Pastaruosius keletą metų Kinijos rinka susiduria su sunkumais. Juos lėmė sulėtėjimas šalies nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje. Nors šalies valdžia imasi įvairių pinigų politikos priemonių ekonomikai paskatinti, analitikai jas vadina nepakankamomis. Jie pabrėžia, kad jei Kinijos valdžia nesiims vartojimo skatinimo, šalis gali susidurti su ilgus metus truksiančia recesija. Savo pastebėjimais apie Kinijos rinką ir jos perspektyvas dalijasi „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus.

Investuojantiems šalies gyventojams ir  juridiniams asmenims atsirado galimybė rinktis naują priemonę – Vyriausybės platinamus Vyriausybės taupymo lakštus (Gynybos obligacijas). Naujai išleidžiamos Gynybos obligacijos, kurios bus išperkamos po vienų metų, užtikrins 2 proc. metines palūkanas bei suteiks galimybę prisidėti prie šalies gynybos poreikių. Pirmoji Gynybos obligacijų emisija platinama iki spalio 28 d., pavedimą dėl jų įsigijimo jau galima pateikti „Swedbank“ interneto banke.

Kaupimas III pensijų pakopoje yra vienas iš patogiausių būdų pasiruošti finansiškai aprūpintai ateičiai, turintis įvairių pranašumų, palyginti su tradiciniais investavimo būdais. Pavyzdžiui, prie kaupimo gali prisidėti darbdavys ir taip reikšmingai padidinti į jūsų fondą pervedamų lėšų. Sužinokite, kokie yra pagrindiniai III pensijų pakopos ir „Swedbank“ valdomų fondų pranašumai.

Tekstilės pramonė yra trečia pagal taršą planetoje. Šiandien, kai klimatas šyla, o aplinkosaugos iššūkiai tampa opesni, vis daugiau žmonių renkasi drabužius pirkti atsakingai ir dėvėti tvariai.  2023 m. Vokietijos duomenų rinkimo bendrovės „Statista“ duomenys rodo, jog tokiose didelėse rinkose kaip JAV ir Didžioji Britanija, net 29 proc. amerikiečių ir 24 proc. britų vasarą dažnai įsigyja drabužių, kurių niekada nedėvi. 

Bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos per tris 2024 m. ketvirčius siekė 610 mln. eurų, banko grynosios palūkanų pajamos ir grynosios komisinių pajamos atitinkamai sudarė 486 mln. eurų ir 96 mln. eurų. „Swedbank“ Lietuvoje per 2024 m. 9 mėnesius uždirbo 264 mln. eurų grynojo pelno (pernai tuo pačiu laikotarpiu pelnas siekė 276 mln. eurų). Pelno sumažėjimą lėmė solidarumo mokestis. Šiemet banko jau sumokėto ir sukaupto mokėjimui solidarumo mokesčio suma siekia 119 mln. eurų. Dėl solidarumo mokesčio uždirbtas pelnas sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu.

Po kelių savaičių lapkričio 5-ąją įvyks vieni svarbiausių rinkimų pasaulyje – JAV bus renkamas naujas prezidentas. Rinkiminė kova tarp dabartinės viceprezidentės Kamalos Harris ir buvusio prezidento Donaldo Trumpo itin arši, apklausose kandidatai eina koja kojon, net itin patyrę rinkimų stebėtojai nesiryžta prognozuoti nugalėtojo. Rinkų dalyviai irgi aktyviai stebi situaciją. Kandidatų ekonominiai pažadai itin brangūs ir skirtingi, todėl rinkimų baigtis gali turėti įtakos ir finansų rinkoms. 

„Swedbank“ pasirašė susitarimą su integruota atsinaujinančios energetikos bendrove „Ignitis grupė“ dėl 20,7 mln. eurų finansavimo, kuris bus panaudotas grupės antrinės įmonės „Eurakras“, valdančios 24 MW galios vėjo elektrinių parką Jurbarko rajone, turimiems įsipareigojimams refinansuoti.Komentuoja „Swedbank“ Lietuvoje valdybos narys, Verslo klientų tarnybos vadovas Ignas Mačeika.

Prieš kelias dienas Vyriausybės patvirtintas valstybės biudžeto projektas didelei daliai gyventojų užtikrins tolesnį pajamų augimą. Turėtų didėti vaiko pinigai, pensijos, auga minimalus atlyginimas bei viešajame sektoriuje dirbančiųjų algos – dešimtadaliu kyla gydytojų, slaugytojų ir mokytojų atlyginimai. Į gyventojų pajamų didėjimą nukreiptos valdžios priemonės paveikia visą šalies ekonomiką – auga vartojimas, o noras išlaikyti darbuotojus sukuria paskatas didinti užmokestį privačiame sektoriuje.

Pirma spalio pusė vėl pažymėta naujais JAV pagrindinių indeksų rekordais – praėjusį penktadienį „S&P500“ kirto 5 800 punktų ribą. Tiesa, investuotojų entuziazmą artimiausiomis savaitėms gali atvėsinti nenoriai slopstanti infliacija ir santykinai geri darbo rinkos duomenys. Tuo metu euro zonoje kova su infliacija greičiausiai eina į pabaigą, o pagrindiniu tikslu tampa ekonomikos paskatinimas, todėl Europos Centrinio Banko (ECB) pradėtas palūkanų mažinimo ciklas turėtų tęstis be didesnių pauzių.

Nors Seimo rinkimai dar nesibaigė, aiškėja kokios politinės partijos gali formuoti naująją valdančiąją daugumą. Prie kavos besitariant dėl darbų ir atsakomybių pasiskirstymo ateinantiems ketveriems metams, vertėtų pažiūrėti opiausioms Lietuvos problemoms į akis bei įvardinti galimus veiklos prioritetus.

Antroje vasaros pusėje ir prasidėjus rudeniui Baltijos biržų dalyviai gyveno atostogų režimu – aktyvumas vietos biržose mažėjo toliau. Bendra akcijų prekybos apyvarta „Nasdaq Baltic“ liepos-rugsėjo mėn. sudarė apie 80 mln. eurų ir buvo 28 proc. mažesnė nei analogišku laikotarpiu praėjusiais metais. Vis dėlto, net ir stagnuojančioje rinkoje, investuotojams pavyko rasti augančių akcijų, o populiariausios akcijos titulą antrą ketvirtį iš eilės išlaikė lietuviška energetikos milžinė „Ignitis“. Dar viena palanki žinia – po ilgesnės pertraukos sulaukta ir pirmojo viešo akcijų siūlymo (IPO).

„Swedbank“ klientai nuo spalio 10 d. įsigydami Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) galės prisidėti prie šalies gynybos poreikių. Lietuvos Vyriausybė pasirinko „Swedbank“ vienu iš partnerių išplatinti pirmą gynybos poreikiams finansuoti skirtą tikslinę VTL emisiją – gynybos obligacijas.

Beveik nekyla abejonių, kad kitą savaitę Europos Centrinis Bankas (ECB) dar kartą sumažins palūkanų normas, bei, tikėtina, tęs jų karpymą ir gruodžio mėnesį. Mažėjančios palūkanų normos jau padeda atsigauti ir būsto rinkai.

Rugsėjį finansų rinkose visų pagrindinių turto klasių rezultatai buvo teigiami, nepaisant nuostatos, kad pirmasis rudens sezono mėnuo paprastai būna nuostolingas. 

Vos penktadalis gyventojų teigia, kad jiems visiškai pakanka finansinių žinių tam, kad galėtų sėkmingai ir tvariai valdyti savo finansus. Tokius duomenis rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, pagal kurią sudarytas lietuvių Finansinės sveikatos indeksas.

Remiantis Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenimis, pernai beveik pusė (47 proc.) visų Lietuvoje registruotų transporto priemonių techninę apžiūrą perėjo tik iš antro karto. Dažnam vairuotojui tokia patikra yra kaip loterija, nes kai kurie prisimena ją tik atėjus apžiūros dienai. „Swedbank“ draudimo ekspertai įvardija pagrindines priežastis, kurios gali sukliudyti sklandžiai praeiti techninę apžiūrą.

„Swedbank“ praėjusiais metais atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad Lietuvos gyventojų finansinė sveikata vertinama tik 56 balais iš 100. Finansiškai pažeidžiamiausia grupė – 18–29 metų jaunuoliai, kuriems ypač trūksta žinių apie finansus. Siekiant pakeisti šiuos rodiklius ir jaunuolius paruošti savarankiškam gyvenimui, pokalbius apie pinigus reikėtų pradėti kuo anksčiau.

Pastarosiomis savaitėmis finansų rinkų dalyviai sulaukė net kelių gerų žinių – JAV Federalinio rezervų bankas pirmą kartą sumažino bazines palūkanas, o Kinijos vyriausybė ėmėsi didelio masto skatinimo priemonių NT rinkai išjudinti. Kinijos planai itin pradžiugino investuotojus į prabangių prekės ženklų gamintojus Europoje, kurių akcijos pastarosiomis savaitėmis brango apie 16-17 proc. Tačiau rugsėjį vyravusį entuziazmą rinkose gali apmalšinti šią savaitę dar labiau paaštrėjęs karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose.

Pastarieji keli mėnesiai mano investavimo kelionėje kone kryptingai vedė prie vieno investicinio sprendimo, apie kurį galvojau ir kuriam brendau jau gan ilgą laiką. Liepą pardavusi „Novaturo“ akcijas, rugpjūtį gavusi pajamų iš išpirktų valstybės taupymo lakštų bei neinvestavusi įprastų 100 eurų į jokius vertybinius popierius, sukaupiau sumą, kurią dedikavau biržoje prekiaujamų fondų įsigijimui. Bet apie viską – nuo pradžių.

Per metus kiek sumažėjo gyventojų, save priskiriančių vidurinei klasei, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Save tokiais laiko 51 proc. respondentų. Tiesa, kaip rodo tyrimas, gyventojai šiemet yra labiau patenkinti savo pajamomis nei prieš metus.

Rugsėjį Europos akcijų indeksas Stoxx 600 pasiekė aukščiausią lygį savo istorijoje, nuo metų pradžios europietiškų akcijų vertė augo daugiau nei 8 proc. Kita vertus, geri rezultatai finansų rinkose stipriai kontrastuoja su nuolatiniu neigiamų naujienų apie Europos ekonomiką srautu. Tad, ar dar yra erdvės Europos akcijoms augti?

Pastarąjį dešimtmetį lietuviai galėjo džiaugtis vienu sparčiausių minimalaus ir vidutinio atlyginimo augimu Europos Sąjungoje (ES). Besidžiaugiant verta savęs paklausti – ar toks augimas gali tęstis, ar nepamatysime neigiamų šalutinių jo pasekmių ir kaip užtikrinti, kad jis neapkarstų?

Mokyklinio amžiaus vaikus auginantys tėvai siekia pasirūpinti ne tik dabartiniais savo atžalų poreikiais, bet ir taupo jų ateičiai. Bandydami patenkinti svarbiausius poreikius, daugelis tėvų pripažįsta: jei tik leistų finansinės galimybės, daugiau pinigų norėtų skirti savo vaikų laisvalaikiui, būreliams ar korepetitoriams, rodo tyrimas.

Internetu jau apsiperka kone 9 iš 10 gyventojų, o jaunimo amžiaus grupėje neperkančiųjų beveik ir nebeliko, rodo naujausias „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Atrodytų, išties įspūdingi skaičiai, tačiau ne mažiau įspūdingas ir kitas rodiklis – kiek pirkėjų, pradėję pirkimo procesą, jo taip ir neužbaigia. Klientų „nubyrėjimas“ jiems palikus pirkimo platformą krepšelio formavimo arba atsiskaitymo stadijoje vidutiniškai lemia iki 70 proc. praradimų pirkimuose. Kaip išsaugoti kiek įmanoma daugiau klientų, kai jie jau nusprendžia įsigyti pirkinį interneto parduotuvėje?

Šie metai Lietuvos ūkininkams – sudėtingi tiek dėl derliaus kokybės, tiek dėl nestabilių grūdų kainų. Žemės ūkio sektoriuje trūkstant apyvartinių bei investicinių lėšų, „Swedbank“ finansavimą ūkininkams padidino dešimtadaliu.

„Swedbank“ vartojimo paskolų duomenys rodo, kad per septynis šių metų mėnesius įvairioms vartojimo reikmėms gyventojai pasiskolino apie 90 mln. eurų, o bendras vartojimo paskolų portfelis liepos pabaigoje perkopė 400 mln. eurų.

JAV šią savaitę laukiant, kad Federalinis rezervų banko (FED) sumažins 23 metų aukštumose esančią palūkanų normą, investuotojai kartu tikisi ir akcijų kainų augimo. Vis dėlto pokyčiai obligacijų rinkose indikuoja apie tikėtiną recesiją. Ženkliau nukritusios naftos kainos, nepaisant taikomų jos gavybos ribojimų, taip pat gali rodyti besikaupiančias problemas pasaulio ekonomikoje. Galiausiai, toliau brangstantis auksas, kuris laikos saugiu prieglobsčiu ekonominių sukrėtimų laikotarpiu, irgi atspindi išaugusį nerimo lygį tarp investuotojų.

Rugsėjo viduryje vis dar mėgaujantis vasariška šiluma, klimato kaita retam asocijuojasi su neigiamais padariniais ir išaugusiomis išlaidomis. Lietuviai vis dažniau dalinasi arbūzų auginimo ypatumais, mėgaujasi vynuogių derliumi ir maudynių rudenį malonumais. O pasibaigusi kalendorinė vasara kol kas ir pasibaigė tik kalendoriuje. Visgi, besitęsiančios vasaros malonumai tik maža dalimi padengia klimato kaitos išrašomą sąskaitą.  Mūsų itin atvirą ekonomiką klimato kaita dažniausiai veikia visai ne tiesiogiai, o per tiekimo grandines ir pabrangusias žaliavų kainas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) antrą kartą šiemet sumažino bazines palūkanų normas, kurios dabar siekia 3,5 proc. Atsitraukianti infliacija ir vangus ekonomikos augimas euro zonoje leidžia centriniam bankui atsargiai mažinti bazines palūkanas. Kol kas „vanagų“ stovykla, kuri nori griežtesnės pinigų politikos, dar turi argumentų, lemiančių lėtesnį palūkanų mažėjimą. Vis dėlto permaininga ekonominė aplinka gali stipriai pakoreguoti palūkanų mažėjimo tempą. 

Didėjant investuojančių gyventojų skaičiui, „Swedbank“ Lietuvoje dar didesnį dėmesį skirs gyventojų finansiniam raštingumui ir jų turto valdymui. Banko ekspertų komandą papildo nauja – investavimo stratego – pareigybe, o ją užims ekonomistas Vytenis Šimkus. Nuo 2016 m. banke dirbantis V. Šimkus iki šiol ėjo vyresniojo ekonomisto pareigas.„Vis didesnė dalis gyventojų savo ateities finansinę gerovę pradeda sieti su investavimu. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, per pastaruosius trejus metus vertybinių popierių sąskaitas turinčių ir jas aktyviai naudojančių klientų skaičius išaugo daugiau kaip 3 kartus. Šiuo metu jis artėja prie 100 tūkst. gyventojų. Toks lūžis gyventojų finansinėje elgsenoje indikuoja, kad ekspertiškos informacijos apie investavimą svarba viešojoje erdvėje tik didės“, – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, maždaug 50 proc. gyventojų investicinio portfelio sudaro akcijos, apie 30 proc. ­– obligacijos, o likusiąją dalį – tradiciniai bei biržoje prekiaujami fondai. Renkantis investicijas, ypač pavienių įmonių akcijas, itin svarbu turėti žinių ne tik apie konkrečias įmones, bet ir gebėti įvertinti sektoriaus situaciją bei ekonomikos klimatą.„Makroekonomika ir finansų rinkos yra tarpusavyje persipynusios sritys, kurių analizė bei prognozės iki šiol buvo reikšminga mano darbo dalis. Platesnio konteksto matymas yra itin svarbus investuotojams norint ne tik pastebėti galimybes, bet ir išvengti finansiškai nenaudingų, emocijomis, o ne žiniomis, pagrįstų sprendimų. Neabejoju, kad tokia perspektyva bus naudinga ir pažengusiems investuotojams, ir tiems, kurie dar tik įžengia ar planuoja žengti į investicijų pasaulį“, – teigia V. Šimkus.ISM Vadybos ir ekonomikos universitete įgijęs ekonomikos ir politikos bakalauro bei finansų ekonomikos magistro laipsnį, V. Šimkus „Swedbank“ dirba aštuonerius metus, o pastaruosius penkis metus užėmė vyresniojo ekonomisto pareigas.

Pastaraisiais metais Baltijos šalių ekonomikos kryptys išsiskyrė. Lietuvoje ir Latvijoje infliacija sumažėjo, tačiau Estijoje ji vis dar yra didelė, daugiausia dėl padidėjusių vartotojų mokesčių. Ateityje „Swedbank“ ekonomistai tikisi, kad namų ūkių vartojimą palaikys spartus realiųjų pajamų augimas, o paklausa eksporto rinkose greičiausiai pradės atsigauti tik kitais metais. Tikėtina, kad 2025 m. ir ypač 2026 m. mažesnės palūkanos ir didesnis įperkamumas paskatins būsto rinkos atsigavimą.

Po mėnesio pradžioje įvykusio išsipardavimo, rugpjūtį akcijų rinkos atsigavo. „MSCI World“ indekso grąža eurais rugpjūtį buvo 0,4 proc., nuo metų pradžios – 17,3 proc. Vyriausybės obligacijų grąža siekė 0,3 proc., įmonių obligacijų – 0,3 proc., o didelio pajamingumo obligacijų eurais – 0,9 proc. Aukso kainos eurais pakilo 0,9 proc., o per šiuos metus – 21,5 proc. 

Šią vasarą itin suaktyvėjo iš gyventojų pinigus išvilioti bandantys telefoniniai sukčiai, o įmonės nukentėjo nuo elektroninius susirašinėjimus užvaldžiusių piktavalių, rodo „Swedbank“ duomenys. Nepaisant vis naujais būdais atakuojančių sukčių, „Swedbank“ taikomos prevencinės priemonės banko klientams padeda išsaugoti vis didesnes sumas.

Jei kaupėte III pakopos pensijų fonduose ar mokėjote investicinio gyvybės draudimo įmokas, iki šiol galėjote pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata ir deklaruodami pajamas kasmet susigrąžinti iki 300 eurų. 2025 m. įsigaliojus Seimo priimtoms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, minėtų GPM lengvatų palaipsniui bus atsisakyta.

Rudens pradžia įprastai simbolizuoja grįžimą į gyvenimišką rutiną po vasaros atostogų Lietuvoje ar užsienyje. Tai – taip pat geras laikas peržiūrėti savo finansinę situaciją bei užsitikrinti, kad finansinė sveikata išliktų gera iki pat metų pabaigos. Nesvarbu, ar iš širdies mėgavomės pelnytomis atostogomis, ar tiesiog daugiau nei įprasta išleidome laisvalaikio pramogoms, dabar įvertinę bei suplanavę savo finansus galime sėkmingai užbaigti metus.

Jei įsirengdami naujus namus ar atnaujindami senus kreipiate dėmesį į tvarumą, žinote, kad atrasti aukso viduriuką tarp savo poreikių ir planetos resursų tausojimo gali būti sudėtinga. Ar įmanoma įsirengti sistemas, kurios ne tik sumažins sąnaudas ir poveikį gamtai, bet ir pagerins mūsų gyvenimo kokybę?Komentuoja Edgaras Česiūnas, įmonės „Jaukurai“ šildymo ir kondicionavimo produktų grupės vadovas. 

Nors rugsėjo pirmoji daugeliui simbolizuoja naują pradžią, kai kuriems mokiniams ji gali sukelti nerimą ir baimę. Patyčios išlieka viena pagrindinių vaikų ir paauglių problemų, su kuria, kaip rodo HBSC 2022 m. tyrimas, susiduria kas ketvirtas Lietuvos moksleivis. „Swedbank“ siekia prisidėti prie visuomenei aktualių problemų sprendimo, todėl banko gyvybės draudimu savo vaikus apdraudę tėvai turi galimybę gauti nemokamą pagalbą patyčių atveju. Komentuoja Aurelija Bučmytė, socialinė darbuotoja, TBRI (pasitikėjimu pagrįstų santykių įgyvendinimo) praktikė.

Nors po rugpjūčio pradžioje įvykusios trumpos korekcijos pasaulinės finansų rinkos iš esmės atsistatė, rizika iš investuotojų akiračio nedingo. Tai rodo ne tik padidėjęs dėmesys obligacijų turto klasei, bet ir skirtingi naftos bei aukso kainų pokyčiai. Rugsėjį rinkose laukiama pirmo FED palūkanų mažinimo ir tolesnės jo diktuojamos pinigų politikos krypties, kuri nulems investuotojų lūkesčius metų pabaigoje. 

Kasmet 300 tūkst. dalyvių pritraukiantis didžiausias edukacinis projektas Lietuvoje „Mokonomika“  sugrįžta. Jau ketvirtą kartą vyksiantis renginys, šių metų spalio 24 dieną kvies moksleivius, mokytojus ir žinių ieškančius smalsuolius drauge keliauti aplink pasaulį. Šiais metais laukia net 18 pamokų ir 37 mokytojai-ekspertai iš finansų, tvarumo, inovacijų bei kitų sričių. Visas pamokas nemokamai bus galima stebėti mokonomika.lt platformoje. O tai pat informacinio partnerio LRT portale. 

Studijos daugeliui jaunuolių yra pirmasis rimtas žingsnis į suaugusiųjų pasaulį, ypač, jei tenka palikti tėvų namus. Tačiau šį pokytį lydi ir studijų išlaidos, ir atsakomybė patiems rūpintis savo finansais bei pasistengti, kad tėvų duotų pinigų ar nuosavo uždarbio nepritrūktų būtiniausioms išlaidoms. Kiek šiemet kainuos studento gyvenimas ir kaip elgtis, kad jo ilgam neapkartintų prasti savarankiški sprendimai?

Liepos mėnesio įraše minėjau, kad vasarą savo investicijų portfeliui taip pat „įjungiau“ atostogų režimą, t. y. neplanavau imtis jokių aktyvių veiksmų, tačiau, kaip ir kiekvieną mėnesį, po 50 eurų buvo automatiškai pervesti į du mano periodinio investavimo pradžioje pasirinktus fondus. Rugpjūčio pabaigoje paaiškėjo, kad tokia nuostata buvo teisinga ir galimai padėjo išvengti elementarios investavimo klaidos. Bet apie viską nuo pradžių. 

Didžiausias edukacinis projektas Lietuvoje „Mokonomika“, kasmet pritraukiantis kone 300 tūkst. dalyvių, sugrįžta. Jau ketvirtą kartą vyksiantis renginys, šių metų spalio 24 dieną kvies moksleivius, mokytojus ir žinių ištroškusius smalsuolius drauge keliauti aplink pasaulį. Šiais metais laukia net 18 pamokų ir 37 mokytojai-ekspertai iš finansų, tvarumo, inovacijų bei kitų sričių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ketvirtojo fiskalinio ketvirčio (kalendorinis antrasis ketvirtis) konsoliduoti pardavimai sumažėjo 23,5 proc. per metus iki 382 mln. eurų ir buvo 35,6 proc. mažesni nei mūsų prognozė, nes apčiuopiamai sumažėjo grūdų ir pašarų pardavimai (-45 proc. per metus). Šiam verslo segmentui įtakos turėjo mažesni derliai Latvijoje, tam tikri tranzito apribojimai užaugintoms žaliavoms iš Ukrainos į Lenkiją ir, svarbiausia, sąmoninga Grupės orientacija į didesnį veiklos pelningumą, vengiant mažiau pelningų sandorių. Pastarieji veiksniai padėjo padidinti EBITDA 18 mln. eurų per metus - iki 28,3 mln. eurų, o tai beveik penktadaliu viršijo mūsų įvertį.

„Swedbank“ skyrė 4,6 mln. eurų žaliąją paskolą nekilnojamojo turto (NT) projektus vystančiai bendrovei „Kenova“, pradėjusiai išskirtinio verslo centro statybas sostinės Žvėryno mikrorajone. Planuojama, kad butikinio stiliaus, A++ energetinio naudingumo klasės verslo centras bus pastatytas kitų metų rugsėjį.

„Swedbank“ pristačius Tvarių būsto sprendimų ekosistemą ir Žaliąsias būsto paskolas palankesnėmis sąlygomis, aukštos energinės klasės būsto įsigijimo rodikliai ėmė ženkliai kilti. Vos per keturis mėnesius – nuo balandžio iki liepos pabaigos – Žaliųjų būsto paskolų išduota už daugiau nei 100 mln. eurų.

„Swedbank“ nuo metų pradžios jau suteikė daugiau kaip 180 mln. eurų paskolų A+ ir A++ energinės klasės butams ir namams įsigyti. Šių metų balandį bankui pasiūlius tvarių namų ekosistemą bei žaliąsias būsto paskolas palankesnėmis sąlygomis, tvaraus būsto finansavimas įgavo dar didesnį pagreitį. Nuo balandžio iki liepos tvariam būstui įsigyti buvo suteikta paskolų už daugiau kaip 100 mln. eurų.

Nuolat besikeičiančios šiuolaikinės tendencijos kviečia mus savo namuose rinktis greitai pagaminamus, madingus ir žema kaina įsigyjamus baldus. Tačiau ar tai tikrai yra geriausias sprendimas mūsų namams ir planetai? Baldų įmonės „Hust Design“ pardavimų ir rinkodaros vadovė Sandra Meškauskaitė sako, kad žiūrėdami į baldus kaip į investiciją ir kreipdami dėmesį į medžiagas bei asmeninius poreikius, mes prisidedame prie aplinkos tausojimo ir kuriame namus, kurie mums tarnaus dar daugelį metų.

„Swedbank“ ekonomistai didina Lietuvos BVP augimo prognozę bei mano, kad ir šiais, ir kitais metais Lietuvos ekonomika augs sparčiausiai tarp Baltijos šalių. Kitais metais Lietuvoje tikėtina gerokai didesnė infliacija, bet gyventojų pajamos vis dar augs tris kartus sparčiau nei kainos.

Vasarai atėjus į pabaigą – pats metas peržiūrėti savo finansinę situaciją ir pasirūpinti finansiniu atsparumu bei užsitikrinti, kad finansinė sveikata išliktų gera iki pat metų pabaigos. Nesvarbu, ar iš širdies mėgavotės pelnytomis atostogomis, ar tiesiog daugiau nei įprasta išleidote laisvalaikio pramogoms, dabar įvertinę savo finansus galite sėkmingai užbaigti metus. 

Sparčiai didindamas savo žaliųjų paskolų portfelį, „Swedbank“ suteikė 33 mln. eurų finansavimą didžiausiam Lietuvoje saulės parkui, kurį gegužės mėnesį Molėtų rajone įkūrė danų bendrovė „Nordic Solar A/S“. Šiame 100 MW instaliuotos galios saulės parke per metus pagaminamo elektros kiekio pakaktų maždaug 28 tūkst. namų ūkių poreikiams patenkinti.Komentuoja „Swedbank“ Lietuvoje Valdybos narys, Verslo klientų tarnybos vadovas Ignas Mačeika ir Holger Bang, „Nordic Solar“ investicijų direktorius. 

Kelionėms įprastai ruošiamės iš anksto: pasidomime lankomų šalių kultūra, klimatu, žymiomis vietomis, atitinkamai susidėliojame maršrutus ir garderobą. Tačiau lygiai taip pat prieš kelionę reikėtų pasirūpinti ir savo finansiniu saugumu, kad atostogų neapkartintų blokuota kortelė ar kiti finansiniai nemalonumai. 

„Swedbank“ su Liuksemburge registruotam fondui „Lords LB European Property Fund“ priklausančia bendrove „NT slėnis“ ir valdančia sostinės pagrindiniame verslo rajone esantį biurų pastatą „Lvivo“,  sudarė sutartį dėl 33,7 mln. eurų finansavimo. Žalioji paskola skirta pastato, kuris išsiskiria savo energiniu efektyvumu ir turi „BREEAM Outstanding“ tvarumo sertifikatą, esamiems įsipareigojimams refinansuoti.Komentuoja Ignas Mačeika, „Swedbank“ Lietuvoje valdybos narys, Verslo klientų tarnybos vadovas ir Rytis Zaloga UAB „NT Slėnis“ direktorius.

Antrąjį ketvirtį grupės pakoreguotas EBITDA rodiklis išaugo 4,2 proc. per metus arba 4,4 mln. eurų iki 108 mln. eurų ir 13,8 proc. viršijo mūsų prognozę, o tam įtakos turėjo geresni Tinklų segmento (+10,2 mln. eurų per metus) ir Žaliųjų pajėgumų segmento (+18,4 mln. eurų per metus) rezultatai. „Ignitis“ padidino 2024 m. koreguoto EBITDA prognozę 10 mln. eurų – iki 450–480 mln. eurų, o tai reiškia, kad antrojo pusmečio rezultatas bus mažesnis, palyginti su 290 mln. eurų pirmojo pusmečio rezultatu, nes turėtų normalizuotis Tinklų ir Rezervinių pajėgumų segmentų rodikliai. Matome tik teigiamus aspektus.

Antrojo ketvirčio grupės skelbiamas EBITDA sumažėjo 95,6 proc., palyginti su ankstesniais metais, ir siekė vos 1,5 mln. eurų, daugiausia dėl gerokai sumažėjusio energetikos segmento EBITDA rodiklio (32,7 mln. eurų, palyginti su ankstesniais metais, iki -0,8 mln. eurų). Patikslintas EBITDA rodiklis sudarė 1,5 mln. eurų (18,6 mln. eurų per metus) ir vis dar buvo toli nuo mūsų prognozuojamo 21,9 mln. eurų EBITDA rodiklio. Tačiau daugiausia neigiamą poveikį siejame su apskaitos ypatumais, susijusiais su dujų pirkimu per šį laikotarpį ir tikimės, kad antrajame pusmetyje padėtis pasikeis.

„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumas antrąjį šių metų ketvirtį nežymiai padidėjo sostinėje, o kituose miestuose liko nepakitęs. Auganti būsto pasiūla, spartus gyventojų pajamų augimas ir nuoseklus palūkanų mažėjimas sudarys prielaidas įperkamumo didėjimui ateityje. Komentuoja Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas ir Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.  

Vasaros metu vagysčių iš namų skaičius, palyginti su šaltuoju sezonu, išauga daugiau kaip 2 kartus, rodo „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo kelerių pastarųjų metų duomenys. Gyventojams turtą apdraudus, žala bus atlyginta, tačiau sumažinti įsilaužimų bei vagysčių riziką gali ir keletas paprastų, nieko nekainuojančių, sprendimų.Komentuoja Laimonas Garbenčius, „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento direktorius. 

Saulės elektrinės Lietuvoje tampa vis populiaresniu sprendimu: tvarios energijos entuziastai taip sumažina savo išlaidas elektrai ir rūpinasi aplinkos tausojimu. Vis dėlto, dažnas gaminantis vartotojas turi klausimų apie efektyvų saulės energijos panaudojimą – kaip pilnai išnaudoti elektros energiją, gausiai pagamintą saulėtos dienos metu? Kaip tapti visiškai nepriklausomam nuo elektros tinklų ir žinoti, kad nuosavame name elektra nedings net praūžus audrai? Išmanusis elektros kaupiklis – daugiafunkcinė ličio jonų baterija – mūsų šalyje dar retam pažįstamas sprendimas. Įmonės „SoliTek“ produkto vadovas Liudas Karalius papasakojo, kodėl šį prietaisą verta turėti savo namuose ir kuo jis pasitarnaus tiems, kurie saulės elektrinės neturi.

