Antroje Įvado į Ekleziasto knygą dalyje dr. Paulius Čerka aptaria paradoksalią mintį: kaip miglų migloje būti laimingu ir surasti gyvenimo džiaugsmą.

Įvade į Ekleziasto knygą dr. Paulius Čerka apžvelgia Išminties literatūros įtaką Vakarų kultūrai ir aptaria gyvenimo prasmės, tiesos ieškojimo, Dievo baimės, tikėjimo ir intelekto santykio klausimus.

Judėjai aukštino Torą, bet Kristaus, apie kurį ji kalbėjo, nepažino. Reikia būti labai atidiems, kad Raštą laikydami Dievo žodžiu nepakartotume šios klaidos. Dievo žodis yra ne vien Knyga, bet ir Asmuo, su kuriuo turime susipažinti, dar daugiau – susibičiuliauti. Pasitelkdamas modernius autorius, kaip antai Philip Yancey, ir klasikinius – Tomą Kempietį, įsižiūriu į Žodį, pilną malonės ir tiesos.

Šventasis Raštas yra panašus į Visatą. Gėrimės ir vienu ir kitu, o juos tyrinėdami, geriau pažįstame tikrovę, gyvenimą, ir jų Autorių Dievą. Mėginu atsakyti į gan dažnai užduodamą klausimą, kaip suprasti Senojo Testamento pranašystes. Ar pranašo žodžiai jau išsipildę, ar jų išsipildymas dar laukia ateityje? Laida bus naudinga ne vien tiems, kas Raštą laiko Dievo žodžiu, bet ir tiems, kas tuo dvejoja. Neretai žmonės, nelankantys jokios bažnyčios, užduoda pagrįstus ir sąžiningus klausimus. Nuo jūsų nenusisuku. Kalbu, ką esu suvokęs, o ko nežinau, pripažįstu ir toliau ieškau atsakymų. Einu Keliu. Ir jus kviečiu keliauti drauge.

Dievo žodžio galia sukurti pasauliai. Visata – Dievo šedevras, žavintis kiekvieną, turintį sielą. Tyrinėdami šį dievišką meno kūrinį pažįstame Kūrėjo didybę. Mokslininkai yra tikinčiųjų pagalbininkai, stropiai ir sąžiningai tyrinėjantis tikrovę ir ieškantys tiesos. Dievo žodžiu sukurta ne tik dabartinė, laikina ir žūvanti kūrinija. Juo gimdoma ir būsimoji amžina, kurios dalimi tapome tikėdami Kristų. Naują sezoną pradedu įžvalgomis iš Palangoje vykusio renginio "Susitikimai Kelyje".

Giesmės, padėsiančios nukreipti žvilgsnį nuo savęs į Tą, kuris duoda gyvybę, neleidžia vilčiai užgęsti ir ištraukia iš tamsos. Angelė Joknytė (vokalas, gitara), Aušra Smilgė (violončelė, fleita), Valdas Šličius (klavišiniai, back vokalas)

Tikintys yra Kristaus liudytojai. Svarbu, nepraleisti progos ir išdrįsti kitiems papasakoti apie Kristų. Tačiau nemažiau svarbu, kaip žiūrime į tuos, kuriems kalbame. Evangelisto Jono aprašytas epizodas, kurį nagrinėju, itin ryškiai atskleidžia, kuomet Evangelija pasiekia širdį. Registracija į renginį "Susitikimai Kelyje", kuris vyks Palangoje rugpjūčio 24 d. čia: https://biciuliams.lt/sk-registracija/

Dievo galia reiškiasi, kai tikime, bet taip pat, kai netikime, idant tikėtume. Vaikytis stebuklų neevangeliška, neevangeliška ir juos neigti. Aptariu pirmuosius Jėzaus stebuklus ir jų paslėptą žinią.

Jūros bangų, Baltijos smilčių ir pajūrio pušynų, bet labiausiai sielos bendrystės su Kristumi ir bendraminčiais išsiilgusius kviečiu susitikti Palangoje rugpjūčio 24 d. ir praturtinti save Biblijos įžvalgomis bei išmintimi, pagilinti tikėjimą ir Dievo artume patirti tiesos pažinimo džiaugsmą. Registracija: https://biciuliams.lt/sk-registracija/

Kodėl Jėzus apie dieviškus dalykus daugiausiai kalbėdavo palyginimais? Aptariu šią judėjų išminčių naudotą stilistinę priemonę, laikomą atskiru pasakojimo žanru. Pasitelkęs kelis Jėzaus palyginimus, svarstau apie tai, kodėl mes turime keisti savo požiūrį į kitokius nei mes. Paskaita įrašyta Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos stovykloje "Bažnyčia prie ežero". Kviečiu į renginį "Susitikimai Kelyje", kuris vyks rugpjūčio 24 d. 11 val. Palangoje Grand Baltic Dunes viešbutyje (Birutės al. 26). Programoje: mano ir dr. Ingridos Gudauskienės biblinės įžvalgos, naujų knygų "Galia ir teisingumas" ir "Evangelija pagal Luką" pristatymas, Angelės Joknytės giesmės.

„Tikriausiai nebūtų lengva paaiškinti, iš ko atpažįstate šedevrą. Pripildyti šviesos ir jus užplūdusio džiaugsmo, jūs netikėtai užčiuopiate paslaptingą Grožį, kurio jūsų siela taip neapsakomai laukė“, – rašė Maurice Zundelis. Toks jausmas iš tiesų apima skaitant Emily Dickinson eiles, kurias ji pati yra įvardijusi kaip laišką pasauliui. Šioje laidoje skaitau ir kontempliuoju tą slėpiningą ir dievišką pasaulį, kurį atveria nepakartojama Dickinson kūryba. „Čia tai – ką šiandien tau nešu – \ Tik tai, ir dar širdis – \ Tik tai, širdis, ir dar laukai, \ Ir pievų šiugždesys. \ Skaičiuok verčiau – pamirščiau jei – \ Skaičius kažkas žinos. \ Tik tai, širdis ir bitės dar, \ Kur glaudžias dobiluos.“ Daugiau E. Dickinson eilių galite paskaityti čia: https://biciuliams.lt/emily-dickinson-laiskai-pasauliui/ https://biciuliams.lt/emily-dickinson-laiskai-pasauliui-ii/

„Mes nežinome, kas esame, ir kasdien juntame savyje dar neištirtas sritis, nepažintas žemes, atitrūkusius kontinentus, kylančias ir griūvančias karalystes: visą pasaulį nuolatiniame brendime. Ir mūsų gyvenimo paslaptį – mūsų viltis ir mūsų svajones, mūsų skausmus ir silpnumus, mūsų didybę ir menkystę – visa tai išgyvena kiekvienas, tik kiekvienas savaip.“ Skaitau ir aptariu Maurice Zundelio „Vidinę Evangeliją“ ir Platono „Alkibijadą“. Atsiliepdamas į jų raginamą siekiu pažinti save, idant „kitą sielą padaryčiau mažiau liūdną“.

Supažindinu su mažai žinoma Mozės apokalipse, kuri atskleidžia netikėtą Liuciferio kryčio priežastį. Aptariu šio teksto santykį su bibline sukūrimo istorija ir Naujojo Testamento ištraukomis apie angelus. Biblinę perspektyvą pagilinu Šventojo Rašto pavyzdžiais ir Bažnyčios Tėvų, Klemenso Romiečio, Kiprijono, Bazilijaus Cezariečio ir Efremo Sirijiečio raštų ištraukomis.

