Kas lemia gerą rinkodaros užduotį? Apie skirtumus tarp savo problemos ir tikslinės auditorijos problemos: kaip tinkamai suformuluoti tą problemą, kurią norime išspręsti?Ar visos problemos kyla natūraliai, ar galima jas susintetinti, įtikinti žmones, kad tokia problema yra jiems aktuali? Apie su problemomis susijusią baimę, tikslus, pastangas ir kiti dalykus - pokalbyje su reklamos strategu, agentūros TRUTH. strategijos vadovu Tomu Bartninku.Tomas Bartninkas ir Saulius Jovaišas interviu Vadovo Laikas. Apie vadovavus, vadovams, su vadovais.

Pokalbis su Vilniaus universiteto rektoriumi Rimvydu Petrausku.Interviu šnekama apie akademinę lyderystę, rektoriaus profesiją, vadovo vaidmenį universiteto bendruomenėje. Kokios savybės reikalingos siekiant suderinti tarpusavyje labai mišrią žmonių grupę.Apie istorinius Lietuvos ir Vakarų Europos lyderius, jų bruožus išliekančius aktualiais iki šiol.Asmenybės bruožai padedantys imtys lyderystės. Kokios lyderystės savybės kertasi su „blogio“ bruožais?Ko šiuolaikiniai vadovai galėtų pasimokyti iš ryškiųjų praeities asmenybių?

Apie svarbą pailsėti po darbo, balansą gyvenime tarp darbo ir kitų veiklų.Kaip krizės veikia komandos vadovus, taip pat ir pačią komandą dirbančią su jais. Kaip tvarkytis su įtampa darbe? Apie vadovo vienišumą, ryšį su komanda. Su kuo susiduriama, kai reikia pradėti dirbti su naujais žmonėmis, kaip su jais užmegzti ryšį? Vertybių ir noro siekti tikslus svarba suburiant kompaniją žmonių.Vadovo laiko interviu su Kristina Meide, LTG Link Generaline direktore.

Vadovo Laiko interviu su Tomu Matulevičiumi, LR Ekonomikos atašė UkrainojeKaro įtaka įmonėms, kaip tokioje situacijoje reaguoja žmonės ir vadovai, kurie atsakingi už kitus žmones?Pavyzdžiai, kaip verslininkai Ukrainoje prisidėjo prie pagalbos visuomenei bei kaip įstaigos adaptavosi prie situacijos karui užsitęsus.Ko galima išmokti iš ukrainiečių, kuriems teko priimti svarbų sprendimą, ar bėgti, ar ginti, ar prisidėti kovojant, ar darant tai ką moku daryti geriausiai?

Lyderiai yra praradę autoritetą.Kokia Vakarų pasaulio, demokratijos situacija ir kokią poziciją ten turi vadovavimas?Gilus pokalbis su Robertu Petrausku apie šių dienų situaciją, besikartojančią istoriją, skirtumą tarp darbo ir darymo, žmogišką prigimtį bei daug daugiau.

Kas motyvuos verslininkus?Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva apie norą atskleisti visuomenei verslininko vaidmenį, kaip jų generuojamos idėjos nulemia daugybės žmonių gerovę, ateitį, darbo vietas, nors tos mintys nėra regimos ir dažnai dar gauna ir paniekinimo.Stokos arba nepritekliaus fenomenas, įvertinimo jausmas, verslų menkinimas, darbuotojų bei visuomenės švietimas ir daug daugiau - Vadovo Laike su Saulium Jovaišu.

Paulius Pakutinskas, metų pabaigoje sugrįžtantis į Vadovo Laiko interviu, pasakoja apie UNESCO Dirbtinio intelekto naujųjų technologijų ir inovacijų visuomenei grupę bei jos planus, taip pat kitas su dirbtiniu intelektu susijusias naujoves, kurių galima žmonėms ir verslams tikėtis ateinančiais 2024 metais.Rizikos ir vertės santykio atpažinimas bei vertinimas, labiausiai paveikiamos sritys ir daug kitų su dirbtiniu intelektu susijusių aktualijų Vadovo Laiko interviu su Saulium Jovaišu.

Kokia yra konsultantų misija?Ar visada užtenka tiesiog padėti įgyvendinti pokytį organizacijoje, išgryninti pokyčių reikiamumą?Alisa Miniotaitė, verslo konsultantė bei knygos „Organizacijų ligos ir jų gydymas“ bendraautorė, organizacijų problemas prilygina ligoms.Su kokiom „ligom“ susiduria organizacijos, kaip jas atpažinti ir kaip galima nuo jų pasveikti arba apsisaugoti?Ar visada reikia kištis ir pradėti keisti dalykus, ar svarbiau duoti organizmui suprasti, ko jam trūksta, ir gal net leisti pasveikti pačiam?Vadovo Laike su Saulium Jovaišu aptariama, kur slypi etiškumas, profesionalumas ir malonios patirtys verslo konsultavime.

Kas NĖRA lyderystė?Šis terminas visų skirtingai įvardijamas, o galiausiai nugula kaip tiesiog profesionaliai dirbančio vadybininko būdvardis. Tokiu atveju lyderystė yra tiesiog vadyba?Paulius Avižinis, OVC Consulting vadovas, konsultantas ir knygos „Paliekant EGO Lyderystę“ bendraautoris, Vadovo Laiko interviu su Saulium Jovaišu apie skirtumus tarp vadybos, ekspertiškumo ir lyderystės. Kodėl verta trauktis nuo ego lyderystės ir link kur trauktis verta? Kas yra Adaptyvi lyderystė ir kaip ji skleidžiasi?

Kaip inovuoti įmonę, kai įmonei nesiseka?Romualda Stragienė, Inovacijų agentūros vadovė, pasakoja apie inovacijų prasmę, tinkamą laiką ir reikiamą pasiruošimą joms daryti.Pokalbyje aptariama viešojo sektoriaus pagalbą verslams, verslų kūrimas, krizių valdymas ir dar daugiau.Vadovo Laiko interviu su Sauliumi Jovaišu.

Viena populiariausių temų šių dienų pokalbiuose yra ChatGPT ir kiti dirbtinio intelekto produktai, o ir pats dirbtinis intelektas ir galimas jo poveikis gyvenimui, verslui, darbo rinkai ir viskam viskam.Apie Dirbtinio intelekto kuriamus pokyčius vadovų gyvenime pokalbis su Mykolo Romerio Universiteto profesoriumi, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos nariu, Telia vyriausiuoju teisininku, Pauliumi Pakutinsku.Pokalbyje iešokojome atsakymų į klausimus, kokias rizikas ir galimybes sukuria dirbinio intelekto tokia sparti plėtra. Kaip pasiruošti šiai plėtrai. Kaip šiandien imtis laimėti konkurencinę kovą dirbinio intelekto pagalba.

Vadovo Laike - Rasa Baltė-Balčiūnienė apie tai, kaip keičiasi lyderystė šiais laikais.

Kaip tvarkytis su reputacinėmis krizėmis?Sakoma: “Reputacija - naujoji valiuta”, o gal ir “pridėtinė vertė”, kaip sako Mindaugas Lapinskas, Vadovo laiko pokalbio dalyvis. Politinių ir (ne tik) kampanijų konsultantas, komunikacijos ekspertas.Kaip tvarkytis su reputacinėmis krizėmis? O gal pradžiai - kaip atpažinti jų požymius ir ramiai imtis tvarkytis su galimomis pasekmėmis.Su Mindaugu pasikalbėjom apie drąsą ir atsakomybę - tai, kas pasimato vadovo asmenyje labiausiai, kai ištinka netikėti vidiniai arba išoriniai, pavadinkim juos - “veiksniais”.Mindaugas Lapinskas patirtis tarptautinėje politinėje ir verslo įvaizdžio ir reputacijos formavimo scenoje gali būti pamokanti.

#VadovoLaikas interviu apie pagalbą sau, kai jautiesi ne savo lėkštėje? Saulius Jovaišas, vadovų konsultantas ir Remigijus Savickas, flow hacking specialistas. Kas yra flow? Tai nėra buvimas tėkmėje, kaip dauguma supranta - kažkaip slysiu ir praslysiu. Flow - tai srauto būsena. Žmogus tuo metu patiria labai daug gerų emocijų ir jaučiasi geriausiai. Kai dingsta laikas ir tai norisi kartoti. Žmogus pasineria į procesą ir dingsta jame. Kaip susikurti tokią būseną?Kodėl "flow" turėtų būti aktualus vadovams? Pagrindinis vadovo resursas, kuris yra naudojamas fiziniu aspektu, yra smegenys. Ką aš, kaip vadovas, darau su savo smegenimis, kad jos pailsėtų ir atsistatytų? Deja, tendencija yra tokia, kad vadovai nesirūpina savo fizine sveikata.

#VadovoLaikas Saulius Jovaišas, vadovų konsultantas, ir Gediminas Almantas, nepriklausomas valdybų narys.Ekstremalios situacijos. Ko jos gali išmokyti vadovus? Kai yra blogai, tai tik tu pats sau ir gali padėti. Jei tu sugebi pats sau padėti, tu išgyvensi. Jei nesugebi - griūsi ir krisi. Individualiai tavimi niekas nepasirūpins. Ir tokioms situacijoms reikia save ruošti. Lūkesčiai, nusiteikimas ir veiksmų planas padeda jaustis stabiliai. Nusiteikimas "niekas man nepadės" labai padeda objektyviai įvertinti situaciją. Pokalbio metu diskutavome, kad motyvacija ir demotyvacija profesinėje srityje nėra aiškiai išreikšti antonimai. Jei mane motyvuoja pati misija ir darbas, kurį aš važiuoju daryt, jį atliekant mane gali demotyvuoti visai kiti veiksniai. Supanti aplinką, kuri trukdo veikti gali demotyvuoti, nors pačios misijos motyvacija gali išlikti ir laba stipri. Ir tai yra asmeninė demotyvacija, ne organizacinė. Joks atlygio paketas nenupirks geros savijautos ir neuždangstys neteisingumo jausmo. Jis gali nupirkti laiką, metus - gal tai truks porą metų, ilgiau arba trumpiau. Bet ne daugiau. Jei organizacija ne tik deklaruotų vertybes, bet ir jomis gyventų, neteisingumo jausmo neliktų. Vis dėl to ir pats žmogus turi remtis tam tikromis vertybėmis ir turėtų stiprų vertybinį stuburą, kuris jį ir motyvuotų siekti rezultatų. Žmogus darbui nori praleisti kuo mažiau laiko. Darbas yra tam tikra prasme būtinas išgyvenimui. Tačiau kitam darbui žmogus norėtų skirti daugiau laiko. Ir tas darbas yra individualus - nuo savanoriavimo iki daržo kasimo. Kas yra tas motyvatorius? Kaip yra iš tikrųjų: kai žmogus gerai jaučiasi, tuomet jis gerai dirba; ar kai žmogus dirba, jis gerai jaučiasi? 

