Mes esame pradžių - gimimo, naujų projektų, naujų kontaktų, draugysčių ir meilių - kultūroje. Ir daug mažiau dėmesio skiriame tam, kaip gražiai/tinkamai atsisveikinti su tuo kas buvo - ar dar yra, bet reikia paleisti. Nes tai sunku. Sunku išeiti iš darbo, baigti santykį, sunku atsisveikinti su artimu ilgesniam laikui, nekalbant apie mirtį. Pakalbėkime apie pabaigas. Apie mūsų pasirengimą joms - su Eugenijumi Laurinaičiu. Eglė ir Neringa

#61 NAUJASGyvename laimės ieškotojų amžiuje, ieškome įvairių laimės receptų ir jei jos nerandame - jaučiamės nelaimingi. Tad ar teisinga kryptimi išekome? Kaip atrasti gyvenimo pilnatvę/savirealizaciją ir kaip nesijausti vienišais savo pačių gyvenime? Kaip jausti pilatvę, ramybę, pakankamumą nebūnant -iausiu ir -iausia? Šįkart jaukiai įsikūrę "Audioteka" studijoje su Brigita Kaleckaite ir Eugenijum Laurinaičiu pasikalbėjome apie du kraštutinumus - laimę/pilnatvę ir vienatvę, apie tai, kaip svarbu, kad vidus rezonuotų su išore ir, kad nebūtų didžiulio atotrūkio tarp to kas yra mūsų viduje ir to kas mūsų išorėje.Malonaus klausymoEglė ir Neringa

Dažnas  savo socialiniuose tinkluose turime žymių žmonių, kurių gyvenimus sekame. Vieni rečiau, kiti aktyviau. Psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė įvardino daug priežasčių, kodėl taip elgiamės: apkalbos, pavydas, edukacija, socialinė kontrolė. Tačiau kartu rekomendavo užduoti sau  paprastą klausimą "kokius savo poreikius tenkiname socialiniuose tinkluose sekdami kitus žmones?". Atsakius į jį, gal pradėsi ieškoti ir kitų būdų jiems tenkinti, ne tik influencerių stebėjimą.Apie realybę ir iliuzijas, apie mūsų projekcijas influenceriams ir daug kitų įdomių dalykų kalbėjomės Audioteka studijoje. O norintiems patiems tapti influenceriais  Brigita siūlo užduoti kitą paprastą klausimą - "kodėl aš tai noriu daryti?". Ir jei atsakymas yr atik dėmesys, gerai pagalvoti, nes būti influenceriu irgi yra darbas.Gero klausymo:)Eglė ir Neringa

Tai ar pykstatės su savo paaugliais? Ar jaučiate kaip užsiveliate į konfliktus, kurie praėjus kelioms minutėms, atrodo, kad buvo apie nieką? Psichologė Aušra Kurienė, kaip visada, nuleis tėvus ant žemės, leis pasijuokti  ir pamatyti pasaulį paauglių akimis. Taip, mums tėvams atrodo, kad pavargę galime būti tik mes, ką jau čia tie vaikai veikia tokio... Bet sutaupysime Jums kokį vieną kitą konfliktą, jei pasiklausytite, pažadame. Ne tik apie nuovargį bus kalba, apie santykį, kuris kaip tėvai norime, kad būtų geresnis.Gero klausymo,Eglė ir Neringa 

NAUJAS #58Jau ne kartą “Ai, viskas gerai..” kalbėjome ir apie meilę, ir apie konfliktus, ir apie kito keitimą bei savęs keitimą. Šįkar Audioteka.lt studijoje, kartu su mūsų drauge, terapeute Vilija Girgžde kalbėjome apie skirtingumą poroje. Rinkdamiesi parnerius mes dažnai pasiduodame skirtumų traukai, tačiau po kurio laiko susiduriame su sunkumais tuos skirtumus priimti, tad kaip su jais susigyventi? Kaip tiesiog išbūti skirtingume?  Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?Malonaus klausymoEglė ir Neringa

NAUJAS #57Na ką, ketvirtiems pokalbių metams prasidedant, prisėdome pakalbėti apie meilę. Ir su mūsų draugais  Brigita ir Eugenijumi atnešėme gerą pūdą druskos. Eugenijus sako, kad jei įsimylėjimas yra Dievo dovana arba bausmė, tai meilė yra darbas. O Brigita atkreipia dėmesį į nepatogią tiesą, kad mes dažnai ieškome žmogaus, kuris mus mylėtų, o ne kurį mes mylėtume…Daug gerų minčių, nuleidžiančių ant žemės ir duodančių patarimų, kaip tą meilės ryšį kurti.Ačiū mūsų draugams Audioteka už meilę mums:) Gero klausymosi ir malonaus darbo dėl tos nuobodžios meilės.Eglė ir Neringa

Naujas #56Pirmąjį 2023 metų penktadienį kviečiame jus išgirsti naują mūsų pokalbį su geru “ai, viskas gerai..” draugu, terapeutu Gintaru Šmatavičium. Apie baimę, su kuria susiduria ne vienas, tik įvardint ją ne visiems pavyksta - baimę būti atstumtam.Šią baimę svarbu pažinti, atpažinti ir tiems, kurie bijo būti savimi, bet kokį pasakymą priima, kaip kritiką ir tiems, šalia kurių yra toks žmogus, kad pavyktų jį priimti, suprasti, padrąsinti ir palaikyti.Pasirodo, kad tie žmonės, kurie atsiriboja ir bijo būti įvertinti iš tiesų labiausiai trokšta meilės ir pripažinimo, tiesiog nemoka to paprašyti.Malonaus klausymo,Eglė ir Neringa