Išleisti pirmoką į mokyklą šį rugsėjį atsieis apie 360 eurų, rodo „Swedbank“ Finansų instituto duomenys. Nors bazinį pirmoko krepšelį pavyko surinkti už šiek tiek mažesnę sumą nei pernai, iš esmės mokyklinių prekių kainos per metus smarkiai nepasikeitė ir galutines išlaidas lems tėvų sprendimas – pirkti pigiausias ar labiau kokybiškas priemones. Mokyklinio krepšelio kainą „Swedbank“ Finansų instituto ekspertai prieš kiekvieną rugsėjį skaičiuoja jau šeštus metus iš eilės. Šių metų duomenys rodo, kad kuprinę ir būtinąsias kanceliarines priemones pirmokui galima įsigyti ir už 80 eurų, t. y. maždaug 20 eurų mažiau nei pernai, tačiau galutinę krepšelio kainą išaugins išlaidos sportinei aprangai ir uniformai.

Daugiau nei dviem savaitėms Prancūzijos sostinė tapo didele sporto arena po atviru dangumi, kur tinklinio kamuoliai švilpia šalia Eifelio bokšto, žirgai jodinėja Versalio rūmų kieme, o sportininkai plaukioja Senos upe. Organizatoriai milijonams žiūrovų visame pasaulyje surengė vieną įspūdingiausių sporto spektaklių istorijoje būtent tuomet, kai Prancūzija pergyvena politinį chaosą ir neapibrėžtumą.

Kadangi didesnes elektros gamybos apimtis atsvėrė mažesnė užfiksuota elektros kaina, EBITDA rodiklis antrąjį ketvirtį sumažėjo 2 proc., palyginti su ankstesniais metais, tai yra iki 18,9 mln. eurų. Atsižvelgus į 1,6 mln. eurų neigiamą parduotų termofikacinių jėgainių (CHP) poveikį, pakoreguotas EBITDA rodiklis (20,5 mln. eurų) vis dar buvo gerokai mažesnis už mūsų 26,1 mln. eurų įvertį. Mūsų skaičiavimais, mažesnė nei Grupės planuota elektros energijos gamyba (apie 61 GWh) sumažino EBITDA apie 5 mln. eurų ir buvo pagrindinė priežastis, lėmusi neigiamą nuokrypį nuo mūsų įverčio.

Kas antras vartotojas domisi, kiek tvarios yra jų perkamos prekės, paslaugos ar jas teikiančios įmonės. O štai pokyčius šioje srityje per artimiausius 2 metus planuoja tik pusė įmonių.Imtis pokyčių sudėtinga neįvertinus esamos situacijos. Siekiant padėti įmonėms susiskaičiuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas trijų Baltijos šalių bankų asociacijų iniciatyva buvo sukurta speciali skaičiuoklė.

Pirmadienio ryte atsibudę Europos ir JAV investuotojai pamatė, kad pagrindinis Japonijos akcijų indeksas nusirito daugiau nei 12 proc. Tai išprovokavo paniką ir lėmė išpardavimą beveik visose akcijų rinkose bei sustiprino lūkesčius, kad centriniai bankai sparčiai ir daug mažins palūkanas. Antradienio ryte pagrindinis Japonijos akcijų indeksas „Nikkei“ šoktelėjo 10 proc. į viršų, o vėliau stabilizacija įsivyravo ir kitose rinkose. Nors nieko ypatingo nei rinkose, nei ekonomikoje pastaruoju metu neįvyko, keli sutapę įvykiai ir techniniai veiksniai sukūrė audrą tarptautinėse kapitalo rinkose. Kas ją lėmė ir ko galima laukti toliau?

Pagalvokite apie namus, kurie kasdien jaučia jūsų poreikius: šviesos įsijungia vos įžengus į kambarį, jame jus pasitinka mėgstamiausia muzika ir subalansuota temperatūra. Jums nebereikia patiems atverti užuolaidų, o kad įeitumėte į namus nebūtina naudoti rakto. Šiandien visa tai nėra tik ateities vizijos – tai tikrovė, kurią galite turėti savo namuose.

„Swedbank“ paskolą smulkios įmonės gali gauti ir neturėdamos materialaus užstato – tokią galimybę suteikia banko pasirašyta sutartis su Europos investicijų fondu dėl finansavimo su garantijomis. Paraiškas finansavimui su garantija gali teikti įmonės, turinčios ne daugiau kaip 9 darbuotojus, ir kurių metinė apyvarta arba balansinis turtas neviršija 2 mln. eurų.

Savaitgalį Lietuvą užklupusi audra sukeltų žalų skaičiumi pranoksta daugelį iki šiol šalį siaubusių gamtos stichijų. „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas liepos mėnesį užbaigė užregistravęs daugiau kaip 4,5 tūkst. žalų būstui ir turtui – 2,5 karto daugiau nei įprastą mėnesį ir daugiausia per pastaruosius septynerius metus. Daugiau nei pusė liepos mėnesio žalų užregistruotos per paskutines tris šio mėnesio dienas. Šiuo metu intensyviai vyksta sugadinto turto apžiūros ir skaičiuojamos padarytos žalos apimtys. Didžiausi audros padaryti nuostoliai yra ant namų nuvirtę medžiai ir vėjo nuplėštos stogo konstrukcijos su visomis saulės panelėmis. Komentuoja Laimonas Garbenčius, „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento direktorius.

Vasara – ilgų saulėtų dienų, šiltų ir jaukių vakarų bei didesnių nebūtinųjų išlaidų metas. Be jokios abejonės labiausiai mūsų išlaidas didina atostogų pramogos bei vasaros šventės, tačiau ieškant „dingstančių“ pinigų verta pažvelgti ir į drabužių spintą. Aptarkime, kodėl vasarą jiems galime išleisti daugiau nei kitu metų laiku.

„Swedbank“ pasirašė 64,2 mln. eurų bendros vertės žaliųjų paskolų sutartis su investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondų valdomomis nekilnojamojo turto (NT) įmonėmis. Sutartys sudarytos dėl trijų nekilnojamojo turto objektų Vilniuje finansavimo, tarp kurių yra biurų pastatas „K29”, prekybos centras „Go9“ ir atnaujintas buvusio centrinio pašto pastatas, kuriame veikia ISM universitetas. Šie sandoriai papildė rekordiškai šiais metais augantį „Swedbank“ verslo paskolų portfelį, kurio vertė pasiekė 3,6 mlrd. eurų.

Apie 4 proc. šalies BVP sukuriantis žemės ūkio sektorius reikšmingas ne tik Lietuvos ekonomikai, bet ir aplinkai. Pagal išskiriamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, šis sektorius bene labiausiai prisideda prie klimato kaitos, todėl ES „Žaliojo kurso“ kontekste šiam sektoriui skiriamas didelis dėmesys. Tuo pačiu šis sektorius pats yra labai priklausomas nuo klimato kaitos sukeliamų ekstremalių reiškinių ir ilgalaikių pokyčių.

Pagaliau atkeliavome į intelektinio žaidimo „Aš – investuotojas?“ finalą, kuriame susitinka pusfinaliuose daugiausiai taškų surinkę dalyviai: Evaldas, Lukas ir Kristina. Žaidimo vedėjas Ignas Krupavičius tradiciškai užduos jiems 15 klausimų ir toliau tikrins dalyvių investavimo bei finansinio raštingumo žinias. Laidos pabaigoje paaiškės, kuris iš dalyvių taps nugalėtoju ir pelnys investuotojo – čempiono titulą. Komikas Evaldas Jasaitis ir tinklaraštininkas Lukas Ramonas yra draugai realiame gyvenime – įdomu, tai jiems padės ar trukdys, kovojant dėl pirmosios vietos? O gal kaip tik pranašumą turės ir juos pralenks Kristina?Finalinėje laidoje taip pat išgirsite du „Swedbank“ ekspertus – Vytenį Šimkų ir Vytautą Lapę, kurie paaiškins, kada nekilnojamas turtas yra investicija ir kokioje stadijoje šiuo metu yra Baltijos šalių birža.Laida „Aš – investuotojas?“ transliuojama „Swedbank“ Lietuvoje „YouTube“ kanale kiekvieną antradienį. Žaidime pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti  traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.

Per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP padidėjo 0,9 procento ir buvo 1,9 proc. didesnis nei prieš metus. Ekonomikos augimo spartėjimui daugiausiai įtakos turėjo vidaus paklausa, o eksporto perspektyvos išlieka miglotos.

„Swedbank“ iki 54,7 mln. eurų padidino ir 5 metų laikotarpiui pratęsė finansavimą, suteiktą bendrovei „Sparta“, vystančiai technologijų bendruomenei skirtą miestelį „Cyber City“ Vilniaus Naujamiesčio rajone. Buvusio „Spartos“ fabriko teritorijoje esantis biurų kompleksas atitinka aukščiausius energinio efektyvumo ir tvarumo standartus, kuriuos patvirtina šiam biurų kompleksui birželio pabaigoje suteiktas „BREEAM New Construction Excellent“ sertifikatas.

Vasara – laikas, kai prekyba finansinėmis priemonėmis tradiciškai sulėtėja. Atostogų režimu JAV ir Europoje ima veikti ne tik fiziniai, bet ir kai kurie instituciniai investuotojai.  Kaip jau esu minėjusi anksčiau, esu linkusi rinktis pasyvią investavimo strategiją, stengiuosi, kad investavimas man ne tik neštų pageidaujamą vidutinę grąžą, bet ir nereikalautų išskirtinai daug mano laiko. Taigi, atostogų režimą pritaikau ir savo portfelyje. Tiesa – tikrai ne ilgam – jau rudenį imsiuosi nagrinėti gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus ir vertinti, ar dėl to turėčiau koreguoti savo investicijas.

Palyginus su ankstesniais metais, antrąjį ketvirtį TKM grupės konsoliduoti pardavimai sumažėjo 2,1 %, t. y. iki 237,3 mln. eurų, daugiausia dėl maždaug 4 mln. eurų sumažėjusių prekybos centrų pajamų. Dėl padidėjusio kainų spaudimo sumažėjo Grupės pelningumas ir EBITDA sumažėjo iki 23,3 mln. eurų (-7,7 % per metus), tačiau dėl geresnių nei tikėtasi rezultatų automobilių prekybos sektoriuje ji 6,5 % viršijo mūsų įvertį.

JAV artėja itin įtempti prezidento rinkimai, o demokratų ir respublikonų kandidatai nesutaria beveik jokiais klausimais. Vis dėlto, abi partijos vis labiau linksta link vietinės pramonės skatinimo ir tarptautinės prekybos suvaržymų. Protekcionizmas ir reindustrializacija, panašu, jau įrašyti į JAV politinę sąmonę. Ką pradėjo Donaldas Trumpas su prekybos karu, Joe Bidenas pratęsė ir net pagilino, o sklandantys gandai apie itin aukštus muitus ar net dolerio devalvaciją JAV prezidentu vėl tapus D. Trumpui, būtų pakankamai dėsninga tokios politikos tąsa.

„Swedbank“ kartu su SEB banku suteikė 20 mln. eurų paskolą „Teltonikos“ įmonių grupei. Šis finansavimas bus skirtas 22,7 tūkst. kv. m ploto A++ energinės klasės elektronikos surinkimo gamyklos statyboms „Teltonika High-Tech Hill“ technologijų parke Liepkalnyje. Elektronikos surinkimo gamyklą „Swedbank“ su SEB banku finansuoja lygiomis dalimis – po 10 mln. eurų. „Swedbank“ yra šio sandorio agentas.

Prekių ar paslaugų internetu per praėjusį pusmetį pirko 85 proc. šalies gyventojų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Vidutiniškai per mėnesį pirkdami internetu gyventojai išleidžia apie 100 eurų ir, palyginti su situacija prieš trejus metus, mažiau pinigų skiria maisto produktams ar restoranų patiekalams įsigyti.Komentuoja Deimantas Trumpickas, „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius.

Praėjusį trečiadienį JAV atsibudo su nukritusiomis technologijų kompanijų akcijomis, kai dabartinė prezidento administracija prakalbo apie planus imtis dar griežtesnių apribojimų verslui su Kinija. Investuotojai vėl įdėmiau klausosi ir buvusio prezidento, pasižyminčio polinkiu į nestandartinę užsienio politikos retoriką, pareiškimų. JAV infliacijai vėstant, vis labiau tvirtėja įsitikinimas, kad Federalinis rezervų bankas (FED) rugsėjį sumažins palūkanų normas. Antrojo žingsnelio laukiama ir kitoje Atlanto pusėje iš Europos Centrinio Banko (ECB).

Nuotaikingas intelektinis žaidimas jau eina į pabaigą, nes beliko išsiaiškinti, kas bus paskutinis finalo dalyvis. Tai – antrasis pusfinalis ir devintoji „Aš – investuotojas?“ laida, kurioje ir toliau savo jėgas išbando į kitą etapą patekę dalyviai: Tomas Dirgėla, Rimantė Kulvinskytė ir Evaldas Jasaitis. Žaidimo vedėjas Ignas Krupavičius pasiryžęs ir toliau tikrinti dalyvių investavimo bei finansinio raštingumo žinias. Laidos pabaigoje paaiškės, kas finale stos į kovą ir varžysis su Kristina bei Luku. Žurnalistė, knygų autorė Rimantė puikiai pasirodė pirmajame etape. Įdomu, ar jai pavyks patekti ir į paskutinį etapą?Devintoje laidoje taip pat išgirsite du „Swedbank“ ekspertus – Tomą Bakutį ir Donatą Šetiką, kurie paaiškins, kokias priemones rinktis, jei norite investuoti į atsinaujinančią energetiką, kodėl investuotojai taip mėgsta JAV akcijų rinką bei kuo skiriasi pasyvus bei aktyvus investavimas? Laida „Aš – investuotojas?“ transliuojama „Swedbank“ Lietuvoje „Youtube“ kanale kiekvieną antradienį. Žaidime pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti  traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.

Lietuvoje jau kuris laikas jaučiamas vidinio turizmo pagyvėjimas. Daugeliui dar nepažintame mieste apsilankiusiųjų svarbu paskanauti vietiniuose restoranuose siūlomų patiekalų. Viena tokių gomurį pamaloninančių vietų yra ir Rokiškyje.  

Tai antrasis pusfinalis ir aštuntoji nuotaikingo intelektinio žaidimo „Aš – investuotojas?“ laida, kurioje ir toliau savo jėgas išbando į kitą etapą patekę dalyviai. Šįkart susitinka Simonas Storpirštis, Laurynas ir Lukas Ramonas. Žaidimo vedėjas Ignas Krupavičius toliau dalyviams žeria klausimus, susijusius su investavimu bei finansiniu raštingumu. Jau laidos pabaigoje paaiškės, kuris iš trijulės pateks į finalą ir kartu su Kristina bei kitu, dar kol kas nežinomu, finalistu varžysis dėl geriausiojo titulo. Tinklaraštininkas bei rašytojas Lukas, nors ir nelaimėjo atrankos žaidimo, į kitą etapą pateko pagal bendrą įskaitą, dėl parodytų gerų rezultatų. Įdomu, ar jam pavyks patekti į finalą?Aštuntoje laidoje taip pat išgirsite du „Swedbank“ ekspertus – Vytautą Lapę ir Justiną Bagdanavičiūtę. Jie aptars dvi skirtingas investicines priemones – įmonių akcijas ir „Swedbank Robur“ fondus. Ką svarbu žinoti investuojant į šias sritis ir kaip tinkamai pasirinkti?Laida „Aš – investuotojas?“ transliuojama „Swedbank“ Lietuvoje „Youtube“ kanale kiekvieną antradienį. Žaidime pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti  traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.

2024 m. pirmąjį pusmetį „Swedbank“ Lietuvoje bendrosios pajamos siekė 410 mln. eurų, grynosios palūkanų pajamos sudarė 328 mln. eurų, o grynosios komisinių pajamos – 62 mln. eurų. 2024 m. pirmąjį pusmetį „Swedbank“ Lietuvoje uždirbo 175 mln. eurų grynojo pelno. 2024 m. antrąjį ketvirtį bankas atidėjo 38 mln. eurų solidarumo mokesčio.Komentuoja Inga Skisaker, „Swedbank“ Lietuvoje vadovė

Šią savaitę Lietuvą vėl užklupęs alinantis karštis, vis dažniau pasitaikančios, nuostolius gyventojams ir verslui atnešančios audros ir sunkiai prognozuojami orai primena, kad nesame klimato kaitos paraštėse. Jau dabar kasdien mokame už klimato kaitos padarinius. Kiek tai kainuoja ekonomikai ir kiekvienam iš mūsų ir kiek lėšų tai gali pareikalauti ateityje? 

Pirmąjį šių pusmetį vertybinių popierių rinkose vyravęs optimizmas „Swedbank“ pensijų fondų dalyviams užtikrino ir per 10 proc. siekiančią grąžą. „Swedbank“ pasirinkta strategija gyvenimo ciklo fondų lėšas nukreipti į tvarias investicijas, jų dalyviams leidžia džiaugtis ne tik trumpalaike, bet ir rinkoje pirmaujančia, stabilia ilgalaike grąža. 

„Swedbank“ išmaniąja programėle nuolat naudojasi apie 64 proc. banko klientų ir jiems ji tampa pagrindiniu kasdienių finansų tvarkymo įrankiu. „Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė pataria, kodėl programėle dar nesinaudojantys banko klientai turėtų ją parsisiųsti prieš vasarą.Komentuoja Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė.

Tai jau septintoji nuotaikingo intelektinio žaidimo „Aš – investuotojas?“ laida ir pirmasis pusfinalis, kuriame toliau savo jėgas mėgina į kitą etapą patekę dalyviai: Donatas Karklius, Kristina Savickytė ir Silvestras Dikčius. Žaidimo vedėjas Ignas Krupavičius ir toliau tikrins jų investavimo bei finansinio raštingumo žinias. Laidos pabaigoje paaiškės, kuris iš dalyvių pateks į finalą ir varžysis su kitais finalistais. Aktorė Kristina, nors ir nelaimėjo atrankos žaidimo, į kitą etapą pateko pagal bendrą įskaitą, dėl parodytų gerų rezultatų. Įdomu, kaip jai seksis šiame etape ir ar ji pralenks savo žaidimų nugalėtojus Donatą ir Silvestrą?Septintoje laidoje taip pat išgirsite du „Swedbank“ ekspertus – Greta Ilekytę ir Tomą Bakutį, kurie paaiškins, kada tinkamas laikas investuoti ir į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis pensijų fondą? Laida „Aš – investuotojas?“ transliuojama „Swedbank“ Lietuvoje „Youtube“ kanale kiekvieną antradienį. Žaidime pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti  traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.

Vis daugiau duomenų patvirtina JAV ekonomikos lėtėjimą ir grąžina viltį investuotojams dėl bazinių palūkanų sumažinimo dar šįmet. Toks scenarijus palankus technologijų įmonėms, todėl jų akcijų kainos yra linkusios augti toliau į naujas aukštumas pakeldamos ir pagrindinius JAV akcijų indeksus. Be to, dabartinė padėtis yra palanki JAV doleriui kitų valiutų atžvilgiu, todėl šįmet jis ir toliau gali išlaikyti stiprėjimo tendenciją.

Biometano jėgainių konversiją finansuojančio „Swedbank“ atstovas pabrėžia, kad toks „Green Genius“ biometano gamybos modelis atitinka banko strategiją padėti savo klientams eiti tvarumo link. Sprendimas bendradarbiauti buvo priimtas atsižvelgiant į stiprius finansinius parametrus, vystytojo patirtį bei aiškią projekto atitiktį ES Žaliojo kurso siekiams.

Vos pilnametystės sulaukę jaunuoliai jau svajoja apie nuosavą būstą, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Banko būsto paskolų duomenys patvirtina, kad svajonėmis jaunimas neapsiriboja: nors finansinės jų galimybės mažesnės, 18–30 metų amžiaus žmonės būstui skolinasi ne mažiau aktyviai nei vyresni gyventojai. Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė,  „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė.

Nepaisant to, kad birželį rinkose atsirado daugiau fiksuojančių pelnus investuotojų, visų turto klasių grąža buvo teigiama. „MSCI World“ indekso grąža eurais birželį siekė 3,4 proc., o nuo metų pradžios – 15,7 proc. Vyriausybės obligacijų grąža buvo 0,3 proc., įmonių obligacijų kainų pokytis – 0,7 proc., didelio pajamingumo obligacijų eurais – 0,3 proc. 

„Swedbank“ grupė investavo 4 mln. eurų į estišką klimato technologijų startuolį „eAgronom“, padedantį ūkininkams pereiti prie tvaresnio ūkininkavimo. Ši investicija į startuolį, su kuriuo bankas bendradarbiauja nuo 2022-ųjų, paverčia „Swedbank“ didžiausiu šio finansavimo etapo investuotoju. 

„Kai skęsti – plauk!“, – sako plaukimo per Lietuvos ežerus rekordo siekiantis „Swedbank“ darbuotojas Liudas Belickas, šį posakį simboliškai pritaikantis ir emocinei sveikatai. Šis žygis – ne tik asmenins iššūkis, bet ir bandymas atkreipti dėmesį į emocinės sveikatos svarbą, paskatinti kalbėtis, pasirūpinti savimi, pasidomėti artimųjų ir aplinkinių savijauta ir emocijomis, o esant reikalui nepabijoti kreiptis pagalbos. 

Seimui priėmus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, nuo 2025 m. sausio 1 d. įteisinama nauja priemonė – investicinė sąskaita. Jos tikslas – paskatinti šalies gyventojus investuoti į įvairias finansų rinkų priemones. Ką šie pakeitimai reiškia esamiems ir būsimiems investuotojams?

Palūkanų normoms pakilus į seniai nematytas aukštumas ir sustojus ekonomikos augimui daugelis tikėjosi, kad dėl to Lietuvoje pradės mažėti būsto kainos. Nors sandorių skaičius ženkliai sumažėjo, būsto kainos ne tik nesumažėjo, bet ir toliau kyla. Kodėl laukiančių pigesnių butų lūkesčiai nepasiteisino ir ko galima tikėtis ateityje?

„Swedbank“ suteikė 58 mln. eurų finansavimą „Teltonikos“ įmonių grupei statyti spausdintinio montažo plokščių (PCB) gamyklą naujai vystomame „Teltonika High-Tech Hill“ technologijų parke Vilniuje. Liepkalnyje statoma A++ energinės klasės gamykla bus didžiausia tokio tipo gamykla Baltijos regione ir jos plotas sieks 33 tūkst. kv. m.

Jausmas, kad dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių pakankamai nekontroliuojame savo finansinės situacijos gali būti itin psichologiškai sekinantis. Vis dėlto, pasakyti, kad visiškai kontroliuoja savo finansus gali tik penktadalis gyventojų, tuo metu visiškai jų nekontroliuojantis jaučiasi kas dešimtas šalies gyventojas. Svarbu suprasti, kad visuomet atsiras aplinkybių, kurių negalėsime kontroliuoti, tačiau joms galime būti finansiškai pasirengę ir atsparūs. Aptarkime 4 žingsnių planą – mūsų kontrolėje esančius sąmoningus veiksmus, kurie padidins jūsų atsparumą, padės pajusti finansų kontrolę ir sumažinti finansinį nerimą.

Tai jau šeštoji – paskutinioji atrankinio etapo „Aš – investuotojas?“ laida, kurioje varžosi Vygantas, Kristina Savickytė, Evaldas Jasaitis. Nuotaikingo intelektinio žaidimo vedėjas Ignas Krupavičius ir toliau tikrins dalyvių investavimo bei finansinio raštingumo žinias. Laidos pabaigoje paaiškės, kuris iš dalyvių paskutinysis pateks į pusfinalį ir varžysis dėl finalinio žaidimo. Komikas Evaldas prisipažįsta, jog kol kas neturi daug investavimo patirties, tačiau jo tikslas – tapti turtingu. Įdomu, kaip jam seksis šiame žaidime?Šeštoje laidoje taip pat išgirsite net du „Swedbank“ ekspertus – Donatą Šetiką ir Andrių Šuminą, kurie paaiškins, ką vertėtų žinoti norint investuoti į obligacijas ir kokia yra ilgalaikio investavimo nauda. Laida „Aš – investuotojas?“ transliuojama „Swedbank“ Lietuvoje „Youtube“ kanale kiekvieną antradienį. Žaidime pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti  traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.

Per pastaruosius metus investavimas tapo mano reguliariu įpročiu, ir šiandieną jau galiu apžvelgti bei apibendrinti visus metus mano investiciniame portfelyje.Nepaisant rinkų svyravimų ir kol kas ne itin sėkmingų mano krepšelyje esančių įmonių akcijų rezultatų, per metus sukurtas portfelis sugeneravo virš 5 proc. grąžą. Augimo zonoje mano investicijų krepšelį palaikė „Swedbank Robur“ fondai. Komentuoja „Swedbank“ finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.

„Swedbank“ klientai kasdienėms finansinėms operacijoms vis dažniau renkasi išmaniuosius įrenginius. Naudodamiesi išmaniaisiais telefonais, laikrodžiais ir kitais mokėjimo funkciją turinčiais įrenginiais „Swedbank“ klientai per mėnesį atsiskaito daugiau kaip 11 mln. kartų –  54 proc. daugiau nei prieš metus. Vidutinė vieno mokėjimo suma per metus taip pat ūgtelėjo – 6,4 proc. iki 16,3 euro.

„Swedbank“ toliau stiprina savo pozicijas obligacijų rinkoje. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija pasirinko vieną didžiausių bankų Šiaurės ir Baltijos regione obligacijų platinimui.Komentuoja Jonas Kvedaravičius, „Swedbank“ investicinės bankininkystės departamento vadovas.

Likus vos kelioms dienoms iki vieno svarbiausių šių metų kultūrinių renginių – šimtmečio Dainų šventės – siekiama užtikrinti ne tik sklandžius pasirodymus, bet ir pasirūpinti dalyvių saugumu. Skaičiuojama, kad jubiliejiniame renginyje susirinks 37 tūkst. dalyvių, o juos visus gyvybės ir traumų draudimu apdraus šventės mecenatas „Swedbank“.

Apie Lenkijoje apsiperkančius lietuvius žinučių viešojoje erdvėje pastaraisiais mėnesiais pastebimai sumažėjo. Tai indikuoja ir interneto paieška – lietuviai mažiau domisi šia galimybe ir informacijos ieško gerokai rečiau nei anksčiau. Kas nutiko ir kodėl prarandame susidomėjimą apsipirkimais Lenkijoje?

Technologijų sektoriaus bendrovių akcijų ralis, kurio priešakyje išlieka lustų gamintoja „Nvidia“, toliau kelia pagrindinį JAV indeksą „S&P 500“ į naujas aukštumas. Rinkos dalyviai vis dažniau nuogąstauja, kad situacija jiems primena kelių dešimtmečių senumo „dot-com“ burbulo laikus. Tuo metu Europoje pirmą kartą per dvejus metus sumažintos palūkanos ir pasikeitęs pinigų ciklas investuotojams nepadarė įspūdžio – jie dėmesį buvo sutelkę į politines turbulencijas Prancūzijoje.

Jei kaupėte III pakopos pensijų fonduose ar mokėjote investicinio gyvybės draudimo įmokas, iki šiol galėjote pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata ir deklaruodami pajamas kasmet susigrąžinti iki 300 eurų. Įsigaliojus Seimo priimtoms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, minėtų GPM lengvatų palaipsniui bus atsisakyta. Kokią įtaką tai turės jau kaupiantiems III pakopos fonduose ar mokantiems investicinio gyvybės draudimo įmokas? Ką svarbu žinoti dar tik planuojantiems pradėti naudotis šiais kaupimo ir investavimo sprendimais?  

Nors mokslo metai baigėsi, finansinio raštingumo temų apleisti nevertėtų – vaikams apie finansus mokytis derėtų ne tik mokykloje, bet ir namuose. Ypač turint mintyje tai, kad tėvų elgsenos pavyzdžiai turi itin daug reikšmės besiformuojančiai vaikų finansinei elgsenai. Tad kokias finansų temas su vaikais vertėtų aptarti per vasarą?

Nuotaikingas azartinis intelektinis žaidimas įpusėjo. Pristatome jau penktąją „Aš – investuotojas?“ laidą, kurioje varžosi Rimantė Kulvinskytė, Lukas Ramonas ir Kamilė. Nuotaikingas žaidimo vedėjas Ignas Krupavičius ir toliau tikrins dalyvių investavimo bei finansinio raštingumo žinias. Laidos pabaigoje paaiškės, kuris iš dalyvių pateks į kitą etapą ir varžysis dėl finalinio žaidimo. Žurnalistė, knygų autorė Rimantė prisipažįsta kol kas neinvestuojanti, tačiau svajojanti laimėtą sumą skirti knygų leidybai. Ar ši jos svajonė išsipildys? Penktoje laidoje taip pat išgirsite net du „Swedbank“ ekspertus – Donatą Šetiką ir Justiną Bagdanavičiūtę, kurie paaiškins, kaip sumažinti investicijų rizikas ir kas yra ETF fondai bei kaip jie veikia.Laida „Aš – investuotojas?“ transliuojama „Swedbank“ Lietuvoje „Youtube“ kanale kiekvieną antradienį. Žaidime pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti  traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.

Tinkamai valdomi finansai – galvos skausmas ne tik kiekvienam iš mūsų, bet ir šalies įmonėms ir jų vadovams. Kartą įvykusios neplanuotos ir skausmingos išlaidos ar laiku neapmokėtos sąskaitos asmeniniuose finansuose gal ir nepadarys didelės žalos, tačiau sėkmingai veikiančiam verslui tai gali reikšti rimtas problemas. Todėl labai svarbu, kad įmonių finansinė sveikata, arba kitaip – kredito reitingas, būtų tinkamame lygyje, kad verslas galėtų sėkmingai veikti ir plėstis Lietuvoje ar užsienyje, gautų galimybę palankiam finansavimui ar finansavimui apskritai, auginančioms partnerystėms ir klientų pasitenkinimui.Komentuoja Gaudenis Milvydas, „Finpass“ produkto vadovas.

Nuotaikingas intelektinis žaidimas įsibėgėjo. Tai – jau ketvirtoji „Aš – investuotojas?“ laida, kurioje varžosi Tomas Dirgėla, Vita Žiba, Laurynas. Kaip ir ankstesnėse laidose, žaidimo vedėjas Ignas Krupavičius tikrins dalyvių investavimo ir finansinio raštingumo žinias bei išrinks, kuris iš jų pateks į kitą etapą ir varžysis finaliniame žaidime. Viena garsiausių šalies komikių Vita Žiba artimiausiu metu planuoja įsigyti automobilį, o jei netikėtai gautų didesnę sumą, ją nukreiptų į obligacijas. Ar šios svajonės jai padės nugalėti varžovus? Ketvirtoje laidoje taip pat išgirsite net du „Swedbank“ ekspertus – Donatą Šetiką ir Justiną Bagdanavičiūtę, kurie paaiškins, kokios finansinės priemonės yra palankiausios periodinėms investicijoms ir kaip pradėti investuoti į akcijas bei pasirinkti tinkamas įmones.Laida „Aš – investuotojas?“ transliuojama „Swedbank“ Lietuvoje „Youtube“ kanale kiekvieną antradienį. Žaidime pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti  traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.

Dirbančių šalies gyventojų poreikius senatvėje patenkintų vidutiniškai gaunama 1 041 euro pensija, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Per metus vidutinis gyventojų pageidaujamos pensijos dydis išaugo apie 15 proc. Šiuo metu vidutinė pensija šalyje turint būtinąjį stąžą sudaro apie 640 eurų.Komentuoja Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.

Pirmąjį ketvirtį grynosios nuomos pajamos sumažėjo 3,5 proc. per ketvirtį - iki 2,8 mln. eurų, daugiausia dėl tebesitęsiančio pereinamojo laikotarpio mažmeninės prekybos objektuose. Nors Fondas padarė didelę pažangą sudarydamas naujas nuomos sutartis, visų pirma užsitikrindamas „Myfitness“ nuomos sutartį „Galerija Centrs“ centre, nuomos sutarčių pasirašymas užtrunka ilgiau nei tikėtasi. Fondas patyrė 0,6 mln. eurų grynąjį nuostolį, kurį iš dalies lėmė vienkartinis 0,4 mln. eurų nuostolis dėl investicinio turto perleidimo.