Saulius Jovaišas, vadovų konsultantas, ir Meinardas Valkevičius, režisierius, animatorius ir visuomenės veikėjas. Kaip atrodo animatoriaus kiekviena diena? Meinardas, ko gero, būtų puikus produktyvaus darbo pavyzdys, kai tuo pačiu vykdo ir animatoriaus, ir režisieriaus, ir studijos vadovo funkcijas. Po darbo valandų laukia šeima ir triatlono treniruotės. Kartais tenka ir bėgioti po ofisą, norint suspėti būti visur. Ir pagrindinis klausimas - kaip atrodo žmogus, kurio akys dega iš pasitenkinimo pasakojant apie savo veiklą ir kuris tiki tuo, ką daro?Meinardas - žmogus, nuplaukęs Nerimi nuo Vilniaus iki Kauno. Ko galima iš to pasimokyti ir pasisemti vadovams? Ar yra čia panašumų?Visą tą laiką - ir treniruočių metu, ir plaukimo metu - tu turi save motyvuoti nesustoti. Kiekvieną dieną darbe tu taip pat kovoji su iškilusiais nesklandumais. Sportas užgrūdina darbui, kad negalima pasiduoti.  Turėti svajonę ir viziją. Vakare įsivaizduoti, kaip tu gauni apdovanojimą. Ryte atsikėlus pagalvoti, koks šiandien galėtų būti žingsnis link svajonės. Lapukai, priminimai ir daugybė kitų patarimų. Ir tai paprasti žingsniai, kuriuos gali atlikti kiekvienas. O svarbiausias dalykas - garsiai apie tai šnekėti. Nes tai neleidžia pasiduoti. Organizacija turi viziją ir tikslą, kurio link juda. Fokusas turėtų būti ne į tai, kaip stabdyti ir atleisti žmonės, taupant išlaidas. Bet į tai, ką galima padaryti daugiau ir kitaip, kad nereikėtų žengti žingsnio atgal, kaip važiuoti neprarandant greičio. Dienos gale visuomet galima savęs paklausti - ar padarei tą vieną žingsnį į priekį?

Viskas daugmaž OK. Pripažinkime, dažnai mes už to slepiamės, nes taip apsimoka galvoti. Nes nieko ir daryti nereikės. Kad taip neatsitiktų, įsivardinkite, kas yra tas OK. Ar tikrai galite įvertinti savo veiklą 5 iš 5?

Daug veiksmo, nulis rezultato. Ar tai jums primena jus pačius? Kai tu šaudai tuščiais šoviniais, ir galvoji, kad kažkas iš to vis tiek suveiks. Tačiau jei tu veiki metodiškai, viskas eina taškas į tašką. Nes tau nekyla klausimų, kokius metodus kada naudoti.

VadovoLaikas pristatau trijų dalių interviu su pokyčių vadybos eksperte Lina Mieliauskiene Kaip tvarkytis su pokyčiais? Kada reikalinga pokyčių vadyba? Kai kalbame apie pokytį, mes visų pirma kalbame apie elgesio pokyčius. Labai gerai, jei jūsų organizacija turi strategiją. Tačiau, ar pagalvojote, kokie elgesio pokyčiai reikalingi darbuotojams, kad ši strategija būtų įgyvendinta? 

"Lietuvoje yra nepaprastai daug intelektualių žmonių. Ir, kai su jais pradedi kalbėtis, ateina nusiraminimo būsena, nes mes visi sugebame analizuoti, jaučiame ir suvokiame dalykus. Tik reikia kalbėtis ir reikia komunikacinės kantrybės", - kalba prof. Arminas. Padedant vadovams tvarkytis su savo organizacijomis, su savo iššūkiais, su žmonėmis, krizėmis, kurios kyla, tereikia jiems priminti, kad reikia šnekėtis. Kartais tai atrodo kosmiškai didelis iššūkis. Viskas, ko reikia, tai kelti klausimus ir norėti išgirsti atsakymus. Kodėl žmonės to nedaro?Vadovavimas.lt #VadovoLaikas

#VadovoLaikas įdomus pašnekovas - prof. Arminas Ragauskas, išradėjas ir verslininkas. Karas nužudė pandemiją, bent jau prislopino. Kosmose nėra nei sienų, nei pagrindo konfliktams. Deja, mes turime per mažai kosminių turistų. Tačiau tą galima viduje išjausti. Mes ateiname į gyvenimą ir šį namą, kuris keliauja kosmosu, turėtumėm saugoti su visa savo atsakomybe.  

Pokalbis su Marium Pareščium, kibernetinio saugumo specialistu, apie pagalbą ekstremaliomis sąlygomis, konkrečiai kare su Ukraina, ir kaip ji veikia.Kaip saugiai pristatyti žurnalistus? Kaip papildyti degalus karo zonoje?Daugybė klausimų, kuriems spręsti neužtenka vien tik karininkų. Tam reikalingi ir žmonės, turintys vadybinių sugebėjimų. Ir, žinoma, daug gerų ir patikimų ryšių.Atsakomybė karo metu yra kiek kitokia. Tavo viena kita skirta valanda laiko, gali kainuoti vieną kitą gyvybę. Ir karas vyksta su tavo pagalba.Karas nesibaigė. Ir jis užtruks. Tiesa, viskas kažkada baigiasi. Ko galima išmokti iš patirties, įgytos karo metu? Marius vardina kontaktus žmonių, su kuriais buvo užmegzti ryšiai. Ir tai bus pirminiai kontaktai, kurie leis atstatyti dabartinę Ukrainą. Bei galvoti apie tolesnes investicijas.

Antroji dalis su Marius Lazdauskas, UAB Hotrema vadovu. Jis teigia, kad vadovas susirinkime turi kalbėti mažiausiai. Ar sutinkate? O gal vis dėl to vadovas turėtų dalyvauti visur visada ir tik jis turėtų priimti sprendimus?➡️Prisijunkite prie seminarų ciklo "Vadovo laikas" https://bit.ly/359kt0M

Marius Lazdauskas, UAB Hotrema vadovas.Kaip tampama dideliu? Pirmiausiai reikia nuoširdžiai norėti tapti dideliu ir nuolatinis darbas, nuolatinis noras tobulėti. Kai yra aiški vizija, tuomet atsiranda ir planas. O į priekį varo smalsumas. Net ir gąsdinanti tikrovė atveria galimybes kurti, klysti, bandyti, mokytis ir siekti užsibrėžtų tikslų. ➡️Kitą interviu dalį kviečiu žiūrėti mano profilyje penktadienį. Arba, prisijunkite prie seminarų ciklo "Vadovo laikas" https://bit.ly/359kt0M

Ketvirtoji dalis su Arūnu Penkaičiu, Agile guru.Ar tikrai norint padaryti kažką svarbaus, reikia padaryti kažką didelio? Tačiau visi suvokiame, kad nieko nepadarysi svarbaus, jei nepadarysi mažų dalykų. Agile mąstymas ir yra pasitikėjimas tais mažais dalykais.Ir ne taip svarbu, kokį produktą tu kuri: ar tai būtų organizacijos efektyvumas, ar vaikų sugrąžinimas į mokyklas.#vadovolaikas #agile #vadovavimas

Trečioji dalis su Arūnu Penkaičiu, Agile guru.Organizacijos efektyvus valdymas gali būti produktas. To produkto klientas yra pati organizacija. Jei ji veiks gerai, ji galės funkcionuoti, kurti produktus ir tinkamai aptarnauti klientus. Tokį produktą galima sukurti tik su gera komanda. Kaip ją suburti, sukurti ir pritraukti naujus žmones, kad laimėtų visi?#vadovolaikas #agile #vadovavimas

Antroji dalis su Arūnu Penkaičiu apie agile ir šios priemonės taikymą vadovavime ir vadyboje. Pokalbis aktualus visiems, kas ieško naujų sprendimų, kaip esamoms sąlygoms rasti galimybę kurti vertę. Agile mąstymo veikėjas. Kaip jis veikia? Noras keisti pasaulį turi būti saugus abiems pusėms: ir tiems, kas kuria, ir tiems, kas gauna produktą ar paslaugą. Bendradarbiavimas galimas tik, jei yra pasitikėjimas.

Vadovo laikas. Nes reikia skirti laiko ir sau - vadovui. Kad dalykai pasidarytų. Juk visi žinom, kad jie nepasidaro savaime.Pirmas pašnekovas - Arunas Penkaitis, Agile entuziastas.Šiuo metu mes turime labai neapibrėžtą aplinką ir turime labai neapibrėžtą ateitį. Agile sistemą IT pasaulis žino jau seniai, tačiau vis dažniau organizacijos pajungia šį įrankį į organizacijų valdymo procesus tam, kad ne tik būtų galima išgyventi šitą periodą, bet ir išmokti gyventi šiame periode ir paversti jį savo naudai, kad ir toliau galėtumėm daryti dalykus neapibrėžtomis aplinkybėmis.

Boso valandoje - OVC Consulting partneris ir konsultantas Tomas Misiukonis. Tema: Dirbtinė harmonija organizacijoje: kai visi sako, kad viskas gera, nors visi žino, kad yra ne taip.

„Boso valandoje" - pokalbis su Holistinio verslo valdymo konsultante Laura Gerrits-Gedvile.

„Boso valandoje" - Delfi direktorius Vytautas Benokraitis

Svečiuose Tomas Kaulinskas, asmeninio efektyvumo treneris

Boso valandoje - PRIMUM ESSE direktorė, organizacijų konsultantė Solveiga Grūdienė.

Boso valandoje - “Mažeika ir partneriai” vadovaujantis partneris Gintautas Mažeika - apie verslo savininkų ir vadovų elgesį krizės metu: laimi šaltas protas ir greiti sprendimai

Boso valandoje - verslo konsultantas Ugnius Savickas. Tema: vadovo komunikacija krizės metu

Laidoje - ilgametė vadovų paieškos ir atrankos profesionalė Nijolė Kelpšaitė.Tema: Vadovo atsakomybė, kai niekas už nieką neatsako.

Kaip sukurti ryšį su darbuotojais dirbant nuotoliniu būdu. Ar gali padėti kounčingo kompetencijos. Svečiuose - koučingo specialistas Povilas Petrauskas.

Boso valandoje - verslo profesionalas ir investuotojas Vilius Kontrimas. Kaip pasikeis įmonių strategija po krizės

Kaip suvaldyti augimą kai atrodo, kad kitur viskas griūna? „Boso valandoje" - „Omniva" generalinis direktorius Simonas Bielskis.

