Anot intymumo koordinatorės Irmos Pužauskaitės, Lietuvos kine daugiau prievartos, o ne sekso scenų, o tai daug ką pasako apie mūsų visuomenę ir jos požiūrį į seksą. Ką kino aikštelėje daro intymumo koordinariai? Apie moralinę ir ekonominę šios profesijos prasmę, galios santykius, aktorių asmenines ribas ir būtiną komunikaciją kino aikštelėje – pokalbis su režisiere, intymumo koordinatore, „Baltic Intimacy Professionals“ įkūrėja Irma Pužauskaite.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Lyčių psichologijos ekspertas, LGBT+ žmones konsultuojantis psichoterapeutas Jokūbas Gružas akcentuoja: į LGBT+ žmones nukreipta visuomenės neapykanta ilgainiui paveikia šią bendruomenę, ji ima tikėti, kad nėra „normali“ ir pakankama. Su kokiais psichologiniais sunkumais susiduria LGBT+ asmenys? Kaip visuomenės požiūris skatina suicidišką LGBT+ žmonių elgesį?Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Vaida Tamoševičiūtė kuria performansus motinystės tema, yra įkūrusi S MOM performanso meno platformą, savo kūryboje tiria gėdos ir kaltės jausmus, kvestionuoja normalumo ir savižalos sąvokas. Kaip performansai keitė jos santykį su kūnu? Kaip savižalos elementų turinčią kūrybą vertina jos performansų auditorija? Kaip per meną išlaisvinti savo kūnišką, atsikovoti visuomenės nusavintą kūną?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Laura Zaveckaitė

Daug kas iš LGBT+ bendruomenės nesutinka į ją priimti aseksualius žmones, sako aseksuali moteris Ugnė Mikalajūnaitė. Ji save laiko ir „queer“ bendruomenės nare. Kokia buvo Ugnės kelionė, stengiantis suprasti savo seksualinę tapatybę? Kaip jos gyvenimą pakeitė suvokimas, kad ji yra aseksuali? Koks, anot jos, yra mūsų visuomenės santykis su seksu ir kokį spaudimą patiria aseksualūs asmenys? Ką žinome apie aseksualumą, kokie stereotipai jį gaubia, su kokiais skirtingais iššūkiais susiduria aseksualūs vyrai ir moterys?Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Seksas negali išspręsti lyčių nelygybės, tačiau bet kokia emancipacijos politika yra įkūnyta – akcentuoja menotyrininkas Adomas Narkevičius, vienas iš MO muziejaus parodos „Šito pas mus nėra“ kuratorių. Kaip seksualumas inspiruoja menininkus? Kokį pėdsaką sovietmečiu Baltijos šalyse vyravusi seksualumo cenzūra paliko šių dienų mene? Kaip „queer“ menas gali prisidėti prie platesnių pokalbių apie socialinį teisingumą ir lygybę?Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

„Kai sakau, kad dirbu moterų sveikatos srityje, visi iškart galvoja, kad tai – reprodukcija arba ligos, kuriomis serga tik moterys, pavyzdžiui, krūties vėžys ar PMS. Bet aš žiūriu į ligas, kurios neproporcingai paveikia moteris“, – sako neuromokslininkė, Oksfordo universiteto doktorantė, kompanijos „Samphire Neuroscience“ vadovė ir bendraįkūrėja Emilė Radytė. Ji pastebi, kad medicinos srityje kur kas dažniau investuojama į problemų, kurios neproporcingai paveikia vyrus, sprendimą, tad daugybė moterų yra nusivylusios sveikatos apsaugos sistema. Kaip susiklostė tokia situacija? Kokių pokyčių turėtų imtis politikai ir medikai bei farmacijos kompanijos, ką gali pakeisti pačios moterys? Kokios moterų sveikatos problemos yra įsisenėjusios ir vangiai sprendžiamos? Kokių proveržių šioje srityje pastebima?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Rašytoja, leidėja, viena iš „book.duo“ tinklaraštininkių Patricija Tilvikaitė teigia – įvairovės temos literatūroje, nors ne visi skaitytojai sutinka, nėra „mados reikalas“. Bent 150 knygų per metus perskaitanti Patricija mano, kad dabar yra moterų laikas literatūroje, jai vis sunkiau susitapatinti su balųjų heteroseksualių autorių balsais, o LGBTQ+ autoriai džiugina kur kas įdomesnėmis perspektyvomis. Kada, anot jos, galima pateisinti seksizmą literatūroje?Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Švedijoje vaiko priežiūros atostogų išėję tėčiai jau tapę norma, juos su savo atžalom sutikti taip įprasta, kad net susiformavo „latte tėčių“ fenomenas. Tačiau Lietuvoje kavą dienos metu gukršnojančių tėčių su vėžimėliais vaizdinys vis dar neįprastas. Kaip skiriasi visuomenės požiūris į motinystę ir tėvystę, į dirbančias mamas ir dirbančius tėčius? Apie darbo ir šeimos derinimą persidirbimo visuomenėje ir diskriminaciją darbo aplinkoje lyties pagrindu – pokalbis su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadove Mintaute Jurkute.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras TereškinasNuotr. aut. Martynas Ambrazas