NAUJAS! #55Dažniausiai girdime kalbas, kad kito žmogaus pakeisti negalime, tad nėrėme į provokuojantį klausimą...o gal vistik galime?Kartu su "Ai, viskas gerai" drauge, terapeute Brigita Kaleckaite pažvelgėme į situaciją kitu kampu, kuomet nesitikint jokių padėkų, savo ego paglostymo stebint kito pokyčius ir tiesiog koncentruojantis į kito žmogaus laimę mes galime kur kas daugiau, nei atrodo.Reikia tik labai norėti, pasistengti ir tikėti.Malonaus klausymo,Eglė ir Neringa

NAUJAS #54Marinuoti noraiKaip dera rudeniui, pasikalbėjome apie marinatus ir actą…santykiuose, kylantį iš neišsakytų vienas kitam norų poroje. Psichologai, porų terapeutai Vilija Girgždė ir Viktoras Keturakis davė daug naudingų patarimų, kaip pastebėti nuoskaudas savyje, kaip ‘nupilti actą’ santykiuose ir kaip jo negaminti. Beveik kulinarinė laida gavosi   Pradėkime pokalbius nuo “kai tu darai x, aš jaučiuosi…”, o ne “tu visada…to tokia/toks”… ir nesitikėkime, kad partneris galiausiai visus mūsų norus išpildys. Tam reikia viso kaimo. Gero klausymo,Eglė ir Neringa

NAUJAS #53Net kas antras žmogus per visą gyvenimą patiria psichikos sutrikimų. Mes žinome apie sutrikimus per mažai, kad būdami kartu padėtume vieni kitiems būti, dirbti ir gyti.Šįkart Audiotekoje kalbėjomės su psichiatru, Vilniaus Respublikinės psichiatrijos ligoninės direktoriumi prof. Arūnu Germanavičiumi. Arūnas sako, kad mes nuvertiname alkoholizmo keliamą grėsmę, bet pervertiname šizofrenijos keliamą grėsmę. Ir dėl to turime daug baubų.Specialiai parengtos darbo vietos ir aplinka, darbo krūvio suderinimas, krizių plano aptarimas, kolegų paruošimas - tai kosminių investicijų nereikalaujančios priemonės. Nekurkime mitų, griaukime juos ir kurkime aplinką, kurioje gera visiems. Nes vėlgi, nei vienas nesame apsaugotas. kas antram mums skirtingu etapu reikia pagalbos, lengvesnės ar stipresnės.Pridedame nuorodą į Audioteka.com esančią audio knygą, kuri taip pat gali jums būti naudinga. https://audioteka.com/lt/audiobook/ka-jie-mums-padare  Gero klausymoEglė ir Neringa

NAUJAS!!! #52Naują sezoną pradedam su humoru - tiksliau su pokalbiu apie humorą. Kam jis mums reikalingas, kaip mes jį naudojame ir kur jo neturėtume naudoti? “Jei galime iš sudėtingiausios situacijos pasijuokti, vadinasi, galime ją išgyventi”,- sako mūsų pašnekovas, auksinis podkasto draugas, Eugenijus Laurinaitis. Raudona lemputė užsidegti turi tada, kai humorą naudojame savo viršumui parodyti. Humoras skirtas tam, kad visiems būtū geriau, ne pažeminti kitus. Bet, pasirodo, humoro raumenį galima treniruoti - pagalvokite apie savo savybę ar įvykį, iš kurio galėtumėte pasijuokti. Tai puikus būdas įsitikinti, kad nieko neatsitinka, kai mes neatitinkam savo ar kitų lūkesčių. Mes nesugriūnam.Smagaus pokalbio, o mes tęsiame įrašus, kad šį sezoną atneštume Jums dar daugiau kokybiško laiko sau.Malonaus klausymo,Eglė ir Neringa

Meilė turi būti nuobodi, sako Brigita. Taip taip. Amerikietiškųjų kalnelių santykiuose mus verčia ieškoti ir  juos kurti skirtingi prieraišumo tipai, kurie susiformuoja labai anksti mūsų vaikystėje. Jų yra keturi: saugus, nerimastingas, vengiantis ar dezorganizuotas.  Paklausykite, atpažinkite save santykiuose ir padėkite sau. Saugiųjų yra, pasirodo, tik 50%, visi kiti arba nerimastingai ieškome patvirtinimų, arba nuo intymumo bėgame. Svarbiausia, atpažinti savyje savo tipą ir su juo susidraugauti. Gero klausymo ir geros vasaros, neriame į atostogas, palikdami Jus su 51 įrašu saulėtoms ir ne tik ramybės ir laiko sau akimirkoms. Eglė ir Neringa

Ar lengvai atsiprašote ir/ar atleidžiate?Psichologas Gintaras Šmatavičius sako, kad mes kankinam save - tiek neatleisdami, tiek neatsiprašydami.  Taip taip, ne kitus, o save. Bet apie visus, “kodėl nesigauna?” pakalbėjom vėl Audiotekos studijoje. Bijom pasirodyti silpnais, klystančiais, blogais, norim kontroliuoti  kitus ir situaciją - aibė priežasčių. Tačiau svarbiausia žiūrėti ir į atsiprašymą, ir į atelidimą, kaip į dovanaą sau. Abu veiksmus darom visų pirma dėl savęs.Tai linkime gero klausymosi ir bent vieno gero atsiprašymo ar atleidimo (ne iš darbo:) - kad savaitgalis būtų lengvesnis:)Eglė ir Neringa