Laidos „Boso valanda“ svečias — Licėjaus „Eruditas” steigėjas ir vadovas Nerijus Pačėsa.

Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį verslininkams ekonominių iššūkių metu?Vadovų konsultantas Saulius Jovaisas ir verslo konsultantas Nerius Jasinavičius

Kokiomis taps įmonės ateityje, kaip jos bus valdomos ir kokiais bus jų vadovai. Boso valandoje – verslo konsultantas, psichologas Dainius Baltrušaitis

Ko tikisi darbuotojai iš vadovų, o vadovai iš darbuotojų ir kaip suderinti skirtingus lūkesčius – „Boso valandoje su Jovaišu" svečiuojasi „People Link" vadovaujanti partnerė Jurgita Lemešiūtė.

Boso valanda su Jovaišu: ar lyderiais gimstama, ar tampama? Ar ugdyti vaiko lyderystę, ar leisti augti?

Kas yra elitas ir kam jis reikalingas. Ar verslo vadovai priklauso elitui? Kokiais jie turi būti, kad turėtų realią įtaką Lietuvos visuomenės gerinimui? laidoje klausiame žurnalo „Reitingai" vyr. redaktoriaus Gintaro Sarafino.

Ką reiškia vadovauti teatrui. Ko galima išmokti verslui iš vadovavimo teatrui patirties. Kaip kūrybiškumas pasireiškia vadyboje? Laidoje „Boso valanda su Jovaišu" – Lietuvos Rusų dramos teatro vadovė Olga Polevikova.

Kaip efektyviai perduoti žinutę klientui. Kaip šiandien vartotojai reaguoja į brandus ir kaip sukurt tokį, į kurį reaguotų taip kaip mums reikia.

Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė – naujienų portalo DELFI.lt vyriausioji redaktorė – šioje laidoje „Boso valanda su Jovaišu“.

Kodėl vienoms organizacijoms pavyksta pritraukti, atrinkti ir išlaikyti geriausius darbuotojus, o kitoms ne? Kaip tinkamai pasirinkti darbuotoją? Ką reikėtų daryti, kad pas jus norėtų dirbti? Kaip elgtis vadovui, kad jo geriausi darbuotojai nenorėtų jo mesti? „Boso valandoje“ Saulius Jovaišas kalbina personalo parinkimo ekspertę Valeriją Buzėnienę.

Boso valandoje su Jovaišu – „Devbridge Group“ personalo direktorė Raimonda Alonderienė.

Boso valanda su Jovaišu: audioknygų leidėjas Aurimas Mikalauskas

Boso valanda su Jovaišu: marketingo ir komunikacijos strategas Mindaugas Lapinskas.

Boso valanda su Jovaišu: investuotojas Algimantas Variakojis

Laidoje „Boso valanda su Jovaišu“ – Saulius Jurkevičius, Vilniaus licėjaus direktorius. Ar mokyklos savaime atsiduria sąrašo viršuje? Ar dar reikalingos papildomos asmens pastangos? Laidoje apie vadovo atsakomybę, kuriant geriausiai vertinamą organizaciją.

Ritoldas Narmontas – „Sėkmės laboratorija“ steigėjas – laidoje laidoje „Boso valanda su Jovaišu“ apie situacinę lyderystę ir kaip būti efektyviu vadovu.

Organizacija pribrendo augimui. Tuomet reikia pasamdyti daug žmonių. Gal pereiti į kitą rinką. Ir tuomet dalis vadovų, priėję šią ribą, sustoja, nes juos sukausto baimė. Juk reikės perorganizuoti organizaciją. O, jeigu vadovai išsiugdytų įprotį nugalėti, gal įmonės augtų ir verslas klestėtų?Vadovų konsultantas Saulius Jovaišas apie savo asmenines pergales diskutavo su psichologijos mokslų daktaru, geštaltiniu psichoterapeutu ir valdymo konsultantu Viktoru Keturakiu.Ar sveika norėti laimėti? Kaip nesudegti kelyje į sėkmę?

Retas, kuris gimsta žvaigžde. Žmonėms patinka klausytis sėkmės ir nesėkmės istorijų. Kaip galima pasiekti aukštumas, pradedant nuo nulio? Diskusija apie tai, kaip sukurti save. „Boso valandoje“ vadovų konsultantas Saulius Jovaišas ir neprilygstamas tenoras Merūnas Vitulskis.

Vieni vadovai yra orientuoti į rezultatą, kiti - į gerus santykius organizacijoje. Ar galima suderinti šiuos du dalykus? Diskusija apie tai, kaip gauti teigiamą rezultatą, kai vadovauja kiti. Boso valandoje vadovų konsultantas Saulius Jovaišas ir Ramūnas Greičius, vienas geriausių Europoje kino operatorių.

Sugalvojai idėją, imi ir darai! Paprasta pasakyti, sunku įgyvendinti. Iš kur gauti drąsos pradėt? Koks turėtų pirmasis žingsnis, norint įgyvendinti savo siekius? Ko moko pergalės versle? Laidoje „Boso valanda“ diskutuos vadovų konsultantas Saulius Jovaišas ir kompanijos CITUS vadovas Mindaugas Vanagas.

Organizacijos samdo marketingo profesionalus tam, kad įmonės didintų pelną. Viešųjų ryšių specialistai, norėdami padidinti organizacijos žinomumą, gaudo aktualijas, kad jas paverstų kūrybingomis reklaminėmis idėjomis „čia ir dabar". Kokius kūrybinius sprendimus daro organizacijos vadovai, norėdami išlaikyti jiems taip reikalingus žmones savo kompanijose? Diskusija laidoje „Boso valanda su Jovaišu" su Luku Yla.

Win-win – derybų siekiamybė! Einame į derybas, ruošiamės „kovai“ su darbdaviu, darbuotoju, klientu ar konkurentu. Tačiau, kodėl dažniausiai, jei laimi vienas, kitas turi pralaimėti? Ar įmanoma laimėti abiems pusėms ir abiems išeiti nugalėtojais? Kiek trunka lygiosios? Kaip galima pasiekti abiems pusėms norimo rezultato, laidoje „Boso valanda“ diskutuos Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas, Egidijus Langys ir vadovavimo konsultantas Saulius Jovaišas.

„Boso valanda“: vadovavimo ekspertas Saulius Jovaišas ir RIMI Lietuva Personalo vadovė Dovilė Buinickaitė-Struckienė tiesioginiame eteryje kalbės apie organizacijos brangiausią turtą – darbuotojus. Labai dažnai kalbama apie klientus, jų poreikius ir apie tai, kad „klientas visada teisus“. O klientus aptarnauja organizacijos darbuotojai. Kokiu būdu sukurti pridėtinę vertę klientui, suteikiant pridėtinę vertę darbuotojui? Kodėl darbdaviui turi rūpėti darbuotojo patirtys darbo vietoje? Diskusija apie tai, kaip žodžiai ir mintys turi realizuotis, o vadovai turi parodyti, kad organizacijos pagrindas – darbuotojai.

Boso valanda su Jovaišu: retorikos mokytojas Donaldas Duškinas

Boso valanda su Jovaišu. Svečiuose — kariuomenės psichologė Rosita Kanapeckaitė

Boso valanda su Jovaišu: Lietuvos regbio federacijos prezidentas Rytis Dovidovičius

Boso valanda su Jovaišu. Svečiuose — kino prodiuserė Lineta Mišeikytė.❓Kaip suvaldyti situaciją?Kino prodiuserė Lineta Miseikyte: Žmonės turi turėti idėją dėl ko jie dirba. Jie turi žinoti, kad organizacija moka organizuoti darbą. Bet prodiuseris yra niekas, jei jis neturi geros komandos. Dabar taip nėra, kad kino studijoje yra visi geri specialistai ir jie dirba po vienu stogu. Dabar kino specialistai yra visi laisvai samdomi žmonės. Man reikėjo surinkti visus geriausius specialistus, dirbančius Lietuvoje, kurie galėtų dirbti prie "Černobilio projekto".Tu turi turėti matymą, kas bus, jei kažkas nesuveiks. Mes planuojame tikrai viską, todėl filmavimo procesas labai panašus į "military organization". Ir režisierius turi turėti atsakymus į visus klausimus.

Boso valanda su Jovaišu: svečiuose — knygos „Lyderystė“ autorė Alisa Miniotaitė❓ Lyderis, norėdamas daryti įtaką, turėtų įkvėpti. Kaip tą padaryti?Alisa Miniotaite: Vieno atsakymo nėra ir negali būti. Yra skirtingi sekėjai ir yra skirtingi kontekstai. Vis dėlto yra bendras dalykas. Sekėjams yra labai svarbu lyderio etika ir moralė. Tai imponuoja labiausiai. Sekėjas nori žinoti, kas yra kertiniai principai (arba vertybės). Jie nori žinoti, ar tu jų neperžengsi. Sekėjams svarbu sąžiningumas ir teisingumas - nuo pat Antikos laikų iki dabar, ir tai rodo tyrimai, kad ir šiandien tai yra svarbiausios lyderio savybės. Ir, kad lyderis žvelgtų į priekį ir suspėtų su pokyčiu, būtų toli matantis. Lyderio sąžiningumas ir teisingumas sekėjams yra reikalingas dėl to to, nes jie nesąmoningai suvokia, kad tik taip jie gali išlikti. Juk jeigu mes nesilaikysime moralės principų, mes susinaikinsime. Įmonėms irgi tai yra svarbu. Darbuotojams svarbu žinoti, kad įmonė išliks. Jeigu tik pajunta pavojų, ką daro žmonės? Jie bėga. Sąžiningumas ir teisingumas užtvirtina, kad įmonė išliks, mes, kaip komanda, išliksime. Vadinasi, ir aš išliksiu.

Boso valanda su Jovaišu: buvęs „Maxima Grupės“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.Tie, kurie nori tapti lyderiais, žiūri į aukštesnio lygio vadovus ir galvoja, kad jie nieko nebijo, jie nieko neabejoja, jie tiksliai žino, ko nori, o sprendimai ateina be jokių išgyvenimų ir dramų.Dalius Misiunas: Visi mes žmonės. Tie jausmai pas visus yra panašūs. Su laiku yra išmokstama neslėpti tam tikrų dalykų nuo savęs. Ypač tai veikia, kai tu neturi daug laiko. Ir atvirai tiek džiaugtis pergalėmis, tiek atvirai kovoti su baimėmis, daryti sprendimus ir priimti iššūkius. Tuomet atsiranda daug didesnis pasitikėjimas tais žmonėmis, kurie yra aplinkui.Pradžioje, kai dar pats nesi patyręs pakankamai, ir kaip nesi įvertintas, tu net ir su savo komanda labai stipriai matuojiesi, ar tu tikrai esi tas geriausias, ar tu pelnytai esi vadovo pozicijoje. Ir tas matavimas nekuria vertės. Turbūt geresnio būdo už laiką tam nėra - tam nugalėti. Bet galima greičiau į tai nueiti - per atvirumą. Visų pirma, per atvirumą su savimi. Su savimi sunkiausia susipykti, bet ir sunkiausia būti atviram.