Viena yra būti matomiems, kita – kurti savo matomumą, akcentuoja fotografė, kuratorė Janina Sabaliauskaitė. Ji šiuo metu sostinėje pristato pirmąją savo asmeninę parodą „Pasitikėjimas“, kurioje pristato LGBT+ bendruomenės portretus ir leidžiasi į kūniškumo paieškas gamtoje. Kaip kūrėja siekia kurti LGBT+ bendruomenės matomumą? Kaip ji išlaisvina savo žvilgsnį į heteronormatyvumo standartų? Kaip kūrėja save įprasmina LGBT+ bendruomenėje?Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Negalią turinti aktyvistė Rūta Kupčinskaitė pasakoja – sudėtinga būti mama, nes turi įrodyti, kad gali ja būti, negali susimauti. Kodėl moterys mūsų visuomenėje spaudžiamos turėti vaikų, tačiau į motinas su negalia žvelgiama visai kitaip? Koks ryšys tarp negalios ir moteriškumo, seksualumo, motinystės ir moterų reprodukcijos teisės? Pokalbis su Rūta Kupčinskaite ir Lietuvos negalios organizacijų forumo advokacijos vadove Simona Aginskaite.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Autizmas nėra tik „berniukų liga“, o ribinis asmenybės sutrikimas nėra būdingas tik moterims, nors statistika gali rodyti kitaip, tvirtina rašytoja, tinklaraščio „Elenos emocijų daržas“ autorė Elena Gasiulytė. Kodėl ji nepasitiki psichiatrija? Kaip psichiatrija pasitarnauja patriarchatui? Ką reiškia būti „išprotėjusia“ moterimi ir „išprotėjusiu“ vyru šiandienos Lietuvoje?Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

„Nėra vieno teisingo kelio, niekas neturi teisės linčiuoti moters“, – apie šiandieninius motinystės modelius ir moterų pasirinkimą turėti arba neturėti vaikų sako Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos vadovė Marina Pukelienė. Kokį poveikį motinystės įvaizdžiui ir motinoms keliamiems reikalavimams padarė visuomenę sukrėtusios istorijos apie mažamečius vaikus paskandinusią mamą ar nėščią vienuolikmetę? Kaip mūsų požiūrį į motinystę formuoja dažniausiai tik pozityviomis patirtimis besidalijančios mamos influencerės? Ką apie šiuolaikinę motinystę atskleidžia neglamūrinės istorijos? Pokalbis su Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos vadove Marina Pukeliene ir platformos „Motherhood is Sexy“ autore Ieva Juodele.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Kultūristės pasirenka nepaklūsti vienam iš kelių moters gyvenimo scenarijų, kuriuos padiktuoja visuomenė, akcentuoja tyrėjas, sociologas Mažvydas Karalius. Kodėl jį domina lyčių ir seksualumo klausimai? Kaip jis atrado moterų kultūriščių temą? Ką apie jų gyvenimą, kasdienybę, patiriamus lyčių normų iššūkius sužinojo bendraudamas su Lietuvos kultūristėmis? Su Mažvydu Karaliumi aptariame jo tyrimą apie „moteris štangos sporte“, sporto feminizaciją, šiuo metu vykdomą tyrimą apie translyčių žmonių padėtį Lietuvoje bei mokslininko požiūrį į visuomenėje vykstančias diskusijas dėl socialinės lyties ir 72 lyčių.Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Feministinio kino šedevras ar feministinio pažado nesėkmė? Sveikintinas moters kine įgalinimas ar vyrų menkinimas? Vos tik pasirodęs, Gretos Gerwig režisuotas filmas „Barbė“ paskatino šias ir panašias diskusijas, sukėlė daugybę susipriešinimo ir atvėrė milžinišką prarają tarp šios juostos šlovintojų ir aršių kritikų. Ką šis pardavimo rekordus sumušęs filmas mums gali pasakyti apie feministinių idėjų kine sklaidą, moterų kino kūrėjų padėtį ir visuomenę, kurioje gyvename? Kodėl jis iššaukė stiprią radikalių dešiniųjų kritiką? Pokalbis su kino tyrinėtojomis Natalija Arlauskaite ir Lina Kaminskaite.Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

„Svarbu žiūrėti į migrantus, kaip į žmones, kurie turi daug tapatybių. Seksualinė tapatybė nėra vienintelė, ji gali būti daugiau ar mažiau svarbesnė tam tikruose kontekstuose. Bet aš nesu tik gėjus“, – sako Lietuvoje gyvenantis, ukrainietiškų, rumuniškų ir baltarusiškų šaknų turintis antropologas Andrei Vazyanau. Pirmojoje naujo „72 atspalvių“ sezono laidoje kalbamės apie jo, kaip homoseksualaus vyro, motyvus po gyvenimo Baltarusijoje, Ukrainoje ir Vokietijoje atvykti į Lietuvą, patirčių čia ir svetur skirtumus, seksualumo ir vyriškumo suvokimą mūsų šalyje ir užsienyje bei Vilniaus „queer“ garsovaizdį.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras TereškinasEuropos humanitarinio universiteto nuotr.

Mes nepakeisime jūsų vaiko lyties ir nepaankstinsime jo lytinių santykių – akcentuoja lytiškumo ugdymo mokytojai Paulius Narušis ir Kamilė Pudžemytė. Ką turi pasiekti sėkmingas lytiškumo ugdymas? Kokia jo svarba šiandien, kai Lietuvoje kalbame apie vaikų patiriamą seksualinį smurtą?Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Kino režisierius Romas Zabarauskas sako pastaruoju metu jaučiantis didelį nusivylimą LGBT+ politika Lietuvoje, taip pat pastebintis lyderių trūkumą. Dėl ko kyla šis nusivylimas? Kokio radikalumo, anot jo, trūksta mūsų lyčių lygybės ir LGBT+ politikai? Ar radikalumas gali būti efektyvi strategija?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė KaminckaitėA. Femina nuotr.

