„Smegenys tuomet šiek tiek išprotėja“, - apie vykstančius pokyčius kūne tapus mama, pasakoja Sigita Valevičienė. Du dešimtmečius psichoterapeutė gilinasi į motinystės ir tėvystės klausimus, atskleisdama kartais ne pačias patogiausias problemas.Kas vyksta žmogaus smegenyse susilaukus vaiko? Kodėl vis dažniau kalbame apie depresiją po gimdymo? Ar iš tiesų vyrai nesidomi šiais klausimais?Pokalbis su psichologe-psichoterapeute Sigita Valevičiene.Ved. Ignas Klėjus

„Priešistorinių laikų smegenys, viduramžių lygio institucijos ir dieviškų galimybių technologijos“, - apie šiuolaikinio žmogaus kasdienybės nesuderinamumą pasakoja Rasa Jauniškienė. Būdama skaitmeninės sveikatos ekspertė, Rasa gilinasi į tai, kokį poveikį mums turi kasdieniniai įpročiai naudojant technologijas. Čia ir priklausomybė nuo interneto, įvairiausių formų savęs pardavinėjimas, ir skaitmeninių vertybių „košė“.Kaip pasiekti skaitmeninio pasaulio higieną? Ar socialiniai tinklai dėl to ką nors daro? Kaip telefonas rankose pakeis žmogaus evoliuciją?Pokalbis su viena iš Skaitmeninio etikos centro įkūrėjų, skaitmeninės sveikatos eksperte Rasa Jauniškiene.Ved. Ignas Klėjus

„Kai rašau knygą, ją rašau 18 valandų per parą“, - pasakoja Juozas Gaižauskas. Po pirmos piligriminės kelionės praėjus penkeriems metams, aktorius skaičiuoja jau šeštą išleistą knygą. Juozas pripažįsta, kad rašytoją savyje atrado nuėjęs 800 kilometrų Šv. Jokūbo keliu, o piligrimystę tęsia iki šiol ne tik įvairiuose piligriminiuose keliuose, bet ir lankydamas žmones susitikimuose mažuose Lietuvos miesteliuose.Apie piligrimystę, gyvenimą pakeitusį rašymą ir tapatybės tvirtumą su aktoriumi, rašytoju ir atlikėju Juozu Gaižausku.Ved. Ignas Klėjus

„Jaučiuosi marionete, kurią už virvelių kažkas tampo“, - pasakoja slaugytoja Laima Baršauskienė. Du dešimtmečius pacientus slauganti Laima negailestinga savo profesijai: nors pripažįsta, jog be jos būtų kitoks žmogus, šiuolaikinę slaugą Lietuvoje drąsiai vadina bausme žmogui. Ji įsitikinusi, jog už tokį sunkų ir emociškai kartais varginantį darbą mokama per mažai.Apie mirtį, gyvenimo kelią ir slaugos užkulisius su slaugos ir paliatyvios pagalbos specialiste, slaugytoja ir lektore Laima Baršauskiene.Ved. Ignas Klėjus

„Dabar atvirumas yra mano galia“, - pasakoja fotografė, stilistė Deimantė Rudžinskaitė-Ivanauskė, parašiusi atsiminimų knygą „Pasaulietė“ apie nelengvą vaikystę Jehovos liudytojų šeimoje. Pati Deimantė pripažįsta, kad būdama vaikas nuolat laukė, kol kas nors ją išgelbės, bet tai padarė tik pati sulaukusi pilnametystės, o dabar, kaip pati teigia, norisi tik ramybės.Pokalbis su fotografe, stiliste Deimante Rudžinskaite-Ivanauske apie santykį su tikėjimu, prisiminimais ir vaikystės patirtimis.Ved. Ignas Klėjus

„Grįžęs dalies darbų net neprisimeni, kad jie buvo“, - apie jausmą, užplūstantį nuėjus piligriminį kelią, pasakoja žygeivis, vienas iš Camino Lituano kūrėjų. Kartu su bendraminčiais ir savanoriais ne vienerius metus kuriantis piligriminį kelią per Lietuvą, Marius pripažįsta, kad tai paskatino kai kurių kaimelių atgimimą, o piligrimai tapo kraštovaizdžio dalimi. Vienas iš tikslų - kad lietuvis bent kartą gyvenime pėsčiomis pereitų Lietuvą.Kodėl Marius su bendraminčiais ėmėsi šio kelio kūrybos? Kas jam yra mažieji pasaulio centrai? Ir kaip piligrimai Lietuvoje keičia kaimus ir miestelius?Pokalbis su vienu iš Camino Lituano kūrėjų, žygeiviu Mariumi Minkevičiumi.Ved. Ignas Klėjus

Prieš penkerius metus mokslininkė Laima Blažytė-Čereškienė kartu su komanda iš naujo atrado lietuviškas tamsiąsias bites, kurios, manyta, buvo išnykusios Lietuvoje. Pati mokslininkė pasakoja, jog turime suprasti, kad tai svarbi mūsų krašto gamtos dalis, nors pripažįsta – yra ir tokių žmonių, kurie nepritaria šios bitės išsaugojimui. Pasirodo, šios bitės šiame krašte gyveno tūkstančius metų ir tik mūsų gyvavimo laikais susidūrė su egzistencine grėsme.Nuo bitininkystės iki bičių mokslininkės su Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadove Laima Blažyte-Čereškiene.Ved. Ignas Klėjus

„Būna, kad prie vieno žodžio sėdžiu ir 10 minučių“, - apie tinkamo vertimo paieškas pasakoja knygų vertėjas Matas Geležauskas. Išvertęs ne vieną Lietuvoje puikiai žinomą knygą, Matas pripažįsta, jog gero vertimo išmokti sunku, kartais tiesiog turi pajausti. O kaip knygos keičia vertėjo gyvenimą?Apie kelią nuo pjūklų instrukcijų iki pasaulinio lygio knygų su vertėju, lingvistu Matu Geležausku.Ved. Ignas Klėjus

„Važiuodavau su dviračiu iš ligoninės ir jausdavau, kad tai geriausia dienos akimirka“, - pasakoja gydytoja Barbora Jarašūnė, parašiusi knygą apie medikų perdegimą „Poliklinika arba netikėti medžiai“. Pati autorė pakeitė ne vieną medicinos specialybę ir pripažįsta, kad knygos apie gydytojo psichologinio gyvenimo sunkumus negalėjo neparašyti.Kaip atrodė pačios rašytojos kelias į gydytojo gyvenimą? Ar perdegimas medikų bendruomenėje užprogramuotas? Pokalbis su gydytoja dietologe Barbora Jarašūne.Ved. Ignas Klėjus

Nuo mažo Lepšių kaimo Šakių rajone iki Kembridžo universiteto - tai jaunos mokslininkės Viktorijos Pavalkytės gyvenimas. Kilusi iš nedidelės Lietuvos gyvenvietės, Viktorija pripažįsta, kad mokykloje apie mokslininkės karjerą nesvajojo, nes apie tai tiesiog niekas nekalbėjo. Šiuo metu Viktorija dirba Plastiškumo laboratorijoje, kurioje gilinasi į „Trečiojo nykščio“ projektą ir tai, kaip mūsų smegenis veikia papildomos robotinės galūnės, o smegenų plastiškumas viena pagrindinių laboratorijos krypčių.Kaip atrodė mokslininkės kelias nuo kaimo iki prestižinio universiteto? Kam žmogui reikalingas trečias rankos nykštys ir kada išvysime žmones su papildomomis galūnėmis?Pokalbis su Kembridžo universiteto Plastiškumo laboratorijos neuromokslininke Viktorija Pavalkyte.Ved. Ignas Klėjus

„Tai geriausiai gydymui pasiduodantis psichiatrinis sutrikimas“, - apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą pasakoja psichoterapeutas Gintautas Narmontas. Gyvename laikais, kuomet mūsų dėmesys yra tarsi valiuta, kuria švaistomės, o užsiimdami daugiaveika sukeliame būseną, kai be aplinkinio triukšmo gyventi negalime. Tačiau, priešingai nuo tiesiog išblaškyto dėmesio, dalis žmonių kenčia nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (angl. ADHD), kurio priežastys ne šiaip šiuolaikinio gyvenimo tempas.Kokia riba tarp tiesiog pamesto dėmesio ir ADHD? Pokalbis su gydytoju psichoterapeutu Gintautu Narmontu.Ved. Ignas Klėjus.

„Per maistą galime perteikti net tai, kas vyksta šalyje“ - pasakoja virtuvės šefas Andrius Kubilius, kurio restoranas atsidūrė tarp vieno iš keturių Lietuvoje pelniusių „Michelin“ gido žvaigždę. Pats Andrius juokiasi, kad dėl apdovanojimo geriau gaminti nepradėjo. Populiarumo niekada nesivaikęs, viskas ką daro, kaip pats sako - žmogaus džiaugsmui kurti.Svečiuose „Nineteen18“ restorano virtuvės šefas Andrius Kubilius.Ved. Ignas Klėjus

„Mano pašaukimas - meilė žmogui“ - apie save pasakoja stuburo chirurgas Giedrius Bernotavičius. Būdamas vienu iš nedaugelio Lietuvoje operuojančių vaikų stuburo deformacijos, gydytojas savo žiniomis padeda ir žmonėms už Lietuvos ribų. Giedrius Bernotavičius neseniai grįžo iš misijos Etiopijoje, kurioje daugiau nei dešimtmetį kasmet susirenka gydytojai iš viso pasaulio, operuoti ir keisti vietinių vaikų gyvenimus. Giedrius teigia, jog operuojant ypatingai skurdžiomis sąlygomis apie save sužinai daug naujų dalykų.Apie chirurgo kasdienybę, stereotipus, misiją Etiopijoje ir ten dirbančius nepaprastus gydytojus su Santaros klinikų vaikų ortopedu traumatologu, stuburo chirurgu dr. Giedriumi Bernotavičiumi.Ved. Ignas Klėjus

Šiuolaikinėje vakarų kultūroje įprasta vengti beveik visko, kas susiję mintimis apie mirtį. Net atsisveikinant su velioniu, jis papuošiamas taip natūraliai, tarsi būtų gyvas, o visą užkulisių darbą su mirusio kūnu esame patikėję mažai visuomenės grupei, tarp kurių tiek teismo medicinos gydytojai, tiek žmonės kūnus paruošiantys kremavimui.Vilniaus universiteto, filosofijos fakulteto sociologės dr. Milda Pivoriūtė ir Kamilė Baltrušaitytė pastaruosius metus gilinosi į tuos, kuriems mirtis kasdienio darbo dalis, žmones, kurie dirba morguose, ar nuolat atlieka autopsijas, besiliesdami prie mirusio žmogaus kūno. Tyrėjos siekė atskleisti asmeninį morgo darbuotojų požiūrį į savo darbą ir šio proceso užkulisius, tačiau šios mažos grupės žmonių kasdienybė pasako kur kas daugiau apie visą visuomenę.Ved. Ignas Klėjus

„Užrašinėdavo penktokai išgirdę iš savo močiutės“ - apie nešvankios tautosakos etapus mūsų istorijoje pasakoja Martynas Vingrys. Jis tyrinėja seksualumo, lytiškumo ir nešvankybių akcentus lietuvių tautosakoje. Čia ir nepadarius pasakos ir anekdotai apie kvailą velnią, o taip pat neseniai Martynas išleido knygą „Adomas pasiilgo Ievos“, kurioje ne tik tekstai, bet ir vaizdingos iliustracijos apie mūsų lytiškumo supratimo istoriją. Už panašų leidinį beveik prieš 100 metų Vincui Krėvei grėsė baudos ir pasmerkimas.Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos tyrinėtojus Martynu Vingriu.Ved. Ignas Klėjus

„Mano kūnas turi pavargti, kad protas pailsėtų“, - apie savo keliones į atšiaurius kraštus pasakoja šeimos gydytojas Kęstutis Juška. Jis jau daugiau nei 10 metų kelionėse tyrinėja atokiausius kraštus. Aplankęs Rytų Sajanus, Poliarinį Uralą, Jakutiją ir Mongoliją, Putoranų plynaukštę bei perėjęs daugiau nei 700 km užšalusiu Baikalo ežeru. Dar šią vasarą Kęstutis burine jachta ruošiasi plaukti per Arkties vandenyną su tikslu pasiekti kuo didesnę platumą, apiplaukti Svalbardo salyną ir surinkti mėginius Lietuvos mokslininkams.Apie praeities ir ateities keliones, patirtus pavojus ir prasmes su atokių kraštų tyrinėtoju, šeimos gydytoju Kęstučiu Juška.Ved. Ignas Klėjus

„Dviejų vienodų žmonių nėra, net kai jie gimsta kartu“ - apie emocijų veikimą pasakoja neuromokslininkė Laura Vencė. Besigilindama į tai kaip jos veikia mūsų smegenyse ir gyvenime, Laura užsiima edukacija ne tik įvairiose organizacijose, bet ir paauglių stovyklose. Mokslininkė pripažįsta, jog šis jaunystės laikotarpis ypatingai svarbus besiformuojant mūsų asmenybės gebėjimui reikšti ir valdyti emocijas.Pokalbis su neurobiologe, biofizikos mokslų daktare Laura Vence apie emocijas ir neuromokslų įtaką tam kaip mes jas suprantame.Ved. Ignas Klėjus

„Prieš 20 metų tai buvo dalykas, kurį visi slėpė“ - pasakoja Aistė Bikauskė prisiminusi vaikystę, kuomet jai buvo diagnozuotas 1 tipo cukrinis diabetas. Jau kelerius metus Aistė užsiima sveikatos edukacija ir dalinasi gyvenimo su šia liga kasdienybe socialiniuose tinkluose.Daugiau nei pusę savo laiko šioje Žemėje gyvenanti su cukriniu diabetu, Aistė pripažįsta, kad labai ilgai diabetą norėjo atskirti nuo savęs, tačiau suprato, kad sveikata yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas, jog ji turi rūpėti mums patiems, o ne kažkam kitam.Pokalbis su tinklaraščio „Mission Diabetes“ kūrėja Aiste Bikauske apie gyvenimą su liga, motyvaciją keistis ir edukacijos naštą.Ved. Ignas Klėjus

„Nesvarbu kiek turi pinigų, svarbu, ką pažįsti“ - apie kelionę į krizės ir protestų kaustytą Venesuelą, pasakoja keliautojai Irmantas Škėrys ir Ridas Beržauskas. Prieš penkerius metus, kai gyventojai bėgo iš šios šalies, jie ten vyko filmuoti dokumentinio filmo. Iš pradžių jų tikslas buvo užfiksuoti vietinių medikų darbą, tačiau sutikus lietuvių kilmės žurnalistę, istorikę Jūratę Statkutę de Rosales, planai pasikeitė.Kartu aplankę ne vieną tolimą šalį, kurdami dokumentinius filmus apie vietinių žmonių gyvenimus, Irmantas ir Ridas pripažįsta, kad būnant tokiose tolimose šalyse priimi save tokį, koks esi iš tikrųjų, o sutikti žmonės tikrai privers pajusti, jei tu jiems nepatinki.Dvylika punktų apie keliautojų Irmanto Škerio ir Rido Beržausko keliones.Ved. Ignas Klėjus

„Mes galime mokytis ir augti, kai erdvė yra saugi. Jeigu esame nuolat kritikuojami, mes nesimokysime, mes bandysime išlikti“ - apie žmonių, turinčių psichikos sveikatos sunkumų kasdienybę pasakoja psichiatrė Neringa Piraškevičiūtė-Abeciūnaitė. Ji pripažįsta, kad sunkūs sutrikimai izoliuoja, kartais atima darbą, prasmę ir ryšį su artimaisiais. Neringa dirbdama Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre su komanda užsiima psichosocialine reabilitacija, kuomet iš kasdieninio gyvenimo iškritusiems žmonėms padeda susigrąžinti įgūdžius dalyvauti visuomenės veikloje.Kaip padėti sau atsistoti ant kojų, kai atrodo beveik neįmanoma?Pokalbis su psichiatre Neringa Piraškevičiūte-Abeciūnaite.Ved. Ignas Klėjus

„Gebėdami suvokti, ką šiuo metu jaučiame, galime apsaugoti save ir kitus“ - apie emocijų atpažinimo svarbą pasakoja edukologė Agnė Liubertaitė-Amšiejė. Ji kartu su kolegėmis išanalizavo daugiau nei šimtą tėvų dažniausiai užduodamų klausimų apie vaikų auginimą interneto paieškos platformose ir paruošė moksliškai pagrįstus atsakymus.Kodėl mano vaikas valgo smėlį? Kodėl vaikai susikuria įsivaizduojamus draugus? Ką daryti, jei vaikas manęs nemyli?Pokalbis su edukologe, „Vilniaus privačios gimnazijos“ vykdančiąja vadove, socialinių mokslų daktare Agnė Liubertaitė-Amšiejė apie dvylika dažniausiai užduodamų klausimų apie vaikų auginimą.Ved. Ignas Klėjus

„Be Pi raketos į mėnulį nepaleistume“ - apie savo susižavėjimą skaičiais pasakoja matematikos mokytojas Andrius Ūdra. Nors Andrius matematikos moko dar tik penkerius metus, su vaikais dirba apie penkiolika, vadovaudamas vaikų stovykloms.Taip pat jis yra gyvo veiksmo vaidmenų žaidimų kūrėjas ir entuziastas. Visame pasaulyje paplitusios kultūros žaidimuose, susibūrę žmonės net kelias dienas gali būti įsijautę į skirtingų herojų vaidmenį. Pats Andrius tai naudoja pamokose keliaudamas po Lietuvą.Koks šiuolaikinio mokytojo portretas? Kur yra matematikos grožis ir kaip atrodo vaidmenų žaidimų entuziasto kasdienybė?Ved. Ignas Klėjus

Amerikiečių milijonierius ir verslininkas Bryan Johnson mano galintis gyventi amžinai. Taikydamas naujausias ilgaamžiškumo mokslo žinias, jis ne tik laikosi griežtos rutinos, bet ir yra nuolat tiriamas bei prižiūrimas šios srities profesionalų. Ar tai iš tiesų įmanoma?Pokalbis apie šiuolaikinį požiūrį į senėjimą ir biologinį kūno amžių su ilgaamžiškumo pradininku Lietuvoje, genetiku, mokslų daktaru Vaidu Dirse.Ved. Ignas Klėjus

„Net ir kariuomenėje kariškiai pabrėžia kūrybiškumo svarbą,“ - pasakoja karo sociologas Paulius Balsys. Pats visą gyvenimą paskyręs darbui kariuomenėje, Paulius Balsys yra vienas iš nedaugelio mokslininkų Lietuvoje, tyrinėjančių visuomenės ir karo santykį. Sociologas gilinasi į tai, kaip jaunosios kartos kariškių gyvenimai ir šiuolaikinės vertybės veikiami tarnybos kariuomenėje, kuri iki šių dienų pabrėžia tradicinius kultūrinius principus.Pokalbis apie šiuolaikinių vertybių vaidmenį jauno karininko gyvenime su karo sociologu Pauliumi Balsiu.Ved. Ignas Klėjus

„Jeigu gimti moterimi senovės pasaulyje, tai senovės Egipte“ - pasakoja Sandra Veprauskienė, kuri yra viena iš vos kelių egiptologių ir Egipto archeologių Lietuvos istorijoje. Sandra nuo paauglystės susižavėjusi Egiptu, tikėjo, kad visa tai kažkada praeis, bet tai tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi. Archeologė teigia, kad prisiliesti prie amuletų ir papuošalų, kurie tūkstančius metų gulėjo požemiuose - sunkiai nusakomas jausmas.Kaip atrodo egiptologės ir Egipto archeologės gyvenimas? Kodėl lietuvė domisi tokio tolimo krašto istorija? Ar mes šiuolaikiniame pasaulyje galime kažko pasisemti iš ankstesnių civilizacijų?Pokalbis su egipto archeologe, egiptologe, profesionalia Tarptautinės egiptologų asociacijos nare, pirmosios Lietuvoje senovės Egipto studijos „Dendera“ įkūrėja Sandra Veprauskiene.Ved. Ignas Klėjus

„Močiutė dirbo vaistinėje, tą vaistinę atsimenu kaip ypatingą pasaulį su ypatingu kvapu“ - apie savo pasirinkimą tapti vaistininke pasakoja mokslų daktarė Gabrielė Balčiūnaitė-Murzienė. Pati mokslininkė būdama vaistažolių entuziastė pripažįsta, kad kur nors eidama visada mato aplink augančius augalus ir jų vertę gaminant vaistinius preparatus. Gabrielė savo socialiniame tinkle „Ne saldainiai“ ne tik edukuoja apie vaistų vartojimą ir fitoterapiją, bet ir su humoru žvelgia į keisčiausias kasdienines situacijas, kuriose persipina neretai visuomenės klaidingas santykis su vaistais.Dvylikos punktų pokalbis apie šiuolaikinius vaistus ir fitoterapiją su farmakognoste, mokslininke dr. Gabriele Balčiūnaite-Murziene.Ved. Ignas Klėjus

„Su ta pačia diagnoze, tiek Elonas Muskas, tiek paprastas žmogus, negalintis savarankiškai gyventi“ - apie autizmo įvairovę pasakoja Barbora Suisse. Barbora augindama sūnų su autizmo spektro sutrikimu, pastaruosius septynerius metus, visą savo kasdienybę paskyrė edukacijai neuroįvairovės tema. Patirtys su sūnumi Barborą paskatino domėtis autistiškų suaugusiųjų ateitimi ir galimybe skatinti visuomenę tapti brandesne įvairovės klausimu.Ką per šiuos veiklos metus patyrė pati Barbora? Kaip sūnaus autizmo diagnozė pakeitė jos gyvenimą?Pokalbis su organizacijos “Draugiški autizmui” ir autistiškų suaugusiųjų bendruomenės “Mes spektre” įkūrėja Barbora Suisse.

„Manęs nežavi populiarioji dirbtinio intelekto pasaka“ - atvirauja mokslininkas Rytis Maskeliūnas, tą patį dirbtinį intelektą naudojantis kuriant ateities technologijas, skirtas kuo anksčiau diagnozuoti tokius neurologinius sutrikimus kaip Alzheimerio ar Parkinsono liga. Ryčio senelės patirtas insultas, studentės mamos su Alzheimerio liga žūtis gaisre ir kiti susidūrimai su sunkiomis ligomis, Rytį įkvėpė ieškoti būdų kaip dirbtinį intelektą ir žaidimus pritaikyti, lengvinant šių žmonių gyvenimą.Pokalbis su mokslininku, informatiku, žaidimų kūrėju, Kauno technologijos universiteto profesoriumi Ryčiu Maskeliūnu.Ved. Ignas Klėjus

„Gebėjimas išgerti puodelį arbatos dykumoje atsirėmus į uolą niekur neskubant - išskirtinis dalykas“ - pasakoja 15 metų Egipte pragyvenusi Ina Kiseliova - El Marassy. Į šią arabų šalį Ina prieš daugiau nei dešimtmetį atvyko kaip gidė, neturėdama aiškaus plano, kiek laiko čia praleis. Grįžusi į Lietuva Ina pradėjo tyrinėti islamą ir studijuoti doktorantūrą Lietuvos kultūros tyrimų institute. Pati mokslininkė pasakoja, jog grįžus į Lietuvą jautė didelį norą paneigti neteisybę, vyraujančią vakarų pasaulyje apie šią religiją.Pokalbis apie patirtis gyvenant Egipte, islamo tyrinėjimus ir ypatingą šio pasaulio ryšį su mirtimi.Ved. Ignas Klėjus

„Kaip smegenyse susiformuoja sąmonė mes kol kas negalime sužinoti“ - teigia neuromokslininkė Urtė Neniškytė. Smegenų tyrinėjimai ir jose vykstantys procesai šiuolaikinėje visuomenėje yra tapę tokie įtakingi, jog neretai keičia mūsų suvokimą apie pasaulį. Nors mokslininkai dar negali atsakyti kaip veikia žmogaus ir kitų gyvūnų sąmonė, Urtė Neniškytė pripažįsta, kad smegenų sudėtingumas nebūtinai reiškia, jog esame geriau prisitaikę išlikti už kitus organizmus, kurie galbūt smegenų išvis neturi.Dvylika klausimų apie naujausius smegenų tyrinėjimus su Urte Neniškyte.Ved. Ignas Klėjus

„Tai gali suteikti ramybę, jei išmoksti gyventi tokios gamtos ritmu“, – apie darbą ir gyvenimą poliarinės nakties sąlygomis pasakoja Švedijos šiaurėje dirbanti lietuvė gydytoja Gabrielė Smilginė. Praleidusi dešimtmetį studijuodama mediciną Lietuvoje, Gabrielė nusprendė savęs ieškoti kitoje šalyje, už poliarinio rato, kurioje klimato sąlygų kontrastingumas paveikia net ir daug metų čia gyvenančių vietinių savijautą. Nors Lietuvoje įprasta girdėti norą lygiuotis į Švedijos visuomenės pasiekimus, gydytoja pripažįsta, kad lietuviai per daug nuvertina savo šalies medicinos prieinamumą.Kaip atrodo gydytojo darbas Švedijos šiaurėje? Koks čia gyvenančių žmonių požiūris į psichikos sveikatą? Ar šioje Skandinavijos šalyje egzistuoja „mobingas“?Pokalbis su šeimos medicinos gydytoja rezidente Gabriele Smilgine.Ved. Ignas Klėjus

„Tai nėra šuniuko pavedžiojimas, grybavimas ar ekskursija“ – teigia miškininkas, gidas ir vienas iš gamtos terapijos pradininkų Lietuvoje Linas Daubaras. Nors pats Linas nėra medikas ar psichologas, jis įsitikinęs, kad visgi nepakankamai vertiname miško poveikį sveikatai. Prieš kelis metus su bendraminčiais įkūręs Lietuvos gamtos terapijos asociaciją, siekia šią terapijos formą integruoti į mūsų sveikatos apsaugos sistemą, ką įgyvendina ir kitos Europos šalys.Pokalbis su miškininku, gidu ir gamtos terapijos entuziastu Linu Daubaru.Ved. Ignas Klėjus

„Daug dalykų Amerikoje, kaip ir Lietuvoje man yra svetimi“ - pasakoja JAV užaugęs, bet Lietuvos nepamiršęs režisierius Tomas Vengris. Pats Tomas atskleisdamas išskirtinę savo šeimos istoriją prisimena, kad jo mama visada siekė išlaikyti lietuviškumą ir kalbą, o amerikietiški žaislai ir daiktai jai atrodė nepriimtini. Baigęs kino mokslus prestižiniame Amerikos kino institute Los Andžele, režisierius pripažįsta, kad pasirinko ne Holivudo kryptį. Tomas pasakoja, kad kolegos iš kino industrijos Los Andžele jam pavydi kūrybinės laisvės, kurią jis turi kurdamas čia Europoje.Kaip Tomo Vengrio vaikystė suformavo jo asmenybę? Kodėl Tomas visgi nepaniro į Amerikos kino kultūrą? Kokį vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje atlieka kino režisierius?Dvylika punktų apie režisieriaus gyvenimą su Tomu Vengriu.Ved. Ignas Klėjus

„Sunku patikėti, kad vis dar yra žmonių tikinčių plokščios Žemės teorija“ - stebisi mokslo populiarintojas ir laidos „Mokslo sriuba“ vedėjas Ignas Kančys. Per daugiau nei dešimtmetį kuriant kultinę mokslo laidą, Ignas tapo savotišku personažu, kurio susidomėjimas įvairiomis mokslo sritimis užkrečia. Pats Ignas pripažįsta, jog gyvename atradimų laikais ir galime asmeniškai kiekvienas tai išgyventi, jei tik būsime smalsūs.Kuo ypatinga Islandijos vulkanizmas? Kaip tai gali padėti kovojant su klimato kaita? Kada sugrįšime į Mėnulį ir kaip ten gyvensime?Dvylika temų apie Igną Kančį ir jį dominančias mokslo temas.Ved. Ignas Klėjus

„Dabar suprantu, kodėl draugei į svečius leisdavo pasikviesti tik vieną vaiką“ - apie savo vaikystę pasakoja sociologė Goda Damaševičiūtė, tyrinėjanti vaikų patirtis pereinamuoju laikotarpiu Lietuvoje tarp 1985 ir 1999 metų. Skiriasi ne tik žaidimai, bet ir prasmės, kurių tikrai neanalizavome būdami vaikais.Kodėl suolelis kieme be lentų, o krepšinio lankas be tinklelio? Ar karas tarp vaikų, iš tiesų tiesiog žaidimas?Pokalbis su Vilniaus universiteto sociologijos doktorante Goda Damaševičiūte.Ved. Ignas Klėjus

„Neteisinga, kad tiek daug mokslininkų dirba, bet niekas nesupranta, ką jie daro“,– teigia mokslininkė Monika Mačiulienė, kuri pripažįsta, kad per daug metų įsišaknijęs užsidariusių mokslininkų įvaizdis turi keistis. Monika pasakoja, kad pasaulyje vis plačiau kalbama apie paprastų žmonių įsitraukimą į mokslo projektus, kuriuose lavinamas ne tik kritinis mąstymas, bet ir atliekami neįtikėtini atradimai. Vienas iš pavyzdžių susijęs su kosmoso tyrinėjimais, kuomet paprastas pilietis 2020 metais, nagrinėjant NASA paviešintus duomenis, atrado naują planetą.Ar tai įmanoma ir Lietuvoje?Dvylika punktų apie mokslininko įvaizdį, mokslo klaidas ir visuomenės įsitraukimą į svarbiausius žmonijos atradimus su VILNIUS TECH Piliečių mokslo centro vadove dr. Monika Mačiulienė.Ved. Ignas Klėjus

„Atvykau į Lietuvą kurti naujo gyvenimo mokėdamas tik portugalų kalbą“ - atvirauja prieš 20 metų gimtąją Braziliją palikęs Vladas Bartochevis. Turėdamas lietuviškų šaknų ir niekada nesilankęs užsienio šalyje, Vladas pabaigęs mokyklą nusprendė pakeisti gyvenimą radikaliai. Iš daugiau nei 200 mln. gyventojų turinčios šalies Vladas persikėlė gyventi į mažą Europos šalį. Kaip pasakoja pats Vladas, čia jo laukė sugriuvę lūkesčiai ir iššūkių keliantys kultūriniai skirtumai.Dvylika punktų apie 20 metų Lietuvoje kurtą gyvenimą ir imigranto sunkumus su sociologijos mokslų daktaru Vladu Bartocheviu.Ved. Ignas Klėjus

„Nėra jokio objektyvaus fakto, kuris patvirtintų žmogaus dominavimą šioje planetoje“, - teigia rašytoja Gabija Grušaitė, septynerius metus rašiusi trečiąjį savo romaną „Grybo sapnas“, kuriame tyrinėja ne tik žmonių tarpusavio santykius, bet ir galimą planetos ateitį.Naujoje savo knygoje Gabija sužadina vaizduotę kurdama menamą ateitį, kurioje apie žmogaus sąmonę žinome kiek daugiau nei šiandien. Grybo sapno teorija, teigianti, kad visa mūsų realybė iš tiesų yra iliuzija, sukurta kūno viduje gyvenančio grybo, yra įkvėpta šiuolaikinio mokslo faktų, teigiančių, kad žmogaus žarnyne gyvenantys mikroorganizmai turi ryškios įtakos mūsų smegenims ir bendrai savijautai.Dvylika punktų apie grybo sapnus ir asmenines patirtis su rašytoja Gabija Grušaite.Ved. Ignas Klėjus

„Net vaikštant gatve girdžiu kiekvieną trakštelėjimą ir judesį“, - apie savo darbą pasakoja ornitologas Marius Karlonas.Kaip atrodo ornitologo kasdienybė? Ar tai iš tiesų toks romantiškas darbas? Marius teigia, kad tai kaip meilė: pirmus metus esi apsvaigęs, o vėliau pradedi pastebėti problemas. Jis yra įsitikinęs, kad visų pirma gamtininkas turi būti visuomenės švietėjas, nes žinios apie nykstančias rūšis ir kenčiančią gamtą gulėdamos stalčiuje problemų neišspręs.Pokalbis apie gamtinį turizmą, paukščių genialumą ir kasdieninius nuotykius su „Ornitostogų“ įkūrėju, ornitologu Mariumi Karlonu.Ved. Ignas Klėjus

„Didžiausias ateities iššūkis tobulėjančioje medicinoje - sugebėti išlaikyti artimą ryšį su pacientu“, - teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Žilvinas Dambrauskas. Dar visai neseniai būti operuojamam roboto instrumentais, o ne chirurgo rankos prisilietimu atrodė neįtikėtina. Net ir sparčiai tobulėjant medicinai, sveikatos klausimai nuolat persipina su mokslo įrodymais ir mūsų įsitikinimais ar nuomone.Tad kuo iš tiesų pasitikėti, sprendžiant savo sveikatos klausimus?Pokalbis su LSMU Įrodymais pagrįstos medicinos centro vadovu, pilvo chirurgu prof. Žilvinu Dambrausku apie gydytojo chirurgo kasdienybę, nuolatinį žongliravimą tarp įsitikinimų, nuojautos, pacientų lūkesčių ir mokslo įrodymų.Ved. Ignas Klėjus

„Tai tarsi loterija - visi vartoja, o dalis tampa priklausomais“, - visuomenės tyrinėtojas Daumantas Stumbrys savo knygoje „Žalingos alkoholio vartojimo praktikos Lietuvoje“ atskleidžia, kaip lietuvių tautoje lėtiškai rusenančią alkoholio vartojimo kultūrą veikė tris dešimtmečius nepriklausomybėje vykstantys gyvenimai. Daugiau nei dešimtmetį tyrinėjęs ir surinkęs paprastų žmonių istorijas, mokslininkas leidžia pažvelgti į visuomenėje sukurto vyriškumo bruožus ir trapią ribą tarp savidestrukcijos.Dvylika punktų apie tai, kaip Lietuvoje susiformavo ypatingai sudėtinga alkoholio vartojimo kultūra. Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininku, sociologu, demografu Daumantu Stumbriu.Ved. Ignas Klėjus

Kasdieninėje gyvenimo veikloje, turėdami savo stiprybių ir silpnybių, turbūt kiekvienam būtų nesudėtinga prisiminti tokių artimos aplinkos žmonių, kurių gabumai kokioje nors specifinėje srityje viršijo įprastos vidutinybės sugebėjimus. Dažnai tokiais žmonėmis mes žavimės, vadiname juos talentingais, kai kurie iš jų tampa net pasaulyje žinomais mokslininkais, vedančiais mus į dar labiau ištobulintą ateitį, tačiau kartais gyvenimai gali pasisukti ir kita kryptimi.„4 iš 10 gabių asmenų nerealizuoja savo sugebėjimų“, – teigia dr. Jurga Misiūnienė, kuri gilinasi į tai, kokiomis sąlygomis gabių žmonių stiprybės puoselėjamos ir nepamirštamos. Mokslininkė mano, kad ypatingų gebėjimų vaikams šiuolaikinėje švietimo sistemoje neskiriamas pakankamas dėmesys ir jie lieka paraštėse visam gyvenimui.Kokia yra gabumo prigimtis? Ką galime dėl jo padaryti? Galbūt dėmesį reikėtų skirti savo silpnybėms, o ne stiprybėms?Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros lektore dr. Jurga Misiūniene.Ved. Ignas Klėjus.

Ar „cepelininis“ dangus iš tiesų veikia kiekvieną lietuvį? Kokius mitus apie spalvas jau gali paneigti mokslininkai? Kodėl spalvos yra universali kalba, kurią supranta žmonės iš skirtingų kultūrų?Mokslininkė, psichologijos mokslų daktarė Domicelė Jonauskaitė gyvendama Šveicarijoje, beveik dešimtmetį tyrinėja spalvas ir bando atsakyti su kokiomis emocijomis mes jas asocijuojame bei kaip jos mus veikia.Pokalbis ir pažintis su Domicelės mokslinėmis spalvų patirtimis.Ved. Ignas Klėjus

„Visi esame muzikos terapijoje, bet tik muzikos terapeutai tai žino“ - pasakoja Miglė Vilčiauskaitė-Migloko šiuo metu besigilinanti į muzikos terapinį poveikį ir drąsiai kritikuojanti pramogų pasaulį, kuriame praleido ne vienerius metus. Kūrybą pradėjusi ankstyvoje vaikystėje, Miglė savo vietą profesionalioje scenoje surado dar paauglystėje. Per šį laikotarpį jos gyvenime ir karjeroje įvyko ne vienas pasikeitimas. Šiuo metu Miglė rengdama dainavimo užsiėmimus ir kurdama į įprastus standartus netelpančią muziką, teigia, kad dainuoti gali kiekvienas bei kviečia susidraugauti su savo balsu, nesistengiant kažkam įtikti.Ar iš tiesų visuomenė į savo gyvenimą bijo žvelgti kūrybiškai? Kaip nebijoti ir susidraugauti su laisve, kurią aplinkinių žvilgsniai kartais suvaržo?Atsakymai pokalbyje su kompozitore, atlikėja, būsima muzikos terapeute Migle Vilčiauskaite-Migloko.Ved. Ignas Klėjus

Kaip vorų tyrinėjimas ir biologija gali būti susiję su psichoterapija? Iš pirmo žvilgsnio dvi nesuderinamos specialybės mokslų daktarės Marijos Biteniekytės gyvenime iš tiesų papildo viena kitą. Pati Marija pripažįsta, kad būtų neteisinga save slopinti bei nebandyti ieškoti savęs ir kitose profesijose: „Noriu būti ten, kur jaučiuosi gyva, kur verda gyvenimo sultys“. Nors šiuo metu mokslų daktarė ne tik dėsto biologiją universitete, drauge yra ir psichologijos studentė, psichoterapijos kursantė, kaniterapijos entuziastė bei jogos mokytoja.Kaip nebijoti gyvenimo ir profesinio pokyčio?Dvylika akimirkų apie kontrastingą gyvenimą su dr. Marija Biteniekyte.Ved. Ignas Klėjus

Kas yra meilė? Klausimas į kuri atsakyti atrodytų beveik neįmanoma, tačiau kiekvienas tvirtai tikime, kad žinome, kas ji yra. Nors gyvybės mokslų atstovai meilę pavadintų tiesiog cheminių procesų nulemtą prieraišumą individui, kuomet mūsų smegenyse išsiskiria meilės hormonas oksitocinas, visgi ją kiekvienas suprantame skirtingai, o taip pat turime įsitikinimus, kas ką gali ir ko negali mylėti.Sociologas Linas Jakučionis gilinosi ne tik į tai kaip nepriklausomos Lietuvos pradžioje užaugę vilniečiai aiškina meilės reiškinį, bet ir bandė suprasti, ką lietuviai galvoja apie romantinius santykius su humanoidiniais robotais.Pokalbis su sociologu Linu Jakučioniu apie besikeičiančią meilės sampratą, jos (i)racionalumą ir jausmus robotams.Ved. Ignas Klėjus

„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas nutinka su valgomu produktu, kai jis nukeliauja į mūsų žarnyną“ - teigia mokslininkas Tomas Vaičiūnas, savo žiniomis suvaldęs žarnyno skausmus, sergant Krono liga. Ne tik išbandęs savo kūnu, bet ir pasisėmęs patirties iš labiausiai pažengusių pasaulio mokslininkų, Tomas Lietuvoje pasigenda požiūrio, jog pokyčiai gyvensenoje ir mityboje, lygiai taip pat kaip ir vaistai, gali gydyti.Kaip atrodė Tomo eksperimentai, bandant suvaldyti ligą? Ar jau galima atsakyti, kokia mityba tinkamiausia žmogui? Ko galime pasimokyti iš sveikiausių pasaulio regionų?Pokalbis su mokslininku, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektoriumi, gyvensenos medicinos studijų programos Lietuvoje iniciatoriumi dr. Tomu Vaičiūnu.Ved. Ignas Klėjus

„Pojūčiai ir simptomai, kuriuos jaučia žmogus, – tai tik ledkalnio viršūnė“, - apie atvejus, kuomet patys sau bandome diagnozuoti sutrikimą, teigia psichiatrė Loreta Aleknienė.Kiekvienam žmogui rūpi jo sveikata, tačiau lengva prieiga prie informacijos bei socialinių tinklų sukurta galimybė burtis į bendruomenes suteikia ne tik greitesnį kelią iki atsakymo, bet neretai ir tvirtą klaidingą nuomonę vienu ar kitu sveikatos klausimu. Su tuo vis dažniau susiduria ir psichiatrai-psichoterapeutai, kurių kabinetų duris praveria žmones įsitikinę, kad turi konkretų psichikos sutrikimą.Kodėl kartais taip nerimaujame dėl savo sveikatos? Kaip į šį fenomeną žvelgia psichiatrai ir kaip galime sau padėti?Pokalbis su psichiatre, geštalto praktike Loreta Alekniene.Ved. Ignas Klėjus

Nors su sovietine architektūra užaugo ne vieną lietuvių karta, tačiau retai net ir šiandien gyvendami savo būste pagalvojome, kokią įtaka tai daro kasdieninei vidinei mūsų būsenai. Erdvės, formos ir architektūra dramatiškai veikia mūsų psichikos gerovę, formuoja būdus, kuriais mes patiriame kasdienį gyvenimo ritmą.Kad tai nėra neutralu teigia ir architektė Evelina Bartusevičiūtė, kuri tyrinėja bei gilinasi į architektūros santykį su psichikos sveikata. Kokiais būdais architektūros sprendimai galėtų prisidėti prie psichikos sunkumų išgyvenimo ar net išvengimo? Ar tai iš tiesų įmanoma?Pokalbis su architekte, psichikos sveikatos santykio su architektūra tyrinėtoja Evelina Bartusevičiūte.Ved. Ignas Klėjus

„Neapgaudinėkime savęs, kad buvome gražūs, balti ir pūkuoti“ – apie lietuvių praeitį sako tautosakos tyrinėtoja Asta Skujytė – Razmienė, kuri gilinasi į liaudies mediciną ir jos istoriją. Pasak mokslininkės turime klaidingą suvokimą, kad tautosaka yra tik dainos ir pasakos, tačiau jos nuomone turime daug neatskleistų ir kartais nepatogių temų, ateinančių iš praeities.Kas yra „limpamos“ ligos ir kokią reikšmę jos turėjo lietuvių tautosakoje? Kaip mūsų protėviai suvokdavo psichikos sveikatą, senėjimą ir mirtį? Kodėl kai kurie žmonės ir šiandien gydosi liaudies išminties būdais?Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja Asta Skujyte-Razmiene.Ved. Ignas Klėjus

„Žmonės vietiniuose žemės ūkiuose skundžiasi, kad gamta tapo nenuspėjama, ją sunkiau skaityti ir suprasti“ – apie klimato kaitos paveiktą vietinių afrikiečių gyvenimą pasakoja marijampolietis Lukas Paltanavičius leidęsis į gyvenimo kelionę dviračiu. Kartu su drauge Aisha Hassan sėdo ant dviračių ir nuo Olandijos pajudėjo Tanzanijos link. Keliaujant beveik 8000 kilometrų, jų tikslu tapo pakeliui aplankyti atsinaujinančius žemės ūkius ir pasisemti įkvėpimo bei patirčių, kurias galėtų papasakoti plačiai Europos ir pasaulio bendruomenei.Luko ir Aishos kelionė tapo priemone atkreipti dėmesį į atsinaujinančius žemės ūkius, kuriuose dėmesys aplinkai ir ilgalaikei perspektyvai yra svarbiausias aspektas. Ką per pusantrų metų ant dviračių patyrė Lukas ir Aisha?Dvylika kelionės patirčių su „Cycle To Farms“ projekto autoriumi Luku Paltanavičiumi.Ved. Ignas Klėjus

Apie mitybą, gerą savijautą ir sveikatą girdime kone kasdien. O būti pavargusiam ir pasimetusiam didžiuliame informacijos ir rekomendacijų sraute, tapę taip pat įprasta, kaip tų patarimų nesilaikyti. Nors nėra vieno stebuklingo būdo sveikatos palaikymui, galima bandyti paneigti mitus ir klaidingus įsitikinimus.Ką žinome apie ilgaamžiškumą, žarnyno bakterijų įtaką savijautai ir besikeičiančias sveikos mitybos rekomendacijos?Pokalbis ir dvylika punktų su mitybos eksperte, biochemijos mokslų daktare Indre Aleknavičiene.Ved. Ignas Klėjus

Nepaprasto ir ypatingo mokytojo žvilgsnis į mokymo procesą – bent jau toks įspūdis susidaro išgirdus kalbant Simoną. Jis yra turbūt vienas pirmųjų ir greičiausiai vienintelis Lietuvoje geologas, dirbantis mokytoju. Nuo teatro iki geologinio turizmo, nuo kalbotyros iki mokslo populiarinimo - tai dalis raktažodžių, kurie apibūdina Simono veiklą.Viena iš Simono susidomėjimo sričių - ieškoti paralelių tarp gamtos reiškinių ir to, kokie šiame pasaulyje esame, kaip mes mąstome, kaip susiklosto žmonių likimai, ką veikiame gyvenime ir kokią kultūrą aplink save sukūrėme. Kokios tos paralelės, kurių nepastebime? Kaip atrodo Simono pamokos mokykloje? Ir kas patį geologą dar nustebina šiame pasaulyje?Pokalbis ir dvylika punktų su geologu, edukatoriumi, patyriminio ugdymo mokytoju Simonu Saarmannn.Ved. Ignas Klėjus

Turbūt daugelis mūsų įvairiais gyvenimo etapais yra patyręs aplinkos spaudimą ir lūkesčius kurti šeima, susituokti ir susilaukti vaikų. Todėl nenuostabu, kad motinystė ir tėvystė vadinama pamatine visuomenės vertybe, kuri dažnai suvokiama kaip „nelaužoma“.Paskutiniais dešimtmečiais Vakarų šalyse stebimas bevaikystės atvejų augimas. O gyvenimo be vaikų tema sulaukia vis didesnio visuomenės tyrinėtojų susidomėjimo. Nors bevaikystė šiuolaikinėje visuomenėje tapusi patogiu įrankiu žmogui lengviau dalyvauti karjeros ir materialinės gerovės varžybose, tačiau svarbu nepamiršti kitų priežasčių, kurios lemia šį scenarijų.Kodėl kartais gyvenimas susiklosto būtent taip?Pokalbis su visuomenės tyrinėtoja, Lietuvos socialinių tyrimų centro sociologe Vaida Tretjakova, su komanda tyrinėjančia bevaikystės patirtis.Ved. Ignas Klėjus

Naujos šiuolaikinio pasaulio darbo formos, mūsų kintančiame kultūros, technologijų ir laisvėjančios „sąmonės“ kontekste, keičia ir mūsų psichologinę būseną, emocinę pusiausvyrą bei santykius. Be abejonės, tie pokyčiai vyksta įvairiomis kryptimis, vieni aspektai mums suteikia daugiau laimės, kiti mus dar labiau įkalina.Laidoje apžvelgiame įvairias šiuolaikines darbo formas, fenomenus ir paradoksus bei bandome atsakyti į klausimą – kaip tai mus keičia?Dvylika punktų ir pokalbis su organizacijų psichologe dr. Jurgita Lazauskaite-Zabielske.Ved. Ignas Klėjus

Gyvename laikais, kuomet skambių pranešimų patikimumo riba socialiniuose tinkluose ne visada yra aiškiai matoma, nors galimybių tikrinti faktus turime daugiau nei bet kada. Supratimas, kodėl meluojame, kuriame istorijas ir manipuliuojame yra kelias į tikrą tiesą ir išmintingesnių sprendimų priėmimą. Kaip melas ir jo formavimas veikia mūsų elgesį? Kaip manipuliuojama emocijomis? Ar įmanoma tai pastebėti prieš tampant melo auka?Į šį, kartais iškreiptą pasaulį, pasinersime kartu su Vilniaus universiteto mokslininke, psichologe dr. Vita Mikuličiūte, kuri savo žiniomis, žmonių elgesį melagingų naujienų ir kito melo akivaizdoje, su komanda narplioja įvairiomis kryptimis.Ved. Ignas Klėjus

Ne vienerius metų dirbęs vaikų teisių apsaugos specialistu, šiandien Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas Vytautas Kirka pats tyrinėja vaikų patirtis, ieškant pagalbos ir teisingumo, patyrus netinkamą ar smurtinį elgesį šeimoje. „Tam tikros visuomenės dalies atžvilgiu, kažkada pats buvau tas blogiukas, kuris paima vaikus“ – pasakoja Vytautas ir atskleidžia tik dalį požiūrio, kuris atsispindi jo ir kolegės prof. Ilonos Tamutienės tyrime.Ką išgyvena vaikai, kuomet susiduria su vaikų gerovės specialistais? Kokią vietą mūsų visuomenėje užimta vaikų nuomonė ir balsas? Ar visada išėjimas iš smurtinės aplinkos iš tiesų išlaisvina?Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto, Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto doktorantu Vytautu Kirka.Ved. Ignas Klėjus

Skaitmeniniai įpročiai tapo žmonių egzistencijos dalimi, o drąsus mokslininkai bei inžinieriai teigia, kad greitai gali būti net ir kūno dalimis. Išmanieji įrenginiai ir įvairaus dydžio ekranai, kurių informaciją vartojame kiekvieną dieną, palengvino mūsų kasdienybę, bet tuo pačiu ir suteikė daug progų suprasti, kad savo įpročius valdyti yra nelengva. Kodėl nepastebime tų įpročių, kurie mums kenkia? Kaip buvo be išmaniojo įrenginio ir kaip nuobodulys veikia mūsų smegenis? Ir kaip išmokti nuobodžiauti?Pokalbis ir dvylika punktų su Skaitmeninio etikos centro eksperte, psichologe Lina Žemaityte–Kirkman.Ved. Ignas Klėjus

Nors Lietuvos romai yra istorinė bendruomenė, čia gyvenanti nuo XVI amžiaus, stigmatizuojanti nuomonė apie šią tautą vis dar nepalieka visuomenės sąmonės. Dabartines romų gyvenimo problemas lėmė ne tik sudėtingai susiklosčiusi, šimtmečius trukusi istorija, bet ir su Lietuvos nepriklausomybe atėjusi laisvoji rinka, sukūrusi aplinką, kurioje susirasti darbą, buvo itin sunku, tiek dėl ekonominių, tiek į romus nukreiptų neigiamų stereotipų. „Nežinau, kiek žmonės gali vis eiti ir bandyti susirasti darbą, vis atsitrenkti į tas pačias uždaras duris, be tai romų bendruomenės realybė“ – pasakoja aktyvistė ir antropologė Agnieška Avin.Kokie istoriniai vingiai lėmė dabartinį visuomenės požiūrį į romus? Koks kelias link teisingesnio pasaulio?Pokalbis su Lietuvos socialinių mokslų centro, Sociologijos instituto antropologe Agnieška Avin.Ved. Ignas Klėjus

Prieš 130 metų Frydrichas Nyčė teigė, kad negalima pasitikėti nė viena mintimi gimusia ne atvirame ore ir ne laisvai judant, mintimi, kuriai gimstant nesismagino ir raumenys.Žmogaus psichika yra neatsiejama kūno dalis, o fizinis aktyvumas yra vienas iš daugelio būdų paveikti ir keisti savo proto būseną. Psichiatrė-psichoterapeutė ir bekelės (trail) bėgimo entuziastė Rima Viliūnienė teigia, kad bėgimas gali suteikti viltį ir gebėjimą ištverti gyvenimo neapibrėžtumą.Kaip fizinis aktyvumas keičia žmogaus psichikos būseną? Kas vyksta mūsų kūne bėgant ir kaip daryti įtaka savo kasdieninei motyvacijai?Pokalbis su psichiatre-psichoterapeute, bekelės bėgimo entuziaste, Vilniaus universiteto doc. Rima Viliūniene.Ved. Ignas Klėjus

1941 metais šveicarų inžinierius George'as de Mestralis vedžiodamas šunį pastebėjo, kad varnalėšos vaisiai, vadinamieji „rutuliukai“, prilimpa prie jo šuns kailio. Sudomintas inžinierius, prisiskynęs krepšį varnalėšų, grįžęs namo per mikroskopą pradėjo tyrinėti, kodėl jos tokios lipnios. Pasirodo jų žiedų galuose slypi maži kabliukai, o palinkimo kampas ir struktūra yra tvirto prikibimo paslaptis. Šiuo pagrindu buvo sukurta „Velcro“ juosta iki šiol žmonių buityje aktyviai naudojama avalynės, rūbų ir krepšių užsegimams.Nors gamtą dažnai siejame su emociniu ryšiu, būtent biomimikrijos laukas leidžia racionaliai žvelgti į milijonus metų besitęsiančią gamtos evoliucijos patirtį. Biomimikrijos principais žmonės mėgdžiodami tobulas gamtos sistemas, sprendžia gyvenimiškas buities problemas.Kaip šiandien gamtos genialumą naudojame kasdieniniams iššūkiams spręsti? Ar biomimikrija yra žmonijos ateitis, ieškant balanso su aplinka?Pokalbis su biomimikrijos ambasadore, kraštovaizdžio dizainere, gamtosaugininke, miško terapijos gide Auste Juozapaityte.Ved. Ignas Klėjus

Depresija šiuolaikiniame pasaulyje kone plačiausiai apkalbėta ir aktualiausia šių dienų psichikos sveikatos problema. Atliekami tyrimai kiekvienais metais pateikia vis naujų įrodymų apie šios būklės išsivystymą ir sudėtingus, ne tik psichologinius, bet ir biologinius mechanizmus. Vienos teorijos paneigia kitas ir sukelia diskusijas visuomenėje - tai gerti vaistus, ar negerti? Viena dažniausių susipriešinimo priežasčių tampa nesutarimai dėl to, kokį požiūrį turėtume pasirinkti - ar tai būsena, nulemta biologinių procesų, vykstančių kūne, ar iššūkių pilnos aplinkos ir psichologinių nelygumų išprovokuotas jausmas?„Tikėjimas tik viena depresijos išsivystymo teorija, gali nuvesti į kraštutinumus“ - teigia psichologė Dominyka Urbaitė Jokubienė, kuri gilinasi į uždegimo esančio kūne ryšį su depesija.Ką apie depresiją kalba naujausi tyrinėjimai? Kodėl uždegimo kūne teorija gali pakeisti požiūrį į depresijos gydymą? Kuo tikime ir kaip priimame šį psichikos iššūkį?Pokalbis ir dvylika punktų su „Depresijos įveikimo centro“ psichologe Dominyka Urbaite Jokubiene.Ved. Ignas Klėjus

„Lyginimosi tarpusavyje šiuolaikinėje švietimo sistemoje yra labai daug. Turėtume dažniau lygintis su savimi, o ne su kitais“ – teigia mokslininkė, psichologė Rasa Erentaitė, tyrinėjusi paauglių tikslus ir motyvaciją. Kaip atrodo žmogaus tapatybės paieškos? Kiek paauglystė atsakinga už tai, kur esame suaugusiojo gyvenime? Kokią įtaką socialinė nelygybė turi jaunam žmogui?Pokalbis ir dvylika punktų su Kauno technologijos universiteto, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto vyriausiąja mokslo darbuotoja dr. Rasa ErentaitėVed. Ignas Klėjus

„Lietuvos senjorų pažinimo gebėjimai kone prasčiausi Europoje“ - teigia evoliucinės psichologijos profesorius emeritas Albinas Bagdonas. Nesvarbu, kiek jums metų, turbūt esate pastebėję savo paties pokyčius gyvenime. Žinoma, fizinio kūno pasikeitimai pastebimi lengviau nei subtilūs psichikos ir smegenų procesai. Senstant kūnui, prastėja žmogaus gebėjimas pažinti, sutelkti dėmesį ir atsiminti, o moksliniai tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų vyresnių nei 50 metų pažintinis senėjimas yra išskirtinai spartus.Kodėl lietuvių smegenys taip sparčiai sensta? Kodėl vieni žmonės išlaiko savo pažinimo gebėjimus, o kiti vargsta?Pokalbis ir dvylika punktų apie smegenų senėjimą su evoliucinės psichologijos prof. Albinu Bagdonu.Ved. Ignas Klėjus

„Viena didžiausių problemų, kad daugelis vystomų skaitmeninio pasaulio projektų tiesiog siekia pelno. O pati žmonija yra tapusi aptarnaujančiu personalu šiam pasauliui.“ – apie skaitmeninio turinio ateities vystymąsi kalba medijų tyrinėtojas, Kauno technologijos universiteto prof. Šarūnas Paunksnis.Kai kurie mokslininkai teigia, kad gyvendami šiuolaikiniame medijų pasaulyje nustojome suvokti ir gilintis, kokią įtaką tai turi mūsų kasdienybei. Pasak britų sociologo Rodžerio Silverstono, medijoms dominuojant, nūdienos visuomenė iš dalies primena Senovės Graikiją, kai pagrindinėje aikštėje telkėsi visuomeninis gyvenimas, kurioje buvo sprendžiami svarbiausi valstybės klausimai.Kaip iš tiesų šiuolaikinės medijos keičia žmonių santykius? Kada nustojome pastebėti skaitmeninio turinio įtaką kasdienybei? Kokie reiškiniai internetinėje erdvėje žmonėms turi didžiausią poveikį?Pokalbis ir dvylika punktų su medijų tyrinėtoju, KTU prof. Šarūnu Paunksniu.Ved. Ignas Klėjus

„Dirbu ten, nes turiu tam įrankius ir gebėjimus. Jei to nedaryčiau, tai būtų savęs išdavystė“ – sako neseniai iš rytų Ukrainos grįžęs gydytojas Skirmantas Krunkaitis.Skirmantas kartu su komanda ir organzicija „Blue/Yellow“ dirbo Ukrainos teritorijose, kurios buvo okupuotos ir išlaisvintos jau nuo praėjusio rudens, tačiau infrastruktūra dar neatstatyta, todėl įprastas gyvenimas nevyksta, o kokybiška sveikatos priežiūra apsunkinta. Kokia ukrainiečių sveikatos būklė karo niokojamose teritorijose, kuriose ligoninės ir poliklinikos sugriautos? Kaip atrodė ten lietuvių darbas ir su kokiais iššūkiais jie susidūrė?Pokalbis ir dvylika punktų su šeimos gydytoju rezidentu, atsargos leitenantu Skirmantu Krunkaičiu.Ved. Ignas Klėjus

„Klaidingai tikime, jog kuo labiau žmonės panašūs vienas į kitą, tuo labiau visuomenė tampa stipresne“ – apie negalią turinčių žmonių atskirtį visuomenėje kalba filosofė Jurga Jonutytė. Filosofė tyrinėja kaip visuomenėje suvokiama negalia, koks požiūris į savo kūną dominuoja ir ką vertiname kaip „normalų“ bei „nenormalų“ žmogų.Kodėl „kitaip“ atrodančių ir negalią patiriančių žmonių vis dar nepriimame kaip natūralaus žmonijos bruožo? Kaip visuomenė suvokia „nenormalumo“ aspektą ir kas labiausiai formuoja mūsų požiūrį šiuo klausimu?Pokalbis ir dvylika punktų su Vytauto Didžiojo universiteto filosofe Jurga Jonutyte.Ved. Ignas Klėjus.

Teigiama, kad žmogus per dieną sąmoningai ir pasąmoningai užfiksuoja apie iki 10000 marketingo stimulų, o mūsų nykštys kasdien vidutiniškai „nukeliauja“ beveik 400 metrų mūsų telefono ekrane. Vartotojų dėmesį išlaikyti tampa vis sunkiau, o patys žmonės informacijos gausos perkrauti ne visada priima sprendimus, kurie naudingi jiems patiems, o tuo labiau aplinkai.Kaip atliekami neuromarketingo tyrimai? Ar neuromarketingas gali padėti formuoti tvaresnį žmonių elgesį? Kokį vaidmenį šiuo atveju atliks dirbtinis intelektas?Pokalbis su Kauno technologijos universiteto, Skaitmeninių transformacijų centro neuromarketingo specialiste, „Neuromarketingo ir dirbtinio intelekto“ laboratorijos bendraįkūrėja bei vadove Egle Vaičiukynaite.Ved. Ignas Klėjus

„Iš tiesų, nežinoti apie vokelius gyvenant Lietuvoje beveik neįmanoma“ - sako mokslininkė Rima Praspaliauskienė, tyrinėjusi kaip dovanų reiškinys gyvuoja lietuvių įsitikinimuose ir gydymosi procese. Nors šiais laikais neoficialus piniginis atsiskaitymas su medicinos specialistais laikomas korupciniu veiksmu, žmonių tikėjimas, kad dovanos gydytojams gali tapti jų pasveikimo priežastimi niekur nedingo. Kokie istoriniai įvykiai lėmė, jog tai tapo mūsų kultūros dalimi? Kokias įsimintiniausias istorijas tyrimo metų išgirdo mokslininkė? Kokia viso to galima ateitis?Pokalbis ir dvylika punktų apie „vokelių“ kultūrą Lietuvoje su Kalifornijos universiteto Berklyje vizituojančia mokslininke, medicinos antropologe dr. Rima Praspaliauskiene.Ved. Ignas Klėjus

1998 metais australų mokslininkė, sociologė Judy Singer sukritikavo dominuojantį biomedicininį požiūrį į autizmą ir iškėlė neuroįvairovės idėją. Ji autistiškumą pasiūlė vertinti ne kaip autistiškų žmonių socializacijos, emocijų bei elgsenos sutrikimą, bet kaip neurologinį skirtingumą. Jos idėja rėmėsi tuo, kad kitų žmonių neuroskirtingumai ir kitoniškumai neturėtų būti matomi tik kaip klinikinės diagnozės, vien todėl, jog visuomenė yra labiau pritaikyta įprastos raidos žmonėms.Vytauto Didžiojo universiteto medicinos sociologė ir antropologė Daiva Bartušienė prieš kelis metus atliko tyrimą apie šeimas, auginančias autistiškus vaikus, bandydama išsiaiškinti požiūrį į šią unikalią būklę. Pačios mokslininkės interesai apima kultūrinę psichiatriją ir neuroįvairę, apie kurią plačiai kalba įvairiose auditorijose.Kaip autizmo diagnozė priimama Lietuvos visuomenėje? Kodėl bijome įvairovės ir skirstome žmones į „normalius“ ir „nenormalius? Pokalbis su VDU antropologe dr. Daiva Bartušiene.Ved. Ignas Klėjus

Daugybė skirtingų procesų, tokių kaip filmai ir žiniasklaidos formuojamas portretas, neabejotinai turėjo neigiamos įtakos skirtingų tautų požiūriui į arabų kultūrą. Į arabų kultūrą besigilinanti Gintarė Sereikaitė-Motiejūnė teigia, kad karjeros pradžioje norėjo atrasti vakarų kultūros vietą pasaulyje, o šiuo metu turi tikslą parodyti, kad gyventi kitaip nei vakaruose – nereiškia gyventi blogiau.Kokia iš tiesų yra arabų kultūra ir ko apie ją nežinome? Kas yra tautos velniai ir moralinė panika? Kaip Artimųjų Rytų kultūroje reiškiasi vakarietiškos modernybės produktai?Pokalbis su Vilniaus universiteto, Azijos ir transkultūrinių studijų instituto jaunesniaja asistente, doktorante Gintare Sereikaite-Motiejūne.Ved. Ignas Klėjus

Populizmas egzistuojantis nuo Senovės Romos laikų, nepraranda reikšmės ir šiandien. Tuomet dalis politikų, besiremiančių žemesniųjų visuomenės sluoksnių parama, buvo vadinami populiariais, o siekę elito – optimatais. Šių dienų kontekste populizmas neabejotinai įgauna vis naujas formas ilgoje žmonijos istorijos perspektyvoje. Šias formas dažniausiai skatina pasaulio krizės ir visuomenės nusivylimai, o į judėjimus telkiamų asmenų grupės tampa vis įvairesnės. Kokiu tikslu populizmą naudoja šiuolaikiniai politikai? Kodėl šis reiškinys mūsų žodyne yra tarsi keiksmažodis? Kuo Lietuvos populistiniai judėjimai išsiskiria pasauliniame kontekste?Pokalbis su sociologu, mokslų daktaru Karoliu Jonučiu, tyrinėjusiu populizmo veikimą Lietuvos visuomenėje.Ved. Ignas Klėjus

Šiuolaikinės technologijos pasiūlydamos patogumą kasdieniniame gyvenime mainais įkalino žmones nuolat skubančioje visuomenėje, kuomet nestabilumas, besikeičiantys projektai ir terminuoti darbai tapo įprastu reiškiniu. Tokiame neapibrėžtume gyvenantys žmonės patiria iššūkiu ne tik ieškant naujo būdo pragyventi, nuolat iš naujo pardavinėjant save ir puoselėjant savo prekės ženklą, bet ir kitose gyvenimo grandyse, nesusijusiose su darbu. Sociologė Ieva Dryžaitė tyrinėja šiuos, nestabilumą patiriančius žmones ir juos apibūdina prekariato sąvoka.Kaip tokie žmonės tampa pažeidžiami ir kokios nesaugumo formos pasireiškia jų kasdienybėje? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto ir Kauno apskrities viešosios bibliotekos sociologe Ieva Dryžaite.Ved. Ignas Klėjus

„Daliai žmonių įsivaizdavimas, kad egzistuoja viena teisinga šeimos forma yra savotiškas pagalbos mechanizmas, susidorojant su neapibrėžtumu, atsiradusiu po atgautos Lietuvos nepriklausomybės“ - teigia sociologė Aušra Maslauskaitė.Šeimos sąvoka pastaraisiais metais Lietuvoje tapusi tam tikra visuomenės susiskaldymo priežastimi, tačiau šeimos portretas ir veikimas nuolat kito istorinėje eigoje. Kas labiausiai pakeitė šeimos sampratą Lietuvoje per pastaruosius šimtą metų? Kuo skiriasi tarpukario, sovietinės okupacijos ir šiuolaikinė Lietuva? Ar iš tiesų šiuolaikinei šeimai didelę įtaką turi individualizmas?Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos socialinių mokslų centro sociologe prof. Aušra Maslauskaite.Ved. Ignas Klėjus

Ar galėtumėte įsivaizduoti situaciją, jog kažkada dėl patiriamo gyvenimo streso, vietoje vaistų, gydytojas išrašytų receptą gamtos ir miško terapijai? Psichoterapeutė bei gamtos ir miško terapijos gidė Giedrė Žalytė teigia tikinti, kad ateityje šios praktikos bus integruotos į mūsų sveikatos sistemą. Nors žmogus vakarų pasaulyje per pastaruosius dešimtmečius nutolo nuo gamtos, šiuo metu vyksta sugrįžimas ir žvalgymasis į ten, kur buvome nuo pat žmogaus gyvavimo šioje planetoje pradžios. Tam įtakos neabejotinai turi kintančios šiuolaikinio gyvenimo sąlygos ir didelis kasdienis tempas, darantis įtaką fizinei bei psichologinei sveikatai. Europoje pastaruoju metu populiarėja gamtos ir miško terapija, o šie gidai jau rengiami ir Lietuvoje.Kaip atrodo šios terapijos praktikos? Ar galima paaiškinti miško poveikį mokslo pagrindu? Kokias sveikatos problemas galėtų spręsti ši terapijos forma? Pokalbis su psichologe - psichoterapeute, gamtos ir miško terapijos gide Giedre Žalyte.Ved. Ignas Klėjus

Kokias gyvenimo strategijas renkasi nestabilumo laikotarpiu gimę žmonės? Kokie socialiniai procesai labiausiai paveikė 1980-2000 metais gimusius lietuvius? Kaip sociologų akimis skiriasi pirmoji sovietmečio karta ir nepriklausomoje Lietuvoje užaugę asmenys?Pokalbis su Vilniaus universiteto sociologe docente Laimute Žilinskiene. Mokslininkė vadovauja projektams apie sovietines ir posovietines kartas, kurie tyrinėja kaip besikeičiantys laikmečiai reiškėsi lietuvių gyvenime.Ved. Ignas Klėjus

Dar XIX amžiuje prancūzų rašytojas Stendalis vienoje savo knygoje aprašė fizinius kūno pojūčius, kuriuos jautė po apsilankymo Florencijos meno objektuose. Daugiau nei po šimto metų italų gydytoja ištyrė ir aprašė daugiau kaip šimtą atvejų, kuomet žmonės po apsilankymo populiariausiuose meno muziejuose jausdavo įvairius pojūčius – nuo galvos svaigimo, ar širdies plakimo iki haliucinacijų. Mokslininkė šį fenomeną pavadino Stendalio sindromu.Menas turi poveikį kūnui ir protui – tą pripažįsta, tiek mokslininkai, tiek menininkai. Neuromokslus Škotijoje studijavusi Karolina Zakarauskaitė, šiuo metu visa savo veiklą paskyrė meno ir psichikos sveikatos ryšio kūrimui. Organizuodama meno projektus ir kviesdama įsitraukti įvairias bendruomenes, Karolina įsitikinusi, kad tai taps neatsiejama psichikos sveikatos dalimi, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.Pokalbis ir dvylika punktų apie meno poveikį psichikos sveikatai su menų poveikio psichikos sveikatai projektų iniciatore, neuromokslininke Karolina Zakarauskaite.Ved. Ignas Klėjus

Metai iš metų kalbama apie tas pačias romų bendruomenės problemas – įsišaknijusias neigiamas visuomenės nuostatas, prastus rezultatus švietimo sistemoje ir neapykantos kurstymą. Už romų teises kovojanti ir tautiečiams susirasti darbą padedanti romų bendruomenės aktyvistė Rasma Pažemeckaitė teigia, kad nuo jos vaikystės iki šių dienų mažai kas pasikeitė.Rasma gimė įvairiatautėje šeimoje, jos motina romė, o tėvas žydas. Gyvenime Rasmai teko gyventi tabore, 14 metų amžiaus bėgti iš nelegalių vedybų, patirti rasizmo ir neteisybės apraiškas, tačiau po skirtingų patirčių ji nusprendė padėti kitiems romų tautybės žmonėms ir kalbėti apie jų problemas. Dvylika punktų apie aktyvistės Rasmos Pažemeckaitės gyvenimą laidoje „Tuzinas“.Ved. Ignas Klėjus

Kiek kartų padarėte paslaugą kitam tik iš vadinamo mandagumo? O galbūt pasikvietėte į svečius nepažįstamąjį tik dėl to, kad nepasirodytumėte nemandagus? Nors tokios komunikavimo savybės sutinkamos daugumoje šalių, Irano kultūra pasižymi ypatingu ritualiniu mandagumu, dar iraniečių kasdienybėje vadinamu „ta’ârof“ žodžiu. Unikali mandagumo forma, sutinkama Irane yra neatsiejama iraniečių gyvenimo dalis net ir užsienyje. O šį iraniečių ritualinį mandagumą tyrinėja lietuvė mokslininkė, iranistė Dalia Sabaliauskienė.Nors pastaruoju metu Iranas nedingsta iš žiniasklaidos akiračio dėl šalyje vykstančių protestų moterų teisių klausimais, taip pat dėl jos ryšių su karą Ukrainoje sukėlusia Rusija ir kitų geopolitinių grėsmių, šioje kultūroje gausu procesų, kuriuos tyrinėja mokslininkai, o tai, žinoma, turi teigiamos įtakos geresniam svetimos kultūros pažinimui.Pokalbis ir dvylika punktų su iraniste Dalia Sabaliauskiene apie Irano gyvenimo tyrinėjimą.Ved. Ignas Klėjus

Turbūt kone garsiausia poliarinių kelionių entuziasto Algimanto Kuro išvyka – vienišas 400 km žygis Grenlandijoje. Kur tik pasisuksi vien šaltis, vėjas ir nė gyvos dvasios. Nors pagrindinis Algimanto darbas yra programavimas, jis jau du dešimtmečius su bendraminčių būriu, o kartais ir vienas, leidžiasi į poliarines keliones. Tiek fiziškai, tiek psichologiškai šaltyje save išbandantis keliautojas pripažįsta, kad tokio pobūdžio kelionėse klaidų išvengti nepavyksta, tačiau tai būdas iš jų pasimokyti ir nuolat tobulėti.Pokalbis ir dvylika punktų apie poliarines keliones su Algimantu Kuru laidoje „Tuzinas“.Ved. Ignas Klėjus

Kaip atrodo Jungtinių Tautų nepriklausomo eksperto darbas? Kaip ateities pasaulyje atrodys socialinis teisingumas? Kodėl dalis išsivysčiusių liberalios demokratijos šalių vis dar valstybiniu lygiu diskriminuoja labiausiai pažeidžiamus asmenis?Į šiuos klausimus atsako Vytauto Didžiojo Universiteto prof. Jonas Ruškus, ką tik baigęs 8-erių metų darbą Jungtinių Tautų žmonių su negalia teisių komitete. Šį komitetą sudaro tik 18 žmonių iš viso pasaulio, pasibaigusioje kadencijoje dirbo tik du europiečiai – vienas iš jų lietuvis prof. Jonas Ruškus.Ved. Ignas Klėjus

Religija yra vienas svarbiausių veiksnių musulmonų bendruomenėse, lemiančių žmonių požiūrį į psichikos sveikatą. Islamo kultūroje tikima, kad psichikos sutrikimai tai per mažo religingumu pasekmė, arba Dievo atsiųsti išbandymai. Kaip šie tradiciniai aspektai pasireiškia žmonių gyvenimuose islamo kultūroje? Kaip atrodo psichologinių sunkumų turinčių žmonių kasdienybė šiose šalyse? Kokią įtaka tam turi modernėjanti visuomenė?Pokalbis su islamo kultūros tyrinėtoja dr. Dovile Valaite, kuri pastaruosius kelis metus gyveno islamo šalyse, ten gilinosi ir tyrinėjo tradicinės religinės terapijos ir vakarietiškos psichoterapijos sąveiką.Ved. Ignas Klėjus

Pavojingiausiuose pasaulio kraštuose dirbantis lietuvių gydytojas Andrėjus Slavuckis daugiau nei tris dešimtmečius gelbėja žmonių gyvybes. Misija Angoloje, Jugoslavijoje, Čečėnijoje, genocido paliesta Ruanda, ar kultūriškai svetima Šiaurės Korėja – tik dalis šalių, kuriose Andrėjui teko dirbti. Nors pirmoji gydytojo medicininė specializacija anesteziologija, Andrėjus Slavuckis teigia, kad kai kuriose misijose darbas sudėtingomis sąlygomis leido pasijausti, tiek chirurgu, tiek akušeriu. Šiuo metu Andrėjus Ukrainoje gelbėja sužeistuosius.Laidoje „Tuzinas“ išskirtinis pokalbis su ilgamečiu organizacijos „Gydytojai be sienų“ nariu Andrėjumi Slavuckiu apie dvylika ryškiausių gyvenimo ir darbo misijose akimirkų.Ved. Ignas Klėjus

Nors vaikystė sovietų okupacijos metais Lietuvoje turėjo apibrėžta vertę, savo vaidmenį kiekvienas turėjo įgauti, tampant naudingu šeimai ir visuomenei. Nors tuometinė ideologija teigė, kad niekam nereikalingų žmonių negali būti, kai kuriose šeimose vaikai dėl įvairių priežasčių tapdavo nepageidaujami. Tokių vaikų likimas įvairus: nuo nuolatinio gyvenimo internate, ar vaikų namuose iki vaikžudystės, ar net pardavimų.Kaip sovietinė sistema bandė rūpintis paliktais vaikais ir spręsti šias šeimų problemas? Koks buvo visuomenės požiūris į šeimas, kurios apleido savo vaikus? Kas lėmė, kad atitinkamu sovietiniu laikotarpiu vaikų namai buvo perpildyti?Pokalbis su istorike, humanitarinių mokslų dr. Ieva Balčiūne.Ved. Ignas Klėjus

Nuo ketogeninės mitybos ir žarnyno smegenų ašies – tai tik dalis temų, kuriomis diskutuoja įvairių sričių mokslininkai, kalbant apie autizmo spektro sutrikimų vystymąsi. Vieningos nuomonės nėra, tačiau vis tvirčiau pripažįstama, kad mitybos medžiagų klausimas žmogaus psichikos ir įvairių sutrikimų procesams yra neabejotinas. Kokios maisto medžiagos aptarinėjamos autizmo spektro sutrikimų kontekste ir kaip jos veikia?Pokalbis su vaikų ir paauglių psichiatre Jūrate Baltrėne, tyrinėjančia mitybos ir psichikos sutrikimų klausimus.Ved. Ignas Klėjus

Kaip atrodytų jūsų gyvenimas, jei žinotumėte, kad gyventi liko keli mėnesiai? O jei prie viso to prisidėtų sunki liga? Tokius žmones iki pat paskutinių akimirkų slaugo Kauno hospiso namų slaugytoja Drasutė Urbanavičienė. Ji kiekvieną dieną vyksta pas tuos, kuriems reikia pagalbos. Nors Drasutė rūpinasi slauga, žmonėms sergantiems nepagydoma liga, užtikrinami ne tik medicininiai poreikiai. Jei norisi čiuožti su slidėmis nuo kalno – kodėl gi ne? Pati Drasutė pripažįsta, kad intensyviai dirbama ne tik su pacientais, bet ir jų artimaisiais, o atsisveikinimas su slaugomais ligoniais visada sunkus, prie kurio priprasti neįmanoma.Dvylika hospiso gyvenimo akimirkų su Kauno hospiso namų slaugytoja Drasute Urbanavičiene.Ved. Ignas Klėjus

Nors Mongolija lietuvio sąmonėje - svetimas kraštas, tačiau ši šalis turi tiek savo technologijas, tiek universitetus, tiek demokratiją. Tarp modernaus pasaulio apraiškų mongolų gyvenime vyrauja ryškios tradicijų, budizmo ir šamanizmo apraiškos. Tai ypatingai jaučiasi mongolų klajoklių – nomadų gyvenimo būde. Mongolija 30 kartų už Lietuvą didesnė šalis, turinti panašaus dydžio gyventojų populiacija kaip ir mes. Įsiliejus į atvirus stepių ir dykumos fonus, dažniau galima sutikti jakų, ožkų, arklių ar kupranugarių bandas nei žmones.Čia savo tyrinėjimus vykdo kognityvinis antropologas Renatas Berniūnas. Gyvendamas tarp mongolų, šio krašto tradicijų ir sąmonės suvokimu, jis siekia papildyti vakarietišką supratimą, kas yra žmogaus psichiniai procesai.Pokalbis su kognityviniu antropologu Renatu Berniūnu, dirbančiu Orhuso universitete.Ved. Ignas Klėjus

Psichologinis atsparumas pasak apibrėžimo yra gebėjimas psichiškai ar emociškai susidoroti su krize ir greitai grįžti į prieškrizinę būseną. Šį terminą aštuntajame dešimtmetyje sugalvojo amerikietė psichologė Emmy Werner, atlikusi keturiasdešimt metų trukusį Havajų vaikų, kilusių iš žemos socialinės ir ekonominės padėties, tyrimą. Ši teorija daugybę metų plėtojama skirtingos srities mokslininkų, o neuromokslininkai tyrinėja procesus, kurie vyksta mūsų smegenyse, susidūrus su gyvenimo krize.Laidoje Tuzinas pokalbis su Antverpeno universiteto neuromokslininke Roma Šiugždaite apie vaikų atsparumą krizėms ir tai, kas vyksta mūsų smegenyse su jomis susidūrus. Roma, pradėjusi savo karjerą kaip matematikė ir informatikė, šiuo metu gyvena ir dirba Belgijoje. Mokslininkė bando atsakyti į klausimus apie tai, kiek atsparumas yra nulemtas vaiką supančios aplinkos, ir kiek jis yra įgimtas? Ar galima išmokyti atsparumo?Ved. Ignas Klėjus

Šių metų spalį Ajana Lolat su ramentais, nepaisant cerebrinio paralyžiaus, per 9,5 val nukeliavo 14,5 km ir pasiekė pasaulio Gineso rekordą. Tai buvo žinutė visuomenei, kuria siekiama atkreipti dėmesį į tikruosius neįgaliųjų poreikius.Ajana, visą gyvenimą gyvendama su cerebriniu paralyžiumi, šiuo metu studijuojanti socialinių mokslų doktarantūrą ir tuo pačiu ateityje planuojanti apeiti visą Lietuvą, yra tapusi tikru, neįkainojamos vilties įkvėpimu, kad nepaisant sunkumų, galima nuveikti daug. Pasak jos, visuomenė dažnai apsimeta, kad dėl neįgaliųjų yra padarę viską, kai iš tiesų nėra tikro ir kokybiško dėmesingumo.Pokalbis ir dvylika Ajanos Lolat gyvenimo punktų laidoje Tuzinas.Ved. Ignas Klėjus

Šį kartą po žiemos papuoštą mišką kviečiame pasivaikščioti su dviejų jaunų biologų šeimą, kuri savo gyvenimą paskyrė gamtos fotografijai ir keisčiausių gamtos objektų tyrinėjimams. Eglė Vičiuvienė ir Dovydas Vičius yra ne tik biologai ir gamtos fotografai, bet ir edukacinio tinklaraščio „2biologist“ autoriai. Dovydas Briuselyje mokėsi roplių mokslą, taip pat yra baigęs kursus kaip elgtis su pavojingiausiais pasaulio gyvūnais, o Eglę domina smulkiausi gyviai, kuriuos galima rasti mūsų pievose ir miškuose.Pokalbis apie biologų gyvenimą, ryšį su aplinka ir dvylika Eglei ir Dovydui svarbiausių gyvosios gamtos rūšių.Ved. Ignas Klėjus

Skaitote šį tekstą – reiškiasi jūsų sąmonės būsena aktyvi, jei suprantate, ką mes čia rašome – išpildote savo sąmonės turinį. Taip modernus mokslas skirsto pagrindinį ir kartais sunkiai suvokiamą reiškinį – žmogaus sąmonę. Tiek neuromokslininkai, tiek filosofai pripažįsta, kad žmogaus sąmonės klausimas yra vienas sudėtingiausių, nors šios dvi skirtingos mokslo sritys nagrinėja skirtingus jos aspektus.Pokalbis apie žmogaus sąmonę su Londono karalienės Marijos universiteto neuromokslininku Valdu Noreika ir Vilniaus universiteto filosofu Mindaugu Gilaičiu.Ved. Ignas Klėjus

“Mūsų planeta vis dar ligoninės priimamajame” – sakė JT vadovas Antonio Guterresas, po 27-osios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos, kuri šiais metais sulaukė kritikos dėl abejingumo, sprendžiant svarbiausius planetos klausimus. Aplinkosaugos populiarintoja ir žurnalistė Rugilė Matusevičiūtė šiais metais gavo išskirtinį JT leidimą apsilankyti konferencijoje.Pokalbis su aplikosaugos žurnaliste Rugile Matusevičiūte apie COP27 konferencijos kritiką, priimtus pagrindinius sprendimus ir neįprastas asmenines patirtis.Ved. Ignas Klėjus

Laikai, kai kraujo nuleidimas buvo įprastas gydymo metodas, o mėnulio įtaka pamišimui nebuvo abejojama, lunatikais buvo vadinami visi keistuoliai ir išraiškingomis nervų ligomis sergantys asmenys. Tai XIX amžius ir šio laikmečio ypatingas požiūris į mediciną. Pasak neurologės ir medicinos istorikės dr. Eglės Sakalauskaitės–Juodeikienės, Vilniaus mokslininkai tuo metu išgyveno aukso amžių.Dvylika punktų apie nervų ligų ir medicinos istoriją XIX amžiaus Vilniuje su neurologe, medicinos istorike dr. Egle Sakalauskaite-Juodeikiene.Ved. Ignas Klėjus

Ornitologė Gintarė Grašytiė, dirbanti su organizacija „Padėkime ereliams“ teigia, jog netinkamu laiku miške aplankius lizdą, gali lemti, kad erelis tais metais neišaugins jauniklio. Nors Gintarė artimųjų yra vadinama pelėdų „daktare“, pati yra ne kartą nukentėjusi nuo jų snapo. Visgi plėšriųjų paukščių tyrinėjimas ir pagalba jiems, reikalauja nuolat būti arti jų, net ir tada, kai ereliai ar pelėdos draugijos netrokšta.Kodėl reikia pagalbos ereliams ir kitiems plėšriems Lietuvos paukščiams? Kokios paukščių gyvenimo istorijos atmintyje labiausiai įstrigusios Gintarei? Pokalbis iš Labanoro girios, su mokslininke, ornitologe Gintare Grašyte.Ved. Ignas Klėjus

„Nedaug kas pamena, tačiau Šiaurės Korėjos pramonė ankstyvuoju pokario laikotarpiu buvo viena sparčiausiai besivystančių pasaulyje“ - teigia Rytų Azijos ekspertas Arvydas Kumpis.Pokalbis su VDU Azijos studijų centro vyriausiuoju specialistu apie Rytų Azijos kraštą, ideologiškai skirtingų valstybių veikimą, jų įtaka Lietuvai bei faktus, kurių įprastai neišgirstame.Ved. Ignas Klėjus

Geologas Jonas Šečkus kartu su savo žmona, įkūręs projektą „Geologo kelionės“, organizuoja išvykas po Lietuvą ir pasaulį, kviesdamas atrasti geologinius procesus, kurie atspindi mūsų Žemės ir gamtos istoriją. Jonas teigia, kad daugelis veržiasi tyrinėti tolimus kraštus užsienyje, nespėję pažinti artimų apylinkių Lietuvoje, o čia, pasak pašnekovo, galima rasti net kanjonus.Jonas Šečkus pripažįsta, kad geologo „duona“ nebuvo visada lengva – tarp dėstytojo darbo universitete, jam teko dirbti ir taksi vairuotoju. Nors turėjo užsiimti su specialybe nesusijusia veikla, Jonas džiaugiasi, kad net dirbant vairuotoju, klientų netrūko, o artimiausi draugai, dėstytoją praminė „Geologo taksi“.Pokalbis su „Geologo kelionės“ vadovu Jonu Šečkumi apie neįprastas keliones po pasaulį.Ved. Ignas Klėjus

Ohajo universiteto profesorius Algis Mickūnas yra vienas iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų, tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas. Nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, profesoriaus paskaitas vis galima išgirsti įvairiuose Lietuvos universitetuose. Algio Mickūno biografijoje gausu tapatybės paieškos vingių, nuo dalyvavimo Korėjos kare iki inžinerijos. Kaip tapatybės paieškas mato filosofai? Kokiems gyvenimo vingiams iššvaistome daugiausiai laiko?Dvylika punktų apie tapatybės paieškas, jos formas ir nenuspėjamą gyvenimą su prof. Algiu Mickūnu.Ved. Ignas Klėjus

Anestezijos-intensyvios terapijos slaugytojas Paulius Razmys jau du kartus su Lietuvos medikų komanda dirbo Ukrainoje ir gydė nuo karo nukentėjusius ukrainiečius. Kaip atrodė pasiruošimas šioms medikų kelionėms? Kaip pacientų istorijos ir patirtys pakeitė Paulių?Dvylika patirčių dirbant slaugytoju Lietuvoje ir Ukrainoje. Pokalbis su slaugytoju Pauliumi Razmiu.Ved. Ignas Klėjus

Pasaulio mokslininkai atlieka plataus masto novatorišką mokslinį tyrimą „International Sex Survey“, kurio tikslas gauti naujų mokslo žinių apie žmonių seksualinį elgesį. Tyrime dalyvauja 45 pasaulio šalys, o bendras tiriamų asmenų skaičius viršija 82 tūkstančius. Prie tyrimo prisideda ir Lietuvos mokslininkai – tarp jų klinikinis psichologas dr. Julius Burkauskas.Ar skiriasi seksualinio elgesio įpročiai Lietuvoje ir pasaulyje? Ar lietuviai yra pakankamai atviri kalbėti šia tema?Dvylika punktų apie žmonių elgesio tyrinėjimus pokalbyje su klinikiniu psichologu dr. Juliumi Burkausku. (S)Ved. Ignas Klėjus

Daugiau nei 60 metų alpinizmu užsiimantis Vilius Šaduikis teigia: „sovietmečiu tai buvo tam tikra rezistencijos forma.“ Vilius Šaduikis kartu su kolegomis Dainiumi Makausku ir Rimantu Neverausku pirmieji iš lietuvių alpinistų pabuvojo Himalajuose ir iš tolo pamatė Everestą.Kaip atrodė pirmieji lietuvių alpinistų pasiekimai tolimuose kalnuose? Su kokiais pavojais susidurdavo nepatyrę, bet smalsūs alpinistai lietuviai?Pokalbis su alpinistu veteranu Viliumi Šaduikiu apie jo išskirtines patirtis kalnuose.Ved. Ignas Klėjus

„Washington Post“ sugebėjo suskaičiuoti, kad 9 iš 10 dabar pasaulyje gyvenančių žmonių gimė po to, kai Elžbieta tapo karaliene 1953 m. birželio 2 d.Kurios Elžbietos II valdymo bei gyvenimo akimirkos buvo pačios reikšmingiausios Jungtinei Karalystei ir pasauliui? Specialioje Tuzino laidoje dvylika karalienės Elžbietos II gyvenimo akimirkų. Pokalbis su istoriku, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantu Teodoru Žuku.Ved. Ignas Klėjus

Kiekvienas žinome, kad iš maisto gauname kone visas pagrindines mūsų gyvybės sudedamasias dalis – angliavandenius, riebalus, baltymus, bet, jei žvelgsime giliau, pastebėsime, kad cheminių medžiagų, kurios lemia mūsų organizmo veiklą, kur kas daugiau. Kaip, pavyzdžiui, riešutuose gausu ne tik visiems žinomų riebalų, bet ir triptofano, kuris yra mūsų nuotaikos hormono serotonino bei paros ritmo hormono – melatonino, pirmtakas.Apie šias iš pirmo žvilgsnio sunkiai pastebimas maisto sudėtis bei apie tai, kokį maistą valgo laimingiausios pasaulio šalys, pokalbis su funkcinio maisto mokslininke, doktorante Paulina Martuseviče.Ved. Ignas Klėjus

2010 metais Haityje įvyko 7 balų žemės drebėjimas, stipriausias per 200 metų, nusinešęs šimtus tūkstančių gyvybių. Ten kilusios choleros protrūkio epicentre kartu su organizacija „Gydytojai be sienų“ dirbo lietuvis Andrius Slavuckis. Tai tik viena iš daugelio misijų, kuriose Andrius rūpinosi humanitarine logistika, vandens ir kitų svarbiausių produktų tiekimu.Dvylika humanitarinės logistikos koordinatoriaus Andriaus Slavuckio patirčių dirbant pavojingiausiuose pasaulio kraštuose laidoje „Tuzinas“.Ved. Ignas Klėjus

Kone dažniausi stereotipai egzistuojantys mūsų visuomenėje yra susiję su lytimis. Nors sociologai stereotipus vadina natūraliomis žmogaus mąstymo schemomis, kurios lemia greitus sprendimų priėmimus, kartais tai tampa diskriminacijos priežastimi. Laidoje „Tuzinas“ Ignas Klėjus kartu neuromokslininke Ramune Grikšiene nagrinėja susiformavusius elgesio stereotipus, kuriuos mokslas šiandien gali paneigti.Kokie realūs smegenų veiklos skirtumai tarp skirtingų lyčių ir kaip jie lemia mūsų visuomenės funkcionavimą? Pokalbis su neuromokslininke Ramune Grikšiene.Ved. Ignas Klėjus

Laidoje „Tuzinas“ išskirtinis pokalbis ir galimybė apsilankyti Labanoro girios sengirėje, kurioje be specialisto palydos bet kuriam miško lankytojui patekti nepavyktų.Pokalbis su gamtininku – aplinkosaugininku Andriumi Gaidamavičiumi, dar žinomu „Labanoro Vilko“ vardu, šimtametėje sengirėje Labanoro girioje. Čia gyvenantis ir dirbantis Andrius, visą savo gyvenimą paskyrė tikslui – išsaugoti kuo daugiau miškų Lietuvoje ir jose gyvenančių unikalių, o kartais ir į raudonąją knygą įrašytų, rūšių. Apie šį nelengvą kelią ir dvylika jį žavinčių miško atradimų pasakoją „Labanoro Vilkas“.Ved. Ignas Klėjus

Laidoje „Tuzinas“ pokalbis su neurorinkodaros ir elgesio mokslininke dr. Dalia Bagdžiūnaite.Kaip formuojasi mūsų vartojimo įpročiai? Kodėl kai kurie žmonės kenčia nuo kompulsyvaus pirkimo ir kas vyksta mūsų smegenyse, kai pamatome mėgstamą produktą?Apie tai kaip mes priimame sprendimus pasakoja specialistė, patirties įgavusi iš lyderiaujančių pasaulio mokslininkų.Ved. Ignas Klėjus

Tuzino laidoje pokalbis su vienu jauniausių mokyklos direktorių Lietuvoje, istorijos mokytoju Linu Janulioniu. Šiuo metu Linas yra Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos vadovas, savo mokytojo karjerą pradėjęs 22 metų nedidelių Lietuvos miestelių mokyklose.Nors direktorius teigia, jog amžius proveržiui nėra pagrindinis veiksnys, pripažįsta, kad artimiausius kelis metus švietimo sistemos laukia dideli iššūkiai. Pokalbis apie jauno žmogaus santykį su mokiniais, vaidmenį švietimo sistemoje ir tai, kokiems mokiniams gyvenime sekasi labiausiai.Ved. Ignas Klėjus

Nors psichologinių veiksnių įtakos sveikatai idėja yra labai sena, terminas psichosomatika iki šiandien išlieka apipintas daugybe neatsakytų klausimų. Psichosomatikos reiškinio atveju mūsų psichologiniai išgyvenimai gali tiesiogiai paveikti fiziologinius procesus ir taip imituoti realią kūno ligą.Kokia riba tarp psichikos sveikatos sutrikimo ir kūno ligos? Ar psichosomatika gali būti pavojinga? Kodėl kai kurie žmonės perdėtai nerimauja dėl sveikatos?Dvylika punktų apie psichosomatiką su šeimos gydytoja - psichoterapeute Juste Latauskiene.Ved. Ignas Klėjus

Pokalbis su Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriumi, Vilniaus universiteto profesoriumi Dainiumi Pūru apie žmogaus teisių padėtį, priešpriešas ir nuomonių kovas pasaulyje, kuomet viena krizė keičia kitą. Būdamas specialiuoju Jungtinių Tautų pranešėju sveikatai, aplankęs keliasdešimt pasaulio šalių ir stebėjęs žmogaus teisių klausimus, Dainius Pūras teigia, kad norėtųsi brandesnio visuomenės ir vyriausybių požiūrio į nepatogius klausimus.Dvylika punktų kartu su prof. Dainiumi Pūru apie aktualiausias žmogaus teisių problemas Lietuvoje ir pasaulyje.Ved. Ignas Klėjus

„Cancel“ kultūrai atėjus į pasaulį praėjusiame dešimtmetyje, kone labiausiai tapo žinoma „metoo“ judėjimo metu. Tai instrumentas, kuris naudojamas protestuoti, boikotuoti ir išstumti iš socialinio burbulo asmenį ar įmonę, kuri elgiasi ne pagal visuomenės moralės principus.Kaip keičiasi „cancel“ kultūra karo akivaizdoje? Kokios pagrindinės to grėsmės? Dvylika punktų apie „cancel“ kultūrą su komunikacijos specialistu Mykolu Katkumi.Ved. Ignas Klėjus

Pokalbis su komiku, aktyvistu, 1k paramos fondo Ukrainai įkūrėju Olegu Šurajevu apie tai, kaip karas pakeitė jo asmeninį ir artimos aplinkos gyvenimą.Kiekvieną dieną beveik visą savo laiką skiriant paramos ir mitingų organizavimui, Olegas pripažįsta, kad nevengia eiti į atvirą konfliktą su žmonėmis, kurie demonstruoja palaikymą Rusijos veiksmams. Pasak Olego, viltį dėl Rusijos žmonių sąmoningumo jis prarado dar keli metus iki karo pradžios, kaip teigia komikas – Rusijoje būti laisvai mąstančiais žmonėmis nesirenkama dėl savisaugos.Ved. Ignas Klėjus

Pokalbis su filosofu, konspiracijos teorijų tyrinėtoju Alfredu Buiko apie tai, kaip keičiasi sąmokslo teorijos, atslūgus pandemijai ir prasidėjus karui. Filosofas teigia, nors sąmokslo teorijos paradoksaliai yra sveikos demokratijos rodiklis, vyksta nuolatinė informacinė kova dėl žmonių, kurie abejoja kuo tikėti.Laidoje aptariama dvylika populiariausių sąmokslo teorijų iš dabartinės politinės ir kultūrinės perspektyvos.Ved. Ignas Klėjus

Laidoje „Tuzinas“ pokalbis su psichologu Antanu Grižu apie vyrų psichikos sveikatą karo akivaizdoje. Sukūręs projektą „Gentys“, kuriame vyrai buriasi į uždaras saviugdos grupes, psichologas Antanas Grižas teigia, kad prasidėjus karui vyrai sunerimo dėl savo likimo - kas būtų, jei Lietuvą taip pat užpultų agresorius, kurį mes matome Ukrainoje? Ar karo akivaizdoje galime smerkti iš šalies nelegaliai bėgančius vyrus ukrainiečius? Ar pilietinė pareiga svarbiau už asmeninius vidinius jausmus?Ved. Ignas Klėjus

Pokalbis su išskirtine asmenybe, fotografu Antanu Sutkumi. Fotomenininko biografijoje ir fotoarchyve susitikimai su istorinėmis Lietuvos ir pasaulio asmenybėmis. Antanas Sutkus net ir sovietinės cenzūros metais sugebėjo išlikti drąsus bei kurti tai, kas tuometinei ideologijai ne visada buvo priimtina.Šiuo metu fotografas užsiima savo fotoarchyvo tvarkymu, kuriame daugiau nei vienas milijonas kadrų. Pokalbis apie dvylika Antano Sutkaus gyvenimo etapų, sovietinę cenzūrą ir įsimintiniausius susitikimus iš jo dirbtuvių.Ved. Ignas Klėjus

Praėjusią savaitę Seime civilinės sąjungos projektui praėjus pateikimo etapą, tarp politikų ir visuomenės veikėjų kyla diskusijos, kurios neretai perauga į tiesioginę homofobiją ir tam tikrų žmonių grupių diskriminaciją.Laidoje „Tuzinas“ pokalbis su lyčių studijų ir istorijos mokslų daktare Rasa Navickaite apie homobijos istoriją sovietinės okupacijos metais ir išlikimą iki šių dienų. Vienos universitete dirbanti Rasa Navickaitė yra gavusi Marie Curie stipendiją ir šiuo metu atlieka tyrimą apie homoseksualumą sovietinės okupacijos metais, kurį finansuoja Europos Komisija.Ved. Ignas Klėjus.

Vandenynų gelmių paslaptys ir neatrastos gyvybės formos, slypinčios giliai vandenyje - klausimai, kuriais gyvena iš Marijampolės kilęs jūrų biologas Ramūnas Stepanauskas, jau kone trisdešimt metų gyvenantis užsienyje ir šiuo metu dirbantis Jungtinėse Amerikos Valstijose.Kokius atradimus pavyko padaryti Lietuvių mokslininkui? Kokias pagrindines pasaulio vandenynų problemas šiuo metu sprendžia okeanologai? Ir kaip šių dienų žmoniją prisimins ateities kartos?Pokalbis su okeanografu, vyriausiuoju mokslo darbuotoju JAV Bigelow jūrų tyrimų laboratorijoje Ramūnu Stepanausku.Ved. Ignas Klėjus

Nors Vilius Kočiubaitis šiuo metu dirba keliose gydymo įstaigose, tarp jų ir savo gimtojo miestelio Vištyčio ambulatorijoje, po paprastu dabartiniu jo gyvenimu slepiasi ilgametė patirtis: trys dešimtmečiai skubios pagalbos skyriuose, ilgametė Lietuvos kariuomenės gydytojo patirtis ir dveji metai misijose Afganistane.Laidoje „Tuzinas“ pokalbis su rezerve esančiu karo mediku Viliumi Kočiubaičiu. Gydytojo patirtys tarnaujant Afganistanine, pasakojimas apie medicinos unikalumą karo lauke. Kodėl iškeitė ramų gydytojo darbą į pavojus svetimoje šalyje ir kaip teko prisitaikyti gydant nepažįstamas ligas?Ved. Ignas Klėjus

Pokalbis apie patogų ir nepatogų paveldą, ideologines skulptūras bei paminklus mūsų miestų gatvėse.Kokia sovietinių paminklų meninė ir istorinė vertė? Kaip tai buvo suvokiama sovietinės okupacijos metais ir kaip savo herojus įprasminame šiandien? Kodėl dalies svarbių objektų vaikščiodami mieste tiesiog nepastebime?Pokalbis Vilniaus miesto gatvėse su menininke, rašytoja Paulina Pukyte ir menotyrininke dr. Rasa Antanavičiūte.Ved. Ignas Klėjus

Klimato kaita į mūsų kasdienį gyvenimą pradėjo veržtis maždaug prieš 30 metų. Tai paveikė kultūrinį, politinį, verslo ir, žinoma, paprastų žmonių gyvenimus. O 2017 metais JAV psichologų asociacija pirmą kartą apibrėžė terminą „ekologinis nerimas“.Kuo šis nerimas ypatingas? Ar Lietuva jaučia ekologinio nerimo padarinius? Kodėl būtent ekologinis nerimas lems ateities konfliktus tarp įvairių žmonių grupių?Dvylika punktų apie ekologinį nerimą su aplinkos psichologe Dovile Šoryte.Ved. Ignas Klėjus

Pokalbis apie tai, kaip keitėsi moterų padėtis XX amžiaus Lietuvos visuomenėje, kaip šis vaidmuo pasikeitė atgavus nepriklausomybę ir kokie įvykiai padarė didžiausią įtaką keičiant požiūrį į lyčių lygybę.Dvylika punktų apie moterų istoriją su Vilniaus universiteto prof. Virginija Jurėniene.Ved. Ignas Klėjus

Apie tremtį, sovietinę priespaudą ir persekiojimus, bet tuo pačiu ir apie džiaugsmą, laisvę, likimą ir šventines tradicijas.Pokalbis su Irena Saulute Valaityte Špakauskiene, kuri tapo pagrindine knygos ir filmo „Tarp pilkų debesų“ įkvėpėja. 93-jų Saulutė yra vienas vyriausių žmonių oficialiai dirbančių Lietuvoje. Visą savo gyvenimą ji paskyrė būti žiaurių sovietinių kankinimų liudytoja, pasakodama ir vesdama edukacines programas Lietuvių liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.Saulutė gimė 1928 metais Kaune. 1941-aisiais ją ištremė į Sibirą. Vienerius metus praleido Altajaus regione, vėliau dar penkerius įšalo žemėje negyvenamoje saloje Jakutijoje. Šešto dešimtmečio pabaigoje jai pagaliau pavyko grįžti į Lietuvą, tačiau gimtinėje turėjo nuolat slapstytis. Bet ir tada Saulutė neprarado vilties, kad gyvenimas bus kitoks.Ved. Ignas Klėjus

Jungtinės Tautos skelbia, kad nuo prekybos žmonėmis kenčia 20–40 mln. žmonių, iš kurių 10 mln. yra vaikai.Kas būdinga moderniai vergijai? Kokios naujausios žmonių išnaudojimo formos dominuoja Lietuvoje bei pasaulyje? Kaip atrodo preikeivių žmonėmis portretai?Savo patirtis pasakoja Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.Ved. Ignas Klėjus

Kiekvienas žmogus yra unikalus, turintis ne tik skirtingą išvaizdą, bet ir savitą pasaulėžiūrą. Kiekvienas skirtingai priimame išorinius ir vidinius išgyvenimus. Kai kurie esame labai emocionalūs, greitai užsiliepsnojantys, o kartais galime būti labai uždari.Kokie asmenybių tipai išskiriami psichologijoje? Kokia riba tarp normos ir patologijos? Kokie asmenybių bruožai būdingi dabartiniams pasaulio diktatoriams, sukėlusiems karą Europoje? Dvylika punktų apie asmenybių tipus kartu su psichologu Justinu BurokuVed. Ignas Klėjus

Pasaulis nuo pat pandemijos pradžios tapo vis labiau susiskaldęs – visuomenėje buvo nuolat keliami klausimai dėl pandemijos valdymo ir net šeimos sampratos. Formavosi nuostatos ir stereotipai, o Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, visuomenės sąmonėje atsirado kiti socialiniai iššūkiai.Apie tai kaip stereotipai ir įsitikinimai lemia konfliktus, kaip jie formuojasi aptariame su Vytauto Didžiojo Universiteto docentu, psichologu Visvaldu Legkausku.Ved. Ignas Klėjus

„Nenaudoji – prarandi“, – smegenų veiklos esmę apibūdina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto neuromokslininkas, judėjimo mokslo profesorius Albertas Skurvydas.Kodėl greitos vaizdinės informacijos vartojimas žlugdo žmogaus smegenų analitinį mąstymą? Kaip judėjimas keičia mūsų neuronų jungtis? Ar smegenys programuoja fizinių gebėjimų ribas?Pokalbis apie smegenų tobulėjimą, judėjimą ir sportą su prof. Albertu Skurvydu.Ved. Ignas Klėjus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau dabar pasaulio žmonėms yra tapęs savotiška legenda ir kovos už laisvę simboliu. Tačiau kokie žmogaus bruožai lėmė tai, kad šiandien Zelenskis lyginamas su Čerčiliu? Kokios pasakytų politinių kalbų sėkmės paslaptys? Ar iš tiesų Putinas neturi retorikos sugebėjimų?Dvylika punktų apie politinį lyderiavimą ir kalbų analizę. Pokalbis su komunikacijos ir viešojo kalbėjimo eksperte Neringa Bliūdžiūte.Ved. Ignas Klėjus

Kokios karo strategijos dominuoja Rusijos sukeltame kare Ukrainoje? Kokie metodai buvo naudojami ankstesniuose karuose ir ką apie tai pasakoja istorija?Dvylika potemių apie karų strategijas, planus ir metodus bei istorinės įžvalgos pokalbyje su karybos tyrinėtoju, istoriku Giedriumi Petkevičiumi.Ved. Ignas Klėjus

Laidoje aptariama dvylika punktų apie propagandą ir dezinformaciją dabartiniame Europos kontekste.Kaip šios priemonės veikia karo sąlygomis? Kokia propaganda dominuoja Lietuvoje? Kaip atrodo atsakas į dezinformacijos skleidimą?Pokalbis su propagandos ekspertu, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos doc. Viktor Denisenko.Ved. Ignas Klėjus

„Prognozuojama, kad po 60 metų žemdirbystė nesugebės užauginti maisto, o žmonija delsia neturėdama sprendimų“, – sako aplinkosaugos populiarintoja Rugilė Matusevičiūtė.Laidoje – 12 punktų apie tvarų gyvenimo būdą ir draugiškus aplinkai sprendimus. Kokios didžiausios žmonijos aplinkosaugos klaidos ir kaip tvarumo idėja gali pakeisti asmenybę? Ar ekonominis augimas yra vienintelė maisto švaistymo priežastis?Pokalbis su aplinkosaugos populiarintoja, žurnaliste, medijų projekto „Išpakuota“ autore Rugile Matusevičiūte.Ved. Ignas Klėjus

Kaip skirtingais istoriniais laikotarpiais atrodė taika tarp dviejų ar daugiau žmonių grupių? Kas padeda įveikti traumas ir susitaikyti susipriešinusioms tautoms? Kurių pasaulinių konfliktų buvo galima išvengti? Ko reikia taikai užtikrinti?Pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju, karybos tyrinėtoju dr. Deividu Šlekiu.Ved. Ignas Klėjus

Laidoje apie dvylika lietuviško darbo įpročių. Kaip šie įpročiai pasikeitė nepriklausomos Lietuvos kartoje? Kokie įgūdžiai bus svarbūs naujajame darbo pasaulyje, ar Lietuvoje galime tikėtis trumpesnės darbo savaitės?Pokalbis su organizacijų psichologe, Vilniaus universiteto doc. dr. Jurgita Lazauskaite-Zabielske.Ved. Ignas Klėjus

Laidoje žvelgiame į žmogaus prigimtį ir evoliuciją. Ar mūsų tobulėjimas ir vystymasis tokiame technologijų amžiuje gali pradėti lėtėti? Kodėl žmogaus smegenų dydis nekinta jau daugiau nei 40 tūkstančių metų? Kas „homo sapiens“ rūšiai būdinga labiau – bendradarbiavimas ar konkuravimas?Dvylika punktų apie evoliucinę žmogaus psichologiją su neurofiziologu, psichologu, Vilniaus universiteto prof. Albinu Bagdonu.Ved. Ignas Klėjus

Žmogaus veikla keičia aplinką ir didina klimato kaitą, taip kinta ekosistemos ir daug metų nusistovėjęs stabilumas gamtoje. Į Lietuvą atkeliauja iki šiol nematytos gyvūnų rūšys, nematytais būdais miršta miškai bei iš svetimų kraštų migruoja žmonės.Kaip pasikeitė Lietuvos rūšinė įvairovė per pastaruosius kelis dešimtmečius? Ar Lietuvai gresia maliarija? Kaip egzotinės gyvūnų rūšys atranda mūsų kraštą?Pokalbis su dokumentinio filmo „Sengirė“ režisieriumi Mindaugu Survila.Ved. Ignas Klėjus

Pandemija išryškino Lietuvos sveikatos sistemos trūkumus, tačiau net ir esant tokiems netobulumams, mūsų valstybės sveikatos apsauga veikia geriau nei daugelyje kitų pasaulio valstybių. Nemokama odontologinė priežiūra, nemokamos psichologų ir psichiatrų konsultacijos. Tai tik keletas sričių, kuriomis galime džiaugtis, nors paslaugomis naudojasi ir apie jas žino retas Lietuvos pilietis.Kokios pasaulio valstybės už savo sveikatą sumoka daugiausiai? Ar Lietuvoje iš tiesų yra sveikatos specialistų trūkumas? Kiek kainuoja sveikata, ligos ir mirtys mūsų šalyje?Laidoje „Tuzinas“ pokalbis su sveikatos ekonomiste, „Addere Care“ slaugos namų vykdančiąja direktore Barbora Butkute.Ved. Ignas Klėjus

Miesto gatvių, mitybos, kelionių ir net patalpų kondicionavimo pokyčiai. Tai tik maža dalis to, kam klimato kaita padarė įtaką ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Kaip klimato kaita keičia lietuvių gyvenimo būdo įpročius? Pokalbyje su meteorologu ir klimatologu Silvestru Dikčiumi – 12 punktų apie klimato kaitos įtaką lietuvių kasdienybei.Ved. Ignas Klėjus

Pirmoje 2022-ųjų laidoje pokalbis apie lietuviško humoro evoliuciją ir transformacijas. Koks humoras juokingas ir nejuokingas lietuviams? Kokį humoro vaidmenį visuomenėje mato jaunosios kartos komikas Airidas Jankus?Naujas laidos „Tuzinas“ vedėjas ir pokalbis su komiku Airidu Jankumi.Ved. Ignas Klėjus

2021-iesiems skaičiuojant paskutines dienas, savo besibaigiančių metų patirtis, atradimus ir praradimus vardina atlikėjas Andrius Mamontovas. Pokalbyje dar daug pandemijos, bet atlikėjas tikras - mes vis dar labai jos veikiami. Kokius karantino privalumus A. Mamontovas patyrė ir kokį popandeminį sprogimą prognozuoja.Ved. Guoda Pečiulytė

Belaukiant švenčių, laidoje svečiuojasi Lietuvos vyriausiasis senelis Kalėda. Jo paties vaikystės prisiminimuose Kalėdų senelis labiau priminė mumiją, bet neišgąsdino ir pats gražia misija užsiima beveik pusę amžiaus. Pokalbyje 12 jo šventinių pastebėjimų.Ved. Guoda Pečiulytė

Prieš dešimt metų Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, turėjęs pakeisti supratimą – tai, kas vyksta už uždarų šeimos durų nėra tik šeimos reikalas. Įstatymui pradėjus galioti, dėl smurto artimoje aplinkoje kreipėsi rekordinis skaičius aukų, absoliuti dauguma jų – moterys. Su smurto aukoms padedančia psichoterapeute Dalia Puidokiene aptariame, kas per dešimtmetį pasikeitė, o kur įstatymo nepakako.Ved. Guoda Pečiulytė

Ją įkvepia Lietuvos laisvės kovos, ypatingos žmonių gyvenimo istorijos ir išskirtiniai herojai. O visa tai, pasak dokumentinio kino kūrėjos Giedrės Žickytės, vienija emocija. „Tiesa yra jausmas“, - sako ji. Kokių jausmų ir patirčių dokumentinis filmas suteikia jos pačios gyvenimui – pokalbis laidoje.Ved. Guoda Pečiulytė

Portugalijoje susituokęs su mylimuoju, marketingo strategas Tomas Kirša svarsto ten persikraustyti galutinai. Nes Lietuvoje jaučiasi rūšiuojamas, iš patirties žino, kad čia kartais privalo slėpti savo homoseksualumą – su sutuoktiniu buvo užpulti kaimynų. Apie 12 homoseksualaus žmogaus patirčių gyvenant Lietuvoje – pokalbis laidoje.Ved. Guoda Pečiulytė

Ar pandemijoje verta įžvelgti prasmę? O gal verta sunerimti, kad visuomenės dėl jos pavojingai susiskaldžiusios? Laidoje 12-ka filosofo Viliaus Dranseikos filosofinių pamąstymų apie šią sveikatos krizę: kodėl žmonės mėgsta įsitvirtinti nuomonės bunkeriuose ir kuo patrauklios sąmokslo teorijos.Ved. Guoda Pečiulytė

„Skyrybos nėra užkrečiamos“, – į gausiai byrančias žinomų žmonių santuokas reaguoja psichologė Miglė Motiejūnė. Tačiau priduria, kad stebėdami kitų žmonių skyrybas susimąstome, ar patys esame laimingi savo santykiuose. Jų iššūkius ir dažniausiai pasikartojančias klaidas ir aptariame laidoje.Ved. Guoda Pečiulytė

Pasaulio galingiesiems pastaruoju metu tariantis, kaip spręsti klimato krizę, laidoje su klimatologu Justu Kažiu aptariame šio proceso padarinius Lietuvai. Ekspertas sako, kad į juos atsižvelgti būtina jau dabar, bet to nedarome, pavyzdžiui, renovuodami namus.Ved. Guoda Pečiulytė

Pirmosios lapkričio dienos daliai žmonių yra ilgesio ir net sielvarto laikas. Psichologė Vaiva Klimaitė sako, kad artimojo netektis yra vienas stipriausių sukrėtimų, pasireiškiantis ne tik emociškai, bet ir fiziškai. Kaip padėti sau ar šalia gedinčiam, kiek trunkantis gedulas yra normalus ir reikalingas, o kada jis tampa komplikuotu? Dvylika faktų apie gedulą.Ved. Guoda Pečiulytė

Sociologijos doktorantė Inga Popovaitė JAV rašo disertaciją apie kosmoso sociologiją, o ją berašydama sulaukė unikalios galimybės – dvi savaites praleisti Marso dykumų tyrimų stotyje. Ten susirenkantiems įvairių sričių specialistams sukurtos tokios pat sąlygos kaip raudonojoje planetoje, tik nepatiriant nesvarumo būsenos. Laidoje aptariame 12 kosmoso sociologės patirčių Žemės Marse.Ved. Guoda Pečiulytė

Vienas geriausių Lietuvos plaukikų Danas Rapšys tarp pasaulio taurės etapų trumpam grįžo į Lietuvą. Tačiau ir čia kasdien plaukia, miega pietų miego ir negali iki soties prisikirsti mamos lietinių. Valia, psichologinis nusiteikimas ir tikėjimas, kad žmogaus galimybės beribės – tai tik kelios iš čempioniškų savybių, vedančių pergalių link. Laidoje pokalbis su Danu Rapšiu apie 12 pergalių užkulisių.Ved. Guoda Pečiulytė

Politikams siekiant nugriauti senąjį Vilniaus oro uosto atvykimo terminalą, su architekte Vilte Janušauskaite aptariame 12 sovietinės architektūros pavyzdžių. Dėl vienų vertės taip niekada ir nesiginčyta, kiti pripažinimo bei apsaugos sulaukė stebėtinai vėlai, treti nesulaukę taip ir išnyko. Įdomiausius pavyzdžius aptariame laidoje.Ved. Guoda Pečiulytė

Artėjant Mokytojo dienai, laidoje kalbamės apie 12 šiandieninių pedagogo iššūkių. Laidos svečias - vienos Vilniaus gimnazijos mokytojas Marius Janulevičius, prieš kelerius metus šį darbą išsaugojęs tik dėl moksleivių surengto streiko. Tad apie jaunimo pilietiškumą, beraščių kartą ir agrarines temas literatūroje.Ved. Guoda Pečiulytė

Po Antrojo pasaulinio karo taikyta dvasiškai ir fiziškai suluošintiems kariams, muzikos terapija ir šiandien padeda įvairiausiems žmonėms. Norintiems atrasti save, išspręsti problemas, o gal tiesiog išmokti spiegti ar rėkti, nes ir tai nevisada paprasta. Kodėl, aiškinamės su vokaliste, muzikos terapeute Laura Budreckyte.Ved. Guoda Pečiulytė

Šią savaitę Kaunas pristato kitų metų Europos kultūros sostinės renginius. O kokį Kauną atrado šio projekto organizatoriai? „Tuzino“ laidoje 12 pastebėjimų apie Kauną - vieno iš organizatorių Mindaugo Reinikio akimis.Ved. Guoda Pečiulytė

„Tuzino“ svečias – civilinei misijai Afganistano Goro provincijoje vadovavęs Eugenijus Vaicekauskas ir 12 jo afganistanietiškų patirčių. Nuo Dievui aukotos ožkos už vandens gręžinį iki kitų ryškių kultūrinių skirtumų, kuriuos teks įveikti į Lietuvą persikėlusioms afganų šeimoms.Ved. Guoda Pečiulytė

Apie svarbą panaudoti iš pažiūros nereikalingus ar nusibodusius daiktus. Tokį gyvenimo būdą pasirinkusi tvaraus verslo vystytoja Milda Paukštė prisipažįsta, kad kartais šios nuostatos ir pačiai atrodo nelogiškos ar neekonomiškos, tačiau nugali mintis - bet kokio vienkartinio daikto turime vengti. Laidoje - 12 jos daiktų pernaudojimo idėjų.Ved. Guoda Pečiulytė

Buvęs Lukiškių kalėjimas išgyvena lūžio tašką – po daugiau nei amžių trukusios kalėjimo istorijos, ši vieta tampa meno, kultūros, laisvalaikio erdve. Nepamirštant ir šiurpios šios vietos realybės, kuri pasakojama per kalėjime rengiamus pasivaikščiojimus. Apie seniausio šalies kalėjimo istoriją, įspūdingą pastatą ir jį perprasti bandžiusius kalinius bei apie Lukiškių kalėjimo ateitį „Tuzino“ laidoje kalbamės su buvusia kalėjimo pareigūne, o dabar šios vietos socialiniams projektas vadovaujančia Dovile Jonuškaite – Zunkiene.Ved. Guoda Pečiulytė

Lietuva sulaukia vis didesnio neteisėtų migrantų skaičiaus. Laidoje pokalbis su pabėgėlio likimą patyrusiu kurdu Rebazu Rašidu. Prieš penkerius metus Irake lingvistiką studijavęs studentas dėl grasinimų nužudyti nusprendė bėgti iš gimtinės į Europą. Kaip pats sako, nesvarbu, kur, svarbu, kur saugu ir žmonės gražiai gyvena. Tokį gyvenimą Rebazas radęs Lietuvoje. Laidoje Rašidas Rebazas pasakoja apie savo didelę šeimą, bėgimą iš gimtos šalies, apie pabėgėlio statusą ir įsikūrimą Lietuvoje.Ved. Guoda Pečiulytė

Laidoje vieši Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vedėja, biomedicinos mokslų daktarė profesorė Vita Pašukonienė. Pokalbis apie tai, kaip įgyti imunitetą, tinkamai jį paruošti prieš ligų sezoną, taip pat apie imunitetą nuo COVID-19.Ved. Guoda Pečiulytė

Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus muziejininkė Ramunė Driaučiūnaitė – apie tremtinių dienoraščius ir juose papasakotas tikras istorijas. Šie dienoraščiai papildo oficialią dokumentaciją, juose matomi tikri žmonės.Ved. Guoda Pečiulytė

Laidoje vieši lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė. Pokalbis apie skirtingas nuomones ir diskriminaciją.Ved. Guoda Pečiulytė

Ar bent kartą sapnavote pandemiją? Kad viešoje vietoje neturite kaukės, nesulaukiate vakcinos ar negalite apkabinti artimo žmogaus? Jei taip, žinokite - tai visiškai normalu. Pandemija pakeitė ne tik mūsų sapnus, bet ir patį miegą. Kaip? „Tuzino“ laidoje aptariame su neuromokslininke Laura Bojarskaite.Ved. Guoda Pečiulytė

Civilinės aviacijos saugos profesorė Regina Valutytėteigia, kad aviacijos teisė viena sričių, dažniausiai rašoma krauju, nes pokyčiai dažniausiai atsiranda po orlaivių incidentų. Todėl „Tuzino“ laidoje – apie 12 aviacijos istoriją ir teisę labiausiai pakeitusių įvykių. Kaip jose atsispindės į Vilnių skridusio orlaivio priverstinis nutupdymas Minske?Ved. Guoda Pečiulytė

Prieš pat „Eurovizijos“ dainų konkursą laidoje aptariame 12 jo įdomybių: nuo gyvo orkestro iki nuogo užpakalio ir seksualinių mažumų festivalio įvaizdžio. Laidoje ir apie konkurso istoriją, ir apie šių metų nugalėtojo lažybas kalbėsimės su portalo Eurodiena.lt redaktoriumi Justu Buivydu.Ved. Guoda Pečiulytė

Pamažu šylant ir vėl atsivėrus parduotuvėms, ne vieną aplanko jaumas „neturiu kuo apsirengti“. Stilistė Agnė Gilytė pritaria: kaip po ilgos dietos norisi pyragėlių, taip po ilgo karantino gali apimti manija pirkti ir atsinaujinti garderobą. Laidoje - 12 stilistės patarimų, kaip nepamesti galvos ir nepamiršti, kad karantinas tik įrodė, kiek daug mes visko jau turime.Ved. Guoda Pečiulytė

Projektas „Misija Sibiras“ baigiasi. Ne vienai ekspedicijai vadovavęs Arnoldas Fokas neslepia šios žinios nuliūdintas. „Tuzino“ laidoje jis dalinsis 12 ryškiausių prisiminimų iš aštuonių savo ekspedicijų: nuo labiausiai sukrėtusių tremties istorijų iki dar ir dabar neišnykusio lietuvių pėdsako atšiauriame Sibire.Ved. Guoda Pečiulytė

Legendos pasakoja apie sapnų nulemtus miestus, mūšius ir kitus svarbius įvykius, bet ar tikrai sapnai gali būti pranašiški? O gal yra žmonių, kurie visai nesapnuoja? Kaip skiriais vyrų ir moterų sapnai ir ar įmanoma šiuos miego vaizdinius valdyti. Dvylika klausimų apie sapnus „Tuzino“ laidoje aptariame su sapnus tyrinėjančiu mokslininku Tadu Stumbriu.Ved. Guoda Pečiulytė

„Tuzino“ laidoje kalbamės apie stalo žaidimus. Jų kūrėjas ir entuziastas Justas Brazauskas sako, kad šie žaidimai – jau seniai ne vien pramoga. Veikiau, žmonių santykių ir net visuomenės realijų atspindys.Ved. Guoda Pečiulytė

12-ka faktų apie prezidento instituciją: kodėl ji buvo sukurta, kodėl Lietuva šalies vadovą renka kitaip nei dauguma kaimynų ir kurios šalies prezidentui priskiriamos nulinės galios. Pokalbis su politologu Mažvydu Jastramskiu.Ved. Guoda Pečiulytė

Ką pasaulis mini kaip pirmąją pandemiją ir kokių vertingų pamokų mums siunčia istorija? Jų tikrai yra, tačiau medicinos istorikas Aistis Žalnora teigia, kad kovojant su sparčiai plintančiais virusais ilgai klysta: draustos pirtys, liepta kvėpuoti srutomis, su liga mėginta derėtis. O kai kurios sąmokslo teorijos – gandai apie skiepus ar įsitikinimas, kad pandemija – turtingųjų sąmokslas – gajos iki šiol.Ved. Guoda Pečiulytė

Laidoje - apie šimto metų senumo svajonę, kuri kūną įgavo tik dabar. Apie pirmąjį Vilniaus miesto muziejų ir 12 jo pasakojamų istorijų kalbamės su muziejaus tyrėju Povilu Stepavičiumi.Ved. Guoda Pečiulytė

Skiepijimas raudonų gėlių lauke ar pasiūlius kvietimą ten, ko žmonės labiausiai pasiilgo - į kavinę ir barą. Tai tik keli pavyzdžiai, kaip Izraelis vykdo masinį gyventojų skiepijimą nuo koronaviruso. Ir, pasak Tel Avive gyvenančios lietuvės, šalis tikrai nesijaučia bandymų laboratorija, o tik suvokia, kad tai vienintelis būdas grįžti į normalų gyvenimą. Kokių patirčių mums reikėtų pasimokyti iš Izraelio kalbame su Živile Avital Juonyte.Ved. Guoda Pečiulytė

Nerimstant diskusijoms apie asmenines peripetijas britų karališkoje šeimoje, su Lietuvoje gyvenančiu britu Chrisu Butleriu kalbamės apie britų požiūrį į monarchiją ir jos įtaką kasdieniame šalies gyvenime. Apie pasenusias karališkasias tradicijas, pelnus ir nuostolius bei titulo svarbą XXI a.Ved. Guoda Pečiulytė

Per kelis dešimtmečius iš Lietuvos prasiskverbti pro geležinę uždangą į Vakarus pavyko vos trisdešimčiai žmonių. Pėsčiomis, vandeniu ar užgrobiant lėktuvą - be galo sudėtingas ir rizikingas operacijas „Tuzino“ laidoje aptarsime su istoriku Dariumi Juodžiu. Pėsčiomis, vandeniu ar užgrobiant lėktuvą – apie be galo sudėtingas ir rizikingas bėgimo į Vakarus operacijas pasakoja istorikas Darius Juodis.Ved. Guoda Pečiulytė

Daugeliui kultūros sričių sulaukus skaudaus pandemijos smūgio, literatūra iš šio laikotarpio tikisi išbristi ne tokia nukentėjusi. Pasaulis skaito, o lietuviai tikrai neatsilieka. Tiesa, turi savitą suvokimą apie knygas ir tai, kaip jos turi atrodyti. Apie 12 knygų leidybos ypatumų „Tuzino“ laidoje kalbamės su leidyklos „Alma Littera“ vadove Dovile Zaide.Ved. Guoda Pečiulytė

Anksčiau pasaulyje skambėjus brangakmenių grobimams, šiais laikais vis dažniau drebina duomenų vagystės. Kibernetinio saugumo ekspertas Edvinas Kerza sako, kad visiškai nuo to neapsisaugosime, bet stengtis verta. Pokalbis apie tai, kokie duomenys ypač vertingi ir kaip juos apsaugoti.Ved. Guoda Pečiulytė

Istorikas Algis Bitautas pripažįsta, kad vienas svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių - 1918-ųjų Vasario 16-osios nepriklausomybės aktas - apaugęs daugybe legendų ir mitų. Kodėl skiriasi signatarų prisiminimai apie akto pasirašymo vietą, ar tikrai vienas signataras pramigo ir kodėl tarp jų - nė vienos moters.Ved. Guoda Pečiulytė

Šachmatai, atsisegusi saga, aukštakulniai - The Roop dainos „Discoteque“ vaizdo klipo režisierius Saulius Baradinskas sako, kad simbolių šiame peržiūrų rekordus pagerinusiame klipe daugybė. Apie juos ir muzikinių klipų kūrybos užkulisius pokalbis laidoje.Ved. Guoda Pečiulytė

„Netekome dalies dvasingumo, humoro, proto, spalvingumo“ , - taip mano Auksiniu scenos kryžiumi už garso patirties „Glaistas“ dramaturgiją įvertintas Rimantas Ribačiauskas. Šis spektaklis lankytojus kviečia klajoti po buvusį Vilniaus getą. Po praeitį klajojame laidoje, kalbėdamiesi apie 12 Rimanto Ribačiausko patirčių, kuriant spektaklį apie Holokaustą.Ved. Guoda Pečiulytė

Išsiilgusi bendravimo ar užsidariusi? Suvienyta bendro priešo ar suskaldyta asmeninių interesų? Kokia visuomenė laukia įveikus COVID-19 virusą? Laidos svečias – sociologas Ignas Zokas.Ved. Guoda Pečiulytė

Tuzinas. Ved. Guoda Pečiulytė

Laisvės gynėjas Albertas Daugirdas sako, kad sausio 13-ąją turime minėti kaip pergalės, o ne gedulo dieną. Tačiau priduria, kad karas prieš mūsų šalį vyksta ir dabar. „Tai, kad į mus nešaudoma, nereiškia, kad nekovojama“. Todėl su bendraminčiais ruošia pilietinio pasipriešinimo vadovėlį, o „Tuzino“ laidoje vardina per Sausio 13-ąją išmoktas pamokas.Ved. Guoda Pečiulytė

Pandemija – elito sąmokslas, su kuriuo kovoti padės karšto plaukų džiovintuvo srovė. Laidoje melagienas nagrinėjantis Lukas Andriukaitis apie dvylika keisčiausių, įtikinamiausių ir pavojingiausių gandų apie Covid -19.Ved. Guoda Pečiulytė

Nuo Europos Sąjungos plėtros iki vasaros laiko ir mažiau draudimų – 2021-ųjų metų svajonėmis dalijasi Rytis Zemkauskas.Ved. Guoda Pečiulytė

Menotyrininkas Marius Daraškevičius neabejoja, kad šios Kalėdos bus kitokios. Nepaisant karų ar ligų, metų pabaigos šventės Lietuvoje švęstos šeimos, bičiulių ir net tarnų draugijoje. Apie vyno ir migdolų sriubas ant Lietuvos didikų kalėdinio stalo.Ved. Guoda Pečiulytė

Ką daryti šventinėje lėkštėje radus nemėgstamą patiekalą, o po egle - nepatinkančią dovaną. Šventinio etiketo rebusus” laidoje aptarsia etiketo ekspertė Indrė Sapagovaitė.Ved. Guoda Pečiulytė

Jungtinė Karalystė jau netrukus gyventojus pradės skiepyti naująja vakcina nuo Covid-19. Ką apie ją žinome ir kodėl atsilieka likusi Europa? 12 atsakymų į svarbius klausimus pateiks klinikinė famakologė Simona Stankevičiūtė.Ved. Guoda Pečiulytė

Pokalbis apie protestus Baltarusijoje su juose dalyvavusiu Maksimu Milta. Ko labiausiai bijo baltarusiai ir į kokią skaudžią vietą režimui pataikė LRT?Ved. Guoda Pečiulytė

Pasauliui tebeieškant, kaip nugalėti naująjį virusą, farmacijos istorikas Tauras Mekas sako, kad skeptiškai į naujus gydymo būdus žmonės žiūrėjo visada. Laidoje apie didžiausius farmacijos laimėjimus ir skaudžiausias pamokas.Ved. Guoda Pečiulytė

Nuo gongo ir varpelio posėdžių metu iki užklasinės veiklos po jų – apie Seimo darbo užkulisius pasakoja Seimo kanceliarijos atstovė Rūta Petaraitienė..Ved. Guoda Pečiulytė

Įvairiose pasaulio šalyse kylant konstitucinėms krizėms, su buvusia Konstitucinio teismo teisėja profesore Toma Birmontiene apie šios instancijos iššūkius Lietuvoje. Teisininkė neabejoja, kad darbo šiam teismui Lietuvoje duos ir besitęsianti pandemija.Ved. Guoda Pečiulytė

Vėlinių pirmadienį pokalbis apie šventuosius. Dailininkė, menotyrininkė Sigita Maslauskaitė - Mažylienė pasakoja apie jų svarbą įvairiais istorijos laikotarpiais ir Lietuvos gyventojų požiūrį į juos.Ved. Guoda Pečiulytė

Po Seimo rinkimų – apie jų užkulisius. Ko nemato eilinis rinkėjas, kas lemia sėkmę ir kodėl iš spintos būtina ištraukti visus skeletus pasakoja politikos konsultantas Liutauras Ulevičius.Ved. Guoda Pečiulytė

Politikams žadant lūžį Lietuvos švietimo sistemoje, laidoje vieši vienu geriausių mokytojų šiemet pripažintas Artūras Adamas Markevič. Anot jo, imtis veiksmų būtina, nes kol kas šalies švietimas skęsta.Ved. Guoda Pečiulytė

Laidoje vieši tiek su nuteistaisiais, tiek su jų aukomis dirbantis psichologas Saidas Dadaševas. Kodėl bausmę atlikusiems nuteistiesiems nereikėtų „klijuoti etikečių“?Ved. Guoda Pečiulytė

Tuzinas. Ved. Guoda Pečiulytė

Protestai Baltarusijoje jau tituluojami „moterų revoliucija“ – priešakinėse gretose prieš diktatorių protestuoja moterys. Profesorė Dalia Leinartė apie 12 istorinių įvykių, kuriuos lėmė moterys.Ved. . Guoda Pečiulytė

Grafologas Rolandas Bilinskas įsitikinęs, kad žmogaus rašysena unikali ir daug pasakanti apie jo charakterį. Tačiau ją ir suaugus galima pakeisti. 12 faktų apie tai, kaip mes rašome. Ved. Guoda Pečiulytė

Pokalbis su aktoriumi ir LRT projekto „Kodas 30“ režisieriumi Mykolu Vildžiūnu. Apie politikų išbandytą pabėgimo kambarį ir 12 dalykų, nuo kurių norėtų pabėgti pats Mykolas. Ved. Guoda Pečiulytė

Vieno iš garsiausių Lietuvos startuolių įkūrėjas Tomas Okmanas įsitikinęs, kad net trumpa lietuviška vasara lemia tai, kad Lietuva – viena geriausių vietų technologijų verslams kurti. Dvylika to įrodymų – laidoje „Tuzinas“. Ved. Guoda Pečiulytė

Vienas iš Sąjūdžio iniciatorių Algirdas Kaušpėdas prisimena, kad svarbiausia Lietuvai buvo nugalėti baimę ir viduje pasijusti laisvais. Ar to jis linki baltarusiams? Ved. Guoda Pečiulytė

Lietuvą pasaulyje šiuolaikiniu šokiu garsinanti choreografė, Auksinio scenos kryžiaus laureatė Agnija Šeiko sako patikėjusi Leonido Donskio žodžiais, kad Klaipėda gali tapti tokia kaip laisvasis Amsterdamas. Todėl ir pasiliko kurti čia. Apie 12 atradimų kuriant Klaipėdoje. Ved. Guoda Pečiulytė.

Demografai prognozuoja, kad pasaulyje netrukus ims mažėti gyventojų. O kaip Lietuvoje? Apie vyriškėjančią, į miestus besikeliančią, bet neišnyksiančią Lietuvą pokalbis su demografu Rolandu Tuču. Ved. Guoda Pečiulytė

3000 kilometrų baidare per Dunojų pandemijos metu – tokio iššūkio ėmėsi keliautojas Aurimas Valujavičius, kurio tikslas ne tik įveikti antrą pagal ilgį Europos upę, bet ir pagerinti Lietuvos rekordą. Apie 12 kelionės atradimų ir iššūkių laidoje „Tuzinas” keliautojas pasakos tiesiai iš baidarės, kirsdamas Austriją. Ved. Guoda Pečiulytė.

Su planu ar be, su šeima, o gal po vieną? Leidžiant sau viską ar per daug nenutolstant nuo kasdienės rutinos – kokios turi būti atostogos?Laidos viešnia – gydytoja psichiatrė Ieva Viltrakytė sako, kad tai labai svarbus ir nemažiau laukiamas laikas metuose, tad aptarsime, kaip jo nesugadinti. Ved. Guoda Pečiulytė.

Laidos svečias – vienas iš „Dviračio žinių“ scenaristų, humoristas Haroldas Mackevičius. Ved. Guoda Pečiulytė.

Kokie buvo pirmieji prezidento Gitano Nausėdos metai? Pokalbis su naujienų agentūros BNS vyr. redaktoriumi Vaidotu Beniušiu. Ved. Guoda Pečiulytė.

Tuzinas. Ved. Guoda Pečiulytė

Tuzinas. Ved. Guoda Pečiulytė

Tuzinas. Ved. Guoda Pečiulytė

Lietuvai šiomis dienomis pagerbiant tremtinius ir minint okupacijos dieną, laidoje kalbėsimės su Sibire gimusiu tremtinio iš Lietuvos sūnumi Antanu Sidaru. Kodėl dar berniukui Antanui įsimimė asfaltas Lietuvos kaime ir kaip šešiolikmetis nusprendė savarankiškai grįžti į tėčio Tėvynę. Ved. Guoda Pečiulytė.

Apie architektūrą ir COVID-19 pandemiją. Pokalbis su Lietuvos architektų sąjungos vadove Rūta Leitanaite. Ved. Guoda Pečiulytė.

Lietuvą vėl sukrėtė kelios mažamečių nepriežiūros istorijos. Tad, šią birželio 1-ąją, minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, laidoje kalbėsimės, kodėl vaiko teisės tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje tebekelia diskusijų. 12 faktų, kaip keitėsi požiūris į vaikus, aptarsime su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadove Ilma Skuodiene. Ved. Guoda Pečiulytė.

Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė papasakos, kokių 12 mitybos ypatumų išryškino karantinas, kuriuos jų vertėtų išsaugoti, o kuriuos – kuo greičiau užmiršti. Ved. Guoda Pečiulytė.

Apie komunikaciją ir jos būdus – su komunikacijos ir viešojo kalbėjimo eksperte Neringa Bliūdžiūte. Ved. Ved. Guoda Pečiulytė.

Rekordiškai greit apsauginius veido skydelius išpjaunantys lazeriai, išradimai, organizme tiksliai ir greitai aptinkantys virusą, patalpas kur kas greičiau ir efektyviau dezinfekuojantys robotai – tai tik keli išradimai, kuriuos paskatino koronaviruso pandemija. Prie kai kurių prisidėjo ir Lietuvos mokslininkai. 12 mokslo ir technologijų naujovių kovoje su COVID-19 aptarsime laidoje su mokslo žurnaliste Goda Raibyte. Ved. Guoda Pečiulytė.

Kaip kultūriniai, socialiniai reiškiniai padeda skirtingoms šalims kovoti su koronaviruso pandemija? Tuzinas punktų su VDU Sociologijos katedros lektore, antropologe Daiva Bartušiene. Ved. Guoda Pečiulytė.

Pokalbis su gestų kalbos vertėja Anželika Terese. Su kokiais iššūkiais ši profesija susiduria pandemijos metu ir su kokiais mitais kovoja visą laiką? Ved. Guoda Pečiulytė.

12 liudijimų iš priešakinių kovos su koronavirusu linijų. Pašnekovas – Šiaulių ligoninės skubios medicinos gydytojas Martynas Gedminas. Ved. Guoda Pečiulytė.

Kas priverčia religijas keistis ir kas keičia mūsų požiūrį į jas? Pokalbis su sociologe profesore Milda Ališauskiene. Ved. Guoda Pečiulytė.

Kone pusei pasaulio užsidarius, domėsimės, kaip tokie neeiliniai įvykiai kaip pandemijos, karas ar badas keičia visuomenes. VU TSPMI politologas Deividas Šlekys teigia, kad žmonija labai greitai pamiršta ją kankinusias negandas, visgi, mokslininkas prognozuoja, kad po koronaviruso pandemijos pasaulis keisis. Kaip, aptarsime laidoje. Ved. Guoda Pečiulytė.

Kaip nepaskęsti nerimo jūroje, kodėl patarimai dažnai neveikia aptarsime su gydytoja psichiatre Aušra Senkuviene.

Visai neseniai šalies įvaikinimo istorijoje užfiksuotas rekordas – nauja šeima rasta septyniolikmečiui. Tiesa, paauglys iškeliavo gyventi į užsienį, nes pačioje Lietuvoje įvaikinti vyresnius vaikus norinčių nėra. Tokį mūsų požiūrį ir kitus įvaikinino mitus aptarsime laidoje.Laidos viešnia – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos patarėja Giedrė Mikalauskienė. Ved. Guoda Pečiulytė.

Visai neseniai šalies įvaikinimo istorijoje užfiksuotas rekordas – nauja šeima rasta septyniolikmečiui. Tiesa, paauglys iškeliavo gyventi į užsienį, nes pačioje Lietuvoje įvaikinti vyresnius vaikus norinčių nėra. Tokį mūsų požiūrį ir kitus įvaikinino mitus aptarsime laidoje.Laidos viešnia – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos patarėja Giedrė Mikalauskienė. Ved. Guoda Pečiulytė.

Visai neseniai šalies įvaikinimo istorijoje užfiksuotas rekordas – nauja šeima rasta septyniolikmečiui. Tiesa, paauglys iškeliavo gyventi į užsienį, nes pačioje Lietuvoje įvaikinti vyresnius vaikus norinčių nėra. Tokį mūsų požiūrį ir kitus įvaikinino mitus aptarsime laidoje.Laidos viešnia – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos patarėja Giedrė Mikalauskienė. Ved. Guoda Pečiulytė.

„Maniau, kad gyvensime daug prasčiau“, - sako Nepriklausomybės akto signataras, apžvalgininkas Rimvydas Valatka, su kuriuo laidoje „Tuzinas“ aptarsime svarbiausias nepriklausomybės trisdešimtmečio pergales, pralaimėjimus ir laukiančius tikslus. Ved. Guoda Pečiulytė.

Nepanikuoti ir plauti rankas – tokį patarimai koronaviruso įbaugintai visuomenei siunčia specialistai. Šio pirmadienio „Tuzino“ svečias profesorius Saulius Čaplinskas tekantį vandenį ir muilą vadina bene svarbesniu žmonijos atradimu už skiepus. Su profesoriumi aptarsime 12 žmonijos išmoktų kovos su epidemijomis pamokų. Ved. Guoda Pečiulytė.

Simbolis ar aktyvi politinė bendražygė? Kas būdinga įvairių šalių pirmosioms ponioms ir kuo išsiskiria Diana Nausėdienė? Kada pirmųjų ponių rate ims daugėti pirmųjų ponų? Į visus šiuos klausimus atsakymų ieškos „Tuzinas“ su laidos viešnia politologe Dovile Jakniūnaite. Ved. Guoda Pečiulytė.

Visame pasaulyje tarnaujantys Lietuvos kariai ne pirmus metus vyksta į alinančią misiją Somalyje. Pusę metų leisdami atviroje jūroje, kariai nuo Somalio piratų saugo Pasaulio maisto programos plukdomą krovinį badaujantiems Somalio gyventojams. Apie kovos su piratais iššūkius pokalbis laidoje su Karinių jūrų pajėgų karininku komandoru leitenantu Gintu Gumbriu. Ved. Guoda Pečiulytė.

Pasala Lietuvos piliečiams - taip saugumo departamento vadovas pavadino nemokamai dalijamas vizas į Kaliningradą ir Sankt Peterburgą. Kaip paprastam keliautojui neįkliūti į svetimų žvalgybų spąstus? Laidoje „Tuzinas” su Dariumi Jauniškiu aptarsime 12 faktų apie grėsmes Lietuvai ir kiekvienam mūsų. Ved. Guoda Pečiulytė.

Kaip atsiranda nauji virusai, kodėl jie mutuoja, kas laimės – virusai ar žmonija? Pokalbis su gydytoju epidemiologu Pauliumi Gradecku.

Ar viduryje dykumos lenktyninkai išalksta, kiek Dakare kainuoja litras degalų ir kas labiausiai iš vėžių išmuša „Tuzino“ svečią lenktyninką Vaidotą Žalą. Laidoje - dvylika įdomių faktų apie Dakaro ralį. Ved. Guoda Pečiulytė.

Iranas vieniems – sankcijų spaudžiama ir Vakarams atkeršyti grasinanti, kitiems – turtinga kultūra bei nepaprastu svetingumu garsėjanti šalis. Kokį Iraną pažino jį tyrinėjanti politologė Ieva Koreivaitė, kalbėsimės laidoje „Tuzinas“. Ved. Guoda Pečiulytė.

Apie tragiškus 1991 metų įvykius. Laidos svečias – Santaros klinikų krūtinės chirurgas prof. Ričardas Janilionis. Ved. Guoda Pečiulytė.

Gyvenimas neišeina į pensiją – skelbia viena reklama. Pasauliui dar vieneriais metais senstelėjus, šį pirmadienį laidoje kalbėsimės būtent apie senatvę. Laidos viešnia sociologė Sarmitė Mikulionienė sako, kad šis natūralus žmogaus gyvenimo etapas mūsuose per dažnai piešiamas niūriai. Kaip tokį požiūrį keisti? Ved. Guoda Pečiulytė.

Publicistas Aidas Puklevičius apie 12 laukiamiausių 2020-ųjų metų įvykių.Ved. Guoda Pečiulytė.

Pametę galvas dėl dovanų ir šventinių vaišių - taip didžiąsias šventes švenčiame mes, taip lietuviai šventė ir prieš 100 metų. “Tuzino” laidoje istorikė Justina Minelgaitė-Plentienė pasakos, ką tarpukariu gyvenę kauniečiai dėjo ant stalo ir po egle, ką veikdavo Kūčių naktį atšaukus komendanto valandą ir kaip leido likusią žiemą iki Užgavėnių. Ved. Guoda Pečiulytė.

Savaitgalis, savaitė, o gal net kelios – tyloje. Ar pavyktų? Ir pasaulyje, ir Lietuvoje populiarėja meditacijos tyloje stovyklos. Kuo jos ypatingos ir naudingos, laidoje „Tuzinas“ klausime meditacijos mokytojos Auksės Brasaitės. Ved. Guoda Pečiulytė.

Medikai skundžiasi psichologiniu smurtu darbe, žiniasklaida narsto žiaurius nusikaltimus, o internetas ir jo komentarai dažnai primena mūšio lauką. Kas tai – sovietinis palikimas, o gal esame iš prigimties agresyvi visuomenė? Apie dvylika agresijos apraiškų ir priežasčių pasakos „Tuzino“ svečias teisininkas kriminologas Gintautas Sakalauskas. Ved. Guoda Pečiulytė.

Pilotės, rašytojos, mokslininkės, partizanų žmonos – šimto iškilių Lietuvos moterų istorijos sugulė į knygą „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“. Vienų tragiški, kitų sėkmingi likimai, herojes įkvėpę dalykai ir drąsa daryti tai, kam nepritaria aplinkiniai – šias istorijas pasakomis prieš miegą pavertusi viena knygos autorių Viktorija Urbonaitė – laidos „Tuzinas“ viešnia. Ved. Guoda Pečiulytė.

Ledynmečio upės dugne iškilęs, žalių kalvų apsuptas Vilnius jį kūrusiems architektams niekada nebuvo lengva užduotis. Gal todėl kai kurių jų vizijų nepriėmė nei pats miestas, nei jo gyventojai. Laidoje aptarsime dvylika neįgyvendintų sostinės architektūrinių idėjų: nuo miestą kertančių autostradų, paplūdimių ir įlankos pačiame Vilniaus centre iki taip ir neatsirandančio šių laikų projekto – Nacionalinio stadiono. Laidos svečias – vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis. Ved. Guoda Pečiulytė.

Du Kenijos bėgikai neseniai pagerino pasaulio maratonų rekordus. Sportinio pasaulio elite – ir daugiau šios šalies atstovų. Nuvykęs į Kenijoje esantį bėgikų miestelį, treneris Dalius Pavliukovičius domėjosi: greičiausiais pasaulio žmonėmis gimstama ar tampama? Dvylika iš Kenijos parsivežtų pamokų aptarsime laidoje. Ved. Guoda Pečiulytė.

Mokslininkai įspėja - maži vaikai neturėtų leisti daug laiko prie išmaniųjų ekranų. Tačiau psichoanalitinė psichoterapeutė Sandra Simanauskaitė sako, kad naujosios technologijos ne mažiau pavojingos ir kitoms amžiaus grupėms, pavyzdžiui, senjorams. Ką su mumis daro ir kaip mus keičia išmaniosios technologijos, kaip atpažinti priklausomybę ir su ja kovoti? Ved. Guoda Pečiulytė.

Garsaus krepšininko šeima dukrą nusprendė pavadinti Leyla ir užrašyti ne taip, kaip nurodo lietuvių kalbos taisyklės. Visuomenėje kilo ginčas – tai tėvų teisė ar nepagarba kalbai? Laidoje aiškinsimės, ar lietuvių kalba iš tiesų tokia trapi, kad jai pavojų kelia net svetimi vardai? Dvylika veiksnių, kurie stiprina arba silpnina kalbą aptarsime su lietuvių kalbos profesore Meilute Ramoniene. Ved. Guoda Pečiulytė.

„Tik negalvokit, kad lėktuvai kada nors galės konkuruoti su automobiliais”, – tokia frazė prieš 111 metų išspausdinta viename Amerikos laikraščių. Jos autorius klydo. Tačiau vienas svarbiausių žmonijos išradimų išgyvena permainų laikus: vieni lėktuvais atsisako skristi, esą, jie be galo taršūs. Kiti, priešingai, renkasi tik juos – juk tai saugiausia susisiekimo priemonė. O gal ir vieni, ir kiti klysta? Labiausiai paplitusius mitus apie skrydžius laidoje „Tuzinas“ aptarsime su aviacijos ekspertu Vidu Kaupeliu. Ved. Guoda Pečiulytė.

Apklausos rodo, kad trečdalis lietuvių nenorėtų gyventi šalia musulmonų, bet musulmonai šalia lietuvių gyvena nuo viduramžių. Kur kas seniau nei kitose Vakarų Europos šalyse. Šimtai į mūsų kraštą atvykusių totorių palikuonių ir toliau garbina Alachą, bet Tėvyne laiko Lietuvą. Kuo gyvena, kur meldžiasi ir kokias tradicijas išsaugojo Lietuvos musulmonai laidoje pasakos musulmonų dvasininkas Aleksandras Beganskas.Ved. Guoda Pečiulytė.

Dvylika tiesų apie tai, kaip gimsta kino filmai.Laidos viešnia – kino prodiuserė Lineta Mišeikytė.Ved. Guoda Pečiulytė.

Pasirodo, per paskutinius penkiolika metų drabužių poreikis Vakaruose išaugo dvigubai, tačiau jų dėvėjimo laikas sutrumpėjo perpus. Mada tapo viena taršiausių pramonės rūšių, tačiau atėjo metas tam keistis. Laidoje – Paryžiuje gyvenanti fotomenininkė Rasa Juškevičiūtė apžvelgs 12 žalesnės mados tendencijų: nuo drabužių iš ananaso odos iki naujausios tendencijos: drabužius lopyti, adyti, bet dėvėti kuo ilgiau. Ved. Guoda Pečiulytė.

Kas sukelia vėžį? Mobilieji telefonai prie lovos? Raudona mėsa ir gruzdintos bulvytės? Organizmą paveikusi radiacija, o gal pasaulyje dažnas virusas? Nacionalinio vėžio instituto mokslininkė dr. Giedrė Smailytė sako, kad onkologinės ligos apipintos gausybe mitų, bet dėl kai kurių dalykų ginčijasi ir patys mokslininkai. Laidoje aptarsime mitus ir faktus apie vėžį. Ved. Guoda Pečiulytė.

Ar vyriausiasis prezidento patarėjas gali vėluoti į rytinius posėdžius su šalies vadovu? Kaip kalbėti už prezidentą, bet nepasakyti per daug? Prezidentės akys ir ausys, kartais – drąsus nuomonės formuotojas, kartais – tik nepastebimas šalies vadovo šešėlis, o prireikus – ir meduolių kepėjas. Su buvusiu Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės patarėju Mindaugu Linge laidoje aptarsime dvylika prezidento patarėjo pareigų. Ved. Guoda Pečiulytė.

Pacientų apžiūra ant ledyno, procedūros pasišviečiant žibintuvėliu, instrumentų dezinfekcija spiritu ir ugnimi ir kalno pareikalautos gyvybės – su tokiais iššūkiais per kelis šios vasaros mėnesius susidūrė vienintelė kalnų medikė iš Lietuvos Kastė Mateikaitė. Pamyro sniegynuose praleistą vasarą, gelbstint alpinistus, aptarsime laidoje. Ved. Guoda Pečiulytė.

Kelionės. Laidos viešnia – Turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ Produktų ir rinkodaros vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.Ved. Giedrius Masalskis.

Dvylika Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pliusų.Laidos svečias – Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos svečias – komunikacijos specialistas Andrius Baranauskas. Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos viešnia – žurnalistė Rimantė Kulvinskytė. Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos svečias – keliautojas, kulinaras, žurnalistas, protmūšio organizatorius Vytaras Radzevičius. Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos svečias – sveikatingumo treneris Ignas Bakėjus. Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos svečias – architektas, visuomenės veikėjas, muzikantas bei dainininkas Algirdas Kaušpėdas. Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos viešnia – žurnalo „Happy365“ redaktorė Jurga Baltrukonytė.Ji papasakos apie 12 dalykų, kurių nėra arba nebėra jos gyvenime ir kurių Jurga nebepasigenda.Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos viešnia – mokslų daktarė, istorikė Jolanta Karpavičienė. Kas skleidė žinias kol nebuvo žiniasklaidos?Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos svečias – rašytojas, vertėjas, humoristas, televizijos laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius. Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos svečias interneto chuliganas, verslininkas, aštrialiežuvis Liudvikas Andriulis.Liudvikas papasakos apie 12 šalių, kuriose jam teko dirbti, ir jų kultūrinius darbo ypatumus. O jie, pasirodo, gali būti labai skirtingi.Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos svečias – keliautojas, kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas-Makalius. Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos svečias – kino režisierius ir scenaristas Tadas Vidmantas.Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos svečias – ekonomistas Nerijus Mačiulis.Pokalbio tema – tuzinas prognozių 2019 metams.Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos svečias – žurnalistas, melomanas, nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos komisijos narys Ramūnas Zilnys.Ramūnas įvardys 12 ryškiausių žvaigždžių, pakeitusių Lietuvos popmuzikos pasaulį.Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos svečias – žurnalistas Andrius Tapinas.12 Andriaus pažadų ateinantiems metams.Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos svečias – rašytojas, sporto komentatorius, protmūšių vedėjas Robertas Petrauskas, išleisdamas jau trečią knygą apie Antrąjį pasaulinį karą, papasakos 12 labai svarbių šio periodo momentų.Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos viešnia – menininkė Jolita Vaitkutė. Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos viešnia – menininkė Jolita Vaitkutė.Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos viešnia – menininkė Jolita Vaitkutė. Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos svečias – publicistas, žurnalistas aštrialiežuvis Andrius Užkalnis.Jo kritiški pasisakymai viešojoje erdvėje, kandžios ir tiesios pastabos gali sudaryti įspūdį, jog jį džiugina nedaug kas. Ar tikrai?Laidoje iš Andriaus išgirsime 12 Užkalnio džiaugsmų 2018 metais.Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos viešnia – Lietuvių kalbos instituto tyrėja ir VU dėstytoja Loreta Vaicekauskienė.Ji pristatys lietuviškų ir ne tik keiksmažodžių tyrimų rezultatus.Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos viešnia – Lietuvių kalbos instituto tyrėja ir VU dėstytoja Loreta Vaicekauskienė.Ji pristatys lietuviškų ir ne tik keiksmažodžių tyrimų rezultatus.Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos viešnia – Lietuvių kalbos instituto tyrėja ir VU dėstytoja Loreta Vaicekauskienė.Ved. Giedrius Masalskis.

Laidoje – reklamos guru, kūrybingumo dėstytojas, didžėjus Tomas Ramanauskas.Kalbėsime apie 12 dalykų, kurie Tomą šiemet pribloškė.Ved. Giedrius Masalskis.

Knyga „Neregėta Lietuva“. Jos autorius – laidos svečias, fotografas Marius Jovaiša. Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos svečias – fotografas, keliautojas Ignas Maldus. Ved. Giedrius Masalskis.

Tema: Dvylika miestų, į kuriuos aš sugrįšiu. Laidos viešnia – LRT televizijos laidos „(Ne)emigrantai“ vedėja, rašytoja, keliautoja Akvilė Kavaliauskaitė. Ved. Giedrius Masalskis.

Dvylika knygų, kurios yra svarbios. Pokalbis su kūrėju, rašytoju, knygų mylėtoju Aidu Puklevičiumi. Jam buvo sunku pasirinkti, ką iš savo perskaitytų kelių tūkstančių knygų įtraukti į svarbių ar ypatingų knygų sąrašą, tačiau viena po kitos eterio metu ir susidėliojo visas dvyliktukas.Ved. Giedrius Masalskis.

Mitai ir patarimai. Pokalbis apie jaunimą. Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos svečias – Alfas Ivanauskas. Pokalbis apie mitus, kalbant apie maistą ir jo industriją. Ved. Giedrius Masalskis.

Laidos viešnia – reklamos kūrėja, dainininkė Miss Sheep. Tikrasis jos vardas – Dovilė Filmanavičiūtė. Su ja atrasime 12 būdų, kaip padėti sau atėjus tamsiam ir šaltam metų laikui ir puolant rudeninei depresijai. Vedėjas Giedrius Masalskis.

Kodėl neverta bėgti iš Lietuvos? Laidos svečias – trylikametis Vilniaus Antakalnio gimnazijos moksleivis Rytas Žitkus.12 priežasčių, kodėl šis patriotiškas jaunasis žurnalistas liks Lietuvoje.Vedėjas Giedrius Masalskis.

Pakalbis su svečiais įdomiomis temomis ir eteryje suksis skaičius dvylika. Dvylika patarimų, klausimų, netikėtumų, išgyvenimų ir pan. Laidos viešnia – edukologė Austėja Landsbergienė.Ved. Giedius Masalskis.