NAUJAS #49Kaip saugiai susitikti su kadaise patirta, neišgyventa, bet nustumta trauma? Kaip atpažinti, kad ji “veržias” laukan?Psichotraumatologijos centre (Vilniaus Universitete) dirbanti psichologė Inga Truskauskaitė profesionaliai ir jautriai papasakojo, ką traumos mums daro, kaip mes jas kartais ‘užšaldom’, kad apsaugotume save, ir kokia profesionali pagalba galima išeiti iš šio uždaro rato.Tikimės, kad pokalbis bus naudingas ir gal paskatins ką nors kreiptis pagalbos. Kalbėjomės vėl jaukioje Audioteka studijoje, klausykite knygų.Eglė ir Neringa

NAUJAS!!! #48 "Ai, viskas gerai..." pokalbis. Apie ribas.Ar lengvai pasakote “ne”? O gal per dažnai sakote? Ar jaučiate, kad kiti naudojasi Jūsų gerumu?Paklausykite pokalbio apie ribas. Kodėl vieni moka jas saugoti, o kitiems sekasi sunkia?  Kada formuojasi mūsų gebėjimas jausti savo ribas ir kaip ugdyti tiek gebėjimą brėžti ribas, tiek gebėjima jas atverti?Ką reiškia neturėti savo ribų? “Negyventi savo gyvenimo”, sako Brigita, o Eugenijus priduria “Kai aš galvoju ir jaučiu, kad esu vertas tik tiek, kiek kitas mane vertina”.Mums buvo labai įdomu, tikimės ir Jums bus naudinga, gero klausymo!Eglė ir Neringa

Naujas pokalbis. Kitoks. Broliams ir sesėms ukrainiečiams.Karas ten, mes čia - kaip padėti sau? Daug klausimų gali kilti nuo karo bėgantiems ukrainiečiams: kaip pastebėti, kad reikia pagalbos man, šalia esančiam ar vaikui šalia? Svarbiausia, maži žingsneliai ir viskas palaipsniui - rūpintis savo išgyvenimu, kūnu, mintimis, stebėti aplinką ir žengti žingsnius link jos, ne nuo jos. Apkabinam mintimis ir žodžiais visus ukrianiečius, esančius čia, Lietuvoje. Džiaugiamės, kad esate saugūs. Ir siunčiame mažą žingsnelį link pagalbos sau. “O po to - susitvarkysim”, kaip sako mūsų pašnekovė psichologė Natalja Kozyr, pati tik prieš kelias dienas atvykusi čia.Pasidalinkite su ukrainiečiais savo tarpe. Tai dar viena pagalba šalia visko, ką galime padaryti.Kviečiame visus ukrainiečių psichologus ir psichoterapeutus, esančius Lietuvoje, palikti informaciją apie save komentaruose. Gal atsiras ieškančių Jūsų pagalbos ar galinčių pasiūlyti darbo galimybes.Война там, мы здесь - как себе помочь? У украинцев, спасающихся от войны, может возникнуть много вопросов: как заметить, что  нужна помощь мне, человеку рядом или ребенку?Самое главное - маленькие шаги и все постепенно - заботиться о своем выживании, теле, мыслях, наблюдать за окружающей средой и делать шаги к ней, а не от нее.Мы обнимаем всех украинцев здесь, в Литве, мыслями и словами. Мы рады, что вы в безопасности. И делаем маленький шаг к самопомощи . ‘А дальше - будем разбираться’, — говорит наш собеседник психолог Наталья Козырь. она тоже приехала в Вильнюс  несколько дней назад.Приглашаем всех украинских психологов и психотерапевтов Литвы оставлять информацию о себе в комментариях. Возможно, найдутся люди, которым нужна ваша помощь или которые могут предложить работу.

NAUJAS #46Nuo ‘Pešasi kaip šuo su kate’ iki ‘neperskiriami’ - brolių ir seserų santykių amplitudė plati. Jų nepasirenkam, bet jų pagalba tikriausiai mokomės sugyventi su pasauliu.Pakalbėkime apie brolius ir seses - ar yra kažkas, ką būtų galima apibūdinti kaip “normalu” ir kaip savo vaikams padėti puoselėti tarpusavio santykius.Malonaus klausymoEglė ir Neringa

Naujas #45 mūsų pokalbis.  Kaip kovoti su nerimu, baime, įtampa karo akivaizdoje? Matom žiaurius vaizdus ekranuose, vykstančius mūsų kaimynystėje, o kartu lyg gyvename savo realybėje.  Išgyvenam savo pyktį, beprasmybę, liūdesį, kartu patirdami aplinkinių jausmų amplitudes. Psichoterapeutai Eugenijus Laurinaitis ir Brigita Kaleckaitė dalinosi, kaip pastebėti savo kūno ir psichikos reakcijas, kas yra “normalu”, ir kaip susirinkti save bei padėti kitiems apėmus panikai?Labai tikimės, kad pokalbis Jums atneš daugiau tikėjimo ir įrankių nurimti ir sutvirtėti.Keletas nuskambėjusių patarimų:- Riboti informacijos srautą;- užimti save fizine veikla; - palaikyti rutiną;- tęsti savo darbus ir atsakomybes šeimoje ir darbe;- kalbėtis, palaikyti ryšius su artimaisiais ir draugais; - skaityti knygas (pvz. Balio Sruogos “Dievų mišką”); - apsikabinti ir apkalbinti kitą;- prisijaukinti mintį apie mirtį;paklausyk. jei žinai, kas šalia jaučia stiprų nerimą - pasidalink.Eglė ir Neringa