Kokią įtaką tokių garsenybių šeimų kaip Siegel ir Suodaitis ar Heard ir Deppas konfliktai ir viešai aptarinėjami galimo smurto atvejai, kuriuose visuomenės palaikymas, rodos, svyra į vyro pusę, daro bendram diskursui apie smurtą prieš moteris ir lyčių lygybę? Kaip šiose situacijose turėtų būti reiškiamas moteriškas solidarumas? Kaip tokias istorijas turėtų nušviesti žiniasklaida? Pokalbis su lyčių lygybės eksperte, nevyriausybinės organizacijos „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugile Butkevičiūte ir Lygių galimybių plėtros centro eksperte, mokslininke Vilana Pilinkaite Sotirovič.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Menininkas, performeris Alen Chicco sako Lietuvoje nesutikęs nė vieno atlikėjo, kuris dainuotų apie savo meilę tos pačios lyties žmogui. Būsimasis albumas, anot kūrėjo, bus itin asmeniškas ir apdainuos įvairias LGBTQ patirtis. Pokalbis apie vyriškumą ir moteriškumą muzikoje, scenoje ir kasdienybėje bei Alen Chicco inspiravusią drag kultūrą ir norą nutolti nuo jos.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Kaip sovietmečiu, kuomet buvo kriminalizuoti seksualiniai santykiai tarp vyrų, buvo elgtasi su homoseksualiais asmenimis? Kodėl homoseksualumas buvo įstrigęs „tarp gulago ir klinikos“? Kas yra politinė homofobija ir kaip ji buvo taikoma? Kodėl kriminalizuoti seksualiniai santykiai tarp vyrų, o tarp moterų - ne? Pokalbis su mokslininke Rasa NavickaiteVed. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Anot istorikės, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto narės, knygos „Neplanuotas gyvenimas: šeima sovietmečio Lietuvoje“ autorės Dalios Leinartės, tradicinės šeimos neva trokštantys „maršistai“ iš tiesų nežino, kas yra tokia šeima, jie nori sovietinio nenormalumo. Kokia buvo tipinė sovietinė šeima? Apie kokią lyčių lygybę galima kalbėti sovietinėje Lietuvoje? Kokius šeimos konstruktus paveldėjome iš sovietmečio? Kodėl ir kaip galime jų atsisakyti?Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Kaip sako menininkė Agnė Jokšė, „queer“ pasakojimai prasiskverbia į jos mąstymo lauką. Kokius šios tematikos pasakojimus ji kuria? Kodėl jie aktualūs ne tik „queer“ žmonėms? Pokalbis su menininke apie lyties, seksualumo, intymumo, meilės temas jos kūryboje, lyties aspektu decentralizuotą kalbą ir Rytų Europos „queer“ futurizmą.Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Lou Mouw

Kas yra žmogaus teisėmis grįstas požiūris į psichikos sveikatą? Kaip psichinės sveikatos paslaugos turėtų būti orientuotos į skirtingas lyčių tapatybes ir lyčių problemas? Kaip kasdienis seksizmas, homofobija veikia mūsų psichikos sveikatą? Kokį psichologinį poveikį patiria spaudimą kurti romantinius santykius jaučiantys žmonės? Pokalbis su psichikos sveikatos ir žmogaus teisių eksperte Karile Levickaite.

Valdemaras Klumbys ir Tomas Vaiseta knygoje „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“ kalba apie tuomet įsitvirtinusią meilės diktatūrą. Kaip ji lėmė sovietų Lietuvos gyventojų seksualinę elgseną? Kokių stigmų ir normų ji buvo apribota? Kokia buvo sovietinė lyčių tvarka? Kas formavo lietuvių seksualinę ir pornografinę vaizduotę? Kokios seksualizacijos tendencijos buvo panašios į vakarietiškas?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė KaminckaitėA. Sutkaus nuotr.

