Akvilės Kisielienės troškimas susilaukti vaiko išsitęsė į 6 metų kelionę su begale išbandymų ir nusivylimų. Grupės „Queens of Roses“ dainininkė tiki, kad pagaliau pastoti jai padėjo hipnoterapija ir psichologinių blokų atsikratymas.Ved. Lavija Šurnaitė

Kristina Savickytė jaunėlio brolio neteko prieš 25 m., bet ilgisi jo iki šiol. Juodu siejo stiprus ryšys ir vos dvidešimtuosius metus perkopusio brolio žūtis tapo dideliu šoku ir išbandymu Kristinai. Netrukus moteris sužinojo, kad laukiasi ir nebežinojo, kaip tvarkytis su užgriuvusia skirtingų jausmų lavina.Ved. Lavija Šurnaitė

Paauglystėje mokytojos prieš visą klasę išvadinta storule, Rūta Evelina Šutinytė nusprendė mesti svorį ir nepajuto, kai peržengė porcijų mažinimo ribą - susirgo anoreksija.Pasiekusi kritinį svorį, 37 kg, buvo gydoma klinikoje, maitinama per vamzdelius, o merginos likimas buvo pakibęs ant plauko… Gydymas užtruko 5 metus, bet ji pasveiko.Rūtos gyvenimas pilnas ir daugiau skaudžių išbandymų, kuriuos pašnekovė pasakoja laidoje, bet dovanojo ir mylimą žmogų, kurį ji sutiko visai netikėtomis aplinkybėmis.Ved. Lavija Šurnaitė

„Žmonės kartais vis dar galvoja, kad jei sunkiai valdai kojas, tai tau ir su galva negerai“, - pasakoja Matas Geležauskas. Jis verčia sudėtingas knygas iš anglų ir ispanų kalbų bei dirba korepetitoriumi. Matas atvirai pasakoja apie savo gyvenimo iššūkius, kuriozines situacijas su nepažįstamaisiais bei dalinasi asmeninių santykių istorija.Ved. Lavija Šurnaitė

Silvestras Dikčius daug sykių savo gyvenimą yra pradėjęs iš naujo. Ieškojimai profesiniame kelyje bei skyrybos su žmona, žinoma menininke Jolita Vaitkute tapo ne tik skaudžiais išbandymais, bet ir savo stiprybių atradimu.Ved. Lavija Šurnaitė

Pirmosios išgertuvės kaip pramoga prasidėjo dar mokykloje, o vėliau Tomą Marcinkevičių nuvedė į giliausią juodumą. Gėrimas tapo ilgas, vieniškas ir labai liūdnas procesas su dar liūdnesnėmis pasekmėmis. Atsisakyti alkoholio pavyko ne per vieną dieną - Tomas pasakoja savo kelią be pagražinimų ir iliuzijų, bet neprarasdamas humoro. „Sau keliu tik vieną užduotį - svarbu negerti šiandien, negalvojant apie rytojų. Ir taip kiekvieną dieną“, - prisipažįsta pašnekovas.Ved. Lavija Šurnaitė

Prieš 4 metus aukštalipiu dirbęs Erikas Stančikas po kryčio stipriai susižalojo stuburą ir koją. Mažai kas tikėjo, kad jis vaikščios. Sveikimo kelias buvo netrumpas, skaudus, liūdnas, paženklintas asmeninių santykių išbandymu, bet Erikas savimi neabejojo - sau jis piešė tik laisvai judančio žmogaus likimą.Ved. Lavija Šurnaitė

Istorija apie sudaužytą vyro širdį ir vyriškas ašaras.Išsiskyręs su mylima moterimi, Eduardo Gimenezas išgyveno pragarą: metėsi prie alkoholio, nuo kurio buvo dar blogiau; kentė košmarus ir juodą neviltį. Kaip pagydyti sužeistą širdį ir vėl norėti gyventi - kviečiame klausytis pokalbio.Ved. Lavija Šurnaitė

Sandra Žemaitytė, būdama trečią mėnesį nėščia, suprato, kad kūdikio tėvas nėra tas žmogus, su kuriuo galės kurti saugų ir visavertį gyvenimą sau ir vaikui. Sandra išdrįso nutraukti santykius ir lauktis be kartu gyvenančio vyro. Susitikimo su sūnumi ji laukia apsupta draugų ir mylinčių šeimos narių.Ved. Lavija Šurnaitė

Pokalbis su Nora Išganaitiene apie vis dar paraštėse esančią temą - mirtį. Patyrusi stiprų gedulą dėl artimojo netekties, suprato, kad padėti kitam išbūti netekties skausme, gedule, laidotuvių, palydėjimo etapuose yra jos pašaukimas.Ved. Lavija Šurnaitė

Panirti į giliausią juodumą ir nenorėti būti šiame pasaulyje - tokių minčių sunkumą Vitalija Maksvytė patiria jau septyniolika metų. Vitalijai teko gedėti iš gyvenimo pasitraukusių draugų bei pačiai priartėti prie desperatiško noro išnykti. Nepaisydama sunkiausių gyvenimo epizodų, Vitalija ieškojo, kabinosi, grynino, kas jai padeda išbristi iš tokių būsenų. Dėl didelio noro padėti sau moteris po truputį atrado visą kompleksą dalykų, kurie suvaldo tamsiausias mintis ir retina jų sugrįžimą.Ved. Lavija Šurnaitė

10 metų teisininke dirbusi Kristina Railienė jautėsi lyg kalėjime. Kai rytais pakeliui į darbą ėmė verkti, suprato, kad turi pamiršti baimes dėl finansinio saugumo ir keisti gyvenimą.Metė teisės sritį ir pasuko į kosmetologiją, kurią anksčiau pati vertino skeptiškai. Kol siekia įsitvirtinti, Kristina dirba valytoja vaikų darželyje ir jaučiasi laiminga.Ved. Lavija Šurnaitė

Paul de Miko vardu plačiajai auditorijai žinomas Paulius Mikolaitis pasakoja savo vaikystės istoriją. Tėvai išsiskyrė, kai jis buvo dar visai mažas, ir nuo to laiko savo tėvo jis nematė. Pauliui išgarsėjus, su juo susisiekti bandė tėvo giminaičiai, bet jis atsisakė: „Tai būtų tarsi bendravimas su svetimais žmonėmis“. Nors tėvo nebuvo, vyriškų autoritetų Pauliui nestigo - dėdė ir senelis juos užpildė su kaupu.Ved. Lavija Šurnaitė

Laura ir Emilis Korickiai perėjo santykiuose ugnį ir vandenį, bet po devynerių draugystės metų susituokė ir yra labai laimingi. Abu turi negalią, bet ja savo gyvenimo nematuoja ir neriboja. Prisipažįsta, kad skirtingi fiziniai trūkumai suėjus draugėn tapo puikiais papildymais ir palengvina kasdieną, bet tikrąjį ryšį užmezgė per meilę muzikai ir iškirtinį humoro jausmą.Ved. Lavija Šurnaitė

Rasa Dooling prisipažįsta, kad išgyvenimų dėl didėjančių metų ir svorio būta nemenkų, bet sąmoningas požiūris į save padėjo išbristi iš depresyvių nuotaikų, priimti gyvenimo pokyčius ir susigrąžinti laimės jausmą.Ved. Lavija Šurnaitė

Deividas Dombovskis iš kūdikių namų pas globėjus atvyko būdamas vos 1,5 metų. Augo apsuptas net keliolikos kitų vaikų. Deividas labai džaugiasi, kad neliko augti valdiškuose namuose, o gyveno su žmonėmis, kurie tapo tikrais tėvais ir padėjo eiti muzikanto keliu.Vaikinas sąmoningai nesileidžia į galvosūkius apie biologinius tėvus, nors gali bendrauti su gimdytoja, bet tai daro itin retai, nes nejaučia poreikio.Ved. Lavija Šurnaitė

Ina Živatkauskienė neplanavo tapti mama nepažįstamam vaikui, bet jis pats pasibeldė į jos duris. Kriminalinių patirčių prisirinkęs paauglys, daugybę kartų atstumtas kitų globėjų, rado meilę, supratimą ir kantrybę Inos šeimoje bei tapo jos nariu visiems laikams.Ved. Lavija Šurnaitė

Vitalija Kožemiakina pasakoja apie savo sutrikusio valgymo kelionę. Ji prasidėjo sulaukus vos 6-erių metų. Išgirdusi replikas apie savo pilnumą metėsi prie dietų, kurios dažniausiai panašėdavo į badmiriavimą. Tai tęsėsi keliolika metų, o numesti kilogramai ir styrantys šonkauliai vistiek nesuteikdavo vidinio pasitenkinimo, tik žalojo sveikatą. Savivertę Vitalija susigrąžino studijuodama dietetiką ir intuityvų valgymą. Atradusi taiką su maistu ir savo kūnu, padeda tai daryti ir kitiems.Ved. Lavija Šurnaitė

Psichiatras Leonas Kačinskas prieš 6 metus išgirdo diagnozę – ketvirtos stadijos vėžys, gyventi liko mažiau nei pusmetis. Medikai ir kolegos iki šiol gūžčioja pečiais, o Leonas, keliolika kartų viršijęs prognozuotą gyvenimo trukmę, toliau tęsia darbus, konsultuoja onkologinius ligonius (neretą jų nustebindamas ir nuteikdamas optimistiškai) ir pagaliau mėgaujasi gyvenimu, stipriau jausdamas jo skonį.Ved. Lavija Šurnaitė.

Patriciją Tilvikaitę nuo mažumės lydėjo nesaugumo, nemeilės, nerimo jausmai - prisimena, kaip būdama vos kelerių metukų iki kraujo nusikramtydavo nagus. Augant šis jausmas nedingo – tik stiprėjo. Patricijai iš artimiausių žmonių teko iškentėti daugybę priekaištų, žeminimo, įžeidimų, smerkimo...Pasakojimas apie tai, kaip šeimoje, kurioje gimei, gali jaustis svetimkūniu.Ved. Lavija Šurnaitė

Vilniuje gimęs, Malyje augęs, Vokietijoje nuo dešimties metų be tėvų gyvenęs ir mokęsis, Viktoras Diawara devyniolikos grįžo į Lietuvą. Pokalbis apie savarankišką vaikystę, susidūrimus su skinhedais, sunkią muzikinę pradžią ir galiausiai užgriuvusią sėkmę.Ved. Lavija Šurnaitė

Žilvinas Širvinskas nebijo temos, kuri nemažai vyrų daliai tebėra tabu – urologinės ligos. Viena tokių ilgus metus buvo palaužusi Žilviną - kasdienybę lydėjo dideli skausmai žemiau juosmens ir prarastas noras mėgautis gyvenimu. Pasakojimas apie tai, kaip susigrąžinti sveikatą, atgauti pasitikėjimą ir gyvenimo kokybę.Ved. Lavija Šurnaitė

3-5 valandos miego per parą ir darbas net savaitgaliais nekėlė blogų minčių Martinai Račkauskaitei, kol sykį vidury baltos dienos nei iš šio, nei iš to nualpo viešajame transporte. Atsidūrusi pas medikus sužinojo, kad organizmo būklė dėl darbo pertekliaus yra labai bloga. Supratusi, kad jaučia priklausomybę mėgstamam darbui, turėjo pakeisti savo kasdienybę ir atsisakyti darbo garbinimo.Ved. Lavija Šurnaitė

Pirmąją Egidijaus Žilinsko žmoną vos per pusantrų metų pasiglemžė vėžys. Judviejų sūnui nebuvo nė dvejų metų. Netektį ir skausmą Egidijus įprasmino - įsteigė pirmą Lietuvoje privačią onkologinę kliniką. Joje dirba ir dabartinė jo žmona Sandra.Ved. Lavija Šurnaitė

Brolio avarija apvertė ir Samantos Medvedevaitės gyvenimą - ji neteko mamos meilės, dėmesio, paprasto buvimo kartu - visa buvo atiduodama tik suluošintam broliui. Paauglysteje likusi gyventi su tėčiu, jautė nuolatinę baimę ir nesaugumą dėl jo priklausomybių alkoholiui ir lošimams, todėl bėgdavo nakvoti pas draugę. Ir tai dar ne visos jauną žmogų traumuojančios patirtys - išgirskite visą istoriją.Ved. Lavija Šurnaitė

Apie tai, kad juodvi su mama visą gyvenimą siejo toksiški santykiai, Milda Matulaitytė-Feldhausen suvokė tik jau būdama keturiasdešimties. Atsitiktinis pokalbis su bičiuliu suveikė kaip žadintuvas, kad tai, kaip su ja elgėsi mama, nebuvo adekvatu ar normalu. Nebuvo apkabinimų, žodžių „pasiilgau“, galimybės tiesiog būti vaiku, tik darbai ir užduotys – nuo sekinančio slaugymo kūno nevaldančios močiutės iki aplanko su užrašu „darbai Mildai“, kuris ją pasitikdavo grįžus iš studijų vietoje šilto apsikabinimo. Mildai nebuvo leidžiama tiesiog būti, ji turėjo funkcionuoti, nešti naudą.Pokalbis apie tai, kaip sunku buvo gyventi tokiame ryšyje, ir kaip nelengva sąmoningai atsigręžti į save ir pamatyti žmogų, o ne darbams užprogramuotą mašiną.Ved. Lavija Šurnaitė

Aistis Norkus serga unikalia ir itin reta genetine liga, Baltijos šalyse jis toks vienintelis. Aisčio raumenys geba pagaminti tik penktadalį įprasto žmogaus energijos. Vaikinui užlipti į pirmą aukštą reikia tiek pat jėgų, kiek sveikam į penktą. Net pagalvės apvertimas naktį, Aisčiui tampa iššūkiu. Nepaisant to, kad būklės neįmanoma pagydyti, jis gyvena nestresuodamas, yra išsigryninęs prioritetus, dirba net du darbus, kuris vienas iš jų reikalauja nemažai judumo ir nuoširdžiai mėgaujasi gyvenimu.Ved. Lavija Šurnaitė.

