Pasaulio medikų bendruomenei nerimą kelia didėjantis vaikų sergamumas neaiškios kilmės hepatitu. Pirmieji šio hepatito atvejai užfiksuoti šių metų balandžio pradžioje. Skirtingų šaltinių duomenimis, pasaulyje skaičiuojama 520 susirgusių ir 11 mirčių. Mokslininkai kelia hipotezes, kad tai gali būti naujas, dar neidentifikuotas virusas, arba kelių jau žinomų virusų sąveika.„Sindromo“ laidoje, diskusija apie galimas šių hepatitų priežastis bei virusologinę ateitį pasaulyje, su infektologe prof. Ligita Jančoriene ir vaikų gastroenterologu prof. Vaidotu Urbonu.Ved. Ignas Klėjus

Nors iš pirmo žvilgsnio miegas atrodo pasyvi būsena, neuromokslininkai yra įrodę, kad tai sudėtingas ir aktyvus procesas. Miegant vyksta smegenų veiklos, raumenų funkcijos ir net akių judesiai.Laidoje „Sindromas“ pokalbis apie neįprastus elgesio epizodus miego metu, kurie medicinoje vadinami parasomnijomis. Kone dažniausiai pasitaikanti parasomnija yra miego paralyžius, tačiau lunatikavimas, naktiniai sumišimai, valgymas ar net įvykdyti nusikaltimai miego metu, taip pat apibūdinami parasomnijų vardu.Plačiau apie tai pokalbyje su neurologe, miego specialiste, tinklaraščio meškos miegas autore Evelina Pajėdiene.Ved. Ignas Klėjus

Laidoje „Sindromas“ pokalbis apie panikos atakas ir sutrikimus. Tyrimai teigia, kad apie 14 proc. žmonių gyvenimo eigoje patiria panikos atakas.Nors panikos ataka gali trukti vos kelias minutes, ji vis viena palieka gilų pėdsaką. Daliai žmonių išsivysto panikos sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys panikos priepuoliai, nevaldoma mirties baimė ar net agarofobija.Laidos svečias psichoterapeutas Dainius Jakučionis sako: sunkiausia gydymo proceso dalis - įtikinti žmogų, kad su juo viskas yra gerai.Ved. Ignas Klėjus

Aktoriaus Willo Smitho pykčio protrūkis dėl komiko Chriso Rocko juokų apie Jados Smith plikumą Oskarų ceremonijoje, pasaulyje pakurstė susidomėjimą alopecija. Tai būklė, kai žmogus netenka dalies arba visų kūno plaukų. Kokią tai įtaka turi žmogaus tapatumui? Kokiems žmonėms būdingas toks plaukų netekimas?Laidoje psichoterapeutės Rasos Barkauskaitės pasakojimas apie jos pačios gyvenimą su alopecija bei dermatologės Aušrinės Ramanauskaitės įžvalgos apie tokio plaukų netekimo priežastis.Ved. Ignas Klėjus

Laidoje „Sindromas“ pokalbis apie problemą, kuri dažnai lieka sistemos paraštėse. Toksikologai ir psichiatrai kalba apie raminamųjų vaistų „epidemiją“ ir priklausomybę šiems, iš pirmo žvilgsnio, nekaltiems medikamentams.Statistika parodė, kad vidutiniškai tokius vaistus žmonės vartoja 86 mėnesius, nors yra pacientų, kurie psichotropiniais vaistais svaiginasi ir 20 ar 30 metų. O juos nutraukus pasireiškia stiprus abstinencijos sindromas.Laidoje „Sindromas“ pokalbis apie priklausomybės raminamiesiams vaistams sindromą kartu su toksikologe Gabija Laubner - Sakalauskiene.Ved. Ignas Klėjus

Medicinos mokslas vis daugiau dėmesio skiria mikroorganizmams gyvenantiems mūsų žarnyne. O kai kurie mokslininkai šiuos padarėlius gyvenančius žmogaus virškinimo sistemoje netgi vadina atskiru organu.Kas vyksta, kai žarnyno bakterijos pradeda nevaldomai daugintis? Tai plonųjų žarnų bakterijų išvešėjimo sindromas arba kaip medikai mėgsta vadinti „SIBO“.Apie žarnyno bakterijas ir šį sindromą pasakoja gastroenterologas Gediminas Šemeklis.Ved. Ignas Klėjus