Kokios plastinės operacijos populiariausios tarp vyrų ir moterų? Koks grožio standartas paplitęs tarp estetinės chirurgijos pacientų? Kaip skiriasi tokioms operacijoms pasiryžtančių moterų ir vyrų motyvai? Kaip grožio chirurgija bendrauja su „Body positive“ judėjimu? Pokalbis su plastikos chirurgu Dariumi Radzevičiumi.Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Kokių seksitinių, homofobiškų, mizgoniškų replikų ir klausimų galima išgirsti prie šventinio stalo? Kuo skiriasi ilgai nematytų artimųjų klausimai moterims ir vyrams? Kokias taktikas jiems atremti siūlo tinklaraštininkas Lukas Ramonas ir „Įvairovės ir edukacijos namų“ vadovė Lina Januškevičiūtė?Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Anot menininkės, menotyrininkės ir aktyvistės Laimos Kreivytės, „queer“ bendruomenei reikia suvokti, su kuo kovoja: su tais, kurie yra „nepakankamai „queer“, ar su homofobija ir patriarchatu. Su ja kalbamės apie menininkų konformizmą ir nonkonformizmą, buvusius LGBT+ aktyvistus, į istorinį naratyvą meno priemonėmis grąžinamas moteris ir „queer“ meno Lietuvoje istoriją.Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Kaip darbo aplinkoje rūpintis įvairove, lygiomis galimybėmis ir žmonių įtrauktimi? Kodėl šie klausimai kelia daug streso ir įtampų? Kodėl svarbu tuo rūpintis ir kaip organizacijų investuotos lėšos ne tik gerina darbuotojų savijautą, bet neša pelną pačiai darbo vietai? Apie tai pasakoja įvairovės ir įtraukties valdymo specialistai Ieva Šegždaitė ir Donatas Paulauskas.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Nauji LGBT+ vestuvių vėjai Lietuvoje – tiesiog tuoktis, sako tokias vestuves organizuojanti Gabrielė Bernotaitė. Ji sako norinti kada nors surengti tokią vestuvių šventę, kurioje poros turėtų daug laisvės ir negalvotų, kaip apeiti visokius apribojimus. Kaip Lietuvoje, kur vienos lyties asmenų santuoka nėra įteisinta, o jų meilė dažnai nelaikoma tokia pat teisinga kaip kitų, LGBT+ asmenys organizuoja savo vestuves? Kuo tokia šventė skiriasi nuo tipinių heteroseksualių asmenų vestuvių? Kokios šalys ir kodėl palankios LGBT+ žmonių santuokoms? Kaip iš pažiūros itin heteronormatyvią vestuvių industriją paversti įtraukesne, draugiška LGBT+ žmonėms?Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Kas yra sekso arba romantinis turizmas? Kuo homoseksualus sekso turizmas skiriasi nuo heteroseksualaus? Kaip pasimatymų programėlės įgalina šią turizmo formą? Tuo užsiiimantis Tomas akcentuoja, kad taip galima pažinti įvairias kultūras, o ši veikla net pradeda kelti azartą. Tačiau kokie jausmai aplanko išblėsus azartui? (S)Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Menininkas Dominykas Vaitiekūnas save vadina neheteroseksualiu ir pasakoja, kad su savo lytine tapatybe niekada neturėjo konflikto: „Kiti man klijavo etiketes, kad esu per mažai berniukiškas ar vyriškas.“ Lyties tapatybę kaip kultūrinį konstruktą jis mėgsta dekonstruoti savo kūryboje per filosofinę ir žaidybinę prieigą, auditorijai pristatydamas savo vidines danguoles is sandrutes. Tačiau atlikėjas prisipažįsta, kad vardan žmonių susimąstymo jam tenka paaukoti saldžius aplodismentus. Su kūrėju kalbamės apie vidinius „gėjų ratelius“, kuriuose jis pastebi daug toksiško vyriškumo, neheteroseksualaus žinomo vyro sunkumus, bandant susirasti romantinį partnerį, ir frazės „gėjus gali atpažinti iš išguldytų laukuose rugių“ interpretacijas.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Kodėl svarbu išsklaidyti mitus ir prietarus apie seksualinio darbo industriją? Kas moteris gali paskatinti imtis tokio darbo? Kaip tokia veikla įgalina moterį, padeda save realizuoti? Kita vertus, kokios rizikos ir pavojai slypi seksualinio darbo industrijoje, kaip toks darbas gali neigiamai paveikti psichologiškai? Savo patirtimi dalijasi buvusi striptizo šokėja, edukacinės socialinių tinklų paskyros „Paleistuvės“ autorė Monika Staugaitytė. (S)Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

„Moterys sportininkės nenori nukonkuruoti vyrų. Jos nori būti šalia, tokios pačios stiprios“, – sako „Moterų krepšinio lygos“ vadovė Rima Valentienė. Šiemet Lietuvos jaunių merginos Europos krepšinio čempionate laimėjo aukso medalius, o vyrų krepšinio rinktinė užėmė penkioliktą vietą. Pastariesiems pralaimėjus svarbias rungtynes, girdime, kad rinktinė turi potencialo. Ar panašioje situacijoje taip sakytume apie moterų krepšininkes? Kodėl aukštus pasiekimus karjeros pradžioje demonstravusios sportininkės ar moterų komandos staiga dingsta iš sporto žemėlapio? Kas lemia dešimtis kartų siekiantį atotrūkį tarp moterų ir vyrų sportininkų atlygio? Kaip keliaujama lygių galimybių ir sąlygų sportininkėms link? Pokalbis su LRT sporto žurnaliste Dovile Šeduikyte ir „Moterų krepšinio lygos“ vadove Rima Valentiene.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

„Mūsų subjektyvi nuomonė yra objektyvi, mokslu pagrįsta tiesa“, – sako iniciatyvos „Žemiau bambos“ autorės, gydytojos Aivara ir Aurėja. Jų kuriamos iniciatyvos tikslas – kalbėti apie moters kūną be tabu, paprastai ir suprantamai, tačiau remiantis mokslu. Kaip joms sekasi dorotis su Lietuvoje jaučiamu pasipriešinimu seksualumo, lytinio švietimo temoms? Kaip stiprūs, neretai mokslui prieštaraujantys visuomenės moraliniai įsitikinimai ir vertybės veikia jų kuriamą turinį?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

„Galbūt mano tiramasis darbas yra seksualinės autobiografijos paaiškinimas“, – svarsto sociologas Artūras Tereškinas, kurį galima laikyti vienu pirmųjų ir pagrindinių LGBT+ lygybės, seksualumo temas Lietuvoje plėtojančiu mokslininku. Kodėl, anot jo, homoseksualūs tyrėjai turi didesnę laisvę kalbėti apie seksą ir seksualumą? Kokią seksualinę biografiją atskleidžia Artūro Tereškino moksliniai tyrimai?Ved. Indrė Kaminckaitė