Kvailybė stengiasi pasirodyti kaip išmintis, o išmintis kartais atrodo kaip kvailybė. Aiškinuosi, kokios išminties stokojo net įžvalgiausi Izraelio mokytojai, kodėl išminties žodžiai vienus piktino, o kitiems atrodė kvailystė, ir kaip, leisdamasi nukryžiuojama, išmintis atvėrė savo gelmes.

Senojo Testamento Išminties literatūroje ieškau atsakymo į klausimą, kaip įgyti išminties.

Kas yra gyvenimas? Ar jis turi tikslą. Iš kur mes? Drauge su Josephu Ratzingeriu ieškau atsakymų į šiuos mano sūnaus Radvilo keliamus klausimus.

Kartais vaikų poezija apie Dievą pasako daugiau nei pranašo gyvenimas. Rabinas Moshe Reissas rašo, kad Elijas labiau primena graikų legendą nei hebrajų pranašą. Aiškinamės, kodėl Jėzus neleido sekti šio uolaus pranašo pavyzdžiu. Mokomės skaityti Senąjį Testamentą Naujojo šviesoje, atskirti Dievą nuo sukurtų jo paveikslų.

Juozapo Flavijaus, šiuolaikinių biblistų ir Naujojo Testamento autorių padedami tyrinėjame I a. judaizmo atšaką, skatinusią žydų sukilimus. Karingas religinis patriotizmas paradigma padeda suprasti per krikščionybės istoriją Dievo vardu vykusius karus bei mūsų dienų religinius judėjimus, siekiančius politinėmis priemonėmis įtvirtinti Dievo karalystę.

Kodėl Naujasis Testamentas apie juos tyli? O gal kalba, tik mes nepakankamai atidžiai jį skaitome? Klausydami Juozapo Flavijaus, Filono Aleksandriečo ir Euzebijaus Cezariečio pasakojimų, aiškinamės, kokia buvo ši Antrosios šventyklos periodu veikusi judaizmo srovė ir koks jos ryšys su ankstyvąja krikščionybe.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje filmuota paskaita, kurioje pasakoju, kokiu pavidalu Šventasis Raštas plito pirmaisiais amžiais ir koks vingiuotas bei ilgas buvo jo kelias į Lietuvą. Sužinosite, kodėl dvi iki galo į lietuvių kalbą išverstos Biblijos taip ir nebuvo išleistos, kas pranyko iš antraštinio pirmosios lietuviškos Biblijos, saugomos Vilniaus universiteto bibliotekoje, lapo ir daug kitų įdomių ir nežinomų detalių. Ne tik Šventojo Rašto turinys įstabus, bet ir jo atėjimo pas mus istorija.Pirmieji krikščionių šventraščiai ir jų vertimas į lietuvių kalbą

Į krikščionių tikėjimo išpažinimuose įtvirtintą tikėjimo tiesą – mirusiųjų prisikėlimą – pažvelgiu per Hipolito Romiečio, rabiniškos eschatologijos, biblinių ir kitų apokaliptinių tekstų prizmę.

Kas mūsų laukia po mirties? Pažvelgti anapusybėn siekiu lygindamas senovės Egipto lyriką ir Mirusiųjų knygos posmus su Izraelio išminčių ir Luko evangelijos tekstais. Skaitau Klemenso Romiečio ir Tertulijono mintis, kurios padeda suprasti, ką šiuo klausimu manė Bažnyčios tėvai, ir drauge atskleidžia mažai žinomą, bet pirmaisiais krikščionybės amžiais vyravusį eschatologinį požiūrį.

Aiškindamas svarbią eschatologinę kategoriją, aptariu pagrindinius požiūrius į Apreiškimo knygoje paminėtą tūkstantmetę Kristaus karalystę.

Ką ir kaip prisikėlęs iš mirusiųjų Kristus kalbėjo savo mokiniams.

Didžiąją savaitę pasitinkame skaitydami spalvingą Šventraščio tekstą, kurio autorius nori prakalbinti mus ir pastūmėti arčiau Kristaus.

Kas, kam ir ką skelbė kalėjime? Mėginame suprasti Pirmajame Petro laiške esančios slėpiningos minties prasmę.

Pasiremdamas Origenu ir Tertulijonu, aptariu ugnies, išlydančios auksą, metaforą Šventajame Rašte.

Aleksejaus Navalno laidotuvių kontekste drauge su Ignotu Antiochiečiu ir Polikarpu Smirniečiu, kitais Bažnyčios tėvais, ir, aišku, Naujojo Testamento autoriais apmąstau, kodėl pirmųjų kartų krikščionys siekė tapti kankiniais dėl Kristaus. Svarstau, kaip keistųsi mūsų tikėjimas šiandien, atradus šį aukščiausią tikėjimo dėmenį.

Protas ir valia išskiria žmogų iš kitų Dievo kūrinių žemėje. Žmogus yra daugiau nei gyvūnas – jis mąsto ir renkasi, geba kritiškai apmąstyti savo pasirinkimus, taip pat apmąstyti apie savo ir kitų mąstymą, išskirti tai, kas teisinga ir kas ne. Tačiau ar žmogaus pasirinkimai ir mąstymas gali pakelti jį iki Dievo? Ar mūsų valia laisva rinktis Dievą ir jo dovanojamą išgelbėjimą?

In memoriam Aleksejui Navalnui

Remdamiesi Šventuoju Raštu ir Sun Tzu Karo meno įžvalgomis, svarstome apie tai, į kokį karą yra įtraukta Bažnyčia ir koks turėtų būti tikras Jėzaus Kristaus karys.

Pasitelkdami Šventąjį Raštą, šių dienų teologinius požiūrius ir viduramžių meno kūrinius gilinamės į mitais apipintą eschatologinę temą.

Lukas papasakojo tai, ką nutylėjo kiti. Kas nepraslydo pro gydytojo akis? Kokia pagrindinė jo teologijos gija? Gilinamės į tai, kas Lukui buvo svarbiausia ir ką jis subtiliai ir itin jautriai parašė.

Iš arčiau pažvelgiame į šios evangelijos autorių, susipažįstame su jos ypatumais ir adresatu. Plačiau apie tai galite skaityti čia: https://biciuliams.lt/naujai-skambanti-zinia-dievo-biciuliams Naują Luką evangelijos vertimą su komentarais galite įsigyti čia: https://www.biblijatau.lt

Apie vėją kalba arba sinoptikai, arba poetai. Apibūdina jį skirtingai. Vieniems svarbus yra vėjo greitis ir kryptis, kitiems – nenumaldoma, nežinia iš kur kylanti ir kur pasibaigianti neregima jėga, gyvenimui pažadinanti drebulių ošimą, gananti padangių pulkus – audros debesis – ir po karštos rugiapjūtės paguodą atnešanti it pavakario vėsa. Panaši takoskyra laukia kiekvieno, norinčio kalbėti apie Dievą. Ypač apie Dievo Dvasią. Tai tas pats, kaip bandyti aprašyti vėją.

Šiuo neramiu laiku ieškome ramybės ir, pamesdami nerimą bei baimę, žvelgti į tai, kas neregima, bet tikra.

Laimingų ir palaimintų 2024 metų!

