Laidoje analizuojamas vieną svarbiausių kino elementų – muziko, o ji pasirenkama dėl išskirtinio garso takelio, neeilinių sprendimų kino muzikos istorijoje.
Klausiama kaip bendradarbiauja režisierius ir kompozitorius, kaip parenkami jau sukurti muzikos kūriniai ir kodėl? Nagrinėjami muzikiniai personažų, vietų, laiko, charakteristikos, šablonai, pokyčiai kino muzikos istorijoje. Kaip gimsta novatoriški sprendimai? Kokios priemonės kino muzikoje naudojamos? Kas perrašo kino muzikos istoriją?
Laidą veda Ieva Buinevičiūtė. Trečiadieniais 13:00 val.
Keli J. Greenwoodo dešimtmečiai kine ir keliolika išskirtinių garso takelių
Spalio 25-ąją festivalio „Gaida“ koncerte bus galimybė išgirsti Jonny Greenwoodo siuitą Paulo Thomaso Andersono filmui „Bus Kraujo“. Labiau žinomas kaip grupės „Radiohead“ narys, J. Greenvudas po kelių dešimtečių kine, šiandien vis dažniau atpažįstamas kaip vienas įdomiausių šiandienos kino muzikos kūrėjų. Eklektikta pasižymintys garso takeliai dažnai tampa dar viena filmo istorijos dalimi, gudriomis nuorodmis žiūrovui, pakeičiančiomis filmo percepciją.Ved. Ieva Buinevičiūtė
10/23/2024 • 54 minutes, 2 seconds
Duetas, sukūręs 7-ojo dešimtmečio lyriką kine
Dainos žanro svarba ir transformacijos 7-ojo dešimtmečio kine: Tarp H. Mancinio „Rožinės panteros“, M. Normano „Jameso Bondo“ temų, kine tuo metu išsiskiria elegancija dvelkiančios dueto B. Bacharacho ir H. bei M. Davido dainos, žyminčios modernios lyrikos kryptis ir pop kultūros klestėjimą kino industrijoje.Ved. Ieva Buinevičiūtė
10/16/2024 • 53 minutes, 19 seconds
Kino kūrėjai, kuriantys ir muziką
Aktoriau H. Laurio bliuzo vakarai, A. Hopkinso nostalgiją kino muzikos aukso amžiui, veiksmo filmų veikėjus Pietuose lydinčios režisieriaus R. Rodriguezo partitūros, siaubo filmų kūrėjo J. Carpenterio ar vesternų sekso simbolio Clinto Eastwoodo muzikiniai ekpserimentai, stilistinė įvairovė ir bandymai kontroliuoti visus kūrybos procesus.Ved. Ieva Buinevičiūtė
10/9/2024 • 53 minutes, 46 seconds
Kino muzikos transformacijos žiūrint tris to paties romano ekranzacijas
Kelios romano „Dažytas vualis” versijos ir skirtingos muzikinės ekranizacijų interpretacijos, turinčios panašumų dėl vietos, laiko ir sudėtingos – nuodėmės ir atgailos tolimoje šalyje, temos. Trys fazės kino muzikoa istorijoje ir technologiniai, estetiniai pokyčiai per trejas kompozitorių kartas.Ved. Ieva Buinevičiūtė
9/25/2024 • 53 minutes, 48 seconds
Bendrojo gėriio ir kiti muzikos klausimai W. Wenderso filme „Puikios dienos“
Naujausiame Wimo Wenderso filme – „Puikios dienos“,režisierius per pagrindinį herojų Hirayama priverčia mus išgyventi kelis metų laikus, ieškoti šešėlio žaismių ir klausytis pagrindinio herojaus mums „primesto“ garso takelio, kuris rutiną, parastą valytojo gyvenimą ir mūsų kino seansą paverčia muzikine ir vaizdine meditacija bendrojo, visuotinio gėrio, tokio kaip viešieji tualetai ar muzika, temomis.Ved. Ieva Buinevičiūtė
9/18/2024 • 54 minutes, 12 seconds
Meilės kančių grojaraščiai Wong Kar-wai filmuose
Pirmojo kino režisieriaus Wong Kar-wai, apdovanoto Auksine palmės šakele Wong Kar-wai emocionalūs, jusliški, skiriantys ir jungiantys žmones, kartas, perkeliantys į kitą tikrovę garso takeliai. Režisierius renkasi skirtingus stilius – šiuolaikinės akademinės, pop, roko, kičinės barų, naktinio gyvenimo, „atgyvenusios“ ar tango muzikos ir gretina čia pat, filmo eigoje, perteikdamas emocijų bangas, jų amplitudę – nuo banalių iki tauriausių, atrodo dieviškų patirčių ir kurdamas kontrastą pasimetusių didmiesčiuose žmonių vienatvei.Ved. Ieva Buinevičiūtė
9/11/2024 • 52 minutes, 52 seconds
Muzikos nomadas Gustavas Santaolalla
Argentiniečio Gustavo Santaolalla muzika kino filmams perkelia mus į piečiausius ir šiauriausius Pietų Amerikos taškus. Nomadišką nuotaiką kompozitorius kuria naudodamas minimalias priemones ir daugybę autentiškų vietinių Pietų Amerikos instrumentų – gitarą, gitaroną ar čarangą. Minimalistinės minaitiūros sukuria ilgesį pamatytoms vietoms, žmonėms ir kelionę paverčia labiau apmąstymų, vidinės meditacijos galimybe nei nesibaigiančių nuotykių kelyje.Ved. Ieva Buinevičiūtė
9/4/2024 • 54 minutes, 50 seconds
Identiteto paieškos ir kontrastas muzikoje
Michelangelo Antonioni modernusis kinas ir muzikiniai kontrastai, kuriami Giovannio Fusco bei kitų kompozitorių - disonansais ir mielomis ausiai melodijomis, nuolat išryškina personažų artėjimą, intymumą ir kartu nuolatinį svetimėjimą didmiessčiuose. Kompozitorius ir režisierius ieško, kur personažams susitikti, kokia muzika jiems suteiktų bent trumpą artimumo būvį, tačiau šią temą metų metais nagrinėjęs M. Antonioni savo filmais ir veda į vienišas kelionės pasimetusius personažus bei mus, žiūrovus.Ved. Ieva Buinevičiūtė
8/21/2024 • 52 minutes, 16 seconds
Alfredo Hitchcocko muzikos režisūra jo filmuose
Apie Alfredo Hitchcocko muzikinius pasirinkimus ir muziką kaip personažą, labiausiai padedantį režisieriui, atliekantį funkcijas, kurių negali tikri aktoriai. O vieno didžiausių konfliktų Holivude su daugiausia režisieriui muzikos parašiusiu Bernardu Herrmannu pasėkmė – ilgo bendradarbiavimo pabaiga ir visiškai pasikeitęs kompozitoriaus stilius, kuris prieš tai daugybę metų režisieriui tiko ir suformavo siaubo, trilerių muzikinius kanonus, vyraujančius iki šiandienos.Ved. Ieva Buinevičiūtė
8/14/2024 • 53 minutes, 37 seconds
Kino klasikos tradicijos, muzikiniai iššūkiai ir naujovės
„Kasablanka“, „Krikštatėvis“, „Kosminė odisėja“, „Skrydis virš gegutės lizdo“ – tai kino klasika, kurios garso takelius kūrė kino muzikos tėvai – Maxas Steineris, Alexas Northas, Ninas Rota – suformavę Holivudinį skambesį. Vieni įtiko režisieiriams, kiti turėjo susitaikyti, jog sukurtas garso takelis niekada neskambės kartu su filmo vaizdais, dar kiti priešinosi klasikams, siūlydami neįprastus muzikinius sprendimus. Žymiausių filmų garso takelių istorijos fragmentai, sėkmės ir nesėkmės kino muzikos industrijoje.Ved. Ieva Buinevičiūtė
8/7/2024 • 53 minutes, 5 seconds
„Telma ir Luiza“: tarp banalybės ir feminizmą reprezentuojančios tragedijos
Į kelią išvyksta namų šeimininkės - 1991-ųjų R. Scotto filmo „Telma ir Luiza“ herojės, o jų kelionę lydi vienas ankstyvųjų H. Zimmerio darbų, kai dar nesusidursime su jo tipiška epine muzika. Kompozitorius, ieškodamas autentiškumo, jungė vietinių instrumentų skambesį su savuoju sintezatorių groove‘u, didžiule mušamųjų grupe ir roko bei bliuzo gitarsito Pete‘o Haycocko garsynu. Klišinis veiksmo filmas tapo feminizmo proveržiu kine, o H. Zimmerio muzika – retai girdima tokio filmo „pasąmone“, kurta atsižvelgiant į laiką ir erdvę – tad pasiruoškime toleruoti pop roką, kantri ir bliuzą bei moterų pabėgimą iš namų banalybės į tragišką baigtį.Ved. Ieva Buinevičiūtė
7/31/2024 • 54 minutes, 34 seconds
Paskutinis kompozitoriaus darbas filmui „Gėlių mėnulio žudikai“
