Teko girdėti apie valgymo sutrikimus? Tvarkytis su bet kokiu psichikos sveikatos iššūkiu – kelionė, reikalinga jėgų ir kantrybės. Dovilė Tiriūtė instagrame turi daugiau nei 70 tūkst. sekėjų, su kuriomis dalijasi savo sveikimo kelionės kalneliais. Šiuo metu Dovilė etape, kai raško savo įdėtų pastangų vaisius – kuria džiuginantį verslą, išlaikė teises, įsigijo butą, pakeitė santykį su sportu. Susipažinkit su Dovile ir jos veiksmingu trapumo ir jėgos deriniu. Ir ką Dovilei reiškia rašymas?Ved. Tautė Šumskė ir Elžbieta Latėnaitė

Na, ir nuotykį patyrėm! Susitikome su jumis, miela „Žaidžiam žmogų“ bendruomene, gyvai, spalio 13 d., gražų rinkimų sekmadienį, po „Nepatogaus kino“ filmo „Tavo aidas“ seanso „Muzeotekoje“. Šitiek jėgų susijungė į vieną, ir visko centre – mūsų ir jūsų pokalbis su psichoterapeute dr. Rasa Bieliauskaite ir sanskritologu Vyčiu Vidūnu. Pakvietėm šiuos du šviesius plataus žvilgsnio žmones ir plepėjom: apie santykius, meilę, nepatogumą, gražiausius sanskrito žodžius ir kas kokiu virtuvės prietaisu norėtų būti. Smagiausia buvo, kad daug juokėmės, bet ir baigtinumo temą užkabinom. Išėjo labai žaidžiamžmogiškai, todėl gera, kad dabar įrašo gali paklausyti ir visos bei visi, kas tądien nebuvo gyvai. O kas buvo – vėl nusikelti į tas emocijas ir susitikti įraše.Ved. Tautė Šumskė ir Elžbieta Latėnaitė

Kristina Savickytė – garsi ir mylima aktorė, išsiskirianti ne tik vaidybos talentu, bet ir drąsa kalbant temomis, kurios svarbios ir jautrios daugeliui mūsų. Kalbame apie menopauzės atnešamus fizinius ir emocinius pokyčius, pakaitinę hormonų terapiją ir svarbiausius Kristinos vidurio amžiaus krizės klausimus.Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Apie kai ką intymaus, jautraus ir asmeniško – ne tik apie santykį su dvasingumu, tikėjimu ir religija, bet ir tai, po kokių gyvenimo įvykių šie reiškiniai Neringos gyvenime įgijo naujas formas. Ir kaip perėjus šį slenkstį – norisi dainuoti.Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Šioje laidoje klinikinė psichologė, psichoterapeutė Rūta Kavaliauskienė pristato dar vieną terapijos kryptį – „Internal Family Systems“ arba „Vidines šeimos sistemas“. Šios krypties atstovai mus mato sudarytus iš daugybės dalių: „ištremtųjų“, „vadybininkų“, „ugniagesių“, o visas jas kuruoja (ar bent turėtų) mūsų „savastis“. Esame kas esame dėl visų dalių visumos, ir visos jos svarbios. Kodėl kai kurios dalys „ištremtos“, kokia funkcija „vadybininkų“, ir ar „ugniagesiai“ visada tik gelbsti? Kaip išvis atpažinti, kada tai – dalis, o kada – savastis?Paprastais pavyzdžiais Rūta papasakoja apie šį požiūrį ir kokius klausimus galime sau užduoti. Išgirskite, kuo Rūta siūlo pakeisti frazę „kas su manim negerai“. Aptariame ir tai, kodėl taip sunku kartais keistis ir kad visi „gyjame savo lėčiu“.Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Daug kartų skambėjo žodis „malonumas“. Malonumas klausti, malonumas gauti kito žmogaus dėmesio, malonumas chaosą versti darna per tekstą. Kultūros žurnalistę, komunikacijos projektų vadovę Ievą Rekštytę-Matuliauskę kviečiau pasikalbėti apie tekstą, bet paaiškėjo, kad ji tekstą mato labiau kaip formą ryšiui megzti ir save veikiau vadintų kalbėjimosi žmogumi. Apie bendruomenės kūrimą, kolektyvinio skaitymo prasmę, žurnalistikos šaknis, lyderystę.Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Jei iš jūsų pavogtų kuprinę, niekas greičiausiai nekaltintų jūsų, kad buvot per daug provokuojančiai apsirengę ar išgėrę per daug vyno. Pavogė, reiškia, vagis – kaltas, o jūs – nusikaltimo auka. Paprasta? Deja, visai kitokia realybė, kai kalbame apie seksualinius nusikaltimus: juos aptariant, sutinkama neproporcingai daug aukų kaltinimo ir viešoj erdvėj, ir žiniasklaidoj, ir net… karo zonoj.Sociologė, seksologė Reda Jureliavičiūtė atskleidžia ypatingą priešnuodį, kaip galime išvengti aukų kaltinimo. Ir primena, kad smurtautojai neturi vienijančios charasteristikos, o jais gali būti net labai sėkmingi, gražūs, draugiški iš pažiūros vyrai (ar moterys).Nusikaltimai vyksta nuolat, net jei apie juos nežinom. Švietimas(is), kalbėjimasis, aplinkos stebėjimas ir proaktyvumas išlieka didžiausia mūsų galia.Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Psichologija populiari ir populiarėja. Psichoterapija taip pat. Naudų daug, bet gal yra ir šešėlinė pusė? Su psichologu, psichoterapijos praktiku, psichologinės tinklalaidės bendraautoriu Gediminu Tumėnu apie tai – išsamiai, su asmeniniais pavyzdžiais. Apie išaugusį psichologo profesijos statusą, psichologijos terminų pervartojimą, poppsichologiją, profesijos komercializavimą, romantizavimą. Ir kaip psichoterapija paveikia santykius su įvairiausiais žmonėmis – lankančiais psichoterapiją ar apie ją negirdėjusiais – bei ryšį su savim, pasauliu ir dar daug visko. Žaidimų yra!Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Tiek perlų viename epizode gauni ne kaskart. Pavyzdžiui: „Kai pavargstu, negaliu sustoti dirbti.“ Pašnekovė Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič daug metų kaupė patirtį žmogiškųjų išteklių srityje įvairiose įmonėse, o dabar vadovauja savo įkurtai agentūrai, skirtai personalo specialistams, ir išleido knygą „Personalo vadovo kelias. Su lengvumu“. Giedrė domisi žmonėmis, bet pirmiausia – savimi. Sako, tai esmė. Kas iš tikro motyvuoja dirbti, kodėl savirealizacija tokia reikšminga, kokiems žmonėms netinka dirbti didelėse organizacijose ir kaip dramos trikampio teorija skleidžiasi darbovietėse bei asmeniniame gyvenime? Kokią vietą žmogaus gyvenime turėtų užimti darbas?Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Ar daug vartojate kultūros? Šio epizodo pašnekovas taip ir turi įvairių aštrių minčių apie šį lauką. Dovydas Kiauleikis šiuo metu yra žurnalo „Literatūra ir menas“ vyriausiosios redaktorės pavaduotojas, „Vasaros knygyno“ Nidoje sumanytojas, leidyklos „Kitos knygos“ komunikacijos žmogus, taip pat dirba festivalio „Paviljono knygų savaitgalis“ komandoje. Ir tai toli gražu ne visi Dovydo kontaktai su kultūra. Ar ji reikalinga visiems, kuo kultūra ypatinga, šiek tiek apie banalybes ir jų baimę ir apie Dovydo asmeninius virsmus.Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Žmogui, norinčiam lankyti individualią psichoterapiją, krypčių ir specialistų įvairovė gali kaip reikiant apsukti galvą. Psichologijos mokslų daktarė, egzistencinės krypties psichoterapeutė Marija Vaštakė padeda ją atsukti, atskleisdama, kas yra psichoterapija ir kuo skiriasi psichologai, psichoterapeutai ir psichiatrai. Ji taip pat atskleidžia, kas nėra psichoterapija, įspėja dėl gyvenimo guru, emocijų paleidėjų ir būrėjų. Išgirskit ne tik apie 4 pagrindines psichoterapijos kryptis ir jų išskirtinius bruožus, bet ir kas jas visas jungia, kaip psichoterapija veikia iš esmės ir kas sukelia psichoterapinius pokyčius. Psichoterapinio ryšio sukūrimui ir santykio su terapeutu įvairiems etapams ir net krizėms bei psichoterapijos pabaigai aptarti irgi skiriame pokalbyje daug dėmesio. Galiausiai Marija patvirtina, kad psichoterapija tikrai būna nelengva ir skausminga, ir padrąsina išdrįsti susipažinti su „savo tarakonais“. Ir kaip jūs manot, ar psichoterapeutai lanko psichoterapiją?Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė(A. Budrienės nuotr.)

Lietuvių folklore buvusi patarlė: „reikia kaip cukraus“. Taip sakyta apie kažką reikalinga. Šiais laikais dažniau girdime, kad cukrus – tikras blogiukas. Kodėl cukraus norisi, o gal jo net reikia? Gydytoja ir endobiogenikos specialistė Yuliya Asovskaja tyrinėja žmogų visuminiu požiūriu, ypač daug dėmesio skiria hormonams. Pokalbyje išgirsite, kaip cukraus apykaitą reguliuoja hormonai ir nervų sistema ir kodėl mityba nėra pirmučiausias dalykas reguliuojant cukraus lygį. Ar cukrus kelia priklausomybę? Kodėl dirbant protinį darbą norisi saldaus? Nuo ko pradėti norint keisti santykį su saldumu? O kur dar puikioji Julios Child citata!Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Prieš šią laidą jaudinosi ne tik vedėja Elžbieta Latėnaitė, bet ir viešnia teisininkė Iveta Jarašiūnaitė. Tačiau jei kalbėti apie prievartavimo narkotikus ir seksualinį smurtą – nelengva užduotis, galima tik įsivaizduoti, ką reiškia šiuos nusikaltimus patirti. Laidoje – esminė informacija apie tai, kaip atpažinti, kad žmogus apsvaigintas, kaip svarbu niekada nepalikti draugės vienos ir kodėl reikia išmokyti paauglius nebijoti kreiptis pagalbos į patikimą suaugusį. Iveta įvardina žingsnis po žingsnio, ką daryti, jei kyla įtarimas, kad moteris ar kitas asmuo buvo apsvaigintas ir/ar išprievartautas, kokių tyrimų prašyti klinikoje ir ką tiksliai sakyti pareigūnams. Sužinosite, ar teisiškai skiriasi seksualinis smurtas prieš savanoriškai apsvaigusį ir prieš apsvaigintą asmenį, bei kiek mėnesių po incidento narkotines medžiagas organizme leidžia aptikti laboratorinis plauko tyrimas. Iveta edukuoja, kodėl itin svarbu pareigūnams pranešti net ir apie mažas nusikaltimo detales, įtartinas vietas ar asmenis. Ir taip pat sužinosite, kaip padėsit itin apsvaigusiai nepažįstamai moteriai, pastebėtai su įtartinu asmeniu, jei tiesiog prieisit ir pasiūlysit juos kartu įamžinti savo telefonu. (S)Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