Pirmąjį ketvirtį mažesnės pajamos (-9,6 proc., palyginti su ankstesniais metais, iki 34,5 mln. eurų), sumažėjęs bendrasis pelningumas (-2,7 procentinio punkto, iki 12,9 proc.) ir padidėjusios veiklos sąnaudas  (+11,3 proc., palyginti su ankstesniais metais, iki 4,5 mln. eurų) sumažino EBITDA 93,3 proc., palyginti su ankstesniais metais, iki vos 0,1 mln. eurų, o grynąjį rezultatą iš esmės sumažino iki nulio (-99,5 proc., palyginti su ankstesniais metais). Abu rodikliai toli gražu neatitiko mūsų lūkesčių, dėl to daugiausia kaltiname didesnes, nei tikėjomės, veiklos sąnaudas ir konkurenciją. Atsižvelgdama į iššūkius, lėmusius nuviliančius pirmojo ketvirčio rezultatus, Grupė pakoregavo savo 2024 m. gaires.

Didesnioji dalis – net 66 proc. gyventojų sako, kad per atostogas patiria bent du kartus didesnes išlaidas nei įprastą mėnesį, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Šiek tiek pakoreguoti savo atostoginius finansinius įpročius ir pasistengti išleisti mažiau šįmet planuoja 3 iš 10 respondentų.Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė.

Tai – jau trečioji nuotaikingo intelektinio žaidimo „Aš – investuotojas?“ laida, kurioje varžosi Rokas, Simonas ir Elina. Kaip ir ankstesnėse laidose, žaidimo vedėjo Igno Krupavičiaus tikslas - patikrinti jų investavimo ir finansinio raštingumo žinias bei išrinkti, kuris iš dalyvių pateks į kitą etapą. Žinomas iliuzionistas Rokas Bernatonis atskleidė, kad yra pradedantysis investuotojas, turintis rimtą tikslą – į pensiją išeiti keturiasdešimties. Ar toks ryžtas padės jam laimėti ir šiame žaidime? Trečioje laidoje taip pat išgirsite ir „Swedbank“ ekspertą Andrių Šuminą, kuris atsakys, kuo investuotojams įdomi Baltijos šalių birža ir ar verta investuoti į gerai žinomas pasaulio įmones, perkant jų akcijas? O gal yra kitų alternatyvų?Laida „Aš – investuotojas?“ transliuojama „Swedbank“ Lietuvoje „Youtube“ kanale kiekvieną antradienį. Žaidime pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti  traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.

Gegužę pasaulio akcijų rinkos atsigavo po balandžio korekcijos, grįždamos prie stiprios augimo tendencijos, trunkančios jau 7 mėnesius. „MSCI All Country World“ indekso vertė eurais padidėjo 2,5 proc., o technologijų sektoriui ir vėl sekėsi geriausiai. Regioniniu mastu tai buvo dar vienas stiprus mėnuo JAV akcijoms, tačiau gerai sekėsi ir Europos akcijoms, nes finansų sektorius ir toliau demonstravo gerus rezultatus, o euro kursas JAV dolerio atžvilgiu per mėnesį sustiprėjo 1,7 proc. Obligacijų rinkos gegužę išliko tame pačiame lygyje.

Rezultatai pirmajame Prezidento rinkimų ture, kai kandidatai, atvirai dėstantys prokremliškas ar populistines žinutes, surinko nemenką dalį gyventojų balsų, nustebino ne vieną. Vis dėlto diskusijose dėl gyventojų pasirinkimo balsuoti už vieną ar kitą kandidatą turime kalbėti ne tik apie tautines mažumas, geografinę padėtį, bet ir bendrą regioninę atskirtį. Ji išlieka viena iš opiausių ir sunkiausiai išsprendžiamų problemų Lietuvoje. Negana to, kasmet ji vis padidėja.

2023–2024 m. trečiojo fiskalinio ketvirčio konsoliduoti pardavimai, palyginti su ankstesniais metais, pakito nežymiai (366 mln. eurų), tačiau 16,9 proc. atsiliko nuo mūsų įverčio. Grūdų, aliejinių kultūrų ir pašarų segmento pardavimai buvo mažesni, nei tikėjomės (+1,2 proc., palyginti su ankstesniais metais, iki 214 mln. eurų). Teigiamai vertintina tai, kad bendrasis pelnas per metus padidėjo 21,2 mln. eurų – iki 27 mln. eurų, o tai lėmė didesnis bendrasis pelnas grūdų ir pašarų prekybos (+8,9 mln. eurų per metus) ir ūkininkams skirtų produktų ir paslaugų (+11,6 mln. eurų) srityse. Dėl to konsoliduotas   EBITDA rodiklis per metus padidėjo 20,4 mln. eurų – iki 7,6 mln. eurų, tačiau trečdaliu atsiliko nuo mūsų įverčio (tam įtakos turėjo 2,7 mln. eurų vertės biologinio turto nurašymas ūkininkavimo segmente).

Pirmąjį ketvirtį „Merko“ konsoliduoti par davimai per metus išaugo 7,2 proc. (iki 81,2 mln. eurų), tam įtakos turėjo dėl sėkmingo persiorientavimo apčiuopiamai padidėjusios statybos paslaugų pajamos (+38 proc. – iki 68 mln. eurų). Tuo pat metu pirmojo ketvirčio EBITDA siekė 4,9 mln. eurų (-24,1 proc. per metus) ir 4,5 proc. atsiliko nuo mūsų 5,1 mln. eurų įverčio, daugiausia dėl mažesnio nei tikėtasi NT plėtros segmento pelningumo. Tačiau mes nematome didelių problemų, nes manome, kad „Merko“ yra bene geriausiai pasirengusi Estijos statybų bendrovė, kuri palyginti nesunkiai įveiks bendrą nuosmukį.

Siekdamas didinti savo paslaugų prieinamumą visiems klientams, „Swedbank“ vienas pirmųjų šalyje visus savo bankomatus visiškai pritaikė žmonėms su regėjimo negalia. Atnaujinus programinę įrangą nuo šiol visi „Swedbank“ bankomatai turi įgarsintą meniu, kurį galima pasirinkti perklausyti lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.Komentuoja Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė.

Investavimas dažniausiai siejamas su akcijų rinkomis, o obligacijos mažmeninių investuotojų dėmesį traukia mažiau. Vis dėlto pasaulinėse finansų rinkose obligacijos turi didesnį „svorį“ nei akcijos. „Bank for International Settlements“ (BIS) duomenimis, 2023 m. pabaigoje pasaulinė obligacijų rinkos vertė siekė apie 137 trln. JAV dolerių, o akcijų – apie 112 trln. JAV dolerių. 

Kasmet dešimtys tūkstančių gyventojų automatiškai įtraukiami į kaupimą II pensijų pakopoje ar patys apsisprendžia pradėti kaupti, tad sudaro sutartis su pensijų kaupimo bendrovėmis, o visi kaupiantieji gali keisti savo kaupimo bendrovę. „Swedbank“ patirtis ir ilgalaikė bei sėkminga pensijų fondų veikla užsitarnavo jūsų pasitikėjimą – turime didžiausią kaupiančių pensijai dalyvių skaičių rinkoje – net 40 proc. II pensijų pakopos dalyvių kaupia mūsų valdomuose pensijų fonduose. Net 6 metus iš eilės (2018–2023 m.) į „Swedbank“ ateina daugiau keičiančiųjų kaupimo bendrovę, nei išeina į kitas kaupimo bendroves. 

Pirmąjį ketvirtį mūsų tiriamų bendrovių rezultatai demonstravo vis dar neigiamą dinamiką. Vidutinis pardavimų pokytis siekė vos +1,6 proc. per metus (bet padidėjo nuo -3,1 proc. per metus ankstesnį ketvirtį), o vidutinis grynojo pelno pokytis buvo -4,6 proc. per metus (padidėjo nuo labai žemo -18,2 proc. rodiklio per metus ankstesnį ketvirtį). Pelningumo sumažėjimą per šį laikotarpį lėmė keli veiksniai.Komentuoja Andrej Rodionov, CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas.

Siekdamas paskatinti įmones investuoti į aukštos energinės klasės nekilnojamą turtą (NT) bei renovuoti šiuo metu neefektyvius objektus, „Swedbank“ pristato naują žaliojo finansavimo sprendimą verslui. Išskirtinės verslo finansavimo sąlygos bus siūlomos energiškai naudingų pastatų statybai, įsigijimui bei neefektyvių pastatų renovacijai.Komentuoja Ignas Mačeika, „Swedbank“ Lietuvoje Valdybos narys, Verslo klientų tarnybos vadovas ir Giedrė Padaigienė, „Swedbank“ Lietuvoje verslo klientų tvarumo srities vadovė. 

Dėl žemų bazinių palūkanų normų per praėjusį dešimtmetį investuotojų primirštos obligacijos šiuo metu išgyvena atgimimo etapą. Jų pajamingumai yra išaugę ir priartėję prie istorinio vidurkio, vis dažniau šią priemonę lėšoms pritraukti pasirenka ir verslas. Pavyzdžiui, per pastaruosius metus itin padaugėjo įvairių Baltijos šalyse veikiančių įmonių obligacijų platinimų.

Pirmuosius penkis šių metų mėnesius vyravęs optimizmas lėmė gerus II pakopos pensijų fondų rezultatus – didesnę dalį į akcijas investavusių „Swedbank“ fondų dalyviai nuo metų pradžios uždirbo net iki 6,2 proc. siekiančią grąžą.

Antroje nuotaikingo intelektinio žaidimo „Aš – investuotojas?“ laidoje varžosi Renata, Silvestras ir Neringa. Žaidimo vedėjas Ignas Krupavičius tikrins jų investavimo ir finansinio raštingumo žinias bei padės išrinkti geriausius iš geriausiųjų. Kaip manote, kuris iš šių dalyvių surinks daugiausiai taškų ir pateks į kitą etapą? Žurnalistė ir laidų vedėja Renata atksleidė, kad turi tikslą užsitikrinti saugią finansinę pagalvę ateičiai, ar tai padės jai užsitikrinti šio žaidimo lyderės pozicijas?Antroje laidoje taip pat išgirsite ir „Swedbank“ ekspertą Vytenį Šimkų, kuris atsakys į žaidimo eigoje iškilusius klausimus ir suteiks naudingų žinių. Laida „Aš – investuotojas?“ transliuojama „Swedbank“ Lietuvoje „Youtube“ kanale kiekvieną antradienį. Žaidime pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti  traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.

Praėjusio amžiaus viduryje Lietuvoje didžiausia rizika numirti kildavo dar kūdikystėje – 1953 m. neišgyvendavo kas dešimtas kūdikis. Praėjus 70-čiai metų, tokia rizika yra mažesnė nei pusė procento, o vidutinė gyvenimo trukmė siekia beveik 76 metus ir yra linkusi toliau didėti.

Makroekonominiai duomenys ir Europos Centrinio Banko (ECB) valdančios tarybos komunikacija rodo, kad šią savaitę centrinis bankas palūkanų normas sumažins ketvirtadaliu procentinio punkto. Kokie veiksniai lems tolimesnį palūkanų normų mažėjimą ir kiek jos galėtų sumažėti?

 „Swedbank“ kartu su tarptautiniais partneriais sėkmingai įgyvendino didžiausią Baltijos šalyse „Bitė Group“ obligacijų, kurių vertė iš viso sudaro 920 mln. eurų, emisijos išplatinimą. „Swedbank“ taip pat suteikė 30 mln. eurų apyvartinių lėšų finansavimą 100 mln. eurų sindikuotoje kredito linijoje, kurią kartu su „Swedbank“  teikia tokie tarptautiniai finansų rinkos dalyviai kaip „Citi“, „Deutsche Bank“, „Unicredit“, „ING Group“ ir „J.P. Morgan“. 

„Swedbank“ bankomatuose pradedamas diegti naujas funkcionalumas leis pinigines operacijas atlikti greičiau ir patogiau – neįdėjus kortelės, taip pat su turimais išmaniaisiais įrenginiais. Operacijų saugumą užtikrins tai, kad, pridėję kortelę prie bankomato, klientai ir toliau turės įvesti kortelės PIN kodą. Funkcionalumas bankomatų tinkle bus diegiamas palaipsniui, o klientus apie šio funkcionalumą veikimą bankomate informuos žalios spalvos kortelių skaitytuvo ikonėlė ir užsklanda ekrane.

Praėjus mėnesiui nuo paskutinio mano įrašo, ryškesnių pokyčių mano portfelyje nematyti. Turimi fondai demonstruoja teigiamus rezultatus, o turimų Baltijos šalių įmonių akcijų vertė vis dar nukritusi. Tiesa, stebėti investicinį portfelį kas mėnesį ar net dažniau, gali atrodyti mažiau įdomu nei stebėti džiūstančius dažus – pokyčiai nedideli ir neatspindi to, ką reikėtų vertinti iš ilgesnės – kelerių metų perspektyvos. Tačiau investavimo eksperimento taisyklių nevalia laužyti, tad apžvelgiu, kas įvyko per paskutinį mėnesį ir ieškau krypčių tolesnėms investicijoms. 

Jūsų dėmesiui – naujas, netikėtas intelektinis žaidimas „Aš – investuotojas?“, kuriame net 18 dalyvių varžysis dėl nugalėtojo titulo. Jie burtų keliu yra paskirstyti į šešias grupes, kuriose geriausiai pasirodę žaidėjai pateks į kitą laidos etapą, o vėliau – ir į finalą. Iš viso jūsų laukia net 10 nuotaikingų žaidimų. Geriausius iš geriausiųjų padės išrinkti laidos vedėjas Ignas Krupavičius. Laida „Aš – investuotojas?“ transliuojama „Swedbank“ Lietuvoje „Youtube“ kanale kiekvieną antradienį. Šiame žaidime neabejotinai pravers žinios, susijusios su investavimu ir finansiniu raštingumu. Kartu tai – puiki proga visiems žiūrovams linksmai, žaidimo forma plėsti savo žinias šiose srityse. Nors informacijos apie investavimą iš pirmo žvilgsnio viešojoje erdvėje atrodo gausu, tačiau mažiau pažįstama tema gali atbaidyti norą domėtis išsamiau, kai aplinkui ir taip daug rūpesčių ir neigiamų naujienų. Linksma ir dinamiška žaidimo forma neabejotinai ne tik padės įsisavinti sudėtingesnę informaciją, bet ir tiesiog užtikrins gerą laiką. Pirmoje laidoje varžosi Markas Žukauskas, Donatas Karklius ir Irma. Kokia yra jų investavimo patirtis ir ar turimos žinios padės patekti į kitą laidos etapą? Ar jūs pralenktumėte laidos dalyvius? Šiame žaidime taip pat išgirsite ir „Swedbank“ ekspertus Andrių Šuminą bei Justiną Bagdanavičiūtę, kurie atsakys į žaidimo eigoje iškilusius klausimus. Visa laidoje pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos. Daugiau apie investavimą rasite „Swedbank“ tinklaraštyje: https://blog.swedbank.lt/investavimas 

Finišavo daugiau kaip tris mėnesius trukusi „Swedbank“ smulkiojo verslo stiprinimo programa Verslo akademija. Finaliniame renginyje programos dalyviai dalijosi išmoktomis pamokomis ir artimiausios ateities planais, o renginio svečius ieškoti naujų idėjų savo verslui ar kitai veiklai kvietė kūrybingumo guru Tomas Ramanauskas. Renginio kulminacija tapo nemokama moderuojama verslo kontaktų sesija, pritraukusi apie 100 įvairių verslų atstovų. 

Per pastaruosius keletą metų atsiradus daugiau galimybių įdarbinti santaupoms bei kuriam laikui įsivyravus aukštai infliacijai, gyventojai sąskaitose laikomas lėšas vis labiau linksta nukreipti į investavimo priemones. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, daugiausia dėmesio sulaukė terminuotieji indėliai, o bendra įdarbintų lėšų suma nuo praėjusių metų pavasario sudarė daugiau kaip 2,5 mlrd. eurų. Taip pat klientų elgsenoje stebime aiškų lūžį, kai vis didesnė dalis gyventojų savo ateities finansinę gerovę pradeda sieti su investavimu į  fondus ar kitas finansines priemones.

Daugiau judėjimo, mažiau nerimo – tokią geros fizinės ir psichikos sveikatos formulę dažnas siekia paversti savo kasdienybe. O ar žinome, kaip turėtume pasirūpinti ir ar pakankamai rūpinamės savo finansine sveikata?

„Swedbank“ pasirašė dvi sutartis su Europos investicijų fondu (EIF) dėl finansavimo su garantijomis, kurių bendra suma sudaro 162 mln. eurų. Finansavimas pagal šiuos susitarimus bus teikiamas mažoms ir vidutinėms Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonėms. Šiuo žingsniu siekiama sustiprinti smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumą. EIF ir „Swedbank" susitarimas ne tik įgalins „Swedbank" teikti paskolas ir lizingo paslaugas mažosioms ir vidutinėms įmonėms Baltijos šalyse, bet ir padidins jų galimybes gauti finansavimą pagal nustatytus programos „InvestEU" politikos tikslus.

Kasmet dėl kaupimo II pakopos pensijų fonduose sutartis sudaro ar fondų valdytoją keičia apie 100 tūkst. gyventojų. Štai praėjusiais metais buvo sudaryta daugiau nei 30 tūkst. naujų sutarčių, dar 74 tūkst. dalyvių keitė pensijų fondų valdymo bendrovę. Nors visi rinkos dalyviai siūlo gyvenimo ciklo fondus, kurių veikla prižiūrima, reguliuojama įstatymais ir paremta panašiais principais, tačiau fondų valdytoją reikėtų rinktis ar keisti itin atsakingai ir nepasikliauti vis dar pasitaikančiais mitais. Taigi kaip atpažinti dažniausiai pasitaikančius mitus ir ką apgalvoti renkantis II pakopos pensijų fondų valdymo bendrovę?

Aukštame lygyje išliekančios EURIBOR palūkanos reikšmingai nepaveikė gyventojų noro turėti nuosavą būstą: per 2024 m. sausio-kovo mėn. „Swedbank“ suteikė būsto paskolų už daugiau kaip 155 mln. eurų sumą. Vis dėlto, šįmet dar labiau išryškėjo kelios naujos tendencijos: vis daugiau būsto įsigyjama be bendraskolio, taip pat išaugo butų dalis bendrame sandorių skaičiuje. Komentuoja Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.

Šį ketvirtadienį, gegužės 23 d., baigiasi daugiau kaip tris mėnesius trukusi „Swedbank“ Verslo akademija – smulkiojo verslo stiprinimo projektas, kuriame savo verslumo įgūdžius lavino 10 dalyvių iš įvairių įmonių. Į finalinį renginį, kuris įvyks „Swedbank“ pagrindinėje būstinėje Vilniuje, kviečiami visi smulkių įmonių atstovai ar pradedantieji verslininkai, norintys užmegzti naudingų kontaktų ir taip atrasti naujų partnerysčių ir galimybių savo verslui.

Artėjant vasarai visos mintys sukasi apie laukiantį poilsį, keliones ir nekasdienes patirtis. Aptarkime, ką pravartu apgalvoti, kad šios nekasdienės patirtys neapkarstų, pavyktų išvengti netikėtų išlaidų ir netektų permokėti už poilsį.

Balansuojant tarp akivaizdžiai mažesnių elektros energijos kainų ir didesnių pagamintos (+22 proc. per metus) ir parduotos (+27 proc. per metus) elektros energijos apimčių, apskaičiuotas EBITDA rodiklis per pirmąjį ketvirtį išaugo 3,2 proc. per metus – iki 42,4 mln. eurų. Papildomai prisidėjo 5,5 mln. eurų pelnas, gautas pardavus kogeneracines jėgaines. Pakoreguotas EBITDA sudarė 36,9 mln. eurų (-10 proc. per metus) ir viršijo mūsų įvertį 6 proc. Neigiamą įtaką pelningumui turėjo mažesnė nei tikėtasi elektros energijos gamyba (apie 95 GWh), dėl to „Enefit Green“ buvo priversta papildomai pirkti  elektros energiją rinkoje. Tai, mūsų skaičiavimais, sumažino EBITDA rodiklį apie 9 mln. eurų. Tikimės, kad pelningumas ateityje augs.

Pirmąjį ketvirtį „Tallink“ bendrosios pajamos per metus sumažėjo 6,3 proc. – iki 160,4 mln. eurų, daugiausia dėl 42,3 proc. per metus sumažėjusių užsakomųjų reisų pajamų. Per šį laikotarpį „Tallink“ pardavė kruizinį keltą „Isabelle“, kas leido uždirbti 16 mln. eurų papildomo pelno arba triskart daugiau nei tikėjomės. Todėl apskaičiuotas EBITDA sudarė 34,5 mln. eurų (+27,2 proc. per metus) ir viršijo mūsų prognozę net 32,6 proc.

Pasaulio indeksai atsistatė po balandžio mėnesio praradimų, o pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500“ vėl priartėjo prie aukščiausio visų laikų lygio. Vis dėlto Federalinio rezervų banko retorika investuotojams nieko gero nežada – nepavykstant iki galo pažaboti infliacijos JAV, vilčių dėl palūkanų mažinimo šįmet lieka vis mažiau. Tuo metu Europoje iš Švedijos centrinis bankas pradėjo savo palūkanų mažinimo ciklą, tokio paties žingsnio jau kitą mėnesį laukiama ir iš Europos centrinio banko.

„Swedbank“ skaičiavimu, šių metų pradžioje būsto įperkamumas šiek tiek padidėjo, bet liko žemiausiame lygyje nuo 2010 metų, sandorių skaičius išliko labai žemas. Artėjantis  Europos centrinio banko (ECB) palūkanų normų mažinimas padidins būsto įperkamumą, tačiau pirkėjams koją kiša vėl paspartėjęs būsto kainų augimas.Komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis  ir vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Pirmąjį ketvirtį „Aprangos" pardavimai per metus išaugo 11,9 proc. - iki 61,2 mln. eurų. Prie to tikriausiai prisidėjo vasario mėnesį vykusi intensyvi išpardavimo kampanija ir gana normalūs orai. Tuo pačiu Grupės bendroji marža per metus sumažėjo 0,7 procentinio punkto - iki 41,6 proc., nuo praėjusio ketvirčio ir toliau judėdama neigiama linkme (-1,7 procentinio punkto). Tam daugiausia įtakos turėjo aktyvesnės pardavimų skatinimo akcijos per šį laikotarpį. EBITDA per metus išaugo tik 4 proc. - iki 6,4 mln. eurų, o grynasis pelnas per metus sumažėjo 8,8 proc. - iki 1,1 mln. eurų, ir atitiko mūsų lūkesčius.

Atšventus dviejų dešimtmečių Europos Sąjungoje (ES) jubiliejų ir pasidžiaugus išskirtiniu ekonominiu progresu, vertėtų įvertinti ir ateities perspektyvas. Ar turime visas sąlygas tolimesniam augimui, ar galime pavyti turtingiausias ES šalis ir kokie didžiausi iššūkiai laukia?

Balandį akcijų rinkoje įvykę pokyčiai nutraukė penkis mėnesius trukusį stiprų augimą. Per mėnesį „MSCI AC World“ indekso vertė eurais sumažėjo 2,3 %, o „Bloomberg EUR Aggregate“ obligacijų indeksas sumenko 1,3 %. Akcijų sektoriuose technologijų bendrovių rezultatai buvo prastesni, o „gynybinių“ (komunalinių paslaugų) ir energetikos sektorių – geresni. 

Vėl atgijusi infliacija JAV tolina palūkanų mažinimo prognozę. Be to, auganti viešoji skola toliau lems infliacines tendencijas, dėl kurių aukštesnių palūkanų aplinka gali išsilaikyti kur kas ilgiau nei tikimasi rinkoje. Tai lems aukštesnį JAV dolerio lygį kitų valiutų atžvilgiu ir, atitinkamai, brangesnes žaliavas pasaulinėse rinkose ar brangesnį skolinimąsi JAV valiuta. Nuo to priklausančioms šalims tai gali tapti papildomu trukdžiu jų ekonomikos vystymuisi.

Atsidarius krepšelį žiūrėti į turimų akcijų rezultatus kartais gali būti lygiai taip pat nemalonu, kaip balandžio pabaigoje sulaukti sniego, šalčio ir atnaujinti šildymo sezoną. Tad prieš priimdama šio mėnesio investavimo sprendimus, ieškau išsamesnės informacijos apie tai, kas vyksta rinkose. 

„Swedbank“ suteikė 29 mln. eurų finansavimą atsinaujinančios energetikos bendrovei „Green Genius“, kuri daugiau negu pusę šių lėšų panaudos savo valdomų biodujų jėgainių konversijos projektui. Įgyvendinant šį projektą 7-iose veikiančiose biodujų jėgainėse bus sumontuoti biometano įrenginiai bei pastatyta viena nauja biometano jėgainė. 

Nuo 2021 m.  vieno namų ūkio mėnesio pajamos Vilniuje augo sparčiausiai tarp Baltijos valstybių sostinių ir padidėjo 919 eurų, rodo „Swedbank“ tyrimas. Su 42 proc. atlyginimų augimu metus vilniečiai pajamomis beveik pasivijo Baltijos šalių lyderį Taliną, o Rygos gyventojai užsidirba mažiausiai iš visų trijų kaimynių.Komentuoja „Swedbank“ Finansinės edukacijos srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.

Šie metai atneša spartesnio ekonomikos atsigavimo viltį. Energijos kainų šokas išsikvėpė, o infliacija atsitraukia, taip atgaivindama gyventojų perkamąją galią. Vyrauja vis tvirtesnis įsitikinimas, kad centriniai bankai jau tuoj tuoj pradės mažinti palūkanas. Gerėja verslų ir gyventojų lūkesčiai, o daugelis turto klasių fiksuoja teigiamus rezultatus. Pramonės sektorius, kuris pastaruosius metus praleido recesijoje, siunčia vis daugiau atsigavimo signalų. Atrodo, kad yra visos sąlygos minkštam nusileidimui ir greitam ekonomikos pakilimui. Tačiau, kaip visada, yra rizikų, kurios gali sujaukti geras prognozes. 

Pirmąjį ketvirtį „TKM Grupp“ konsoliduoti pardavimai per metus išaugo 1,6 proc. - iki 221,5 mln. eurų, daugiausia dėl geresnės situacijos automobilių prekybos ir apsaugos segmentuose. Tuo pat metu grupė patyrė didesnį kainų spaudimą visuose segmentuose, kas neigiamai paveikė maržas ir sumažino EBITDA iki 16,7 mln. eurų (-5,5 proc. per metus).

„Infortar“ IV ketvirčio EBITDA, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 3,7x - iki 37,4 mln. eurų ir 34,5 proc. viršijo mūsų  įvertį, nes gerokai padidėjo energijos pardavimų apimtys (+2,4 TWh per metus). Svarbu ir tai, kad „Eesti Gaas“ per metus sugebėjo padidinti savo rinkos dalį bendroje Baltijos šalių ir Suomijos rinkoje ir taip pasiekė rekordinius metinius rezultatus.

Kovą visų pagrindinių turto klasių grąža buvo teigiama. „MSCI AC World“ indeksas pakilo 3,3 proc., penktą mėnesį iš eilės tęsdamas spalį prasidėjusią stabilią augimo tendenciją. Energetikos, medžiagų ir komunalinių paslaugų sektoriai buvo tarp geriausių, o vartojimo prekių ir paslaugų bei technologijų sektorių rezultatai buvo prastesni. Susilpnėjus technologijų sektoriui, geresniais rezultatais išsiskyrė Europos regionas, kuris mažiausiai siejamas su technologijomis, o mažos kapitalizacijos įmonių akcijos taip pat gerokai pabrango. 

Siekdamas paskatinti aukštos energinės klasės būsto plėtrą ir sudaryti palankias sąlygas gyventojams jį įsirengti, „Swedbank“ pristato tvarių būsto sprendimų ekosistemą. Viena svarbiausių jos dalių – Žalioji būsto paskola, kuri užtikrins išskirtines finansavimo sąlygas energiškai efektyviam būstui įsigyti. Be to, ekosistema apima būsto įrengimo, inžinerinių ir išmanių namų sistemų, energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių bei kitus banko partnerių sprendimus. 

„Swedbank“ ekonomistai mato daugiau ekonomikos atsigavimo ženklų ir gerina daugelio šalių augimo prognozes. Pagrindinės rizikos išlieka susijusios su geopolitiniais procesais, protekcionizmu bei galimomis ekonominės politikos klaidomis.Komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Vidutiniškai 80 proc. gyventojų prioritetą teikia toms reikiamos kategorijos prekėms, kurioms taikomos nuolaidos ar akcijos. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Tyrimas rodo, kad dažniausiai su nuolaida perkama namų apyvokos reikmenys, kiek rečiau ­– trumpo galiojimo kasdienės maisto prekės.

Paskelbti naujausi JAV infliacijos duomenys atitolina palūkanų mažinimo perspektyvą bent iki rudens, tuo metu Europoje pirmojo palūkanų sumažinimo turėtume sulaukti dar šią vasarą. Toks tikėtinas scenarijus jau padarė poveikį akcijų kainoms, kurios po fiksuotų rekordinių aukštumų, pastarosiomis savaitėmis atsitraukė. Pastebimai ūgtelėjo ir JAV iždo obligacijų pajamingumai bei JAV dol. vertė euro atžvilgiu, į naujas aukštumas toliau kyla aukso kaina.

Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas. Be to, net 37 proc. gyventojų neišsiverstų be artimųjų ar valstybės finansinės paramos. Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. 

Šiandien Europos Centrinis Bankas (ECB) bazinių palūkanų normų nesumažino, tačiau labai tikėtina, kad tai padarys sekančio valdančios tarybos susitikimo metu birželį. Sparčiai mažėjant infliacijai ir neatsigaunant ekonomikos augimui nebelieka priežasčių laikyti palūkanas aukščiausiame lygyje per pastaruosius du dešimtmečius.

„Swedbank“ skaičiuoja, kad 2023 metais gyventojai, rinkdamiesi „Swedbank Robur“ fondus savo investicijas paskirstė beveik vienodai tarp aktyviai valdomų ir pasyviai valdomų (ar artimų indeksiniam investavimui) fondų. Į aktyviai valdomus fondus gyventojai nukreipė 51 proc. lėšų, o į pasyviai – 49 procentus. Tiesa, pridėjus ir gyventojų investicijas į biržoje prekiaujamus fondus (ETF) didesniu patrauklumu pasigirtų pasyviai valdomi fondai – į juos nukreiptų lėšų suma sudarytų apie 73 procentus.  Tačiau, kuo gi šie fondai skiriasi ir kodėl investuotojai šiuo metu labiau vertina aktyviai valdomus fondus?Komentuoja „Swedbank“ investavimo produktų srities vadovas Donatas Šetikas.

Darbdavio arba profesinės pensijos kaupimas yra plačiai paplitusi praktika Vakarų valstybėse. Progresyvios įmonės JAV ir Jungtinėje Karalystėje šią naudą savo darbuotojams pasiūlė daugiau nei prieš 100 metų. Taip jos siekė papildomai atsilyginti lojaliems, ilgamečiams darbuotojams bei tuo pačiu užtikrinti tam tikrą pajamų lygį senatvėje, kai valstybinės socialinio draudimo sistemos dar tik formavosi.

Pasibaigus pirmajam ketvirčiui Baltijos šalių akcijos yra panašiame lygyje kaip ir 2023 m. pabaigoje. Nuo metų pradžios indeksas „OMX Baltic Benchmark“ sumažėjo 0,1 proc., o vyraujant atsargioms investuotojų nuotaikoms, vietos biržos kol kas nepereina į augimo etapą.Komentuoja „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas Vytautas Lapė.