Apie naujausio Martino Scorcesės filmo „Gėlių mėnulio žudikai“ garso takelį, kuris perteikia beveik keturių valandų epinio pasakojimo emocinį peizažą laukiniuos vakaruose. Paskutinysis kaip kino muzikos prodiuserio, kuratoriaus ir kompozitoriaus, Robbie Robertsono darbas prieš mirtį – buvo beveik pusę amžiaus trukusio bendradabiavimo, prasidėjusio nuo Scorcesės nufilmuoto muzikinio filmo apie grupės „The Band“ (kurioje grojo ir pats Robbie) vainikavimas. Tai sudėtingas darbas, atvėręs kompozitoriaus asmenines patirtis ir oseidžų atstovų žudynes per kiek pritildytą garso takelį.Ved. Ieva Buinevičiūtė
7/24/2024 • 53 minutes, 33 seconds
Kino muzika, kuri išmokė mus emocijų
Žymiausių muzikinių temų atsiradimų istorijos bei funkcijos kine – tai standartai, kurie išmokė mus emocijų kine ir sustiprino jas gyvenime. XX amžiaus antroji pusė – aukso amžius kino muzikos industrijojoje, kai susiformavo atsakymai į muzikos meistriškumo, turinio ir formos beo žanrų klausimus. Pagaliau kelios kompzotiorių kartos pasiekė, jog muzika taptų pilanverte kino meno dalimi ir tai išliko iki šiol, o jauniausiosji karta toliau tęsia tradicijas saugiai sekdami didžiųjų meistrų darbais arba laužo taisykles, sukurtas dar 100-am metų į priekį.Ved. Ieva Buinevičiūtė
7/10/2024 • 54 minutes, 4 seconds
Kūrybingas Ludwigo Göranssono dešimtmetis
“Tenet”, “Oppenheimeris” ar “Vakanda amžiams” – tai filmai, žymintys švedų kompozitoriaus Ludwigo Göranssono stilistinę transformaciją per dešimtmetį: senovės civilizacijų muzikos tyrinėjimai, šiandienos atlikėjų muzikos prodiusavimas, egzotiškų šalių muzikos jungimas kartu su šokių muzika ar sudėtingo moklsininko portrteto kūrimas garsais – visą tai, kas jau įvyko L. Göranssono karjeroje ir kas jau įvertinta reikšmingiausiais muzikos ir kino apdovanojimais.Ved. Ieva Buinevičiūtė
7/3/2024 • 54 minutes, 18 seconds
Naivuoliškos muzikos istorijos interpretacijos audiovizualiniuose D. Chazellės darbuose
Režisieriaus Damieno Chazellės ir kompozitoriaus Justino Hurwitzo darbai – jau žymi penkiolikos metų bendradarbiavimo laikotarpį. Džiazu alsuojantys pop muzikos plūpsniai, kuriais konstruojamos ar labiau rekonstruojamos jaunystės dueto patirtys žengiant į kino ir muzikos pasaulį, studijų akimirkos. Ir nors dažnai jie „kaltinami“ paauglišku naivumu, per jų kūrybą susipažįstame su skirtingais muzikos stiliais, formavusiais XX-XXI amžių pop kultūrą.Ved. Ieva Buinevičiūtė
6/26/2024 • 54 minutes, 38 seconds
Siaubo fuga „Pamirštame gretikelyje“
Kultinis ir „sunkiausiai“ suprantamas Davido Lyncho 1997-aisaisi sukurtas filmas „Pamirštas gretikelis“ - tai kiek primirštas garso takelis, padaręs įtaką šiandieniniams muzikos stiliams. Pats režisierius filmą traktuoja kaip siaubo fugą – terminą apibūdininantį vieną sudėtingiausių polifoninės muzikos žanrų ir sudėtingą psichinę būseną, kuriai būdinga tapatybės suvokimo praradimas ir klajonių, kelionių būtinybė. „Pamirštas greitkelis“ kaip pagrindiniam veikėjui režisieriaus parengtas garso takelis fugos forma.Ved. Ieva Buinevičiūtė
„Jos“ ir „trans“ muzikoje: moterų ir „queer“ atstovų – elektroninės muzikos kūrėjų veidai XX amžiuje ir jų darbai pripažinti tik XXI-ame. Apie moterų ir translyčių asmenų eksperimentus ir bandymus surasti vietą tuo metu naujausiose meno ir medijų praktikose bei muzikos istorijoje.Ved. Ieva Buinevičiūtė
6/12/2024 • 53 minutes, 54 seconds
Muzikos archeologija ir afrofuturizmas garso takelyje "Juodoji pantera. Vakanda amžiams"
Kaip švedų kompozitorius ir prodiuseris Ludwigas Göranssonas atradinėjo majų kultūra, afro skambesius ir juos jungė antrajame blokbasterio “Juodji Pantera” filme “Vakanda amžiams”? Muzikos archeologija, atrasti instrumentai iš gyvūnų ir augalų sėklų, įrašai keliuose žemynuose ir prodiusavimo patirtys, atkeliavusios iš hip hopo, pop muzikos kultūros. Kompozitorius su filme naudojama jo paties kurta ar prodiusuota muzika atneša naujas madas į Vakarų pasaulio šokių aiškteles, jungdamas senųjų civilizacijų skambesius su šiandien kylančiomis savito stiliaus muzikos žvaigždėmis ar jau gerai žinomų vardų atliekama pop muzika.Ved. Ieva Buinevičiūtė
6/5/2024 • 53 minutes, 48 seconds
Kriminalinio trilerio klišės: brutualumas vs. romantika
Blogi vyrukai ar teisuoliai ir jų pasaulis žiaurioje aplinkoje: Džiazu, orkestrine muzika, minimalizmu ar pop muzikos ikonų kompozicijomis įgarsinti trileriai atskleidžia įvairias kriminalinio pasaulio veikėjų puses, o sunkoką, grubų, kartais labai didžiulio tempo muzikos skambesį pertraukia romantinės muzikos minutės, atveriančios jautriausius istorijos sluoksnius. Per kelis trilerius, veiksmo filmus, detektyvus, film noir žanro filmus formuojamos Holivudinės kriminalo ir „romantikos” klišės.Ved. Ieva Buinevičiūtė
5/29/2024 • 54 minutes, 20 seconds
Kino muzikos istorijos ir transformacijos
Įdomiausi ir ryškiausi pavyzdžiai, keitę kino muzikos industriją ir istoriją: prieš šimtmetį kurta, iš Brodvėjaus į Holivudą nukeliavusi melodija "Tea for Two" vieniems kelia džiaugsmą, kitiems – isteriją dėl vienišumo, novatoriška Jerrio Goldsmitho partitūra erotiniam trileriui, transformavusi emocinę kino muzikos funkciją, B. Herrmanno kūriniai, kurie galėjo būti atlikti tik kitoje Atlanto pusėje, klasikiniai kino muzikos pavzydžiai, kurių atsiradimas susijęs su muzikantų streiku, po kurio keistėsi ir Holivudo studijų sistema.Ved. Ieva Buinevičiūtė
5/15/2024 • 54 minutes, 59 seconds
Kino muzikos praktikos per šimtmetį: pokyčiai, tendencijos ir standartizavimas
Pirmieji skambesiais, įgarsinę nebylius judančius paveikslėlius, technologinis progresas ir garsinio kino įsigalėjimas per šimtmetį atvedė į kino ir muzikos jame standartizavimą. Kokie pokyčiai įvyko kino industrijoje, prisidėję prie garso takelio atsiradimo, muzikos funkcijų pokyčių?Apie garso ir muzikos kine gimimą, jos funkcijos pokyčius, XX amžiaus tendencijas, stilius bei žanrus, jų įvairovę ir kino kompozitoriaus kaip profesijos, be kurios neįsivaizduojame šiuolaikinio kino, įtvirtinimą per kelis dešimtmečius nuo garsinio kino įsigalėjimo.Ved. Ieva Buinevičiūtė
5/8/2024 • 54 minutes, 51 seconds
Fiziko R. Oppenheimerio charakteristika, perteikta L. Göranssono muzika
Christopherio Nolano filmo „Oppenheimeris“ Ludwigo Göranssono garso takelis, kaip fiziko nutapytas portretas ar portretai, atskleidžiantys skirtingas jo asmenybes puses, paryškinantis R. Oppenheimerio svyravimus, bombos kūrimo procesą tiek mokslinėje, tiek politinėje sferose, pasiruošimą jos sprogimui ir suvokimą, jog kelio atgal nebėra. Sudėtingas epinis pasakojimas paryškinamas tipiniu "nolanscore'u" kuriame - didžiulio orkestro skambesiai, intymias fiziko gyvenimo detales, paryškina solo smuikas, ar tylūs prisilietimai prie fortepijono. Panašus ir kitoks į ankstesnius Hanso Zimmerio kurtus takelius, Goranssono pasižymi glaudesniu ryšiu su istorija ir paties R. Oppenheimerio charakteriu.