Su kokiomis stigmomis ir gyvenimo iššūkiais tenka susidurti žmonėms, turintiems ribinės asmenybės bruožų? Kodėl būtent šie asmenybės bruožai yra vadinami sutrikimu?Laidoje „Sindromas“ pokalbis su Vilniaus universiteto psichologijos instituto profesore ir raidos pischopatologijos tyrimų centro vadove Rasa Barkauskiene. Taip pat Elenos Gasiulytės pasakojimas apie gyvenimą su ribinės asmenybės bruožais.Ved. Ignas Klėjus

Laidoje „Sindromas“ pokalbis apie tai, kaip susitaikyti su gyvenimą užklupusia sunkia liga. Ką išgyvena žmonės, sergantys nepagydoma liga? Kokie procesai vyksta mūsų mintyse, bandant priimti nemalonią realybę?Pokalbis su onkopsichologe Egle Urbutiene apie jos patirtis, teikiant psichologinę pagalbą sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams. Taip pat Aurelijos Ivanauskaitės pasakojimas apie jos gyvenimą netekus galūnių po sunkios meningokokinės infekcijos.Ved. Ignas Klėjus

Laidoje „Sindromas“ pokalbis apie disociacinius sutrikimus. Šio sindromo metu metu žmogaus asmenybė skyla arba atsiskiria nuo ankstesnių išgyvenimų, jausmų ir minčių. Tokiam sutrikimui būdinga tai, kad psichikos sutrikimai ir trauminiai gyvenimo įvykiai paverčiami į fizinius potyrius tarp kurių gali būti bet kurios organų sistemos simptomai - skausmas širdies plote, jutimų praradimas, o kai kuriais atvejais net ir asmenybės skilimas.Laidoje „Sindromas“ pokalbis su psichiatru Mindaugu Jasulaičiu apie tai kaip trauminiai gyvenimo įvykiai gali lemti šio disociacinio sindromo atsiradimą.Ved. Ignas Klėjus

Jaumas, kai visiškai neturi emocijų, o mąstymas, kūnas ir net realus pasaulis atrodo svetimi. Nors skamba filosofiškai, visa tai vadinama depersonalizacijos sindromu.Kam būdingas toks, iš pirmo žvilgsnio, keistas sutrikimas? Kodėl šis jausmas gali atsirasti tiek sergant depresija, tiek migrena? Kaip šio sindromo atsiradimas priklauso nuo kultūros, kurioje gyvename?Laidoje „Sindromas“ pokalbis apie depersonalizaciją su gydytoja psichiatre - psichoterapeute Ramune Mazaliauskiene. Taip pat Dominyko Rasimavičiaus pasakojimas apie jo gyvenimą kartu su depersonalizacijos jausmu.Ved. Ignas Klėjus

Endometriozė - moterų liga, kuria serga vidutiniškai kas dešimta vaisingo amžiaus moteris. Liga, kuriai būdinga gimdos audinio atsiradimas bet kurioje kitoje kūno vietoje - nuo dubens iki žarnyno, nuo plaučių iki smegenų. Menstruacijų metu kraujuojant gimdai, taip pat į tuos pačius hormonus reaguoja bei pradeda kraujuoti toli nuo gimdos išvešėjęs audinys.Kodėl tai išlieka viena dažniausių ligų lemiančių nevaisingumą? Kokias ligos atsiradimo priežastis tyrinėja mokslininkai? Kodėl dalis moterų net nežino, jog serga šia liga?Pokalbis su akušerijos ir ginekologijos gydytoja rezidente, moterų sveikatos atkyviste Rugile Kančaite. Taip pat Aistės pasakojimas apie gyvenimą su šia liga, patirtus fizinius bei psichologinius sunkumus.Ved. Ignas Klėjus

Po 2014 metų įvykių Ukrainoje kone penktadaliui šiame konflikte dalyvavusių karių pasireiškė sudėtingas potrauminis streso sindromas. Šiandien vykstant atvirai Rusijos invazijai į Ukrainos gyvenimą, galima tik įsivaizduoti kokias mintis išgyvena tiek kariai, tiek civiliai.Ar įmanoma tapti atspariam stresui? Kas vyksta žmogaus kūne krizių metu? Kaip turėtų atrodyti normali žmogaus reakciją į stresą?Laidoje „Sindromas" pokalbis apie potrauminį stresą su Vilniaus universiteto psichotraumatologijos centro psichologe Inga TruskauskaiteVed. Ignas Klėjus