Charizma – tai buvimas savimi, sako epizodo pašnekovė, bene 20 metų dirbanti viešojo kalbėjimo srityje, nors karjeros pradžioje jo net nemėgo. Būtent todėl to mokėsi kaip amato ir kitus moko, kad gerai kalbėti – ne magija, bet technikos ir pastangos. Sukaupusi patirties NATO, taip pat rašydama kalbas Prezidentei Daliai Grybauskaitei, tuomečiam užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui, Neringa Bliūdžiūtė sako, kad raktas – paprastumas ir aiškumas. Tik kaip tai pasiekti? Pokalbis buvo praktinis su pakilumo intarpais, per kuriuos epizodo vedėja iš esmės pajuto, kokia yra viešojo kalbėjimo prasmė. Pasidalinkit, jei pajusite ir jūs.Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Visai netrukus, liepos 26 – 28 dienomis vyksiantis feministinis queer festivalis „Sapfo“ jau daugiau nei 10 metų telkia LGBTQ+ bendruomenę ir palaikytojus. Dovilė Butnoriūtė – 13 organizuojančių moterų komandos, kurioje nėra hierarchijos, dalis. Kalbamės apie unikalų organizavimo principą. Apie festivalio ištakas, kai mylinčiai lesbiečių porai kilo idėja prasmingai susijungti su savo bendruomene. Apie dabartį, kai „Sapfo“ festivalis – įsitvirtinęs ir vienintelis toks kultūrinis reiškinys visose Baltijos valstybėse, sutraukiantis dalyvių ir svečių iš viso pasaulio. Ir vis dar – tik bendruomenės aukomis išlaikomas, vengiantis oficialių rėmėjų, visiškai nemokamas, be bilietų, pasisakantis už lygybę, įtrauktį ir saugumą visoms (-iems), atstovaujantis kairuoliškas politines pažiūras. Kalbamės ir apie artėjančio festivalio temą, nuotaikas ir laukiančias intriguojančias veiklas.Kadangi Dovilė ne tik dirba su kinu, bet ir yra jo fanė, pasidalina ir apie jį bei parekomenduoja queer kino mūsų klausytojų bendruomenei.Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

Asmenybės ir visuomenės atsparumas buvo pokalbio su saugumo eksperte, tekstų autore, tarpdisciplininių praktikų atstove Egle Murauskaite atspirtis. Tačiau pokalbis pasisuka apie savivoką ir sąmoningumą viduje, santykyje su kitais ir kūryboje. Kalbamės apie kitokumo sampratą, privilegijos, gailesčio, apropriacijos pavyzdžius. Apie dar gyvos ir jau perdirbtos traumos vaizdavimą mene ir to poveikį patiriantiems. Grįžtam prie klasikinių dilemų kūryboje, pavyzdžiui, ar galime atskirti autorių ir kūrinį bei kas turi (ir neturi) teisę kalbėti apie mažumas. Pirmą kartą „Žaidžiam žmogų“ skamba eilės, Eglės Murauskaitės kurtos ir skaitomos. Pokalbis turtingas ir įkvepiantis. Įsijunkit.Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Štai Viktorija – gyvena menu, maudosi mene, pati šedevras. Štai Tautė – sunkiai skaito meną, galerijose pasijunta užlieta, meniškai neraštinga. Kadangi Viktorija rašo apie parodas, jau dešimtmetį koordinuoja įvairius meno, kultūros ir edukacinius projektus, šiuo metu dirba Sapiegų rūmuose, Tautė labai norėjo, kad ji pasidalintų savo pasauliu, žvilgsniu, strategijom: kaip užmegzti ryšį su menu? Pokalbis apie meno kritikos amatą ir jo merdėjimą, menininkų uždarumą ir ryšio paieškas ir tikrai tikrai apie aukštakulnius, nes jie Viktorijos maištas.Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Marija Gimbutienė – lyg ir legenda, bet lyg ir mažai žinome apie ją. Taip dažnai nutinka su žymiais žmonėm, sako Rasa Navickaitė, lyginamųjų lyčių studijų ir istorijos mokslų daktarė. 2023 m. pasirodė Rasos studija „Marija Gimbutienė. Archeologija, Didžiosios Deivės hipotezė, feminizmas“ – išsami kritinė biografija, skirta pristatyti šiai unikaliai pasaulinio garso mokslininkei. Žinoma, Rasai tai jau praeitas etapas, kaip tyrėja ji šiandien gilinasi į kitas temas – LGBTQ+ bendruomenės sovietmečiu istoriją, homofobiją. Mums buvo smalsu pamatyti ryšius tarp šių temų, tad pakalbėjome apie Gimbutienės idėjas, homofobiją sovietmečiu, konversijos terapiją, kriminalizuojančius įstatymus, modernių deivių kultą, lytiškumą.Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

„Kultūroje matau per daug pervargusių žmonių“, – sako kultūros lauko lyderė, meno prodiuserė, festivalių „Naujasis Baltijos šokis“, „Contempo“ vadovė Gintarė Masteikaitė, kuri neseniai savo feisbuko paskyroje paskelbė, kad šiai vasarai šoka lauk iš festivalių traukinio. Kas yra Gintarė be festivalių ir kaip ji ieško atsakymų į šį klausimą? Ambicingą meną į Lietuvą atvežanti prodiuserė pirmąkart viešai dalinasi, kaip dabar gyvena gyvą gyvenimą.Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

Nepatikėsit – pakviečiau į laidą dvi pasiutusiai prityrusias psichoterapeutes ir pradėjau klausinėti apie... orą. Tik ar kalbos apie orą ir būna apie jį? O gal jau per daug „dypiname“ ir reiktų truputį paviršiaus? Kokia tokių kalbų paskirtis? Pašnekesys apie psichoterapiją, lietų ir apie ypatingą santykių kategoriją – draugystę, su dviem draugėm. Jos – psichoterapeutė, grupių analitinė, Alfredo Adlerio individualiosios psichologijos psichoterapijos ir analizės asociacijos prezidentė Taida Tiriūnė ir daktarė Rasa Bieliauskaitė – Alfredo Adlerio individualiosios psichologijos analitikė, viena iš Individualiosios psichologijos instituto steigėjų.Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Iš pradžių su nevyriausybinės organizacijos „RIbologija“ ir emocinės pagalbos tinklapio „prabilk.lt“ bendraįkūrėja Rugile Butkevičiūte aptarėme, kokia socialiai ir kultūriškai „įkrauta“ kūno dalis yra moters pilvas. Jis apima tokias temas kaip išvaizdos standartai, vaisingumas, reprodukcinės teisės ir seksualinis smurtas. Rugilė su kolegėm įkūrė tinklapį „prabilk.lt“, kur galima anonimiškai rasti aktualios informacijos patyrusiems seksualinį smurtą ir saugiai pasidalinti savo istorija. Ir tuomet perėjom į moterų santykių temą. Kodėl atsitinka taip, kad moteris moteriai būna žiauresnė nei vyrai, ir kur yra riba tarp moterų konkurencijos ir kenkimo viena kitai. Kokie praktiški žingsniai reikalingi, kai nori patikėti gerais vyrais ir gerom moterim, jei iki šiol su vienais ar kitais turėjai traumuojančią patirtį? Ir kokia tame yra asmeninės atsakomybės reflektuoti, augti ir gyti svarba.Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė(Nerijaus Kuzmicko nuotr.)

Gydytoja Jurgita Šukevičienė paliko šeimos gydytojos praktiką, nes 10 minučių jai – nepakankamas laiko tarpas suvokti paciento problemas ir rasti joms sprendimus. O štai kaip endobiogenikė ji pirmo vizito metu net 2 valandas kalbasi su pacientu, analizuoja laboratorijos tyrimų duomenis, apžvelgia žmogaus elgesną, įpročius, visą sveikatos istoriją. Taip pažįsta giliausias negalavimų priežastis ir gali padėti jas spręsti priežasties lygmenyje. Svarbiausia endobiogenikoje – hormonai. Gydytoja supažindina su visais svarbiausiais hormonais ir jų (dis)balanso reikšme. Anot Jurgitos, endobiogenika – būdas giliai save pažinti ir geriau jaustis, o pokyčiai visad prasideda nuo nuoširdaus pokalbio su savimi. Kaip tai padaryt? Išgriskite.Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė

Vulva? Sėklidės? Patogu tai tarti? Norisi kikenti? Kokiame lytiškumo brandos etape jaučiatės esantys? Lytiškumo ugdytoja Akvilė Giniota pasiūlė kelis kriterijus, kaip pasitikrinti. Epizode pasivažinėjom lytiškumo temų linksmaisiais kalneliais – nuo „Lolitos“, fantazijų, Froido iki to, kaip lytiškumo edukacija susijusi su emocine sveikata. Aišku, ribos, sutikimas – aptarėm vieną labai konkrečią situaciją. Akvilė mūsų tinklalaidės rekordininkė – svečiuose trečią kartą. Paklausius bus aišku, kodėl.Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.(R. Šeškaičio nuotr.)

Filmo „Amžinai stilingos“ autorė Lina Lytė Plioplytė grįžo į ekranus su filmu „Mėnesinės“ ir užsuko pas mus premjeros išvakarėse. Visai nekuždėdamos pasikalbėjom apie žmonių su gimda ypatumą – ciklą. Kokios fazės jį sudaro ir kuo pasižymi? Kodėl menopauzė dar vadinama atvirkštine paauglyste? Kas yra tamponų mokestis ir kodėl jis egzistuoja? Ir kaip filme atsirado Naomi Watts?Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

„Kuo labiau eini į išorę, tuo daugiau turi eiti į vidų“, – sako alchemikai. Ten ir pasivaikščiojom. Bet truputį aptarėm ir materijos klausimų. Daugiau nei 25 metus Algirdas Brukštus Vilniaus Universitete dėsto alchemijos kursą. Pats baigęs chemiją, kurią irgi dėsto. Kažkuriame gyvenimo etape mokslininkas pajuto, kad kažkas veržia, ir pradėjo dairytis psichologijos žinių. Ar tai buvo tapatybės krizė? Nežinia. Bet panašu, kad Algirdui puikiai pavyko sujungti racionalų pradą su iracionaliuoju. Prie visų veiklų šiandien jis dar ir individualiosios psichologijos konsultantas. Epizodas apie tapatybės krizes, alchemiją, mokslo išaukštinimą, žmogų, jungtis.Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė(R. Kavaliausko nuotr.)