4/24/2024 • 53 minutes, 45 seconds
Kompozitoriai, kūrę pirmuosius garso takelius
Pirmieji išbaigtų garso takelių kompozitoriai: kas jie? Dažnas labiau juos atpažįsta iš kitos jų kūrybinės dalies – operų, simfonijų ir dažniausiai imdavosi jie kurti pirmiesiems nebyliesiems filmams prispausti bėdų: vienam reikėjo sumokėti už buto nuomą, kito kūrėjo sirgo artimieji, dar kitas negalėjo rašyti akademinės muzikos dėl politinio spaudimo, dar kitam buvo pasiūlytas neįtikėtinas honoraras... jau pirmųjų garso takelių kūrėjai standartizavo muziką kine ir prisidėjo prie kino kaip meno įtvirtinimo.Ved. Ieva Buinevičiūtė
4/17/2024 • 54 minutes, 14 seconds
Satyra ir džiazas filme „Amerikietiškas skaitalas“
Lauros Karpaman muzika filme „Amerikietiškas skaitalas“: Tai satyra apie amerikietišką literatūrą, per kurią mes įsisavinome ne vieną mums parduotą stereotipą apie afroamerikiečus. Tačiau pagrindinio veikėjo drama vyksta per kelias kompozitorės sukurtas strategijas ir džiazo legendos Thelonius Monko muzikines idėjas: čia socialinius, politinius, istorinius ir asmeninius ryšius išryškina tai džiazinė improvizacija, tai romantizuotas orkestro skambesys, tai muzika, primenanti 9-ųjų policininkų dramas ir perteikia vidinį bei išorinį pagrindinio veikėjo konfliktą rasės, Black Lives Matter, juodaodžių getų, gangsterių ir aukštesnio visuomenės klasės kontekste.Ved. Ieva Buinevičiūtė
4/10/2024 • 53 minutes, 11 seconds
Giedrius Kuprevičius kaip kino muzikos kompozitorius
Kompozitoriai lietuviškame kine: daugiausia dėmesio Giedriaus Kuprevičiaus muzikai kino filmams, įvairiems jo bendradarbiavimams su skirtingais režisieriais, vėliau lauks ir režisieriaus Gyčio Lukšo mintys apie bendradarbaivimą su kompozitoriumi.Laida skirta artėjančiam Giedriaus Kuprevičiaus 80-mečiui.
4/3/2024 • 55 minutes, 50 seconds
Įgarsintas vaizdas. „Oskarai“ ir muzika kino filmamas
Kelios 96-osios Kino akademijos apdovanojimų kategorijos, susijusioss su filmų garsu ir muzika. „Barbenheimeris“, praeites ar utopinės istorijos, kuriose vis daugiau dėmesio žiūrovo psichologijai ir įtraukimui. Klasikinei kino muzikai vietos beveik nebeliko, daugiausia dėmesio šiemet skirta garsams, kurie kuria ne vizualinį, o garsinį kinąVed. Ieva Buinevičiūtė
3/27/2024 • 53 minutes, 20 seconds
Įgarsintas vaizdas. JAV identitetai ir džiazas
Džiazo saksofonininkas Kamasi Washingtonas siūlo muzikinius pasivaikšiojimus, kupinas skirtingų skambesių ir jų junginių dvasines keliones. Dokumentinius filmus jis savo crossoverine muzika praturtina skirtybėmis: kiekviename dokumentiniame filme per muziką atskleidžiamas Jungtinių Amerikos Valstijų skirtigų socialinių sluoksnių, didžiųjų ir mažųjų, elito ir marginalo sankirtos ir identitetai.Ved. Ieva Buinevičiūtė
3/20/2024 • 53 minutes, 50 seconds
Įgarsintas vaizdas. Ved. Ieva Buinevičiūtė
Įgarsintas vaizdas. Ved. Ieva Buinevičiūtė
3/13/2024 • 53 minutes, 13 seconds
Įgarsintas vaizdas. Valkata kino muzikos industrijoje
Kino muzikos valkata – taip galėtų būti pavadintas Charlie Chaplinas, kuris komponuodavo muziką niūnuodamas į galvą „šovusias“ melodijas. Tačiau už jo autorystės – daugybė muzikos sekretorių, kurie dažnai būdavo užmiršti. Garsinio kino sukelta krizė dar labiau paskatino reklamuoti savo talentus, nes Chaplinas bijojo, jog kalba sudarkys jo pantomimos pasirodymus? Ar žiūrovai priims valkatą, kuri prakalbės? Muzika tapo nebyliųjų filmų kalba, kurią dažnai kurdavo niūniuojantis kompzoitorius Chaplinas.Ved. Ieva Buinevičiūtė
3/6/2024 • 54 minutes, 22 seconds
Įgarsintas vaizdas. „Gramy“ ir muzika kino filmams
66-osios „Gramy“ apdovanojimų ceremonijos apžvalgoje - kategorijos, susijusios su muzika, sukurta vizualinėms medijoms. Muzika vizualinėms medijos užima vis svarbesnį vaidmenį, pop dievaičiai atsiima svarbiausius apdovanojimus, o „Barbenheimerio“ reiškinys nenuslopsta ir diktuoja tendencijas muzikos, mados ir visuose pop kultūros pasaulio srityse.Ved. Ieva Buinevičiūtė
2/28/2024 • 53 minutes, 36 seconds
Įgarsintas vaizdas. Nebyliųjų filmų muzikos klišės ir standartizavimas
Pasakojimas apie nebyliųjų filmų muziką: kino pradžioje buvo neapsispręsta - tai pramoga ar menas, tad muzikos kūrėjai ir atlikėjai turėjo ne kartą derintis prie kino standartizavimo, o pirmieji garso takeliai ir šiandien, ir anuomet kartais atrodė kvailokos, praščiokiškos muzikos pavyzdžiai, kurie tik išryškino kino klišes, išlikusias iki šiandienos.Ved. Ieva Buinevičiūtė
2/21/2024 • 54 minutes, 8 seconds
Įgarsintas vaizdas. Kino kūrėjų bendradarbiavimo pavyzdžiai