„Kai mes valgom maistą, valgom ne tik mes, bet ir mikroorganizmai gyvenantys mūsų žarnyne, todėl svarbu galvoti, kad būtų „skanu“ ne tik mums.“ - sako gastroenterologė Goda Sadauskaitė.Žmogaus žarnyne gyvena iki 1000 įvairiausių rūšių padarėlių vadinamų bakterijomis, virusais ir grybais. O šių mikroorganizmų genomo dydis net didesnis už pačio žmogaus. Tai žarnyno mikrobiota, kuri palankiomis sąlygomis lemia mūsų organizmo darnią veiklą.Tačiau kaip atsiranda šio balanso sutrikimas? Kokius toksinus gamina mūsų žarnyno mikroorganizmai? Kas yra pralaidaus žarnyno sindromas?Pokalbis su gastroenterologe, Vilniaus universiteto doc. Goda Sadauskaite.Ved. Ignas Klėjus

Daktarą Joną Basanavičių visą gyvenimą vargino – galvos skausmas, nemiga, prikurtimas, uoslės ir skonio sutrikimai, kojų skausmai, širdies ritmo sutrikimai, kuriuos pats Jonas Basanavičius įvardijo tuo metu labai populiarios ligos neurastenijos vardu.Nors medicininėje literatūroje randamas ir neurastenijos apibrėžimas, šiandien ši liga dar vadinama lėtiniu nuovargio sindromu. Kas būdinga šiam sutrikimui? Kokius gydymo metodus taikė Jonas Basanavičius ir kaip atrodė patriarcho mityba bei kasdieniniai įpročiai?Pokalbis su neurologe, medicinos istorike Egle Sakalauskaite-Juodeikiene.Ved. Ignas Klėjus

Nenumaldomas noras judinti kojas, o jausmas toks stiprus, jog raumenys ir kaulai dega. Tokius jausmus prieš daugiau nei 10 metų išgyveno nepriklausomybės akto signataras, alpinistas Algirdas Kumža, kuriam buvo diagnozuotas neramių kojų sindromas.Laidoje „Sindromas“ pokalbis apie neramių kojų sindromą su neurologe Rūta Kaladyte - Lokominiene bei Algirdo Kumžos pasakojimas apie Pietų Korėjoje atrastus netradicinius gydymo metodus.Ved. Ignas Klėjus

Įkyrios mintys apie tai, ar užrakintos namų durys, ar švariai nuplautos rankos, ar daiktai sudėti simetriškai, o kartu kyla nuolatinis noras atlikti ritualą, kuris tas mintis nuramintų. Šios savybės būdingos žmogui, sergančiam obsesiniu kompulsiniu sutrikimu. Tai sindromas, kurio ištakos siekia viduramžius. Vyraujant religinio pobūdžio įkyrių minčių apsėdimams, tarpkultūriniu požiūriu visa tai dažnai būdavo laikoma norma ir vadinama skrupulingumu.Laidoje „Sindromas“ pokalbis apie obsesinį kompulsinį sutrikimą su kognityvinės ir elgesio terapijos konsultantu Juliumi Fergizu. Taip pat Lauros Survilaitės pasakojimas apie tai, kaip atrodo gyvenimas su obsesiniu kompulsiniu sutrikimu ir įkyriomis mintimis.Ved. Ignas Klėjus

Policistinių kiaušidžių sindromas – moters hormonų pusiausvyros sutrikimas, kuriam būdingas vyriškų hormonų padidėjimas organizme. Visais istorijos laikotarpiais labiausiai varginantis šio sutrikimo simptomas būdavo padidėjęs plaukuotumas. Istorijoje anksčiau ši būklė net buvo vadinama „barzdotų“ moterų sindromu. Nusistovėję standartai ir požiūris kaip turi atrodyti moteris, skatino visuomenės stigmas, kurios yra išlikusios iki šių dienų.Su kokiomis problemomis susiduria moterys, turinčios policistinių kiaušidžių sindromą šiais laikais? Kada įtarti šią liga?Laidoje „Sindromas“ pokalbis su gydytoju akušeriu-ginekologu Rolandu Žiobaku bei Karolinos Maleckaitės pasakojimas apie gyvenimą su šiuo sutrikimu.Ved. Ignas Klėjus

