Molėtų kultūros centro direktorė Inga Narušienė tiki kultūros galia bendruomenei, kokio ji bebūtų dydžio, ir su didžiuliu polėkiu sėja kultūrinį užkratą Aukštaitijoje. Nuo kasdienės veiklos Molėtuose iki jubiliejinės tūkstantinės „Dainų šventės“ – visa tai yra vienodai svarbu, įsitikinusi ji. Apie kultūros svarbą provincijoje ir apie gyvenimo polėkį – Inga Narušienė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Kur trykšta rašytojo ir knygų iliustratoriaus Kęstučio Kasparavičiaus kūrybos šaltinis? Ir kodėl jį taip gaivina senoji muzika? Pokalbis kūrėjo 70-ojo jubiliejaus proga rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Rubrikoje „Be kaukių“ - šiuolaikinės muzikos atlikėjas, improvizatorius, grojantis tūba, Simonas Kaupinis. Kokiai scenai jis save priskiria? Kodėl jam tokie įdomūs net ir patys keisčiausi muzikiniai eksperimentai? Ką šiaip mėgsta veikti laisvais vasaros vakarais? Ir ar dažnai savo malonumui klauso Čiurlionio?

Ką reiškia dirbti didžiausio muzikinio teatro prodiuseriu? Ir kodėl dar reikia vadovauti vaikų simfoniniam orkestrui? Daugybę veiklų turintis Artūras Alenskas prasitarė - nežinau, kas yra laisvalaikis, nes visada dirbu mėgstamą darbą.Rubrikos „Be kaukių“ svečias - LNOBT Pastatymų, renginių ir gastrolių organizavimo skyriaus vadovas ir Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių simfoninio orkestro „Simfukai“ vadovas Artūras Alenskas.Ved. Jolanta KryževičienėMartyno Aleksos nuotr.

Rubrikos „Be kaukių“ svečias – Vilniaus senojo teatro ir Visagino kultūros centro vadovas Audronis Imbrasas. Pokalbis su juo apie regionų kultūros atskirtį ir jos mažinimo būdus bei apie tai, koks turėtų būti Vilniaus senasis teatras.Ved. Marius Eidukonis

Legendinė literatūros mokytoja Violeta Tapinienė išleido prisiminimų knygą „Susigrąžinto laiko blyksniai“, kurioje pasakoja apie svarbiausią savo gyvenimo laiką. Tai skaudūs vaikystės išgyvenimai, kai teko slapstytis su mama nuo saugumo, jos vyro Laimono Tapino liga ir didelės bendrystės, meilės jėga. Į knygą netilpo studijos, sovietmečio peripetijos ir, žinoma, pačios įvairiausios mokyklos istorijos. Šiandien Violeta Tapinienė tęsinio dar nerašo, bet „Iš atsiminimų kupariuko ištrauksiu sasiuvinį viena linija, kur slepiasi vasaros gyvenimas“. Svečiuojamės pas Violetą TapinienęVed.Jolanta KryževičienėGuodos Kavaliauskaitės nuotr.

Žinoma LRT RADIJO laidų vedėja, žurnalistė Giedrė Čiužaitė savo gyvenimo kelią sieja ir su muzika: pradėjusi vaikystėje muzikuoti, iki šiol dainuoja ir šoka folkloro ansamblyje „Virvytė“, su kuriuo netrukus suksis festivalyje „Skamba skamba kankliai“ ir jubiliejinėje „Dainų šventėje“. Kuo žavi liaudies muzika, kaip praturtina malonią kasdienybę radijuje ir ne tik ir apie muzikavimo drauge magiją – Giedrė Čiužaitė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

„Pavardė, aišku, įpareigoja“, – sako vienos garsiausių Lietuvos diplomatų Lozoraičių dinastijos atstovė Daina Lozoraitis, atvykusi į Lietuvą parodos „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“ proga. Rubrikoje „Be kaukių“ – apie išskirtines jos senelių ir tėvų asmenybes, pirmąją viešnagę Lietuvoje ir įpareigojančią pavardę.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Tikiu, kad kai yra sunku, kartais mažas juokas, šypsena gali šiek tiek nuraminti, leisti įkvėpti, iškvėpti ir padėti žengti į priekį“, – sako jau dvylika metų asociacijoje „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ dirbanti aktorė, klounė Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė. Šiandien ji – „Gydytojų klounų“ meno vadovė.Pokalbis apie situacijas, kai juokas tampa vieninteliu keliu į emocijų ištransliavimą aplinkai ir pačios Indrės kelią į aktorystę.Ved. Gerūta Griniūtė

Rubrikos „Be kaukių“ svečias vilensko romano „Robčikas“ rašytojas Bartosz Połoński.Ved. Marius Eidukonis

Ne tik didžiuosiuose miestuose galima užsikrėsti menu, tiki Greta Garmašaitė-Balienė, kuri buria miestelėnus menui visą gegužę vyksiančiame festivalyje „Ars Nova“. Ir tai yra kur kas daugiau ne festivalis, pastebi ji. Ką menas reiškia periferijoje, kaip jis priimamas ir kodėl būtinas? Greta Garmašaitė-Balienė vieši rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

„Filmuodama, sutikdama tam tikrus žmones aš irgi keičiuosi, keičiasi mano suvokimas, plečiasi ribos, pamatau visai kitokius pasaulio suvokimus... Galvoju, kad yra vienaip, o yra kitaip“, – apie kūrybą kitapus kameros ir reikšmingus atradimus kalba kino operatorė, fotografė Kristina Sereikaitė, šiemet nominuota „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose už geriausią operatoriaus darbą.Ved. Gerūta Griniūtė

Grafikė, fotografė, scenografė ir kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė sako nesigręžiojanti į praeitį, ko labiausiai gaila - tai išėjusių senelių ir tėvų, namų stabilumo. Tačiau jos fotografuoti žmonės, menininkų dirbtuvės ar Vilniaus vaizdai atkuria be galo tikrą žmonių gyvenimo atmosferą, sugrąžina prieš pusę amžiaus vykusius įvykius.Apie tai, kas yra gera nuotrauka, apie kostiumą, kuris scenoje neturi kalbėti garsiau negu aktorius, apie menininkų šeimą ir bėgantį laiką - pokalbis su Aleksandra Jacovskyte rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Ryžtinga, griežta, muzikali ir labai reikli. Tai - dirigentė, moterų choro „Viva“ vadovė Vilija Mažintaitė. Rubrikoje „Be kaukių“ ji pasakoja apie savo kelionę į muziką, meilę jai, sudėtingas muzikines patirtis ir iššūkius vadovaujant moterų chorui.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

„Mokyklos metais labai sudomino fizikos mokytojas – pamokų metu užduodavau klausimus, jis pasakodavo, aiškindavo, buvo labai įdomu. Smalsumas manyje yra, stengiuosi jį išreikšti ir pasidalinti su kitais, pakalbinti protingiausius žmones - mokslininkus pasaulyje, Lietuvoje. Tai įkvepia ir mane, ir galbūt žiūrovus“, – sako mokslo populiarintojas, LRT PLIUS laidos „Mokslo sriuba“ kūrėjas ir vedėjas Ignas Kančys.Pokalbis apie pasaulyje vykstančius reiškinius, keliones, kosmines stotis, dinozaurus, ugnikalnius ir muziką, kuri skamba Igno grojaraštyje.Ved. Gerūta Griniūtė

Kodėl be valios, empatijos ir emocinio intelekto mums sunku suvokti, ką byloja praeities liudininkai? Kodėl mums turi būti svarbūs kultūros pakraščiai arba mažojo pasaulio centras? Kodėl šiandien kyla klausimas dėl demokratijos kokybės ir atminties laisvės Europoje? Apie tokias nepatogias temas rubrikoje „Be kaukių“ kalbamės su VDU Lietuvių išeivijos instituto direktoriumi, istoriku Egidijumi Aleksandravičiumi.Ved. Jolanta Kryževičienė

Diriguoti tūkstančiams choristų Dainų šventėje, būsimiems pedagogams ar mažam būreliui nestudijuojančių vargonininkų? Kiekvienas choras, kokio jis dydžio bebūtų, įkvepia, tiki choro „Ave Vita“ meno vadovas ir vyr. dirigentas Kastytis Barisas. Rubrikoje „Be kaukių“ jis dalijasi polėkiu chorinei muzikai, pačiomis įvairiausiomis patirtimis ir to dėka susikurtu įdomiu ir įkvepiančiu gyvenimu.Ved. Gabija Narušytė

Muzikavimas kartu su cirko klounais, filmo su Čiurlionio muzika kūrimas Kanados miškuose, klasikiniai rečitaliai ir tinklalaidžių kūrimas – daugybė veiklų nesvetimos energijos kupinai pianistei Monikai Lozinskienei. Ar kanadietiškas miškas ošia panašiai, kaip ir čiurlioniškai lietuviškas? Ką Monika patartų tiems, kurie nuolat skundžiasi, jog nežino, ką daryti su savo gyvenimu? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - šiuolaikinio cirko kūrėja Izabelė Kuzelytė. Su ja kalbame apie kelią nuo ekonomikos iki cirko, apie diskusijas, į kurias nenori veltis šiuolaikinio cirko artistai ir apie šiuolaikinio cirko scenas Europoje.Ved. Marius Eidukonis

„Galvojau, atvyksiu metams ar keliems – pasisemti patirties“, – sako Tartu gyvenanti Vanemuinės teatro baleto artistė Raminta Rudžionytė-Jordan, Estijoje savo gyvenimą ir karjerą kurianti jau beveik du dešimtmečius. Iš viešnagės Tartu – Europos kultūros sostinėje parsivežtas pokalbis – apie užsitęsusią viešnagę Estijoje, vaidmenų kūrybos principus ir estų požiūrį į lietuvius.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

45-erius metus dirbanti su LRT vaikų choru dirigentė Regina Maleckaitė su chorine muzika gyvena visą savo gyvenimą. Nuo vaikystės į tai „įklimpusi“ ji to nesigaili, o kad muzikė neapsiriko pasirinkdama anuomet „vyrišką“ profesiją, kalba jos darbai. Tai ir ilgametis darbas su vaikais, „Auksinė bitė“ ir, žinoma, batuta rankoje prieš šimtus dainininkų „Dainų šventėse“. Apie teisingą muzikei, prasmingą mūsų visuomenei ir be galo įdomų pasirinkimą – Regina Maleckaitė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

„Labai daug atiduočiau, kad galėčiau bent kelias dienas praleisti praeities Vilniuje, užsukčiau į Užupio skulptūros dirbtuves, sutikčiau brolius Nasvyčius, Gediminą Baravyką, Stepą Šarapovą. Tai buvo Lietuvos kultūros kūrėjai“,- yra sakęs skulptorius Dovydas Zundelovičius. Apie šiandieninį Vilnių, Lietuvą ir čia statomas skulptūras, apie gyvenimą Izraelyje – pokalbis su skulptoriumi Dovydu Zundelovičiumi, rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Jei esi visas susitraukęs, balso stygelės nesusiglaudžia, kvėpuoti negali, reiškia – tavyje giliau slypi sudėtingi dalykai. Tau reikia ištiesti nugarą, reikia pasitikėjimo savimi ir t.t. Tai – terapinė mokymo pusė“, – apie pasišventimą visapusiškai perduoti žinias savo mokiniams ir mokinėms chore „Liepaitės“ pasakoja dainininkė, mokytoja Gintarė Skerytė.Pokalbis apie muzikos trauką, kelią fortepijono klavišais į balso pasaulį, dainavimo studijas, nepamirštamas koncertines keliones, patyrimus ir kilnius darbus perduodant žinias kitoms kartoms.Ved. Gerūta Griniūtė

„Kalbant apie režisieriaus darbą, daug žmonių galvoja: o ką gi čia reiškia atsisėsti ir pamaigyti mygtukus. O taip gyvenime nebūna. Tu turi ne tik pamatyti, kaip viskas atrodo, bet kartu ir perteikti jausmą, ką žiūrovas pirmų pirmiausia žiūrėdamas transliaciją ir pajaučia“, – sako LRT TELEVIZIJOS režisierė Aušra Narvydaitė-Jočienė.Kalbamės apie jos svajonę skambinti fortepijonu, muzikos mokslus ir kelią į televiziją.Ved. Gerūta Griniūtė

Teisininkas, diplomatas Giedrius Mickūnas pristatė naują savo poezijos knygą „Juokdarys nubrozdinta nosim“. Tai jau penktoji jo knygą, parašyta per du dešimtmečius. Kodėl poezija – tas menas, padedantis atrasti save, leidžiantis per kūrybą atsiriboti nuo kad ir malonios kasdienybės, intensyvaus darbo Užsienio reikalų ministerijoje? Apie jos žavesį, kūrybiškumo ir savęs paieškas – Giedrius Mickūnas rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ؘ

Vieta, kur gimsta knygos, yra ne tik rašytojo darbo stalas, bet ir spaustuvė.Ar šis techninis darbas suteikia kūrybinio džiaugsmo? Ką reiškia laimėtas gražiausios knygos konkursas ir kodėl tuo džiaugiasi net eiliniai spaustuvės darbuotojai? Rubrikoje „Be kaukių“ apie tai kalbamės su BALTO print direktoriumi Antonio Pineda, kuris prieš du dešimtmečius iš Ispanijos atvyko į Lietuvą.Ved. Jolanta Kryževičienė

Prancūzijoje, Tulūzoje gyvenantį dirigentą, ansamblio „Antiphona“ įkūrėją ir vadovą Rolandą Muleiką jau mokykloje supo kūrybingi žmonės – nuo režisierės Dalios Ibelhauptaitės, iki Andriaus Mamontovo. Prieš pat išvykdamas į Prancūziją, gilintis į grigališkojo choralo paslaptis, jis buvo aktyviai įsitraukęs į įvairias laisvėjančios Lietuvos iniciatyvas, pats būrė naujus kolektyvus, tačiau galiausiai rado namus svetur. Apie labai įdomų ir kūrybingą muziko karjeros kelią – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rubrikos „Be kaukių“ svečias – poetas ir istorijos mokytojas Albinas Galinis. Su juo kalbame apie svarbą būti, gyvenimo pamokas ir savą mokymo koncepciją.Ved. Marius Eidukonis

„Ateitis nebus šviesesnė, nes toliau reikės save tardyti – tą jau Sokratas sako nuo pat Antikos pradžios. Bet turime suprasti, kad tikriausiai pagrindinis tikslas mūsų, kaip piliečių, kaip valstybės – nėra BVP kėlimas. Pagrindinis tikslas veikiausiai yra labai antikinis, labai klasikinis, labai senas, bet darantis mus būtent europiečiais, vakariečiais. Tai yra atsigręžimas į save ir savo sielos, savo giliausių šaltinių iškratymas, savęs pažinimas“, – sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas, Klasikinės filologijos katedros vedėjas Vilius Bartninkas.Pokalbis apie Viliaus kelio pasirinkimus, pagarbą kitam, pažadų tesėjimą ir mokslininko kasdienybę.Ved. Gerūta Griniūtė

„Jei gyvenime nebūtų sunkumų, nebūtų ir atradimų. Visi išbandymai yra reikalingi“, - rubrikoje „Be kaukių“ sako komunikacijos ekspertė, žurnalistė Dalia Kutraitė-Giedraitienė, nepriklausomybės pradžioje kūrusi legendines laidas ir kalbinusi išskirtinius pašnekovus. Apie jos mėgstamą muziką, parašytas knygas ir pomėgį kelionėms - „Be kaukių“.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Kiek mokinių šiandien galėtų suskaičiuoti pianistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Irena Uss-Armonienė? Su kuriais lietuvių kompozitoriais kūrybiniame kelyje teko užmegzti artimiausią ryšį? Kaip pavyksta išlaikyti sutarimą šeimoje, kurioje – vien muzikai? Atsakymai į šiuos klausimus – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rubrikos „Be kaukių“ svečias – pagalbą Ukrainai teikiančios organizacijos „Lukšų vyrai“ įkūrėjas Gintautas Mauricas. Apie norą padėti ukrainiečiams ir šviesios ateities viltį.Ved. Marius Eidukonis

Su jubiliejų mininčiu aktoriumi Rimantu Bagdzevičiumi kalbame apie pilietiškumo svarbą, apie aktorystės kelią ir išskirtinio balso privalumus bei trūkumus.Ved. Marius Eidukonis

Šiuolaikinės lietuvių muzikos ansamblis „Synaesthesis“ yra žaidimų aikštelė, kur gali išbandyti visus žaidimus, sako jo narė, pianistė Marta Finkelštein. Ji yra įsitikinusi, kad jei ne šis ansamblis, jos muzikoje nebūtų. Apie muziką, jos reiškinius, savęs atradimą ir ansamblio partnerystę su LRT KLASIKA – Marta Finkelštein rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Diuseldorfe gyvenantis, iš Molėtų kilęs baritonas Tomas Kildišius pasirinko mažiau populiarų kelią – jis šiandien gilinasi į vokalinę kamerinę muziką, kuria labiau sudominti tikisi ir Lietuvos publiką. Sėkmingus jo karjeros žingsnius liudija tiek Grand Prix prestižiniame Nadios ir Lili Boulanger konkurse Paryžiuje, tiek jau sklindantis gandas apie solisto gebėjimą kurti išskirtinai įdomias programas. Rafinuoto lied žanro paslaptys ir turistiniai Molėtų ir Diuseldorfo maršrutai – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rubrikos „Be kaukių” svečias - menininkas Gytis Arošius. Su juo kalbame apie naujausią jo darbų parodą, kurioje darbai tapyti eksperimentine technika ant veidrodinės plėvelės. Gytis atskleidžia ir kuo jam svarbi mistika, kurios netrūksta jo darbose ir kodėl pasirinko tapybą vietoje fortepijono.Ved. Marius Eidukonis

„Socialiniuose tinkluose tu gali pasakyti tai, ko galbūt nepasakysi netgi kultūros laikraštyje, išeinančiame, deja, labai siauram ratui. Dažnai būna, kad jame susirenka tik grupelė vienminčių, kurie tarpusavyje vienas kitam rašinėja. O kai kada norisi gerąja to žodžio prasme provokacijos, iššūkio, kad sujudintum, sudrebintum tą miesčionišką, netgi inteligentiškai miesčionišką mąstymą, jį pakeltum į kitokį lygmenį“, – sako kompozitorius, visuomenininkas, radijo laidų kūrėjas ir vedėjas, pedagogas, Lietuvos mokslų akademijos emeritas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas prof. Giedrius Kuprevičius, savo mintis ir idėjas gebantis reikšti skirtingiausiais muzikiniais, literatūriniais, teatraliniais pavidalais.80-ojo Maestro G. Kuprevičiaus pavasario proga kalbamės apie kūrybą, kvietimą diskusijoms, šalies kultūros pulsą, Europą, pasaulį ir Facebooko valsą.Ved. Gerūta Griniūtė

„Nepristatykite manęs kaip fotomenininko, aš – fotografas, kuris pasakoja vaizdais“, – sako Arūnas Baltėnas. Rubrikoje „Be kaukių“ svečias teigia savo nuotraukų nerežisuojantis, o temas kartais pasirenkantis ir dėl pilietinių paskatų. Pokalbis – apie naujausią parodą, kurioje jis nuotraukomis pasakoja vienos žemaičių šeimos istoriją, kelerius metus fotografuojamus ryškiausius Lietuvos atlikėjus ir kompozitorius, ir grožį kaip tiesą.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rubrikos „Be kaukių“ svečias - muzikologas, filosofas ir kuratorius Edvardas Šumila. Su juo kalbame apie kelią nuo fortepijono į muzikologiją, apie filosofijos studijas JAV ir meno tarpdiscipliniškumą.Ved. Marius Eidukonis

Kaip gyja miškas: neskubėdamas, nesislėpdamas, nes jis nemano, kad bus šaunus ir sėkmingas, jeigu nesirgs. Pasaka apie nepakeliamą skausmą „Eglė Žalčių karalienė“ mums sufleruoja, kad reikia išgedėti ir atleisti pasauliui. Apie gamtos ir žmogaus ryšį, apie galimybę nusiraminti ir būti savimi, apie senosios mitologijos kodus ir reikšmes psichologė, psichoterapeutė Giedrė Žalytė rašo naujoje knygoje „Gamtos terapija. Psichoterapinės įžvalgos. Kaip medžiai, vandenys ir paukščiai padeda mums gyti.“ Apie literatūrą, gyvenimą ir gamtą - pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Teko nuo 1998 iki 2003 metų dirbti NATO Vyriausioje jungtinių pajėgų Europoje vadavietėje (SHAPE) sąveikos, arba ryšio karininku, teko būti visoje toje virtuvėje. Kas sako, kad buvo gąsdinimų, kad neįstosime, kad buvo nepasitikėjimo – pritariu tam. Galėtų ir Latvijos, Estijos, Slovėnijos kolegos pasakyti – buvo tokių generolų, kurie aiškiai pasakė: jūs nebūsite priimti, – mūsų šalies žingsnius į NATO narystę prisimena Lietuvos kariuomenės pulkininkas Arturas Jasinskas. Šiandien jis džiaugiasi, kad esame Aljanso dalis ir yra dėkingas Lietuvos kariuomenei, – esu dėkingas Lietuvos kariuomenei, kad tarnauju 30 metų, kad turėjau galimybę tarnauti su puikiais karininkais ir kitų šalių karininkais, pamatyti daug pasaulio.“Ved. Gerūta Griniūtė

Radijo balsas, renginių vedėjas, žurnalistas, redaktorius, fotografas, skaitovas ir tai dar ne viskas, kaip galime apibūdinti Juozą Šalkauską, daugelį metų kalbėjusį Lietuvos žmonėms iš radijo studijos, koncertų, festivalio „Poezijos pavasaris“ ar valstybinių renginių scenos. Tai yra tas žmogus, kurio lūpomis skleidėsi mūsų istorijos dešimtmečiai. Juozas Šalkauskas - „Be kaukių“ svečias.Ved. Gabija Narušytė

Pirmą kartą teatro interjere panaudojamas molis, primenantis jūros bangas, pirmą kartą užsakomos kėdės su monitoriais, bet būtinai lieka senasis teatro sietynas. Kaip suderina vietos specifiką, tradicijas ir modernumą architektas Marius Mateika, projektavęs ne vieną visuomeninės paskirties pastato interjerą? Ką tik atidaryta Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų salė, o dabar laukiame, kokia audra mus pasitiks naujame Klaipėdos muzikiniame teatre. Marius Mateika - rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Jolanta KryževičienėNuotr. Martyno Zarembos

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši kultūros istorikas Eimantas Gudas, kurio knygos „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ plačiajai visuomenei atvėrė įdomiausius kilmingųjų Lietuvos giminių gyvenimo puslapius. Kodėl kadaise vaikystėje jį taip sužavėjo Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“? Kokią biblioteką šiandien jis pats turi sukaupęs? Ko galėtų iš žymiųjų Lietuvos didikų pasimokyti XXI a. žmogus?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rubrikos „Be kaukių“ svečias - teatro režisierius, papuošalų kūrėjas Algirdas Mikutis. Kalbame apie Algirdo sugalvotus mikutizmus ir jų vidinę talpą.Ved. Marius Eidukonis

„Mano individualybė ir charakteris toks – mėgstu dirbti su savimi, atradinėti savyje kažką naujo, tobulėti, tobulėti, tobulėti... Ir tas kruopštumas, pasišventimas, darbas – jeigu kažką apsiimu – ar tai baletas, ar kažkas kito – aš visada taip dirbu“, – sako primabalerina, Kanados nacionalinio baleto solistė Jurgita Dronina.Kalbamės apie Jurgitos kelią į didžiąsias scenas, pasitikėjimo savo vidiniu balsu svarbą ir norą dalintis.Ved. Gerūta Griniūtė

Kino archyvaras, festivalio „Pirmoji banga“ organizatorius kino meną pamėgo nuo vaikystės, tačiau būtent senosios filmų juostos lėmė jo profesijos kryptį. Kinas nesensta – sensta tik juostos, pastebi archyvaras, bet gavęs juostą visų pirma ieško pavojaus… Apie pavojus ir kiną – Aleksas Gilaitis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Lėlių teatro režisierius, dailininkas, Gyvojo lėlių muziejaus kūrėjas Rimas Driežis jau daugelį metų kuria spektaklius vaikams ir jų tėvams, pasakoja apie šio unikalaus teatro žanro istoriją ir kviečia ne tik pažaisti, bet ir rimtai pasikalbėti apie svarbias mūsų gyvenimo temas. Kuo mums išlieka svarbus lėlių teatras, kaip jis keičiasi, kodėl svarbu užsukti į teatro muziejų - pokalbis rubrikoje „Be kaukių“, su visą gyvenimą įvairias kaukes kuriančiu menininku - Rimu Driežiu.Ved. Jolanta KryževičienėNuotr. Giedriaus Akelio

1990-ųjų pradžioje smuikininkas Raimondas Butvila su visa šeima ir dar keletu žymių Lietuvos menininkų išvyko į Venesuelą, kur pasiliko 18 metų. Galiausiai nusprendęs grįžti, jis tapo Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesoriumi, kurio teigimu, muzikavimui svarbiausias yra grynas muzikos pajautimas. Apie tai, kodėl su vienais scenos partneriais muzikuoti gera, o taip pat – tolimą Venesuelą, jos kultūros pasaulį ir pavojus, tapusius viena iš priežasčių grįžti namo, pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia sopranas Elena Sverdiolaitė. Su ja kalbamės apie būtinybę nepamiršti savęs, einant nelengvu solisto keliu. Apie būdus atrasti save ir stipriąsias savo puses.Ved. Marius Eidukonis

Eimantas Belickas - puikus muzikantas, buvęs grupės „Airija“ ir eurovizinio projekto „LT United“ narys, daugiau kaip 20 metų muzikuojantis su Andriumi Mamontovu. Tačiau ne pirmą kartą žiūrovai pamato ir Eimanto režisuotą filmą.„Kino pavasario“ programoje vyks naujo dokumentinio filmo „Karta.EU“ premjera. Prieš 20 metų režisierius, prodiuseris Arūnas Matelis sugalvojo projektą - gegužės 1 dieną, Lietuvos įstojimo į Europos sąjungą dieną, nufilmuoti gimusius vaikus ir sekti jų gyvenimo istorijas. Po 18 metų režisierius Eimantas Belickas baigė šį įspūdingą projektą ir susitiko jau su aštuoniolikmečiais jaunuoliais. Ką mums parodo šių jaunų žmonių istorijos? Kaip pasikeitė Lietuva ir kas yra svarbu šiandieniniam žmogui?Eimantas Belickas - rubrikos „Be kaukių“svečias.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kino kritikė Santa Lingevičiūtė nuomonę apie kiną pasisako išskirtinai tiksliai, aiškiai argumentuodama – patiko jai ar ne. Taip „piktąją“ kritikę apibūdina kolegos ir kino mėgėjai, dėkodami jai už drąsą įžvalgose. Ką reiškia kritikuoti pripažintus kino kūrėjus ir kaip pačią kritikę įtraukė kinas? Apie tai Santa Lingevičiūtė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

„Man poilsis yra ieškoti muziejaus, į kurį galime nueiti su Jaunųjų keliautojų klubu, nukeliauti į kokią nors valstybę su mano auklėtiniais. Kartais pastebiu, kad galbūt daugiau darbo įdedu ieškodamas kelionės su mokiniais nei planuodamas asmeninę kelionę. Čia jau yra problema, nes ribos, kur baigiasi darbas ir prasideda asmeninis gyvenimas, nėra. Dažniausiai tai persipina“, – sako mokytojas, Jaunųjų keliautojų klubo vadovas Mantas Karanauskas.Kalbamės apie mokytojo darbą, apdovanojimų įpareigojimą, permainas mokykloje ir balanso paieškas.Ved. Gerūta Griniūtė

„Teko būti liudininke įdomių ir istoriškai svarbių Lietuvos dailės gyvenimo įvykių, pažinti daug išskirtinių asmenybių. Labai svarbu fiksuoti kūrybos faktus“, – yra sakiusi dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, leidėja Danutė Zovienė. Apie Lietuvos dailės kritiką ir leidybą, apie praėjusio amžiaus meno procesus ir dailininkų gyvenimą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - atlikėja Jausmė Elena Stonkutė. Su ja kalbame apie galimybes Lietuvą reprezentuoti per folklorą, būdus jį išsaugoti ir populiarinti bei apie atlikėjos patirtis viename didžiausių folkloro muzikantų sambūryje JAV.Ved. Marius Eidukonis

Viena daugiausia dėmesio Lietuvoje sulaukusių pastarojo metų knygų – tai Vienos universiteto Austrijoje mokslo darbuotojos, lyginamųjų lyčių studijų mokslų daktarės Rasos Navickaitės studija „Marija Gimbutienė. Archeologija, Didžiosios Deivės hipotezė, feminizmas“. Mokslininkės teigimu, į šią asmenybę, savęs nevadinusią feministe, tačiau padariusią įtaką XX a. feministiniams judėjimams Jungtinėse Valstijose, šiandien verta pažvelgti šviežia akimi. O šiandien Rasos Navickaitės tyrimų dėmesio centre – LGBTQ+ bendruomenės sovietmečiu istorija, kuri, pačios mokslininkės teigimu, kupina skausmo ir dar nėra papasakota. Apie visą tai – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Savo vertybėmis, kuriomis tiki, reikia sekti ir jos nuves teisingais keliais. Taip pat mokau žmones, kurie nori pasimokyti, savo metodologijos, išmoktos Paryžiuje, kūrybiškumo skatinimui. Viskuo dalinuosi ir nebijau dalintis, nes jei tai kam nors pasitarnaus ir jei kas nors nuskris toliau – kaip nuostabu..“ , – sako tapytoja Mykolė Ganusauskaitė, gyvenime derinanti daug pomėgių: nuo jojimo ar šokio folkloro ansamblyje iki kelionių po tolimus kraštus.Ved. Gerūta Griniūtė

Kaip aprėpti daugiabriaunį, daugialypį, galybę temų apjungiantį menininkės Laisvydės Šalčiūtės meno pasaulį? Daugybėje kūrinių menininkė kalba apie meilės siekį ir neišvengiamą kančią, į jos kūrinius atkeliauja antikiniai personažai ir fantastiškos jos sukurtos būtybės Meliuzinos. Šalia grafikos matome tapybą, fotografiją, instaliacijas ir koliažus. Į neaprėpiamą žaižaruojančios fantazijos meno pasaulį keliaujame su viena įdomiausių šiuolaikinių menininkių Laisvyde Šalčiūte rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta KryževičienėLinos Macevičienės nuotr

Ištikima Šv. Kristoforo kamerinio orkestro smuikininkė Rusnė Kiškytė mena, kaip, susižavėjusi tik ką Donato Katkaus suburtu nauju orkestru Vilniuje, pati pasiprašė į šį kolektyvą ir jame groja iki šiol. Ir džiaugiasi būtent čia realizuodama save. Tačiau ne tik orkestras su muzika nuo pat mažumės augusios smuikininkės gyvenime - jai muzika nesibaigia užvertus natas orkestro repeticijoje. Rusnė Kiškytė – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Rubrikos „Be kaukių“ svečias - menininkas Andrej Polukord.Su juo kalbame apie visokius grybus. Tiesiogine ir perkeltine prasme. Apie stumdomą „Galerie Uberall“ ir santykio su gamta svarbą.Ved. Marius Eidukonis

„Daug galvoju apie tai, kaip mes įvardijame dalykus. Pastaruoju metu dažnai susiduriu su pačia žodžio semantika, kuri turi mums labai didelį mentalinį ir energetinį rezonansą. Labai dažnai nuo žodžio priklauso, ar ir kaip mes atrakinsime prasmes. Ant kelio mane užveda darbas su vaikais. Kai reikia jiems paaiškinti, užvesti ant minties, tada turi surasti tikslų žodį, kuris padėtų jiems asociatyviai mąstant suprasti, kas tai yra. Kai pradėjau su jais dirbamas to ieškoti, pradėjau tai taikyti sau“, – sako aktorius, režisierius Vaidotas Martinaitis.Pokalbis apie muzikos trauką, teatrą, kiną ir atgaivą tyloje.Ved. Gerūta Griniūtė

Nuo pat 2022 metų vasario 24 dienos poetas, vertėjas Marius Burokas kiekvieną dieną sekė ir viešino, kas naujo Ukrainos fronte, kiek pasistūmėta į priekį, kiek žuvusių. Šiandien Marius turi dar daugiau veiklos - kartu su kolegomis rašytojais Donatu Petrošiumi ir Laurynu Katkumi veža paramą Ukrainos kūrėjų šeimoms, verčia Ukrainos poetų eiles ir daro daugybę nematomų darbų.Apie literatūrą, karą ir mus pačius - dar nekariavusius, o jau pavargusius - pokalbis su Mariumi Buroku.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Esu kompozitorius visaėdis ir darau muziką, kuri minta jau esančia muzika" – taip provokuojančiai apie save kalba kompozitorius Antanas Kučinskas, kurio kūrybos akiratyje nuo muzikos teatrui iki pačių įvairiausių atradimų šiuolaikinėje muzikoje. Greta kūrybos jis jau kuris laikas yra ir Lietuvos pučiamųjų simfoninio orkestro meno vadovas repertuarui. Apie kūrybinius ir kitokius atradimus Antanas Kučinskas rubrikoje „Be Kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

„Man palikti didžiąją operos sceną buvo visai nesunku“, – juokdamasi sako solistė, mecosopranas Aušra Stasiūnaitė. 26-erius metus dainavusi operos teatre, užaugusi operos solisto Jono Stasiūno šeimoje, Aušra Stasiūnaitė teigia, jog gėlės ir aplodismentai scenoje niekada nebuvo labiausiai ją džiuginę dalykai. Apie kuklumą gyvenime ir išraišką scenoje – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia menininkė Radvilė Juozapaitytė. Su ja kalbame apie kūrybos kelio paieškas, apie požiūrį keičiančią kelionę į Meksiką ir norą rašyti tekstus.Ved. Marius Eidukonis

Rubrikos „Be kaukių“ svečias rūsčiuoju gidu save vadinantis Donatas Jokūbaitis. Su juo kalbame apie priežastis mylėti istoriją ir apie teatro režisūros studijas, padedančias būti įdomiu gidu.Ved. Marius Eidukonis

Vaižganto premija už literatūros ir žurnalistikos dermę, Kęstučio Keblio premija už literatūros kritiką - tokių svarbių apdovanojimų pastaruoju metu sulaukė LLTI mokslininkė, humanitarinių mokslų daktarė, dėstytoja Jurgita Žana Raškevičiūtė-Andriukonienė. Mokslininkė išleido ne vieną knygą apie Juozo Tumo-Vaižganto ir jo šeimos laiškus, tyrinėja ir dėsto sovietinę literatūrą.„Diskusijose apie sovietmetį nedalyvauju, nes ji nepriimtina. Jeigu pasisakai - sulauki etiketės ir tiek“,- sako mokslininkė. Apie tarpukario inteligentų laiškus, apie darbą archyvuose, apie sovietmetį ir pamirštą Janiną Degutytę - pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Rubrikos „Be kaukių“ svečias – Aleksandras Pogrebnojus. Su juo kalbame apie drabužių kūrimą sportininkams, apie originalumą kūryboje ir atsakomybę už ištartus žodžius.Ved. Marius Eidukonis

Amerikoje gimęs, augęs ir aukštuosius režisūros mokslus baigęs Tomas Vengris jau į antrojo savo filmo premjerą kviečia Lietuvoje. Prieš penkerius metus didelio žiūrovų dėmesio sulaukė filmas „Gimtinė“, o dabar po didžiuosius ekranus kelionę tęsia naujas filmas „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“.Apie meilės ir neapykantos istorijas griūvančiame name, apie kūrybą kaip identiteto dalį, apie Lietuvą ir Ameriką - pokalbis su režisieriumi Tomu Vengriu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Rubrikos „Be kaukių“ svečiai – indoneziečio ir lietuvės pora I Made Oka Sutama ir Eglė Sarka Sutama. Kalbamės apie meilę, prasidėjusią Indonezijoje, ledo skulptūrą ir lietuvių bei indoneziečių virtuvės jungtis.Ved. Marius Eidukonis

LRT RADIJO žurnalistė, laidų vedėja Rūta Kupetytė nuo pat studijų radiją pasirinko savo profesiniam keliui ir neapsiriko: veda pagrindines laidas jau ne vienerius metus, o visai neseniai apsigynė disertaciją ir dabar ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto daktarė. Apie mokslinius atradimus ir darbo radijuje žavesį – pasaulinę radijo dieną Rūta Kupetytė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši žurnalistė, masažo specialistė, afriekietiškų šokių šokėja, Afrikos muzikos ir kultūros entuziastė Ieva Žigaitė-Mačiulskienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Aktorius Sakalas Uždavinys savo kūrybos kelią sėkmingai pradėjo Kauno dramos teatre, kai buvo statomi garsiausi J.Vaitkaus, G. Padegimo spektakliai. Kodėl aktorius paliko teatrą ir Lietuvą, kas motyvavo 10 metų gyventi Kanadoje ir kodėl dabar vaidina „Domino“ teatre bei pilotuoja sklandytuvą - lėktuvą be variklio? Rubrikoje „Be kaukių“ - pokalbis su aktoriumi, režisieriumi Sakalu Uždaviniu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Nesėkmė mokykloje paskatino rinktis istoriją ir nenuvylė: Povilas Andrius Stepavičius dabar su didžiule pagarba praeičiai tyrinėja tai, kas jam įdomu. Jo tyrimų geografijoje Vilnius užima išskirtinę vietą: dabar jis dirba ir Vilniaus muziejuje, kuriame kviečia patirti ir sostinės detektyvą. P. A. Stepavičius rubrikoje „Be kaukių“ apie Vilnių, istorijos ir tyrimo žavesį, greitai besikeičiantį pasaulį ir nesėkmes, įprasminusias gyvenimą.Ved. Gabija Narušytė

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - menininkė Eglė Narbutaitė. Su ja kalbamės apie įkvėpimo paieškas kasdienybėje, ironiją, kurią pastebime kiekvienas, bet ją išryškinti imasi Eglė.Ved. Marius Eidukonis

Menininkė Morta Jonynaitė aplinką tyrinėja per taktiliškumą ir lėtąsias tekstilės technikas. Apie lėtą kūrybą dinamiškame pasaulyje ir kūryboje dominančias temas – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Ko gero, dabar esame tame etape, kai norisi nebe tiek gilintis į istoriją, bet žiūrėti kas tolau. Ir tai labai aiškiai padiktavo karas – privertė permąstyti vertybes. Apskritai, pirmos karo dienos buvo tokios, kad permąstai, ar apskritai yra prasmės tose dainose. Nes dainuoti yra lengva – parašyt, išgyvent kaip čia galėtume kompozicijos, dramaturgijos ar temų rašymo dalykus sureikšmint. Tačiau vis dėlto tai ne tas pats, kas sėdėti apkasuose su ginklu rankoj. Pradžioje buvo gana stiprus smūgis ir klausimai užduodami sau, ar reikia tą daryti. Tačiau jau kitą dieną Kaune, Vienybės aikštėje stovėjom su vėliavom ir dainavom, supratome, kad taip, tai reikia daryti – išreikšti taip, kaip galim“, – kalba grupės „Thundertale“ lyderis Laurynas Baškys.Pokalbis apie Lauryno pirmąjį muzikinį honorarą, vaikystėje uždirbtą laidotuvėse grojant trimitu, apie elektronikos inžinerijos studijas, kurių pirmąją kibirkštį, domėjimąsi elektronika, kaip pasakoja Laurynas, įžiebė televizoriaus meistras, apie aktyvias veiklas ir elektroninės muzikos studijas.Ved. Gerūta Griniūtė

Laidoje vieši poetas ir vertėjas Dovydas Grajauskas. Su juo kalbame apie kelią į poeziją, meilę mitologijai ir slaptą norą imtis laikrodininko darbo.Ved. Marius Eidukonis

„Dažnai istorijos vadovėlius rašo vyrai, taip ir išeina – viskas vyrams apie vyrus, o moterų dalyvavimo praktiškai nelieka“, – sako istorikė, rašytoja dr. Ingrida Jakubavičienė, kurios knygose atgimsta įtakingiausių tarpukario moterų istorijos. Kaip jos veikė Lietuvos modernėjimo procesus? Ko pati Ingrida Jakubavičienė iš šių moterų išmoksta? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančioji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.Su ja kalbamės apie kelią su knyga iš namų balkono Salantuose iki didžiausios knygų mugės Vilniuje. Apie meilę knygai, tapusia ir darbo, ir įkvėpimo šaltiniu.Ved. Marius Eidukonis

„Keista, bet negaliu pailsėti tyloje“, - tvirtina kylanti Lietuvos operos žvaigždė Gabrielė Bukinė. Dainininkė rubrikoje „Be kaukių“ pasakoja apie savo nepaprastą kelią šios profesijos link, nuolat skambančią muziką, privalomą sportą ir psichoterapiją. Paklausta apie savo svajonių vaidmenį, Gabrielė atvirauja: „Įgarsindama savo svajonę, nubrėži ratą, į kurį nelemta patekti kitiems vaidmenims. O gal aš jau sudainavau savo svajonių partiją?“.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius, sukūręs daugelį vaidmenų ne tik teatro scenoje, bet ir kine bei televizijoje, užkrečia kolegas ir publiką savo stipria kūrybine energija, personažus „nuskaito“ originaliai, neįsispraudžia į vaidmens rėmus, bet leidžia sau kvėpuoti improvizuodamas. Jis scenoje žaidžia. Taip jį mato žiūrovai, vertina kritikai. O ką aktorius jaučia pats? Koks tai žaidimas ir ar jis begalinis? Algirdas Gradauskas rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Dešimtys šokio spektaklių, baletai, miuziklai ir operos, įvairios pasaulio scenos ir įvertinimai – visa tai rodo režisierės-choreografės Anželikos Cholinos produktyvumą. „Man be galo patinka procesas ir man tai daryti lengva“, - sako A|CH teatro įkūrėja ir vadovė. Apie laimę ir lengvumą kūryboje, apie „trukdžius“, kurie įkvepia dar labiau – Anželika Cholina rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Scenaristė ir renginių režisierė Jurga Klimaitė-Riebling atvirauja: „Esu rokenrolas, ką čia slėpti. Bet kokybiškas“. Tarp Lietuvos ir Vokietijos gyvenanti „Be kaukių“ herojė tvirtina, kad Lietuva jau yra tapusi pasauliu. Pokalbyje scenaristė atskleidžia pomėgį muzikai ir kultūrai bei pasakoja apie didžiulį Lietuvoje organizuojamų renginių kokybinį progresą.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Choras „Liepaitės“ prieš šešiasdešimtmetį savo veiklą pradėjo kaip choro studija, kuri vėliau išaugo į chorinio dainavimo mokyklą. Kokie tie „Liepaičių“ 60 metų? Rubrikos „Be kaukių“ viešnios dainavimo mokyklos vadovė Edita Jaraminienė ir jaunių choro vadovė Jolita Vaitkevičienė.Ved. Marius Eidukonis

„Dirigavimas – ne mojavimas“, – sako dirigentas ir kompozitorius Laurynas Vakaris Lopas. Muzikalioje aplinkoje augęs, vylęsis muziką pasilikti tik pomėgiu ir svajojęs apie architektūrą, muzikas šiandien tvirtina, kad pasiilgsta tikros tylos. Ne tik apie kūrybą, bet ir mėgstamus „žemiškus“ darbus, praeityje kurtas modelines raketas ir pašaukimą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje už filmą „Dear Dad“ Specialųjį žiuri paminėjimą pelniusi Nacionalinėje konkursinėje programoje dalyvavusi režisierė Austė Urbanavičiūtė. Su ja kalbamės apie filmo „Dear Dad“ reikšmę režisierei ir jį žiūrintiems bei apie eksperimentinio kino svarbą.Ved. Marius Eidukonis

Manau, kad svarbiausia, kas tau patinka ir kas tau neša malonumą. Gal tai neturi būti įžūlu, siekiant sukrėsti publiką... Bet tai irgi normalu, nes šiuolaikinėje muzikoje vyksta daug tokių dalykų, kuriuose yra sukrėtimai, pavyzdžiui, avangarde. Visąlaik pagalvoji, kas įdomu, kas patiks, sužavės publiką, kas taps vyšnia ant torto“, – apie repertuaro pasirinkimą ir santykį su klausytoju kalba perkusininkas, pedagogas Džiugas Daugirda, matomas ir girdimas daugelyje Lietuvos koncertų salių, skirtinguose tarptautiniuose projektuose ir skirtingų žanrų muzikos koncertuose.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvos džiazo pianistas, kompozitorius, prodiuseris, profesorius Egidijus Buožis prieš kelerius metus nustebino džiazo muzikos mylėtojus savo nenutrūkstama 72 minučių kompozicija. Ji neliko nepastebėta ir yra įtraukta kaip ilgiausia džiazo pasaulyje į Guinnesso rekordų knygą. Tačiau tai tik viena iš daugybės muziko veiklų. Apie nenutrūkstamą džiazą, atradimų džiaugsmą improvizuojant ir muzikuojant su kolegomis – rubrikoje „Be kaukių“ pokalbyje su pianistu.Ved. Gabija Narušytė

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši tapytojas Martynas Pekarskas. Su juo kalbame apie muzikos ir piešimo ryšį, apie tapybą ir poeziją bei apie šešis sudaužytus puodelius, kurie tapo priežastimi išmokti kokio nors meno šakos, o gal... kulinarijosVed. Marius Eidukonis

Daugiau kaip tris dešimtmečius Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetei muzikos mokyklai vadovavo legendinė jos direktorė Laimutė Užkuraitienė. Per tą laiką mokykloje įsteigta dailės studija, sėkmingai koncertuoja vaikų simfoninis orkestras „Simfukai“, tūkstančiai mokyklos absolventų tapo ne tik profesionaliais muzikais, bet ir puikiais medikais, mokslininkais, įmonių vadovais. Ypatingą dėmesį direktorė visada skyrė mokytojams, suburtas motyvuotų pedagogų kolektyvas. „Muzikos pedagogui nepakanka vien muzikinės kvalifikacijos. Man svarbu, ar myli vaikus, ar yra motyvuotas, ar geba perteikti žinias“,- sakė Laimutė Užkuraitienė – rubrikos „Be kaukių“ viešnia.ved. Jolanta Kryževičienė

„Kapinės buvo ta vieta, kurią su tėvais lankydavau nuo vaikystės“, – sako architektė dr. Eglė Bazaraitė, išleidusi knygą „Kapinės už miesto, miške“. Ką reiškia žmogui turėti netoliese palaidotus artimuosius? Kuo lietuviškos kapinės kitokios nei vakarų Europoje? Ar portugalai margina kiaušinius? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Humanitarinių mokslų daktaras, istorikas Tomas Balkelis yra parašęs knygą „Lemtingi metai“, kurioje atskleidžiama, kaip kūrėsi nepriklausoma Lietuvos valstybė ir jos visuomenė nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios iki 1923 metų. Pažvelkime į šių dienų mūsų valstybę, kurią kasdien vis dar kuriame po penkių okupacijos dešimtmečių. Rubrikoje „Be kaukių“ - pokalbis su dr. Tomu Balkeliu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Ką parranda eilinis, nepastebintis meno visai šalia savęs, kaip jį supranta muziejuose ar parodų salėse ir kokius uždavinius, pristatant meną plačiajai visuomenei, kelia šios srities profesionalai? Apie tai ir dar daugiau rubrikoje „Be kaukių“ – menotyrininkė, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinio direktoriaus pavaduotoja, parodų kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė.Ved. Gabija Narušytė

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - „Literatūros ir meno“ redaktorė Laura Švedaitė. Su ja kalbamės apie iššūkius tenkančius kultūrinei spaudai, apie kultūros žurnalo pokyčius ir kultūros spaudos vartotoją.Ved. Marius Eidukonis

Ir roko, ir choro pasauliai puikiai pažįstami kompozitoriui, choro „Jauna muzika“ meno vadovui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriui Vaclovui Augustinui. Apie laisvę ir kūrybą neramiais laikais – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Man vaidmuo – tai kelionė į save, į tuos klodus, kur galbūt dar nesi susidūrusi. Bet tuo pačiu tai – galimybė patyrinėti, pažinti, praplėsti, praverti tas duris, kur nedrįsti. Bet vis tiek, kad ir ką vaidintum, tu negali apeiti savęs, todėl ir „išeidinėti“ nėra į kur“, – sako aktorė Agnieszka Ravdo, paklausta apie vaidmenis, jų radimą savyje ir gyvenimą su jais.Kalbamės apie drąsą priimti gyvenimo siūlomas permainas, jaukius scenos „namus“ bei kūrybą kasdienybėje.Ved. Gerūta Griniūtė

Namus palikusi ukrainietė su siaubu stebi, kas vyksta jos gimtojoje Ukrainoje. Annos Zakopailos neapleidžia nuojauta, kad niekada jau į vaikystės namus nebegrįš. Dabar ji puikai kalba lietuviškai, mokosi ir dirba, Lietuvą vadina antrąja tėvyne bei tikisi, kad išsipildys jos svajonė tapti aktore. Apie skausmą, praradimus ir nepasidavimą bei svajones su Anna Zakopailo kalbamės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

„Klasikinė muzika, ypač operinė, instrumentinė gal kiek mažiau – bet operinė tai tikrai – man tinka visur. Ji skamba ir mano mašinoje. Rudenį važiavome į Malborką, į vieną pusę yra kokios šešios ar septynios valandos kelio su pertraukomis, tai išklausėme kokias šešias ar septynias operas, važiuodami pirmyn ir atgal. Visais atvejais tai yra vienas iš malonumų ausiai“, – sako istorikas, meno istorikas, Valdovų rūmų muziejaus vadovas Vydas Dolinskas.Kalbamės apie tai, kuo jį patraukė istorijos mokslas, kas viduje pažadino melomaniją ir kodėl Italija tapo šalimi, iki šiol traukiančia labiausiai.Ved. Gerūta Griniūtė

„Kažkas žiūri iš tamsos pro eglių šakas. Vaikas brenda per sniegą. <...> Norėčiau apsaugoti tą paklydusį tarp sniegų vaiką. Bet kaip?“- naujoje apsakymų knygoje „Namas anapus upės“ klausia rašytojas Alvydas Šlepikas. Magiškojo realizmo knyga nukelia skaitytoją į senojo pasaulio mitus, užrakina į metaforų ir alegorijų kambarius, priverčia pajausti anapusybės dvelksmą. O ką rašytojas galvoja ne tik apie magišką realizmą literatūroje, bet ir apie mūsų dabartinio pasaulio realybę?Pokalbis su Alvydu Šlepiku rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Dalia ir Dainius Sverdiolai – ne tik muzikai, bet ir koncertų salės „Organum“ šeimininkai. Prasidedant naujiems 2024 m. rubrikoje „Be kaukių“ kalbamės apie tai, kaip šiai salei, jau kurį laiką veikiančiai ne visai įprastoje miesto vietoje, sekasi, kokią šios erdvės tapatybę siekia formuoti jos šeimininkai, ir kokia judviejų pačių požiūrio į muziką filosofija.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Žmogaus gyvenimas visada turi pasirinkimą praeiti pro šalį ar nepraeiti. Jeigu praeisiu pro šalį, tada tikrai niekas niekur nepasikeis. Bet jeigu nepraeisiu, tada yra vilties, kad kažkas galbūt kažkokiam procentale pasikeis. Ir aš tiesiog darau statymą ant to – aš nepraeinu pro šalį. Ir tai darau dėl savęs, dėl to, kad mano tokios vertybės, mano toks požiūris, aš neturiu teisės neišnaudoti savo šanso pabandyt kažką pakeisti“, – sako grupės „G&G Sindikatas“ įkūrėjas, vokalistas, Šaulių sąjungos narys, savanoris Gabrielius Liaudanskas-Svaras.Kalbamės apie idėjas, veikimą ir kūrybą.Ved. Gerūta Griniūtė

Laidoje svečiuojasi Rigoletas, Don Žuanas, Figaro, Žoržas Žermonas, Eugenijus Oneginas - ir daugybės kitų nepamirštamų vaidmenų atlikėjas, baritonas Vytautas Juozapaitis. Tačiau kalbėsimės be kaukių – apie muziką, kurios nepridengia personažų istorijos, apie politiką ir kultūros suvokimą, nes Vytautas Juozapaitis yra Seimo kultūros komiteto pirmininkas, konservatorių partijos narys. Mūsų susitikimo pretekstas – gruodį įvykęs jubiliejus – puiki proga pakalbėti apie daugybę dalykų.Ved. Jolanta KryževičienėAugusto Didžgalvio nuotrauka

Rubrikos „Be kaukių“ svečias - dainininkas Sasha Song. Su juo kalbamės apie kelią į dainavimą ir žmones, pastūmėjusius jį rinktis bei apie tai, kas Dmitrijui Šavrovui svarbu kūryboje.Ved. Marius Eidukonis

Ką ant savo ragų mums atneša elnias devyniaragis? Kada Lietuvoje atsirado Advento vainikas ir imta puošti eglutes? Kaip mūsų senosios giesmės ir tradicijos persipina su Kalėdinėmis, religinėmis giesmėmis ir ritualais? Laukdami Kalėdų pasižvalgykime, ką reiškia šventiniai simboliai, muzika ir patys įvairiausi papročiai. Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - etnologė, ilgametė radijo laidų vedėja Gražina Kadžytė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Škotijoje gyvenanti kompozitorė aktyviai kuria ir Lietuvos publikai. Jos kūrinius užsako mūsų festivaliai, kūrinius, kurie pasižymi originalumu: čia, kaip pastebi kritikai, dera šiuolaikinė akademinė muzika, įvairios etninės kultūros ir eksperimentai elektronikos garsynuose. Kokie muzikiniai atradimai? Kaip pasąmonėje gimsta sunkiai žodžiais nusakomi garsovaizdžiai? Rubrikoje „Be kaukių“ – Rūta Vilkauskaitė.Ved. Gabija Narušytė

„Menininkas neturi būti per daug stropus“, – sako pianistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedros koncertmeisterė, Vilniaus kolegijos dėstytoja Nijolė Baranauskaitė-Matukonienė. Nuo vaikystės įsivaizdavusi, kad gros scenoje kartu su kitais, šiandien ji laukia Šv. Kalėdų skubėdama iš vieno koncerto į kitą ir pasakoja, kad niekas geriau neišvalo minčių, nei vėjas burlaiviu skrodžiant jūros bangas.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - architektė Vita Soltonaite-Puslienė. Su ja kalbamės apie architektūros festivalių JAV ir Lietuvoje skirtumus, apie architektūros edukacijos svarbą ir jos suteikiamas pamokas.Ved. Marius Eidukonis

„Manau, pats pats svarbiausias dalykas, kuris mums turėtų rūpėti, tai yra pasiekti publiką. Jeigu publika mūsų interpretacijomis, mūsų intelektiniu darbu scenoje yra nepasiekiama, mūsų artikuliacijos, išmąstymai lieka mums ir publikos nepaliečia, neleidžia pasimėgauti mūsų atlikimu, reiškia – visas tas darbas nuėjo perniek. Mes šiais laikais turime labai daug paskaitų, pamokų, kaip derėtų interpretuoti baroko, klasicizmo, impresionizmo muzikos kūrinius, ir ta informacija dalinai yra labai vertinga. Bet kartais ji nukreipia nuo paties pagrindinio principo – kad publika ateina į koncertą susižavėti, įsikvėpti, nuostabiai praleisti laiką. Jeigu mes užsifiksuosime ties mažomis detalėmis, galime prarasti bendrą didelį vaizdą“, – apie koncerto esmę kalba pianistas, pedagogas, muzikos renginių prodiuseris Gintaras Januševičius.Pokalbis apie Gintaro kelią į muziką ir daugybės skirtingų veiklų derinimą kasdienybėje.Ved. Gerūta Griniūtė

LRT RADIJO žurnalistas Paulius Šironas, kurio balsą žiniose jau daugybę metų yra pamėgę nacionalinio transliuotojo klausytojai, už radijo ribų turi ir kitokią, labai artimą sau veiklą, kuri taip pat ne mažiau vertinama ir jam pačiam taip pat miela. Tai – poezija. Kaip ir kada ji įtraukė žurnalistą, koks poezijos vaidmuo jo kūrybiniame kelyje?Ved. Gabija Narušyė

Beveik prieš 20 metų režisierė Saulė Degutytė įkūrė „Stalo teatrą“, kuris į spektaklius kviečia vaikus, paauglius ir suaugusius. „Kai kuri spektaklį, negalvoji, kad tai vaikams, nes kuri pasitelkęs visą savo kūrybinę energiją ir intuiciją. Čia ne taip, kad „siuvi mažesnio dydžio rūbą“,- sako „Stalo teatro“ įkūrėja, aktorė ir režisierė Saulė Degutytė. Kaip mumyse atskleidžia beribė fantazija, kaip prabyla daiktai ir ką darytų režisierė, jeigu būtų kultūros ministrė – pokalbis su Saule Degutyte.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kodėl žmonės jau ilgus tūkstantmečius pasakoja istorijas? Ar egzistuoja geros istorijos receptas? Kaip pragyventi iš istorijų pasakojimo? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų rubrikoje „Be kaukių“ šiandien atsakys profesionali istorijų pasakotoja Milda Varnauskaitė.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Chorui „Vilnius“ Artūras Dambrauskas vadovauja beveik dešimtmetį, tačiau tai toli gražu ne vienas choras, su kuriuo Vytauto didžiojo universiteto profesoriui teko dirbti ir pelnyti laurus. Kaip choras įsuko nuo mažumės ir ką reiškia dirigentui jis šiandien? Apie tai su maestro kalbamės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

„Sakau tiesiai šviesiai – norėjau būti krepšininku, mirkdavau krepšinio aikštelėje, kol sutems, – atvirauja mokytojas, pianistas, meno daktaras Jurgis Aleknavičius. Visgi muzikas džiaugiasi, kad mama jį leido mokytis fortepijono atlikimo meno ir priduria, kad daug kas, jo nuomone, priklauso nuo mokytojo, – mano mokytoja Dvariono muzikos mokykloje buvo Tatjana Radovič – tiesiog genialus žmogus. Tokio šviesaus ir unikalaus žmogaus aš nesu sutikęs. Tokio gylio ir intelekto žmogus, kuriuo nepatikėti ir neužsikrėsti meile muzikai yra neįmanoma. Tai kelias, kuriuo ji mane užkrėtė ir už ką jai esu dėkingas.“Kalbamės apie mokytojo pašaukimą, pianisto kelią ir atsakomybę prieš mokinius.Ved. Gerūta Griniūtė

„Pagyvenusi Malaizijoje supratau, kiek daug trauminės patirties yra mūsų kasdienybėje Vilniuje. Be to, kad esi gyvas, nuolat turi kažko siekti, kad būtum laimingas“,- sako antropologė, rašytoja Gabija Grušaitė.Ką tik skaitytojams buvo pristatytas trečiasis autorės romanas „Grybo sapnas“, kurį išleido leidykla „Lapas“. Naujoje knygoje susipina daugybė sluoksnių - mokslinė fantastika ir epigenetikos tyrimų elementai, sudėtingų tarpusavio santykių ir vienatvės temos. Mūsų gyvenimas - tarsi viduje esančio grybo sapnas, tebesitęsiantis per daugybę kartų.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kuo vizualusis pasaulis sužavėjo scenografę, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatę Renatą Valčik? Kodėl vidinis vaikas reikalingas menininkams? Ar išties muziką pašnekovė laiko aukščiausia meno forma? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rubrikos „Be kaukių“ svečias - animatorius, iliustratorius Gediminas Skyrius. Kalbame apie jo darbą filme „Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“, apie svarbą prisidėti prie jautrios ne tik žmogui, bet ir visai armėnų tautai istorijos ir požiūrio į animaciją pokyčiusVed. Marius Eidukonis

Kokias savybes turi turėti kino prodiuseris? Su kokiais iššūkiais tenka susidurti ir kas paskatino Mariją Razgutę imtis prodiuserės veiklos?Ved. Marius Eidukonis

Fotografas, Vilniaus dailės akademijos fotografijos ir medijų laboratorijos vedėjas Gintas Kavoliūnas dabar tyrinėja senąją fotografiją ir apie tai pasakoja visiems, kam įdomu. Kaip nutiko, kad diplomuotas fotografas ėmėsi eksperimento pabandyti padaryti nuotrauką pirmuoju metodu, nuo kurio yra datuojama fotografija? Ką pačiam menininkui tai reiškia ir kokia analoginės fotografijos prasmė šiandien?Ved. Gabija Narušytė

„Dažnai užklumpa dvejonės. Bet mes mokame repetuoti, mokame diena iš dienos atsakingai, nuosekliai dirbti. Net ruošimosi procese kartais atrodo: kam, kodėl aš tai darau? Bet pavyksta nepasiduoti, įvyksta lūžis, tada jau šauni šimtu procentų užtikrintas. Būna krizinių momentų, bet jei tą ribą peržengi, dvejonės išsisklaido“, – sako violončelininkė, Čiurlionio kvarteto narė Elena Daunytė.Pokalbis apie šeimą, muziką, kūrybą, laisvę ir tai, kas padeda savęs nepamesti.Ved. Gerūta Griniūtė

„Lietuvių prigimtinė kultūra yra turtingos visumos dalis, o ne praeities atgyvena, kurios reikia atsisakyti“,- yra sakiusi mitologė, folkloristė Daiva Vaitkevičienė. Kokia yra toji mūsų prigimtinė kultūra? Kokios vertybės atkeliauja iš amžių glūdumos? Ką mums šiandien gali papasakoti senieji mitai, legendos ar užkalbėjimai? Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė, mitologė, folkloristė, LLTI Sakytinės tautosakos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Daiva Vaitkevičienė.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Daugelį skirtingų mano kūrybinių veiklų sieja tie patys klausimai“, – sako menininkė, kuratorė, neseniai debiutavusi vertėja Viktorija Damerell. Apie Omaną, kuriame pradėjo kurti naują mados ženklą, Panevėžį, kuriame prasidėjo kūrybinė veikla, ir bendrastį, kuri suteikia vilties – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia — operos solistė Jovita Vaškevičiūtė. Su ja kalbame apie naujausią šiuolaikinę operą „Kas aš?“, muzikinį kelią link operos vedusį per fortepijono ir choro pamokas.Ved. Marius Eidukonis

„Ar pakanka panaikinti praeities ženklus viešojoje erdvėje, kad atsikratytume iš sovietmečio paveldėto mąstymo ir įpročių?“ – klausia menininkė Eglė Grėbliauskaitė, po dviejų metų nuo Petro Cvirkos paminklo nukėlimo surengusi dviejų dienų akciją buvusio paminklo vietoje. Menininkė Eglė Grėbliauskaitė - rubrikos „Be kaukių“ viešnia.Ved. Jolanta Kryževičienė

Vilniaus Šv. Kristoforo orkestro koncertmeisteris Simas Tankevičius koncertuose savo charizma, išraiška ir profesionalumu užburia ne tik orkestrą, bet ir publiką. Jis, regis, tiesiog mėgaujasi visokia muzika, kurią groja. Ką reiškia būti pirmuoju smuiku ir kodėl nėra nemėgstamos muzikos? Apie muziką ir pasirinkimus pokalbyje su Simu Tankevičiumi rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

„Vasario 16-ąją švenčiu su šortais“, – sako Argentinos lietuvių bendruomenės pirmininkas Juanas Ignacio Fourment Kalvelis, neseniai viešėjęs Lietuvoje. Kadaise išvykęs į Vokietiją, Vasario 16-osios gimnaziją tam, kad išmoktų lietuvių kalba, Lietuvą jis pamilo iškart, pirmąsyk į ją atvykęs prieš du dešimtmečius. Kaip lietuvybę saugo Argentinos lietuviai? Kuo skiriasi lietuvių bendruomenės skirtingose Pietų Amerikos šalyse? Ar tikrai lietuviai – šaltesni nei argentiniečiai? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Teatro ir kino dailininkė, architektė Sigita Šimkūnaitė mėgaujasi tuo, kad jos svajonė dirbti operoje – pildosi. Ir, panašu, kad su kaupu. Darbų gausybė ir pačių įvairiausių: nuo šiuolaikinių sceninių pastatymų iki operos grandų garsiausių veikalų. Su Sigita Šimkūnaite susitikome pokalbiui apie kūrybinio proceso ir rezultato žavesį, savęs išraišką teatro scenoje ir sėkmę lemiančią kūrybinę bendrystę subrikoje „Be kaukių“ po G. Verdi operos „Aida“ premjeros, kuriai menininkė kūrė scenografiją.Ved. Gabija Narušytė

Šiais metais nutraukiama ilgus metus veikusio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veikla, nes šį darbą tęs naujas Medijų rėmimo fondas. Kuo skirsis naujoji organizacija, kaip pagerės parama informacijos rengėjams ir leidėjams, kokie prioritetai ir finansavimo kriterijai yra numatomi? Rubrikoje „Be kaukių“ pokalbis su naujuoju Medijų rėmimo fondo direktoriumi Ruslanu Iržikevičiumi.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Kartais esu pavadinama pačia neekonomiškiausia choreografe“, – sako dešimtmetį švenčiančio šokio teatro „Airos“ vadovė, LMTA profesorė Aira Naginevičiūtė. Pradėjusi savo kūrybinę veiklą dar tada, kai Lietuvoje šiuolaikinis šokis buvo tikra terra incognita, choreografė jau daugiau nei 30 metų ieško naujų raiškos formų ir išsaugo savyje anarchijos dvasią.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – „Jaunojo tapytojo prizu“ įvertinta Agata Orlovska. Su ja kalbame apie akusmatiškumą, o laidoje menininkė susitinka su kompozitoriumi Jonu Jurkūnu, kuris iš dalies lėmė dabartinę Agatos darbų kryptį.Ved. Marius Eidukonis

„Keliaudamas laukdavau ir bangų, ir nuotykių. Mano senelis toks buvo – besąlyginis optimistas. Ir aš pastebiu, kad sau net nesąmoningai pasakau: mano gyvenime yra viskas taip nuostabu! Pasąmoningai sau kartoju, o tada pastebiu – rimtai, viskas yra gerai, viskas yra nuostabu“, – apie savo požiūrį į gyvenimą, studijas, koncertus, patirtis užsienio kraštuose ir keliones po jūras bei vandenynus kruiziniais laivais kalba pianistas, kūrėjas Vytautas Straižys. Pokalbyje „Be kaukių“ kalbamės apie Vytauto kelią į muziką, klasikos ir džiazo pasaulius, tolimus kraštus ir širdžiai mielą lietuvišką gyvenimą.Ved. Gerūta Griniūtė

Kaip kalba veikia mūsų smegenis, kaip ji padeda mums suprasti pasaulį ir komunikuoti ir kodėl mums kartais taip nesiseka bendrauti? Kaip keičiasi kalba vystantis technologijoms? Ko mes turime išmokti ir kaip keistis?Apie visa tai pokalbis rubrikoje „Be kaukių“ su humanitarinių mokslų daktare, profesore Jolanta Zabarskaite.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kad ir ką beveiktų gyvenime, nuo pat mažumės žurnalistės Liepos Rimkevičienės kelyje - Lietuvos laisvė siekis. Jos kūrybinėje biografijoje šia tema ir dokumentika, ir laidos, o dabar - prasmingas darbas Krašto apsaugos ministerijoje. Ministro patarėja Liepa Rimkevičienė rubrikoje „Be kaukių“ ir apie prasmingus darbus, ir apie sutiktų žmonių ašaras, ir nuolat lydinčią grupės „Antis“ muziką.Ved. Gabija Narušytė

Kas mėnesį muzikos apžvalgininkės Emilijos Visockaitės socialinėje paskyroje galima rasti jos geriausių mėnesio kūrinių dešimtuką. Užtikus spalio mėnesio dešimtuką, gimė mintis Emiliją pasikviesti į rubriką „Be kaukių“ ir pasikalbėti apie kritiką, humorą ir, žinoma, muziką.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rubrikos „Be kaukių“ svečias - aktorius, režisierius Ramūnas Cicėnas. Su juo kalbame apie pirmąjį jo režisuotą ilgametražį filmą „Šeima“, apie patirtis kino aikštelėje ir tautiškumą.Ved. Marius Eidukonis

Aidos vaidmenį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sezono atidarymui ruošianti Viktorija Miškūnaitė rubrikai „Be kaukių“ atveria teatro užkulisius, G. Verdi būsimos premjeros koncepciją, savo išgyvenimus scenoje ir už jos ribų.Ved. Gabija Narušytė

„Pastaruoju metu mane stebina, kad vakaruose sutikti žmonės vis daugiau žino apie Lietuvos, apie Vilniaus istoriją“, – sako Briuselyje gyvenanti pianistė Monika Dars. Apie tapatybę, meilę teatrui ir muzikai – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Pradėjau klausyti daug tango muzikos, skaityti apie Argentiną, apie Buenos Aires, žiūrėjau vaizdus, susiradau teatrus, kur vyksta tango. Man viskas atrodė taip tolima, bet tuo pačiu artima. Pagalvojau: vieną dieną nuvažiuosiu į Argentiną. Bet tuo pačiu kita mano pusė man sakė, kad tai neįmanoma“, – apie meilę Argentinai ir tango kultūrai kalba Europos tango čempionė, šokėja Vilniaus tango teatre, Argentinoje jau pabuvojusi ne vieną dešimtį kartų, Rūta Keller.Pokalbis apie svajones, siekius ir tango muziką.Ved. Gerūta Griniūtė

Viena ryškiausių Lietuvos džiazo asmenybių – kūrybingas, veiklus, įvairiapusis, grojantis įvairiais pučiamaisiais ir ne tik, taip pat jis ir dainuoja: jis tikras grupių lyderis – taip saksofonininką Vytautą Labutį įvardina džiazo pasaulio žinovai. O kokį save mato sako pats džiazo maestro? Kas džiaze jį žavi labiausiai iki šiol? Apie tai ir kita – Vytautas Labutis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Rubikos „Be kaukių“ svečias - režisierius Jonas Trukanas. Su juo kalbame apie siaubo filmų (ne)populiarumą Lietuvoje, apie santykį su baime ir siaubu ir jų vaizdavimą kine.Ved. Marius Eidukonis

Rubrikos „Be kaukių“ svečias – kino režisierius Romas Zabarauskas. Su juo kalbame apie tai, kas svarbu kine, kūrėjo sėkmės formulę ir Taline laukiančią filmo „Rašytojas“ premjerą.Ved. Marius Eidukonis

„Užkariauti nieko nesvajoju, salių – nekolekcionuoju. Tai, apie ką svajoju, jau turiu“, – sako pianistas Robertas Lozinskis. Po bene dešimtmetį trukusių klajonių po pasaulį, jis grįžo į gimtąjį Kauną, kur kartu su žmona, taip pat pianiste Monika Lozinskiene, atvėrė muzikos studiją. Daug kas prisimena pergalingą Roberto pasirodymą 2015 m. M. K. Čiurlionio pianistų konkurse, kuris, kaip sako pats pianistas, jo paties nepakeitė, bet pakeitė kitų požiūrį į jį. Artimesnė pažintis su Robertu Lozinskiu – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Kažkokiu paslaptingu būdu tame mieste jaučiausi labai gerai, labai integruota nuo pat pradžių, lyg nebūčiau svetimšalė. Net kai visiškai nekalbėjau prancūziškai. Tiesiog užsimerkiau – ir nėriau į gylį“, – apie be galo didelį troškimą gyventi Paryžiuje pasakoja smuikininkė, viena iš Rokiškio klasikinės muzikos festivalio idėjos autorių ir organizatorių Justina Zajančauskaitė. Pokalbis apie kūrybą, gimtąjį Rokiškį, paryžietišką gyvenimo pulsą ir kultūrinius tiltus į Lietuvą.Ved. Gerūta Griniūtė

Rubrikoje „Be kaukių“ – dėmesys folklorui. Tokiam, kokį jį regi, jaučia ir puoselėja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos muzikinio folkloro archyvo vedėja Varsa Liutkutė–Zakarienė.Ved. Gabija Narušytė

„Mes su vyru Modestu, ko gero, į tą specialybę žiūrime neromantizuotai, kad tai nebūtų altorius, be kurio pamestum galvą ir save. Ar tai visada bus mano kelias, aš negaliu pasakyti. Kol kas – taip, tai mano profesija. Tai įdomi profesija“, – sako dainininkė Ieva Prudnikovaitė, vertinanti galimybę ištarti „ne“ kai kuriems kūrybiniams pasiūlymams.Ieva atveria savo santykį su kūrybos pasauliu ir scena, taip pat dalinasi mintimis apie tai, kaip vaikystėje su muzika augo pati ir kaip jai šiandien svarbu kūrybiškai auginti savo dukras.Ved. Gerūta Griniūtė

Su Donatu Jankausku-Duoniu kalbame apie priežastis pasirinkti beždžiones savo kūryboje, apie vis atsiverčiamą Čiurlionio albumą ir siekį būti nepriklausomu kūrėju.Ved. Marius Eidukonis

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - aktorė, LMTA Vaidybos ir režisūros katedros vedėja, Meno daktarė Elzė Gudavičiūtė. Daugiau kaip 50 vaidmenų suvaidinta scenoje ir kino aikštelėje, analitiniai tekstai apie meno pasaulį, darbas su studentais - į daugybę svarbių veiklų neria Elzė Gudavičiūtė, ir dar pasilieka laiko įdomiems hobiams.Ved. Jolanta Kryževičienė

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - menininkė Evelina Paukštytė, praėjusį savaitgalį „ArtVilnius’23“ pelniusi žiūrovų menininkės vardą. Su ja kalbamės apie kūrybos procesą, struktūrą darbe ir beribes fantazijas užrašų knygutėse, aistrą kanceliarinėms prekėms ir netikėtumus, rastus bibliotekoje.Ved. Marius Eidukonis

Kuo ypatingas rankų šešėlių teatras? Lengviau vaidinti visu kūnu ar tik rankomis? Visus šiuos klausimus ir daug kitų aptariame su rubrikos „Be kaukių“ viešnia – aktore Egle Agota Matulyte.Ved. Marius Eidukonis

„Reikia rasti tą istoriją, kuri būtų labai svarbi, būtų noras ją padaryti. Kai tiki istorija ir kūrėju, atsiranda motyvacija ir energija“, - apie kino prodiuserės darbą kalba kino prodiuserė, Europos kino akademijos, Lietuvos nepriklausomos prodiuserių asociacijos, Europos audiovizualinio sektoriaus moterų asociacijos narė Živilė Gallego.Pokalbis LRT KLASIKOS studijoje apie darbo užkulisius, nelengvus sprendimus ir būtiną darbo ir poilsio balansą.Ved. Gerūta Griniūtė

Ambicingas, techniškas ir vizionieriškas būgnininkas bei perkusininkas Marijus Aleksa, galintis pasigirti itin sėkminga tarptautine karjera, grįžo į Vilnių – mėgaujasi ramybe ir galimybe kurti. Čia subrendo ir jo naujas solo albumas „Solo Live in Vilnius“ – vinilinė plokštelė, kurioje tik jo būgnai, jo lazdelės ir jis. Čia esu nuogas, sako muzikas, kuris publikos verdiktui naują programą pristatys festivalyje „Vilnius Jazz“. Apie albumą, sėkmingą karjerą ir grįžimo namo žavesį – Marijus Aleksa koncerto išvakarėse rubrikoje „Be kaukiųׅ.Ved. Gabija Narušytė

Menininkė Urtė Jasenka mokėsi ir dailės, ir vokalo. Gal todėl jos piešiniuose skamba muzika, kuri visada buvo be galo svarbi gyvenimo dalis. „Apskritai dailė ir muzika, man atrodo, beveik vienas ir tas pats kūnas“,- sako Urtė. Apie gyvenimą mieste prie jūros, apie muziką ir dailę, apie jauno menininko galimybes išgyventi ir kurti – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta KryževičienėNuotr. Domas Rimeika

Pati išgyvenusi onkologinę ligą „Mamų unijos“ įkūrėja Eglė Mėlinauskienė jau penkioliką metų rūpinasi vaikais, kuriems tenka šios sunkios ligos iššūkis. Kas sukasi vėžio diagnozę išgirdusio žmogaus galvoje? Ko iš aplinkinių sergančiam vaikui reikia labiausiai? Kokios šviesios istorijos tampa kasdiene motyvacija dirbti toliau? Pokalbis – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Kalbant apie filmus, tai juos įkvėpę herojai nėra tik mano filmų herojai. Jie pirmiausia yra herojai man: dėl savo idealų, dėl savo pavyzdžio, autoriteto, dėl savo gyvenimo braižo ir kitų dalykų“, – sako režisierė, visuomenininkė, įvairių socialinių bei labdaros projektų sumanytoja ir organizatorė, Lietuvos istorinės atminties puoselėtoja Agnė Zalanskaitė, pristačiusi jau ketvirtą savo dokumentinį filmą „Bučiuoju, Juozas“.Kalbamės apie Agnės visuomenines veiklas, laiką darbams ir įkvėpimo paieškoms, chemiją bei gebėjimą nubrėžti ribas.Ved. Gerūta Griniūtė

Nuo grigališkojo choralo iki knygų leidybos, nuo vargonavimo iki darbo radijų studijose – tiek visko daug ir įvairaus patiria muzikologė Živilė Stonytė–Tamaševičienė, kuri visai neseniai vėl iš rinkta „Schola Gregoriana Vilnensis“ vadove. Ir šios pareigos tik papildo kitas. Kuo žavi muzikologo profesija Živilę? Apie profesinius atradimus, kasdienybės malonumą ir muziką - rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Valentinas Novopolskis neretai vadinamas vienu talentingiausių šiandienos Lietuvos aktorių, jo daug tiek teatre, tiek kine. Naujausias aktoriaus darbas ekrane – drama „9-tas žingsnis“, kurio dėmesio centre nuo alkoholizmo sveikstančio vyro ir dukros sudėtingi santykiai. Apie aktorystę, tinginystę, šeimą ir futbolą – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rubrikos „Be kaukių“ – daugiau nei penkiolikos metų darbo kultūros ir meno srityje patirtį turintis komunikacijos ir rinkodaros specialistas, džiazo ir klasikinės muzikos gerbėjas Julijus Grickevičius.Ved. Marius Eidukonis

„Aš darausi vis labiau griežtas. Nežinau, ar filmavimai, kuriuose režisuoju, dažnai yra labai smagūs visiems... Man atrodo, yra vis daugiau noro gerai padaryti, bet kartais neišeina – vis dar mokausi, galvoju, kaip padaryti, kad būtų galima ir pasiekti gerą rezultatą, ir kad atmosfera būtų faina. Kartais tai yra nesuderinama, bet tuo pačiu yra be galo svarbu išlaikyti pagarbą ir bendruomeniškumą“, – apie savo darbą kalba režisierius Armas Rudaitis.Pokalbis apie kino, muzikinių vaizdo klipų režisavimą, koncertų filmavimus ir santykį su kolegomis.Ved. Gerūta Griniūtė

Garsios teatro ir kino aktorė Eglės Gabrėnaitės gyvenime - daugybė įspūdingų vaidmenų, tačiau yra nemažai vaidmenų, kurių ji atsisakė. Į nuolatinį klausimą - ar vertėjo - ji turi savo atsakymą ir įvardina tris spektaklius, kuriuos laiko didžiausiu teatro stebuklu savo gyvenime, kuriuos kuriant patirtas tikras kūrybos džiaugsmas.Apie tris didžiuosius vaidmenis, apie buvusią teatro dvasią ir besikeičiantį, jauną ir žavintį teatrą - pokalbis su Egle Gabrėnaite.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Kiek visko išlieka po vandeniu!“ – sako bioarcheologė, Vilniaus universiteto prof. dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen, pasakodama apie savo povandeninės archeologijos patirtis. Metų pradžioje prestižinę 2 milijonų dotaciją pelniusi tyrėja tvirtina, kad jos atliekami tyrimai apie mūsų protėvių mitybą ypatingai aktualūs gali būti šiais laikais, kai stebime klimato kaitos nulemtus pokyčius. Apie vaikystę ekspedicijose, per jos tyrimus atsiveriantį senųjų civilizacijų pasaulį, mokslininkės ir mamos vaidmenų derinimą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kuo skiriasi turinio ir kalbos redaktorius? Ar redaktorius gali dirbti su tekstu, autoriaus, kuris jam nepatinka? Ar redaktorius redaguoja tekstą ar žmogų ir kodėl Aira Niauronytė vėl atranda muziką? Apie visa tai kalbame su rubrikos „Be kaukių“ viešnia - leidybinių projektų vadove ir redaktore Aira Niauronytė.Ved. Marius Eidukonis

„Be kaukių“ viešnia - Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė. Su ja kalbame apie apie savo šaknų pažinimo svarbą, santykį su savo kultūra ir etnokultūros būtiną neepizodiškumą mūsų kasdienybėje.Ved. Marius Eidukonis

„Vienintelė sėkmės istorija mūsų šalies regionų infrastruktūroje – tai sporto arenos. Bet jeigu regionuose būtų investuota į koncertų sales, būtų sukurti nauji kultūros židiniai, kuriuose vyktų gyvenimas“,- teigia Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovas Saulius Liausa. Kokia bus artėjanti jubiliejinė dainų šventė, kiek gyvos senosios tradicijos, kaip etnografinė kultūra palaikoma regionuose?Ved. Jolanta Kryževičienė

Istorinis momentas - Kauno tarpukario architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Pasiekimas netikėtas ir neįtikėtinai įkvepiantis bei brėžiantis naujus tikslus Lietuvai. Ką reiškia toks dar vienas įvertinimas mažai šaliai ir kokia tokio pripažinimo reali nauda? Apie tai - pokalbis su Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Paveldo programų vadove Renata Vaičekonyte-Kepežinskiene.Ved. Gabija Narušytė

Klavesinininkė, įvairių konkursų ir festivalių organizatorė Nijolė Dorotėja Beniušytė gyvena tarp Lietuvos ir Italijos. Daugiau nei prieš 15 metų ten radusi namus, jau ne vienerius metus pristato Lietuvos muzikinę kultūrą itališkai publikai. Kaip ji nusprendė pasirinkti ypatingai retą, klavesinininkės profesiją? Kuo Italija žavi, o kuo gali erzinti? Ar italai kultūrai reiklesni nei lietuviai? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Ypač mūsų specialybėje, muzikantų, atlikėjų, yra privaloma talento dalis turėti ambiciją, kad kiekvieną kartą išėjęs į sceną muzikas jis galėtų pademonstruoti tam momentui maksimumą, ką jis gali. O kad pademonstruotume maksimumą, reikia įdėti labai daug darbo ir ruoštis. Man atrodo, apsiriboti vidutiniu variantu būtų tam tikras ritimasis nuo kalno žemyn, tarsi aš susitaikau, kad man užtenka tiek. Šito neturėtų būti, nes visgi mes tarnaujam aukštesniems tikslams, grojame publikai, tai – mūsų duoklė žmonėms, kurie ateina pasiklausyti mūsų. Turime būti sąžiningi ir prieš save, ir prieš publiką“, – paklaustas apie savikritiką ir nuolatinį norą tobulėti sako smuikininkas, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteris Kristupas Keller.Ved. Gerūta Griniūtė

Smuikininkas ir aranžuotojas, žinomas akademinės muzikos atlikėjas, laimėjęs ne vieną konkursą, ilgametis Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertmeisteris, pedagogas Vytautas Mikeliūnas akademine muzika neapsiriboja – smuikininkas nuolat domėjosi džiazu ir domisi iki šiol. Kuo žavi tokia įvairovė pačiam muzikui? Kaip užbūrė džiazas „čiurlioniuką“? Pokalbis su Vytautu Mikeliūnu rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Monika Krikštopaitytė yra menotyrininkė, parodų kuratorė, daugybės straipsnių ir knygų autorė, ilgus metus dirbusi savaitraščio „7 meno dienos“ vyriausiąja redaktore. Rubrikoje „Be kaukių" su pašnekove kalbamės apie kultūrą ir rinkos ekonomiką, kultūrinę spaudą, apie sovietmečio dailę ir šiuo metų veikiančią pašnekovės kuruotą autoportretų parodą.Ved. Jolanta KryževičienėGedimino Pranckūno nuotr.

„Mes, kaip sovietukai, turiu omenyje mūsų kartą, kai prasidėjo šoubizas, mieliau pragerdavome po koncerto uždirbtus pinigus, kitą dieną nekontempliavome, kaip mums vakar gerai pasisekė, kaip pasidaryti ką nors panašaus į turą – su datom, su disciplinišku požiūriu į darbą. Čia tai, ką šiandien turi dabartinis jaunimas: tiek muzikantai, tiek jauni komikai – jie tuo požiūriu yra vakarietiški vaikinai ir tai yra gerai. Mes tokie nebuvom. Aš tai keisčiau – daugiau disciplinos“, – sako televizijos ir radijo laidų vedėjas, visuomenininkas Algis Ramanauskas.Rimti bei aštrūs žvilgsniai į visuomenėje vykstančius reiškinius ir laikas su muzika - pokalbyje rubrikoje.Ved. Gerūta Griniūtė

Iš Marijampolės kilusi pianistė Kamilė Zaveckaitė tapo pirmąja lietuve, kuriai suteiktas „Yamaha“ artistės vardas. Nors iškart po mokyklos baigimo išvyko tobulėti į užsienį, tačiau su Lietuva ryšių nenutraukė, savo kūrybinę energiją verčianti kūrybingais projektais gimtojoje Marijampolėje. Pokalbis apie tai – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Su rubrikos „Be kaukių“ svečiu architektu Aurimu Syrusu kalbame apie architektūros viziją ir iššūkius, konteksto svarbą ir ateities iššūkius.Ved. Marius Eidukonis

Rubrikos „Be kaukių“ svečias – kino taperis Viktoras Orestas Vagusevičius. Su juo kalbame apie taperio darbo subtilybes, meilę kinui ir tradicinio pianisto paveikslo kitimą.Ved. Marius Eidukonis

Pianistė Lauryna Šablevičiūtė, baigusi studijas Lietuvoje, išvažiavo dirbti į Škotiją ir pasiliko Jungtinėje Karalystėje. Pedagoginės veiklos tikrai netrūksta, koncertų taip pat, ir ji savo pasirinkimu labai džiaugiasi, nepaisydama to, kad vaikystėje svajojo būti balerina. Apie pasirinkimus, meilę muzikai ir niekada nepabostantį darbų sūkurį – rubrikoje „Be kaukių“ kalbamės su Lauryna Šablevičiūte, trumpų atostogų metu Vilniuje.Ved. Gabija Narušytė

„Supratau, kad esu čia ne be reikalo“, – sako Londono karališkojoje operoje stažuojanti operos solistė, mecosopranas Gabrielė Kupšytė. Didžiąsias pasaulio scenas šturmuojanti jauna solistė, kilusi iš Baublių kaimo, tvirtina, kad visai ne Karmen, o berniokiškos rolės yra jos svajonių sąraše. Pokalbis – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rubrikos „Be kaukių“ svečias – be bliuzo gyventi negalintis Aleksandras Belkinas. Su juo kalbame apie instrumentus, kuriais Aleksandras groja, apie pirmąją gitarą, nupirktą Tauragės universalinėje parduotuvėje ir nuo vaikystės puoselėtą svajonę būti muzikantu.Ved. Marius Eidukonis

„Knygas skaitau tik viešajame transporte. Kartais džiaugiuosi, įstrigęs kamštyje. Įsimylėjau troleibusus. Beskaitydamas galiu ir papildomą maršrutą nuvažiuoti“, - sako gydytojas ir žurnalistas Ignas Klėjus. Rubrikoje „Be kaukių“ jis pasakoja apie prabėgusią vasarą, kuri leido „atrasti“ vietos mintims, bei apie radiją, kurio... niekas negalėjo išjungti.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Dokumentinių filmų apie mūsų istoriją, mūsų laisvę autorė ir režisierė Rūta Sinkevičienė LRT TELEVIZIJOS žiūrovams pateikė dar vieną istoriją: parodytas dokumentinis filmas apie partizaną „Antanas Lukša. Brolio pažadas“. Dar viena istorija, dar vienas didžiulis darbas, o kiek dar jų sukasi galvoje? Kodėl svarbu pasakoti apie Lietuvos laisvę? Apie tai Laisvės dieną, rubrikoje „Be kaukių“ ir kalbamės su Rūta Sinkevičiene.Ved. Gabija Narušytė

„Mes esame pirmoji perdegusiųjų karta. Palaipsniui ateina suvokimas, kad jeigu nori kažką kurti, kažką duoti, tai turi būti savyje pasilsėjusi, švari. Tai yra privilegija, to reikia išmokti, nes kultūriškai mus juk matuoja pagal darbą. Ir mokykloje ugdo, kad pasiekimai, darbas yra tai, kas esi tu. Taip tave formuoja. Ir užtruko atsiminti, kad ne tik darbas yra svarbus, bet ir laikas su šeima, maisto gaminimas, muzikos klausymasis, pasivaikščiojimas su šuniu, sportas, kurį labai mėgstu, visos kitos veiklos. Reikia savęs grąžinimosi, savivertės perkrovimo“, – sako kino ir kultūros istorikė, audiovizualinių medijų tyrinėtoja Lina Kaminskaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

„Muzika yra mano pasaulis. Tai vieta, kur visada norėjau būti, ir neįsivaizduoju, kad galėtų būti kitaip“, - sako meistriškai instrumentą valdanti smuikininkė Augusta Zuokė. Apie jos gyvenimo pasirinkimus, koncertines keliones ir pomėgius - rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

„Iš visų pasviečių rinkau po gabaliuką, po grūdą ne tik istorijas, laikmečio ženklus, gavau mano gimtųjų vietų atminties archyvus“, - sakė debiutinį romaną išleidusi garsi prozininkė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Danutė Kalinauskaitė. Rubrikoje „Be kaukių“ - pokalbis su rašytoja apie jos pirmąjį romaną „Baltieji prieš juoduosius“, kurio pasakojimas sugrįžta į kelių šimtų metų giminės istoriją ir atgaivina mūsų trupančią atmintį.Ved. Jolanta KryževičienėGuodos Kavaliauskaitės nuotr.

„Žinot, kodėl aš noriu gyventi amžinai? Kad sužinočiau, kaip viskas yra ir kaip viskas baigiasi. Nes kai viskas pasibaigs, jau žinosi. Pavyzdžiui, nebus to klausimo: ar Rusija pasikeis, ar nepasikeis. Po milijono metų jau žinosi – yra va taip. Yra dar krūva mokslinių dalykų, paslapčių - kaip žmogaus smegenys veikia ir panašiai.. Kai pradedi domėtis, yra tiek daug įdomių dalykų!“, – sako visuomenininkas, publicistas, matematikas, informatikas Kazys Preikšas. Rubrikoje „Be kaukių“ kalbamės apie nuolatines tiesos paieškas – moksle, istorijoje ir kasdienybėje.Ved. Gerūta Griniūtė

Vieną dieną žinomas muzikos fotografas Rytis Šeškaitis pradėjo savo kelionę Baltijos pajūriu – pėsčiomis nuėjo 1778 km. Vaikščioti kasdien, be išlygų, jis pradėjo jau prieš kurį laiką. Apie kelionę pajūriu ir į save, taip pat muzikos fotografiją ir muziką – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Apie meilę operai, eksperimentus balsu ir vokalistų kasdienybę pokalbis su „Be kaukių“ viešnia Eglė Radavičiūtė.Ved. Marius EidukonisNuotr. STAGEiT Productions

Apie penkiolika metų trukusias keliones, apie kelionę paviršiumi ir kelionę į gilumą kalbame su rubrikos „Be kaukių“ svečiu fotografu Deniu Vėju.Ved. Marius Eidukonis

Užaugusi buvusio partizano ir tremtinės šeimoje, dainininkė, mecosopranas Judita Leitaitė meilę muzikai atsinešė iš vaikystės. Charizmatiška, ekspresyvi, nepaprastai mylima žmonių menininkė, koncertuojanti tiek didžiosiose scenose, tiek kaimo bažnyčiose ar senelių namuose – rubrikos „Be kaukių“ viešnia.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Džiaugiuosi, kad leidžiama vis daugiau gerų ir prasmingų knygų“,- yra sakiusi vieno populiariausių knygų tinklaraščių „Fantastiškų (-os) knygų žiurkės“ viena iš kūrėjų ir autorių Lina Girčytė-Juškė. Ką žmogui duoda skaitymas, kiek knygų Lina perskaito per metus, kodėl kartu su buvusia klasioke Giedre jos nusprendė dalintis perskaitytų knygų komentarais ir įspūdžiais ir sukūrė knygų tinklaraštį – apie visa tai rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Dabar didžiulis poreikis daiktų su siela, tačiau nedarykite isterijos iš mados! Tai - žaidimas“, - rubrikoje „Be kaukių“ sako mados dizainerė Lilija Larionova. Ar tvari mada - tik pačios mados reikalas? Kodėl mums svarbu gerai atrodyti ir kas yra „kapsulė“, kurią kiekvienas turime turėti savo spintoje?Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Poetas, eseistas fotografas Alis Balbierius gimė Šlepščiuose, Biržų rajone, buvo iš čia išvykęs studijuoti ir dirbti, tačiau galiausiai grįžo į Biržus. Ne tik literatas, kurio biografiją neseniai papildė ir naujausia knyga „Aš žudžiau jūrų žvaigždes“, bet ir fotografas bei ornitologas šį kartą vieši rubrikoje „Be kaukių“. Pokalbis apie įvairiaformę kūrybą nutolus nuo didmiesčio šurmulio.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė ir Julijus Grickevičius

„Be kaukių“ rubrikos svečias – gastronominio paveldo tyrinėtojas Rimvydas Laužikas. Kaip jis priėmė žinią apie galimai į Lietuvą atvyksiančius „Michelin“ vertintojus? Koks yra Rimvydo vasaros meniu? Pokalbis apie plačią Rimvydo veiklų ir aistrų paletę: nuo akademinių veiklų ir darbo UNESCO iki gyvenimo sodyboje Molėtuose ir nebūtinai su gastronomija susijusio laisvalaikio.Ved. Indrė Kaminckaitė

Kompozitorius Gediminas Zujus – tikras šančiškis, gyvenantis šimtamečiame mediniame savo giminės name. Į savo kiemą jis mielai įsileidžia kaimynus ir čia pat kuria kultūrą. O vasaromis lekia į Rumšiškes, kur buria pasaulio jaunimą. Kur slepiasi Gedimino bendrystės genas?Ved. Kotryna Lingienė ir Jolanta Kryževičienė

„Mirtis yra gyvenimas. Gyvenimo dalis. Jeigu mes užmirštame, kad esame mirtingi, tuomet negyvename. Mums padėtų, jei suvoktume, kad esame mirtingi, kad esame atsakingi už dalykus kuriuos darome, žodžius, kuriuos sakome. Tai padėtų būti laimingesniems čia ir dabar“, – sako istorinio šokio choreografė, šokėja, režisierė Jūratė Širvytė.Ved. Gerūta Griniūtė

Menininkas realistas - būtent taip būtų galima įvardinti Tadą Černiauską. Apie darbą ieškant įkvėpimo, meno ir verslo ryšius ir prognozuojamumą, kuris kūrinys gali tapti populiarus, o kuris ne.Ved. Marius Eidukonis

Kai kultūros vyksmas koncentruojasi didžiuosiuose centruose, vykti gyventi ir dirbti į mažą miestelį ar pakraščio miestą atrodo nesuvokiama. Tačiau Kuliuose gyvenantys Raimonda ir Valentinas Masalskiai ne laukia renginių pasiūlos, o patys kuria visavertį gyvenimą aplink save. Atgijęs teatro gyvenimas ir jaunos trupės Klaipėdoje, mieste atsiradusi nauja kūrybos ir susitikimų vieta, Sofijos festivalis Kuliuose – tai šios kūrybingos poros veiklos vaisiai.Rubrikos „Be kaukių“ svečiai – Klaipėdos „Kultūros fabriko“ vadovė Raimonda Masalskienė ir Klaipėdos jaunimo teatro vadovas, teatro pedagogas ir Klaipėdos kultūros magistras Valentinas Masalskis.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Gabija Narušytė.

„Ši akimirka yra tokia nuostabi dovana, nuostabu, kad mes ją turime. Kai man kažko trūksta, o mes, žmonės, visi mėgstame bambėti, aš pradedu galvoti, už ką esu dėkingas. Už tiek daug nuostabiu dalykų, turiu tiek daug dovanų. Galiu kurti, būti, galiu susitikti su žmonėmis, turiu artimuosius. Tai yra tai, kas mane įkvepia ir padeda grįžti į Žemę“, – sako kompozitorius Titas Petrikis, daugiausiai dirbantis kine, teatre ar televizijoje. Pokalbis apie kūrybinius ieškojimus ir po politikos mokslų – grįžimą į muzikos pasaulį.Ved. Gerūta Griniūtė

2015 m. Rasa Barčaitė paliko nuspėjamą Europą ir pakeitė gyvenimą iš esmės – apsigyveno nuotykių nestokojančiame Maroke. Pradėjusi rašyti blogą „Blondie in Morroco“, ilgainiui čia, Lietuvoje, žurnalistinį darbą dirbusi Rasa pradėjo organizuoti autentiškas keliones į Maroką ir kitiems. Rubrikoje „Be kaukių“ – užburianti Maroko kultūra, jos iššūkiai ir atradimai su Rasa Barčaite.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - 75 metų sukaktį mininčio Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė.Ved. Marius Eidukonis

Fotografė, operatorė, kultūros antropologė Isaiah Fainberg didžiąją gyvenimo dalį praleido Vilniuje, baigė Vilniaus dailės akademiją, rengė pirmąsias parodas ir performansus, planavo stoti į doktorantūrą. Tačiau nusprendė išvykti į protėvių žemę metams ir štai jau septinti metai gyvena Izraelyje. Apie fotografiją ir teatrą, apie Izraelį ir Lietuvą pokalbis su Isaiah Fainberg.Ved Jolanta Kryževičienė

Povilas Venta Kuprys kiekvieną rytą pradeda užfiksuodamas tris savo potyrius ir paskelbdamas juos savo feisbuko sienoje. Iš tokių įrašų jau gimė ir knyga, be to, senjoras Povilas yra nuolatinis ir visuomet vyriausias kaunietiškų poezijos slemų dalyvis. Rubrikoje „Be kaukių“ – apie įvairiaspalvį kultūros, meno ir atradimų kupiną gyvenimą, kai nebereikia eiti į darbą.Ved. Kotryna Lingienė ir Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Svarbu veikti ir save valyti, nes visos ligos prasideda nuo neišrištų vidinių dalykų. Svarbu galvoti, kaip save tobulinti, išsišluoti savo kiemą, o kiti žmonės gyvena savo gyvenimą. Tada atsiranda ir laisvė, tada jauti Visatos planą“, - sako dainininkė, kūrėja Indrė Dirgėlaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Primabalerina Eglė Špokaitė dabar gyvena toli nuo Lietuvos, kurioje padarė įspūdingą karjerą - jos kuriamas šokis žavėjo ne vieną kartą, ji įsirašė į Lietuvos baleto istoriją. Dabar baleriną JAV įsuko pedagoginė veikla, kuriai ji atiduoda visą save. Apie kūrybinius gyvenimo etapus, jų žavesį ir prasmę – Eglė Špokaitė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

500 medžių Trakuose, Lukiškių aikštės liepos Vilniuje, visuomenės mobilizacija dėl medžių likimo Romeno Gari skvere - kiek iš tikrųjų mums rūpi medžiai ir gebame juos saugoti? Pokalbis su visuomenininke Joana Staniulionyte.Ved. Marius Eidukonis

Apie teatrą tarp idėjos ir darbo, apie darbą tarp Vilniuas, Jonavos ir Pravieniškių bei socialinį teatrą pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ svečiu režisieriumi Mantu Jančiausku.Ved. Marius Eidukonis

„Tarptautinius santykius kuriame ir mes. Esame atsakingi už savo veiksmus, kurie po kelių dešimtmečių gali turėti negrįžtamų rezultatų“, - sako politologė Dovilė Jakniūnaitė. Pokalbis su ja apie dirbtinio intelekto keliamus iššūkius, vasaros veiklas ir muziką - rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Pašėlusių, kūrybingų aktorių grupė susibūrė į teatrą ir kūrė spektaklius, kurie traukė ne tik mažuosius žiūrovus, bet ir visko mačiusius teatro mylėtojus. Atėjus brandos metui, atsirado noras kalbėti apie svarbius ir ne visada linksmus dalykus. Svarbūs buvo koncertai, naujos dainos ir bendravimas su publika. Toks vingiuotas, pilnas nuotykių ir patirčių yra Aido Giniočio kūrybos kelias.Režisierius, aktorius, „Keistuolių teatro“ ir teatro laboratorijos „Atviras ratas“ vienas įkūrėjų, LMTA profesorius, dainų autorius ir atlikėjas, trijų Auksinių scenos kryžių laureatas Aidas Giniotis - rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Jolanta Kryževičienė

Rubrikoje „Be kaukių“ aiškinamės, kokius kūrybinius dialogus su teatro mūzomis mezga rinkodaros specialistė Agnė Burovienė. Ne vieną tarptautinį projektą pastaraisiais metais įgyvendinusios įstaigos atstovė dalijasi ir tobulo poilsio vizijomis. Ar jose lieka vietos kultūrai?Ved. Kotryna Lingienė ir Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kaip planuoti keliones? Kuo žavi ir ko išmoko geografo profesija? Apie tai rubrikoje „Be kaukių“ kalbame su geografu Rytu Šalna.Ved. Marius Eidukonis

Jau aštuonerius metus Portugalijoje, Lisabonoje gyvenanti chemikė Ona Šivickytė dar nesako, kad labiausiai nuo Lietuvos nutolusioje Europos šalyje įleido šaknis. Čia ji atvyko siekdama šiek tiek sulėtinti gyvenimo tempą. Pokalbis – apie netikėtus gyvenimo pasirinkimus, portugališką kultūrą ir muziką, kuri pašnekovę lydį nuo pat vaikystės.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Man atrodo, man tinka žurnalisto profesija. Mane nervina, negaliu pakęsti, kai kažkas vyksta akivaizdžiai neteisingai. Tą norisi keisti. Grįžtant ir prie karo prieš Ukrainą – ir arkliui aišku, kad tai yra visiškai nesąžiningas, neteisingas, niekuo nepagrįstas karas. Kad visos menamos priežastys yra sufabrikuotos ir išgalvotos“, - sako žurnalistas, prodiuseris, visuomenininkas, šaulys, karys savanoris, visuomeninės organzacijos „Stiprūs kartu“ iniciatorius Edmundas Jakilaitis.Ved. Gerūta Griniūtė

Dabar laikinai vadovaujantis Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui Audrius Kundrotas džiaugiasi, kad darbas, kad ir koks sudėtingas kartais būtų, jam kelia pačias geriausias emocijas. Profesionalus akordeonininkas jau daugelį metų dirba šiame teatre, kuriame atrado save, į darbą eina su šypsena, kuri visom prasmėm nelieka nepastebėta kolegų ir teatro svečių. Audrius Kundrotas – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Ką galime kalbėti apie žmogaus teises karo akivaizdoje? Koks yra tarptautinių organizacijų vaidmuo vykstant didelėms krizėms? Koks yra žmonių su negalia gyvenimas šiandieninėje visuomenėje? Šiuos klausimus aptarsime su Vytauto Didžiojo Universiteto profesoriumi, socialinių mokslų daktaru Jonu Ruškumi, dvi kadencijas dirbusiu Jungtinių Tautų žmonių su negalia teisių komiteto vicepirmininku.Ved. Jolanta Kryževičienė

Rubrikos „Be kaukių“ svečias pasaulio muzikos koncertų Lietuvoje organizatorius Žilvinas Jay Švarplys.Ved. Marius Eidukonis

Marius Domeika yra garsių Kauno muzikinio teatro aktorių Aloyzo Domeikos ir Filomenos Viržonytės sūnus. Tačiau gyvenime pasirinko veterinariją, apsigynė daktaro disertaciją, dirbo tarptautinėse organizacijose. Likimas pasisuko taip, kad beveik tris dešimtmečius gyvena Švedijoje, Upsaloje, kur sukūrė šeimą. Šiandien Marius nebedirba veterinarijos srityje, kardinaliai pasuko savo gyvenimą ir daro tai, kas teikia džiaugsmą. Ir grįžta į muziką - renka archyvinę medžiagą apie Kauno muzikinį teatrą, dainuoja, dažnai grįžta į Lietuvą ir bendradarbiauja su čia gyvenančiais kūrėjais.Apie muziką, staigius gyvenimo posūkius, Švediją ir Lietuvą - pokalbis su Mariumi Domeika rubrikoje „Be kaukių“.

Karaliaus Mindaugo dieną rubrikoje „Be kaukių“ Mindaugas Vidugiris. Keturių vaikų tėvas, organizacijų kultūros formavimo, krizių valdymo ir asmeninio tobulėjimo ekspertas tiek darbe, tiek namuose akcentuoja bendravimo ir santykių būtinybę.Ved. Gabija Narušytė ir Marius Eidukonis

„Mes šitam laike esam svečiai ir niekada negalim žinoti, kada tiesiog nebebūsim. Yra didžiulė prabanga galvoti, kad mums priklauso laikas. Man atrodo, kad yra visiškai atvirkščiai“,– sako šiuolaikinio meno kritikė, menotyrininkė Jogintė Bučinskaitė. Apie laiką stebėjimui, tyrinėjimui, apie psichologiją ir darbą su kuriančiais žmonėmis, apie kritiką ir vis atsidarančias naujas duris – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Poetė Elena Karnauskaitė sukūrė ir išleido aštuonis poezijos rinkinius ir esė knygą „Ievos laiškai iš Galudienių miesto“. Naujausia poezijos knyga „Atvirukai iš kurorto“ dar visai karšta, kaip sako pati autorė. Autorė gyvena Palangoje, kur baigusi filologines studijas daugiau kaip 20 metų dirbo mokytoja. Tačiau pasikalbėti plačiau susitikome Palangos Gintaro muziejuje, kuriame pastaruoje metu Elena dirba ekskursijų vadove. Apie staigius gyvenimo posūkius, mokyklą ir literatūrą - pokalbis su Elena Karnauskaite.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Nuo mano studijų laikų iki dabar yra lygiai tas pats: užkrečia nuoširdus įkritimas į savo lauką ir paties dėstytojo susidomėjimas tuo dalyku“ – apie tai, kaip aistra naujoms žinioms gali tapti didžiuliu įkvėpimu, kalba Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, Senato pirmininkė, Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcijos pirmininkė Lina Navickaitė-Martinelli. Po ilgų metų tobulinant pianistinę techniką ir kaupiant atlikėjos repertuarą Lina Navickaitė-Martinelli pasirinko muzikologijos studijas ir džiaugiasi, suradusi įkvepiantį mokslininkės kelią. O kiek garso spalvų ir atspalvių girdi išlavinta muzikologės ausis? Kokią vietą gyvenime šiandien užima fortepijonas? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Dzūkijoje augusi, medijų filosofiją studijavusi, daugybę valandų prie kompiuterio praleidusi Aistė Virketė šiandien yra daug arčiau gamtos, nei vidutinis miestietis, nors gyvena pačiame Kauno centre. Miško maudynes vedanti moteris taip pat rūpinasi ne tik savo, bet ir kitų žmonių jai patikėtais augalais – Aistė yra augalų gyvybės langelio, arba plantariumo, steigėja. Pokalbis apie tai, kokie iššūkiai žengiant gamtos keliu stiprina ir grūdina, ir kas atveda augalus bei žmones pas Aistę.Ved. Kotryna Lingienė ir Gabija Narušytė

„Aktoriaus darbas nepaprastai įdomus, bet ir nepaprastai nedėkingas. Tai ištisinė nežinomybė. Kiekvienas kuriamas personažas yra tuščias popieriaus lapas, kuriame tekstą rašai pats“, - sako temperamentingoji aktorė Larisa Kalpokaitė. Jos muzikos pajautimas, spinduliuojanti kalba, vaidmenys scenoje, kine ir namuose - pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Humanitarinių mokslų daktarės, dailės istorikės ir parodų kuratorės Giedrės Jankevičiūtės visi nauji darbai - tiek knygos, tiek parodos - sulaukia išskirtinio dėmesio, nes atskleidžia platų istorinį kontekstą, kalba apie ne visiems patogius dalykus ir pasakoja apie komplikuotą Lietuvos ir jos žmonių istoriją. Neseniai atidaryta didėlė meno paroda Krokuvoje „Vilnius–Wilno–Vilne 1918–1948. Vienas miestas – daug istorijų“, o birželį lankytojus pakvietė nauja Giedrės Jankevičiūtės kuruota paroda „Žalia“ Kaune. Domėtis istorija ir net slaptais jos naratyvais paskatino asmeninė patirtis. Apie tragišką šeimos istoriją, apie parodas ir knygas, apie gyvenimą Romoje ir Vilniuje - pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ viešnia dr. Giedre Jankevičiūte.Ved. Jolanta Kryževičienė

Rubrikos „Be kaukių“ svečias – kompiuterinių žaidimų kūrėjas Liudas Ubarevičius.Ved. Marius Eidukonis

Rubrikoje „Be kaukių“ – tautodailininkė, tradicinių sodų rišėja Marija Liugienė. Tūkstantį mokinių išmokiusi rišti sodus pašnekovė turi dar vieną su šia tradicija susijusią svajonę. Liugienė pasakoja ir apie Joninių bei Rasų papročius, tradicijų gyvavimą šiais laikais ir šeimoje puoselėtas vertybes.Ved. Giedrė Trapikaitė

Kuo gyvena ir kvėpuoja keliautojas, rašytojas, vertėjas, kino kritikas, žmogaus teisių dokumentinio kino festivalio „Nepatogus kinas“ programos sudarytojas, dėstytojas Narius Kairys?Ved. Gerūta Griniūtė

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - leidyklos „Lapas“ vadovė Ūla Ambrasaitė. Su ja kalbame apie artėjantį leidyklos dešimtmetį, apie įkvėpimą leidybos versle ir kūrybiškumo ir įkvėpimo svarbą.Ved. Marius EidukonisMarijos MIreckaitės nuotrauka

Pianistė Eglė Kasteckaitė vaikystėje atradusi fortepijoną, šiam instrumentui skiria visą savo gyvenimą: groja solo ar kameriniuose ansambliuose, akomponuoja, moko juo groti ir vaikus. Bet tai dar ne viskas: ji jau dešimtmetį vadovauja ir savo pačios įkurtam vasaros festivaliui „Marijampolė Music Park“, o dabar dar ir LMTA Meno centrui. Ar lieka laiko mielam fortepijonui? Eglė Kasteckaitė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija NarušytėNuotraukos autorė Gabija Matkutė

Su rubrikos „Be kaukių“ svečiu – Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus vadovu dr. Simonu Strelcovu kalbame apie muziejaus viziją, naujas muziejaus erdves ir žydų istorijos pasakojimą.Ved. Marius Eidukonis

Vilniaus universiteto chorų vadovė, dirigentė, pedagogė Rasa Gelgotienė visą gyvenimą keliauja, lydima choro skambesio. Koks yra tas magnetas, užbūręs dešimtmečiams ją pačią ir jos auklėtinius? Rasa Gelgotienė - rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Ant palangės ištemptos stygos ir gitaros muzikos garsuose randama ramybė. Rubrikoje „Be kaukių“ vieši gitaristas Tomas Varnagiris.Ved. Gerūta Griniūtė

„Optimizmas ir energija yra mano gyvenimo varikliai. Bet tik iš skaudžių išgyvenimų atsiranda laimės projektas“, - tvirtina žurnalistė, rašytoja Jurga Baltrukonytė. Rubrikoje „Be kaukių“ - viena įtakingiausių nuomonės formuotojų Lietuvoje, jos kuriami stulbinamo populiarumo sulaukę žurnalai jaunimui, iš kojų verčianti muzika ir pomėgiai. Dar - apie ypatingai nekasdienišką gyvenimą Fuerteventūros saloje.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Smuikininkė Barbora Valiukevičiūtė – pasaulio pilietė, studijavusi prestižinėje Manheteno muzikos mokykloje, dirbusi su žymiais atlikėjais ir dirigentais, daug dėmesio skirianti meno pedagogikai. Kurianti naujus namus Merkinėje, ji imasi iniciatyvų, per kurias profesionalus menas keliauja ir į nedidelius miestelius. Pažintis su Barbora Valiukevičiūte – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Vilniaus gimtadienio metais kažkoks visatos pirštas davė meno pankei prestižinę miesto salę“,- vis dar stebisi menininkė Marta Vosyliūtė, netikėtai atsiradus galimybei Vilniaus rotušėje surengti parodą „Martos kalendorius“.Apie naują parodą, nenusaldintą ir ironišką meną, scenografiją, kuri pamažu nyksta, apie Vilniaus prokuratūros pastatą ir slaptas miesto vietas - pokalbis su Marta Vosyliūte.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kokie sąskambiai muzikoje šiandien svarbiausi etnomuzikologei, Lietuvos nacionalinės filharmonijos muzikos redaktorei ir atstovei spaudai Skirmantei Valiulytei? Kaip ji šiandien seka vaizdų pasaulį? Apie tai, kas girdima ir matoma, užčiuopiama, bet ne visada sutelpa į žodžius kalbamės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Raminta Naujanytė-Bjelle muzikos industrijoje – seniai žinomas vardas. Dar 2010 m. išgarsėjusi savo daina „Brolužis“, per tą laiką baigusi kompozicijos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, šiandien ji sėkmingai veikia tiek akademinės, tiek populiariosios muzikos srityse.Kas yra Ramintos kūrybos variklis? Ko apie ją nežinome? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Pradėjusi muzikinį kelią nuo smuiko, vėliau pasirinkusi alto specialybę, su orkestru „Kremerata Baltica“ aplankiusi daugelį prestižinių koncertų salių, šiandien Kristina Anusevičiūtė yra Valstybinio Vilniaus kvarteto dalis. Kokios patirtys muzikę džiugina labiausiai?Ved. Gerūta Griniūtė

„Keliauti - reiškia pažinti. O pažinti - reiškia prasmingai gyventi“, - keliautojo, autostopininko Roberto Pogorelio gyvenimo moto. Jo sąskaitoje - mažiausiai 80 aplankytų pasaulio šalių. Dalis patirčių tiesiog gniaužia kvapą... Rubrikoje „Be kaukių“ - Roberto kelionės autostopu, iš to gimusios knygos ir hobis - trumpųjų bangų radijas!Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Neseniai vykusiame Euroradijo džiazo orkestro koncerte Lietuvai atstovavo saksofonininkas Karolis Šarkus. Studijavęs Nyderlanduose, JAV jaunas muzikantas groja keliuose džiazo kolektyvuose, pats kuria muziką, aranžuotes, o karantino metu išleido debiutinį albumą „Palette of Feelings“.Apie džiazą, kūrybą, keliones ir kūrybos laisvę - pokalbis su Karoliu Šarkumi rubrikoje „Be kaukių“Ved. Jolanta Kryževičienė

„Mano dėstytojas Gediminas Šimkus sakydavo: vaikai turi žaisti, jūs irgi turite žaisti. Visas gyvenimas turi būti žaidimas. Juk mes kartais nepastebime, kaip greitai prabėgo laikas, užsimiršome ir lygtai tai nieko nekainavo – lyg visą laiką žaidėme. Jeigu pavyksta, kad procesas, net jei jis yra sunkus, varginantis, yra kaip žaidimas, tada, man atrodo, ir procesas pavyksta, ir viskas lengviau, ir šiaip smagiau“, – sako televizijos ir kino režisierius Andrius Lygnugaris, kurio režisuotas televizijos projektas „Nacionalinė ekspedicija“ ir ekranuose visai neseniai rodyti filmai „Pūga prie Mėmelio“, „Postas aušroje“, „700 Vilniaus metų. Kelionės laiku su prof. A. Bumblausku“ yra tik dalis A. Lygnugario darbo vaisių. Apie kūrybinius įkvėpimus, muzikos ir vaizdų pasaulius, knygas bei fotografiją – pokalbyje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Antropologė Agnieška Avin, išgirdusi klausimą apie romus dar būdama 18-os, suprato, kad apie šios tautybės žmones labai daug ko nežino. Būtent taip ir susidomėjo jų istorija bei kultūra, kurios tyrimams skiria visą laiką, ką jau kalbėti apie pagabą romų atstovams. Apie romų istoriją, tapatybę, kasdienybę ir džiuginančią veiklą – Agnieška Avin rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Šokėja, choreografė, režisierė ir teatro edukologė Ieva Jackevičiūtė šiandien savo kūrybinę energiją investuoja į kūrybą mažiausiems – spektaklius ir edukacijas kūdikiams. „Į galimybę būti meno pasaulyje žvelgiu kaip į pačią didžiausią dovaną“, – sako ji, svečiuodamasi rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-JuškienėBartosz Frątczak nuotrauka

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – jauniausia rečitalio atlikėja Lietuvoje, jau ketverių dainavusi su Lietuvos kariuomenės orkestru, baigianti savo koncertinį turą po Lietuvą, Akvilė Ališauskaitė.Ved. Marius Eidukonis

Kauno valstybinio muzikinio teatro solistui Laimonui už svarų daugialypį indėlį Lietuvos kultūrai įteiktas garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Kuo įpareigoja toks svarus įvertinimas, koks baritono kelias nuo Merkinės iki Europos teatrų? Kokia operos solisto kasdiena ir kaip pavyksta „pagauti“ sėkmę? Laimonas Pautienius rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Nors Lietuvoje negyvena jau seniai, pianistas, pedagogas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Rimantas Vingras iš mūsų kultūrinės erdvės nedingsta. Kokie keliai jį atvedė į Londoną? Kaip menininkui jame nepaskęsti? Kokius pokyčius menininko gyvenime sukėlė karas Ukrainoje? Pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Jeigu reikėtų rinktis, kitų minčių nebūtų: šeima – didžiausias turtas mano gyvenime. Labai džiaugiuosi, kad viskas taip vyksta. O šalia to, aš galiu daryti ir karjerą. Galbūt Lietuva yra dėkingiausia šalis pasaulyje derinti tuos dalykus“, – sako dainininkas, džiazo muzikas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vyr. seržantas specialistas Jurgis Brūzga. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

„Poezija gali išvesti iš proto“,- yra sakęs poetas Gintaras Bleizgys, išleidęs rinkinį „Procesija“. Kartais poezija pasitraukia, panerdama į kūrybines pauzes, o kartais virsta nesuvaldomais srautais. Apie kūrybą, verslininko patirtis, besikeičiantį pasaulį ir menininką visuomenėje - pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Su rubrikos „Be kaukių“ viešnia Audiosensorinės bibliotekos vadove Inga Davidoniene kalbamės apie priežastis, lėmusias Lietuvos aklųjų bibliotekos virsmą Audiosensorine biblioteka, taip pat apie tai, kiek knygų vis dar spausdinama brailio raštu ir augantį bibliotekos skaitytojų ratą.Ved. Marius Eidukonis

Šiuo metu visoje Lietuvoje vyksta tradicinio festivalio „Poezijos pavasaris“ renginiai. Šių metų poezijos almanacho sudarytojas - poetas Kornelijus Platelis. Kokia metų poezijos panorama atsiveria almanache? Kaip keičiasi pati poezija, koks jos santykis su besikeičiančiu laiku? „Jausmas, kad ne visi skaito, ką patys parašo. Tiesiog įdeda tekstą į socialinius tinklus šalia mielų šuniukų ir katinukų",- sako Kornelijus Platelis.Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

„Visas bagažas, kurį turėjau kaip įdėtą kodą, buvo iš tėvų. O jau vėliau išmokau suprasti tai, ką aš turiu, palyginti, gebėti įdėti į kontekstą. Bet, aišku, visa tai, ką tėvai įdeda – tą ir turi“, – apie savo kultūrinį ir muzikinį palikimą kalba muzikologė, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė Karina Firkavičiūtė. Kalbamės apie savų tradicijų saugojimą ir horizontus, atvėrusius daug naujų kelių ir pažinimų.Ved. Gerūta Griniūtė

Rubrikoje „Be kaukių“ šįkart ne žmogus, o renginys – pirmą kartą organizuojami „Meno kritikos apdovanojimai“. Apie juos kalbame su ŠMC parodų kuratore Viriginija Januškevičiūte, ŠMC skaityklos kuratore Justina Zubaite-Bundze ir viena iš vertinimo komisijos narių Joginte Bučinskaite.Ved. Marius Eidukonis

Menininkas, fotografas, architektūrinių manipuliacijų autorius Liudas Parulskis nenustoja stebinti savo darbais apie Vilnių. MO muziejaus naujausios parodos „Vilniaus pokeris“ pagrindinis vizualinis Vilniaus akcentas taip pat priklauso jam. Vilniuje jis gimė, gyvena, Vilnius kaskart Liudą Parulskį įkvepia ir naujoms idėjoms. Kokį mato Vilnių humoro nestokojantis menininkas ir kodėl savo manipuliacijas siekia pristatyti suprantamai? Pokalbis su Liudu Parulskiu rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Kaip didmiesčio gyventojus išvilioti iš centro į renginius, vykstančius miesto pakraštyje? Apie tai kalbamės su komunikacijos specialiste Indraja Vaitkūnaite.Ved. Marius Eidukonis

Kuo Ingą Stankaitytę patraukė poetė Liūnė Sutema, kiek ilgas kūrybinis kelias ir kas nutinka kūrėjui, kai kūrybinis tikslas pasiektas? Taip pat ir apie kitokį lietuvių kalbos mokymą kalbamės su „Be kaukių“ viešnia – aktore, performansų autorė, lietuvių kalbos mokytoja Inga Stankaitytė.Ved. Marius EidukonisVido Černiausko nuotrauka

„Dabar labai pastebiu jaunesnių žmonių nekantrumą ir įsivaizdavimą, kad viskas labai paprastai ir greit padaroma. Kai darau dirbtuves su žmonėmis, kai jie patys gali pasidaryti instrumentus, tai irgi matosi: kai vienas etapas nepavyksta iš pirmo karto, temperatūra kyla, žmogus ima niršt. Tada pasakoju, kaip man būna: darai, darai būgną dvi, tris valandas, tempi visas „po prakaitu“ – ir galiausiai oda plyšta… Visas darbas – perniek. Tada nusiramini, ramiai eini namo ir kitą dieną viską pradedi iš naujo. Dabar suprantu, kad su tuo nereikia kovoti. Tai – proceso dalis, kartais dalykai ne iš karto pavyksta“, – sako perkusininkas, instrumentų meistras, grupės „Subtilus“ narys Vytautas Švažas. Kalbamės apie jo kelionę į muziką, kelių inžineriją ir gebėjimą išlikti ramiam.Ved. Gerūta Griniūtė

Violončelininkas Mindaugas Bačkus gyvenimui ir darbui pasirinkęs Klaipėdą nenustoja stebinti ambicingais sumanymais tiek kaip Klaipėdos kamerinio orkestro vadovas, tiek kaip solistas, tiek kaip puikus organizatorius. Šiomis dienomis uostamiesčio erdvę užtvindė violončelių garsai, nes čia vyksta Tarptautinis Klaipėdos violončelės festivalis, kurio programoje ir konkursas. O festivalio meno vadovas Mindaugas Bačkus sako: „Aš tiesiog įgyvendinau savo svajonę“. Apie svajones, virstančias realybe, ir kodėl tai yra „viskas apie meilę“ – rubrikoje „Be kaukių“ kalbamės su muziku.Ved. Gabija NarušytėD. Matvejevo nuotrauka

Algė Gudaitytė yra kuravusi ne vieną atgarsio sulaukusią parodą - moterų kūrybos dirbtuves ir ekspoziciją vyrų vienuolyne, parodą apie bohemiečių operos užkulisius, neseniai sukūrė sukrečiantį gaveliško Vilniaus vaizdą MO parodoje. Kaip sukurti įdomią, vertingą parodą ir kaip prie viso to prisideda nuo pirmųjų gyvenimo dienų patirta meno apsuptis - pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ viešnia – dailės istorike, menotyrininke, parodų kuratore ir garsios menininkų Gudaičių giminės atstove Alge Gudaityte.Ved. Jolanta KryževičienėNuotr. autorė Ugnė Vasiliūtė

Rubrikoje „Be kaukių“ – trimitininkas, Amerikos Lietuvis Dovas Lietuvninkas. Lietuvybės dvasioje užaugęs muzikas į Lietuvą atvykti planavo tik metams, tačiau užsibuvo net penkerius, kiek netikėtai tapo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro nariu, užmezgė daug kitų kūrybinių ryšių. Visgi šiandien Dovas pakėlė sparnus atgal į Jungtines Valstijas, kuriose – šeima ir artimiausi bičiuliai. Pokalbis „Be kaukių“ – apie tapatybę, kūrybą ir, žinoma, ryšius su Vincu Kudirka.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kodėl kelionės už Europos ribų, į šalis, kurių nepavadinsi keliautojų rojumi yra įdomios? Kaip žinoti, kada smalsumas gali tapti pavojingu? Šiuos klausimus aptariame su rubrikos „Be kaukių“ viešnia - keliautoja, komunikacijos specialiste Vytaute Seinauskaite.Ved. Marius Eidukonis

„Menininkams reikalingi kūrybiniai pažaidimai“, - yra sakęs muzikos kūrėjas, atlikėjas, prodiuseris, aktorius Andrius Mamontovas, regis, niekada nesustojantis kūrybiniuose ieškojimuose. Tam, kad nestigtų naujumo ir, kaip pats sako, kad save atgaivintų, šiandien A. Mamontovas vis labiau gilinasi į akustikos meno, garso kultūros paslaptis. Kokie kūrybiniai pažaidimai jam svarbiausi šiandien?Ved. Gerūta Grinūtė

Rubrikoje „Be kaukių“ – viena ryškiausių džiazo asmenybių Valerijus Ramoška, kurio trimitas tiesiog užburia, nepalikdamas abejingų nei scenoje, nei publikoje. Tai vienas veikliausių Lietuvos džiazo muzikantų, grojančių įvairiausiose sudėtyse, kurio tiesiog dainuojantis instrumentas dažnai tampa grupių emociniu pagrindu. Taip kalba apie muziką kritikai, vertina kolegos ir mėgaujasi publika. Kaip tai pavyksta, ir ką tai reiškia pačiam menininkui - apie tai ir kita Valerijus Ramoška.Ved. Gabija NarušytėManto Daškevičiaus nuotrauka

Šviesų dailininko Arvydo Buinausko darbus žino tiek pramogų, tiek teatro ar net šiuolaikinės muzikos pasaulis. Pastaraisiais metais jo pavardė tapo įspūdingos šviesos žaismės scenoje sinonimu. Kaip pažaboti šviesą? Kiek laiko reikia tokiam įspūdžiui sukurti? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Lietuviškos populiariosios muzikos klasikas, kurio melodijas niūniuoja jau kelios kartos – kompozitorius, pedagogas ir atlikėjas Laimis Vilkončius vėl kviečia į koncertą Motinos dienos proga ir tikisi, kad tai bus „gražus, nostalgiškas vakaras, pirmiausia man pačiam“. Apie kūrybinį džiaugsmą, pagavią melodiją ir mielą kasdienybę – kompozitorius Laimis Vilkončius rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija NarušytėD. Matvejevo nuotrauka

Pasak garsaus smuikininko Gidono Kremerio, Ramintos Šerkšnytės bakalauro darbas „De profundis“ – tai Baltijos šalių muzikos vizitinė kortelė. Šis studijų metais parašytas niūrios ir dramatiškos nuotaikos kūrinys gyvuoja jau 25 metus ir lėmė sėkmę autorės karjerai. O pastaruoju metu įgauna naują kvėpavimą: jį atliko Concertgebouw orkestras, o rudenį atliks Niujorko filharmonijos ir Berlyno orkestrai. Kas lėmė tokią sėkmę, ką ji reiškia autorei, kaip gimsta kūriniai? Apie tai rubrikoje „Be kaukių“ – kompozitorė Raminta Šerkšnytė.Ved. Gabija NarušytėModesto Ežerskio nuotrauka

Poetės, vertėjos, vienos „Bazilisko ambasados“ įkūrėjų Greta Ambrazaitės gyvenime kūryba užima išskirtinę vietą. Jos knyga „Adela“, atrinkta į geriausių metų poezijos knygų penketuką prabyla apie praeitį ir laiką pačiais įvairiausiais rakursais. Svarbią vietą pašnekovės kūryboje užima ir muzika. Apie visa tai – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Vertėja Vytenė Saunoriūtė Muschick prisimena, kad perskaičiusi Dalios Grinkevičiūtės atsiminimus buvo sukrėsta. Vėliau ji išvertė knygą „Lietuviai prie Laptevų jūros“ į vokiečių kalbą, rūpinasi šių tekstų sklaida, konsultuoja kūrėjus. Beveik tris dešimtmečius užsienio šalyse gyvenanti vertėja įsitikinusi, kad istoriją būtina prisiminti, nes šiandien vėl yra tremtinių - tai ukrainiečiai. Apie istoriją, Vokietijos ir Balkanų kultūrą, sugrįžimus į Lietuvą - pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kas padeda išlaikyti smalsumą ir nuostabą kaskart žengiant į sceną? Kaip neprarasti kūrybinio troškulio ir, kartu, balanso gyvenime? Aktorės Vestos Šumilovaitės būsenos teatro ir namų pasauliuose.Ved. Gerūta Griniūtė

Prancūzijos visuomeninio radijo korespondentė Baltijos šalyse Marielle Vitureau jau ketvirtį amžiaus gyvena Vilniuje, puikiai pažįsta Lietuvą, ir apie ją pasakoja prancūzams. Įvairiausiomis temomis – nuo kultūros aktualijų iki migrantų problemų. Kuo tokios mažos šalys kaip Lietuva, Latvija ir Estija įdomios Prancūzijai? Kas prancūzę čia džiugina, o prie ko taip ir nepripranta? Pokalbis su Marielle Vitureau rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Aistė Paulina Virbickaitė, meno kritikė, apžvalgininkė, keliauja po parodas ir muziejus Lietuvoje ir Europoje, pasakoja, ką galima pamatyti net mažose meno erdvėse. Menotyrą baigusi Aistė nepasuko akademiniu, mokslo keliu, ji rašo tekstus ir dailės mylėtojams pasakoja, kaip pažinti ir suvokti meno pasaulį. „Norisi, kad žmogus suprastų, apie ką tas menas jo namuose. Todėl stengiuosi nepatarinėti, ką reikia pirkti",- sako Aistė Paulina Virbickaite - rubrikos „Be kaukių“ viešnia

„Vaikystėje buvau labai baili, tad į teatrą atėjau norėdama įveikti savo baimes“, - pasakoja aktorė, režisierė, rašytoja Birutė Mar. Poetiški jos pasakojimai atveria unikalių asmenybių gyvenimus, sudėtingas istorines temas, kartais - tarsi būtų iš kito laiko. Apie fortepijoną, kurį norėjo iškeisti į smuiką, teatrą kaip laisvę, ir kartojimą, atvedantį prie supratimo – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Po atskyrimo nuo bažnyčios, Konstantinopolio patriarchato užtarimą ir globą suradę kunigai džiaugiasi pagaliau galėdami bendrauti su tikinčiaisiais maldoje, o kartu jiems tenka ir nelengva misija - burti Konstantinopolio bažnyčios tikinčiuosius į bendruomenę. Apie atgimstančią Konstantinopolio bažnyčią rubrikoje „Be kaukių“ kalbame su kunigu Vitalijumi Mockumi.Ved. Marius Eidukonis

Rubrikos „Be kaukių“ svečias rašytojas ir fotografas Ričardas Šileika.Lauros Vansevičienės nuotr.Ved. Marius Eidukonis

„Geri spektakliai visuomet kalba apie žmogų: mes gimėm, mirsim ir galvosim kodėl čia gyvenam“,- sako aktorius, kelių Aksinių scenos kryžių laureatas, teatro ir meno studijos įkūrėjas ir vadovas Arūnas Sakalauskas - rubrikos „Be kaukių“ svečias.

Pianistė Guoda Gedvilaitė-Göhle į užsienį tobulintis išvyko dar tada, kai tai nebuvo nei taip populiaru, nei taip paprasta, kaip dabar. Ją pažįstantys puikiai žino, kad pianistė – ne tik aistringa menininkė, bet ir užsidegimo nestokojanti naujų kultūrinių fenomenų organizatorė. Kodėl jos dėmesįkadaise taip patraukė Clara Schumann? Ar vaikystė „Čiurlionio mieste“ Druskininkuose ir užkodavo kūrybinį geną? Apie tai pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Beveik prieš ketvirtį amžiaus kalbėdama apie kultūrą humanitarinių mokslų daktarė, profesorė, literatūrologė Viktorija Daujotytė pasakė, kad kultūra yra tarsi nenaudingas bažnyčios aukštis. Ką apie kultūrą galėtume pasakyti šiandien, kiek kūrėjui yra svarbus tikėjimas, ar yra vietos šventumui mūsų pasaulyje?Didįjį penktadienį apie vertes ir prasmes kalbamės su Viktorija Daujotyte.Ved. Jolanta Kryževičienė

Teatru nuo vaikystės užsikrėtusi aktorių šeimoje užaugusi Goda Dapšytė dabar vadovauja Scenos meno kritikų asociacijai. Teatrologė, dramaturgė, humanitarinių mokslų daktarė Goda Dapšytė pagavo savo laimę ir mėgaujasi darydama tai, kas teikia malonumą. Naujos pareigos, visas gyvenimas teatre ir niekada neblėstanti šypsena ir profesiniame, ir asmeniniame gyvenime – tai yra tai, ką vos suskubsime aptarti rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Kino prodiuserė ir režisierė, Lietuvos animacijos asociacijos prezidentė Justė Michailinaitė sau nuolatos meta iššūkius – gerai pažindama kino industriją, neseniai sėkmingai debiutavo ir kaip režisierė. Kas ją atvedė į kiną? Kodėl jai būtina nuolatos mokytis? Ar pačios neviliotų toks klajojančio menininko gyvenimo būdas, apie kokį pasakoja jos „Buona Sera“? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kuo gali būti įdomi Džordana Butkutė? Apie mestas aktorystės studijas ir filologijos mokslus, teatro studijų romantiką ir teatro realybę kalbamės su rubrikos „Be kaukių“ svečiu - Andriumi Jevsejevu.Ved. Marius Eidukonis

Pianistė Milda Umbrusevičiūtė juokauja, kad sukurta tiek daug puikių kūrinių, kad ir kitame gyvenime vėl pasirinktų pianistės profesiją. Baltų ir juodų klavišų mistikos paslaptys, menas ir motinystė, poreikis eiti į sceną – apie tai pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Klaudijus, Oidipas, Grafas Paris, Ralfas, Markas, Lilijomas, Dornas, etc. Visus juos įkūnijo aktorius Dainius Gavenonis, kiekvieną vaidmenį išgyvenantis pilna širdimi ir siekiantis gyvenimą kabinti pilnais šaukštais. Apie tai, kodėl ir kam jis kuria, kam reikalingos pauzės ir tyla - pokalbis studijoje.Ved. Gerūta Griniūtė

Skulptoriui Andriui Labašauskui Lukiškių aikštės monumento istorija tęsiasi daugiau kaip penkerius metus. Nors jo projektas „Laisvės kalva“ 2017 metais teisėtai laimėjo konkursą, po skundų tą pripažino ir teismas, naujasis Vilniaus meras ketina „atšaldyti“ šią erdvę ir monumento nestatyti. Ką reiškia menininkui tokia įtampos pilna atmosfera? Kaip oriai išgyventi, kai atsiduri tikrame interesų mūšio ir teisinės painiavos lauke? Kaip šis konkursas pakeitė paties menininko gyvenimą? Ką Andrius kuria šiandien?Ved. Jolanta Kryževičienė

Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90. Jubiliejų žymi šventiniai renginiai ir diskusijos apie dabartį bei ateitį. Metus šiai aukštajai mokyklai vadovaujanti muzikologė dr. Judita Žukienė inauguracinėje kalboje pabrėžė akademijos reikšmę Lietuvos kultūros raidai. Kokie pirmieji metai, kokios kryptys ateičiai ir kaip pasikeitė akademija per ketvirtį amžiaus nuo būsimos muzikologės studijų metų iki dabar, Juditai Žukienei tapus rektore?Ved. Gabija Narušytė

Kokie kultūros vartotojai yra prancūzai ir kaip galėtume palikti jiems geresnį įspūdį 2024 metais, kai Prancūzijoje vyks Lietuvos kultūros sezonas? Pokalbis apie kultūrą Pranūcizijoje ir jos poreikius su Lietuvos kultūros atašė šioje šalyje Auste Zdančiūte.Ved. Marius Eidukonis

„Spektaklis yra didesnis už mane, tema yra didesnė už mane, teatras yra didesnis už mane, banga, rizika... Bet visą laiką reikia riziką pasverti“, – sako ir scenoje, ir jūros bangose kaituodamas improvizuoti mėgstantis Klaipėdos jaunimo teatro aktorius Simonas Lunevičius. Kalbamės apie kūrybą, vienatvę ir teatro magiją.Ved. Gerūta Griniūtė

Aktorė Vitalija Mockevičiutė jau vaikystėje žinojo, kad nori būti scenoje ir savo svajonę įgyvendina su kaupu. Dešimtys vaidmenų Nacionaliniame dramos teatre, įsimintinos parodijos televizijos ekranuose ir kūrybinis grįžimas prie gimtosios – dzūkiškos - tarmės: visa tai kelia aktorei gyvenimo džiaugsmą ir įrodo, kad pasirinkta teisingai. Apie norą vaidinti, nedrąsą gyvenime ir drąsą scenoje – aktorė Vitalija Mockevičiūtė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Apie laiką, kuriame mes gyvename, apie jaunosios kartos pasimetimą ir savojo kelio paieškas pasakoja naujas dokumentinis filmas „Roberta“. Režisierė Elena Kairytė ir prodiuserė Rūta Jekentaitė – rubrikos „Be kaukių“ viešnios.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Kol nesuėjo 50, su savanoryste neturėjau jokio santykio“, – sako beveik du dešimtmečius Kembridže gyvenantis ir dirbantis gydytojas anesteziologas-reanimatologas Rokas Tamošauskas, visai neseniai grįžęs iš dar vienos kelionės į Ukrainą. „Be kaukių“ – apie gydytojo darbą Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje, patirtis Ukrainoje ir svajonę dviračiu pervažiuoti Andų kalnus.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Apie naujus atradimus mokant vaikus šokio ir būnant klasės auklėtoju, apie šokėjo kelią ir jo sunkumus bei džiaugsmus pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ svečiu - šokėju Donatu Bakėjumi.Ved. Marius Eidukonis

Rubrikoje „Be kaukių“ – Valstybinio Vilniaus mažojo teatro aktorius Jokūbas Bareikis, kuris be vaidmenų teatre imasi ir ambicingo sumanymo: ruošiasi publikai pristatyti Vytauto Kernagio dainas. Apie aktorystę, prasidėjusią vaikystėje, vaidmenis teatre, kartų kaitą ir drąsą scenoje ir kalbamės su aktoriumi.Ved. Gabija Narušytė

Laisvės pojūtis vaikystėje, rimti pasirinkimai ieškant savo kelio, įelektrinta diena laukiant susitikimo su teatro publika. Kaip atrodo aktoriaus kasdienybė? Kaip tampama visišku Rudnosiuku? Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorius Dalius Skamarakas.Ved. Gerūta Griniūtė

Rubrikos „Be kaukių“ svečias - pulkininkas leitenantas, poetas ir bardas Valerijus Šerelis. Apie komunikacijos kare svarbą, apie svarbą pažinti ir suprasti kitas kultūras bei šeštą pojūtįį, kuris kare yra neginčyjamas.Ved. Marius Eidukonis

Rubrikos „Be kaukių“ svečias – kompozitorius ir atlikėjas, daugelio mums puikiai žinomų dainų autorius, Vyriausybės meno ir kultūros premijos laureatas Andrius Kulikauskas. Su muziku ir kalbamės apie kūrybą, spalvingą gyvenimą ir neblėstantį optimizmą.Ved. Gabija Narušytė

Rubrikoje „Be kaukių“ svečiuojasi tinklaraščio „Lietuvių kalbos mokytojas“ ir knygos „Mokytojas“ autorius Karolis Klimas. Apie mokytojus veteranus, ant savo pečių laikančius Lietuvos švietimo sistemą, apie kalbos paprastėjimą ir anglėjimą, apie privalomą literatūrą ir kaip išugdyti meilę tam, kas privaloma.Ved. Marius Eidukonis

Meilė ir skonis kinui: ugdomi ar įgimti? Ką reiškia vairuoti vieną didžiausių festivalių šalyje? Ar tai lengviau nei vairuoti dviratį? Kiek kasdienybė primena kino juostą? Kalbamės su Tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ vadovu Algirdu Ramaška.Ved. Gerūta Griniūtė

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – žurnalistė Laisvė Radzevičienė, kuri prakalbina net ir labiausiai nemėgstančius kalbėti menininkus, kurios akiratyje – kone visas Lietuvos kultūros laukas. Kaip ji įsisuko į šį ratą, ką jai reiškia muzika, kinas ir literatūra ir ką davė gyvenimui pats vardas – Laisvė?Ved. Gabija Narušytė

Aštuonių knygų autorė, jogos mokytoja, kažkada populiaraus žurnalo „Ieva“ leidėja Eva Tombak gyvenime išbandė daugybę „pirmųjų kartų“. Apie gyvenimo iššūkius, harmonijos paieškas ir sumanymą rašyti naują knygą apie senėjimą - pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved Jolanta Kryževičienė

Lygiai prieš 10 metų įvyko šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ pirmasis koncertas. Sukaktį pažymės netikėta rubrika „Be kaukių“, kurioje kaukes nusimes, o taip pat ir gyvai gros ansamblio „Synaesthesis“ įkūrėjai ir nariai.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kiek žmonių reikia, kad gimtų kompiuterinis žaidimas? Kas diktuoja madas žaidimų pasaulyje? Apie tai pokalbis rubrikoje „Be kaukių“ su kompiuterinių žaidimų kūrėjais Šarūnu ir Žilvinu Ledais.Ved. Marius Eidukonis

Dailininkė Ieva Stankutė už knygą „Apie bambą“ apdovanota pagrindine metų premija Knygos meno konkurse. Komisija knygą įvertino už nematytą, ypatingai stiprų, sensorinį gyvybės pajautimą ir kartu jaučiamą nepaprastai didelę šilumą, įamžintą knygoje tiesiogine ir perkeltine prasme. Ką reiškia menininkei būti mama, kaip tai vienas kitą papildo ir kas keičiasi – apie tai su dailininke, dviejų vaikučių mama Ieva Stankute kalbamės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Iš sostinės - į Klaipėdą. Nuo teatro - prie muzikos.Ieškojimų, posūkių ir nuotykių kupinas Klaipėdos jaunimo teatro aktorės Astos Zacharovaitės kūrybos kelias. Kaip šiandien atrodo ir skamba „Graži ir ta galinga“?Ved. Gerūta Griniūtė

Rašytojas, dramaturgas, kino scenaristas, Nepriklausomybės Akto signataras Saulius Šaltenis šių metų Vilniaus knygų mugėje pristatė naują savo knygą - kinematografinę istoriją „Klaipėda 1923“. „Šis brutalus karas Ukrainoje parodė, kaip viskas trapu, kaip svarbu reikiamu laiku priimti svarbius sprendimus“,- sako Saulius Šaltenis, kalbėdamas tiek apie Klaipėdos krašto istoriją, tiek apie drąsius Sąjūdžio veiksmus. Trumpam atvykęs į Lietuvą iš Ispanijos, kur šiuo metu gyvena, rašytojas sutiko pasikalbėti ne tik apie naujausią knygą, bet ir prisiminti savo kurtus scenarijus filmams, pjeses spektakliams.Ved. Jolanta Kryževičienė

Disertacijos gynimas ir mokyklinis muzikos egzaminas, reikalingas įstoti į dainavimo studijas, baroko muzikos atlikėjai Renatai Dubinskaitei buvo paskirti tą pačią dieną. Tuo pačiu metu dėstydama pirmakursiams Vilniaus dailės akademijoje, ji pati grįžo į pirmo bakalauro studijų kurso suolą, kad išpildytų svajonę dainuoti. Šiandien jos didžiausia kūrybinė aistra – baroko muzika. Apie tai – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Su Hamburge šiuo metu gyvenančia rašytoja Jolita Herlyn kalbame apie 11 romanų, parašytų per 10 metų, apie galbūt jau paskutinę knygą. Bet gal ir ne...Ved. Marius Eidukonis

„Rusija aneksuodavo ne tik teritorijas, jie pasisavindavo ir mūsų dailininkus, poetus, net mūsų patiekalus! Daug žmonių nesuvokia to. Bet dabar kyla didelis susidomėjimas mūsų menu, dėl to dirba dailininkai, kuratoriai, institucijos. Regis, trys ukrainiečių menininkai buvo aprašyti Luvre kaip ukrainiečiai. Prieš tai buvo minimi kaip rusų menininkai. Tai – didelis žingsnis. Privalome suprasti, kad Rusija tam skiria didžiulius pinigus, naftos pinigus – jų kompanijos tai finansuoja, dirba daug lobistų pasaulio muziejuose – visur rusų kuratoriai. Daug parodų buvo pristatomos iš rusų požiūrio taško didžiuosiuose pasaulio muziejuose. Suprantu užsieniečius, kurie ateina į parodą ir patiki tuo. Dabar labai svarbu tai pakeisti“, – pasakoja ukrainiečių grafikė, kuratorė, projekto „Sunseed Art“ bendraįkūrėja Olesya Drashkaba.Taip susitinkame su didžėjumi Anatoly Tapolsky ir ukrainiečių džiazo dainininke, kūrėja Viktoria Leléka.Ved. Gerūta Griniūtė

Studijoje vieši aktorė Kristina Kisielovaitė. Apie pasikeitusius ukrainiečių kasdienybės prioritetus, laisvės siekius ir iššūkius, kurie ukrainiečių laukia po pergalės.

Tadas Žvirinskis skaitytojams yra žinomas kaip dešimties poezijos ir prozos knygų autorius. Visai neseniai pasirodė naujausia knyga - sonetų rinktinė „Sonetariumas“.Tačiau ne visi žino, kad Tadas Žvirinskis yra profesionalus farmacininkas. Kaip tiksli ir preciziška farmacija dera su kūrybiniu polėkiu ir poetiniu mąstymu, kokį vaidmenį gyvenime suvaidino grupė The Doors, apie literatūrą ir gyvenimą - rubrikoje „Be kaukių“ pokalbis su Tadu Žvirinskiu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Su festivalio „Mėnuo Juodaragis“ organizatoriumi ir muzikos įrašų leidėju Ugniumi Lioge kalbame apie festivalio, prasidėjusio kaip draugų susibūrimas prie ežero ir išaugusio iki vieno didžiausių renginių Lietuvoje organizavimą, muzikos leidybą ir neišblėsusią meilę kompaktinėms plokštelėms.

Aktorė, kino kūrėja, debiutavusi su trumpametražiu filmu „Mažoji“, Aiste S. Gram, arba Aistė Gramantaitė rubrikoje „Be kaukių“ dalinasi savo kūrybinių ir vidinių kelionių atradimais.

Vasario 16- osios rubrikos „Be kaukių“ svečias – Strateginių iniciatyvų centro vadovas, visuomenininkas Alkas Paltarokas. Pokalbis apie Lietuvos ir Ukrainos partizanus, apie jų panašumus ir skirtumus ir apie 1949- ųjų Lietuvos partizanų vadų pasirašytą deklaraciją.Ved. Marius Eidukonis

Koks yra šiuolaikinis žmogus ir kiek darniai jis geba sugyventi su savo aplinka? Kodėl šiuolaikinės kultūros tyrinėjimai patraukė tyrėją, kritiką, eseistą ir vertėją Jurijų Dobriakovą? Pokalbis studijoje.Ved. Gerūta Griniūtė

Seserys Rūta Krasnovaitė ir Lina Krasnovaitė-Siparienė dega meile praeičiai. Gilindamosi į XIX a. istoriją ir kultūrą, nuo unikalių laikmečio atvirukų iki istorinių desertų, jos pasakoja kitiems retai atskleidžiamas istorijas, tarp jų – ir XIX a. Šv. Valentino dienos tradicijas. Kokios būdavo populiariausios dovanos mylimiesiems? Kas per reiškinys būdavo „antivalentino“ atvirukai? Apie tai – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Eglė Karpavičiūtė sako jau paauglystėje, o gal ir dar anksčiau, tiksliai žinojusi, kad nori būti tapytoja. Ją žavi tapybos procesas, kūrinio gimimas, o į kompromisus tarp to kas aktualu ir to, kas gali būti komerciškai sėkminga, ji nesileidžia.Ved. Marius EidukonisNuotrauka Evgenia Levin.

Ketvirtį amžiaus vairavimo instruktore dirbanti Edita Vasaitienė profesinę patirtį sudėjo į knygą „Nepralaimėjusios: (ne) lengvos vairavimo istorijos“.Joje gausu tikrų, įkvepiančių istorijų, kurių pagrindinės veikėjos - moterys ir merginos, pasiryžusios, net ir pačiomis sunkiausiomis, nepatogiausiomis ar kitokius iššūkius keliančiomis gyvenimo situacijomis išmokti vairuoti.Edita - tikra savo profesijos entuziastė ir moterų vairuotojų ambasadorė – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Vilniaus plokštelių studijos redaktorė Zina Nutautaitė-Indrikonienė žino daugybę „Plokštelinės“ (taip buvo vadinama Vilniaus plokštelių studija) istorijų. O kodėl Zina pasirinko praverti studijos duris? Kiek kilogramų muzikos, skaičiuojant plokštelėmis, ji yra perklausiusi?Ved. Gerūta Griniūtė

Dmitrijus Matvejevas – daugkartinis auksinio kadro laureatas, teatro, šokio, muzikos fotografas, dažnai vadinamas kultūros metraštininku. Nuo pat studijų pabaigos jis dirba įvairiuose Lietuvos teatruose, į jo objektyvą dažniausiai patenka užkulisių vaizdai, paskutinių minučių jaudulys prieš žengiant į sceną, premjerų džiaugsmas ir, žinoma, nepakartojami menininkai. Ar kultūra nėra nuobodi? Kokios susitikimų, nuotraukų istorijos išlieka? Kaip užfiksuoti muziką?Pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ svečiu Dmitrijum Matvejevu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Pianistė Gabija Butkutė po studijų ir laisvos menininkės karjeros Londone nusprendė grįžti į Vilnių. Čia ji ėmėsi netikėtos veiklos - įkūrė senųjų salonų tradiciją tęsiantį muzikos saloną „32 kėdės“. Pokalbis „Be kaukių“ - apie muziką, senųjų salonų istoriją ir kitas pianistės gyvenimo aistras.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rubrikos „Be kaukių“ svečiai vargonininkai Aušra ir Vidas Pinkevičiai. Su jais kalbame apie tai, kiek visuomenės religingumas turi įtakos vargonų išlikimui, apie mažėjančią vargonininkų bendruomenę ir idealų vargonininkų ūgį.Ved. Marius Eidukonis

Dailininkė ir interjero dizainerė Alicija Zimnickas gimė Punske, mokėsi Kaune ir Varšuvoje, o šiuo metu gyvena ir kuria Kembridže. Meną pamilusi nuo pat vaikystės, Lietuvoje gyvenusi pačioje Nepriklausomybės aušroje, savo kūryboje ji ieško šviesos, spalvų, gamtos. Pokalbis – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Su muzikos apdovanojimuose M.A.M.A tris apdovanojimus susišlavusiu Vaidu Baumila kalbame apie atgimusią meilę knygoms ir lietuvių kalbai, apie klasikinį dainavimą, vaikystę Šeškinėje ir kasdienybę, kurioje tik iki galo būdamas savimi gali tikėtis sėkmės.Ved. Marius Eidukonis

„...ir Lietuvą aš visada laikiau namais“, – sako Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, režisierė ir pedagogė Viktorija Streiča-Jakštienė, augusi tarp Lietuvos ir Latvijos. Pasak Viktorijos, jos pasirinkimą gyventi ir dirbti Lietuvoje, o ne Latvijoje lėmė ir jos tėvo – garsaus kinematografo Janio Streičo – karjera. Apie gyvenimą tarp dviejų šalių, teatro pasaulio trauką ir, žinoma, miuziklo magiją – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Skulptorius Martynas Gaubas savo darbais mėgsta provokuoti žiūrovą. Daugelis prisimena ne vienoje Lietuvos vietoje stovėjusią geltoną milžinišką galvą, pavadintą „Konteineris“, atsiklaupusią nuogos moters figūrą, didžiules dramblio, varlės ar sparnuoto asilo skulptūras. Tačiau pastaraisiais metais skulptorius kuria valstybei svarbius darbus. Neseniai Vilniuje atidengtas paminklas karvedžiui Chodkevičiui, o jubiliejinę sostinės savaitę Valdovų rūmų didžiajame kieme atidengtas paminklas „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino priesakai Vilniui ir Lietuvai“. Apie meną kaip provokaciją, eksperimentą ir atmintį - pokalbis su Martynu Gaubu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – knygų mylėtoja ir skaitymo skatinimo iniciatyvų sumanytoja Jurga Mandrijauskaite kalbame apie jos susižavėjimą knygomis, renginius knygų mylėtojams. Keliame klausimą ar ne per anksti atpiginamos knygos, nesuteikiant daugiau galimybių joms atrasti savo skaitytoją.Ved. Marius Eidukonis

Rubrikoje „Be kaukių“ svečiuojasi kino prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė. Su ja grįžtame į akiplėšiškai jauno žurnalo „Pravda“ laikus, vienos minutės kino festivalius ir domimės, kaip žmogus turtėja dirbdamas su tokiomis įvairiomis temomis, kokias siūlo dokumentinio kino pasaulis.Ved. Kotryna Lingienė

Aktorė, kino ir reklamų prodiuserė pastarosiomis dienomis ypač daug matoma ir mažuosiuose, ir didžiuosiuose ekranuose: pagrindinės rolės LRT TELEVIZIJOJE rodomame seriale „Trolių ferma“ ir rytoj didžiuosius ekranus pasieksiančiame filme „Man viskas gerai“. Beje, ji yra ir šių kūrinių prodiuserė. Kaip balerinos karjeros siekusi Gabija tapo aktore? Kas ir kaip įtraukė į reklamos ir kino industriją? Ką jos gyvenimo kely reiškia muzika? Pokalbis su Gabija Siurbyte rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Klaipėdos jaunimo teatro aktoriui Donatui Želviui pastaraisiais metais teko suvaidinti itin ryškius, tačiau labai kontroversiškus vaidmenis: nacių karininką spektaklyje „Erinijos“ ir partizanus išdavusį poetą kino filme „Poetas“. Apie režisierius, vaidmenis ir gyvenimą Klaipėdoje – pokalbis su aktoriumi.Ved. Jolanta Kryževičienė

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - knygyno „Eureka!“ vadovė ir įkūrėja Eurika Stogevičienė. Šis knygynas literatūriniuose knygos apdovanojimuose „K.A.2.0.2.3.“ paskelbtas Metų knygynu už polėkį, puikiai atrinktas knygas ir pasišventimą.Ved. Marius Eidukonis

Nuo vaikystė piešusi, bet pasirinkusi muziką, dainavusi, bet dabar šokanti ir siekianti sujungti vokalą su šokiu – rubrikos „Be kaukių“ viešnia atlikėja, vokalo pedagogė ir šokėja Milda Arčikauskaitė.Ved. Marius Eidukonis

Aurelijaus brazdinamą bosinę gitarą galima išgirsti pirmajame „Bix“ albume. Jis buvo kultinės televizijos laidos „Tangomanija“ prodiuseris. Pastaruosius keletą metų jo vardas buvo neatsiejamas nuo kino Kaune – vadovaudamas miesto filmų biurui jis prisidėjo prie tokių kūrinių, kaip serialai „Černobylis“, „Jekaterina Didžioji“, ne vieno lietuviško filmo. Kuo įkvepia kino ir muzikos pasauliai ir kokią žymę juose nori palikti pats rubrikos „Be kaukių“ herojus Aurelijus Silkinis?Ved. Kotryna LingienėJustinos Lastauskaitės nuotr.

Kauno paveikslų galerijoje atidaryta didelė garsaus Kauno miesto architekto Jurgio Rimvydo Palio darbų - architektūrinių eskizų, brėžinių ir machinų, senųjų Kauno artefaktų - paroda. Visą gyvenimą jis skyrė savo miestui, siekė, kad jame derėtų įvairūs komponentai, kad būtų išsaugota senoji dvasia ir harmonigai, darniai būtų kuriamas naujas miestas. Apie unikalią parodą pasakoja jos kuratorius Audrys Karalius, o apie miesto praeitį, dabartį ir vizijas plačiau kalbamės su Jurgiu Rimvydu Paliu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Aktorių ir režisierių Žilviną Beniušį siejame su klounados žanro Lietuvoje populiarinimu. Rubrikoje „Be kaukių“ – pokalbis apie teatrą, tikėjimą, pašnekovo dėdę Vilių Orvidą, juoką ir, žinoma, muziką.Ved. Rasa Murauskaitė-JuškienėG. Jauniškio nuotrauka

„Į gerą muzikinį ar vizualaus meno kūrinį reaguoja visas mano kūnas“, – sako rubrikos „Be kaukių“ viešnia - menininkė Marija Marcelionytė-Paliukė. Apie menininkų ugdymą, individualumą ir kūrybos unikalumą pokalbis LRT KLASIKOS studijojeVed. Marius Eidukonis

Prof. Jurgis Dvarionas gražų jubiliejų pasitinka savo tėvų namuose Palangoje, dėkodamas už dabartį ir prisimindamas mūsų kovą už laisvę. Garsios muzikų šeimos smuikininkas sako, kad 1991 m. sausio 13-osios įvykiai pakeitė jo pasaulį, kaip pakeitė ir Lietuvą. Apie kovą už laisvę ir dabartį, gražų ir turiningą gyvenimo kelią – 80-mečio proga su Jurgiu Dvarionu kalbėjomės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

„Ekrane yra daugiau laisvės nei tikrovėje – tai yra baisus supratimas apie mūsų tikrovę“ – teigia politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Gintas Karalius. Kodėl jis pasirinko istoriko, visuomenės stebėtojo ir tyrinėtojo kelią? Kas, jo nuomone, šiandien yra tikroji laisvės išraiška? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Gerūta Griniūtė

Fotografas Virgilijus Usinavičius yra sukūręs legendinių, visą pasaulį apkeliavusių nuotraukų, kuriose įamžinti Lietuvos nepriklausomybės kovų, Sausio 13-os įvykiai. Nuo vaikystės domėjęsis fotografija menininkas sugrįžo prie analoginės fotografijos ir šiandien atskleidžia savitą požiūrį į miestą ir jo žmones, fiksuoja rūke paskendusias gatves, apleistas vietas, kuriose, atrodo, jau niekada nebus žmogaus pėdsakų. Apie laiką ir fotografiją, apie darbą ekstremaliomis sąlygomis - pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ svečiu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Daugiau nei tris dešimtmečius gyvuojančio fortepijoninio dueto narė, lietuvių kompozitorių muzikos puoselėtoja, mylima dėstytoja – visa tai sutelpa pianistės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prorektorės Rūtos Rikterės asmenyje. Ko dar apie ją nežinome? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Padėti Ukrainai turime iš savanaudiškų paskatų, nes turime suprasti, kad rusus turime sustabdyti dabar. Kitaip jie jau greitai atsiduris ir pas mus“, – sako Olegas Šurajevas, LRT Metų apdovanojimuose įvertintas metų Valstybės kūrėjo nominacijoje. Pats Olegas teigia, kad šiuo metu daug dėmesio skiria ir savirefleksijai, keldamas klausimą „kas aš esu?“Ved. Marius Eidukonis

Aktorė Elvyra Žebertavičiūtė sausio 7-ąją pasitinka savo 90 metų jubiliejų. LRT KLASIKOS studijoje Elvyra dalinasi savo vaikystės prisiminimais, ta akimirka, kai į ją, aštuonemetę, buvo nukreiptas vokiečio šautuvas ir, žinoma, apie šiandieninį teatrą, kuriame pašnekovė pasigenda gilumo.Ved. Marius Eidukonis

LRT TELEVIZIJOS laidų vedėja Eglė Daugėlaitė šiuo metu rečiau matoma ekranuose, ji su šeima dabar gyvena Taline, augina du sūnelius. Bet į Lietuvą atvyksta, o sugrįžimas į televizijos studiją, susitikimas su brangiais žmonėmis tik dar kartą įrodo, kad pasirinko tą profesiją, kurioje ji jaučiasi geriausiai. Rubrikoje „Be kaukių“ su Egle kalbamės apie darbo televizijoje patirtis, žavesį ir nuolat įkvepiantį adrenaliną, apie Estiją ir kodėl ji Taline kartais jaučiasi kaip „priekabiautoja“. Pokalbis prieš Kalėdas, ruošiantis laidos „Maltiečių sriuba“ transliacijai.Ved. Gabija Narušytė

Vilniaus dailės akademijos profesorius, grafikas, skulptorius ir instaliacijų autorius Giedrius Jonaitis dažnai vadinamas Lietuvos pinigų tėvu, nes sukūrė lietuviškų banknotų dizainą. Ir čia pat menininkas tarsi pokštaudamas kuria visiems įsiminusią skulptūrą „Žvaigždžių barsukas“ arba paskelbia karą strateginiams meno priešams. Rubrikos „Be kaukių“ svečias - pašėlęs profesorius Giedrius Jonaitis.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Gustoniai man visuomet buvo pasaulio centras“, – sako nuo 2001 m. Gustonių kaimą dokumentuojantis menininkas Darius Žiūra. Jo darbuose išplečiama portreto sąvoka, o kai kada net kelis dešimtmečius kuriami darbai leidžia užčiuopti laiko kaitos veidą. Apie tai ir ne tik – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Apie tai kam reikalingi kultūros vadybininkai, apie menų agentūros „Artscape“ pradžią, dugną ir pakilimą bei vidinį pakylėjimą imtis, atrodo, sunkiai įmanomų temų pokalbis su „Artscape“ įkūrėja ir vadove Aiste Ulubey.Ved. Marius Eidukonis

Šventinėje laidoje ir šventinis pokalbių ir muzikos koncertas: rubrikoje „Be kaukių“ vieši multiinstrumentininkas Saulius Petreikis.Ved. Gabija Narušytė ir Marius Eidukonis

Rubrikos „Be kaukių“ svečias - LRT vaizdo ir garso inžinierius Raimondas Giedraitis. Jis visai neseniai grįžo iš Londono, kur gyveno, studijavo ir dirbo 11 metų. Raimondas - LRT vaizdo ir garso inžinierius. Be to, kad kuria vizualiojo radijo perspektyvas, Raimondas turi tokių įdomių veiklų ir svajonių.Ved. Jolanta Kryževičienė

Rubrikoje „Be kaukių“ - Daddy Was a Milkman arba Ignas Pociūnas. Apie L. Armstrongą, privertusį pasukti į muziką, bet neilgai jai besitęsusią meilę. Kas į ją Igną sugrąžino? Apie mažus dalykus, kurie svarbiausi gyvenime ir dainas, už kurių visuomet slypi istorija.Ved. Marius Eidukonis

„Nepatyrusi ausis yra pats geriausias kabliukas, už kurio reikėtų kabintis inžinieriams ir garso ar vaizdo profesionalams. Viskas daroma paprastai ausiai ir akiai. Tas rezultatas ir atsiliepimas – pats svarbiausias“, – sako garso menininkas, LRT garso inžinierius, vaizdo režisierius, lektorius Marius Dundulis. Rubrikoje „Be kaukių“ - pokalbis apie kūrybą, derybų meną ir Mariaus aistrą gaminti maistą.Ved. Gerūta Griniūtė

LRT žinių vedėja Aistė Plaipaitė radiją studijų metais pasirinko, nes bočius nuolat pasigarsindavo žinias, kai jas pranešdavo Lietuvos radijas. Daug sporto ir muzikos Aistės gyvenime būta nuo pat vaikystės, muzikos greta žinių ir šeimos apstu ir šiandien jos gyvenime. Apie visa tai, apie Kalėdas ir svajones su Aiste Plaipaite kalbamės šventinėje rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Mums šį rytą dingo elektra, gal tik pusvalandžiui. Bet ir tai – blaškaisi, nežinai, ką čia daryti. O ten žmonės gyvena mėnesiais. Ir tas šaltis! Viešpatie. Man taip baisu vien tik nuo tos minties. Tada galvoji: ką reiškia tos tavo visos linksmybės, patiekalai, šventės? Ir kokią teisę tu turi... Bet iš kitos pusės – vėl galvoju: reikia kartoti tuos judesius. Tarp kartojamų judesių yra ir tas šventiškas judesys, ir maldos judesys“, – apie šv. Kalėdų prasmę kalba kunigas Julius Sasnauskas. Pokalbis apie šv. Kalėdas, apie gyvenimo pasirinkimus, baimes, kategoriškumą ir, žinoma, muziką.Ved. Gerūta Griniūtė

Apie nesavanaudišką aistrą grožiui, aplinkai, istorijai. Apie santykius ir susitikimus, vedančius į priekį pačiais įdomiausiais keliais. Apie vieną sėkmingiausių pastarojo meto turizmo projektų – Art Deco muziejų ir jau antrąjį poros atveriamą istorinį butą Kaune – Amsterdamo mokyklos muziejų. Tiksliau, tiesiai iš pastarojo – „Be kaukių“ su Karoliu Baniu ir Petru Gaidamavičiumi.Ved. Kotryna Lingienė

Ilgametis Vilniaus teatro „Lėlė“ aktorius ir vadovas Juozas Marcinkevičius išrinktas Lietuvos teatro sąjungos pirmininku. Kokią įtaką ši organizacija gali turėti teatro gyvenimui, kuo pagelbėti kūrėjams ir kaip juos telkti? Taip pat grįžtame į „Lėlės“ teatro istoriją, kurią įdomiai kūrė garsusis Vitalijus Mazūras, vėliau jo tradicijas tęsė Juozas Marcinkevičius. Kaip teatras keičiasi šiandien? Kokio teatro ilgisi kūrėjai? Kokį norėtų matyti žiūrovai?Pokalbis su Juozu Marcinkevičiumi.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Vaikystėje galvojau, kad dirbsiu buhaltere, sekretore, ar kokį nors panašų darbą ofise“, – kažkada interviu yra pasakojusi literatūros kritikė, rašytoja Virginija Cibarauskė. Savo knygose ji kuria tam tikrus alter ego, kurie skaitytojams sužadina atpažįstamumo jausmą. Rubrikoje „Be kaukių“, – apie literatūrą, rašymą, feminizmą, pakeliui klausantis Virginijos mėgstamos muzikos.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kodėl Jaroslavui Melnikui patinka distopijos žanras? Kokius klausimus kelia rašytojas savo naujausiame romane „Te visad būsiu aš“ ir kokia svarbiausia kūrėjų misija šiandien?Ved. Marius Eidukonis

Teologijos, filologijos mokslai, žurnalistika, dokumentinių filmų kūryba, pagalba Ukrainai, visuomeninė veikla, organizacijos „Blue / Yellow“ įkūrimas. Kas skatina Joną Ohmaną veikti? Kokia muzika skamba jo grojaraščiuose? Koks šiandien meno vaidmuo pasaulyje?Ved. Gerūta Griniūtė

Nenuilstantis keliautojas, istorijų ir faktų ieškotojas, visa tai įamžinantis su kolegomis kamera Rimas Bružas žiūrovų verdiktui pristato dar vieną dokumentinį filmą apie šiandieninę Ukrainą „Karys“. Apie filmą, emocijas, pastarųjų metų istorijos kasdienybę ir savo aistrą keliauti istorijos perimetrais - Rimas Bružas rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Galerijai „Meno niša“ - 20 metų. Visą šį laiką jai vadovauja galerininkė, Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė ir meno mugės „ArtVilnius“ vadovė Diana Stomienė. Apie šiuolaikinį meną ir jo eksponavimo paradoksus Lietuvoje, apie meno mugės iššūkį ir naują jubiliejinę parodą - pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ viešnia Diana Stomiene.Ved. Jolanta Kryževičienė

Baigusi prestižinę Niujorko Džiulijardo mokyklą, šiandien Malmėje gyvenanti smuikininkė Justina Auškelytė-Rossi ieško netradicinių klasikinės muzikos atlikimo formų. Viena jų – tai „Akli pasimatymai“, į kuriuos ji kviečia klausytojus. Su pasaulio piliete save vadinančia menininke, šiandien derinančią solistės karjerą ir atsakingas mamos pareigas – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Mindaugas Rasimavičius - gamtos mokslų daktaras, kuris mokosi austi senoviniu būdu ir stengiasi, kad senovinė audimo tradicija būtų išsaugota. Be to jis ir projekto, skirto šilų dzūkų audimo tradicijai projekto „Parėdzymai“ narys. Kuo susiję audimas ir botanika? Kas paskatino Mindaugą imtis tokio netikėto hobio?Ved. Marius Eidukonis

Choro dirigentas, baritonas Dainius Puišys nuo pat pirmųjų žingsnių gimtojoje Ukmergėje iki dabar yra atsidavęs muzikai,. Tai įrodo jo darbai: nuoseklus darbas su chorais, studentais ir mokiniais bei solinės programos, kurios pačios įvairiausios. Kuo gera būti muziku visą gyvenimą: ieškoti rutinoje žavesio ir neprarasti džiaugsmo visame tame? Dainius Puišys – rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Gabija Narušytė

Ar gali dešimtys skirtingų istorija, tikslais, biudžetais kultūros įstaigų viename virsmą išgyvenančiame mieste tapti darniu choru? Bet dar įdomiau, ką po turiningo laiko su „Kaunas 2022“ veiks projekto partnerysčių programos kuratorė Klaudija Aleksandravičiūtė. Nuo dirigavimo chorui ir dėstymo būsimiems renginių organizatoriams iki vėjo aitvarų ir motociklo – taigi, ar rubrikos „Be kaukių“ viešniai lieja laiko sau užduoti klausimą „O kas dabar?“Ved. Kotryna Lingienė

Su pagyrimu Vilniaus licėjų ir VU baigusi filologė, lietuvių literatūros kritikė Elžbieta Banytė ne vienerius metus dirba mokytoja. Ar tikrai šiandieninė mokykla yra kovos laukas, kur svarbiausia gerai išlaikyti egzaminus? Ką skaito vaikai? Kodėl retai matome pačios Elžbietos recenzijas? Ką jai reiškia Graikijos kultūra, muzika ir kelionės? Apie visa tai kalbamės su rubrikos „Be kaukių“ viešnia Elžbieta Banyte.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Pamišimas ir epilepsija paūmėja šviečiant mėnesienai“, – tai ne šiaip liaudyje paplitęs įsitikinimas, tai ir neseniai pasirodžiusios dr. Eglės Sakalauskaitės-Juodeikienės knygos apie nervų ligas Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje pavadinimas. Rubrikoje „Be kaukių“ – apie kartais siaubo pasakojimus primenančius laikmečio gydymo būdus, barzdaskučius-kirpėjus. Taip pat šiandienos gydytojų gyvenimo kartais skaudžias aktualijas, bei ypatingą muzikos reikšmę pašnekovės gyvenime.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Ne daug kas žino, kad lenktynininko Benedikto Vanago tėtis buvo chorvedys Juozas Vanagas, sukūręs ne vieną chorą Lietuvoje, tačiau jis niekuomet sūnaus nevertė rinktis muzikos, bet B. Vanagas mano esąs labai panašus į jį. Pokalbyje pašnekovas taip pat prisipžaįsta, kad prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje jis svarstė galimybę važiuoti kautis į Ukrainą, bet jos atsisakė.Ved. Marius Eidukonis

Kembridže gyvenanti virusologė Ingrida Olendraitė šiandien derina motinystę ir profesinę veiklą. Pandemijos metu ypač didelio dėmesio sulaukusios profesijos atstovei ypatingai rūpi ir platesnė mokslo komunikacija, apsauganti visuomenę nuo dezinformacijos. Atitinkamą vietą Ingridos gyvenime užima ir muzika – mokslininkė užaugo muzikų šeimoje, pati grojo smuiku Vilniaus universiteto orkestre.Ved. rasa Murauskaitė-Juškienė

„Susidomėjimą kurti paskatino partitūrų grafinis žavesys“, - sako kompozitorius Kristupas Bubnelis, pridėdamas, kad imtis kompozicijos nusprendė supratęs, jog siekis perprasti garso, jo organizavimo (komponavimo) paslaptis yra nepaprastai įdomus ir svarbus procesas. Kokie šiandien procesai mirga jo mintyse?Ved. Gerūta Griniūtė

Jei ne Lietuvos kino teatrų istorijos tyrinėtoja Sonata Žalneravičiūtė, gali būti, kad mūsų miestuose jau senokai nebeveikiančių kino teatrų istorija būtų nugulusi į nežinią kartu su uždaromais ar nugriautais pastatais. Knygos, straipsniai, parodos, kurių tikslas, kad kuo daugiau sužinotume apie erdves ir paslaptis, kurias saugo kino žiūrėjimo aura. Kodėl būtent ši sritis neduoda ramybės profesionaliai smuikininkei ir menotyrininkei? Kokias paslaptis jie saugo, nors jau išnykę? Ir ką apie dabartinį kino teatrą rašys istorikai? Pokalbis su Sonata Žalneravičiūte rubrikoje „Be kaukiųׅ“.Ved. Gabija Narušytė

Mindaugo Nastaravičiaus kūrybą puikiai žino teatro žiūrovai, nes autoriaus pjesės ne kartą buvo statomos įvairiuose teatruose. Net tris jo eilėraščių rinkinius gali skaityti poezijos mėgėjai. Mindaugas Nastaravičius kartu su istoriku Tomu Vaiseta neseniai apdovanoti Vytauto Kubiliaus premija už literatūrinių pokalbių radijo laidą „Pirmas sakinys“.Kaip gimsta poezija ir kokių impulsų suteikia teatras, kodėl bėgant laikui rašyti nėra lengva ir ką reiškia garbinga žiniasklaida - pokalbis su Mindaugu Nastaravičiumi.Ved. Jolanta Kryževičienė

Be kaukių

„Esu dėkingas savo mamai, kuri nuo vaikystės vedžiodavo į vargonų muzikos koncertus Katedroje“, – yra sakęs grupės BIPLAN narys Maksas Melmanas, savo gyvenime turėjęs ir knygų pardavėjo, ir vaikų darželio prižiūrėtojo patirčių. Kaip keitėsi grupės muzika ir kaip Maksas šiandien mato savo klausytoją? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

„Be kaukių“ – kaunietė, užaugusi prie geležinkelio, Šančių senbuvė ir žinovė. Vida Bliumkienė jau kelerius metus kursto menus ir kultūrą buvusiame Kauno tvirtovės parako sandėlyje. Pokalbis džiazuojantį gyvenimo ritmą ir skambiausias jo natas.Ved. Kotryna Lingienė

Tikras LRT garso profesionalas, garso režisierius Laurynas Gaidys dar studijuodamas vokalą Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje suprato, kad jo gyvenimo kelias yra ne dainavimas scenoje, bet garsas. Ir neapsiriko. Dabar daugelis to, ką girdite LRT radijuose be jo profesionalaus prisilietimo neapsieina. Jį vertina kolegos, o ir klausytojai. Kaip „sugaunamas“ garsas, perteikiamas klausytojams ten, kur jis sklinda ir radijo bangomis? Ir ką reiškia šiandien Laurynui muzika, nuo ko jis pradėjo savo kūrybinį kelią – apie tai pokalbyje su kolega rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Lietuvoje yra puiki meno vieta, kurioje vyksta tokios autorinės parodos, kurių niekur kitur nepamatysi arba pamatysi labai retai. Tai Molėtų dailės galerija, kuriai jau du dešimtmečius vadovauja tapytoja Aistė Gabrielė Černiūtė. Kaip iš Vilniaus atvykusi menininkė sugeba į Molėtus pasikviesti net sunkiai į parodų sales išjudinamus dailininkus? Juk čia buvo eksponuojami Nomedos Saukienės, Henriko Natalevičiaus, Mindaugo Skudučio, Algimanto Švėgždos, Vytauto Šerio darbai. Kas jai pačiai įdomu Lietuvos dailės panoramoje?Ved. Jolanta Kryževičienė

Kuo skiriasi tapymas ant drobės ir ant namo sienos? Ar kiekvieno namo siena tinkama paveikslui? Ar gali būti perdaug apipieštų namų sienų? Pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ svečiu, Jaunojo tapytojo prizo’22 laimėtoju Linu Kaziulioniu.Ved. Marius Eidukonis

Ausma Sakalauskaitė savo vienu gyvenimo tikslų laiko kultūros plėtrą regionuose. Ji vadovauja ne vienam chorui, ansambliui Lietuvos regionuose, o pati žavisi vargonų muzika.Ved. Marius Eidukonis

Vienas iš daugelio po pasaulį pasklidusių „ąžuoliukų“ – žurnalistas Darius Krasauskas - įvykdė savo pažadą ir po knygos apie šį legendinį chorą parašė ir apie jo įkūrėją Hermaną Perelšteiną. Tik ką pasirodžiusi jo knyga „Šefas“ atskleidžia ir „Ąžuoliuko “ įkūrėjo asmenybę, jo įtaką Lietuvos muzikos kultūrai ir, žinoma, paties choro įkūrimo ir gyvavimo peripetijas. Rubrikoje „Be kaukių“ – Darius Krasauskas apie tą vingiuotą ir ilgą kelią, kuriam kryptį nubrėžė ši neeilinė asmenybė – „Šefas“.Ved. Gabija Narušytė

Šiandien, kai pasaulyje vis daugiau radikalumo ir agresijos, atsiribojimo ir abejingumo, vis sunkiau kalbėti apie toleranciją, kuri yra apaugusi ideologinėmis klišėmis. Ar tolerancija yra tik pakanta? Ar galime kalbėti apie toleranciją karo akivaizdoje? Kodėl XX amžiuje tiek daug žmonių toleravo baisius nusikaltimus? Kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp savo nuomonės, pozicijos gynimo ir suvokimo, kad kitas žmogus turi kitokią nuomonę ir turi teisę ją reikšti?Tarptautinę tolerancijos dieną - pokalbis su VU TSPMI dėstytoju dr. Simu Čelutka.Ved. Jolanta Kryževičienė

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši fotografė ir videografė Ilmė Vyšniauskaitė, šiandien stebinti muzikos pasaulį per fotoaparato objektyvą. Baigusi muzikologijos studijas Lietuvoje, ji kurį laiką mėgavosi didmiesčių kultūra, gyvendama Paryžiuje ir Londone, o šiandien kuria gyvybės pilnus menininkų portretus.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Ties kažkuriuo momentu, kai tai tampa kasdienybe – tai pabosta. Jeigu turi akimirką, kai gali pažaisti, užfiksuoti kitaip, nebūtinai galvojant, kad fotografija išeis į viešumą, kaskart keli sau iššūkį, kad neužsistabarėtum“, – sako fotografė Laima Penek. Rubrikoje „Be kaukių“ kalbamės apie skirtingas fotografijos puses ir muziką, lydinčią kelionių po pasaulį metu.Ved. Gerūta Griniūtė

„Niekam nebuvo įdomu išsilavinimas, įdomu – kokią patirtį turiu“, – patirtimi su studendais yra dalinęsis žurnalistas Andrius Užkalnis. Kokios patirtys gyvenime jam atrodo reikšmingiausios? Kiek ir kokių garsinių patirčių įsiminė?Ved. Gerūta Griniūtė

Visi yra girdėję hitus „Forever Young“ ir „Big in Japan“, bet ar žinote, koks jų balso Mariano Goldo ryšys su Kaunu? Kodėl klipuose užsienio atlikėjams jam svarbu pristatyti ir gimtąjį miestą, atskleidžia operatorius ir režisierius Rytis Titas. Rubrikos „Be kaukių“ svečias šiuo metu kuria jau antrąjį dokumentinį filmą.Ved. Kotryna Lingienė

Dailininkas, prozininkas Mikalojus Vilutis ilgus metus buvo laikomas šilkografijos pradininku Lietuvoje, tačiau pats menininkas to nesureikšmina. Jam svarbi ne kūrybos technika, o tai, ką nori papasakoti žiūrovui. Todėl pradėjo rašyti.„Prieš 25 metus nutariau protingas pasidaryti“,- rašo Mikalojus ir štai jau kelerius metus „Šiaurės Atėnuose“ galime skaityti jo „Protingavimų“ seriją. Apie dailę, bėgantį laiką, žmogaus gyvenimą ir pasaulio iššūkius - pokalbis su menininku Mikalojumi Vilučiu.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Be kaukių“ vieši solistė, sopranas, pedagogė Giedrė Kaukaitė, neseniai išleidusi knygą „Mano Eldoradas“. Apie rašymą kaip pokalbį su savimi, artimuosius, sutiktuosius, šeimą - apie gyvenimą.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Ko gero, žinomiausias šių dienų Ukrainos kompozitorius Valentinas Silvestrovas išskirtiniame interviu LRT KLASIKAI dalijasi mintimis apie karo alinamą gimtinę, reakciją į akivaizdų melą iš šalies-agresorės ir svarbiausią žmogaus misiją, kuri, pasak 85-erių metų kompozitoriaus, dabar labai paprasta – nugyventi dieną taip, kad savo elgesiu neįžeistume ir neužgautume nė vienos gyvos būtybės.Ved. Marius Eidukonis

Koks buvo Beatos Tiškevič kelias savęs priėmimo, savojo kelio atradimo link? Kiek jos kasdienybėje svarbi muzika, kiti menai? Kaip gimsta jos knygos?Ved. Gerūta Griniūtė

Visuomet kupinas optimizmo ir energijos dirigentas, obojininkas Vilmantas Kaliūnas šiuo metu Vilniuje gilinasi į šiuolaikinės muzikos pasaulį. Festivalio „Gaida“ koncertų programose dabar matome būtent šio, Hamburge gyvenančio lietuvių muziko pavardę. Tad pasinaudojome proga ir pasikvietėme pokalbiui į rubriką „Be kaukių“, kurioje kalbamės apie kūrybą, įsibėgėjančią karjerą, muzikines ir kitokias svajones.Ved. Gabija Narušytė

„Be kaukių“ svečias - Lietuvos krepšinio rinktinės fotografas, pirmasis Lietuvoje parodęs krepšinio rinktinės gyvenimo užkulisius, o dabar fotografas-keliautojas (o galbūt keliautojas-fotografas) Tomas Tumalovičius. Pokalbis apie meilę Marokui ir gyvenimo ciklus, natūraliai vienas kitą keičiančius T. Tumalovičiaus gyvenime.Ved. Marius Eidukonis

Latvijos sopranas Gunta Gelgotė vis dažniau sutinkama šiuolaikinės operos pastatymuose Lietuvoje. Ir ne tik lietuvių autorių sceninėje kūryboje, bet ir kamerinėje muzikoje: ji ją mielai derina greta gimtosios Latvijos autorių kūrybos. Dainininkė mato tame prasmę ir už tai yra vertinama abiejose šalyse. Apie šiuolaikinės muzikos svarbą, kokie latvių ir lietuvių panašumai ir skirtumai muzikoje ir ne tik, ir kaip latvei sekasi integruotis čia, Lietuvoje? Apie tai su Gunta Gelgote kalbame rubrikoje „Be kaukių“Ved;. Gabija Narušytė

Rubrikoje „Be kaukių“ – Egidijus Stancikas, aktorius, vadovaujantis Nacionaliniam Kauno dramos teatrui ir jam paskyręs daugiau nei tris dešimtis metų. Kuo šie itin gausūs tarptautinėmis patirtimis metai įsimins teatralui? Ar įvyko esminių pokyčių? Ar lieka laiko pasidžiaugti kolegų kuriama kultūra?Ved. Kotryna Lingienė

Vlado Vildžiūno galerijoje atidaroma paroda „Jeruzalė. Šeši dešimtmečiai sode: Vladas ir Marija“. Tai – dviejų menininkų 90-ies metų jubiliejų paminėjimas kiek kitaip, nesistengiant pateikti retrospektyvos, bet pažvelgiant į Vladą ir Mariją Vildžiūnus kaip bendrakeleivius gyvenime ir mene. Pasitelkiama archyvinė medžiaga iš jų bendro gyvenimo Vilniaus Jeruzalėje, į kurią šeima atsikėlė gyventi 1962 metais, – išsipildžiusios svajonės sovietmečiu turėti nepriklausomą erdvę neformaliam bendravimui ir kūrybai.Parodoje eksponuojami V. Vildžiūno darbai iš bronzos ir gipso, eskizai, piešiniai, M. Ladigaitės-Vildžiūnienės knygų iliustracijų originalai, laisvų kompozicijų grafikos darbai, koliažai, piešiniai, rodoma archyvinė foto ir 16 mm šveicariška kino kamera filmuota medžiaga iš Vilniaus Jeruzalės meninio gyvenimo.Ved. Jolanta Kryževičienė

Rubrikoje „Be kaukių“ – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, politikos mokslų dr. Ieva Koreivaitė. Pokalbis apie jos asmeninę meilės artimiesiems rytams istoriją, šiandien Irane vykstančius neramumus ir persiškų kilimų pasakojamas istorijas.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Ar žinojote, kad net ir tyrinėjant kosmosą reikia geologijos žinių, o nukritusį meteoritą vieni pirmųjų apžiūri geologai? Tad, ką mums gali papasakoti geologija? Apie tai kalbame su rubrikos „Be kaukių“ svečiu - geologu Jonu Šečkumi.Ved. Marius Eidukonis

„Yra žmonių, kurie neleidžia sau atsidaryti langų, o man gyvenimui reikia atsidaryti langus – kitaip aš uždusiu“, – apie pačias įvairiausias saviraiškos kryptis ir smalsumą gyvenime kalba muzikantu nelabai mėgstantis save vadinti rašytojas, fantastikos entuziastas, socialinių mokslų daktaras, teisės profesorius Justinas Žilinskas. Kalbamės apie skirtingų veiklų dermę, žodžio svarbą gyvenime ir muzikos pulsą kasdienybėje.Ved. Gerūta Griniūtė

Koncertinę ir gyvenimo kelionę pradeda dar vienas naujai užgimęs duetas: „Duo Andersson“. Ačiū karantinui – turėtų pasakyti smuiku ir altu grojanti Julija Ivanovaitė ir pianistas Paulius Andersson. Kodėl? Ir kodėl savo muzikavimą drauge visų pirma skiria Ukrainai – apie visa tai rubrikoje „Be kaukių“, kurios svečiai ir yra ši jauna muzikų pora.Ved. Gabija Narušytė

Ekranuose jau pasirodė režisieriaus Emilio Vėlyvio naujausias filmas - kriminalinis „neo-noir“ stiliaus detektyvas „Piktųjų karta“. Apie tai kodėl režisierius imasi filmo apie „Bix“ kūrimo.Ved. Marius Eidukonis

Menininkė, kuratorė, kritikė Paulina Eglė Pukytė neapsiriboja viena kūrybinių idėjų įgyvendinimo forma. Visai neseniai šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ ji kaip tik buvo apdovanota už meninės raiškos įvairovę. Rubrikoje „Be kaukių“ ji apie save pasakoja per muzikos kūrinius, išduoda savo tekstų prigimtį ir prasitaria apie meilę augalams.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Gyvename laiku, kai kiekvienas sugalvojęs muzikinį kūrinį, gali jį įrašyti ir išleisti ir tai iš pagrindų keičia muzikos indsutriją“. – sako laidos svečias Dovydas Bluvšteinas. Apie Lietuvos muzikos indsutrijos pradžią, apie tai, kaip technologijos pakeitė muzikos industrijos istoriją pokalbis LRT KLASIKOS eteryje.Ved. Marius Eidukonis

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorius Rimas Šapauskas. Nuo aktorystės – prie muzikos ir svarbių klausimų, pažįstant save. Laidoje, žinoma, skamba Rimo mėgstama, klausoma muzika.Ved. Gerūta Griniūtė

„Maskva jau ne be ta, kurią aš žinojau“ - sako Maskvą, prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, palikusi aktorė Ingeborga Dapkūnaitė. Jaunystėje sužavėjusi publiką savo pirmu vaidmeniu kine R. Banionio filme „Mano mažytė žmona“ jau tris dešimtmečius Lietuvoje – reta viešnia. Garsi aktorė nieko nesigaili, nelinkusi planuoti ir per daug atvirauti apie save, bet Vilnius ir Lietuva visuomet yra jos širdyje kur begyventų, kur bevaidintų. Apie vaidmenis, karo grimasas ir gįžimą į Lietuvos kiną – su aktore Ingeborga Dapkūnaite klabamės rubrikoje „Be kaukių“.

Tai, kas nauja, modernu, progresyvu, kas jaudina ir stebina - būtent tokia muzika jau 35-ą kartą suplaukia į tikrą džiazo šventę - tarptautinį festivalį „Vilnius Jazz“. Naujausiomis idėjomis nebe Rusų dramos, o Vilniaus senojo teatro scenoje su publika dalinsis džiazo pažibos iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Šveicarijos, JAV, Danijos, Portugalijos, Italijos, Lietuvos džiazo elitas ir jaunieji improvizuotojai.Šio festivalio įkūrėjas, rengėjas, prodiuseris ir nuolatinis idėjų generatorius - Antanas Gustys. Kaip atsitiko, kad KPI baigęs inžinierius jau 35 metus improvizuoja viena tema - „Vilnius Jazz“.O kuo mums svarbus šis metų renginys, kokias tradicijas jis išugdė, kodėl čia atvyksta pasaulio garsenybės - festivalio užkulisius praskleis „Vilnius Jazz“ bičiulis, bendradarbis, koncertų vedėjas, muzikas Domantas Razauskas.Ved Jolanta Kryževičienė

Vienai svarbiausių Lietuvos muzikų dinastijų priklausantis violončelininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Rimantas Armonas sako, kad gyventi reikia fortissimo. Su muzika ir muzikoje esantis nuo vaikystės, per muziką sutikęs žmoną, tapusią ir ištikima scenos partnere, nuotykių kadaise išvykęs ieškoti į Alžyrą, šiandien jis jubiliejiniam koncertui buria beveik penkias dešimtis jo studentų ir bičiulių jungiantį violončelių orkestrą, o taip pat prasitaria, kad be muzikos turi ir kitą aistrą – kulinariją. Apie tai pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rubrikos „Be kaukių“ svečias – būsimas Lietuvos roko scenos klasikas Tomas Krivickas „Psichas“, kuris klausosi Antonio Vivaldi.Ved. Marius Eidukonis

Rubrikoje „Be kaukių“ svečiuojasi fizikė, fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkė, Vilniaus unviersiteto dėstytoja, o taip pat ir poetė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė. Kokie „kodėl“ klausimai ją kankina? Kokios yra mokslininkų treniruotės? Apie ką kalba Maženos kuriama poezija?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Gitara iškart buvo mano instrumentas. Nežinau, kur ją mačiau ir kur girdėjau, bet mano pirmieji prisiminimai – kad man buvo šešeri ir aš labai norėjau groti gitara“ – apie meilę instrumentui pasakoja gitaristas, kompozitorius Chris Ruebens. Apie kelią, atvedusį muziką iš Belgijos į Lietuvą ir apie muzikines idėjas – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Su muzika nuo pat vaikystės gyvenanti aktorė Gabrielia Kuodytė dabar daugiausiai dėmesio skiria jaunųjų talentų parengimui aktorystei. Jos su bendraminčiais įkurta kūrybinė teatro ir muzikos erdvė „Šeši pojūčiai“ dabar labiausiai menininkę džiugina ir dominuoja jos gyvenime. Tačiau ne tik pedagogine veikla aktorė gali pasigirti: ir toliau kuria vaidmenis, o įvertinimai, tarp kurių ir Kristoforo statulėlė – byloja apie teisingą muzikų šeimoje užaugusios aktorės pasirinkimą. Apie muziką, aktorystę ir pedagogiką – Gabrielia Kuodytė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Ar žinojote, kad kompozitorius, ansamblio „Lietuva“ meno vadovas G. Svilainis buvo gabus krepšininkas, tačiau dėl nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių, stojant į sporto mokyklą, Giedrius nusprendė tapti chorvedžiu, o pirmąjį bažnytinį kūrinį parašė sulaukęs17-os?Ved. Marius Eidukonis

„Aš klausau muzikos nevertindamas technikos. Svarbu, ar jauti kažką, ar ne“, – yra sakęs grupės „Garbanotas“ narys Šarūnas Joneikis. O kiek Šaruku daugelio bičiulių vadinamam muzikantui svarbus tikslumas jo paties kūryboje? Kokią dalį jo gyvenime užima improvizacija? Apie tai kalbamės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

LRT KLASIKAI švenčiant savo 19-ąjį gimtadienį rubrikos „Be kaukių“ svečias Vikotras Gerulaitis. Be abejo, su juo kalbėsime apie klasiką – LRT KLASIKĄ ir tiesiog klasiką. Apie muziką ir nemuziką ir kodėl tokia svarbi ta muzika?Ved. Marius Eidukonis

Jaunosios kartos teatro režisierė Eglė Švedkauskaitė ne tik dirbo kartu su Oskaru Koršunovu, Grzegorz Jarzyna kaip asistentė, bet tuo pat metu statė ir savo spektaklius. Kiekviena Eglės premjera buvo teatro įvykis, kviečiantis diskutuoti, paliečiantis jautriausias visuomenės, žmogaus temas. Spektaklyje „Žmogus iš žuvies“ personažai išgyveno neviltį ir beprasmybę Rusijoje, „Sieros magnolijos“ pasakojo apie sudėtingus santykius su senais tėvais, performanse „Žiūrėdama viena į kitą“ tyrinėjo moterų tapatybę, „Jauno žmogaus memuarai“ grįžta į sovietinę praeitį ir slapčiausius atminties užkaborius.Kokios temos yra svarbios Eglei Švedkauskaitei, kokią vietą teatras šiandien užima mūsų visuomenėje ir ką jis galėtų suteikti žmogui? Pokalbis apie teatrą ir gyvenimą su režisiere Egle Švedkauskaite rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Miuzetė „Bohemoje“, Sofi „Rožės kavalieriuje“, o dabar ir Džilda „Rigolete“ – solidūs vaidmenys sopranui Monikai Pleškytei pastaraisiais metais pilasi tarsi iš gausybės rago. Kuo opera patraukė jauną solistę, kadaise svajojusią ir apie miuziklą? Ar jau arti ji yra savosios svajonės? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kaip jaustumėtės būdamas atsakingas už 42 mln. eurų vertės eksponatus? Ko reikia, kad meno kūriniai pasiektų Lietuvą? Ir dar daugiau parodų rengimo užkulisių ir įdomybių aptarsime su rubrikos „Be kaukių“ svečiu muziejininku, Lietuvos nacionalinio Dailės muziejaus vyr. parodų kuratoriumi Skaisčiu Mikulioniu.Ved. Marius Eidukonis

„Mano tikslas – kad žmonės nebeskirstytų dienų į šventines ar ne. Šventė gali būti kasdien“, – sako stilistė, drabužių dizainerė Kamilė Bukauskaitė. Apie kelią į saviraišką per stilių, apie mados pasaulio subtilybes ir įkvėpimus iš muzikos – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Akordeonininkė Kristina Žebrauskaitė nuo pat jaunystės trykšta entuziazmu: dar tuomet, kai šis instrumentas asociavosi daugiausiai su liaudies muzika – ji jau kūrė planus, kaip atskleisti akordeoną ir kitomis spalvomis. Ir netrukus subūrė bičiulius į ansamblį „4Tango“. Ir išties tuomet, prieš 23 metus tai buvęs įvykis Lietuvoje. Ansamblis gyvas iki šiol – kūrybinių sumanymų tikrai netrūksta. Apie kūrybines paieškas, neblėstantį entuziazmą ir akordeono muzikos žavesį – Kristina Žebrauskaitė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Paryžiuje gyvenantys menininkai Svajonė ir Paulius Stanikai nuolat grįžta į Lietuvą, dalyvauja parodose, seka čia vykstančius meno procesus. Apie gyvenimą tarp Lietuvos ir Prancūzijos, apie kūrybos impulsus, pasikartojančias karo, maro ir bado temas, apie muziką ir kasdienybę - pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Į rubriką „Be kaukių“ pasikvietėte žmogų, kuris labai mėgsta kaukes“, – sako rašytoja Sandra Bernotaitė. Studijavusi aktorystę, anksti supratusi, kad šis kelias ne jai, išvykusi į Australiją, tuomet grįžusi į Lietuvą pašnekovė prisipažįsta – nieko už kūrybą gyvenime jai nėra svarbiau. Pokalbis su Sandra Bernotaite apie nebaisias gelmes ir netuščius paviršius – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - atlikėja Evelina Sašenko. Pokalbis su ja apie meilę Sting'ui, kuri jau tapo šeimos tradicija, apie hobį, virtusį darbu ir neišblėstančias simpatijas Edith Piaf.Ved. Marius Eidukonis

Legendinės roko grupės „Bix“ lyderis, prodiuseris Saulius Urbonavičius–Samas nuo vaikystės tikras maištautojas, tapęs vienu populiariausių veidų šou pasaulyje rubrikoje „Be kaukių“ pasakoja apie tai, kaip jį užvaldė muzika, kokia populiarumo kaina ir kaip nuo karo jaunystėje išgelbėjo tapyba.Ved. Gabija Narušytė

Žurnalistas Edvardas Kubilius žinomas LRT Radijo klausytojams iš esminius politikos, ekonomikos klausimus keliančių laidų kaip „Ryto garsai“, „10-12“, tačiau pastaraisiais metais jis vis dažniau pasiima mikrofoną ir išsiruošia į keliones už Vilniaus. Laida „Už Vilniaus“ tapo viena klausomiausių, o nuo šio sezono atsirado dar viena laida LRT mediatekoje „Nepaprasti žmonės“. Apie Lietuvos miestus ir miestelius, čia gyvenančius žmones ir atsakingą žurnalistiką - pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ svečiu Edvardu Kubiliumi.Ved. Jolanta Kryževičienė

LRT KLASIKOS studijoje vieši aktorius, muzikos kūrėjas ir atlikėjas Jonas Šarkus, arba „punktò“. „punktò“ – tai unikalus J. Šarkaus projektas, jo alter ego ir individuali muzikinė bei vizualaus meno kalba. Pasitelkdamas devintojo dešimtmečio muzikos skambesį, poetinę kalbos formą, siurrealistinius, kartais absurdiškus vaizdinius, menininkas analizuoja socialines klišes ir mūsų suvokiamos tikrovės trapumą. Apie kūrybą, eksperimentus ir nuolatinį idėjų mirguliavimą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Smuikininkė Rusnė Mataitytė žavi atlikimo precizika ir giliu lietuvių muzikinės kultūros išmanymu. Muzikė, profesorė, ištikima naujų kūrinių atlikėja, meno geną paveldėjusi iš šeimos rugsėjo pradžioje minėjo apvalią sukaktį. Kokią įtaką jai turėjo menininkai tėvai? Kodėl jos rankose atsidūrė būtent smuikas? Kaip ji prisimena Bronių Kutavičių, kurio 90-metis minimas būtent šiandien? Pokalbis - „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Taip, esu drąsus. Man patiko Šliogerio pasakymas, kad jeigu žmogus neturi drąsos, jis negali turėti doros. Taigi jei žmogus yra bailokas, tai neieškok jame kitų dorybių“, - paklaustas apie savo visuomet kitokį žvilgsnį ir drąsias hipotezes kalba Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros profesorius Alfredas Bumblauskas.Pokalbis apie muziką, kultūrinius patyrimus ir laisvę - rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Kompozitorė Justė Janulytė savo muzika prieš nieką nemaištauja, nesiekia šokiruoti, tačiau provokuoja – pastebi kritikai. Šiame skubančiame pasaulyje ji renkasi lėtą judėjimą, tad muzika kartais net labai lėta ir klausytojai pameta įprastą laiko tėkmės jausmą, ar net pereina į transą – sako pati kūrėja, tačiau visgi tai nėra įrankis meditacijai. Kaip laiką sustabdyti muzika, kaip veikia kūrybą kupina nežinios dabartis – apie tai su Nacionalinės premijos laureate Juste Janulyte kalbamės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, profesorius Tomas Venclova yra išvertęs Konstantino Kavafio eilėraštį „Barbarų belaukiant“, kuriame kalbama, kad ramiai belaukdami barbarų puolimo miesto žmonės tiesiog demoralizuojasi. Ilgus istorijos šimtmečius barbarai nuolat budi prie Lietuvos sienų, tačiau mes atsikovojome nepriklausomybę ir kuriame savo valstybę. Kokius pavojus regime už savo sienų ir šalies viduje šiandien? Kaip mes žvelgiame į savo istoriją? Kaip keičiasi pasaulis ir kokie didžiausi iššūkiai kyla? Ką šiandien gali ir turi daryti menininkas? Apie visa tai kalbame su 85-mečio jubiliejų pasitinkančiu rašytoju, intelektualu Tomu Venclova.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Marius Eidukonis

Vikipedija poetės Aušros Kaziliūnaitės kūrybą vadina „šiuolaikiška ir postmodernia“. Bet ar gali šiandien rašančio žmogaus kūryba būti nešiuolaikiška? Apie kaimą ir miestą, susipynusius poetės biografijoje, panoptikumą ir poezijos taupumą – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Mokytojas Ričardas Jankauskas, dažnai sako, jog „Mokytis ir nemąstyti – bergždžias reikalas, mąstyti ir nesimokyti – pavojinga“. Apie mokymosi džiaugsmus, nuostabą ir populizmo pavojus mokytojas pasakos parinkęs muziką, kuri nuolat skamba tarp jo kalbų Vilniaus licėjuje.Ved. Ieva Buinevičiūtė

Rubrikos „Be kaukių“ svečias – aktoriumi galėjęs būti, verslininku tapęs ukrainiečių ir lietuvių kalbų vertėjas R. Skrobačas. Pokalbis su juo apie vertimą „ne į galvą, o jį širdį“, ryšį su V. Zelenskiu ir kitais aukšto rango Ukrainos ir Lietuvos pareigūnais bei politikais ir jo turtingą biografiją tarp Lietuvos ir Ukrainos.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Gabija Narušytė

Rubrikoje „Be kaukių“ – dažnai žiniasklaidoje kalbinamas ir cituojamas Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Ved. Kotryna Lingienė ir Rasa Murauskaitė-Juškienė

Pokalbis su beveik 30 metų Vilniaus Licėjui vadovaujančiu Sauliumi Jurkevičiumi apie kitokias rugsėjo pirmąsias, muzikos svarbą ir besikeičiančius mokinius.Ved. Odeta Vasiliauskaitė ir Marius Eidukonis

Šio tapytojo kūriniai žiūrovui palieka daug neįmintų mįslių: realistiški vaizdai, lengvai atpažįstami paprasti objektai ir paslaptingi jų deriniai, sapno ar déjà vu jausmas. Prieš mus iškyla keistas, paslaptingas pasaulis, po kurį menininkas kviečia pasivaikščioti.Vienas žymiausių Lietuvos menininkų Algis Griškevičius kviečia į naują savo personalinę parodą „Prieblandos zona“. Tai paslaptinga erdvė tarp šviesos ir tamsos, realybės ir fantazijos, tai daugelio Algio Griškevičiaus kūrinių erdvė.Daugelį metų Algis Griškevičius ne tik tapo paveikslus, bet intensyviai fotografuoja ir kuria skulptūrinius objektus. Rubrikoje „Be kaukių“ - apie kūrybos zoną, naują parodą, pasikeitusį pasaulį kalbamės su Algiu Griškevičiumi.Ved. Gerūta Griniūtė ir Jolanta Kryževičienė

Rubrikoje „Be kaukių“ - enfant terrible - dirigentas Vytautas Lukočius, besidalinantis savo patirtimis, istorijomis ir pokalbiui parinkta muzika. Arčiau ir toliau muzikos esantis dirigentas bando laužyti nusistovėjusias taisykles ir požiūrius arba kuria savo pasaulį, kuriame jo taisyklės, muzika ir bitės.Ved. Ieva Buinevičiūtė

Rubrikoje „Be kaukių“ – režisierius, roko grupės „Šiaurės kryptis“ narys Kristijonas Vildžiūnas. Pokalbis apie naujausią filmą „Dainos lapei“, žaidimą kine ir gyvenimą sapne.Ved. Giedrė Trapikaitė

Žurnalistika, du universitetai, o tada... į Vilniaus gatves! Šio miesto (ir ne tik) istorijomis žavinti Gabija Lunevičiūtė sako, kad kiekviena miesto gatvės plyta turi savo pasakojimą. „Smalsaukite - istorijų yra visur, tik reikia joms atrasti laiko. Kaip ir sau. Aš savęs ieškojau ilgai ir dabar dar nežinau, ar esu visai atradusi“. Apie Gabijos keliones, meilę knygoms, kultūrai ir muzikai - rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Odeta Vasiliauskaitė.

Atlikėja Aldegunda visą savo gyvenimą skiria muzikai ir vien tik jai. Ar žinojote, kad muziką savo dainoms ji susapnuoja, o pirmiausia jos dainą išgirsta trijų asmenų komisija, kuri visuomet pateikia argumentuotas pastabas, su kuriomis Aldegundai tenka sutikti. Apie kūrybos prieskonius pokalbis su atlikėja LRT Klasikos eteryje.Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Marius Eidukonis

Rubrikos „Be kaukių“ svečias – kino režisierius, scenaristas Titas Laucius. Ilgai gynęs stereotipais apipintą, neretai menkinamą trumpąjį kiną, jis pats šiuo metu dirba ties pirmąją ilgo metro juosta, taip pat kuria bendrus projektus su skirtingais Lietuvos kino kūrėjais. Pokalbis apie kelią nežinomybe apipinto ilgametražio debiuto link, pakeliui pasitaikančius komercinius projektus, iš „vidutiniškų“ filmų išmoktas pamokas ir netobulą paties grojamą bei jo filmuose skambančią muziką.Ved. Indrė Kaminckaitė

Vienas žymiausių Lietuvos elektroninės muzikos kūrėjų, didžėjus Jonas Nainys sako, kad filosofija ir knygos - stiprus jo gyvenimo vertybinis pamatas. Tačiau kiek meno ir filosofijos elektroninėje muzikoje? Kaip „berniukas iš Pasvalio“, jaunystėje besigėdijęs savo balso ir bijojęs scenos, dabar tapo vienu nuostabiausių kalbėtojų - rubrikoje „Be kaukių“ apie tai ir dar daug daugiau.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

„Be kaukių“ – žaliakalnietis Motiejus Bazaras. Jis – ne tik pianistas, bet ir klavišinių instrumentų kolekcionierius. Jo ir brolių iniciatyva prikelti unikalūs lietuviški sintezatoriai, kuriais grojo legendinė grupė „ARGO“. Pokalbis apie klavišais tekantį gyvenimą.Ved. Kotryna Lingienė

Rubrikoje „Be kaukių“ gyva roko legenda, grupės „Poliarizuoti stiklai“ balsas Šarūnas Mačiulis. Kaip atrodė jo vaikystė „ant asfalto“? Kiek pašėlęs buvo rokerio gyvenimas? Kokią jis mato jaunąją rokerių kartą?Ved. Marius Eidukonis ir Rasa Murauskaitė-Juškienė

Pokalbis su istoriku Zigmu Vitkumi apie gebėjimą prisiminti, memorialus ir nostaligiją bei erdvės pokyčius tyrinėjant istorinės atminties objektus. Ketvirtadienį Vilniaus muziejuje Z. Vitkus pristatys savo knygą „Atminties miškas. Paneriai istorijoje, kultūroje ir politikoje”, kurioje autorius Panerių memorialą pateikia kaip vietą, turėjusią tapti kurortu, tačiau tapusią masinių žudynių vieta, o jos atmintyje per aštuonis dešimtmečius vis pritrūkdavo vietos pačioms aukoms.Ved. Ieva Buinevičiūtė

Rubrikoje „Be kaukių“ – chemijos mokslų daktaras Povilas Šimonis. Metų pradžioje jis išgarsėjo, kuomet viešojoje erdvėje pasklido jo disertacijos pagrindu sukurtas vaizdo klipas, repas apie mieles, laimėjęs tarptautinį „Dance Your Ph.D.“ konkursą. Kaip mieles tyrinėjantis chemikas į savo veiklą įpina meną? Kaip menas jam padeda populiarinti mokslą ir didinti visuomenės pasitikėjimą mokslininkų įžvalgomis? Kokia kita kūrybiško mokslininko karjeros stotelė?Ved. Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Evaldas Arlauskas

Beprotišku tempu besisukantis LRT prodiuseris, „Eurovizijos“ „tėčiu“ vadinamas Audrius Giržadas vasarą kvėpteli: „Yra laiko ir knygą paskaityti, ir geros muzikos paklausyti, ir vinį į sieną įkalti.“ Daugiau nei dešimtmetį Lietuvos delegacijai „Eurovizijoje“ vadovaujantis vienas žinomiausių šalies žurnalistų rubrikoje „Be kaukių“ atskleidžia netikėtus kultūrinius ir kulinarinius atradimus. Ir dar: ar nebus taip, kad Lietuva prarado dar vieną gabų... pianistą?Ved. Odeta Vasiliauskaitė

„Laimingiausia jaučiuosi dainuodama. Muzika - mano meilės sala“, - sako dainininkė, gospel chorų dirigentė ir vadovė Kristina Žaldokaitė. Rubrikoje „Be kaukių“ kalbamės apie tikėjimo kelionę, muziką kaip pamatą jos gyvenime ir gebėjimą prakalbinti nedrįstančius dainuoti.Ved. Gerūta Griniūtė

Rubrikoje „Be kaukių“ – tarptautinio saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė. Pokalbis apie saugumo strategijas, šamaninį būgną, sutartinių dainavimą ir namus, kurie vis keičia lokaciją.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė ir Ignas Andriukevičius.

Darius Bagdonavičius, grojęs visais lietuvių liaudies instrumentais, vieną dieną padėjo juos į šalį ir sukūrė balkaniškai skambančią „Rakija Klezmer Orkestar“. Kas lėmė tokį posūkį?Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Marius Eidukonis

Gimusi Panevėžyje, Vilniuje metus studijavusi filosofiją, režisierė Karina Novikova visgi išpildė savo svajonę studijuoti režisūrą. Pradėjusi savo karjerą Klaipėdoje, keliavusi tobulintis ir į svečius kraštus, šiandien Karina ypatingai daug dėmesio skiria operai ir darbui su jaunaisiais atlikėjais. Kuo ją žavi muzikinis teatras? Kas slepiasi po intriguojančiu režisierės kuruojamos programos „operos akseleratorius“ pavadinimu? Apie tai – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė

Kauno studijos „Be kaukių“ rubrikos viešnia – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė kompozitorė Zita Bružaitė. Įvairiausių veiklų besiimanti muzikė gimė ir augo Kaune, dabar vėl didžiumą laiko praleidžia čia. Koks jai yra Kaunas? Iš ko susideda kompozitorės darbo diena, kuo skiriasi kūryba vaikams ir suaugusiems ir kuo ją įkvepia miesto aplinka?Ved. Gabija Narušytė ir Kotryna Lingienė

Kompozitorius Šarūnas Nakas rugpjūčio 2 – ąją atšventė savo šešiasdešimtmetį. Apie radijo duetą su Mindaugu Urbaičiu, meilę architektūrai ir aviacijai, domėjimąsi pasauliu ir jo analizavimą bei prabangą pažioplinėti.Ved. Marius Eidukonis

Sostinės Žirmūnų mikrorajone iškils paminklinis objektas „Miškinis“, skirtas Laisvės kovų dalyvio Juozo Lukšos-Daumanto atminimui.„Laisvės kovų dalyviai kūrė pamatą mūsų dabartinei gerovei, svarbu tai bent kartais prisiminti“,- sako vienas iš idėjos autorių skulptorius Gediminas Piekuras. Šis projektas skulptoriui yra svarbus ir asmeniškai, nes jo mama menininkė Marija Teresė Rožanskaitė buvo tremtinė.Gediminas Piekuras yra sukūręs ne vieną paminklą, skirtą Lietuvos istorinėms asmenybėms - Jonui Basanavičiui, Juozui Tumui Vaižgantui, M.K.Čiurlioniui.Apie naują paminklą ir skulptūros tendencijas, apie gyvenimą menininkų šeimoje, tėvų Marijos Teresės Rožanskaitės ir Igorio Piekuro įtaką, apie šiandieninį pasaulį - pokalbis su skulptoriumi Gediminu Piekuru.Ved. Gerūta Griniūtė ir Jolanta Kryževičienė

Rubrikos „Be kaukių“ svečias muzikos vadybininkas ir melomanas Vaidas Stackevičius.Ved. Marius Eidukonis

Visuomenininkė ir Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė įsitikinusi: kiekvienas galime prisidėti, kad Lietuva būtų graži, saugi ir mylima. Rubrikoje „Be kaukių" istorikė atskleidžia, kodėl jai taip svarbu patriotiškumas, meilė, atjauta kiekvienam žmogui, kiek kultūros, knygų ir muzikos yra jos gyvenime? Kaip nueiti didžiausią ir sunkiausią kelionę - į save?Ved. Odeta Vasiliauskaitė

„Šis sezonas kupinas išbandymų ir atradimų“, – taip į gimtąjį Vilnių trumpam iš Vokietijos grįžusi operos solistė Viktorija Kaminskaitė po debiutų Richardo Wagnerio operose kalba apie šių metų patirtis scenoje. Bet ne tik apie laimę dainuoti Wagnerio muziką kalbamės rubrikoje „Be kaukiųׅ“: ir apie solisto nūdieną Europoje, pedagoginio darbo prasmę, dabartį Vokietijoje ir pasaulyje, pedagoginio darbo prasmę ir džiuginantį Vilnių.Ved. Gabija Narušytė

„Man Kinija visada buvo įrankis, kuris leidžia geriau įvertinti mano paties mąstymą, mano kultūrinę aplinką“,- sako Kinijos kultūros tyrinėtojas Vytis Silius, rubrikos „Be kaukių“ svečias. Apie Kinijos istoriją ir kultūrą, apie pokyčius didžiausioje pasaulio valstybėje kalbamės su kelerius metus šioje šalyje mokslinį darbą dirbančiu mokslininku.Ved. Jolanta Kryževičienė

Portalo „Mano muzika“ kūrėjas ir LRT RADIJO laidos „Garsas skamba tyloj“ vedėjas Liudas Zakarevičius su savo muzikos grojaraščiu pasakos istorijas, kurios atkeliauja tiek iš politikos, tiek iš meilės muzikai ir gyvenimui. Siekdamas melomanus supažindinti su įdomiausiais muzikos scenos darbais, kokybiška muzika skaičiuoja daugiau nei dešimtmetį, kupiną įkvepiančių susitikimų ir tūkstančius straipsnių apie muziką. Tačiau tai - ne pagrindinis Liudo užsiėmimas, nes kaip pats sako, muzika jam - „meilė be išskaičiavimo“, todėl jo biografijoje ir dešimtmetis - politikos aplinkoje.Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Marius Eidukonis

„Nesuprantu begalinio noro viešai viską demonstruoti. Jums tik atrodo, kad viską žinote apie mane. Tai meistriškai sukurta iliuzija“, - kvatoja žurnalistas, nuomonės formuotojas ir renginių organizatorius Saugirdas Vaitulionis. Rubrikoje „Be kaukių“ jis pasakoja ne tik apie, atrodo, visiems matomą savo gyvenimą, bet ir muziką, kultūrą bei gyvenimo iššūkius.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

„Čia man dirbti yra didžiulė laimė“ - taip kalba Jonas Janulevičius, jau septynerius metus vyriausiasis dirigentas Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Apie laimę dirbti teatre, kuriame užaugo, pasitikėjimą savimi, kūrybine laisvę ir rutiną bei pianisto kelią link batutos – Jonas Janulevičius rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Kotryna Lingienė

Aktorius, rašytojas, aktyvus visuomenininkas Arkadijus Vinokuras šiuo metu gyvena Ukrainos palaikymo nuotaikomis. Kiekvieną pirmadienį VIlniuje, Katedros aikštėje jis organizuoja mitingus Ukrainai palaikyti ir yra pasiryžęs juos tęsti iki Ukrainos pergalės.Ved. Marius Eidukonis

Daugeliui komiko Domo Raibio karjerą sekančių žmonių žinomas jo komplikuotas santykis su kalbininkais ir kalbą reguliuojančiomis institucijomis. Kaip komikas susidomėjo kalbos mokslu? Ką jis pats laiko kalbos kultūra ir nekultūringa kalba? Kokią komedijos reikšmę ir komikų vaidmenį pastebi karo kontekste? Ar komediją gali įvardyti kaip pilietišką veiklą, padedančią demaskuoti antivalstybininkų veiklą?

Renginių organizatorius Valdas Petreikis teigia, kad jo, kaip festivalio organizatoriaus tikslai suteikti galimybę atlikėjams būti scenoje, o žiūrovams - džiaugtis atlikėjų pasirodymu.Ved. Marius Eidukonis

Kokia šiandienos menų mokyklos vizija? Kaip diplomatą, buvusį Lietuvos generalinį konsulą keliai atlydėjo į Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktoriaus postą? Apie prasmingas veiklas ir nuolatinį rūpestį kuriančiais jaunaisiais talentais – pokalbyje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė ir Marius Eidukonis

Marijus Jacovskis yra vienas žinomiausių Lietuvos scenografų, ne kartą apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi, kūręs scenos vaizdą įdomiausiems dramos ir muzikiniams spektakliams, baletai „Procesas" ir „Eglė žalčių karalienė" ne kartą rodyti Mezzo kanalo programoje.Kaip užpildyti tuščią scenos erdvę? Kokie kūrėjai, kokios aplinkybės lemia scenovaizdžio idėjos gimimą? Kaip keičiasi pats teatras ir kas jame intriguoja, o kas erzina?Pokalbis su scenografu Marijumi Jacovskiu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Rubrikoje „Be kaukių" - spalvotos ir kvapnios žurnalisto Vytaro Radzevičiaus kelionės, negalėjimas net per pandemiją nustygti vietoje, gyvenimas sodyboje, mokėjimas iš naujo atrasti save ir ... buvimas seneliu. Taip pat - Vytaro muzikiniai pasirinkimai, meilė sportui ir šeimai.Ved. Odeta Vasiliauskaitė ir Ieva Buinevičiūtė

Specialioje laidoje „Pakeliui su vasara“ Nidoje rubrikos „Be kaukių“ viešnia – Štutgarte dabar gyvenanti, Europos scenose dainuojanti, bet Nidoje gimusi ir užaugusi operos solistė, sopranas Lauryna Bendžiūnaitė.Ved. Gerūta Griniūtė ir Gabija Narušytė

Rubrikoje „Be kaukių“ – naujosios elektrinės lietuviškos estrados duetas „Superkoloritas“. Giedrė Nalivaikaitė ir Adomas Koreniukas neseniai išleido pirmąjį minialbumą ir ruošiasi debiutiniam koncertui. Pokalbis apie žaidimą su praeitimi, spalvas muzikoje ir jūrą.Ved. Giedrė Trapikaitė ir Gerūta Griniūtė

Šiuo metu Niujorke studijuojantis žurnalistas Karolis Vyšniauskas karą Ukrainoje ir kitus Lietuvos visuomenei skaudžius, svarbius įvykius stebi nebūdamas gimtinėje. Kaip itin pilietiškas, visuomeniškas žurnalistas jaučiasi geografiškai atitrūkęs nuo itin reikšmingų mūsų šaliai procesų? Kaip laikas, studijos, darbai ir per pastaruosius metus Jungtinėse Valstijose sutikti žmonės praturtino jį kaip žmogų ir žurnalistą? Kiek teisybės bei pagarbos žmogaus teisėms jis įžvelgia svajonių šalimi neretai tituluojamoje Amerikoje? Kas jam yra empatiška žurnalistika ir kokią skirtį tarp jos bei aktyvizmo jis brėžia?Ved. Gerūta Griniūtė ir Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Karolis Pilypas Liutkevičius

Rubrikoje „Be kaukių“ - džiazo kūrėjas, gitaristas ir kompozitorius Mindaugas Stumbras, su kuriuo pokalbis ne tik apie tai, kiek gyvenimą nulėmė istorinis vardas, bet ir kiek jo kūryboje, apimančioje bendradarbiavimą su pasaulio muzikais, vyrauja atsakomybė puoselėti Lietuvos vardą.Ved. MArius Eidukonis ir Gabija Narušytė

Grupė Vilniaus universiteto mokslininkų tyrinėja, kaip žmonės įvairiose kultūrose susitvarko su nežinomybės pojūčiu savo gyvenime, kaip deramasi su likimu ir daromi sprendimai. Kad sužinotų, kaip atsakymų į svarbius klausimus ieško Bengalijos astrologai ir Indijos vienuoliai, mokslininkai keliauja po Indiją, kur bendrauja su „profesionaliais likimo žinovais“, dalyvauja apeigose bei ritualuose. Apie lemtį ir pasirinkimą, apie mokslą ir pranašystes - pokalbis su VU indologijos ir budizmo studijų profesoriumi Audriumi Beinoriumi.Ved. Jolanta Kryževičienė

Giedrius Kiela ir jo pasaulis su aktoryste, muzikavimu ir paukščiais. Bei, žinoma, paties parinktu muzikos grojaraščiu.Ved. Ieva Buinevičiūtė

Rubrikoje „Be kaukių“ – ​​rašytojas, menotyrininkas, kuratorius, laisvosios minties puoselėtojas Valentinas Klimašauskas. Šiemet jis – ir „Nemuno7“ parodų kuratorius. Metropolis ir periferija, ateitis ir praeitis – kaip tai dera Valentino sąmonėje ir vizijose?Ved. Kotryna Lingienė ir Indrė Kaminckaitė

Ką reiškia gimti muzikų šeimoje? Kada muzika tampa oru, kuriuo kviepuojama? Koks yra muziko profesionalo kelias? Apie tai kalbamės su pianiste, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesore, Tarptautinio M. K. Čiurlionio festivalio sumanytoja ir meno vadove Aleksandra Žvirblyte.Ved. Gerūta Griniūtė ir Odeta Vasiliauskaitė

Dailininkė Snaigė Šileika ir rašytojas Antanas Šileika yra gimę Kanadoje lietuvių išeivių šeimose. Po studijų Toronte ir Paryžiuje, sukūrę šeimą, abu menininkai vis labiau gręžiasi į Lietuvą, kurią taip pat laiko savo tėvyne. „Užaugau veikiamas anglų ir kanadiečių literatūros. Tačiau kuo vyresnis tampu, tuo daugiau apie pasaulį rašau per lietuvišką prizmę, per mitines Lietuvos akis“,- rašė Antanas Šileika. Apie Lietuvą ir Kanadą, apie kūrybą ir gyvenimo būdo skirtumus ir panašumus kalbamės su menininkais Snaige ir Antanu Šileikomis.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Gabija Narušytė.

Naujasis LRT savireklamos vadovas Mantas Velykis laidoje pasakoja, kaip kinta reklama ir kokią misiją ji gali ir ilgainiui turės turėti.Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Marius Eidukonis

Muzikinio išsilavinimo neturintis, natų neskaitantis kompozitorius ir prodiuseris Jokūbas Tulaba po spektaklių neatsigina žiūrovų užklausų, kur galima pasiklausyti jo teatrui kurtos muzikos, kuri išsamesnio kritikų dėmesio nesusilaukia. Ar kūrėjas jaučiasi nematomas menininkų bendruomenėje? Koks jo santykis su akademine muzikų bendruomene? Kokius netikėtus kūrybinius kelius atveria akademiškumo atsisakymas?Ved. Indrė KaminckaitėInga Dinga nuotr.

Kas yra lygiadienis, kokia Joninių ar bet kurios kitos šventės ar Lietuvos kasdienybės tradicija – puikiai žino etnologas, fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnokosmologijos pradininkas Libertas Klimka. Šiuokart rubrikoje „Be kaukių“ nuimsime kaukę ir besikeičiančiai Joninių šventei, ir pačiam mokslininkui: kaip ir kodėl fizikas atrado etnologiją?Ved. Marius Eidukonis ir Gabija Narušytė

Kai pandemija uždarė teatrų sales, aktorė Monika Bičiūnaitė ne dejavo, o įstojo į VU Medicinos fakulteto dramos terapijos magistrantūrą, kurią šiais metais sėkmingai baigė. Žinoma teatro, televizijos ir kino aktorė teigia niekada nepaliksianti teatro, tačiau naujos patirtys praturtina gyvenimą. Apie tai, kuo mums gali padėti dramos terapija, apie teatrą ir garsią menininkų tėvų šeimą, apie močiutę Moniką Bičiūnienę ir kitus gyvenimo dalykus - pokalbis su Monika Bičiūnaite.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Rasa Murauskaitė

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorė Rasa Samuolytė. Pokalbis apie aktorystę, amžiną energiją ir tai, kas lieka už scenos.Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Ignas Gudelevičius

Dirigentas, pedagogas Martynas Staškus įsitikinęs, kad norint užauginti muzikos pasaulio asmenybę, svarbu jai leisti ir prisiliesti prie pačios muzikos, ir supažindinti su ryškiausių scenos meistrų darbu iš arti. Kalbamės apie dirigento kelią mokykloje, akademijoje, koncertų scenose ir operos teatruose.Ved. Gerūta Griniūtė

„Be meno, kūrybos, žmogaus dvasioje liktų tuštuma“,- įsitikinę menininkai Gaiva ir Vytenis Lingiai. Tapybai reikia šviesos, bet ilgus mėnesius virš Lietuvos tvyrantis pilkas, niūrus dangus skatino ieškoti saulės ir natūralios šviesos. Dabar menininkai gyvena tarp Lietuvos ir Ispanijos. Apie kūrybą, meno vaidmenį įtampos pilname pasaulyje, kultūrinius skirtumus tarp Lietuvos ir Ispanijos kalbamės su rubrikos „Be kaukių“ svečiais Gaiva ir Vyteniu Lingiais.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kultūros istorikė Sonata Šulcė sako, kad apie praeitį turime kalbėti kuo įvairiau, drąsiau ir plačiau. Rubrikoje „Be kaukių“ - buvusi prezidento patarėja, gidė, rašytoja pasakoja apie pasivaikščiojimus po Vilnių, muziką, meną ir keliones.Ved. Odeta Vasiliauskaitė.

„Žurnalistika – mano didelė gyvenimo meilė, o mano aistra - gyvenimiškos žmonių istorijos", - sako radijo ir televizijos laidų vedėjas Orijus Gasanovas. Vietoje nenustygstantis žurnalistas rubrikoje „Be kaukių" pasakoja apie keliones, nuotykius atokiausiuose pasaulio kraštuose, muziką ir... dar penktoje klasėje pradėtą profesinę karjerą.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Odeta Vasiliauskaitė.

„Visada statau pjeses, kurių nesuprantu“, – sako režisierė Uršulė Bartoševičiūtė, kurianti feministinės krypties teatrą. Ji pati prisipažįsta, kad teatre nori vaizduoti moteris-herojes, kurios nėra apibrėžiamos per santykį su vyrais. Užaugusi džiazo koncertų užkulisiuose, šiandien Uršulė yra viena įdomiausių Lietuvos režisierių, pasigendanti mūsų teatre žiūrovų pasipiktinimo ir į sceną skrendančių pomidorų. Apie visa tai – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši muzikologė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Beata Baublinskienė. Pokalbis apie įvairias muzikologines veiklas, muzikos kritiką ir giedojimo paslaptis bei atradimus.Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Ignas Gudelevičius

Rubrikos „Be kaukių“ svečias poetas, kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ redaktorius Gytis Norvilas. Jis pranešė apie pasitraukimą iš leidinio redaktoriaus pareigų.Ved. Marius Eidukonis

Rubrikoje „Be kaukių“ – Kauno cirko meno akademijos vadovė Ieva Variakojytė-Reynström. Ji – seniausios Lietuvos cirko artistų dinastijos atstovė, „Baltijos cirko“ įkūrėjo dukra. Ką reiškia augti cirke, ir ar cirkas gali tapti šeima?Ved. Kotryna Lingienė

Gražų jubiliejų švenčia kompozitorius Mindaugas Urbaitis, kuris visada - kiekvieną dieną, kiekvieną valandą gyvena tik muzika. Ir taip yra nuo pat vaikystės, kai smuiką iškeitė į kompoziciją. Kas taip užbūrė muzika, kas motyvuoja rašyti, kodėl penkiolikos metų pauzė tarp dviejų baletų ir kuo gyvena kompozitorius šiandien - apie visa tai su Mindaugu Urbaičiu rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Gabija Narušytė

Rubrikoje „Be kaukių“ svečiuojasi asmeninis treneris, lektorius, „MyHero“ studijos įkūrėjas Ignas Bakėjus. Pokalbis apie sveikatingumą ir sąmoningumą, paprastus ir pozityvius dalykus, lydinčius gerą savijautą.Ved. Odeta Vasiliauskaitė ir Ignas Gudelevičius

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši vaidybinio ir dokumentinio kino kūrėjas Maratas Sargsyanas, filmo „Tvano nebus“ režisierius. Pokalbis apie mažų šalių galybę ir kūrybą.Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Marius Eidukonis

„Esu smalsi, vaikystėje man viskas buvo įdomu“, – apie kelio pasirinkimą kalba LRT TELEVIZIJOS režisierė Asta Einikytė, televiziją kartais pavadinanti antraisiais namais, dirbusi ir prie radijo pulto. Rubrikoje „Be kaukių“ – žmogus, nuo kurio priklauso, ką ekrane išvysime, o kas liks paslaptyje.Ved. Gabija Narušytė ir Gerūta Griniūtė

Dovilė Butnoriūtė – ir muzikos vadybininkė, ir didžėja, ir kino industrijos atstovė. Kodėl „Kaunas 2022“ paviliojo atgal į gimtąjį miestą ir kuo Dovilė atgims projektui pasibaigus? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Kotryna Lingienė

Dainų autorius ir atlikėjas, kino ir teatro režisierius, rašytojas ir knygų leidėjas - savo gyvenime Vytautas V. Landsbergis išbandė daug veiklų, išskyrus politiką. „Politika yra viskas, ką darai viešai",- sako pašnekovas. Knygos, filmai ar spektakliai taip pat aiškiai išsako žmogaus poziciją. Atgavus nepriklausomybę Vytautas statė filmus apie partizanus, nes to reikėjo, reikėjo sukurti mitą ir paminklą. O dabar jau galima žiūrėti giliau, todėl režisierius kuria filmą apie Kosto Kubilinsko tragišką likimą ir išdavystę.Jubiliejinis pokalbis su Vytautu V.Landsbergiu - rubrikos „Be kaukių" svečiu.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Odeta Vasiliauskaitė

Geniušų pavardė puikiai pažįstama ne tik Lietuvos, bet ir užsienio muzikos mylėtojų auditorijai. Šį pavasarį vienas šios muzikų dinastijos narių, dirigentas Julius Geniušas minėjo gražų jubiliejų, o taip pat rado laiko apsilankyti rubrikoje „Be kaukių“. Ar galėjo kitokiu keliu nuvilnyti jo karjera? Ką vaikystėje su broliu Petru jam yra tekę vaidinti operos teatre? Kokią įtaką pašnekovo kūrybiniame kelyje turėjo jo tėvas, dirigentas, pianistas Rimas Geniušas? Kokiu dirigentu save laiko pats Julius Geniušas? Atsakymai pokalbyje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - rašytoja, knygos „Miesto šventė“ Lina Simutytė, akcijoje „Metų knygos rinkimai“ laimėjusi specialųjį LRT Klasikos „radijo teatro“ prizą.Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Marius Eidukonis

Smuikininkas, ilgametis Valstybinio Vilniaus kvarteto narys, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Lietuvos ir Austrijos draugijos prezidentas Petras Kunca šiais metais paminėjo 80-ąją sukaktį. Darbas su studentais, konkursų vertinimo komisijose, koncertai ir kita veikla – profesoriaus kasdienybė. „Viskas – vardan muzikos, vardan kultūros puoselėjimo žmonėse“, – sako P. Kunca.Ved. Giedrė Trapikaitė ir Gerūta Griniūtė

Tadas Šarūnas – menininkas ir sociologas, šiuo metu atliekantis išorinį „Kaunas 2022“ vertinimą. Kaip apskaičiuoti kultūros ir meno poveikį ir kokį gimtojo miesto pokytį mato tyrėjas? Pokalbis su Tadu Šarūnu rubrikoje „Be kaukių“ tiesiogiai iš „Kaunas 2022“ biuro.Ved. Kotryna Lingienė ir Gabija Narušytė

Lietuvos rusų dramos teatras atsidūrė savotiškoje kryžkelėje. Brutalaus Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje žiūrovai ėmė kelti klausimą, ar apskritai reikia tokio teatro Lietuvoje, gal reikia keisti jo pavadinimą ir veiklos strategiją? „Teatro pavadinimo keitimas gali būti tiek skausmingas, tiek atveriantis naujas galimybes. Darome viską, kad būtų antras variantas“,- sako teatro vadovė Olga Polevikova, su kuria kalbamės apie teatro šiandieną ir ateitį, apie rusų kultūrą ir siekį tapti įvairių tautų meno centru.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Marius Eidukonis

Rubrikoje „Be kaukių“ aktorė Severina Špakovska – apie klounadą, karaimiškas šaknis ir šios tautos kultūros puoselėjimą ir tai, kas teikia džiaugsmą gyvenime.Ved. Rasa Murauskaitė ir Odeta Vasiliauskaitė

„Dirigavimas – lyg mažos valstybės valdymas. Jei kur nors iškyla ekstremali situacija ar grėsmė – ten reikia mesti pajėgas“, – taip apie savo darbo ypatumus pasakoja dirigentas, Vienos muzikos ir scenos menų universiteto meno doktorantas Imantas Jonas Šimkus. Apie plačias dirigento veiklas ir įkvėpimus - pašnekesys su svečiu laidos rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Ignas Gudelevičius ir Ieva Buinevičiūtė

Nuo pat vaikystės rašytoja, poetė, dramaturgė Vaiva Grainytė domėjosi skirtingais meno pasauliais – nuo eksperimentinės muzikos, iki nedidelių, „kabinetinių“ muziejų, kurių netrūko jos vaikystės Kaune, gimtajame rašytojos mieste. Neseniai išleidusi knygą „Rožės ir bulvės“, kurioje į laimę žvelgia skeptiško stebėtojo žvilgsniu, Vaiva šiuo metu daug klajoja po pasaulį kartu su visą pasaulį sužavėjusia opera „Saulė ir jūra“ ir stengiasi bent kartais nuraminti vidinį „analizės malūną“. Apie viską – pokalbyje „Be kaukių“.Ved. Giedrė Trapikaitė ir Rasa Murauskaitė

VDU Menų fakulteto profesorė Rasa Žukienė – naujos parodos „1972: Pramušti sieną“ kuratorė. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“ – ne tik apie tai, kaip menotyrininkės žvilgsnis nukrypo į prieš penketą dešimtmečių Kaune tvyrojusią modernią ir maištaujančią profesionaliąją kultūrą ir subkultūrinius reiškinius.Ved. Kotryna Lingienė

„Muzikinė interpretacija niekada nebūna baigtinė, tuo klasikinė muzika ir yra žavi. Klausytojas koncerte išgirsta tik tarpinę stotelę – tiek, kiek tuo metu esi nukeliavęs“, – apie plačias kūrybos galimybes interpretacijos pasaulyje kalba altininkas, styginių kvarteto „Mettis“ narys Karolis Rudokas. Koks buvo jo kelias į muzikos pasaulį ir apie viskuo besidominčią, nenustygstančią sielą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė ir Ignas Gudelevičius

Jau antru Auksiniu scenos kryžiumi už pagrindinį vaidmenį įvertintas aktorius Martynas Nedzinskas neslepia, kad toks įvertinimas jį džiugina ir motyvuoja kurti. Jis mėgaujasi darbais, kurių aktoriaus kasdienybėje apstu, net ne viską suspėja. „Ir nebūtina visko spėti – svarbiausia prisiminti save….“ – sako Martynas Nedzinskas, su kuriuo ir kalbamės apie laimę kurti ir kasdienybę rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Rubrikos „Be kaukių“ svečias - poetas Mantas Balakauskas. Jo poezijos rinktinė paskelbta geriausia akcijoje „Metų knygos rinkimai 2021“.Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Marius Eidukonis

„Man patinka neapibrėžtumas kuriant, kai aš pats esu kūrybiniame procese ir kai mane valdo pats technologinis procesas“, – yra sakęs dailininkas Eimutis Markūnas. Ar kinta menininko požiūris į kūrybinį procesą? Kiek džiazo, improvizacijos ir prasmės paieškų šiandien E. Markūno gyvenime? Pokalbis su dailininku rubrikoje - „Be kaukių“.

Kodėl žmonės renkasi kario profesiją ir kokia ta kario profesija? Ar karo nematęs karys yra karys? Ar taikoje užaugęs žmogus gali suprasti karą? LRT Klasikos pokalbis su Lietuvos kariuomenės atsargos majoru, ginkluotės ir karybos ekspertu Dariumi Antanaičiu.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Marius Eidukonis

Unės Kaunaitės biografijoje – trys parašytos knygos, Kembridžo universitete baigtos studijos, ketveri metai dirbant Ministro Pirmininko patarėja, ir atsakingos „Edu Vilnius“ vadovės pareigos. Pokalbis rubrikoje„Be kaukių“ – apie tai, koks turėtų būti pažangus švietimas, meilę knygoms irgimtajam Vilniui.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gabija Narušytė

Rubrikoje „Be kaukių“ - architektė, kuratorė Architektūros fonde, Vilnius TECH Architektūros fakulteto docentė Indrė Ruseckaitė.„Architektūros profesijos ribos ir plečiasi, ir blykšta, nes mes turime bendradarbiauti su žmonėmis, bendruomenėmis. Tikimasi, kad architektas bus moderatorius ar mediatorius, kuris įsiklausęs į fizinę raišką paverčia poreikį, idėją, programą. Vienas dalykas yra išmokti architektūros, kitas - suprasti, kad labai dažnai esi įmetamas į nežinomybės jūrą ir mokėti veikti nežinomose situacijose“.Ved. Ignas Gudelevičius ir Ieva Buinevičiūtė

Dailės teoretikas, kritikas, fotomenininkas Virginijus Kinčinaitis ne tik yra vienas iš Šiaulių dailės galerijos vadovų, ne tik inicijuoja įvairius meno festivalius, skaito paskaitas, bet vieną po kitos ėmė rengti fotografijos parodas. Ko ieško menininkas, vaikštinėdamas su paprasčiausiu telefonu po mažas miestų gatveles, po apleistus rajonus ar užsukęs į žėrintį Europos sostinių muziejų? Koks jo santykis su pasauliu, kuriame vis mažiau tikime teiginiu, kad grožis mus išgelbės? Ką jis galvoja apie kultūros įtaką žmogui, pačiai civilizacijai, kai karas paneigia daugybę viltingų menininkų idėjų?„Be kaukių“ rubrikos svečias - Virginijus Kinčinaitis.

Rubrikoje „Be kaukių“ šįkart vieši Giedrius Bučas. Kas jis – socialinių inciatyvų kūrėjas, pokyčių lyderis, visuomenininkas, socialinis verslininkas? Naujausias šio kauniečio titulas – gamtosauginės Prezidento V. Adamkaus premijos laureatas. „Be kaukių“ – apie darnios gyvensenos galią, žaliuosius mitus ir kelią iki vietos, kurioje Giedrius yra šiandien.Ved. Kotryna Lingienė

Žurnalistas, televizijos laidų, renginių vedėjas, dainų kūrėjas ir atlikėjas, oreivis Giedrius Leškevičius nuo vaikystės žinojo, kad jo tikslas – žurnalistika. Visgi lygia greta jį gyvenime visuomet lydėjo muzika. Šiandien kūrybiška prigimtis, pomėgis improvizuoti, muzikiniai ir sceniai gabumai pasitarnauja įvairiose jo darbo srityse. Pokalbis apie susiliejančias veiklas – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė ir Ignas Andriukevičius

„Sonia – vaidmuo, kuris atvėrė mane, Iloną“, – sako šiemet „Auksiniu scenos kryžiumi“ už vaidmenį Tomi Janežičiaus spektaklyje „Dėdė Vania“ apdovanota aktorė Ilona Kvietkutė. Daugiau nei 20 metų praleidusi profesionalioje teatro scenoje, rubrikoje „Be kaukių“ aktorė pasakoja apie peržengtas raudonas linijas, keisčiausius nutikimus scenoje, ir neseniai gyvenime atsiradusius šokius.

Rubrikoje „Be kaukių“ – kuriantis, stebintis ir dokumentuojantis režisierus Mikas Žukauskas bei jo muzikos grojaraštis. Pokalbis apie režisieriaus motyvacijas ir požiūrio taškus, jautrias, metafizines, filosofines, muzikines temas kūryboje, abejones ir nenorą būti menininku.Ved. Ieva Buinevičiūtė

Rubrikoje „Be kaukių“ – šmaikščiais „karantino portretais“ išgarsėjęs Adas Vasiliauskas. Fotografas stebina ir kitais kūrybiniais projektais, aktyviai įsitraukia į paramą Ukrainai.Ved. Gerūta Griniūtė ir Giedrė Trapikaitė

Rubrikoje „Be kaukių“ – Kauno džiazo legenda. 32-ąjį kartą šiemet vyksiantis KAUNAS JAZZ – vienas kultinių miesto renginių. Jo vairo nepaleidžia charizmatiškasis Jonas Jučas. Koks jis, kai nereikia pasitikti muzikantų ir rūpintis kitais reikalais?Ved. Kotryna Lingienė

Konsultacijų į Lietuvą sugrįžęs ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas atviras: „Masės žmonių Rusijoje paveiktos propagandos, bet viltį dar matau būten juose. Rusija niekada nebuvo lengvas partneris, bet anksčiau buvo padorumas. Dabar vaizdas yra niūrus“. Ambasadorius rubrikoje „Be kaukių“ - ne tik apie diplomatinę tarnybą, bet ir apie muziką, kultūrą ir pomėgius.Ved. Odeta Vasiliauskaitė ir Marius Eidukonis.

Aktorė Agnė Šataitė nenorėjo būti už scenos, norėjo būti joje. Ir nesigaili: vaidmenys Vilniaus mažajame teatre, apdovanojimų kolekcijoje ir Auksinis scenos kryžius, žavintis ir naujų patirčių reikalaujantis darbas televizijoje ir šeima – tai uostas, kuris priverčia nusileisti ant žemės, kas aktorei yra būtina. Apie aktorystę, meilę muzikai ir šeimai – Agnė Šataitė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Rubrikoje „Be kaukių“ – kino apžvalgininkas, semiotikas, „Scanoramos“ programos sudarytojas Dmitrij Gluščevskij. Ką reiškia būti kino kritiku Lietuvoje ir ar dažnai pats gyvenime jaučiasi kaip kine?Ved. Giedrė Trapikaitė ir Ignas Andriukevičius

„Esu aktorius, dramaturgas, režisierius, aktyviai kuriantis teatro laboratorijoje „Atviras ratas“, Keistuolių teatre ir kituose teatruose. Taip pat esu kuratorius ir procesų fasilitatorius, kūrybingumą ir kritinį mąstymą ugdančiuose projektuose (čia asociacija „Kūrybinės jungtys“ ir įvairūs edukaciniai-kūrybiniai procesai. Šalia dar rašau dainas ir kartais jas atlieku, kuriu LRT tinklalaidę „Savo galva“. Rašau įvairius kūrybinius tekstus, esu sukūręs knygą vaikams „Vandens gyvenimo linija“ (kartu su Lietuvos Jūrų muziejumi) ir dar bala žino ko. Bet svarbiausias kūrybinis projektas yra tas, kad esu tėtis savo dviem sūnum ir vyras Vestai“, – sako aktorius, dramaturgas, režisierius Justas Tertelis. Pokalbis su Justu apie skirtingas kūrybos kryptis ir idėjų gaudymą.Ved. Gerūta Griniūtė

Raimundas Banionis į teatro sceną išėjo būdamas vos trejų, vėliau vaidino daug, tačiau dabar su šypsena prisimena laiku susipratęs, jog režisuoti spektaklius ir filmus įdomiau nei juose vaidinti. Ir neapsiriko: tokie filmai, kaip „Vaikai iš Amerikos viešbučio“ ar „Mano mažytė žmona“ atgimimo laikotarpiu ar „Purpurinis rūkas“ dabar ir kiti, spektakliai teatrų scenose – užima itin reikšmingą vietą Lietuvos meno istorijoje.Apie įdomų kūrybinį kelią, iššūkius kalbėti sava kalba, nebijant pasakyti kūryboje tiesą, kokia ji bebūtų ir apie gyvenimo kasdienybę šiandien – kalbamės su režisieriumi rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Pianistė Morta Grigaliūnaitė savo namus nedidelėje gyvenvietėje šiaurės Lietuvoje paliko vaikystėje - būdama 16-os mokytis išvyko į Londoną. Toliau jos kelias vedė į ryškiausias Europos aukštąsias meno mokyklas, darbą su įtakingiausiais dėstytojais, svarbiausias koncertų sales, kol galiausiai, pajautusi, kad perdegė, kiek kitokio gyvenimo ir savęs pačios išvyko ieškoti į Portugaliją. Šiandien į Lietuvą dėstyti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentams ji grįžo kaip prestižinės Purcellio muzikos mokyklos pedagogė. Ar šiandien kūrybinėje veikloje ji vėl drįsta rizikuoti taip, kaip vaikystėje? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - Mariupolyje nužudyto lietuvių režisieriaus Manto Kvedaravičiaus sužadėtinė Hanna Bilobrova. Kokią Manto patikėtą misiją ji rengiasi įvykdyti?Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Marius Eidukonis, pokalbį verčia Ruslanas Skrobačas

Juanas Eduardas Gimenezas LRT Klasikos eteryje dalinasi savo lietuvių senelių meilės istorija Urugvajuje, savo meile Lietuvai, perduota močiutės. Be abejo, kalbame ir apie tango, kuris daug apie mus gali pasakyti.Ved. Marius Eidukonis

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Lietuvos policijos vyriausiasis kapelionas, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios kapelionas, knygų autorius kunigas Algirdas Toliatas. Kiek šiandieniniam žmogui svarbus dvasinis gyvenimas? Kiek svarbus atviras dvasininko žvilgsnis į pasaulį ir kodėl kunigystė yra dovana?Ved. Odeta Vasiliauskaitė ir Gerūta Griniūtė

Žydrė Arlauskaitė yra psichoterapeutė ir mokyklų psichologė, dirba Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje, aktyvi Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narė. Tačiau be tiesioginio darbo Žydrė turi ir didelę gyvenimo aistrą - tai knygos. Ji subūrė knygų aistruolių klubą, nuolat skaito, pati parašė keletą knygų. „Knyga leidžia pabūti ten, kur nebūtum“, - sako Žydrė Arlauskaitė. Ir dar viena svarbi gyvenimo dalis - kelionės. Aistringa keliautoja, išmaišiusi pusę pasaulio, knygoje „Kas liks tada, kai nebeliks nieko“ aprašo nuotykius, patirtus keliaujant po įvairiausias šalis – nuo gimtosios Lietuvos iki Kinijos, Islandijos, Grenlandijos, Naujosios Zelandijos, Japonijos.Gal šiandien, kai patiriame tiek nerimo ir įtampos, mums gali padėti ne tik psichoterapeutas, bet ir knyga, kelionė ar muzika? Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - Žydrė Arlauskaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Gabija Narušytė

Austrijoje, Vienoje gyvenanti smuikininkė Ieva Pranskutė įkvepia tiek savo muzikalumu, tiek asmenybės šviesumu. Nuo mažens save laikiusi pasaulio piliete, muzikalioje šeimoje užaugusi menininkė jau yra koncertavusi daugelyje prestižinių koncertų salių, dirbusi kartu su „Kremerata Baltica“, tačiau jos planuose – ir daugiau kūrybinių viršukalnių. Pokalbis su Ieva Pranskute – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė

LRT laidų vedėjas Richardas Jonaitis dabar yra Lenkijos ir Ukrainos pasienyje, kur savo jėgas ir laiką skiria pagalbai karo pabėgėliams. Kodėl Richardas nusprendė aktyviai įsitraukti į pagalbą ukrainiečiams?Ved. Marius Eidukonis ir Ieva Buinevičiūtė

Lietuvišką pramogų pasaulį sukūręs renginių organizatorius Jogaila Morkūnas sako, kad vienas didžiausių gyvenimo malonumų - bendravimas. „Bet beviltiškas kalbėjimas yra didžiausias nuovargis. Kita vertus, aš tyliu dviem atvejais: kai miegu ir skaitau knygą“, - teigia greitakalbis laidų vedėjas. Apie jo pomėgius, susitikimų su žymiausiais Lietuvos žmonėmis užkulisius ir mėgstamą klasikinę muziką - rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Odeta Vasiliauskaitė.

Dar būdamas dešimties klarnetininkas Vytautas Giedraitis suprato, kad būtent šis medinis pučiamasis instrumentas jį lydės profesiniame gyvenimo kelyje. Ašaras pamokose pakeitė pasitikėjimas savimi, ir štai dabar jis – vienas ryškiausių jaunosios kartos klarnetininkų: solistas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro klarnetų grupės koncertmeisteris, grojantis ir Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre. Vytautas Giedraitis – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė ir Gabija Narušytė

Tris mėnesius literatūrologė Neringa Butnoriūtė ir rašytojas Andrius Jakučiūnas keliavo po centrinę ir pietų Ameriką - nuo Meksikos iki Kolumbijos ir Kubos. Kokios naujos patirtys atsirado iš bendravimo su vietiniais žmonėmis, kokių įspūdžių paliko seniausia majų kultūra ir magiško realizmo literatūros šalys? Pokalbis su Neringa Butnoriūte ir Andriumi Jakučiūnu.Ved. Rasa Murauskaitė ir Jolanta Kryževičienė

Rubrikoje „Be kaukių“ – Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Pokalbis apie žurnalisto darbą karo sąlygomis, objektyvumą ir kylančius iššūkius šios profesijos atstovams.Ved. Ignas Andriukevičius ir Marius Eidukonis

Rubrikoje „Be kaukių“ - muzikologė, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja dr. Kamilė Rupeikaitė, kuri rekomenduoja skirtingų kultūrų muzikoje ieškoti ramybės. Skambesio paeiškos iš toli horizontaliai ir vertikaliai Kamilę lydi nuo vaikystės iki šiandienos. Pokalbis apie muzikologės tyrinėjamą muziką ir jos poveikį bei įdomybes.Ved. Ieva Buinevičiūtė

Nemuno vingyje įsikūręs Birštonas – daugelio pamėgtas kurortas, kuriame ne tik sveikata alsuojantis gamtos grožis, akį traukianti architektūra, bet ir džiazas, kuris jau daugiau kaip keturis dešimtmečius čia suburia džiazo muzikus ir melomanus ne tik iš Lietuvos.Kaip pavyko šiame kurorte įžiebti džiazo ugnį taip, kad daugeliui Birštonas tapo tikru traukos centru ne tik dėl poilsio, bet ir dėl nesibaigiančių improvizacijų festivalyje? Apie tai rubrikoje „Be kaukių“ kalbamės su šio reiškinio „kaltininku“, Birštono kultūros centro direktoriumi ir Birštono džiazo festivalio siela Zigmu Vileikiu.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gabija Narušytė

Rubrikoje „Be kaukių“– telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas. Pokalbis apie komunikacijos svarbą šiandieniniame pasaulyje, iššūkius informacinėje erdvėje, melagienas ir socialinių tinklų galią.Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Ignas Andriukevičius

Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedros vedėjas, docentas, dr. Pavel Lavrinec ilgus metus tyrinėja rusų literatūrą, visuomenės ir kultūros santykius, Rytų ir Vakarų įtakas rusų kultūroje, yra parašęs knygą apie Lietuvos rusų istoriją, tapatybę ir atmintį.Šiandien, karo su Ukraina kontekste, kyla diskusijos, kaip mes galėtume vertinti rusų literatūrą? Kodėl dvasinga, humanistinė Puškino, Dostojevskio ar Tolstojaus literatūra nepaveikė visuomeninių procesų šioje šalyje? Kodėl kartais tokia santūri yra Rusijos intelektualų, kūrėjų reakcija į vykstantį karą? Pokalbis su dr. Pavel Lavrinec.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Mes bijome būti laimingi, nes iškart įtartinai atrodome. Bet laimės formų yra įvairių. Tai gali būti ir skanus sumuštinis, ir saulėta diena. Patys pasirenkame“, - sako kūrybininkė, žurnalistė Rimantė Kulvinskytė. Apie Rimantės laimę kasdienybėje, meilę sau ir artimiesiems, laimingas knygas ir keliones - rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Odeta Vasiliauskaitė.

„Sukrėtimas gali tapti katalizatoriumi, kuris žmoguje atskleidžia tai, kas iš tiesų yra žmogiška nežmogiškoje situacijoje“, – sako sesė Viktorija Voidogaitė, šiandien viešinti rubrikoje „Be kaukių“. Pokalbis su vienuole apie tikėjimo kelią, kuris ją veda pas žmones, apie kasdienes šviesos paieškas.Ved. Gerūta Griniūtė ir Marius Eidukonis

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši istorikas, knygų autorius, protų kovų organizatorius, „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ vedėjas, sporto komentatorius Robertas Petrauskas. Istorija įtraukia, tačiau, kaip sako Robertas, pakeitus apšvietimą, vienas ar kitas istorinis įvykis suspindi kitomis aplinkybėmis. Kaip istorijos kontekstuose dalyvauja abejonė? Kas lemia norą rasti įvykių priežastis? Kodėl svarbu rasti pusiausvyrą tarp pasaulio diktuojamo tempo ir ramaus žvilgsnio į savo paties pasaulį?Ved. Rasa Murauskaitė ir Gerūta Griniūtė

Kažkada vaikystėje tėčio patarimas lėmė, kad smuikas yra tai, ką nori su savimi nuolat turėti gyvenimo kelyje Rasa Vosyliūtė. Studijos Lietuvoje ir užsienyje, solo koncertai, programos su seserimi Egle, gastrolės su orkestru „Kremerata Baltica“ ir primarijė Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre dabar. Koks tas kelias, kokios mintys skaudžioj šiandienoj niekad optimizmo nestokojančiai muzikei, brandaus jubiliejaus išvakarėse? Apie tai ir itin svarbias akimirkas kasdienybėje su Rasa Vosyliūte kalbamės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Ieva Buinevičiūtė

„Žiniasklaida šiuo metu išgyvena didelius išbandymus, o žurnalistas yra filtras nuo nesąmonių“, - sako rubrikos „Be kaukių“ viešnia, žurnalistė Rita Miliūtė. Kaip karo akivaizdoje keičiasi žiniasklaidos principai? Ar visada žurnalistui galioja objektyvumo, įvairių šaltinių principai? Rita Miliūtė apie žurnalistiką, muziką, kultūrą, meilę šunims, o labiausiai - jau žvaigžde tapusiai jorkšyro terjerei Meškai.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Odeta Vasiliauskaitė.

Pasauliui patyrus karo siaubą – menininkams nusvyra rankos: kam kurti, kai galvoje tik viena? Kaip tai išgyvena muzikai? Palaikymo žinutės Ukrainai siunčiamos iš viso pasaulio ir per muziką. Lietuvos atlikėjai taip pat su ašaromis akyse groja kovojantiems ir tikisi geriausio. Kaip veikia muzika karo siaubo atmosferoje? Kaip išgyvena ją kuriantys ir interpretuojantys? Maestro Modestas Barkauskas, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Rasa Murauskaitė

Rubrikoje „Be kaukių“ – aktorė Elžbieta Latėnaitė. Į aktyvizmą ir ne karo aplinkybėmis įsitraukusi menininkė dabar dar daugiau laiko skiria savanorystei, savo populiarumą išnaudoja visuomenės švietimui, kovai su propaganda ir troliais.Ved. Marius Eidukonis ir Indrė Kaminckaitė

Kaip pasaulį mato šiandien ir kaip anuomet, kai Lietuva iškovojo nepriklausomybę, aktorė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Nijolė Oželytė? O kaip jaučiasi pati menininkė šiame laisvės žygyje – apie tai šventinėje Kovo 11osios rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Marius Eidukonis

„Šiame amžiuje dezinformacijos sklaida turi milžiniškas galimybes. Didžiausi taikiniai - visuomenės susipriešinimas ir nusivylimas. Todėl tik mes patys ir galime užkirsti tam kelią“, - sako informacinių karų ekspertas Nerijus Maliukevičius. Karo kontekste jo įžvalgų reikia visiems, tačiau kaip pailsi politologas ir ką veikia laisvalaikiu, - rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Odeta Vasiliauskaitė.

Žurnalistai Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas buvo apdovanoti Gailių klano premija už socialiai jautrią žurnalistiką, rimtą, drąsų, skaudžias ir opias problemas užkabinantį žurnalistinį tyrimą, už darbus „Fūrų vergai“ ir „Pažemintųjų palata“.Kokios žurnalistikos mums šiandien reikia, kokias galias turi žurnalistai, ko reikia kokybiškai analitinei tiriamajai žurnalistikai? Ar keičiasi darbo principai karo akivaizdoje? Kokios žurnalistų įžvalgos apmąstant Ukrainos įvykius?Pokalbis su tiriamosios žurnalistikos meistrais - Birute Davidonyte ir Dovydu Pancerovu.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Rasa Murauskaitė

„Ukraina dabar labai kenčia. Ir tikrai mes galime jai padėti. Pilietinės iniciatyvos yra mažiausia, ką galime padaryti. Imam ir darom“, - sako komunikacijos specialistas, visuomenininkas ir keliautojas Karolis Žukauskas. Apie kultūrinius atradimus svečiose šalyse ir pilietines iniciatyvas bei krizių komunikaciją - rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Odeta Vasiliauskaitė.

Viešoji retorika dabar, kaip niekada svarbi. Lietuvos ir pasaulio lyderių komunikacijai neretai pasitelkiamos labai aptakios frazės, o kartais labai konkrečios. Ką apie lyderių komunikaciją gali pasakyti viešojo kalbėjimo ir retorikos ekspertas, lektorius Igoris Vasiliauskas.Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Marius Eidukonis

„Muzika galbūt negali pakeisti pasaulio, bet jei Dievas davė galimybę kalbėti per muziką – reikia tai vertinti ir ją išnaudoti geriausiems tikslams“, – sako smuikininkė, Valstybinio Vilniaus kvarteto primarija Dalia Kuznecovaitė. Apie tolimas muzikės keliones, kultūrinį bendradarbiavimą su viso pasaulio kūrėjais ir nepailstamą troškimą išmokti ką nors naujo – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė ir Odeta Vasiliauskaitė

Iš karo siaubiamos šalies grįžęs Dominykas Kubilius sako, kad kiekvienas mūsų galime ir privalome ką nors padaryti dėl Ukrainos. Apie menininką ir visuomenininką Joną Ohmaną kuriantis filmą televizijos prodiuseris, neslėpdamas emocijų pasakoja apie karo realybę, kūrybinės komandos išgyvenimus minų lauke ir būtiną visų mūsų visokeriopą pagalbą ukrainiečiams. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Naujausi tragiški Ukrainos įvykiai pakoregavo ilgai planuotą susitikimą su Vaidu Jauniškiu rubrikoje „Be kaukių“. Todėl ir pradedame pokalbį nuo karo situacijos, menininko apsisprendimo, kada nebegalime atskirti meno nuo politikos.Kultūros analitikas, teatro ir kino kritikas Vaidas Jauniškis dažnai rašo apie aktualiausias, skaudžiausias Lietuvos kultūros problemas, kalba temomis, kurios dažnai nutylimos.Apie nepatogias temas, apie meną, politika ir žmones - pokalbis su Vaidu JauniškiuVed. Jolanta Kryževičienė

Rubrikoje „Be kaukių“ šiandien svečiavosi televizijos režisierius, scenaristas, dokumentikos kūrėjas Aleksas Matvejevas. Jis – beveik tris dešimtmečius Lietuvoje gyvenantis ukrainietis, visa širdimi mylintis abi šalis. Pokalbis – apie kovą už laisvę prieš tris dešimtmečius ir dabar, humanistinį jo kūrybos pagrindą ir muziką, kuri atliepia tai, kas verda sieloje.Ved. Rasa Murauskaitė

Vilniaus knygų mugėje ir šiemet galima sutikti Varšuvoje gyvenantį menininką Stasį Eidrigevičių. Dailininkas: piešinių, tapybos darbų, pastelių, koliažų, plakatų, knygų iliustracijų, performansų kūrėjas užsuko ir į LRT KLASIKOS studiją čia, mugėje, kurioje vėl galima pamatyti jo meniškus kalendorius ir naująjį plakatų rinkinį. Apie popieriaus magiją, akių kalbą ir kasdienybės fiksavimą asmeniniame dienoraštyje Stasys Eidrigevičius pasakoja specialioje rubrikoje „Be kaukių“.Tiesiogiai iš Vilniaus knygų mugės – Giedrė Trapikaitė ir Gabija Narušytė

Kiek istorija yra interpretuojamas dalykas? Kuo kultūros istorija patraukė šiandien Vilniaus universitete dirbančią kultūros istorikę dr. Moniką Šipelytę? Kaip jos akiratyje atsidūrė Šveicarijos lietuvių bendruomenė? Apie jos kelią į šiandieninius tyrinėjimus kalbamės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė ir Ignas Gudelevičius

Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė, leidyklos „Tyto alba“ savininkė ir direktorė Lolita Varanavičienė dirbo žurnaliste įvairiuose leidiniuose, tačiau knygų leidyba tapo tikru gyvenimo nuotykiu, kai darbas sutapo su hobiu. Per beveik tris dešimtmečius jos vadovaujama leidykla išleido šimtus knygų, kai kurios tapo tikrais bestseleriais, didžiausią dėmesį skyrė lietuvių autoriams.Apie žurnalistiką, knygų madas, muziką ir kitus gyvenimo nuotykius - pokalbis su Lolita Varanavičiene.

Šią savaitę Vilniuje prasidės didžiausias bibliofilų renginys – Knygų mugė. Ar pagalvojome, kiek knygų nebūtų, jeigu prie jų rankos nepridėtų vertėjai profesionalai? Apie vertėjų kasdienybės žavesį ir liūdesį kalbame su Literatūros vertėjų sąjungos pirmininke Daiva Daugirdiene.Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Marius Eidukonis

„Ne veltui arfa – karališkas instrumentas. Ten viskas iš tiesų kainuoja karališkomis kainomis. Pats gamybos procesas labai ilgas Pasirinkęs šį kelią tu nori skleisti grožį ir tada ieškai kelių, kaip tam grožiui skleistis, vadinasi, ieškai kelių, kaip rasti pinigų, kad galėtum turėti instrumentą. Viskas atsiperka per emocinį lygmenį“, – sako arfininkė, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro artistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos arfos atlikimo meno lektorė Joana Daunytė. Pokalbis apie grožio paieškas scenoje ir kasdienybėje.Ved. Odeta Vasiliauskaitė ir Gerūta Griniūtė

Apie įtemptą situaciją pasaulyje, meilę muzikai, nusiraminimą ir perfekcionizmą visame kame – VU TSPMI vadovė Margarita Šešelgytė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Ignas Gudelevičius

„Ar mylit ją jūs“ - dainuoja Marijonas Mikutavičius, kuris yra tikras Lietuvos patriotas. Vasario 16-osios proga rubrikoje „Be kaukių“ su vienu ryškiausiųjų kalbame apie muzikos magiją, paprastumą ir gyvenime, ir scenoje, ir... žinoma Lietuvą.Ved. Gabija Narušytė ir Marius Eidukonis

Rubrikoje „Be kaukių“ - teatro režisierė, dėstytoja, prozininkė Viktorija Prėskienytė-Diawara, praėjusiais metais pristačiusi trečiąją savo knygą, autobiografinį pasakojimą „Dvylika pasakojimų apie vieną gyvenimą“. Pokalbyje vartome knygą, kurioje į 429 puslapius pabandytas sutalpinti nepaprastai spalvingas Viktorijos Prėskienytės-Diawaros gyvenimas.Ved. Rasa Murauskaitė

„Muzikos magijos salono“ įkūrėjai Jurgita ir Artašes Gazarian sako, kad muziką girdime ir interpretuojame visu kūnu. Kaip mes suprantame muziką ir kas padeda ar trukdo jos suvokimui? Ir kaip atrasti kelią į muzikos supratimą?Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Marius Eidukonis

Rubrikoje „Be kaukių“ – Sigita Pūkienė. Jos įkurtos leidyklos „Aukso žuvys“ pristatomos knygos aprėpia platų temų spektrą ir išsiskiria savo estetika, neretai įvertinama apdovanojimais. Kaip dirbti su kūrėjais ir ką veikti, jei taip nutinka, kad visos knygos išleistos ir perskaitytos?Ved. Kotryna Lingienė ir Odeta Vasiliauskaitė

Žvelgdami į muzikologės, operos kritikės, radijo laidų kūrėjos ir vedėjos, pedagogės Jūratės Katinaitės veiklą neabejojame, kad tai žmogus, gyvenantis muzika. Taip pat ji ne kartą yra išpažinusi meilę radijui ir save įvardijusi radijo kūriniu. Kokie buvo J. Katinaitės žingsniai muzikos pasaulio link? O kokie keliai atvedė į radiją, tapusį svarbia jos gyvenimo dalimi?Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Gerūta Griniūtė

Vytauto Didžojo universiteto docentui Andžejui Pukšto tenka stebėti procesus Lietuvoje ir Lenkijoje. Kaip jis vertina dviejų kaimyninių šalių santykius ir su kuriais lengviau diskutuoti apie politiką?Ved. Jolanta Kryževičienė ir Marius Eidukonis

„Ryški koloratūra ir ekstravagantiška ornamentika, jos sopranas turi nuostabų gaivumą, bet kartu jėgą ir aistrą,“ – taip kritikai vertina operos solistės Linos Dambrauskaitės balsą. Ar Šveicarijos, ar Lietuvos scenoje dainuojantis sopranas sako, kad nepaprastai mėgaujasi tuo, ką daro, nors jaunystėje svajojo studijuoti… kriminalinę psichologiją. Apie meilę muzikai, krištolinį balsą ir svajones – Lina Dambrauskaitė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Rasa Murauskaitė

Rubrikoje „Be kaukių“ – džiazo būgnininkas, perkusininkas, kompozitorius, performansų autorius Dalius Naujokaitis. Apie garsus virstančius muzika, skirtumus tarp Vilniaus ir Niujorko muzikinio gyvenimo, improvizaciją.Ved. Ignas Andriukevičius ir Marius Eidukonis

Aktorė, viena garsiausių Lietuvoje kalbėjimo meno specialistė Adrija Čepaitė sako, kad savo gyvenimą turime susikurti patys: išsiugdyti ramybę, gebėjimą priimti kitus žmones, tikėjimą ir pasitikėjimą savimi. Kaip Adrijai pavyko pažvelgti į save ir kur yra savęs pažinimo stebuklas? Aktorystė, scena, muzika, ramybė... kiek ir ko dabar daugiausiai yra jos gyvenime?Ved. Odeta Vasiliauskaitė.

Multiinstrumentininkas, kompozitorius, prodiuseris Remigijus Rančys niekada nenustygo vietoje – stebina jo kūrybinis produktyvumas, nuolatinis naujų projektų inicijavimas. Kuriuo instrumentu jis išmoko groti pirmiausia? Ką galime išgirsti naujausiame jo grupės „The Schwings Band“ albume? Ką įdomaus be Mianmaro džiunglių Remigijus dar yra aplankęs? Pokalbis – „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė ir Rasa Murauskaitė

Nebijantis drąsiai kalbėti architektas Audrys Karalius dabar itin akylai stebi procesus Kaune, nors jo gyvenimo kelias prasidėjo Vilniuje. Architektūros ir kultūros portalo Pilotas.lt redaktorius, aktyvus visuomenininkas, nenuilstantis kovotojas už architektūrą: šmaikštus, aštrus, subtilus ir netgi grėsmingas – taip apibūdina jį pažįstantys. Susipažinsime ir mes: Audrys Karalius, besąlygiškai mylintis Kauną, – rubrikoje „Be kaukių“.

Kaip tapti lygių galimybių ekspertu? Kodėl, pasak Donato, jis teisinasi visą gyvenimą? Kokios atgaivos ieško, kai pabosta teisinimaisi ir pokalbiai apie lygybę?Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Indrė Kaminckaitė

Kaip valgome? Kada valgome? Su kuo valgome? Kodėl valgome? Ir ką apie mus pasako atsakymai į šiuos klausimus - pokalbis su virtuvės šefu Deivydu Praspaliausku.Ved. Marius Eidukonis

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – knygų „Sibiro haiku“, „Grybo auksas“ iliustratorė, dailininkė Lina Itagaki. Pokalbis apie kelionę iki piešimo, kūrybą klausant mantrų ir pankišką gyvenimo būdą.Ved. Gabija Narušytė ir Giedrė Trapikaitė

Rubrikoje „Be kaukių“ - jaunosios kartos kompozitorius Dominykas Digimas. Pokalbis apie kūrybos procese išsiplėtojančias naujas inspiracijas, mus supančią garsinę aplinką, ir originalią muzikos kalbą.Ved. Ignas Gudelevičius

Kada muzikos kelias išsišakojo ir kaip nuvedė į aktorystę? Kodėl kūrybą ir gyvenimą sostinėje Evelina Šimelionė išmainė į Klaipėdos ritmus ir peizažus? Kiek muzikos šiandien Evelinos kasdienybėje? Apie visa tai – rubrikoje „Be kaukių“.

Rubrikoje „Be kaukių“ šįkart daug apie kiną. Ir ne tik. Svečiuose – kino teatro „Pasaka“ vadovė Andrė Balžekienė. Pokalbis apie filmų pasirinkimus, knygas, kultūrą ir dainų kūrybą kartu su broliu dainininku Justinu Jaručiu.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Šokiai ar muzika? Kam labiau už savo karjerą dėkingas atlikėjas Donatas Montvydas? Pirmadienį jis rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Marius Eidukonis

"Pastarieji dveji metai mums buvo tikrai ypatingi, kai pamačiau ypatingą savo profesijos prasmę. Visą pasaulį sukrėtusi koronaviruso krizė aiškiai atskleidė, kas ko vertas", - teigia Visuomenės sveikatos specialistė Rolanda Lingienė. Prasidėjus pandemijai, pirmose barikadų linijose stovėjusi epidemiologė vaikystėje labai mėgo literatūrą ir skynė laurus filologų konkursuose, žavisi Prancūzija ir ... grupe Coldplay. Apie viską - "Be kaukių".Ved. Marius Eidukonis ir Odeta Vasiliauskaitė.

„Muzika be prasmės – man ne muzika“, – yra sakęs kompozitorius, atlikėjas ir pedagogas Jaroslavas Cechanovičius. Pažintį su muzika pradėjęs tyrinėdamas namuose buvusius instrumentus, vėliau jis net 39-erius metus dirbo LRT radijo orkestre. Jaroslavo Cechanovičiaus parašyti kūriniai skaičiuojami šimtais, tačiau jis pats prisipažįsta, kad į stalčių muzikos tikrai nerašo. Apie viską – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė

Rubrikoje „Be kaukių“ – audiovizualiojo meno kūrėjas Kristijonas Dirsė. Kodėl po 10 metų kūrybos užsienyje jis vėl stabiliai kuria Lietuvoje? Kaip menininkas „subrendo“ pirmajam trumpo metro filmui ir kokias naujas kūrybines kryptis atrado sugrįžęs į tėvynę? Kokiais pavidalais jis grįžta į kelią, nuo kurio ir pradėjo, – muziką?Ved. Indrė Kaminckaitė ir Gerūta Griniūtė

Eglė Bertašienės gyvenime ypatingas dėmesys skiriamas dviem pojūčiams – garsui ir kvapui. Jos biografijoje sudera muzikologijos studijos ir aistra parfumerijai – šiandien Eglė yra tinklaraščio „Paskui nosį“ autorė, „Kvepalų dienos“ sumanytoja, talentingai rašanti tiek apie šiandienos kvapus, tiek apie kvapų istoriją. Apie visas pašnekovės aistras – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė

Kompozitorius Arturas Bumšteinas sako, kad daug metų kūrė vienas prie kompiuterio, tad išėjimas kurti su aktoriais ar kitais atlikėjais yra ir labai malonus, tačiau kartu ir nemenkas iššūkis.Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Marius Eidukonis

„Prasmės darbuose yra tiek, kiek pats susigalvoji. Darbų ir veiklų mano gyvenime - begalės. Labiausiai gyvenime bijau nuobodžiauti“, - sako keramikė, menininkė, laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė. Apie meną, kultūrą, savęs paieškas ir žurnalistiką - rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Ignas Andriukevičius ir Odeta Vasiliauskaitė.

Muzikologės Vytautės Markeliūnienės veikla itin plati: nuo muzikos kritikos ir pedagogikos - iki tarptautinio festivalio organizavimo. O kuo jos gyvenime svarbus fortepijono atlikimo menas? Kaip kalbėti jaunam žmogui, kad jis tikrai tave išgirstų? Kalbamės apie įkvėpimus muzikoje, istorinius kontekstus, plačius veiklos barus ir įkvepiantį meną.Ved. Ignas Gudelevičius ir Gerūta Griniūtė

„Padariau išvadą, kad su tais palinkėjimais „dabar jau“ mėgautis gyvenimu, daryti, ką nori - kažkas ne taip“. Ką reiškia eiti pirmyn sulaukus 50-ies metų, kaip patirti gyvenimo pilnatvę ir prasmę – pokalbis su naują knygą „Vidurio amžiaus paauglystė arba ką veikti po 50-ies?“ parašiusia psichologe-psichoterapeute Lina Vėželiene.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Ignas Andriukevičius

„Jei suprastume, kuo serga smegenys, žinotume, kaip jas gydyti“, – sako neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė. Anot jos, mokslininkas turi labai daug laisvo laiko, jei neturi ambicijų, o maždaug 95 procentai jo darbo sudaro... nusivylimai. Apie visą tai – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė ir Odeta Vasiliauskaitė

„Nežiūriu televizoriaus, neklausau radijo, minimaliai naudoju ir „Facebook“, – sako kompozitorius Linas Rimša. Jis daugiau kaip dvidešimtmetį yra laisvai samdomas menininkas. Kodėl svarbu būti nepriklausomu?Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Marius Eidukonis

Rubrikoje „Be kaukių“ – elektroninės muzikos kūrėja, kompozitorė Monikaze (Monika Zenkevičiūtė). Pokalbis apie kūrybą, kuri reikalinga kaip oras, o jos atlikimas su orkestru sukelia ekstazę viršijančius jausmus. Monikaze pasakoja ir apie gatvėje kanklėmis grotus šlagerius.Ved. Giedrė Trapikaitė ir Kotryna Lingienė

Profesionalus muzikas Darius Skramtai, dabar turintis su muzika nieko bendro neturintį verslą, savo gyvenime yra išbandęs daug visko. Tai ir darbas televizijoje, vargonavimas mišiose, koncertai solo ir su choru „Aidija“, tuomet verslas ir įvairiausi hobiai, reikalaujantys daug laiko bei kruopštumo ir štai pirmas filmas „Marija“ apie savo senelių šeimos tragišką likimą Mergežerio kaime. Kaip meilė savam kraštui, šeimai ir nenuslopstanti energija naujoms paieškoms keičia gyvenimo kryptį ir padaro žmogų iš ties laimingą, ką apie save sako Darius Skramtai, rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Gabija Narušytė ir Gerūta Griniūtė

Humanitarinių mokslų daktarė, meno istorikė Agnė Narušytė buvo įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija. Menotyrininkė jau ilgus metus rašo knygas ir monografijas, straipsnius apie fotografijos istoriją ir naujas tendencijas, kuruoja fotografijos parodas, tyrinėja sovietmečio kultūros palikimą ir moterų kūrybą. Jos terminas „nuobodulio estetika“ tapo tam tikros epochos, stiliaus fotografijoje apibūdimu. Apie laiką fotografijoje, apie meno vietą mūsų visuomenėje, apie dabarties pokyčius - pokalbis su Agne Narušyte.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Marius Eidukonis

Drąsiais sprendimais pasižymintis šokėjas, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyr. choreografas Aurelijus Liškauskas džiaugiasi atsinaujinusia baleto trupe, kuri, anot jo – vos spėja gyventi. Netikėtus Teatro trupės sprendimus pastebi ir publika, vertina ir kritikai. Kaip gali derėti baletas ir vanduo, ką reiškia šokti ant teatro fasado ir kodėl melagis tas, kuris sakosi, jog nekuria publikai? Apie tai ir kita – Aurelijus Liškauksas rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gabija Narušytė

Animatorius Ilja Bereznickas juokauja, kad šiais metais sau palinkėtų daugiau miego, kad nereikėtų bandyti nusnausti kiekvienai progai pasitaikius. O ko sau palinkėtų Ilja sūnus - taip pat animacijos kūrėjas - Danas Bereznickas? Su humoru žvelgiantys į gyvenimą ir besistengiantys linksmai leisti kasdienybę – tokie rubrikos „Be kaukių“ pašnekovai pirmoje 2022 m. laidoje.Ved. Ieva Bunevičiūtė ir Marius Eidukonis

Rubrikoje „Be kaukių“ – su kolegėmis tūkstančiams lietuvių ir užsieniečių šiemet operą-performansą „Saule ir jūra“ parodžiusi kompozitorė Lina Lapelytė. Kiek savojo „aš“ lieka kuriant trise ir kaip skamba Linos gyvenimas už garso įrašų studijos ribų?Ved. Kotryna Lingienė ir Marius Eidukonis

Daugiau kaip dešimt metų vaikų žiemos šventes džiuginantis Senelis Kalėda – Petras Lisauskas: „Ne dovanos yra svarbiausia. O pabuvimas kartu ir tikėjimas tuo stebuklu“. Kaip perspektyvus kūjo metikas ėmė studijuoti architektūrą ir kaip atsirado šokis Petro Lisausko gyvenime – išsamiai rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Odeta Vasiliauskaitė ir Ieva Buinevičiūtė

Vienas talentingiausių Lietuvos saksofonininkų Kęstutis Vaiginis nuolat kviečia savo gerbėjus į muzikinius pokalbius scenoje, suburia tarptautines džiazo muzikantų grupes ir atlieka naujas programas. Ką tik pasirodė naujas CD „Musical Conversations“, jame skamba Kęstučio Vaiginio ir tarptautinės grupės narių kompozicijos.Apie džiazo tradicijas ir modernias improvizacijas, apie džiazo muziką Lietuvoje, apie laisvalaikį ir dukrai skirtus kūrinius - pokalbis su Kęstučiu Vaiginiu.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Gabija Narušytė

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši... pati LRT Klasika. Kokios klausomiausios laidos buvo šiais metais? Kokie laidų vedėjai ryškiausiai debiutavo ir į kokius įvykius LRT Klasika subūrė kultūros mylėtojus?Ved. Gerūta Griniūtė ir Giedrius Masalskis

Meno ekspertė, „Lewben Art Foundation“ direktorė Ugnė Bužinskaitė jau kelias savaites džiaugiasi naujomis „Lewben Art Foundation“ erdvėmis Vilniaus senamiestyje ir stebi meno rinką Lietuvoje ir pasaulyje. Kur slypi galerijos vadovės ir meno ekspertės darbo žavesys? Kokios muzikos pašnekovė klausosi bėgiodama ar buriuodama? Pokalbis – „Be kaukių“.Ved. Marius Eidukonis ir Rasa Murauskaitė

Seserys kanklininkės Vėtra ir Žemyna Trinkūnaitės kartu vakarodamos, tradiciškai išsitraukė kankles ir ėmė groti... „Tada įvyko tikras stebuklas“ – taip apie dar vieną viena kitos atradimą per muziką, darną grojant kartu kalba seserys, kurios atsitiktinai gimusias dainas sudėjo į naują albumą „Upės“. Apie muzikinius atradimus, ką kalba kanklės ir kūčių tradicijas Trinkūnų šeimoje – Vėtra ir Žemyna šventinėje rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Marius Eidukonis ir Gabija Narušytė

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši solistė, sopranas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Asta Krikščiūnaitė, per Šv. Kūčias mininti gražią sukaktį. Pokalbis - apie džiaugsminga vaikystę Pasvalyje, vartant „Literatūrą ir meną“, pomėgį ieškoti vis naujos muzikos tiek laisvalaikiui, tiek scenai, ir būtinybę kiekvienam leisti bandyti išpildyti savo svajonę.Ved. Rasa Murauskaitė

Altininkas Robertas Bliškevičius, prieš ketvirtį amžiaus su bendraminčiais įkūręs kvartetą „Chordos“, iki šiol yra jo siela, tačiau pastebi, kad tokiame kolektyve kaip kvartetas – vadovas – nelabai tinkama sąvoka. Meną turi kurti laisvi žmonės, pabrėžia jis, tad toji laisvė leidžia kurti, ieškoti netikėtų sprendimų, kas atsispindi kolektyvo repertuare ir paties altininko muzikinėje veikloje. Apie būtiną laisvę muzikai ir neblėstančią kūrybinę energiją – prof. Robertas Bliškevičius rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

„Kiekviena diena atneša vis kitokius išbandymus. Tai padeda tobulėti, tačiau ne visada būna lengva“, – apie naujas patirtis tapus Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertmeistere kalba smuikininkė Dalia Dėdinskaitė, pridurdama, kad šis naujas darbas yra labai įdomus, žavi fantastiškas repertuaras. Tačiau vaikystėje nedaug trūko, kad muzikės kelias būtų likęs tik svajonėse.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Gerūta Griniūtė

Tūba - instrumentas, kuris iš pirmo žvilgsnio nesuteikia daug galimybių plėtoti solisto kelią, tačiau grojančių ja ir mylinčių šį instrumentą nestinga. Kuo tūba sužavėjo muzikantą Laimoną Masevičių? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Marius Eidukonis

Tapytoja, menotyrininkė, Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė rubrikoje "Be kaukių" ji pasakos ne tik apie kultūrą ir meną, bet ir kaip suspėja nuveikti tūkstantį darbų ir dar randa laiko pomėgiams. Kokiems? pasiklausykite.Ved. Kotryna Lingienė ir Odeta Vasiliauskaitė.

Sunkiai įrėminama žanro prasme kompozitoriaus Martyno Bialobžeskio muzika skamba akademinės ir populiariosios muzikos scenose, o jo sukurti teatro spektaklių garsiniai įvaizdžiai scenos kūriniams suteikia papildomų prasmių ir sluoksnių. Kas pačiam Martynui svarbiausia kūrybiniuose ieškojimuose ir kodėl jis savęs nevadina drąsiu eksperimentuotoju?Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Gerūta Griniūtė

Aktorė Nelė Savičenko, sukūrusi daugelį įsimintinų vaidmenų teatre ir kine, pelniusi ne vieną svarų apdovanojimą, tarp jų ir aukščiausiąjį – Nacionalinę kultūros ir meno premiją, pastebi, kad jos gyvenime būta visko: ir euforijos akimirkų, ir abejonių dėl profesijos pasirinkimo. Išgyvenimai aktorę išmokė džiaugtis, tad ji visuomet stengiasi būti laiminga. Apie būtiną stiprybę šioje profesijoje, apie vaidmenis ir gyvenimą, užgesus rampos šviesoms – aktorė Nelė Savičenko rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Gabija Narušytė

Rubrikoje „Be kaukių“ - aktorė Emilija Latėnaitė. Kodėl žymių aktorių disnastijos atžala pasirinko tokį patį kelią ir kodėl ji nekart atsisakė vaidinti savo tėvo kurtuose spektakliuose? „Noriu būti matoma ir vertinama už asmeninius pasiekimus“, - teigia E. Latėnaitė.Ved. Rasa Murauskaitė ir Odeta Vasiliauskaitė.

Rubrikoje „Be kaukių“ – rašytojas, aktorius Marius Povilas Elijas Martynenko. Pokalbis apie aktorystę, padovanojusią šeimą, tėvystės džiaugsmus ir iššūkius, meilę sau, atvirą požiūrį į kūrybą ir gyvenimo išbandymus.Ved. Ignas Andriukevičius

Rubrikoje „Be kaukių“ – architektūros istorikė Viltė Migonytė-Petrulienė, kurios interesų sritis – kurortologija. Ką tik pristačiusi monografiją „Weekendų miestai ir priemiesčiai“, kaunietė atskleis asmeninį ryšį su modernizmu.Ved. Kotryna Lingienė ir Odeta Vasiliauskaitė.

Tapytoja Julija Skudutytė drąsiai bando skirtingas veiklos kryptis, kuriose gali skleistis jos kūrybinės idėjos ir kuriose pavyksta pritaikyti tapybos meno žinias ir įgūdžius - knygų iliustravimas, teatro scena ir kita.O kūrėjos gyvenimo tikslu tampa mėginimas suprasti savo jausmus.Ved. Gerūta Griniūtė

Režisierius Žilvinas Vingelis savo kūryboje žvalgosi po pseudorealybes – ar tai būtų sapnai, ar virtualybė. Nors priklauso jaunajai teatro kūrėjų kartai, jis jau įvertintas „Auksiniu scenos kryžiumi“, o režisieriaus darbų autentiškumą lemia jo polinkis ieškoti Lietuvos teatre dar neatrastų nišų. Apie teatrą, muziką teatre ir režisieriaus gyvenime, o taip pat siurrealybę – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Rasa Murauskaitė

Neseniai pasirodė naujausia rašytojo Herkaus Kunčiaus knyga „Kolūkio metraščiai“. Tai jau ne pirmas romanas apie sovietinę praeitį, kur autorius ironiškai, kartais net groteskiškai pasakoja apie žmonių likimus beveik siurrealistiniame pasaulyje.Kodėl rašytojui toks įdomus sovietinis laikotarpis, kaip jis prisimena savo gyvenimą tuo laiku, kodėl dviejų muzikų sūnus nepasirinko muzikinio kelio ir daug kitų temų aptariame su laidos svečiu Herkumi KunčiumiBed. Jolanta Kryževičienė

Muzikos informacijos centrui vadovaujanti Radvilė Buivydienė atrodo visados apsupta muzikos. Ar rūpestis muzika keičia požiūrį į ją? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Marius Eidukonis

Andriaus Blaževičiaus filmas „Bėgikė“ jau ne iš vieno kino festivalio grįžo su apdovanojimais. Pagrindinį Marijos vaidmenį filme sukūrusiai Žygimantei Elenai Jakštaitei tai pirmas filmas. Ir tokia netikėta sėkmė. Kaip jaučiasi pagrindinio vaidmens atlikėja?Ved. Giedrė Trapikaitė ir Marius Eidukonis

Nuo pat vaikystės svajojusi tapti aktore, Gabija Jaraminaitė niekada savo pasirinkimu nesuabejojo. Tai įrodo ir jos darbai: pagrindiniai vaidmenys kine, taip pat teatre ir televizijoje. Ką reiškia vaidinti pianistę, dirbančią Airijos fabrike, sudėtingus santykius šeimoje ar Lietuvos premjerę? Kokie atradimai scenoje ir gyvenime, ir kodėl svajoti yra būtina – apie tai Gabija Jaraminaitė rubrikoje „Be kaukiųׅ“.Ved. Gabija Narušytė

Prieš dešimt metų choreografai ir šokėjai Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius parodė pirmąjį savo kūrybinį darbai scenoje – urbanistinį šokio spektaklį „Feel-Link”. Po metų jie įkūrė pirmąjį Lietuvoje urbanistinio šokio teatrą „Low Air“. Per dešimtmetį buvo pasiekta labai daug: įkurta šokio mokykla, du spektakliai apdovanoti Auksiniu scenos kryžiumi, teatras gastroliuoja ne tik po Lietuvos miestus, bet ir pasirodo svarbiausiose šokio scenose pasaulyje.Kuo šiandien gyvena „Low Air“, kaip patys žvelgia į pirmąjį dešimtmetį, kokias vizijas kuria ateičiai – pokalbis su Airida Gudaite ir Laurynu Žakevičium.Ved. Gerūta Griniūtė ir Jolanta Kryževičienė.

Architektų sprendimai išlieka amžiams – kaip sukurti tai, kas būtų funkcionalu, kas kuria miestų veidus? Tai tarsi lygtis su daugybe nežinomų kintamųjų ir be formulių jai išspręsti, tačiau architektūros tikslas – rasti sprendimą. Taip kalba patys architektai, vienas jų – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Audrius Ambrasas rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Rasa Murauskaitė

Pasaulinė pandemija koreguoja visų planus. Su kokias iššūkiais savo darbe susiduria Lietuvos kultūros atašė Kinijoje ir Pietų Korėjoje Tomas Ivanauskas ir kiek laiko skiria savo aistrai – fotografijai?Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Marius Eidukonis

LRT Klasikos studijoje – Emanuelis Ryklys. Rubrikos „Be kaukių“ svečias ne vienerius metus dirbo reklamos agentūrose, taip pat kūrė vaizdo projekcijas renginiuose. O tuomet ėmė skrudinti, virti ir malti kavą. Pokalbis apie šio gėrimo kultūrą ir muziką, kuri Emanuelio gyvenime yra svarbi kasdienos palydovė. Be abejo, ir apie vyro gimtuosius Šiaulius.Ved. Kotryna Lingienė ir Giedrė Trapikaitė

Česlovas Gabalis, pajutęs dar vaikystėje, kad rokas tai toji muzika, kuri lydės jį visą gyvenimą, neapsiriko. Grupė „Pelenai“, roko baladės, Romeo ir kiti pagrindiniai vaidmenys miuzikluose – tai puikus įrodymas, kad vaikystės nuojauta neapgavo. Apie roką, kelią į jį ir su juo – Česlovas Gabalis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Marius Eidukonis ir Gabija Narušytė

Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija kviečia į forumą „Kultūra ir švietimas“. Kaip ugdyti kūrybinį, nestandartinį vaikų mąstymą, koks galėtų būti neformalus ugdymas - apie tai diskutuos politikai, kūrybininkai, mokslininkai. Apie artėjantį forumą, apie kultūros integralumą visuomenėje laidos rubrikoje „Be kaukių“ kalbamės su Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininke Živile Diawara.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

„Be kaukių“ – dainininkė ir aktorė, skirtingų etninių vokalo tradicijų ir eksperimentinio balso naudojimo ekspertė Brigita Bublytė. Pokalbis apie tai, kaip vystėsi jos karjera nuo tada, kai Eimuntas Nekrošius atrankoje pasakė – „Štai, Džuljeta!“ iki šiandienos, kai savo kūryboje Brigita jungia flamenko ir sutartines.Ved. Rasa Murauskaitė

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - miesto antropologė, be kurios šiandien neįsivaizduojame bendruomeninių judėjimų už žaliąjį miestą, kurios konsultacijų prašo įvairių miestų gyventojai, norėdami sukurti humaniškas, jaukias, žalias erdves gyventi. Pokalbis su doc. Jekaterina Lavrinec.Ved. Jolanta Kryževičienė

Menininkė Lina Šlipavičiūtė-Černiauskienė restauruoja ne tik freskas, bet ir nematerialiąją miesto atmintį. Istorijos ir istorijų įkvėptas jos kuriamas gatvės menas jau peržengė sostinės ribas. Ką mums gali papasakoti sienos ir kaip išmokti jų kalbą? Apie tai su menininke kalbamės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Kotryna Lingienė

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši LRT vaikų ir jaunimo turinio redaktorė, reklamos specialistė Aistė Jūrė. Apie kūrybą, reklamos įtaką šiuolaikiniam žmogui ir požiūrį į vaiko pasaulį.Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Ignas Andriukevičius