„Boso valanda su S. Jovaišu“ laidos autorius ir vedėjas Saulius Jovaišas kalbins „Axioma Metering“ vadovą Igną Vosylių.Laidos su I. Vosyliumi tema – eksportas: kaip drąsiai ir ambicingai planuoti ir vykdyti įmonės plėtrą užsienyje.

Boso valanda su Jovaišu: valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys. Kaip padaryti, kad organizacijos vertybės būtų gyvos ir veiktų?

Boso valanda su Jovaišu. Svečiuose — INK vadovaujantis partneris Kęstutis Gečas.❗️Patrauklaus darbdavio įvaizdis. Visi jo trokšta. Kaip jį suformuoti?Kestutis Gecas, INK agency: Labai primityviai, „patrauklus darbdavys“ susideda iš dviejų dedamųjų: koks tu esi ir ką apie tave žino? Pirmu atveju tu tiesiog turi būti patrauklus darbdavys ir turėti visus atitikmenis: geras atlyginimas, geras vadovas, normalus ofisas ir pan. Antras blokas yra komunikacija, kad tavo esami ir potencialūs darbuotojai, galbūt jų šeimos apie tai sužinotų. Viskas. Bet kada tu pradedi gilintis, tuomet ir prasideda. Nes patrauklus darbdavys vėl skyla į dvi dalis. Pirmoji – mes tai vadiname „kietieji aspektai“, t.y. darbo užmokestis, pareigybės, bonusavimo sistema, karjeros galimybės ir pan. Antroji – kultūra ir tai yra visi neracionalūs dalykai. Pirmuoju atveju tai yra racionalu, ir klasikinės korporacijos Personalo departamentas visą tai žino, jei jis yra kvalifikuotas. Bet kada einame į neracionalumus, prasideda komunikacijos laukas. Dauguma vadovaujančių direktorių, vadovų Lietuvoje nėra patyrę komunikatoriai. Jų gebėjimai nėra išlavinti, nes dauguma Lietuvos vadovų yra atėję iš amatininkystės: jie turėjo tam tikrą amatą, to amato pagrindu sukūrė struktūrą ir ją valdo. Mes dar esame jaunas verslas savo patirtimi. Neracionalumas, apie kurį kalbama, remiasi tam tikra mitologija. Korporaciniame pasaulyje mitologija yra misija, vizija, vertybės, bet jos neturi būti klišinės: nuimkite logo, pasakykite savo viziją, misiją, ir pasakykite, ar jus atpažįsta?

Laida apie verslą, kur suteikiamos žinios apie savęs paties lavinimą, ties efektyvaus vadovavimo kartu su Sauliu Jovašu. Laidoje „Boso valanda su Jovaišu“ - verslo konsultantas Romualdas Mačiulis.Romualdas Maciulis, verslo konsultantas: Viena iš priežasčių, kodėl žmonės nepasiekia sau keliamų tikslų, ar organizacijoje, ar šeiminiam gyvenime, tai, kad žmonės kelia tikslus, nesutampančius su savo vertybių sistema. Kai žinai šią sistemą, tu gali pasiimti savo tikslus ir pasižiūrėti, ar tų tikslų siekimas man padeda patenkinti savo vertybių sistemą? Ir čia reikia nepadaryti klaidos: kai aš pasieksiu tą rezultatą ir tai patenkins mano vertybes, bet pats procesas. Jei tu keli sau tikslą "numesti svorio", bet tu nematai naudos vesti kalorijas į programą, domėtis sveiku maistu, leisti laiką sveiko maisto gaminimui, važiuoti ar eiti į sporto klubą. Jeigu tu nematysi ryšio tarp veiksmų, kurie veda link tikslo, ir savo vertybių sistemos, tu tiesiog to nedarysi. Pirmiausia tu sakysi, kad tu nedisciplinuotas. Ne. Visi yra disciplinuoti ten, kur yra jų vertybės. Ir niekas nėra disciplinuotas, kur jie nemato ryšio.Tada, kai supranti, kad vertybės ir tikslai sutampa, tada atsiranda du pasirinkimai: keli sau tikslus, kurie atitinka vertybių sistemą, arba tu gali koreguoti vertybių sistemą, kažką nuleidęs arba pakėlęs aukščiau.

Boso valanda su Sauliumi Jovaišu: vadovų atrankų specialistas Šarūnas Dyburis.

„Bitė Lietuva“ pardavimų direktorius Giedrius Skliutas.❓Į pardavėjus dažniausia neina žmonės, kuriems reikalingas stabilus atlyginimas. Pardavėjai dažniausiai nori turėti įtaką savo pajamoms. Motyvacinė veikia, kai nėra lubų. Kas dar veikia, kaip motyvacija, pardavėjus?Giedrius Skliutas: Vienas svarbus dalykas yra tai, kad tai, ko iš tavęs prašo, ir tai, kiek tau duoda, būtų adekvatu. Nes labai dažnai verslai nori patys augti labai labai daug, bet patys verslininkai nori duoti tik labai labai mažytę dalį. Žmonės šiaip nėra kvaili. Jie labai gerai moka skaičiuoti, kiek aš atnešiu ir kiek su manimi pasidalins. Ir ta dalybų formulė turi būti sąžininga.Aš galvočiau, kad sąžininga yra bent jau trys mėnesiai: jeigu mes kalbame apie metines pajamas iš kliento, tai reiktų bent tris mėnesius atiduoti žmogui. Tada žmogus supranta, kad jis gauna pakankamai daug, jis moka susiskaičiuoti ir jis tada yra labai motyvuotas. Ir kitas labai svarbus dalykas, kad visos motyvacinės turėtų motyvuoti, o ne bausti ar spręsti kažkokią problemą. Mano nuomone, baudimas neveikia.

Laidos svečias — „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantysis partneris, vadybos ir pokyčių įgyvendinimo specialistas Gintautas Mažeika. Per savo kaip vadovo karjerą pašnekovui yra tekę ne kartą sėkmingai įgyvendinti sudėtingus didelio masto pokyčių projektus (angl. turn around), dėl to viešoje erdvėje jis dažnai vadinamas pokyčių vadovu. Šį kartą su Gintautu Mažeika bus kalbama apie tai, kodėl įmonės Lietuvoje yra nepakankamai konkurencingos.

Laidoje „Boso valanda su Jovaišu“ - UAB Furniture1.eu vadovas Pijus Makarevičius

Boso valandoje „Lean.lt“ įkūrėjas Vidas Petraitis.

Laidoje „Eglės sanatorijos" vadovas Artūras Salda, „Verslo žinių“ ir „Luminor“ banko rengiamuose Metų CEO apdovanojimuose išrinktas Jaunuoju metų CEO.

Boso valanda su S. Jovaišu: svečiuose — sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė.

Kaip bėgikas atrado savo pašaukimą? Kaip mėgautis ilgu tobulėjimo procesu? Šiandienos laida apie vidinė kovą, kad būtų įmanoma siekti toliau? Apie tai, diskusija su bėgiku Gediminu Griniu.

"Nėra nesėkmių, yra tik pamokos" sako olimpinė čempionė ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Diskusijos apie komandos atstovavimą, ir pamokas, kuriuos ateina vadovaujant.

Kaip tapti produktyviam? Kaip išmokti daryti tikslius bei naudingus pasirinkimus? Ar įmanoma derintis prie sparčiai bekintančių aplinkybių? Apie tai, diskusijoje su sporto psichologe Aiste Žemaityte.

Boso valanda su Jovaišu: Giedrius Meškauskas — apie atsakomybę už kibernetinį verslo saugumą

Pokalbis su įmonės „Strateginės kompetencijos“ direktoriumi Aidu Mackevičiumi.

Laidos „Boso valanda su Jovaišu“ svečias – Baldų gamybos įmonės „Freda“ pagrindinis akcininkas ir valdybos pirmininkas Rimas Varanauskas. Paklaustas, koks jo kaip akcininko vaidmuo organizacijoje, R. Varanauskas sako, kad didžiausias jo uždavinys, kad visi jaustųsi gerai. „Visų pirma, aš negalvoju, kad esu pats protingiausias, o jeigu taip apie save negalvoji, tada nesi ir kvailiausias. Antra, visur čempionu nebūsi – negali žinoti visų sričių. Geriausios mintys ir sprendimai visgi yra išdiskutuoti, kad ir prie kavos puodelio. Žinoma, kai kažkokie sprendimai yra priimami, aš esu tas moderatorius", – atsako laidos svečias.

„Aš labai dažnai prisistatau kaip raštininkas. Ne rašytojas, ne žurnalistas, ne publicistas, tiesiog žmogus, kuris kartais rašo. Kartais užrašo, ką kiti sako, kartais užrašo, ką pats sugalvoja. Arba tada jau profesionalus skaitytojas. Čia jau iš tikro. Aš esu profesionalus skaitytojas nuo gimimo“, – į pirmąjį laidos „Boso valanda su Jovaišu“ vedėjo klausimą, kas jūs toks, atsako žurnalistas, Lietuvos verslo dienraščio „Verslo žinios“ leidžiamo žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius, tinklaraštininkas Aurelijus Katkevičius.

Laidos „Boso valanda su Jovaišu“ svečias – Rytis Juozapavičius, žinomas diskusijų fasilitatorius, žurnalistas, televizijos laidų vedėjas, visuomenės veikėjas. „Aš prisistatau kaip fasilitatorius. Mandras žodis, kilęs nuo lotyniško žodžio, reiškiančio palengvinti. Lietuviai vartoja žodį moderatorius, o moderare lotynų kalboje – silpninti. Bet su suagusiais nereikia ten nieko silpninti ir taip kartais būnas, kad nėra pas juos daug tos energijos. Aš talkinu įvairiose augimo projektuose. Mano partneriai – tarptautinė JAV kompanija – tokių žmonių kaip aš visame pasaulyje turi apie 150 tūkst. Taip pat esu toks individualus komunikacijos coacheris (liet. vadovas ugdytojas, ugdantysis vadovas), kuris padeda lyderiams pasakyti geresnę kalbą, o tiksliau papasakoti geresnę istoriją, visus sutelkti, uždegti, motyvuoti, visus veda į priekį“, – pokalbioje pradžioje save pristato R. Juozapavičius.