Kai komunikacijos konsultantei Snieguolei Matonienei nusibodo paplitęs požiūris į vyresnius profesionalus, su kolegėmis įsteigė judėjimą „Brandu“. Ne karingą, bet norintį draugiškai atskleisti brandaus talento ir kvalifikacijos žmonių vertes darbo rinkoje. Entuziastingai trise pasvarstėme apie vyresnio amžiaus darbuotojų realybę ieškant darbo, brandaus žmogaus savybes ir amžių kaip galimą pranašumą. Prognozės sako, kad tiek Lietuva, tiek Europa senės ir toliau, bet darbdaviai vis dėlto kratosi vyresnių žmonių, nors darbuotojų daug kur trūksta. Kodėl? Kas bendruomenes daro sveikas? Kas gerėja su amžiumi?Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė

Režisierius ir aktorius Paulius Markevičius gegužės gale pristato savo naujausią kūrinį – patyriminį spektaklį „Cafe Existans”, kurį įkvėpė egzistencializmas ir istorinės asmenybės. Paulius teigia, kad kūryboje jį domina įvairios temos: nuo kvantinės fizikos iki to, kodėl žmogus kartais aptingsta ir atbunka. Paulius ir Elžbieta dalinasi prisiminimais apie repeticijas režisieriaus E. Nekrošiaus spektakliuose, aptaria įspūdį jiems abiems palikusį šokio spektaklį, diskutuoja, kas daro spektaklį geru, ir sprendžia, kaip (ne)įmanoma vaidinti savo režisuotame spektaklyje. Sužinosite ir tai, ar bus kėdžių žiūrovams Pauliaus naujausiame spektaklyje.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Jei norite gyvo dviejų žmonių pašnekesio, šis epizodas jums. Ką aptarnavimo kultūra sako apie šalies kultūrą, tradicijas? Kodėl verta įdėti pastangų dirbant restoranų sektoriuje? Kokie šio sektoriaus įpročiai erzina restoranų konsultantę ir mokymų trenerę Jurgitą Kierę? Na, ir truputį epizodo autorę Tautę. Susėdo dvi restoranų aistruolės ir liejo mintis. Pokalbis, galima sakyti, buvo nuo lėkštės iki žmogaus. Kaip per gerą vakarienę.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Ar esat girdėję įvairių mitų apie „skudurynus”? Pavyzdžiui, kad dėvėti drabužiai pilni buvusių savininkų dvasių, arba kad jie skirti tik skurstantiems? Šios laidos viešnia Augustė Barbora Budrienė sukūrė savo verslą iš dėvėtų drabužių perpardavimo. Ji sėkmingai paneigia minėtus mitus ir atskleidžia daug naudingos informacijos apie „šmutkių” pasaulį. O taip pat duoda labai naudingų patarimų, kaip pajusti malonumą drabužių paieškose tiems iš mūsų, kurie nemėgsta pirkti drabužių. Augustė Barbora pasufleruoja, kad mūsų dėvimų drabužių tekstilės pasirinkimas koreliuoja su mūsų kasdien suvalgomo plastiko kiekiu ir įvardina žalingiausių tekstilių top 3. Tad kokie tie lėtos mados pliusai ir ką anot Augustės skudurynai sako apie mūsų vartojimą ir pasirinkimus – išgirsk dabar!Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Kalėjimai yra mūsų visuomenės dalis, ne svetimkūniai, sako teisingumo viceministras profesorius Rokas Uscila. Tema ne iš lengvų, tačiau daugybę metų kriminologijos sritį tyrinėjantis pašnekovas parodė daug šviesių aspektų ir papasakojo, kaip keičiasi kalėjimai ir kaip jie galimai atrodys ateityje. Ką mūsų kalėjimai sako apie mūsų visuomenę? Koks skirtumas tarp „nubausti“ ir „neišvengti atsakomybės“? Kas lemia pokytį?Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Savo debiutinį romaną „Svetimkūniai” išleidusi Patricija Tilvikaitė yra žurnalistė, sociologė, kriminologė, lygių teisių aktyvistė. Kalbėjom apie tai, kodėl žmonės žiūri kriminalinę dokumentiką, kaip ją žiūri moterys ir kaip – vyrai. Patricija savo tekstuose nevengia drąsių ir jautrių temų: smurtas lyties pagrindu, tėvų ir vaikų santykių ypatumai, vaikystės traumos, lyčių stereotipai. Ji kalba apie kūrybą, kuri nebūtinai turi kelti kančią žiūrovams. Patricija atskleidžia, kodėl džiaugiasi dėl to, kad jos veikėjai erzina kai kuriuos skaitytojus, ir dėl to, kad kyla karštos diskusijos dėl jos knygos pabaigos. O tinklalaidės pabaigoje ji sukūrė naujadarą: „laimingascenis”. Ar esat buvę tokie?Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė(M. Požėlaitės nuotr.)

Kaip jaučiatės? Ar niekas netraumavo šiandien? Ar nustatėte savo ribas? Koks jūsų prieraišumo stilius? Gal susipykote su drauge? Turbūt ji toksiška asmenybė? O gal čia tik projektuoju? Psichologijos terminai nuo kušečių persikėlė į populiariąją kultūrą. Su klinikine psichologe Rūta Sketerskyte pasikalbėjom apie šio reiškinio šviesiąsias ir tamsiąsias puses bei psichologijos ir toliau populiarėjančio dvasingumo ryšį.Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė

Meilė ir dėmesys gamtai leidžia ją pažinti ne tik per estetinę prizmę, bet ir kaip itin išmintingas sudėtingas daugiasluoksnes smegenis. Gamtos tyrinėtoja Aušvyda Kulikauskienė konkrečiais pavyzdžiais dalinasi, kaip gyvūnai ir augalai geba išgyventi, apsisaugoti, pakovoti už save ir skleistis. Gamta tai daro tokiais genialiais būdais, kad pažangiausio mokslo atstovės ir atstovai tik bando mėgdžioti ir vytis. Aušvyda supažindina su magiškais sporas sprogdinančiais grybais, balistinėm sėklom, zombinančiom vapsvom ir grybais, ledo plaukais ir be proto protingais gleivūnais!Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė

Gyvename hiperpokyčių laikais, sako prof. dr. Olga Štangej, ISM Vadovų magistrantūros studijų programos direktorė. O toks futuristas Alvinas Toffleris kartą pasakė: „Ateityje neraštingieji bus ne tie, kurie nemoka skaityti ar rašyti, bet tie, kuriems nepavyskta mokytis, atmokti ir išmokti iš naujo.“ Su vadybos srities tyrėja ir konsultante Olga kalbėjomės apie atmokimą: kas tai, kaip suprasti, kad reikia, ir kaip įgyvendinti? Geru paminėjome ir vieną įdomų paradigmų laužytoją – buvusį Reikjaviko merą Jon'ą Gnarrą: kaip jis atmokė tradicinės politikos? Ko norėtumėte atmokti jūs, kokį mentalinį modelį subraškinti?Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė(M. Požerskytės nuotr.)

Pašnekesys su rašytoja Vaiva Grainyte tekėjo lyg gulint paplūdimy. Sakytum, prie jūros, ant smėlio. Ir sutapk tu man taip – Vaiva yra operos „Saulė ir jūra“ libreto autorė! Drauge su Rugile Barzdžiukaite ir Lina Lapelyte autorės už šį kūrinį laimėjo „Venecijos liūtą“. Vaiva rašo nuo mažumės. Yra išleidusi esė knygą „Pekino dienoraščiai“, poezijos knygą „Gorilos dienoraščiai“, koliažinį romaną „Rožės ir bulvės“. Kaip jai sekasi gyventi su jautria kuriančio žmogaus sandara? Ir kas yra lachmasai?Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Mentorystė gali stipriai prisidėti prie profesinio pokyčio ar proveržio, įsitikinęs Saulius Alksnis, karjeros mentorystės platformos įkūrėjas. Jis įkvepia organizacijas auginti ir motyvuoti savo darbuotojus, realizuoti jų potencialą. Kuo mentorystė skiriasi nuo ugdomojo vadovavimo, psichoterapijos ar konsultavimo? Kada profesinė laimė gali tapti kėslia lape? Kaip susikurti vertingiausią ugdytinės ir mentorės santykį? Kaip būti geru ugdytiniu? Ir kas po galais yra sandrikas?Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

„Lietuvos nacionalinio dramos teatro” viena meno vadovų, „Auksinio scenos kryžiaus” laureatė režisierė Eglė Švedkauskaitė atvirai pasakoja apie kūrybinius ir gyvenimo iššūkius, atskleidžia, kaip ir iš ko gimsta jos menas, kaip idėja virsta spektakliu. Įvardijam ir bendrus vardiklius jos spektakliuose. Šioje tinklalaidėje be pokalbio ir tradicinių mūsų žaidimų dar rasit ir ASMR, ir operinio dainavimo. Ir pamąstymų, kaip atrodo laikas.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė(M. Mireckaitės nuotr. )

Žurnalistė Giedrė Čiužaitė yra tas retas atvejis šiais laikais – dirba vienoje srityje ir vienoje darbovietėje apie 20 metų. Prisiekusi LRT radijo darbuotoja visą brandų gyvenimą kalbina žmones. Ir Vilniaus universitete apie radijo meną kalba studentams. Kaip kalbėtis? Kaip pamatyti žmogų? Kas skiria dialogą, pokalbį, interviu? Ir, žinoma, kas yra galopada ir čiuviakai?!Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Neseniai Marija grįžo iš savanoriškos misijos Ukrainoje, kur lietuvių įsteigtose prieglaudose labai sėkmingai pravedė nuo karo siaubų kenčiančioms ukrainietėms pabėgėlėms dramos terapiją. O kažkada Marija save įsivaizdavo kaip didžiulį dangoraižį su daugybe žmonių ir vyksmo. Būtent tokia ir atrodo pati dramaturgė, dramos terapeutė Marija Judzentavičiūtė: rašo pjeses ir scenarijus, sukūrė šeimą, dirba kaip terapeutė su įvairiausiom grupėm: žmonėm su negalia, aukštų gabumų vaikais, senjorais, bandžiusiais žudytis vyrais. Su pastaraisiais ji pasiekė tokių gerų rezultatų, kad dabar skaito pranešimus apie tai. Daug kalbėjom apie juoką: kas juokauja ir ne, kodėl juokaudami išgyvename. O pabaigoje Marija praktiškai pamokė, kaip pastiprinti savo vidinį vaiką. Kažkada Marija perskaitė visą šventąjį raštą, ieškodama nors vienos vietos, kur dievas juokautų. Ar rado? Išgirskit!Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

„Ar jautėte ant savęs drabužius iki tol, kol to nepaklausiau?” – teiraujasi neuromokslininkė Urtė Neniškytė. Ar realybė viena? Ar jūs – tikrovė? O gal holograma? Tinklalaidėje aptarėm realybės suvokimo kampus; skirtingas smegenų dalis ir kaip jos pasiskirsčiusios perduoti ir apdoroti informaciją; apie tinklus (mumyse, grybų ir kitus); apie tai, kuo skiriasi nerviniai centrai ir smegenys (tai ar augalai jaučia?); apie psichedelikų svarbą medicinoje. Ir išgirdom, kaip Urtė smegenų veiklą paaiškintų vaikui. Po mūsų veržlaus pokalbio neuromokslininkė džiaugėsi, kad jis buvo kitoks. O koks jis jums?Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė(Martyno Zarembos nuotr.)