Sėkmės bei nesėkmės kompozitorių ir kino režisierių bendradarbiavimų istorijoje: kaip ilgalaikis bendradarbiavimas išgrynino tiek filmų, tiek muzikos juose stilistiką ir kaip konfliktai priversdavo atsisakyti ilgamečių draugysčių, kardinaliai pakeisti stilių bei formuoti modernesnį kino muzikos skonį. Vienas ryškiausių tokios bendradarbiavimo dinamikos pavyzdžių – Bernardo Herrmanno ir Alfredo Hitchcocko kūrybinėje bendradarbiavimo istorijoje.Ved. Ieva Buinevičiūtė
2/7/2024 • 54 minutes, 30 seconds
Įgarsintas vaizdas. Moterys ir jų laimėjimai kine
Per 90-imt metų tik kelios moterys už geriausią garso takelį buvo apdovanotos „Oskaro” statulėle. Ir nors apdovanojimų ceremonijose ne tik muzikos srityje moterims skiriama vis daugiau dėmesio, nuo 2000-ųjų vis daugiau yra bent nominuojamos, tačiau sąraše jų skaičius akivaizdžiai atsilieka nuo vyrų. Naujoji kompozitorių-moterų karta stebina netradiciniais sprendimais, kol žiūrovai ir žiuri nariai vis dar yra pripratę prie orkestrinių Johno Williamso „paklodžių” ir panašaus skambesio, būtent moterys keičia tipinį Holivudo muzikso skambesį. Ar pastarųjų metų tendencijos pakeis ir kino muzikos istoriją?Ved. Ieva Buinevičiūtė
1/31/2024 • 53 minutes, 58 seconds
Įgarsintas vaizdas. Satyra ir bigbendo skambesiai
Apie Adamo McKay‘aus satyras ir JAV absurdą politikoje bei medijose, kurį lydi Nicholo Britello muzikinė „americana“, nurodanti tiek į amerikietiškąją svajonę, kurią pabrėžia optimistiškas, nuo pat vaikystės eilinį amierkietį lydintis bigbendų skambesys, tiek į XX a. pirmąją pusę, kuri „sproginėjo“ per du Pasaulinius karus. Šiandieninis cinizmas, egzistenciniai, o gal vaikiški klausimai ir beprotiškas pasaulis išryškinami banddžos, vaikiško fortepijono garsais ir varinių pučiamųjų dvikova, primenančia Šaltojo karo varžybas.Ved. Ieva Buinevičiūtė
1/24/2024 • 53 minutes, 57 seconds
Įgarsintas vaizdas. Meilės formos, perteikiamos muzika
Keturios meilės formos, perteikiamos styginių orkestro skambesiu, lydinčiu Harlemo gyventojus filme „Jei Bylo gatvė prabiltų“. Klausydamas Nicholo Britello orkestrinių baladžių ir arijų, iūrovas gali atsekti skirtingas meiles formas, kurias režisierius atveria atsisakydamas linijinio pasakojimo būdo, perteikdamas sudėtingą istoriją 8-ojo dešimtmečio Harleme.Ved. Ieva Buinevičiūtė
Septintoji, 2019-asiaisi sukurtoje „Mažųjų moterų“ adaptacijoje pirstatomi muzikiniai keturių merginų, tampančių moterimis portretai, kurie dažnai konfliktiški ir bręstantys kaip ir mažųjų moterų charakteriai. Kompozitorius Alexandre‘as Desplat turėjo nemažai išūkių po pokalbio dėl muzikos filmui su režisiere Greta Gerwig: „Ji paprašė, kad mano muzikoje „susitiktų“ W. A. Mozartas ir Davidas Bowie. Išsigandau, nes neįsivaizdavau, kaip tai sukursiu“, – vienam interviu sakė kompozitorius. Tačiau vietoj to, kad kurtų retro ir šiuolaikinės muzikos junginį, A. Desplat ieškojo gilesnių šių muzikų ryšių, kur filme galime mėgautis Mozartiška jaunatviška energija ir nenugalimu Bowie šiuolaikiškumu, kuris garso takelyje reiškiasi kur kas subtiliau, kompozitoriaus pasirinktu būdu.Ved. Ieva Buinevičiūtė
1/3/2024 • 54 minutes, 19 seconds
Įgarsintas vaizdas. Keisti JAV vaisiai
Billie Holiday per savo dainas kalbėjo apie afroamerikiečius Jungtinėse Amerikos Valstijose kaip apie keistus, neskanius, svetimus vaisius, apdainuotus jų pačių dainose. Billie Holiday savo dainos perteikia savo ir savo „brolių“ dvasinius ir moralinius skausmus, priešinantis, improvizuojant ir išdainuojant tai, ką išgyveno to meto afroamerikiečiai, dažniausiai turėdavę vergauti baltaodžiams. "Grammy" statulėle įvertinta Andra Day ir jos vaidyba, balsu bei dainomis perteiktas Billie Holidey asmeninis ir kūrybins portretas – šiandien primena skaudžia JAV istorijos dalį, kuri kartais atsikartoja ir šiandien.Ved. Ieva Buinevičiūtė
12/27/2023 • 53 minutes, 33 seconds
Įgarsintas vaizdas. Muzikinis kalėdinis repertuaras ekranuose ir tikrovėje
Tradicines giesmes keičiantis džiazas, režisieriai, šiltas kalėdines juostas keičiantys į siaubo filmus, kūrybiniai sprendimai, perteikiantys šiuolaikinės Šv. Kalėdų muzikos iš kino filmų istoriją ir formuojantys šiandieninį kalėdinį muzikinį repertuarą tikrovėje.Ved. Ieva Buinevičiūtė.
12/20/2023 • 53 minutes
Įgarsintas vaizdas. Pati geriausia muzika blogiausiems žmonėms
Oslo trilogija - tikras džiaugsmas nevykusiems santykiams ir sunkiai su savo kartos iššūkiais besitvarkantiems į ketivrtąją dešimtį žengiantiems melomanams, kurie griebiasi muzikos, pateisinančios jų elgesį ir jausmus. J. Trieras su empatija žvelgia į su savo gyvenimais nesusitvarkančius šiauriau gyvenančius jaunnuolius, kurių gyvenimai po truputį tampa mirties laukimu.
12/13/2023 • 53 minutes, 35 seconds
Įgarsintas vaizdas. Muzika iš M. Camu filmų
Apie muzikalią prancūzų režisierius Marcelio Camus filmografij1 ir daugelyje jo filmų skambančią įvairiausią muziką, su kuria jis gerokai nutoldavo nuo Pietų Amerikos mitų ir legendų. 12-os filmų autorius ne visuomet jausdavosi savo darbų kūrėju, tačiau vis grįždavo prie savo mėgstamiausios temų, kurios geriausiai artikuliuotos „Juodojo Orfėjo“ juostoje. „Oskaro“ statulėlę gavęs režisierius vėliau nesugebėjęs sukurti geresnių darbų, nuolat varijavo egzotiškų ritmų ir melodijų, sambos, bosa novos gimimo, dramatiškų istorijų temomis.Ved. Ieva Buinevičiūtė
11/22/2023 • 54 minutes, 53 seconds
Įgarsintas vaizdas. Tropicálios palikimas vakarykščiame ir šiandienos kine
Brazilų muzika, kuri po visą pasaulį plinta per filmus. Tai estradinės banalios ir naivios dainos, iš favelų kilusi samba, bosa nova, dažnai „atliekančios“ pagrindinį vaidmenį ir eksportuojamos per Pietų Amerikos kinematografiją kaip Tropicálios – brazilų judėjimo už laisvę 7-ojo dešimtmečio diktatorinėje Brazilijoje palikimas, vadinamas socialinės istorijos apmąstymų lauku. Meno atstovų judėjimas tapo ir politiniu aktu, kuris iki šiol daro didžiulę įtaką ne tik Lotynų Amerikos, bet ir likusio, ne tik Vakarų pasaulio menui – kinui ir muzikai.Ved. Ieva Buinevičiūtė
11/15/2023 • 54 minutes, 22 seconds
Įgarsintas vaizdas. „Atšilimo“ laikotarpis lietuviškame kine ir garso takeliuose
7-ajame lietuviškos kinematografijos dešimtmetyje sukuriami poetiški, italų neorealizmo ar prancūzų naujosios bangos inspiruoti lietuviški filmai – „Suaugusių žmonių žaidimai“, „Laiptai į dangų“, „Jausmai“, „Ave, Vita!“, „Gražuolė“, „Birželis, vasaros pradžia“. Vis labiau kine pasireiškia autoriniai sprendimai, orkestrines „paklodes“ keičia kameriškesnė muzika. „Atšilimo“ laikotarpį pranašauja ne tik moderni kinematografija, bet ir juostose skambantis džiazas, lengvoji muzika, intymios melodijos, estradinė muzika ar rokenrolas. Sukuriami žymiai asmeniškesni portretai ir pasakojimai, įtraukiantys žiūrovą į miesto modernybėje ar gamtoje pasimetusių žmonių santykius, jų emocijas ir jausmus.Ved. Ieva Buinevičiūtė
11/8/2023 • 56 minutes, 34 seconds
Įgarsintas vaizdas. Džiazas ir W. Allenas
Woody Allenas be džiazo nekuria filmų. Jam reikia klausytis, netgi pačiam atlikti džiazo muziką klarnetu ir ji integruojama beveik į kiekvieną jo filmą. Savo filmams rinkdamas muziką režisierius perteikia amerikietiškojo džiazo istorijos dalį ir nurodo kokiomis improvizacijomis sekti jo herojus.Ved. Ieva Buinevičiūtė
10/25/2023 • 54 minutes, 19 seconds
Įgarsintas vaizdas. Įgarsintas J. Baldwino romanas
Apie garso takelį, įgarsinusį Jameso Baldwino romaną ir keturias meilės formas, atkeliavusias iš senovės graikų kultūros, traktuojamas iš krikščioniškosios pusės juodaodžių kvartale 8-ajame dešimtmetyje. Romano „Jei Bylo gatvė prabiltų“ autorių J. Baldwiną kaip ir režisierių Barry Jenkinsą, po romano pasirodymo praėjus pusei amžiaus, domina seksualumo, rasės, klasių klausimai, kurie atkeliauja iš 1916-aisiais sukurtos, rašytoją įkvėpusios bliuzo tėvo Williamo Chriistopherio Handy (tarti Hendžio) dainos „Bylo gatvės bliuzas“, kuri N. Britello garso takelyje įgauna religinio patoso ir kiekvieną meilės formą garsiškai komentuoja vis kitaip.Ved. Ieva Buinevičiūtė
10/18/2023 • 53 minutes, 18 seconds
Įgarsintas vaizdas. Gyvos muzikos aukso amžius ir mirtis per naktį
Gyvos muzikos kine aukso amžius vos atsiradus nebyliesiems kino filmams. Muzika, mirusi per naktį – tai dažniausiai slapyvardžiais pasivadinusių kompozitorių gyvų garso takelių kūrėjų darbai, pirmiesiems judantiems vaizdams. Šiose kompilacijose buvo sujungiamia XIX a. kūryba su tuo metu kinui kuriančių kompozitorių muzikinėmis replikomis, o jų funkcija kine gyva iki šiol. Deja, atsiradus galimybei sinchronizuoti įrašytą garsą su vaizdu, judančių vaizdų muzikos buvo atsikratyta kaip makulatūros, tačiau dar ir šiandien galime išgirsti išlikusių tokios muzikos įrašų ar jų rekonstrukcijų.Ved. Ieva Buinevičiūtė
Ikoninė Thomas Newmano muzika, jaunystės ir skaistumo kultas, vidurio amžiaus krizė ir buitinės neurozės filme „Amerikietiškos grožybės“, paryškinančios amerikietišką bjaurastį – fobijas ir patogų zombių gyvenimą kuriam nors kvartale.Ved. Ieva Buinevičiūtė
10/4/2023 • 54 minutes, 1 second
Įgarsintas vaizdas. Rekomponuotas Maxo Richterio muzikos naratyvas
Vienas madingiausių šių dienų kino muzikos kompozitorius – Maxas Richteris, kuria muziką sudėtingiems filmams, nagrinėjantiems karo, atminties, traumos, izoliacijos, alternatyvios realybės temas. Berlyno scenos “augintinis”, šiandien – vienas ryškiausių kompozitorių, keičiantis kino muzikos madas, kuriantis intymų santykį tarp šiandienos minimalizmo ir preities, skaičiuojančios kelis dešimtmečius, rekomponuojant bliuzo karalienių atliktas dainas, ar šimtmečius – atkuriant kitokius F. Šuberto, W. A. Mozarto portretus, ar A. Vivaldžio “Metų laikus”.Ved. Ieva Buinevičiūtė
9/27/2023 • 54 minutes, 20 seconds
Įgarsintas vaizdas. Ved. Ieva Buinevičiūtė
Įgarsintas vaizdas. Ved. Ieva Buinevičiūtė
9/13/2023 • 53 minutes, 28 seconds
Įgarsintas vaizdas. Festivalis „Pirmoji banga“ ir muzikiniai sprendimai kino seansuose
Prieš prasidedant ankstyvojo 8-ojo „Scanoramos“ satelitinio ankstyvojo kino festivaliui „Pirmoji banga“ - apie įgarsintus nebylius judančius paveikslėlius. Pokalbis su vienu iš festivalio „Pirmoji banga“ rengėju Dmitrij Gluščevskij apie muzikinius sprendimus ankstyvojo kino peržiūrose prieš šimtmetį ir dabar.Ved. Ieva Buinevičiūtė
9/6/2023 • 54 minutes, 13 seconds
Įgarsintas vaizdas. Klišės ir flirtas su kino muzikos klasika filme „Ugneis siena“
„Kompozitorius yra trečiasis filmo autorius”, – sako vienas žymiauisų šių dienų kino muzikos kūrėjų Alexanderis Desplat, dažnai lyginamas su Johnu Williamsu. „Buvo era, kai tokie kompozitoriai kaip Steineris, Waxmanas, Northas, Goldsmithas ir Herrmannas, buvo pagrindiniai filmo kūrėjai. Aš visuomet stengiuosi sugrąžinti šią kompozitorių viziją“, – sako A. Desplat, dažnai laikomas likusiu J.Williamso šešėlyje, o kai kurių kritikų jau nustumiančiu kino muzikos grandą į šešėlį. Apie klišes ir flirtą su klasika tapusiu Holivudo skambesiu A. Desplat kūryboje – žiūrint ir klausant filmo „Ugneis siena“.Ved. Ieva Buinevičiūtė
Vienas madingiausių pastarojo dešimtmečio kompozitorių kino industrijoje - jaunosios kartos atstovas Justinas Hurwitzas. Jo muziką skamba per dešimtmetį sukurtiems filmams, kurių režisierius Damienas Chazelle dažnai kaltinamas banalumu, tačiau sutraukia daugybę žiūrovų į kino sales ir pateisina savo naivumą uždirbamais milijonais. O Hurwitzo kuriamos muzikos – neatsiejamos nuo filmų, kurie dažniau primena miuziklus, dalis - kartais erzina naivuoliškomis intonacijomis, kartais – stebina netipiniais sprendimais. Skirtingos režisieriaus temos kelia iššūkius kompozitoriui, dažnai režisuojančiam ir vis daugiau kylančių muzikinių užduočių.Ved. Ieva Buinevičiūtė
8/9/2023 • 53 minutes, 42 seconds
Įgarsintas vaizdas. Bolivudo klasika
Pasakojimas apie kelis žymiausius muzikos kūrėjus, dažnai tiesiog laikomus XX amžiaus antros pusės Indijos kino mafija, prisidėjusius prie Bolivudo produkcijos populiarumo tiek Indijoje, tiek vakarų pasaulyje. Indų ir vakarietiška klasikinė muzika, techno, disko ir daugybės kitų stilių junginiai ilguose muzikiniuose intarpuose – nurodo į globalizacijos paveiktą muzikinę industriją, sujungiančią indų tradicijas ir vakarietišką pop kultūrą.Ved. Ieva Buinevičiūtė
7/26/2023 • 54 minutes, 50 seconds
Įgarsintas vaizdas. Muzikiniai „queer“ kultūros atstovų maršrutai keliuose kontinentuose
Transkultūriniai maršrutai 1997 m. Wong Kar-wai‘jaus filme „Laimingi dviese“: argentinitiškasis tango, perteikiantis vieną įdomiausių „queer“ kultūros kino filmo istoriją, nomadišką gyvenimo būdą, o dramatšika dviejų įsimylėjelių kelionė iš Buenos Airės baigiasi 6-ojo dešimtmečio stiliaus pop dainomis ar aštriais Franko Zappos gitaros pjūviais, žyminčiais sudėtingus tokiškus santykius. Tai vienas kontraversiškiausių Wong Kar-wai‘jaus filmų minint režisieriaus 65-metį.Ved. Ieva Buinevičiūtė
Apie džiazą, nomadišką gyvenimo būdą, virtusį valkatavimu, nuosmukius, nuvedusius į degradaciją, impovizuotoje režisieriaus Walterio Salleso ekranizacijoje „Kelyje”: Jacko Keruaco knygos puslapiai tampa muzikiniais maršrutais, atyveriančiais bitnikų kartos aplinką -tai ekstremalioss ir nuobodulyje tarsi ilgame monotiškame kelyje išbarstytos tapatybės paieškos.Ved. Ieva Buinevičiūtė
7/12/2023 • 53 minutes, 56 seconds
Įgarsintas vaizdas. B. Herrmanno partitūra bemiegėms naktims
1977-ųjų „Grammy” kino muzikos nominantai pasižymėjo išskirtiniais sprendimais kino muzikos istorijoje. Tarp 8-ojo dešimtmečio kino muzikos - paskutinius mados klyksmus atspindinti disko muzika ir kiek „senoviškai“ skambančios orkestrinės paklodės tarp kurių ir įspūdingi Jerrio Goldsmitho sprendimai, kuriuos keitė ir džiazo muzika. Bernardo Herrmanno džiazu pulsuojanti siuita filmui „Taksistas“ buvo nominuota „Grammy“ apdovanojimui jau po kompozitoriaus mirties, tačiau tapo viena ryškiausių ir įsimintiniausių kino muzikos istorijoje. Apie kompozitoriaus muzikos transformacijas ir priešinimąsi naujoms to meto madoms kino industrijoje bei vieną įdomiausių prieičių M. Scorsesės filme.Ved. Ieva Buinevičiūtė
6/28/2023 • 53 minutes, 27 seconds
Įgarsintas vaizdas. Muzikiniai Holivudo kriminalinių filmų įvaizdžiai
Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ - apie ryškiausius Holivude sukurtus ar atkurtus kriminalinio pasaulio atstovus, kurių muzikiniai portretai jau tapę klasika, įtvirtinę klišes ar siūlo kiek įdomesnį žvilgsnį į nusikalstamą pasaulįVed. Ieva Buinevičiūtė
Filme „Didis grožis“ Paolas Sorrentinas kviečia į ilgą ekskursiją po pavargusią Romą. Per Silvio Berlusconio erą šalis tapo kultūriškai ir politiškai nualinta, praradusi savo didybę, o nevykęs rašytojas Geppas Gambardella per skirtingo stiliaus ir žanro muziką, vakarėlius, meno kūrinius iš tiesų perduoda savo pagrdinindio veikėjo rolę pačiai Italijai, į kurią mes žvelgiame susidurdami tai su sacrum, tai su profanum.Ved. Ieva Buinevičiūtė
6/14/2023 • 53 minutes, 47 seconds
Įgarsintas vaizdas. Gerry Goldsmithas ir ikoniniai Holivudo darbai
Gerry Goildmithas, Johnas Williamsas, Bernardas Hermannas - tai tik keli žymiausi XX-XXI amžiaus kompozitoriai, sukūrę kino muzikos pagrindus dar 100 m. į priekį. Tai įsimintiniausios muzikinės temos, gimusios Holivude, prisidėjusios prie galingiauisos kino industrijos aukso amžiaus.Ved. Ieva Buinevičiūtė
5/31/2023 • 54 minutes, 27 seconds
Įgarsintas vaizdas. Tomo Fordo stilius ir ankstesnių epochų muziką imituojanti Abelio Korzeniowskio kūryba: tarp dekoratyvumo ir banalumo
Apie Abelio Korzeniowskio ir paties režisieriaus Tomo Fordo parinktą, anksčiau sukurtą muziką debiutiniame dizainerio filme „Vienišas vyras“. Debiutiniame mados dizainerio filme jo stilius per daug užgožęs pasakojimą, atmintyje pabiro puošniais elementais, tačiau kompoozitoriaus sukurtas garso takelis, įkvėptas ryškiausių XIX-XX muzikinių stilių tapo viena įsimintiniausių detalių, klausoma ir atsieta nuo filmo.Ved. Ieva Buinevičiūtė
5/24/2023 • 54 minutes, 31 seconds
Įgarsintas vaizdas. Muzikiniai M. Antonionio peizažai
Michelangelo Antonionio filmuose atveriamas susvetimėjęs žmogus ir jo geismas mylėti ir būti suprastam. Vizualinėse režisieriaus kompozicijose išryškėja vienišo žmogaus jausmai, įkurdinami muzikoje. Moderniojo pasaulio atstovai klaidžioja miestuose ir ieško to, ką iš jų atėmė kapitalizmas, urabnistinės patirtys, nykūs emociniai peizažai, kuriuos keičia muzika, kviečianti į režisieriaus pasiūlytą nuotykį ar į save, paliekanti bent kiek žmogiškumo atspindžių.Ved. Ieva Buinevičiūtė
5/17/2023 • 52 minutes, 16 seconds
Įgarsintas vaizdas. Moters pasaulis Su Friedrich akimis
Rašymo mašinėlės garsas, didmiesčio džiunglių eismo triukšmas ir moters balsas bandant suprasti save. Moters pasaulis avangardinio kino kūrėjos Su Friedrich žvilgsnyje vis dar laikomas keistu, labiau priklausančiu „queer” kultūrai, tačiau iš tiesų jos filmai yra bandymas giliau pažvelgti į save ir kitus, santykį su artimais ir tolimais per įvairias kasdienes, buitines, intymias praktikas.Ved. Ieva Buinevičiūtė
5/10/2023 • 54 minutes, 4 seconds
Įgarsintas vaizdas. Audiovizualinės W. Wenderso klajoklystės
Roko ir alternatyvioji muzika kaip pabėgimas Wimo Wenderso garsinėse ir vaizdinėse klajoklystėse: filme „Iki pasaulio pabaigos“ režisierius bando pabėgti nuo visko, kas vokiška ir ieško tokios muzikos, kuri mus perkeltų ten, kur keliauja pagrindinė herojė nuo beveik trijų iki penkių valandų trunkančiame audiovizualiniame nomadės dienoraštyje. Panašiai ir kituose W. Wenderso filmuose, muzika tampa pabėgimo galimybe tiek režisieriui tiek jo sukurtiems personažams.Įgarsintas vaizdas. Ved. Ieva Buinevičiūtė
5/3/2023 • 54 minutes, 17 seconds
Įgarsintas vaizdas. „Vakarų fronte nieko naujo” ir kažkas naujo, sukurta „Hauschkos”