Psichiatrija Lietuvoje sovietų okupacijos metais turėjo atskirą ideologiją. Taikyti žiaurūs gydymo būdai kaip piroterapija ar insulino komos yra tapę istorija, tačiau stigmos ir buvusi priespauda paliko ryškią žymę visuomenės sąmonėje. Kaip išsivadavimas iš sovietų okupacijos pakeitė Lietuvos psichiatriją ir mūsų šalies požiūrį į psichikos sveikatą per 30 nepriklausomybės metų? Kokia psichiatrija dominavo Sovietų Sąjungoje bei koks palikimas išlieka dar ir šiais laikais?Laidoje „Sindromas“ pokalbis su psichiatru, Vilniaus universiteto prof. Arūnu Germanavičiumi.Ved. Ignas Klėjus

Pirmasis elektroninis laiškas išsiųstas daugiau nei prieš tris dešimtmečius. Tai buvo socialinių tinklų formavimosi pradžia. Šiuo metu internetu ir socialiniais tinklais naudojasi daugiau nei 4 mlrd. planetos gyventojų, tai daugiau nei pusė visos žmonių populiacijos.Kaip susiformuoja priklausomybė internetui? Kokie socialiniai tinklai įtraukia labiausiai? Ar įmanoma save „detoksikuoti“ nuo virtualių malonumų?Pokalbis apie priklausomybės internetui sindromą su psichiatru Jonu Fugaliu.Ved. Ignas Klėjus

Žmonės svaiginasi tūkstančius metų. Tačiau priklausomybės sindromas liga laikomas tik nuo XIX amžiaus. Su priklausomybės gydymu pasireiškia abstinencijos sindromas, kuomet organizmas iš paskutiniųjų reikalauja medžiagos nuo kurios yra priklausomas. Ne paslaptis, kad visuomenės akivaizdoje abstinencijos sindromo terminas siejamas su alkoholizmu. Tačiau ar iš tiesų tai tik alkoholizmu sergančių žmonių problema? Kaip ši būklė vystosi? Kas labiausiai gąsdina gydytojus toksikologus?Laidoje „Sindromas“ pokalbis su Respublikinio priklausomybės ligų centro, Vilniaus filialo Alkoholinės ir narkotinės abstinencijos gydymo skyriaus vedėju, klinikinės toksikologijos gydytoju Artūru Barkumi.Ved. Ignas Klėjus

„West“, „Doose“, „Rasmussen“, „Lennox-Gastaut“ - visa tai epilepsijos sindromų pavadinimai. Liga, kuria sergantys kadaise laikyti velnio apsėstaisiais, o keisčiausios gydymo priemonės išbandomos ir šiais laikais.Laidoje „Sindromas“ pokalbis su neurologė - epileptologe, Vilniaus universiteto prof. Rūta MameniškieneVed. Ignas Klėjus

Maisto alergija ir netoleravimas – daug metų visuomenėje nuolat painiojamos sąvokos. Dažnai alergijomis esame linkę vadinti bet kokią organizmo reakciją į maistą, pavyzdžiui, pilvo pūtimą, kurį iš tiesų gali sukelti ir tam tikro maisto netoleravimas. Kaip atskirti šias dvi būkles, o kada įtarti celiakiją? Ar įmanoma išvengti alergijos ir netoleravimo? Kas yra burnos alergijos sindromas?Laidoje „Sindromas“ pokalbis su alergologe ir klinikine imunologe Neringa Stirbiene. Taip pat pacientės Justės pasakojimas apie gyvenimą ir kasdienybę sergant celiakija.Ved. Ignas Klėjus