„Nustebtumėte sužinoję, kokie žmonės pas mus apsiperka“, – sako erotinių prekių parduotuvės fantazijos.lt vadovas Povilas Klusaitis. Koks yra tipinis sekso žaislų pirkėjas? Kas šiuo metu madinga erotinių prekių rinkoje? Kokia yra Lietuvos, seksualinės revoliucijos nepatyrusios valstybės, erotinių prekių rinka? Ką ji pasako apie lietuvius ir jų seksualinę laisvę bei fantazijas?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose lyčių lygybės apdovanojimą pelnė Rugilė Butkevičiūtė. Ji apdovanota už smurto jaunimo romantiniuose santykiuose problemos analizę ir priemones jai spręsti. Kas yra romantinė meilė? Ar paauglių suvokimas apie romantinius santykius skiriasi nuo suaugusiųjų? Kodėl ir kaip mylėdami žmonės smurtauja? Kokiomis heteroseksualios meilės fantazijomis gyvena Lietuva? Ar tos fantazijos nors kiek pasikeitė per pastaruosius tris dešimtmečius? Kodėl esame spaudžiami mylėti, turėti romantinius partnerius?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Nenorėdamas toliau taikstytis su ant LGBT+ žmonių „pilamu purvu“ ir nepagarba moterims, grupės „Twisted Possessor“ vokalistas Matas Miliauskas nusprendė organizuoti pirmus Lietuvoje LGBT+ bendruomenei draugiškus metalo muzikos koncertus. Kodėl, anot jo, Lietuvos sunkiosios muzikos scena pasaulėžiūros atžvilgiu nedaug pažengusi nuo 90-ųjų? Kaip homofobija ir seksizmas reiškiasi sunkiojoje ir alternatyviojoje muzikoje?Kaip patys atlikėjai gali prisidėti prie didesnio LGBT+ ir moterų matomumo šioje muzikoje? Pokalbis su Matu Miliausku ir „shishi“ grupės nare Giedre Nalivaikaite.Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Kuo skiriasi moterų ir vyrų smegenys? Ar neuromokslas gali pagrįsti mitus ir stereotipus apie skirtumus tarp vyrų ir moterų? Kodėl mokslu įrodyti skirtumai vėliau dažnai paneigiami? Kodėl ir kam naudinga tų skirtumų ieškoti? Ką iš tiesų apie moteris ir vyrus gali pasakyti smegenys – itin neuroplastiškas organas? Kas yra neuroseksizmas ir kaip jis reiškiasi? Pokalbis su neuropsichologe Ramune Dirvanskiene.Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Kas ir koks yra „queer“ naktinis gyvenimas Lietuvoje? Kuo jis svarbus LGBT+ bendruomenei ir kodėl vilioja jai nepriklausančius žmones? Kokią funkciją LGBT+ klubai ir barai atlieka homofobiškose visuomenėse? Pokalbis su įvairias „queer“ naktinio gyvenimo iniciatyvas organizuojančia Vika Matuzaite ir DJ, „Soho“ klubo komunikacijos specialistu Vytautu Juzėnu.Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