Pokalbis, keitęs dažnius nuo mokslo iki Eurovizijos. Keisti dažnius būdinga ir pašnekovei Giedrei Ivanovai – humanitarinių mokslų daktarei, muzikinio dueto „Sun Francisco“ narei, žurnalų bendradarbei, vokalo mokytojai, dviejų dukrų mamai. Pilna gyvybės kūrėja ir mokslininkė savo mokslo darbuose tyrinėjo dar neliestas temas, tokias kaip muzikinė raiška lietuvių dramaturgo Kosto Ostrausko pjesėse ar Kventino Tarantino filme „Ištrūkęs Džiangas“. Kas bendra šiems kūrėjams? Ar išeitų į Euroviziją pažvelgti moksliniu žvilgsniu? Kas yra semiotika? Ir iki kokių opozicijų dažniausiai susiprastina visi naratyvai? Visa tai – šiame „Žaidžiam žmogų“ epizode.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė(Luko Bendinsko nuotr.)

Vilniaus Universiteto Ligoninės Santaros Klinikų (VULSK) Kraujo centro vadovės gydytojos hematologės Linos Kryžauskaitės teigimu, kraujo donorystės situacija Lietuvoje galime didžiuotis: 100% kraujo donorų – neatlygintini, 80% jų aukoja reguliariai.Visgi labai trūksta naujų kraujo donorų, todėl į esamus reguliarius donorus tenka kreiptis itin dažnai.Gydytoja mus praveda tuo keliu, kuriuo keliauja donorų kraujas: nuo sveikatos ir rizikų įvertinimo, skirtingų kraujo rūšių ištyrimo ir paruošimo iki situacijų, kuriose tas kraujas panaudojamas. Kraujo paklausa kasdien labai didelė, ir kraujo vos užtenka. Ypač donavimas krenta sausį, vasarį, gegužę, birželį. Galbūt tai puiki proga tapti kraujo donoru? Beje, kaip manot, kas dažniau aukoja kraujo – vyrai ar moterys? O kas jo turi daugiau? Ar galima donuoti kraują būnant gėjum, turint tatuiruočių ir auskarų? Kokie gajūs mitai, susiję su kraujo donoryste? Atsakymai – šioje tinklalaidėje!Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė(S. Lisausko nuotr.)

Su Naujaisiais, miela „Žaidžiam žmogų“ bendruomene! Ar užsirašėte svajonių šiems metams? Režisierius Saulius Baradinskas šiuo metu vienoje gyvena. Kelioms savaitėms grįžęs namo iš režisūros studijų Los Andžele, „American Film Institute Conservatory“ mokykloje, jis apsilankė mūsų studijoje ir pasidalino šviežiais įspūdžiais. Koks jausmas būti svajonės pildymosi sūkury? Kokia svajonių pildymosi kaina? Kaip atlaikyti krūvį mokantis Holivude? Saulius papasakoja apie savo santykį su vidiniu vaiku ir kodėl jam taip svarbu juo pasirūpinti. Drauge aptariam ir vidinio vaiko santykį su suaugusia dalimi, etikečių paskirtį ir kokia tema dominavo Sauliaus jau sukurtuose filmuose studijose Holivude.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Tai 80-tas „Žaidžiam žmogų“ pasisveikinimas eteryje su jumis! Ir paskutinis šių metų epizodas. Tai ir pabuvom truputį progiškai – kalbėjom apie švenčių jausmą, senų ir naujų etapų sandūras ir sužaidėm vieną naują žaidimą, kurį greitai atpažino ir prisijaukino laidos pašnekovė psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertė Karilė Levickaitė. Ji jau apie dvi dešimtis metų veikia psichikos sveikatos lauke ir pasidalino įžvalgom, kaip šis laukas keitėsi, kada taip ryškiai aktualizavosi emocinės sveikatos temos ir ką tai atnešė žmonėms. Galbūt daug žinių apie emocinę sveikatą gali tapti netgi kliūtimi santykiuose? Kada pasitelkti nuolankumą? Ir kodėl svarbu nepatologizuoti savęs?Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Rita Škrialytė-Vrubliauskė kaip socialinė darbuotoja yra susidūrusi ir reagavusi į įvairias krizines situacijas. Visgi tai, ką matė miške, kartu su kitais organizacijos „Sienos grupė” savanoriais gelbėdama pabėgėlių gyvybes, jos širdyje užimta ypatingą vietą. Kalbėjome apie Lietuvos politiką migrantų atžvilgiu, žiniasklaidos vaidmenį ir mūsų visuomenės neišmoktas pamokas pabėgėlių krizės akivaizdoje. Taip pat apie dažną lietuvių juoda/balta matymą, kuriame labai trūksta daugiau atspalvių ir niuansų. Rita pasakojo, kiek daug gauname savanoriaudami ir gebėdami žvelgti į pabėgėlius kaip į žmones.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Mada yra kultūros dalis ar tuštybė? Kas yra tuštybė apskritai? Kaip kažkas tampa madinga? Su mados antropologe, dėstytoja, televizijos projektų stiliste Migle Kazėnaite galima į visas gyvenimo sritis pažvelgti per mados prizmę. Pašnekovė, kuriai mados tema liejasi per kraštus, pasidalino žiniomis iš antropologijos perspektyvos ir šalia – savo asmeninėm įžvalgom ir taikomais terminais. Kas tie civiliai ir avatarai, kalbant apie madą? Be to, išgirsite turbūt žaibiškiausiai atsakytus klausimus rubrikoje „Žaibo klausimai“. Gero klausymo!Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Vertėjas Matas Geležauskas – pirmas tinklalaidės svečias, kuris pasiklausęs laidų nusprendė pats susisiekti su kūrėjom ir sėkmingai kandidatuoti į laidos svečius. Ir tik šio svečio draugijos dėka tinklalaidės vedėjai Elžbietai įprasti LRT pastato koridoriai pasirodė… nepatogūs. Šiuo metu Matas iš anglų kalbos jau verčia šešioliktą knygą. Gali nesustodamas kalbėtis daugybe temų, pavyzdžiui, apie kalbos ir vertimo subtilybes arba kas lemia žmogaus elgesį. Neretai nustebina nepažįstančius tuo, koks yra aktyvus ir kiek veiklų turi. Reto turiningumo ir nuotaikingumo pokalbis, po kurio daug ką (taip pat ir žmones su negalia bei privilegiją gyventi be jos) pamatysite kitaip.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Agnė Dičiūtė – geštalto psichoterapeutė, somatinio patyrimo praktikė ir viena iš dviejų sertifikuotų „5 ritmų“ metodo fasilitatorių Lietuvoje. Pastaruosius porą metų ji gilinosi į žmogaus nervų sistemos specifiką ir laidoje pristatė tris pagrindines nervų sistemos būsenas bei paminėjo, kaip jos gali būti susijusios su finansine gerove. Taip pat aptarėm, kodėl šiuo metu tiek daug kalbama apie kūną. Ir kaip žmogui gali padėti judesys. Agnė jau keliolika metų Lietuvoje buria sąmoningo šokio bendruomenę.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Neretai lgbtq+ bendruomenės nariai, Lietuvoje ir taip stokodami teisių, yra verčiami jaustis atsakingi už progresą savo teisių srityje. Tai kelia nelengvų emocijų ir vienišumo jausmą. Sunku jaustis nematomais ne tik įstatymų, bet ir kartais progresyvios visuomenės dalies. Tad šiandien pokalbis – saugi erdvė dviems bičiuliams (ir atviriems LGBTQ+ asmenims) Romui ir Elžbietai ne tik aptarti Romo naujausią filmą, bet ir iš širdies, nevyniojant į vatą pasikalbėti apie tai, kas Lietuvoje nuvilia, liūdina ar siutina. Beje, tai visai ne tai, ką jūs pagalvojote. Kaip visada būna išliejus širdį, į pokalbio pabaigą studijoje tapo ypač šilta ir smagu.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Andrius Žebrauskas jau virš 20 metų veda mokymus emocinio intelekto ugdymo, komunikacijos, viešojo kalbėjimo ir kitose srityse. Bet ne paprastai veda, o dažnai kviečia žaisti ir improvizuoti – improvizacija pašnekovui yra TAS metodas dar nuo laidos „Pagauk kampą“ laikų. Iš jos gimė ir emocinio intelekto lavinimo žaidimas „Godopoco“, kuris padeda atpažinti savo pojūčius ir priimti kritiką ar dar kitaip – moko susimauti su dėkingumu. Spėkit, ar laidoj mes su Andrium ką nors pažaidėm?Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Jei norit gyventi turtingiau, ši laida – jums. Asmeninių finansų konsultantė, pinigų psichologė Edita Palskė pacitavo mintį: „jei lietuviai nekeis savo investavimo įpročių, pasivys Skandinavijos šalis po 200 metų”. Edita teigia, kad norint pagerinti savo finansinę situaciją, svarbiausia yra didelis noras, tas „jausmas žarnose”. Ką daryt, kad tas jausmas atsirastų? Editos nuomone, tikrai nebūtina daryt verslo ir turėt milijono, jei nori gerai gyventi. Pakalbėjom ir apie esminę trijulę: pajamas, taupymą ir investavimą.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

„Pykstu ant tavęs.“ Ar yra tekę būti tokios frazės adresatu? O pasakyti kam nors taip? Ar bijote pykčio? Pyktį ir agresiją dažnai įsivaizduojam tokius, kokie jie būna savo kraštutinės išraiškos. Su kūno-judesio terapeute ir psichologe Inga Dirsyte pasikalbėjom apie sveiką agresiją, kaip ją atpažinti kūne, kaip išbūti ir kas yra pyktis apskritai. O galiausiai ir susipykome. Išgirskite.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Mokslo komunikatorė ir edukatorė Goda Raibytė-Aleksa dalinasi žiniomis apie įvairius mūsų gyvenimo aspektus ir atskleidžia, kaip „NASA” apsiėmė reguliuoti informaciją apie galimus NSO atvejus. Taip pat Goda aiškiai įvardija vienintelį didžiausią kaltininką, atsakingą dėl pasaulio klimato krizės. Ir nusako, ką iš tikrųjų galime ir turime dėl to daryti, jei norime išlikti.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė, vaikų gynėja Agnė Marčiukaitienė džiaugiasi, kad pranešimų skaičius dėl galimo smurto prieš vaikus auga, o nepasitvirtinusių pranešimų skaičius mažėja. Tai rodo mūsų mažėjančią toleranciją smurtui. Elžbieta pavardino savo ir tinklalaidės klausytojų matytų situacijų (nuo vaiko riksmų už kaimyninės sienos iki vaikų seksualizuotų video socialiniuose tinkluose), o Agnė paanalizavo, kiek jos galimai žalingos ir kada būtina reaguoti. Specialistė paaiškino, kokia pagalba teikiama šeimai, jei po pranešimo vaiko teisių pažeidimai pasitvirtina. Iš šeimos nepilnamečiai (laikinai) paimami tik kraštutiniais atvejais. Agnė kartoja: jei viduje kirba jausmas, kad vaikui negerai, drąsiai reguokim, praneškim vaiko teisėms, net jei šeima – iš pažiūros mieli kaimynai. Mes liksime anonimiški, o specialistai prireikus suteiks šeimai pagalbą. Taip pasieksime nulinę toleranciją smurtui Lietuvoje.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