Vyro smurtas prieš moterį nebūtinai matomas akimis.Žemininmas, niekinimas, vadinimas šlykščiausiais žodžiais, finansinės apgavystės, siekis izoliuoti nuo aplinkinių - visa tai Asta Padagaitė patyrė iš ilgamečio partnerio. Netiesa, kad į toksiškus, žeminančius, apgaulingus santykius papuola tik neišsilavinusios, praeityje traumuotos ar asocialios moterys - smurtinis elgesys prieš moteris plačiai išsikerojęs reiškinys, nepaisantis socialinių sluoksnių. Kodėl taip sunku ištrūkti iš išnaudotojo gniaužtų ir karp tai pavyko - šiandien laidoje „Gyvenimo citrinos“.Ved. Lavija Šurnaitė

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas nustatytas Žemynai Treiderei prieš porą metų. Ieškojo, kaip dėl netipinio elgesio padėti sūnui, o atrado, kad ir pati turi šį sindromą. Sužinota diagnozė paaiškino daug dalykų, dėl kurių Žemyna kankinosi nuo vaikystės. Kaip gyventi su ADHD - nuo kasdienybėje funkcionuoti trukdančių dalykų iki supergalių.Ved. Lavija Šurnaitė

Gidono Šapiro ir Dovilės Armalytės šeimoje auga du autistiški vaikai, kurių būdas skiriasi kaip diena ir naktis. Pora neslepia, kad sunkumų daug, o kur dar smerkiantys aplinkinių žvilgsniai ir piktos replikos... Bet savo vaikus vadina pačiais linksmiausiais ir laužo mitus apie šį sutrikimą - nuo romantizuojamo genialumo iki filmuose rodomos elgsenos.Ved. Lavija Šurnaitė

Smurtas ir patyčios mokykloje suformavo Povilo Godiliausko charakterį, kurį vėliau, suaugusiųjų pasaulyje, reikėjo formuoti iš naujo, nes iš vaikystės atsineštos nuostatos pridarė bėdų kuriant santykius universitete, o vėliau ir darbo vietose. Povilas prisipažįsta pabuvęs ir aukos, ir smurtaujančiojo pozicijose. Sukaupta įvairiabriaunė gyvenimiška patirtis atvedė Povilą į profesiją, kurioje jis pasijuto naudingas, - tapo psichologu.Ved. Lavija Šurnaitė

Likusi viena su dviem dukromis, viena iš jų dar buvo kūdikis, be darbo patirties, artimųjų pagalbos, Milda Hernandez turėjo rasti būdą, kaip susikurti gyvenimą iš naujo. Perėjusi skyrybų pragarą – nuo sunkios emocinės būklės iki turtinių dalybų – moteris turi, ką papasakoti kitiems tokioje situacijoje atsidūrusiems žmonėms. Sukrečiantis gyvenimo etapas baigėsi savo profesinės veiklos atradimu – Milda tapo mediatore ir jau padėjo šimtams porų rasti kelią iš destruktyvių ginčų. Dabar Milda yra laiminga antroje santuokoje su filipiniečių kilmės amerikiečiu.Ved. Lavija Šurnaitė.

Kaip gyventi, jei negali planuoti nė dienos į priekį? Valdomas sunkios ir nepagydomos ligos, Tomas Vaičiūnas jautėsi sukaustytas kasdienybėje: neprognozuojami pilvo skausmai iki alpulio, lydintys patys bjauriausi pojūčiai žarnyne ir nuolatinė baimė, ar spės į tualetą. Ilgus metus beviltiška atrodžiusi situacija ėmė keisti nuo itin paprastų pokyčių lėkštėje.Ved. Lavija Šurnaitė

Penkiasdešimties su trupučiu advokatas Romanas Fomenko niekada neturėjęs nieko bendra su kariniais reikalais, pačią pirmą dieną, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, išvyko į frontą. Vos išgirdęs žinią apie Rusijos karą prieš jo šalį, nukeliavo į artimiausią karinį padalinį ir vos pusvalandžiui grižęs namo būtiniausių daiktų, išvyko ginti tėvynės. Jo žmona Olena ir du judviejų vaikai su nerimu laukė vyro ir tėvo pusantrų metų, deja, prieš keletą mėnesių šeimą pasiekė liūdna žinia apie Romano netektį. Olena su vyru laimingai gyveno 21 metus. Moteris savo didelį skausmą įprasmina rašydama atsiminimų ir išgyvenimų knygą, taip padėdama širdgėlą ištverti ir kitiems, net nepažįstamiems žmonėms. Ir nepailsdama savanoriauja.Ved. Lavija Šurnaitė

Neregystė ir cerebrinis paralyžius Martynui Vitkui ne kliūtis gyventi kaip patinka - šokti su parašiutu, keliauti po visą pasaulį, dirbti banke ir dar kurti savo verslą.Ved. Lavija Šurnaitė

Pripažinti, kad tavo vaikas turi skaitymo raidos sutrikimą, gali tapti didele baime ir gėda. Tai veda į problemos ignoravimą ir slėpimą. Tai veda prie vaiko savivertės kritimo, jo psichikos žalojimo ir didelių kančių mokykloje. Sutrikimo ignoravimas vaikus gali privesti prie depresijos ar net savižalos. Šią klaidą dėl savo egoizmo ar menamos reputacijos Agnė Tėvelytė Petronienė ilgai neigė, neva nepastebėjo, ignoravo ir dėl to dabar gailisi. Disleksija jos dukrai oficialiai nustayta 11-os metų, nors Agnė, prisimindama savo dukros vaikystę, prisipažįsta, jog rimtų disleksijos požymių jos vaikas turėjo gerokai ankčiau, nuo kokių 6-ių. Gailisi, kad delsė, gailisi, kad dukrai nuo pat pirmos klasės teko iškęsti įprastiems vaikams neįsivaizduojamų kančių dėl to. Atvirai pasakodama savo istoriją, Agnė ragina tėvus atsigręžti į savo vaikus ir paisyti tik jų interesų, atsikratant prietarų apie tokių vaikų kvailumą, tinginystę ar neraštingumą.Ved. Lavija Šurnaitė

Ankstyvoje jaunystėje Vita Žiba patyrė seksualinį priekabiavimą, tai paliko dvasinę traumą, prie kurios Vita sugrįžo jau būdama brandesnė ir suprato, kad turi išgyventi prisiminimus iš naujo, kad atsivertų sveikimo kelias. Šiuo metu Vita gydosi depresiją ir nerimo sutrikimus. Nors procesas nėra lengvas ar patogus, jaučia, kad po poros metų ėmė jaustis geriau ir judėti į priekį.Būdama jautri ir švelni, Vita sugebėjo tapti žinoma ir savimi pasitikinčia komike, savo traumines patirtis paversdama komedija ant scenos.Ved. Lavija Šurnaitė

Tomui Skamaročiui plaukai stambiais kuokštais ėmė slinkti netikėtai ir be priežasties per devintąsias berniuko Kalėdas. Po dviejų savaičių jis jau buvo plikas. Šoką patyrė visi - tiek Tomas, o dar labiau jo tėvai. Keli metai desperatiškų paieškų, kas ataugintų vaikui plaukus, nedavė rezultatų, tik siaubingai išsekino. Tomas pats pasakė tėvams – užteks gydymo paieškų – ir ėmė gyventi nauja išvaizda be apgailestavimų. Deja, jaunystėje teko girdėti užgaulių replikų ne tik iš atsitiktinių žmonių, bet ir vienos dėstytojos...Nepaisant visko, Tomas niekada nepametė pasitikėjimo savimi, charizmos, veržlumo ir plačios šypsenos. Sukūrė gražią šeimą ir dirba mėgstamą darbą.Ved. Lavija Šurnaitė

Galimybė eiti mokslininkės keliu Ingai Vyšniauskienei buvo patiekta ant sidabrinės lėkštutės. Tačiau kas iš pradžių atrodė kaip išskirtinis šansas ir daug žadanti respektabili profesinė ateitis, Ingai tapo katorga. Dešimt metų plėšymosi tarp akademinių aukštumų siekimo ir motinystės vedė tiesiai prie emocinio palūžimo. Kas nutiko, kad vieną dieną Inga metė pabaigos link ėjusią disertaciją ir išėjo į niekur?Ved. Lavija Šurnaitė

Septynerius metus Lenkijos sostinėje gyvenusi Ieva Čėsnaitė patyrė ir nemalonių dalykų. Būtent Varšuvos gyventojus Ieva vadina be reikalo susireikšminusiais, arogantiškais, o kartais ir priešiškais. Bent keletą sykių, išgirdę, kad moteris lenkiškai kalba su akcentu, vietiniai pasiūlydavo varyti ten, iš kuri atvykusi.Taip pat Ieva pasakoja apie dar vieną išbandymą savo gyvenime - kodėl ryžosi skrandžio mažinimo operacijai ir kaip sekėsi po jos.Ved. Lavija Šurnaitė

Kas turėjo skambėti kaip džiugi žinia, Gabrielės Nečejauskaitės širdies draugą pribloškė ir jis iškart ėmė spausti moterį daryti abortą. Tačiau Gabrielė, net ir bijodama likti per nėštumą viena, o vėliau ir vienumoje auginti vaiką, nepalūžo ir išsaugojo kūdikį.Ir tai ne vienintelė Gabrielės gyvenimo citrina. Būdama dvidešimties, sukūrė išskirtinį maisto produktą, kuriuo norėjo prekiauti ir didieji prekybos centrai, bet liko skaudžiai apgauta gamybos partnerių - jie originalų receptą iš jauno ir nepatyrusio žmogaus pavogė, o vėliau dar Garbielę ir padavė į teismą. Kas padėjo atsitiesti po šešerių metų nuolatinės įtampos ir dešimtimis tūkstančių prarastų eurų?Ved. Lavija Šurnaitė

Pokalbis su Giedriumi Savicku apie jo „citrinas“. Perdegimą darbe, kai po spektaklio apsivėmė, o nuovargis aplinkinius buvo taip išgąsdinęs ir sukėlęs nerimą, ar Giedrius apskritai išgyvens. Žvynelinę – ligą, kuri nusėjo Giedriaus kūną raudoniu ir baltais besilupančiais odos plotais. Alkoholį. Iš visų šių sunkumų Giedrius rado išeitis. O dabar su žmona laukia pirmagimio. Laukia jau šeštus metus, bet nejaučia baimės, kad laukimas gali neišsipildyti, – giliai širdyje tiki ir net žino, kad kūdikis bus, kai ateis laikas.Ved. Lavija Šurnaitė

Kristinos ir Mariaus Čiuželių dukra į pasaulį pasibeldė stipriai per anksti - moteris ją tebuvo išnešiojusi 6 mėnesius. Skaudžius išgyvenimus, nežinomybę ir baimę, kad bet kurią akimirką mažylė gali numirti, pasunkino ir žeidžianti vienos medikė replika, kad geriau neišnešiotukė neišgyventų... Šiandien Kristinos dukra tvirta, stipri, sportuojanti ir visus praaugusi trylikametė.Ved. Lavija Šurnaitė

Dėl įtampos aplinkoje ir spaudimo būti kitokiu, Ramūnas Siniauskas alkoholio pabandė būdamas 13-os ir jau netrukus gėrė su suaugusiais kaip lygus su lygiu. Po poros metų prisidejo narkotikai ir paauglio gyvenimas tapo sunkiai pakeliamas. Kaip įvyko lūžis ir prasidėjo sveikimo kelias bei kokias blaivaus gyvenimo dovanas vardija Ramūnas - klausykitės pokalbyje.Ved. Lavija Šurnaitė

Juozas Dapšauskas įsitikinęs - pirma, galvok apie save, antra, apie savo ryšį su žmona ir tik tada apie vaikus - taip išlaikysi gyvenimo balansą ir išsaugosi laimingą šeimą.Ved. Lavija Šurnaitė

Laura Stadalninkaitė regos neteko būdama kūdikiu dėl medicinos personalo klaidos. Gimė neišnešiota, buvo paguldyta į inkubatorių, į kurį buvo prileista per daug deguonies. Bet Laura nelaiko jokių nuoskaudų - gyvena visavertį gyvenimą. Augina dukrą, yra pojūčių turizmo gidė.Ved. Lavija Šurnaitė

Simona Patraitė pasakoja sodrią savo gyvenimo istoriją, nors jai vos 34-eri metai. Sunki vaikystė su geriančia mama ir močiute, apleistumas ir nepriežiūra. Vėliau stotelė vaikų globos namuose, tada naujas gyvenimas su globėjais, kuris irgi nebuvo medumi teptas. Ankstyva santuoka, skyrybos. Antrasis vyras nusižudė, Simona liko našle su 4 vaikais, vienas iš jų su negalia. Tačiau moteris viską pasakoja su ramybe ir kitonišku požiūriu į viską, kas nutiko.Ved. Lavija Šurnaitė

Siekti gerbūvio ne tik sau, bet ir kitam – visiškai nepažįstamam, atsitiktinai stotelėje sutiktam žmogui. Pakeisti jo sunkią kasdienybę, įsitraukiant visomis jėgomis, laiku ir finansais. Mindaugui Dulinskui užteko vos vienos minties „galiu ir padarysiu“.Ved. Lavija Šurnaitė

Vylius Blauzdavičius kalba atvirai apie tai, apie ką kiti neretai nutyli, – nepagražintą tėvystės pusę. Būti tėvu, auginti vaikus yra sunkus, streso kupinas darbas su pusvalandžio pertraukėle tyram džiaugsmui. Bet tas pusvalandis yra su niekuo nepamainomas jausmas.Ved. Lavija Šurnaitė.

Klementinai Gruzdienei atrodė, kad lipdo tobulo gyvenimo paveikslą, kol neišgirdo diagnozės savo pirmagimiui - autizmas. Tada, rodėsi, viskas griūva, o žinią priimti buvo be galo sunku - norėjosi sūnų žūtbūt išgydyti, pataisyti.Likimas Klementiną dar išbandė vėžiu ir vyro infarktu. Kaip pavyko rasti kelią į priėmimą ir kitokio gyvenimo branginimą.Ved. Lavija Šurnaitė

Daugiau kaip 30 metų Viktorija Simutis bandė įsprausti save į svorio standartus. Išbandė drastiškas dietas ir svorio pokyčius, girdėjo patyčias, bet galiausiai nusprendė tam nebeeikvoti laiko ir jėgų, o tiesiog gyventi ir džiaugtis savimi, nors ir XXL dydžio.Ved. Lavija Šurnaitė

Glaukomos diagnozė jaunystėje nuskambėjo šokiruojančiai. Rega ėmė silpti žaibišku greičiu. Tačiau praradimus ėmė keisti gyvenimo atradimai. Tai pareikalavo laiko ir jėgų, bet dabar Inga pildo nuo ankstyvos jaunystės užsigulėjusius planus ir svajones.Ved. Lavija Šurnaitė

Jau dvejus intensyvius metus A. Grudytė skiria visas savo jėgas ir laiką, kad jos kiemas ir apylinkės taptų tiesiog paprastai normalios. Viskas vyksta sostinės Senamiestyje, Bazilijonų gatvėje, kur visą košmarišką vaizdą sukelia vienas nedidelis dalykas - odekolono pardavimo taškas Halės turguje. Nuo ankstyvo ryto (nes odekolonui, skirtingai nei alkoholiui, pardavimo apribojimų nėra) šia priemone apsisvaiginę asmenys leisgyviai nugula suolelius, veją, šaligatvius. Vieni „atsijungę“, kiti tuštinasi, šlapinasi, vemia ar smurtauja tarpusavy tiesiog čia pat, viešose atvirose vietose, dar ir palikdami krūvas šiukšlių. Neretas po gamtinių reikalų net nesivargina užsimauti kelnių, o miega apnuogintomis genitalijomis ant suolų ir kitur. Į aplinkinių pastabas nereaguoja, o grasina, kad su jais susidoros. Tokių grasinimų Agnė savo adresu girdėjo ne kartą, kai bandė gražiuoju pasikalbėti. Ar yra viltis, kad tai pasikeis?Ved. Lavija Šurnaitė

„Ar kada gyvenime nenorėjai gyventi?“ - su tokiu plakatu ir džokerio grimu aktorius Šarūnas Banevičius kreipėsi į nepažįstamus žmones tiesiog gatvėje. Tai buvo fiziškai ir emociškai sunki akcija, dvasiškai apnuoginanti Šarūną ir kviečianti atvirai kalbėti apie sunkius dalykus atsitiktinai sutiktus praeivius.Ved. Lavija Šurnaitė

Dideli projektai svarbiose įmonėse, vėliau ir nuosavo verslo kūrimas ilgainiui Saulių Maisevičių įsuko į lekiančią karuselę, kurioje neliko noro mėgautis gyvenimu, darbu, savo aplinka. Gyvenimas buvo virtęs pilkuma, kuri atėmė paprastą kasdienybės džiaugsmą ir prasmės jausmą.Bet vieno lemtingo įvykio metu Saulius atrado tai, kas jį privertė atgimti iš naujo.Ved. Lavija Šurnaitė

Persikėlus gyventi į svečią šalį, Iloną Madleine lydėjo sėkmė ir versle, ir asmeniniame gyvenime. Tačiau emigracija net į nuostabaus grožio šalį bloškė ją į gilią depresiją. Kas padėjo moteriai įveikti šią klastingą emocinę ligą ir grįžti į gyvenimą - klausykitės pokalbyje.Ved. Lavija Šurnaitė

Ką reiškia likti vienam, kai trisdešimt metų kūrei gyvenimą su kitu žmogumi. Santykiai su pirmąja drauge, paskui 19 metų santuokos ir dar 9 metai su paskutine partnere. Dabar Andrius vėl vienas, o vienatvės jausmas jam naujas dalykas, kurį reikia perprasti, suprasti ir susigyventi. Nepaisant visos plejados nemalonių ir nepatogių jausmų, kuriuos atneša vienišumas ir vienatvė, buvimas vienam suteikė ir daug smagių atradimų.Ved. Lavija Šurnaitė

Erika Laurinavičiūtė-Šuklinskienė yra be galo nuoširdus, atviras ir jautrus žmogus. Sunku patikėti, kad jos gyvenimo istorija yra pilna tragiškų ir dramatiškų išgyvenimų: despotiška mama, saugumo praradimas, motinos gelbėjimas nuo savižudybių, ilgametė priklausomybė nuo alkoholio, gyvenimas vaikų globos namuose, būnant jau suaugusiu žmogumi... Bet tai praeityje. Erika tiesiasi ir kabinasi į gyvenimą, dėlioja savarankišką pasaulį, kuria terapines lėles bei spektaklius ir iš visos širdies padeda silpnesniems. Ved. Lavija Šurnaitė

Linos Mieliauskienės gyvenime sunkių išgyvenimų būta nemažai, bet moteris į viską žiūri realistiškai ir neidealizuoja ateities: „nesvarbu, kiek turėjai „citrinų“, - visad bus naujų“. Linai svarbu, ką daryti po sudėtingų gyvenimo etapų, kad jie augintų ir grūdintų ją kaip asmenybę - o tam ji turi savų praktikų ir atradimų, kuriais globėjiškai dalijasi ir su kitais.Ved. Lavija Šurnaitė

Ketvirta vėžio stadija neretu atveju žmonėms ir jų aplinkiniams skamba kaip nuosprendis, paskutinių gyvenimo valandų skaitiklio įjungimas. Tačiau Virginijus Šaulys turėjo vieną tikslą - pasveikti, todėl apie šią ligą sužinojo viską ir su būriu specialistų išleido knygą „Vėžys 24/7“. Nuo diagnozės jau praėjo dešimtmetis, o Virginijus gyvena sveiką, prasmingą ir laimingą gyvenimą.„Tai, kas man nutiko, yra geriausia, ką galėjau patirti per visą savo gyvenimą", - sako pašnekovas. Kodėl, išgirskite pokalbyje.Ved. Lavija Šurnaitė

Su vyru Gediminu kūdikio labai norėjo ir laukė net dvidešimt metų. Apie tai, kad laukiasi, Laima sužinojo labai netikėtai: galvojo, kad serga sunkia liga, o pasirodo – ji nėščia. Kai gydytoja pranešė apie nėštumą, iki gimdymo buvo likę vos du mėnesiai. Visa istorija apie dešimtmečius lauktą ir išmelstą vaiką - pokalbyje.Ved. Lavija Šurnaitė

Užnorinti vyresnių klasių mokinius skaityti ir parengti juos artėjantiems egzaminams – užduotis ne iš lengvųjų, bet Karolis Klimas tam negailėjo nei laiko, nei jėgų. Dėstomoms pamokoms ruošdavosi iki 4 ryto. Papildomai dirbo, nes iš mokytojo atlyginimo sunku buvo išgyventi, ir dar studijavo. Daug kas nustemba, kodėl dėl tokio gyvenimo jis metė pelningą ir patogų darbą reklamos agentūroje? Visi atsakymai ir Karolio istorija – pokalbyje.Ved. Lavija Šurnaitė

Išsėtinė sklerozė – nepagydoma, klastinga ir bauginanti jaunų žmonių liga, tačiau Ana Staševičienė tapo tikru pavyzdžiu, kad tai ne nuosprendis – ji pakilo iš neįgaliojo vežimėlio ir jau ilgą laiką gyvena fiziškai savarankišką gyvenimą, nors šia liga serga daugiau kaip 20 metų.Ved. Lavija Šurnaitė

Būdamas 32-ejų Darius Žutautas susirgo viena iš kraujo vėžio grupės ligų. Pačiame karjeros ir asmeninio gyvenimo įkarštyje – jo dukrai dar nebuvo nė vienerių. Darius apsisprendė ligos kelią nueiti kuo pozityviau nusiteikęs: nieko neslepiant, neglaistant, bet ir nebauginant savęs bei aplinkinių. Iš prigimties Darius linkęs bėdas spręsti, o ne dėl jų sielotis, todėl į ligą pažiūrėjo kaip į darbinį projektą ir sukūrė vaizdo filmukų seriją apie savo patirtis nuo pirmos iki paskutinės gydymo dienos ir patalpino viešoje „Youtube“ platformoje, pavadinęs „Projektas.Vėžys.“.Ved. Lavija Šurnaitė

Susilaukti kūdikio, kai tau 47 metai. Rūta Andrė juokiasi, kad nėštumo simptomus palaikė menopauzės pradžia. Ką reiškia vėlyva motinystė – Rūtos ir aplinkinių akimis – apie baimes, stereotipus, visuomenės požiūrį ir begalinį džiaugsmą.Ved. Lavija Šurnaitė

Ramūnui Grumbinui gyvenime atsitiesti teko ne kartą - ir emociškai, ir fiziškai. Kai nusiritęs nuo skyrybų skardžio liko vienas su dviem sūnumis ir kai pakirstas erkinio encefalito buvo priverstas iš naujo mokytis vaikščioti ir valdyti savo kūną.Ved. Lavija Šurnaitė

Per avariją Gintarui Šalkauskui lūžo stuburas ir atemė kojų valdymą, bet tai nesustabdė jo išbandyti begalės sporto šakų, o galiausiai tapti ralio čempionu fiziškai sveikųjų lygoje.Ved. Lavija Šurnaitė

Į depresiją Arminą Jankų atvedė skausmingos skyrybos su antra puse. Bėgimas nuo širdgėlos nepadėjo, o tik sunkino situaciją. Galvoje sukosi mintys ir apie savižudybę. Kaip pats sako, dugnas buvo pasiektas emigracijoje Anglijoje poros kvadratinių metrų kambarėlyje, per kurio sienas vieną rytą ėmė varvėti vanduo – tai suveikė lyg žadintuvas. Atsikėlė, pasiklojo lovą ir pradėjo naują etapą. Atviri išgyvenimai sergant depresija ir išeities atradimas pagal Arminą – pokalbyje.Ved. Lavija Šurnaitė

Dominykas Šumskis nesupranta tų, kurie tiesą apie savo vaikus slepia metų metais. Jis atviras ne tik su artimaisiais, bet ir visais, kurie nori sužinoti ir suprasti, kokie jausmai, išgyvenimai ir patyrimai lydi auginant vaiką su raidos negalia. Pradėjęs rašyti interneto dienoraštį nesitikėjo, kad vos per porą dienų jis tūkstantį kartų pranoks bet kokius lūkesčius: žmonės skaito, palaiko, remia, dalijasi savo sunkiomis patirtimis.Ved. Lavija Šurnaitė

Karolio Barecko istorija apie fizinių ir psichologinių jėgų išbandymą Šiaurėje. Karolis šešis intensyvius mėnesius dirbo haskių kinkinio gidu – kentė alinantį šaltį, išsekimą, turistų abejingumą, erzinančius kolegas, matė ne visada etiškas šiaurinio verslo puses, ieškojo atsakymų į egzistencinius klausimus, bet nė sykio nepasigailėjo, kad ryžosi tokiai avantiūrai.Ved. Lavija Šurnaitė

Almanto Dulkio gyvenimas pilnas skaudžiausių patirčių: negyvas gimęs kūdikis, dar du žmonos persileidimai, perdegimas darbe ir darbdavių šantažas, praleistas laikas psichiatrinėje ligoninėje, išgyvenimas po sunkios avarijos, kai važiuojantį dviračiu partrenkė automobilis ir sulaužytas pabudo reanimacijoje. Traumų daug ir jos didelės, bet Almantui jos prasmingos, nes užaugino jį kaip žmogų ir atvedė į veiklą, kuri tapo ne tik mylimu užsiėmimu, bet ir pelningu verslu.Ved. Lavija Šurnaitė

Supratęs, kad po kelerių metų gydymo sunkiai traumuota koja nebus atstatyta, Rapolas Micevičius pats paprašė gydytojų ją amputuoti. Visą gyvenimą itin aktyvus buvęs vyras norėjo išsaugoti gyvenimo būdą, o ne galūnę, kuri niekada, ko gero, jau nebebūtų visavertiškai veiksni. Net ir jausdamas fantominius skausmus galūnėje, kurios nebėra, Rapolas gyveną ypač judrų gyvenimą su plačia šypsena veide.Ved. Lavija Šurnaitė

Sunki diabeto forma apvertė Agnės Kišonaitės gyvenimą aukštyn kojomis, bet, paradoksalu, tapo stipriu kūrybiniu varikliu. Menininkės sukurtas temines skulptūras pamatė ne tik Lietuva, bet ir užsienio šalys. Diabetui Agnė nepasidavė ir asmeniniame gyvenime – susilaukė dviejų sveikų vaikų.Ved. Lavija Šurnaitė

Sūnaus autisto gimimą Edita Mušinskaitė vadina ne našta, o gyvenimo išgelbėjimu. Nesuprasta artimųjų, be vyro, moteris augina berniuką, vardu Elijas, kuris vos penkerių vardina net mažiausių planetų pavadinimus ir domisi astronautikos pasiekimais.Ved. Lavija Šurnaitė

Jei girdėjote ar žinote, kas yra PMS, padauginkite jo blogiausią versiją iš 10 kartų ir suprasite, kas vargina Dianą. Kas mėnesį pasikartojantis laikas, kai visas pasaulis tampa nemielas ir net sukasi suicidinės mintys. Bet Diana rado kelią kaip sau padėti.Ved. Lavija Šurnaitė

Sigitos Jonynaitės gyvenimo istorija tokia, kad ne kiekvienas filmas jai prilygtų. Per gimdymą neteko kūdikio. Po trejeto metų pagaliau vėl sulaukė mažylio, bet po dviejų mėnesių netikėtai žuvo mylimas vyras. Kaip tai pakelti, atsitiesti ir toliau mylėti gyvenimą be baimių ir prietarų?Ved. Lavija Šurnaitė

Kai svajonė apie nuosavą namą didelė, o nekilnojamojo turto kainos dar didesnės – imi ir pasistatai trokštamą namą savomis rankomis. Kaip išmokti pozityviai žiūrėti į būsto remontą ar statybas ir nelaikyti to katastrofa – pokalbyje su Monika Vilčinskaite.Ved. Lavija Šurnaitė

Taisija Stecenko Vilniuje mokosi ir dirba. Visa jos šeima liko Ukrainoje – brolis ir tėvas kare, o mama nenori palikti jų. Dar Taisija turi paauglę seserį. Jaunėlė kurį laiką kartu su Taisija gyveno Vilniuje, bet paskui grįžo į tėvynę. Pirmaisiais karo mėnesiais, Taisija pati viena, be pinigų ir mobiliojo ryšio važiavo atgal į Ukrainą, kad parsivežtų dvylikametę seserį. Atvykus į Lietuvą, Taisija pati turėjo suaugti per naktį ir dar atstoti mamą savo sesutei. Paklausta, ar jai nieko netrūksta, ar reikia pagalbos, atsako, kad viską stengiasi padaryti pati savo jėgomis.Ved. Lavija Šurnaitė

Jevgenija Ešvovičiūtė norėjo dirbti mėgstamus darbus, o susidurdavo su despotiškais vadovais. Manipuliacijos, mobingas, asmeninės erdvės nepaisymas. Kaip išmokti bosui pasakyti „stop!“ ir išvaduoti save iš kasdienių kančių – pokalbyje.Ved. Lavija Šurnaitė

Eglė Kačiulytė-Banevičienė atvirai apie savo vyro priklausomybę nuo alkoholio ir savęs pametimą joje – geria vienas, o kenčia abu. Kaip nutraukti užburtą ratą, kai egzistuoji tik dėl kito ir net tampi jo šešėliu. Proveržis sunkus, bet įmanomas.Ved. Lavija ŠurnaitėNuotraukos autorius Gabrielius Jauniškis

Kunigas Aldonas Gudaitis, dvasiškai palaužtas sovietų armijoje, dėl sunkios ligos praradęs ypač mylėtas mamą ir seserį - vietoj pykčio ir kaltinimų bei beprasmio klausimo „kodėl?“ pasirinko matyti prasmę ir jausti dėkingumą, užuot koncentravęsis į skausmą.Kunigui Aldonui išgyvent tenka ne tik asmenines dramas, bet sunkiausiais momentais būti ir su kitais. „Ką galiu pasakyti tėvams, laidojantiems savo kūdikį? Nesiimu advokatauti Dievui ir aiškinti, kodėl taip nutinka. Tiesiog būnu su žmonėmis jų skausme,“ - laidoje pasakoja A. Gudaitis.Ved. Lavija Šurnaitė

Elena Gasiulytė savo diagnozei sukūrė naują pavadinimą, kuris leido priimti save ir pradėti sveikesnį emocininį gyvenimą, – megaemocijos. Kaip gyventi, kai nuo mažens savo esybę matai tik per kitą žmogų ir tave nuolat lydi emocinis uraganas – nuo euforijos aukštumų iki kritimo į depresijos duobę, nieko per vidurį. Kaip rasti stabilių emocijų kelią ir sukurti sveiką santykį su kitais? Elena to mokėsi sunkiomis savo patirtimis ir išgyvenimais: nusižudė jos mama, mergina pati turėjo minčių apie savižalą ir savižudybę, tačiau atrado būdų, kaip su tuo gyventi, į kokius specialistus kreiptis, kokią literatūrą skaityti, ir dabar padeda likimo draugams.Ved. Lavija ŠurnaitėApie psichologinę pagalbą teikiančias linijas informaciją rasite čia: http://www.klausau.lt/

Keisti savo gyvenimą Donatą Špokaitę kvietė ir fizinis kūnas, ir mentalinė būsena. Užklupo liga, nuo kurios galėjo apakti, ėmė dažnai gęsti dantys, įklampino gili depresija, kurią naktimis lydėjo košmariški sapnai, kad nuolat yra žudoma, arba kankino nemiga. Gyvenimas buvo virtęs vegetavimu, kol pagaliau Donata pasidavė išsvajotos profesijos kvietimui, nusipurtė didžiulį nepasitikėjimą ir surizikavo garsiai pranešti visiems, nors baimė buvo didelė. Donatos nuostabai, pasaulis sureagavo dideliu palaikymu, paskatinimu ir net pirmaisiais užsakymais iš klientų. Dabar moteris dirba, ką visada norėjo ir nebekenčia nuo košmarų, nemigos ir depresijos.Ved. Lavija Šurnaitė

Prieš dvejus metus Godos Klimavičiūtės tėtis išėjo tiesiog pasivaikščioti ir nebegrįžo – netikėtai sustojo širdis ir jis mirė čia pat gatvėje. Eidama pro tą vietą Vilniaus Senamiestyje, Goda visada su tėčiu pasisveikina ir nebando jos aplenkti. Dukterį ir tėvą siejo ypatingas ryšys, tad su begaliniu ilgesiu Goda gyvena iki šiol. Tačiau šalia sunkių jausmų, visad lydi ir jausmas tarsi tėtis šalia. Prisiminimai apie jį tampa atrama ir kasdienybėje dabar. O burokėlių sriubą Goda verda ir virs tik taip, kaip virdavo jos tėtis.Ved. Lavija Šurnaitė

Rusijai užpuolus Ukrainą, Olena Fomenko nenorėjo tikėti, kad pirmieji šūviai ir sprogimai reikš baisiausią - karą. Viltis pleveno, gal tai fejerverkai ar dundančių sunkvežimių garsai nuo greitkelio. Tačiau jos vyrui buvo aišku iškart - tai karo pradžia. Dar tą pačią dieną penkiasdešimties metų vyras užsirašė į karių gretas - dėl to nekilo jokių abejonių. Nuo tada Olena savo vyrą matė vos vieną kartą - po aštuonių mėnesių pertraukos trumpam grįžusi su vaikais į Ukrainą. Susitikimas truko vos kelias dienas. Po jų - vyras atgal į frontą, Olena su vaikais į Lietuvą.Kaip šios šeimos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis vos per vieną dieną – pokalbis laidoje.Ved. Lavija Šurnaitė

Penkiolika metų Gabiją lydi nerimas ir panikos atakos. Iš proto varantis nerimas gali tęstis savaitėmis ir nežinai, kada tai baigsis. Kai viskas prasidėjo, Gabijai buvo siaubingai gėda dėl šio psichinio sutrikimo. Aplinkiniams buvo labiau suprantamas ir priimtinas fizinis sveikatos negalavimas, kaip kojos lūžis ar plaučių uždegimas, o ne dvasinės ir emocinės moters kančios. Gabija girdėjo patarimų mesti aktorystę ir neva tuomet liga atsitrauks, bet tokie bandymai laikytis atokiau nuo scenos ir vaidybos meno, ją ėmė dar labiau slėgti. Liko viena išeitis – išmokti gyventi su šiomis emocinės sveikatos pasalūnėmis ir išdrįsti apie tai kalbėti.Ved. Lavija Šurnaitė

Ajana Lolat ir Justas Pažarauskas gyvena linksmą, įdomų, judrų, pilnavertį gyvenimą – apie negalias jie negalvoja, sako, kad labiau jos rūpi kitiems. Ajana juokauja, kad kartais atrodo, jok Justas meluoja, kad nemato, nes pastebi kur kas daugiau nei ji matydama. O Justas visad kaip plunksnelę pagauna savo sužadėtinę, jei slysteli jos ramentai.Šuoliai parašiutu, žygiai ir paralimpiniai medaliai – šios poros gyvenimo atributai. Nors reikėjo išmokti įvairių dalykų. Ajana ilgų ir varginančių treniruočių dėka pakilo iš neįgaliojo vežimėlio, ėmė jausti ir valdyti rankas. Justas, regos netekęs vaikystėje, nepasidavė ir greit išmoko važiuoti dviračiu bei kitų dalykų, kurie vaikams teikia džiaugsmą.Ved. Lavija Šurnaitė

Tris vaikus viena auginanti Mariana Iljina nesijaučia vieniša, vadina save laisva mama. Moteris neplanuotai ėmė lauktis nuo vyro, kuriuo susižavėjo, nors tuo metu dar skyrėsi su sutuoktiniu. Tai sukėlė aplinkiniams šoką, net artimame rate. Būsimo kūdikio tėvas atsisakė dalyvauti vaiko auginime. Tačiau radosi naujų žmonių, kurie palaikė, padėjo ir padrąsino Marianą išsaugoti kūdikį. Dabar moteris yra laiminga ir drąsina kitas likimo drauges nieko nebijoti.Ved. Lavija Šurnaitė

Vos pradėjęs suaugusio žmogaus gyvenimą, Dominykas Šiugžda norėjo jį užbaigti. Ankstyvame amžiuje paveiktas didelių svajonių žlugimo ir nesėkmių, aplinkinių piktų komentarų, patikėjo esąs nevykėliu. Vėliau gyvenimas dar pridėjo – sunkiai persirgtas kovidas, atskirtis nuo artimųjų, išsiskirimas su mylima mergina Kūčių vakarą. Vaikinas ir pats gerai neprisimena, kaip kojos nunešė prie tilto. Viduje buvo juoda ir tamsu, slėgė mintis, kad „reikia viską užbaigti“. Tačiau mažytė vilties liepsnelė sugebėjo įžiebti norą paimti telefoną ir surinkti „Jaunimo linijos“ numerį. Dvi valandas trukęs pokalbis padėjo išvengti tragedijos. Kaip Dominykas išmoko iš naujo pamilti gyvenimą – pokalbyje.Ved. Lavija Šurnaitė .

Tuštuma, beprasmybė, liūdesys – tai jausmai, kurie ilgą laiką persekiojo Dianą. Ryški karjera televizijoje suteikė ne tik svajonės išsipildymą, bet ir sudegino iš vidaus. Iš garsios televizijos išėjo savo noru, kolegoms sukeldama šoką. Išgyventi reikėjo ir santuokos krizę, kuri vedė skyrybų link. Buvusi cinikė tikinčiųjų atžvilgiu, per vieną pokalbį su kunigu buvo nutvilkyta jo žodžių lyg karšto dušo. Abu su vyru įtikėjo iškart. Diana apie savo tikėjimo kelią kalbą linksmai ir juokaudama bei džiaugiasi išsaugota santuoka, kuriai jau 37 metai.Ved. Lavija Šurnaitė

Kai Vitalija Maksvytė nusprendė išsiskirti su pirmuoju sutuoktiniu, aplinkiniams buvo šokas: juk negeria, nerūko, nemuša, ko dar reikia? Tačiau atmosfera šeimoje kaito ir kėlė emocines kančias. Neapsikentusi toksiškų santykių su vyru, moteris nutarė skirtis. Moteris buvo beveik keturiasdešimties, su trimis mažais vaikais. „Kam tu būsi reikalinga“ – buvo ir tokių gąsdinimų. Bet Vitalija laimingai gyvena naujoje santuokoje.Ved. Lavija Šurnaitė.

Monika Ošmianskienė paauglystėje išgirdo retos ligos diagnozę, kuri iki galo dar nėra ištirta. Merginai ėmė silpnėti rankos, vėliau ir kiti kūno raumenys. Priimti besikeičiantį savo kūną ir jo galimybes buvo sunku – neįgaliojo vežimėlio pradžioje labai gėdijosi ir žmonėse pasirodydavo tik sutemus, kad išvengtų smalsuolių žvilgsnių. Šiandien Monika yra Seimo narė – aktyviai dirbantis ir gyvenantis žmogus.Ved. Lavija Šurnaitė

Mažylis Adrijus paveldėjo iš tėčio akių vėžį. Būdamas vos vieno mėnesio amžiaus, berniukas tapo jauniausiu chemoterapijos pacientu Lietuvoje. Deimantė yra silpnaregė, o Nerijus išvis nemato nuo vaikystės. Dėl šių dalykų Jasų šeima jautė daug nepasitikėjimo iš medikų pusės, tvyrojo klausimas, ar jiedu sugebės auginti vaiką. Bet pora viską sugeba, o Deimantė viena su sūnum dar ir nuolat keliauja į Šveicariją daugkartiniam gydymui.Ved. Lavija Šurnaitė

Rožinė svajonė apie darbą restorane su „Michelin“ žvaigždute virto pragaro virtuve. P. Lenkšas papuolė pas agresyvų, nuolat ant darbuotojų rėkiantį ir juos žeminantį šefą. Personalą jis alindavo išjungdamas oro vėsintuvą, kai darbas virtuvėje ir taip primindavo orkaitę. Šiandien Paulius perspektyvus ir vertinamas specialistas - išrinktas „Geriausiu Lietuvos jaunuoju virėju 2022“.Ved. Lavija Šurnaitė

Su savo liga Žilvinas Mišeikis išmoko susidraugauti ir net pasijuokti iš jos, bet vos sužinojus nepagydomos ligos diagnozę buvo visko. Mintys apie savižudybę, depresija, siaubingas darbdavių elgesys. Kaip Žilvinui pavyko atsitiesti ir susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą – pokalbyje.Ved. Lavija Šurnaitė

Netikėta sūnaus liga B.Orantienę ir visą šeimą išgąsdino ir apvertė gyvenimą aukštyn kojom. Per pirmąjį Dovydo priepuolį Brigitai ir pačiai prireikė medikų pagalbos. Visiems šeimos nariams reikėjo priimti naujieną, kad vieną iš jų ištiko bėda ir išmokyti gyventi naujoje realybėje. Nors pradžia buvo sunki, visi išmoko gyventi kitaip, padėti ir palaikyti vienas kitą ir išliko tvirtu kumščiu. Pati liga taip pat ėme lengvėti ir dabar apie ją kalbėti bei ją išgyventi darosi vis lengviau tiek Brigitai, tiek pačiam Dovydui.Ved. Lavija Šurnaitė

Rosita Pipirienė, dirbdama tarsi santykių ir gyvenimo žinovės darbą, atvirai pasakoja apie savo gyvenimo ribines patirtis, desperaciją, skyrybas, vilties praradimą ir jos susigrąžinimą.Ved. Lavija Šurnaitė

Danielius Narauskas, vaikystėje kentęs patyčias dėl apkūnumo, atsisakė valgyti, susirgo anoreksija ir net galvojo apie savižudybę. Dabar vaikinas jau 15 metų gyvena su OCD – sutrikimu, kai nevalingai atlieka pasikartojančius veiksmus. Jei aplinkiniai klausia, kodėl jis tai daro, atsako, kad „su galva negerai“. Humoro jausmas ir realistiškas požiūris į save bei pasaulį padeda Danieliui ne tik sugyventi su šia keistenybe, bet ir priimti kitus gyvenimo iššūkius, kurių jis išmoko nebijoti.Ved. Lavija Šurnaitė.

Būdama jauno amžiaus, Aistė išgirdo senyviems žmonėms būdingą diagnozę – širdies nepakankamumas. Trejus metus jai gyventi padėjo dirbtinė širdis, dėl to aplink juosmenį kasdien nešiojo 3 kg įrangos ir savo kūne turėjo gyvą laidą. Kas įvyko po to, kai moterį pažadino lemtingas skambutis, kad jos laukia nauja širdis – pokalbyje.Ved. Lavija Šurnaitė

Keisti profesijas Marių vertė ne užgaidos, o gyvenimo krizės. Kai šeimą nori valgyt, o nėra ką iš šaldytuvo paimti, nebeskirstai darbų į juodus ar prestižinius – bet kuris darbas garbingas. O jų būta įvairių – nuo sveikatai ir gyvybei pavojingo avarinės būklės medžių šalinimo iki pradinių klasių mokytojo padėjėjo. Dabar Mariaus horizonte saulės elektrinių montuotojo karjera.Ved. Lavija Šurnaitė

Nuo tada, kai Deivydas atsisakė alkoholio, praėjo dešimt metų, todėl jis jau gali palyginti, kaip atrodo gyvenimas su svaigalais ir be jų. Kas privertė D. Zvonkų atsitraukti nuo linksmybių, aplaistytų alkoholiu, ir kokie gyvenimo įvykiai jam yra svarbiausi – pokalbyje.Ved. Lavija Šurnaitė

Vaida visada norėjo santykių ir šeimos „kartu iki gyvenimo pabaigos“. Bet realybėje jos istorija klojosi ne pagal tokį scenarijų. Dvejos skyrybos sukėlė daug skausmo, bet padovanojo porą sūnų. O išsiskyrimas su vyru, kurį vadina savo gyvenimo meile, ne tik atnešė milžinišką širdgėlą, bet ir jautrią verslo idėją. Vaida įkūrė kitokių laidojimo paslaugų biurą nei įprasta Lietuvoje. Šiandien Vaida siuva lino sukneles, kuriomis ne tik pati puošiasi, jos sukneles labai pamėgo moterys iš JAV.Ved. Lavija Šurnaitė

MC Mesijus, G&G Sindikatas ir Liūdni slibinai – mėgiamiausios Fabian Sanchez lietuviškos grupės ir atlikėjai. Jis dievina cepelinus, bet nekenčia šaltienos ir labai stengiasi integruotis Lietuvoje. Iš visų jėgų jaukinasi lietuvių kalbą ir vadina save meilės emigrantu. Net iširus santykiams su lietuve, dėl kurios atkako iš Pietų Amerikos iki Lietuvos, liko gyventi mūsų šalyje. Kuo jį pakerėjo Lietuva ir kokių pastabų jis turi lietuviams – pokalbyje.Ved. Lavija Šurnaitė

Kai kažko labai stipriai ir ilgai lauki, tikiesi, kad tai atneš tik laimę ir džiaugsmą. Tačiau realybė gali trenkti visai kitokiais jausmais ir būsenomis nei rožinėse svajonėse. Ilga ir varginanti kelionė iki pirmojo vaiko gimimo, kai pagaliau buvo ryžtasi pagalbiniam apvaisinimui, nesibaigė ties dukros gimimu. Reikėjo priimti save kaip mamą, perprasti gyvenimą su kūdikiu, išgyventi depresiją ir kitus sunkumus.Šiandien Rūta kvėpuoja giliai ir ramiai, gyvena be vaistų, – tokią savo būseną pamena tik vaikystėje. Kas moteriai padėjo atrasti save ir ramybę?Ved. Lavija Šurnaitė

Gyvūnų teisių gynėja ir organizacijos „Tušti narvai“ vadovė jau būdama septynerių žinojo, kad savo laiką ir jėgas skirs tiems, kurie negali nusisamdyti advokato, t.y. gyvūnams. Dar būdama paauglė pasuko emociškai nelengvos veiklos keliu, nors daugeliui bendraamžių rūpėjo „instagraminis“ gyvenimas.Gabrielė pasakoja, kokias kančias patiria gyvūnai, kad išpildytų kažkieno užgaidas pasipuokuoti. Ar norėtumėte devėti kailinius, kurie tapo kitos gyvos būtybės kančių rezultatu? Arba mėgautis žąsų kepenėlių paštetu, kuris atkeliavo iš susargdinto paukščio kūno?Ved. Lavija Šurnaitė.

Žydrės jaunėlis brolis Kęstutis amžiams liko 26-erių. Neatsargus šuolis pramogaujant į ežerą baigėsi tragedija. Atsisveikinti su broliu, kuris buvo visų numylėtinis buvo neįtikėtinai sunku. Skausmas ir gedulas tęsėsi ne vienerius metus ir rodės niekad nesibaigs. Žydrė iki dabar kasdien vis daugiau brolio bruožų mato savo vaikuose. Brolio prisiminimas gyvas ir ryškus, tačiau jau išmokta gyventi su viena skaudžiausių netekčių jos gyvenime.Ved. Lavija Šurnaitė

Tėvai pasuko savais keliais, kai Tomui buvo vos treji. Nė vienas nepanoro auginti sūnaus ir šis liko su močiute. Tėvų tuštumą pildė močiutė, teta, bet ilgesys gimdytojams, ypač tėvui niekur nedingo. Augant, Tomas suprato, kad ieškoti autoritetų ir semtis gerų dalykų galima ir iš žmonių, su kuriais nesieja biologija. Taip jo artimu žmogumi ir mentoriumi tapo žinomas vaikų rašytojas Vytautas V.Landsbergis.Tuštuma užsipildė, kai Tomas sukūrė savo šeimą - jis daugiavaikis tėvas!Į Tomo gyvenimą jo motina bandė grįžti tik, kai Tomas tapo garsus ir pamatė jį per TV. Bet ką į tai atsakė pats Tomas?Ved. Lavija Šurnaitė

Gyvenimo pasivaikščiojimai vedė įvairiais takais. Per užgriuvusį žinomumą, kurio nelaukė ir nesitikėjo. Per gyvenimą Londone, kai teko žongliruoti tarp darbo prabangioje parduotuvėje ir tuo pačiu dalintis kaimynyste su kvaišalų vartotojais ir tuntais žiurkių. Kol atėjo suvokimas, kad gali būti laisva, o didėjančią tuštumą užpildys tik Jis.Ved. Lavija Šurnaitė

Iki kunigystės aštuoniolika metų ėjęs, dar pusę tiek praleidęs tarnystėje, dabar Vitalis Dauparas vadina save benamiu. Nepaisant susidorojimo, tiki, kad Dievas uždaręs duris, visada atveria langą – nes tikėjimo iš jo nepajėgi atimti jokia ortodoksų bažnyčios administracija.Ved. Lavija Šurnaitė

Kasdien savo darbo vietoje, mokykloje, istorijos mokytojui ir archeologui Romanui Nurievui kariauti teko su propaganda, istorijos iškraipymu, mokinių, mokytojų ir vietovės gyventojų agresija. Sovietų Sąjungos okupuotose suomių žemėse nuo Antrojo pasaulinio karo apgyvendinti rusai vis dar ilgisi sovietų laikų, džiaugiasi naujomis užgrobtomis žemėmis ir mokyklų klasėse kabina net po du Vladimiro Putino portretus.Ved. Lavija Šurnaitė

Sunki cukrinio diabeto forma, persileidimas, apakimas, noras nusižudyti, skyrybos - visa tai pakėlusi Violeta Četyrkovskytė toliau myli gyvenimą. Kasdien renkasi tik mėgstamų spalvų drabužius, nes net ir po dešimties metų vis dar prisimena kaip jos atrodo. Aplinkinius žavi savo stiprybe ir padeda likimo draugams.Ved. Lavija Šurnaitė

Kol to nepatyrė pats, Algis net neįtarė, kad taip būna – vietoj vizijų ir kūrybinių idėjų, galvoje juoduma ir fizinis skausmas. Bet visos sausros kažkada baigiasi, o kai ateina naujos – jau žinai, kaip su jomis tvarkytis.Pokalbis apie krizes, nerimo priepuolius bei nuolatinį atsitiesimą ir dešimtis tūkstančių aukojamus eurus Ukrainai.Ved. Lavija Šurnaitė

Savo seksualinę tapatybę Jūratė suvokė būdama keturiolikos, bet gyvenimas kaime dar ilgam privertė tai slėpti. Studijos Vilniuje, išsikraustymas į JAV, praleistos valandos psichoterapeuto kabinete pagaliau leido gyventi, kaip Jūratė sako, sąžiningą gyvenimą - būti savimi ir neslėpti santykių su savo partnere.Ved. Lavija Šurnaitė

Pusė iš gausios šeimynos – šešiolikmečiai! Eglė juokiasi matydama išsiplėtusias aplinkinių akis. Bet šie skaičiai gąsdina tik svetimus. Eglei su vyru tai sąmoningas pasirinkimas ir kelias taip kurti savo gyvenimą – su kibiru bulvių per dieną, dramom, netylančiu triukšmu bei dideliu kiekiu meilės ir džiaugsmo.Ved. Lavija Šurnaitė

Kai pasaulį, o ir Lietuvą ėmė drebinti negirdėtas naujas virusas, Dovilė šalia šios baimės ir nežinomybės išgirdo onkologinės ligos diagnozę. Išgyventi vėžį bei nelengvą jo gydymą moteriai padėjo juokas ir optimizmas. Ligoninės palatoje su kita paciente kvatodavo tiek, kad slaugės ateidavo tildyti. Ištvėrė operaciją, chemoterapiją, prarado plaukus ir blakstienas, be kurių net akys per naktį sulipdavo, bet niekada nepametė vilties ir skardaus juoko.Ved. Lavija ŠurnaitėNuotraukos autorė Greta Skaraitienė

Prieš pusmetį R. Micevičiui saulėta popietė prie marių baigėsi kojos trauma, po kurios – vienuolika operacijų. Galiausiai Rapolui teko apsispręsti - toliau tęsti metų metais trunkantį ir garantijų neduosiantį gydymą ar amputuoti koją.Tam, kad gyventų ir sportuotų, jis pasirinko atsisveikinti su koja ir išmokti gyventi su protezu.„Koja, ačiū, kad buvai, ir nuoširdus ate“, - tokie buvo paskutiniai žodžiai savo galūnei.Ved. Lavija Šurnaitė

Justinas pasirinko amatą, kuriuo kasdien laužo stereotipus, nes nustembančių vis netrūksta – nagų stilistas. Priauginti keliolikos centimetrų ilgio akrilinius nagus jam vieni juokai. Taip gražina ne tik klientes, bet ir pats išbando išvaizdos naujoves: ryškiaspalvius lakus ar makiažo priemones. Kartą Justinas prisiaugino 15 centimetrų nagus, su kuriais vos akies neišsidūrė, o kai pasidažęs nuėjo į vyrų tualetą, patalpų tvarkytoja kreipėsi į jį „ponia, jūs ne čia pataikėte!“. Apie stereotipų laužymą – laidoje „Gyvenimo citrinos“.Ved. Lavija Šurnaitė

Mantui nuo vaikystės nustatytas unikalus smegenų sutrikimas - toks atvejis Lietuvoje vienintelis, visoje Europoje vos 200. Kad kažkas su berniuku ne taip, Joana Grygutis jautė ir matė dar kūdikystėje, tačiau medikai tai neigė. Galiausiai buvo surasta nemažai gydytojų net negirdėta diagnozė.Nepaisant negalios, Mantas trykšta smalsumu, noru bendrauti, išmano viską apie automobilius ir svajoja turėti savo žirgą.Ved. Lavija Šurnaitė

Skendo, nusirito nuo kalno skardžio, buvo partrenkta automobilio ir palikta gulėti gatvėje... Bet Jolanta Vilkevičiūtė likimą vis tiek vadina limonadu ir džiaugiasi, kaip pati sako, savo trijų žvaigždučių gyvenimu.Ved. Lavija Šurnaitė

Nuo pirmos dienos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, iki šiol įprastą gyvenimą Žaneta sąmoningai apvertė aukštyn kojom. Fotografė atsisakė įprasto kūrybinio darbo ir visas savo jėgas bei lėšas skyrė padėti Charkivo gyventojams. Drauge su kolege, Ukrainos fotografe, sukūrė organizaciją, per kurią visos reikalingos priemonės, maistas ir vaistai keliauja miestiečiams tiesiai iš rankų į rankas. Žaneta ne tik nuo ryto iki vakaro renka lėšas be maisto ir pajamų likusiems Charkivo gyventojams, bet ir pati šoka į savo automobilį, kad nuvežtų paramą, o grįžtų su bėgančiais nuo karo žmonėmis.Ved. Lavija Šurnaitė.

Kai namuose pradėjo skraidyti ir į sieną dužti uogienės stiklainiai - Asta suprato, kad daugiau toks gyvenimas nebegali tęstis. Spruko nuo smurtaujančio sutuoktinio su trimis mažametėmis pametinukėmis ant rankų. Išeiti į niekur buvo sunku, bet savo ir dukrų sveikata bei gyvybė buvo svarbiausia. Asta dirbo įvairius darbus, bet ilgai svajojo rašyti knygas. Ir štai, artėjant pensijai jos svajonė išsipildė - pirmą knygą išleido būdama 60-ies. Dabar jau parašė tris ir neketina sustoti.Ved. Lavija Šurnaitė

Mūsų šalyje atsidūrę vaikai iš Ukrainos savo akimis matė tikrą karą. Kupini siaubo, bet ir neblėstančios vilties, jie tikisi jau greitai grįžti ir namie susitikti su tėčiu. Tačiau kol grįžti Ukrainon jie negali – Laurynas su didele komanda savanorių stengiasi išsaugoti jų vaikystę ir bent kiek apmalšinti patirtą skriaudąVed. Lavija Šurnaitė

Kino sukūrimas lyg nematomas ledkalnis, kai premjera tampa tik maža viršūnėle. Kartais kūrėjams iki filmo parodymo žiūrovams reikia eiti ketverius penkerius metus. O tada nutinka pandemija ir karas. Ką išgyveno lietuviško kino bendruomenė per sunkmetį ir ar kinas atsigaus. Pokalbis su kino prodiusere Živile Gallego.Ved. Lavija Šurnaitė

Be nusistatymų ir baimių, tik su didele empatija ir rūpesčiu namų duris nepažįstamiems žmonėms atvėręs Laimonas kuklinasi - tai mažas darbas, bet jį padaręs pagaliau atradau savo vietą, nurimau. Laimonas daug aukojo įvairioms organizacijoms, tačiau pilnatvės jausmą pajuto tik ėmęs dalintis buitimi ir kasdienybe su karo išgąsdintais žmonėmis.Ved. Lavija Šurnaitė

Veterinaras Žygimantas Besakirskas į Ukrainą vyko padėti gyvūnams ir jų šeimininkams - šoką, baimę, stresą, alkį karo akivaizdoje išgyvena ne tik žmonės, bet ir jų augintiniai. Troškimas padėti keturkojams, įkvėpė ryžto ir drąsos Žygimantui atrasti save naujose iki šiol neišgyventose situacijose, kurių netrūko kelionėje į Ukrainą.Ved. Lavija Šurnaitė

Gyvenimo citrinos. Ved. Lavija Šurnaitė

Daivos Nurievos gyslomis teka ukrainiečių, baltarusių ir lietuvių kraujas. Jos sutuoktinis – rusas. Šeima bandė kurti gyvenimą Rusijoje, ten gimė ir jų pirmagimis, kurį jie pavadino kunigaikščio Gedimino vardu, sužavėti Lietuvos istorijos. Tačiau gyvenimas Rusijoje ėmė slėgti – auganti Kremliaus propaganda ir laisvės ribojimai išginė iš šios šalies. Daivos šaknys atvedė šeimą į Lietuvą, tačiau Ukrainoje liko jos mama, kuri šiandien išgyvena akistatą su karu.Ved. Lavija Šurnaitė.

Pankavimas, alkoholis, nihilizmas ir nuolatinis beprasmybės jausmas galėjo Vitaliui baigtis pražūtimi – nemažai draugų jaunystėje nusižudė.Vitalis ieškojo savęs vadyboje, teisėje, medicinoje, bet savo vietą atrado tik tapęs ortodoksų kunigu.Ved. Lavija Šurnaitė

Manymas, kad vienos galūnės trūkumas stipriai riboja gyvenimą, subliūkšta, kai susipažįsti su Ernestu. Jis yra liudijimas, kad tai ne stabdis gyventi tokį gyvenimą, koks įdomus tau pačiam.Su begale sporto – triatlono varžybų metu jo nuplaukiamas, dviračiu numinamas ir nubėgamas kilometražas atima žadą. Daug humoro, šypsenų ir juoko – juoktis iš savęs tarsi antrasis Ernesto sportas. Su daug meilės visiems, kas šalia – dvyliktus metus laimingai gyvena su žmona, džiaugiasi savo augintinių būriu ir paprastais poelgiais tampa nepaprastu herojumi nepažįstamiems žmonėms.Ved. Lavija Šurnaitė.

Avos mama – anglų kalbos mokytoja, tėtis – virėjas. Į Lietuvą iraniečių šeima atvyko, kai Avai buvo vos aštuoneri. Nemokėdama nei žodžio lietuviškai, iškart žengė į lietuvišką mokyklą, – šiandien ji tobulai kalba lietuviškai ir mokosi vienoje geriausių gimnazijų Vilniuje.Tačiau pradžia buvo šokiruojanti – nauja tolima šalis, kultūra, kalba, klimatas ir dar gluminantys klausimai iš atsitiktinių žmonių, ar Ava su tėvais ne teroristai.Ved. Lavija Šurnaitė

Gilus ir beatodairiškas nyris į teatrą, kūrybą, bohemą ir alkoholio jūrą išvirto į sunkų smūgį Pauliaus psichikai - kliedesiai, suicidinės mintys, balansavimas ant beprotybės ribos, gydymas psichiatrijos ligoninėje, krūvos vaistų. Su tuo teko gyventi ilgiau nei dešimtmetį. Reikia ir dabar - bet jau kitaip. Dabar Paulius kasdien kyla į viršų, atrasdamas gyvenimą iš naujo, kuriame vis daugiau šviesos.Ved. Lavija Šurnaitė

Mamos kaltės jausmas Rūtą Diržanauskaitę ėmė slėgti vos pagimdžius sūnų, nes gimdymo procesas buvo sunkus, o Rūtai rodėsi, lyg tai būtų jos asmeninė kaltė. Šis deginantis jausmas neapleido ir tolimesniais etapais, kai tekdavo dalyti save karjerai, naujam verslui ir vaikams. Toliau laukė dar vienas sunkus sprendimas – skyrybos su vyru, jos vaikų tėvu. Vaikai žinią priėmė ašarodami, o Rūtą dar stipriau prislėgė kaltė, nes iniciatorė skirtis buvo ji. Tačiau ieškodama ir bandydama ji vis dėlto atrado, kaip išgirsti save, tapti laiminga ir tą laimę perduoti savo vaikams.Ved. Lavija Šurnaitė

Iki atvykdamas į Lietuvą kunigas Domingo Avellaneda akyse nebuvo matęs žieminių batų ar pūkinės striukės. Gimtinėje šv. Kalėdas švęsdavo svilinant 35-40 laipsnių karščiui. Kai iš lėktuvo nužengė ant Lietuvos žemės, jį pasitiko 20 laipsnių speigas, o jis stovėjo kone vienmarškinis. O kur dar lietuvių kalbos išbandymai ir daug kuriozinių situacijų dėl jos.Tai buvo prieš 18 metų. Šiandien Domingo neįsivaizduoja gyvenimo be Lietuvos – atsisakė Argentinos pilietybės, kad taptų mūsų šalies piliečiu.Kviečiame susipažinti su kunigu Domingo – linksmas, temperamentingas savo istorijos pasakojimas nepaliks abejingų ir privers šypsotis.Ved. Lavija Šurnaitė

Juditos ir Nerijaus gyvenimas tirštas sunkių patirčių: abu neteko motinų dar vaikystėje (Juditos mama nusižudė). Nerijus buvo patekęs į prekybos žmonėmis pinkles. Judita kenčia nuo gilios depresijos ir panikos atakų, gydėsi net elektrošoku. Beveik dešimtmetį keturių asmenų šeima spaudėsi vieno kambario bute. O tada dar prispaudė ir pandemija bei karantinas… Tačiau šie žmonės nepasiduoda, kabinasi į gyvenimą visomis išgalėmis, likdami ištikimi patys sau - kuria dainas, muziką, pasakas, spektaklius vaikams, rašo knygas.Ved. Lavija Šurnaitė

Erkės įkandimas Kastyčio žmoną prikaustė prie lovos beveik prieš dešimtmetį. Pats Kastytis kovoja su savo sveikatos iššūkiais. Tačiau visi šie sunkumai nenumalšino jo gyvenimo troškulio ir džiaugsmo. Prieš du dešimtmečius vaikus ir suaugusius iš televizijos ekranų linksminęs draugiško „Kibir Tele Vibir“ vaiduoklio amplua, Kastytis ir šiandien į likimą žvelgia su šypsena, švelnumu ir rūpesčiu - globoja žmoną ir džiaugiasi begale atrandamų mėgiamų veiklų.Ved. Lavija Šurnaitė

Triskart išgirstas onkologines diagnozes Aldona prilygina perkūnui iš giedro dangaus, cunamiui ir kardo dūriui, kurie buvo sunkūs ir skausmingi, bet vilties neatėmė. Po paskutinio susitikimo su nepageidaujamu svečiu jau praėjo dvylika metų, o Aldona, kaip pati sako, toliau teka kaip upė, kurios neužtvenksi. Iš pradžių moteris skubėjo mintyse save laidoti, o paskui supratusi, kad ne ji savo gyvenimo šeimininkė, nusiramino ir patikėjo likimą Dievui. Dabar Aldona padeda kitiems onkologiniams ligoniams – jos įsteigtas psichologinės ir dvasinės pagalbos centras gyvuoja jau keliolika metų.Ved. Lavija Šurnaitė

Padėti nepažįstamiems žmonėms, kurie bet kada gali palikti šį pasaulį, matyti jų ligas ir kančią - pasirinkimas ne iš lengvųjų. Kodėl jaunas vaikinas renkasi dirbti tokį emociškai sudėtingą darbą, užuot ieškojęs lengvesnių kelių ir malonumų. Kas tokiame darbe sekina, o kas suteikia džiaugsmo ir šviesos?Ved. Lavija Šurnaitė.

Gyvenimo lūžiai gali trenkti kaip perkūnas iš giedro dangaus. Itin sėkmingus ir gerus metus išgyvenusi Laura nesitikėjo, kad jie gali užsibaigti ūmia psichoze ir atsidūrimu psichiatrijos ligoninėje. Kaip, kur, kodėl, iš kur? Tai nelengvi klausimai, į kuriuos atsakymų Laura vis dar ieško. Kaip pripažinti savo jautrumą ir atrasti taiką su savimi bei supančiu pasauliu.Ved. Lavija Šurnaitė

Kovodama su moteriško grožio stereotipais Gabrielė nusirėžė ilgus plaukus, atsisakė suknelių, kosmetikos, depiliacijos ir, kaip pati sako, tapo vyrams nematoma. Kas paskatino ir išlaisvino Gabrielę laužyti įsišaknijusius standartus ir ar sunku būti feministe Lietuvoje.Ved. Lavija Šurnaitė

Dvi paras sausakimšame mikroautobusiuke su studento manta ir tautiečiais, dėl kurių nesmagu būdavo išlipti kelionės sustojimuose - taip prasidėjo Martyno svajonė pasaulinės scenos link. Iki kol sužibėjo muzikinėje padangėje, ėmė skinti laurus tarptautiniuose konkursuose ir groti karališkosios šeimos nariams, turėjo perkąsti ir “gyvenimiško universiteto” rebusus. Pradedant, kaip išsikepti kiaušinienę iki kaip išmokti bendrauti su įvairių kultūrų žmonėmis ir, galiausiai, patikėti savo talentu. Kviečiame klausytis pokalbio.Ved. Lavija Šurnaitė

Svajūno draugą Darių vos per kelias dienas pakirto du insultai ir infarktas. Situacija atrodė beviltiška ir tik skaičiuojanti paskutines dienas… Tačiau Svajūno meilė ir atsidavimas draugui padarė stebuklą, kuriuo sunku patikėti buvo net daug mačiusiam ligoninės personalui. Kviečiame klausytis pokalbio apie draugystę, nepavaldžią jokiems sunkumams.Ved. Lavija Šurnaitė

Nuo paauglystės savo meilę ir laiką skirianti onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, Ieva kasdien akistaton stoja ir su savo sveikatos iššūkiais - devynioliktus metus skaičiuojančiu cukriniu diabetu ir silpnėjančia rega. Kad ir kaip būtų, mergina sako gyvenanti tokį gyvenimą, kuris pranoksta bet kokias išankstines svajones.Ved. Lavija Šurnaitė

Būdamas 16-os Aleksandras suprato, kad daugiau nebeaugs ir visada liks vaikiško ūgio. Tačiau nei šis faktas, nei patyčios nesutrukdė jam gyventi įdomiai. Vaikinas filmuojasi kine ir reklamose, vaidina teatre ir tiesiog džiaugiasi kiekviena diena.Ved. Lavija Šurnaitė

Laidos herojės Saulės idealios motinystės lūkesčiai sudužo gimus dukrai. Nors vaikas buvo be galo lauktas, realybė pribloškė ir Saulė susirgo pogimdyvine depresija. Atviras pasakojimas apie kontraversiškus jausmus savo kūdikiui ir beprotystei prilygusį gyvenimo etapą, iš kurio Saulė nelengvai, bet sėkmingai rado išeitį.Ved. Lavija Šurnaitė

Ilga, sunki ir vingiuota kelionė - nuo ilgų metų alkoholio gniaužtuose iki blaivaus gyvenimo, suvaldžius priklausomybę. Jolanta pasiryžo nelengvam atvirumui, kad atskleistų visą priklausomybės siaubą ir padėtų kitiems.Ved. Lavija ŠurnaitėV. Raupelio nuotr.

Indrė gimė su kojos patalogija. Nuo trejų ėmė nešioti protezą. Dabar ji juda protezo arba ramentų pagalba, nors namuose jai patogiausia tiesiog šokčioti ant vienos kojos. Pradėjusi jausti kaip savo situacijos slėpimas slegia, nusprendė nebeslėpti - apie save kalbėti ramiai, drąsiai ir atvirai, o socialiniuose tinkluose savo gyvenimą rodyti tokį, koks yra - su dvigubai trumpesne koja, kojos protezu ar be jo. Nepaisant kitoniškumo, Indrės gyvenimas pilnas spalvų: draugai, mylimasis, darbas, modelio veikla ir trumpos suknelės.Ved. Lavija Šurnaitė

Paauglystėje Audrius neteko abiejų tėvų. Ankstyvoje jaunystėje dėl kito vairuotojo kaltės pateko į avariją, kurioje jam buvo sutrupinta koja. Tačiau vaikinas dėl likimo smūgių ant gyvenimo nepyksta, o toliau siekia savo tikslų. Medikai mažai tikėjosi, kad jis vaikščios, o Audrius vėl skuodžia šimtus kilometrų, net ir jausdamas metalo strypą galūnėje.Ved. Lavija Šurnaitė

Daliaus jaunystė prasidėjo kartu su diagnoze apie cukraligę, bauginančias žinias apie šios ligos sukeliamą komą ir sunkias komplikacijas po jos. Laiku pasitikrinus sveikatą, Daliui pavyko išvengti baisiausio scenarijaus, bet nuo tos dienos įprasta kasdienybė stipriai pasikeitė. Gyvenimas tapo kitoks, daugiau nepatogumų, bet jis tęsiasi ir tai Daliui svarbiausia.Kodėl vaikinas švenčia savo ligos datą ir kaip padeda kitiems įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms?Ved. Lavija Šurnaitė

Būti šalia, kai artimasis krizėje,– užduotis nelengva. Kaip elgtis, ką pasakyti, kaip nepakenkti, kai mylimas žmogus kenčia kasdien? Jurga Baltrukonytė tai patyrė, kai jos vyrą užpuolė vidutinio amžiaus krizė, o kartu su ja mirties baimė, depresija, nerimas ir panikos atakos. Bet šviesių išeičių visada yra. Kviečiame klausytis pokalbio.Ved. Lavija Šurnaitė

Kai išgirstame terminą „priklausomybė”, dažniausiai galvoje iškyla žmogaus priklausomo nuo alkoholio, kvaišalų, lošimų ar pan. vaizdas. Tačiau priklausomybių yra daug ir netikėtų. Tautę Bernotaitę ilgus metus buvo apnikus obsesija dėl… tuštinimosi. Tai buvo užvaldę jos gyvenimą: darbovietę mergina rinkdavosi pagal tai ar patogus bus tualeto kambarys, o kelionėse mintys sukdavosi ne apie naujų kraštų grožį, bet vietas nusilengvinti.Kaip atrodė ilgi metai gyvenimo su šia priklausomybe ir kaip Tautė pagaliau ėmė nuo jos sveikti - kviečiame klausytis pokalbio.Ved. Lavija Šurnaitė

Išgirsta sūnaus diagnozė visą gyvenimą vertė aukštyn kojom - kankino ne tik priekaištai ir klausimai sau, bet ir aplinkinių nesupratimas, replikos, užgauliojimai. Net artimųjų rate radosi žmonių, kuriuos ši žinia atstūmė. Simona pasakoja, ką reiškia auginti vaiką autistą - kiek fizinių, emocinių ir psichologinių jėgų tai reikalauja. Nepaisant, nelengvos savo motinystės kelionės - Simona sūnų Mantą vadina dovana, o ne nuosprendžiu, kaip galėtų pasirodyti iš šalies.Ved. Lavija Šurnaitė

Aukštos pareigos, namai, kabrioletai, egzotinės kelionės, kailiniai - Ingridos gyvenime materialinių gėrybių buvo per akis, tačiau vidinis pasaulis vis labiau smuko žemyn. Blogos savijautos ir tuštumo jausmo nebeužpildė jokie daiktai ir malonumai, kas kitiems galėjo atrodyti kaip didžiausia svajonė. Kas nutiko žinomos verslininkės gyvenime, kad ji ėmėsi drastiškai jį keisti. Pelningas pareigas ir aukštuomenės vakarėlius išmainė į savanorystę šunų prieglaudoje, valant pridergtus gyvūnų gardus, o gyvenimo džiaugsmą atgavo įtikėjus Dievą.Ved. Lavija Šurnaitė

Žinia, kad dukra dviem mėnesiais gims per anksti išmušė žemę iš po kojų ir apvertė poros gyvenimą. Toliau sekė keleri tėvystės metai, neprimenantys reklaminių paveikslėlių. Fizinis ir emocinis išsekimas auginant dukrą buvo tapęs kasdienybe rodosi be pabaigos. Tačiau, išgyvenusi kankinantį etapą, šeima džiaugiasi vienas kitu ir augina jau dvi dukteris.Ved. Lavija Šurnaitė

Ketvirta atžala į Sannos ir Sauliaus šeimą atnešė naują realybę. Išgirsta dukros diagnozė sukėlė šoką bei suvokimą, kad gyvenimas keisis. Tačiau įkandin sumišusiems jausmas radosi ir šviesus požiūris - nors gyvenimas bus kitoks, jis nebus blogesnis. Neilgai trukus, pora įsivaikino berniuką su Dauno sindromu.Daugiau kaip dvidešimt metų Lietuvoje gyvenanti švedė ryžosi keisti visuomenės žvilgsnį į žmones su Dauno sindromu - apie nelengvus iššūkius kalbėti pozityviai, pabrėžti šių žmonių unikalumą ir keisti vis dar ydingą požiūrį į tai, kas yra normalu.Ved. Lavija Šurnaitė

Gyvenimą pakeitusi trauma įvyko per eilinę treniruotę, nukritus nuo skersinio darant atsilenkimus ore. Būnant 25-erių Aistei teko sėsti į vėžimėlį ir suvokti, kad nuo šiol daug kas bus kitaip. Taip prasidėjo naujas gyvenimas Aistei, kuris jos nepalaužė, o atvirkščiai padėjo savyje atrastį supergalių. Juoktis iš savo situacijos, kalbėti be tabu, atskleisti savo talentus bei padėti kitiems. Dabar buvusi krepšininkė vaidina spektaklyje, įkūrė savo verslą, dalyvauja „stand-up“ komedijų pasirodymuose ir veda motyvacinius seminarus.Ved. Lavija Šurnaitė

Raudonplaukė kvatoklė be rūpesčių - tai tik vienas Donatos veidas. Šalia jo visą gyvenimą lydėję sunkumai: patyčios dėl antsvorio, raudonų plaukų, strazdanų, vidiniai kompleksai ir galiausiai depresija. Tačiau artimieji ir draugai ją vistiek vadina įkvepiančiu, pozityviu žmogumi, iš kurio daug ko galima išmokti, taip pat ir gyvenimo džiaugsmo. Kaip iš rūgščiausių gyvenimo citrinų nebijoti spausti saldaus limonado?Ved. Lavija Šurnaitė

Įgimta dukros liga. Vos dviejų mėnesių amžiaus atlikta jai operacija. Žinojimas, kad bet kurią akimirką prireiks kepenų transplantacijos. Taip prasidėjo Agnės ir Marijaus tėvystė. Gyvenimas tarsi ant tiksinčios bombos nesutrukdė tėvams savo dukrai sukurti gražios ir įsimintinos vaikystės. Taip Elžbieta augo 5-erius metus iki tos lemtingos akimirkos, kuri ištiko toli nuo Lietuvos. Kaip vyko skubus ir rizikingas vaiko gabenimas operacijai iš JAV į Varšuvą, donoro paieškos, transplantacija ir galiausiai išgelbėta mažylės gyvybė - laidoje „Gyvenimo citrinos“.Ved. Lavija Šurnaitė

Užklupęs krūties vėžys atėmė moteriškumo simbolius - plaukus ir vieną krūtį. Liga ėjo greta sunkumų šeimoje su sutuoktiniu, su kuriuo vėliau išsiskyrė. Tačiau Renata tvirtai tikėjo, kad viskas grįš: plaukai ataugs, o krūtis bus atkurta. Mirties scenarijaus moteris net nesvartė.Šiandien ji laiminga mama, sužadėtinė ir sveika moteris vėl besidžiaugianti savo kūnu ir išvaizda.Ved. Lavija Šurnaitė

Vidinė krizė Arnoldą išgynė iš Lietuvos. 10 metų darbo televizijose ėmė slėgti ir vertė ieškoti platesnių vandenų. Pokyčiai buvo drastiški - staigus sprendimas išvykti į Dominikos respubliką, kur net teko pajusti ties smilkiniu įremtą ginklą. Vėliau savęs paieškos Niujorke. Megapolis užbūrė ir įžiebė troškimą likti čia gyventi ir dirbti. Tačiau kaip, ką, kur? Arnoldo pasakojimas apie jo kelionę nuo varginančių pastangų įsitvirtinti Amerikoje iki darbo Discovery kanale.Ved. Lavija Šurnaitė

Skaudi avarija Karolio gyvenimą apvertė aukštyn kojomis vos devyniolikos. Paprasti kasdieniai dalykai, kaip susipjaustyti maistą lėkštėje, tapo dideliu iššūkiu. O kur dar spalvoti planai ateičiai, neseniai pabaigus mokyklą. Buvęs judrus ir sportiškas, staigiai atsidūręs tamsoje, Karolis net turėjo minčių apie savižudybę. Tačiau dabar Karolis laimingas šeimos žmogus ir paraolimpiadai besiruošiantis kalnų slidininkas. Pokalbis apie neįtikėtiną žmogaus gyvenimo kelionę ir stiprybės bei optimizmo šaltinius.Ved. Lavija Šurnaitė

Rimanto tėčiui diagnozavus ligą, gydytojai žadėjo vos kelis mėnesius, tačiau jis išgyveno penkerius metus. Kaip nepalūžti, kai suserga tavo artimas žmogus? Kaip rasti vilties ir optimizmo ištverti skausmą pačiam ir dar padėti sergančiajam? Guosti, gailėti ar teigti, kad gyvenimas tęsiasi kaip buvęs? Atskleisti visą diagnozės rimtumą ar slėpti? Ir kodėl gėdos jausmas R.Kaukėną paskatino įsteigti paramos fondą sunkiems ligoniams?Ved. Lavija Šurnaitė

Neregystė negali riboti, tai tik sveikatos sutrikimas, yra įsitikinusi Eglė. Sėkmingai garso režisiere dirbanti ir tuo nemažai žmonių vis nustebinanti Eglė siekia savo svajonių ir gyvena pilna drąsos širdimi. Vos prieš pusmetį garsiai pasvajojusi apie vieno kambarėlio iškeitimą į nuosavą namą, šiandien jau įsikūrė jame. Itin darbšti mergina nepabūgo pasiimti paskolos ir viena įsigyti dviaukštį būstą. Eglė juokauja, kad neregystė, įsirengiant namus jai net padėjo.Ved. Lavija Šurnaitė

Savo 30-ąjį gimtadienį Aistė pasitiko su diagnoze, kuri nustatoma senyviems žmonės - širdies nepakankamumas. Liga prasidėjo klastingai - nuo paprasto kosulio ir peršalimo simptomų, o įsismarkavusi - prikaustė Aistę prie lovos. Bet tai buvo prieš keletą metų. Išgyvenusi juodą neviltį, mintis apie mirtį, šiandien Aistė šypsosi gyvenimui - dirba ir mokosi bei skleidžia ypatingą šilumą ir ramybę, net kasdien laukdama skambučio dėl donoro širdies.Ved. Lavija Šurnaitė

Grįžusio iš tarnybos Valdo nepažino ne tik bičiuliai, bet ir tėvas - gatvėje praėjo lyg pro svetimą. Bado streikas ir patirti išgyvenimai, kuriuos Valdo atmintis iš savisaugos baigia ištrinti, nualino jauną žmogų, bet nepalaužė. Gyvenimas dovanojo ir atpildą - aplinkybes, kurios atvedė į Paryžių. Vos atvažiavęs pasijuto tarsi čia būtų ir gimęs, o galiausiai geri žmonės ir asmeninės Valdo savybės jį įsuko į Paryžiaus bohemos ratą. Dabar Valdas Prancūzijos sostinėje yra savas tarp savų, o prancūzišką bagetę pusryčiams laužia matydamas nuostabius vaizdus pro langą.Ved. Lavija Šurnaitė

Apie nerimą ir jo priepuolius vis daugiau kalbama per pandemiją ir karantiną, tačiau Fausta tokių atakų skonį žino iš gerokai seniau. Kas darosi tavo kūnui, kai jo nebeatpažįsti? Kai išbūti vienoje vietoje bent porą minučių tampa neištveriama, kai nutirpsta pusė kūno, trūksta oro, spurda širdis ir nežinai, ką daryti, o galvoje sukasi mintis, kad ko gero tuoj mirsi. Kas Faustai padėjo priimti šį negalavimą, išmokti su juo gyventi ir kontroliuoti, regis nekontroliuojamas panikos atakas?Ved. Lavija Šurnaitė

Sunkūs valgymo sutrikimai ir depresija, ne taip toli nuo kiekvieno kaip gali pasirodyti. Iš pradžių tik noras sulieknėti, galiausiai diagnozės ir ligoninė. Luka žino, kad šios ligos visada šalia, bet išmoko jas suvaldyti ir su jomis gyventi. Kas tapo vaistais nuo šių klastingų ir kamuojančių ligų?Ved. Lavija Šurnaitė

Nenumaldomas potraukis lošimams, augančios skolos ir finansinės apgavystės klampino Paulių, kol galiausiai jis atsidūrė už grotų. Apie tai, ką per kelerius metus patyrė kalėjime, jam net sunku pasakoti. Tačiau ir giliausiame niūrume gali gimti netikėti bei šviesūs dalykai. Būdamas nelaisvėje atrado savyje rašytojo gyslelę. Atviras pokalbis - kaip išgyventi kalėjimą ir pradėti naują gyvenimą.Ved. Lavija Šurnaitė

Vos pradėjusi lauktis Nora stipriai ir aiškiai jautė, kad kažkas bus ne taip kaip visad. Penkis sveikus vaikus pagimdžiusi moteris, išgirdusi, kad šeštasis turės negalią, šią žinią priėmė sunkiai, tarsi nuosprendį. Atvirai iki nervų galiukų savo istoriją pasakojanti Nora - apie tai, kokį kelią teko nueiti nuo išgąsčio ir atmetimo reakcijos į savo vaiką iki savo pačios transformacijos ir tapimo geresniu žmogumi, kuri nebūtų įvykusi be sūnaus retu vardu Ezras.Ved. Lavija Šurnaitė

Kad nepažįstamai mažai mergaitei suteiktų namus ir taptų jos šeima, Olgai su vyru ir dviem jų dukterims teko iškęsti daug išbandymų - psichologinių, emocinių, fizinių, ir finansinių. Kovos teismuose už mergaitės gerovę su už smurtą nuteista biologine motina, nelengvas šeimyniškių pasirengimas priimti naują narę, baimė ir nuovargis nesumažino ryžto ir meilės svetimam vaikui kol pagaliau jis tapo savu.Ved. Lavija Šurnaitė

Ar skyrybų skausmui egzistuoja senaties terminas? Ar egzistuoja meilė po meilės? Kaip sužydėti, o ne pražūti po santykių griūties?Skausmingą iššsikyrimą su vyru išgyvenusi ir to nuo visuomenės neslėpusi Nomeda Marčėnaitė atvirai pasakoja, kaip jaučiasi dabar ir kaip užgyventas naujas laikas ir patirtis keičia požiūrį į viską, net sunkiai pakeliamus dalykus.Ved. Lavija Šurnaitė

Grūties kelias prasidėjo nuo neva nekaltų išgertuvių ar pabandymų kvaišalų bei kortų lošimų, o privedė prie tokios duobės, kad ne visi draugai tikėjo, kad Audrius liks gyvas.Kaip sako Audrius Skačkauskas, viską jau buvo pragėręs, pralošęs ir praradęs. Išėjimo iš juodumos ieškojo vienuolyne, psichiatrinėse ligoninėse. Bet kas pagaliau padėjo pradėti gyvenimą iš naujo po ilgus metus besitęsiančio košmaro?Ved. Lavija Šurnaitė

Onkologinė diagnozė, sudėtinga operacija, chemotarapija ir kartu atėjęs ramybės bei laimingumo jausmas - ar tai įmanoma? Žinią apie sunkų susirgimą Gabrielė priemė ne kaip nuosprendį, o viltį pasveikti. Pasirinko sveikti ir sveiksta su stipria, tikinčia ir juokaujančia širdimi.Atviras, jautrus ir toks reikalingas išgirsti pokalbis.Ved. Lavija Šurnaitė

Žinia apie su negalia gimusį kūdikį buvo šokiruojanti, bet netapo nuosprendžiu. Cerebrinis paralyžius sukaustė berniuką nuo pat gimimo - bandyti vaikščioti jis pradėjo tik nuo pusketvirtų, pats judėti tik nuo mokyklinio amžiaus. Šeimą trikdė ne tik tai, kad vaikas nevaldo kūno, bet ir aplinkinių reakcijos.Pokalbis apie tai, kokius stebuklus daro begalinė mamos meilė ir sūnaus drąsa, ryžtas bei tvirtas būdas. Šiandien jie abu labai laimingi.Ved. Lavija Šurnaitė

Kaip priimti savo senatvę be streso, perdėm nereikalauti dėmesio iš kitų, neslėpti savo amžiaus. Į aštuntą dešimtį įžengęs Vytenis Pauliukaitis sako, kad savo „gyvenimo rudenį” žmonės nuodija perdėtu egoizmu ir lūkesčiais aplinkiniams - užuot pastebėję, kad šis sezonas tiek metų laikuose, tiek žmogaus kalendoriuje yra labai gražus. Pokalbio metu pašnekovas išduos ir kokie paprasti dalykai jaunina bet kokio amžiaus ir vyrus, ir moteris.Ved. Lavija Šurnaitė

Kai Justinai buvo dvylika - nusižudė jos brangi teta, kai aštuoniolika - netikėtai ligos pakirstas mirė mylimas tėtis. Kaip priimti skaudžius gyvenimo smūgius, nebijoti išbūti su skausmu ir kančia, gyventi be reikalavimų ir pretenzijų likimui, net jei jis ir asmeniniame gyvenime susiklostė ne taip kaip tikėtasi. Šviesus, ramus ir kupinas vilties pokalbis.Ved. Lavija Šurnaitė

Mandagiai, bet kandžiai į klausimus apie vyrą ir vaikus išmokusi atsikirsti Viktorija myli savo gyvenimą tokį, koks jis yra ir nepaiso kitų nuomonės bei spaudimo. Kodėl po savęs privalome palikti vaikus, juk pėdsaką savo istorijoje įspausti galime ir kitokiais būdais. Pokalbis apie tai, kaip neskubinti likimo ir nesistengti tilpti į visiems vienodus socialinius stalčius.Ved. Lavija Šurnaitė

Ką pagalvos kiti buvo mažiau svarbu už tai, kaip save suprato pats Povilas Bastys. Neigimo etapas, pabėgimas į užsienį būnant dar nepilnamečiu ir grįžimas namo po dešimties metų Danijoje jau su ramybe ir laisve širdyje. „Ne visiems gėjams reikia lateksinių drabužių, man mieliau auginti kopūstus kaime ir gyventi trobelėje“,- juokauja pašnekovas.Atvirai, nuoširdžiai, paprastai ir su humoru apie tai, apie, ką dar kalbama pusė lūpų.Ved. Lavija Šurnaitė

Gimęs ir augęs provincijoje, aplipusioje neigiamomis etiketėmis, kompleksais ir nepilnavertyste, ilgai gūžėsi savyje, netikėdamas, kad gali siekti ir pasiekti daug daugiau nei leistų sau net pasvajoti. Kaip atsispirti gatvės gyvenimo pagundoms ir priklausomybėms, kai tai laikoma norma? Drąsi akistata su savo miestu ir savimi, suformavusi dabartinę Donato asmenybę.Ved. Lavija Šurnaitė

Pasaulį krečianti pandemija ir visuotinis sąstingis iš peties kirto ir operos solistei Viktorijai Miškūnaitei. Užsidarius Lietuvos ir pasaulio scenoms, būdama savo karjeros pike turėjo nusilenkti prieš naują klastingą ligą ir ieškoti kitų veiklos kelių. Pasidėjusi menamą artistės karūną į šalį, išpardavusi scenines sukneles pasuko į finansų sritį. Pasirūpinti turėjo ne tik savimi, bet ir dviem vaikais, kuriuos augina viena. Nėra gėdingų darbų, gėda nedirbti, sako Viktorija ir pasakoja, kokių darbų ėmėsi užuot verkusi.Ved. Lavija Šurnaitė

Kaip būti toliau, kai gyvenimas seniai įpusėtas? Nebijoti senatvės? Nemalšinti nerimo darbo krūviais? Nebėgti nuo savęs į tolimus kraštus - nes visa tai nepadeda. Niekur nepasakota asmeninė Liudo kelionė per kankinančias patirtis iš vidurio amžiaus krizės duobės į nusiraminimą ir išmintį.Ved. Lavija Šurnaitė

Gyvenimas su geriančiu sutuoktiniu, centų skaičiavimas kruopoms pirkti, mylimo darbo netektis, problemos su antsvoriu - visa tai Laima vadina ne tik skausmu, bet ir nauda sau. Kodėl skaudžios patirtys yra reikalingos ir naudingos?Ved. Lavija Šurnaitė

Laiminga santuoka, sveiki vaikai ir sėkmė karjeroje neapsaugojo Ingos nuo stiprios depresijos ir net minčių bei planų apie savižudybę. Kaip išgyventi tokią kančią, rasti vilties, tikėjimo ir grąžinti norą gyventi.Šiandien Inga vėl jaučią džiaugsmą ir laimę bei padeda kitiems juodumoje atsidūrusiems žmonėms grįžti į gyvenimą.Ved. Lavija Šurnaitė

Kaip vieno kambario būste telpa du suaugę, du paaugliai, didelis katinas, lėlių teatro rekvizitas ir dar nelengva Juditos liga?Nepaisant gyvenimo sunkumų, jie yra dėkingi už viską - nes svarbiausi dalykai matomi ne akimis, o širdimi.Ved. Lavija Šurnaitė

Jaunystėje darbdavių atstumtas dėl stringančio kalbėjimo ir ilgai dėl to jautęs gėdą bei nepilnavertiškumą, Tomas galiausiai ryžosi savo gyvenimo scenarijaus imtis pats ir sukūrė tokius verslus, kurie per mėnesį jam dabar uždirba tūkstančius.Koks vidinis lūžis lėmė tokią sėkmę?Ved. Lavija Šurnaitė

Sutuoktinio neištikimybė, žlugusi santuoka ir gąsdinanti akistata su ateitimi, kai lieki viena su dviem vaikais. Gydo ne laikas, turi išmokti pagyti pati, teigia Kristina ir atvirai pasakoja apie likimo smūgius bei būdus, kaip išgyventi kančią, iširus santykiams.Ved. Lavija Šurnaitė

Verslo bankrotas, tėvo mirtis ir skyrybos su žmona. Kaip išsilaižyti žaizdas, kai esi stebimas tūkstančių smalsuolių ir pradėti gyvenimą iš naujo? Ir kokio skonio yra vienatvė po šešiolikos santuokos metų? Laidos svečias Giedrius Masalskis.Ved. Lavija Šurnaitė

Reto susirgimo labiau išsigando medikai nei pati Rūta - mergina neatsisakė savo tikslų ir svajonių, baigė mokslus, pradėjo verslą, nors būdama paauglė buvo atsidūrusi ties išnykimo riba... Kaip savo ligai išmokti pasakyti „ačiū“ ir gyventi pilna koja, nepaisant nieko.Ved. Lavija Šurnaitė

Žanetos Paunksnės istorija - apie meilę ir neapykantą… savo sūnui. Kaip paleisti vaiką būti suaugusiu žmogumi ir nespręsti problemų už jį. Duobėtas kelias - nuo vidinio draskymosi ir širdgėlos iki išsilaisvinimo bei atrastos ramybės.Ved. Lavija Šurnaitė

Jolitos Herlyn istorija, kai gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis, nors nei laukta, nei tikėtasi. Naujas darbas, nauja šalis, naujas vyras ir šeima, kūdikio gimimas, o galiausiia ir rašytojos karjera. Ir visa tai įžengus į penktą dešimtį.Ved. Lavija Šurnaitė

Aisčio Mickevičiaus istorija - kai gyvenimas vyksta ne pagal suplanuotą scenarijų - netapęs kažkuo vienur, gali pasiekti aukštumas kitoje srityje. Aktorius be teatro, bet su kvepalų buteliuku rankoje. Pradžioje - išjuoktas Lietuvoje, dabar - pripažintas Paryžiuje.Ved. Lavija Šurnaitė

Astos Padagaitės istorija - nuo medikų verdikto, kad niekada neturės vaikų iki daugiavaikės mamos statuso. Kokį skausmo ir nevilties kelią teko nueiti, kol susilaukė pirmųjų dvynių… ir likimo dovanota staigmena - trečioji dukrelė.Ved. Lavija Šurnaitė

Nuo pat gimimo be partnerio dukrą Paryžiuje jau dešimt metų auginanti Goda be verkšlenimų ir savigailos, o su džiaugsmu ir optimizmu apie savo gyvenimo kelią.Ved. Lavija Šurnaitė

Neregystė netrukdo gyventi pilnaverčio gyvenimo – studijuoti, dirbti, keliauti, laikyti penkis augintinius ir net planuoti pirktis vienai namą. Tačiau iki to reikėjo nueiti nelengvą kelią, susirenkant nuo jo „citrinas“ ir „spaudžiant limonadą“.Ved. Lavija Šurnaitė

Nuolatinės ligoninės, košmarai naktimis ir žaibiškai krintantis svoris, kol pagaliau Martas Kalendra suprato, kad serga ne kūnas, o protas. Kas padėjo pakeisti save ir pradėti naują, sąmoningesnį gyvenimą?Ved. Lavija Šurnaitė

Alkoholis, narkotikai, kalėjimas ir… kunigas – viename sakinyje sunkiai telpantys žodžiai. Bet tai ne vaidybinio filmo naratyvas, o realybė. Priklausomybės smogia nesirinkdamos. Pokalbis apie tai, kaip pakilti iš duobės, o tada dar padėti kitiems įklimpusiems.Ved. Lavija Šurnaitė

Nematoma žinomo vyro pusė - gyvenimas su depresija, kai už aštraus liežuvio slepiasi sužeista siela. Kaip išeiti iš juodumos ir vėl pradėti matyti spalvas?Ved. Lavija Šurnaitė

Janinos Radvilės istorija - akistata su senatve tai ne nuosprendis, o naujos galimybės ir pradžios. Kaip nebijoti, o gyventi, kai tau septyniasdešimt, aštuoniasdešimt ar dar daugiau.Ved. Lavija Šurnaitė

Nuo akivaizdaus viršsvorio iki pavojingo liesumo – pirmyn atgal lyg per amerikietiškus kalnelius. Kaip pagaliau pavyko atrasti kūno ramybę? Apie tai pasakoja Ieva Kadyšė.Ved. Lavija Šurnaitė

Laimonas Kirkutis apie išgirstą sunkios ligos diagnozę vos dviejų metų dukrai ir pasirinkimą toliau džiaugtis gyvenimu ir šypsotis, net sunkiausias etapais.Ved. Lavija Šurnaitė

Insultas, kai tau tik dvidešimt ir vos scenoje neištikusi tragedija. Kaip liga gali išmokyti gyvenimu džiaugtis kasdien? Ved. Lavija Šurnaitė

Kaip gyventi stereotipų apie supervyrą pilnoje visuomenėje, kai pats dažnai verki ir nė iš tolo neprimeni raumeningų superherojų iš filmų. Ved. Lavija Šurnaitė

Rimos Liatukienės istorija – smagus pasivažinėjimas vandens motociklu baigėsi prikaustymu prie lovos. Po to dar sekė vyro išdavystė. Bet Rima pakilo – ir kūnu, ir siela. Kaip?.. Ved. Lavija Šurnaitė

Giedrės Valavičiūtės istorija.Ved. Lavija Šurnaitė.

Danieliaus Narausko istorija. Ved. Lavija Šurnaitė.

Rūtos Pavlovskienės gyvenimo istorija.Ved. Lavija Šurnaitė.

Martyno Šaikaus istorija. Nuo šokiruojančios ligos diagnozės iki pasaulinės ekonominės krizės.Ved. Lavija Šurnaitė.

Gyvenimo citrinos. Ved. Lavija Šurnaitė

Gyvenimo citrinos. Ved. Lavija Šurnaitė

Aistės Gustės istorija: ką teko patirti ir kaip atsitiesė po nesėkmės? Ved. Lavija Šurnaitė.

Priklausomybės nuo narkotikų atsikratęs Marijus Balčiūnas. Ved. Lavija Šurnaitė.

„Kad gyventum pilnakraujį gyvenimą – dirbtum, mylėtum, keliautum ir net šoktum – nereikia kojų, o ir vienos rankos užtenka“, – sako tragiškoje avarijoje kojų netekusi Inga Lizdenytė. Ved. Lavija Šurnaitė.