Laidos „Proto industrija“ svečias Marius Galaburda, „Bonobo climbing“ vadovas teigia, kad „Verslo akademijoje“ dalyvauja vedinas noro mokytis valdyti įmonės finansus, nusistatyti tikslus ir sistemingai jų siekti. Apie tai pokalbis su laidos kūrėju Eriku Viršila.„Swedbank“ Verslo akademija – tai intensyvi 12 savaičių trukmės mokymų, konsultacijų ir patirties mainų programa smulkiam verslui. Dešimt atrinktų smulkiųjų verslininkų mokosi stiprinti savo verslą ir šiomis pamokomis dalinasi su likusia verslo bendruomene.Projektą stebėkite: www.swedbank.lt/versloakademija #versloakademija #swedbankversloakademija #smulkausversloakademija

Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų neturi finansinio rezervo arba jų santaupos siekia mažesnę nei trijų mėnesių pajamų dydžio sumą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas.Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Daugiau nei ketvirtadalis jaunų suaugusiųjų dalį savo pajamų skiria investavimui, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta 18–29 m. šalies gyventojų apklausa. Kaip rodo tyrimo duomenys, investuojančių moterų šioje amžiaus grupėje yra tiek pat, kiek ir vyrų.

Tvirtos finansinės žinios bei geri finansų valdymo įgūdžiai – vieni esminių geros finansinės sveikatos elementų. Jie padeda geriau susitvarkyti su finansiniais iššūkiais, net jei ekonominės aplinkybės nėra itin palankios. Vis dėlto, kaip rodo tyrimai, Lietuvos gyventojų finansinės žinios yra palyginti prastos.

Vidutiniškai 36 tūkst. eurų – tokį pradinį įnašą būstui gyventojai būdavo sukaupę praėjusių metų pabaigoje, rodo „Swedbank“ duomenys. Tačiau net ir gerokai mažesnė nei vidutinė suma gali atrodyti kaip neįmanoma misija, ypač niekuomet tokiam reikšmingam pirkiniui netaupius ir nesusidarius taupymo plano. Kaip pasilengvinti šią misiją?

Stipri finansinė sveikata – tai ne tik gebėjimas valdyti kasdienius finansus, bet ir mokėjimas pasirūpinti saugia ateitimi. Į ką svarbu atkreipti dėmesį planuojant tiek artimiausio pusmečio biudžetą, tiek ilgesnio laikotarpio finansus? Kaip nepakliūti į neplanuotų išlaidų spąstus? Ar kruopštaus taupymo dienotvarkėje galima rasti lėšų malonumams? 

Artėjant vasarai visos mintys sukasi apie laukiantį poilsį, keliones ir nekasdienes patirtis. Dabar pats laikas pasitikrinti savo finansinę sveikatą ir pagalvoti apie sprendimus, kurie leis ne tik puikiai pailsėti, bet tai daryti sumaniai ir apsidraudžiant nuo netikėtų išlaidų. 

Artėja vasara ir su kiekviena diena daugėja svajonių ir planų – mėgstamų atlikėjų koncertai, pramogos su draugais. Tačiau kaip padaryti, kad norai neprasilenktų su finansine realybe? Netikėta, tačiau smagi vasara, gali būti naudinga tavo finansinei sveikatai ir išmokyti ja rūpintis. Tad pažiūrėkime, ką gali pats nuveikti, kad pavyktų užsidirbti ir susitaupyti pinigų svajonėms. 

„Swedbank“ pasirašė susitarimą su koncernu „Achemos grupė“ dėl 75 mln. eurų siekiančio finansavimo. Šios lėšos bus panaudotos nuosavam 264 MW galios vėjo elektrinių parkui išvystyti, kuriame pagaminta elektra bus panaudota grupės poreikiams.

Retai pasitaikantis dėsningumas, kai vienu metu akcijų ir aukso kainos siektų aukštumas, kaip tik stebimas šiuo metu. Tai nėra geras ženklas akcijoms. Kita vertus, gerų žinių turėtų atnešti centrinių bankų Europoje ir JAV planuojami bazinių palūkanų mažinimai šią vasarą. Pirmąja kregžde tapo Šveicarijos centrinis bankas, kuris bazines palūkanas ėmėsi mažinti anksčiau nei tikėtasi ir taip davė pradžią artėjančiam platesnio masto pinigų politikos pokyčiui.

Laidos „Proto industrija“ svečias Lukas Verpetinskas, „Pramogų sostinė“ įmonės savininkas sako, kad dalyvavimas „Verslo akademijoje“ vėl pažadino jo alkį auginti savo verslą. Kaip to alkio neprarasti jis diskutuoja su laidos kūrėju Eriku Viršila.

Per praėjusius metus „Swedbank“ Lietuvoje lizingo sutarčių lengviesiems automobiliams įsigyti sudarė už daugiau kaip 230 mln. eurų, tai – 22 proc. daugiau nei per 2022 m. Už trečdalį šios sumos – daugiau nei 78 mln. eurų, – įsigyti aplinką tausojantys automobiliai. Komentuoja „Swedbank lizingo“ vadovė Monika Cemnolonskienė.

Per praėjusius metus „Swedbank“ šalies gyventojams suteikė beveik 6,5 tūkst. būsto paskolų už bendrą 634 mln. eurų sumą. Vidutinė būsto paskolos suma priartėjo prie 100 tūkst. eurų, o po kelerių metų pertraukos vėl ėmė didėti butų dalis tarp finansuojamų būsto sandorių. Šįmet pradėjus gerėti būsto įperkamumo rodikliams, laukiama ir pagyvėjimo būsto rinkoje.Komentuoja Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.

Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei socialinius pokyčius, kurie nebuvo tik teigiami.

Nors praėjusių metų pabaigoje „Swedbank“ tiriamų, Baltijos vertybinių popierių biržoje kotiruojamų, bendrovių pardavimai pasidavė neigiamoms nuotaikoms, tačiau perspektyvos nuteikia optimistiškai.Komentuoja  Andrej Rodionov, CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas.

Praėjusią savaitę Jungtinių Tautų (JT) paskelbta „Pasaulio laimės ataskaita“, kaip ir kiekvienais metais, indikuoja apie pasaulio, o tuo pačiu ir Lietuvos, progresą laimės link. Bendroje ataskaitoje Lietuva pakilo vienu laipteliu aukštyn į rekordiškai aukštą - 19-ąją vietą. Palyginimui, prieš dešimt metų, buvome 71-oje vietoje. 

Finansiškai, paslaugomis ar kita forma savo jau suaugusius vaikus remia netgi 81 proc. 40–60 m. amžiaus gyventojų, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šios amžiaus grupės gyventojų apklausa. Nors šios respondentų grupės persidengia mažesne dalimi, 76 proc. nurodo vienu ar kitu būdu pagelbstintys savo tėvams, globėjams ar kitiems vyresnio amžiaus artimiesiems.Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Siekdamas padėti šalies gyventojams pagerinti savo būstų energinį naudingumą, „Swedbank“ dviem daugiabučių modernizavimo programoms paskyrė naują 129 mln. eurų vertės finansavimą. Šios lėšos padvigubina iki šiol renovacijai skirtą banko finansavimo sumą.Komentuoja Ignas Mačeika, „Swedbank“ Lietuvoje Valdybos narys, Verslo klientų tarnybos vadovas.

„Infortar“ IV ketvirčio EBITDA, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 3,7x - iki 37,4 mln. eurų ir 34,5 proc. viršijo mūsų  įvertį, nes gerokai padidėjo energijos pardavimų apimtys (+2,4 TWh per metus). Svarbu ir tai, kad „Eesti Gaas“ per metus sugebėjo padidinti savo rinkos dalį bendroje Baltijos šalių ir Suomijos rinkoje ir taip pasiekė rekordinius metinius rezultatus.

Praėjusių metų vasarą pristatęs specialius aukojimo terminalus religinėms ir labdaros organizacijoms, „Swedbank“ pastebi, kad galimybė gyventojams paaukoti pinigų naudojantis mokėjimo kortele tampa vis aktualesnė. Šiuo metu tokius aukojimo terminalus naudoja jau ne viena bažnyčia ir labdaros organizacija, o vidutinė aukojama suma per juos sudaro 7 eurus.Komentuoja „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas.

Ketvirtąjį ketvirtį „Novaturas“ pardavė 49100 kelionių (-3 proc. per metus), nes dėl karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose Grupė turėjo optimizuoti Egipto ir Jordanijos programas. Todėl „Novaturo“ pajamos per metus išaugo tik 0,9 proc. ir sudarė 41,7 mln. eurų, šiek tiek teigiamos įtakos turėjo 4 proc. per metus padidėjusi vidutinė kelionės kaina. Be to, bendroji marža per metus smuktelėjo 0,9 procentinio punkto iki 8,5 proc., o veiklos sąnaudos per metus išaugo maždaug 13 proc. Dėl to EBITDA nuostolis per metus padidėjo 1,4 mln. eurų iki -2 mln. eurų, o grynasis nuostolis siekė -2,7 mln. eurų. Abu rodikliai smarkiai nesutapo su mūsų įverčiais.

Prasidėjus pavasariui, keliuose pastebimai padaugėjo transporto priemonių, ypač dviračių: motociklų, motorolerių ir kitų. Augant eismo intensyvumui, padidėja ir tikimybė patekti į eismo įvykį, o tai reiškia vienokias ar kitokias išlaidas, kurias, laimei, gali padengti draudimas. Nors Lietuvoje jau daugiau nei 20 metų visų transporto priemonių valdytojai privalo apsidrausti, „Swedbank“ draudimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad ne visada vairuotojams pavyksta išsirinkti jiems tinkamiausią draudimą.

Per 2023 m. šalies gyventojų, investuojančių per „Swedbank“, investicijų vertė išaugo apie 80 proc. ir metų pabaigoje sudarė apie 1,3 mlrd. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Didžiausią investuotų lėšų dalį gyventojai buvo nukreipę į akcijas, antroje vietoje pagal populiarumą buvo obligacijos ir kiti skolos vertybiniai popieriai.Komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato. 

„Swedbank“ skaičiavimais, praėjusių metų pabaigoje būsto įperkamumas pradėjo didėti, tačiau išliko arti žemiausio lygio per pastaruosius 13 metų. Vangi paklausa slopina būsto kainų augimą, o toliau sparčiai augantys atlyginimai jau pradėjo didinti galimybes įsigyti būstą. Europos centriniam bankui (ECB) pradėjus mažinti palūkanas, matysime spartesnį būsto įperkamumo augimą.Komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis  ir „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. 

Šiuo metu daugiau kaip pusė visų „Swedbank“ klientų, kurie banke turi vertybinių popierių sąskaitas, yra įsigiję ir „Swedbank Robur“ fondų vienetų. Investiciniai fondai yra vienas iš paprasčiausių ir patogiausių būdų investuoti, kuris suteikia galimybę plačiai diversifikuoti investicijas. Kaip rodo į šiuos fondus investavusių klientų patirtis, populiariausi „Swedbank Robur“ fondai per pastaruosius trejus metus užtikrino iki 55 proc. siekiančią grąžą.

Šį pavasarį švenčiame du jubiliejus – lygiai prieš 20 metų Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare. Ką pavyko pasiekti per šiuos du dešimtmečius, kaip šis progresas atrodo kitų šalių kontekste ir ko galima tikėtis ateityje? Pirmoje dalyje apžvelkime gal ne tai kas svarbiausia, bet tai, ką lengviausia pamatuoti – pinigus.

Prasidėjus pavasariui, keliuose pastebimai padaugėjo transporto priemonių, ypač dviračių: motociklų, motorolerių ir kitų. Augant eismo intensyvumui, padidėja ir tikimybė patekti į eismo įvykį, o tai reiškia vienokias ar kitokias išlaidas, kurias, laimei, gali padengti draudimas. Nors Lietuvoje jau daugiau nei 20 metų visų transporto priemonių valdytojai privalo apsidrausti, „Swedbank“ draudimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad ne visada vairuotojams pavyksta išsirinkti jiems tinkamiausią draudimą.

Šalies gyventojų Finansinės sveikatos indeksas, ūgtelėjęs 5 balais per metus, šiemet siekia 56 balus iš 100. Finansinės sveikatos indeksą „Swedbank“ sudarė, remdamasis Baltijos šalyse bei Švedijoje atlikta gyventojų finansinių žinių ir gebėjimų apklausa.

Nepaisant didesnio pagamintos (+42 proc. per metus) ir parduotos (+53 proc. per metus) elektros energijos kiekio, EBITDA rodiklis ketvirtąjį ketvirtį sumažėjo 35,4 proc. per metus – iki 29,6 mln. eurų, tačiau vis dar atitiko mūsų įvertį. Neigiamą įtaką tokiam kritimui turėjo mažesnė nei tikėtasi elektros energijos gamyba (apie 170 GWh), dėl to „Enefit Green“ buvo priversta papildomai pirkti elektros energiją rinkoje. 

Kovo 8-oji įvairiose pasaulio šalyse minima kaip Tarptautinė moterų solidarumo diena. Jos ištakos siekia XIX-XX a. sandūrą, kai per JAV ir Europos gamyklas nuvilnijo moterų protestai reikalaujant geresnių darbo sąlygų, didesnių atlyginimų ir lygių teisių. Per pastarąjį šimtmetį kai kurias iš šių problemų išspręsti pavyko, kitoms, kaip antai vienodas darbo užmokestis, vis dar ieškome veiksmingo recepto. 

Kasmet, ypač pajamas deklaruojantiems pirmuosius kartus, deklaravimo sezonas virsta nedidele loterija – teks susimokėti papildomai ar pavyks susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tačiau spėlioti neverta, o ir ne visuomet paranku, tad aptarkime, kada reikėtų būti pasiruošus susimokėti, o kada – atgauti permoką.

Nuo sąskaitos periodiškai nuskaitytas 100 eurų į du mano pasirinktus „Robur“ fondus primena, kad reikia pasidomėti, kas vyksta rinkose ir, kaip visuomet, dar 100 eurų investuoti į kokią nors pasirinktą finansinę priemonę. Tačiau prieš priimant sprendimą mano dėmesį patraukia informacija, kad skelbiami praėjusių metų Baltijos šalių biržos rezultatai. 

Ketvirtąjį metų ketvirtį „Ignitis grupės“ pakoreguotas EBITDA rodiklis per metus išaugo beveik ketvirtadaliu – iki 139,4 mln. eurų ir 42 proc. viršijo mūsų prognozę. Tam įtakos turėjo gerokai aukštesni Sprendimų klientams segmento rezultatai (+29,2 mln. eurų per metus – iki 9,5 mln. eurų) ir geresni Tinklų segmento rezultatai (+3,5 mln. eurų per metus – iki 51,3 mln. eurų).

Lietuviai vis aktyviau imasi nuosavo verslo – per pirmuosius du šių metų mėnesius šalyje įsteigta 7 proc.  daugiau naujų įmonių nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, rodo „Swedbank“ analizė. Tuo metu žvelgiant į praėjusius metus, šalyje buvo įsteigta rekordinis skaičius įmonių per pastaruosius šešetą metų, kuris sudarė iš viso daugiau kaip 15,5 tūkst. naujų juridinių vienetų. Komentuoja Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė, „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir pardavimų skyriaus vadovė.

Pastarųjų metų akcijų biržos žvaigždė technologijų bendrovė „Nvidia“ toliau gerina savo pardavimų prognozes ir audrina investuotojų vaizduotę. Panašu, kad pastarosiomis savaitėmis susižavėjimas persmelkė pasaulio akcijų rinkas. Dėl to toliau gerinamos JAV indekso „S&P 500“ tikslinės prognozės šiems metams. Tuo metu Europos akcijoms žadamos ne tokios geros perspektyvos euro zonoje išliekant stagnacijos nuotaikoms.

„Swedbank“ sutarė dėl 18,6 mln. eurų dydžio paskolos įmonei „Vėjo galia“, kuri priklauso atsinaujinančios energetikos projektus vystančiai „Sunwind Energy“ bendrovei. Šis finansavimas skirtas bendrovės vystomam vienam didžiausių saulės parkų Lietuvoje – 60 MW galios jėgainei Kaišiadorių rajone. 

Antrąjį fiskalinį ketvirtį (IV kalendorinis ketvirtis) konsoliduoti pardavimai per metus krito 37,8 proc. – iki 338 mln. eurų, daugiausia dėl sumažėjusių grūdų, aliejinių augalų sėklų ir pašarų pardavimų (-47 proc. per metus). Natūralu, kad bendrasis pelnas per metus sumažėjo 44,5 proc. – iki 28,5 mln. eurų, tuo tarpu konsoliduotas EBITDA rodiklis per metus krito 80 proc. – iki 6,4 mln. eurų ir 65,6 proc. prasilenkė su mūsų įverčiu. 

Dešimt šalies smulkiųjų verslininkų pradeda savo verslo stiprinimo kelionę trečią kartą organizuojamoje „Swedbank“ Verslo akademijoje. Ateinančias 12 savaičių projekto dalyvių laukia intensyvi mokymų programa, kurioje savo patirtimi dalinsis žinomi šalies verslo lyderiai ir mentoriai. Pranešimus verslo temomis ir projekto dalyvių progresą bus galima sekti naujienų portale DELFI. Komentuoja Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė, „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir pardavimų skyriaus vadovė.

Lietuvoje kovo pradžioje prasidės gyventojų pajamų ir turto deklaravimas už 2023m., kuris kasmet trunka iki gegužės 2 d. Ką reikia žinoti apie iš investavimo į vertybinius popierius gautų pajamų deklaravimą?

Ketvirtąjį ketvirtį „TDS Group“ konsoliduoti pardavimai per metus išaugo 7,8 proc. iki 252,6 mln. eurų, o tai lėmė 32,9 proc. per metus šoktelėję pardavimai automobilių prekybos segmente. Bendroji marža sumažėjo iki vis dar neblogo 28,5 proc. lygio, tuo tarpu bendrą veiklos sąnaudų naštą sušvelnino per šį laikotarpį pastebimai sumažėjusi vidutinė elektros energijos kaina Estijoje. Todėl ketvirtojo ketvirčio EBITDA per metus padidėjo 13,4 proc. iki 26 mln. eurų ir atitiko mūsų prognozę.

„Swedbank“ suteikė 20 mln. eurų finansavimą  „Business Stadium North“ verslo centrui, kurį Vilniaus centre plėtoja nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Hanner“. Šios lėšos bus skirtos tolesnei „Business Stadium“ komplekso plėtrai.  Šiuo metu šiame komplekse statomas garsaus „Zaha Hadid architects“ architektų biuro suprojektuotas verslo centras. Finansavimo sutartis pasirašyta su „Hanner“ grupės įmone „Promola“.

Praėjusių metų rudenį „Swedbank“ pristatė iniciatyvą „Dovana18“, kurioje kiekvienam esamam bei naujam klientui 18-ojo gimtadienio proga dovanojo 20 eurų vertės „Swedbank Robur“ fondo vienetų. Nuo iniciatyvos pradžios iki vasario investavimo dovaną atsiėmė ir investuotojais tapo jau net 5 tūkst. jaunuolių.

Iki 2022-ųjų vidurio kone ištisą dešimtmetį gyvename nulinių ar net neigiamų palūkanų aplinkoje. Jas centriniai bankai grindė poreikiu skatinti ekonomiką ar išvengti defliacijos. Situacija prieš kelis metus dramatiškai pasikeitė – daugelyje pasaulio šalių kainos kilo sparčiausiu tempu nuo naftos krizės laikų 1970-aisiais. Prie to prisidėjo ne tik per pandemiją sukauptos ir po to aktyviai leistos gyventojų santaupos bei sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, bet ir karas Ukrainoje, dėl kurio Europa pergyveno energijos krizę.

Namai suteikia mums saugumą, tačiau ar pakankamai dėmesio skiriame apsaugoti savo namams? Kartais nelaimingų įvykių, kurie sukelia žalą namams, nepavyksta išvengti, tačiau išvengti didžiulės finansinės naštos galima apdraudus namus ir juose esantį turtą. Mat kai kuriais atvejais nuostoliai gali siekti kelias dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų.

Bent kelis kartus per mėnesį nerimą dėl savo finansinės situacijos jaučia net 71 proc. jaunų žmonių, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta 18–29 m. gyventojų apklausa. Su finansinių iššūkių sukeltu nerimu per gyvenimą tenka susidurti turbūt kiekvienam, tačiau kone nuolatos jaučiamas nerimas gali turėti stiprų neigiamą poveikį psichologinei sveikatai. 

Investuotojai JAV toliau demonstruoja susižavėjimą su DI dirbančiomis technologijų įmonėmis ir nusisuka nuo tų, kurios šioje srityje nėra atskleidusios savo planų. JAV ekonomika artėja prie subalansuotos padėties, kurią ekonomistai vadina „aukso viduriu“. Panašu, kad pildosi švelnaus nusileidimo scenarijus. Tuo metu Europos ekonomika balansuoja ties recesijos riba, tai atspindi ir nedžiuginantys įvairių įmonių rezultatai. Tiesa, tokioje situacijoje investuotojai itin atidžiai seka geras naujienas ir yra pasirengę labiau įvertinti jas skelbiančias įmones.

Nuo šiol gyventojams, kaupiantiems „Swedbank“ II pakopos gyvenimo ciklo fonduose, bus taikomas 0,4 proc. metinis valdymo mokestis, kuris yra mažiausias rinkoje tarp šio tipo fondų. Mažesnis mokestis nuo š. m. vasario 15 d. įsigaliojo automatiškai. 

1997 m. įsteigtas „Infortar“ iš pradžių daugiausia dėmesio skyrė tik „Tallink“, tačiau nuo 2004 m. Grupė susidomėjo investicijomis į nekilnojamąjį turtą. 2016 m. ji įžengė į energetikos sektorių įsigydama „Eesti Gaas“. 2023 m. „Infortar“ įsigijo „GASO“ – vienintelį dujų skirstymo sistemos operatorių Latvijoje. Mūsų nuomone, kiekvienas iš pagrindinių Grupės verslų pasižymi aiškiu konkurenciniu pranašumu. Manome, kad į „Infortar“ reikėtų žiūrėti atsižvelgiant į Grupės gebėjimą generuoti solidžią nuosavo kapitalo grąžą, kuri, mūsų vertinimu, siekia apie 13 proc.Komentuoja CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas Andrej Rodionov.

Valstybės duomenų agentūros skaičiavimu, šių metų sausį vidutinės prekių ir paslaugų kainos buvo tik 0,7 proc. didesnės nei prieš metus. Įdomiau tai, kad vien prekių kainos pastaruoju metu mažėjo ir šiuo metu yra 1,5 proc. mažesnės nei prieš metus. Kodėl kai kurios prekės atpigo ir ar ši tendencija galėtų tęstis ir šiemet?

„Swedbank“ suteikė 17,8 mln. eurų paskolą komercinio nekilnojamojo turto valdytojos „Eastnine“ įmonei Eastnine S7-1, UAB. Paskolos lėšos bus panaudotos šios įmonės, valdančios vieną iš biurų komplekso „S7“ pastatų, paskolų kitose finansų įstaigose refinansavimui. Atsižvelgiant į finansuojamo pastato tvarumo profilį, ši paskola patenka į žaliųjų „Swedbank“ paskolų portfelį. 

Per praėjusius metus dėl sukčiavimo internete imituojant romantines pažintis klientai neteko daugiau nei 300 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Reikšmingą lėšų dalį banko saugumo specialistams pavyko išsaugoti ir grąžinti klientams. Ši suma sudarė daugiau nei 230 tūkst. eurų.Komentuoja „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.

„Swedbank P&C Insurance AS“ pradeda teikti privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo paslaugą, kuri leis vairuotojams pasirinkti norimą sutarties galiojimo trukmę, o įmokas apmokėti automatiškai gavus e. sąskaitą. Šią draudimo paslaugą jau galima užsisakyti per „Swedbank“ interneto banką ar užsukus į bet kurį banko padalinį.  Komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.

Metų pradžioje akcijų ir obligacijų rinkose buvo jaučiamas šioks toks atoslūgis, nes keitėsi investuotojų lūkesčiai dėl centrinių bankų palūkanų normų mažinimo. Tačiau netrukus lūkesčiai vėl sustiprėjo. Išsivysčiusių šalių akcijų rinkos mėnesį užbaigė sėkmingai: „MSCI World“ indekso vertė eurais per mėnesį padidėjo 3,2 proc. 

„Swedbank“ pradeda naują studentų finansavimo su valstybės garantiją etapą, kurio metu galios palankesnės paskolų studijoms sąlygos. Dėl šių paskolų suteikimo studentai į Valstybinį studijų fondą gali kreiptis nuo šios savaitės. Šiuo metu „Swedbank“ yra vienintelis bankas šalyje, teikiantis valstybės remiamas paskolas studentams.

Išsivysčiusių rinkų akcijų indeksas „MSCI World Index“, kuriam impulsą suteikė technologijų įmonės, yra priartėjęs prie aukščiausio visų laikų lygio. Pozityvias nuotaikas metų sandūroje skatino investuotojų tikėjimas, kad centriniai bankai jau netolimoje ateityje ims mažinti bazines palūkanas. Vis dėlto tiek FED, tiek ECB pareigūnų naujausi pareiškimai rodo, kad palūkanų mažinimas gali būti atidėtas bent iki vasaros. Kiti palankūs veiksniai, kurie palaikė akcijų kainų augimą per 2023 m., taip pat išsikvepia.

Ekonomistas Džonas Meinardas Keinsas 1940-aisiais parašė neilgą knygelę „Kaip susimokėti už karą“, kurioje išdėstė planą kaip tvariausiu būdu perskirstyti Jungtinės Karalystės valstybės resursus ir finansuoti vieną brangiausių karų pasaulio istorijoje. Šiandien mums nereikia finansuoti totalinio karo, o finansiniai iššūkiai yra daug mažesni. Vis dėlto iš šio ekonomisto minčių galime pasisemti įkvėpimo, kad geriau suprastume Lietuvos situaciją.

Įsigydami naujus namus gyventojai linkę prioritetą teikti aukščiausios energinės klasės būstui. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, daugiau kaip 50 proc. viso finansavimo suteikiama A+ ir A++ būstui, ir ši dalis nuolat auga. Tačiau didesnį gyvenimo komfortą ir gerokai mažesnės eksploatacines būsto išlaidas gali pasiekti ir senos statybos individualių bei daugiabučių namų gyventojai, juos modernizuodami.

Pirmasis metų mėnesis praskriejo beveik nepastebimai, o aš bandau laikytis naujametinių investavimo pažadų, tad grįžtu prie savo portfelio analizės bei skaitinių investavimo tema. Šį mėnesį investavimo rezultatai mane džiugina. Bendra portfelio vertė yra  padidėjusi 2,29 proc. Patyrę investuotojai greičiausiai to nelaikytų sėkme, tačiau priminsiu, kad kol kas mano tikslas yra išsiugdyti reguliaraus investavimo įprotį, susipažinti su skirtingomis investavimo priemonėmis bei stebėti savo rizikos toleranciją. 

Klimato kaita ir kiti aplinkosaugos iššūkiai viešojoje erdvėje bei pačiame gyvenime lydėjo mus visus praėjusius metus. Labai tikėtina, kad šie metai bus ne kitokie, tad ir paskatų siekti tvarumo netruks.  Šiuo keliu jau žengia valstybės, verslai ir net paprastai kritikos dėl skraidymo privačiais lėktuvais sulaukiančios pasaulinio garso grupės ar atlikėjai. Štai populiarieji rokeriai „Coldplay“, pagal kurių ne vieną hitą esame šokę, tapo pirmąja pasaulyje muzikos grupe, parengusia ir pateikusia savo tvarumo ataskaitą.

Sunku įsivaizduoti, kad pradėjus verslą būtų įmanoma išvengti klaidų. Tačiau mokytis ne iš savo, o iš kitų patirčių – kur kas mažiau „skausminga“. „Swedbank“ Verslo akademijos mentoriai įvardijo, kokias klaidas dažniausiai pastebi versluose, kuriems padeda.

Užsidirbus savo pinigų ar gavus kišenpinigių tenka spręsti – juos išleisti dabar ir pasidžiaugti mažesniu pirkiniu ar taupyti ir turėti galimybę įsigyti brangesnį trokštamą daiktą. Kokią dalį atidėti taupymui, kiek laiko teks taupyti, kol pavyks sukaupti reikiamą sumą. Gebėjimas taupyti ir atsakingai planuoti išlaidas yra viena iš svarbiausių finansinės sveikatos dalių.

Metų pradžioje dažnas jau matuojasi naujus sportbačius ir tikisi pagerinti savo sveikatą, o ką reikėtų pasimatuoti norint, kad geresnė būtų finansinė sveikata? Aptarkime pagrindinius trumpalaikius ir ilgalaikius finansinius tikslus, kuriems dėmesį reikėtų skirti visus metus.

2023 metai buvo dar vieni rekordiškai karšti, o vidutinė temperatūra pernai pakilo bene ženkliausiai per pastaruosius 40 metų ir ikipramoninį lygį viršijo 1,48 laipsnių Celsijaus. Kitaip tariant, nepraėjus nė 10 metų nuo Paryžiaus susitarimo, jau priartėjome prie jo žlugimo – maksimalios sutartos 1,5 laipsnių Celsijaus ribos. Pasaulinio ekonomikos forumo (WEF) pristatytoje Pasaulinėje rizikų ataskaitoje nurodoma, kad po 10 metų net 4 iš 5 didžiausių rizikų kels būtent klimato kaitos sąlygoti pavojai. Tad kokių priemonių turime imtis, kad gyvenimas būtų pakeliamas planetoje ir ateities kartoms?

Jeigu jau investuojate į akcijas, tikėtina, jūsų krepšelyje yra aukštųjų technologijų srityje veikiančių įmonių aktyvų. Tai yra gana dažnas šiuolaikinio investuotojo pasirinkimas, nes aukštųjų technologijų įmonės išsiskiria ne tik garsiais vardais, bet ir savo dydžiu, sudaro didžiausią kapitalizacijos dalį rinkose.

„Swedbank“ ekonomistai didina šių metų ekonomikos augimo prognozes bei mano, kad sparčiai mažėjant infliacijai centriniai bankai jau pavasarį mažins palūkanų normas. Pagrindinės rizikos išlieka susijusios su geopolitiniais procesais bei ekonominės politikos klaidomis.Komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Ateinantys 12 mėnesių, tikėtina, taps palūkanų normų mažinimo metais. Po agresyviausios per pastaruosius dešimtmečius vykdytos pinigų griežtinimo politikos 2022 ir 2023 metais toliau rimstant infliacijai, centriniai bankai yra pasirengę švelninimo priemonėms. „Bloomberg Economics“ vertinimu, per metus palūkanų normos pasaulyje sumažės 128 baziniais punktais, o sparčiausiai jas mažins  besivystančių šalių centriniai bankai. 

Dvejus metus iš eilės didelės sėkmės sulaukusi „Swedbank“ verslo stiprinimo programa tęsia savo misiją stiprinti smulkųjį šalies verslą ir kviečia kandidatuoti į  jau trečiąją Verslo akademiją. Komentuoja Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė, „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir pardavimų skyriaus vadovė.

Investuotojams 2023 metai buvo labai geri, kompensuodami sunkius 2022-uosius. 2023 m. pasaulio akcijos eurais uždirbo 18,3 proc., ypač išsiskyrė JAV ir Europos akcijų rinkos (išskyrus Jungtinę Karalystę), o obligacijų eurais rinkos augo 7,2 proc. 

JAV vertybinių popierių ir rinkų komisija (SEC) sausio 10 d. paskelbė sprendimą leisti prekybą biržoje bent 10 su momentine („spot“) bitkoino kaina tiesiogiai susietų fondų. Tikimasi, kad šie biržiniai fondai (ETF) suteiks galimybę patogiai įsigyti su populiariausia kriptovaliuta susietus vertybinius popierius tiems JAV investuotojams, kurie neturėjo savo kripto piniginių ar negalėjo investuoti į anksčiau finansų rinkose siūlomus instrumentus.