Mamų kaltė.Ši kaltė gimsta iš mūsų baimės būti bloga mama. Tik va tą “gera/bloga” irgi pačios nusipiešiam, suprantama, ne be visuomenės spaudimo. Pasirodo 60-ais nedirbančios mamos su vaikais praleisdavo laiko tiek pat, kiek dabar dirbančios. Rolių daugiau, lūkesčių dar daugiau, o laiko - tiek pat. Ką turi daryti pačios mamos ir ką  bendruomenė aplink gali padėti, kad tos kaltės būtų mažiau? Apie tai pasikalbėjome su Lyčių lygių galimybių centro eksperte Margarita Jankauskaite ir psichoterapeute Anna Vinkovskiene. Girkime save, girkime viena kitą ir dėkime šonan visas ‘tobulystes’.Gero klausymo, geriausios pasaulyje mamos:)Eglė ir Neringa

Pradedam trečiuosius mūsų podkasto ir draugystės metus!!! Ir pradedame pokalbiu, labai reikalingu metų pradžiai - apie mūsų motyvaciją. “Sportuosiu, sveikai maitinsiuos, skaitysiu, nebūsiu soc. medijose, skirsiu laiko sau ar artimiesiems, išmoksiu naują kalbą ar pradėsiu naują sporto šaką…” girdėta? Kas prirašyta Jūsų rezoliucijose? Noras keistis svyruoja ir nyksta. Kaip padaryti, kad tie geri norai vestų į darbus?  Psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė šįkart padės mums atrasti vidinius įrankius stiprinti savo motyvaciją. Ne sniekas kitas jos mums nepastiprins.Pradėsim nuo labai smagaus pratimo, “įsivaizduokite savo 90-ies metų - kokį/-ią save norite matyti?”… Kaip tik klausimas pektadieniui:)Tiesa, pašnekesį su Brigita pasirinkom neatsitiktinai - pokalbis su ja pernai apie nepakankamumą buvo pats klausomiausias!Gero klausymo!! Eglė ir Neringa

Kaltė ir gėda - dvi graužatys, kurioms save vis atiduodam. Abi reikalingos, nes ženklina elgesio ribas bendruomenėje, tačiau perdėtos jos rodo, kad vertinam save neadekvačiai.Jei kaltės jausmas gali būti laikinas, nes yra  būdų ją ištaisyti, gėda įklampina ilgam ir verčia abejoti savo verte.  Tada bijome ir akių kontakto, ir vengiame artimųjų,  ir visaip kitaip save baudžiam. Tai pavojinga.Psichologas Gintaras Šmatavičius primena, kad blogų jausmų nėra.  Yra gerai jausti kaltę, jei ji tikra, gerai netgi parėkauti, jei bijom ar pykstam. Bet gėdos jausmui dažniau užpuolant,  jis siūlo vis savęs paklausti "na ir kas? na ir kas jei aš "toks"?".Gero klausymo!

Kaip traumingos skyrybų patirties vaikams nepadidinti dar labiau - tokia tema su psichologe Aušra Kuriene kalbėjomės šįkart. Kad ir kaip mylėtų vaikus, nesąmonių pridaro visi. Jei einate skyrybų keliu ar Jūsų artimi žmonės eina - paklausykite.Eglė ir Neringa

JAU 40!!!! Tiek temų jau aptarėme, bet jos jokiu būdu nesibaigia…Šįkart - mobingas. Pavadinimas girdėtas, nors daug nežinios, kas tai yra ir kas tai nėra. Pasikvietėme psichoterapeutą Eugenijų Laurinaitį suprasti, kaip jis veikia, kodėl jo imasi ir ką daryti tapus auka.Galia, savivertė - kertiniai žodžiai šioje temoje. Tačiau esminė žinutė - už save atsakingi esame mes patys. Turime kreiptis pagalbos į tuos, kurie turi galios kažką keisti, tačiau jei pagalba neįsijungia, laikas keisti darbą. Pats žmogus su mobingu susitvarkyti negali. 

Šįkart apie vyrus SU vyrais. Mūsų pokalbiuose vis išnirdavo "o vyrai tai ..." - todėl nuspręndėm pakalbėti su jais pačiais. Apie jų psichinę būklę, kaip jie sau padeda ar nepadeda spręsti savo psichinės sveikatos problemas. Ar vyrų terapijoje vyksta kažkas kitaip?Apie svarbią tėvo rolę vyrų pasaulėjautoje, apie judesio galią jų terapijoje ir apie paprastą poreikį bendrystės - ypatingai vyriškos. Paklausykite, vyrai ir ne tik.Eglė ir Neringa

Paaugliai internete: kas ten vyksta?Pasikvietėme jau pas mus besisvečiavusią paauglių lytiškumo ugdymo ekspertę Akvilę Giniotaitę  pakalbėti daugeliui tėvų visai nejaukia tema.Virtualus pasaulis tampa paauglių realiu pasauliu, o mes , tėvai,  užstrigę savajame, nežinom, kas ten vyksta - ir kartais pykstam, kartais pasiduodam, o dar dažniau - kovojam. Pažinkime JĮ ir JUOS jame.  Ar jie tie patys, kuriuos mes matom savo virtuvėje? Kaip jie kuria savo tapatybę ten, su kokiom grėsmėm susiduria ir kur mes jiems dar vis galim padėti?Naudingo klausymo,Eglė ir Neringa

NAUJAS! #36Ar pykote šiandien? Ką darėte pykdami?Naują pokalbių etapą pradedame ne nuo tylios temos, o nuo kartais net labai garsios - nuo pykčio. Kodėl pykstame, kas po pykčiu slepiasi ir kaip galime padėti sau?Eugenijus ir Brigita padėjo pyktį ant lėkštutės, ramiai jį išnarstė, kad net, atrodė, jog nėr čia ko gyvenime apskritai pykti. Bet pykti sveika ir normalu. Pykime, bet žiūrėkime, kad jo išraiškos būdai leistų mums sveikai gyventi. Tai visiškai mūsų atskomybė.Beje, pasirodo, kad ant savęs pykti neįmanoma. Taip taip.  Jei manot , kad pykstat ant savęs, žvelkite giliau.Smagaus pokalbio ir dažniau dėkokime kasininkėms parduotuvėje - pasirodo, tai padeda įveikti pyktį. Smagaus ir naudingo klausymo.Eglė ir Neringa

Nepakankamai gera mama, tėtis, darbuotojas ar partneris.  Nepakankamai uždirbam ir Nepakankamai geri jaučiamės lovoje ar net tikėjime. Nepakankamumas eina kartu apsikabinęs su gėdos jausmu ir dažniausiai slypi mūsų traumose ir išmoktuose modeliuose. Griaukim juos. Linkim kad šis pokalbis su Brigita Kaleckaite bus paspirtis paspirginti save griaužiantį nepakankamumą ant šios kaitrios vasaros saulės ir gyventi laisviau. Dažniau priminkim sau, kad esam pakankamai geri. Ir vasara ši pakankamai gerai irgi:) gražios Jums jos!Eglė ir Neringa

Kiekvienas iš vaikystės atsinešame nemažą 'krepšelį' išgyvenimų, kartais net ne apie visus juos patys žinome...iki tol, kol jų keliamos pasėkmės tampa pagaliais ratuose,  siekiant gražesnio gyvenimo.Kaip savyje atrasti padarinius traumų, kuriuos patyrėme dar būdami visiškais mažyliais? Kaip nekartoti mums patiems sunkumus kėlusių tėvų klaidų?Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos sako prof. Eugenijus Laurinaitis - atradus savųjų traumų priežastis, palikti savo tėvus ramybėje ir nepulti jų kaltinti... nebegyventi praeitimi ir daugiau galvoti apie tai, ką šiandien galime padaryti, kad ateitis būtų šviesesnė.Šis pokalbis labai priminė auksinę frazę - kalbėkite su savo vaikais taip, lyg jie būtų stebuklingiausi, širdingiausi, geriausi, gražiausi ir kitaip magiškiausi žmonės žemėje, kad jie taptų tuo, kuo tiki.Malonaus klausymo, Eglė ir Neringa

Ką mūsų paaugliai prarado karantino metu ir kaip jiems padėti dabar, kai vasara atveria įvairias galimybes? Visų pirma, kaip mums, tėvams, padėti patiems sau?Susėdome vėl su Aušra Kuriene pas draugus Audiotekoje pasikalbėti apie paauglius ir vasarą, paauglius ir jų gyvenimo eksperimentus. Aušra ir vėl  nuleidžia tėvus į tą lygį, kur svarbiausia pamatyti paauglio poreikius, o ne teisti, kalbėtis, o ne nurodyti. Tačiau išlaikyti ribas, kai paaugliai eina eksperimentuoti.Gero laiko klausantis,Eglė ir Neringa

Pirštų galiukais, raustančiais žandais ar drąsiai ir ramiai - kaip Jūs kalbatės Jūs su savo paaugliais apie lytiškumą, seksualumą, lytinius santykius?  "Mes seksualumo bijome, bijome, kad pasakysim per daug ir galvojame, kad paaugliams mes turime kažką atskleisti, pamiršdami, kad mes patys turim išsiaiškinti su savimi pirmiausiai..."  - puikiai apibendrina šią temą Akvilė Giniotaitė, lytiškumo ugdymo ekspertė.Paprasčiausias sprendimas yra tiesiog kalbėtis daug, apie viską, klausiant jų nuomonės, o ne ateinant į pokalbį su nuostatą "aš tau dabar paaiškinsiu".   Gero klausymo ir gerų pokalbių:)Eglė ir Neringa

NAUJAS! #31Ne vienas turbūt esame susidūrę su situacija, kuomet nesijaučiame gerai darbe, santykyje, situacijoje ir kt, tačiau niekaip negalime to paleisti. Kodėl taip yra? Kas su mumis vyksta? Kokios yra to priežastys, kaip jas pažinti ir kaip išmokti paleisti?Geštalto terapeutė Brigita Kaleckaitė sako, kad vienas iš būdų paleisti - parašyti laišką. Žmogui, situacijai, įpročiui. Parašius jį tiesiog - sudeginti, suplėšyti. Kokie gi dar būdai palengvina paleidimą ir buvimą čia ir dabar.Kviečiame paklausyti,Eglė ir Neringa

#NAUJAS! #28 Šį kartą 'Ai, viskas gerai' kartu su terapeute Anna Vinkovskiene ir pašnekove kalba apie Pogimdyvinę Depresiją.Nėštumas, gimdymas, mažylio supavimas rankose - viskas taip suromantinta, rodos tik šviesu ir lydima laimės. Tačiau kas nutinka, kad džiugesys ima pintis su liūdesiu..kai prarandi gebėjimą džiaugtis kasdieninėmis smulkmenomis, kai pameti save ir imi gyventi 'mechaniškai'? Kur čia mūsų trauminės patirtys, iš kurių brendam ilgai, o kartais - net nepastebim, kad esam, kol kas nenutinka.Mūsų pašnekovė pagalbos kreipėsi supratusi, kad jos emocinės sveikatos gerinimui nebeužtenka tik įveikti miego trūkumo problemą ir teigia, kad jei būtų žinojusi daugiau apie pogimdyvinę depresiją - į savo kūno signalus dėmesį būtų atkreipusi gerokai anksčiau.Nuoširdžiai tikimės, šis pokalbis įkvėps drąsiau ieškoti pagalbos ir labiau atkreipti dėmesį į savo kūno signalus.Malonaus klausymo,Eglė ir Neringa

Pavasaris. Atrodytų visur šviesėja, tačiau kartu tai - sunkiausias kūnui ir psichikai metas. Kodėl? Apie tai pakalbėjom su psichoterapeutu prof. Eugenijumi Laurinaičiu. Ką pavasaris mums atidengia ir kodėl sunkiau tvarkytis? Ką ypatingo turi šis pandeminis pavasaris, kuriame viltis “sugrįžti” į normalų gyvenimą nebūtinai visiems yra šviesi? Pokalbis apie tai, kaip stebėti save, kaip pastebėti ir kaip padėti - kaip visada. Gero pavasario, stebint savo inkarus ir nutirpstančius kakučius:) Ir nepamirškim pasijuokti.

NAUJAS! #26Pokyčiai. Ne kartą mūsų podcastuose yra nuskambėjusi frazė, kad kovoti su savimi jokiais būdais negalima. Tad ir pokyčiai į gyvenimą turi ateiti palengva. Ne visada jie būna labai malonūs, kartais reikia šiek tiek stumtelėti save jų link, tačiau išdrįsus jų imtis - gyvenimo kokybė pakinta.Nėra lengva pripažinti, kad gyvenime kažkam vykstant ne taip, kaip norisi, reikia pasižiūrėti ką ta situacija sako apie jus. Bet toks sprendimas - jau labai didelis žingsnis pokyčių link.Su Jurgita ir terapeutu Gintaras Šmatavičius susėdome pasikalbėti apie vidinius pokyčius. Tokius, kurie pasiekiami ne iškart, tokius, kuriems reikia pribręsti ir nuo kurių, kartais, mes įnirtingai bėgame. Kodėl jų bijome ir koks kelyje į pokyčius yra terapeuto vaidmuo?Jurga ir Gintaras dalinasi savo patirtimi terapijos, padėjusios pasiekti reikšmingų pokyčių Jurgos gyvenime ir išaugusios į judviejų knygą, kurią galite išgirsti pas mūsų bičiulius - Audioteka.ltNebijokime keistis. Kaip sakė Gintaras - juk blogiausia, kas gali nutikti, tai liksite tame pačiame taške nuo kurio ir pradėjote.Svarbiausia judėti pirmyn.Malonaus klausymoEglė ir Neringa

“Kodėl čia taip jautriai reaguoji?” - turbūt ne vienas yra girdėjęs ar uždavęs tokį klausimą, ypač pastaruoju metu, kuomet visi yra tikrai stipriai sujautrinti, tad šiandien ‘Ai, viskas gerai’, kartu su Brigita Kaleckaite kalba apie jautrumą ir padidintą nerimo jausmą, kaip sutrikimą. Gana dažnai žmonės net nežino turintys padidinto jautrumo nervų sistemą ir kenčia išgyvendami ypatingai sunkias emocijas. Šiuolaikinei visuomenei orientuojantis į lyderius, tokie žmonės sunkiau prisitaiko, jaučiasi savimi nepatenkinti, jautriau reaguoja į aplinką.Kaip atpažinti savyje problemą? Kaip sau padėti? Kokios yra padidėjusio nerimo priežastys ir ką galime padaryti siekdami padėti nuolat nerimą jaučiantiems artimiesiems? Apie visa tai ir dar daugiau - šiandienos pokalbyje.Kviečiame išgirsti:)Malonaus klausymoEglė ir Neringa

Šįkart kalbamės apie mitybos sutrikimus. Problemos, kurios dažniausiai prasideda paauglystėje, bet užtrunka, kol kreipiamasi pagalbos, nes neatrodo, kad jau rimta…Anoreksija, bulimija, kompulsinis persivalgymas - terminai girdėti, bet Brigita Bax, psichoterapeutė, vadovaujanti Valgymo sutrikimų centrui, pasidalino, ne tik kas vyksta badaujant, bet ir kas už viso to  slepiasi. Savo įpročiais siekiame saugumo, nesusimąstydami, kad  tai mums kenkia, ir kad toks saugumas - tik iliuzija. Tačiau svarbu suprasti, kad tai liga, ir sunku tikėtis, kad "rytoj elgsiuosi kitaip" ir viskas pasikeis. Tautė pasidalinio savo keliu, tiek slapstantis už savo įpročių, tiek aktyviai juos propaguojant, tiek ieškant pagalbos - kol maistas tapo tik maistu, o gyvenimas atrado daugiau prasmių. Atkreipiame dėmesį, kad veikia Valgymo sutrikimų linija,  konsultuojanti turinčius mitybos sutrikimų ir jų artimuosius. Konsultacijos vyksta antradieniais telefonu 8 631 22777 , registruotis pokalbiui: [email protected] . 

NAUJAS! #23Naujus metus pradedame tema apie autizmą. Kodėl? Nes tai dar viena tyli tema.  Ir autistiški žmonės, ir jų artimieji susiduria su nežinančių ir bijančių sienomis - mokyklose, aikštelėse, darbe. Būkim atviresni ne tik savo būsenom, bet ir gimusiems kitokiais, bet tokiems pat vertiems visko. Pasikvietėme mamą Barborą, kurią sūnus Benjaminas atvėrė tokiai stiprybei, kad pasikrausit ir jūs, ir Virginiją Juškevičiūtę, elgesio analizės terapeutę, kasdien susiduriančią su autistiškais vaikais, jų tėvais, klasiokais ir mokytojais.Malonaus klausymo,Eglė ir Neringa

Vos prasidėjus karantinui vis girdėdavosi juokeliai, apie tai, kad dabar jau atsiskleisime visame savo natūraliame grožyje ir pažinsime vieni kitus labiau. Kaip atsivėrėme iš tikrųjų?  Baimė, nežinia, suprastėjusi finansinė situacija, palaikymo trūkumas…visa tai ilgainiui ima veikti ne tik mus, bet ir mūsų aplinką. Keistas paradoksas, tačiau visus susikaupusius neramumus dažniausiai išpilame ant artimiausiųjų.Šiandien pasikalbėti pasikvietėme porų psichologus Viliją Girgždę ir Viktorą Keturakį pasikalbėti apie konfliktus poroje.Kaip atsitraukti, kai jau darosi karšta, kaip suprasti, dėl ko pykstamės, ir kaip išmokti klausyti - visų pirma, pasirodo, savęs?Daug išminties pokalbyje, kurios konflikto metu , aišku, nebelieka… Pradžiai svarbu prisiminti Viktoro mintį,  kad “koflikte svarbiau yra laiku sustoti, o ne įrodyti” ir Vilijos viltį, kad “galbūt po kokių dešimties metų būti teisiu išvis bus nebemadinga…”. Gal tas paprastas klausimas “o ko aš noriu [šitame konflikte]?| ir taps visai nepaprasta dovana sau?Gero klausymoEglė ir Neringa

Ką reiškia išgirsti ‘Jūs negalite turėti vaikų’? Kaip įterpti ten ‘dabar’ ir pamatyti gyvenimą su spalvomis? Kur tai nubloškia porą - kartu ir atskirai? Kaip atsiremti, kaip sustoti ir atsistoti? Pradėjom pokalbį apie nevaisingumą su psichoterapeute Anna Vinkovskiene ir Asta, naviguodamos per visą paletę susijusių temų- vienišumą, praradimą, lūkesčius ir priėmimą. Tačiau supratom, kad pokalbis tikriausiai tik prasidėjo...Tikimės, kad tema padės nesijausti vieniems ir padėti išbūti tai saviems. 

#20 Naujas 'Ai, viskas gerai...' pokalbis!Grupinė terapija gal labiau žinoma iš filmų - kai visi sėdi ratu ir dalinasi savo problemomis. Pasirodo, ji aktyviai naudojama ir Lietuvoje, ir  turi daug privalumų. Grupinėje terapijoje, sako Eugenijus, gauname grįžtamąjį ryšį iš įvairių pusių, ne tik iš vieno žmogaus (terapeuto). Be to, sunkiau nuslėpti kokias nors savo puses. Tai, suprantama, nebūtinai labai patogi situacija, bet naudinga. Justinas pasidalino savo gauta nauda ir patirtimi. Pirmiausiai, grupėje labai greitai pamatai, kad nesi vienas su savo problemomis ir mintimis.Gal ką nors tai paskatins prisijungti prie grupės ir sustiprinti savo resursus pandemijos metu. Naudingo klausymo:)Eglė ir Neringa

 #18Antras smūgis į tą pačią vietą, sako, būna skausmingesnis. O kaip su antrąja pandemijos ir karantino banga mūsų emocinei būklei? Pasikvietėm prof. E. Laurinaitį ir Brigitą Kaleckaitę padėti paruošti save tam, kas prasideda šeštadienį- antrajam karantinui.  Prisiminėm, ko išmokom iš pirmosios bangos, kaip padėti sau dabar.  Aptarėm nuotolinės terapijos galimybes.  Ir sustrategavom išgyvenimo su kitais karantine strategiją kodiniu pavadinimu “kampų išvengimo strategija”.Esam labiau pavargę, nespėję pasipildyti resursų, todėl dėmesio savo psichinei sveikatai skirti turime dar daugiau. Tai linkime mums visiems rūpintis savim, saugoti kitus ir …apeiti kampus.Raminančio klausymo:)

Sapnai ir nemigaKai gyvenimas vėl sudėtingėja, mes nėrėme į sapnus. Su psichoterapeute Brigita Kaleckaite narstėm  sapnus- ką jie reiškia ir kaip  jie gali papasakoti mums apie mūsų gyvenimą? Gal gyvenimas ne visada sapnas, bet sapnas visada yra apie mūsų gyvenimą.  Nesusapnuosim to, ko nesame matę gyvenime. Nors kalbėjom daugiausiai apie miegą, bet priėjome ir prie  nemigos - kada jau reikia susirūpinti ir kreiptis pagabos, o kada dar viskas gerai.Bet, svarbiausia, nenusidiagnozuokime - sapnus analizuokime su specialistais arba bent jau garsiai juos pasakokime kitiems - tada jų prasmės atsivers  geriausiai.Gero klausymo,Eglė ir Neringa 

#16 Tęsiame pokalbį apie paauglystę su Aušra Kuriene.Rasti bendrą kalbą su paaugliu nėra visuomet lengva. Tačiau ar dažnai pagalvojame apie tai, ką jaučia patys paaugliai tame nesusikalbėjime? Kodėl paaugliai kovoja ir kada mes, tėvai, turime suklusti, pamindami savo norą dominuoti, ir išgirsti savo vaikus?O mums, beieškančioms metodų ‘kaip?’, Aušra Kurienė  atsakė paprastai ‘jei yra geras ryšys, nereikia mokytis naujų metodų. Ryšys yra esmė, o ne metodai.’Kviečiame išgirsti,Eglė ir Neringa

NAUJAS! #15 ‘ai, viskas gerai…’ pokalbis!Po vasaros pailsėję kibome į darbus, skubame, dirbame daugiau - kaip neperdegti?Šiandien kviečiame išgirsti pokalbį apie perdegimą su profesoriumi Eugenijum Laurinaičiu ir mūsų ‘Ai, viskas gerai..’ draugu Povilu, savanoriškai atvykusiu pasidalinti savo patirtimi, kas nutinka, kai atidėliojame savęs mylėjimą siekdami įrodyti, kad galime daugiau. Mūsų diena turi būti padalinta yra tris aštuoniukes - 8 valandos darbui, 8 valandos poilsiui ir 8 valandos gyvenimui be darbo. Tai paprasta ir labai svarbi formulė siekiant neperdegti ir gyventi kokybiškai. Skamba lengviau nei atrodo? Tačiau, gal vistik verta pamėginti:)Gero klausymo ir nepamirškite, kad gerai dirbti gali tik tas, kuris moka gerai ilsėtis:)Eglė ir Neringa

Neretai paklausti apie vaikų paauglystę imame vardinti tai, kas mums kelia sunkumus: nepaklota lova, neišplauti indai, pakeltas tonas ir tt.. Tačiau kuo gyvena  patys svarbų virsmą patiriantys paaugliai? Kaip juos palaikyti tame virsme, kaip kalbėtis, kada sunerimti?Susėdome pakalbėti su tikriausiai stipriausia paauglystės eksperte Aušra Kuriene - ir daugiausiai tai juokėmės pokalbio metu:)Pasirodo svarbiausia, ką reikia padaryti norintiems būti gerais paauglių tėvais...tai nesusireiškminti, nes tėvams tikrai nėra sunkiau nei paaugliams. Suaugusiems svarbiausia išlikti suaugusiais- tais, kurie moka kalbėtis, išlaikyti ribas, išgirsti, kad vaikas kviečia pokalbiui, o ne kovai, pamatyti kylantį vaiko lygiavertiško santykio poreikį.Malonaus klausymo.Eglė ir Neringa

Išragavę vasarą ir išsivolioję saulėje, vėl grįžtame kalbėtis apie tai, kas nepatogu, bet padeda. Gal todėl, kad baterijos dar pilnos, šįkart su prof. Eugenijumi Laurinaičiu nėreme jau į  visai  nevasarišką temą -  pakalbėti apie narcizus. Aplink mus ir mumyse. Pabandėme ne tik diagnozuoti ar prikalti prie  sienos, bet pažiūrėti, kaip jie gimsta ir kodėl ‘žydi’?Narcizmas yra ne šiaip nepageidaujama, šveniai tariant,  savybė, o rimtas asmenybės sutrikimas. Jis randasi iš vaikystėje tinkamai nesuformuotos savivertės, kurią, pasirodo, vėliau tenka kaišioti ir ramstyti aplinkiniams.Narcizstinių savybių turime daugelis, bet jei besiklausydami pradėsite diagnozuoti šiuo sutrikimu save (“o gal tai aš?”), jau galite nusiraminti - tikrieji narcizai niekada to nedaro:)Gero klausymo.

Ar žinojote, kad raminamųjų vartojame per daug, o antidepresantų - per mažai? Ar užtenka krimstelėti aštuntadalį tabletės ir laukti pagerėjimo? Ar 'pagerėja' iš kart?   Apie psichinių sutrikimų gydymą vaistais kalbėjomės su psichiatru prof. Arūnu Germanavičiumi, Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės direktoriumi. Jis labai detaliai, moksliškai ir ramiai pristato vaistų grupes ir jų poveikį: kada ir kaip vyksta gydymas, kokių vaistų yra ir ką jie daro, kada jie būtini, o kada geriau rinktis kitus gydymo būdus, pvz. psichoterapiją?Pradėjome pokalbį nuo bendros mūsų visuomenės psichinės būklės vertinimo ir kas tai lemia. Pokalbį įrašėm dar prieš karantiną, todėl šis situacijos aprašymas būtų dar pasipildęs.

Rodos kątik kėlėme klausimus, kaip apsiprasti gyventi izoliacijoje, kaip išmokti būti su savimi ir savo artimaisiais, o dabar jau pamažu grįžtame į "naują seną" gyvenimą. Ką reikia žinoti grįžtant, kai jau įprotis gyventi kitaip susiformavo (sako reikia 21 dienos).  Ką pasiimti ir ką palikti? Kaip rasti vidinius resursus sunkumo nepaversti  trauma?Kalbame su psichoterapeutais Eugenijumi Laurinaičiu ir Brigita Kaleckaite.

Sakoma, kad mūsų kūną ir sielą sieja neįsivaizduojamai glaudus ryšys ir vieno bėdos atsiliepia kito bėdoms. Turbūt daugeliui pažįstamas jausmas, kuomet prieš ypatingą susitikimą, egzaminą - ima siaubingai sukti pilvą, vos pradėję kalbėti tema, kuri nepatinka - imame kosėti ir panašiai..Mūsų jausmų sukeliami fiziniai pojūčiai rodo, kad kūnas mėgina su mumis kalbėti, tad belieka tik išmokti jį išgirsti. 

Nepaaiškinama baimė, nesugebėjimas kontroliuoti savo kūno, minčių, oro trūkumas, intensyvus širdies plakimas, ūžimas ausyse - vieni simptomų perspėjančių apie galimą panikos ataką. Kodėl kyla panikos atakos? Kaip elgtis jų metu? Kokiu ritmu kvėpuoti? Kodėl nereikia skubėti simptomus malšinti vaistais? Kodėl yra labai svarbu suvokti, kokią naudą mes iš jų gauname?Šiuos ir dar daugelį kitų klausimų 'Ai, viskas gerai...' analizavome kartu su gydytoju psichoterapeutu Eugenijumi Laurinaičiu ir savo asmenine patirtimi pasidalinusia Jurgita Gaižutyte.