Prancūzų psichiatras Janet 1903 metais aprašė atvejį, kuomet moteris dėl susirūpinimo savo išvaizda 5 metus vengė išeiti iš namų, nes tikėjo, kad turi ūsus. Šiuo metu toks, patologiškai iškreiptas požiūris į savo kūną, vadinamas kūno dismorfiniu sindromu. Nors asmenys turintys šį sutrikimą turėtų būti psichiatrų ir psichoterapeutų pacientais, dažnai šie žmonės atsiduria plastikos chirurgų kabinetuose, siekdami pakeisti įsivaizduojamus netobulumus.Kada susirūpinimas savo kūno įvaizdžiu tampa dismorfiniu sindromu? Su kokiais keisčiausiais prašymais susiduria chirurgai? Kaip dažnai keičiasi visuomenės požiūris į tai, kas yra gražus kūnas?Laidoje „Sindromas“ pokalbis su kognityvinės ir elgesio terapijos specialiste Ingrida Augute bei plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoju Andriumi Pajėda.Ved. Ignas Klėjus

1978 metais liepos 25 dieną Oldamo visuomeninėje ligoninėje planinės cezario pjūvio operacijos metu gimė sveika mergaitė Louise Brown. Tai buvo pirmoji pasaulyje žmogaus gyvybė, pradėta pagalbinio apvaisinimo metodu. Šis įvykis sukėlė tikrą sprogimą, viso pasaulio laikraščių antraštės skelbė apie „supervaiko“ gimimą. Bėgant metams pagalba nevaisingoms šeimoms tobulėja, o problema tampa aktualesnė, nes vis daugiau porų susiduria su negalėjimu susilaukti vaikų. Kas žmogaus organizme lemia, jog susilaukti vaikų gali ne kiekvienas? Kaip su nevaisingumu kovoja Lietuvoje gyvenančios šeimos? Kodėl pagalbos paieškos kartais virsta medicininiu turizmu į kitas šalis?Laidoje „Sindromas“ pokalbis su akušere - ginekologe Raminta Baušyte bei Ievos Brogienės pasakojimas apie kovą su nevaisingumu ir gyvenimą pakeitusį sprendimą.Ved. Ignas Klėjus

Vaikai sergantys žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) ir jo sukeltu įgytu imunodeficito sindromu. Tema apie kurią beveik nekalbama.Vaikai ŽIV serga 10 kartų rečiau nei suaugusieji, tačiau tai kelia nemažesnius iššūkius, tiek gydytojams, tiek šeimoms. Stigmos ir visuomenės nesupratimas tokį žmogų lydi nuo mažų dienų, o aplinkos požiūriui nesikeičiant, tęsiasi ir suaugus. Nors ŽIV atrastas prieš 38 metus, o vaistai tokie efektyvūs, kad sergantys gali gyventi visavertį gyvenimą, dažnai didžiausias iššūkis tampa – socialinės problemos.Kaip šias stigmas išgyvena šeimos, kaip vakai užsikrečia ŽIV ir kokie mitai susiję su šiuo virusu yra dažniausi?Pokalbis su vaikų infekcinių ligų gydytoja Inga Ivaškevičiene.Ved. Ignas Klėjus

Keiksmai, užgaulūs žodžiai, sudėtingi ir keisti judesiai visai be priežasties ir dažniausiai viešoje vietoje - Tureto sindromo bruožai, o visa tai vadinama tikais. Veiksmai, kurių sergantis žmogus valdyti negali. Nors tikai būna įvairaus intensyvumo, nuo vos pastebimų iki iššaukiančių dėmesį, pripažįstama, kad tai tampa socialine problema, gyvenant visuomenėje, kuriai tai yra svetima.Kodėl pasireiškia tikai, kas yra Tureto sindromas ir su kokiomis problemomis susiduria žmonės turintys šį sutrikimą? Pokalbis su vaikų ir paauglių psichiatre prof. Sigita Lesinskiene.Ved. Ignas Klėjus

Skaičiuojama, kad dirgliosios žarnos sindromas yra vienas iš dažniausiai diagnozuojamų žarnyno susirgimų. Šios ligos simptomai: pilvo pūtimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas - nėra labai specifiniai, todėl pačių žmonių dažniausiai klaidingai tapatinami su maisto alergija, glitimo ar laktozės netoleravimu.Laidoje „Sindromas“ pokalbis su gastroenterologe-dietologe, psichoterapeute doc. Aida Žvirbliene. Kas sukelia dirgliosios žarnos sindromą, kodėl mūsų smegenys turi glaudų ryšį su žarnynu ir kaip skirtinga dieta lemia šį ryšį?Ved. Ignas Klėjus