„Homofobija ir transfobija apsimoka“, – sako žmogaus teisių aktyvistas, Londono ekonomikos mokyklos magistrantas Simonas Bartulis. Anot jo, šios temos yra itin mėgstamos tingių politikų. Kas nutiktų, jei dingtų šių politikų tingumas? Ar tuomet būtų galima tikėtis konstruktyvaus dialogo su LGBT+ bendruomene? Kas yra tariama Lietuvos homoseksualizacija ir genderizacija, apie kurias iš įvairių visuomenininkų, anti-LGBT+ aktyvistų vis dažniau išgirstame viešojoje erdvėje? Kokius kompromisus priima LGBT+ aktyvistai, bet ne anti-LGBT+ aktyvistai? Kodėl tolerancija, anot Simono Bartulio, buvo didelė LGBT+ bendruomenės Lietuvoje klaida?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Toks konkursas Lietuvoje sukeltų seksualinį sprogimą, sako „Eurovizijos“ apžvalgininkas, eurodiena.lt redaktorius Justas Buivydas. Kaip susiformavo „Eurovizijos“ dainų konkurso kaip LGBT bendruomenės šventės įvaizdis? Kaip „Eurovizijos“ scenoje ir užkulisiuose reiškiasi LGBT atyvizmas? Kokį santykį su šiuo konkursu turi homofobiškos valstybės?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Lyčių lygybė ir religija – draugės ar priešininkės? Kaip skirtingos religinės grupės ir bendruomenės reaguoja į lyčių lygybę? Kokios lyčių lygybės problemos svarbios šioms grupėms? Kaip ir kodėl katalikų bažnyčia dalyvauja lyčių lygybės politikoje? Pokalbis su religijos sociologe, Vytauto Didžiojo universiteto profesore Milda Ališauskiene.Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Lyčiai jautrus kalbėjimas neslypi gramatikoje – akcentuoja kalbininkas Vuk Vokutić. Kokie yra lyčiai, seksualumui jautraus kalbėjimo bruožai? Kaip toks kalbėjimas mus išlaisvina ar suvaržo? Kodėl Lietuvoje jaučiamas pasipriešinimas tokio kalbėjimo skatinimui? Kas yra heteroviršenybė kalboje ir ar apskritai egzistuoja kalbų be heteroviršenybės pėdsakų?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Kodėl šiuo metu šlovinamas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriškumas? Kaip karo salygomis keičiasi vyriškumo ir moteriško standartai? Kokios įtampos kyla tarp vyriškumo kariuomenėje ir kasdienybėje? Kaip kariuomenėj jaučiasi moterys, ar čia užtikrinama lyčių lygybė? Pokalbis su karo sociologu, Lietuvos kariuomenės kapitonu Pauliumi Balsiu.Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Marius Gorochovskis savo homoseksualumą viešai prisipažino prieš beveik dešimtmetį. Tuomet jo istorija masiškai patraukė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidos dėmesį. Kuo unikalus jo pasakojimas, kokie buvo vaikino pasirinkto viešumo motyvai? Kodėl jo atsiskleidimas sulaukė net pačios LGBT+ bendruomenės kritikos? Kaip šis sprendimas paveikė Mariaus, kaip tuomet aktyvaus pradedančio politiko, karjerą? Kodėl ne tik patiems LGBT+ asmenims, bet ir visai visuomenei naudingas jų atsiskleidimas?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Vasaros pabaigoje jos pusvalandį bučiavosi prie Seimo rūmų, norėdamos atkreipti dėmesį į Lietuvoje neužtikrinamas LGBT+ bendruomenės teises. Deklaruoti savo pilietinę poziciją progų ir būdų atrasti joms nesunku, pavyzdžiui, tą padarė prieš kelis mėnesius iš Kultūros ministro Simono Kairio atsiimdamos premiją už atvirą ir rišlų dialogą tarp scenos menų ir socialinės veiklos. Tuomet aiškią žinutę skleidė merginų apranga – per dvejus švarkus išsitęses užrašas „Love has no gender“ („Meilė be lyties“). Kokius asmeninius ir visuomenės skaudulius savo kūryboje, meninėse akcijose perteikia šokėjų ir choreografių Gretos Grinevičiūtės ir Agnietės Lisičkinaitės duetas? Kodėl dėl menininės ir visuomeninės veiklos turi aiškintis ne tik pačios, bet ir jų artimieji? Nepaisant to, kad laiko save mažais sraigteliais dideliame mechanizme, kokių socialinių pokyčių jos tikisi iš savo veiksmų?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Menininkas, aktyvistas, asociacijos Trans Autonomija bendraįkūrėjas Alex Kochan sako, kad patinka, kai žmonės vadina „juo“, tačiau liūdina, kai net paprašyti kai kurie ignoruoja šį norą. Kodėl jis pasirinko viešumos kelią ir kokia yra atvirumo kaina? Kodėl Alex savo mene translyčius asmenis sąmoningai mitologizuoja ir demonizuoja? Kodėl tą daro visuomenė? Kaip bendruomenės matomumą kūrėjas ketina didinti drauge su asociacija Trans Autonomija? Kokias ambicijas ir lūkesčius kelia ši, savo veiklą dar tik pradedanti, organizacija?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Nemažo pasipiktinimo sulaukęs laidos „Svečiuose pas Editą“ epizodas, kuriame Edita Mildažytė kalbina Beatą Tiškevič, sulaukė LRT etikos kontrolierės Dainos Elenos Andrikienės sprendimo: vedėja pažeidė LRT žurnalistų etikos kodekso nuostatus. Kokį Lietuvos žiniasklaidos simptomą iliustruoja šis atvejis? Ar mūsų šalies žiniasklaida pajėgi kalbėti apie feminizmą, nekurdama nuo realybės nutolstančių interpretacijų? Kodėl neretai apsiribojama siaurą požiūrį į feminizmą pateikiančiais pasakojimais ir stokojama gilios struktūrinių problemų analizės? Pokalbis su Lietuvos žmogaus teisių centro vadove Jūrate Juškaite ir sąmoningo gyvenimo būdo ženklo moterims „Mieloji“ viena iš įkūrėjų, žurnaliste Ieva Rekštyte-Matuliauske.Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Tai, ką patiria moteris politikė, gali visiškai nepatirti politikas vyras – įsitikinusi politologė Rima Urbonaitė. Kodėl rinkėjai labiau linkę balsuoti už vyrus? Į kokius moteriškumo standartų spąstus papuola politikės? Kodėl moterims politikėms, anot politologės, priskiriami arba mergaitės, arba bobos įvaidžiai, ir neegzistuoja joks tarpinis variantas? Kokios Lietuvos ir užsienio politikės sugebėjo suderinti šiuos opozicinius įvaizdžius ir nepalikti jokių argumentų kritikams?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

„Reklama labai dažnai veikia kaip veidrodis visuomenei, kurioje gyvename“, – sako reklamos komunikacijos strategė, agentūros „Autoriai“ įkūrėja ir vadovė Giedrė Ona Šileikytė. Kaip reklamose reiškiasi akivaizdus ir slaptas seksizmas? Kokią reputacinę žalą dėl netaktiškų, stereotipiškai lytį vaizduojančių reklamų gali patirti prekės ženklai? Kokią galią seksistinės komunikacijos prevencijoje turi vartotojai? Kokių pamokų dėl socialiai atsakingos, lyčiai pagarbios komunikacijos dar neišmoko prekės žėnklai?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

„Poliamorija yra mano gyvenimo ir kasdienybės dalis“, – sako Rasa Kavaliauskaitė ir priduria, kad poliamorija – tai jausmas, atvirkščias pavydui. Rasos, Elenos ir Justės santykių istoriją trumpametražiame filme „

