribūnos“ podkaste D. Počebutas pateikia atsakymus į klausimus, kurie kyla kiekvienam. Pavyzdžiui, ar kiekvienas gali turėti akinančio baltumo šypseną?

„Cgates“ 30 metų istorija verta knygos, sako įmonės generalinis direktorius Tomas Burovas. Pasak jo, įsigijimais pagrįstas įmonių augimas yra daug sudėtingesnis negu organiška plėtra. Greiti pasikeitimai atneša įvairių patirčių, ne vien sėkmingų. Apie jas, 5G ryšį ir apie tai, kokia televizija bus po 5 metų bei kaip klientai gali prisidėti prie tvaresnės aplinkos kūrimo „Verslo tribūnoje“ pasakoja T. Burovas.

Lietuvos pristatytas Ekonomikos gaivinimo planas – gera pradžia, kuri suteikia plačias galimybes įtraukti papildomas priemones ir išgirsti socialinius partnerius, sako europarlamentaras Petras Auštrevičius. Jis siūlo nešvaistyti lėšų kuriant nacionalinį galimybių pasą. Pasak jo, verčiau naudojantis bendru Europos dokumentu. „Verslo tribūnoje“ P. Auštrevičius pasakoja ir apie transporto sektoriaus, infrastruktūros perspektyvas, taip pat senų automobilių paskutinę kelionę į Rytus bei laikrodžių sukiojimą dukart per metus.

Kaip miškas tampa ne deguonies, o anglies dioksido šaltiniu? Kaip sugaudyti anglies dioksidą ir sugrąžinti jį atgal į žemę? Ką daryti, kad švarus vandenilis pakeistų iškastines dujas? Apie tai daug diskutuojama Europos Parlamente. Kaip Lietuva gali ir turi išnaudoti savo galimybes ir ar cementą keisime medžiu – „Verslo tribūnoje“ pasakoja europarlamentaras, Europos liaudies frakcijos narys Andrius Kubilius.

Lankstus darbo grafikas ir darbostogos įprasta praktika bendrovėje „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) buvo ir iki karantino. „Žmonės gali pasirinkti darbo pradžią, pabaigą, ne visą darbo laiką ir panašiai“, – pasakoja Kęstutis Motiejūnas. Ši praktika kartu su finansinėmis paskatomis, karjeros galimybėmis, sąlygomis augti ir tobulėti veikiausiai lėmė tai, kad 2020 metų pabaigoje darbuotojų įsitraukimo indeksas sumušė visus rekordus. Plačiau apie tai „Verslo tribūnoje“ pasakoja „Invegos“ direktorius Kęstutis Motiejūnas.

Tvarus verslas – šiandienos būtinybė ar tolima ateitis? Apie galimybes ir skirtingas verslo keliones tvarumo link „Verslo tribūna“ kalbina SEB inovacijų centro vadovą Audrių Rutkauską.

Viena svarbiausių paramą teikiančių finansinių institucijų UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) karantino metu per itin trumpą laiką turėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų. Todėl iš finansų inžinerijos instrumentus kuriančios įmonės tapo tiesiogiai klientus aptarnaujančia įmone. Plačiau apie tai „Verslo tribūnoje“ pasakoja „Invegos“ direktorius Kęstutis Motiejūnas.

AB „Kelių priežiūra“ dirba jau ketvirtus metus, tačiau iššūkių netrūksta. Įmonės generalinis direktorius Rolandas Rutėnas „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie įmonės veiklos pokyčius ir kokią įtaką jie padarys šalies keliais važiuojantiems vairuotojams.

Ateities mokykla – kokia ji? Kaip vaikus paruošti neįtikėtinai greitai besikeičiančiai aplinkai ir kaip panaikinti atotrūkį tarp švietimo įstaigų ir modernios visuomenės? Apie tai pokalbis „Verslo tribūnoje“ su „Erudito licėjaus“ įkūrėju doc. dr. Nerijumi Pačėsa.

Praėjusieji metai džiugino dujų tiekimo iš JAV apimtimis, o dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo šalies dujų vartotojai pernai mokėjo vieną mažiausių kainų Europoje. Apie tai pokalbis „Verslo tribūnoje“ su AB „Klaipėdos nafta“ komercijos direktoriumi Mindaugu Naviku.

Verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ ekspertai nuolat intensyviai dirba su įmonių savininkais ir vadovais, padėdami spręsti įvairius verslo valdymo klausimus ir problemas, ir tai darydami itin sėkmingai. „Verslo tribūnoje“ pokalbis su šios bendrovės vadovaujančiuoju partneriu Gintautu Mažeika. Anot jo, visas verslas iš šios krizės išeis sustiprėjęs ir laukia geras laikotarpis, nes nuo pavasario, kai buvo pirmą kartą paskelbtas karantinas, verslas puikiai susiorientavo.