Lietuviai investavimo sprendimus dažniausiai priima remdamiesi savo patirtimi (50 proc.), rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa. Tuo metu renkantis konkrečius investavimo ar taupymo būdus, svarbiausia gyventojams yra prognozuojama grąža bei finansinių paslaugų tiekėjo reputacija, atskleidžia tyrimas.Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Nors kiekvienas verslas prasideda nuo idėjos ir motyvacijos bei gebėjimo ją realizuoti, įsisukus į verslo kūrimo procesus romantikos kiek sumažėja, o dėmesys neišvengiamai nukrypsta į finansus. Vienas iš pagrindinių verslo tikslų yra dirbti pelningai ir nešti grąžą. Pelninga veikla padeda užtikrinti įvairiapusę naudą bei verslo tęstinumą. 

„Swedbank“ saugumo ekspertai perspėja, kad pastaruoju metu ėmė plisti naujas sukčiavimo būdas – per įvairias pokalbių programėles siunčiamose žinutėse siūloma užsidirbti, peržiūrėjus „Youtube“ vaizdo įrašus.

Norite investuoti, tačiau nedrįstate, nes esate girdėję, kad investavimui reikia daug pinigų, kuriuos galite arba nesunkiai padvigubinti, arba iš karto prarasti? Čia paminėti bent trys faktai, kurie nėra teisingi. Kalbant apie investavimą, yra ir daugiau klaidingų įsitikinimų, kuriais turėtumėte nustoti tikėti.

2023 metai investuojantiems Baltijos šalių biržoje nebuvo patys lengviausi – iš daugiau nei 70-ies „Nasdaq“ Baltijos rinkoje kotiruojamų įmonių 20 fiksavo teigiamus akcijų vertės pokyčius. Vis tik, bendras pagrindinio indekso „OMX Baltic Benchmark“ augimas buvo teigiamas ir  siekė 4 procentus, o kai kurių bendrovių grynasis pelnas į viršų šuoliavo kartais. Šiemet didžiausią dėmesį investuojantys Baltijos šalyse turėtų ir toliau būti nukreipę į dividendus generuojančias akcijas. 

Taupymą ir investavimą galima vaizdžiai palyginti su maratonu. Sakoma, kad maratoną gali nubėgti praktiškai kiekvienas – tereikia nuolat treniruotis. Tačiau jam pasiryžta tik nedaugelis – kaip ir investuoti.

Internetinė prekyba Lietuvoje išlaiko ryškaus augimo tendencijas, rodo „Swedbank“ duomenys. Šalies gyventojų išlaidos interneto pirkiniams per 2023 m., palyginti su ankstesniais metais, išaugo beveik 27 proc. ir siekė daugiau nei 2,7 mlrd. eurų.

Jeigu reikėtų vienu žodžiu apibūdinti praėjusius, 2023-iuosius, metus finansų rinkose, vienas pirmųjų pasirinkimų būtų – gluminantys. Turint omeny bendrą šio prasidėjusio dešimtmečio kontekstą, praėjusiais metais nesulaukėme išmušančių iš vėžių „juodųjų gulbių“. Karo židiniai išliko lokalizuoti, pandemija toliau grimzdo į užmarštį, „meme stock“ akcijos liko kaip prisiminimas kino filmuose, todėl daugelis investuotojų galėjo mėgautis nuosekliu prieaugiu akcijų ir obligacijų rinkose. 

Po nerimo, rizikų ir neapibrėžtumų kupinų praėjusių metų investuotojai 2024-uosius pasitinka žymiai optimistiškesnėmis nuotaikomis. Lyg išganymo laukiama švelnėjančios centrinių bankų monetarinės politikos, kuri, tikimasi, leis ekonomikai išlaviruoti „minkštojo nusileidimo“ scenarijumi. 

Jeigu investuojate į akcijas, neišvengiamai susidursite su terminu „dividendai“. Finansine prasme dividendai yra įmonės akcininkams išmokama uždirbto pelno dalis. Kitaip tariant, dividendus mokanti įmonė dalį gauto pelno ne pasilieka sau, o pasidalina su įmonės akcininkais. 

„Swedbank“ antroje pakopoje klientų sukauptos lėšos per 2023 m. išaugo 29 proc. ir siekia 2,75 mlrd. eurų. Nuo gyvenimo ciklo pensijų fondų įsteigimo antroje pensijų pakopoje pradžios prieš penkerius metus „Swedbank“ rinkoje lyderiauja pagal fondų grąžą.

Jei šiandieną jūsų santykiai su taupymu yra komplikuoti, gali būti, kad įtakos tam turi iš kartos į kartą pereinančios frazės „nėra pinigų“ ar „mes negalime sau šito leisti“. Ir net jei iš tiesų norimas daiktas neatitinka mūsų finansinių galimybių, esama erdvės savo atžalų (o ir savo pačių) mąstymą pakreipti tokia linkme, kuri nekurtų priešiškumo taupumui.

Šaltuoju laikotarpiu eismo sąlygos gali būti kupinos iššūkių dėl ilgo tamsaus paros meto, ledo ar sniego. Dėl sudėtingų vairavimo sąlygų žiemos mėnesiais avarijų skaičius padidėja. Tačiau vairuotojų galvos skausmu ir nuostoliais gali virsti ne tik eismo įvykiai. Šiame įraše aptarsime, kurios vairuotojų grupės dažniausiai susiduria su nemalonumais kelyje bei kaip apsisaugoti nuo patiriamų nuostolių. 

Metams einant pabaigą – pats laikas trumpai apžvelgti investavimo eksperimentą, pasidairyti naujų investicijų ir pagalvoti apie kitų metų tikslus. Per šiuos šešis mėnesius, kiek jau trunka mano eksperimentas, teko stebėti mažesnių ir didesnių mano turimų finansinių instrumentų vertės svyravimų, tačiau metus užbaigiu pakankamai optimistiškai – su teigiama bendra turimo investicijų krepšelio verte.

Reikšminga dalis – net 48 proc. pensijai kaupiančių šalies gyventojų sako, kad jei jų investicijos prisidėtų mažinant klimato kaitą skatinančias anglies dvideginio emisijas, jie pozityviai priimtų mažesnę nei tikėtasi investicijų grąžą. Tokius duomenis atkleidžia reprezentatyvi pensijai kaupiančių šalies gyventojų apklausa. Neigiamai į tai sureaguotų tik maždaug šeštadalis.

„Swedbank“ suteikė 30 mln. eurų dydžio finansavimą „ACME Grupės“ bendrovės „ACME Solar Group“ atsinaujinančios energetikos projektų vystymui. Šiomis lėšomis bendrovė finansuos saulės ir vėjo parkų statybas, kurių bendra galia sieks per 74 MW, o visa juose pagaminta elektros energija bus parduodama elektros rinkos dalyviams ir vartotojams.

Pirmadienis ir sausio 1-oji yra tos dienos, į kurias sudedame didžiausias savo viltis daugiau sportuoti, skaityti ar pasiekti taupymo tikslų. Dalis tikslų orientuoti į geresnius finansinius įpročius, o štai kiti gali pareikalauti papildomų finansų. Tad kokie bus dažniausi kitų metų tikslai ir ką apgalvoti juos planuojant.

Būtinybė kovoti su klimato kaita keičia Europos nekilnojamojo turto horizontus. Tarptautinės audito ir konsultacijų įmonės „Deloitte“ apklausti Europos NT bendrovių finansų vadovai tarp didžiausių rizikų 2024 m. savo įmonių finansinei būklei išskiria su klimatu susijusius reguliacinius veiksmus. Ir tai – tik artimiausių metų perspektyva, nes reguliaciniai mechanizmai ateityje bus griežtinami. Ką turėtų įvertinti komercinio NT savininkai?

Žymiai suprastėjęs būsto įperkamumas ir toliau slopina būsto pardavimus, o kai kuriuose rinkos segmentuose jau matoma kainos korekcija. Tuo tarpu gyventojai prisitaiko prie situacijos pirkdami mažesnius butus. Dėl didėjančių pajamų ir mažėsiančių palūkanų normų kitais metais būstas bus lengviau įperkamas, bet didesnio aktyvumo rinkoje ekonomistai kol kas neprognozuoja.Komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Pirmąjį fiskalinį ketvirtį „Akola Group“ (buvusios „Linas Agro“) konsoliduoti pardavimai per metus sumažėjo 28,8 proc. iki 420 mln. eurų, daugiausia dėl akivaizdžiai kritusių grūdų ir pašarų pardavimų (–40 proc. per metus). Tuo pat metu bendrasis pelnas sumažėjo tik 13,9 proc. per metus, o tam įtakos turėjo didesni maisto produktų pardavimai (+4,8 mln. eurų per metus), kurie sudarė apie 32 proc. viso bendrojo pelno, palyginti su maždaug 10 proc. prieš metus. Komentuoja CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas Andrej Rodionov.

Trečiąjį ketvirtį bendri „Tallinna Vesi“ pardavimai per metus išaugo 15,8 proc. iki 15,6 mln. eurų, o tam didžiausią įtaką darė nuo 2022 m. spalio 1 d. įsigalioję didesni tarifai. Tuo pat metu pardavimo sąnaudos sumažėjo 9,4 proc. per metus iki 9 mln. eurų dėl 48 proc. per metus mažesnių elektros energijos sąnaudų. Komentuoja CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas Andrej Rodionov.

Vakarų šalyse pastarosiomis savaitėmis toliau augo lūkesčiai, kad tiek JAV, tiek Europos centriniai bankai kitų metų pirmąjį ketvirtį imsis mažinti palūkanų normas. Rinkų optimizmą skatina naujausi ekonomikos rodikliai – nors infliacija dar nenukrito iki 2 proc. metinio tikslo, ji kryptingai arėja jo link. Vis dėlto, centrinių bankų vadovai teigia, kad kalbėti apie mažinimą dar anksti ir žada atidžiai sekti ekonomikos rodiklius.

20 metų nemokamos elektros energijos. Nors skamba beveik per gerai, kad būtų tiesa, tokia yra saulės elektrinių savininkų realybė – saulės energija yra nemokama. Saulės energija yra ne tik aplinkai draugiškas pasirinkimas, bet ir ilgalaikė investicija, padedanti sutaupyti. Per kiek laiko atsipirks saulės elektrinė ir kiek ji padės sutaupyti gaminantiems vartotojams? 

Trečiąjį ketvirtį grupės pakoreguotas EBITDA, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 39,1 proc. iki 91,8 mln. eurų, tačiau 14,8 proc. viršijo mūsų įvertį, o tam įtakos turėjo akivaizdžiai prastesni Žaliosios gamybos (dėl apčiuopiamai mažesnės užfiksuotos elektros kainos) ir Sprendimų klientams (dėl mažesnių apimčių ir techninių apskaitos aspektų) segmentų rezultatai. Tokius pokyčius vertiname daugiausia kaip normalizavimosi procesą po prieš metus buvusio itin didelio pelningumo. 

Orams atšalus vieni svajoja apie smėlėtus paplūdimius, kiti – apie snieguotus kalnus. Lietuviškos žiemos nepasižymi nei vienu, nei kitu, tad įspūdžių ieškoti tenka svetur. Tačiau kartais kelionės apkarsta dėl traumų, vėluojančių skrydžių ar ilgapirščių piktadarysčių. „Swedbank“ duomenimis, vidutinė kelionių draudimo žala šįmet siekė 519 eurų.

Trečiąjį ketvirtį aptarnautų klientų skaičius per metus sumažėjo 2,5 proc. – iki 85700. Tam įtakos turėjo sustiprėjusi konkurencija Turkijos kryptyje ir miškų gaisrai Rodo saloje (Graikija). Dėl to „Novaturo“ pajamos per metus kilstelėjo tik 1 proc. – iki 64,3 mln. eurų, o tam įtakos turėjo apie 4 proc. per metus išaugusi vidutinė kelionių kaina. 

Praėjusiais metais dujų kaina pakilo į 200 EUR/MWh lygį, daugiau nei 10 kartų didesnį nei Europoje buvo įprasta visą praėjusį dešimtmetį. Vyravo gan rimtas susirūpinimas, kad Europos pramonės laukia greitas galas ir nežinia, ar užteks kuro šildymui. Apokaliptinės prognozės buvo labai toli nuo tiesos ir Europa atsipirko tik stagnacija. Tačiau tokio masto energetikos šokas vis tik paliko randus Europos ekonomikoje.

Tikriausiai kiekvienam darbuotojui teko girdėti, jog atleidimo atveju jiems priklauso išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka darbuotojui suteikia tam tikrą finansinę apsaugą, nes netekus darbo prarastos pajamos yra (bent dalinai) kompensuojamos darbdavio. Tačiau išeitinė išmoka priklauso ne visais atleidimo atvejais. Taip pat yra atvejų, kuomet išeitinė išmoka darbuotojui priklauso darbo sutartį nutraukus ne darbdavio iniciatyva. 

„Swedbank“ suteikė 18,9 mln. eurų finansavimą įmonių grupei „City Service“ SE, kuri Lietuvoje ir Latvijoje valdo „Mano Būstas“ ir „City Service“ vardu veikiančius pastatų administravimo ir valdymo veikla užsiimančius verslus. Suteikiamas finansavimas bus skirtas refinansuoti „City Service“ grupės įsipareigojimus kitose finansinėse institucijose bei tolimesnei grupės plėtrai. 

Lapkritį finansų rinkose, visose pagrindinėse turto klasėse, įvyko staigus posūkis į gerąją pusę. Po trijų neigiamų mėnesių „MSCI All Country World“ indeksas pasiekė trečią geriausią mėnesio rezultatą per pastarąjį dešimtmetį (+9,3 proc. USD ir +6 proc. EUR), o išsivysčiusių rinkų grąža buvo šiek tiek didesnė nei besivystančių rinkų regionuose. 

Nepaisant infliacijos, gyventojai nelinkę didinti savo kalėdinių dovanų biudžeto, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Šįmet jis bus vidutiniškai 3 proc. didesnis nei pernai, tačiau kiek mažesnis (1 proc.) nei 2021 m. Po egle gyventojai dažniausiai tikisi rasti pinigų arba dovanų čekį.Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Jei pastarąjį mėnesį domėjotės savo II pensijų pakopos fondo rezultatais, turėjote pamatyti teigiamą grąžą nuo metų pradžios. Per vienuolika  2023 m. mėnesių šalyje veikiančių II pakopos pensijų fondų grąža siekė 11,37 proc. Kaip pensijų fondų rezultatai atrodo ilgalaikėje perspektyvoje ir nuo ko priklausys tolesnė jų grąža?

„Swedbank“ kartu su SEB banku lygiomis dalimis suteikė 125 mln. eurų sindikuotą paskolą bendrovei „Technopolis Ozas“, „Swedbank“ buvo šio sandorio agentas. Paskola skirta „Technopolis Ozas“ verslo parko, valdančio 106 tūkst. kv. m. biurų plotą, įsigijimui. Po pirkimo-įsigijimo sandorio įsigaliojimo verslo parką valdys „Lords LB Asset Management“ įkurtas fondas. Tai – didžiausias komercinio nekilnojamojo turto įsigijimo sandoris Baltijos šalyse šiais metais.   

Praėjo dar vienas mėnuo ir metas pažiūrėti, kaip atrodo mano investicinis krepšelis. Prisipažinsiu, kad po praėjusio mėnesio portfelio „raudonavimo“ nebuvo daug motyvacijos domėtis naujomis investicijomis. Norėtųsi susilaikyti nuo naujų investicijų, tačiau prisimenu, kad nėra blogo laiko investuoti, o dabar nusipirktos akcijos už mažesnę kainą gali atnešti grąžą ateityje, kuomet pakils jų vertė. 

„Swedbank“ kartu su SEB banku lygiomis dalimis suteikė 125 mln. eurų sindikuotą paskolą bendrovei „Technopolis Ozas“, „Swedbank“ buvo šio sandorio agentas. Paskola skirta „Technopolis Ozas“ verslo parko, valdančio 106 tūkst. kv. m. biurų plotą, įsigijimui. Po pirkimo-įsigijimo sandorio įsigaliojimo verslo parką valdys „Lords LB Asset Management“ įkurtas fondas. Tai – didžiausias komercinio nekilnojamojo turto įsigijimo sandoris Baltijos šalyse šiais metais.   

Jauni 18–29 m. suaugusieji gauna vidutiniškai 1180 eurų „į rankas“ siekiantį atlyginimą, rodo „Swedbank“ duomenys. Tačiau savo poreikiams ir norams įgyvendinti norėtų gauti vidutiniškai 1760 eurų pajamas. Šios sumos, anot respondentų, pakaktų būtiniesiems poreikiams, taupymui ir ne pirmo būtinumo reikmėms. Be to, 59 proc. apklaustųjų teigia dirbantys srityse, kurių perspektyva ateityje abejoja. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.Komentuoja „Swedbank“ finansinio raštingumo ekspertė Justina Bagdanavičiūtė ir „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Per „Juodojo penktadienio“ išpardavimų dieną (lapkričio 24 d.) „Swedbank“ klientai apsipirkdami lietuviškose interneto parduotuvėse šįmet išleido apie 12,8 mln. eurų. Tai – 28 proc. didesnė suma nei praėjusiais metais.Komentuoja „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas.

Praėjusią savaitę akcijų rinkos Vakarų šalyse išlaikė augimo kryptį. Šis akcijų ralis tęsiasi jau nuo spalio pabaigos, o jį sąlygojo nukritęs JAV iždo obligacijų pajamingumas. Prie pozityvių pokyčių biržose prisidėjo ir kritusios naftos bei gamtinių dujų kainos, lėtėjančios infliacijos, darbo rinkos rodikliai bei augantys lūkesčiai dėl palūkanų mažinimo.

„Swedbank“ suteikė 7,8 mln. eurų dydžio finansavimą įmonei „AE Saulės vatas“. Gautos lėšos bus panaudotos 20 MW saulės parko Kretingos rajone išvystymui.

Daugiau nei pusė – 54 proc. – gyventojų per išpardavimus įsigytų daiktų nenaudoja visai arba panaudoja vos kartą ar kelis. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.Komentuoja „Swedbank" Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

Gruodis dažnai asocijuojasi su išpuoštomis parduotuvėmis, miestų gatvėmis bei namais. Tiesa, kartais kalėdiniai pasiūlymai ir akcijos paskatina pirkti daug dažniau ir daugiau, tad neretai dekoracijos būna perteklinės, o po švenčių šiukšlynai tampa perkrauti nebereikalingomis dekoracijų detalėmis. Pateikiame keletą idėjų, kaip sutaupyti ir prisidėti prie tvaresnių Kalėdų.Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

Kalėdų laikotarpiu savo dėmesį artimiesiems ir draugams įprastai išreiškiame dovanodami dovanas. Tačiau kartu su dovanomis bei jų pirkimu ateina ir perteklinis vartojimas, kuris ne tik tuština piniginę, bet ir daro neigiamą poveikį aplinkai. Kaip rodo „Swedbank“ tyrimas, 2 iš 5 gyventojų tvarumą laiko svarbiu kriterijumi perkant Kalėdų dovanas. Tad aptarkime, kaip galime dovanoti tausodami aplinką ir banko sąskaitos likutį.Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

Užsitęsęs ryškus kainų kilimas ir ekonominis neapibrėžtumas šįmet didino taupančių gyventojų gretas, atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Ėmę taupyti kasdien nurodo 66 proc. gyventojų – 7 proc. punktais daugiau nei 2021 m. Taip pat padaugėjo žmonių, kurie laiko atsidėję daugiau grynųjų pinigų.Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

„Swedbank“ kartu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) suteikė 16 mln. eurų sindikuotą paskolą logistikos centrui „J55“, kurį vysto bendrovė „Sirin Development“. Finansavimas suteiktas pirmiems dviem Vilniaus vakarinėje dalyje vystomo projekto etapams, per kuriuos užbaigtos 20 tūkst. kv. m ir 15 tūkst. kv. m ploto sandėliavimo patalpos. 

Iki Kalėdų likus vos daugiau nei mėnesiui, pats metas pradėti galvoti ir apie būsimą švenčių stalą. Deramai neplanuojamos vaišės gali ne tik lemti dideles išlaidas, bet ir tapti maisto švaistymo priežastimi. Aptarkime, kaip taupiai ir tvariai suruošti šventinius valgius.

„Swedbank“ mažina kitų metų euro zonos ir Baltijos šalių BVP augimo prognozes, bet vis dar mano, kad daugeliui šalių pavyks išvengti ženklaus nuosmukio. Atsigavimas prognozuojamas tik kitų metų antrąjį pusmetį, kuomet teigiamos įtakos lūkesčiams, vartojimui ir investicijoms turės mažėjančios palūkanų normos.Komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jei roges žiemai reikia ruošti vasarai, tai saulės elektrinę saulėtojo sezono pradžiai derėtų pradėti ruošti dar rudenį. Nuosava saulės elektrinė ne tik sumažina asmeninį neigiamą poveikį aplinkai, tai yra ir puiki investicija, kuri leidžia sutaupyti namų elektros energijos išlaidas. Norintiems pradėti taupyti, laukti nėra ko – dabar yra geriausias laikas įsirengti saulės elektrinę ir tapti gaminančiais vartotojais. Atsakome, kodėl dabar geriausias laikas įsirengti saulės elektrinę.

Daugelis pirmą kartą vykdant tarptautinius mokėjimus susiduria su netikėtumu – reikalingas jų banko SWIFT (BIC) arba IBAN kodas. Kasdienės banko paslaugos tokių kodų nereikalauja, tad pirmą kartą apie juos išgirdus kyla klausimų. Šiame tinklaraščio įraše mes išsiaiškinsime, kas yra SWIFT (BIC) ir IBAN kodai, kur juos rasti ir kam jie skirti.

Spalis buvo trečias mėnuo iš eilės, kai mažėjo akcijų kainos – pasaulio akcijos eurais atpigo 3 proc. („MSCI All Country World“ indeksas). Besivystančios rinkos nukentėjo šiek tiek labiau negu išsivysčiusios. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu beveik nepasikeitė. JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas gerokai pakilo (+36 baziniais punktais 10 metų obligacijoms), tačiau Vokietijos sumažėjo dėl didėjančio JAV ir Europos ekonominių sąlygų skirtumo. 

Įsivaizduokite situaciją: pamatote finansiškai patrauklų norimo darbo skelbimą, atvykstate į darbo pokalbį, įmonė jums išsyk pasiūlo darbo vietą, tačiau iš pokalbio išeinate nusivylę. Kodėl? Nes darbdavys nurodė  atlyginimą „ant popieriaus“, o jūs manėte, kad minimas atlyginimas yra atskaičius mokesčius. Atlyginimas prieš ir po mokesčių yra vadinami, atitinkamai, bruto ir neto darbo užmokesčiu. Šias sąvokas svarbu pažinti siekiant išvengti nemalonumų ir nusivylimų. 

Net 19 proc. tėvų mano, kad vaikai patys išmoks valdyti finansus ir apie tai su savo atžalomis nekalba, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta 5–23 metų amžiaus vaikų turinčių šalies gyventojų apklausa. Tačiau išmokti teisingai ir tvariai valdyti savo finansus be finansinių žinių – neįmanoma. Tuo metu atsitraukti nuo atsakomybės ir tikėtis, kad visko išmokys mokykloje taip pat nereikėtų. Aptarkime, kodėl.

Lietuvos gyventojai prekybos ir paslaugų vietose vis dažniau atsiskaito telefonu ar kitu išmaniuoju įrenginiu, susietu su bekontakte mokėjimo kortele, pastebi „Swedbank“. Kaip rodo banko kortelių skaitytuvų duomenys, šiuo metu 1 iš 7 atsiskaitymų atliekama naudojantis mobiliąja pinigine. Šio tipo atsiskaitymų skaičius per pastaruosius dvejus metus išaugo daugiau kaip 4 kartus. Be to, lietuviai šį atsiskaitymo būdą yra pamėgę labiausiai tarp Baltijos šalių gyventojų.

Nors verslo sėkmę lemia daugybė dedamųjų, tinkamas finansų valdymas – viena svarbiausių. Kokias finansų valdymo klaidas dažniausiai daro įmonės bei kaip kelios skirtingos banko sąskaitos gali palengvinti finansų valdymo procesus, atsako verslo koučingo specialistas Povilas Petrauskas. 

Dar praėjusių metų pradžioje pagrindinė įmonių augimą stabdanti priežastis buvo darbuotojų trūkumas – su šia problema Lietuvoje susidūrė beveik kas trečia įmonė. Šiandien stebime jau kitokio pobūdžio problemą. Laisvų darbo vietų užregistruota mažiausiai per dešimtmetį, o nedarbo lygis pradėjo didėti.

Pastarosios dvi savaitės akcijų rinkose – ne pačios pozityviausios. Pagrindiniai JAV ir Europos akcijų indeksai per pastarąsias savaites buvo spaudžiami rinkose dominavusių pardavėjų. Pagrindinės priežastys: neramumai Artimųjų Rytų regione, nuvylę didžiausių JAV įmonių trečio ketvirčio rezultatai bei toliau kylantis ilgo laikotarpio JAV iždo vertybinių popierių pajamingumas.

Susikurti gerą santykį su taupymu – ne taip jau ir paprasta. Dažnai atrodo, kad tikrai yra kur išleisti pinigus dar šiandieną, o ateities finansiniai tikslai – taip sunkiai apčiuopiami, kad rasti motyvacijos jų siekti gali būti sudėtinga. Vis dėlto, kaip rodo „Swedbank“ tyrimai, taupančių gyventojų daugėja.Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank" Finansų instituto ekspertė.

„Baltos lūpos, blyškus veidas / Šviesos dingo, dienos trumpos / Sunkiai sekasi mokėti nuomą“, – vienoje iš savo dainų dainuoja Ed Sheeranas. Paskutinę spalio dieną, švęsdami Šiurpnaktį (angl. Halloween), Lietuvoje galime savaip interpretuoti vieno garsiausių pasaulio atlikėjų dainos tekstą – veidus išsidažę vaikai ar suaugusieji, trumpos dienos, ilgos naktys ir galimi finansiniai sunkumai. Tačiau ar tikrai šalies ekonomika žada mus ir toliau šiurpinti bei kaip susijęs Ed Sheeranas ir infliacija?Komentuoja „Swedbank" ekonomistė Greta Ilekytė.

Po keturis mėnesius trukusio investavimo eksperimento savo investavimo kelionę tęsiu toliau. Rugsėjo mėnesį nepirkau jokių naujų investicinių priemonių, aktyvios buvo tik periodinio investavimo sutartys. 

Dažniausiai Lietuvos gyventojai ieško tvaresnių maisto produktų, gėrimų ir buities prekių, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Tačiau daugiau reikšmės siekiant mažinti poveikį aplinkai lietuviai teikia savo įpročiams, pavyzdžiui, vartojimo mažinimui ar atliekų rūšiavimui. Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

Šių metų žiemą pasitinkame gerokai ramesni nei praėjusią – dujų kaina stabilizavosi, o Europos gyventojams nebegresia šalti namai, ištuštėjus dujų saugykloms. Elektros, kaip ir kitų žaliavų kainos, atsitraukė nuo rekordinių aukštumų, o įtampa tiekimo grandinėse atslūgo. Be to, išsikvėpė ir infliacija – metinis jos rodiklis Lietuvoje jau siekia vos 3 proc. Galiausiai, atsparumą demonstruoja ir pramonė, ir nemaža dalis eksportuotojų, ir vartotojai.

Nors finansavimosi paklausa, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, yra sumažėjusi, augo tiek verslo, tiek ir privačių klientų paskolų portfelis; bendrovių ateities lūkesčiai yra atsargūs, tačiau jos tęsia ir aktyviai įgyvendina atsinaujinančių energetikos išteklių projektus, kiti sektoriai taip pat rodo finansavimosi poreikį; indėlių portfelis didėjo – toliau stebimas gyventojų alternatyvių investavimo produktų poreikis. 

„Swedbank“ su energetikos bendrove „Ignitis grupė“ susitarė dėl 70 mln. eurų finansavimo. Skiriamas overdrafto limitas bus naudojamas apyvartinio kapitalo poreikiams valdyti, užtikrinant „Ignitis grupės“ likvidumą.

Pasauliniuose pensijų fondų valdytojų apdovanojimuose „P&I WorldPensionSummit 2023“ Lietuvoje veikiantis II pakopos pensijų fondas „Swedbank Pensija 1975-1981“ pripažintas vienu geriausių investicijų valdymo kategorijoje. Antroji vieta „Swedbank“ valdomam pensijų fondui skirta už ilgalaikius investavimo rezultatus ir tvarių investicijų kryptį.

Nors aplinkos taršą dažniausiai siejame su pramone, transportu, žemės ūkiu, atliekų perdirbimu ir panašiais procesais, visi veiksmai, kuriuos atliekame virtualioje erdvėje, taip pat daro neigiamą poveikį aplinkai.

Gyventojams, svarstantiems taršią transporto priemonę iškeisti į elektromobilį, apsispręsti gali padėti ekonominiai, aplinkosauginiai argumentai ir valstybės parama įsigyjant elektromobilius bei jų įkrovimo stoteles.

Kiekvienas sėkmingas verslas prasideda nuo idėjos, tačiau vien gerų minčių įmonės sėkmei gali neužtekti. Verslo pasaulis nepastovus ir konkurencingas, tad svarbu tinkamai prižiūrėti finansus. Tam į pagalbą pasitelkiamas finansų valdymo planas. Kodėl jis yra svarbus ir kokios rizikos kyla verslui, neturinčiam šio plano, atsako finansinių paslaugų įmonės „Pelningi sprendimai“ vadovas Audrius Rubinas.

Jei pandemija pakeitė mūsų darbo įpročius ir dažniau dirbame iš namų, reikšmingą dalį laiko praleidžiame namų darbo kambaryje ar tam skirtoje erdvėje. Čia nuolat veikia kompiuteris, atskiras monitorius, stalo apšvietimas, todėl energijos vartojimas šioje namų erdvėje darbo metu gali reikšmingai išaugti. Kaip pastebi „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė, darbo kambario prietaisai energiją naudoja ir budėjimo režime.

Vyriausybė pristatė kitų metų biudžeto projektą, kuriame numatytas beveik 3 proc. sieksiantis valstybės finansų deficitas. Iškart pasigirdo ir pageidavimų skirti papildomų lėšų įvairioms sritims, ir nuogąstavimų, kad deficitas per didelis, o šalies finansai valdomi neatsargiai. Biudžetas skirtas ne tik valstybės funkcijoms finansuoti, bet ir skatinti arba vėsinti šalies ūkį. Šiuo metu ekonomika patiria stagnaciją, todėl deficito didėjimas yra laiku ir vietoje. 

Įpratę prie kasdienių patogumų turbūt retai pagalvojame, kad gėlas vanduo yra ribotas išteklius, kurio kiekis visame pasaulyje mažėja. Ydingi mūsų įpročiai, nesandari santechnika, pasak įmonės „Kauno vandenys“ technikos direktoriaus Dariaus Gražio, gali lemti nemažus kiekius iššvaistyto vandens ir nebūtinas išlaidas.

Sukurti bei palaikyti patogų vaiko kambarį gali būti iššūkis. Nuo „noriu būti astronaute“ iki „noriu būti mokytoja“ yra tik vienas žingsnis, o jis neretai reiškia ir norą aplink save susikurti tematinę aplinką ar bent turėti tematinių žaislų ir kitų daiktų. Tokios aktyvios savęs paieškos yra mūsų atžalų augimo pagrindas, tai gali virsti nemažomis išlaidomis ir aplinkai ne itin draugiškais sprendimais.  

Kalbėdami apie tvarumą dažniausiai pagalvojame apie aplinkosaugą, tačiau, pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos, psichikos sveikata yra viena iš darnaus vystymosi dedamųjų. Geras poilsis ir tvari poilsio kultūra emocinei sveikatai itin svarbi. Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, norint kokybiškai pailsėti, reikia suprasti, kad poilsis nėra tai, kam lieka laiko po darbo. Tai – lygiavertė gyvenimo dalis.

Erdvėse, kuriose yra daugiausia elektros prietaisų, natūraliai išnaudojame daugiausia energijos. Pasak „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovės Astos Vaitulevičės, atmetus kondicionavimo, vandens ruošos įrenginius bei šilumos siurblius, dėmesys turėtų krypti į virtuvę. Siekiant tvaresnės kasdienybės, pirmiausia reikėtų susitelkti į tai, kaip ir kokius elektros prietaisus naudojame. 

Svetainė yra ir mūsų namų veidas, ir kambarys, kuriame praleidžiame bene daugiausiai dienos laiko. Todėl šį kambarį norisi nuolatos tobulinti ar transformuoti, būdami jame suvartojame nemažai elektros. Interjero dizainerė Eglė Rinkevičienė pataria, kaip taupant pinigus ir tausojant aplinką sukurti norimą kambario charakterį. 

Atsakingas vartojimas atnaujinant namus ir kuriant interjerus tampa vis aktualesnis – tai padeda ir sutaupyti, ir tausoti aplinką. Pasak interjero dizainerės Eglės Rinkevičienės, svarbu, kad kurdami savo namus apgalvotume ne tik spalvas ar baldų stilių, bet ir interjerui naudojamų medžiagų tvarumą ir kaip pasirūpinti sveikesne ir natūralesne aplinka. 

Namuose suvartojamos elektros energijos kiekį lemia 3 dalykai: mūsų įpročiai, elektros prietaisų energinis efektyvumas ir jų naudojimo dažnis. Kad ir kokie taupūs būtų mūsų prietaisai ar elektros lemputės, jei nuolat pamirštame juos išjungti, kuomet nenaudojame, švaistome energiją. Tinkami įpročiai ilgainiui gali duoti didžiausią efektą, o planuojant namų atnaujinimą apie juos reikėtų pagalvoti pirmiausia. 

Šalies gyventojai vis aktyviau domisi būdais, kaip įdarbinti savo laisvas lėšas, pastebi „Swedbank“. Per spalio 2-16 d. vykusią trečią Vyriausybės lakštų platinimo emisiją banko klientai jų įsigijo už daugiau kaip 24 mln. eurų sumą. Iš viso per tris emisijas taupymo lakštų klientai jau yra įsigiję už daugiau kaip 113 mln. eurų. Banko skaičiavimu, tai per metus gyventojams turėtų atnešti 4,3 mln. eurų grąžą.Komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.

Šįmet vasara išeiti neskubėjo, tad dar neseniai saulės spinduliais paežerėse besimėgavusiems gyventojams kalėdinės puošmenos kai kuriuose prekybos centruose kėlė didžiulę nuostabą. Bet tai – geras priminimas, kad iki didžiųjų metų švenčių liko vos daugiau nei pora mėnesių, o joms pasiruošti iš anksto – tiesiog būtina.

Net 53 proc. jaunuolių nurodo daugiausia žinių apie pinigus gaunantys iš tėvų, atskleidė prieš kurį laiką „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta jaunuolių apklausa. Tyrimas taip pat parodė, kad dėl finansinių žinių trūkumo jaunuoliai jaučia nerimą. Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė, pateikia atsakymus ir patarimus, kaip formuoti tvarią vaikų finansinę elgseną.

Paauglystėje, susidūrus su neribotų norų ir ribotų galimybių iššūkiais, tėvai iš savo jaunuolių gali sulaukti ir netikėtų ar kiek nepatogių klausimų apie pinigus. „Kodėl man duodate tiek mažai kišenpinigių? Ar tikrai turiu taupyti? Kodėl negaliu nusipirkti to, ko noriu?“ Šie ir panašūs klausimai kels mažiau įtampos, jeigu jų atsakymus pasiruošite iš anksto. 

Pokalbius apie pinigus su vaikais rekomenduojama pradėti nuo mažens. Pradėjus lankyti mokyklą smalsumas tik dar labiau išauga – įdomu ne tik tai, iš kur atsiranda pinigai, bet ir kodėl jų negalima atsispausdinti patiems namuose arba, kodėl vieni jų turi daugiau nei kiti. 

Tėvai ir jų pavyzdys yra pagrindinis finansinių žinių šaltinis maždaug dviem iš trijų šalies jaunuolių, atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu prieš keletą metų atliktas tyrimas. Vis dėlto, nemaža dalis tėvų su vaikais neaptaria aktualių pinigų valdymo klausimų. Dėl to sulaukę vyresnio amžiaus jaunuoliai dažnai jaučia tokių žinių trūkumą ir su tuo susijusį nerimą. Taigi, kurias temas vertėtų įtraukti į bendrus šeimos pokalbius?

Kas antra šalies įmonė dabartinę verslo aplinką vertina kaip palankią, tačiau įmonės į plėtros planus žvelgia itin atidžiai ir atsargiai vertina galimybes skolintis lėšų apyvartiniam kapitalui ar investicijoms per artimiausius 12 mėnesių. Atsargius įmonių ateities lūkesčius labiausiai lemia ekonominis neapibrėžtumas. 

Norėdami išugdyti atsakingą savo vaikų elgesį su pinigais, padėkite jiems perprasti 3 pagrindinius pinigų dėsnius –  sveiką pajamų ir išlaidų santykį, nuoseklų taupymą ir palūkanų grąžos efektą. Žemiau esančiose iliustracijose galite susipažinti su jų esme ir pagal pateiktas nuorodas surasti daugiau naudingos informacijos.

Finansų pasaulis yra įvairus ir kompleksiškas, todėl suprasti jį vaikams (o ir suaugusiems) yra didelis iššūkis. Tačiau žaidimo metu vaiką kur kas labiau įtrauksite, sudominsite ir galėsite vaizdžiai paaiškinti sudėtingesnes finansų sąvokas, pinigų veikimo principus ar taupymo paskirtį. Kokius žaidimus rinktis ir ką žaisti su vaikais, kad lavintume jų supratimą apie pinigus?

Tarpbankinės palūkanų normos Euribor pasiekė 4 procentus, aukščiausią lygį nuo 2008-ųjų metų. Vis tik daugėja ženklų, kad kitais metais Europos Centrinis Bankas (ECB) jau kovos nebe su infliacija ir pradės mažinti palūkanų normas.

Baltijos šalių biržų apyvarta per pastarąjį ketvirtį sudarė apie 111 mln. eurų ir, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 6 proc. Tai mažiausias ketvirtinis kritimas nuo praėjusių metų antrojo ketvirčio. Be to, rugsėjo mėnesį apyvarta Baltijos šalių biržose jau buvo 17 proc. didesnė nei prieš metus, o kelios įmonės sugebėjo investuotojus nustebinti itin gerais rezultatais ir iš karto pritraukė jų susidomėjimą.Komentuoja Vytautas Lapė, „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas.

Nuo 1 iš 100 prieš šešetą metų prie 1 iš 10 šįmet – taip pasikeitė kišenpinigius pavedimu į banko sąskaitą gaunančių 7–10 m. amžiaus vaikų skaičius, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta 5–23 m. amžiaus gyventojų apklausa. Tačiau pradinukai – ne vienintelė vaikų amžiaus grupė, kuri kišenpinigius dažniau gauna skaitmeniniu pavidalu. Ką būtina aptarti su atžalomis prieš joms gaunant mokėjimo kortelę ir kišenpinigių joje?

Savaitgalį kilus kariniam konfliktui Izraelyje, jau dabar matome, kad tai lems ne tik  sugriautus pastatus ir sunaikintą infrastruktūrą, bet ir milžiniškus žmogiškuosius nuostolius. Tai taip pat paveiks pasaulio tiekimo grandines ir žaliavų, ypač naftos, kainas. Nors Lietuvoje esame toli nuo konflikto, šių įvykių atgarsius, panašu, netrukus pajusime ir mes.

Rugsėjis finansų rinkose prasidėjo laukimu, o mėnesio viduryje, po centrinių bankų pinigų politikos posėdžių, nuotaikos pakrypo neigiama linkme. Pasaulio akcijų rinkos eurais smuko 1,7 proc., o didžiausias išpardavimas vyko JAV akcijų rinkoje (-2,4 proc. eurais). JAV dolerio kursas euro atžvilgiu pakilo 2,5 proc., todėl rezultatas doleriais buvo gerokai prastesnis. 

Alytiškis Mindaugas Kanapickas gimtajame mieste jau beveik penkiolika metų vysto verslą, kurį pradėjo visai neplanuotai, paskatintas krikšto tėčio. Į elektros prekių parduotuvę užsukę klientai viską gauna iš vienų rankų: nuo reikalingų elektros prekių iki įvairiausių jų sistemų montavimo paslaugų ir konsultacijų.

Su kokiu protingu žmogumi pasitarei? Tokį ironišką mamos klausimą išgirdo Indrė Mikeškaitė, kai artimiesiems pasakė metanti teisininkės darbą ir sukanti į prekybą drabužiais. Rizika pasiteisino – per penkerius metus Indrė su partneriu Tautvydu Eliošiumi spėjo įsukti savo prekės ženklą „Mur mur“. Neišvengta ir klaidų, apie kurias moteris atvirai kalba. Kai kurias jų ištaisyti padėjo profesionalių patarėjų žvilgsnis iš šono.

Po praėjusių metų akcijų rinkų nuopuolio kai kuriems investuotojams šie metai galėjo atrodyti kupini galimybių ir vilties. Tačiau pirmojo pusmečio euforija blėsta, o artimiausius metus, tikėtina, daug geresnį rizikos ir grąžos santykį pasiūlys ne iki šiol blizgėjusios akcijos.

Asmeninių ir verslo finansų valdymas turi bendrą vardiklį – siekiant juos valdyti sėkmingai, ir vienu, ir kitu atveju svarbus kruopštus biudžeto planavimas, jo sekimas, gebėjimas išsikelti ir siekti ilgalaikių tikslų. Vis dėlto, egzistuoja ir tam tikrų skirtumų. Ką svarbu žinoti ir kaip pasirūpinti verslo finansų sveikata, atsako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Atsparesnė JAV ekonomika ir geresni nei tikėtasi JAV įmonių rezultatai skatina analitikus peržiūrėti „S&P 500“ indekso lygio prognozes. Kita vertus, didelę dalį pajamų užsienio valiuta gaunančios įmonės ima patirti sunkumų dėl stipraus JAV dolerio. Recesijos tikimybė JAV ekonomikoje išlieka, ypač jei FED nuspręstų, kad dabartinis palūkanų lygis yra per žemas infliacijai galutinai sutramdyti.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

ES kalbant apie vis naujus tvarumo reikalavimus verslui ir poreikį geriau suprasti poveikį visoje tiekimo grandinėje, įmonių veiklos pokyčiai atrodo neišvengiami. Tačiau ar Lietuvos verslas jiems jau subrendo? Šalies įmonių apklausa rodo, kad bent pusė jų realų pokyčių poreikį tvarumo srityje jaučia jau šiuo metu arba mano, kad toks poreikis iškils per ateinančius dvejus metus. Be to, į tvarumo pokyčius verslas žvelgia ne tik kaip į reikalavimų nulemtą prievolę, bet ir kaip į būdą geriau atliepti besikeičiančius vartotojų lūkesčius.  Komentuoja Karolina Semionovaitė, „Swedbank” tvarumo vadovė.

Rugsėjį, po keturių mėnesių pertraukos, Lietuvoje vėl užfiksuota teigiama mėnesinė infliacija, kuomet kainos buvo 0,7 proc. didesnės nei rugpjūtį. Vis dėlto, net ir neigiamos mėnesinės infliacijos periodui, panašu, jau pasibaigus, metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį siekė 4,1 proc. ir buvo mažiausia per pastaruosius dvejus metus. Ar tikrai infliacija nebėra didžiausia Lietuvos ekonomikos problema?Komentuoja Greta ILekytė, „Swedbank“ ekonomistė.

Paskutinėje „Investavimo akademija“ laidoje ne tik suskaičiuojame, kaip per keturis mėnesius keitėsi laidos vedėjos investavimo eksperimento krepšelis, bet ir toliau su ekspertais plečiame žinias:Kokius rodiklius ekonomistai stebi prognozuodami akcijų kainas ir ar lengva juos stebėti paprastam investuotojui?Kokias priemones pasirinkti pirmajai investicijai?Kaip nusistatyti savo rizikos toleranciją?Investuoti ar geriau grąžinti būsto paskolą?Tai tik dalis klausimų, į kuriuos žiūrovams atsakys „Milvas” fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis ir Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Laidoje jūsų laukia ir svarbiausios žinios su Ignu Krupavičiumi iš finansų pasaulio. Šįkart daugiausiai laiko skirsime aptarti Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų centrinių bankų sprendimus.  Laidos vedėja Justina Bagdanavičiūtė kartu su savo patarėju Tautvydu detaliai peržvelgs savo turimą investicijų krepšelį ir aptars, ko svarbu nepamiršti ateityje, kai ji investavimo kelionę tęs savarankiškai. Per projekto laiką ji iš viso jau investavo 1100 Eur.Visa laidoje pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.

Per patį koronaviruso pandemijos įkarštį pradėję verslą vilniečiai įsibėgėjo taip, kad antraisiais metais apyvartą padidino keturiais kartais, o trečiaisiais padidėjo dar dukart. Kondicionierių iš šilumos siurblių įrangos pardavimo, montavimo ir technines priežiūros užsiimančios įmonės bendrasavininkai suvokė, kad tai taškas, kai bet kokia klaida finansų valdyme gali būti lemtinga.

Vilnietis Algirdas Mameniškis jau daugiau nei dešimtmetį tęsia savo tėvų pradėtą verslą. Į parduotuvę užsukę klientai čia gali rasti visą gamą prekių – ir biuro kėdžių, ir kilimėlių, ir transporto priemonių serviso įrangos, ir net technikos neįgaliesiems. „Pamatėme, kad rinkoje yra labai daug spragų. Nuo to viskas ir prasidėjo“, – pasakojo A.Mameniškis.

Šįmet gyventojai aktyviau skolinasi vartojimo reikmėms, rodo „Swedbank“ duomenys. Per pirmąjį šių metų pusmetį bendra banko suteiktų vartojimo paskolų suma gyventojams sudarė daugiau kaip 69 mln. eurų. Tai 23 proc. didesnė suma nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Vartotojams vis dažniau apsiperkant internetu, konkurencija elektroninės prekybos rinkoje – itin didelė. Rinkos žaidėjams kaip niekad svarbu ne tik sumaniai prisitraukti pirkėjų, bet ir juos išlaikyti. Tai padaryti gali padėti ir gera kainodara. Kaip tinkamai nustatyti kainas bei nuolaidas, atsako kosmetikos ir maisto papildų parduotuvės „NewCrush“ įkūrėja Karolina Barasnevičiūtė.

Štilis būsto rinkoje tęsiasi – aukštos būsto kainos ir stipriai išaugusios palūkanos, gerokai sumažino aktyvumą būsto rinkoje. Nepaisant smarkiai kritusių pardavimų, būsto kainos Lietuvos didmiesčiuose laikosi aukštumose, tačiau Rygoje ir Taline matomi pirmi ryškesni kainų korekcijos ženklai. Artimiausią pusmetį atlyginimai augs sparčiau nei būsto kainos, o palūkanos, tikėtina, nebedidės, todėl būsto įperkamumas pradės augti.

„Swedbank“ kartu su didžiausiu verslo naujienų portalu „Verslo žinios“ pristato naują įrankį įmonėms – Tvarumo indeksą duomenų portale rekvizitai.lt. Nuo rugsėjo 20 d. prie kiekvienos įmonės informacijos atsirasiantis tvarumo įvertis skalėje nuo 0 iki 10 bus matomas jų partneriams ir klientams bei padės verslui siekti tvaresnių veiklos standartų.

Nepaisant aukštų bazinių palūkanų, recesijos tikimybė JAV mažėja. Prognozuojama, kad amerikiečių realiosios pajamos vėl pradės augti kitąmet. Tuo metu euro zonos ekonominės perspektyvos prastėja ir čia tikimasi lėtesnio augimo ateinančius dvejus metus. Naftos gavybos apribojimai galiausiai nulėmė staigesnį jos atsargų sumažėjimą ir prie triženklės ribos artėjančią kainą, kas vėl tampa impulsu infliacijai.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

Papildomai uždarbiaujantys šalies gyventojai dažniausiai užsidirba iki 50 eurų per mėnesį siekiančią sumą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Tiesa, kai kurių gyventojų papildomas uždarbis sudaro netgi didesnę nei 800 eurų sumą per mėnesį.

Skatindamas gyventojų finansinį raštingumą ir jų domėjimąsi investavimu, „Swedbank“ nuo šiol visiems savo klientams 18-ojo gimtadienio proga padovanos investicinio fondo vienetų. Šią unikalią dovaną, kurios vertė sieks 20 eurų ir kuri daugeliui taps pirma tikra investicija, pilnametystės sulaukę jaunuoliai galės gauti prisijungę prie interneto banko. Dovaną bankas pasirengęs įteikti ir esamiems, ir būsimiems banko klientams, o ją bus galima atsiimti iki kol sukaks 19 metų. 

„Kai nusprendėme įsirengti saulės elektrinę, neturėjome pakankamai santaupų, tačiau ir laukti nenorėjome, todėl pradėjome domėtis paskolos galimybėmis. Gavę pasiūlymą supratome, kad net ir su paskola įsirengus saulės elektrinę pavyks sutaupyti“, – sako Rasa Kaikarienė, ilgametė „Swedbank“ klientė. Ji ant namo stogo įsirengė 6,15 kW galios saulės elektrinių bendrovės „Saulės grąža“ saulės elektrinę.

Rugpjūčio paskutinę ir rugsėjo pirmą savaitėmis į akcijų rinkas grįžo optimizmas. Didieji indeksai augo po 3 proc., atstatydami didžiąją dalį rugpjūčio pradžioje patirtų nuostolių. Svarbiausios gyventojams ir verslams šešių mėnesių EURIBOR palūkanos toliau stabiliai laikosi ties 3,95 proc.Komentuoja Tautvydas Marčiulaitis, nepriklausomas finansų ekonomistas.

Per pirmą naujos Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijos platinimo savaitę „Swedbank“ klientai sudarė daugiau kaip 1,3 tūkst. sutarčių už 18 mln. eurų dėl lakštų įsigijimo. Šiuo metu platinama antroji vienų metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų emisija, už kurią bus mokamos 3,8 proc. metinės palūkanos. Jos platinimas vyksta iki rugsėjo 18 d.

Aštuntoje „Investavimo akademija“ laidoje laidos vedėjai ir ekspertai dalinasi savo žiniomis ir patirtimi apie subalansuotus fondus:Kuo subalansuoti fondai skiriasi nuo kitų, esančių rinkoje?Kokio amžiaus investuotojams jie tinkami?Ar subalansuoti fondai tinka, norint investuoti periodiškai?Koks šių fondų pasirinkimas yra Lietuvos investuotojams? Tai tik dalis klausimų, į kuriuos klausytojams atsakys „Milvas” fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis ir „Swedbank” Investavimo produktų srities vadovas Donatas Šetikas. Jie yra rubrikos „Klausiat? Atsakom!” ekspertai.Taip pat klausytojams toliau pasakojame, kas svarbaus ir įdomaus įvyko finansų pasaulyje. Svarbiausias naujienas, jau tradiciškai, pristato žurnalistas Ignas Krupavičius. Šįkart dėmesio centre – ne tik naujienos apie akcijų rinkas, bet ir apie palūkanų normas ir infliaciją.Teorines žinias apie subalansuotus fondus laidos vedėja Justina Bagdanavičiūtė išbandys ir praktiškai – 100 eurų papildys savo investicijų portfelį, pasirinkdama vieną iš subalansuotų fondų. Visa laidoje pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.

„Swedbank“ pasirašė 8 mln. eurų finansavimo sutartį su bendrove „Safe Community“, priklausančia fondui „Baltcap Infrastructure Fund“, kuri statys Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) administracinį pastatą ir vėliau užtikrins jo priežiūrą. Šis projektas plėtojamas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) pagrindu.

Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje vėl užfiksuota mėnesinė defliacija, kainos buvo 0,2 procento mažesnės nei liepą. Šiuo metu stebime nepriklausomos Lietuvos istorijoje dar nematytą reiškinį – vartotojų kainų indeksas mažėja keturis mėnesius iš eilės, o vien prekės pinga penkis jau mėnesius iš eilės. Kokios to priežastys, kodėl daugelio tai nedžiugina ir ko galima tikėtis ateityje?Komentuoja dr. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

„Swedbank“ pirmasis iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų pradeda teikti specializuotas žaliąsias paskolas miško įveisimui, kurių gavėjai įsipareigos mišką auginti laikantis tvarumo reikalavimų ir pasodinto miško nekirsti. Finansavimas teikiamas bendradarbiaujant su estų startuoliu „Arbonics“, sukūrusiu technologinį sprendimą, leidžiantį sumodeliuoti naujo miško projektą bei apskaičiuoti, kokį kiekį anglies dvideginio emisijų sugers pasodintas miškas. Startuolis taip pat suteiks miško savininkams galimybę užsidirbti iš anglies dvideginio kreditų.

Per pirmąjį šių metų pusmetį „Swedbank“ šalies gyventojams bei įmonėms lengvųjų automobilių įsigijimui suteikto lizingo suma siekė 120 mln. eurų. Kaip rodo banko duomenys, gyventojų ir verslo susidomėjimas aplinkai draugišku transportu auga – jis sudaro maždaug 31 proc. visų lizingu įsigyjamų automobilių.

„Swedbank“ padidino finansavimą „Agrokoncerno“ grupei ir su „Luminor“ užtikrino 150 mln. eurų finansavimą jų verslo vystymui. Finansavimą sudaro pratęsta 100 mln. eurų kredito linija ir 50 mln. eurų overdrafto limitas. Abu bankai finansavimą užtikrino lygiomis dalimis.

Prieš kelerius metus vilnietį Mindaugą Skudutį sužavėjo važiavimas elektromobiliu, todėl nusprendė aistrą paversti verslu: parduodamų automobilių parkas per gana trumpą laiką išaugo nuo vieno ir keliasdešimt. „Viskas, kas vyksta su planeta, man tikrai svarbu, todėl bandome per tą prizmę kažkiek prisidėti – nors tai ir mažas lašelis jūroje“, – atviravo jis.

Prekybą vystantys verslai neretai turi vieną ar keletą išskirtinių perkamiausių produktų. Tuo metu kitos prekės gerokai sunkiau skinasi kelią į vartotojų krepšelius. Kaip išlaikyti prekių populiarumą bei kaip žinoti, kada laikas atsisakyti mažai dėmesio sulaukiančio produkto, atsako kosmetikos ir maisto papildų parduotuvės „NewCrush“ įkūrėja Karolina Barasnevičiūtė.

Finansiškai labiausiai pažeidžiami šalyje – jauni 18–29 m. amžiaus žmonės, atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas. Tarp visų amžiaus grupių jie pasižymi tiek prasčiausiais finansiniais gebėjimais, tiek ir silpniausiomis žiniomis apie finansus.

Smarkiai pabrangusios žaliavos, tiekimo sutrikimai ir staigus popandeminis atsigavimas lėmė aukštą infliaciją JAV ir Europoje. Tai gerokai „apkarpė“ gyventojų santaupų vertę ir realiąsias pajamas, bet tuo pačiu metu suteikė netikėtą finansinį impulsą verslui. Iki šiol tai gelbėjo darbo rinką ir palaikė aukštą užimtumo lygį. Ko nenumatė ekonomistai ir kas laukia toliau?Komentuoja „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Rugpjūtį akcijų rinkos nusidažė raudonai. Nuo mėnesio pradžios didieji akcijų indeksai prarado 3–5 proc. vertės. Nors rugpjūčio antroje pusėje kritimas stabilizavosi, rizikos veiksnių, galinčių pratęsti korekciją, išlieka.Komentuoja Nepriklausomas finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis.

Septintoje „Investavimo akademija“ laidoje toliau plečiame žinias apie akcijas ir su ekspertais aptariame, ką svarbu žinoti, investuojant į akcijas, kaip atsirinkti tinkamas įmones savo investicijoms ir ko nepamiršti, norint diversifikuoti krepšelį. Šioje laidoje išgirsite:Ką svarbu žinoti į akcijas investuojant pirmą kartą?Kokiais kriterijais vadovautis, atsirenkant įmones?Kaip atrodo periodinis investavimas į akcijas?Ką svarbu žinoti, norint vėliau deklaruoti investicijas?Tai tik dalis klausimų, į kuriuos žiūrovams atsakys „Milvas” fondų valdytojas TautvydasMarčiulaitis ir Donatas Šetikas, „Swedbank” Investavimo produktų srities vadovas.Laidoje jūsų laukia ir svarbiausios žinios su Ignu Krupavičiumi iš finansų pasaulio. Aržinojote, koks svarbus susitikimas neseniai baigėsi Jackson Hole? Išsamiau papasakosIgnas.Taip pat laidoje – daugelio taip laukiamas ir sekamas investavimo eksperimentas, kuris jau artėja į pabaigą, todėl laidos vedėja Justina Bagdanavičiūtė kartu su savo patarėju Tautvydu detaliau peržvelgs turimą krepšelį ir papildys jį naujomis akcijomis. Tam skirs maždaug 100 eurų.Visa laidoje pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.

Pradėti rūpintis savo ir jaunosios kartos finansiniu raštingumu trūksta laiko ar tinkamos progos – taip teisinasi ir smulkiųjų verslų atstovai, ir eiliniai žmonės. Esant ekonominiam pakilimui viskas ir taip gerai klostosi, o, atėjus iššūkių metui, dėliojami kiti prioritetai. Specialistai primena: finansinis raštingumas – be galo svarbus kiekvienam, o žinių trūkumas vis dar kelia rūpesčių tiek valdantiems asmeninius, tiek įmonės finansus.Komentuoja mažosios bendrijos „Pelningi sprendimai“ vadovas Audrius Rubinas.

„Swedbank“ užtikrino istorinį – iki šiol didžiausią vėjo parkams skirtą – 92 mln. eurų finansavimą 8 Europos rinkose veikiančiai atsinaujinančios energetikos bendrovei „Green Genius“. Šios lėšos bus panaudotos 80 MW galios vėjo elektrinių parko statyboms Jurbarko rajone.

Užtikrintas trumpalaikis ir ilgalaikis finansinis saugumas – svarbi geros mūsų finansų sveikatos ir finansinės ramybės sąlyga. Nors apie bloguosius scenarijus gyvenime dažniausiai negalvojame, su mažesnio ar didesnio masto iššūkiais kada nors vis tiek tenka susidurti. Kaip gali pagelbėti gyvybės draudimas ir ką svarbu žinoti, kad jis atitiktų mūsų poreikius.

„Swedbank“ žemės ūkio bendrovei UAB „Krekenava“ suteikė apie 1 mln. eurų siekiantį finansavimą palankesnėmis sąlygomis, kurias užtikrino bendrovės gautas tvaraus ūkininkavimo sertifikatas iš startuolio „eAgronom“. Suteiktos lėšos bus panaudotos naujos kartos savaeigiams purkštuvams įsigyti.

Susidomėjimas tvariu investavimu pasaulyje auga, nes tai yra vienas iš būdų kovoti su klimato kaita. Investuotojai, nukreipdami lėšas į verslą, kuris kuria su tvarumu susijusias inovacijas arba tikslingai siekia mažinti savo veiklos poveikį aplinkai, prisideda prie emisijų mažinimo ir klimato kaitos stabdymo. 

Nepaisant spartesnio nei tikėtasi antrojo ketvirčio BVP augimo, „Swedbank“ nekeičia prognozių – Lietuvos BVP šiemet  turėtų sumažėti 0,3 procento.  „Swedbank“ ekonomistai mano, kad palūkanų normų šuolis dar sukrės daugelį ekonomikų bei mažina kitų metų augimo prognozes.Komentuoja  „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Maždaug 2 iš 5 šalies gyventojų per pastaruosius metus ėmėsi papildomų darbų savo pajamoms padidinti, parodė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliekamas tyrimas. Nuo 2016 m. vykdomas tyrimas rodo, kad vis mažesnė dalis lietuvių įvardija, kad jie uždarbiauja papildomai. Kita vertus, statistiniai duomenys rodo, kad auga oficialias papildomos veikos formas pasirinkusių žmonių skaičius.Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Prieš kelias dienas JAV kosmoso agentūra NASA konstatavo, kad ši liepa tapo karčiausiu mėnesiu nuo 1880-ųjų. Liepą taip pat net 3 kartus pagerinti visų laikų karščiausios dienos rekordai. Klimatą tyrinėjantys mokslininkai sako, kad jau artimiausioje ateityje sulauksime naujų rekordų. Kylant pasaulinei temperatūrai, tokios gamtos stichijos kaip karščio bangos, sausros, potvyniai ar uraganai taps vis dažnesnės. Kiek tai kainuos ekonomikai ir kiekvienam iš mūsų?

2023 m. investuotojai pasitiko su atsargiomis nuotaikomis, bet, praėjus pirmam pusmečiui, panašu, kad rinkose kol kas laimi optimistai. Daugelis pasaulio rinkų nuo Azijos, Europos iki Pietų ir Šiaurės Amerikų yra uždirbusios teigiamą grąžą, o įvairių sektorių įmonės sugeba viršyti analitikų lūkesčius.

Rugpjūčio pirmomis savaitėmis stebėjome korekciją akcijų rinkoje, didieji indeksai krito 2–3 proc. Įvertinus augimą nuo metų pradžios, lengvas krestelėjimas buvo laukiamas. Priežasčių į didesnę krizę pavirsti dabartinė techninė korekcija bent šiuo metu neturi.

Jau 11 savaičių tęsiasi mano investavimo eksperimentas, ir pradėjusi nuo investavimo į investicinius fondus, dabar esu netgi dviejų įmonių akcininkė. Šiame investavimo kelionės etape susipažinsiu su dar dviem finansinėmis priemonėmis.

Šį rugsėjį išleisti pirmoką į mokyklą gali vidutiniškai kainuoti 375 eurus. Tai maždaug 7 proc. brangiau nei praėjusiais metais, rodo „Swedbank“ Finansų instituto atliekami kasmetiniai skaičiavimai. Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.

Šeštoje „Investavimo akademija“ laidoje išbandysime investavimą į nekilnojamojo turto (NT) fondus. Pasak ekspertų, ši priemonė tinka tiems, kurie nori investuoti į nekilnojamąjį turtą, bet neturi tokių didelių sumų, kokių reikėtų įsigyjant fizinį objektą. Taigi šioje laidoje susipažinsite su NT fondais ir išgirsite:Kaip veikia NT fondai ir kaip jie uždirba pinigus?Ar jie tinkami pirmajai investicijai?Kaip šie fondai reaguoja į finansų rinkų pokyčius, palūkanų kilimą, infliaciją?Tai tik dalis klausimų, į kuriuos žiūrovams atsakys „Milvas” fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis ir „Swedbank” Finansinio turto valdymo srities vadovas Edgaras Mickus. Laidoje tradiciškai papasakosime, kas naujo ir įdomaus įvyko finansų pasaulyje. Svarbiausias naujienas pristato žurnalistas Ignas Krupavičius. Šįkart dėmesio centre – ir didžiųjų pasaulio įmonių pirmojo pusmečio veiklos rezultatai, ir „Fitch” reitingų agentūros sprendimas sumažinti Jungtinių Amerikos Valstijų kredito reitingą.Taip pat – investavimo eksperimentas, kuris jau persirito į antrąją pusę ir yra kaip niekada gausus. Laidos vedėja Justina Bagdanavičiūtė išbandys net dvi naujas, skirtingas priemones ir joms skirs po 100 eurų. Viena iš jų – konkretus pasirinktas nekilnojamojo turto fondas, o kita – Vyriausybės taupymo lakštai, kurių platinimas kaip tik šiuo metu vyksta.Visa laidoje pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.