Filosofas Algis Davidavičius šiame epizode save įvardija kaip „patyrusį 18-19 amžiaus žmogų jaunuolio kūne“, „serijinį monogamą“ ar tiesiog vidutinio amžiaus vyrą. Kodėl vyrus ištinka vidurio amžiaus krizė? Su kokiomis krizėmis apskritai susiduria šiuolaikiniai vyrai ir kodėl jos per pastaruosius dešimtmečius iš esmės nepasikeitė? Anot A. Davidavičiaus, jungiamoji vyrų krizių grandis yra priešiškumas moterims. Norėdami jo atsikratyti, vyrai lankosi krizių centruose, tačiau tokių vyrų tikslas neretai būna ne pasikeisti, o gauti įrankius, kurie padėtų įtvirtinti laimintį, valdantį vyriškumą. Kaip kapitalistinė sistema, rinkos ekonomika prisideda prie supervyriškumo kulto, sustiprina vyrų laimėjimus ir pralaimėjimus?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Neseniai „stand up“ komedijos scenoje įsitvirtinusi Vita Žiba sako nevengianti paauklėti kartais seksistines replikas svaidančius kolegas vyrus. Ji priduria, kad jaučia įrodžiusi savo vertę, todėl nebesulaukia replikų, jog moterys nejuokingos. Kokias neišnaudotas temas komedijoje gali pasitelkti moterys? Kaip pašiepiant specifines vyrų ar moterų patirtis, neįžeisti vienos ar kitos lyties? Kaip hiperbolizuojami lyčių stereotipai prisideda prie normų kaitos? Ar augant komikės žinomumui ir drąsai, plečiasi humoro ribos?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

„Kai valstybės vadovas pasako, kad padarys viską, jog mano vaiko mama negalėtų įsivaikinti savo vaiko, tai sukelia be galo daug pykčio ir visokių kitokių jausmų“, – sako su savo partnere Lietuvoje šeimą sukūrusi ir vaiką auginanti moteris. Anot jos, nereikia laukti, kol visuomenė bus pasiruošusi priimti tokią šeimą, reikia, kad politikai demonstuotų lyderystę ir patys ruoštų visuomenę. Su kokia įtampa, žeminančiomis situacijomis kasdienybėje susiduria ši šeima? Kokius sprendimus motinos turi priimti, kad sau ir vaikui kurtų aplinką, kurioje JIE jaustųsi saugiau ir į juos „nebūtų žiūrima kaip į kosmonautus“?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Kaip savo asmenines, neretai skausmingas patirtis į savo kūrybą įpina tarpdiscplininio meno atstovas, žmogaus teisių, LGBT+ aktyvistas Denisas Kolomyckis? Kiek autobiografiškumas susijęs su kūrėjo autentiškumu ir terapija? Ar menininė kūryba padeda apmąstyti savo, kaip homoseksualaus žmogaus, gyvenimą? Ar vaikystėje seksualinį priekabiavimą patyręs Denisas ryžtasi šią patirtį pasitelkti mene? Kodėl kūryba jam yra priemonė siekti socialinio teisingumo?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Modestas Endriuška

Kaip uždaruose vienos lyties ratuose vyrai gali užsiimti saviugda? Kodėl stiprinant vyrų tarpusavio ryšį galima pagerinti santykius su moterimis? Kokie vyrai ir dėl kokių priežasčių buriasi į tokius emocinės pagalbos, saviugdos ratus? Kaip jų gyvenimas pasikeičia grįžus į plačiąją, neretai toksišką visuomenę? Pokalbis su psichologu, vyrų saviugdos ratų „Gentys“ bendraįkūrėju Antanu Grižu.Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Linas Bielinis

Su kokiomis tradicijomis ir taisyklėmis atsisveikina šiuolaikinė mada? Kaip į mados pasaulį įsiliejo „queer“ kultūra, kokias vertybes, požiūrį ir pareiškimus ji įnešė į šią industriją? Kaip ne LGBT+ bendruomenės nariai „savinasi“ „queer“ madą ar jos simbolius? Iš ko anksčiau ir šiandien „queer“ mada semiasi įkvėpimo bei kokia jos ateitis? Pokalbis su mados žurnaliste, tinklaraštininke Deimante Bulbenkaite.Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Leonas šiuo metu gyvena Izraelyje ir beveik 3 dešimtmečius puoselėja romantinius santykius su vyru. Jis Lietuvą paliko gūdžiame sovietmetyje, dar būdamas paauglys. Kokia buvo Leono paauglystė Lietuvoje? Kaip jo kasdienybė pasikeitė išvykus ten, kur seksualiniai santykiai tarp vyrų nelaikyti nusikaltimu? Kokius LGBT+ bendruomenės pasaulėžiūros, teisių ir vertinimo visuomenės akyse pokyčius Leonas išgyveno per savo gyvenimo dešimtmečius Lietuvoje, Jungtinėse Valstijose ir Izraelyje? Ką jis šiandien galvoja apie Lietuvą, kuri, pasak paties, „neišlaikė egzamino“ ir vis dar gyvena Tarybų Sąjungoje?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

„Kai kurie Lietuvos politikai galėtų puikiai reikštis Talibano parlamente“, – sako sociologas Liutauras Labanauskas, parengęs pirmą tyrimą apie tos pačios lyties šeimų padėtį Lietuvoje. Kodėl mūsų šalyje negirdimi argumentai dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo? Kaip Lietuvos politikai paverčia LGBT+ bendruomenę „atpirkimo ožiais“ ir didina savo populiarumą? Kokius neformalius santykių įteisinimo būdus pasitelkia vienos lyties šeimos, kurdamos „pseudo sutuoktinių“ gyvenimą? Kodėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas mažintų visuomenės susipriešinimą?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