„Verslas“ susijęs su žodžiu „virsmas“, atkreipė dėmesį epizodo pašnekovė verslo psichologė ir verslininkė Rasa Baltė Balčiūnienė. Ji viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo kalbėti apie koučingą tais laikais, kai dar visi sukiojo pirštą prie smilkinio išgirdę šį žodį. 1993 m. pašnekovė įkūrė iki dabar veikiantį sėkmingą verslą, 2005 m. – žmogaus augimo ir verslo vystymo institutą, skirtą kokybinio virsmo siekiantiems lyderiams ir organizacijoms, 2019 m. – edukacinę taikomojo meno erdvę, kur pristatomi kūriniai, sukurti intuityviosios estetikos metodu. Su Rasa kalbėjomės apie gyvą verslo prigimtį, apie skirtumus tarp verslo ir pomėgio, apie paplitusį poreikį atskilti nuo sistemos ir kurti kažką savo, apie cikliškumą ir net Mariją Gimbutienę. Kaip visa tai susiję?Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Komercinio dvasingumo kultūra sparčiai auga. Pasiūla metodų, kaip transformuoti gyvenimą, didžiulė. Vienas jų – radikalusis atvirumas. Prieš metus laidoje „Žaidžiam žmogų“ jau kalbėjom su Jūra Glo – tuo metu radikaliojo atvirumo trenere, pristačiusia šią sistemą Lietuvoje. Prieš kurį laiką Jūra išėjo iš Radikaliojo atvirumo organizacijos, kuriai priklausė 9 metus, dėl galimų psichologinio ir seksualinio smurto atvejų. Mums pasirodė svarbu ir sąžininga pasikalbėti ir dabartiniame etape ir aptarti šią naują informaciją su jumis, miela „Žaidžiam žmogų“ auditorija. Kas vyksta šiuolaikinio dvasingumo lauke ir kokie bruožai padeda atskirti kultą? Kodėl žmones traukia tokio pobūdžio judėjimai? Kaip brėžti ribas? Kalbamės su Vokietijoje gyvenančia somatikos ir santykių trenere Jūra Glo.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Rugsėjo 22 d. įvyko pirmoji teksto redagavimo konferencija „Reda“. Aira Niauronytė – viena jos kuratorių. Aira dirba projektų vadove leidykloje ir kartais redaguoja tekstus. Ji taip pat spaudoje skelbia publikacijas apie įvairius darbo su tekstais aspektus. Žodžiu, Aira aistringai gilinasi į kalbos temą ir moka pažvelgti į tekstus kaip į būtybes. Šį epizodą vedė Tautė, kuri irgi mėgsta kalbą ir kadaise dirbo kalbos redaktore. Gimė gyvas, emocingas ir asmeniškas pokalbis apie kalbą, klaidas, žmogų. Kodėl žmonės kartais jaučiasi susvetimėję su sava kalba?Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

„Jei matematika būtų žmogus, tai būtų architektė, šokanti šiuolaikinį šokį” – teigia matematikos mokytojas, LARP (gyvo veiksmo vaidmenų žaidimai) kūrėjas ir entuziastas, ilgametis vaikų stovyklų vadovas ir Andrius Ūdra. Jis tikina, kad matematika yra visur, visi gamtos mokslai ja remiasi, tik ji nepadeda (romantiniuose) santykiuose. Andrius nupiešia vaizdą, kaip į pasaulį galima žvelgti per matematikos prizmę ir jautriai pasakoja apie mokytojo darbo džiugesį ir iššūkius. Ar susimąstėt, kiek matematikos yra humore arba medyje?Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Laida tarsi iš dviejų dalių. Pirma – oficialioji, kai klausiame apie Marijos Kavtaradzes filmą „Tu man nieko neprimeni“ (Slow), ir ji atsako. Antra – laisvoji, kai klausiame Marijos apie jos emodžių paskaitas, jos meilę „Tik Tokui“, gėlėms, ir Marija mus prajuokina iki ašarų. Dar režisierė ir scenaristė Marija Kavtaradze laidoje mums papasakoja apie jos pirmuosius vaizdo klipus, kuriuose vienaip ar kitaip dalyvauja pomidorai ir jos sesė Teklė Kavtaradze. „Tu man nieko neprimeni“ (Slow) – jau antras M. Kavtaradzes ilgo metro autorinis filmas, už kurio režisūrą Sandanso festivalyje ji gavo geriausios režisierės apdovanojimą. Filmas netgi pretenduoja tapti Lietuvos kandidatu „Oskaruose“. O Marija vis tiek lieka žemiška ir adekvati. Susipažinkite.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Ar kada susimąstėt, kaip gimėt? O kas buvot iki gimimo – viena kiaušialąstė ir vienas spermatozoidas? Kaip jie judėjo? Kiek daug kliūčių įveikėt, kad gimtumėt? Kai kurių specialistų teigimu, gimimas yra pirmoji mūsų trauma. Danguolė Venslavičė jau arti 30 metų domisi žmogaus kūnu, judėjimu, anatomija. Kai ji pradėjo vesti Pilateso treniruotes, Lietuvoje dar nebuvo šio žodžio. Šalia to Danguolė yra ir kūno terapeutė, anatomijos lektorė. Ji veda autorinį seminarą „Nuo ląstelės iki dvikojo“, kuris suteikia galimybę patiems susikurti naują gimimo patirtį. Ką susikuriame, tai tampa mūsų tiesa, sako Danguolė. Kviečiame bent mintimis pereiti procesą – nuo pirmosios ląstelės iki kol atsistojame – šiame epizode.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Laidos pašnekovė – viena iš tų, kurių autentiška energija neišvengiamai paveikia. Ir vienas iš tų atvejų, kai studijoje turėjom ašarų, jautrių ir paprastų. Ir jos buvo ne dramatiškas įvykis, o natūrali komunikacijos dalis. Teatro ir kino režisierė, scenaristė ir aktorė Gintarė Parulytė septynerių su šeima išvyko į Liuksemburgą, kur jautėsi nepritapusi. Galiausiai savo talentui ir duotybėms rado vietą scenoje. Pasaulyje Gintarę išpopuliarino jos pripažinimo sulaukęs spektaklis „Lovefool“, kurį rugpjūčio gale rodė ir įtakingame teatro festivalyje „Edinburgh Fringe“. Kalbėjom apie Gintarės kūrybos procesus, meno romantizavimą ir bendrai apie Gintarės jėgą, kurios duoda pažeidžiamumas, ir kodėl ji nemėgsta šito žodžio. Sužaidėm ir seniai girdėtą rubriką „Žaidžiam juoką“.Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė

„Buvimas moterimi man yra savaime suprantamas įgimtas dalykas” — sako Vaida. Ji yra „Trans Autonomijos” (trans žmonių teisių ir savitarpio pagalbos asociacijos) narė. Nors mokslas jau nuo 2013 m. translytiškumo nebelaiko sutrikimu, bet neapykanta, nukreipta į šią mūsų visuomenės grupę, vis laikosi. „Žmonėms gyventi trukdo ne jų translytiškumas, o priešiška aplinka”, teigia Vaida. Dėl to ji, saugodama ramybę, savo darbą ir save pačią, išlaiko anonimiškumą. Nepaisant to, jūsų laukia tikra unikali translytės moters ir jos meilės istorija. Čia netrūksta drąsos, laimės, vilties ir įsigalinimo, tikim, įkvėpsiančio daugelį.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Visita Ivaškevičiūtė nesigėdina kalbėtis apie pinigus ir net nesupranta, kodėl kam nors tai galėtų būti tabu tema. Karjeros pradžioje Visita dirbo samdomą buhalterės darbą, vėliau įkūrė buhalterinių paslaugų verslą, kurį neseniai po 13 metų veiklos sėkmingai pardavė. Dabar Visita – verslo konsultantė, pinigų mąstymo mentorė, finansinio raštingumo mokytoja. Pasikalbėjom apie pinigus ir teoriškai, ir praktiškai, bet abiem atvejais žemiškai. „Aš esu kapitalistė“, – nevynioja į vatą Visita ir sako, kad norint turėti daugiau pinigų yra du būdai – taupyti arba didinti pajamas. Tik nebūtinai sunkiau dirbti. Kokių įsitikinimų paveldėjome, kurie galimai mums kliudo didinti savo finansinę gerovę? Kaip tvarkingi namai gali atnešti pinigų? Ir kaip ten su tuo „visi turim tiek pat valandų kaip Bijonsė“?Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Lengva kalbėtis su žmogum, kuris myli kalbą. „Anglų kalbos studijos” įkūrėja Aurelija Ignotė, kažkada praėjusi nelengvą kelią nuo darbo kitiems iki savo verslo lyderystės, sako, kad vadovės atsakomybė jos neslegia. Aptarėm santykį su kalba ir pakalbėjom apie santykius. Leidžianti sau daryt, ką nori, ir nedaryt, ko nenori, Aurelija jaučiasi dėkinga ir myli ne tik sužadėtinę Dovilę, Vilniaus miestą, bet ir mūsų šalį, kur jaučiasi geriau nei bet kur kitur pasaulyje.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Žaidimas kasdienybėje siejamas su nerimtumu, nebranda, nebūtinumu. Tačiau nemažai filosofų tyrinėjo žaidimą kaip rimtą pilnavidurį fenomeną. Kaip būtiną žmogaus būties elementą ar net pasaulio simbolį. Su filosofu, Vytauto Didžiojo universiteto profesorium dr. Dalium Jonkum, regis, visai žaismingai aptarėm žaidimą šalia mirties, kovos, meilės ir darbo reiškinių. Tema vedžiojo mus nuo kosmetikos iki kosmoso. Ir kaip žaidimas gali padėti patirti laimę?Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Prieš daugiau nei metus sociologė Reda Jureliavičiūtė ir teisininkė Rugilė Butkevičiūtė įkūrė NVO žaismingu pavadinimu „Ribologija“, kurios vizija labai rimta – pasaulis be seksualinio smurto. Jos renka anonimines seksualinių patirčių istorijas, daug edukuoja apie sutikimo svarbą ir kitokią seksualinio smurto prevenciją. Ką tik išleido knygą „Paskui ribas. Pažintis su savo ribomis“, skirtą 3-7 metų vaikams ir visiems suaugusiems. Kalbėjom apie sąmoningumą savyje, apie vaikų švietimą, seksualumo gėdos mažinimą. Aptarėm, kaip geriau vertinti pranešimus apie seksualinius nusikaltimus, pavyzdžiui, grupei „Rammstein“ mestus kaltinimus.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Elžbieta savo gimtadienio proga į studiją pasikvietė seną pažįstamą, politikos mokslų daktarą, tyrėją ir rašytoją Arvydą Grišiną. Pokalbis išėjo nelabai lengvas, bet labai įdomus: apie rašymą, metalą, politiką, savanorystę, netgi šiek tiek apie mistiką, o daugiausiai – apie žmogiškumą.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

„Gyventi tai stovėti eilėje“, – sako Kamilė Gudmonaitė, dueto „Kamanių šilelis“ vokalistė, teatro režisierė, Lietuvos nacionalinio dramos teatro viena meno vadovių. Kamilė mėgsta keliauti – ir po pasaulį, ir po savo vidų. Iš tų kelionių ji parsiveža suvokimų apie žmogų, kuris jai yra pati įdomiausia teritorija. Ten ir pabuvom: kada lengviausia atverti širdį ir ar visada reikia? Kada žmonės susitinka? Kaip paliečiam vieni kitus? Pradėjom nuo mirties, baigėm meile.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Lygiai prieš metus įrašėm pirmąjį „Žaidžiam žmogų“ epizodą gyvame eteryje. Jo viešnia buvo tuo metu ką tik tapusi naująja „Literatūros ir meno“ vyriausiąja redaktore Lina Laura Švedaitė. Norėjome supažindinti auditoriją su pirmąja šio leidinio redaktore moterimi. Tačiau mūsų pirmojo gyvo eterio jaudulys buvo didžiulis ir daug dėmesio pasigrobė kiti dalykai. Todėl dabar, po metų, norėjosi jau ramiau susėsti su Laura ir pasižiūrėti, ką spėjo naujo subrandinti per šį laiką – tiek jos vadovaujamas leidinys, tiek ji kaip žmogus. Kalbėjomės, kokiom temom tekstų daugiausia sulaukia redakcija, kada žmonės rašo ir kas galimai gadina šiuolaikinių autorių meninę tekstų kokybę.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Tai – 40 tinklalaidės „Žaidžiam žmogų“ epizodas! O juk vienas iš šventės atributų būna maistas, ypač desertai. Šventinėje laidoje apsilankė gydytoja dietologė Lina Barauskienė ir pasidalino savo požiūriu į cukrų ir kitus dietų kultūros „baubus“. Ar žinote, kad Lietuvoje licencijuotų dietologų yra tik kelios dešimtys? Iš jų tik dvi specialistės yra baigusios oficialią intuityvaus valgymo programą. Lina – viena jų. Pasikalbėjome, kaip intuityvaus valgymo paradigma papildo dietologijos mokslą. Ir kokie pagrindiniai šios programos principai. Ar gali būti, kad daug kas, ko bijome, susijusio su valgymu, ne taip ir baisu?Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Elgsenos ekonomistė Dr. Agnė Kajackaitė, mokslininkė, nuolat keliaujanti po pasaulį, išleido savo pirmąją knygą lietuvių kalba „WoMen. Ar moterys ir vyrai išties tokie skirtingi, kaip įprasta manyti?”. Pokalbis trykšta mokslo įrodytom žiniom ir energija kaip ir pati Agnė. Paklausę sužinosit, kas labiau linkę konkuruoti, meluoti, pervertinti savo galimybes, kam geriau sekasi tikslieji mokslai ir kas tas Dunning-Kruger efektas.Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė

Ar susimąstėt, kodėl dalis senukų bamba ant viso pasaulio, o kiti – išsaugoję vidinę šviesą? Šiandien kalbam apie vidinės (ne)brandos bruožus. Laidos viešnia psichoterapeutė Karina Morkūnienė įsitikinusi, kad keistis ir augti galime visi ir visokio amžiaus: reflektuodami ir praktikuodami. Tinklalaidėj kalbam ir apie tai, ką reiškia, kai vaikai ir paaugliai atrodo brandūs ne pagal amžių. Apie leidimą sau žaisti, ir kuo žaidimas svarbus vaikams, o kuo – suaugusiems. Apie atsakomybę ir koks procesas yra atsiprašymas. Mokomės atskirti, kada humoras yra intelekto požymis, o kada – gynybinis mechanizmas, paliečiam teisuoliškumą ir gynybiškumą. Bręskim kartu.Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė

Neslėpsim – Teklė Kavtaradze mūsų draugė. Ir mūsų, kaip žmonių, ir tinklalaidės. Talentinga kūrėja, jau pelniusi nemažai nominacijų ir apdovanojimų, tarp jų – „Sidabrinė gervė“ ir „Auksinis scenos kryžius“. Teklę mylim už jos širdį, energiją, pažeidžiamumą ir juoką. Tai ji skleidžia, kai moko kūrybinio rašymo, tai justi ir jos scenarijuose, pjesėse. Teklė augo su plunksna rankose – pirmą romaną išleido 17 metų ir iki šiol gyvena iš rašymo. Nors mums dar atrodo – iš autentiško buvimo ir betarpiško bendravimo.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Mėgstam čia kalbėti apie žmogų, o šiandien nutarėm – apie žaidimus. Bet paaiškėjo, kad vis tiek daug apie žmogų. Iliustratorė, žaidimų kūrėja ir leidėja, Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos narė Eglė Zioma pavedžiojo po Lietuvos žaidimų kūrėjų ir žaidėjų pasaulį. Kokia neatrasta ir įdomi teritorija! Kokių įgūdžių gali suteikti žaidimai, kaip įgalinti ir kaip – garsinti Lietuvą. Eglė neseniai buvo apdovanota už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos žaidimų industrijai, todėl išmano šią sritį skersai išilgai. Eglės teigimu, žaidžiam visi, tik ne visi sąmoningai.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Vilniuje, Moksleivių gatvėje įsikūrusioje „Demokratinėje mokykloje” sklando šūkis – „rūpinuosi savimi, kitu ir aplinka”. Panašu, kad jos įkūrėjai Donata Norkienė ir Nerijus Buivydas žvelgia į tai rimtai: rūpinasi ne tik savo mokyklos bendruomenės ateitimi, bet ir kuria ryšius su valstybinėmis mokyklomis, siekdami tvaraus pokyčio visoje Lietuvos švietimo sistemoje. Kalbėjom, kaip atrodo suaugusiųjų atsakomybė, atskaitomybė arba galios demonstravimas, ir ką reiškia, kai vaikai turi motyvaciją mokytis ir geba reflektuoti, o ne tiesiog aklai siekia gauti tam tikrus pažymius. Ir sužinosite, kur Vilniuje veikia turbūt vienintelė vaikų valdoma kavinė „Demo kavinė”, siūlanti visiems šviežios kavos, bandelių ir kitų gardėsių!Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė

Į tinklalaidę grįžo daugelio klausytojų pamilta kūno terapeutė Laura Kuznecova. Šį kartą kalbėjom apie adrenalino medžioklę, nežinomybės poreikį ir kaip tai susiję su vaikystės patyrimais, emociškai nebrandžiais tėvais. Ar įmanoma prisijaukinti nuobodulį, saugumą, ramybę su tokia patirtimi? Laura davė mažų praktinių patarimų, kaip susisiekti su savo brandžia dalimi ir suteikti sau saugumo.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Humanistinės ceremonijos – alternatyva religinėms svarbių gyvenimo įvykių įprasminimo šventėms. Kai tokių pasigedo Lietuvoje, Urtė Žukauskaitė-Zabukė sukūrė humanistinių jungtuvių paslaugą. Vėliau – ir palydėjimo į mirtį humanistines ceremonijas. Epizode kalbėjom apie atskaitinių gyvenimo taškų formatus iš humanizmo perspektyvos. Ir kas išvis tas humanizmas? Kokios jungtuvės prasmingos? Ir kodėl mažai kalbam apie mirtį? Tyrimai rodo, kad įsisąmoninusieji savo laikinumą, linkę labiau džiaugtis gyvenimu. Pirmoje dalyje daugiau apie jungtuves, antroje – apie lydėtuves. Nepraleiskite šio prasmingo epizodo.Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė

Kur gyvena tavo liežuvis? Šis epizodas – tai gurmaniškas patiekalas besidomintiems fizine ir nervų sistemos sveikata. Studijoje – miofunkcinės terapijos pradininkė Lietuvoje, veido kineziterapeutė Vita Mozūraitienė. Daugelis girdėjom apie kūno laikyseną, o ar girdėjot, kad žandikaulio ir liežuvio laikysena lemia viso kūno sveikatą? Vita dosniai dalijasi žiniomis apie ryšio su kūnu svarbą. Aptarėm žalingus įpročius, tokius kaip čepsėjimas, kvėpavimas išsižiojus, dantų griežimas, knarkimas, ir jų priežastis. Radom ryšį tarp neteisingos liežuvio padėties ir netaisyklingo sąkandžio. Mokėmės, kur miegant turi būti liežuvis, ir kaip taisyklingai kvėpuoti. Nelauk ir įsijunk!Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Diana Makarovaitė yra „Lietuvos kinologų draugijos” darbinių šunų teisėjų ir dresuotojų kolegijos narė, šunų trenerė ir šunų mokyklos ir parduotuvės „Hepidogo” įkūrėja. Kalbėjomės, ką šunys pasako apie savo šeimininkus, kokius šunis vertėtų mokyti dresūros (visus!), ir kokia Dianos patirtis gelbėjant šunis iš nelegalių daugyklų. Kai kas vis dar painioja sertifikuotus veisėjus ir nelegalius daugintojus, tad Diana skyrė laiko aptarti esminius skirtumus. Kalbėjomės ir apie tai, kaip įvyksta liūdni atvejai, kai šunys įkanda žmonėms, kuo skiriasi grybštelėjimas ir kandimas. Daug nemalonumų išvengtume, jei turėtume daugiau žinių apie šunų charakterį ir kūno kalbą, jų siunčiamus įspėjamuosius ženklus ir laikytumės pagarbaus atstumo.Vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė.

Ieva Bach Kanadoje mokosi somatinio seksualumo edukacijos. Kuo ši sritis skiriasi nuo seksologijos ar kitokio pobūdžio terapinio darbo su seksualumu ir kuo gali būti naudinga? Ievą galima pavadinti malonumo ir su seksualumu susieto džiaugsmo ambasadore. Paklausykite pokalbio apie įvairius šios srities aspektus. (S)

Vizualas – šiandien aktualiausias turinys, sako vizualinės komunikacijos specialistė Julija Brodskė. Tik ką daryti, jei visom jėgom norisi priešintis vaizdų vergvaldystei? Ar įmanoma į vizualinę komunikaciją pažvelgti kaip į žaidimą? Kaip į pasaulio pažinimą? Pati Julija labai mėgsta maištauti ir nors puikiai išmano tendencijas, nesiūlo joms paklusti aklai, bet skatina lavinti sąmoningą estetinį intelektą. Laidoje išbandėm ir naują žaidimą, sukurtą specialiai Julijai.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Šiandien, kai dalis tautiečių ruošiasi Velykoms, Elžbieta Latėnaitė pasikvietė bičiulius Saulę Čipkutę ir Žygimantą Širvį pasikalbėti apie apostazę. Apostãzė (gr. apostasis – atsitraukimas, atskilimas), sąmoningas, savarankiškas atsiskyrimas nuo religijos. Žmonės – ne tik tikintys, o tikintys žmonės – ne tik katalikai. Mes atvirai dalinamės, kokioms religinėms bendruomenėms priklausėm ir kodėl iš jų išėjom. Katalikybė, protestantizmas (sekmininkai, baptistai) – krikščionybės šakos ir gaudya vaišnavizmas – hinduizmo atšaka. Tokia trijų žmonių religijų kraitelė. Kalbame apie situacijas, kai religijos vardu žmonės gėdinami, gąsdinami, izoliuojami. Apie esminę abejonės ir refleksijos svarbą žmogaus psichinei gerovei. Ir kodėl sunkiau daryti autentiškus pasirinkimus negu tiesiog elgtis, kaip kiti.Vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė.