Švęsdami Kalėdas, prisiminkime, kodėl gimė Dievo Sūnus ir kaip mums tęsti jo misiją.

Šventosios Dvasios negalime uždaryti Bažnyčioje, lygiai kaip negalime jos įrėminti teologinėmis apibrėžtimis. Tegalime Trejybės asmeniui, kuris yra arčiausiai mūsų, atsiverti. Pradėdami popiežiaus Pauliaus VI žodžiais, kad Bažnyčiai ir pasauliui kaip niekad svarbu, kad Sekminių stebuklas tęstųsi per visą istoriją, aiškinamės, kodėl. Paskaita bus naudinga ieškantiems Šventosios Dvasios pripildymo, trokštantiems pažinti Dievą.

Paslėptas pilyje nuo savo persekiotojų, Lutheris nuveikė vieną didžiausių savo gyvenimo darbų - išvertė Naująjį Testamentą į vokiečių kalbą. Jo pėdomis sekė ir kitų tautų šviesuoliai. Izraelio pranašai skelbė, kad Viešpaties žodis išeis iš Siono kalno, sudrebindamas dangų ir žemę. Panašiai nutiko Reformacijos ištakose - iš Wartburgo pilies kalno išėjęs Viešpaties žodis sudrebino Europos tautas. Ir mes kopkime į Viešpaties kalną, kad jis pamokytų savo kelių ir mes eitume jo takais (Mch 4, 2).

Aiškinamės du Šventojo Rašto simbolius - balandį ir gyvatę - praskleidžiančius Trejybės slėpinį.

Augustinų vienuolynas - Reformacijos lopšys

"Kas yra siela žmogaus kūnui, tai yra Šventoji Dvasia Kristaus kūnui – Bažnyčiai", rašė Augustinas. Ši Alfa kurso paskaita supažindina su Trivienio Dievo slėpiniu, o aptariami Šventosios Dvasios įvaizdžiai padeda suvokti esmines jos ypatybes.

Eislebenas ir Stotternheimas – viename mieste Lutheris gimė ir mirė, kitame – mirė sau ir gimė į Dievo karalystę.

Kaip Reformacijos idėjos keitė žmonių ir miestų gyvenimą

Vitenbergas – Lutherio miestas. Čia didysis reformatorius gyveno kaip augustinų vienuolis, čia jis sukūrė šeimą, skaitė paskaitas universitete, sakė pamokslus bažnyčiose ir koplyčiose, pastoraciniu rūpesčiu apglėbė miesto bendruomenę, bet bene didžiausias jo atliktas darbas šiame mieste – tai 95 tezės, pakeitusios Vakarų krikščionybės veidą.

Į šį klausimą mėginu atsakyti, pasitelkdamas literatūros ir dailės kūrinių pavyzdžius, atverdamas senovės hebrajų išminties lobynus.

Susitikimai Kelyje tęsiasi. Hamburgo lietuvių katalikų bendruomenei kalbu apie gimimo iš Dvasios ir krikščioniškos mokinystės reikšmę. Taip pat išgirsite atsakymą į klausimą, ar Biblija nėra tik "vyrų knyga".

Šviežias derlius, jaunas vynas, nauji vynmaišiai. Apie trijų evangelistų papasakotą Jėzaus palyginimą ir kodėl tai turėtų rūpėti mūsų dienų Bažnyčiai.

Kam skirti vieni ir kiti?

Apie mažai žinomą, bet svarbią Dievo savybę ir kodėl mums tai turėtų rūpėti.

Naują paskaitų sezoną pradedame ryškia temine Šventojo Rašto gija -- iš tamsos į šviesą. Mesijinis pažadas, kad Mesijas atvers neregiams akis, išsipildo Jėzaus misijoje -- jis gydo ligonius ir akliesiems dovanoja regėjimą. Tačiau sykiu atskleidžia skaudžią tiesą -- esame dvasios neregiai. Visgi mesijinis pažadas skirtas ir mums. Kristus nori kiekvienam atverti širdies akis ir vesti šviesiu tikėjimo ir išminties taku. Keliaukime drauge!

Ką Ben Sira moko apie bičiulystę? Kokia yra Viešpaties baimė? Ko saugosi išmintis? Ir ką ji greita daryti? Su šiais klausimais (ir ne tik) grumiamės antroje susitikimo Palangoje dalyje.

Bene labiausia, ko šiandien reikia krikščionims ir tikėjimo bendruomenėms, yra išmintis. Padedami Siracho sūnaus, Jėzaus, aiškinamės, kaip tapti vertais išminties ir kokie yra jos esminiai bruožai.

Krikščionybė ir konfucianizmas kryžkelėje ar kelyje? Knygą "Konfucijus ir Kristus" pristato autorius prof. Romualdas Dulskis. Gražios vasaros!

„Juk kai kas nors žiūri į bičiulį, tai tarsi regi savo paties atvaizdą.“ Skaitome Marko Tulijaus Cicerono mintis apie bičiulystę ir aptariame jų sąskambį su Šventuoju Raštu.

Šv. Dvasia ateina su dovanomis (charizmomis) – nepaprastomis galiomis ir dieviška išmintimi. Jei sakome, kad trokštame Dievo Dvasios, sykiu siekiame ir jos apraiškų – dvasinių dovanų. Nėra Dvasios artumo be Dvasios dovanų. Tačiau pradedant apaštalų laikais ir baigiant mūsų dienomis charizmos ne visuomet teisingai suvokiamos, ir jų troškulys, stokojant pažinimo, yra ne vieną paklaidinęs.

Kodėl mokiniai nepažino prisikėlusio Kristaus? Kaip mums jį pažinti? Į šiuos klausimus turėtų padėti atsakyti trys evangelijų epizodai ir Augustino mintys iš jo polemikos su donatistais.

Gilinamės į pirmąjį Šventosios Dvasios simbolį evangelijose, aptariame semantines Parakleto reikšmes ir jo vaidmenį mūsų gyvenime.

Aiškinamės, ką reiškia Jėzaus žodžiai "jūs turite gimti iš naujo". Vienuose vertimuose parašyta "kas negims iš naujo", kituose -- "kas negims iš aukšto / aukštybių"; o kaip graikiškame originale? Kas turima omenyje, sakant "jei kas negims iš vandens ir Dvasios, negalės įeiti į Dievo karalystę"? Apie kokį vandenį čia kalbama?

Aiškinamės, kodėl tą pačią Jėzaus mintį apie Dievo karalystę evangelistai Matas ir Lukas užrašė skirtingai, ir kokią žinią jie siunčia mums.

Caravagio paveikslo „Šv. Tomo netikėjimas“ fone svarstome, ar iš tiesų apaštalas Tomas netikėjo. O gal veikiau siekė autentiškai patirti prisikėlusį Kristų? Aptariame Augustino ir Anzelmo Kenterberiečio požiūrį į tikėjimą, ieškantį pažinimo.

Septyni Mesijo prisikėlimo iš mirusiųjų provaizdžiai Senajame Testamente arba kodėl Velykos yra didingiausia šventė.