„Kraštutinė dešinė nori išlaikyti toksišką vyriškumą kaip status quo, kad jis ir toliau gyvuotų drauge su moterų priespauda ir smurtu. Problemiška yra skirtingų politinių grupuočių reakcija į toksišką vyriškumą ir baimė jį prarasti“, - svarsto sociologas Artūras Tereškinas. Kas yra toksiškas vyriškumas ir kaip jis siejasi su „tikruoju“? Kokie pasaulio ir Lietuvos politikai įkūnija šią vyriškumo formą? Ar Lietuvos Respublikos prezidentas atstovauja toksiškam vyriškumui? Kokie įvykiai ir procesai paskatino dažną šio problemiško termino vartojimą? Ar yra vaistų, galinčių „išgydyti“ toksišką vyriškumą ir retai aptariamą toksišką moteriškumą?Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Klausimų „Kiek dar kursi tą feministinį teatrą?“ ir replikų, kad tai – tik kūrybinė fazė – sulaukianti režisierė Uršulė Bartoševičiūtė teigia, kad feministinis teatras tūrėtų būti status quo ir pagrindas, nuo kurio reikia atsispirti visiems menininkams. Kodėl feminizmas yra kūrybinė strategija? Ar feministinio meno mėgėjais gali būti tik feministai? Kodėl teatro apolitizavimas, anot Uršulės Bartoševičiūtės, yra pavojingas?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

„Lytiškumo ugdymas pasmerktas būti pakilime ir nuopolyje“, – teigia lytiškumo ugdymo ekspertė Akvilė Giniotaitė. Anot jos, lytiškumo ugdymo programa mokyklose yra abstrakti ir tuščia. Kodėl seksas ir seksualumas nuolatos demonizuojami, siejami su gėda ir rizikomis, o ne malonumu ir intymiu tarpusavio ryšiu? Kaip seksualumo ugdymą lemia panikos ir dezinfomacijos prisunktas politinis diskursas, koks šiame procese yra Bažnyčios vaidmuo? Ką turi akcentuoti seksualumo ugdymas – vienas kito papildomumą ar lyčių lygybę?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

„Tradicinės „drag“ karalienės turi daug arogancijos. „Drag“ suteikia daug galios, man svarbu, kaip ją panaudoju“, – sako menininkas Povilas Bastys, scenoje žinomas „drag“ karalienės Miss Plastica vardu. Kaip šiame kūrėjuje sugyvena skirtingos lyties raiškos? Ką Povilui reiškia „drag“ ir kokius vertybinius kriterijus sau kelia „vilkta karalienė“ Miss Plastica? Kaip „drag“ karalienės virsta autoritetais, kokią galią visuomenėje gali įgyti bei kokiems tikslams ją išnaudoti? Kiek pačioje „drag“ kultūroje yra tolerancijos, atvirumo ir įvairovės? Kodėl visi tam tikra prasme esame „drag“?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

„Esu kūrėjas savo noru ir aktyvistas ne savo noru“, – sako kino režisierius Romas Zabarauskas. Spalio 9 dieną Majamyje „Harvey Milk Foundation“ renginyje jis atsiims LGBT+ lyderio apdovanojimą. Ar menininkas brėžia skirtį tarp savo kūrybos ir aktyvizmo? Kaip jo požiūrį į kiną formuoja Lietuvos kontekstas? Į kokius šiandieninės Lietuvos ir LGBT+ bendruomenės reprezentacijos kine spąstus jis nuolat pakliūva ir kokiais kūrybiniais, etiniais principais vadovaujasi, siekdamas iš jų ištrūkti? Kodėl Romas Zabarauskas įsitikinęs, kad net šiomis dienomis, kuomet visuomenės susipriešinimas ypač paaštrėjęs, aktyvizmas ir protestai privalo tęstis ir nevalia pasiduoti „nuosaikumo diktatui“?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

„Nebūk boba, neverk!“ – ši frazė, anot lygių galimybių eksperto Donato Paulausko yra tipinis seksizmo pavyzdys. Kokiomis formomis, veiksmais ir žodžiais kasdienybėje reiškiasi seksizmas? Kodėl neretai seksistinės replikos svaidomos kaip komplimentai? Nors dažniau akcentuojamas prieš moteris nukreiptas seksizmas, tačiau kaip jį patiria vyrai bei kitos lyties tapatybės žmonės? Kaip mūsų visuomenėje reiškiasi kraštutinės seksizmo formos – mizoginija ir mizandrija? Ar yra kultūros sferų, kur seksizmas – leistinas ir priimtinas? Galiausiai, kokios iniciatyvos keičia situaciją ir kaip prie pokyčio galime prisidėti patys?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Visuomenės pažeidžiamiausi – taip žmones įkalinimo įstaigose apibūdina sociologė, kriminologė Rūta Vaičiūnienė. Apie dešimtmetį tyrimų tikslais Lietuvos kalėjimuose besilankanti mokslininkė aiškinasi, kaip kalėjimo aplinka lemia lyties raišką ir akcentuoja, kad šioje subkultūroje ryški vyriškumų ir moteriškumų hierarchija. Kokį vyriškumo ir moteriškumo fasadą susikuria „išlikimo sąlygomis“ gyvenantys kalintieji? Kurie vyriškumo ir moteriškumo modeliai ir kodėl gali būti laikomi problemiškiausiais? Kaip lyties raišką lemia trumpa bausmė, o kaip ją keičia nuosprendis iki gyvos galvos? Kokie sisteminiai pokyčiai reikalingi, kad įkalinimo įstaigose nebūtų skatinama problematiška lyties raiška?Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė.