Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Meir Shalev. „Mėlynasis kalnas“. Vertė Kristina Gudelytė-Lasman, išleido leidykla „Sofoklis“.Tai epinis pasakojimas apie žydų naujakurių mėginimus įsitvirtinti Palestinos krašte iki susikuriant Izraelio valstybei. Jų istoriją pasakoja Baruchas – kaimo įkūrėjo vaikaitis, vykdantis senelio valią. Jam priklauso kapinės, kuriose palaidota naujakurių karta ir svajoja atgulti su ja susiję Amerikos žydai. Meiras Šalevas – vienas žymiausių Izraelio autorių, pripažintas visame pasaulyje. Rašytojo kūriniai, išversti į daugiau nei 25 kalbas ir tapę bestseleriais Izraelyje ir užsienyje, įvertinti gausybe literatūros premijų. Knygos ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Meir Shalev. „Mėlynasis kalnas“. Vertė Kristina Gudelytė-Lasman, išleido leidykla „Sofoklis“.Tai epinis pasakojimas apie žydų naujakurių mėginimus įsitvirtinti Palestinos krašte iki susikuriant Izraelio valstybei. Jų istoriją pasakoja Baruchas – kaimo įkūrėjo vaikaitis, vykdantis senelio valią. Jam priklauso kapinės, kuriose palaidota naujakurių karta ir svajoja atgulti su ja susiję Amerikos žydai. Meiras Šalevas – vienas žymiausių Izraelio autorių, pripažintas visame pasaulyje. Rašytojo kūriniai, išversti į daugiau nei 25 kalbas ir tapę bestseleriais Izraelyje ir užsienyje, įvertinti gausybe literatūros premijų. Knygos ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Meir Shalev. „Mėlynasis kalnas“. Vertė Kristina Gudelytė-Lasman, išleido leidykla „Sofoklis“.Tai epinis pasakojimas apie žydų naujakurių mėginimus įsitvirtinti Palestinos krašte iki susikuriant Izraelio valstybei. Jų istoriją pasakoja Baruchas – kaimo įkūrėjo vaikaitis, vykdantis senelio valią. Jam priklauso kapinės, kuriose palaidota naujakurių karta ir svajoja atgulti su ja susiję Amerikos žydai. Meiras Šalevas – vienas žymiausių Izraelio autorių, pripažintas visame pasaulyje. Rašytojo kūriniai, išversti į daugiau nei 25 kalbas ir tapę bestseleriais Izraelyje ir užsienyje, įvertinti gausybe literatūros premijų. Knygos ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Meir Shalev. „Mėlynasis kalnas“. Vertė Kristina Gudelytė-Lasman, išleido leidykla „Sofoklis“.Tai epinis pasakojimas apie žydų naujakurių mėginimus įsitvirtinti Palestinos krašte iki susikuriant Izraelio valstybei. Jų istoriją pasakoja Baruchas – kaimo įkūrėjo vaikaitis, vykdantis senelio valią. Jam priklauso kapinės, kuriose palaidota naujakurių karta ir svajoja atgulti su ja susiję Amerikos žydai. Meiras Šalevas – vienas žymiausių Izraelio autorių, pripažintas visame pasaulyje. Rašytojo kūriniai, išversti į daugiau nei 25 kalbas ir tapę bestseleriais Izraelyje ir užsienyje, įvertinti gausybe literatūros premijų. Knygos ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Meir Shalev. „Mėlynasis kalnas“. Vertė Kristina Gudelytė-Lasman, išleido leidykla „Sofoklis“.Tai epinis pasakojimas apie žydų naujakurių mėginimus įsitvirtinti Palestinos krašte iki susikuriant Izraelio valstybei. Jų istoriją pasakoja Baruchas – kaimo įkūrėjo vaikaitis, vykdantis senelio valią. Jam priklauso kapinės, kuriose palaidota naujakurių karta ir svajoja atgulti su ja susiję Amerikos žydai. Meiras Šalevas – vienas žymiausių Izraelio autorių, pripažintas visame pasaulyje. Rašytojo kūriniai, išversti į daugiau nei 25 kalbas ir tapę bestseleriais Izraelyje ir užsienyje, įvertinti gausybe literatūros premijų. Knygos ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Meir Shalev. „Mėlynasis kalnas“. Vertė Kristina Gudelytė-Lasman, išleido leidykla „Sofoklis“.Tai epinis pasakojimas apie žydų naujakurių mėginimus įsitvirtinti Palestinos krašte iki susikuriant Izraelio valstybei. Jų istoriją pasakoja Baruchas – kaimo įkūrėjo vaikaitis, vykdantis senelio valią. Jam priklauso kapinės, kuriose palaidota naujakurių karta ir svajoja atgulti su ja susiję Amerikos žydai. Meiras Šalevas – vienas žymiausių Izraelio autorių, pripažintas visame pasaulyje. Rašytojo kūriniai, išversti į daugiau nei 25 kalbas ir tapę bestseleriais Izraelyje ir užsienyje, įvertinti gausybe literatūros premijų. Knygos ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Meir Shalev. „Mėlynasis kalnas“. Vertė Kristina Gudelytė-Lasman, išleido leidykla „Sofoklis“.Tai epinis pasakojimas apie žydų naujakurių mėginimus įsitvirtinti Palestinos krašte iki susikuriant Izraelio valstybei. Jų istoriją pasakoja Baruchas – kaimo įkūrėjo vaikaitis, vykdantis senelio valią. Jam priklauso kapinės, kuriose palaidota naujakurių karta ir svajoja atgulti su ja susiję Amerikos žydai. Meiras Šalevas – vienas žymiausių Izraelio autorių, pripažintas visame pasaulyje. Rašytojo kūriniai, išversti į daugiau nei 25 kalbas ir tapę bestseleriais Izraelyje ir užsienyje, įvertinti gausybe literatūros premijų. Knygos ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Meir Shalev. „Mėlynasis kalnas“. Vertė Kristina Gudelytė-Lasman, išleido leidykla „Sofoklis“.Tai epinis pasakojimas apie žydų naujakurių mėginimus įsitvirtinti Palestinos krašte iki susikuriant Izraelio valstybei. Jų istoriją pasakoja Baruchas – kaimo įkūrėjo vaikaitis, vykdantis senelio valią. Jam priklauso kapinės, kuriose palaidota naujakurių karta ir svajoja atgulti su ja susiję Amerikos žydai. Meiras Šalevas – vienas žymiausių Izraelio autorių, pripažintas visame pasaulyje. Rašytojo kūriniai, išversti į daugiau nei 25 kalbas ir tapę bestseleriais Izraelyje ir užsienyje, įvertinti gausybe literatūros premijų. Knygos ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Rolandas Rastauskas. „Trečias tomas“. Išleido leidykla „Apostrofa“.Trečioji Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Rastausko esė rinktinė „Trečias tomas“ užbaigia trilogiją, pradėtą knygomis „Kitas pasaulis“ ir „Privati teritorija“. Autorius susitelkia ties asmeninės atminties mechanizmų tyrinėjimu: praeitis tampa nelygstamu turtu, kurį įkainoja ir sykiu provokuoja dabarties kelionių ir klajonių visu savimi priimti signalai. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Gavenonis.

Rolandas Rastauskas. „Trečias tomas“. Išleido leidykla „Apostrofa“.Trečioji Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Rastausko esė rinktinė „Trečias tomas“ užbaigia trilogiją, pradėtą knygomis „Kitas pasaulis“ ir „Privati teritorija“. Autorius susitelkia ties asmeninės atminties mechanizmų tyrinėjimu: praeitis tampa nelygstamu turtu, kurį įkainoja ir sykiu provokuoja dabarties kelionių ir klajonių visu savimi priimti signalai. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Gavenonis.

Charles Baudelaire. „Paryžiaus Splinas“. Vertė Alfonsas Nyka-Niliūnas, išleido leidykla „baltos lankos“.Ši knyga yra 50-ies trumpųjų poetinės prozos tekstų rinkinys, kuris pirmą kartą išleistas dar 1869 metais. Šie tekstai neturi aiškios tvarkos: čia nerasite nei pradžios nei pabaigos, tad juos galima skaityti kaip sąmonės srauto gabalėlius. Jų tikslas – užgriebti gyvenimo moderniame mieste grožį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Charles Baudelaire. „Paryžiaus Splinas“. Vertė Alfonsas Nyka-Niliūnas, išleido leidykla „baltos lankos“.Ši knyga yra 50-ies trumpųjų poetinės prozos tekstų rinkinys, kuris pirmą kartą išleistas dar 1869 metais. Šie tekstai neturi aiškios tvarkos: čia nerasite nei pradžios nei pabaigos, tad juos galima skaityti kaip sąmonės srauto gabalėlius. Jų tikslas – užgriebti gyvenimo moderniame mieste grožį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Charles Baudelaire. „Paryžiaus Splinas“. Vertė Alfonsas Nyka-Niliūnas, išleido leidykla „baltos lankos“.Ši knyga yra 50-ies trumpųjų poetinės prozos tekstų rinkinys, kuris pirmą kartą išleistas dar 1869 metais. Šie tekstai neturi aiškios tvarkos: čia nerasite nei pradžios nei pabaigos, tad juos galima skaityti kaip sąmonės srauto gabalėlius. Jų tikslas – užgriebti gyvenimo moderniame mieste grožį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Charles Baudelaire. „Paryžiaus Splinas“. Vertė Alfonsas Nyka-Niliūnas, išleido leidykla „baltos lankos“.Ši knyga yra 50-ies trumpųjų poetinės prozos tekstų rinkinys, kuris pirmą kartą išleistas dar 1869 metais. Šie tekstai neturi aiškios tvarkos: čia nerasite nei pradžios nei pabaigos, tad juos galima skaityti kaip sąmonės srauto gabalėlius. Jų tikslas – užgriebti gyvenimo moderniame mieste grožį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Charles Baudelaire. „Paryžiaus Splinas“. Vertė Alfonsas Nyka-Niliūnas, išleido leidykla „baltos lankos“.Ši knyga yra 50-ies trumpųjų poetinės prozos tekstų rinkinys, kuris pirmą kartą išleistas dar 1869 metais. Šie tekstai neturi aiškios tvarkos: čia nerasite nei pradžios nei pabaigos, tad juos galima skaityti kaip sąmonės srauto gabalėlius. Jų tikslas – užgriebti gyvenimo moderniame mieste grožį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Charles Baudelaire. „Paryžiaus Splinas“. Vertė Alfonsas Nyka-Niliūnas, išleido leidykla „baltos lankos“.Ši knyga yra 50-ies trumpųjų poetinės prozos tekstų rinkinys, kuris pirmą kartą išleistas dar 1869 metais. Šie tekstai neturi aiškios tvarkos: čia nerasite nei pradžios nei pabaigos, tad juos galima skaityti kaip sąmonės srauto gabalėlius. Jų tikslas – užgriebti gyvenimo moderniame mieste grožį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Vytautas Mačernis. „Po ūkanotu nežinios dangum“. Išleido leidykla „Vaga“. Jis iš¬gyveno vos dvidešimt trejus, paliko mums savo vizijas, sonetus, trioletus, giesmes. Kiti jo kartos poetai – Kazys Bradūnas, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Henrikas Nagys – pasitraukė iš Lietuvos ir beveik vienu balsu tvirtindami, kad Mačernis buvo didžiausias jų amžiaus poetas. Prozos tekstus skaito aktorė Sonata Visockaitė.

Vytautas Mačernis. „Po ūkanotu nežinios dangum“. Išleido leidykla „Vaga“. Jis iš¬gyveno vos dvidešimt trejus, paliko mums savo vizijas, sonetus, trioletus, giesmes. Kiti jo kartos poetai – Kazys Bradūnas, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Henrikas Nagys – pasitraukė iš Lietuvos ir beveik vienu balsu tvirtindami, kad Mačernis buvo didžiausias jų amžiaus poetas. Prozos tekstus skaito aktorė Sonata Visockaitė.

Curzio Malaparte. „Oda“. Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Tyto alba“.„Oda“ įvairiopai siejasi su Albert’o Camus „Maru“ ir Josè Saramago „Aklumu“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Curzio Malaparte – vienas ryškiausių XX a. italų ir pasaulinės literatūros autorių. Antrojo pasaulinio karo metais Malapartė apkeliavo daugelį Europos šalių ir regėjo karo siaubą iš arti, savo knygose gilinosi į masinio smurto padarinius žmogaus psichikai ir visuomenei. Milanas Kundera pavadino „Odą“ vienu pamatinių XX a. Europos romanų. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Curzio Malaparte. „Oda“. Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Tyto alba“.„Oda“ įvairiopai siejasi su Albert’o Camus „Maru“ ir Josè Saramago „Aklumu“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Curzio Malaparte – vienas ryškiausių XX a. italų ir pasaulinės literatūros autorių. Antrojo pasaulinio karo metais Malapartė apkeliavo daugelį Europos šalių ir regėjo karo siaubą iš arti, savo knygose gilinosi į masinio smurto padarinius žmogaus psichikai ir visuomenei. Milanas Kundera pavadino „Odą“ vienu pamatinių XX a. Europos romanų. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Curzio Malaparte. „Oda“. Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Tyto alba“.„Oda“ įvairiopai siejasi su Albert’o Camus „Maru“ ir Josè Saramago „Aklumu“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Curzio Malaparte – vienas ryškiausių XX a. italų ir pasaulinės literatūros autorių. Antrojo pasaulinio karo metais Malapartė apkeliavo daugelį Europos šalių ir regėjo karo siaubą iš arti, savo knygose gilinosi į masinio smurto padarinius žmogaus psichikai ir visuomenei. Milanas Kundera pavadino „Odą“ vienu pamatinių XX a. Europos romanų. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Curzio Malaparte. „Oda“. Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Tyto alba“. „Oda“ įvairiopai siejasi su Albert’o Camus „Maru“ ir Josè Saramago „Aklumu“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Curzio Malaparte – vienas ryškiausių XX a. italų ir pasaulinės literatūros autorių. Antrojo pasaulinio karo metais Malapartė apkeliavo daugelį Europos šalių ir regėjo karo siaubą iš arti, savo knygose gilinosi į masinio smurto padarinius žmogaus psichikai ir visuomenei. Milanas Kundera pavadino „Odą“ vienu pamatinių XX a. Europos romanų. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Undinė Radzevičiūtė. „Pavojingi žodžiai“. Išleido Rašytojų sąjungos leidykla.Kiekviena šalis, kiekviena valstybė turėjo ir vis dar turi savo pavojingus žodžius. Žodžius, kurių geriau nesakyti, ir tokius, kuriuos geriau kartoti kuo dažniau. Nuo žodžių priklauso žmogaus vieta visuomenėje, jo sėkmė ir galimybės. Kartais po socialinių perversmų pavojingi žodžiai su pageidaujamais žodžiais susikeičia vietomis, bet ši knyga ne apie tai. Režisierius Safyrovas po režisieriaus Odino mirties kaip palikimą gauna retai statomą Verdžio operą. Ir tai ne šiaip opera, o Opera, turinti pavojingą prietarą. Jos pavadinimo negalima ištarti viso. Pavadinime tik du žodžiai, ir režisierius turi pasirinkti arba vieną, arba kitą. Knygos ištraukas skaito aktorė Valda Bičkutė.

Undinė Radzevičiūtė. „Pavojingi žodžiai“. Išleido Rašytojų sąjungos leidykla.Kiekviena šalis, kiekviena valstybė turėjo ir vis dar turi savo pavojingus žodžius. Žodžius, kurių geriau nesakyti, ir tokius, kuriuos geriau kartoti kuo dažniau. Nuo žodžių priklauso žmogaus vieta visuomenėje, jo sėkmė ir galimybės. Kartais po socialinių perversmų pavojingi žodžiai su pageidaujamais žodžiais susikeičia vietomis, bet ši knyga ne apie tai. Režisierius Safyrovas po režisieriaus Odino mirties kaip palikimą gauna retai statomą Verdžio operą. Ir tai ne šiaip opera, o Opera, turinti pavojingą prietarą. Jos pavadinimo negalima ištarti viso. Pavadinime tik du žodžiai, ir režisierius turi pasirinkti arba vieną, arba kitą. Knygos ištraukas skaito aktorė Valda Bičkutė.

Undinė Radzevičiūtė. „Pavojingi žodžiai“. Išleido Rašytojų sąjungos leidykla.Kiekviena šalis, kiekviena valstybė turėjo ir vis dar turi savo pavojingus žodžius. Žodžius, kurių geriau nesakyti, ir tokius, kuriuos geriau kartoti kuo dažniau. Nuo žodžių priklauso žmogaus vieta visuomenėje, jo sėkmė ir galimybės. Kartais po socialinių perversmų pavojingi žodžiai su pageidaujamais žodžiais susikeičia vietomis, bet ši knyga ne apie tai. Režisierius Safyrovas po režisieriaus Odino mirties kaip palikimą gauna retai statomą Verdžio operą. Ir tai ne šiaip opera, o Opera, turinti pavojingą prietarą. Jos pavadinimo negalima ištarti viso. Pavadinime tik du žodžiai, ir režisierius turi pasirinkti arba vieną, arba kitą. Knygos ištraukas skaito aktorė Valda Bičkutė.

Maurinia Zenta. „Tremties tragizmas“. Vertė Silvestras Gaižiūnas, išleido leidykla „Pasviręs pasaulis“.„Tremties tragizmas“ pirmiausia nukelia į pokario Švediją, kurioje, bėgdama nuo sovietinės okupacijos, rašytoja ieškojo prieglobsčio kartu su tūkstančiais tėvynainių. Švedijoje prasidėjo gyvenimas iš naujo, reikėjo įsitvirtinti literatūroje ir visuomenėje, kuri daugeliu atžvilgių latvių literatei buvo svetima, o politinė situacija pabėgėliams iš rytinės Baltijos pakrantės nebuvo palanki.Nuosekliai rašyti, kultūros komentarų kupini dienoraščiai suteikia knygai ypatingo žavesio, gerokai praplečia asmeninių refleksijų lauką, puikiai išreiškia rašytojos santykį su prieštaringais Europos geografiniais ir kultūriniais poliais - šiaurės ir pietų Europos kraštais. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Maurinia Zenta. „Tremties tragizmas“. Vertė Silvestras Gaižiūnas, išleido leidykla „Pasviręs pasaulis“.„Tremties tragizmas“ pirmiausia nukelia į pokario Švediją, kurioje, bėgdama nuo sovietinės okupacijos, rašytoja ieškojo prieglobsčio kartu su tūkstančiais tėvynainių. Švedijoje prasidėjo gyvenimas iš naujo, reikėjo įsitvirtinti literatūroje ir visuomenėje, kuri daugeliu atžvilgių latvių literatei buvo svetima, o politinė situacija pabėgėliams iš rytinės Baltijos pakrantės nebuvo palanki.Nuosekliai rašyti, kultūros komentarų kupini dienoraščiai suteikia knygai ypatingo žavesio, gerokai praplečia asmeninių refleksijų lauką, puikiai išreiškia rašytojos santykį su prieštaringais Europos geografiniais ir kultūriniais poliais - šiaurės ir pietų Europos kraštais. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Maurinia Zenta. „Tremties tragizmas“. Vertė Silvestras Gaižiūnas, išleido leidykla „Pasviręs pasaulis“.„Tremties tragizmas“ pirmiausia nukelia į pokario Švediją, kurioje, bėgdama nuo sovietinės okupacijos, rašytoja ieškojo prieglobsčio kartu su tūkstančiais tėvynainių. Švedijoje prasidėjo gyvenimas iš naujo, reikėjo įsitvirtinti literatūroje ir visuomenėje, kuri daugeliu atžvilgių latvių literatei buvo svetima, o politinė situacija pabėgėliams iš rytinės Baltijos pakrantės nebuvo palanki.Nuosekliai rašyti, kultūros komentarų kupini dienoraščiai suteikia knygai ypatingo žavesio, gerokai praplečia asmeninių refleksijų lauką, puikiai išreiškia rašytojos santykį su prieštaringais Europos geografiniais ir kultūriniais poliais - šiaurės ir pietų Europos kraštais. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

aurinia Zenta. „Tremties tragizmas“. Vertė Silvestras Gaižiūnas, išleido leidykla „Pasviręs pasaulis“.„Tremties tragizmas“ pirmiausia nukelia į pokario Švediją, kurioje, bėgdama nuo sovietinės okupacijos, rašytoja ieškojo prieglobsčio kartu su tūkstančiais tėvynainių. Švedijoje prasidėjo gyvenimas iš naujo, reikėjo įsitvirtinti literatūroje ir visuomenėje, kuri daugeliu atžvilgių latvių literatei buvo svetima, o politinė situacija pabėgėliams iš rytinės Baltijos pakrantės nebuvo palanki.Nuosekliai rašyti, kultūros komentarų kupini dienoraščiai suteikia knygai ypatingo žavesio, gerokai praplečia asmeninių refleksijų lauką, puikiai išreiškia rašytojos santykį su prieštaringais Europos geografiniais ir kultūriniais poliais - šiaurės ir pietų Europos kraštais. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Maurinia Zenta. „Tremties tragizmas“. Vertė Silvestras Gaižiūnas, išleido leidykla „Pasviręs pasaulis“.„Tremties tragizmas“ pirmiausia nukelia į pokario Švediją, kurioje, bėgdama nuo sovietinės okupacijos, rašytoja ieškojo prieglobsčio kartu su tūkstančiais tėvynainių. Švedijoje prasidėjo gyvenimas iš naujo, reikėjo įsitvirtinti literatūroje ir visuomenėje, kuri daugeliu atžvilgių latvių literatei buvo svetima, o politinė situacija pabėgėliams iš rytinės Baltijos pakrantės nebuvo palanki.Nuosekliai rašyti, kultūros komentarų kupini dienoraščiai suteikia knygai ypatingo žavesio, gerokai praplečia asmeninių refleksijų lauką, puikiai išreiškia rašytojos santykį su prieštaringais Europos geografiniais ir kultūriniais poliais - šiaurės ir pietų Europos kraštais. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė gabaliukai. Atskiras šio dienoraščio atkarpas galima laikyti savarankiškais kūriniais. Pasakotojas šioje knygoje beveik nereiškia asmeninių emocijų, yra užėmęs stebėtojo poziciją. Jis kinematografiniu principu fiksuoja kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, šitaip atkurdamas unikalią vadinamųjų DP stovyklų pirmųjų metų emigracijoje atmosferą. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė gabaliukai. Atskiras šio dienoraščio atkarpas galima laikyti savarankiškais kūriniais. Pasakotojas šioje knygoje beveik nereiškia asmeninių emocijų, yra užėmęs stebėtojo poziciją. Jis kinematografiniu principu fiksuoja kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, šitaip atkurdamas unikalią vadinamųjų DP stovyklų pirmųjų metų emigracijoje atmosferą. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė gabaliukai. Atskiras šio dienoraščio atkarpas galima laikyti savarankiškais kūriniais. Pasakotojas šioje knygoje beveik nereiškia asmeninių emocijų, yra užėmęs stebėtojo poziciją. Jis kinematografiniu principu fiksuoja kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, šitaip atkurdamas unikalią vadinamųjų DP stovyklų pirmųjų metų emigracijoje atmosferą. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė gabaliukai. Atskiras šio dienoraščio atkarpas galima laikyti savarankiškais kūriniais. Pasakotojas šioje knygoje beveik nereiškia asmeninių emocijų, yra užėmęs stebėtojo poziciją. Jis kinematografiniu principu fiksuoja kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, šitaip atkurdamas unikalią vadinamųjų DP stovyklų pirmųjų metų emigracijoje atmosferą. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė gabaliukai. Atskiras šio dienoraščio atkarpas galima laikyti savarankiškais kūriniais. Pasakotojas šioje knygoje beveik nereiškia asmeninių emocijų, yra užėmęs stebėtojo poziciją. Jis kinematografiniu principu fiksuoja kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, šitaip atkurdamas unikalią vadinamųjų DP stovyklų pirmųjų metų emigracijoje atmosferą. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė gabaliukai. Atskiras šio dienoraščio atkarpas galima laikyti savarankiškais kūriniais. Pasakotojas šioje knygoje beveik nereiškia asmeninių emocijų, yra užėmęs stebėtojo poziciją. Jis kinematografiniu principu fiksuoja kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, šitaip atkurdamas unikalią vadinamųjų DP stovyklų pirmųjų metų emigracijoje atmosferą. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė gabaliukai. Atskiras šio dienoraščio atkarpas galima laikyti savarankiškais kūriniais. Pasakotojas šioje knygoje beveik nereiškia asmeninių emocijų, yra užėmęs stebėtojo poziciją. Jis kinematografiniu principu fiksuoja kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, šitaip atkurdamas unikalią vadinamųjų DP stovyklų pirmųjų metų emigracijoje atmosferą. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Homeras. „Odisėja“. Vertė Antanas Dambrauskas, išleido leidykla „Vaga“. Žymioji „Odisėja“ – epinė poema priskiriama Homerui, susidedanti iš 12 109 daktilinio hegzametro eilučių, padalinta į 24 himnus. Manoma, kad poema sukurta po Iliados, VIII a. pr. m. e. pabaigoje. „Odisėjoje“ pasakojama kaip po Trojos karo namo grįžta Odisėjas, Itakės karalius. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Homeras. „Odisėja“. Vertė Antanas Dambrauskas, išleido leidyklaŽymioji „Odisėja“ – epinė poema priskiriama Homerui, susidedanti iš 12 109 daktilinio hegzametro eilučių, padalinta į 24 himnus. Manoma, kad poema sukurta po Iliados, VIII a. pr. m. e. pabaigoje. „Odisėjoje“ pasakojama kaip po Trojos karo namo grįžta Odisėjas, Itakės karalius. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Homeras. „Odisėja“. Vertė Antanas Dambrauskas, išleido leidykla „Vaga“. Žymioji „Odisėja“ – epinė poema priskiriama Homerui, susidedanti iš 12 109 daktilinio hegzametro eilučių, padalinta į 24 himnus. Manoma, kad poema sukurta po Iliados, VIII a. pr. m. e. pabaigoje. „Odisėjoje“ pasakojama kaip po Trojos karo namo grįžta Odisėjas, Itakės karalius. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Homeras. „Odisėja“. Vertė Antanas Dambrauskas, išleido leidykla „Vaga“. Žymioji „Odisėja“ – epinė poema priskiriama Homerui, susidedanti iš 12 109 daktilinio hegzametro eilučių, padalinta į 24 himnus. Manoma, kad poema sukurta po Iliados, VIII a. pr. m. e. pabaigoje. „Odisėjoje“ pasakojama kaip po Trojos karo namo grįžta Odisėjas, Itakės karalius. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Homeras. „Odisėja“. Vertė Antanas Dambrauskas, išleido leidykla „Vaga“. Žymioji „Odisėja“ – epinė poema priskiriama Homerui, susidedanti iš 12 109 daktilinio hegzametro eilučių, padalinta į 24 himnus. Manoma, kad poema sukurta po Iliados, VIII a. pr. m. e. pabaigoje. „Odisėjoje“ pasakojama kaip po Trojos karo namo grįžta Odisėjas, Itakės karalius. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Homeras. „Odisėja“. Vertė Antanas Dambrauskas, išleido leidykla „Vaga“. Žymioji „Odisėja“ – epinė poema priskiriama Homerui, susidedanti iš 12 109 daktilinio hegzametro eilučių, padalinta į 24 himnus. Manoma, kad poema sukurta po Iliados, VIII a. pr. m. e. pabaigoje. „Odisėjoje“ pasakojama kaip po Trojos karo namo grįžta Odisėjas, Itakės karalius. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Tadeusz Konwicki. „Baina“. Vertė Vidas Morkūnas, Išleido leidykla „Odilė“.„Baina“ nukelia mus į XIX amžiaus Vilniaus kraštą, gyvenamą aistringų, paslaptingų, su likimu besigrumiančių žmonių. Tai jaudinantis pasakojimas apie rašytojo močiutę – bajoraitę Heleną Konwicką ir jos nepaprastą meilę. Stiprūs jausmai, laiko rėmus griaunantys istorijos paveikslai, pasakotojo vaizduotės žaismė ir atjauta kenčiantiems personažams – visa susilieja į kerintį poetinį audinį. Knygos ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Tadeusz Konwicki. „Baina“. Vertė Vidas Morkūnas, Išleido leidykla „Odilė“.„Baina“ nukelia mus į XIX amžiaus Vilniaus kraštą, gyvenamą aistringų, paslaptingų, su likimu besigrumiančių žmonių. Tai jaudinantis pasakojimas apie rašytojo močiutę – bajoraitę Heleną Konwicką ir jos nepaprastą meilę. Stiprūs jausmai, laiko rėmus griaunantys istorijos paveikslai, pasakotojo vaizduotės žaismė ir atjauta kenčiantiems personažams – visa susilieja į kerintį poetinį audinį. Knygos ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Tadeusz Konwicki. „Baina“. Vertė Vidas Morkūnas, Išleido leidykla „Odilė“.„Baina“ nukelia mus į XIX amžiaus Vilniaus kraštą, gyvenamą aistringų, paslaptingų, su likimu besigrumiančių žmonių. Tai jaudinantis pasakojimas apie rašytojo močiutę – bajoraitę Heleną Konwicką ir jos nepaprastą meilę. Stiprūs jausmai, laiko rėmus griaunantys istorijos paveikslai, pasakotojo vaizduotės žaismė ir atjauta kenčiantiems personažams – visa susilieja į kerintį poetinį audinį. Knygos ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Tadeusz Konwicki. „Baina“. Vertė Vidas Morkūnas, Išleido leidykla „Odilė“.„Baina“ nukelia mus į XIX amžiaus Vilniaus kraštą, gyvenamą aistringų, paslaptingų, su likimu besigrumiančių žmonių. Tai jaudinantis pasakojimas apie rašytojo močiutę – bajoraitę Heleną Konwicką ir jos nepaprastą meilę. Stiprūs jausmai, laiko rėmus griaunantys istorijos paveikslai, pasakotojo vaizduotės žaismė ir atjauta kenčiantiems personažams – visa susilieja į kerintį poetinį audinį. Knygos ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Tadeusz Konwicki. „Baina“. Vertė Vidas Morkūnas, Išleido leidykla „Odilė“. „Baina“ nukelia mus į XIX amžiaus Vilniaus kraštą, gyvenamą aistringų, paslaptingų, su likimu besigrumiančių žmonių. Tai jaudinantis pasakojimas apie rašytojo močiutę – bajoraitę Heleną Konwicką ir jos nepaprastą meilę. Stiprūs jausmai, laiko rėmus griaunantys istorijos paveikslai, pasakotojo vaizduotės žaismė ir atjauta kenčiantiems personažams – visa susilieja į kerintį poetinį audinį. Knygos ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Gabija Grušaitė. „Grybo sapnas“. Išleido leidykla „Lapas“.Tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo link, tačiau tik atsidūrę mistiškame vasarnamyje Pervalkos g. 31 randa sprendimo užuominą Knygos ištraukas skaito aktorė Agnė Sunklodaitė.

Gabija Grušaitė. „Grybo sapnas“. Išleido leidykla „Lapas“.Tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo link, tačiau tik atsidūrę mistiškame vasarnamyje Pervalkos g. 31 randa sprendimo užuominą Knygos ištraukas skaito aktorė Agnė Sunklodaitė.

Gabija Grušaitė. „Grybo sapnas“. Išleido leidykla „Lapas“.Tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo link, tačiau tik atsidūrę mistiškame vasarnamyje Pervalkos g. 31 randa sprendimo užuominą Knygos ištraukas skaito aktorė Agnė Sunklodaitė.

Gabija Grušaitė. „Grybo sapnas“. Išleido leidykla „Lapas“.Tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo link, tačiau tik atsidūrę mistiškame vasarnamyje Pervalkos g. 31 randa sprendimo užuominą Knygos ištraukas skaito aktorė Agnė Sunklodaitė.

Gabija Grušaitė. „Grybo sapnas“. Išleido leidykla „Lapas“.Tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo link, tačiau tik atsidūrę mistiškame vasarnamyje Pervalkos g. 31 randa sprendimo užuominą Knygos ištraukas skaito aktorė Agnė Sunklodaitė.

Gabija Grušaitė. „Grybo sapnas“. Išleido leidykla „Lapas“.Tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo link, tačiau tik atsidūrę mistiškame vasarnamyje Pervalkos g. 31 randa sprendimo užuominą Knygos ištraukas skaito aktorė Agnė Sunklodaitė.

Gabija Grušaitė. „Grybo sapnas“. Išleido leidykla „Lapas“.Tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė, Ina ir norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo link, tačiau tik atsidūrę mistiškame vasarnamyje Pervalkos g. 31 randa sprendimo užuominą Knygos ištraukas skaito aktorė Agnė Sunklodaitė.

Tomas Vaiseta. „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“. Išleido Rašytojų sąjungos leidykla.Šis romanas – tai moderni antikinio Orfėjo mito interpretacija, subtilus psichologinis pasakojimas, kuriame mūsų atpažįstamo dabarties laiko bei erdvės fragmentai pinasi su XX amžiaus dailės istorijos siužetais, jauno vyro ir vyresnės moters ryšys – su baugia karo nuojauta, nuodėmės troškimas – su atgaila, tikrovė – su prisiminimais ir fantazijomis. Knygos ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Tomas Vaiseta. „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“. Išleido Rašytojų sąjungos leidykla.Šis romanas – tai moderni antikinio Orfėjo mito interpretacija, subtilus psichologinis pasakojimas, kuriame mūsų atpažįstamo dabarties laiko bei erdvės fragmentai pinasi su XX amžiaus dailės istorijos siužetais, jauno vyro ir vyresnės moters ryšys – su baugia karo nuojauta, nuodėmės troškimas – su atgaila, tikrovė – su prisiminimais ir fantazijomis. Knygos ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Vertė Laura Laurušaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Tai jautrus, egzistencinio skausmo, prasmės paieškų ir laisvės troškimo persmelktas pasakojimas, kurio centre – trijų kartų moterų likimai, autentiškumą gniuždančios sovietinės Latvijos fone. Motinos ir dukters ryšio trūkumą kūrinyje simboliškai perteikia vis pasikartojančios įtaigios pieno metaforos. Motinos pienas, kurio gimusiai mergytei neteko ragauti. Pieno stiklinės sovietinėje mokyklos valgykloje, kurios kelia šleikštulį. Pienas kaip ideologinė suspensija, kuria noromis ar nenoromis girdomi tarybinės Latvijos piliečiai. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Juozas Gaižauskas „Dievas su šlepetėmis“. Išleido leidykla „Alma littera“.Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių „dovanų“ jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga. Knygos ištraukas skaito autorius.

Juozas Gaižauskas „Dievas su šlepetėmis“. Išleido leidykla „Alma littera“.Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių „dovanų“ jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga. Knygos ištraukas skaito autorius.

Juozas Gaižauskas „Dievas su šlepetėmis“. Išleido leidykla „Alma littera“.Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių „dovanų“ jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga. Knygos ištraukas skaito autorius.

Juozas Gaižauskas „Dievas su šlepetėmis“. Išleido leidykla „Alma littera“.Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių „dovanų“ jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga. Knygos ištraukas skaito autorius.

Samanta Schweblin „Pilna burna paukščių“. Vertė Augustė Čebelytė-Matulevičienė, išleido leidykla „Sofoklis“.Apsakymų rinktinė „Pilna burna paukščių" – tai šiuolaikiški kruopščiai pačios autorės atrinkti geriausi trumposios prozos kūriniai, lyginami su Franzo Kafkos ir Flannery O'Connor tekstais, balansuojantys ant fantastikos ribos, įtraukti į The Man Booker International Prize 2019 ilgąjį sąrašą. Racionaliam protui prieštaraujantys pasakojimai paliečia slapčiausias pasąmonės kerteles ir skatina tokias temas kaip žmogiškasis ryšys, moteriškumas, tėvystė, kultūra, menas permąstyti naujai. Knygos ištrauką skaito aktorius Darius Gumauskas.

Balys Sruoga „Dievų miškas“. Išleido leidykla „baltos lankos“.„Dievų miškas“ vertinama kaip vienas originaliausių Europos memuaristikos kūrinių apie nacių koncentracijos stovyklas. Pirmą kartą atsiminimai išleisti 1957 m., autoriui jau mirus. 2005 m. režisierius Algimantas Puipa kūrinio motyvais pastatė kino filmą. Knygos ištraukas skaito aktorius Jokūbas Bareikis.

Balys Sruoga „Dievų miškas“. Išleido leidykla „baltos lankos“.„Dievų miškas“ vertinama kaip vienas originaliausių Europos memuaristikos kūrinių apie nacių koncentracijos stovyklas. Pirmą kartą atsiminimai išleisti 1957 m., autoriui jau mirus. 2005 m. režisierius Algimantas Puipa kūrinio motyvais pastatė kino filmą. Knygos ištraukas skaito aktorius Jokūbas Bareikis.

Balys Sruoga „Dievų miškas“. Išleido leidykla „baltos lankos“.„Dievų miškas“ vertinama kaip vienas originaliausių Europos memuaristikos kūrinių apie nacių koncentracijos stovyklas. Pirmą kartą atsiminimai išleisti 1957 m., autoriui jau mirus. 2005 m. režisierius Algimantas Puipa kūrinio motyvais pastatė kino filmą. Knygos ištraukas skaito aktorius Jokūbas Bareikis.

Balys Sruoga „Dievų miškas“. Išleido leidykla „baltos lankos“.„Dievų miškas“ vertinama kaip vienas originaliausių Europos memuaristikos kūrinių apie nacių koncentracijos stovyklas. Pirmą kartą atsiminimai išleisti 1957 m., autoriui jau mirus. 2005 m. režisierius Algimantas Puipa kūrinio motyvais pastatė kino filmą. Knygos ištraukas skaito aktorius Jokūbas Bareikis.

Balys Sruoga „Dievų miškas“. Išleido leidykla „baltos lankos“.„Dievų miškas“ vertinama kaip vienas originaliausių Europos memuaristikos kūrinių apie nacių koncentracijos stovyklas. Pirmą kartą atsiminimai išleisti 1957 m., autoriui jau mirus. 2005 m. režisierius Algimantas Puipa kūrinio motyvais pastatė kino filmą. Knygos ištraukas skaito aktorius Jokūbas Bareikis.

Balys Sruoga „Dievų miškas“. Išleido leidykla „baltos lankos“.„Dievų miškas“ vertinama kaip vienas originaliausių Europos memuaristikos kūrinių apie nacių koncentracijos stovyklas. Pirmą kartą atsiminimai išleisti 1957 m., autoriui jau mirus. 2005 m. režisierius Algimantas Puipa kūrinio motyvais pastatė kino filmą. Knygos ištraukas skaito aktorius Jokūbas Bareikis.

Balys Sruoga „Dievų miškas“. Išleido leidykla „baltos lankos“.„Dievų miškas“ vertinama kaip vienas originaliausių Europos memuaristikos kūrinių apie nacių koncentracijos stovyklas. Pirmą kartą atsiminimai išleisti 1957 m., autoriui jau mirus. 2005 m. režisierius Algimantas Puipa kūrinio motyvais pastatė kino filmą. Knygos ištraukas skaito aktorius Jokūbas Bareikis.

Alvydas Šlepikas. Novelių rinkinys „Namas anapus upės“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Naujausioje autoriaus knygoje gvildenamos atskirties, išsilaisvinimo, pabėgimo nuo kaltės temos. Apsakymai įvairūs tiek stilistiškai, tiek tematiškai, tačiau kiekviename trumposios prozos kūrinyje vis tiek jaučiamas originalus autoriaus balsas. Rašytojas realistinį pasakojimą, kupiną tikslių detalių, derina su sapniška nuotaika, fantastiniais vaizdiniais, pasakoms būdingu paslaptingumu. Novelę „Namas anapus upės“ skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Alvydas Šlepikas. Novelių rinkinys „Namas anapus upės“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Naujausioje autoriaus knygoje gvildenamos atskirties, išsilaisvinimo, pabėgimo nuo kaltės temos. Apsakymai įvairūs tiek stilistiškai, tiek tematiškai, tačiau kiekviename trumposios prozos kūrinyje vis tiek jaučiamas originalus autoriaus balsas. Rašytojas realistinį pasakojimą, kupiną tikslių detalių, derina su sapniška nuotaika, fantastiniais vaizdiniais, pasakoms būdingu paslaptingumu. Novelę „Didžioji motina“ skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Sofi Oksanen. „Šunų aikštelė“. Vertė Aida Krilavičienė, Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Pagrindinė veikėja Olenka, nesėkmingai susiklosčius modelio karjerai, grįžta namo į Ukrainą, kur jos laukia nepriteklių spaudžiama šeima. Likimas Olenką suveda su šių dienų verslu: pagalbinio apvaisinimo klinikai pardavusi kiaušialąstes, per savo sumanumą netrukus gauna darbą agentūroje, telkiančioje donores bei surogatines motinas ir sparčiai kyla aukštyn. Tačiau ilgainiui ne viskas susiklosto sėkmingai: merginą pasiveja tolimos praeities klaidos, išvyniojančios ilgą paklydimų ir nusikaltimų grandinę, kurios ji nepajėgia nutraukti ir turi bėgti iš šalies. Knygos ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Serhijaus Žadano tikrais įvykiais paremtas romanas „Internatas“ apie karą Donbase ir į jo sūkurį patekusius žmones. Vertė Vytas Dekšnys, išleido leidykla „kitos knygos“.Pagrindinis romano veikėjas – ukrainiečių kalbos mokytojas Paša keliauja per fronto liniją pasiimti sūnėno iš internato. Pavojingos kelionės metu jis priverstas permąstyti savo pažiūras ir pasirinkti, į kurią pusę stoti. Romano ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Serhijaus Žadano tikrais įvykiais paremtas romanas „Internatas“ apie karą Donbase ir į jo sūkurį patekusius žmones. Vertė Vytas Dekšnys, išleido leidykla „kitos knygos“.Pagrindinis romano veikėjas – ukrainiečių kalbos mokytojas Paša keliauja per fronto liniją pasiimti sūnėno iš internato. Pavojingos kelionės metu jis priverstas permąstyti savo pažiūras ir pasirinkti, į kurią pusę stoti. Romano ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Serhijaus Žadano tikrais įvykiais paremtas romanas „Internatas“ apie karą Donbase ir į jo sūkurį patekusius žmones. Vertė Vytas Dekšnys, išleido leidykla „kitos knygos“.Pagrindinis romano veikėjas – ukrainiečių kalbos mokytojas Paša keliauja per fronto liniją pasiimti sūnėno iš internato. Pavojingos kelionės metu jis priverstas permąstyti savo pažiūras ir pasirinkti, į kurią pusę stoti. Romano ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Romualdas Granauskas. „Žodžio paglostymas“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Esė „Žodžio paglostymas“, anot autoriaus, kilo iš baugulio, kad nebespės pabaigti daugybės susikaupusių mažųjų darbų, tad, ištaręs: „Veik – ir įveiksi. Granauskas savo kūrinyje klausia: ar prisiminimai nėra svarbiausia iš to, kas turima? Jo paties nuomone, būtent prisiminimais skiriamės vienas nuo kito, tai pati mūsų esmė. Ir niekas, tik tu pats, gali prisiminti savo gyvenimą. Todėl nenorėdamas, kad po mirties liktų tik biografija, bylojanti faktus, o ne gyvenimą, rašo. Tačiau į tai žvelgia ironiškai, nes gyvenimą gali tiktai gyventi, nes jis neužrašomas. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdas Granauskas. „Žodžio paglostymas“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Esė „Žodžio paglostymas“, anot autoriaus, kilo iš baugulio, kad nebespės pabaigti daugybės susikaupusių mažųjų darbų, tad, ištaręs: „Veik – ir įveiksi. Granauskas savo kūrinyje klausia: ar prisiminimai nėra svarbiausia iš to, kas turima? Jo paties nuomone, būtent prisiminimais skiriamės vienas nuo kito, tai pati mūsų esmė. Ir niekas, tik tu pats, gali prisiminti savo gyvenimą. Todėl nenorėdamas, kad po mirties liktų tik biografija, bylojanti faktus, o ne gyvenimą, rašo. Tačiau į tai žvelgia ironiškai, nes gyvenimą gali tiktai gyventi, nes jis neužrašomas. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdas Granauskas. „Žodžio paglostymas“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Esė „Žodžio paglostymas“, anot autoriaus, kilo iš baugulio, kad nebespės pabaigti daugybės susikaupusių mažųjų darbų, tad, ištaręs: „Veik – ir įveiksi. Granauskas savo kūrinyje klausia: ar prisiminimai nėra svarbiausia iš to, kas turima? Jo paties nuomone, būtent prisiminimais skiriamės vienas nuo kito, tai pati mūsų esmė. Ir niekas, tik tu pats, gali prisiminti savo gyvenimą. Todėl nenorėdamas, kad po mirties liktų tik biografija, bylojanti faktus, o ne gyvenimą, rašo. Tačiau į tai žvelgia ironiškai, nes gyvenimą gali tiktai gyventi, nes jis neužrašomas. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdas Granauskas. „Žodžio paglostymas“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Esė „Žodžio paglostymas“, anot autoriaus, kilo iš baugulio, kad nebespės pabaigti daugybės susikaupusių mažųjų darbų, tad, ištaręs: „Veik – ir įveiksi. Granauskas savo kūrinyje klausia: ar prisiminimai nėra svarbiausia iš to, kas turima? Jo paties nuomone, būtent prisiminimais skiriamės vienas nuo kito, tai pati mūsų esmė. Ir niekas, tik tu pats, gali prisiminti savo gyvenimą. Todėl nenorėdamas, kad po mirties liktų tik biografija, bylojanti faktus, o ne gyvenimą, rašo. Tačiau į tai žvelgia ironiškai, nes gyvenimą gali tiktai gyventi, nes jis neužrašomas. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Saros Maitland „Tylos knyga“. Vertė Vilija Vitkūnienė. Išleido leidykla „Tyto alba“.Tai savita meilės istorija. Meilės tylai ir vienatvei, kuri negąsdina, priešingai – grąžina mums tai, ką esame seniai praradę. Įsiklausymą į save, vidinę ramybę, nuostabius pojūčius, kuriuos tyla išryškina ir paaštrina. Balsus, kylančius iš mūsų pačių vidaus. Galiausiai tyla – ir religinis potyris, tiksliau, sąlyga stiprėti ir skleistis dvasiai. Sara Maitland grąžina mums tai, ko taip ilgimės šiame nuolat gaudžiančiame pasaulyje. Ilgimės, kartais patys to nesuvokdami.Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė. 7 dalis.Laidą parengė Vakarė Leonavičienė, Vida Mikšytė, Nijolė Baranauskaitė ir Inga Tamulevičienė.

Saros Maitland „Tylos knyga“. Vertė Vilija Vitkūnienė. Išleido leidykla „Tyto alba“.Tai savita meilės istorija. Meilės tylai ir vienatvei, kuri negąsdina, priešingai – grąžina mums tai, ką esame seniai praradę. Įsiklausymą į save, vidinę ramybę, nuostabius pojūčius, kuriuos tyla išryškina ir paaštrina. Balsus, kylančius iš mūsų pačių vidaus. Galiausiai tyla – ir religinis potyris, tiksliau, sąlyga stiprėti ir skleistis dvasiai. Sara Maitland grąžina mums tai, ko taip ilgimės šiame nuolat gaudžiančiame pasaulyje. Ilgimės, kartais patys to nesuvokdami.Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė. 6 dalis.

Saros Maitland „Tylos knyga“. Vertė Vilija Vitkūnienė. Išleido leidykla „Tyto alba“.Tai savita meilės istorija. Meilės tylai ir vienatvei, kuri negąsdina, priešingai – grąžina mums tai, ką esame seniai praradę. Įsiklausymą į save, vidinę ramybę, nuostabius pojūčius, kuriuos tyla išryškina ir paaštrina. Balsus, kylančius iš mūsų pačių vidaus. Galiausiai tyla – ir religinis potyris, tiksliau, sąlyga stiprėti ir skleistis dvasiai. Sara Maitland grąžina mums tai, ko taip ilgimės šiame nuolat gaudžiančiame pasaulyje. Ilgimės, kartais patys to nesuvokdami.Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė. 5 dalis.

Saros Maitland „Tylos knyga“. Vertė Vilija Vitkūnienė. Išleido leidykla „Tyto alba“.Tai savita meilės istorija. Meilės tylai ir vienatvei, kuri negąsdina, priešingai – grąžina mums tai, ką esame seniai praradę. Įsiklausymą į save, vidinę ramybę, nuostabius pojūčius, kuriuos tyla išryškina ir paaštrina. Balsus, kylančius iš mūsų pačių vidaus. Galiausiai tyla – ir religinis potyris, tiksliau, sąlyga stiprėti ir skleistis dvasiai. Sara Maitland grąžina mums tai, ko taip ilgimės šiame nuolat gaudžiančiame pasaulyje. Ilgimės, kartais patys to nesuvokdami.Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė. 4 dalis.

Saros Maitland „Tylos knyga“. Vertė Vilija Vitkūnienė. Išleido leidykla „Tyto alba“.Tai savita meilės istorija. Meilės tylai ir vienatvei, kuri negąsdina, priešingai – grąžina mums tai, ką esame seniai praradę. Įsiklausymą į save, vidinę ramybę, nuostabius pojūčius, kuriuos tyla išryškina ir paaštrina. Balsus, kylančius iš mūsų pačių vidaus. Galiausiai tyla – ir religinis potyris, tiksliau, sąlyga stiprėti ir skleistis dvasiai. Sara Maitland grąžina mums tai, ko taip ilgimės šiame nuolat gaudžiančiame pasaulyje. Ilgimės, kartais patys to nesuvokdami.Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė. 3 dalis.

Saros Maitland „Tylos knyga“. Vertė Vilija Vitkūnienė. Išleido leidykla „Tyto alba“.Tai savita meilės istorija. Meilės tylai ir vienatvei, kuri negąsdina, priešingai – grąžina mums tai, ką esame seniai praradę. Įsiklausymą į save, vidinę ramybę, nuostabius pojūčius, kuriuos tyla išryškina ir paaštrina. Balsus, kylančius iš mūsų pačių vidaus. Galiausiai tyla – ir religinis potyris, tiksliau, sąlyga stiprėti ir skleistis dvasiai. Sara Maitland grąžina mums tai, ko taip ilgimės šiame nuolat gaudžiančiame pasaulyje. Ilgimės, kartais patys to nesuvokdami.Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė. 2 dalis.

Saros Maitland „Tylos knyga“. Vertė Vilija Vitkūnienė. Išleido leidykla „Tyto alba“.Tai savita meilės istorija. Meilės tylai ir vienatvei, kuri negąsdina, priešingai – grąžina mums tai, ką esame seniai praradę. Įsiklausymą į save, vidinę ramybę, nuostabius pojūčius, kuriuos tyla išryškina ir paaštrina. Balsus, kylančius iš mūsų pačių vidaus. Galiausiai tyla – ir religinis potyris, tiksliau, sąlyga stiprėti ir skleistis dvasiai. Sara Maitland grąžina mums tai, ko taip ilgimės šiame nuolat gaudžiančiame pasaulyje. Ilgimės, kartais patys to nesuvokdami.Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė. 1 dalis.

Florian Illies. „1913. Ką būtinai norėjau dar papasakoti“. Vertė Gražina Miklaševičiūtė, išleido leidykla „Sofoklis“.Vokiečių rašytojas, menotyrininkas Florijanas Illijesas knygoje „1913. Ką būtinai dar norėjau papasakoti“ tęsia pažintį su išskirtiniais žmonijos istorijos metais, pradėtą ankstesnėje bestseleriu tapusioje knygoje „1913. Šimtmečio vasara“. Į 1913-uosius galime žvelgti dvejopai: šiandien jau žinome, kad netrukus Europą uždengs artėjančio karo debesys. Tačiau likus metams iki pasaulinio konflikto visur tryško optimizmas. Tai buvo visuotinio kultūros suklestėjimo, mokslinių atradimų, techninės pažangos metai.Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas. 2 dalis.Laidą parengė Vakarė Leonavičienė, Vida Mikšytė, Nijolė Baranauskaitė ir Inga Tamulevičienė.

Florian Illies. „1913. Ką būtinai norėjau dar papasakoti“. Vertė Gražina Miklaševičiūtė, išleido leidykla „Sofoklis“.Vokiečių rašytojas, menotyrininkas Florijanas Illijesas knygoje „1913. Ką būtinai dar norėjau papasakoti“ tęsia pažintį su išskirtiniais žmonijos istorijos metais, pradėtą ankstesnėje bestseleriu tapusioje knygoje „1913. Šimtmečio vasara“. Į 1913-uosius galime žvelgti dvejopai: šiandien jau žinome, kad netrukus Europą uždengs artėjančio karo debesys. Tačiau likus metams iki pasaulinio konflikto visur tryško optimizmas. Tai buvo visuotinio kultūros suklestėjimo, mokslinių atradimų, techninės pažangos metai.Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas. 1 dalis.

Nauji įrašai. Manto Adomėno romanas „Moneta ir labirintas“. Išleido leidykla „baltos lankos“.2018-ieji, Nižnedvinskas, Šiaurės Rusija. Lietuvos saugumo Giliosios geopolitikos skyriaus žvalgybininkas Tomas Narvydas incognito seka ataušusiais pėdsakais. Prieš metus šiame mieste, prigludusiame prie poliarinio rato, jo mokytojas, viršininkas ir bičiulis Leonas Nevardauskas rastas nuskendęs upėje. Iš pirmo žvilgsnio mirtis atrodo kaip nelaimingas atsitikimas, tačiau ką FSB nekenčiamas žmogus veikė vienas gūdžioje Rusijos provincijoje? Kodėl velionio kišenėje rastas belemnito akmuo, dar vadinamas velnio pirštu? Tomas leidžiasi į labirintišką kelionę tiesos link po Rusijos tamsumas ir savo paties praeitį.Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Nauji įrašai. Manto Adomėno romanas „Moneta ir labirintas“. Išleido leidykla „baltos lankos“. III dalis.2018-ieji, Nižnedvinskas, Šiaurės Rusija. Lietuvos saugumo Giliosios geopolitikos skyriaus žvalgybininkas Tomas Narvydas incognito seka ataušusiais pėdsakais. Prieš metus šiame mieste, prigludusiame prie poliarinio rato, jo mokytojas, viršininkas ir bičiulis Leonas Nevardauskas rastas nuskendęs upėje. Iš pirmo žvilgsnio mirtis atrodo kaip nelaimingas atsitikimas, tačiau ką FSB nekenčiamas žmogus veikė vienas gūdžioje Rusijos provincijoje? Kodėl velionio kišenėje rastas belemnito akmuo, dar vadinamas velnio pirštu? Tomas leidžiasi į labirintišką kelionę tiesos link po Rusijos tamsumas ir savo paties praeitį.Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Nauji įrašai. Manto Adomėno romanas „Moneta ir labirintas“. Išleido leidykla „baltos lankos“. II dalis.2018-ieji, Nižnedvinskas, Šiaurės Rusija. Lietuvos saugumo Giliosios geopolitikos skyriaus žvalgybininkas Tomas Narvydas incognito seka ataušusiais pėdsakais. Prieš metus šiame mieste, prigludusiame prie poliarinio rato, jo mokytojas, viršininkas ir bičiulis Leonas Nevardauskas rastas nuskendęs upėje. Iš pirmo žvilgsnio mirtis atrodo kaip nelaimingas atsitikimas, tačiau ką FSB nekenčiamas žmogus veikė vienas gūdžioje Rusijos provincijoje? Kodėl velionio kišenėje rastas belemnito akmuo, dar vadinamas velnio pirštu? Tomas leidžiasi į labirintišką kelionę tiesos link po Rusijos tamsumas ir savo paties praeitį.Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Pristatome Manto Adomėno romaną „Moneta ir labirintas“. Išleido leidykla „baltos lankos“. I dalis.2018-ieji, Nižnedvinskas, Šiaurės Rusija. Lietuvos saugumo Giliosios geopolitikos skyriaus žvalgybininkas Tomas Narvydas incognito seka ataušusiais pėdsakais. Prieš metus šiame mieste, prigludusiame prie poliarinio rato, jo mokytojas, viršininkas ir bičiulis Leonas Nevardauskas rastas nuskendęs upėje. Iš pirmo žvilgsnio mirtis atrodo kaip nelaimingas atsitikimas, tačiau ką FSB nekenčiamas žmogus veikė vienas gūdžioje Rusijos provincijoje? Kodėl velionio kišenėje rastas belemnito akmuo, dar vadinamas velnio pirštu? Tomas leidžiasi į labirintišką kelionę tiesos link po Rusijos tamsumas ir savo paties praeitį.Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Isabel Allende. „Dvasių namai“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Alma littera“.Tai epinis romanas, saga, pasakojanti apie Truebų šeimą – meilę ir neapykantą, tragedijas ir komedijas susipynusiuose likimuose. Ir apie nepaprastas tos šeimos moteris: gražuolę Rosą, aiškiaregę Klarą, jos vaikaitę Albą – ir okultinėje, ir kasdienybės erdvėje jos gelbsti vyrų valdomą pasaulį. Knygos ištraukas skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Isabel Allende. „Dvasių namai“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Alma littera“.Tai epinis romanas, saga, pasakojanti apie Truebų šeimą – meilę ir neapykantą, tragedijas ir komedijas susipynusiuose likimuose. Ir apie nepaprastas tos šeimos moteris: gražuolę Rosą, aiškiaregę Klarą, jos vaikaitę Albą – ir okultinėje, ir kasdienybės erdvėje jos gelbsti vyrų valdomą pasaulį. Knygos ištraukas skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Isabel Allende. „Dvasių namai“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Alma littera“.Tai epinis romanas, saga, pasakojanti apie Truebų šeimą – meilę ir neapykantą, tragedijas ir komedijas susipynusiuose likimuose. Ir apie nepaprastas tos šeimos moteris: gražuolę Rosą, aiškiaregę Klarą, jos vaikaitę Albą – ir okultinėje, ir kasdienybės erdvėje jos gelbsti vyrų valdomą pasaulį. Knygos ištraukas skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Isabel Allende. „Dvasių namai“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Alma littera“.Tai epinis romanas, saga, pasakojanti apie Truebų šeimą – meilę ir neapykantą, tragedijas ir komedijas susipynusiuose likimuose. Ir apie nepaprastas tos šeimos moteris: gražuolę Rosą, aiškiaregę Klarą, jos vaikaitę Albą – ir okultinėje, ir kasdienybės erdvėje jos gelbsti vyrų valdomą pasaulį. Knygos ištraukas skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Isabel Allende. „Dvasių namai“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Alma littera“.Tai epinis romanas, saga, pasakojanti apie Truebų šeimą – meilę ir neapykantą, tragedijas ir komedijas susipynusiuose likimuose. Ir apie nepaprastas tos šeimos moteris: gražuolę Rosą, aiškiaregę Klarą, jos vaikaitę Albą – ir okultinėje, ir kasdienybės erdvėje jos gelbsti vyrų valdomą pasaulį. Knygos ištraukas skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Isabel Allende. „Dvasių namai“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Alma littera“.Tai epinis romanas, saga, pasakojanti apie Truebų šeimą – meilę ir neapykantą, tragedijas ir komedijas susipynusiuose likimuose. Ir apie nepaprastas tos šeimos moteris: gražuolę Rosą, aiškiaregę Klarą, jos vaikaitę Albą – ir okultinėje, ir kasdienybės erdvėje jos gelbsti vyrų valdomą pasaulį. Knygos ištraukas skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Isabel Allende. „Dvasių namai“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Alma littera“.Tai epinis romanas, saga, pasakojanti apie Truebų šeimą – meilę ir neapykantą, tragedijas ir komedijas susipynusiuose likimuose. Ir apie nepaprastas tos šeimos moteris: gražuolę Rosą, aiškiaregę Klarą, jos vaikaitę Albą – ir okultinėje, ir kasdienybės erdvėje jos gelbsti vyrų valdomą pasaulį. Knygos ištraukas skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Isabel Allende. „Dvasių namai“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Alma littera“.Tai epinis romanas, saga, pasakojanti apie Truebų šeimą – meilę ir neapykantą, tragedijas ir komedijas susipynusiuose likimuose. Ir apie nepaprastas tos šeimos moteris: gražuolę Rosą, aiškiaregę Klarą, jos vaikaitę Albą – ir okultinėje, ir kasdienybės erdvėje jos gelbsti vyrų valdomą pasaulį. Knygos ištraukas skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Isabel Allende. „Dvasių namai“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Alma littera“.Tai epinis romanas, saga, pasakojanti apie Truebų šeimą – meilę ir neapykantą, tragedijas ir komedijas susipynusiuose likimuose. Ir apie nepaprastas tos šeimos moteris: gražuolę Rosą, aiškiaregę Klarą, jos vaikaitę Albą – ir okultinėje, ir kasdienybės erdvėje jos gelbsti vyrų valdomą pasaulį. Knygos ištraukas skaito aktorė Nijolė Gelžinytė.

Vladimir Nabokov. „Kalbėk, atmintie“. Vertė Rasa Drazdauskienė, išleido leidykla „Jotema“.Tai jaudinantis pasakojimas apie mylinčią civilizuotą šeimą, paauglystės prabudimus, bėgimą nuo bolševikų teroro, mokymąsi Anglijoje ir emigranto gyvenimą Paryžiuje bei Berlyne. Nabokovai buvo ekscentriški, liberalių pažiūrų aristokratai, gyvenę savo prabangiuose kaimo dvaruose politikos ir literatūros kupiną gyvenimą, kol Rusijos revoliucija nušlavė jų pasaulį nuo žemės paviršiaus; rašytojui tada buvo aštuoniolika. Nepakartojamu geriausių Nabokovo kūrinių stiliumi parašytoje „Kalbėk, atmintie" ryškiai atgyja pradingęs pasaulis. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Vladimir Nabokov. „Kalbėk, atmintie“. Vertė Rasa Drazdauskienė, išleido leidykla „Jotema“.Tai jaudinantis pasakojimas apie mylinčią civilizuotą šeimą, paauglystės prabudimus, bėgimą nuo bolševikų teroro, mokymąsi Anglijoje ir emigranto gyvenimą Paryžiuje bei Berlyne. Nabokovai buvo ekscentriški, liberalių pažiūrų aristokratai, gyvenę savo prabangiuose kaimo dvaruose politikos ir literatūros kupiną gyvenimą, kol Rusijos revoliucija nušlavė jų pasaulį nuo žemės paviršiaus; rašytojui tada buvo aštuoniolika. Nepakartojamu geriausių Nabokovo kūrinių stiliumi parašytoje „Kalbėk, atmintie" ryškiai atgyja pradingęs pasaulis. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Vladimir Nabokov. „Kalbėk, atmintie“. Vertė Rasa Drazdauskienė, išleido leidykla „Jotema“.Tai jaudinantis pasakojimas apie mylinčią civilizuotą šeimą, paauglystės prabudimus, bėgimą nuo bolševikų teroro, mokymąsi Anglijoje ir emigranto gyvenimą Paryžiuje bei Berlyne. Nabokovai buvo ekscentriški, liberalių pažiūrų aristokratai, gyvenę savo prabangiuose kaimo dvaruose politikos ir literatūros kupiną gyvenimą, kol Rusijos revoliucija nušlavė jų pasaulį nuo žemės paviršiaus; rašytojui tada buvo aštuoniolika. Nepakartojamu geriausių Nabokovo kūrinių stiliumi parašytoje „Kalbėk, atmintie" ryškiai atgyja pradingęs pasaulis. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Vladimir Nabokov. „Kalbėk, atmintie“. Vertė Rasa Drazdauskienė, išleido leidykla „Jotema“.Tai jaudinantis pasakojimas apie mylinčią civilizuotą šeimą, paauglystės prabudimus, bėgimą nuo bolševikų teroro, mokymąsi Anglijoje ir emigranto gyvenimą Paryžiuje bei Berlyne. Nabokovai buvo ekscentriški, liberalių pažiūrų aristokratai, gyvenę savo prabangiuose kaimo dvaruose politikos ir literatūros kupiną gyvenimą, kol Rusijos revoliucija nušlavė jų pasaulį nuo žemės paviršiaus; rašytojui tada buvo aštuoniolika. Nepakartojamu geriausių Nabokovo kūrinių stiliumi parašytoje „Kalbėk, atmintie" ryškiai atgyja pradingęs pasaulis. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Vladimir Nabokov. „Kalbėk, atmintie“. Vertė Rasa Drazdauskienė, išleido leidykla „Jotema“.Tai jaudinantis pasakojimas apie mylinčią civilizuotą šeimą, paauglystės prabudimus, bėgimą nuo bolševikų teroro, mokymąsi Anglijoje ir emigranto gyvenimą Paryžiuje bei Berlyne. Nabokovai buvo ekscentriški, liberalių pažiūrų aristokratai, gyvenę savo prabangiuose kaimo dvaruose politikos ir literatūros kupiną gyvenimą, kol Rusijos revoliucija nušlavė jų pasaulį nuo žemės paviršiaus; rašytojui tada buvo aštuoniolika. Nepakartojamu geriausių Nabokovo kūrinių stiliumi parašytoje „Kalbėk, atmintie" ryškiai atgyja pradingęs pasaulis. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Vladimir Nabokov. „Kalbėk, atmintie“. Vertė Rasa Drazdauskienė, išleido leidykla „Jotema“.Tai jaudinantis pasakojimas apie mylinčią civilizuotą šeimą, paauglystės prabudimus, bėgimą nuo bolševikų teroro, mokymąsi Anglijoje ir emigranto gyvenimą Paryžiuje bei Berlyne. Nabokovai buvo ekscentriški, liberalių pažiūrų aristokratai, gyvenę savo prabangiuose kaimo dvaruose politikos ir literatūros kupiną gyvenimą, kol Rusijos revoliucija nušlavė jų pasaulį nuo žemės paviršiaus; rašytojui tada buvo aštuoniolika. Nepakartojamu geriausių Nabokovo kūrinių stiliumi parašytoje „Kalbėk, atmintie" ryškiai atgyja pradingęs pasaulis. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Vladimir Nabokov. „Kalbėk, atmintie“. Vertė Rasa Drazdauskienė, išleido leidykla „Jotema“.Tai jaudinantis pasakojimas apie mylinčią civilizuotą šeimą, paauglystės prabudimus, bėgimą nuo bolševikų teroro, mokymąsi Anglijoje ir emigranto gyvenimą Paryžiuje bei Berlyne. Nabokovai buvo ekscentriški, liberalių pažiūrų aristokratai, gyvenę savo prabangiuose kaimo dvaruose politikos ir literatūros kupiną gyvenimą, kol Rusijos revoliucija nušlavė jų pasaulį nuo žemės paviršiaus; rašytojui tada buvo aštuoniolika. Nepakartojamu geriausių Nabokovo kūrinių stiliumi parašytoje „Kalbėk, atmintie" ryškiai atgyja pradingęs pasaulis. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Vladimir Nabokov. „Kalbėk, atmintie“. Vertė Rasa Drazdauskienė, išleido leidykla „Jotema“.Tai jaudinantis pasakojimas apie mylinčią civilizuotą šeimą, paauglystės prabudimus, bėgimą nuo bolševikų teroro, mokymąsi Anglijoje ir emigranto gyvenimą Paryžiuje bei Berlyne. Nabokovai buvo ekscentriški, liberalių pažiūrų aristokratai, gyvenę savo prabangiuose kaimo dvaruose politikos ir literatūros kupiną gyvenimą, kol Rusijos revoliucija nušlavė jų pasaulį nuo žemės paviršiaus; rašytojui tada buvo aštuoniolika. Nepakartojamu geriausių Nabokovo kūrinių stiliumi parašytoje „Kalbėk, atmintie" ryškiai atgyja pradingęs pasaulis. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Vladimir Nabokov. „Kalbėk, atmintie“. Vertė Rasa Drazdauskienė, išleido leidykla „Jotema“.Tai jaudinantis pasakojimas apie mylinčią civilizuotą šeimą, paauglystės prabudimus, bėgimą nuo bolševikų teroro, mokymąsi Anglijoje ir emigranto gyvenimą Paryžiuje bei Berlyne. Nabokovai buvo ekscentriški, liberalių pažiūrų aristokratai, gyvenę savo prabangiuose kaimo dvaruose politikos ir literatūros kupiną gyvenimą, kol Rusijos revoliucija nušlavė jų pasaulį nuo žemės paviršiaus; rašytojui tada buvo aštuoniolika. Nepakartojamu geriausių Nabokovo kūrinių stiliumi parašytoje „Kalbėk, atmintie" ryškiai atgyja pradingęs pasaulis. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Jurgis Savickis. „Novelės“. Išleido leidykla „Vaga“.Jurgis Savickis laikomas Vakarų Europos intelektualinės tradicijos atstovu bei priskiriamas prie lietuvių literatūros atnaujintojų kartos. Jo prozoje nerasi „visažinio“ pasakotojo. Čia pasakotojo ir personažo mintys, požiūris dažnai susipina. J. Savickio požiūris į žmogaus prigimtį pesimistiškas, ironiškas. Atskleidžiamas prigimties dvilypumas, grėsmingumas. Tačiau rašytojo proza dėl to netampa niūri. Prigimties išdaigas atsveria šilti žmogiški ryšiai, grožio, meno, kultūros idealai. Novelę „Raudoni batukai“ skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Jurgis Savickis. „Novelės“. Išleido leidykla „Vaga“.Jurgis Savickis laikomas Vakarų Europos intelektualinės tradicijos atstovu bei priskiriamas prie lietuvių literatūros atnaujintojų kartos. Jo prozoje nerasi „visažinio“ pasakotojo. Čia pasakotojo ir personažo mintys, požiūris dažnai susipina. J. Savickio požiūris į žmogaus prigimtį pesimistiškas, ironiškas. Atskleidžiamas prigimties dvilypumas, grėsmingumas. Tačiau rašytojo proza dėl to netampa niūri. Prigimties išdaigas atsveria šilti žmogiški ryšiai, grožio, meno, kultūros idealai.Novelę „Kova“ skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Jurgis Savickis. „Novelės“. Išleido leidykla „Vaga“.Jurgis Savickis laikomas Vakarų Europos intelektualinės tradicijos atstovu bei priskiriamas prie lietuvių literatūros atnaujintojų kartos. Jo prozoje nerasi „visažinio“ pasakotojo. Čia pasakotojo ir personažo mintys, požiūris dažnai susipina. J. Savickio požiūris į žmogaus prigimtį pesimistiškas, ironiškas. Atskleidžiamas prigimties dvilypumas, grėsmingumas. Tačiau rašytojo proza dėl to netampa niūri. Prigimties išdaigas atsveria šilti žmogiški ryšiai, grožio, meno, kultūros idealai.Noveles „Vagis“ ir „Fleita“ skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Eglė Frank. Novelių rinkinys „Mirę irgi šoka“. Knygą išleido leidykla „kitos knygos“.Knyga apie moterį su daugybe veidų: tvarkinga žmona ir motina, kitos moters meilužė, beprotė už sienos, keistuolė, vaikštanti į svetimų žmonių laidotuves... Civilizacija ją prijaukina, bet lanko keisti sapnai ir vizijos. Atsidavusi erosui ir per neįprastus poelgius ji priartėja prie pavojingos ribos. Mirtis visada šalia. Gyvenimas – kita mirties pusė. Novelę „Morta ir Marija“ skaito Lina Pavalkytė.

Eglė Frank. Novelių rinkinys „Mirę irgi šoka“. Knygą išleido leidykla „kitos knygos“.Knyga apie moterį su daugybe veidų: tvarkinga žmona ir motina, kitos moters meilužė, beprotė už sienos, keistuolė, vaikštanti į svetimų žmonių laidotuves... Civilizacija ją prijaukina, bet lanko keisti sapnai ir vizijos. Atsidavusi erosui ir per neįprastus poelgius ji priartėja prie pavojingos ribos. Mirtis visada šalia. Gyvenimas – kita mirties pusė. Novelę „Nepažįstamosios iš kitos ežero pusės“ skaito Lina Pavalkytė.

Eglė Frank. Novelių rinkinys „Mirę irgi šoka“. Knygą išleido leidykla „kitos knygos“.Knyga apie moterį su daugybe veidų: tvarkinga žmona ir motina, kitos moters meilužė, beprotė už sienos, keistuolė, vaikštanti į svetimų žmonių laidotuves... Civilizacija ją prijaukina, bet lanko keisti sapnai ir vizijos. Atsidavusi erosui ir per neįprastus poelgius ji priartėja prie pavojingos ribos. Mirtis visada šalia. Gyvenimas – kita mirties pusė. Novelę „Orchidėja“ skaito Lina Pavalkytė.

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“.Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“.Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“.Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“.Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“.Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“.Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“.Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“.Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“.Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Ignas Šeinius. „Kuprelis“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Igno Šeiniaus impresionistinis romanas ,,Kuprelis“, parašytas XX a. pradžioje. Jame autorius įveda naujo tipo herojų – tai ne veiksmo, ne proto, o jausmo žmogus, ir gamtos tyla bei ramybė leidžia jam nepakrikti, sutelkti savo asmenybę į kvintescenciją, sudėlioti nuotaikų kaleidoskopą į nuostabaus grožio žmogaus sielos atvaizdą. Knygos ištraukas skaito aktoriai Agnė Gregorauskaitė, Dalia Overaitė ir Arnas Rosenas.

Ignas Šeinius. „Kuprelis“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Igno Šeiniaus impresionistinis romanas ,,Kuprelis“, parašytas XX a. pradžioje. Jame autorius įveda naujo tipo herojų – tai ne veiksmo, ne proto, o jausmo žmogus, ir gamtos tyla bei ramybė leidžia jam nepakrikti, sutelkti savo asmenybę į kvintescenciją, sudėlioti nuotaikų kaleidoskopą į nuostabaus grožio žmogaus sielos atvaizdą. Knygos ištraukas skaito aktoriai Dalia Overaitė ir Arnas Rosenas.

Ignas Šeinius. „Kuprelis“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Igno Šeiniaus impresionistinis romanas ,,Kuprelis“, parašytas XX a. pradžioje. Jame autorius įveda naujo tipo herojų – tai ne veiksmo, ne proto, o jausmo žmogus, ir gamtos tyla bei ramybė leidžia jam nepakrikti, sutelkti savo asmenybę į kvintescenciją, sudėlioti nuotaikų kaleidoskopą į nuostabaus grožio žmogaus sielos atvaizdą. Knygos ištraukas skaito aktoriai Vincas Aleknavičius, Dalia Overaitė ir Arnas Rosenas.

Ignas Šeinius. „Kuprelis“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Igno Šeiniaus impresionistinis romanas ,,Kuprelis“, parašytas XX a. pradžioje. Jame autorius įveda naujo tipo herojų – tai ne veiksmo, ne proto, o jausmo žmogus, ir gamtos tyla bei ramybė leidžia jam nepakrikti, sutelkti savo asmenybę į kvintescenciją, sudėlioti nuotaikų kaleidoskopą į nuostabaus grožio žmogaus sielos atvaizdą. Knygos ištraukas skaito aktoriai Dalia Overaitė ir Arnas Rosenas.

Ignas Šeinius. „Kuprelis“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Igno Šeiniaus impresionistinis romanas ,,Kuprelis“, parašytas XX a. pradžioje. Jame autorius įveda naujo tipo herojų – tai ne veiksmo, ne proto, o jausmo žmogus, ir gamtos tyla bei ramybė leidžia jam nepakrikti, sutelkti savo asmenybę į kvintescenciją, sudėlioti nuotaikų kaleidoskopą į nuostabaus grožio žmogaus sielos atvaizdą. Knygos ištraukas skaito aktoriai Vincas Aleknavičius, Algimantas Bružas, Dalia Overaitė ir Arnas Rosenas.

Ignas Šeinius. „Kuprelis“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Igno Šeiniaus impresionistinis romanas ,,Kuprelis“, parašytas XX a. pradžioje. Jame autorius įveda naujo tipo herojų – tai ne veiksmo, ne proto, o jausmo žmogus, ir gamtos tyla bei ramybė leidžia jam nepakrikti, sutelkti savo asmenybę į kvintescenciją, sudėlioti nuotaikų kaleidoskopą į nuostabaus grožio žmogaus sielos atvaizdą. Knygos ištraukas skaito aktoriai Dalia Overaitė ir Arnas Rosenas.

Ignas Šeinius. „Kuprelis“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Igno Šeiniaus impresionistinis romanas ,,Kuprelis“, parašytas XX a. pradžioje. Jame autorius įveda naujo tipo herojų – tai ne veiksmo, ne proto, o jausmo žmogus, ir gamtos tyla bei ramybė leidžia jam nepakrikti, sutelkti savo asmenybę į kvintescenciją, sudėlioti nuotaikų kaleidoskopą į nuostabaus grožio žmogaus sielos atvaizdą. Knygos ištraukas skaito aktoriai Vincas Aleknavičius, Jonas Kavaliauskas, Almantas Šinkūnas, Elvyra Žebertavičiūtė, Dalia Overaitė ir Arnas Rosenas.

Ignas Šeinius. „Kuprelis“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Igno Šeiniaus impresionistinis romanas ,,Kuprelis“, parašytas XX a. pradžioje. Jame autorius įveda naujo tipo herojų – tai ne veiksmo, ne proto, o jausmo žmogus, ir gamtos tyla bei ramybė leidžia jam nepakrikti, sutelkti savo asmenybę į kvintescenciją, sudėlioti nuotaikų kaleidoskopą į nuostabaus grožio žmogaus sielos atvaizdą.Knygos ištraukas skaito aktoriai Algimantas Bružas, Dalia Overaitė ir Arnas Rosenas.

Ignas Šeinius. „Kuprelis“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Igno Šeiniaus impresionistinis romanas ,,Kuprelis“, parašytas XX a. pradžioje. Jame autorius įveda naujo tipo herojų – tai ne veiksmo, ne proto, o jausmo žmogus, ir gamtos tyla bei ramybė leidžia jam nepakrikti, sutelkti savo asmenybę į kvintescenciją, sudėlioti nuotaikų kaleidoskopą į nuostabaus grožio žmogaus sielos atvaizdą.Knygos ištraukas skaito aktoriai Dalia Overaitė ir Arnas Rosenas..

Ignas Šeinius. „Kuprelis“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Igno Šeiniaus impresionistinis romanas ,,Kuprelis“, parašytas XX a. pradžioje. Jame autorius įveda naujo tipo herojų – tai ne veiksmo, ne proto, o jausmo žmogus, ir gamtos tyla bei ramybė leidžia jam nepakrikti, sutelkti savo asmenybę į kvintescenciją, sudėlioti nuotaikų kaleidoskopą į nuostabaus grožio žmogaus sielos atvaizdą.Knygos ištraukas skaito aktoriai Vincas Aleknavičius ir Arnas Rosenas.

Eugenijus Ališanka. „Empedoklio batas“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Esė knygoje „Empedoklio batas“ E. Ališanka gilinasi į šiandienio žmogaus situaciją, subtiliai balansuodamas tarp kultūros ir kasdienybės. Knygos personažas – savotiškas dvidešimt pirmo amžiaus Odisėjas, kuriam rūpi ne kelionės tikslas, bet jos iššūkiai, prasmės, tai, kas lieka kelionės paraštėse. Knygos ištraukas skaito aktorius Ramūnas Abukevičius.

Eugenijus Ališanka. „Empedoklio batas“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Esė knygoje „Empedoklio batas“ E. Ališanka gilinasi į šiandienio žmogaus situaciją, subtiliai balansuodamas tarp kultūros ir kasdienybės. Knygos personažas – savotiškas dvidešimt pirmo amžiaus Odisėjas, kuriam rūpi ne kelionės tikslas, bet jos iššūkiai, prasmės, tai, kas lieka kelionės paraštėse. Knygos ištraukas skaito aktorius Ramūnas Abukevičius.

Margaret Atwood. „Švino amžius“. Išleido leidykla „Alma littera“.Margaret Atvūd – iš Kanados kilusi rašytoja, poetė, eseistė, literatūros kritikė, išradėja, mokytoja ir aplinkosaugos aktyvistė. Daugiau nei 40 knygų autorė yra pelniusi gausybę literatūros apdovanojimų, tarp kurių ir prestižinę „Man Booker“ premiją už romaną „Aklasis žudikas“ ir tarptautinę Franzo Kafkos literatūros premiją už viso gyvenimo pasiekimus. Rašytojos kūriniai išleisti daugiau nei 35 šalyse ir išversti į daugiau nei 40 kalbų.Apsakymą „Švino amžius“ skaito aktorius Vytautas Anužis.

Margaret Atwood. „Švino amžius“. Išleido leidykla „Alma littera“.Margaret Atvūd – iš Kanados kilusi rašytoja, poetė, eseistė, literatūros kritikė, išradėja, mokytoja ir aplinkosaugos aktyvistė. Daugiau nei 40 knygų autorė yra pelniusi gausybę literatūros apdovanojimų, tarp kurių ir prestižinę „Man Booker“ premiją už romaną „Aklasis žudikas“ ir tarptautinę Franzo Kafkos literatūros premiją už viso gyvenimo pasiekimus. Rašytojos kūriniai išleisti daugiau nei 35 šalyse ir išversti į daugiau nei 40 kalbų.Apsakymą „Švino amžius“ skaito aktorius Vytautas Anužis.

W. G. Sebald. „Austerlicas“. Vertė Rūta Jonynaitė, išleido leidykla „baltos lankos“.Romane „Austerlicas“ W. G. Sebaldas pasakoja apie šaknų, savosios kalbos ir vardo netekusį žmogų, kuris ieškodamas tėvynės, namų, vietos šiame pasaulyje bando išspręsti sudėtingiausią savo praeities mįslę ir sykiu nutapo skausmingą XX a. Europos istorijos panoramą. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

W. G. Sebald. „Austerlicas“. Vertė Rūta Jonynaitė, išleido leidykla „baltos lankos“.Romane „Austerlicas“ W. G. Sebaldas pasakoja apie šaknų, savosios kalbos ir vardo netekusį žmogų, kuris ieškodamas tėvynės, namų, vietos šiame pasaulyje bando išspręsti sudėtingiausią savo praeities mįslę ir sykiu nutapo skausmingą XX a. Europos istorijos panoramą. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Jurga Tumasonytė. „Naujagimiai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Novelių romanas „Naujagimiai" – aiškiai išsiskiria savita pasaulio vizija, ryškiais personažais, magiškojo realizmo elementais. Tai knyga apie pažinimo džiaugsmą, gražių idėjų ir baisių nuodėmių gimimą. Apie ratu kaskart vis kitaip besisukančią istoriją, karą, vaikystę, motinystę, ir stiprų troškimą gyventi. Knygos ištraukas skaito aktorė Valda Bičkutė.

Jurga Tumasonytė. „Naujagimiai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Novelių romanas „Naujagimiai" – aiškiai išsiskiria savita pasaulio vizija, ryškiais personažais, magiškojo realizmo elementais. Tai knyga apie pažinimo džiaugsmą, gražių idėjų ir baisių nuodėmių gimimą. Apie ratu kaskart vis kitaip besisukančią istoriją, karą, vaikystę, motinystę, ir stiprų troškimą gyventi. Knygos ištraukas skaito aktorė Valda Bičkutė.

Jurga Tumasonytė. „Naujagimiai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Novelių romanas „Naujagimiai" – aiškiai išsiskiria savita pasaulio vizija, ryškiais personažais, magiškojo realizmo elementais. Tai knyga apie pažinimo džiaugsmą, gražių idėjų ir baisių nuodėmių gimimą. Apie ratu kaskart vis kitaip besisukančią istoriją, karą, vaikystę, motinystę, ir stiprų troškimą gyventi. Knygos ištraukas skaito aktorė Valda Bičkutė.

Jurga Tumasonytė. „Naujagimiai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Novelių romanas „Naujagimiai" – aiškiai išsiskiria savita pasaulio vizija, ryškiais personažais, magiškojo realizmo elementais. Tai knyga apie pažinimo džiaugsmą, gražių idėjų ir baisių nuodėmių gimimą. Apie ratu kaskart vis kitaip besisukančią istoriją, karą, vaikystę, motinystę, ir stiprų troškimą gyventi. Knygos ištraukas skaito aktorė Valda Bičkutė.

Sigitas Parulskis. „Amžinybė manęs nejaudina“. Išleido leidykla „Alma littera“.„Ši knyga, sudaryta iš daugelio savarankiškų tekstų, man atrodo kaip vientisas pasakojimas: apie stingstantį laiką ir jame atsispindintį grožį, ir negandą, ir atmintį, ir dar kažką, kas labai konkretu ir sunkiai įvardijama, bet labiausiai ji apie dabartį, apie esamąjį laiką, apie mus, čia gyvenančius ir jaučiančius“, - taip savo knygą pristato autorius. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Sigitas Parulskis. „Amžinybė manęs nejaudina“. Išleido leidykla „Alma littera“.„Ši knyga, sudaryta iš daugelio savarankiškų tekstų, man atrodo kaip vientisas pasakojimas: apie stingstantį laiką ir jame atsispindintį grožį, ir negandą, ir atmintį, ir dar kažką, kas labai konkretu ir sunkiai įvardijama, bet labiausiai ji apie dabartį, apie esamąjį laiką, apie mus, čia gyvenančius ir jaučiančius“, - taip savo knygą pristato autorius. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Sigitas Parulskis. „Amžinybė manęs nejaudina“. Išleido leidykla „Alma littera“.„Ši knyga, sudaryta iš daugelio savarankiškų tekstų, man atrodo kaip vientisas pasakojimas: apie stingstantį laiką ir jame atsispindintį grožį, ir negandą, ir atmintį, ir dar kažką, kas labai konkretu ir sunkiai įvardijama, bet labiausiai ji apie dabartį, apie esamąjį laiką, apie mus, čia gyvenančius ir jaučiančius“, - taip savo knygą pristato autorius. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Sigitas Parulskis. „Amžinybė manęs nejaudina“. Išleido leidykla „Alma littera“.„Ši knyga, sudaryta iš daugelio savarankiškų tekstų, man atrodo kaip vientisas pasakojimas: apie stingstantį laiką ir jame atsispindintį grožį, ir negandą, ir atmintį, ir dar kažką, kas labai konkretu ir sunkiai įvardijama, bet labiausiai ji apie dabartį, apie esamąjį laiką, apie mus, čia gyvenančius ir jaučiančius“, - taip savo knygą pristato autorius. Knygos ištraukas skaito aktorė Asta Preidytė.

Paulo Coelho. „Alchemikas“. Vertė Rūta Knizikevičiūtė, išleido leidykla „Vaga“.„Alchemikas“ – tai Rytų išminties ir gyvenimo kupina istorija apie kelionę į pasaulio Sielą ir tapimą savimi. Knygoje pasakojama apie jauną Andalūzijos piemenį Santjagą, kuris palieka gimtuosius namus Ispanijoje ir iškeliauja į Egiptą, tikėdamasis ten surasti lobį. Keliaudamas jis sutinka paslaptingą alchemiką, atranda gyvenimo ir sėkmės paslaptis, pasiekia savo svajonę ir sutinka didžiąją meilę. Knygos ištraukas skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Paulo Coelho. „Alchemikas“. Vertė Rūta Knizikevičiūtė, išleido leidykla „Vaga“.„Alchemikas“ – tai Rytų išminties ir gyvenimo kupina istorija apie kelionę į pasaulio Sielą ir tapimą savimi. Knygoje pasakojama apie jauną Andalūzijos piemenį Santjagą, kuris palieka gimtuosius namus Ispanijoje ir iškeliauja į Egiptą, tikėdamasis ten surasti lobį. Keliaudamas jis sutinka paslaptingą alchemiką, atranda gyvenimo ir sėkmės paslaptis, pasiekia savo svajonę ir sutinka didžiąją meilę. Knygos ištraukas skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Paulo Coelho. „Alchemikas“. Vertė Rūta Knizikevičiūtė, išleido leidykla „Vaga“.„Alchemikas“ – tai Rytų išminties ir gyvenimo kupina istorija apie kelionę į pasaulio Sielą ir tapimą savimi. Knygoje pasakojama apie jauną Andalūzijos piemenį Santjagą, kuris palieka gimtuosius namus Ispanijoje ir iškeliauja į Egiptą, tikėdamasis ten surasti lobį. Keliaudamas jis sutinka paslaptingą alchemiką, atranda gyvenimo ir sėkmės paslaptis, pasiekia savo svajonę ir sutinka didžiąją meilę. Knygos ištraukas skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Paulo Coelho. „Alchemikas“. Vertė Rūta Knizikevičiūtė, išleido leidykla „Vaga“.„Alchemikas“ – tai Rytų išminties ir gyvenimo kupina istorija apie kelionę į pasaulio Sielą ir tapimą savimi. Knygoje pasakojama apie jauną Andalūzijos piemenį Santjagą, kuris palieka gimtuosius namus Ispanijoje ir iškeliauja į Egiptą, tikėdamasis ten surasti lobį. Keliaudamas jis sutinka paslaptingą alchemiką, atranda gyvenimo ir sėkmės paslaptis, pasiekia savo svajonę ir sutinka didžiąją meilę. Knygos ištraukas skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Paulo Coelho. „Alchemikas“. Vertė Rūta Knizikevičiūtė, išleido leidykla „Vaga“.„Alchemikas“ – tai Rytų išminties ir gyvenimo kupina istorija apie kelionę į pasaulio Sielą ir tapimą savimi. Knygoje pasakojama apie jauną Andalūzijos piemenį Santjagą, kuris palieka gimtuosius namus Ispanijoje ir iškeliauja į Egiptą, tikėdamasis ten surasti lobį. Keliaudamas jis sutinka paslaptingą alchemiką, atranda gyvenimo ir sėkmės paslaptis, pasiekia savo svajonę ir sutinka didžiąją meilę. Knygos ištraukas skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Giedrė Kaukaitė. „Mano Eldoradas“. Giedrės Kaukaitės atsiminimų knyga „Mano Eldoradas / ... apie šį ir aną laiką“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.„Kai 2013-aisiais iškeliavo mano Žebriūnas, visus metus sodinau ant kapo gėles, kaip močiutė kadaise buvo išmokiusi, o kai atsirado kryžius ir akmenų danga, tarsi kažkas atkirto mane nuo to ryšio. Atsigavau panirusi į prisiminimus – į prabėgusius metus. Gavau dovanų naują kūrybinį azartą, ne menkesnį už sceną ir pedagoginį darbą. Dainavimas scenoje buvo mano profesija, o rašymas – dovana. Esu tokia laiminga, kad net neįsivaizduojate – tarsi namie lauktų ne tik atgiję mylimi artimieji, bet ir įstabiausia sutiktų asmenybių draugija“, – savo knygoje „Mano Eldoradas“ rašo garsi dainininkė, pedagogė, profesorė Giedrė Kaukaitė. Knygos ištraukas skaito aktorė Asta Preidytė.

Giedrės Kaukaitės atsiminimų knyga „Mano Eldoradas / ... apie šį ir aną laiką“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.„Kai 2013-aisiais iškeliavo mano Žebriūnas, visus metus sodinau ant kapo gėles, kaip močiutė kadaise buvo išmokiusi, o kai atsirado kryžius ir akmenų danga, tarsi kažkas atkirto mane nuo to ryšio. Atsigavau panirusi į prisiminimus – į prabėgusius metus. Gavau dovanų naują kūrybinį azartą, ne menkesnį už sceną ir pedagoginį darbą. Dainavimas scenoje buvo mano profesija, o rašymas – dovana. Esu tokia laiminga, kad net neįsivaizduojate – tarsi namie lauktų ne tik atgiję mylimi artimieji, bet ir įstabiausia sutiktų asmenybių draugija“, – savo knygoje „Mano Eldoradas“ rašo garsi dainininkė, pedagogė, profesorė Giedrė Kaukaitė. Knygos ištraukas skaito aktorė Asta Preidytė.

Giedrės Kaukaitės atsiminimų knyga „Mano Eldoradas / ... apie šį ir aną laiką“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.„Kai 2013-aisiais iškeliavo mano Žebriūnas, visus metus sodinau ant kapo gėles, kaip močiutė kadaise buvo išmokiusi, o kai atsirado kryžius ir akmenų danga, tarsi kažkas atkirto mane nuo to ryšio. Atsigavau panirusi į prisiminimus – į prabėgusius metus. Gavau dovanų naują kūrybinį azartą, ne menkesnį už sceną ir pedagoginį darbą. Dainavimas scenoje buvo mano profesija, o rašymas – dovana. Esu tokia laiminga, kad net neįsivaizduojate – tarsi namie lauktų ne tik atgiję mylimi artimieji, bet ir įstabiausia sutiktų asmenybių draugija“, – savo knygoje „Mano Eldoradas“ rašo garsi dainininkė, pedagogė, profesorė Giedrė Kaukaitė.Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis.

Giedrės Kaukaitės atsiminimų knyga „Mano Eldoradas / ... apie šį ir aną laiką“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.„Kai 2013-aisiais iškeliavo mano Žebriūnas, visus metus sodinau ant kapo gėles, kaip močiutė kadaise buvo išmokiusi, o kai atsirado kryžius ir akmenų danga, tarsi kažkas atkirto mane nuo to ryšio. Atsigavau panirusi į prisiminimus – į prabėgusius metus. Gavau dovanų naują kūrybinį azartą, ne menkesnį už sceną ir pedagoginį darbą. Dainavimas scenoje buvo mano profesija, o rašymas – dovana. Esu tokia laiminga, kad net neįsivaizduojate – tarsi namie lauktų ne tik atgiję mylimi artimieji, bet ir įstabiausia sutiktų asmenybių draugija“, – savo knygoje „Mano Eldoradas“ rašo garsi dainininkė, pedagogė, profesorė Giedrė Kaukaitė.Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis.

Delia Owens. „Ten, kur gieda vėžiai“. Knygą išleido „BALTO“ leidybos namai. Vertė Anita Kapočiūtė ir Vidas Morkūnas.Laukinių Afrikos gyvūnų tyrinėtojos septyniasdešimtmetės Delios Owens literatūrinis debiutas „Ten, kur gieda vėžiai" tapo pasauline knygų leidybos sensacija. Dukra vadinama Kaja Klark atokaus Šiaurės Karolinos miestelio Barkli Kouvo gyventojams yra neįmenama paslaptis, ji niekinama ir laikoma atmata. Palikta motinos, vėliau – ir keturių brolių bei seserų, Kaja auga pelkių apsuptyje tik su tėvu, kuriam nėmaž nerūpi ir kuris netrukus dingsta. Apleista ir izoliuota Kaja išmoksta pragyventi iš to, ką siūlo gamta, toje derlingoje ją supančioje aplinkoje randa ir paguodą. Romano Ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Delia Owens. „Ten, kur gieda vėžiai“. Knygą išleido „BALTO“ leidybos namai. Vertė Anita Kapočiūtė ir Vidas Morkūnas.Laukinių Afrikos gyvūnų tyrinėtojos septyniasdešimtmetės Delios Owens literatūrinis debiutas „Ten, kur gieda vėžiai" tapo pasauline knygų leidybos sensacija. Dukra vadinama Kaja Klark atokaus Šiaurės Karolinos miestelio Barkli Kouvo gyventojams yra neįmenama paslaptis, ji niekinama ir laikoma atmata. Palikta motinos, vėliau – ir keturių brolių bei seserų, Kaja auga pelkių apsuptyje tik su tėvu, kuriam nėmaž nerūpi ir kuris netrukus dingsta. Apleista ir izoliuota Kaja išmoksta pragyventi iš to, ką siūlo gamta, toje derlingoje ją supančioje aplinkoje randa ir paguodą. Romano Ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Delia Owens. „Ten, kur gieda vėžiai“. Knygą išleido „BALTO“ leidybos namai. Vertė Anita Kapočiūtė ir Vidas Morkūnas.Laukinių Afrikos gyvūnų tyrinėtojos septyniasdešimtmetės Delios Owens literatūrinis debiutas „Ten, kur gieda vėžiai" tapo pasauline knygų leidybos sensacija. Dukra vadinama Kaja Klark atokaus Šiaurės Karolinos miestelio Barkli Kouvo gyventojams yra neįmenama paslaptis, ji niekinama ir laikoma atmata. Palikta motinos, vėliau – ir keturių brolių bei seserų, Kaja auga pelkių apsuptyje tik su tėvu, kuriam nėmaž nerūpi ir kuris netrukus dingsta. Apleista ir izoliuota Kaja išmoksta pragyventi iš to, ką siūlo gamta, toje derlingoje ją supančioje aplinkoje randa ir paguodą. Romano Ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Delia Owens. „Ten, kur gieda vėžiai“. Knygą išleido „BALTO“ leidybos namai. Vertė Anita Kapočiūtė ir Vidas Morkūnas.Laukinių Afrikos gyvūnų tyrinėtojos septyniasdešimtmetės Delios Owens literatūrinis debiutas „Ten, kur gieda vėžiai" tapo pasauline knygų leidybos sensacija. Dukra vadinama Kaja Klark atokaus Šiaurės Karolinos miestelio Barkli Kouvo gyventojams yra neįmenama paslaptis, ji niekinama ir laikoma atmata. Palikta motinos, vėliau – ir keturių brolių bei seserų, Kaja auga pelkių apsuptyje tik su tėvu, kuriam nėmaž nerūpi ir kuris netrukus dingsta. Apleista ir izoliuota Kaja išmoksta pragyventi iš to, ką siūlo gamta, toje derlingoje ją supančioje aplinkoje randa ir paguodą. Romano Ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Romain Gary, Emile Ajar. „Gyvenimas dar prieš akis“. Išleido leidykla „Vaga“.Momo – vietinis prostitutės pamestinukas, jam gyvenimas dar prieš akis. Madame Roza, „buvusi kekšė, kuri grįžo po deportacijos iš žydų bendrabučio Vokietijoje ir atidarė pogrindinį pensioną kekšių vaikam", jos gyvenimas jau traukiasi užnugarin. Bet jiedu turi vienas kitą, nes kažką „reikia mylėt“. Knygos ištraukas skaito aktorė Dalia Overaitė.

Romain Gary, Emile Ajar. „Gyvenimas dar prieš akis“. Išleido leidykla „Vaga“.Momo – vietinis prostitutės pamestinukas, jam gyvenimas dar prieš akis. Madame Roza, „buvusi kekšė, kuri grįžo po deportacijos iš žydų bendrabučio Vokietijoje ir atidarė pogrindinį pensioną kekšių vaikam", jos gyvenimas jau traukiasi užnugarin. Bet jiedu turi vienas kitą, nes kažką „reikia mylėt“. Knygos ištraukas skaito aktorė Dalia Overaitė.

Romain Gary, Emile Ajar. „Gyvenimas dar prieš akis“. Išleido leidykla „Vaga“.Momo – vietinis prostitutės pamestinukas, jam gyvenimas dar prieš akis. Madame Roza, „buvusi kekšė, kuri grįžo po deportacijos iš žydų bendrabučio Vokietijoje ir atidarė pogrindinį pensioną kekšių vaikam", jos gyvenimas jau traukiasi užnugarin. Bet jiedu turi vienas kitą, nes kažką „reikia mylėt“. Knygos ištraukas skaito aktorė Dalia Overaitė.

Sauliaus Šaltenio noveles „Sveiki sulaukę šv. Velykų“, „Drugelis medinėm kojom“, „Mažoji Lietuva“, „Namai iš kedro, pašiūrė iš kiparisų“ skaito autorius.

Jaroslavas Melnikas. „Te visad būsiu aš“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų. Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti... Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Jaroslavas Melnikas. „Te visad būsiu aš“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų. Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti... Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Jaroslavas Melnikas. „Te visad būsiu aš“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų. Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti... Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Jaroslavas Melnikas. „Te visad būsiu aš“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų. Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti... Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Jaroslavas Melnikas. „Te visad būsiu aš“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų. Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti... Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Laura Sintija Černiauskaitė. „Šulinys“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Kai žlugo vienišos mamos Juditos viltys, jog mylimasis paliks savo žmoną ir ateis pas ją, šoko būsenoje ji įstumia dukrelę į šulinį. Rašytoja, vaizduodama komplikuotus šeiminius santykius nūdienos visuomenėje, įtraukia ir skaitytoją į svarstymus, kas privedė moterį iki tokio nesuvokiamo nusikaltimo, kaip tokią dramą išgyvena moteris ir aplinkiniai? Romano ištraukas skaito aktorė Jurga Kalvaitytė.

Laura Sintija Černiauskaitė. „Šulinys“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Kai žlugo vienišos mamos Juditos viltys, jog mylimasis paliks savo žmoną ir ateis pas ją, šoko būsenoje ji įstumia dukrelę į šulinį. Rašytoja, vaizduodama komplikuotus šeiminius santykius nūdienos visuomenėje, įtraukia ir skaitytoją į svarstymus, kas privedė moterį iki tokio nesuvokiamo nusikaltimo, kaip tokią dramą išgyvena moteris ir aplinkiniai? Romano ištraukas skaito aktorė Jurga Kalvaitytė.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją savo taikiniu pasirinko MGB specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją savo taikiniu pasirinko MGB specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją savo taikiniu pasirinko MGB specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją savo taikiniu pasirinko MGB specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją savo taikiniu pasirinko MGB specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją savo taikiniu pasirinko MGB specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją savo taikiniu pasirinko MGB specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją savo taikiniu pasirinko MGB specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją savo taikiniu pasirinko MGB specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Amélie Nothomb. „Tikrinių vardų žodynas“. Vertė Irmina Kovalčikienė, išleido leidykla „Alma littera“.Romano herojė – didžiaakė mergaitė, vardu Plektrūda. Tokį keistą vardą jai davė jaunutė mama, nujausdama nepaprastą dukters likimą. Plektrūdos mamai nužudžius savo vyrą ir pačiai baigus gyvenimą savižudybe, Plektrūda auga savo tetos šeimoje ir svajoja tapti balerina. Tai pasakojimas, kaip klostosi Plektrūdos balerinos karjera, santykiai su teta, mokytojais, draugais ir meilės romanas. Knygos ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Amélie Nothomb. „Tikrinių vardų žodynas“. Vertė Irmina Kovalčikienė, išleido leidykla „Alma littera“.Romano herojė – didžiaakė mergaitė, vardu Plektrūda. Tokį keistą vardą jai davė jaunutė mama, nujausdama nepaprastą dukters likimą. Plektrūdos mamai nužudžius savo vyrą ir pačiai baigus gyvenimą savižudybe, Plektrūda auga savo tetos šeimoje ir svajoja tapti balerina. Tai pasakojimas, kaip klostosi Plektrūdos balerinos karjera, santykiai su teta, mokytojais, draugais ir meilės romanas. Knygos ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Amélie Nothomb. „Tikrinių vardų žodynas“. Vertė Irmina Kovalčikienė, išleido leidykla „Alma littera“.Romano herojė – didžiaakė mergaitė, vardu Plektrūda. Tokį keistą vardą jai davė jaunutė mama, nujausdama nepaprastą dukters likimą. Plektrūdos mamai nužudžius savo vyrą ir pačiai baigus gyvenimą savižudybe, Plektrūda auga savo tetos šeimoje ir svajoja tapti balerina. Tai pasakojimas, kaip klostosi Plektrūdos balerinos karjera, santykiai su teta, mokytojais, draugais ir meilės romanas. Knygos ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Amélie Nothomb. „Tikrinių vardų žodynas“. Vertė Irmina Kovalčikienė, išleido leidykla „Alma littera“.Romano herojė – didžiaakė mergaitė, vardu Plektrūda. Tokį keistą vardą jai davė jaunutė mama, nujausdama nepaprastą dukters likimą. Plektrūdos mamai nužudžius savo vyrą ir pačiai baigus gyvenimą savižudybe, Plektrūda auga savo tetos šeimoje ir svajoja tapti balerina. Tai pasakojimas, kaip klostosi Plektrūdos balerinos karjera, santykiai su teta, mokytojais, draugais ir meilės romanas. Knygos ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Amélie Nothomb. „Tikrinių vardų žodynas“. Vertė Irmina Kovalčikienė, išleido leidykla „Alma littera“.Romano herojė – didžiaakė mergaitė, vardu Plektrūda. Tokį keistą vardą jai davė jaunutė mama, nujausdama nepaprastą dukters likimą. Plektrūdos mamai nužudžius savo vyrą ir pačiai baigus gyvenimą savižudybe, Plektrūda auga savo tetos šeimoje ir svajoja tapti balerina. Tai pasakojimas, kaip klostosi Plektrūdos balerinos karjera, santykiai su teta, mokytojais, draugais ir meilės romanas. Knygos ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Amélie Nothomb . „Tikrinių vardų žodynas“. Vertė Irmina Kovalčikienė, išleido leidykla „Alma littera“.Romano herojė – didžiaakė mergaitė, vardu Plektrūda. Tokį keistą vardą jai davė jaunutė mama, nujausdama nepaprastą dukters likimą. Plektrūdos mamai nužudžius savo vyrą ir pačiai baigus gyvenimą savižudybe, Plektrūda auga savo tetos šeimoje ir svajoja tapti balerina. Tai pasakojimas, kaip klostosi Plektrūdos balerinos karjera, santykiai su teta, mokytojais, draugais ir meilės romanas. Knygos ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Yves Bossart. „Be šiandienos rytoj nebūtų vakarykštės dienos: filosofiniai mintiniai žaidimai“. Vertė Vilija Žemaitaitytė, išleido leidykla „Gelmės“. Ši knyga yra smagi, įkvepianti ir mąstyti, diskutuoti skatinanti knyga, kurioje pateikiami patys įvairiausi skirtingų laikotarpių žinomiausių pasaulyje filosofų mintiniai žaidimai, arba mąstymo eksperimentai. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Šidlauskas.

Yves Bossart. „Be šiandienos rytoj nebūtų vakarykštės dienos: filosofiniai mintiniai žaidimai“. Vertė Vilija Žemaitaitytė, išleido leidykla „Gelmės“. Ši knyga yra smagi, įkvepianti ir mąstyti, diskutuoti skatinanti knyga, kurioje pateikiami patys įvairiausi skirtingų laikotarpių žinomiausių pasaulyje filosofų mintiniai žaidimai, arba mąstymo eksperimentai. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Šidlauskas.

Yves Bossart. „Be šiandienos rytoj nebūtų vakarykštės dienos: filosofiniai mintiniai žaidimai“. Vertė Vilija Žemaitaitytė, išleido leidykla „Gelmės“. Ši knyga yra smagi, įkvepianti ir mąstyti, diskutuoti skatinanti knyga, kurioje pateikiami patys įvairiausi skirtingų laikotarpių žinomiausių pasaulyje filosofų mintiniai žaidimai, arba mąstymo eksperimentai. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Šidlauskas.

Yves Bossart. „Be šiandienos rytoj nebūtų vakarykštės dienos: filosofiniai mintiniai žaidimai“. Vertė Vilija Žemaitaitytė, išleido leidykla „Gelmės“. Ši knyga yra smagi, įkvepianti ir mąstyti, diskutuoti skatinanti knyga, kurioje pateikiami patys įvairiausi skirtingų laikotarpių žinomiausių pasaulyje filosofų mintiniai žaidimai, arba mąstymo eksperimentai. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Šidlauskas.

Yves Bossart. „Be šiandienos rytoj nebūtų vakarykštės dienos: filosofiniai mintiniai žaidimai“. Vertė Vilija Žemaitaitytė, išleido leidykla „Gelmės“. Ši knyga yra smagi, įkvepianti ir mąstyti, diskutuoti skatinanti knyga, kurioje pateikiami patys įvairiausi skirtingų laikotarpių žinomiausių pasaulyje filosofų mintiniai žaidimai, arba mąstymo eksperimentai. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Šidlauskas.

„Kaunas: pasakojimai apie miestą ir jo žmones“. Išleido Kauno miesto muziejus.Tai knyga, kurioje iš skirtingų herojų perspektyvos atskleidžiamas kauniečio pasaulis. Kaipgi jis atrodė? Kaip atrodo šiandien? Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

„Kaunas: pasakojimai apie miestą ir jo žmones“. Išleido Kauno miesto muziejus.Tai knyga, kurioje iš skirtingų herojų perspektyvos atskleidžiamas kauniečio pasaulis. Kaipgi jis atrodė? Kaip atrodo šiandien? Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Valdas Papievis. „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“. Išleido leidykla „Alma littera“.Odilė – elegantiška devyniasdešimtmetė paryžietė, petite dame, žinanti, „ką reiškia senti, bet nežinanti, ką reiškia suaugti“. Pasakotojas – ilgametis jos palėpės Paryžiaus centre nuomininkas, kasdienis lankytojas ir palydovas. Priverstas prisitaikyti prie Odilės ritmo, pamažu įsukamas į jos pasaulį. Iš jos manierų, kasdienių ritualų, aplinkos žmonių ir daiktų, iš jos jaunystėje rašyto apsakymo srūva praėjęs laikas, nejučia persmelkiantis pasakotojo dabartį ir ateitį. Romano ištraukas skaito aktorius Tomas Žaibus.

Valdas Papievis. „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“. Išleido leidykla „Alma littera“.Odilė – elegantiška devyniasdešimtmetė paryžietė, petite dame, žinanti, „ką reiškia senti, bet nežinanti, ką reiškia suaugti“. Pasakotojas – ilgametis jos palėpės Paryžiaus centre nuomininkas, kasdienis lankytojas ir palydovas. Priverstas prisitaikyti prie Odilės ritmo, pamažu įsukamas į jos pasaulį. Iš jos manierų, kasdienių ritualų, aplinkos žmonių ir daiktų, iš jos jaunystėje rašyto apsakymo srūva praėjęs laikas, nejučia persmelkiantis pasakotojo dabartį ir ateitį. Romano ištraukas skaito aktorius Tomas Žaibus.

Marina Abramovič. „Eiti kiaurai sienas“. Vertė Emilija Ferdmanaitė, išleido leidykla „kitos knygos“.Atsiminimų knygoje „Eiti kiaurai sienas“ menininkė drąsiai apnuogina savo sielą ir pasakoja unikalaus gyvenimo istoriją. Gyvenimo, kurį Marina Abramovič pasirinko gyventi kaip tam tikrą meno formą. Įspūdinga karjera ir nepavykę projektai, emocinės, dvasinės ir fizinės transformacijos, skaudūs vaikystės atsiminimai, meilė ir kelionės – tai išskirtinė biografija, kurį įtrauks, sužavės, nepaliaus stebinti ir paskatins skaitytojus naujai pažvelgti į savo pačių gyvenimus. Knygos ištraukas skaito aktorė Monika Bičiūnaitė..

Marina Abramovič. „Eiti kiaurai sienas“. Vertė Emilija Ferdmanaitė, išleido leidykla „kitos knygos“.Atsiminimų knygoje „Eiti kiaurai sienas“ menininkė drąsiai apnuogina savo sielą ir pasakoja unikalaus gyvenimo istoriją. Gyvenimo, kurį Marina Abramovič pasirinko gyventi kaip tam tikrą meno formą. Įspūdinga karjera ir nepavykę projektai, emocinės, dvasinės ir fizinės transformacijos, skaudūs vaikystės atsiminimai, meilė ir kelionės – tai išskirtinė biografija, kurį įtrauks, sužavės, nepaliaus stebinti ir paskatins skaitytojus naujai pažvelgti į savo pačių gyvenimus. Knygos ištraukas skaito aktorė Monika Bičiūnaitė.

Marina Abramovič. „Eiti kiaurai sienas“. Vertė Emilija Ferdmanaitė, išleido leidykla „kitos knygos“.Atsiminimų knygoje „Eiti kiaurai sienas“ menininkė drąsiai apnuogina savo sielą ir pasakoja unikalaus gyvenimo istoriją. Gyvenimo, kurį Marina Abramovič pasirinko gyventi kaip tam tikrą meno formą. Įspūdinga karjera ir nepavykę projektai, emocinės, dvasinės ir fizinės transformacijos, skaudūs vaikystės atsiminimai, meilė ir kelionės – tai išskirtinė biografija, kurį įtrauks, sužavės, nepaliaus stebinti ir paskatins skaitytojus naujai pažvelgti į savo pačių gyvenimus. Knygos ištraukas skaito aktorė Monika Bičiūnaitė.

Marina Abramovič. „Eiti kiaurai sienas“. Vertė Emilija Ferdmanaitė, išleido leidykla „kitos knygos“.Atsiminimų knygoje „Eiti kiaurai sienas“ menininkė drąsiai apnuogina savo sielą ir pasakoja unikalaus gyvenimo istoriją. Gyvenimo, kurį Marina Abramovič pasirinko gyventi kaip tam tikrą meno formą. Įspūdinga karjera ir nepavykę projektai, emocinės, dvasinės ir fizinės transformacijos, skaudūs vaikystės atsiminimai, meilė ir kelionės – tai išskirtinė biografija, kurį įtrauks, sužavės, nepaliaus stebinti ir paskatins skaitytojus naujai pažvelgti į savo pačių gyvenimus. Knygos ištraukas skaito aktorė Monika Bičiūnaitė.

Birutė Jonuškaitė. „Maranta“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Iš tikrų charakterių, istorijų konstruojamas „Marantos“ pasaulis išryškina trijų kartų moterų – aistros dukterų – likimus, kurių mįsles narplioja jaunėlė dailininkė Rasa. Kūrinyje tvyro paslaptinga atmosfera, vyrų ir moterų santykiai kaitinami jausmų ir aistrų. Romano ištraukas skaito aktorė Vitalija Mockevičiūtė.

Birutė Jonuškaitė. „Maranta“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Iš tikrų charakterių, istorijų konstruojamas „Marantos“ pasaulis išryškina trijų kartų moterų – aistros dukterų – likimus, kurių mįsles narplioja jaunėlė dailininkė Rasa. Kūrinyje tvyro paslaptinga atmosfera, vyrų ir moterų santykiai kaitinami jausmų ir aistrų. Romano ištraukas skaito aktorė Vitalija Mockevičiūtė.

Marcelijus Martinaitis. „Mes gyvenome“. Šioje knygoje daugiausia pasakojama apie vaikystę ir paauglystę („tai buvo metas, kai aš pats kūriau save“), baigiama ten, kur prasideda viešas poeto gyvenimas. Prisimenanti sąmonė atkuria kaimo vaiko aplinką, žmones, papročius, įvykius, jo potyrius, kreipusius kūrybos ir miesto pusėn. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Marcelijus Martinaitis. „Mes gyvenome“. Šioje knygoje daugiausia pasakojama apie vaikystę ir paauglystę („tai buvo metas, kai aš pats kūriau save“), baigiama ten, kur prasideda viešas poeto gyvenimas. Prisimenanti sąmonė atkuria kaimo vaiko aplinką, žmones, papročius, įvykius, jo potyrius, kreipusius kūrybos ir miesto pusėn. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Marcelijus Martinaitis. „Mes gyvenome“. Šioje knygoje daugiausia pasakojama apie vaikystę ir paauglystę („tai buvo metas, kai aš pats kūriau save“), baigiama ten, kur prasideda viešas poeto gyvenimas. Prisimenanti sąmonė atkuria kaimo vaiko aplinką, žmones, papročius, įvykius, jo potyrius, kreipusius kūrybos ir miesto pusėn. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Marcelijus Martinaitis. „Mes gyvenome“. Šioje knygoje daugiausia pasakojama apie vaikystę ir paauglystę („tai buvo metas, kai aš pats kūriau save“), baigiama ten, kur prasideda viešas poeto gyvenimas. Prisimenanti sąmonė atkuria kaimo vaiko aplinką, žmones, papročius, įvykius, jo potyrius, kreipusius kūrybos ir miesto pusėn. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Marcelijus Martinaitis. „Mes gyvenome“. Šioje knygoje daugiausia pasakojama apie vaikystę ir paauglystę („tai buvo metas, kai aš pats kūriau save“), baigiama ten, kur prasideda viešas poeto gyvenimas. Prisimenanti sąmonė atkuria kaimo vaiko aplinką, žmones, papročius, įvykius, jo potyrius, kreipusius kūrybos ir miesto pusėn. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Marcelijus Martinaitis. „Mes gyvenome“. Šioje knygoje daugiausia pasakojama apie vaikystę ir paauglystę („tai buvo metas, kai aš pats kūriau save“), baigiama ten, kur prasideda viešas poeto gyvenimas. Prisimenanti sąmonė atkuria kaimo vaiko aplinką, žmones, papročius, įvykius, jo potyrius, kreipusius kūrybos ir miesto pusėn. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Marcelijus Martinaitis. „Mes gyvenome“. Šioje knygoje daugiausia pasakojama apie vaikystę ir paauglystę („tai buvo metas, kai aš pats kūriau save“), baigiama ten, kur prasideda viešas poeto gyvenimas. Prisimenanti sąmonė atkuria kimo vaiko aplinką, žmones, papročius, įvykius, jo potyrius, kreipusius kūrybos ir miesto pusėn. Romano ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Marcel Proust. Esė „Apie skaitymą“. Vertė Vytautas Bikulčius, išleido leidykla „Hubris“.Šioje esė vienas žymiausių visų laikų rašytojų apmąsto, kodėl mes skaitome. Prousto išvada – kitaip nei bet kas kitas, skaitymas gali tapti postūmiu savarankiškam dvasiniam gyvenimui. Knygos ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Rimantas Kmita. „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Monografija, skirta vienam ryškiausių XX a. lietuvių poetų. Rimantas Kmita siekia ne aprašyti, bet suprasti poetą. Suprasti, kodėl jo gyvenimas buvo toks – aštrus, konfliktiškas, maištingas; ir galbūt – kokios buvo Sigito Gedos viduje kunkuliavusių gaivalų priežastys ir ištakos. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Rimantas Kmita. „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Monografija, skirta vienam ryškiausių XX a. lietuvių poetų. Rimantas Kmita siekia ne aprašyti, bet suprasti poetą. Suprasti, kodėl jo gyvenimas buvo toks – aštrus, konfliktiškas, maištingas; ir galbūt – kokios buvo Sigito Gedos viduje kunkuliavusių gaivalų priežastys ir ištakos. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Rimantas Kmita. „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Monografija, skirta vienam ryškiausių XX a. lietuvių poetų. Rimantas Kmita siekia ne aprašyti, bet suprasti poetą. Suprasti, kodėl jo gyvenimas buvo toks – aštrus, konfliktiškas, maištingas; ir galbūt – kokios buvo Sigito Gedos viduje kunkuliavusių gaivalų priežastys ir ištakos. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Tove Ditlevsen. „Kopenhagos trilogija“. Vertė Aurelija Bivainytė, išleido leidykla „Tyto alba”.Tovė Ditlevsen tituluojama vienu unikaliausių ir svarbiausių XX a. danų literatūros balsų. Tovės Ditlevsen rašymo stilius, kritikų teigimu, nukonkuruoja net tokius autorius kaip Sylvia Plath ar Karlas Ovė Knausgård’as, kuriems pavyko asmeninę patirtį paversti jaudinančiu menu. Pripažinta šedevru, patekusi į The New York Times geriausių 2021 m. knygų dešimtuką, „Kopenhagos trilogija“ – tai įtraukianti autorės kelionė per meilę, draugystę, ambicijas ir priklausomybę. Romano ištraukas skaito aktorė Aldona Bendoriūtė. (S)

Tove Ditlevsen. „Kopenhagos trilogija“. Vertė Aurelija Bivainytė, išleido leidykla „Tyto alba”.Tovė Ditlevsen tituluojama vienu unikaliausių ir svarbiausių XX a. danų literatūros balsų. Tovės Ditlevsen rašymo stilius, kritikų teigimu, nukonkuruoja net tokius autorius kaip Sylvia Plath ar Karlas Ovė Knausgård’as, kuriems pavyko asmeninę patirtį paversti jaudinančiu menu. Pripažinta šedevru, patekusi į The New York Times geriausių 2021 m. knygų dešimtuką, „Kopenhagos trilogija“ – tai įtraukianti autorės kelionė per meilę, draugystę, ambicijas ir priklausomybę. Romano ištraukas skaito aktorė Aldona Bendoriūtė. (S)

Tove Ditlevsen. „Kopenhagos trilogija“. Vertė Aurelija Bivainytė, išleido leidykla „Tyto alba”.Tovė Ditlevsen tituluojama vienu unikaliausių ir svarbiausių XX a. danų literatūros balsų. Tovės Ditlevsen rašymo stilius, kritikų teigimu, nukonkuruoja net tokius autorius kaip Sylvia Plath ar Karlas Ovė Knausgård’as, kuriems pavyko asmeninę patirtį paversti jaudinančiu menu. Pripažinta šedevru, patekusi į The New York Times geriausių 2021 m. knygų dešimtuką, „Kopenhagos trilogija“ – tai įtraukianti autorės kelionė per meilę, draugystę, ambicijas ir priklausomybę. Romano ištraukas skaito aktorė Aldona Bendoriūtė. (S)

Tove Ditlevsen. „Kopenhagos trilogija“. Vertė Aurelija Bivainytė, išleido leidykla „Tyto alba”.Tovė Ditlevsen tituluojama vienu unikaliausių ir svarbiausių XX a. danų literatūros balsų. Tovės Ditlevsen rašymo stilius, kritikų teigimu, nukonkuruoja net tokius autorius kaip Sylvia Plath ar Karlas Ovė Knausgård’as, kuriems pavyko asmeninę patirtį paversti jaudinančiu menu. Pripažinta šedevru, patekusi į The New York Times geriausių 2021 m. knygų dešimtuką, „Kopenhagos trilogija“ – tai įtraukianti autorės kelionė per meilę, draugystę, ambicijas ir priklausomybę. Romano ištraukas skaito aktorė Aldona Bendoriūtė. (S)

Migelis de Servantesas. „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“. Vertė Valdas Petrauskas, Išleido leidykla „Alma littera“.Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ – vienas iš kertinių ne tik pasaulio literatūros, bet ir filosofijos tekstų. Šmaikšti riterinių romanų parodija liudija neišsemiamą žmogiškosios fantazijos jėgą, galinčią vesti į nematomus tolius, į stebuklingus ir nepaprastus pasaulius. Tai knyga svajotojui, nebijančiam pasinerti į neatrastas sąmonės gelmes, iš kurių gimsta iliuzijos ir stebuklai. Knygos ištraukas skaito aktorius Linas Lukošius.

Migelis de Servantesas. „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“. Vertė Valdas Petrauskas, Išleido leidykla „Alma littera“.Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ – vienas iš kertinių ne tik pasaulio literatūros, bet ir filosofijos tekstų. Šmaikšti riterinių romanų parodija liudija neišsemiamą žmogiškosios fantazijos jėgą, galinčią vesti į nematomus tolius, į stebuklingus ir nepaprastus pasaulius. Tai knyga svajotojui, nebijančiam pasinerti į neatrastas sąmonės gelmes, iš kurių gimsta iliuzijos ir stebuklai. Knygos ištraukas skaito aktorius Linas Lukošius.

Migelis de Servantesas. „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“. Vertė Valdas Petrauskas, Išleido leidykla „Alma littera“.Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ – vienas iš kertinių ne tik pasaulio literatūros, bet ir filosofijos tekstų. Šmaikšti riterinių romanų parodija liudija neišsemiamą žmogiškosios fantazijos jėgą, galinčią vesti į nematomus tolius, į stebuklingus ir nepaprastus pasaulius. Tai knyga svajotojui, nebijančiam pasinerti į neatrastas sąmonės gelmes, iš kurių gimsta iliuzijos ir stebuklai. Knygos ištraukas skaito aktorius Linas Lukošius.

Migelis de Servantesas. „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“. Vertė Valdas Petrauskas, Išleido leidykla „Alma littera“.Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ – vienas iš kertinių ne tik pasaulio literatūros, bet ir filosofijos tekstų. Šmaikšti riterinių romanų parodija liudija neišsemiamą žmogiškosios fantazijos jėgą, galinčią vesti į nematomus tolius, į stebuklingus ir nepaprastus pasaulius. Tai knyga svajotojui, nebijančiam pasinerti į neatrastas sąmonės gelmes, iš kurių gimsta iliuzijos ir stebuklai. Knygos ištraukas skaito aktorius Linas Lukošius.

Migelis de Servantesas. „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“. Vertė Valdas Petrauskas, Išleido leidykla „Alma littera“.Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ – vienas iš kertinių ne tik pasaulio literatūros, bet ir filosofijos tekstų. Šmaikšti riterinių romanų parodija liudija neišsemiamą žmogiškosios fantazijos jėgą, galinčią vesti į nematomus tolius, į stebuklingus ir nepaprastus pasaulius. Tai knyga svajotojui, nebijančiam pasinerti į neatrastas sąmonės gelmes, iš kurių gimsta iliuzijos ir stebuklai. Knygos ištraukas skaito aktorius Linas Lukošius.

Migelis de Servantesas. „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“. Vertė Valdas Petrauskas, Išleido leidykla „Alma littera“.Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ – vienas iš kertinių ne tik pasaulio literatūros, bet ir filosofijos tekstų. Šmaikšti riterinių romanų parodija liudija neišsemiamą žmogiškosios fantazijos jėgą, galinčią vesti į nematomus tolius, į stebuklingus ir nepaprastus pasaulius. Tai knyga svajotojui, nebijančiam pasinerti į neatrastas sąmonės gelmes, iš kurių gimsta iliuzijos ir stebuklai. Knygos ištraukas skaito aktorius Linas Lukošius.

Migelis de Servantesas. „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“. Vertė Valdas Petrauskas, Išleido leidykla „Alma littera“.Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ – vienas iš kertinių ne tik pasaulio literatūros, bet ir filosofijos tekstų. Šmaikšti riterinių romanų parodija liudija neišsemiamą žmogiškosios fantazijos jėgą, galinčią vesti į nematomus tolius, į stebuklingus ir nepaprastus pasaulius. Tai knyga svajotojui, nebijančiam pasinerti į neatrastas sąmonės gelmes, iš kurių gimsta iliuzijos ir stebuklai. Knygos ištraukas skaito aktorius Linas Lukošius.

Migelis de Servantesas. „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“. Vertė Valdas Petrauskas, Išleido leidykla „Alma littera“.Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ – vienas iš kertinių ne tik pasaulio literatūros, bet ir filosofijos tekstų. Šmaikšti riterinių romanų parodija liudija neišsemiamą žmogiškosios fantazijos jėgą, galinčią vesti į nematomus tolius, į stebuklingus ir nepaprastus pasaulius. Tai knyga svajotojui, nebijančiam pasinerti į neatrastas sąmonės gelmes, iš kurių gimsta iliuzijos ir stebuklai. Knygos ištraukas skaito aktorius Linas Lukošius.

Migelis de Servantesas. „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“. Vertė Valdas Petrauskas, Išleido leidykla „Alma littera“.Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ – vienas iš kertinių ne tik pasaulio literatūros, bet ir filosofijos tekstų. Šmaikšti riterinių romanų parodija liudija neišsemiamą žmogiškosios fantazijos jėgą, galinčią vesti į nematomus tolius, į stebuklingus ir nepaprastus pasaulius. Tai knyga svajotojui, nebijančiam pasinerti į neatrastas sąmonės gelmes, iš kurių gimsta iliuzijos ir stebuklai. Knygos ištraukas skaito aktorius Linas Lukošius.

Migelis de Servantesas. „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“. Vertė Valdas Petrauskas, Išleido leidykla „Alma littera“.Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ – vienas iš kertinių ne tik pasaulio literatūros, bet ir filosofijos tekstų. Šmaikšti riterinių romanų parodija liudija neišsemiamą žmogiškosios fantazijos jėgą, galinčią vesti į nematomus tolius, į stebuklingus ir nepaprastus pasaulius. Tai knyga svajotojui, nebijančiam pasinerti į neatrastas sąmonės gelmes, iš kurių gimsta iliuzijos ir stebuklai. Knygos ištraukas skaito aktorius Linas Lukošius.

Migelis de Servantesas. „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“. Vertė Valdas Petrauskas, Išleido leidykla „Alma littera“.Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ – vienas iš kertinių ne tik pasaulio literatūros, bet ir filosofijos tekstų. Šmaikšti riterinių romanų parodija liudija neišsemiamą žmogiškosios fantazijos jėgą, galinčią vesti į nematomus tolius, į stebuklingus ir nepaprastus pasaulius. Tai knyga svajotojui, nebijančiam pasinerti į neatrastas sąmonės gelmes, iš kurių gimsta iliuzijos ir stebuklai. Knygos ištraukas skaito aktorius Linas Lukošius.

Migelis de Servantesas. „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“. Vertė Valdas Petrauskas, Išleido leidykla „Alma littera“.Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ – vienas iš kertinių ne tik pasaulio literatūros, bet ir filosofijos tekstų. Šmaikšti riterinių romanų parodija liudija neišsemiamą žmogiškosios fantazijos jėgą, galinčią vesti į nematomus tolius, į stebuklingus ir nepaprastus pasaulius. Tai knyga svajotojui, nebijančiam pasinerti į neatrastas sąmonės gelmes, iš kurių gimsta iliuzijos ir stebuklai. Knygos ištraukas skaito aktorius Linas Lukošius.

Migelis de Servantesas. „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“. Vertė Valdas Petrauskas, Išleido leidykla „Alma littera“.Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ – vienas iš kertinių ne tik pasaulio literatūros, bet ir filosofijos tekstų. Šmaikšti riterinių romanų parodija liudija neišsemiamą žmogiškosios fantazijos jėgą, galinčią vesti į nematomus tolius, į stebuklingus ir nepaprastus pasaulius. Tai knyga svajotojui, nebijančiam pasinerti į neatrastas sąmonės gelmes, iš kurių gimsta iliuzijos ir stebuklai. Knygos ištraukas skaito aktorius Linas Lukošius.

Rasa Aškinytė. „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“. Išleido leidykla „Vaga“.Į žmonių santykių kasdienybę čia žvelgiama be sentimentų, bet skvarbiu, analitiniu žvilgsniu. Tai daroma ne moksliškai , o literatūriškai žaismingai. Su kandžia (bet nepikta, veikiau linksma) ironija bandoma kvestionuoti kiekvieną įprastinį santykių judesį, kiekvieną veiksmą ir atoveiksmį – per paradoksus ir šypseną norima parodyti, kad viskas yra ne taip, kaip paviršutiniškai atrodo. Romano ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Simone de Beauvoir. „Palaužta moteris“. Vertė Jonė Ramunytė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šią knygą sudaro trys istorijos: „Diskrecijos amžius", „Monologas" ir „Palaužta moteris". Jos intymios kaip susitikimas tête-à-tête. Pavergiančios gyvenimiška išmintimi. Atskleidžiančios, ką geriausio geba legendinės rašytojos plunksna. Jų herojės aiškiai suvokia viena – laikas išblėsina norą trokšti ir pakerta galimybę būti trokštama. Knygos ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Simone de Beauvoir. „Palaužta moteris“. Vertė Jonė Ramunytė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šią knygą sudaro trys istorijos: „Diskrecijos amžius", „Monologas" ir „Palaužta moteris". Jos intymios kaip susitikimas tête-à-tête. Pavergiančios gyvenimiška išmintimi. Atskleidžiančios, ką geriausio geba legendinės rašytojos plunksna. Jų herojės aiškiai suvokia viena – laikas išblėsina norą trokšti ir pakerta galimybę būti trokštama. Knygos ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Simone de Beauvoir. „Palaužta moteris“. Vertė Jonė Ramunytė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šią knygą sudaro trys istorijos: „Diskrecijos amžius", „Monologas" ir „Palaužta moteris". Jos intymios kaip susitikimas tête-à-tête. Pavergiančios gyvenimiška išmintimi. Atskleidžiančios, ką geriausio geba legendinės rašytojos plunksna. Jų herojės aiškiai suvokia viena – laikas išblėsina norą trokšti ir pakerta galimybę būti trokštama. Knygos ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Simone de Beauvoir. „Palaužta moteris“. Vertė Jonė Ramunytė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šią knygą sudaro trys istorijos: „Diskrecijos amžius", „Monologas" ir „Palaužta moteris". Jos intymios kaip susitikimas tête-à-tête. Pavergiančios gyvenimiška išmintimi. Atskleidžiančios, ką geriausio geba legendinės rašytojos plunksna. Jų herojės aiškiai suvokia viena – laikas išblėsina norą trokšti ir pakerta galimybę būti trokštama. Knygos ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Simone de Beauvoir. „Palaužta moteris“. Vertė Jonė Ramunytė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šią knygą sudaro trys istorijos: „Diskrecijos amžius", „Monologas" ir „Palaužta moteris". Jos intymios kaip susitikimas tête-à-tête. Pavergiančios gyvenimiška išmintimi. Atskleidžiančios, ką geriausio geba legendinės rašytojos plunksna. Jų herojės aiškiai suvokia viena – laikas išblėsina norą trokšti ir pakerta galimybę būti trokštama. Knygos ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Simone de Beauvoir. „Palaužta moteris“. Vertė Jonė Ramunytė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šią knygą sudaro trys istorijos: „Diskrecijos amžius", „Monologas" ir „Palaužta moteris". Jos intymios kaip susitikimas tête-à-tête. Pavergiančios gyvenimiška išmintimi. Atskleidžiančios, ką geriausio geba legendinės rašytojos plunksna. Jų herojės aiškiai suvokia viena – laikas išblėsina norą trokšti ir pakerta galimybę būti trokštama. Knygos ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Simone de Beauvoir. „Palaužta moteris“. Vertė Jonė Ramunytė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šią knygą sudaro trys istorijos: „Diskrecijos amžius", „Monologas" ir „Palaužta moteris". Jos intymios kaip susitikimas tête-à-tête. Pavergiančios gyvenimiška išmintimi. Atskleidžiančios, ką geriausio geba legendinės rašytojos plunksna. Jų herojės aiškiai suvokia viena – laikas išblėsina norą trokšti ir pakerta galimybę būti trokštama. Knygos ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Rolandas Maskoliūnas. „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“. Išleido leidykla „Vaga“.Tai vienerių metų neįtikėtinų įvykių, sutapimų ir meninių atradimų kronika. 1922-ieji Lietuvoje ir pasaulyje pasižymi stulbinamais kraštutinumais. Iš neseniai pasibaigusio Didžiojo karo pelenų kyla naujos meno išraiškos formos ir idėjos. Deja, tuo pačiu metu pasaulyje stiprėja politinės audros. Sovietų Rusijoje žmonės masiškai miršta badu, Stalinas perima iš merdinčio Lenino valdžią į savo rankas, o Adolfas Hitleris Vokietijoje pradeda sakyti neapykantą kurstančias kalbas. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Rolandas Maskoliūnas. „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“. Išleido leidykla „Vaga“.Tai vienerių metų neįtikėtinų įvykių, sutapimų ir meninių atradimų kronika. 1922-ieji Lietuvoje ir pasaulyje pasižymi stulbinamais kraštutinumais. Iš neseniai pasibaigusio Didžiojo karo pelenų kyla naujos meno išraiškos formos ir idėjos. Deja, tuo pačiu metu pasaulyje stiprėja politinės audros. Sovietų Rusijoje žmonės masiškai miršta badu, Stalinas perima iš merdinčio Lenino valdžią į savo rankas, o Adolfas Hitleris Vokietijoje pradeda sakyti neapykantą kurstančias kalbas. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Juozas Aputis. „Keleivio novelės“. Išleido leidykla „Vaga“.Juozas Aputis, esmingai modernizuodamas lietuvių novelę ir apysaką, prisidėjo prie šių žanrų atgimimo ir suklestėjimo. Priklausydamas sovietmečio „tyliųjų modernistų“ kartai, literatūrai jis siekė grąžinti estetinę vertę ir pasakyti kuo daugiau tiesos apie žmogų ir istorinį laiką. Autoriui rūpi atmintis, sąžinė, gerumas, atlaidumas, meilė, atradimų džiaugsmas, praradimų gėla ir subtilus žodžio menas.Novelę „Susipažinimas su žilagalviu senuku“ skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Juozas Aputis. „Keleivio novelės“. Išleido leidykla „Vaga“.Juozas Aputis, esmingai modernizuodamas lietuvių novelę ir apysaką, prisidėjo prie šių žanrų atgimimo ir suklestėjimo. Priklausydamas sovietmečio „tyliųjų modernistų“ kartai, literatūrai jis siekė grąžinti estetinę vertę ir pasakyti kuo daugiau tiesos apie žmogų ir istorinį laiką. Autoriui rūpi atmintis, sąžinė, gerumas, atlaidumas, meilė, atradimų džiaugsmas, praradimų gėla ir subtilus žodžio menas.Novelę „Susipažinimas su žilagalviu senuku“ skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Juozas Aputis. „Keleivio novelės“. Išleido leidykla „Vaga“.Juozas Aputis, esmingai modernizuodamas lietuvių novelę ir apysaką, prisidėjo prie šių žanrų atgimimo ir suklestėjimo. Priklausydamas sovietmečio „tyliųjų modernistų“ kartai, literatūrai jis siekė grąžinti estetinę vertę ir pasakyti kuo daugiau tiesos apie žmogų ir istorinį laiką. Autoriui rūpi atmintis, sąžinė, gerumas, atlaidumas, meilė, atradimų džiaugsmas, praradimų gėla ir subtilus žodžio menas.Novelę „Vieniša sodyba“ skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Juozas Aputis. „Keleivio novelės“. Išleido leidykla „Vaga“.Juozas Aputis, esmingai modernizuodamas lietuvių novelę ir apysaką, prisidėjo prie šių žanrų atgimimo ir suklestėjimo. Priklausydamas sovietmečio „tyliųjų modernistų“ kartai, literatūrai jis siekė grąžinti estetinę vertę ir pasakyti kuo daugiau tiesos apie žmogų ir istorinį laiką. Autoriui rūpi atmintis, sąžinė, gerumas, atlaidumas, meilė, atradimų džiaugsmas, praradimų gėla ir subtilus žodžio menas.Noveles „Ratu palei ežerus“ ir „Nesmagu, kad liekat vienas“ skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Juozas Aputis. „Keleivių novelės“. Išleido leidykla „Vaga“.Juozas Aputis, esmingai modernizuodamas lietuvių novelę ir apysaką, prisidėjo prie šių žanrų atgimimo ir suklestėjimo. Priklausydamas sovietmečio „tyliųjų modernistų“ kartai, literatūrai jis siekė grąžinti estetinę vertę ir pasakyti kuo daugiau tiesos apie žmogų ir istorinį laiką. Autoriui rūpi atmintis, sąžinė, gerumas, atlaidumas, meilė, atradimų džiaugsmas, praradimų gėla ir subtilus žodžio menas.Noveles „Šventinė kelionė gelžkeliu į kurortą“ ir „Šūvis po Mazaryno ąžuolu“ skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Frederic Beigbeder. „Meilė trunka trejus metus“. Vertė Akvilė Melkūnaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Lietuvių kalba 2002 m. pasirodęs romanas „Meilė trunka trejus metus“ iškart tapo perkamiausia knyga, o knygos pavadinimas – visuomenėje tvirtai įsišaknijusia kliše. Saldaus pralaimėjimo istorija, pažįstama kiekvienam skaitytojui, verčia sielvartauti ir ginčytis, juoktis, susidūrus su pažįstamomis situacijomis ir... toliau tikėti amžina meile. Knygos ištraukas skaito aktorius Vaidotas Martinaitis.

Frederic Beigbeder. „Meilė trunka trejus metus“. Vertė Akvilė Melkūnaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Lietuvių kalba 2002 m. pasirodęs romanas „Meilė trunka trejus metus“ iškart tapo perkamiausia knyga, o knygos pavadinimas – visuomenėje tvirtai įsišaknijusia kliše. Saldaus pralaimėjimo istorija, pažįstama kiekvienam skaitytojui, verčia sielvartauti ir ginčytis, juoktis, susidūrus su pažįstamomis situacijomis ir... toliau tikėti amžina meile. Knygos ištraukas skaito aktorius Vaidotas Martinaitis.

Frederic Beigbeder. „Meilė trunka trejus metus“. Vertė Akvilė Melkūnaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Lietuvių kalba 2002 m. pasirodęs romanas „Meilė trunka trejus metus“ iškart tapo perkamiausia knyga, o knygos pavadinimas – visuomenėje tvirtai įsišaknijusia kliše. Saldaus pralaimėjimo istorija, pažįstama kiekvienam skaitytojui, verčia sielvartauti ir ginčytis, juoktis, susidūrus su pažįstamomis situacijomis ir... toliau tikėti amžina meile. Knygos ištraukas skaito aktorius Vaidotas Martinaitis.

Frederic Beigbeder. „Meilė trunka trejus metus“. Vertė Akvilė Melkūnaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Lietuvių kalba 2002 m. pasirodęs romanas „Meilė trunka trejus metus“ iškart tapo perkamiausia knyga, o knygos pavadinimas – visuomenėje tvirtai įsišaknijusia kliše. Saldaus pralaimėjimo istorija, pažįstama kiekvienam skaitytojui, verčia sielvartauti ir ginčytis, juoktis, susidūrus su pažįstamomis situacijomis ir... toliau tikėti amžina meile. Knygos ištraukas skaito aktorius Vaidotas Martinaitis.

Jurga Ivanauskaitė. „Pakalnučių metai“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Pirmoji Jurgos Ivanauskaitės knyga „Pakalnučių metai“ – tai kultinis devintojo dešimtmečio alternatyvaus jaunimo tekstas, sudrumstęs ramius literatūros vandenis, ir iki šiol nepranoktas debiutas. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Jurga Ivanauskaitė. „Pakalnučių metai“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Pirmoji Jurgos Ivanauskaitės knyga „Pakalnučių metai“ – tai kultinis devintojo dešimtmečio alternatyvaus jaunimo tekstas, sudrumstęs ramius literatūros vandenis, ir iki šiol nepranoktas debiutas. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Jurga Ivanauskaitė. „Pakalnučių metai“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Pirmoji Jurgos Ivanauskaitės knyga „Pakalnučių metai“ – tai kultinis devintojo dešimtmečio alternatyvaus jaunimo tekstas, sudrumstęs ramius literatūros vandenis, ir iki šiol nepranoktas debiutas. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Jurga Ivanauskaitė. „Pakalnučių metai“.Išleido leidykla „Tyto alba“.Pirmoji Jurgos Ivanauskaitės knyga „Pakalnučių metai“ – tai kultinis devintojo dešimtmečio alternatyvaus jaunimo tekstas, sudrumstęs ramius literatūros vandenis, ir iki šiol nepranoktas debiutas. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Jurga Ivanauskaitė. „Pakalnučių metai“.Išleido leidykla „Tyto alba“.Pirmoji Jurgos Ivanauskaitės knyga „Pakalnučių metai“ – tai kultinis devintojo dešimtmečio alternatyvaus jaunimo tekstas, sudrumstęs ramius literatūros vandenis, ir iki šiol nepranoktas debiutas. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Ieva Vaitkevičiūtė. „Je t’aime... moi non plus“.Tai jautrus pasakojimas apie krizinį nėštumą ir jaunos moters pasirinkimą šiandieniniame pasaulyje. Ieva Vaitkevičiūtė yra viena šių metų literatūros festivalio „Literatūrinės slinktys“ autorių. Minėtasis festivalis pastebi pradedančiuosius rašytojus ir dailininkus. Knygos ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė. (S)

Icchokas Rudaševskis. „Vilniaus geto dienoraštis“. Vertė Mindaugas Kvietkauskas, Išleido Lietuvos žydų bendruomenė. Icchokas Rudaševskis – talentingas žydų paauglys, rašęs dienoraštį Vilniaus gete. Šis dienoraštis – neįkainojamas Holokausto atminties šaltinis – šiandien žinomas visame pasaulyje, tačiau lietuvių kalba išleistas tik 2018 metais. Knygos ištraukas skaito aktoriai Kipras Mašidlauskas, Aurelijus Pocius, Digna Kilionytė, Deividas Batavičius, Domantas Starkauskas, Evelina Juškevičiūtė, Alvydė Pikturnaitė ir Justas Žilinskas.

Icchokas Rudaševskis. „Vilniaus geto dienoraštis“. Vertė Mindaugas Kvietkauskas, Išleido Lietuvos žydų bendruomenė. Icchokas Rudaševskis – talentingas žydų paauglys, rašęs dienoraštį Vilniaus gete. Šis dienoraštis – neįkainojamas Holokausto atminties šaltinis – šiandien žinomas visame pasaulyje, tačiau lietuvių kalba išleistas tik 2018 metais. Knygos ištraukas skaito aktoriai Kipras Mašidlauskas, Aurelijus Pocius, Digna Kilionytė, Deividas Batavičius, Domantas Starkauskas, Evelina Juškevičiūtė, Alvydė Pikturnaitė ir Justas Žilinskas.

Icchokas Rudaševskis. „Vilniaus geto dienoraštis“. Vertė Mindaugas Kvietkauskas, Išleido Lietuvos žydų bendruomenė. Icchokas Rudaševskis – talentingas žydų paauglys, rašęs dienoraštį Vilniaus gete. Šis dienoraštis – neįkainojamas Holokausto atminties šaltinis – šiandien žinomas visame pasaulyje, tačiau lietuvių kalba išleistas tik 2018 metais. Knygos ištraukas skaito aktoriai Kipras Mašidlauskas, Aurelijus Pocius, Digna Kilionytė, Deividas Batavičius, Domantas Starkauskas, Evelina Juškevičiūtė, Alvydė Pikturnaitė ir Justas Žilinskas.

Richard Powers. „Medžių istorija“. Vertė Ieva Venskevičiūtė, Išleido leidykla „Alma littera“. Visų knygos veikėjų likimus vienaip ar kitaip paveikia medžiai – galingi, skirtingi, su savitomis istorijomis. Meistriškai išausto pasakojimo gijos sklandžiai nuveda nuo žmogaus prie medžio, netikėtomis sąsajomis nuvingiuoja prie kito asmens, kad per jį papasakotų dar vieno medžio istoriją – nuo šaknų iki pat viršūnės ir vėl atgal iki sėklos. Romanas apdovanotas prestižine Pulitzerio premija, Amerikos literatūros didžiuoju prizu Prancūzijoje ir tapo „New York Times" bestseleriu. Knygos ištraukas skaito aktorius Darius Gumauskas.

Richard Powers. „Medžių istorija“. Vertė Ieva Venskevičiūtė, Išleido leidykla „Alma littera“. Visų knygos veikėjų likimus vienaip ar kitaip paveikia medžiai – galingi, skirtingi, su savitomis istorijomis. Meistriškai išausto pasakojimo gijos sklandžiai nuveda nuo žmogaus prie medžio, netikėtomis sąsajomis nuvingiuoja prie kito asmens, kad per jį papasakotų dar vieno medžio istoriją – nuo šaknų iki pat viršūnės ir vėl atgal iki sėklos. Romanas apdovanotas prestižine Pulitzerio premija, Amerikos literatūros didžiuoju prizu Prancūzijoje ir tapo „New York Times" bestseleriu. Knygos ištraukas skaito aktorius Darius Gumauskas.

Richard Powers. „Medžių istorija“. Vertė Ieva Venskevičiūtė, Išleido leidykla „Alma littera“. Visų knygos veikėjų likimus vienaip ar kitaip paveikia medžiai – galingi, skirtingi, su savitomis istorijomis. Meistriškai išausto pasakojimo gijos sklandžiai nuveda nuo žmogaus prie medžio, netikėtomis sąsajomis nuvingiuoja prie kito asmens, kad per jį papasakotų dar vieno medžio istoriją – nuo šaknų iki pat viršūnės ir vėl atgal iki sėklos. Romanas apdovanotas prestižine Pulitzerio premija, Amerikos literatūros didžiuoju prizu Prancūzijoje ir tapo „New York Times" bestseleriu. Knygos ištraukas skaito aktorius Darius Gumauskas.

Richard Powers. „Medžių istorija“. Vertė Ieva Venskevičiūtė, Išleido leidykla „Alma littera“. Visų knygos veikėjų likimus vienaip ar kitaip paveikia medžiai – galingi, skirtingi, su savitomis istorijomis. Meistriškai išausto pasakojimo gijos sklandžiai nuveda nuo žmogaus prie medžio, netikėtomis sąsajomis nuvingiuoja prie kito asmens, kad per jį papasakotų dar vieno medžio istoriją – nuo šaknų iki pat viršūnės ir vėl atgal iki sėklos. Romanas apdovanotas prestižine Pulitzerio premija, Amerikos literatūros didžiuoju prizu Prancūzijoje ir tapo „New York Times" bestseleriu. Knygos ištraukas skaito aktorius Darius Gumauskas.

Richard Powers. „Medžių istorija“. Vertė Ieva Venskevičiūtė, Išleido leidykla „Alma littera“. Visų knygos veikėjų likimus vienaip ar kitaip paveikia medžiai – galingi, skirtingi, su savitomis istorijomis. Meistriškai išausto pasakojimo gijos sklandžiai nuveda nuo žmogaus prie medžio, netikėtomis sąsajomis nuvingiuoja prie kito asmens, kad per jį papasakotų dar vieno medžio istoriją – nuo šaknų iki pat viršūnės ir vėl atgal iki sėklos. Romanas apdovanotas prestižine Pulitzerio premija, Amerikos literatūros didžiuoju prizu Prancūzijoje ir tapo „New York Times" bestseleriu. Knygos ištraukas skaito aktorius Darius Gumauskas.

Richard Powers. „Medžių istorija“. Vertė Ieva Venskevičiūtė, Išleido leidykla „Alma littera“. Visų knygos veikėjų likimus vienaip ar kitaip paveikia medžiai – galingi, skirtingi, su savitomis istorijomis. Meistriškai išausto pasakojimo gijos sklandžiai nuveda nuo žmogaus prie medžio, netikėtomis sąsajomis nuvingiuoja prie kito asmens, kad per jį papasakotų dar vieno medžio istoriją – nuo šaknų iki pat viršūnės ir vėl atgal iki sėklos. Romanas apdovanotas prestižine Pulitzerio premija, Amerikos literatūros didžiuoju prizu Prancūzijoje ir tapo „New York Times" bestseleriu. Knygos ištraukas skaito aktorius Darius Gumauskas.

Richard Powers. „Medžių istorija“. Vertė Ieva Venskevičiūtė, Išleido leidykla „Alma littera“. Visų knygos veikėjų likimus vienaip ar kitaip paveikia medžiai – galingi, skirtingi, su savitomis istorijomis. Meistriškai išausto pasakojimo gijos sklandžiai nuveda nuo žmogaus prie medžio, netikėtomis sąsajomis nuvingiuoja prie kito asmens, kad per jį papasakotų dar vieno medžio istoriją – nuo šaknų iki pat viršūnės ir vėl atgal iki sėklos. Romanas apdovanotas prestižine Pulitzerio premija, Amerikos literatūros didžiuoju prizu Prancūzijoje ir tapo „New York Times" bestseleriu. Knygos ištraukas skaito aktorius Darius Gumauskas.

Vaiva Rykštaitė. „Mėlynas namas Havajuose“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Naujausia Vaivos Rykštaitės knyga – autofikcinis romanas apie namų tvarkymo apsėstą mažų vaikų mamą, kamuojamą pogimdyminės depresijos. Havajų sala romane skleidžiasi kaip egzotiškas motinos liūdesio ir kultūrinio atradimo fonas, o pats namas – kaip savasties archetipas, simbolizuojantis sielos buveinę, taigi mus pačius. Romano ištraukas skaito aktorė Aldona Bendoriūtė.

Vaiva Rykštaitė. „Mėlynas namas Havajuose“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Naujausia Vaivos Rykštaitės knyga – autofikcinis romanas apie namų tvarkymo apsėstą mažų vaikų mamą, kamuojamą pogimdyminės depresijos. Havajų sala romane skleidžiasi kaip egzotiškas motinos liūdesio ir kultūrinio atradimo fonas, o pats namas – kaip savasties archetipas, simbolizuojantis sielos buveinę, taigi mus pačius. Romano ištraukas skaito aktorė Aldona Bendoriūtė.

Denis Johnson. „Jėzaus sūnus“. Vertė Marius Burokas, išleido leidykla „Rara“.Tai transcendencijos, absurdo ir sielvarto kupinos istorijos apie haliucinacijas ir triumfus, apie klystkelius ir gyvenimo kelio paieškas. Visa tai pasakoja jaunas, tik pravarde įvardijamas vyras, kurio kvaišalų užtemdytą protą sykiu kartais keistai praskaidrina alkoholis ir heroinas.Apsakymą „Skubioji pagalba“ skaito aktorius Simonas Mozūra. (S)

Denis Johnson. „Jėzaus sūnus“. Vertė Marius Burokas, išleido leidykla „Rara“.Tai transcendencijos, absurdo ir sielvarto kupinos istorijos apie haliucinacijas ir triumfus, apie klystkelius ir gyvenimo kelio paieškas. Visa tai pasakoja jaunas, tik pravarde įvardijamas vyras, kurio kvaišalų užtemdytą protą sykiu kartais keistai praskaidrina alkoholis ir heroinas. Apsakymą „Beverlio namai“ skaito aktorius Simonas Mozūra. (S)

Rimantas Kmita. „Remyga“. Išleido leidykla „Odilė“. Tai romanas apie Sąjūdžio pradžią. Bet ne kronika, o menininko akimis parodytas santvarkų pasikeitimo sukeltos sumaišties šalyje, mieste ir žmonių mintyse paveikslas. Apie Remygą. Žmogų, bandantį susivokti, kas jis yra ir kaip jam elgtis, kai griūva viskas, kas jam buvo suprantama ir pažįstama, apgraibomis ieškantį savo šaknų tamsoje. Knygos ištraukas skaito autorius.

Rimantas Kmita. „Remyga“. Išleido leidykla „Odilė“. Tai romanas apie Sąjūdžio pradžią. Bet ne kronika, o menininko akimis parodytas santvarkų pasikeitimo sukeltos sumaišties šalyje, mieste ir žmonių mintyse paveikslas. Apie Remygą. Žmogų, bandantį susivokti, kas jis yra ir kaip jam elgtis, kai griūva viskas, kas jam buvo suprantama ir pažįstama, apgraibomis ieškantį savo šaknų tamsoje. Knygos ištraukas skaito autorius.

Rimantas Kmita. „Remyga“. Išleido leidykla „Odilė“. Tai romanas apie Sąjūdžio pradžią. Bet ne kronika, o menininko akimis parodytas santvarkų pasikeitimo sukeltos sumaišties šalyje, mieste ir žmonių mintyse paveikslas. Apie Remygą. Žmogų, bandantį susivokti, kas jis yra ir kaip jam elgtis, kai griūva viskas, kas jam buvo suprantama ir pažįstama, apgraibomis ieškantį savo šaknų tamsoje. Knygos ištraukas skaito autorius.

Herman Hesse. „Stepių vilkas“. Vertė Gražina Mažeikaitė-Sajienė, Išleido leidykla „Alma littera“.Haris Haleris – liūdnas ir vienišas intelektualas, klaidžiojantis po didelio miesto džiungles. Neigdamas visa, iš ko susideda paprasta žmogiška laimė, ir nepritapdamas prie visuomenės normų, jis save laiko stepių vilku. Tačiau tai vilkas žmogaus veidu: laukinis, draskomas instinktų, ir kartu – itin jautrus žmogus, apdovanotas giliu protu ir subtilumu. Haris kovoja, siekdamas sutaikyti savyje laukinį vilką ir racionalų žmogų. Ir kai ši kova jau atrodo pralaimėta, jo gyvenimas netikėtai pasikeičia. Knygos ištraukas skaito aktorius Romualdas Ramanauskas.

Herman Hesse. „Stepių vilkas“. Vertė Gražina Mažeikaitė-Sajienė, Išleido leidykla „Alma littera“.Haris Haleris – liūdnas ir vienišas intelektualas, klaidžiojantis po didelio miesto džiungles. Neigdamas visa, iš ko susideda paprasta žmogiška laimė, ir nepritapdamas prie visuomenės normų, jis save laiko stepių vilku. Tačiau tai vilkas žmogaus veidu: laukinis, draskomas instinktų, ir kartu – itin jautrus žmogus, apdovanotas giliu protu ir subtilumu. Haris kovoja, siekdamas sutaikyti savyje laukinį vilką ir racionalų žmogų. Ir kai ši kova jau atrodo pralaimėta, jo gyvenimas netikėtai pasikeičia. Knygos ištraukas skaito aktorius Romualdas Ramanauskas.

Herman Hesse. „Stepių vilkas“. Vertė Gražina Mažeikaitė-Sajienė, Išleido leidykla „Alma littera“.Haris Haleris – liūdnas ir vienišas intelektualas, klaidžiojantis po didelio miesto džiungles. Neigdamas visa, iš ko susideda paprasta žmogiška laimė, ir nepritapdamas prie visuomenės normų, jis save laiko stepių vilku. Tačiau tai vilkas žmogaus veidu: laukinis, draskomas instinktų, ir kartu – itin jautrus žmogus, apdovanotas giliu protu ir subtilumu. Haris kovoja, siekdamas sutaikyti savyje laukinį vilką ir racionalų žmogų. Ir kai ši kova jau atrodo pralaimėta, jo gyvenimas netikėtai pasikeičia. Knygos ištraukas skaito aktorius Romualdas Ramanauskas.

Herman Hesse. „Stepių vilkas“. Vertė Gražina Mažeikaitė-Sajienė, Išleido leidykla „Alma littera“.Haris Haleris – liūdnas ir vienišas intelektualas, klaidžiojantis po didelio miesto džiungles. Neigdamas visa, iš ko susideda paprasta žmogiška laimė, ir nepritapdamas prie visuomenės normų, jis save laiko stepių vilku. Tačiau tai vilkas žmogaus veidu: laukinis, draskomas instinktų, ir kartu – itin jautrus žmogus, apdovanotas giliu protu ir subtilumu. Haris kovoja, siekdamas sutaikyti savyje laukinį vilką ir racionalų žmogų. Ir kai ši kova jau atrodo pralaimėta, jo gyvenimas netikėtai pasikeičia. Knygos ištraukas skaito aktorius Romualdas Ramanauskas.

Herman Hesse. „Stepių vilkas“. Vertė Gražina Mažeikaitė-Sajienė, Išleido leidykla „Alma littera“.Haris Haleris – liūdnas ir vienišas intelektualas, klaidžiojantis po didelio miesto džiungles. Neigdamas visa, iš ko susideda paprasta žmogiška laimė, ir nepritapdamas prie visuomenės normų, jis save laiko stepių vilku. Tačiau tai vilkas žmogaus veidu: laukinis, draskomas instinktų, ir kartu – itin jautrus žmogus, apdovanotas giliu protu ir subtilumu. Haris kovoja, siekdamas sutaikyti savyje laukinį vilką ir racionalų žmogų. Ir kai ši kova jau atrodo pralaimėta, jo gyvenimas netikėtai pasikeičia. Knygos ištraukas skaito aktorius Romualdas Ramanauskas.

Herman Hesse. „Stepių vilkas“. Vertė Gražina Mažeikaitė-Sajienė, Išleido leidykla „Alma littera“.Haris Haleris – liūdnas ir vienišas intelektualas, klaidžiojantis po didelio miesto džiungles. Neigdamas visa, iš ko susideda paprasta žmogiška laimė, ir nepritapdamas prie visuomenės normų, jis save laiko stepių vilku. Tačiau tai vilkas žmogaus veidu: laukinis, draskomas instinktų, ir kartu – itin jautrus žmogus, apdovanotas giliu protu ir subtilumu. Haris kovoja, siekdamas sutaikyti savyje laukinį vilką ir racionalų žmogų. Ir kai ši kova jau atrodo pralaimėta, jo gyvenimas netikėtai pasikeičia. Knygos ištraukas skaito aktorius Romualdas Ramanauskas.

Herman Hesse. „Stepių vilkas“. Vertė Gražina Mažeikaitė-Sajienė, Išleido leidykla „Alma littera“.Haris Haleris – liūdnas ir vienišas intelektualas, klaidžiojantis po didelio miesto džiungles. Neigdamas visa, iš ko susideda paprasta žmogiška laimė, ir nepritapdamas prie visuomenės normų, jis save laiko stepių vilku. Tačiau tai vilkas žmogaus veidu: laukinis, draskomas instinktų, ir kartu – itin jautrus žmogus, apdovanotas giliu protu ir subtilumu. Haris kovoja, siekdamas sutaikyti savyje laukinį vilką ir racionalų žmogų. Ir kai ši kova jau atrodo pralaimėta, jo gyvenimas netikėtai pasikeičia. Knygos ištraukas skaito aktorius Romualdas Ramanauskas.

Herman Hesse. „Stepių vilkas“. Vertė Gražina Mažeikaitė-Sajienė, Išleido leidykla „Alma littera“.Haris Haleris – liūdnas ir vienišas intelektualas, klaidžiojantis po didelio miesto džiungles. Neigdamas visa, iš ko susideda paprasta žmogiška laimė, ir nepritapdamas prie visuomenės normų, jis save laiko stepių vilku. Tačiau tai vilkas žmogaus veidu: laukinis, draskomas instinktų, ir kartu – itin jautrus žmogus, apdovanotas giliu protu ir subtilumu. Haris kovoja, siekdamas sutaikyti savyje laukinį vilką ir racionalų žmogų. Ir kai ši kova jau atrodo pralaimėta, jo gyvenimas netikėtai pasikeičia. Knygos ištraukas skaito aktorius Romualdas Ramanauskas.

Dalia Leinartė. „Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio Lietuvoje“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Tai monografija apie daugelio šeimų kasdienybę, neretai paženklintą skurdo, smurto, alkoholizmo, blato ir nevilties, atvirai demonstruojanti sovietinės ideologijos pasekmes ir šiandieninei Lietuvos visuomenei. Pasitelkdama daugybę dokumentinių šaltinių ir asmeniškų liudijimų autorė tyrinėja, kaip vyrų ir moterų darbo sąlygos, ikimokyklinių įstaigų trūkumas, dešimtmečiais trukęs lytinio gyvenimo tabu, centralizuotai skirstomas gyvenamasis plotas ir gerovės prekės, viešumo ir privatumo ribų nykimas turėjo įtakos sprendimams dėl santuokos sudarymo, skyrybų ir santykiams šeimoje. Knygos ištraukas skaito Giedrė Vaičekauskienė.

Dalia Leinartė. „Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio Lietuvoje“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Tai monografija apie daugelio šeimų kasdienybę, neretai paženklintą skurdo, smurto, alkoholizmo, blato ir nevilties, atvirai demonstruojanti sovietinės ideologijos pasekmes ir šiandieninei Lietuvos visuomenei. Pasitelkdama daugybę dokumentinių šaltinių ir asmeniškų liudijimų autorė tyrinėja, kaip vyrų ir moterų darbo sąlygos, ikimokyklinių įstaigų trūkumas, dešimtmečiais trukęs lytinio gyvenimo tabu, centralizuotai skirstomas gyvenamasis plotas ir gerovės prekės, viešumo ir privatumo ribų nykimas turėjo įtakos sprendimams dėl santuokos sudarymo, skyrybų ir santykiams šeimoje. Knygos ištraukas skaito Giedrė Vaičekauskienė.

Svetlana Aleksijevič. „Černobylio malda“. Vertė Alma Lapinskienė, Išleido leidykla „Alma littera“.„Černobylio malda" – knyga ne tik apie pačią atominės elektrinės katastrofą, bet ir apie tai, ko mes net neįsivaizdavome, – kaip gyventi žemėje po jos. Avarijos likviduotojų, gaisrininkų, kariškių ir jų artimųjų, paprastų žmonių ir pareigūnų, o skaudžiausia – vaikų akimis atskleidžiamas visas sistemos suluošintų žmonių gyvenimo ir likimo tragizmas. Knygos ištraukas skaito aktorė Judita Urnikytė.

Svetlana Aleksijevič. „Černobylio malda“. Vertė Alma Lapinskienė, Išleido leidykla „Alma littera“.„Černobylio malda" – knyga ne tik apie pačią atominės elektrinės katastrofą, bet ir apie tai, ko mes net neįsivaizdavome, – kaip gyventi žemėje po jos. Avarijos likviduotojų, gaisrininkų, kariškių ir jų artimųjų, paprastų žmonių ir pareigūnų, o skaudžiausia – vaikų akimis atskleidžiamas visas sistemos suluošintų žmonių gyvenimo ir likimo tragizmas. Knygos ištraukas skaito aktorė Judita Urnikytė.

Svetlana Aleksijevič. „Černobylio malda“. Vertė Alma Lapinskienė, Išleido leidykla „Alma littera“.„Černobylio malda" – knyga ne tik apie pačią atominės elektrinės katastrofą, bet ir apie tai, ko mes net neįsivaizdavome, – kaip gyventi žemėje po jos. Avarijos likviduotojų, gaisrininkų, kariškių ir jų artimųjų, paprastų žmonių ir pareigūnų, o skaudžiausia – vaikų akimis atskleidžiamas visas sistemos suluošintų žmonių gyvenimo ir likimo tragizmas. Knygos ištraukas skaito aktorė Judita Urnikytė.

Svetlana Aleksijevič. „Černobylio malda“. Vertė Alma Lapinskienė, Išleido leidykla „Alma littera“.„Černobylio malda" – knyga ne tik apie pačią atominės elektrinės katastrofą, bet ir apie tai, ko mes net neįsivaizdavome, – kaip gyventi žemėje po jos. Avarijos likviduotojų, gaisrininkų, kariškių ir jų artimųjų, paprastų žmonių ir pareigūnų, o skaudžiausia – vaikų akimis atskleidžiamas visas sistemos suluošintų žmonių gyvenimo ir likimo tragizmas. Knygos ištraukas skaito aktorė Judita Urnikytė.

Svetlana Aleksijevič. „Černobylio malda“. Vertė Alma Lapinskienė, Išleido leidykla „Alma littera“.„Černobylio malda" – knyga ne tik apie pačią atominės elektrinės katastrofą, bet ir apie tai, ko mes net neįsivaizdavome, – kaip gyventi žemėje po jos. Avarijos likviduotojų, gaisrininkų, kariškių ir jų artimųjų, paprastų žmonių ir pareigūnų, o skaudžiausia – vaikų akimis atskleidžiamas visas sistemos suluošintų žmonių gyvenimo ir likimo tragizmas. Knygos ištraukas skaito aktorė Judita Urnikytė.

Svetlana Aleksijevič. „Černobylio malda“. Vertė Alma Lapinskienė, Išleido leidykla „Alma littera“.„Černobylio malda" – knyga ne tik apie pačią atominės elektrinės katastrofą, bet ir apie tai, ko mes net neįsivaizdavome, – kaip gyventi žemėje po jos. Avarijos likviduotojų, gaisrininkų, kariškių ir jų artimųjų, paprastų žmonių ir pareigūnų, o skaudžiausia – vaikų akimis atskleidžiamas visas sistemos suluošintų žmonių gyvenimo ir likimo tragizmas. Knygos ištraukas skaito aktorė Judita Urnikytė.

Svetlana Aleksijevič. „Černobylio malda“. Vertė Alma Lapinskienė, Išleido leidykla „Alma littera“.„Černobylio malda" – knyga ne tik apie pačią atominės elektrinės katastrofą, bet ir apie tai, ko mes net neįsivaizdavome, – kaip gyventi žemėje po jos. Avarijos likviduotojų, gaisrininkų, kariškių ir jų artimųjų, paprastų žmonių ir pareigūnų, o skaudžiausia – vaikų akimis atskleidžiamas visas sistemos suluošintų žmonių gyvenimo ir likimo tragizmas. Knygos ištraukas skaito aktorė Judita Urnikytė.

Jon Fosse. „Vaizdai iš vaikystės“. Vertė Justė Nepaitė, Išleido leidykla „Aukso žuvys“.„Vaizduose iš vaikystės“ žodiniu minimalizmu, vengiant faktų ir bravūros, kuriamos tapybiškos scenos, kuriose autorius į vieną supina skausmingas ir juokingas vaikystės patirtis. Skaitytojas pasineria į Strandebarmo, kuriame rašytojas užaugo, kraštovaizdį su jo fjordais ir kalnais, avimis ir ūkiais, maldos namais ir jaunimo klubais. Vaikystės tyrumą persmelkia pirmas suvokimas, kad egzistuoja mirtis. Junas Fosė šiais metais apdovanotas literatūros Nobelio premija. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Jon Fosse. „Vaizdai iš vaikystės“. Vertė Justė Nepaitė, Išleido leidykla „Aukso žuvys“.„Vaizduose iš vaikystės“ žodiniu minimalizmu, vengiant faktų ir bravūros, kuriamos tapybiškos scenos, kuriose autorius į vieną supina skausmingas ir juokingas vaikystės patirtis. Skaitytojas pasineria į Strandebarmo, kuriame rašytojas užaugo, kraštovaizdį su jo fjordais ir kalnais, avimis ir ūkiais, maldos namais ir jaunimo klubais. Vaikystės tyrumą persmelkia pirmas suvokimas, kad egzistuoja mirtis. Junas Fosė šiais metais apdovanotas literatūros Nobelio premija. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Marieke Lucas Rijneveld. „Vakaro nejauka“. Vertė Aušra Gudavičiūtė, Išleido leidykla „baltos lankos“.Olandijos kaime, reformatų tikėjimą išpažįstančių ūkininkų šeimoje, kurioje švaistymas ir lengvabūdiškumas prilyginamas nuodėmei, auganti dešimtmetė Jopė klaidžioja niekieno žemėje tarp vaikystės ir suaugusiųjų gyvenimo ir pasaulį patiria savitu būdu: oda jusdama nuo šaltų žiemų apsaugantį karvių tešmenų tepalą, šūkaudama raudonio žodžius, kurių nerasi Biblijoje, su broliais ir seserimi padėdama atlikti ūkio darbus. Kai likus kelioms dienoms iki Kalėdų šeimą sukrečia siaubinga netektis, kiekvienas ją išgyvena savaip. Sielvarto surakinti tėvas ir motina nepastebi, kaip trys vaikai pamažu išklysta iš vėžių. Romano ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Marieke Lucas Rijneveld. „Vakaro nejauka“. Vertė Aušra Gudavičiūtė, Išleido leidykla „baltos lankos“.Olandijos kaime, reformatų tikėjimą išpažįstančių ūkininkų šeimoje, kurioje švaistymas ir lengvabūdiškumas prilyginamas nuodėmei, auganti dešimtmetė Jopė klaidžioja niekieno žemėje tarp vaikystės ir suaugusiųjų gyvenimo ir pasaulį patiria savitu būdu: oda jusdama nuo šaltų žiemų apsaugantį karvių tešmenų tepalą, šūkaudama raudonio žodžius, kurių nerasi Biblijoje, su broliais ir seserimi padėdama atlikti ūkio darbus. Kai likus kelioms dienoms iki Kalėdų šeimą sukrečia siaubinga netektis, kiekvienas ją išgyvena savaip. Sielvarto surakinti tėvas ir motina nepastebi, kaip trys vaikai pamažu išklysta iš vėžių. Romano ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Marieke Lucas Rijneveld. „Vakaro nejauka“. Vertė Aušra Gudavičiūtė, Išleido leidykla „baltos lankos“.Olandijos kaime, reformatų tikėjimą išpažįstančių ūkininkų šeimoje, kurioje švaistymas ir lengvabūdiškumas prilyginamas nuodėmei, auganti dešimtmetė Jopė klaidžioja niekieno žemėje tarp vaikystės ir suaugusiųjų gyvenimo ir pasaulį patiria savitu būdu: oda jusdama nuo šaltų žiemų apsaugantį karvių tešmenų tepalą, šūkaudama raudonio žodžius, kurių nerasi Biblijoje, su broliais ir seserimi padėdama atlikti ūkio darbus. Kai likus kelioms dienoms iki Kalėdų šeimą sukrečia siaubinga netektis, kiekvienas ją išgyvena savaip. Sielvarto surakinti tėvas ir motina nepastebi, kaip trys vaikai pamažu išklysta iš vėžių. Romano ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Antano Vienuolio apsakymas „Vėlinių vakarą“. Išleido leidykla „Vaga“, skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Danutė Kalinauskaitė. „Baltieji prieš juoduosius“. Išleido leidykla „Tyto alba“.„Liuksemburge mirė... Ieškomi giminės.“ Tokią žinią iš nežinomo adresato gauna romano pasakotoja. Palikimo istorijos visada žada nuotykį, o ši istorija pareikalaus dar ir stoti į kovą su visa ryjančia užmarštimi, nusitaikiusia į pasakotojos mamos atmintį – tai joje glūdi giminystės su paslaptinguoju palikėju įrodymai. Ši knyga – tai ir nuotykinis romanas, ir šachmatų partiją primenanti atminties kova su užmarštimi, ir kinematografiška kone du šimtmečius aprėpianti žmonių ir likimų galerija. Kartu tai Lietuvos praeities paveikslas, dramatiškiausi jos momentai iki pat šių dienų. Knygos ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Danutė Kalinauskaitė. „Baltieji prieš juoduosius“. Išleido leidykla „Tyto alba“.„Liuksemburge mirė... Ieškomi giminės.“ Tokią žinią iš nežinomo adresato gauna romano pasakotoja. Palikimo istorijos visada žada nuotykį, o ši istorija pareikalaus dar ir stoti į kovą su visa ryjančia užmarštimi, nusitaikiusia į pasakotojos mamos atmintį – tai joje glūdi giminystės su paslaptinguoju palikėju įrodymai. Ši knyga – tai ir nuotykinis romanas, ir šachmatų partiją primenanti atminties kova su užmarštimi, ir kinematografiška kone du šimtmečius aprėpianti žmonių ir likimų galerija. Kartu tai Lietuvos praeities paveikslas, dramatiškiausi jos momentai iki pat šių dienų. Knygos ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Antanas Škėma. „Balta drobulė“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Tai vienas svarbiausių lietuvių moderniosios klasikos tekstų. Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai - pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Svobonas.

Antanas Škėma. „Balta drobulė“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Tai vienas svarbiausių lietuvių moderniosios klasikos tekstų. Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai - pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Svobonas.

Antanas Škėma. „Balta drobulė“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Tai vienas svarbiausių lietuvių moderniosios klasikos tekstų. Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai - pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Svobonas.

Antanas Škėma. „Balta drobulė“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Tai vienas svarbiausių lietuvių moderniosios klasikos tekstų. Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai - pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Svobonas.

Antanas Škėma. „Balta drobulė“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Tai vienas svarbiausių lietuvių moderniosios klasikos tekstų. Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai - pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Svobonas.

Antanas Škėma. „Balta drobulė“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Tai vienas svarbiausių lietuvių moderniosios klasikos tekstų. Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai - pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Svobonas.

Antanas Škėma. „Balta drobulė“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Tai vienas svarbiausių lietuvių moderniosios klasikos tekstų. Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai - pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Svobonas.

Antanas Škėma. „Balta drobulė“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Tai vienas svarbiausių lietuvių moderniosios klasikos tekstų. Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai - pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Svobonas.

Antanas Škėma. „Balta drobulė“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Tai vienas svarbiausių lietuvių moderniosios klasikos tekstų. Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai - pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Svobonas.

Antanas Škėma. „Balta drobulė“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Tai vienas svarbiausių lietuvių moderniosios klasikos tekstų. Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai - pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Svobonas.

Antanas Škėma. „Balta drobulė“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Tai vienas svarbiausių lietuvių moderniosios klasikos tekstų. Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai - pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Svobonas.

Antanas Škėma. „Balta drobulė“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Tai vienas svarbiausių lietuvių moderniosios klasikos tekstų. Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai - pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Svobonas.

Antanas Škėma. „Balta drobulė“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Tai vienas svarbiausių lietuvių moderniosios klasikos tekstų. Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai - pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Svobonas.

Andris Kalnozols. „Mane vadina Kalendorium“. Vertė Laimantas Jonušys, išleido leidykla „Odilė“.Tai unikalus naujausios latvių literatūros tekstas, kuris, pasirodęs Latvijoje 2020 m., iš karto tapo kultiniu, dideliais tiražais leidžiamu, ekranizuojamu ir inscenizuojamu kūriniu. Kalnozolas pasakoja nedidelio miestelio „mažo žmogaus“ istoriją, perteikia ją psichikos sutrikimą ir kartu fenomenalią atmintį turinčio, niekur nedirbančio veikėjo Oskaro, praminto Kalendoriumi, žvilgsniu. Jaunas vyras negali bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, todėl, vietos kunigo paskatintas, pradeda rašyti dienoraštį. Rašo jį vaikiškai naiviai, bet kartu pateikia netikėtų įžvalgų, skvarbiai atveria paradoksalią dabarties tikrovę ir paprastų žmonių sielos grožį. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.

Andris Kalnozols. „Mane vadina Kalendorium“. Vertė Laimantas Jonušys, išleido leidykla „Odilė“.Tai unikalus naujausios latvių literatūros tekstas, kuris, pasirodęs Latvijoje 2020 m., iš karto tapo kultiniu, dideliais tiražais leidžiamu, ekranizuojamu ir inscenizuojamu kūriniu. Kalnozolas pasakoja nedidelio miestelio „mažo žmogaus“ istoriją, perteikia ją psichikos sutrikimą ir kartu fenomenalią atmintį turinčio, niekur nedirbančio veikėjo Oskaro, praminto Kalendoriumi, žvilgsniu. Jaunas vyras negali bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, todėl, vietos kunigo paskatintas, pradeda rašyti dienoraštį. Rašo jį vaikiškai naiviai, bet kartu pateikia netikėtų įžvalgų, skvarbiai atveria paradoksalią dabarties tikrovę ir paprastų žmonių sielos grožį. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.

Andris Kalnozols. „Mane vadina Kalendorium“. Vertė Laimantas Jonušys, išleido leidykla „Odilė“.Tai unikalus naujausios latvių literatūros tekstas, kuris, pasirodęs Latvijoje 2020 m., iš karto tapo kultiniu, dideliais tiražais leidžiamu, ekranizuojamu ir inscenizuojamu kūriniu. Kalnozolas pasakoja nedidelio miestelio „mažo žmogaus“ istoriją, perteikia ją psichikos sutrikimą ir kartu fenomenalią atmintį turinčio, niekur nedirbančio veikėjo Oskaro, praminto Kalendoriumi, žvilgsniu. Jaunas vyras negali bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, todėl, vietos kunigo paskatintas, pradeda rašyti dienoraštį. Rašo jį vaikiškai naiviai, bet kartu pateikia netikėtų įžvalgų, skvarbiai atveria paradoksalią dabarties tikrovę ir paprastų žmonių sielos grožį. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.

Susanna Tamaro. „Eik, kur liepia širdis“. Vertė Algimantas Gudaitis, Išleido leidykla „Vaga“.Ši skaitomiausios italų rašytojos knyga – tai senelės laiškas dukraitei, autoįvykyje žuvusios (ar nusižudžiusios) dukters dukteriai. Moteris ją pasiėmė auginti pas save, bet jiedvi ne itin suprato viena kitą, ir mergaitė išvažiavo į Ameriką. Senelė – našlė, gyvena vieniša ir kasdien skiria laiko laiškui, kuriame atskleidžia visą spalvingą savo praeitį. Knygos ištraukas skaito aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Susanna Tamaro. „Eik, kur liepia širdis“. Vertė Algimantas Gudaitis, Išleido leidykla „Vaga“.Ši skaitomiausios italų rašytojos knyga – tai senelės laiškas dukraitei, autoįvykyje žuvusios (ar nusižudžiusios) dukters dukteriai. Moteris ją pasiėmė auginti pas save, bet jiedvi ne itin suprato viena kitą, ir mergaitė išvažiavo į Ameriką. Senelė – našlė, gyvena vieniša ir kasdien skiria laiko laiškui, kuriame atskleidžia visą spalvingą savo praeitį. Knygos ištraukas skaito aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Susanna Tamaro. „Eik, kur liepia širdis“. Vertė Algimantas Gudaitis, Išleido leidykla „Vaga“.Ši skaitomiausios italų rašytojos knyga – tai senelės laiškas dukraitei, autoįvykyje žuvusios (ar nusižudžiusios) dukters dukteriai. Moteris ją pasiėmė auginti pas save, bet jiedvi ne itin suprato viena kitą, ir mergaitė išvažiavo į Ameriką. Senelė – našlė, gyvena vieniša ir kasdien skiria laiko laiškui, kuriame atskleidžia visą spalvingą savo praeitį. Knygos ištraukas skaito aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Susanna Tamaro. „Eik, kur liepia širdis“. Vertė Algimantas Gudaitis, Išleido leidykla „Vaga“.Ši skaitomiausios italų rašytojos knyga – tai senelės laiškas dukraitei, autoįvykyje žuvusios (ar nusižudžiusios) dukters dukteriai. Moteris ją pasiėmė auginti pas save, bet jiedvi ne itin suprato viena kitą, ir mergaitė išvažiavo į Ameriką. Senelė – našlė, gyvena vieniša ir kasdien skiria laiko laiškui, kuriame atskleidžia visą spalvingą savo praeitį. Knygos ištraukas skaito aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Susanna Tamaro. „Eik, kur liepia širdis“. Vertė Algimantas Gudaitis, Išleido leidykla „Vaga“.Ši skaitomiausios italų rašytojos knyga – tai senelės laiškas dukraitei, autoįvykyje žuvusios (ar nusižudžiusios) dukters dukteriai. Moteris ją pasiėmė auginti pas save, bet jiedvi ne itin suprato viena kitą, ir mergaitė išvažiavo į Ameriką. Senelė – našlė, gyvena vieniša ir kasdien skiria laiko laiškui, kuriame atskleidžia visą spalvingą savo praeitį. Knygos ištraukas skaito aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Susanna Tamaro. „Eik, kur liepia širdis“. Vertė Algimantas Gudaitis, Išleido leidykla „Vaga“.Ši skaitomiausios italų rašytojos knyga – tai senelės laiškas dukraitei, autoįvykyje žuvusios (ar nusižudžiusios) dukters dukteriai. Moteris ją pasiėmė auginti pas save, bet jiedvi ne itin suprato viena kitą, ir mergaitė išvažiavo į Ameriką. Senelė – našlė, gyvena vieniša ir kasdien skiria laiko laiškui, kuriame atskleidžia visą spalvingą savo praeitį. Knygos ištraukas skaito aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Susanna Tamaro. „Eik, kur liepia širdis“. Vertė Algimantas Gudaitis, Išleido leidykla „Vaga“.Ši skaitomiausios italų rašytojos knyga – tai senelės laiškas dukraitei, autoįvykyje žuvusios (ar nusižudžiusios) dukters dukteriai. Moteris ją pasiėmė auginti pas save, bet jiedvi ne itin suprato viena kitą, ir mergaitė išvažiavo į Ameriką. Senelė – našlė, gyvena vieniša ir kasdien skiria laiko laiškui, kuriame atskleidžia visą spalvingą savo praeitį. Knygos ištraukas skaito aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Susanna Tamaro. „Eik, kur liepia širdis“. Vertė Algimantas Gudaitis, Išleido leidykla „Vaga“.Ši skaitomiausios italų rašytojos knyga – tai senelės laiškas dukraitei, autoįvykyje žuvusios (ar nusižudžiusios) dukters dukteriai. Moteris ją pasiėmė auginti pas save, bet jiedvi ne itin suprato viena kitą, ir mergaitė išvažiavo į Ameriką. Senelė – našlė, gyvena vieniša ir kasdien skiria laiko laiškui, kuriame atskleidžia visą spalvingą savo praeitį. Knygos ištraukas skaito aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Susanna Tamaro. „Eik, kur liepia širdis“. Vertė Algimantas Gudaitis, Išleido leidykla „Vaga“.Ši skaitomiausios italų rašytojos knyga – tai senelės laiškas dukraitei, autoįvykyje žuvusios (ar nusižudžiusios) dukters dukteriai. Moteris ją pasiėmė auginti pas save, bet jiedvi ne itin suprato viena kitą, ir mergaitė išvažiavo į Ameriką. Senelė – našlė, gyvena vieniša ir kasdien skiria laiko laiškui, kuriame atskleidžia visą spalvingą savo praeitį. Knygos ištraukas skaito aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Witold Gombrowicz. „Lenkiški prisiminimai“. Vertė Irena Aleksaitė, Išleido leidykla „Odilė“.„Lenkiški prisiminimai" – vienas įspūdingiausių XX amžiaus Vidurio Europos intelektualinių tekstų, iki šiol beveik nepažintas Lietuvos skaitytojų. Jis gimė radijo stoties „Laisvoji Europa" užsakymu ir buvo skirtas skaityti per radiją. Todėl apie esminius dalykus čia kalbama laisvu, šnekamuoju, kartais netgi liežuvautojo stiliumi. Meno ir literatūros pasaulis, politika, moterys, aristokratija ir inteligentija, jauno žmogaus branda – tai temos, kurios aptariamos šmaikštaus ir atviro kritiko žvilgsniu. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Witold Gombrowicz. „Lenkiški prisiminimai“. Vertė Irena Aleksaitė, Išleido leidykla „Odilė“.„Lenkiški prisiminimai" – vienas įspūdingiausių XX amžiaus Vidurio Europos intelektualinių tekstų, iki šiol beveik nepažintas Lietuvos skaitytojų. Jis gimė radijo stoties „Laisvoji Europa" užsakymu ir buvo skirtas skaityti per radiją. Todėl apie esminius dalykus čia kalbama laisvu, šnekamuoju, kartais netgi liežuvautojo stiliumi. Meno ir literatūros pasaulis, politika, moterys, aristokratija ir inteligentija, jauno žmogaus branda – tai temos, kurios aptariamos šmaikštaus ir atviro kritiko žvilgsniu. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Witold Gombrowicz. „Lenkiški prisiminimai“. Vertė Irena Aleksaitė, Išleido leidykla „Odilė“.„Lenkiški prisiminimai" – vienas įspūdingiausių XX amžiaus Vidurio Europos intelektualinių tekstų, iki šiol beveik nepažintas Lietuvos skaitytojų. Jis gimė radijo stoties „Laisvoji Europa" užsakymu ir buvo skirtas skaityti per radiją. Todėl apie esminius dalykus čia kalbama laisvu, šnekamuoju, kartais netgi liežuvautojo stiliumi. Meno ir literatūros pasaulis, politika, moterys, aristokratija ir inteligentija, jauno žmogaus branda – tai temos, kurios aptariamos šmaikštaus ir atviro kritiko žvilgsniu. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Witold Gombrowicz. „Lenkiški prisiminimai“. Vertė Irena Aleksaitė, Išleido leidykla „Odilė“.„Lenkiški prisiminimai" – vienas įspūdingiausių XX amžiaus Vidurio Europos intelektualinių tekstų, iki šiol beveik nepažintas Lietuvos skaitytojų. Jis gimė radijo stoties „Laisvoji Europa" užsakymu ir buvo skirtas skaityti per radiją. Todėl apie esminius dalykus čia kalbama laisvu, šnekamuoju, kartais netgi liežuvautojo stiliumi. Meno ir literatūros pasaulis, politika, moterys, aristokratija ir inteligentija, jauno žmogaus branda – tai temos, kurios aptariamos šmaikštaus ir atviro kritiko žvilgsniu. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Witold Gombrowicz. „Lenkiški prisiminimai“. Vertė Irena Aleksaitė, Išleido leidykla „Odilė“.„Lenkiški prisiminimai" – vienas įspūdingiausių XX amžiaus Vidurio Europos intelektualinių tekstų, iki šiol beveik nepažintas Lietuvos skaitytojų. Jis gimė radijo stoties „Laisvoji Europa" užsakymu ir buvo skirtas skaityti per radiją. Todėl apie esminius dalykus čia kalbama laisvu, šnekamuoju, kartais netgi liežuvautojo stiliumi. Meno ir literatūros pasaulis, politika, moterys, aristokratija ir inteligentija, jauno žmogaus branda – tai temos, kurios aptariamos šmaikštaus ir atviro kritiko žvilgsniu. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Valdemaras Klumbys, Tomas Vaiseta. „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Klumbys ir Vaiseta, remdamiesi spauda, dienoraščiais, atsiminimais, archyvais ir interviu, nagrinėja seksualumo kultūrą sovietų Lietuvoje trimis pjūviais: per viešai publikuotus vaizdus, lytinio švietimo ir seksualinės tematikos tekstus ir visuomenės elgseną. Jie teigia, kad sovietmečiu valdė meilės diktatūra, kuriai pavyko nuslopinti prasidėjusią seksualinę kultūros revoliuciją, bet tuomet ši virto seksualiniu pilietiniu karu. Tai turbūt pirmoji mokslinė knyga Lietuvoje, paženklinta S raide, ir skaitytojų išrinkta geriausia 2022 Metų knyga publicistikos ir dokumentikos kategorijoje.Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas. (S)

Valdemaras Klumbys, Tomas Vaiseta. „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Klumbys ir Vaiseta, remdamiesi spauda, dienoraščiais, atsiminimais, archyvais ir interviu, nagrinėja seksualumo kultūrą sovietų Lietuvoje trimis pjūviais: per viešai publikuotus vaizdus, lytinio švietimo ir seksualinės tematikos tekstus ir visuomenės elgseną. Jie teigia, kad sovietmečiu valdė meilės diktatūra, kuriai pavyko nuslopinti prasidėjusią seksualinę kultūros revoliuciją, bet tuomet ši virto seksualiniu pilietiniu karu. Tai turbūt pirmoji mokslinė knyga Lietuvoje, paženklinta S raide, ir skaitytojų išrinkta geriausia 2022 Metų knyga publicistikos ir dokumentikos kategorijoje.Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas. (S)

Valdemaras Klumbys, Tomas Vaiseta. „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Klumbys ir Vaiseta, remdamiesi spauda, dienoraščiais, atsiminimais, archyvais ir interviu, nagrinėja seksualumo kultūrą sovietų Lietuvoje trimis pjūviais: per viešai publikuotus vaizdus, lytinio švietimo ir seksualinės tematikos tekstus ir visuomenės elgseną. Jie teigia, kad sovietmečiu valdė meilės diktatūra, kuriai pavyko nuslopinti prasidėjusią seksualinę kultūros revoliuciją, bet tuomet ši virto seksualiniu pilietiniu karu. Tai turbūt pirmoji mokslinė knyga Lietuvoje, paženklinta S raide, ir skaitytojų išrinkta geriausia 2022 Metų knyga publicistikos ir dokumentikos kategorijoje.Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas. (S)

Virginia Woolf. „Į švyturį“. Išleido leidykla Versus Aureus. Vertė Milda Keršienė - Dyke. Romanas „Į švyturį“, laikomas modernizmo klasikos šedevru, pasakoja apie gausią Ramzių šeimą ir jų svečius vasarnamyje saloje prie Škotijos krantų. Tai daugiasluoksnė žmonių santykių drama, aprėpianti lūkesčius ir nusivylimus, tėvų ir vaikų, moterų ir vyrų santykius, žmogaus akistatą su gamta ir visuomene. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Virginia Woolf. „Į švyturį“. Išleido leidykla Versus Aureus. Vertė Milda Keršienė - Dyke. Romanas „Į švyturį“, laikomas modernizmo klasikos šedevru, pasakoja apie gausią Ramzių šeimą ir jų svečius vasarnamyje saloje prie Škotijos krantų. Tai daugiasluoksnė žmonių santykių drama, aprėpianti lūkesčius ir nusivylimus, tėvų ir vaikų, moterų ir vyrų santykius, žmogaus akistatą su gamta ir visuomene. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Virginia Woolf. „Į švyturį“. Išleido leidykla Versus Aureus. Vertė Milda Keršienė - Dyke. Romanas „Į švyturį“, laikomas modernizmo klasikos šedevru, pasakoja apie gausią Ramzių šeimą ir jų svečius vasarnamyje saloje prie Škotijos krantų. Tai daugiasluoksnė žmonių santykių drama, aprėpianti lūkesčius ir nusivylimus, tėvų ir vaikų, moterų ir vyrų santykius, žmogaus akistatą su gamta ir visuomene. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Virginia Woolf. „Į švyturį“. Išleido leidykla Versus Aureus. Vertė Milda Keršienė - Dyke. Romanas „Į švyturį“, laikomas modernizmo klasikos šedevru, pasakoja apie gausią Ramzių šeimą ir jų svečius vasarnamyje saloje prie Škotijos krantų. Tai daugiasluoksnė žmonių santykių drama, aprėpianti lūkesčius ir nusivylimus, tėvų ir vaikų, moterų ir vyrų santykius, žmogaus akistatą su gamta ir visuomene. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Vytauto Martinkaus knyga „Dvylika lieptų: kalendorinės novelės“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Kiekviena šios knygos novelė yra pasakotojo žingsnis astronominiu laiko ratu. Čia vyrauja autobiografiniai savimonės, tikrovės atverčių, gyvenimo kelio pasirinkimo ir prasmės klausimai. Intriguojantys siužetai, novatoriškai supinti su autoriaus biografija ir socialine kultūrine dokumentika, atskleidžia pasakotojo kartos žmonių likimus ir dvasinę jų patirtį. Novelę „Karvelių lesintojas“ skaito autorius.

Vytauto Martinkaus knyga „Dvylika lieptų: kalendorinės novelės“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Kiekviena šios knygos novelė yra pasakotojo žingsnis astronominiu laiko ratu. Čia vyrauja autobiografiniai savimonės, tikrovės atverčių, gyvenimo kelio pasirinkimo ir prasmės klausimai. Intriguojantys siužetai, novatoriškai supinti su autoriaus biografija ir socialine kultūrine dokumentika, atskleidžia pasakotojo kartos žmonių likimus ir dvasinę jų patirtį.Novelę „Karvelių lesintojas“ skaito autorius.

Vytauto Martinkaus knyga „Dvylika lieptų: kalendorinės novelės“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Kiekviena šios knygos novelė yra pasakotojo žingsnis astronominiu laiko ratu. Čia vyrauja autobiografiniai savimonės, tikrovės atverčių, gyvenimo kelio pasirinkimo ir prasmės klausimai. Intriguojantys siužetai, novatoriškai supinti su autoriaus biografija ir socialine kultūrine dokumentika, atskleidžia pasakotojo kartos žmonių likimus ir dvasinę jų patirtį.Novelę „Karvelių lesintojas“ skaito autorius.

Lina Simutytė. „Miesto šventė“. Knygą išleido leidykla „Kauko laiptai“.„Miesto šventė" - pirmasis jaunosios kartos prozininkės Linos Simutytės apsakymų rinkinys. Autorės pasakojimo stilius traukia gilyn ir prikausto dėmesį nenutrūkstančia minties įtampa. Knygoje „Miesto šventė" nevengiama matyti tikrovės ir asmenų tarpusavio santykių tokių, kokie jie yra, pamažu išlukštenant paviršinius kasdienybės sluoksnius, parodant sudėtingą žmogaus psichologiją. Seksualinės patirtys, būsenų refleksijos, gyvenimo prasmės pajautos dera su popkultūros ženklais, o nenorminė leksika - su vaizdingais palyginimais. Apsakymą „Vanduo yra veidmainis“ skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Knygą išleido leidykla „Kauko laiptai“.„Miesto šventė" - pirmasis jaunosios kartos prozininkės Linos Simutytės apsakymų rinkinys. Autorės pasakojimo stilius traukia gilyn ir prikausto dėmesį nenutrūkstančia minties įtampa. Knygoje „Miesto šventė" nevengiama matyti tikrovės ir asmenų tarpusavio santykių tokių, kokie jie yra, pamažu išlukštenant paviršinius kasdienybės sluoksnius, parodant sudėtingą žmogaus psichologiją. Seksualinės patirtys, būsenų refleksijos, gyvenimo prasmės pajautos dera su popkultūros ženklais, o nenorminė leksika - su vaizdingais palyginimais.Apsakymą „Vanduo yra veidmainis“ skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Lina Simutytė. „Miesto šventė“. Knygą išleido leidykla „Kauko laiptai“.„Miesto šventė" - pirmasis jaunosios kartos prozininkės Linos Simutytės apsakymų rinkinys. Autorės pasakojimo stilius traukia gilyn ir prikausto dėmesį nenutrūkstančia minties įtampa. Knygoje „Miesto šventė" nevengiama matyti tikrovės ir asmenų tarpusavio santykių tokių, kokie jie yra, pamažu išlukštenant paviršinius kasdienybės sluoksnius, parodant sudėtingą žmogaus psichologiją. Seksualinės patirtys, būsenų refleksijos, gyvenimo prasmės pajautos dera su popkultūros ženklais, o nenorminė leksika - su vaizdingais palyginimais.Apsakymą „Miesto šventė“ skaito aktorė Aldona Vilutytė. (S)

Živilė Kropaitė-Basiulė. „#fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“. Išleido „BALTO leidybos namai“.Autorė savo Močiutės partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės Onos Butrimaitės-Laurinienės istoriją pasakoja iš nepriklausomoje Lietuvoje išaugusio žmogaus perspektyvos. Daugybė Živilės sekėjų socialiniuose tinkluose nekantriai laukia įrašų, kuriuose kalbėdama su anūke Močiutė demonstruoja pavydėtiną išmintį ir humoro jausmą. Aukštaitiškai užrašyti trumpi dialogai knygoje tampa atsvara dramatiškai susiklosčiusiam Močiutės gyvenimui: anksti neteko tėvo, sovietai išvarė iš namų, broliai išėjo į partizanus ir vienas po kito žuvo. Dėl ryšių su partizanais Ona Butrimaitė buvo suimta, kalinta ir ištremta. Knygos ištraukas skaito autorė.

Živilė Kropaitė-Basiulė. „#fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“. Išleido „BALTO leidybos namai“.Autorė savo Močiutės partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės Onos Butrimaitės-Laurinienės istoriją pasakoja iš nepriklausomoje Lietuvoje išaugusio žmogaus perspektyvos. Daugybė Živilės sekėjų socialiniuose tinkluose nekantriai laukia įrašų, kuriuose kalbėdama su anūke Močiutė demonstruoja pavydėtiną išmintį ir humoro jausmą. Aukštaitiškai užrašyti trumpi dialogai knygoje tampa atsvara dramatiškai susiklosčiusiam Močiutės gyvenimui: anksti neteko tėvo, sovietai išvarė iš namų, broliai išėjo į partizanus ir vienas po kito žuvo. Dėl ryšių su partizanais Ona Butrimaitė buvo suimta, kalinta ir ištremta. Knygos ištraukas skaito autorė.

Živilė Kropaitė-Basiulė. „#fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“. Išleido „BALTO leidybos namai“.Autorė savo Močiutės partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės Onos Butrimaitės-Laurinienės istoriją pasakoja iš nepriklausomoje Lietuvoje išaugusio žmogaus perspektyvos. Daugybė Živilės sekėjų socialiniuose tinkluose nekantriai laukia įrašų, kuriuose kalbėdama su anūke Močiutė demonstruoja pavydėtiną išmintį ir humoro jausmą. Aukštaitiškai užrašyti trumpi dialogai knygoje tampa atsvara dramatiškai susiklosčiusiam Močiutės gyvenimui: anksti neteko tėvo, sovietai išvarė iš namų, broliai išėjo į partizanus ir vienas po kito žuvo. Dėl ryšių su partizanais Ona Butrimaitė buvo suimta, kalinta ir ištremta. Knygos ištraukas skaito autorė.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Pjesė „Taksi nr. 5“ 2009 metais festivalio „Versmė“ išrinkta geriausia kalbos taisyklingumo ir stilingumo požiūriu. Tai vyro ir žmonos dialogas apie pasaulį, tiksliau, drastišką to pasaulio skilimą, gyvenimo prasmės bei ramybės, tapatybės paieškas, realizuojamas namo, kuriame kiekvienas daiktas turėjo savo vietą, griovimu. Vaidina aktoriai Olita Dautartaitė ir Regimantas Adomaitis, pjesę laidai adaptavo Inga Tamulevičienė.

Herta Müller. „Amo sūpuoklės“. Knygą vertė Antanas Gailius, išleido leidykla „Versus Aureus“.Lageris – marga žmonių minia, trokštanti meilės ir duonos, šilumos ir poilsio, siekianti būti graži ir madinga, mokanti linksmintis ir ištverti, žudyti ir atleisti, galinti šokti ir nukirpti gyvenimo siūlą. Tokios mintys sukirba galvoje, veidu nuslysta šypsena ar nenorom prasiveržia juokas su Leo gyvenant barake, vartantis ant narų, slapčiomis kniaukiant viltį – anglių gabalus – ir mainant ją į dar vieną dieną. Knygos ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Herta Müller. „Amo sūpuoklės“. Knygą vertė Antanas Gailius, išleido leidykla „Versus Aureus“.Lageris – marga žmonių minia, trokštanti meilės ir duonos, šilumos ir poilsio, siekianti būti graži ir madinga, mokanti linksmintis ir ištverti, žudyti ir atleisti, galinti šokti ir nukirpti gyvenimo siūlą. Tokios mintys sukirba galvoje, veidu nuslysta šypsena ar nenorom prasiveržia juokas su Leo gyvenant barake, vartantis ant narų, slapčiomis kniaukiant viltį – anglių gabalus – ir mainant ją į dar vieną dieną. Knygos ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Herta Müller. „Amo sūpuoklės“. Knygą vertė Antanas Gailius, išleido leidykla „Versus Aureus“.Lageris – marga žmonių minia, trokštanti meilės ir duonos, šilumos ir poilsio, siekianti būti graži ir madinga, mokanti linksmintis ir ištverti, žudyti ir atleisti, galinti šokti ir nukirpti gyvenimo siūlą. Tokios mintys sukirba galvoje, veidu nuslysta šypsena ar nenorom prasiveržia juokas su Leo gyvenant barake, vartantis ant narų, slapčiomis kniaukiant viltį – anglių gabalus – ir mainant ją į dar vieną dieną. Knygos ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Herta Müller. „Amo sūpuoklės“. Knygą vertė Antanas Gailius, išleido leidykla „Versus Aureus“.Lageris – marga žmonių minia, trokštanti meilės ir duonos, šilumos ir poilsio, siekianti būti graži ir madinga, mokanti linksmintis ir ištverti, žudyti ir atleisti, galinti šokti ir nukirpti gyvenimo siūlą. Tokios mintys sukirba galvoje, veidu nuslysta šypsena ar nenorom prasiveržia juokas su Leo gyvenant barake, vartantis ant narų, slapčiomis kniaukiant viltį – anglių gabalus – ir mainant ją į dar vieną dieną. Knygos ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Herta Müller. „Amo sūpuoklės“. Knygą vertė Antanas Gailius, išleido leidykla „Versus Aureus“.Lageris – marga žmonių minia, trokštanti meilės ir duonos, šilumos ir poilsio, siekianti būti graži ir madinga, mokanti linksmintis ir ištverti, žudyti ir atleisti, galinti šokti ir nukirpti gyvenimo siūlą. Tokios mintys sukirba galvoje, veidu nuslysta šypsena ar nenorom prasiveržia juokas su Leo gyvenant barake, vartantis ant narų, slapčiomis kniaukiant viltį – anglių gabalus – ir mainant ją į dar vieną dieną. Knygos ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Herta Müller. „Amo sūpuoklės“. Knygą vertė Antanas Gailius, išleido leidykla „Versus Aureus“.Lageris – marga žmonių minia, trokštanti meilės ir duonos, šilumos ir poilsio, siekianti būti graži ir madinga, mokanti linksmintis ir ištverti, žudyti ir atleisti, galinti šokti ir nukirpti gyvenimo siūlą. Tokios mintys sukirba galvoje, veidu nuslysta šypsena ar nenorom prasiveržia juokas su Leo gyvenant barake, vartantis ant narų, slapčiomis kniaukiant viltį – anglių gabalus – ir mainant ją į dar vieną dieną. Knygos ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Undinė Radzevičiūtė. „Kraujas mėlynas“.Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Kraujo spalva pasikeičia dėl to, kad nuolat valgant iš sidabrinių indų į jį patenka sidabro dalelių. O kai tos dalelės šeimos kraują veikia kelis šimtmečius iš eilės, kraujas tampa lyg užnuodytas. Ir tie nuodai sukelia žmogaus ambicijas. Dažnai tai nepavojinga, bet jei susiklosto palankios aplinkybės ambicijoms didėti, galima pasiekti ribą, kai jos ima naikinti viską aplinkui. Net patį ambicijų turėtoją. Ir veda ir jį, o ypač tuos, kurie su juo, į mirtį. Romano ištraukas skaito aktorė Lina Budzeikaitė.

Undinė Radzevičiūtė. „Kraujas mėlynas“.Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Kraujo spalva pasikeičia dėl to, kad nuolat valgant iš sidabrinių indų į jį patenka sidabro dalelių. O kai tos dalelės šeimos kraują veikia kelis šimtmečius iš eilės, kraujas tampa lyg užnuodytas. Ir tie nuodai sukelia žmogaus ambicijas. Dažnai tai nepavojinga, bet jei susiklosto palankios aplinkybės ambicijoms didėti, galima pasiekti ribą, kai jos ima naikinti viską aplinkui. Net patį ambicijų turėtoją. Ir veda ir jį, o ypač tuos, kurie su juo, į mirtį. Romano ištraukas skaito aktorė Lina Budzeikaitė.

Gintaras Beresnevičius. „Pabėgęs dvaras“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Tai originali knyga, kurioje keistos istorijos, netikėtos įžvalgos ir žaismė nenustelbia autoriaus susimąstymo ir aforistiškos išminties. Knyga tarytum prikelia iš muziejinio snaudulio dvasinę praeities kultūrą, o per ironiškąjį buvusių papročių veidrodį skatina kitaip pasižiūrėti į mūsų kasdienybę. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis. su knyga Gintaras Beresnevičius. „Pabėgęs dvaras“. 2 d. Skaito Saulius Sipaitis.

Gintaras Beresnevičius. „Pabėgęs dvaras“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Tai originali knyga, kurioje keistos istorijos, netikėtos įžvalgos ir žaismė nenustelbia autoriaus susimąstymo ir aforistiškos išminties. Knyga tarytum prikelia iš muziejinio snaudulio dvasinę praeities kultūrą, o per ironiškąjį buvusių papročių veidrodį skatina kitaip pasižiūrėti į mūsų kasdienybę. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Džeromo Deivido Selindžerio romanas „Rugiuose prie bedugnės“. Vertė Povilas Gasiulis, išleido leidykla „Alma littera“.Paauglių ir jaunimo biblija tapęs kūrinys, visiškai atsparus laiko ir kartų pokyčiams. O pagrindinis jos veikėjas Holdenas Kolfildas tikras maištininkų simbolis ir laisvų sielų įkvėpėjas. Romane subtiliai vaizduojamas paauglio dvasinis pasaulis, jo individualistinis protestas prieš rutiną, taisykles, miesčionišką konformizmą 6 dešimtmečio Niujorke. Pagrindinis romano herojus turi savitą teisės ir dorovės sampratą, kalba autentiška savo laikmečio kalba, stovi atskirai nuo savosios civilizacijos, nors atvirai prieš ją ir nemaištauja. Stiliui būdingas liūdesio ir humoro junginys. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Džeromo Deivido Selindžerio romanas „Rugiuose prie bedugnės“. Vertė Povilas Gasiulis, išleido leidykla „Alma littera“.Paauglių ir jaunimo biblija tapęs kūrinys, visiškai atsparus laiko ir kartų pokyčiams. O pagrindinis jos veikėjas Holdenas Kolfildas tikras maištininkų simbolis ir laisvų sielų įkvėpėjas. Romane subtiliai vaizduojamas paauglio dvasinis pasaulis, jo individualistinis protestas prieš rutiną, taisykles, miesčionišką konformizmą 6 dešimtmečio Niujorke. Pagrindinis romano herojus turi savitą teisės ir dorovės sampratą, kalba autentiška savo laikmečio kalba, stovi atskirai nuo savosios civilizacijos, nors atvirai prieš ją ir nemaištauja. Stiliui būdingas liūdesio ir humoro junginys. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Džeromo Deivido Selindžerio romanas „Rugiuose prie bedugnės“. Vertė Povilas Gasiulis, išleido leidykla „Alma littera“.Paauglių ir jaunimo biblija tapęs kūrinys, visiškai atsparus laiko ir kartų pokyčiams. O pagrindinis jos veikėjas Holdenas Kolfildas tikras maištininkų simbolis ir laisvų sielų įkvėpėjas. Romane subtiliai vaizduojamas paauglio dvasinis pasaulis, jo individualistinis protestas prieš rutiną, taisykles, miesčionišką konformizmą 6 dešimtmečio Niujorke. Pagrindinis romano herojus turi savitą teisės ir dorovės sampratą, kalba autentiška savo laikmečio kalba, stovi atskirai nuo savosios civilizacijos, nors atvirai prieš ją ir nemaištauja. Stiliui būdingas liūdesio ir humoro junginys. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis

Džeromo Deivido Selindžerio romanas „Rugiuose prie bedugnės“. Vertė Povilas Gasiulis, išleido leidykla „Alma littera“.Paauglių ir jaunimo biblija tapęs kūrinys, visiškai atsparus laiko ir kartų pokyčiams. O pagrindinis jos veikėjas Holdenas Kolfildas tikras maištininkų simbolis ir laisvų sielų įkvėpėjas. Romane subtiliai vaizduojamas paauglio dvasinis pasaulis, jo individualistinis protestas prieš rutiną, taisykles, miesčionišką konformizmą 6 dešimtmečio Niujorke. Pagrindinis romano herojus turi savitą teisės ir dorovės sampratą, kalba autentiška savo laikmečio kalba, stovi atskirai nuo savosios civilizacijos, nors atvirai prieš ją ir nemaištauja. Stiliui būdingas liūdesio ir humoro junginys. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Džeromo Deivido Selindžerio romanas „Rugiuose prie bedugnės“. Vertė Povilas Gasiulis, išleido leidykla „Alma littera“.Paauglių ir jaunimo biblija tapęs kūrinys, visiškai atsparus laiko ir kartų pokyčiams. O pagrindinis jos veikėjas Holdenas Kolfildas tikras maištininkų simbolis ir laisvų sielų įkvėpėjas. Romane subtiliai vaizduojamas paauglio dvasinis pasaulis, jo individualistinis protestas prieš rutiną, taisykles, miesčionišką konformizmą 6 dešimtmečio Niujorke. Pagrindinis romano herojus turi savitą teisės ir dorovės sampratą, kalba autentiška savo laikmečio kalba, stovi atskirai nuo savosios civilizacijos, nors atvirai prieš ją ir nemaištauja. Stiliui būdingas liūdesio ir humoro junginys. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Džeromo Deivido Selindžerio romanas „Rugiuose prie bedugnės“. Vertė Povilas Gasiulis, išleido leidykla „Alma littera“.Paauglių ir jaunimo biblija tapęs kūrinys, visiškai atsparus laiko ir kartų pokyčiams. O pagrindinis jos veikėjas Holdenas Kolfildas tikras maištininkų simbolis ir laisvų sielų įkvėpėjas. Romane subtiliai vaizduojamas paauglio dvasinis pasaulis, jo individualistinis protestas prieš rutiną, taisykles, miesčionišką konformizmą 6 dešimtmečio Niujorke. Pagrindinis romano herojus turi savitą teisės ir dorovės sampratą, kalba autentiška savo laikmečio kalba, stovi atskirai nuo savosios civilizacijos, nors atvirai prieš ją ir nemaištauja. Stiliui būdingas liūdesio ir humoro junginys. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Džeromo Deivido Selindžerio romanas „Rugiuose prie bedugnės“. Vertė Povilas Gasiulis, išleido leidykla „Alma littera“.Paauglių ir jaunimo biblija tapęs kūrinys, visiškai atsparus laiko ir kartų pokyčiams. O pagrindinis jos veikėjas Holdenas Kolfildas tikras maištininkų simbolis ir laisvų sielų įkvėpėjas. Romane subtiliai vaizduojamas paauglio dvasinis pasaulis, jo individualistinis protestas prieš rutiną, taisykles, miesčionišką konformizmą 6 dešimtmečio Niujorke. Pagrindinis romano herojus turi savitą teisės ir dorovės sampratą, kalba autentiška savo laikmečio kalba, stovi atskirai nuo savosios civilizacijos, nors atvirai prieš ją ir nemaištauja. Stiliui būdingas liūdesio ir humoro junginys. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Sigitas Parulskis „Mano tikėjimo iltys“. Išleido leidykla „Alma littera“. „Mano tikėjimo iltys“ – trumpų tekstų rinkinys. Rašytojas įdėmiai stebi mūsų gyvenimą, apmąsto įvairius visuomenės reiškinius ir, pasitelkdamas ironiją bei paradoksą, meistriškai pasakoja tragikomiškas istorijas, į kurias patenka herojai, įtartinai panašūs į mus. Rašytojas negaili savo personažų: kasdienėse situacijose juos užgriūva maginiai nutikimai ir negailestingai veriasi nuoga tiesa. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Sigitas Parulskis „Mano tikėjimo iltys“. Išleido leidykla „Alma littera“. „Mano tikėjimo iltys“ – trumpų tekstų rinkinys. Rašytojas įdėmiai stebi mūsų gyvenimą, apmąsto įvairius visuomenės reiškinius ir, pasitelkdamas ironiją bei paradoksą, meistriškai pasakoja tragikomiškas istorijas, į kurias patenka herojai, įtartinai panašūs į mus. Rašytojas negaili savo personažų: kasdienėse situacijose juos užgriūva maginiai nutikimai ir negailestingai veriasi nuoga tiesa. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Sigitas Parulskis „Mano tikėjimo iltys“. Išleido leidykla „Alma littera“. „Mano tikėjimo iltys“ – trumpų tekstų rinkinys. Rašytojas įdėmiai stebi mūsų gyvenimą, apmąsto įvairius visuomenės reiškinius ir, pasitelkdamas ironiją bei paradoksą, meistriškai pasakoja tragikomiškas istorijas, į kurias patenka herojai, įtartinai panašūs į mus. Rašytojas negaili savo personažų: kasdienėse situacijose juos užgriūva maginiai nutikimai ir negailestingai veriasi nuoga tiesa. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Sigitas Parulskis „Mano tikėjimo iltys“. Išleido leidykla „Alma littera“. „Mano tikėjimo iltys“ – trumpų tekstų rinkinys. Rašytojas įdėmiai stebi mūsų gyvenimą, apmąsto įvairius visuomenės reiškinius ir, pasitelkdamas ironiją bei paradoksą, meistriškai pasakoja tragikomiškas istorijas, į kurias patenka herojai, įtartinai panašūs į mus. Rašytojas negaili savo personažų: kasdienėse situacijose juos užgriūva maginiai nutikimai ir negailestingai veriasi nuoga tiesa. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Sigitas Parulskis „Mano tikėjimo iltys“. Išleido leidykla „Alma littera“. „Mano tikėjimo iltys“ – trumpų tekstų rinkinys. Rašytojas įdėmiai stebi mūsų gyvenimą, apmąsto įvairius visuomenės reiškinius ir, pasitelkdamas ironiją bei paradoksą, meistriškai pasakoja tragikomiškas istorijas, į kurias patenka herojai, įtartinai panašūs į mus. Rašytojas negaili savo personažų: kasdienėse situacijose juos užgriūva maginiai nutikimai ir negailestingai veriasi nuoga tiesa. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Antanas Šileika „Basakojis bingo pranešėjas“. Vertė Vitalijus Šarkovas, išleido leidykla „baltos lankos“.„Basakojis bingo pranešėjas“ – tai žaismingi ir atviri, ironiški ir jaudinantys lietuvių emigrantų sūnaus atsiminimai apie dvi jo tėvynes: gyvenimą Kanadoje ir nuolatinį grįžimą – mintimis ar fiziškai – į Lietuvą nuo XX a. septintojo dešimtmečio iki šių dienų.Savęs ieškantis paauglys Toronto priemiestyje, literatūrinį kelią pradedantis jaunuolis bohemiškame Paryžiuje, jau susiformavęs rašytojas, dėstytojas, už Lietuvos nepriklausomybę kovojantis žurnalistas – visi šie skirtingi autoriaus veidai atsiminimuose susilieja į vieną darnų paveikslą.Knygos ištraukas skaito aktorius Ridas Žirgulis.

Antanas Šileika „Basakojis bingo pranešėjas“. Vertė Vitalijus Šarkovas, išleido leidykla „baltos lankos“.„Basakojis bingo pranešėjas“ – tai žaismingi ir atviri, ironiški ir jaudinantys lietuvių emigrantų sūnaus atsiminimai apie dvi jo tėvynes: gyvenimą Kanadoje ir nuolatinį grįžimą – mintimis ar fiziškai – į Lietuvą nuo XX a. septintojo dešimtmečio iki šių dienų.Savęs ieškantis paauglys Toronto priemiestyje, literatūrinį kelią pradedantis jaunuolis bohemiškame Paryžiuje, jau susiformavęs rašytojas, dėstytojas, už Lietuvos nepriklausomybę kovojantis žurnalistas – visi šie skirtingi autoriaus veidai atsiminimuose susilieja į vieną darnų paveikslą.Knygos ištraukas skaito aktorius Ridas Žirgulis.

Antanas Šileika „Basakojis bingo pranešėjas“. Vertė Vitalijus Šarkovas, išleido leidykla „baltos lankos“.„Basakojis bingo pranešėjas“ – tai žaismingi ir atviri, ironiški ir jaudinantys lietuvių emigrantų sūnaus atsiminimai apie dvi jo tėvynes: gyvenimą Kanadoje ir nuolatinį grįžimą – mintimis ar fiziškai – į Lietuvą nuo XX a. septintojo dešimtmečio iki šių dienų.Savęs ieškantis paauglys Toronto priemiestyje, literatūrinį kelią pradedantis jaunuolis bohemiškame Paryžiuje, jau susiformavęs rašytojas, dėstytojas, už Lietuvos nepriklausomybę kovojantis žurnalistas – visi šie skirtingi autoriaus veidai atsiminimuose susilieja į vieną darnų paveikslą.Knygos ištraukas skaito aktorius Ridas Žirgulis.

Sandra Bernotaitė „Akys chimeros“. Išleido leidykla „Vaga“. „Akys chimeros“ pasakoja apie tikrą įvykį vieną konkrečią dieną – 1939 m. liepos 25-ąją. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse iš Kauno prieplaukos į Gelgaudiškį garlaiviu „Klaipėda" išjuda jungtinė lenkų ir lietuvių kultūros atstovų grupė. Tikrų istorinių įvykių fone – žaižaruojanti to meto kasdienybė ir sudėtingo likimo rašytojų kompanija.Romano ištraukas skaito aktorė Inga Burneikaitė.

Sandra Bernotaitė „Akys chimeros“. Išleido leidykla „Vaga“. „Akys chimeros“ pasakoja apie tikrą įvykį vieną konkrečią dieną – 1939 m. liepos 25-ąją. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse iš Kauno prieplaukos į Gelgaudiškį garlaiviu „Klaipėda" išjuda jungtinė lenkų ir lietuvių kultūros atstovų grupė. Tikrų istorinių įvykių fone – žaižaruojanti to meto kasdienybė ir sudėtingo likimo rašytojų kompanija.Romano ištraukas skaito aktorė Inga Burneikaitė.

Jurga Vilė „Nukritę iš mėnulio. Sapnas apie Oskarą Milašių ir kitus paukščius“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Koks svaigus beprotiškas pasaulis, kur viskas įmanoma! Gimti su šviečiančia galva, lengvai virsti paukščiu, septynmyliais batais žengti per amžius, vandenyje įskaityti praeitį, išgirsti juoką iš ankstesnio gyvenimo. Ieškoti savęs ir rasti kitą... Visa tai ir daug daugiau nutinka didiesiems svajokliams Felicijai ir Oskarui. Jie atskirti šimtmečio, bet absoliuti Meilė ištrina bet kokias laiko ir erdvės ribas. Užsimerkime ir šokime kartu su jais iš Mėnulio! Knygos ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė

Jurga Vilė „Nukritę iš mėnulio. Sapnas apie Oskarą Milašių ir kitus paukščius“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Koks svaigus beprotiškas pasaulis, kur viskas įmanoma! Gimti su šviečiančia galva, lengvai virsti paukščiu, septynmyliais batais žengti per amžius, vandenyje įskaityti praeitį, išgirsti juoką iš ankstesnio gyvenimo. Ieškoti savęs ir rasti kitą... Visa tai ir daug daugiau nutinka didiesiems svajokliams Felicijai ir Oskarui. Jie atskirti šimtmečio, bet absoliuti Meilė ištrina bet kokias laiko ir erdvės ribas. Užsimerkime ir šokime kartu su jais iš Mėnulio! Knygos ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė

Jurga Vilė „Nukritę iš mėnulio. Sapnas apie Oskarą Milašių ir kitus paukščius“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Koks svaigus beprotiškas pasaulis, kur viskas įmanoma! Gimti su šviečiančia galva, lengvai virsti paukščiu, septynmyliais batais žengti per amžius, vandenyje įskaityti praeitį, išgirsti juoką iš ankstesnio gyvenimo. Ieškoti savęs ir rasti kitą... Visa tai ir daug daugiau nutinka didiesiems svajokliams Felicijai ir Oskarui. Jie atskirti šimtmečio, bet absoliuti Meilė ištrina bet kokias laiko ir erdvės ribas. Užsimerkime ir šokime kartu su jais iš Mėnulio! Knygos ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė

Jurga Vilė „Nukritę iš mėnulio. Sapnas apie Oskarą Milašių ir kitus paukščius“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Koks svaigus beprotiškas pasaulis, kur viskas įmanoma! Gimti su šviečiančia galva, lengvai virsti paukščiu, septynmyliais batais žengti per amžius, vandenyje įskaityti praeitį, išgirsti juoką iš ankstesnio gyvenimo. Ieškoti savęs ir rasti kitą... Visa tai ir daug daugiau nutinka didiesiems svajokliams Felicijai ir Oskarui. Jie atskirti šimtmečio, bet absoliuti Meilė ištrina bet kokias laiko ir erdvės ribas. Užsimerkime ir šokime kartu su jais iš Mėnulio! Knygos ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Michailas Šiškinas. „Laiškų knyga“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Vaga“.Romano „Laiškų knyga“ preliudija – saldūs pirmosios meilės atsiminimų trupiniai: vasarnamio lubų baltuma, juodos ievų uogos, žiogai, kimbantys prie suknelės, saulės paplotėliai ant grindų... Bet tai tik pradžių pradžia. Mylimųjų laiškuose sprogsta pasauliai, laiškais jie mėgina išplėšti prarastą jųdviejų laiką... Laiškai keliauja išardytais bėgiais, sudegintais tiltais, paskandintais laivais, pašautais arkliais, kritusiais lėktuvais. Knygos ištraukas skaito aktoriai Rasa Samuolytė ir Egidijus Stancikas.

Michailas Šiškinas. „Laiškų knyga“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Vaga“.Romano „Laiškų knyga“ preliudija – saldūs pirmosios meilės atsiminimų trupiniai: vasarnamio lubų baltuma, juodos ievų uogos, žiogai, kimbantys prie suknelės, saulės paplotėliai ant grindų... Bet tai tik pradžių pradžia. Mylimųjų laiškuose sprogsta pasauliai, laiškais jie mėgina išplėšti prarastą jųdviejų laiką... Laiškai keliauja išardytais bėgiais, sudegintais tiltais, paskandintais laivais, pašautais arkliais, kritusiais lėktuvais. Knygos ištraukas skaito aktoriai Rasa Samuolytė ir Egidijus Stancikas.

Michailas Šiškinas. „Laiškų knyga“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Vaga“.Romano „Laiškų knyga“ preliudija – saldūs pirmosios meilės atsiminimų trupiniai: vasarnamio lubų baltuma, juodos ievų uogos, žiogai, kimbantys prie suknelės, saulės paplotėliai ant grindų... Bet tai tik pradžių pradžia. Mylimųjų laiškuose sprogsta pasauliai, laiškais jie mėgina išplėšti prarastą jųdviejų laiką... Laiškai keliauja išardytais bėgiais, sudegintais tiltais, paskandintais laivais, pašautais arkliais, kritusiais lėktuvais. Knygos ištraukas skaito aktoriai Rasa Samuolytė ir Egidijus Stancikas.

Michailas Šiškinas. „Laiškų knyga“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Vaga“.Romano „Laiškų knyga“ preliudija – saldūs pirmosios meilės atsiminimų trupiniai: vasarnamio lubų baltuma, juodos ievų uogos, žiogai, kimbantys prie suknelės, saulės paplotėliai ant grindų... Bet tai tik pradžių pradžia. Mylimųjų laiškuose sprogsta pasauliai, laiškais jie mėgina išplėšti prarastą jųdviejų laiką... Laiškai keliauja išardytais bėgiais, sudegintais tiltais, paskandintais laivais, pašautais arkliais, kritusiais lėktuvais. Knygos ištraukas skaito aktoriai Rasa Samuolytė ir Egidijus Stancikas.

Juozas Erlickas. „Mano meilė stikliniais kaliošais“ ir kt. Skaito ir dainuoja autorius.

Juozas Erlickas. „Mano meilė stikliniais kaliošais“ ir kt. Skaito ir dainuoja autorius.

Juozas Erlickas. „Mano meilė stikliniais kaliošais“ ir kt. Skaito ir dainuoja autorius.

Juozas Erlickas. „Mano meilė stikliniais kaliošais“ ir kt. Skaito ir dainuoja autorius.

Juozas Erlickas. „Mano meilė stikliniais kaliošais“ ir kt. Skaito ir dainuoja autorius.

Juozas Erlickas. „Mano meilė stikliniais kaliošais“ ir kt. Skaito ir dainuoja autorius.

Israelio Koheno knyga „Vilna“. Vertė Miglė Anušauskaitė, išleido leidykla „Hubris“.Tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943 m. JAV, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą. Koheno tikslas – uždokumentuoti šią tradiciją nuo pat žydų įsikūrimo Vilniuje 14 a. iki pat tragiškos pabaigos Holokausto metu. Būtent dėl šių aplinkybių knyga neapima Holokausto – žydų bendruomenė šioje istorija vis dar gyva, pulsuojanti, pilna idėjų, svajonių ir planų.Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Israelio Koheno knyga „Vilna“. Vertė Miglė Anušauskaitė, išleido leidykla „Hubris“.Tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943 m. JAV, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą. Koheno tikslas – uždokumentuoti šią tradiciją nuo pat žydų įsikūrimo Vilniuje 14 a. iki pat tragiškos pabaigos Holokausto metu. Būtent dėl šių aplinkybių knyga neapima Holokausto – žydų bendruomenė šioje istorija vis dar gyva, pulsuojanti, pilna idėjų, svajonių ir planų.Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Israelio Koheno knygą „Vilna“. Vertė Miglė Anušauskaitė, išleido leidykla „Hubris“.Tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943 m. JAV, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą. Koheno tikslas – uždokumentuoti šią tradiciją nuo pat žydų įsikūrimo Vilniuje 14 a. iki pat tragiškos pabaigos Holokausto metu. Būtent dėl šių aplinkybių knyga neapima Holokausto – žydų bendruomenė šioje istorija vis dar gyva, pulsuojanti, pilna idėjų, svajonių ir planų.Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Israelio Koheno knyga „Vilna“. Vertė Miglė Anušauskaitė, išleido leidykla „Hubris“.Tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943 m. JAV, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą. Koheno tikslas – uždokumentuoti šią tradiciją nuo pat žydų įsikūrimo Vilniuje 14 a. iki pat tragiškos pabaigos Holokausto metu. Būtent dėl šių aplinkybių knyga neapima Holokausto – žydų bendruomenė šioje istorija vis dar gyva, pulsuojanti, pilna idėjų, svajonių ir planų.Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Tomo Vaisetos romanas „Ch.“ Išleido leidykla „baltos lankos“.Scenos darbininko Šarlio, šios knygos pagrindinio veikėjo ir pasakotojo, žodžiais tariant, tai romanas apie pirmąjį tikrą teatrą, nes jame vaidinama iki galo – iki mirties. Žodingas, daugiasluoksnis, intelektualus idėjų romanas „Ch.“ provokuoja skaitytojus pačius nuspręsti, ką jie skaito. Ironiškai, kartais groteskiškai ir absurdiškai kviečiama kartu mąstyti apie mirties kultūrą ir jos prasmę, pareigos reikšmę, meno paskirtį ir Vakarų kultūros vertybinius pamatus, vadinamąją „mažojo žmogaus“ idėją, amžiną, nesiliaujančią dieviškųjų ir demoniškųjų pradų kovą.Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Roberto Bolaño. „2666“. Vertė Alma Naujokaitienė, išleido leidykla „kitos knygos“.„2666“ yra geriausias rašytojo romanas. Jį sudaro penkios atskiros novelės, sujungtos į vieną, o visas jas sieja dvi temos: literatūra ir moterų žudynės Santa Terezos mieste, Meksikoje. Keturis literatūros profesorius, prancūzą Žaną Klodą Peltjė, italą Pjerą Morinį, ispaną Manuelį Espinosą ir britę Lizą Norton sieja susižavėjimas paslaptingojo vokiečių rašytojo Beno fon Arčimboldi kūryba. Jų bendrystė netrukus atveda prie absurdiškos, piligrimystę menančios kelionės į Santa Terezą, kur kažkas buvo matęs mįslingąjį rašytoją. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Roberto Bolaño. „2666“. Vertė Alma Naujokaitienė, išleido leidykla „kitos knygos“.„2666“ yra geriausias rašytojo romanas. Jį sudaro penkios atskiros novelės, sujungtos į vieną, o visas jas sieja dvi temos: literatūra ir moterų žudynės Santa Terezos mieste, Meksikoje. Keturis literatūros profesorius, prancūzą Žaną Klodą Peltjė, italą Pjerą Morinį, ispaną Manuelį Espinosą ir britę Lizą Norton sieja susižavėjimas paslaptingojo vokiečių rašytojo Beno fon Arčimboldi kūryba. Jų bendrystė netrukus atveda prie absurdiškos, piligrimystę menančios kelionės į Santa Terezą, kur kažkas buvo matęs mįslingąjį rašytoją. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Roberto Bolaño. „2666“. Vertė Alma Naujokaitienė, išleido leidykla „kitos knygos“.„2666“ yra geriausias rašytojo romanas. Jį sudaro penkios atskiros novelės, sujungtos į vieną, o visas jas sieja dvi temos: literatūra ir moterų žudynės Santa Terezos mieste, Meksikoje. Keturis literatūros profesorius, prancūzą Žaną Klodą Peltjė, italą Pjerą Morinį, ispaną Manuelį Espinosą ir britę Lizą Norton sieja susižavėjimas paslaptingojo vokiečių rašytojo Beno fon Arčimboldi kūryba. Jų bendrystė netrukus atveda prie absurdiškos, piligrimystę menančios kelionės į Santa Terezą, kur kažkas buvo matęs mįslingąjį rašytoją. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Roberto Bolaño. „2666“. Vertė Alma Naujokaitienė, išleido leidykla „kitos knygos“.„2666“ yra geriausias rašytojo romanas. Jį sudaro penkios atskiros novelės, sujungtos į vieną, o visas jas sieja dvi temos: literatūra ir moterų žudynės Santa Terezos mieste, Meksikoje. Keturis literatūros profesorius, prancūzą Žaną Klodą Peltjė, italą Pjerą Morinį, ispaną Manuelį Espinosą ir britę Lizą Norton sieja susižavėjimas paslaptingojo vokiečių rašytojo Beno fon Arčimboldi kūryba. Jų bendrystė netrukus atveda prie absurdiškos, piligrimystę menančios kelionės į Santa Terezą, kur kažkas buvo matęs mįslingąjį rašytoją. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Roberto Bolaño. „2666“. Vertė Alma Naujokaitienė, išleido leidykla „kitos knygos“.„2666“ yra geriausias rašytojo romanas. Jį sudaro penkios atskiros novelės, sujungtos į vieną, o visas jas sieja dvi temos: literatūra ir moterų žudynės Santa Terezos mieste, Meksikoje. Keturis literatūros profesorius, prancūzą Žaną Klodą Peltjė, italą Pjerą Morinį, ispaną Manuelį Espinosą ir britę Lizą Norton sieja susižavėjimas paslaptingojo vokiečių rašytojo Beno fon Arčimboldi kūryba. Jų bendrystė netrukus atveda prie absurdiškos, piligrimystę menančios kelionės į Santa Terezą, kur kažkas buvo matęs mįslingąjį rašytoją. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Roberto Bolaño. „2666“. Vertė Alma Naujokaitienė, išleido leidykla „kitos knygos“.„2666“ yra geriausias rašytojo romanas. Jį sudaro penkios atskiros novelės, sujungtos į vieną, o visas jas sieja dvi temos: literatūra ir moterų žudynės Santa Terezos mieste, Meksikoje. Keturis literatūros profesorius, prancūzą Žaną Klodą Peltjė, italą Pjerą Morinį, ispaną Manuelį Espinosą ir britę Lizą Norton sieja susižavėjimas paslaptingojo vokiečių rašytojo Beno fon Arčimboldi kūryba. Jų bendrystė netrukus atveda prie absurdiškos, piligrimystę menančios kelionės į Santa Terezą, kur kažkas buvo matęs mįslingąjį rašytoją. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Roberto Bolaño. „2666“. Vertė Alma Naujokaitienė, išleido leidykla „kitos knygos“.„2666“ yra geriausias rašytojo romanas. Jį sudaro penkios atskiros novelės, sujungtos į vieną, o visas jas sieja dvi temos: literatūra ir moterų žudynės Santa Terezos mieste, Meksikoje. Keturis literatūros profesorius, prancūzą Žaną Klodą Peltjė, italą Pjerą Morinį, ispaną Manuelį Espinosą ir britę Lizą Norton sieja susižavėjimas paslaptingojo vokiečių rašytojo Beno fon Arčimboldi kūryba. Jų bendrystė netrukus atveda prie absurdiškos, piligrimystę menančios kelionės į Santa Terezą, kur kažkas buvo matęs mįslingąjį rašytoją. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Roberto Bolaño. „2666“. Vertė Alma Naujokaitienė, išleido leidykla „kitos knygos“.„2666“ yra geriausias rašytojo romanas. Jį sudaro penkios atskiros novelės, sujungtos į vieną, o visas jas sieja dvi temos: literatūra ir moterų žudynės Santa Terezos mieste, Meksikoje. Keturis literatūros profesorius, prancūzą Žaną Klodą Peltjė, italą Pjerą Morinį, ispaną Manuelį Espinosą ir britę Lizą Norton sieja susižavėjimas paslaptingojo vokiečių rašytojo Beno fon Arčimboldi kūryba. Jų bendrystė netrukus atveda prie absurdiškos, piligrimystę menančios kelionės į Santa Terezą, kur kažkas buvo matęs mįslingąjį rašytoją. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Roberto Bolaño. „2666“. Vertė Alma Naujokaitienė, išleido leidykla „kitos knygos“.„2666“ yra geriausias rašytojo romanas. Jį sudaro penkios atskiros novelės, sujungtos į vieną, o visas jas sieja dvi temos: literatūra ir moterų žudynės Santa Terezos mieste, Meksikoje. Keturis literatūros profesorius, prancūzą Žaną Klodą Peltjė, italą Pjerą Morinį, ispaną Manuelį Espinosą ir britę Lizą Norton sieja susižavėjimas paslaptingojo vokiečių rašytojo Beno fon Arčimboldi kūryba. Jų bendrystė netrukus atveda prie absurdiškos, piligrimystę menančios kelionės į Santa Terezą, kur kažkas buvo matęs mįslingąjį rašytoją. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Roberto Bolaño. „2666“. Vertė Alma Naujokaitienė, išleido leidykla „kitos knygos“.„2666“ yra geriausias rašytojo romanas. Jį sudaro penkios atskiros novelės, sujungtos į vieną, o visas jas sieja dvi temos: literatūra ir moterų žudynės Santa Terezos mieste, Meksikoje. Keturis literatūros profesorius, prancūzą Žaną Klodą Peltjė, italą Pjerą Morinį, ispaną Manuelį Espinosą ir britę Lizą Norton sieja susižavėjimas paslaptingojo vokiečių rašytojo Beno fon Arčimboldi kūryba. Jų bendrystė netrukus atveda prie absurdiškos, piligrimystę menančios kelionės į Santa Terezą, kur kažkas buvo matęs mįslingąjį rašytoją. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Roberto Bolano. „2666“. Vertė Alma Naujokaitienė, išleido leidykla „kitos knygos“.„2666“ yra geriausias rašytojo romanas. Jį sudaro penkios atskiros novelės, sujungtos į vieną, o visas jas sieja dvi temos: literatūra ir moterų žudynės Santa Terezos mieste, Meksikoje. Keturis literatūros profesorius, prancūzą Žaną Klodą Peltjė, italą Pjerą Morinį, ispaną Manuelį Espinosą ir britę Lizą Norton sieja susižavėjimas paslaptingojo vokiečių rašytojo Beno fon Arčimboldi kūryba. Jų bendrystė netrukus atveda prie absurdiškos, piligrimystę menančios kelionės į Santa Terezą, kur kažkas buvo matęs mįslingąjį rašytoją. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Akvilina Cicėnaitė. „Anglų kalbos žodynas“. Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį. Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis.Knygą išleido leidykla „Alma littera“. Ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Akvilina Cicėnaitė. „Anglų kalbos žodynas“. Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį. Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis.Knygą išleido leidykla „Alma littera“. Ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Akvilina Cicėnaitė. „Anglų kalbos žodynas“. Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį. Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis.Knygą išleido leidykla „Alma littera“. Ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Akvilina Cicėnaitė. „Anglų kalbos žodynas“. Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį. Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis.Knygą išleido leidykla „Alma littera“. Ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m.Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m.Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Aldona Ruseckaitė. „EMMI“. Rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino laikas tolsta, bet jo asmenybė irprieštaringa biografija nepaliauja dominti ir kelti nuostabos. Šios knygosautorė žvelgia į klasiko gyvenimą – nuo kūdikystės iki paskutinio atodūsio– per santykį su keturiomis jam svarbiomis moterimis. Knygojeatveriamas jautrus rašytojo santykis su motina Magdalena, skaudžiaiišgyvenusia sūnaus santuoką. Čia atskleidžiamas ypatingas Vinco ir josesers Magdalenos – taip pat poetės – ryšys. Komplikuoti santykiai poetąsiejo su studente Emilija, po devynerių bendravimo metų tapusia jožmona, ir į sudėtingus trisdešimt dvejus Mykolaičių santuokos metusįsiterpusia kita profesoriaus studente – Irena, kuri įkvėpė brandų poetągražiausiems poezijos posmams ir teikė stiprybės sunkiausiomisvalandomis.Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Romano ištraukas skaito aktorėAldona Bendoriūtė.

Aldona Ruseckaitė. „EMMI“. Rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino laikas tolsta, bet jo asmenybė irprieštaringa biografija nepaliauja dominti ir kelti nuostabos. Šios knygosautorė žvelgia į klasiko gyvenimą – nuo kūdikystės iki paskutinio atodūsio– per santykį su keturiomis jam svarbiomis moterimis. Knygojeatveriamas jautrus rašytojo santykis su motina Magdalena, skaudžiaiišgyvenusia sūnaus santuoką. Čia atskleidžiamas ypatingas Vinco ir josesers Magdalenos – taip pat poetės – ryšys. Komplikuoti santykiai poetąsiejo su studente Emilija, po devynerių bendravimo metų tapusia jožmona, ir į sudėtingus trisdešimt dvejus Mykolaičių santuokos metusįsiterpusia kita profesoriaus studente – Irena, kuri įkvėpė brandų poetągražiausiems poezijos posmams ir teikė stiprybės sunkiausiomisvalandomis.Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Romano ištraukas skaito aktorėAldona Bendoriūtė.

Aldona Ruseckaitė. „EMMI“. Rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino laikas tolsta, bet jo asmenybė irprieštaringa biografija nepaliauja dominti ir kelti nuostabos. Šios knygosautorė žvelgia į klasiko gyvenimą – nuo kūdikystės iki paskutinio atodūsio– per santykį su keturiomis jam svarbiomis moterimis. Knygojeatveriamas jautrus rašytojo santykis su motina Magdalena, skaudžiaiišgyvenusia sūnaus santuoką. Čia atskleidžiamas ypatingas Vinco ir josesers Magdalenos – taip pat poetės – ryšys. Komplikuoti santykiai poetąsiejo su studente Emilija, po devynerių bendravimo metų tapusia jožmona, ir į sudėtingus trisdešimt dvejus Mykolaičių santuokos metusįsiterpusia kita profesoriaus studente – Irena, kuri įkvėpė brandų poetągražiausiems poezijos posmams ir teikė stiprybės sunkiausiomisvalandomis.Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Romano ištraukas skaito aktorėAldona Bendoriūtė.

Jurgos Tumasonytės knyga „Undinės“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Jurga Tumasonytė – savito estetinio skonio prozininkė, Lietuvos periodikoje publikavusi daugybę pokalbių su įvairių sričių menininkais. Tumasonytė – modernios prozos autorė. Tikroviškuose jos pasakojimuose juntamas reiškinių reliatyvumas, aplinkybių dvilypumas, magiškosios fantastikos ir magiškojo realizmo elementai, meistriškai sudėliojami prasminiai akcentai, neretai pasitelkiami netikėtumo, keistumo konstravimo ženklai. Rašytojos stilistikos privalumas, kai kur ir naujovė – tradicinio, lietuvių pamėgto lyrinio stiliaus derinimas su sąlygiškais elementais, siužeto konstrukcijomis, tai praplečia šiuolaikinės prozos vaizdavimo galimybes.Apsakymą „Karalystė“ skaito autorė.

Jurgos Tumasonytės knyga „Undinės“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Jurga Tumasonytė – savito estetinio skonio prozininkė, Lietuvos periodikoje publikavusi daugybę pokalbių su įvairių sričių menininkais. Tumasonytė – modernios prozos autorė. Tikroviškuose jos pasakojimuose juntamas reiškinių reliatyvumas, aplinkybių dvilypumas, magiškosios fantastikos ir magiškojo realizmo elementai, meistriškai sudėliojami prasminiai akcentai, neretai pasitelkiami netikėtumo, keistumo konstravimo ženklai. Rašytojos stilistikos privalumas, kai kur ir naujovė – tradicinio, lietuvių pamėgto lyrinio stiliaus derinimas su sąlygiškais elementais, siužeto konstrukcijomis, tai praplečia šiuolaikinės prozos vaizdavimo galimybes.Apsakymą „Karalystė“ skaito autorė.

Herkus Kunčius. „Kolūkio metraščiai”. Romano ištraukas skaito autorius.

Herkus Kunčius. „Kolūkio metraščiai”. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romanas „Kolūkio metraščiai" pasakoja apie margą kolūkio „Lenino keliu" pirmininko, socialistinio darbo didvyrio bei idėjinio komunisto Vytauto gyvenimą. Dar vaikystėje paveiktas komunistinės ideologijos, komjaunuolis Vytautas su šautuvu dalyvauja pokarinėje klasių kovoje. Nesirinkdamas priemonių savo tėviškėje jis steigia kolūkį ir netrukus tampa „amžinuoju" jo pirmininku. Romano ištraukas skaito autorius.

Alina Bronsky. „Totoriškos virtuvės aštrumai“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Alina Bronsky. „Totoriškos virtuvės aštrumai“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Alina Bronsky. „Totoriškos virtuvės aštrumai“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Alina Bronsky. „Totoriškos virtuvės aštrumai“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Alina Bronsky. „Totoriškos virtuvės aštrumai“. Vertė Vytenė Saunoriūtė, išleido leidykla „Aukso žuvysֹ“. Paskutiniai Sovietų Sąjungos metai. Daugiabutyje kažkur už Uralo gyvena šeima, kuriai vadovauja ryžtinga, žavi ir despotiška moteris – Rozalinda Kalganova. Ji anksti neteko tėvų, vaikystę praleido vaikų namuose, gal todėl turi tvirtas nuostatas apie tvarką, naudą ir problemų sprendimą. Ji nejaučia šilumos savo dukteriai Sulfijai, tačiau gimus anūkei Rozalindos gyvenimą netikėtai nušviečia meilė. Tarp švelnios motinos ir tulžingos močiutės įsiplieskia kova, kurioje mergaitė tampa iš rankų į rankas keliaujančiu trofėjumi, o skaitytojas – siaubą keliančių įvykių, komiškų situacijų ir sąmojingų dialogų liudytoju. Tris dešimtmečius aprėpiantis pasakojimas veda per trijų kartų moterų likimus, skirtingas šalis ir kultūras, aštriai keldamas klausimą, kas mes tokie ir kodėl. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Kęstutis Navakas. „Du lagaminai sniego“. Išleido leidykla „Tyto alba“. Skaito aktorius Tomas Ribaitis.

Kęstutis Navakas. „Du lagaminai sniego“. Išleido leidykla „Tyto alba“. Du lagaminai sniego - tai tekstus siejanti metafora, kalbanti apie tai, ką gražaus su savimi nešamės ir ko tame nešuly nejučia nelieka: laiko, jaunystės, talento, meilės, žmonių, gyvybės. Kažko, kas pernelyg trapu. Skaito aktorius Tomas Ribaitis.

Meiro Shalevo romanas „Mėlynasis kalnas“. Knygą išleido leidykla „Sofoklis“, vertė Kristina Gudelytė-Lasman. Ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Meiro Shalevo romanas „Mėlynasis kalnas“. Knygą išleido leidykla „Sofoklis“, vertė Kristina Gudelytė-Lasman. Ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Meiro Shalevo romanas „Mėlynasis kalnas“. Knygą išleido leidykla „Sofoklis“, vertė Kristina Gudelytė-Lasman. Ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Meiro Shalevo romanas „Mėlynasis kalnas“. Knygą išleido leidykla „Sofoklis“, vertė Kristina Gudelytė-Lasman. Ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Meiro Shalevo romanas „Mėlynasis kalnas“.Knygą išleido leidykla „Sofoklis“, vertė Kristina Gudelytė-Lasman. Ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Meiro Shalevo romanas „Mėlynasis kalnas“.Knygą išleido leidykla „Sofoklis“, vertė Kristina Gudelytė-Lasman. Ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Meiro Shalevo romanas „Mėlynasis kalnas“.Knygą išleido leidykla „Sofoklis“, vertė Kristina Gudelytė-Lasman. Ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Pristatome Meiro Shalevo romaną „Mėlynasis kalnas“.„Mėlynasis kalnas“ – epinis pasakojimas apie žydų naujakurių mėginimus įsitvirtinti Palestinos krašte iki susikuriant Izraelio valstybei. Jų istoriją pasakoja Baruchas – kaimo įkūrėjo vaikaitis, vykdantis senelio valią. Jam priklauso kapinės, kuriose palaidota naujakurių karta ir svajoja atgulti su ja susiję Amerikos žydai. Šis romanas – įtaigus ir meistriškas magiškojo realizmo pavyzdys, kuriame išsitrina ne tik tikrovės ir vaizduotės, bet ir laiko ribos. Fantazijos ir mito elementai įpinami į intriguojančias kaimo gyventojų istorijas, o jų gyvenimai susilieja į vieną bendrą likimą ir visos šalies istoriją.Meiras Shalevas – vienas žymiausių Izraelio autorių, pripažintas visame pasaulyje. Rašytojo kūriniai, išversti į daugiau nei 25 kalbas ir tapę bestseleriais Izraelyje ir užsienyje, pelnę gausybę kitų apdovanojimų ne tik gimtojoje šalyje, bet ir svetur.Knygą išleido leidykla „Sofoklis“, vertė Kristina Gudelytė-Lasman. Ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Šįvakar vėl atverčiame Gretos Dirmauskaitės romaną „pãžeme“. Išleido „Rašytojų sąjungos“ leidykla.Knygos „pãžeme“ ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Gretos Dirmauskaitės romanas „pãžeme“. Išleido „Rašytojų sąjungos“ leidykla.Tai pirmoji jaunosios kartos rašytojos knyga, laimėjusi pirmosios knygos konkursą, Metų knygos rinkimuose išrinkta geriausia 2021 metų prozos knyga suaugusiems.Knyga skiriama stebėtojams – tai galimybė virsti balandžiu ir nardant tarp miesto pastatų stebėti svetimus gyvenimus, susivejančius ir išsivejančius tarsi siūlų kamuolys. Jų lietimosi taškas – kartais lengvas stuktelėjimas petimi prasilenkiant gatvėje, netikėtai sutiktas atidus žvilgsnis ar nugirstas iš pažiūros nereikšmingas žodis. Kaip visa tai paveikia tolimesnes susikirtusių gyvenimų trajektorijas?Knygos „pãžeme“ ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“. Vertė Gražina Zolubienė. Išleido leidykla „Obuolys“.Romano ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“. Vertė Gražina Zolubienė. Išleido leidykla „Obuolys“.Romano ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“. Vertė Gražina Zolubienė. Išleido leidykla „Obuolys“.Romano ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“. Vertė Gražina Zolubienė. Išleido leidykla „Obuolys“.Romano ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“. Vertė Gražina Zolubienė. Išleido leidykla „Obuolys“.Romano ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“. Vertė Gražina Zolubienė. Išleido leidykla „Obuolys“.Romano ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“. Vertė Gražina Zolubienė. Išleido leidykla „Obuolys“.Romano ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“. Vertė Gražina Zolubienė. Išleido leidykla „Obuolys“.I pasaulinio karo veteranas iš vidurio vakarų Nikas Karavėjus persikelia į Long Ailandą, nuvorišų pamėgtą rajoną. Šalia gyvena paslaptingas, bet nepaprastai žavingas trisdešimtmetis Džėjus Getsbis, visoje apylinkėje pagarsėjęs turtais ir pasakiškais vakarėliais. Tai, ką jis pasakoja apie save, kelia rimtų abejonių. Akivaizdu tik viena – Getsbis myli žavingąją Deizę Bjukenen, kurios prašmatni vila stovi kitapus įlankos. Kadaise Deizė, mergina iš turtingos šeimos, pažadėjo laukti į karą išvykstančio vargšo kareivio Džėjaus, bet ištekėjo už turtuolio atleto Tomo Bjukeneno. Sugrįžęs namo ir sukaupęs turtus Getsbis pasišauna bet kokia kaina ją susigrąžinti.Romano ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Dainius Vanagas. „Oderis“. Išleido leidykla „Baltos lankos“. Romano ištraukas skaito autorius.

Dainius Vanagas. „Oderis“. Išleido leidykla „Baltos lankos“. 2050-ieji. Oderis – klestintis Vidurio Europos miestas. Neramumų draskomame žemyne jis garsėja vienus žavinčiais, kitus gąsdinančiais socialiniais bei politiniais eksperimentais. Apsijuosęs siena ir nustatęs griežtas sąlygas gyventojams, Oderis vadovaujasi viena pagrindine taisykle: žmogus turi būti naudingas. Jei neprisidedi prie miesto gerovės – tu jam nereikalingas. Alanas netenka darbo, jį palieka žmona, o situaciją dar labiau apsunkina prastėjanti psichinė būklė: dienos tarsi išplaukusios, vis sunkiau suvokti, kas vyksta iš tiesų, o kas – tik pakrikusios sąmonės padarinys. Tačiau viena tikrai aišku: jei neras greito būdo išspręsti savo problemų, miestas jį deportuos. Alanui būtina vėl tapti naudingam. Ir susigrąžinti Aną.Romano ištraukas skaito autorius.

Giedra Radvilavičiūtė. „Suplanuotos akimirkos“. Išleido leidykla „Baltos lankos“. Ištraukas skaito aktorė Airida Gintautaitė.

Giedra Radvilavičiūtė. „Suplanuotos akimirkos“. Išleido leidykla „Baltos lankos“.Giedros Radvilavičiūtės tekstuose taupūs ir taiklūs žodžiai gyvenimo kasdienybę paverčia nekasdienišku išgyvenimu. Tariamai nereikšmingi buities ar daiktų gyvenimo elementai sužėri subtilia, iki tol neregėta šviesa; nesėkmių keliama desperacija, pagauta ironiško žvilgsnio, virsta medžiaga literatūriniam laimėjimui.Numarinto siužeto vėlė šiose esė įgyja savitą gyvastį, ir šie tekstai tampa įspūdingais, originaliais kūriniais, neretai tvyrančiais ties dienoraščio arba laiško ir novelės riba.Skaito aktorė Airida Gintautaitė.

Andrus Kivirahk. „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“. Skaito aktorius Jokūbas Bareikis.

Andrus Kivirahk. „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“. Skaito aktorius Jokūbas Bareikis.

Andrus Kivirähk. „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“. Skaito aktorius Jokūbas Bareikis.

Andruso Kivirähko romanas „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“, vertė Agnė Bernotaitė.Skaito aktorius Jokūbas Bareikis.

Andruso Kivirähko romanas „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“.Išleido leidykla „Aukso žuvys“, vertė Agnė Bernotaitė.Kadaise žmonės, gyvatės ir lokiai gyveno kaip broliai, į mūšį jota vilkams ant nugarų, o dešimčiai tūkstančių vyrų gyvate sušnypštus, nubusdavo Šiaurės Slibinas, kuriam padedant nugalabyti visi priešai. Tačiau senasis pasaulis pamažu užsiveria, grimzta vis giliau su savo paslaptimis. Estų pasakų, permainingos istorijos ir kritikos naiviajai pagonybei bei krikščionybei įkvėptas romanas stulbina fantasmagoriškais siužeto posūkiais ir it Livonijos ordino žygiai kruvinu humoru – ne veltui pelnęs skaitytojų simpatijas Estijoje ir Vakarų Europoje bei lyginamas su J. R. R. Tolkieno, Marko Twaino ir Terry Pratchetto kūryba. Tai vienas įdomiausių ir kontraversiškiausių estų šiuolaikinės literatūros kūrinių.Skaito aktorius Jokūbas Bareikis.

Pristatome Giedrės Kaukaitės atsiminimų knygą „Mano Eldoradas. ...apie aną ir šį laiką...“. Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Ištraukas skaito Giedrė Vaičekauskienė.

Pristatome Giedrės Kaukaitės atsiminimų knygą „Mano Eldoradas. ...apie aną ir šį laiką...“. Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Ištraukas skaito Giedrė Vaičekauskienė.

Pristatome Giedrės Kaukaitės atsiminimų knygą „Mano Eldoradas. ...apie aną ir šį laiką...“ Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Ištraukas skaito Giedrė Vaičekauskienė.

Pristatome Giedrės Kaukaitės atsiminimų knygą „Mano Eldoradas. ...apie aną ir šį laiką...“.Kai 2013-aisiais iškeliavo mano Žebriūnas, visus metus sodinau ant kapo gėles, kaip močiutė kadaise buvo išmokiusi, o kai atsirado kryžius ir akmenų danga, tarsi kažkas atkirto mane nuo to ryšio. Atsigavau panirusi į prisiminimus – į prabėgusius metus. Gavau dovanų naują kūrybinį azartą, ne menkesnį už sceną ir pedagoginį darbą. Dainavimas scenoje buvo mano profesija, o rašymas – dovana. Esu tokia laiminga, kad net neįsivaizduojate – tarsi namie lauktų ne tik atgiję mylimi artimieji, bet ir įstabiausia sutiktų asmenybių draugija: režisieriai Juozas Miltinis, Vlada Mikštaitė, dirigentas Jonas Aleksa, bendrakursė Nijolė Ambrazaitytė, kompozitorius Antanas Rekašius, mano teta Ona Žoulienė, dievdirbys Lionginas Šepka, rašytojai Ričardas Gavelis, Juozas Erlickas ir daug kitų, dabar jau mano užrašuose apsigyvenusių“, – savo knygoje „Mano Eldoradas“ rašo garsi dainininkė, pedagogė, profesorė Giedrė Kaukaitė.Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Ištraukas skaito Giedrė Vaičekauskienė.

Alejandro Zambra. „Čilės poetas“. Vertė Aistė Kučinskienė, išleido leidykla „Rara“.Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Alejandro Zambra. „Čilės poetas“. Vertė Aistė Kučinskienė, išleido leidykla „Rara“.Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Alejandro Zambra. „Čilės poetas“. Vertė Aistė Kučinskienė, išleido leidykla „Rara“.Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Alejandro Zambra. „Čilės poetas“. Vertė Aistė Kučinskienė, išleido leidykla „Rara“.Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Alejandro Zambra. „Čilės poetas“. Vertė Aistė Kučinskienė, išleido leidykla „Rara“.Šiame romane vienas žymiausių Čilės rašytojų Alejandro Zambra pasitelkdamas keturis itin tikrovei artimus veikėjus švelniai, komiškai, bet ir su aistra nagrinėja kartų skirtumus, šiuolaikinio vyriškumo ir tėvystės labirintus, nenuspėjamus momentus, sudaužančius ar, priešingai, sujungiančius poras, stebuklingą skaitymo ir rašymo patirtį. „Čilės poetas“ – romanas apie neįprastų formų šeimas, į vienį jungiamas meilės ir žmonių, ieškančių pritapimo, grožio, tiesos ir prasmės.Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Eglė Frank. „Mirę irgi šoka“. Knygą išleido leidykla „kitos knygos“. Skaito Lina Pavalkytė.

Eglė Frank. „Mirę irgi šoka“. Knygą išleido leidykla „kitos knygos“. Skaito Lina Pavalkytė.

Eglė Frank. „Mirę irgi šoka“. Knygą išleido leidykla „kitos knygos“.Knyga apie moterį su daugybe veidų: tvarkinga žmona ir motina, kitos moters meilužė, beprotė už sienos, keistuolė, vaikštanti į svetimų žmonių laidotuves... Civilizacija ją prijaukina, bet lanko keisti sapnai ir vizijos. Atsidavusi erosui ir per neįprastus poelgius ji priartėja prie pavojingos ribos. Mirtis visada šalia. Gyvenimas – kita mirties pusė.Ištraukas skaito Lina Pavalkytė.

Mario Vargas Llosa. „Sunkūs laikai“. Vertė Augustė Čebelytė-Matulevičienė, išleido leidykla „Sofoklis“. Romano ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Mario Vargas Llosa. „Sunkūs laikai“. Vertė Augustė Čebelytė-Matulevičienė, išleido leidykla „Sofoklis“. Romano ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Mario Vargas Llosa. „Sunkūs laikai“. Vertė Augustė Čebelytė-Matulevičienė, išleido leidykla „Sofoklis“. Romano ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Mario Vargas Llosa. „Sunkūs laikai“. Vertė Augustė Čebelytė-Matulevičienė, išleido leidykla „Sofoklis“.Gvatemala, 1954-ieji. Prezidentas Chakobas Arbensas šalyje siekia įvesti demokratiją ir modernizuoti valstybę pakeldamas vietinių, kurių dauguma neturi žemės ar galimybės įgyti išsilavinimo, gyvenimo kokybę. JAV kompanija „United Fruit“, pajutusi planuojamų reformų keliamą grėsmę verslui, ima spausti Vašingtoną pasirūpinti, kad Gvatemalos prezidentas būtų pašalintas. Mario Vargas Llosa – vienas ryškiausių ir svarbiausių Lotynų Amerikos rašytojų, pripažintas visame pasaulyje. Politikas, žurnalistas, literatūros kritikas. 2010 m. pelnė Nobelio literatūros premiją. Romano ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Aneta Anra. „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“. Romano ištraukas skaito aktoriai Jolanta Dapkūnaitė ir Darius Gumauskas.

Aneta Anra. „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“. Romano ištraukas skaito aktoriai Jolanta Dapkūnaitė ir Darius Gumauskas.

Aneta Anra. „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“. Romano ištraukas skaito aktoriai Jolanta Dapkūnaitė ir Darius Gumauskas.

Aneta Anra. „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“. Romano ištraukas skaito aktoriai Jolanta Dapkūnaitė ir Darius Gumauskas.

Aneta Anra. „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“. Romano ištraukas skaito aktoriai Jolanta Dapkūnaitė ir Darius Gumauskas.

Aneta Anra. „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“. Išleido leidykla „Odilė“.Ši jaunosios kartos rašytojos Anetos Anros knyga pagrįsta Holokaustą patyrusių žmonių, žydų gelbėtojų pasakojimais. Čia pateikiami jaudinantys autorės pokalbiai su Kauno gete ir Štuthofo koncentracijos stovykloje kalėjusia Judit (Dita) Zupavičiene-Sperlingiene, Vilniaus žydų gelbėtojų Strużanowskių šeima, pasakojama apie Kauno geto fotografo Cvi Kadušino (George Kaddish), Vilniaus žydų gelbėtojos Aleksandros Drzeweckos likimus. Dėmesys sutelkiamas į mergaitės ir jaunos moters karo metų išgyvenimus. Ištraukas skaito aktoriai Jolanta Dapkūnaitė ir Darius Gumauskas.

Jonas Mekas. „Proza“. Knygą išleido leidykla „Odilė“. Vertė Simonas Bernotas, Anita Kapočiūtė, Vidas Morkūnas. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Jono Meko, rašytojo ir avangardinio kino kūrėjo, antrame „Raštų" tome publikuojama lietuviškai ir angliškai kurta jo proza. „Šią knygą perskaičiau jau daug kartų, ir ji man primena paties Jono ilgą dienoraštinį filmą. Filmą apie laiką ir akimirką. Apie čia ir dabar, ir visada“, - taip atsiliepia rinktinės sudarytojas, Jono Meko bičiulis Julius Ziz.Knygą išleido leidykla „Odilė“. Vertė Simonas Bernotas, Anita Kapočiūtė, Vidas Morkūnas. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“.„Lazario moterys“ – knyga, pasakojanti dvidešimtojo amžiaus istoriją nuo jo pradžios iki mūsų dienų. Tai šeimos saga, kurios centre atsiduria pagrindinis veikėjas našlaitis Lazaris Lindtas, turintis neįtikėtinų gabumų fizikai bei chemijai. Lindtas, sovietinio mokslo šviesulys, tampa ir centrine trijų moterų likimų figūra. „Lazario moterys“ – tikras romanas, įrodantis, jog vis dar įmanoma aistringai, protingai ir originaliai pasakoti apie meilę, neapykantą, aistrą ir pasibjaurėjimą, apie istoriją, karą ir mokslą.Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Bitė Vilimaitė. „Apsakymai apie Žemaitę“. Skaito aktorė Giedrė Vaičekauskienė.

Bitė Vilimaitė. „Apsakymai apie Žemaitę“. Skaito aktorė Giedrė Vaičekauskienė.

Bitė Vilimaitė. „Apsakymai apie Žemaitę“. Skaito aktorė Giedrė Vaičekauskienė.

Bitė Vilimaitė. „Apsakymai apie Žemaitę“. Išleido leidykla „Vaga“.Bitė Vilimaitė – lakoniško kūrinio meistrė, sukūrusi savitą kondensuotos novelės modelį, kuriam liko ištikima. Vilimaitės novelė sutrumpinta iki kraštutinumo ir konstruojama iš nuotrupų, nuoskilų, pauzių, gražaus įvaizdžio blyksnio, intonacijos vingio. Ciklą „Apie Žemaitę“ Vilimaitė sukurpė iš nedidelės turėtos medžiagos, daugiausia autorės laiškų. Visų šių tekstų tikslas – ne parašyti biografinę apybraižą, bet sukurti Žemaitės meninį portretą. Vilimaitės metodai išjudina, suteikia gyvybės žinomam Žemaitės vaizdavimui, tuo pačius leidžia įvertinti jos svarbą.Knygos ištraukas skaito aktorė Giedrė Vaičekauskienė.

Curzio Malaparte. „Oda“. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Vertė Toma Gudelytė. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Curzio Malaparte. „Oda“. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Vertė Toma Gudelytė. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Curzio Malaparte. „Oda“. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Vertė Toma Gudelytė. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Curzio Malaparte. „Oda“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Vertė Toma Gudelytė. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Vidas Morkūnas. „Pakeleivingų stotys“ – labai trumpų novelių ciklas. Išleido leidykla „Odilė“. Ištraukas skaito autorius.

Vidas Morkūnas. „Pakeleivingų stotys“ – labai trumpų novelių ciklas. Autorius per detales, per graudžius, komiškus, tragiškus ar iš pirmo žvilgsnio visai kasdieniškus nutikimus atveria skaitytojui žmogaus sielos erdves ir ankštumas. Gyvenimo istorijos, sutalpintos į kelias pastraipas, sodrūs žodžiais nutapyti vaizdai čia sugula į įspūdingą, kruopščiai sudėtą likimų mozaiką. Tai trečia Vido Morkūno prozos knyga. Išleido leidykla „Odilė“. Ištraukas skaito autorius.

Vanda Juknaitė. „Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“. Išleido „Rašytojų sąjungos“ leidykla. Vanda Juknaitė – garsi lietuvių rašytoja, pedagogė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė. „Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“ iš pradžių buvo sumanyta kaip rašytojos autobiografija. Dėl sunkios ligos tarp dangaus ir žemės atsidūrusiai knygos autorei kilo mintis pažvelgti į savo gyvenimą iš anapus. Todėl tekste labai ryškus istorinio laiko naratyvas. Tačiau nejučia, pamažu tekstas virsta pastangomis susitaikyti su mirtimi. Pro kančios tamsą nelauktai prasiveržia gyvybės šviesa, neužgesinama gyvenimo meilė. Ištraukas skaito aktorė Inga Burneikaitė.

Kahlil Gibran. „Pranašas“. Vertė Zita Edita Griniūnienė, išleido leidykla „Obuolys“. Ištraukas skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Kahlil Gibran. „Pranašas“. Vertė Zita Edita Griniūnienė, išleido leidykla „Obuolys“. Ištraukas skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Kahlil Gibran. „Pranašas“. Vertė Zita Edita Griniūnienė, išleido leidykla „Obuolys“. Ištraukas skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Kahlil Gibran. „Pranašas“. Vertė Zita Edita Griniūnienė, išleido leidykla „Obuolys“. Ištraukas skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Kahlil Gibran. „Pranašas“. Kahlilis Gibranas – Libano poetas, filosofas ir menininkas. Parašė gana nemažai įvairių kūrinių, tačiau labiausiai žinomas jo „Pranašas“, išspausdintas 1923 metais ir išverstas į daugiau nei 50 kalbų. Tai filosofinių ir dvasinių apmąstymų rinkinys apie meilę ir vedybas, džiaugsmą ir liūdesį, protą ir aistrą, skausmą ir savęs pažinimą. Šis veikalas vis nepraranda savo žavesio, o jį iš naujo atranda jaunoji skaitytojų karta. Vertė Zita Edita Griniūnienė, išleido leidykla „Obuolys“. Ištraukas skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Italo Calvino. „Markovaldas“. Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Rara“. Knygos ištraukas skaito aktorius Aurelijus Pocius.

Italo Calvino. „Markovaldas“. Legendinio italų prozininko Italo Calvino apsakymai, atspindintys ypatingą Italijos pokario sociopolitinį kontekstą, buvo sukurti šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, tačiau jie yra tokie pat aktualūs, reikšmingi ir šiandien. Apsakymų rinkinys „Markovaldas“ – tai dvidešimt šiltai, žavingai nuoširdžiai, su švelnia ironija papasakotų istorijų apie nepamirštamą veikėją, kuris, į pasaulį žvelgdamas unikaliai poetišku žvilgsniu, ieško gražesnio gyvenimo – spalvingo, gyvo, pripildyto fantastikos trupinių, praturtinančių kasdienybę.Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Rara“. Knygos ištraukas skaito aktorius Aurelijus Pocius.

Rimanto Kmitos monografija „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Rimanto Kmitos monografija „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Rimanto Kmitos monografija „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Autorius siekia ne aprašyti, bet suprasti poetą. Suprasti, kodėl jo gyvenimas buvo toks – aštrus, konfliktiškas, maištingas, galbūt – suprasti, kokios buvo Sigito Gedos viduje kunkuliavusių gaivalų priežastys ir ištakos. Todėl ši knyga iš dalies – ir apie tą kainą, kurią už kūrybą sutiko mokėti poetas, o kartu ją mokėjo ir jo artimieji. Ir apie tą laiką, kuriame klestėjo Sigito Gedos poezija, apie santvarkų kaitą, apie vaikystę ir senatvę, apie gyvenimą, kuris buvo kaip nuolatinė kova ir niekad negęstanti ugnis.Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Johnas Maxwellas Coetzee. „Lėtas žmogus“. Vertė Irena Daugirdaitė, išleido leidykla „Metodika“. Knygos ištraukas skaito aktorius Ridas Žirgulis.

Johnas Maxwellas Coetzee. „Lėtas žmogus“. Vertė Irena Daugirdaitė, išleido leidykla „Metodika“. Knygos ištraukas skaito aktorius Ridas Žirgulis.

Johnas Maxwellas Coetzee. „Lėtas žmogus“. Vertė Irena Daugirdaitė, išleido leidykla „Metodika“. Knygos ištraukas skaito aktorius Ridas Žirgulis.

Johnas Maxwellas Coetzee. „Lėtas žmogus“. Vertė Irena Daugirdaitė, išleido leidykla „Metodika“. Knygos ištraukas skaito aktorius Ridas Žirgulis.

Johnas Maxwellas Coetzee. „Lėtas žmogus“. Vertė Irena Daugirdaitė, išleido leidykla „Metodika“. Knygos ištraukas skaito aktorius Ridas Žirgulis.

Johnas Maxwellas Coetzee. „Lėtas žmogus“. Vertė Irena Daugirdaitė, išleido leidykla „Metodika“. Knygos ištraukas skaito aktorius Ridas Žirgulis.

Johnas Maxwellas Coetzee. „Lėtas žmogus“. Vertė Irena Daugirdaitė, išleido leidykla „Metodika“. Knygos ištraukas skaito aktorius Ridas Žirgulis.

Johnas Maxwellas Coetzee „Lėtas žmogus“. Vertė Irena Daugirdaitė, išleido leidykla „Metodika“. Knygos ištraukas skaito aktorius Ridas Žirgulis.

Johnas Maxwellas Coetzee – iš Pietų Afrikos kilęs rašytojas, dažnai lyginamas su Kafka, Nabokovu ir Conradu. Coetzee rašo apie ribinėse situacijose atsidūrusį žmogų, apie moralinio apsisprendimo svarbą ir sunkumą. Romano „Lėtas žmogus“ pagrindinį veikėją, vienišą fotografą ir archyvarą Polą Reimentą, važiuojantį dviračiu partrenkia automobilis ir Polas netenka kojos. Tolesnis romano veiksmas – Polo bandymas susitaikyti su ta netektimi. Vyras pasisamdo kroatę imigrantę, ją įsimyli ir, trokšdamas pabėgti nuo vienatvės, imasi globoti jos vaikus, įsivelia į visas triukšmingos, gyvybingos šeimos problemas.Vertė Irena Daugirdaitė, išleido leidykla „Metodika“. Knygos ištraukas skaito aktorius Ridas Žirgulis.

Apsakymas „Kolekcionierius“ pasakoja apie žmogų, kuris nuobodžiauja slaugydamas ligonį. Norėdamas prasiblaškyti jis skaito laikraštį bei aptinka skelbimą apie parduodamus saulėlydžius. Susidomėjęs skelbimu jis sužino istoriją apie vyrą, kuris išmoko „sugauti“ saulėlydžius ir užkonservuoti juos skardinėse. Kolekcionierius sukaupė milžinišką saulėlydžių kolekciją, tačiau mirė nespėjęs jos perleisti kitiems.Išleido leidykla „Tyto alba“, skaito autorius.

Norbertas Černiauskas „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“, ištraukas skaito aktorius Aurelijus Pocius.

Norbertas Černiauskas. „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“.Išleido leidykla „Aukso žuvys“, ištraukas skaito aktorius Aurelijus Pocius.

Ši dokumentinė knyga – 1940-ųjų birželio dviejų savaičių kaleidoskopas, pašėlusiai įsukantis į to meto Lietuvos ir jos žmonių realijas. 1940 m. birželį Lietuvos žmonės planavo derlių, atostogas, išleistuves ir savo ateitį. Vasaros savaitgaliai buvo numatyti gegužinėms, ekskursijoms, įvairiausių organizacijų suvažiavimams, sportui, poilsiui ir, žinoma, žemės ūkiui. Darbais, idėjomis ir gandais kunkuliuojanti šalis jau buvo kiek apsipratusi su Europoje vykstančiu karu. Nepaisant to, prie radijo imtuvų, dienraščių puslapių ar pieninių vyrai pasipypkiuodami aptarinėjo vokiečių žygį Paryžiaus link. Kaip pasisuks karo švytuoklė? Kokia bus vasara?Išleido leidykla „Aukso žuvys“, ištraukas skaito aktorius Aurelijus Pocius.

Nobelio literatūros premijos laureatės Toni Morrison romanas „Mylima“. Vertė Lilija Vanagienė, išleido „Vagos“ leidykla.Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nobelio literatūros premijos laureatės Toni Morrison romanas „Mylima“. Vertė Lilija Vanagienė, išleido „Vagos“ leidykla.Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nobelio literatūros premijos laureatės Toni Morrison romanas „Mylima“. Vertė Lilija Vanagienė, išleido „Vagos“ leidykla.Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nobelio literatūros premijos laureatės Toni Morrison romanas „Mylima“. Vertė Lilija Vanagienė, išleido „Vagos“ leidykla.Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nobelio literatūros premijos laureatės Toni Morrison romanas „Mylima“. Vertė Lilija Vanagienė, išleido „Vagos“ leidykla.Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nobelio literatūros premijos laureatės Toni Morrison romanas „Mylima“. Vertė Lilija Vanagienė, išleido „Vagos“ leidykla.Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nobelio literatūros premijos laureatės Toni Morrison romanas „Mylima“. Vertė Lilija Vanagienė, išleido „Vagos“ leidykla.Romanas „Mylima“ – vienas ryškiausių kūrinių amerikiečių literatūroje, išverstas į daugiau nei 20 pasaulio kalbų, pagal jį sukurtas to paties pavadinimo filmas.Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Tadeuszas Konwickis. „Baina“. Išleido leidykla „Odilė“. Vertė Vidas Morkūnas. Ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Tadeuszas Konwickis. „Baina“. Išleido leidykla „Odilė“. Vertė Vidas Morkūnas. Ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Tadeuszas Konwickis „Baina“. Išleido leidykla „Odilė“. Vertė Vidas Morkūnas. Ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Tadeuszas Konwickis. „Baina“. Išleido leidykla „Odilė“. Vertė Vidas Morkūnas. Ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

„Baina“ – populiariausias Pavilnyje užaugusio lenkų rašytojo Tadeuszo Konwickio romanas, nukeliantis mus į XIX amžiaus Vilniaus kraštą, gyvenamą aistringų, paslaptingų, su likimu besigrumiančių žmonių. Tai jaudinantis pasakojimas apie rašytojo močiutę – bajoraitę Heleną Konwicką ir jos nepaprastą meilę. Stiprūs jausmai, laiko rėmus griaunantys istorijos paveikslai, pasakotojo vaizduotės žaismė ir atjauta kenčiantiems personažams – visa susilieja į kerintį poetinį audinį.Knygą išleido leidykla „Odilė“. Vertė Vidas Morkūnas. Ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Vaidybinis serialas, sukurtas Grigorijaus Kanovičiaus knygos „Miestelio romansas“ motyvais. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidina aktoriai Vytautas Rumšas, Aldona Janušauskaitė, Larisa Kalpokaitė, Jonas Braškys, Vytautas Anužis, Giedrius Arbačiauskas, Arūnas Sakalauskas, Jonas Braškys (jaunesnysis).Įrašyta 2018 m.

Vaidybinis serialas, sukurtas Grigorijaus Kanovičiaus knygos „Miestelio romansas“ motyvais. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidina aktoriai Vytautas Rumšas, Aldona Janušauskaitė, Larisa Kalpokaitė, Jonas Braškys, Ramūnas Abukevičius, Giedrius Arbačiauskas, Arūnas Sakalauskas, Jonas Braškys (jaunesnysis).Įrašyta 2018 m.

Vaidybinis serialas, sukurtas Grigorijaus Kanovičiaus knygos „Miestelio romansas“ motyvais. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidina aktoriai Vytautas Rumšas, Aldona Janušauskaitė, Larisa Kalpokaitė, Jonas Braškys, Giedrius Arbačiauskas, Arūnas Sakalauskas, Vytautas Anužis, Liubomiras Laucevičius, Jonas Braškys (jaunesnysis).Įrašyta 2018 m.

Vaidybinis serialas, sukurtas Grigorijaus Kanovičiaus knygos „Miestelio romansas“ motyvais. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė, garso režisierė Sonata Barčytė Jadevičienė. Vaidina aktoriai Vytautas Rumšas, Aldona Janušauskaitė, Larisa Kalpokaitė, Giedrius Arbačiauskas, Arūnas Sakalauskas, Liubomiras Laucevičius, Jonas Braškys. Įrašyta 2018 m.

Vaidybinis serialas, sukurtas Grigorijaus Kanovičiaus knygos „Miestelio romansas“ motyvais. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė, garso režisierė Sonata Barčytė Jadevičienė. Vaidina aktoriai Vytautas Rumšas, Aldona Janušauskaitė, Larisa Kalpokaitė, Ramūnas Abukevičius, Giedrius Arbačiauskas, Arūnas Sakalauskas, Neringa Bulotaitė, Liubomiras Laucevičius. Įrašyta 2018 m.

Vaidybinis serialas, sukurtas Grigorijaus Kanovičiaus knygos „Miestelio romansas“ motyvais. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė, garso režisierė Sonata Barčytė Jadevičienė. Vaidina aktoriai Vytautas Rumšas, Aldona Janušauskaitė, Larisa Kalpokaitė, Ramūnas Abukevičius, Vytautas Anužis, Giedrius Arbačiauskas, Jonas Braškys, Neringa Bulotaitė, Liubomiras Laucevičius.Įrašyta 2018 m.

Vaidybinis serialas, sukurtas Grigorijaus Kanovičiaus knygos „Miestelio romansas“ motyvais. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“.„Miestelio romansas“ – autentiškų prisiminimų romanas, kuriame pasakojama, kaip 1920–1941 metų istoriniai įvykiai keitė Lietuvos miestelių gyventojų – žydų, lietuvių, lenkų, rusų – likimus.Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė, garso režisierė Sonata Barčytė Jadevičienė. Vaidina aktoriai Vytautas Rumšas, Aldona Janušauskaitė, Larisa Kalpokaitė, Jonas Braškys, Giedrius Arbačiauskas, Ramūnas Abukevičius, Vytautas Anužis, Neringa Bulotaitė. Įrašyta 2018 m.

Jurgis Kunčinas. „Tūla“. Išleido „Lietuvos rašytojų sąjungos“ leidykla. Romano ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas.

Jurgis Kunčinas. „Tūla“. Išleido „Lietuvos rašytojų sąjungos“ leidykla. Romano ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas.

Jurgis Kunčinas. „Tūla“. Išleido „Lietuvos rašytojų sąjungos“ leidykla. Romano ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas.

Jurgis Kunčinas. „Tūla“. Išleido „Lietuvos rašytojų sąjungos“ leidykla. Romano ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas.

Jurgis Kunčinas. „Tūla“. Išleido „Lietuvos rašytojų sąjungos“ leidykla. Romano ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas.

Jurgis Kunčinas. „Tūla“. Išleido „Lietuvos rašytojų sąjungos“ leidykla. Romano ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas.

Jurgis Kunčinas. „Tūla“. Išleido „Lietuvos rašytojų sąjungos“ leidykla. Romanas „Tūla“ priskiriamas prie ryškiausių lietuvių literatūros kūrinių, pasirodžiusių per du pastaruosius dešimtmečius. Fatališka meilė, Vilniaus gatveles užgulusi sovietmečio pilkuma, nerimo ir liūdesio slegiamas inteligentiškas jaunuolis – iš tokių vaizdų susiklostė geriausias J. Kunčino romanas. Romano ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas.

Aurimas Švedas. „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“. Knygos ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė ir skaitovas Paulius Šironas.

Aurimas Švedas. „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“. Knygoje atskleidžiamas neeilinio žmogaus – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės Irenos Veisaitės – likimas. Istorijos ir atminties akistatoje išryškėja ne tik Irenos Veisaitės biografijos kontūrai, bet ir XX amžiaus akivaruose dingusio Lietuvos žydų pasaulio vaizdai, atkuriami knygos herojės sutiktų iškilių kultūros pasaulio asmenybių portretai.Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė ir skaitovas Paulius Šironas.

Delia Owens. „Ten, kur gieda vėžiai“. Knygą išleido „BALTO“ leidybos namai. Vertė Anita Kapočiūtė ir Vidas Morkūnas. Ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Delia Owens. „Ten, kur gieda vėžiai“. Knygą išleido „BALTO“ leidybos namai. Vertė Anita Kapočiūtė ir Vidas Morkūnas. Ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Delia Owens. „Ten, kur gieda vėžiai“. Knygą išleido „BALTO“ leidybos namai. Vertė Anita Kapočiūtė ir Vidas Morkūnas. Ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Laukinių Afrikos gyvūnų tyrinėtojos septyniasdešimtmetės Delios Owens literatūrinis debiutas „Ten, kur gieda vėžiai" tapo pasauline knygų leidybos sensacija. Dukra vadinama Kaja Klark atokaus Šiaurės Karolinos miestelio Barkli Kouvo gyventojams yra neįmenama paslaptis, ji niekinama ir laikoma atmata. Palikta motinos, vėliau – ir keturių brolių bei seserų, Kaja auga pelkių apsuptyje tik su tėvu, kuriam nėmaž nerūpi ir kuris netrukus dingsta. Apleista ir izoliuota Kaja išmoksta pragyventi iš to, ką siūlo gamta, toje derlingoje ją supančioje aplinkoje randa ir paguodą.Knygą išleido „BALTO“ leidybos namai. Vertė Anita Kapočiūtė ir Vidas Morkūnas. Ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Saulius Šaltenis. „Geležiniai gyvatės kiaušiniai“. Išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištrauką skaito autorius.

Saulius Šaltenis. „Geležiniai gyvatės kiaušiniai“. Išleido leidykla „Tyto alba“. Ar įmanoma kitaip, naujai papasakoti apie sausio 13-ąją? Apie idealią meilę? Jei rašytojas sumano kažką netikėta – taip. Saulius Šaltenis lūžio ir sumaišties metą regi ne dalyvio, bet stebėtojo akimis. Į prosenelio Antonio gimtinę grįžusi Jaelė Gvadelupė sužeidžiama ne tik kulkomis. Iš geležinių gyvatės kiaušinių išsiritę agresija, prievarta, godulys ją stulbina, bet mergina stebėtinai atspari. Į budelio – aukos priešstatas ji gali pažvelgti svetimšalės akimis. Romano ištraukas skaito autorius.

Jane Jacobs. „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas“. Vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Išleido leidykla „Lapas“. Knygos ištraukas skaito aktorė Giedrė Vaičekauskienė.

Drąsus klausimas keliamas revoliuciją sukėlusioje ir klasika tapusioje Jane Jacobs knygoje „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas": ar gyventojai apie miesto planavimą gali suprasti daugiau nei profesionalūs urbanistai? Jane Jacobs yra žymi 20 a. JAV ir Kanados žurnalistė, knygų autorė ir aktyvistė, padariusi didelę įtaką urbanistikai, sociologijai ir urbanistinės ekonomikos suvokimui. Ši prieš beveik 60 metų pasirodžiusi knyga išlieka vienu svarbiausių veikalų apie miestų planavimą. Vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Išleido leidykla „Lapas“. Ištraukas skaito aktorė Giedrė Vaičekauskienė.

Romain Gary. „Paukščiai skrenda mirti į Peru“. Iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė. Išleido leidykla „Vaga“. Knygą toliau skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Romain Gary. „Paukščiai skrenda mirti į Peru“. Iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė. Išleido leidykla „Vaga“. Knygą toliau skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Romain Gary. „Paukščiai skrenda mirti į Peru“. Iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė. Išleido leidykla „Vaga“. Knygą toliau skaito aktorius Saulius Čiučelis.