Pritardamas Søren Kierkegaard‘ui, kad Abraomas buvo didis ta jėga, kurios stiprybė yra bejėgiškumas, ir ta išmintimi, kurios paslaptis yra kvailybė, ir ta viltimi, kurios pavidalas yra beprotybė, ir ta meile, kuri yra neapykanta sau, žvelgiu į kelis Izraelio patriarcho gyvenimo epizodus, kurie patvirtina garsaus XIX a. teologo ir egzistencialisto teiginius.

apie jos knygą Biblijos vyrai ir moterys kryžkelėse

Antras susitikimas Kelyje – kalbamės apie palapinės simbolį Rašte, kokias tikėjimo nuostatas jis turėtų formuoti santykyje su savimi ir su kitais.

Apie skirtingas vergoves ir vienintelį tikrąjį laisvės šaltinį.

Pirmoji krikščionių ugdymo kurso "Susitikimai kelyje" paskaita "Kelyje" (be diskusijos). Kurso „Susitikimai Kelyje“ tikslas – skaityti ir suprasti Šventąjį Raštą, pažinti turtingą krikščioniško tikėjimo paveldą, puoselėti tiesos troškulį, gilinti bendrystę su Dievu ir artimu, burti Kristaus Bendriją (plačiau apie kursą skaitykite: https://sielovada.de/index.php/2023/02/12/ekumenine-bendruomene-sielovada-vokietijoje-kviecia-i-krikscioniu-ugdymo-kursa/ Norintys prisijungti ir dalyvauti gyvai vykstančiuose aptarimuose, diskusijose gali registruotis: https://sielovada.de/index.php/registracija/

Apie viltį kaip aukštyn nukreiptą pasitikėjimo žvilgsnį, kurio atrama yra Dievas, ir apie kantrybę bei ištvermę, vilties seses.

Dr. Tatjana Aleknienė supažindina su Platono raštų vertimais į lietuvių kalbą; pokalbyje atidžiau pažvelgiame į jos verstus dialogus "Gorgiją" ir "Teaitetą", susipažįstame su pagrindinėmis jų temomis ir aiškinamės, kodėl jos aktualios mūsų dienomis; aptariame mito reikšmę Platono dialoguose, ir kodėl Bažnyčios tėvai sėmėsi išminties iš šio Antikos mąstytojo.

Apie tai, kas būdinga tikėjimui ir kas verčia dvejoti.

Pokalbis apie skirtingus Biblijos vertimus ir Šventojo Rašto studijų metodus. Ką sako hebrajiškas tekstas apie Ievą: ar ji atsirado iš Adomo šonkaulio, ar iš jo šono mėsos (😊)? – atsakymas į šį ir kitus nelauktus (aktualius) klausimus.

Aptariame teologinį „trūkio“ požiūrį ir stengiamės suvokti, kaip šis dvasinis principas veikia žmogaus, bendruomenės, kultūros gyvenime.

Keli epizodai iš naujos knygos "Naujasis Testamentas | Evangelija pagal Matą | Evangelija pagal Morkų" pristatymo, kurį Zoom platformoje organizavo sielovada.de.

Kokia yra pagrindinė krikščionių vienybės sąlyga ir kas jai labiausiai trukdo? Į šį klausimą mėginame atsakyti, aptardami biblinį Babelės statymo naratyvą, senovinį šumerų mitą, apaštalo Pauliaus mintis ir net Mikalojaus Daukšos postilės prakalbą.

Pasitelkdami Senojo Testamento pranašystes ir rabiniškos tradicijos apokrifus, romėnų istoriką Svetonijų ir persų poetą Jalaludiną Rumi, Ignotą Antiochietį ir, aišku, patį evangelistą Matą, aiškinamės Trijų karalių šventės, paplitusios krikščionijoje, ištakas. Bet svarbiausia, ką Matas savo tekstu norėjo perduoti pirmajam skaitytojui ir mums, ir ką pranašystės apie patekėjusią žvaigždę turi bendro su karo Ukrainoje pabaiga.

Ar tai Įstatymo laikymasis? Išankstinis malonės veikimas? Vidinis etosas? Teisybė? Ką reiškia mįslingi apaštalo žodžiai: „iš tikėjimo į tikėjimą“? Aiškinamės (nepaviršutiniškai) kertines Pauliaus evangelijos sąvokas.

Ar iš tikrųjų Jėzus gimė tvarte, buvusiame šalia užeigos? Ir kodėl mums tai turėtų rūpėti?

Adventinė refleksija apie Kristaus priesaką – mylėti.

Man Adventas – tai nesuvokiama visus žmones apimanti Dievo malonė. Tai duoto pažado puolusiam žmogui, kad blogis bus sunaikintas, o gėris triumfuos, išsipildymas. Kiekvienas suklumpa, užsigauna, paklysta. Ir širdį sopa. Tačiau būtent tuomet mano pasididžiavimas sunyksta ir aš atsiveriu Dievo malonei. Adventas – ne apie mus, o apie Dievą, apie jo ištikimybę ir gerumą. Dievo malonės šviesoje džiaugėsi Senojo Testamento piligrimai ir Naujojo Testamento apaštalai. Ir vieni, ir kiti mums siunčia žinią, kad tai, ko labiausiai mums reikia, yra Dievo malonė. Tamsiu ir bauginančiu metu iš jos semkimės stiprybės.

Adventinė refleksija apie metų laikus žmogaus, bendruomenės ir tautos gyvenime.

Kas narsų Dievo tautos karžygį pavertė klastingu išdaviku? Šį kartą aptariu įsimintiną karaliaus Dovydo sūnėno portretą.

Pasitelkdamas Abšolomo gyvenimo istoriją, mąstau apie karčius vaisius, kuriuos žmogaus gyvenime subrandina neatleidimas.

Tinklalaidėje svarstau, ar pacifistinis požiūris, vienodai vertinantis abi kariaujančias puses – Ukrainą ir Rusiją, remiasi Kristaus mokslu, ar Naujasis Testamentas mokydamas apie meilę visiems, ir mūsų skriaudikams, nepakeičia Dievo, teisiančio nedorėlius, paveikslo Senajame Testamente, ar Pranciškaus kaip vyriausiojo Romos katalikų bažnyčios ganytojo laikysena karo metu teisinga ir pagrįsta Šventuoju Raštu.

Antroje pokalbio Liudvigsburge su Karoliu Genučiu dalyje – apie santykį su kitaip tikinčiu, krizes ir Tvaną, blogus ir gerus pamokslus, Pauliaus laiškų vertimą ir ne tik.

Liudvigsburge kalbamės su Karoliu Genučiu apie mano tikėjimo pradžią, Sąjūdžio laikus ir dabartį (I d.)

Tikėjimas – nevienpusis, Dievo namuose ne vienas kambarys, jų daug. Tikėjimas nesusiaurina akiračio, o jį praplečia, suteikdamas Dievo perspektyvą. Kristus yra kelias, kuriuo turime nepaliaujamai keliauti. Tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio. Jį žengę, nesustokime.

Palikdami vietos Dievo žodžio autorystės slėpiniui, skaitome kelias nuo pirmųjų krikščionijos amžių žinomas Evangelijos pagal Morkų pabaigas.

Kodėl judaizme neliko kunigystės ir kodėl be jos egzistavo ankstyvoji krikščionybė? Kunigystė kaip dvasinis luomas ar kaip kiekvieno tikinčiojo pašaukimas? Apie kunigystės esmę ir jos ateities viziją.

Reformacijos paradigmą mėginame suvokti, sugretindami judėjų poegzilinės kartos Shivat Tziyon – sugrįžimo į Sioną periodą (VI a. pr. Kr.)  ir XVI a. Reformacijos pradžią Europoje. Ypatingo dėmesio sulaukia Ezros ir M. Lutherio pastangos perduoti Šventojo Rašto prasmę paprastiems žmonėms suprantama kalba.

Apie dvi žmogaus būsenas – „šalia kelio“ ir „kelyje“.

Palyginę judėjų ir krikščionių tradicijas atrandame ne vieną panašumą. Religinės tradicijos neišvengiamos, tačiau jos yra ribotos ir niekada neturėtų užimti Dievo vietos. Žmogų pašventina Dievas, o ne vienos ar kitos tradicijos laikymasis.

Skaitydami Naująjį Testamentą nuolatos susiduriame su įvairiomis geografinėmis vietovėmis: miestais ir kaimais, jūromis ir mariomis, upėmis ir tvenkiniais. Dažniausiai tam neteikiame didelės reikšmės ir, deja, praleidžiame dalį apreiškimo. Dalis žinios lieka neišgirsta ir nesuprasta. Evangelijoje atrandame geografiją, tačiau dar svarbiau, toje geografijoje atrasti Dievo minčių slėpinius ir juos išsiaiškinti. Šį kartą - apie stebuklus nešventose vietose ir kodėl tokių Kristui apskritai nėra.

„Žmogaus apnuoginta širdis“ – taip savo eiles yra pavadinęs Vytautas Mačernis. Rašydamas geram savo bičiuliui, Paulius iš tiesų apnuogina savo širdį. O mes, žvelgdami iš tolo, ją galime palyginti, vėlgi Mačernio žodžiais, su „skaisčiai šviečiančia žvaigžde“ – Kristų. Trumpiausias iš Pauliaus laiškų nestokoja intrigos: narpliojame įstabią dviejų apaštalo sūnų istoriją ir aiškinamės, ko ji gali pamokyti mus.

Dievo žodis į žemę ateina apsivilkęs kūnu: Šv. Raštas užrašytas daugelio autorių skirtingais laikmečiais ir, žiūrint žanro, yra labai skirtingas. Neretai pabrėžiama, kad Biblija yra Dievo žodis (ir taip yra iš tikrųjų), tačiau sykiu dedama labai mažai pastangų Dievo mintims išsiaiškinti. Skirtingų literatūrinių žanrų, kaip antai, kronikų, pranašysčių, apokaliptinio, epistolinio ir kitų sumetimas į vieną krūvą, neatsižvelgiant į kultūrinį ir istorinį kontekstą, kiša koją, mėginant suprasti, ką Dievas nori pasakyti. Epistolos sudaro nemažą NT dalį ir teologine prasme yra ypač reikšmingos. Paskaitoje mėginame įsižiūrėti į Dievo žodžio kūną, – papirusus ir pergamentus, – nes juose įrėžtos žymės tarsi Kristaus stigmos apreiškia, koks yra Dievas.

„Samprotauti apie mirtį iš anksto – neabejotinai naudinga. Kas moko žmones mirti, moko juos gyventi“ – Michel de Montaigne

Žvelgiame į mūsų dangiškojo Tėvo paveikslą

Kaip atpažinti fariziejiškumą ir atsikratyti veidmainystės raugo.

Apie tai, kas mus žlugdo labiausiai.

Paskaita turėtų padėti norintiems skaityti ir suprasti gražiausią Šventojo Rašto knygą, semtis malonės, tikėjimo ir išminties iš neišsenkančių mylimojo Jėzaus mokinio minties šaltinių.

Susipažįstame su Luku, aptariame savitus jo evangelijos bruožus, įsimintinus palyginimus ir kitų evangelistų nepapasakotus epizodus. Apžvelgiame Apaštalų darbų knygos turinį, atkreipdami dėmesį į ypatingą Šventosios Dvasios reikšmę ankstyvojoje Kristaus bendrijoje ir dinaminį pastarosios pobūdį.

Dostojevskio romane „Broliai Karamazovai“ Ivanas Karamazovas rūstauja dėl to, kad Dievas nesustabdo blogio. Jis negali suprasti, kodėl, jei Dievas yra, turi kentėti ir mirti nekalti vaikai. Antroje laidoje mėginame atsakyti į šį nelengvą Ivano (ir daugelio kitų, svarstančių kaip jis) klausimą.

„Ar galima tikėti Dievą po Bučos ir Mariupolio?“ – klausia politikos apžvalgininkas Igoris Eidmanas ir atsako: „Manau, kad ne. Su didele širdgėla žiūrėdamas į Bučos aukas, vis dėlto drįstu atsakyti, kad, taip, tikėti Dievą net ir po Bučos galime. Laidoje sužinosite, kodėl.

Pirmojoje Naujojo Testamento knygoje, pačioje jos pradžioje guli atsitrenkimo akmuo – genealoginis Jėzaus protėvių sąrašas. Aptariame, kaip neatsitrenkti į šią kliūtį, bet paversti uola, iš kurios trykšta gyvenimo versmės. Mokomės skaityti Mato evangelijos prologą, aiškinamės pagrindines šios evangelijos temas.

Paschalinė refleksija

Apžvelgiant tai, ką kalbėjau, rašiau ir kuo dalijausi per 40 (be vienos) karo dienų. Mano straipsnis: Rusiškas pasaulis“ ir jį atmetanti ortodoksija: https://www.bernardinai.lt/rusiskas-pasaulis-ir-ji-atmetanti-ortodoksija https://www.patreon.com/saulytis

Aiškinamės, koks yra Naujojo Testamento santykis su Senuoju Testamentu, kokia Naujojo Testamento struktūra ir kaip formavosi jo kanonas.

Maskvos patriarchas Kirilas ir kiti ortodoksų hierarchai Rusijoje mėgina pateisinti karą Ukrainoje ir ten vykdomą civilių gyventojų naikinimą, nes juos įkvepia "rusiško pasaulio" vizija ir mokymas. Laidoje aptariame pagrindinius šio mokymo postulatus ir aiškinamės, kodėl jie prieštarauja Kristaus Evangelijai.

Ne vienam iškyla klausimas, kaip Šventojo Rašto šviesoje vertinti Ukrainoje vykstantį karą, kaip reaguoti ir kieno pusėje stovi Jėzus? Pasitelkdami Naujojo Testamento ištraukas, ir mėginame atsakyti į šiuos klausimus.

Ruskyj vojenyj korablj idi n.x.j – bebaimis Ukrainos pasieniečių šūksnis akistatoje su agresoriumi ir jo nešama mirtimi. Tai jau ne keiksmažodis, kontekstas jam suteikia kitą prasmę. Tai drąsus pareiškimas – traukis iš akių, mes nepasiduosime, mes tavęs neklausysime, pakankamai ilgai mus kankinai. Pakaks. Varyk iš čia. Nešdinkis iš mūsų tėvų žemės! Šioje laidoje aptariame skausmą ir atjautą, teisingą Dievo teismą ir kylančią narsą.

Kelios biblinės įžvalgos, padedančios suprasti giluminius Rusijos karo prieš Ukrainą motyvus ir skatinančios pasitikėti Dievo teisingumu. Kainas pakėlė ranką prieš Abelį, Rusija - prieš Ukrainą. Bet Dievas priėmė Abelio auką ir jo nekaltas kraujas šaukiasi teisingumo. Kaip Elizijaus laikais Sirijos kariuomenė buvo apakinta ir pateko į spąstus Samarijoje, taip apakintam Rusijos diktatoriui ir jo armijai spąstais taps Ukrainos žemė. Dieve, saugok Ukrainos karius! Taikos Ukrainai ir pasauliui, o Rusijai ir Baltarusijai laisvės!

Melskimės už Ukrainą, stovinčią siaubingo karo akivaizdoje, melskime jos miestams taikos. Melskime apsaugos ir gerovės, nes ne jai metas atsiskaityti už savo nuodėmes, o kraugeriškiems Rusijos ir Baltarusijos režimams. Savo brolių ir draugų ukrainiečių labui sakykime: „Tebūna tavyje taika!“

„Tikrojo pažinimo pradžia – tai suprasti, kad esi nusidėjėlis,“ – rašė Augustinas. O Dostojevskis, „Broliuose Karamazovuose“ svarsto, kad toks suvokimas yra paties brandžiausio šventojo vainikas. Savo gyvenime nuolatos susiduriame su kiekviename iš mūsų slypinčia „karamazoviškos niekšybės“ galia. Todėl nuolat turime atminti Kristų ir jo pralietą kraują už mus, dėl mūsų išgelbėjimo.

„Aš viską atiduočiau, kad tik galėčiau atrasti savo gyvenimo prasmę ir tikslą,“ – ši citata apibendrina tinklalaidės temą, kurioje, pasitelkiant biblinius herojus ir asmeninę pašaukimo patirtį, svarstoma apie esminius egzistencijos klausimus.

Grafas Nicolaus Ludwigas von Zinzendorfas buvo neeilinis XVIII a. tikintysis, anot kai kurių tyrėjų, „žymiausias vokiečių evangelikas nuo Liuterio laikų". Jį pagrįstai galime laikyti šiuolaikinių misijų pradininku. Misiologiniai Zinzendorfo principai ir įžvalgos aktualūs ir mums, ieškantiems, kaip kalbėti apie Kristų mūsų kintančiame pasaulyje.

Negalime skirstyti nei Bažnyčios, nei žmonijos į savus ir svetimus. Neteisinga telkti savus kovai su svetimaisiais. Mes visi broliai, visi žmonės. Tarp krikščionių yra netikinčių, o tarp netikinčių – krikščionių. Svarbiausia – nugalėti save, išritinti rąstą iš savo akies, neieškant šapelio kito akyje. Vienybę kuria ne bendri išpažinimai, doktrinos ar tradicijos, o Šventoji Dvasia. Vienybė ryškėja, kai rūpinamės vieni kitais ir mylime ne vien brolius.

Sausio 13 d. mitingo, skirto Laisvės gynėjams atminti, ir jame vykusios protesto akcijos refleksija.

Titulai Dievo akyse nėra reikšmingi. Bet žmonės jais didžiuojasi ir po jais slepiasi. Jei sureikšminame savo padėtį visuomenėje, bendruomenėje ar šeimoje, mums bus nelengva priimti Dievo žodį, skirtą skaistinti sielą ir gydyti kūną. Tikėjimo piligrimai nuolankiai priima Viešpaties žodį, nepaisant to, kad dažniausiai tai reiškia išėjimą iš komforto zonos, vidinį apsinuoginimą ir galbūt žmonių akyse didelę gėdą.

Žinia, kurios be galo trokštame kiekvienas, tačiau kurią taip nelengva priimti: „Tu esi mano mylimasis, tavimi aš gėriuosi.“ Šie Dievo žodžiai skamba nuolatos kiekvienam iš mūsų, tačiau juos nustelbia kiti, garsesni balsai, kartojantys: „Įrodyk, kad esi ko nors vertas, padaryk ką nors svarbaus, įspūdingo, didingo, ir tada galbūt būsi vertas meilės, kurios taip trokšti.“

Dangaus džiaugsmas žemėje? Taip. Per Gerąją žinią, per Šventąją Dvasią, per mus, kai elgėmės, kaip Jėzus mokė, kai sekame ankstyvosios Bažnyčios pėdomis.

Apie tikėjimo esmę, pasitelkiant biblines tikėjimo ir netikėjimo patirtis.

Jėzaus genealoginio medžio moterys, Kristaus pramotės, ir pagonių žyniai, atkeliavę į Jeruzalę pagarbinti gimusio žydų karaliaus, yra Advento pranašai, skelbiantys paradoksalų jo pobūdį. Dievo Sūnaus atėjimas į žemę buvo kitoks nei manyta. Kristus netilpo į tuometinio judaizmo rėmus, netelpa ir šiandien į ankštas konfesinės dogmatikos dėžutes.

A Ar turiu nuolankumo drąsos pripažinti tai, kas manyje nedora? Nebijoti šviesos? Advento refleksija apie Kristaus šviesą, Saliamono išmintį ir šviesos vaisių vedimą.

Apie tai, kad Dievas būtinai ateina į nerimo apimtą sielą, kai ši laukia Viešpaties.

Tiesa yra vienas skaisčiausiai žėrinčių deimantų Kristaus karūnoje. Kristumi sekame tiek, kiek atsiveriame tiesai, kiek ją branginame ir pagal ją gyvename. Geroji naujiena ta, kad tiesa pranoksta žemišką lygmenį, panaikindama bet kokį žmonių susipriešinimą rasiniu, tautiniu, religiniu, socialiniu, lyties ir kitais aspektais. Kristaus karalystėje gyvena žmonės iš visų tautų, iš įvairiausių religijų, iš visokių politinių partijų, nes ją įkūnija ne išoriniai bruožai ar formos, o vidinės intencijos ir nuostatos.

Ar Kristaus skelbta Evangelija neprieštarauja apaštalo Pauliaus laiškams? Darbai apspręs amžinąjį žmonių likimą? Ar vis dėlto tikėjimas? Epizode svarstoma, kaip elgtis ir ko neturėtume daryti, susidūrę su Šventojo Rašto antitezėmis.

Žmonės siekia kuo aukštesnio visuomeninio statuso, nes jis padeda susikurti gerbūvį, pelno pagarbą ir suteikia įvairių privilegijų. „Kur dirbi? Kokias pareigas užimi?“ – girdime. O koks esi viduje mažai kam rūpi. Tačiau Dievo svarstyklės kitokios. Dievas pasveria širdį, ne tik darbus.

Pasitelkiant biblinius, istorinius ir asmeninius pavyzdžius, svarstoma apie permainų metą, kuriuo gyvename.

Biblijos autoriai, priešingai nei dažnai galvojama, buvo apsiskaitę. Dievo įkvėptam žodžiui peno teikė tekstai, kuriuos laikome neįkvėptais. Panašiai ir krikščionio gyvenime perskaitytos knygos tampa lobynu, kuriuo naudojasi žmones ugdanti Tiesos Dvasia.

Kas sieja apokrifines knygas, neįtrauktas į Šventojo Rašto kanoną, ir šiandienines sąmokslo teorijas.

Apie tai, koks turėtų būti krikščionių santykis su valstybės valdžia, koks požiūris į leidžiamus įstatymus, apskritai kokia pilietinė pozicija labiausiai atitinka Kristaus mokslą. https://open.spotify.com/episode/32VX2uHMhdLHDEsOPD9LqM?si=YOWtM9QhQ1qbdclejf94yA&dl_branch=1

Ką Šventasis Raštas kalba apie pabėgėlius ir koks turėtų būti mūsų, krikščionių, santykis su šiais žmonėmis? https://open.spotify.com/episode/75KLeYa0ZEhbJo0pYywMvD?si=xp-NlNsESUK9abGQtMoKxQ&dl_branch=1

LGBT eitynių Kaune epizodo analizė. Refleksijos, kaip krikščionys turėtų šiandien skelbti Kristaus Evangeliją. https://open.spotify.com/episode/6rahsdyalrd49R2r1ny21Z?si=SdRjx6L2QPyzp8u6XtdhHA&dl_branch=1

Kai kas mano, kad biblinės studijos yra atsietos nuo gyvenimo. Taip nėra. Šaknydamiesi Kristaus moksle, įgauname praktinės išminties, kaip gyventi čia ir dabar. https://open.spotify.com/episode/5pjMZx4a0Wrkvpqb82Ht4y?si=NXGRPxLwSmuSoC1rzdAhBg&dl_branch=1

Paskaita evangelikų liuteronų stovykloje „Būtingei – 40“, 2021.07.31. https://open.spotify.com/episode/1HO6IsXzgpDFPzx9pFDjtA?si=bvZAhOInSqekwKFMs_kXpg&dl_branch=1

Šventoji Dvasia mūsų gyvenime. https://youtu.be/6tK_yQFhgH0 https://open.spotify.com/episode/0rbUlZElr8IjX9kPsqsi55?si=P9P92I_fS1eSbridiXsUeg

Apie mokytojus ir mąstytojus, kurie maitina mano tikėjimą ir plečia jo pažinimo ribas https://youtu.be/JtgVY2mdo5Y https://open.spotify.com/episode/51YVf1oMrmvrYwgZcFOKj2?si=_NlJBQS_TiOrvwGaLdvEBg

Apie mokytojus ir mąstytojus, kurie maitina mano tikėjimą ir plečia jo pažinimo ribas https://youtu.be/m34lmIuhvqU https://open.spotify.com/episode/02eaD3a1OeNG7wxnhG6JQW?si=iKytndp1SyarJY6Lg4r8Tg

Apie mokytojus ir mąstytojus, kurie maitina mano tikėjimą ir plečia jo pažinimo ribas https://youtu.be/6p7r7BA-WJ4 https://open.spotify.com/episode/0PoYU4Iv8URTZ90d36gxOh?si=srM8WN0MQ76b3--ABLvL8g

Apie mokytojus ir mąstytojus, kurie maitina mano tikėjimą ir plečia jo pažinimo ribas https://youtu.be/Wg9yBBQJRVE https://open.spotify.com/episode/6hSgW2UfCBpetZbGgP7Oz4?si=DBG1NUbIQDecBypJ44PE6Q

Kalbame apie krikščionybės esmę (Jn 13 sk.) https://youtu.be/DO5qKUTc-cE https://open.spotify.com/episode/4HGEGlRyA7Ky9LTGoSxtWr?si=PMuvpfyRToSqWoNYSQhKjg

Gilinamės į Evangeliją pagal Joną (12 sk.) https://youtu.be/Zae4DPqcohs https://open.spotify.com/episode/3Ve69BHK6omLdoithxqe00?si=ygYoDbKzQlK7CnyOFskQ8A

Kas yra „gimtoji“ ar „prigimtinė nuodėmė“? Ką šiandien reiškia šis teologinis terminas? Ar nuodėmė – prigimtis, ar pasirinkimas? https://youtu.be/n3PZNH4FOC4 https://open.spotify.com/episode/1yKH7WNwYwJRBRGDu1dAYj?si=v-8G0HHtSK2w4Zw8hLz4vg

Mėginame atsakyti į klausimus:(1) Kodėl Kristus vadinamas paskutiniuoju Adomu?(2) Ką Paulius turėjo omenyje sakydamas, siekite pranašystės dovanos? https://youtu.be/c-bFVy-vjYs https://open.spotify.com/episode/4hp2kyCpohmZrIGto2hyPz?si=pyqUnWoKQBKed-xMBO5EVw

Apie pranašystes, skelbiančias antrą Trumpo kadenciją https://youtu.be/YF1ekUxS670 https://open.spotify.com/episode/6Ch0CawYhWJU0eFmK9xtzN?si=Ye-y9ll-TSya3msjkCjuVg

Su Anželika Krikštaponiene kalbamės apie Šventojo Rašto vertimus, Pauliaus laiškus ir naują ekumeninį vertimą į lietuvių kalbą https://youtu.be/juxlWyTE2VA https://open.spotify.com/episode/1C7ZOjZfz1MzVxyX4WYBVD?si=OZK0shCXS_K0k-deoF6Ujg

Pamokslas bažnyčioje "Tiesos Žodis" https://youtu.be/bnttnRHi4Gs?t=2461 https://open.spotify.com/episode/4noq3bgBq10c7vt78TQJuR?si=9K1ra9jOSt-gBVfYVaSFVw

Jėzus sakė: "'Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams… Aš atėjau ne teisiųjų šaukti, o nusidėjėlių". Aiškinamės, kas tie "teisieji" ir "sveikieji", kurių Jėzus neatėjo gelbėti. https://youtu.be/-Kt5tRYwNko https://open.spotify.com/episode/75yb2a2bfqaLMfDjfqlFbW?si=zFRdTmpXSymjsXgegjiMYA

Mėginu rasti atsakymą į bičiulio užduotą klausimą https://youtu.be/PdddSXZgGTY https://open.spotify.com/episode/7I8a7GDzkpYsVPXzfeUrKr?si=1U0UdqaBSsSyurIvghQvug

Gilinamės į Evangelijos pagal Joną 9 skyriaus prasmę ir aiškinamės, ką ši Evangelijos dalis kalba mums https://youtu.be/HID_uDcV-oI https://open.spotify.com/episode/2eVhAF3ya2S1BDXyzl5f61?si=L9Tlo7RWTYSVjB6NtWyGUw

Dievo Tėvo įvaizdis implikuoja kiekvieno krikščionio pašaukimą dvasinei tėvystei. Esame pašaukti būti tėvais, atspindinčiais dangiškąjį Tėvą. Pranešime, sakytame konferencijoje "Tėvo namuose", atskleidžiama, kad Dievo Tėvo įvaizdis yra vienas svarbiausių raktų į Evangelijos sampratą. https://youtu.be/mCVo3MFIK5k https://open.spotify.com/episode/2TvHrSFueuu80uYwIXokj1?si=ofH2M9MLRHSvZRX9Xh4Wbg

Aiškinamės Evangelijos pagal Joną 8 skyriaus kontekstą, gilinamės į jo prasmę ir tai, ką ši Evangelijos dalis reiškia mums. https://youtu.be/e7LopoxEImw https://open.spotify.com/episode/0TdIyVk32d3t5ondxunoNl?si=0VISMNJNR3mcTR2lhJ1Fxw

Evangelijos pagal Joną 7 skyriuje susitinka realybė ir jos šešėlis, provaizdis ir gyvenimas, kurį jis vaizduoja. Žodis, tapęs kūnu ir pasistatęs palapinę tarp mūsų, ir yra tikroji Palapinių šventė. O Sukot - tik jo provaizdis. Aiškėja, kad Dievas kūno palapinėje tampa tikėjimo ir netikėjimo sankirtos tašku. https://youtu.be/qLt3PIyuUjQ https://open.spotify.com/episode/153jANkW864X54kEKlWOOm?si=vw_EDYxsS4GZv0XNY19PEg