95-ojoje Kino akademijos apdovanojimuose geriausio takelio kategorijoje varžėsi penki nominantai, kurių dalis, pasižymėjo minimalistiniu skambesiu, o jo šaknys Berlyno elektroninės muzikos scena, bene labiausiai pastaraisias metais keičianti ir Holivudo garsovaizdžius. Folkeris Bertelmannas, geriau žinomas sceniniu vardu „Hauschka” , apdovanotas „Oskaru”, sukūrė trijų garsų motyvą, kuris dar ilgą laiką persekioja filmo „Vakarų fronte nieko naujo” žiūrovus ir sukuria kiek naujesnę filmų muzikos perspektyvą.Ved. Ieva Buinevičiūtė
4/19/2023 • 51 minutes, 17 seconds
Įgarsintas vaizdas. In memoriam Ryuichi Sakamoto
Tai muzikos klajoklio iš Japonijos Ryuichi Sakamoto mirtis, palikusi kilometrus jo muzikinių transformacijų ir skirtingų kraštovaizdžių jo garso takeliuose. Bernardo Bertoluccio didingi epai, japonų karinė drama “Linksmų kalėdų, pone Lorencai” ar iš pirmo žvilgsnio juokingos ir kičinės Pedro Almodovaro melodramos kompozitorių veda vis prie kito žemyno, skirting kultūrų, kuriose jis adaptuoja savo pasaulio piliečio asmenybę, sukurdamas savito skambesio kūrinius, kartais geriau žinomus už kino salių ribų.Ved. Ieva Buinevičiūtė
4/12/2023 • 53 minutes, 41 seconds
Įgarsintas vaizdas. Svajojanti moteris ir gangsteriai Q. Tarantino kurtame audiovizualiniame naratyve
Režisieriaus Quentino Tarantino kurtas garso takelis filmui „Džeki Braun“ prasideda gangsterių šlageriu, tačiau ekrane pasirodžiusi svajoklė, nuolat atsidurianti gangsterių ir teisėsaugos akiratyje ir mielai su abiem pusėmis bendradarbiaujanti moteris, perteikia kitokį įvaizdį, nei žada muzika. Tai filmas, labiau įkvėptas 8-9 dešimt. kriminalinių veiksmo filmų, kuriuose pagrindinius ir geriausius vaidmenis suvaidino Pam Grier. Aktorė atlieka pagrindinį vaidmenį ir net dainuoja Q. Tarantino filme „Džeki Braun", kuris panašus į režisieriaus nusilenkimą jį įkvėpusiems filmams, muzikai ir kerštingos juodaodės moters įvaizdžiui, kuris šį kartą sušvelnunamas rytais Džekės klausomomis dainomis ir svajonių kryptimi.Ved. Ieva Buinevičiūtė
4/5/2023 • 53 minutes, 53 seconds
Įgarsintas vaizdas. Ved. Ieva Buinevičiūtė
Įgarsintas vaizdas. Ved. Ieva Buinevičiūtė
3/29/2023 • 54 minutes, 4 seconds
Įgarsintas vaizdas. „Oskarams“ nominuoti ir apdovanoti kino muizkos kūrėjai ir jų darbai
Šiandienos kino muzikos klasikus nuo Kino akademijos apdovanojimų scenos išstumia naujoji karta: pop banalybės epiniuose veiksmo filmuose ir minimalistiniai skambesiai, perteikiantys filmų herojų išgyvenimus, dvasines būsenas filme „Vakarų fronte nieko naujo“, žadėję Volkeriui Bertelmannui „Oskarą“ 95-ojoje apdovanojimų ceremonijoje. Bene įdomiausią garso takelį sukūręs Ryanas Lottas kartu su projektu Son Lux į kino muzikos industriją įnešė archaiškumo, transcendetinio garsyno, alternatyvių tikrovių peizažų, prisidėjo prie filmo „Viskas iškart ir visur“ egzistencinių perspektyvų.Ved. Ieva Buinevičiūtė
3/22/2023 • 54 minutes, 39 seconds
Įgarsintas vaizdas. Muzikinis liaudies dainų ir šiuolaikinio skambesio vėrinys filme „Frida“
Filme „Frida“ eksportuojamos Lotynų Amerikos dainos ir kultūra, o dailininkė tampa tarpinininke, reklaminiu ženklu, kurios biografija po filmo pasirodymo spekuliuojama iki šiol. Fridos Kahlo gyvenimas tarp žemės ir dangaus, daugiausia lovoje įgarsinamas liaudies dainomis, legendomis ir nuolat besiartinančios mirties šnabždesiais, kurtais Ellioto GoldVed. Ieva Buinevičiūtė
3/8/2023 • 53 minutes, 31 seconds
Įgarsintas vaizdas. Iš Hiustono hip hopo scenos pasiskolinta „Chopped and screwed“ technika ir akademinės muzikos instrumentai, kuriantys na
Nicholas Britellas - vienas geidžiamiausių šių dienų kompozitorių kino industrijoje, kurio apdovanojimų lentynoje daugybė statulėlių ir nominacijų už geriausias muzikines filmų temas, tarp kurių ir šių metų „Grammy“ nominacija už geriausią garso takelį TV serialui „Paveldėjimas“. Pasiskolinęs iš Hiustono hip hopo muzikinės scenos „Chopped and screwed“ techniką, pasitelkęs klasikinės muzikos instrumentus N. Britellas sukuria savitą, galingą, kartu elegantišką skambesį, perteikiantį Jungtnių Amerikos Valstijų galingųjų ir mariginalizuotųjų portretus.Ved. Ieva Buinevičiūtė
3/1/2023 • 32 minutes, 30 seconds
Įgarsintas vaizdas. B. Luhrmanno „baz pizzazz“: tris valandas trunkantis mashup'as, atgaivinantis Elvio Preslio muziką.
Kaip režisierius Bazas Luhrmannas priverčia klausytis ir įvertinti iš naujo Elvio Preslio įtaką šiuolaikinei pop kultūrai pasitelkdamas žymiausius šiandienos atlikėjus? „Baz pizzazz“ – taip įvardijamas režisieriaus sugebėjimas prikelti nors ir vertingas, bet išėjusias iš mados senienas naujam, gaivališkam gyvenimui. Šį kartą B. Luhrmannas vėlgi žaidžia galmūru, žavesiu, naudoja mashup'o techniką, jungia sena su nauju, kol galų gale „prikelia“ iš klasikos senienų rokenrolo karaliaus muziką biografinėje dramoje „Elvis“.Ved. Ieva Buinevičiūtė
2/22/2023 • 54 minutes, 9 seconds
Įgarsintas vaizdas. In memoriam Burt as Bacharachas
Burtas Bacharachas yra visa epocha dainų, melodijų, kurios iš kino filmų atkeliaudavo į dažno amerikiečio gyvenimą ir lydėdavo kasdienybėje. Jis, rašydamas muziką ir neskoningiausiems filmams sukūrė 7-ojo dešimtmečio Zeitgeist, kuris gyvuoja iki šių dienų.Ved. Ieva Buinevičiūtė
65-ojoje kasmetinėje „Grammy“ apdovanojimų ceremonijoje apdovanoti muzikos prodiuseriai, kūrėjai ir atlikjėai vizualinių darbų kategorijoje. Trijose - kompiliacijos, garso takelio ir dainos kategorijose, daugiausia apdovanojimų gavo muzikinės fantazijos „Encanto“ kūrėjai.Pietų Amerikos ritmai, drąsių afromerikeičių istorijos ir serialai, kurių stilistiką pabrėžia jaunosios kartos kūrėjai.Ved. Ieva Buinevičiūtė
2/8/2023 • 54 minutes, 3 seconds
Įgarsintas vaizdas. Vieniši vilkai, jų svylantys padai ir egzistencializmas M. Manno filme „Karštis“
Michaelo Manno filmas „Karštis“ – tikras Holivudo vintažas, kuriame režisierius filosofuoja, kelia egzistencinius klausimus. „Vienišo vilko“ archetipo dekonstravimas, abejonė profesionalais, t.y. šiuolaikinės civilizacijos kūrėjais, kriminalinio pasaulio epai, nusikaltėliai ir jų mitai, perskrodžiami skvarbiu režisieriaus žvilgsniu, o filmo filosofines pauzes tarp įtempto veiksmo kuria Ellito Goldenthalio ir kitų kūrėjų muzika.Ved. Ieva Buinevičiūtė
2/1/2023 • 54 minutes, 43 seconds
Įgarsintas vaizdas. In memoriam Gina Lollobrigida
„Pasaulis norėjo, kad būčiau aktorė, tokia ir likau”, - sakė Gina Lollobrigida, atsisakuisu dirbti Holivude ir sukvietusi ryškiausias 6-ojo dešimtmečio žvaigždes į Europą. Apie jos, atliekančios operos arijas aktorės vaidmenis ekrane ir gyvenime, jos įgarsintus vaidmenis ir nutildytą talentą dainuoti bei alternatyvas baigus karjerą anskčiau.Ved. Ieva Buinevičiūtė
1/18/2023 • 54 minutes, 3 seconds
Įgarsintas vaizdas. Filmas „Šviežia”: muzika kaip prieskoniai kanibalo vakarienėje
Feministinis režisierės Mimi Cave žvilgsnis į šiuolaikinės kultūros bei pasimatymų dinamikos banalybes ir klišes filme „Šviežia”: kūrėja šaiposi iš mūsų, subtiliai viliodama vis primena, jog esame kanibalo įkaitai kaip ir pagrindinė herojė, žmogžudysčių stebėtaojai, filmu besimėgaudami kaip skania, ypatinga vakariene. Jei istorijoje randame šiek tiek mums patinkančių vaizdų, įvaizdžių ir muzikos, tai tikra vizualinė gastronomija, kur viskas turi būti šviežia.Ved. Ieva Buinevičiūtė
1/11/2023 • 53 minutes, 48 seconds
Įgarsintas vaizdas. Muzikinės klajoklio R. Sakamoto transformacijos
Klajoklio iš Japonijos Ryuichi Sakamoto muzikinės transformacijas: Bernardo Bertoluccio didingi epai, japonų karinė drama „Linksmų kalėdų, pone Lorensai“ ar iš pirmo žvilgsnio juokingos ir kičinės Pedro Almodovaro melodramos kompozitorių veda vis prie kito žemyno, skirting kultūrų, kuriose jis adaptuoja savo pasaulio piliečio asmenybę, sukurdamas savito skambesio kūrinius, kartais geriau žinomus už kino salių ribų.Ved. Ieva Buinevičiūtė
1/4/2023 • 53 minutes, 45 seconds
Įgarsintas vaizdas. Muzikiniai animacinių filmų suaugusiesiems įvaizdžiai
Ryškiausi muzikiniai animacinių filmų suaugusiesiems įvaizdžiai, pasakoja skirtingas istorijas, dažnai kritikuoja politines santvarkas didžiosiose pasaulio šalyse, bando rasti atsakymus į filosofinius, egzistencinius klausimus ir ieško kelio per sapnus į tikrovę.Ved. Ieva Buinevičiūtė
12/28/2022 • 53 minutes, 44 seconds
Įgarsintas vaizdas. Istorijos filmuose, įgarsintos muzika, atliepia, o gal ir formuoja mūsų Kalėdas
Žymiausios ir keisčiausios kinematografinės Kalėdų istorijos - tai nebylios, kaip „Senis besmegenis“, tamsios ir primenančios labiau Helovino šventę Timo Burtono vaizduotėje ar liūdnas Kalėdas pralinksminusi džiazo muzika, legendiniam Charles‘ui „Charlie“ Brownui. Pastarojo Kalėdoms ekrane daugiau nei pusšimtis metų. Daugiau nei 70-imt metų skaičiuoja pats Brownas – vienas žymiausių amerikiečių archetipų, perteikiančiu mielo nevykelio atributiką. Linksmumo jo liūdnoms Kalėdoms suteikia Vince’o Guaraldi muzika, tokia neįprasta veikėjui, kuris labiau iki šiol domina suaugusiuosius. Tas nevykelis primena daugelį mūsų būtent šiuo laikotarpiu, o muzika iš žymiojo filmo keliauja per visą pasaulį, primindama apie komercinę komercijos nekentusio Browno sėkmę.Ved. Ieva Buinevičiūtė
12/21/2022 • 53 minutes, 7 seconds
Įgarsintas vaizdas. In memoriam Angelas Badalamentis
Žymiausių muzikinių temų modernioje medijų istorijoje autorius Angelas Badalamentis veda ne tiesiai , o aplinkėliais į vojeristinius Deivido Lyncho vaizdinių klystkelius, kurie nežinia iš kur kyla – tai kažkas režisuoja ar mes patys sukuriame jei ne juos, tai reikšmes jiems. Šiuolaikinio žmogaus psichės žaidimai, įgarsintus Badalamanečio muzika veda į sudėtingus D. Lyncho garsovaizdžius ir galvosūkius.Ved. Ieva Buinevičiūtė
12/14/2022 • 53 minutes, 32 seconds
Įgarsintas vaizdas. Graikų mitas, perkeltas į Brazilijos lūšnynus
Marselio Camu „Juodasis Orfėjas” – tai į Brazilijos favelas nukreipta istorija, vedanti žiūrovą į šios šalies muzikinės kultūros ir ypač bossa novos gimtinę. Režisierius, pairinkęs senąją žemę, keičiagraikų mito sukurtą Orfėjo ir Euridikės įvaizdį.Ved. Ieva Buinevičiūtė
12/7/2022 • 52 minutes, 57 seconds
Įgarsintas vaizdas. Muzikiniai skersvėjai B. Bertoluccio filme „Paskutinis imperatorius“
Pirmoji Bernardo Bertoluccio „Rytietiškosios trilogijos“ dalis – tai prabangus pasakojimas, kuriame skylantis, aižėjantis didiko gyvenimas tarp rytų ir vakarų, senojo ir naujojo pasaulio. Režisieriaus epą įrėmina trijų labai skirtingų kompozitorių muzika, nurodanti į vidinius Uždraustajame mieste įkalinto imperatoriaus pasaulį ir išorinius socailinius bei politinius pokyčius už šio miesto ribų. Filme „Paskutinis imperatorius“ skambanti vietinė, tradicinė kinų muzika nurodo į stagmatišką imperiją Uždraustajame mieste, o iš vakarų ataidintys skambesiai, primenana herojams ir žiūrovams apie senojo pasauolio griūtį bei vakarietiškosios kultūros verižimąsi į paskutiniojo Kinijos imperatoriaus gynenimą.Ved. Ieva Buinevičiūtė
11/30/2022 • 54 minutes, 38 seconds
Įgarsintas vaizdas. Kamasi Washingtonas ir JAV realijos dokumentikoje
Lėti ir įtaigūs muzikiniai Kamasi Washingtono žingsniai vizualinėse medijose užtikrina šiam muzikos kūrėjui ir atlikėjui džiazo milžino vardą, kurį jis kuria remdamasis savo ir kitų patirtimis JAV. Ne veltui šio džiazo kūrėjo kūrybinėje biografijoje – daugiausia garso takeliai dokumentikos žanrui, veikėjams, herojams iš miestų gatvių ir jų pakraščių, iš kurių jis iškelia kasdienybės herojus kaip iki šiol dažnai marginalizuojamus žmones, kuriančius JAV kultūrą.Ved. Ieva Buinevičiūtė
11/23/2022 • 53 minutes, 39 seconds
Įgarsintas vaizdas. Kinas kaip prisiminimas ir pabėgimas
Gidonas Kremeris kalbėdmaas apie kiną yra sakęs: „Charlie Chaplinas yra muzika. Juk muzika labai panašiai kuriama kaip Chaplinas kūrė komediją. Humoras ir muzika turi daug panašumų, jų pagrindas yra emocijos. Chaplinas man atrodo visų laikų žmogaus silpnybių čempionas. Kaip ir muzikoje, jis perteikia troškimą kažko didesnio, gražensnio...“ O Gidonui Kremeriui kinas nuo pat vaikystės buvo kaip pabėgimas, svajonė, o dabar – prisiminimas. Jo įgroti kūriniai – tai sovietmečio kultūroje ar pabėgime nuo jos sustingę ar atgyjantys judantys garsiniai paveikslai, judantys prisiminimų albume, menančiame ansktyvąsias smuikininko kino patirtis.Ved. Ieva Buinevičiūtė
11/16/2022 • 53 minutes, 49 seconds
Įgarsintas vaizdas. „Šventas“ P. Sorrentino naivumas
Prieš daugiau nei 10-metį, Paolas Sorrentinas pradėjo savo trilogiją, kalbančią apie jaunystę, senatvę, pop žvaigždes ir didingą muziką, kuri atlieka specialiųjų efektų funkciją ir kelia žiūrovui egzistencinius klausimus, nukreipia mūsų dėmesį į detales ir verčia medituoti kokia nors tema. Filme „Kur bebūtum“ pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu tapo „Talking Heads“ daina, kurios pavadinimas tapo pasakojimo raktu, vedančiu herojus ir žiūrovą į dvasinius namus, kuriuose jie atranda „šventą“ naivumą.Ved. Ieva Buinevičiūtė
11/9/2022 • 53 minutes, 54 seconds
Įgarsintas vaizdas. Bendradarbiavimas tarp vaizdo ir garso kūrėjų