Skaičiuojama, kad mados industrija sugeneruoja apie 10 proc. visų klimato kaitą sukeliančių anglies dvideginio (CO2) emisijų. Tai – daugiau nei tarptautiniai skrydžiai ir laivyba kartu sudėjus. Tvarūs drabužių įsigijimo ir dėvėjimo įpročiai gali ne tik padėti tausoti gamtą bei taupyti pinigus, bet ir daryti įtaką gamintojams. Kokie jie?

Net 3 iš 5 gyventojų iš anksto nusiteikia per atostogas išleisti bent du kartus daugiau pinigų nei įprastą mėnesį, rodo „Swedbank“ Finansų instituto apklausa. Tačiau ir juos, ir norinčius atostogauti griežto biudžeto ribose, užklumpa ne itin malonios išlaidos, kurių galima išvengti. Aptarkime, kokių veiksmų reikėtų imtis, norint gerokai pabranginti savo poilsį.Komentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

„Swedbank“ kartu su SEB banku suteikė papildomą 60 mln. eurų dydžio paskolą žemės ūkio įmonių grupei „Scandagra Group“. Kiekvienas iš bankų užtikrino po 30 mln. eurų finansavimą, kurį grupės įmonės ketina panaudoti trąšoms įsigyti ir būsimam grūdų derliui supirkti. Bendra užtikrinamo finansavimo suma pasiekė 170 mln. eurų.

Pasaulio ekonomikos prognozė šiems metams gerėja, bet tai nebūtinai yra geros žinios investuotojams. Akcijų rinkos pirmąjį metų pusmetį nemaža dalimi gyveno lūkesčiais, kad centriniai bankai užbaigs bazinių palūkanų didinimo ciklą antroje metų pusėje. Jei paaiškės, kad palūkanų didėjimas numatomas ir kitąmet, gali tekti pervertinti dabartinius akcijų kainų rodiklius. Infliacinį spaudimą vėl gali padidinti atsigavusi naftos paklausa ir pradėjusi kilti jos kaina.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

„Swedbank“ gyventojams per savo interneto banką siūlo galimybę įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų. Pirmoji vienerių metų trukmės taupymo lakštų emisija pradėta platinti nuo šiandien (rugpjūčio 7 d.). Už ją bus mokama 3,7 proc. metinių palūkanų. Šios taupymo priemonės siūlomos fiziniams asmenims.

Vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis, nes dar mokykloje įprantame prie laisvės ir nerūpestingumo pojūčio šiuo laikotarpiu. Aišku, dirbantys žmonės neturi galimybių atostogomis mėgautis visą šiltąjį sezoną. Kai kuriais atvejais vasaros metu darbo krūvis kaip tik išauga, nes reikia pavaduoti atostogaujančius kolegas. Suplanuoti darbai taip pat nebūtinai vyksta itin sklandžiai dėl to, kad nėra galimybės gauti reikalingų žmonių indėlio. Tokiais atvejais atrodo, kad darbas vasarą yra ne itin produktyvus ir papildomai demotyvuoja. Kaip atsikratyti panašių pojūčių?Komentuoja Agnė Jonaitytė-Karalienė, „Swedbank“ Personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė.

Akcijų rinkos antrą šių metų pusmetį pradėjo puikiai: didieji indeksai  „žaliuoja“, o liepos mėnesį akcijų kainų augimas pasiekė 2–3 procentus. Nors analitikai sutaria, kad tam tikri pokyčiai yra reikalingi, investuotojai išlieka itin optimistiški.

Pinigus iš gyventojų bandančių išvilioti sukčių aktyvumas išaugo, rodo „Swedbank“ duomenys. Per antrąjį šių metų ketvirtį bankas inicijavo 1,7 tūkst. tyrimų dėl sukčiavimo atvejų. Jų skaičius, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 33 proc. Tiesa, banko taikomos prevencinės priemonės per minėtą laikotarpį gyventojams padėjo išsaugoti daugiau kaip 1,1 mln. eurų lėšų, kurias apgaulės būdu bandė pasisavinti sukčiai.

Penktojoje „Investavimo akademijos“ laidoje tęsiame temą apie investicijas į akcijas. Šįkart jūsų laukia pažintis su kita akcijų rūšimi – augimo akcijomis. Tokio tipo investicijos yra susijusios su jaunų, dažnai išskirtinius produktus siūlančių ir sparčiai augančių įmonių vertybiniais popieriais. Šių akcijų patrauklumas yra labiau pagrįstas dideliu ateities potencialu, o ne ilgamečiais rezultatais. Šioje laidoje taip pat susipažinsite ir su Baltijos šalių biržos ypatumais. Kokie jie – sužinosite paskutinėje laidos dalyje.

Pirmojo automobilio įsigijimas – įsimintinas ir svarbus gyvenimo įvykis. Nors pirkinys malonus ir atveriantis naują laisvės bei galimybių pasaulį, procesas tai – išties atsakingas. Aptarkime pagrindinius aspektus, kuriuos būtina įvertinti prieš priimant sprendimą.

Internetu prekiaujančios įmonės kiekvieną dieną susiduria su situacijomis, kuomet pirkėjai nusprendžia palikti neapmokėtą virtualų savo prekių krepšelį. Kokios yra dažniausios to priežastys ir kaip mažinti apleistų virtualių krepšelių kiekį, atsako elektroninių parduotuvių nuomos įmonės „eShoprent“ vadovas, elektroninės prekybos specialistas Deivydas Jurčiukonis.

Pernai Lietuvą supurtęs energetikos kainų šokas paveikė beveik visas ekonomikos sritis. Infliacija žemyn nutempė gyventojų perkamąją galią ir vartojimą, o dėl aukštų energetikos kainų dalis pramonės stabdė gamybą. To rezultatas buvo gana ženklus 2,5 proc. metinis BVP smukimas pirmąjį šių metų ketvirtį. Tačiau pavasaris atnešė gerų naujienų – energetikos krizė baigėsi ir ekonomika stabilizavosi.Komentuoja „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Ekstremalūs vasaros karščiai Italijoje, Ispanijoje bei Graikijoje, kai termometro stulpelis dienos metu perkopia 40 laipsnių, o naktį nenusileidžia žemiau 30 laipsnių pagal Celsijų, tampa vis dažnesni. Europą užklupusios karščio bangos – Cerberis ir Charonas – pavadintos pagal graikų mitologijoje vartus į požemį saugojusi trigalvį šunį su gyvatės uodega ir keltininką, kuris nešė ten mirusiuosius, dar labiau sustiprina jų grėsmės įspūdį. Karštis iš tiesų trikdo įprastą dienotvarkę ir jaukia atostogų planus.Komentuoja „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Mažmeninė prekyba šiame skaitmeniniame amžiuje – vargiai įsivaizduojama be elektroninės prekybos. Konkurencinę kovą čia laimi tie verslai, kurie pasiūlo savo pirkėjams geriausią patirtį. Tačiau net ir sėkmingiausi prekės ženklai savo e. parduotuvėse netenka dalies pirkėjų. Dažniausias to priežastis bei sprendimus įvardija Vitalijus Dubietis, el. parduotuvių nuomos platformos verskis.lt vadovas.

Euro zonoje vis daugiau gilėjančio ekonomikos įšalo ženklų, infliacija sparčiai mažėja, tačiau Europos Centrinis Bankas (ECB)  šią savaitę dar kartą padidins bazines palūkanų normas. Kodėl ECB vis dar didina pinigų kainą ir kada galima tikėtis priešingų tendencijų?Komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Nors pirmąjį metų pusmetį akcijų biržos, ypač kalbant apie JAV, viršijo investuotojų lūkesčius, tolesnė jų trajektorija gali kai ką ir nuvilti. Įmonės jau pradėjo skelbti antrojo metų ketvirčio rezultatus, kurie gali parodyti tolesnį pelningumo mažėjimą. JAV ir euro zonos ekonomikoms vėstant, o Kinijai nepateisinant pokovidinio atsigavimo lūkesčių, vienintele paguoda gali tapti pirmieji ženklai apie besikeičiančią centrinių bankų politiką.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas. 

Pokalbiui pradėti pasirinkite momentą, kai vaikas yra ramus. Jei prieš tai praktikuosite “Ypatingą laiką dviese” ir pagrindinius ryšio užmezgimo principus, pokalbį pradėti bus lengviau, nes vaikas jausis gerbiamas, išgirstas ir brangus. 

Vaikų ir paauglių patyčios – skausminga patirtis, kuri gali turėti įtakos gyvenimo kokybei net ir jau suaugus. Kaip reaguoti į patyčias, didinti atsparumą ir pasitikėjimą savimi bei kokį vaidmenį patyčių situacijose atlieka suaugusieji, atsako Aurelija Bučmytė, socialinė darbuotoja, TBRI (pasitikėjimu pagrįstų santykių įgyvendinimo) praktikė.

Baltijos šalių biržų apyvarta po pusantrų metų užsitęsusio kritimo pradėjo stabilizuotis. Jei pasaulio rinkose neįvyks reikšmingų sukrėtimų, aktyvumas Baltijos šalių biržose turėtų nebesitraukti antroje šių metų pusėje. „Swedbank“ investicinės bankininkystės specialistai pastebi, kad spartesniam apyvartų augimui reikalingi nauji reikšmingo dydžio akcijų platinimai.

„Swedbank“ suteikė 4,8 mln. eurų finansavimą „EfTEN Capital“ valdomos NT bendrovės išvystytam butų nuomos projektui Kaune. Tai iki šiol didžiausias banko finansuojamas būsto nuomai projektas Lietuvoje. Dėl aukštos energinės klasės projektui užtikrintas žaliasis finansavimas.

Jei pastaruosius metus vis daugiau lėšų išleidžiate būtiniesiems poreikiams, pavyzdžiui, maistui, kurui, mokėdami už pabrangusias komunalines paslaugas, tai pramogos, prabangos prekės ir kelionės, greičiausiai, ne kartą atsidūrė dalykų, kurių gali tekti atsisakyti, sąraše. Tik ar tikrai atsisakyti kokybiško poilsio yra vienintelė išeitis? Štai keletas patarimų, kaip galėtumėte keliauti sumaniau, tai yra ir taupiau, bet ne prasčiau.

Jau suėjo septynios savaitės nuo mano investavimo eksperimento, kurį atlieku kartu su kolega Tautvydu, pradžios. Per tą laiką iš viso investavau 300 eurų į du investicinius fondus, ir pasirinkau investuoti į juos periodiškai. Ką pavyko pasiekti per tiek laiko ir koks naujas investavimo iššūkis manęs laukia šįkart?

Rizikingi aktyvai per pirmą šių metų pusmetį pasirodė itin gerai. Didžiausių pasaulio įmonių akcijų indeksai fiksavo dviženklius pelnus, o gyventojai galėjo pajusti teigiamus pensijų fondų rezultatus. Ypač gerai pasirodė technologijų sektoriaus įmonės.

Ketvirtoji „Investavimo akademijos“ laida – jau jūsų ekranuose. Šįkart dėmesio centre –  investavimas į įmonių akcijas, kurios, palyginti su ankstesnėse laidose aptartais investiciniais fondais, yra rizikingesnės, tad ir atidumo jos reikalauja daugiau. Aktualios informacijos ir reikalingų patarimų netrūks nei pradedantiesiems, nei jau patyrusiems investuotojams.Laidos rubrikos „Klausiat? Atsakom!” ekspertai išsamiai atsakys į rūpimus klausimus apie tai, kuo reikėtų pasidomėti renkantis konkrečių įmonių akcijas bei kaip vertinti jų finansinę padėtį ir potencialą, prieš priimant sprendimus. Šįkart į žiūrovų klausimus atsakys laidos ekspertas, „Milvas“ fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis ir prie jo prisijungęs „Swedbank“ Investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas Vytautas Lapė. Laidoje, kaip ir kaskart, išgirsite šviežiausias finansų rinkų naujienas iš viso pasaulio. Naujienų – nemažai: nuo palūkanų normų didinimo JAV ir euro zonoje iki intriguojančių, greitu metu pasirodysiančių didžiausių pasaulio įmonių finansinių rezultatų. Daugiau apie tai rubrikoje „Investavimo naujienos“ papasakos jos vedėjas, žurnalistas Ignas Krupavičius.  Jau septynias savaites vykstantis investavimo eksperimentas įgauna pagreitį. Ketvirtojoje laidoje Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė apžvelgs savo investicinio krepšelio rezultatus ir, kartu su Tautvydo Marčiulaičio patarimais, bandys investuoti į dividendines akcijas. Kokios įmonės akcijas ji pasirinks ir kodėl – žiūrėkite toliau laidoje.  Visa laidoje pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.

Tyrimai atskleidžia, kad už panašius produktus ar paslaugas moterys moka vidutiniškai 7 proc. daugiau nei vyrai. Šis reiškinys vadinamas „rožiniu mokesčiu“. Dažniausi to pavyzdžiai – asmeninės higienos prekės, drabužiai ir aksesuarai. Tačiau ar mes patys pastebime to apraiškas ir kaip galime „rožinio mokesčio“ vengti?Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.

„Swedbank“ suteikė 35,5 mln. eurų finansavimą bendrovei „Ogmios centras“, kuriai priklauso daugiafunkcinė prekybos, laisvalaikio ir pramogų erdvė Vilniuje „Ogmios miestas“. Didžioji dalis finansavimo – 33,5 mln. eurų – bus panaudoti kitų kreditorių paskoloms refinansuoti, o papildomi 2 mln. eurų bus skirti tolesnei plėtrai. 

Pagrindiniai pasaulio centriniai bankai toliau rimtai žvelgia į infliacijos grėsmę ir palaiko griežtą toną, kuris artimiausiais mėnesiais greičiausiai virs keliais papildomais palūkanų padidinimais. Todėl rinkos dalyvių viltis sulaukti esminio centrinių bankų politikos pokyčio dar šįmet vis labiau blėsta.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

Bendrai detalų biudžetą planuoja ir nuosekliai jo laikosi 41 proc. porų, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Tai – 4 proc. punktais mažesnė partnerių bei sutuoktinių dalis nei prieš penkerius metus.

Investavimo eksperimentą sėkmingai tęsiu toliau, o praėjusį kartą kartu su kolega Tautvydu išsirinkau du investicinius fondus ir atlikau pirmąją investiciją. Įdomu, kaip pastarosiomis savaitėmis sekėsi mano investicijoms?

Aktualius skaičius bei svarbiausius įvykius investuotojams apžvelgia nepriklausomas finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis.

Trečiojoje „Investavimo akademija“ laidoje laidos vedėjai ir ekspertai dalinasi savo žiniomis ir patirtimi apie periodinį investavimą: ·       Kokie yra periodinio investavimo pliusai ir minusai?·       Kaip geriau investuoti: kasdien, kas savaitę ar kas mėnesį?·       Kaip skaičiuoti periodinių investicijų grąžą?

Lietuvoje sparčiai populiarėja ekonomiškas ir aplinkai draugiškas namų šildymo sistemos sprendimas – šilumos siurbliai. Palyginti su standartiniais elektriniais radiatoriais, jie yra iki 4 kartų efektyvesni. Šilumos siurbliu vadinamas taupiai energiją naudojantis įrenginys, kuris paima šilumą iš lauko ir ją perduoda patalpų šildymui ar vandens pakaitinimui. Be to, šilumos siurbliai gali veikti atvirkštiniu režimu ir vėsinti patalpas.

Tėvams gali būti labai sunku suprasti vaiko padėtį ir valdyti savo jausmus, kai jis patiria patyčias. Normalu jausti stiprią emocinę reakciją – pykti, išsigąsti ar nusiminti, tačiau svarbu prisiminti, kad impulsyvus reagavimas, pavyzdžiui, piktas skambutis mokyklai arba viešas patyčių kurstytojų gėdijimas socialinėje erdvėje, gali būti ne pats konstruktyviausias būdas. 

„Swedbank“ suteiktą finansavimą NT bendrovei „Eastnine“, valdančiai „3 Burės“ biurų kompleksą Vilniaus centriniame verslo rajone, padidino iki bendros 67 mln. eurų sumos bei pratęsė finansavimą 3 metų laikotarpiui. „Eastnine“ yra kotiruojama Švedijos biržoje ir ne vienus metus iš eilės patenka tarp 20-ies geriausiai pagal tvarumo profilį vertinamų NT valdytojų Europoje.

Daugiau nei pusė (54 proc.) būsto savininkų Lietuvoje sako, kad jei šiuo metu rinktųsi namus, daugiau reikšmės skirtų jų energinei klasei. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

Skaitmeninė transformacija keičia mūsų pasaulį neatpažįstamai – šiandien galime dirbti nuotoliu greitai ir efektyviai. Galime įsigyti bet kokią prekę internetu, pervesti pinigus į bet kurią valstybę pasaulyje ir investuoti keliais išmaniojo telefono paspaudimais. Nuo 2025 metų visoje Europoje įsigalios atvirųjų finansų direktyva, kuri paskatins dar didesnius pokyčius. Todėl įdomiausiai, matyt, gali atrodyti atvirieji finansai – ką jie padovanos žmonėms ir verslui?  Komentuoja Gediminas Misevičius, „Swedbank“ Atvirosios bankininkystės partnerysčių vadovas  

Europa ir toliau nesugeba sutarti dėl naujų fiskalinių taisyklių. Ir vėl keletas šiaurės šalių bando likusiai Europai primesti griežtus taupymo tikslus, o pietūs priešinasi. Kol Europa skaičiuoja centus, JAV ir Kinija atmeta senus laisvos prekybos modelius ir masyviomis subsidijomis vykdo industrinę politiką, nuo pokario nematytu mastu. Visa ES politikos situacija primena menko biudžeto Švilpiko dienos perdirbinį, kuriame ES vis kartoja tas pačias ekonominės politikos klaidas.Komentuoja „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. 

Vis daugiau organizacijų kiekvienų metų birželį išreiškia paramą LGBTQ+ bendruomenei. Dažnai tai simbolinės žinutės, bet jos prisideda prie lygybės ir įvairovės skatinimo platesniu mastu. Iš organizacijos perspektyvos tai svarbu ne tik šios bendruomenės nariams, bet ir juos palaikantiems darbuotojams.Komentuoja Agnė Jonaitytė-Karalienė, „Swedbank“ Personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė.

Pagrindinė praėjusių metų Europos ekonominė problema buvo ekonomikos kraujotakos sutrikimas – energijos trūkumas ir jos kaina. Pagrindine šių metų problema tampa deguonies trūkumas – didėjančios palūkanų normos ir prastėjančios kreditavimo sąlygos. Lietuvoje, deja, pastarųjų metų daugybinių išorinių šokų sukeltas ekonomines problemas pagilina ir trumparegiški politiniai sprendimai.Komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Būsto įsigijimas – atsakingas, tačiau malonus procesas. Vis dėlto, jaukaus gyvenimo nuosavuose namuose džiaugsmą gali gerokai pritemdyti nelaimingi nutikimai. Nuo kačiuko numesto mobiliojo telefono, iki trūkusio vamzdžio užlietų kelių aukštų kaimynų – žala nuosavam ar kaimynų turtui gali reikšti ir kelių šimtų, ir kelių dešimčių tūkstančių eurų nuostolius. Nuo jų apsaugoti ar bent reikšmingai sušvelninti finansinį šoką gali būsto draudimas.

Jūsų dėmesiui antroji „Investavimo akademija“ laida, kurioje daugiausiai kalbama apie investavimą į fondus:🔸 Kas yra fondai ir kuo jie skiriasi nuo kitų investavimo priemonių?🔸 Kokie investicinių fondų tipai egzistuoja ir kuo jie skiriasi tarpusavyje?🔸 Ar fondai yra geriau už akcijas?🔸 Kaip investiciniai fondai uždirba pinigus?Visa tai paaiškins ir šią investavimo priemonę geriau suprasti padės „Milvas” fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis ir „Swedbank” privačiosios bankininkystės departamento vadovas Andrius Šuminas. Jie yra rubrikos „Klausiat? Atsakom!” ekspertai.Laidoje išgirsite svarbiausias ekonomines ir finansines naujienas, kurias pristato žurnalistas Ignas Krupavičius. Šįkart dėmesio centre – palūkanų normų naujienos iš Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Taip pat įsibėgėja ir specialusis investavimo eksperimentas, kuriame laidos vedėja Justina Bagdanavičiūtė šįkart renkasi pačią pirmąją investiciją. Kokiems fondams ji skirs 200 eurų iš bendro eksperimento biudžeto?Visa laidoje pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.

Jei netektų reguliarių pajamų, nekeisdami savo gyvenimo būdo, 53 proc. lietuvių iš turimų santaupų pragyventų 3 mėn. arba trumpiau. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Vis dėlto, turinčių didesnes nei 3 mėn. išlaidų dydžio santaupas žmonių skaičius augo. 

Aktualius skaičius bei svarbiausius įvykius investuotojams apžvelgia nepriklausomas finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis.

Praėjusį kartą pakalbėjome apie tai, kas apskritai yra investavimas, kaip pasiruošti investavimo pradžiai, o aš atsidariau vertybinių popierių sąskaitą. Investavimui per projekto laikotarpį skirsiu 1000 eurų, bet visos sumos išsyk investuoti neketinu – išskaidysiu ją dalimis, išbandydama skirtingas priemones. 

JAV centrinis bankas galiausiai pristabdė daugiau kaip metus trukusį agresyvų palūkanų didinimo ciklą. Tuo metu Europos centrinis bankas, nepaisydamas ekonominio nuosmukio grėsmių, laikosi ankstesnio palūkanų didinimo plano. Viltys dėl spartaus Kinijos augimo nepasiteisina, ši šalis susiduria su smunkančia pasauline paklausa ir net defliacinėmis tendencijomis. Kita vertus, rinkose tęsiasi pakilimas, kurį didžiąja dalimi ir toliau skatina su dirbtinio intelekto perspektyvomis susijusios naujienos.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

Kelti patyčių klausimą tėvams gali būti sunkus uždavinys, ypač jei mokytojas nėra įsitraukiantis į patyčių situacijas arba nesiėmė jokių veiksmų po to, kai jau buvo aptartas šis klausimas. Tačiau yra konstruktyvių būdų iškelti klausimą dėl patyčių mokyklos administracijai ir ieškoti sprendimo.

Nerenovuoti senos statybos namai sunaudoja vidutiniškai 3 kartus daugiau šilumos energijos vienam pastato kvadratiniam metrui, palyginti su modernizuotais pastatais, rodo Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skaičiavimai. Tai reiškia kelis kartus didesnes šildymo sąskaitas ir anglies dvideginio emisijas nerenovuotame būste. 

Atėjus vestuvių sezonui, klausimo „kiek dėti į vokelį“ aktualumas gerokai išauga. Vieni bando suprasti, ar dėl infliacijos reikėtų dovanoti daugiau, o gal prioretizuoti savo finansinį atsparumą ir rinktis kuklesnę dovaną. Kiti svarsto, kokią sumą dėti į vokelį yra ar nėra „gėda“. Aptarkime, ką svarbu apgalvoti, idant pavyktų išspręsti vokelio dilemą. Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė. 

Netikėtai užklupusi Covid-19 pandemija, prasidėjusi Rusijos invazija Ukrainoje, o vėliau ir nevaldoma tapusi infliacija – iššūkiai, su kuriais buvome priversti dorotis pastaruosius kelis metus. Dėl kritusios perkamosios galios, sunkumų pramonės sektoriuje Lietuvos ekonomika šiais metais jau skaičiuoja ir neigiamą ekonomikos augimą.Komentuoja Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė.

Net 47 proc. žmonių nurodo, kad jų išlaidos – lygios pajamoms arba už jas didesnės. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas.

Per pastaruosius metus augusios bazinės palūkanos atvėrė naujų taupymo ir investavimo galimybių. Tai vyriausybių obligacijos ir indėliai, kurių metinė grąža šiuo metu siekia apie 3 proc. Šie instrumentai dar vadinami fiksuoto pajamingumo priemonėmis, nes jos užtikrina iš anksto apibrėžtą grąžą, išlaukus atitinkamą laikotarpį.Komentuoja Marius Ignotas, „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos vadovas.

Sparčiai pakilus palūkanoms Vilniuje būstas tapo sunkiai įperkamas ir tai ženkliai nusmukdė būsto pardavimus, tačiau kainos vis dar laikosi rekordinėse aukštumose. Europos centrinio banko (ECB) palūkanų didinimo ciklui artėjant prie pabaigos bei toliau sparčiai kylant atlyginimams būsto įperkamumas stabilizuojasi, tačiau ryškiau pagerės tik kitais metais.

Taip ilgai lauktomis vasaros atostogomis jau mėgaujasi arba netrukus mėgausis tūkstančiai Lietuvos vaikų: vieni jas leis įvairiausiose stovyklose, kiti – tiesiog namie ar pas senelius, dar kiti – pradės dirbti. Kiekvienais metais į trumpalaikę vasaros darbų rinką ateina pinigų savo reikmėms norintys užsidirbti jaunuoliai. Kodėl jie tai daro?Komentuoj „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

Transportas, pramonė ir energetika – šie sektoriai turėtų padaryti didžiausią pažangą mažinant neigiamą poveikį aplinkai, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa. Komentuoja „Swedbank“ Tvarumo vadovė Karolina Semionovaitė.

„Ką reiškia vardas? Jei vadinsim rožę kitu žodžiu, ar ji kvepės mažiau?“ – klausė Džuljeta savo Romeo Šekspyro pjesėje. Iš tiesų, daugeliu atveju vardas nieko nekeičia, bet kalbant apie ekonominius ir finansinius sukrėtimus, po skirtingais pavadinimais slepiasi nevienodos problemos, reikalaujančios skirtingų vaistų.

Gegužę akcijų kainos kilo dėl tebesitęsiančio technologijų sektoriaus akcijų ralio, obligacijų rinkos išliko tam pačiam lygyje, o aukso kaina eurais padidėjo 1,7 proc. Rezultatus skatino pinganti euro valiuta, todėl jie buvo nepalankūs investavusiems JAV doleriais. 

Svarbiausias ekonomines ir finansines naujienas žiūrovams pristato žurnalistas Ignas Krupavičius, įžvalgomis dalinasi ekonomistas, „Milvas” fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis ir „Swedbank” Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

7 iš 10 gyventojų dėl ekonominės situacijos pakoregavo savo atostogų planus, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Gyventojai atidžiau planuoja bei mažina atostogų biudžetus, renkasi pigesnius maršrutus, aktyviau ieško nuolaidų.Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė , „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.

Aktualius skaičius bei svarbiausius įvykius investuotojams apžvelgia nepriklausomas finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis.

Aš – Justina, dirbu „Swedbank“ banke Lietuvoje.  Kviečiu kartu leistis į kelis mėnesius truksiantį investavimo eksperimentą, kurio metu įsitikinsime, kad investavimas – ne toks jau ir sudėtingas procesas.

Naujienos apie pasiekimus dirbtinio intelekto srityje suteikė postūmį visai JAV akcijų rinkai. Viliamasi, kad ši technologija paskatins produktyvumo augimą, o pirmiausia ir daugiausia iš to uždirbti gali ją tiesiogiai vystančios ir palaikančios įmonės. Atmetus technologijų įmones, stebima „S&P 500“ indekso stagnacija. Investuotojai jaukinasi mintį, kad bazinės palūkanos dar turėtų augti ir aukštesniame lygyje išlikti kiek ilgiau.

Verslo pasaulyje, kuriame klientų dėmesys yra trumpas, o konkurencija – aštri, inovacijos tampa aukso vertės. Ypač tos, kurios padeda įtraukti ir motyvuoti. Pasaulinės tendencijos rodo, kad populiarėjantys išmanieji įrenginiai vėl sugrąžino sužaidinimą (angl. Gamification) ir vis daugiau įmonių pasitelkia žaidimo metodus savo verslo tikslams pasiekti.Komentuoja Igoris Ryklys, „Swedbank“ Elektroninių pardavimų ir paslaugų Baltijos šalyse tarnybos vadovas. 

Gyventojai į pensiją išeiti norėtų papildomai sukaupę apie 136 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Sulaukus pensijos per tolesnį tikėtiną 20 metų gyvenimo laikotarpį tokia dydžio suma galėtų virsti apie 570 eurų sudarančiomis reguliariomis mėnesio pajamomis. Tiesa, papildomam kaupimui gyventojai pasirengę nukreipti nepakankamai lėšų. 

Vis daugiau kalbama ir tuo pačiu daroma, kad moterų skaičius IT srityje didėtų. Organizacijos vis dažniau pasisako už moterų lyderystę ir palaikymą, lyčių subalansavimą komandoje, vyksta įvairios iniciatyvos „Moterys IT“. Nors moterų skaičius ir auga šioje srityje, tačiau atotrūkis tarp lyčių vis dar išlieka didelis. Agentūros „Eurostat“ duomenimis, Europos Sąjungoje moterys IT srityje sudaro vos 17 proc., Lietuvoje 20 proc., „Swedbank“ darbuotojų moterų IT srityje turime 37 proc.Komentuoja Elena Čiarbaitė, „Swedbank“ karjeros konsultantė. 

Bandydami savo atžalas mokyti efektyvaus ir sumanaus finansų valdymo, tėvai dažnai susiduria su klausimu, kas geriau – leisti mokytis iš savo klaidų ar kontroliuoti ir stengtis diktuoti teisingus sprendimus. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta 5–23 m. vaikų turinčių tėvų apklausa rodo, kad 85 proc. tėvų daugiau ar mažiau kontroliuoja savo 7–15 m. atžalų išlaidas, vėliau kontrolė kiek mažėja.]Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank" Finansų instituto ekspertė.

Gyventojų susidūrimai su sukčiais pirmąjį 2023 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, dažnėjo ir lėmė du kartus didesnius nuostolius, rodo „Swedbank“ duomenys. Tačiau banko saugumo specialistams pavyko laiku sustabdyti mokėjimus ir klientams išsaugoti už patirtus nuostolius didesnę sumą.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Swedbank“ šalies įmonėms suteikė daugiau kaip 77 mln. eurų finansavimo transporto ir kito tipo technikai įsigyti. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, suteikto finansavimo suma išaugo 61 proc. Komercinio transporto finansavimas išaugo 2 kartus – jam skirta beveik pusė viso suteikto lizingo finansavimo sumos.

Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje tęsiasi ekonomikos nuosmukis, kuris neigiamai pradeda veikti ir darbo rinką. Artimiausiu metu ekonomikos atšilimas yra mažai tikėtinas, bet didesnių sukrėtimų taip pat turėtų pavykti išvengti.Komentuoja Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. 

Lietuvoje nuosavas saulės elektrines, įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis, yra įsirengę daugiau kaip 37 tūkst. vartotojų. Iš jų daugiau kaip 35 tūkst. yra privatūs fiziniai asmenys. „Swedbank“ stebi išaugusį saulės elektrinių finansavimo poreikį – per 2022 m. paskolų saulės elektrinėms išduota 8 kartus daugiau nei ankstesniais metais. 

Patyčios – tai mokykloje iškilusi problema, todėl į jo pašalinimą turėtų įsitraukti mokykla. Be to, mokyklos įsitraukimas ir problemos suvokimas yra pagrindiniai veiksniai, numatantys, kad patyčių situacija bus sėkmingai išspręsta. 

Vieno pokalbio metu Sydney pagaliau prisipažino „The New York Times“ žurnalistui Roose apie slaptus savo jausmus – ir, kad jų santykis yra kai kas daugiau nei tik draugystė. Nustebęs Roose stengėsi paaiškinti, kad myli savo žmoną ir apie jokius naujus santykius kol kas tikrai negalvoja. Visgi Sydney nenusileido ir toliau norėjo įrodyti, kad tai nėra tiesa. Kai žurnalistas Roose bandydavo jų pokalbį pakreipti kita linkme ir kalbėti kitomis temomis, Sydney vis primindavo jam apie savo jausmus.Komentuoja „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Nepaisant vyraujančio ekonominio neapibrėžtumo, Lietuvoje naujų įmonių steigimo aktyvumas nesumažėjo. Per pirmuosius keturis 2023 m. mėnesius šalyje įregistruota apie 5,9 tūkst. naujų įmonių, rodo „Swedbank“ atlikta analizė. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, naujų įmonių įsteigta 6 proc. daugiau. Be to, tarp naujai steigiamų verslų vis labiau įsitvirtina mažosios bendrijos statusą turintys juridiniai vienetai.