Ieškoti Jėzaus yra gerai. Tačiau Jono evangelijos 6 skyriuje žmonės ieškojo Jėzaus, turėdami savo sumetimų. Jie buvo uolūs ieškotojai, bet nerangūs savo širdies tyrėjai. Ateinant pas Jėzų, būtina visus savo siekius bei įsivaizdavimus apie Dievą atidėti į šalį. Tik būdami atviri pamatome ir išgirstame Jėzų tokį, koks jis yra iš tikrųjų. https://youtu.be/h-PPv3jlxy0 https://open.spotify.com/episode/2bPjbdeXv8yVNBRQACozll?si=UfL7R2AbQky5OewWWtjDrA

Luošio išgydymas, aprašytas Evangelijos pagal Joną 5 skyriuje, atskleidžia, kad Kristus daro gera, nes yra geras. Jo gailestingumo dovanos pasiekia ne tik tikinčius, bet ir netikinčius, idant tikėjimą pažadintų ar pagilintų. Kristui žmogus visuomet svarbesnis už raidę. Šventojo Rašto prasmė atsiveria tik per Jėzaus Kristaus asmenį, o be jo lieka painiu ir gniuždančiu potvarkių rinkiniu. https://youtu.be/paee6XvKaUI https://open.spotify.com/episode/2DQ14751AnqVyPFHK1ygw3?si=vFMxvbGZSr20D92IIrZ43Q

Šventosios Dvasios dovanos Senajame Testamente? Ar reikia charizmas skaičiuoti? Kokia Sekminių reikšmė? Į kokias duobes įpuola charizminės bažnyčios? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus paskutinėje šio sezono tinklalaidėje „Irkis į gilumą“. https://youtu.be/KfST1ULjIeM https://open.spotify.com/episode/3QXgcrbav6M2dGcqHXWg3O?si=FnSQq69nQ6-MS846FHOffg

Gilinamės į Evangeliją pagal Joną (4 skyrius). Neįmanoma kristi tiek žemai, kad Dievo meilė nepasiektų. Ji nusileidžia tiek, kiek žemai esame puolę, apglėbia, pakelia ir perkeičia. Tereikia trokšti ir jai atsiverti. Ieškančiam išgydymo, Jėzus sako: „Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, niekaip netikėsite". Visgi brandus tikėjimas remiasi ne į stebuklus, o į mylintį, nors ir neregimą Kristų: „Tomai, tu įtikėjai, nes mane pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!” https://youtu.be/AMsFqMDQIIw https://open.spotify.com/episode/0ajYIP44fAMUJCtbqYYXKn?si=QnrhNikqRliR-6f5QXsTbg

GYVENIMAS SU ŠVENTĄJA DVASIA (II) Mąstymas yra ryškiausia mūsų vidinio gyvenimo išraiška. Gyventi su Šventąja Dvasia, reiškia, priimant Dvasios-Parakleto patarimus, mokytis mąstyti dvasiškai. Tinklalaidėje aptariami du požiūrio taškai: 1) kritinis mąstymas kaip dvasinio mąstymo priešybė; ir 2) kritinis mąstymas kaip dvasinio mąstymo dalis. https://youtu.be/7CQNaM2sabs https://open.spotify.com/episode/4Z5RYQJOODsBylBVycroUF?si=s5JVHyryTOKuEcUgw5Dl4w

GYVENIMAS SU ŠVENTĄJA DVASIA (I) Šventosios Dvasios pripildymas, o gal geriau būtų sakyti, apglėbimas paliečia ir visą žmogaus esybę. Tuomet mano vidinis Aš susitinka su tikru, mane mylinčiu ir iki galo pažįstančiu Dievo Tu. Aš atsiveriu Dievui, o jis man apreiškia save. Tai naujos kokybės santykis. Dievas nebėra vien iš tikėjimo doktrinų sudarytas aukščiausias objektas, o tikrasis Gyvenimas. Pasitelkiant Martino Buberio mintį: „Tai virsta Tu. Ir Tu yra daugiau, negu žino Tai. Tu nuveikia daugiau, ir jam daugiau nutinka, negu žino Tai. Į šį santykį neįsiskverbia jokia apgaulė: čia Tikrojo Gyvenimo lopšys.“ Rekomenduotinas skaitinys: Šventosios Dvasios reikšmė https://youtu.be/T93NCDVSCGI https://open.spotify.com/episode/1IzGYTCkVdknK79uI532pu?si=_ALoFBFlT2KygVIg5gKXmA

GILINAMĖS Į EVANGELIJĄ PAGAL JONĄ (7) Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą (Jn 3, 15). Tinklalaidėje aptariamos analogijos tarp dviejų ženklų – varinio Mozės žalčio ir Jėzaus Kristaus kryžiaus. https://youtu.be/7XY4Bd2oovE https://open.spotify.com/episode/5el7Kb7XqhqfHT2Df64Eyw?si=t8x4MeX5SKuDHv84EFDzzg

Du iš septynių Jėzaus stebuklų vyksta per šabą. Regis, tam, kad suvoktume, jog kenčiantis žmogus Dievui yra svarbesnis už Įstatymo raidę. Kristaus stebuklai įrodo, kad Dievas rūpinasi mūsų poreikiais. Visgi dieviškas aprūpinimas, skritas mūsų žemiškai kelionei, nėra pagrindinis dalykas, kurio suteikti atėjo Jėzus. Jis nori duoti mums daugiau – Dievo pažinimą, kas ir yra amžinasis gyvenimas. https://youtu.be/9CDGpP4eiI0 https://open.spotify.com/episode/4PJ8mMpTpxKvDpng6CsSM2?si=CgqWmur2TvixCRhWGkJzyw

Atskiro žmogaus gyvenimą, kaip ir žmonijos istoriją, Dievas trokšta padalinti į dvi dalis – iki ir po Kristaus. Mūsų gyvenimo kalendoriuje turi atsirasti ši išganinga perskyra – asmeninės Kalėdos: „Taigi, jei kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas sena – praėjo, štai visa tapo nauja.“ https://open.spotify.com/episode/0rbX4H1zgoEgtTrMnap8FP?si=MG_1OHUUTnWgDIVf8ik3Lw

Humoras – tai ne nuotaika, o pasaulėžiūra. Jei teisingai sakoma, kad nacių Vokietijoje humoras buvo išnaikintas, tai reiškia ne tai, kad visi buvo prastos nuotaikos, bet kažką gilesnio ir svarbesnio, Ludwigas Wittgensteinas. https://open.spotify.com/episode/1GIlQ6nK0DCEZVNE140ad2?si=c3KWXkpNSqeVhwkWm_-4kA

Apaštalas Paulius yra viena ryškiausių asmenybių ne tik krikščionybės, bet apskritai Vakarų Europos istorijoje. Jo portretas daugialypis: apaštalas ir mokytojas, pamokslininkas ir rašytojas, egzegetas ir pasakotojas, etikos pedagogas ir teologas, mažiausias iš Jėzaus apaštalų, tačiau daugiausiai dėl jo nuveikęs. Paskaitoje aptariamas Pauliaus fenomenas. https://open.spotify.com/episode/56zTuFTWZGSoQqoVvbBUHl?si=Mkon6JNfSSehZonC5r9XLw