„Sudaužyta širdis“ - turbūt daugeliui pažįstama metafora, apibūdinanti didelį emocinį įskaudinimą, tačiau medicinoje egzistuoja sutrikimas pavadinimu - sudaužytos širdies sindromas. Tai streso sukelta širdies liga, kai ryškūs pokyčiai širdyje ir jos išsiplėtimas, atsiranda patyrus didelius išgyvenimus. Pirmieji tai aprašė japonų mokslininkai prieš 30 metų ir pavadino sindromą „Takostubo“ kardiomiopatija, pagal širdies išvaizdą, kuri tampa panaši į tradicinį japonų aštuokojų gaudymo puodą. Vakarų medicina šį sindromą kaip rimtą širdies ligą pripažino tik 2005 metais.Laidoje „Sindromas“ pokalbis su kardiologu Vilhemu Bajoru apie sudažytos širdies sindromą, streso poveikį širdies veiklai.Ved. Ignas Klėjus

"Dabar žmonės gyvena kaip XIV amžiaus karaliai" - sako laidos svečias, gydytojas Robertas Adomaitis.Su kokiomis seksualinio gyvenimo problemomis susiduria įvairaus amžiaus ir lytinės orientacijos žmonės? Kodėl ši gyvenimo sritis tokia svarbi? Kaip seksualinė sveikata siejasi su širdies ir kraujagyslių ligomis?Laidoje „Sindromas“ pokalbis su urologu, seksualinės medicinos gydytoju Robertu Adomaičiu.Ved. Ignas Klėjus.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, arba ADHD sindromas ( angl. Attention deficit hyperactivity disorder) anksčiau laikytas vaikų liga, tačiau šiuolaikinė psichiatrija pripažįsta kad simptomai, atsiradę vaikystėje, išlieka suaugus ir neabejotinai daro neigiamą įtaką gyvenimo kokybei. Nors psichiatrija keičiasi, Lietuvoje gydymą gali gauti ne visi suaugusieji.Su kokiais sunkumais susiduria šį sutrikimą turintys pilnamečiai asmenys Lietuvoje? Kaip įtarti galimą aktyvumo ir dėmesio sutrikimą?Laidoje „Sindromas“ pokalbis su psichiatre Junona Šklenskiene. Taip pat paciento Karolio pasakojimas apie tai, ką reiškia gyventi su ADHD sindromu. Karoliui šiuo metu 34 metai, o aktyvumo ir dėmesio sutrikimas buvo diagnozuotas visai neseniai.Ved. Ignas Klėjus

XVIII amžiuje Anglijoje vyko „Džino epidemija“, tada šalį užplūdęs alkoholinis gėrimas padarė didelę įtaką gimstančių vaikų sveikatai. Dėl alkoholį vartojusių nėščių moterų, ženkliai sumažėjo gimimų skaičius ir išaugo vaikų mirtingumas.Alkoholio vartojimas nėštumo metu yra dažniausia apsigimimų, vystymosi, augimo ir elgesio sutrikimų priežastis. Visa tai 1973 metais buvo pavadinta alkoholinio vaisiaus sindromo vardu.Apie šią problemą visuomenėje kalbama nedaug, todėl šį kartą laidoje „Sindromas“ pokalbis su Vilniaus universiteto, Medicinos fakulteto dekanu, gydytoju genetiku prof. Algirdu Utkumi apie sindromo reikšmę visuomenei.Ved. Ignas Klėjus

Maro pandemija XIV amžiuje nusinešusi trečdalį Europos gyvybių, šiandien sutinkama tik laboratorijose, tačiau kartais ir išnykusios ligos kaip maras pasirodo dabartiniais laikais. Vienas paskutinių maro atvejų užfiksuotas Kinijoje 2020 metais liepos mėnesį, o paskutinė epidemije buvo kilusi 1907 metais Indijoje.Laidoje „Sindromas“ pokalbis su medicinos istoriku Aisčiu Žalnora apie išnykusias ligas, žmonių sveikatos problemas viduramžiais, pramanus ir užkalbėjimus.Ved. Ignas Klėjus