Laidos „Boso valanda su Jovaišu“ svečias – verslo konsultantas, ISM Inovacijų bazės vadovas Ugnius Savickas pastebi, kad verslininkai dažnai neišdrįsta paklausti savo klientų labai svarbaus klausimo, kodėl jie iš jų perka. „Pasirodo, tai yra tabu. Jie (verslininkai) sako, taigi to negalima klausti, klientai tada susimąstys, klaus, o kas blogai. Bet pirmas žingsnis smalsumo link, suprasti, kas iš tiesų yra mano klientai. Visus užknisa vertės pasiūlymai, kuriuose sakoma, štai geriausia kaina už geriausią kokybę, arba atvirkščiai. Dar jei sakoma optimalus sanktykis ir panašiai. Pirmas žingsnis suvokti, kodėl iš manęs perka, tai yra kas ten iš tiesų yra gerai. Ir labai ne daug kas išdrįsta perlipti šitą. Bet kai paklausia, atsakymai vyzdžius praplečia. Pamato tai, apie ką net nebuvo pagalvoję“, – įsitikinęs laidos svečias.

Aktorė, dėstytoja ir viešojo kalbėjimo mokytoja Adrija Čepaitė įsitikinusi – charizmos galima išmokti. Šį savo įsitikinimą ji pagrindžia ir praktiškai, kadangi pati to moko kitus. „Charizma yra toks dalykas, kuriuo norima sekti ir kuriuo tikime. Charizmatiški žmonės yra tie, kurie įkvepia aplinkinius. Ne tie, kurie rodo ir demonstruoja save. Charizmatiški žmonės kituose žmonėse mato ir apeliuoja į jų gerąsias puses, bendrauja su tuo žmogumi geresniame pavidale ir tiki, kad tas žmogus yra toks, kol tas žmogus pats patiki, jog toks yra. Tas charizmatiškas žmogus mato kitame žmoguje stebuklą, o tam, kad tu matytum ktą stebuklą, pirmiausia turi galvoti apie tą kitą žmogų. Ir visą savo dėmesį sutelkti į tą kitą žmogų. Ne į tai, kas tau iš to, o į tai, kas jam iš to. Tik tada tavo organizmas ima duoti, tavo kūnas išsiplečia, raumenynas atsipalaiduoja ir išsiskiria dopaminas, hormonas, kuris mus pakelia. Mūsų akys ima blizgėti, mes turime daugiau energijos, nes duodami, mes kuriame“, – savo mintimis laidoje „Boso valanda Jovaišu“ dalijosi A. Čepaitė.

Laidoje „Boso valanda su Jovaišu“ svečiuojasi aplinkosaugos ir darnaus vystymosi specialistės, VšĮ Baltijos aplinkos forumo ekspertė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė. Kalbėdama apie darnų vystymasį ekonomikoje, kuri, anot pašnekovės, beveik visa yra pagrįsta žmonių vartotojiškumu, specialistė pabrėžia, kad sunku įsivaizduoti verslą, kuris nenaudotų išteklių. „Šiandien turbūt kiekvienas žmogaus judesys yra susijęs su ištekliais. Ir verslas mūsų gyvenime padeda daryti tuos judesius, daro mūsų gyvenimą patogesnį. Verslas iš esmės yra tobulas gėris. Pavyzdžiui, verslas man išleidžia knygą, verslas atneša valgyti, sukuria automoblį ir t.t. Verslas turbūt nėra tas blogasis, kaip mes kartais bandome pasakyti“, – teigia pašnekovė. A. Alijošiutė-Paulauskienė įsitikinusi, kad kalbėdami apie darnų, atsakingą verslą, mes neturėtumėme apie jį kalbėti, kaip apie tokį verslą, kuriam nerūpėtų nauda ar pelnas. „Mes kalbame apie tokį patį verslą, tik suvokiantį pagrindinę savo atsakomybę – šaindien naudoti išteklius taip, kad neprikurtų problemų ateityje, – pasakoja pašnekovė. – Ilgą laiką verslininkai dirbo tarsi kažkokioje uždaroje erdvėje. Pavyzdžiui, buvo neaišku, iš kokios šalies atsveža išteklių, ar ten nėra išnaudojami žmonės, niokojama gamta. Svarbiausia buvo tai, kad iš atsivežtos pigios žaliavos jie čia galės pigiai gaminti.“ Laidos viešnia sutinka su tuo, kad įmonėms šiandien deklaruoti tai, jog yra atsakingas verslas, tiesiog apsimoka, nes pasaulis, anot pašnekovės, per pastaruosius 15 metų labai pasikeitė. Tačiau daug svarbiau, tęsia pašnekovė, suvokti verslo daromą poveikį. „Jeigu spausdinu knygas, tai turėčiau suvokti, kur aš darau didžiausią poveikį ir kur jis gali būti kritinis. Tai nereiškia, kad dabar aš knygas turiu pradėti spausdinti ant papiruso ar panašiai, – sako A. Alijošiutė-Paulauskienė. Darnus vystymasis ir yra aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių dalykų derinimas. Ir čia tokio recepto, kurį galėčiau duoti verslininkams, sakydama, imkite ir visi dabar pagal jį darykite, nėra.“

Laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ viešnia – Rima Vanagė, konsultacijų bendovės „Vanagė“ vadovė. „Pirmiausia, aš esu žmogus, kuriam labai rūpi, kad kitiems žmonėms būtų gerai. Mano mažoji dukrytė, kuriai šiuo metu septyneri, nuėjo į mokyklą ir pasakė mokytojai, kad aš barstau laimės dulkes ant verslininkų galvų. Ji kitą dieną man skambina ir sako, Rima Vanage, gal galite atvažiuoti į mokyklą ir pabarstyti tų dulkių mokytojams, nes jiems jų labai reikia. Be viso šito, dar savanoriauju „Vaikų linijoje“ ir bandau padaryti vaikus laimingus, kiek įmanoma duodu savo ausis ir širdį“, – į pirmą laidos vedėjo klausimą, kas jūs tokia, atsakė R. Vanagė.

„Pradėjau kaip žmonių daktaras, vėliau buvau kompanijų daktaras, o dabar esu ir žmonių, ir kompanijų daktaras“, – paklaustas, kas jūs toks, pokalbį kassavaitinėje DELFI TV laidoje „Boso valanda su Jovaišu“ pradeda VšĮ „Kauno miesto poliklinika“ direktorius Paulius Kibiša. Ir iš tiesų, baigęs mokslus P. Kibiša kurį laiką kopė karjeros laiptais medicinos srityje, tačiau vėliau pasuko į verslą. Darbo patirties pašnekovas sėmėsi tokiose įmonėse kaip „Eli Lilly and Company“ (JAV), „Fazer Gardėsis“ (Suomija), „Kesko Agro“ (Suomija), „Alita“ (Lietuva) ir kitur. Truputį daugiau daugiau nei prieš du metus, kaip pats pasakoja, dabartinio Kauno mero Visvaldo Matijošačio pakviestas, jis privatų sektorių iškeitė į viešąjį ir pradėjo vadovauti bei reformuoti Kauno poliklinikas. „5 Kauno poliklinikų tinklas nuo senų tarybinių laikų buvo sukurtas tam, kad aptarnautų 418 tūkst. Kauno gyventojų. Tiek senovėje poliklinikos ir aptarnavo. Dabar aptarnaujame 188 tūkst., o pastatų, direktorių buvo tiek pat, taip pat visų kitų administracijos darbuotojų ir nemedicininių darbuotojų buvo tiek, kiek ir anksčiau. Radome ten netgi įvairių egzotiškų specialybių, tokių kaip dailininkas, telefonistas, liftininkai. Tiesa, dar ir dabar vienoje iš poliklinikų likęs vienas liftininkas“, – pasakoja pašnekovas. Optimizavus jų valdymą, vietoj penkių administracijų liko viena. O tai, kaip buvo skelbta žiniasklaidai, padės užtikrinti skaidrų ir efektyvų valdymą, leis kasmet sutaupyti bent po 1 mln. eurų, iš kurių bus mokami didesni atlyginimai medikams bei leis užtikrinti profesionalesnį gydymą ir kokybiškesnį pacientų aptarnavimą. „Ką mes padarėme? Iš esmės sujungėme visas poliklinikas į vieną. Iš 350 nemedicininių darbuotojų sumažėjo iki 160, o tai yra 51 proc., todėl aš nesistebiu, kad ne visi mane myli ir ne visi džiaugiasi. Bet, galiu pasigirti, kad nepaisant tokio didelio darbuotojų mažinimo, neturėjome nei piketų, nei didelio triukšmo žiniasklaidoje, nei jokių teisinių procesų, nes su žmonėmis, kurie pasikeitus situacijai tapo poliklinikai nebereikalingi, stengėmis atsisveikinti normaliai, civilizuotai, pilnai išmokant jiems viską kas priklauso, o daliai netgi pasiūlėme darbą kitose savivaldybės įmonėse“, – sakė VšĮ „Kauno miesto poliklinika“ vadovas.

Stresas, užgriuvusi atsakomybė, aukšti lūkesčiai, staiga nukreipti visų žvilgsniai į tave – tai tik dalis to, ką teko patirti Tomui Burovui, vos prieš 9 mėnesius tapus antros pagal dydį Lietuvoje televizijos ir interneto paslaugų teikėjos „Cgates“ generaliniu direktoriumi. „Galėčiau sakyti, baikti, aš atėjau į darbą kaip visada ir viskas buvo gerai. Paprašiau padaryti kavos ir tiesiog sedėjau. Bet taip tikrai nebuvo. Manau, visi patiria tą stresą, nesvarbu, ar tu esu vadovas, ar ne. Juk pirmiausia, visi mes žmonės ir bet kokia užgriuvusi atsakomybė daro įtaką“, – dalyvaudamas kassavaitinėje DELFI TV laidoje „Boso valanda su Jovaišu“ kalbėjo T. Burovas. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad prieš tapdamas naujuoju generaliniu direktoriumi, toje pačioje įmonėje jau dirbo trejus metus. Anot T. Burovo, tai buvo viena iš lengvinančių aplinkybių pasikeitus pareigoms. Dar vienas svarbus aspektas, kuris, anot T. Burovo labai svarbus tuo metu, kai gyvenime vyksta įvairūs pokyčiai, – šeimos palaikymas. „Mano atveju jaučiau labai stiprų šeimos palaikymą. Žinoma, tada akcininkai, kurie taip pat gali arba palaikyti, arba ne, arba reikalauti, tai turėjau tokį komfortą, kad mane palaikė. Tada – komanda, kuri, įvykus šiam pokyčiui, džiaugėsi ir plojo. Visa tai vadovui leidžia stresą grąžinti į tą normalų, valdomą lygį, kuris, kaip jau minėjau, egzistuoja pas visus ir jis turi būti“, – pasakojo pašnekovas.