Ar galėčiau atleisti neištikimybę? Šį klausimą sau bent kartą yra uždavę daugelis. Šioje tinklalaidėje su psichologe Migle Motiejūne tyrinėjame, kada bendražmogiški jausmai ir patirtys yra tiesiog natūrali gyvenimo dalis, o kada – jau neištikimybė. Miglė paneigia mitą, kad neištikimybė visada įvyksta staiga ir netikėtai, dažniausiai būna einama to link. Kartais įvykus neištikimybei santykiai jau seniai būna mirę. O kartais įmanoma pažvelgti į neištikimybę kaip į skausmingą egzaminą, parodantį santykių svarbą ir silpnasias vietas, įkvepiantį juos pagerinti.Vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė.

Genijus – įkrautas žodis. Bet įkrautas kuo? Kuo skiriasi talentas ir genialumas? Gal nesiskiria ir mes linkę sureikšminti šį žodį? Kokie didžiausi iššūkiai, jei turi genijaus bruožų? Genijus turi prisiimti atsakomybę už savo duotybes, sako psichoterapeutė Rosita Pipirienė.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Šis pokalbis buvo jautrus ir atviras. Susitikome pavargusios, bet su tuo nekovojom. Ar tai ir gali būti resursas – nekova? Resursas kaip atramos taškas, kuriame pailsi. Nors tas pats dalykas gali būti ir resursas, ir slopiklis. Pavyzdžiui, šokoladas. Kūno terapeutė Laura Kuznecova papasakojo, kaip taip gali būti. Ir kaip svarbu žmogui pajusti ryšį su žmonija. Kaip būti sau mama? Kuo kūno terapija skiriasi nuo tradicinės kalbėjimo psichoterapijos? Apie visa tai epizode tau, jautrus pavargęs ieškantis žmogau.Ved. Tautė Bernotaitė ir Elžbieta Latėnaitė

Vis dažniau svarstot apie naują karjerą? Kai mintis perstatyti kopėčias prie naujos sienos nenustoja beldusi, žmonės kreipiasi į dr. Aistę Dromantaitę. Daugiau nei 20 metų ji dirba ugdomojo konsultavimo srityje, o karjeros sritis ¬– jos arkliukas. Daugiausia jos klientės moterys, todėl nemažai kalbėjom apie tai, kodėl moterys vidury gyvenimo dažnai susimąsto keisti įprastą karjerą korporacijose ir apversti gyvenimą 180 laipsnių. Tik ar mesti viską – visada išeitis? Koks yra Afroditės mitas ir kuo jis susijęs su karjera? Kaip keičiasi moters pasitikėjimas savimi kuo jai daugiau metų, palyginti, su vyrų pasitikėjimu savimi?Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė

Andrė Pabarčiūtė – talentinga dainininkė, kompozitorė, pianistė, dvasinių praktikų mokytoja ir rašytoja, išleidusi savo trečiąją knygą „Žinutės iš Šivos kalno Arunačalo”. Ir – Elžbietos geriausia draugė nuo vaikystės. Žinot, kaip su tais draugais – gyvenimai ir įvykiai atskiri, o žmogiškos patirtys ir įžvalgos panašios. Andrė pasakoja, kaip jos knyga pati save pasirašė (čia ne metafora), kaip išlaisvina neprisirišimas prie žodžių ir paaiškina grynos magijos (čia irgi ne metafora) momentą, kurį Elžbieta patyrė būdama su Andre.Vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė.

Kadaise Eva Tombak leido žinomus žurnalus „Ieva“, „Cosmopolitan“. Vėliau išvyko į Australiją, kur žlugus verslui patyrė depresinį epizodą ir atrado jogą. Dabar daugiau nei dekadą pati yra jogos mokytoja, bet santykio su rašymu nepaleido – Eva aštuonių knygų autorė. Vienoje jų – „Ar čia kas nors yra?“ – autorė surinko apymirtines, mistines ir haliucinogenų sukeltas žmonių patirtis. Ir šalia jų publikavo pokalbius šiomis temomis su psichologijos, neurobiologijos, toksikologijos, filosofijos specialistais. Laidoje pasikalbėjom apie proto ir širdies ryšį, nepažinumą ir žmogaus trauką tam, kas nekasdieniška.Vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė.

Žmogus gali jaustis vienišas. Kai nepuoselėjamas autentiškas ryšys, vienišu galima jaustis ir su žmonėmis, ir su krūva virtualių draugų. Sužinoję, kad vienatvė tik plinta, grupių fasilitatoriai Saulė Čipkutė ir Žygimantas Širvys sukūrė dirbtuvių programą „Autentiškas ryšys“. Jie padeda grupėms ar pavieniams žmonėms kurti gilius, pažeidžiamus ir atvirus santykius. Kviečiame klausyti pokalbio apie atvirumo prasmę, ribas atviraujant, gynybiškumą ir kodėl kartais reikia tiesiog imti ir priverstinai susiburti.Vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė

Tarptautiniu apdovanojimų pelnęs vestuvių fotografas Tomas Juškaitis kažkada Londone dirbo Lady Gaga’os ir Robbie Williams‘o fotosesijose, tačiau galų gale pasirinko gyventi ir kurti Lietuvoje. Viena iš priežasčių – skrydžiams parasparniais tinkamas gimtinės klimatas. Išgirskite, kuo unikali Tomo fotografija, ir ar skriedamas danguje yra sutikęs žaibą.Vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė.

Edita Vasaitienė moko vairuoti jau 25 metus. Mums ją rekomendavo Editos mokinė, kuri pavadino mokytoją profesijos entuziaste, moterų vairuotojų ambasadore. Savo išleistoje knygoje „Nepralaimėjusios: (ne)lengvos vairavimo istorijos“ aprašė 21 vairavimo mokymosi istoriją. Edita papasakojo apie pirmojo sėdimosi už vairo svaiginantį fenomeną ir kas nutinka atsisėdus antrą kartą.Vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė.

Ką apie savo seksualumą žinome mes? Kada prasideda ir baigiasi seksas? Vilniaus universiteto Ugdymo instituto doktorantė, lytiškumo ugdytoja Akvilė Giniota įsigilinusi į lytiškumo temą iš įvairių kampų. Pasikalbėjom, kaip suvokiam ir priimam seksualumą, kodėl sudėtinga paprastai jį apibrėžti. Aiškinomės, kas mums seksualu ir kada seksualumo gali būti per daug. Kviečiam leistis į tyrinėjimus. Laidoje galimai apsilankė Esther Perel. (S)Vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė.

Nereikia ruoštis gyvenimui – jis jau vyksta. Net kai nėra plano, kažkas susiklosto. Net kai, regis, neturit nieko, esat kupini savęs. Šis epizodas – testas šioms tiesoms. Elžbieta ir Tautė pasidavė esamos akimirkos tėkmei ir žiūrėjo, kur ji plukdo ir kuo apdovanoja. Pavyzdžiui, serialo „Eli Makbil“ personažais.Vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė.

Nemažai kalbėjom apie šernus. Apie vilkus ir jų žaismingumą. Pokalbis su muzikos kūrėja, dainininke Gabriele Vilkickyte buvo gyvas ir tikras, kokie būna gyvūnai gamtoje. Gabrielė mėgsta žodį „koziris“ ir jos atsakymai turi tokią kertamąją jėgą. Kiekviena mintis kaip širdžių tūzas. Kviečiam į atvirumo pliažą su Gabriele.Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė

Žmogus yra nepažinus, sako supratusi visą gyvenimą žmogų tyrinėjanti Individualiosios psichologijos instituto ir Vilniaus Universiteto dėstytoja, analitikė dr. Rasa Bieliauskaitė. Vis dėlto apie kai ką galima pasikalbėti, taip ir darėme. Ką daryti su norais? Ar sielvartas turi dugną? Ar galima nutraukti nemeilės šeimoje ciklą? Daktarė Rasa laidoje buvo Rasa, už ką mes jai labai dėkingos. Tikime, kad ir jūs įvertinsit Rasos atvirumą apie sielos ilgesius ir dar neįgyvendintus norus.Vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė

Gal papuolėt, gal nepapuolėt į užsidegusiųjų pasikeisti nuo sausio 1-osios sąrašus, bet kažkur kampe vis tiek knibžda neįgyvendintų tikslų punktai. Norint, kad įvyktų, teks planuoti. Šiandien epizode smagiai ir paprastai apie planavimo gudrybes, paradoksus ir paslaptis kalbamės su platformos „Planas Gyvenimas“ įkūrėja Dovile Daugvilaite-Zubcove. Dovilės teigimu, visi esame projektų vadovai – savo gyvenimo projekto mažų mažiausia. Kaip valdyti savo vidinę komandą, susitelkusią vienam asmenyje, vienam kūne? Ir kokį vieną triuką svarbu turėti omenyje planuojant?Vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė

Garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė – plati kaip kosmosas, kurį ji mėgsta. Ji nenorėjo kalbėti apie savo sveikatos būklę, nes tai jos neapibrėžia. Mums pasirodė, kad Eglė su kaupu tuo įtikins ir jus. Stipri, turinti tvirtą nuomonę daugeliu temų, išraiškinga, drąsi, linksma – štai tokia šventinė Eglė šiandien papuošė mūsų eterį.Vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė

Jei savęs pažinimas – svarbiausia kelionė gyvenime, tai kitų pažinimas – didžiausias malonumas. O ypač, kai tas žmogus – be galo šiltas, įdomus, lygybei neabejingas Ajus Jurgaitis. Ajus su bendraminčiais įkūrė trans žmonių asociaciją „Trans Autonomija”, kuri švenčia metų gimtadienį. „Žaidžiam žmogų“ kartu su Ajumi kviečia pažvelgti į translyčių žmonių realybę Lietuvoje (su kokiomis problemomis susiduria ir kokių lūkesčių ši auganti bendruomenė turi), griauna mitus ir primena, kad svarbiausia, ką vertėtų žinoti kalbant apie trans žmones – pagarba.Vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė

Elžbieta susirgo. Emilija pajuto pyktį. Tautei kilo baimių. Tokia galėtų būti įvadinė šio epizodo dramaturgija. O gal psichodrama? Laidos viešnia Emilija Latėnaitė-Bieliauskienė – ir aktorė, ir edukatorė, grupių fasilitatorė. Kad atskleistų grupių savastį, ji naudoja teatrinius įrankius, psichodramos žinias ir pačios sukauptą patirtį kely į savęs teigimą. Teigti save, komunikuoti ribas ir būti autentiškai Emilijai padeda ilga kelionė psichoterapijoje. Pokalbis su stipria asmenybe, kuri tiki nykštukais.Vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė.

„Visos medžiagos yra nuodai, ir tik dozė skiria vaistą nuo nuodo,“ – teigė XVI a. gyvenęs Paracelsas. Klinikinis toksikologas Robertas Badaras tikina, kad į priklausomybės gydymąsi ir ja sergančius žmones vertėtų žvelgti paprasčiau, be gėdos. Pamini ryškesnius kriterijus, pagal kuriuos nustatoma ši liga, svarsto, kokie faktoriai ją sukelia. Ir ar žinojote, kad kopriklausomybė yra sunkiau pagydoma už priklausomybę? Kviečiame į nepaprastą ir svarbų pokalbį.Vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė.

Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė – charizmatiškos ir sėkmingos šokio menininkės, netrukus pristatysiančios naujausią savo premjerą „I Slave“. Su jau 13 metų draugėmis ir bendražygėmis šiandien mes kalbamės apie draugystę, santykius bei gyvenimo ir kūrybos ribas. Menininkės dalinasi, kas padeda joms išlaikyti tvirtus tarpusavio santykius ir kokią kasmetinę draugystės tradiciją turi. Kviečiame į susitikimą su vėžliu ir triušiu.Vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė

Su Beata Tiškevič atsukom juostą. 23-ejų jos versija turėjo, pavyzdžiui, griežtą nuomonę apie moteris su tinklinėmis pėdkelnėmis, kurią vėliau keitė. Kaip ir daug kitų įsitikinimų. Ir visada atvirai, oriai, žinodama, kad keistis – žmogiška. Aptarėme ribų temą, nagų temą, savęs kūrimo temą. Beata, kaip jai įprasta, buvo dosni savo širdies ir atvirumo. Ir labai atvira mūsų žaidimams. Laidos pabaigoje išgirsite kone knygos „Beveidžiai“ garso takelį.Vedėjos – Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė.

Lapkritis. Lyja. Norisi būti namuose. Ar ten gera? Ar ten jūsų erdvė? Epizode kalbamės su dviem namų filosofijos praktikėm – architektėm ir interjero dizainerėm Dalia Mauricaite ir Gitana Valavičiūte. Nuo didelių perspektyvų į namus iki šakučių – kodėl materijos ignoruoti neverta ir kaip tai daryti ne kankinantis, bet džiaugiantis. Kaip nepakliūti į daiktų vergovę, bet išties – žaisti namus. Epizode išgirsite ir įprastas rubrikas, į kurias įsitraukė ir pašnekovės.Vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė

Ką žinote apie savo nervų sistemą? Kūno ir šokio-judesio terapeutė Auksė Luišaitė-Jauniškė šiek tiek daugiau papasakojo, kodėl svarbu ja rūpintis ir kokie konkretūs metodai gali padėti. Su Aukse ir kalbėjomės rimtai, ir daug žaidėme, nes žaidimai, pasirodo, nervų sistemai patinka.Vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė.

Vita Žiba – sparčiai kylanti Lietuvos stand up komedijos žvaigždė. Atrodo, kad ji jaučiasi užtikrintai tiek gyvenime, tiek ant scenos. Savo pasirodymų ji yra įkėlusi į „Youtube“ platformą, dažnai dalyvauja atviro mikrofono vakaruose, su komanda rengia pasirodymus ir apšildo kitus žymius komikus. Epizode kalbėjomės apie Vitos komedijos ištakas, meilę tamsiems juokeliams, santykį su kitais komikais ir humorą kaip terapiją. Gal ir jums taip suveiks?Vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė

Kaip dažnai susitinkat su savo kūnu? Choreografas, šokėjas ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Šokio katedros vadovas Andrius Katinas pokalbyje priminė, kad „aš“ ir esu „kūnas“. Suomijoje jau dvidešimt metų gyvenantis menininkas ir pedagogas griežtas Lietuvos švietimo sistemos atžvilgiu: „Tai tiksinti bomba“. Epizode kalbėjomės apie kūrybą kaip procesą ir kodėl Helsinkyje jam lengviau jausti savo vietą. Ir kodėl šis menininkas neturi savo portreto?!Vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė.

Civilinės sąjungos įstatymas netrukus bus svarstomas LR Seime. Ta proga laidoje kalbamės su Žmogaus teisių centro vadove Jūrate Juškaite. Ar Seimo nariai pasirengę jį priimti? Ar Lietuvos visuomenė pasirengusi priimti vienalytes šeimas? Kaip jaučiasi Lietuvos LGBTQ+ bendruomenė? Nors tema rimta, laidoje su Jūrate ir linksmai pažaidėm. Tinklalaidė „Žaidžiam žmogų“ pasirodo ketvirtadieniais 16 val.Vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė.

„Žaidžiam žmogų“ mirė. Tegyvuoja „Žaidžiam žmogų“! Laida tampa tinklalaide. Pirmąja „LRT Opus“ tinklalaide. Kas išlieka ir kas keičiasi? Kiek tinklalaidėse kosėsim? Kalbėsimės dviese ar kviesime ir svečių? Elžbieta ir Tautė palydi praėjusį etapą ir pasitinka naują. Na, ir, žinoma, siurprizas.

Šiandien – paskutinis laidos „Žaidžiam žmogų“ epizodas. Svečiuose – Rūta Meilutytė. 2019 m. ji paskelbė nutraukianti profesionalią sportinę karjerą. Rūtai reikėjo poilsio ir pažinti, kas ji yra be plaukimo. 2022 m. ji vėl plaukia ir vėl laimi. Ką jai davė sąmoningas atsitraukimas ir savęs paieškos? Kaip ilsėjosi Rūta ir kiti panašūs žmogiški klausimai laidoje.Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė

Dietinis mąstymas būdingas ne tik tiems, kas laikosi dietų. Frazės kaip „oi, kokio šlamšto prisivalgiau“ arba „dėl šito kepsnio turėsiu dvigubai sportuoti“ – dietinio mąstymo apraiškos. Gyvename dietų kultūroje, kur lieknas kūnas siejamas su sveikata, sėkme ir gera morale. Laidoje – sertifikuota intuityviojo valgymo konsultantė ir kognityvinės ir elgesio terapijos specialistė Ingrida Augutė. Ji taip pat instagramo paskyros „Taika su maistu“ kūrėja. Ar dietos veikia? Kokios dietų pasekmės? Apie kokius dietų kultūros bruožus nesusimąstom? Kokie kiti keliai rūpintis sveikata?

1 iš 3 moterų yra patyrusios seksualinį smurtą. Kaip apibrėžiama ši sąvoka? Gal ji platesnė, nei įsivaizduojame? Paklausėme Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovės Kristinos Mišenienės. Kas yra lytiškumo ugdymas ir kaip jis galėtų prisidėti prie seksualinio smurto prevencijos, papasakojo VU doktorantė ir lytiškumo ugdymo specialistė, tinklaraščio NE KOPŪSTŲ VAIKAI autorė Akvilė Giniota. (S)Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė

BDSM. Ar esate girdėję šį mįslingą raidžių derinį? Surišimai, skausmas, paklusimas, dominavimas, plakimas, mazochizmas. Ar gali tokios praktikos, kai atliekamos sąmoningai jas pasirinkus ir saugioje aplinkoje, veikti terapiškai? Ar BDSM praktikos susijusios tik su seksu? Kalbamės su BDSM scenoms skirtus baldus kuriančia pora Saule ir Edgaru, kurie abu yra ir praktikai, ir noriai edukuoja šia kol kas labai tabu tema. (S)Informacija gali daryti neigiamą poveikį nepilnamečiams.Ved. Tautė Bernotaitė

Tikim, kad žmogus keičiasi. Tautė su Elžbieta yra išbandžiusios jau kelias savo tapatybės versijas. Kadaise abi buvo aktyvios veganės, Elžbieta priklausė vienai religinei bendruomenei, o ir Tautė buvo stipriai įsitraukusi į savęs tobulinimo ir dvasingumo paieškas. Atviras ir asmeniškas pokalbis apie šiuos virsmus, ką jie davė ir atėmė. Ir kokiom tiesom Elžbieta su Taute vadovaujasi dabar?Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė

Radikalusis atvirumas – ar esate girdėję apie tokį bendravimo metodą? Kuo jis skiriasi nuo tiesiog atvirumo ar nuo brutaliojo atvirumo? Laidoje kalbamės su radikaliojo atvirumo trenere Jūra Glo, gyvenančia Berlyne. Su ja aptariam įvairius atviravimo niuansus, taip pat manipuliacijos, ribų klausimus.Ved. Tautė Bernotaitė

Ar švenčiate savo gimtadienius? Gal nekenčiat įvairių žaidimų ir užduočių per šventes? Kokie šventėjai esame? Apie prasmingo susibūrimo reiškinį, įvairius švenčių aspektus ir reikšmę mūsų gyvenime Tautė laidoje kalbasi su renginių vedėju Edvardu Ščeniovu. Jei savo galvoje turėjote vieną renginio vedėjo tipažą, galbūt nustebsite.Ved. Tautė Bernotaitė

Daug emocijų yra įdomių, bet šioje laidoje Tautė ir Elžbieta iš asmeninės perspektyvos dalinasi savo santykiu su trimis. Kokios tai emocijos? Draugės viena kitai iki laidos neatskleidė. Ar gali būti, kad kas nors sutapo? Faktas, kad sutapo noras kalbėtis atvirai.Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė

Tautė ir Elžbieta kalbina striptizo šokėją, filologę, tinklaraštininkę, kūrėją Moniką Staugaitytę apie požiūrį į žmones, dirbančius seksualinio darbo industrijoje, Monikos asmeninius atradimus, iššūkius ir tinklaraštį „Paleistuvės“.

Laida apie migrantus mūsų šalies pabėgėlių stovyklose, miestuose ir galvose. Kas išties pernai įvyko su jais ir su mumis? Ir kas vyksta dabar? Ko mes bijome ir kokią Lietuvą norime matyti?Elžbieta kalbina verslininkę Eskedar Maštavičienę, žurnalistę Daivą Žeimytę – Bilienę ir organizacijos „Sienos grupė “ įkūrėją Ritą Škriadaitę – Vrubliauskę.

Žaidžiam žmogų. Ved. Elžbieta LatėnaitėElžbietos solo laida pasitinkant gimtadienį. Ta proga Elžbieta švenčia kiekvieno laisvę būti savimi ir dalinasi savo vidurvasario įžvalgomis. O klausytojams dovanoja dovaną - savo asmeninę queer istoriją.

Tautė ir Elžbieta šiandien laidoje dviese. Jos neria į gyvenimo pamokų temą: kas dabar svarbu, sunku, jautru. Viena kitos pamokos bus siurprizai. Kaip ir žaibo klausimai.Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė

Laidoje kalbamės su naująja „Literatūros ir meno“ redaktore rašytoja Lina Laura Švedaite. Ji tapo pirmąja redaktore moterimi per 76 šio kultūrinio leidinio gyvavimo metus. Šiuo metu Laura baigia rašyti savo antrąją knygą, tai dokumentiniai pasakojimai apie Vilnių. Kalbamės apie naujas jos pareigas, kūrybą ir šiek tiek apie Lauros istoriją. Laidoje girdėsite ir įprastas laidos rubrikas.

Intymumas ekranuose buvo visuomet. Bet intymumo koordinatoriai – visiškai nauja profesija. Laidoje kalbiname pirmąją Lietuvoje ir vienintelę Baltijos šalyse intymumo konsultantę ir kino režisierę Irmą Pužauskaitę. Kodėl svarbi ši profesija? Kas kine laikoma intymumu? Ko tai gali pamokyti mus asmeniniame gyvenime?Laidą veda Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Bernotaitė