1973 metų rugpjūčio 23 dienos rytą į Stokholmo centre įsikūrusį „Kredito banką“ įžengė žmogus su automatu. Penkias dienas trukusi įkaitų drama pasibaigė keistu reiškiniu, kuomet įkaitais laikyti asmenys pradėjo jausti artimus jausmus nusikaltėliui. Vėliau kriminologas Nilsas Bejerotas šį fenomeną pavadino Stokholmo sindromu.Nors šis sindromas yra nustumtas į psichologijos mokslo paribius ir į oficialių sutrikimų sąrašą nėra įtrauktas, fenomenas, kuomet nukentėjęs asmuo jaučia artimus jausmus skriaudėjui, yra žinomas plačiai.Laidoje „Sindromas“ pokalbis su psichologu Juliumi Tilviku apie Stokholmo sindromo atvejus mūsų kasdieniniame gyvenime.Ved. Ignas Klėjus

Priklausomybės sindromą galima vadinti oficialiu priklausomybės ligos terminu. Nors priklausomybės problema mūsų visuomenėje plačiai nagrinėjame socialiniu lygmeniu, šioje „Sindromas“ laidoje į šį sutrikimą pažvelgiama neurobiologiniu požiūriu.Kaip atrodo priklausomybės formavimosi pradžia mūsų smegenyse? Ar įmanoma išmatuoti šio sutrikimo intensyvumą? Kokioms medžiagoms priklausomybė stipriausia?Laidoje „Sindromas“ pokalbis su neurobiologu prof. Osvaldu Rukšėnu.Ved. Ignas Klėjus

Garsaus prancūzų filosofo Rene Dekarto sapnai domino daugybę specialistų, tarp jų ir garsų psichoanalizės pradininką Sigmundą Freudą. Ypač buvo diskutuojama apie antrąjį Rene Dekarto sapną, kuriame jis išgirdo didelį triukšmą prieš pamatydamas ryškų šviesos blyksnį pabudęs. Manoma, kad filosofas turėjo retą miego sutrikimą - sprogstančios galvos sindromą.Kas būdinga šiam retam, kartu su kitais miego sutrikimais pasireiškiančiam, sindromui? Kokie miego sutrikimai gali turėti sunkių padarinių sveikatai? Ar miego sutrikimai gali būti pavojingi gyvybei?Laidoje „Sindromas“ pokalbis su gydytoja neurologe Dalia Matačiūniene.Ved. Ignas Klėjus

Potrauminis streso sindromas - emocinis sutrikimas, kuris atsiranda kaip reakcija į labai didelę psichinę traumą. Šis stresas pasireiškia įvairiu intensyvumu, paveikdamas asmens kasdienį gyvenimą, o pasikartojantys trauminiai efektai ar net vaizdiniai yra vieni būdingiausių bruožų.Istorinėje literatūroje užuominų apie karo sukeltą stresą galima rasti daugiau nei prieš 2000 metų, tačiau mokslininkų dėmesys ir naujas supratimas į potrauminį stresą atsirado tik po Pirmojo pasaulinio karo.Laidoje „Sindromas“ - pokalbis su su Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro vadovu prof. Evaldu Kazlausku apie potrauminį streso sindromą, labiausiai pažeidžiamus asmenis ir kokie trauminiai įvykiai vyrauja Lietuvoje bei pasaulyje.Ved. Ignas Klėjus

Miunhauzeno sindromas ir hipochondrija - du skirtingi psichiatriniai sutrikimai, pasižymintys tuo, jog menama ir išgalvota liga daro didelę įtaką žmogaus ir jo artimųjų gyvenimui.Miunhauzeno sindromą gydytojai psichiatrai apibūdina kaip melagingus arba įteigtus nusiskundimus sveikata. Priešingai nei Miunhauzeno sindromas, hipochondriją būtų galima apibūdinti kaip pernelyg didelį susirūpinimą sveikata, ligų ieškojimą jų net nesant.Pirmoje „Sindromo“ laidoje pokalbis su gydytoju psichiatru Edgaru Dlugausku apie tai, kada perdėtas susirūpinimas sveikata tampa hipochondrija, o ligų išgalvojimas Miunhauzeno sindromu. Gydytojo patarimai, kaip puoselėti psichikos sveikatą ir mažinti nerimą pandemijos akivaizdoje.Ved. Ignas Klėjus