Laidos „Boso valanda su Jovaišu“ viešnia – „Socialinių mokslų kolegijos“ direktorė, įvairių iniciatyvų idėjinė autorė ir organizatorė Gabija Skučaitė. „Socialinių mokslų kolegija“ – didžiausia nevalstybinė aukštoji mokykla Lietuvoje, kitais metais minės 25 metų jubiliejų. G. Skučaitė kalbėdama apie tai, kas jai visus šiuos metus padėjo išlaikyti verslą ir jį plėsti, pasakojo, kad tai – nuoseklumas ir pastangos kaskart tą patį dalyką daryti vis geriau. „Sukurti verslą, jį užregistruoti nėra sunku, bet 25 metus viską išlaikyti ir augti, čia yra uždavinys. Aš vis tiek turiu sugrįžti atgal. Visą tai mes pradėjome dviese, kartu su mama ir tas mūsų kompetencijų, skirtingų dalykų pasidalinimas, matyt, padėjo tą stiprų pagrindą, kurį po mamos mirties vystau pati“, – pasakojo kolegijos direktorė.

Laidoje viešėjęs Vilniaus universiteto profesorius, psichiatras Dainius Pūras pasakojo, kad tik pasirinkęs vaikų ir paauglių psichiatrijos sritį, suprato, jog „remontuoti“ reikia ne pačius vaikus ar žmones, o jų aplinką. D. Pūras laidoje pripažįsta, kad mėgsta atvirai pasisakyti psichinės sveikatos ar socialinės apsaugos sistemos klausimais. Dėl to, kaip pats pasakoja, visuomenėje sulaukia įvairių nuomonių ir atgarsių. „Čia sąmoningas apsisprendimas. Kiekvieną kartą, prieš darydamas kokį sprendimą, kuris atrodys kaip akibrokšatas, pagalvoju. Ir artimiesiems ne visada patinka, nes jie gal norėtų, kaip sakoma, gyventi saugiau. Ne kiekvieną kartą aš ir apsisprendžiu tų malkų paskaldyti, bet jeigu pamatau prasmę ar nutariu, kad jei to nepadarysiu, tiesiog savęs negerbsiu, tuomet įsijungia toks mechanizmas ir tada jau sulaikyti savęs negaliu“, – sakė laidos svečias ir pridurė, kad labiausiai savęs negerbtų, jeigu pastebėtų, kad yra „užsikrėtęs“ konformizmo virusu. Pašnekovas, atsakydamas į klausimą, ar lietuviai psichine prasme gyvena sveikoje aplinkoje, pabrėžė, kad mūsų visuomenė neturi vizijos, niekaip neapsisprenžia dėl tapatumo bei nežino, kas yra ir kuo nori būti. Taip pat D. Pūras pastebi, kad paskutiniu metu atsiranda balsų, kurie gąsdina Vakarų vertybėmis.

Šioje laidoje „Boso valanda su Jovaišu“ svečiuojasi jauno verslo, portalo „BZN start“ įkūrėja Živilė Baubonienė. Investicinis fondas „Nextury Ventures“ ir „BZN start“ beveik prieš porą metų pranešė vienijantys jėgas. Tuomet Ž. Baubonienė džiaugėsi, jog tai leis sustiprinti jų veiklą ir išplaukti į naujus vandenis. „Mane dažnai pavadina startuolių mama. Aš pradėjau tą biznį pirmoji, visą startuolių mediją, komunikaciją, apie juos rašyti, domėtis ir t.t. Pradėjome nuo žiniasklaidos, turėjome žurnalą, kurį visi labai gerai prisimena. Dar iki šiol manęs klausia, ar leidžiame jį. Žurnalo nebeleidžiame, nes iš esmės pasikeitė vartotojų elgsena, jie perėjo į elektroninę erdvę. Mūsų verslo dalis dabar yra ir renginiai, jų organizavimas“, – pasakojo Ž. Baubonienė. Laidos dalyvė džiaugiasi, kad jaunas verslas ir jame esantys žmonės yra labai atviri, įžvalgūs ir niekada neatsikantys padėti kitam. „Galvoju, juk tai yra nerealu, kokia auga karta. Jie važinėja, o tai reiškia, kad nuvažiavę pamato kitą patirtį. Jie kartais man sako, kad už viską, ką jie ten gauna nemokamai, o tai ir ekspertų pasidalinta informacija, ir kontaktai, turėtų sumokėti milijonus. Jie supranta, kad gauna paslaugą, kuri leidžia jiems sukurti vertę.”

Kassavaitinės DELFI TV laidos „Boso valanda su Jovaišu“ viešnia biochemikė dr. Urtė Neniškytė dar pokalbio pradžioje prisipažįsta, kad prieš devynerius metus išvykusi studijuoti doktorantūros jau žinojo, kad moksline veikla užsiims ne pasaulinio lygio laboratorijose, o įgijusi norimą išsilavinimą, grįš ir darbus tęs Vilniuje. Šiuo metu U. Neniškytė daugiausia dirba molekulinės neurobiologijos srityje. „Vis labiau domėtis neuromokslu pradėjau palaipsniui nuo doktorantūros studijų. Mane dominantys klausimai yra susiję su tuo, kaip veikia mūsų smegenys, kas jose vyksta, jų vystymosi procesai ir kaip smegenų tinklai optimizuojami. Jeigu turi tinklą, kuris yra per tankus, iš jo reikia išjungti tas nereikalingas jungtis. Mane ir domina tie mechanizmai, kuriais yra atrenkamos reikalingos ir nereikalingos jungtys. Šio proceso pirmoji banga vyksta vaikams nuo 6 mėnesių iki 6 metų, o antra banga – paauglystėje“, – dominačias sritis pristatė mokslininkė. U. Neniškytė laidoje pasakoja, kad žmonių motyvacija yra pagrįsta matomu tikslu ir tuo, kokio atlygio tikimąsi jo pasiekus. Jeigu tikslas nėra aiškus, anot mokslininkės, smegenys negali pereiti į motyvuotą būseną. Atlygio lūkestis, pasak lados dalyvės, taip pat svarbus, nes kuo didesnis lūkestis, tuo lengviau žmogui tapti motyvuotam. „Jeigu lūkestis nėra patenkinamas, kas yra labai svarbu, žmonių smegenyse vyskta tie patys procesai, kurie vyksta bausmės atveju. Pavyzdžiui, jeigu aš vykdau kažkokią užduotį ir tikiuosi premijos, kurią, atlikęs užduotį ir gaunu, mano smegenys sako, viskas buvo gerai, kitą kartą daryk tą patį. Jeigu aš tikėjausi vienokios premijos, o gavau dvigubai didesnę, mano smegenys sako, tai bent! Net nepagalvojau. Tai tikrai reikia kartoti ir kitą kartą, darom ir darom, labai gerai. Bet jeigu aš gaunu tik pusę žadėtos premijos, mano smegenys demotyvuojasi. Ir netgi ne pusiau, tai prilyginčiau lygiai tam pačiam dalykui, jeigu man lieptų susimokėti baudą“, – apie procesus, vykstančius žmogaus smegenyse, pasakoja U. Neniškytė.

Laidos „Boso valanda su Jovaišu” viešnia Inesa Daugintaitė tyrinėja ir ieško atsakymų, kas daro žmones laimingus darbe. Pašnekovė 15 metų dirbo personalo srityje – su tarptautinėmis kompanijomis, vadovais, šeimos verslais ir pan. Visai neseniai I. Daugintaitė pardavė savo personalo atrankų verslą ir pradėjo koncentruotis tik į tyrimus, kas daro žmones laimingus darbe. Tačiau, akcentuoja Inesa, tyrimų pagrindinis objektas nėra tik atlygis. „Aišku, atlygis vis dar labai svarbus, turbūt svarbiausias, taip pat svarbu įmonės žinomumas, įvaizdis. Tačiau be šitų dalykų yra eilė kitų, kurie laiko žmones darbe”, — sakė pašnekovė. Pokalbis apie laimę darbe — naujausioje laidoje „Boso valanda su Jovaišu”.

Olafas Martensas, vienos didžiausių aliuminio, stiklo pastatų fasadų konstrukcijų projektavimo, gamybos bei montavimo įmonės Europoje „Staticus“ vadovas. „Turiu du svarbius tikslus gyvenime. Pirmas – man labai patinka dirbti su žmonėmis. Kažkada, prieš maždaug 15 metų, priėmiau sprendimą, kad labai norėčiau dirbti su žmonėmis, kad tai – mano gyvenimo centras. Nuosekliai, pagal visos savo karjeros sprendimus, eidavau ta kryptimi. Antras – aš mėgstu iššūkius. Man patinka sudėtingos problemos, situacijos, kur reikia surasti unikalius sprendimus. Tai labai gerai veikia protą“, – pokalbio pradžioje sakė O. Martensas.

Laidos „Boso valanda su Jovaišu“ svečias – enterTraining (ugdymo per žaidimą) ir komandinių renginių agentūros „Catalyst Baltic“ vadovas Darius Lomsargis. „Per žaidimus ir įvarias aktyvias veiklas mes mokomės įvarių kompetencijų: komandinio darbo, lyderystės, komunikacijos, inovatyvumo, kūrybiškumo. Tikriausiai nėra kompetencijų, kurių nebūtų galima išmokti per žaidimą. Net jei tai būtų projektų valdymas, pardavimai ar derybos“, – vieną iš savo veiklų pristato D. Lomsargis.

„Boso valanda su Jovaišu“ dalyvauja „Change Partners“ partnerė, pokyčių valdymo ekspertė Lina Mieliauskienė. Kalbėdama apie savo atstovaujamos įmonės atliktą pokyčių valdymo tendencijų Lietuvos įmonėse tyrimą, kuriame dalyvavo 104 organizacijų vadovai, pašnekovė paminėjo, kad tyrimas parodė, jog mūsų šalies įmonės mažai atsilieka nuo pasaulinių tendencijų. „Pasaulinis tyrimas, kuris atliekamas jau dešimtmetį, atskleidžia vieną baisų skaičių – tik 30 proc. pokyčių organizacijose yra įgyvendinami sėkimingai – nesvarbu, tai privatus verslas ar viešasis sektorius. Atlikus tyrimą Lietuvoje, paaiškėjo, kad dar šiek tiek atsiliekame nuo pasaulio. 28 proc., tiek pokyčių lietuviškose įmonėse yra pasiekiami efektyviai, įgyvendinami laikantis biudžeto, tvarkaraščio ir iš anksto numatytos tvarkos“, – pasakoja L. Mieliauskienė.

Šioje laidoje „Boso valanda su Jovaišu“ svečiuojasi leidyklos „Tikra knyga“ rinkodaros vadovė, aktorė Daiva Rudytė. „Kai baigiau studijas, mes buvome pirmas kursas Lietuvoje, kurio nepakvietė dirbti į teatrą. Mūsų kurso vadovas tuo metu nebeturėjo vietos teatre, jis dėstė Norvegijoje ir mūsų penkių metų investicijos liko ant ledo. Spektaklių, kuriuose aš vaidinau, nebuvo tiek daug, kad būčiau užimta nuo ryto iki vakaro ir pagaliau turėčiau duonos ir sviesto. Todėl reikėjo ieškotis kitos vietos“, – priežastį, kaip tapo, ir aktorė, ir vadovė nurodė D. Rudytė. Paklausta, kaip aktorės patirtis jai padeda kasdienėje veikloje, D. Rudytė buvo atvira: „Kaip aktorius tu esi didžiausias stebėtojas – kaip žmonės elgiasi, kodėl taip elgiasi. Vienas iš dalykų, kuris padeda, tai gebėjimas būti kito kailyje. Būdama kūrybinės veiklos atstovė, aš suprantu kūrybinių žmonių veiksmus ir priežastis, kodėl jie taip elgiasi. Kūrybininkai yra sunki auditorija, su kuria reikia dirbti, nes jiems sunku būna perpiešti vieną ar kitą iliustraciją, kaip ir aktoriui išmesti vieną ar kitą eilutę iš teksto“.

„Boso valanda su Jovaišu“ viešnia Romualda Stragienė, UAB „BIOK laboratorija“ direktorė, pasakoja, kad tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesinėje aplinkoje nemėgstanti žmonių, kurie, siekdami sau naudingų tikslų, bando manipuliuoti aplinkiniais. „Kuo toliau, tuo labiau stengiuosi būti tokia, kokia esu, tačiau yra tokių žmonių, kurie net ir subrendę kuria intrigas, įvairias situacijas ir nuo to kaifuoja. Aš nuo to nekaifuoju, man patinka taip, kaip yra, kai žmogus pasako, kad jam gerai ir pasako, kai kažkas nepasiseka“, – laidoje sakė R. Stragienė. Pašnekovė pasakoja, kad kolegos ją dažniausiai apibūdina kaip ramią, užtikrintą ir patikimą vadovę. Taip pat, pasakoja, labiausiai jai darbe padeda komandinis darbas, nes tik jo dėka, anot R. Stragienės, galima įveikti pačius didžiausius iššūkius. „Kai esi vienas, tai tada viskas atrodo labai blogai, o kai ateini į komandą, tada jos palaikymas, idėjos, sinergija padeda. Vadovai, ypatingai jaunesni, kokia buvau ir aš, galvoja, kad atėjimas ir pripažinimas komandai, jog turi problemą ir nematai jos sprendimo būdo, yra silpnumo požymis. Iš tikrųjų darbuotojai labai tai vertina“, – įsitikinusi pašnekovė.

Laidoje „Boso valanda su Jovaišu“ - buvusi Vyriausybės kanclerė, šiuo metu Danijos investicijų bendrovės „Northern Horizon Capital“ vadovė Milda Dargužaitė. Pokalbis apie tai, kodėl dirbdama JAV investicijų banko „Goldman Sachs“ viceprezidente Niujorke M. Dargužaitė nusprendė grįžti į Lietuvą, ko tikėjosi eidama dirbti į viešąjį sektorių ir ar sutiktų ten grįžti dar kartą. Taip išgirsite, kokia vadove save laiko pašnekovė, kuo ji nervina savo pavaldinius, kokį vadovavimo būdą pasirenka ir kokius mylimiausius savo pralaimėjimus išskiria.

Laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečias – statybos nekilnojamojo turto plėtros įmonių grupės „Eika“ vadovas Domas Dargis.Kai 2008 metais D. Dargis grįžo iš Anglijos, kur baigė privačią mokyklą, po to įstojo į universitetą ir tris metus dirbo vienoje nekilnojamojo turto kompanijoje, jis tapo nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“, kuriai tuo metu dar vadovavo jo tėvas Robertas Dargis, plėtros direktoriumi. Tiesa, kaip sako pats D. Dargis, tuo metu labiau teko rūpintis ne plėtra, o išgyvenimu. „Turėjome planų investuoti, bet gavosi truputį kitaip ir buvau priverstas galvoti, kaip išgyventi. Man tik pradėjus dirbti, į Lietuvą atsirito didžiosios 2008-ųjų finansų krizės banga. Pradėjau nuo force majeure. Labai daug dirbau su bankais. Derėjomės, kaip išgyventi kartu, kaip aptarnauti paskolas, nors tai labiau turėjo būti finansų vadovo darbas. Šias pamokas vadinu tikrąją patirtimi“, – pasakojo D. Dargis.2014 metų rugpjūtį D. Dargis perėmė verslo vadovavimą iš savo tėvo, kuris dabar yra tos pačios įmonės valdybos pirmininkas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. Laidos vedėjo paklaustas, kaip mano, kodėl tėvas juo taip pasitikėjo, D. Dargis atsakė, jog tėvas matė tinkamus jo sprendimus ir sugebėjimą įžvelgti tuos dalykus, kurių nemato kiti. „Pavyzdžiui, atsimenu buvo toks netradicinis sprendimas, kai projekte, kuris buvo jau beveik baigtas, techninėse patalpose radau galimybę įrengti daugiau parduodamo ploto. Dalykų matymas truputį giliau ir plačiau nei gali pamatyti kiti – labai svarbu. Taip pat labai svarbu – padaryti daugiau nei iš tavęs tikimąsi. Pats nuolat stengdavausi taip daryti ir dabar, jau vadovaudamas, jeigu savo kolektyve pamatau tokį žmogų, stumiu jį į viršų“, – kalbėjo pašnekovas. Nuo ko savo karjerą pradėjo būdamas 12 metų, kokiam pomėgiui turi silpnybę, su kokiais iššūkiais vadovaudamas bendrovei susiduria ir kokių asmeninių ambicijų, susijusių su įmonės pokyčiais turi D. Dargis, žiūrėkite laidoje Boso valanda su S. Jovaišu“.

Galima pagalvoti, jog tapimas vadovu – tai jūsų karjeros viršūnė, apie kurią ilgai svajojote. Ir štai jūs tampate vadovu – atrodytų, viskas jau pasiekta. Tačiau nuo čia viskas tik prasideda. Tad kaip turėtų elgtis ir ką daryti vadovas pirmosiomis savo darbo dienomis? Kas svarbiausia, kokią žinutę vadovas turėtų siųsti kolektyvui ir ties kuo turėtų pradėti dirbti jau nuo pirmųjų darbo dienų? Apie tai – vadovavimo konsultantas Saulius Jovaišas.

Paplitusi nuomonė, jog neturint darbo patirties, įsidarbinti kone neįmanoma. Ką jau kalbėti apie mėgstamą darbą ir aukštą atlyginimą. Todėl, atrodytų, net neverta siųsti pustuštį gyvenimo aprašymą ir kažko tikėtis. Tačiau Saulius Jovaišas sako, kad neranda tas, kas neieško, o darbo patirtis čia niekuo dėta. Kaip ieškoti, kaip rasti ir į ką atkreipti dėmesį, neturint darbo patirties – pataria Saulius Jovaišas.

Laidos „Boso valanda su Jovaišu“ vedėjas savo svečią, tarptautinės išmaniųjų ir inovatyvių IT paslaugų kompanijos „Telesoftas“ vadovą Algirdą Stonį, pristato kaip kompanijos idealogą ir variklį.Atsakydamas į pirmąjį klausimą, kas jis toks, „Telesofto“ vadovas ir įkūrėjas sako, kad pirmiausia – geras draugas, kompanijos žmogus, o širdyje vis dar jaučiasi studentu. Taip pat prisipažįsta, kad yra žmogus, kuriam sunku kitiems pasakyti „ne“. „Jei išgirstu kokio nors žmogaus svajonę, kurią jis nori įgyvendinti, tai stengiuosi palaikyti, motyvuoti ir pasakyti, kad jis šaunuolis ir pasisiūlau kuo nors prisidėti“, – pasakoja A. Stonys. „Telesofto“ vadovas vardija, kad jo 2004 metais įkurta įmonė dabar veikia keturiose rinkose penkiuose pasaulio miestuose – Kaune, Vilniuje, Ciuriche, Dubajuje, San Fransiske. Iš viso kompanijoje šiuo metu dirba apie 300 darbuotojų – daugiausia Kaune, taip pat Vilniuje, dalis – Ciuriche. „Būdamas studentu norėjau daryti naujus dalykus, kurti produktus, kurie būtų reikalingi. Savo darbus stengiausi atlikti kuo profesionaliau, tačiau dirbdamas taip pat norėjau ir gerai praleisti laiką. Tai ir buvo pagrindinė motyvacija pradėti verslą. Nuo to ir išsivystė dabartinė įmonės koncepcija – esame patikimi, dirbam profesionaliai, o darbuotojams leidžiame daryti tai, kas jiems patinka“, – koncepciją pristatė laidos svečias. Paklaustas, ar nemano, kad toks verslo modelis primena palaidą balą, A. Stonys pripažino, kad įmonės valdymas ir organizacinė struktūra iš tiesų dėliojosi padrikai, tačiau dabar, pradėjus analizuoti, kaip veikia bendrovė, išsiaiškinta, jog ji priklauso trečiojo tipo organizacijoms, kuomet darbuotojams suformuluojamos užduotys, bet paliekama visiška jų įgyvendinimo laisvė. „Kiekvienas departamentas, projektų vadovas, programuotojas yra stipriai įgalintas. Suteikiama lazda ir jie patys niekieno nekontroliuojami gali ją vairuoti. Jeigu kiekvienas žmogus atsakingas už save ir jeigu visi dirba kaip komanda, tuomet darbuotojai organizacijoje žino, ką veikia kolegos ir, esant būtinybei, iškritus vienam komandos nariui, kitas gali atsistoti į jo vietą. Žinoma, atsitikti gali visko, bet įmonei svarbiausia – kaip greitai ji gali atsigauti ir pataisyti daromas klaidas“, – įsitikinęs A. Stonys. Kalbėdamas apie „Telesofto“ numatomus planus, A. Stonys galvoja, kad daugelio organizacijų ateitį – verslo strategiją formuos ne akcininkai, kurie tik vėliau ją perduoda žemesnėms grandims, o visi darbuotojai. Visi organizacijos dalyviai formuos užduotis ir sprendimus bendrai strategijai įgyvendinti. „Tai matau ir Telesofte. Pavyzdžiui, pas mane atėjo programuotojai ir sako, norim dirbti su „blockchainu“ (oficialiai „blockchain“ apibrėžiama, kaip decentralizuota vieša transakcijų saugojimo sistema. Ši technologija pirmiausia panaudota bitkoinams. „Blockchain“ sistema leidžia kiekvieną bitkoinų sandorį išsaugoti pačiame tinkle - DELFI). Mūsų įmonė su šia stritimi nieko anksčiau nedarė. Ir tada mes specialiai dėl jų sukūrėme „blockchainą“, suplanavome strategiją, suradome klientus, o jie taip realiai patys sau susikūrė darbo vietas“, – pasakoja A. Stonys. Pernai „Deloitte“ „Telesoftą“ įtraukė į sparčiausiai augusių technologijų įmonių „Technology Fast 50“ sąrašą Centrinėje Europoje ir tarp 500 sparčiausiai augančių technologijų įmonių EMEA regione (Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje). A. Stonys, paprašytas paaiškinti, kaip jų idėjas žmonėms pritaikyti dabartinėse savo įmonėse, atsakė: žmonės – pasitikėkite vieni kitais ir nebijokite priimti rizikos. Versle pasitikėjimo nauda yra didesnė nei rizika. Pasitikėjimas sugrįžta. Pažiūrėkite į mūsų pavyzdį. Reikia skatinti darbuotojų iniciatyvas ir pagaminti iš jų verslą.

Laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečias – Andrius Baranauskas, įmonės „TELE2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims. Pašnekovas neabejotinai tapo neatsikiriamu įmonės veidu ir ambasadoriumi socialiniuose tinkluose. „Žmonėms neįdomu bendrauti su logotipais, jiems įdomiau bendrauti su žmonėmis“, – tokį sprendimą anksčiau yra aiškinęs jis. Šiuo metu A. Baranauskas socialiniame tinkle „Facebook“ turi 6,2 tūkst., „LinkedIn“ – daugiau nei 5000, „Instagram“ – beveik 1tūkst. sekėjų. Paklaustas, ar aktyvus dalyvavimas, rašymas į socialinius tinklus, nuomonės išsakymas įvariomis komunikacijos ir kitomis temomis bei klausimais jam padeda geriau atlikti savo darbą įmonėje, A. Baranauskas atsakė, jog iš dalies į tai žiūri kaip į saviraišką, iš dalies kaip į mokymąsi. Pasak pašnekovo, rašymas skatina mąstymą, o logiškai sudėlioti mintis į trumpą rašinį sugeba nedaugelis žmonių. „Atsimenu, kai atsirado „Facebook“, labai nenorėjau ten rašyti, dėti kažką, ar, apskritai, ten registruotis. Galvojau, ką aš ten veiksiu. Ir užtruko, kol sugalvojau, ką aš su juo ir kitais socialiniais tinklais noriu daryti. Kaip komunikacijos specialistas turiu su jais dirbti, nes jeigu to nedarysiu, tai turbūt manęs nereikės jau po kelių metų“, – pasakojo A. Baranauskas. Laidos svečias įsitikinęs, kad nuolatinis mokymąsis, nesvarbu, tu paprastas darbuotojas ar įmonės vadovas – būtinas. Tik pastariesiems tai daryti privalu dar ir dėl to, kad nesimokydami jie negalės perteikti žinių savo darbuotojams, suplanuoti įmonės procesų, nes patys nežinos, kaip tai padaryti. Dar vienas dalykas, kurį kaip klientas A. Baranauskas pataria bendrovių vadomas – neužmiršti, jog dirba ne dėl savęs, ne dėl pinigų, bet dėl klientų. Be jų, sako komunikacijos specialistas, nebus ne tik pinigų, bet nebus ir darbuotojų. O geriausi darbuotojai, įsitikinęs laidos svečias, išeina pirmieji.

„Esu gyvenimu besidžiaugiantis žmogus ir tik vėliau jau įvarūs titulai, kuriuos turiu. Šiandien vadovauju „Gintarinių vaistinių“ tinklui, esu kelių įmonių valdybos narė, dviejų asociacijų valdybos narė. Taip pat turiu mamos pareigas“, – į laidos „Boso valanda su Jovaišu“ vedėjo klausimą, kas tu tokia atsakė šios savaitės viešnia Rūta Bagdonavičienė. Pašnekovė įsitikinusi, kad geriausių rezultatų pasiekia tos įmonės, kuriose darbuotojai jaučiasi laisvi. Žinoma, pasakoja vadovė, kad kartu su didele laisve ateina ir atsakomybė. Rūpestingas bendradarbiavimas, anot R. Bagdonavičienės, yra viena iš pagrindinių vertybių, kurios laikosi jos vadovaujama įmonė. „Ne tik aukščiausio lygio vadovai, bet ir vidurinės grandies vadybininkai turi labai daug laisvės. Aišku, ir labai daug atsakomybės. Mano darbas tiesiog nunešti jiems tą žinią, tą kryptį, į kurią mes einame ir tada patys žmonės labai daug ką padaro. Jie yra labai išradingi, jiems kyla visokios geros ir naujos mintys, o mano reikalas yra jų nesustabdyti ir per anksti neužgesinti“, – pasakojo R. Bagdonavičienė. Kalbėdama apie didžiausius iššūkius, su kuriais tenka susidurti, R. Bagdonavičienė pamini pokyčių valdymą. „Dirbu farmacijos sektoriuje, kuris ypatingai stipriai yra reguliuojamas. Atsikeli vieną rytą ir išgirsti naujieną, kad, pavyzdžiui, koks seimo narys užregistravo farmacijos įstatymo pataisą. Kitą ryta kažkam nepatiko ta užregistruota pataisa ir jis užregistravo dar vieną. O tu tik orą įkvėpi ir galvoji, ką tu su tuo darysi. Dabar, kai jau išgirstu kažkokią naujieną, iš pradžių nebereaguoju. Truputį palaukiu, ar tas procesas išsivystys link labiau ar mažiau tikėtino“, – sunkumus įvardina šios savaitės laidos viešnia.

„Boso valanda su Jovaišu“ svečias – „Tegra Group“ valdybos pirmininkas Rinardas Goda yra antrasis svečias, kurį laidos vedėjas dar kartą pakvietė į savo laidą.Pirmą kartą R. Goda laidoje dalinosi savo asmenine istorija tam, kad įkvėptų su sunkumais susidūrusius ar į duobę patekusius verslininkus iš jos išsikapstyti ir vėl pakilti. Šįkart R. Goda pasakoja apie tai, kaip užbaigęs vieną įmonės gyvavimo ciklą, kuris truko 6 metus, pradėjo naują. Kaip pats pasakoja, įžengė į naują teritoriją, kurioje daug nežinomųjų ir keistų dalykų, atradimų, patirčių. „Pirmiausia suvokėme, kas įvyko. Matome, kad visa tai – dėsninga ir išaugo iš mažo daikto. Nesakome, kad tai kas buvo anksčiau, buvo blogis ir traukiam viską į šoną. Ne, mes priimam tai. Išmokome būti stiprūs, efektyvūs, palaikantys ir suprantantys vieni kitus, o dabar atėjo laikas tai integruoti. Visos tos savybės yra labai reikalingos tam tikrose situacijose. Reikia ir tuo naudotis, ir tuo pačiu atverti savo galimybes, nes jos žymiai didesnės“, – pasakojo pašnekovas. Paklaustas, kokius pasiekimus galėtų įvardinti kaip laimėjimus, R. Goda pačiu įsimintiniausiu ir efektyviausiu išskyrė įmonės akcininkų atsitraukimą nuo aktyvaus valdymo. „Mes labai gražiai pasitraukėme nuo veiklos ir nuo 2012 metų įmonei vadovauja samdomi darbuotojai. Mano nuomone, jie tai daro geriau, negu tai darėme mes. O mes, akcininkai, dabar galime užsiimti ta veikla, kuri mums patinka, kuri mus veža. Tam tikra prasme įvyko išsilaisvinimas“, – sakė pašnekovas. Nors ne visos bendrovės viešai atskleidžia savo naudojamas motyvacines sistemas teigdamos, jog tai konfidenciali informacija, R. Goda atvirai pasakoja, kad jau praėjusiame įmonės etape su darbuotojais dalinosi grynojo pelno dalimi, o dabar, pasak svečio, viskas keičiasi ir nyksta įrankis žmones motyvuoti pinigais. Dabar sakome, kad pats svarbiausias dalykas – vidinis noras, vidinė motyvacija. Daryti ir siekti kažkokio bendro tikslo. Šią vietą mes, galima sakyti, dar tik tyrinėjame, einame ten, kur viskas keisis, bus mažiau rodiklių, dalykų, turinčių koficientus, kurie dar dabar egzistuoja. Pakankamas atlyginimas, kurio užtenka ir galima pragyventi oriai, nesvarbu, tu pardavėjas ar buhalteris, taps konstanta. Šis dalykas turi gimti ne vieno žmogaus galvoje, o kartu visiems. Ir tas procesas prasidėjo, mes pie tai pradedame kalbėti. Kai tas atsiras, keisis ir visi piniginiai dalykai“, – įsitikinęs R. Goda.

Giedrė Vaitiekūnaitė, veiklos ir karjeros trenerė, personalo valdymo specialistė įsitikinusi, kad visi nusivylę, nepatenkinti darbu ir nemotyvuoti darbuotojai, iš tikrųjų, žino, ko jie nori, tačiau bijo sau tai garsiai įsivardinti. „Mes norime atitikti kažkokius standartus, galvojame, kad jeigu tikrai pradėsime daryti tai, ką norime, mums reikės pradėti daryti didžiulius pokyčius. Galvojame, kad mums nepasiseks, susfeilinsime, būsim nesėkmingi, nefaini. Tiesiog žmonės bijo įsivardinti, ko jie iš tikrųjų nori, nes tada, kai įvardini, reikia išdrįsti pradėti daryti“, – sakė veiklos ir karjeros trenerė. G. Vaitiekūnaitė galvoja, kad kiekvienas žmogus pribręsta pokyčiams savu laiku ir savo vietoje, o vis bijantiems, bet jau pribrendusiems kažką keisti, siūlo galvoti apie pasekmes, kurios nutiks, jei taip ir neišdrįsite. „Kai neišdrįstam, nepadarom, neišnešame savęs iš kažkur, kur mums gali skaudėti, tarp kitko, labai trumpai, kaip nukritus nuo dviračio, atsikeli, nusivalai smėlį ir važiuoji toliau. Tai reikia žinoti, kad jeigu neišdrįsiu, būsiu nepatenkintas savimi, turėsiu nuobodų gyvenimą, tokį, kokio nenoriu, turėsiu dar didesnį nepasitikėjimą savimi, tiesiog eisiu žemyn. Tas žingsnis, nors ir labai mažas, gali suteikti galimybę išeiti iš tos situacijos, kur atrodo nėra išeities“, – pasakojo G. Vaitiekūnaitė.