Net jei mūsų pačių įmonės finansų sveikata gera, tai nereiškia, kad pusiausvyros negali sutrikdyti, pavyzdžiui, vėluojantys partnerių atsiskaitymai. Jei verslo partneriai rodo nemokumo signalus ar renkatės naujus verslo partnerius, pasidomėti įmonės finansų sveikata – tiesiog būtina. Tai galima padaryti pasitelkus „Swedbank“ ir „Finpass“ drauge sukurtą verslo finansų sveikatos matavimo įrankį.

Signalai, kad JAV politikams turėtų pavykti pasiekti susitarimą dėl valstybės skolos lubų padidinimo, lėmė išaugusį investuotojų pasitikėjimą ir teigiamą impulsą pasaulio akcijų rinkoms. „S&P 500“ praėjusią savaitę pakilo į 9 mėn. aukštumas, Vokietijos DAX pasiekė aukščiausią savo lygį istorijoje, Japonijos „Nikkei 225“ – aukščiausią lygį per 33 metus. Kita vertus, investuotojai, įskaitant ir patį Warreną Buffetą, laukia ateinančių sunkesnių laikų.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

Visame pasaulyje gegužė minima kaip lygybės ir įvairovės mėnuo – ne išimtis ir Lietuvoje. Šalyje vykdomos lyčių lygybę bei kitą įvairovę skatinančios kampanijos, ir nors atrodo, kad vis dar gyvenama taip, kaip gyventa prieš 5 ar net 10 metų, analizuojant pokyčius ir tendencijas tampa aišku – visuomenė Lietuvoje yra labai pasikeitusi.Tinklalaidėje kalbinama Lietuvos Įvairovės Chartijos vadovė Rugilė Trumpytė teigia, kad mūsų šalis jau ne vienerius metus matoma kaip galimybių valstybė – tai įrodo tūkstančiai darbuotojų, iš užsienio valstybių atvykstančių čia dirbti. Nesunku pastebėti, kad visuomenės sudėtis įvairėja, o ir mes tampame atviresni.Prie šių pokyčių prisideda ir dar gali prisidėti verslo bei kitos organizacijos. Kaip rodo tarptautiniai tyrimai, lyčių lygybės užtikrinimas, įvairovės ir įtraukties skatinimas jiems turėtų būti ypač aktualūs. „McKinsey“ duomenimis, įmonių, kurių etninė ir lyčių įvairovė yra didžiausia, turi atitinkamai 36 proc. ir 25 proc. didesnę tikimybę gauti aukštesnę finansinę grąžą nei tos įmonės, kurios nesirūpina didesne įtrauktimi.

Nusprendus įsigyti būstą su banko finansavimu gali kilti ne vienas klausimas, o tarp jų – kas yra anuitetinis bei linijinis paskolos grąžinimo metodai ir kuo jie skiriasi. Tad aptarkime šias sąvokas bei tai, ką reikėtų įvertinti priimant sprendimą dėl paskolos grąžinimo būdo.

JAV doleris nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos dominuoja pasaulio finansų sistemoje ir yra pagrindinė pasaulio rezervinė valiuta. Didžioji dalis tarptautinės prekybos vyksta doleriais ir tai yra pagrindinė valiuta, kuria šalys laiko tarptautines atsargas. Tokia dolerio padėtis suteikia JAV galimybių taikyti plačiai siekiančias sankcijas, ir tai neretai kelia nerimą besivystančio pasaulio valstybėms.Komentuoja Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.

Mokyklos įsitraukimas ir problemos supratimas yra pagrindiniai veiksniai, leidžiantys numatyti, kad patyčių situacija bus sėkmingai išspręsta. Mokykla turi pareigą (taip pat teisiškai apibrėžtą) užkirsti kelią patyčių situacijoms ir jas spręsti.

Gyvenimas bute bent keliais aspektais gali būti tvaresnis pasirinkimas, palyginti su gyvenimu individualiame name. Tai apima įvairesnes susisiekimo galimybes, trumpesnį atstumą iki miesto centro, mažesnes eksploatacijos sąnaudas. Kita vertus, pasirinkę gyventi individualiame name, turėsite daugiau galimybių daryti tvarius pasirinkimus kitose srityse. Į ką reikėtų atsižvelgti renkantis tarp gyvenimo bute ir individualiame name?

Pavasarį dešimtokų ir dvyliktokų įtampos lygis šauna į aukštumas – vieniems tenka rinktis dalykus, kuriuos mokysis iki 12 klasės, kitiems studijų kryptis. Atrodo, kad sprendimas toks atsakingas – taip baisu suklysti ir pakloti netinkamus pamatus visam likusiam gyvenimui. O galbūt yra atvirkščiai, ir vienintelė klaida, kurią jie gali padaryti, tai galvoti, jog šis sprendimas iš tiesų toks daug lemiantis.Komentuoja Agnė Jonaitytė-Karalienė,  „Swedbank“ Personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė.

Vos 11 proc. lietuvių teigia, kad jų finansinė situacija jiems užtikrina visišką saugumo jausmą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kuria remiantis sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas.

„Swedbank“ suteikė žaliąją nekilnojamojo turto paskolą „East Capital Real EstateFund IV“ fondui. Paskola, kuri patenka į „Swedbank“ žaliųjų obligacijų programą, skirta verslo centrų komplekso „Duetto“ finansavimui.

Per metus sumažėjo gyventojų dalis, save priskiriančių aukštesnei viduriniajai klasei, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Visgi laikančių save viduriniosios klasės atstovais skaičius išlieka stabilus, tai – daugiau nei pusė (54 proc.) šalies gyventojų.

Didžiausiu savo būsto trūkumu 2 iš 5 lietuvių nurodo dideles sąskaitas už šildymą, atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Antroje didžiausių trūkumų vietoje gyventojai išskiria dideles sąskaitas už elektrą, trečioje – per mažą būsto plotą.

Nieko tokio, jei šį tekstą skaitote tik dėl to, kad jus suintrigavo skambi antraštė. Ji iš tikrųjų yra skirta dėmesiui patraukti, tačiau atsakymą į iškeltą klausimą aš taip pat pateiksiu. Toliau kviečiu skaityti visus, kurie domisi, kaip būtų galima pasirūpinti savo vaikų ateitimi. Kokios yra investavimo galimybės, galimos rizikos, į ką svarbu atkreipti dėmesį pradžioje pasirenkant investavimo priemones ir vėliau – kai ateina laikas tuos pinigus patikėti savo vaikams.Komentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Praleisti laiką su žmogumi tai ne tas pats, kas užmegzti ryšį su juo. Galime visą dieną būti tuose pačiuose namuose su savo šeimos nariais, bet nesuartėti. Užmegzti ryšį įmanoma tada, kai esame sąmoningi ir 100 proc. susitelkę į esamą momentą. Sąmoningas dėmesingumas bendraujant su vaikais padeda mums įsijausti į jų situaciją, būti lankstiems (nes patys sugebame išlikti ramūs), lavinti intuiciją, pastebėti subtilias vaiko elgesio užuominas bei būti emociškai susireguliavusiais, o tai reiškia būti emocijų reguliacijos pavyzdžiu savo vaikams.

Būsto pasirinkimą dažniausiai nulemia jo kaina ir vieta, o tokios ypatybės energinis naudingumas ar patogus išplanavimas yra antraeilės svarbos. Įprasta manyti, kad naujos statybos būstai yra gerokai pranašesni pagal savo energines sąnaudas. Tačiau tam tikrais atvejais senos statybos būstas gali būti geras pasirinkimas tvarumo atžvilgiu. Į ką reikėtų atsižvelgti renkantis tarp naujos ir senos statybos būsto ir kokie aspektai užtikrina tvaresnį gyvenimo būdą pasirinktame būste?

Šiuo metu naujai statomi pastatai Lietuvoje turi atitikti aukštą energinio naudingumo klasę. Vis dėlto didžioji dalis daugiabučių yra senos statybos. Jų energinio naudingumo klasę leidžia pagerinti renovacija, bet iki šiol Lietuvoje renovuota kiek daugiau nei 10 proc. visų daugiabučių. Kaip skiriasi senų ir naujų pastatų šilumos poreikiai ir kokias galimybes gyventojams gali atverti renovacija?

Išsivysčiusių šalių centriniai bankai artėja prie savo palūkanų kėlimo ciklo pabaigos, o investuotojai bando nuspėti pinigų politikos pasikeitimo datą. Ir JAV, ir euro zonos ekonomikoms kol kas pavyko išvengti recesijos, o infliacijai prigesinti dar gali reikėti daugiau laiko. Finansų rinkose išliekant neapibrėžtumui, investuotojams tenka apsišarvuoti kantrybe.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

Suėjus pensiniam amžiui 50 proc. darbingo amžiaus šalies gyventojų planuotų dirbti toliau, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Gyventojai nurodo tris pagrindines priežastis likti darbo rinkoje – tai noras paįvairinti savo kasdienybę, poreikis prisidurti lėšų prie būsimos pensijos ir siekis palaikyti socialinius ryšius.

Kartu aptarkite, kokie galėtų būti tolesni žingsniai. Pasakykite vaikui, kad kitų žmonių elgesys ir požiūris į juos nenulemia to, kas jis yra ir jo vertės.

Pasitikrinti įmonės finansinę sveikatą, išsiaiškinti esamas ar gresiančias problemas, suprasti tikrąją įmonės situaciją, išmokti, kaip įdarbinti įmonės pinigus, pritraukti kapitalo arba uždirbti daugiau – nemaža dalis pradedančiųjų ar šiek tiek patirties sukaupusių verslininkų šių žingsnių imasi tik susidūrę su sunkumais arba nusprendę papildomai pasiskolinti. Specialistai įspėja – tai yra klaida, galinti turėti įtakos įmonės augimui ar plėtrai, arba reikšti griežtą „ne“, į finansų įstaigą kreipiantis finansavimo.

Ką bendro turi kelionė automobiliu ir finansų valdymas? Abiem atvejais nežinant keliorizikuojama pasukti klystkeliais. Kaip rodo reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa, beveik du trečdaliai (64 proc.) šalies gyventojų finansus planuoja bei išlaidas seka tiesiog „savo galvoje“. Kodėl tai yra ydinga praktika, galinti nuvesti į finansų akligatvį?Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.

Nuo gegužės mėnesio „Swedbank“ naujai išduodamos mokėjimo kortelės bus pagamintos iš 100 proc. perdirbto plastiko, tai patvirtins kortelės nugarėlėje tvarumą žymintis ženkliukas. Be to, naujųjų kortelių kraštuose yra padarytos specialios įpjovos, pagal kurias korteles taps paprasčiau atskirti regėjimo negalią turintiems žmonėms. 

Balandžio mėnuo akcijų rinkoms, kaip įprasta, buvo palankus. Sumažėjus įtampai bankų sektoriuje, pagerėjo padėtis akcijų rinkose, sumažėjo kredito rizikos premijos, aukso kaina nepakito, o euras sustiprėjo. Balandį centriniai bankai nepriėmė jokių sprendimų, todėl palūkanų normų didėjimo tendencija nutrūko.

Vienas iš svarbiausių kriterijų svarstant įsigyti būstą – jo likvidumas. Būsto likvidumą apibrėžia galimybė prireikus jį parduoti per santykinai trumpą laiką ir už panašią į įsigijimo kainą. Turėdami likvidų būstą būsite tikri, kad jūsų investicija nenuvertės, o prireikus, jį galėsite parduoti be jokių papildomų rūpesčių.

Pasibaigus ketverius metus trukusiam Pirmajam pasauliniam karui, už to meto Anglijos finansus atsakingas asmuo ir vienas garsiausių visų laikų ekonomistų John Maynard Keynes tarptautinę prekybą matė kaip svarbiausią šalių ekonomikų variklį. Tad po karo buvo nuspręsta buvusią pasaulio sistemą tiesiog „užvesti“ iš naujo, lyg prieš tai nieko nebūtų nutikę. J.M. Keynes tikėjo, kad prekyba yra pasaulio taikos receptas – juk nepulsi kariauti su savo partneriais, nes tai gali pakenkti ir tau pačiam. Visgi, neilgai trukus prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, patvirtinęs, kad prekyba nėra auksinis receptas taikai palaikyti.Komentuoja „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Infrastruktūra yra tarpusavyje susijusių inžinerinių tinklų (įskaitant elektrą, vandentiekį, telekomunikacijas), įstaigų, paslaugų ir kitų visuomenės gyvenimo kokybę užtikrinančių elementų visuma. Tinkamai išvystyta infrastruktūra padeda patogiai judėti mieste, sutaupyti laiko ir gyventi tvariau.

Šią savaitę tvarių inovacijų ir technologijų centre „Rockit“ vykusio „SustainabilityForum 2023“ metu paskelbti pusmetį vykusios „Swedbank“ Tvarių inovacijų programos nugalėtojai. Trys geriausias tvarumo inovacijas verslui pasiūlę startuoliai – „Viezo“, „Strato“ bei „Zerozon“ – apdovanoti 10 tūkst. eurų prizais ir savo sprendimusgalės išbandyti realiomis verslo sąlygomis.

Neatidėliokite pokalbio, greičiausiai problema neišsispręs savaime. Tai, kad nekalbame su vaiku apie nemalonius dalykus, nereiškia, kad jis apie juos negalvoja. Vaikas turi būti įsitikinęs, kad jo gyvenimas, problemos, kad ir kokios mažos ar nereikšmingos jos galėtų atrodyti, mums yra svarbios. Patyčių situacijos tiek vaikams, tiek suaugusiems dažnai sukelia nepasitikėjimą ir nenorą įsitraukti į jų sprendimą. Tai suprantama, nes patyčios yra sudėtinga problema, kurią ne visada galima greitai ar lengvai išspręsti. 

Federalinis rezervų bankas (FED) greičiausiai artėja prie palūkanų didinimo ciklo pabaigos. Tuo metu Europos centrinis bankas (ECB) palūkanas kilstels dar 3 kartus ir jas aukštame lygyje išlaikys iki šių metų pabaigos. Todėl gerų žinių dėl pasikeitusios pinigų politikos krypties investuotojams dar teks palaukti. Tai didina spaudimą akcijų kainoms, ypač JAV rinkoje, kurioje, įvertinus griežtą pinigų politiką ir prastėjančius įmonių rezultatus, akcijų kainos yra palyginti aukštame lygyje.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

Antradienį, balandžio 25 d. finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centre „Rockit“ įvyks forumas „Sustainability Forum 2023“. Jo metu Lietuvos ir užsienio institucijų, verslų atstovai, investuotojai bei tvarumo startuoliai dalinsis patirtimi ir diskutuos apie tvarių inovacijų svarbą šalims siekiant Paryžiaus susitarime numatytų klimato kaitos tikslų.  

Bendra kišenpinigių suma, kurią dažniausiai per mėnesį iš tėvų gauna 16–19 m. amžiaus paaugliai, siekia 51–100 eurų, tuo metu pradinukai dažniausiai disponuoja 16–30 eurų per mėnesį siekiančiais kišenpinigiais. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta tėvų, turinčių 5–23 m. vaikų, apklausa. 

Daugelis pripažintų, kad tam tikru gyvenimo tarpsniu yra jautęs nerimą dėl pinigų, – galbūt jų trūko svarbiam tikslui įgyvendinti, nenumatytoms išlaidoms padengti, o galbūt teko jaudintis dėl to, jog niekaip nepavyksta sukaupti santaupų ramesniam rytojui ar pasididinti atlyginimo. Apklausos rodo, jog vien šiandien asmeniniai finansai kelia nerimą 4 iš 10 Lietuvos gyventojų. Kartu su psichologu Edvardu Šidlausku ir finansų eksperte Jūrate Cvilikiene pasikalbėjome apie tai, kada nerimas dėl pinigų tampa rimta problema ar net psichoze ir kas yra finansinė sveikata.

„Swedbank“ nekeičia šių ir ateinančių metų Lietuvos ekonomikos prognozių – BVP šiemet turėtų sumažėti 0,3 procento, o kitais metais tikėtinas 1,8 proc. augimas. Nepaisant geresnių vartotojų lūkesčių, ekonomistai atkreipia dėmesį į prastėjančią paklausą eksporto rinkose, aukštesnes palūkanas ir kitus veiksnius, kurie slopins ekonomikos augimą.

Pardavus turimą turtą arba reikšmingai padidėjus asmens/šeimos pajamoms, gali kilti idėja dalį būsto paskolos grąžinti prieš laiką. Tiesa, prieš tai darant naudinga įvertinti, ar mėnesio įmokos sumažėjimas dėl grąžintos dalies bus reikšmingas – galbūt turimą sumą galima panaudoti efektyviau ir iš jos gauti daugiau naudos nei keliomis dešimtimis eurų mažesnė būsto paskolos įmoka. 

Šių metų pabaigoje įsigalioja reikalavimas skaičiuoti tam tikrų į ES importuojamų prekių grupių emisijas. Po kelerių metų šios prekių grupės bus apmokestintos, ir taigali turėti reikšmingos įtakos statybų, pramonės ar žemės ūkio srityje veikiančioms įmonėms. Šiuo metu daugelis šalies verslų sprendžia kur kas artimesnės perspektyvos iššūkius, ir tai suprantama. Visgi neskiriant dėmesio tvarumui dabar, po kelerių metų jis gali tapti egzistenciniu verslo iššūkiu.Komentuoja Ignas Mačeika, „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas.

Netikėtai išaugusios kainos ar pasikeitusi gyvenimo situacija gali išmušti iš vėžių bei sukelti sunkumų mokėti būsto paskolos įmokas. Žinoti, kaip tokioje situacijoje elgtis ir kaip išvengti nemaloniausių scenarijų, aktualu ne tik susidūrus su iššūkiais, bet ir kiekvienam turinčiam ar planuojančiam imti būsto paskolą.

Nepaisant toliau mažėjančios apyvartos, Baltijos šalių akcijų indeksas „OMX Baltic Benchmark“ šių metų pradžioje ūgtelėjo 6 proc. Investuotojų nuotaikas pataisė skelbiamos geros naujienos iš biržoje kotiruojamų įmonių. Vis dėlto vyraujantis neapibrėžtumas lemia smarkiai kritusią IPO apimtį pasaulinėse ir vietos rinkose. Nuo praėjusių metų pradžios Baltijos šalių biržose neįvykdytas nė vienas didesnio masto pirminis akcijų platinimas.

Jūs, tėvai ar globėjai esate svarbiausias veiksnys, sprendžiant dėl patyčių kylančius sunkumus. Kilę sunkumai - tai galimybė sustiprinti jūsų su vaiku tarpusavio santykius.

Norint atnaujinti savo namus ir būste susikurti patinkančią aplinką, lietuviams prireiktų vidutiniškai 11 tūkst. eurų siekiančios sumos, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Vis daugiau gyventojų atnaujindami namus rūpinasi ir jų energiniu naudingumu, rodo tyrimo rezultatai.

Pastaraisiais metais augant būsto kainoms vis daugiau žmonių ieškodami būsto teikia prioritetą miesto pakraščiui ar priemiesčiams. „Swedbank“ duomenimis, palyginus su 2021 m., pernai išduotų paskolų skaičius individualiam namui paaugo 3 proc. ir siekė 35 proc. Nors būsto užmiestyje kaina mažesnė, svarbu įvertinti ir kitus lokacijos aspektus, kad ilgalaikėje perspektyvoje gyvenimas naujoje vietoje reikalautų kuo mažiau išlaidų.

Apie įmones dažniausiai sprendžiama pagal jų finansinius rodiklius – apyvartą, pelną, pardavimų apimtis ir kitus rodiklius, atspindinčius įmonės veiklą. Tačiau finansiniai rodikliai yra tik veiksmų (ar jų nebuvimo) pasekmė. To priežastis – įmonės gebėjimas pasiekti klientus, pritraukti darbuotojus, finansuoti vystymąsi. Visi šie dalykai vienaip ar kitaip susiję su planavimu. Todėl įmonės finansinė sveikata arba tai, kiek įmonė turi vystymosi energijos, beveik visada priklauso nuo planavimo. Šiame straipsnyje kartu su „Swedbank“ Lietuvoje finansų instituto vadove Jūrate Cvilikiene aptariame, ką reikia daryti, kad įmonė turėtų ir išsaugotų verslo vystymo energiją.

40 proc. šalies gyventojų sako, kad yra visiškai arba iš dalies finansiškai priklausomi nuo kitų ir nesusidorotų be pagalbos iš antrosios pusės, tėvų ar valstybės. Tokius duomenis atskleidžia reprezentatyvi „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas.

Centriniams bankams pasaulyje toliau keliant palūkanų normas, įtampa finansų rinkose augo jau kurį laiką. Kovo mėnesį, lyg žaibas iš giedro dangaus, žlugo keletas nemažų bankų. Centriniai bankai ir kitos už finansinį stabilumą atsakingos institucijos suskubo stabilizuoti finansų sistemą. Atrodo, bankų krizė suvaldyta, rinkos nurimo, o daugelis ekonominių prognozių piešia gana optimistinį šių metų paveikslą. Tačiau nedidelė finansų krizė gali turėti rimtų ir ilgalaikių pasekmių ekonomikos augimui.  Komentuoja Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Investavimą daugelis pirmiausia sieja su akcijų rinkomis. Akcijų kainų pokyčiai aptarinėjami ir kalbant apie asmeninio investicijų portfelio rezultatus, ir žiniasklaidoje, ir vertinant bendras ekonomikos tendencijas. „Swedbank“ Finansų rinkų departamento direktorius Marius Ignotas sako, kad obligacijoms kaip turto klasei dėmesio tarp investuotojų skiriama kur kas mažiau, nors pasaulinėse finansų rinkose ši turto klasė turi kur kas didesnį svorį, o jos aktualumas pastaruoju metu vėl ėmė didėti.

Ilgą laiką „nurašytomis“ laikytos obligacijos šįmet vėl atgavo savo populiarumą dėl apčiuopiamai padidėjusio pajamingumo. Konkreti obligacijų dalis individualiame investiciniame portfelyje priklauso nuo investuotojų tikslų ir rizikos tolerancijos. Naujai atsivėrusios galimybės obligacijų rinkoje yra geras metas peržiūrėti savo portfelį ir galbūt atrasti jame vietos šiai turto klasei.

Per pastaruosius keletą metų smulkių investuotojų aktyvumas pastebimai išaugo. Tai, kas prasidėjo kaip pavieniai bandymai prekiauti biržose per karantiną iš namų, dabar išaugo į santykinai galingą rinkos jėgą. Į ją vis dažniau turi atsižvelgti stambieji investuotojai, smulkiųjų veiksmai vis dažniau pritraukia ir rinkos priežiūros institucijų dėmesį. Pastarosios itin griežtai vertina manipuliavimo rinka atvejus.

Dirbantys šalies gyventojai pageidautų gauti vidutiniškai 907 eurus siekiančią pensiją, kurios, jų teigimu, pakaktų savo poreikiams ir norams senatvėje patenkinti, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Palyginti su praėjusiais metais, šalies gyventojų pageidaujama senatvės pensijos suma ūgtelėjo vidutiniškai 11 proc., o nuo 2020 m. lūkestis pensijos dydžiui padidėjo maždaug ketvirtadaliu.

JAV rinkoje didėja recesijos tikimybė, o Volstryto strategai investuotojams rekomenduoja užimti gynybinę poziciją. Infliacija ir JAV, ir euro zonoje rodo išsikvėpimo ženklus, tačiau išlieka gerokai per aukšta, kad centriniai bankai keistų savo retoriką. Kita vertus, išryškėjusios problemos finansų sektoriuje ir griežtėjančios kreditavimo sąlygos gali nuslopinti ir centrinių bankininkų polėkį, ir ekonominį aktyvumą. Pastarojo meto naujienos skatina aukso brangimą.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

Konfliktai tarp vaikų ar paauglių yra normalus reiškinys - per konfliktus vaikai mokosi kurti santykius ir spręsti problemas. Tačiau labai svarbu užtikrinti, kad vaikai išmoktų kontroliuoti agresiją, gerbtų ribas ir netaptų smurtautojais.

Lietuvos gyventojai butui įsigyti skolinasi vidutiniškai 92 tūkst. eurų, o individualaus namo įsigijimui ar statyboms prireikia apie 100 tūkst. eurų siekiančios paskolos, rodo „Swedbank“ duomenys. Naudojantis banko finansavimu, dažniausiai įsigyjami 35-55 kv. m ploto butai ir 100-150 kv. m dydžio namai.

Vidutinė senatvės pensija 2023 metų pradžioje Lietuvoje siekė 539 eurus, o vidutinis darbo užmokestis po mokesčių – 1250 eurų. EBPO duomenimis, tai yra vienas didžiausių atotrūkių tarp senatvės pensijų ir atlyginimų, ir tai reiškia, kad lietuviai išeidami į pensiją patiria didelį pajamų bei gyvenimo kokybės sumažėjimą. Kaip išspręsti šią problemą?Komentuoja Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. 

Kovo mėnesio pagrindinės naujienos buvo susijusios su bankų sektoriaus problemomis, pradedant JAV ir baigiant Šveicarija bei Europa. Centriniai bankai ir vyriausybės suskubo gelbėti padėtį. Nepaisant naujų sunkumų, Europos ir JAV centriniai bankai toliau didino palūkanų normas. 

Kiekvienas gyventojas ar verslo įmonė, net jei laiko save ganėtinai atspariais sukčių pinklėms ir apgaulėms, gali tapti potencialia sukčių auka. O ypač, kai aplinkybės susiklosto taip, kaip parankiausia sukčiams. Tai iliustruoja vienai iš „Swedbank“ padalinio vadovių šviežiai nutikusi istorija. Ši darbuotoja, kasdien dirbanti su IT infrastruktūros ir saugumo klausimais, susidūrė su darbo kompiuterio veiklos trikdžiais ir jos laukė akibrokštas – aplenkę įmonės IT specialistus, išspręsti problemas jai pasisiūlė „Microsoft“ IT pagalba prisistatę sukčiai.Komentuoja Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė. 

Su pajamų trūkumu padengti reguliarias kasdienio gyvenimo išlaidas bent kartą per pastaruosius metus susidūrė 35 proc. šalies gyventojų. Tuo metu kas dešimtas gyventojas su tokiais sunkumais susidūrė 3 ir daugiau kartų per metus. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

„Swedbank“ šalies gyventojams pernai suteikė daugiau kaip 11 mln. eurų paskolų saulės elektrinėms įsigyti. Palyginti su ankstesniais metais, paskolų saulės elektrinėms suma išaugo daugiau kaip 8 kartus. Be to, Lietuvoje bendra gyventojams suteikto finansavimo suma saulės elektrinėms įsigyti buvo didesnė nei Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus, rodo „Swedbank“ duomenys.

Prieš kelerius metus buvo kalbama, kad gyvename neapibrėžtoje, kupinoje netikrumo, kompleksiškoje ir dviprasmiškoje aplinkoje (VUCA). Tuo metu atrodė, kad sudėtingiau ir būti negali. Bet kaip įsitikinome vėliau − iššūkių pasaulyje tik padaugėjo. Klimato kaitos padariniai, geopolitinės įtampos išpopuliarino naują trumpinį BANI. Po juo slepiasi žodžiai „trapus, nerimastingas, nevienareikšmis, nesuprantamas“. Kaip turėtume reaguoti ir ką galime padaryti, kasdien susidurdami su neapibrėžtumu?Komentuoja Agnė Jonaitytė-Karalienė,  „Swedbank“ Personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė.

Šiuo metu Lietuvoje pasigaminame tik apie trečdalį visos reikalingos elektros energijos. Sparti atsinaujinančių energetikos projektų plėtra šią situaciją turėtų pakeisti jau artimiausioje ateityje. Tai reiškia, kad būsimiems tokių projektų plėtotojams reikės kur kas geriau pasverti projektų ekonominę naudą ir įvertinti rizikas. Kita vertus, sparti energetikos sektoriaus transformacija gali atverti naujų galimybių, pavyzdžiui, įgalinti spartesnę transporto elektrifikaciją ar vandenilio gamybinių pajėgumų plėtrą.Komentuoja Arnoldas Gaudiešius, „Swedbank“ Stambių verslo klientų departamento vadovas. 

„Swedbank“ pristatė verslui skirtą įrankį, kuris padeda nustatyti konkrečiai įmonei aktualiausias tvarumo sritis, remiantis jos veiklos pobūdžiu. Įrankis apima visą verslo tvarumo (ESG) temų spektrą – aplinkosaugą, socialinį tvarumą ir valdyseną. Jis sukurtas remiantis tarptautiniais Tvarumo apskaitos standartų valdybos (SASB) standartais ir yra pasiekiamas „Swedbank“ ekspertinėje platformoje verslui „Tvarumo centras“.

Neramumai bankų sektoriuje neišmušė iš vėžių centrinių bankų – bazinės palūkanos JAV ir euro zonoje toliau didinamos. Po pastarojo didinimo ciklo jos priartėjo prie 5 proc. ribos JAV ir pasiekė 3 proc. Europoje. Centriniai bankai kol kas neišsižada savo tikslo pažaboti infliaciją, o šalutinių pasekmių kol kas nelinkę sureikšminti. Tuo metu investuotojai atidžiau seka sektorius, kurie gali tapti „atsitiktinėmis“ griežtos pinigų politikos aukomis.Komentuoja Matas Laukevičius,  „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas 

„Swedbank“ pirmasis iš šalies bankų ir kitų tiekėjų Baltijos šalyse interneto prekybininkams pasiūlys atsiskaitymo sprendimo „Apple Pay“ integraciją. Šis e. parduotuvėms skirtas sprendimas leis pasiūlyti dar vieną patogų ir saugų atsiskaitymo būdą savo pirkėjams, naudojantiems „Apple“ įrenginius. Sparčiai augant apsipirkimams per mobiliuosius įrenginius, sklandus ir kuo paprastesnis mokėjimo procesas tampa vis aktualesnis.

41 proc. šalies gyventojų sako esantys visiškai neužtikrinti, kad išėjus į pensiją jų turimų santaupų pakaks norimam pragyvenimo lygiui pasiekti. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas.

Praėjusiais metais šalies ūkininkams „Swedbank“ suteikto finansavimo suma, palyginti su ankstesniais metais, išliko stabili. Ūkininkai skolinosi apyvartinėms lėšoms, naujai technikai įsigyti, žemės plotų įsigijimui, o aktyviausiai buvo investuota į skirtingos ratinės technikos įsigijimą. Šio turto įsigijimo finansavimas sudarė daugiau nei pusę viso ūkininkų finansavimo apimčių, rodo „Swedbank“ duomenys.

Ar jums pažįstama situacija, kai banko sąskaitos likutis pasibaigus mėnesiui yra mažesnis nei tikėjotės, o taupymui skirta sąskaita – visada tuščia? Visgi jei šiuo metu jūsų finansinė sveikata nelabai džiugina, į iššūkius galima pažiūrėti kaip į galimybę išsiugdyti naujus taupymo įpročius. Šią savaitę minima Pasaulinė pinigų savaitė yra geras metas atkreipti dėmesį į tai, kas svarbiausia siekiant efektyvesnio finansų valdymo.Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank" Finansų instituto ekspertė.

Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barakas Obama yra pasakęs „Pinigai nėra vienintelis atsakymas, tačiau jie kuria skirtumus“, pripažindamas, kad pinigai ir finansinė laisvė turi itin daug reikšmės kuriant gerovę visuomenėje. Kita vertus, nereikia pamiršti ir kitų itin svarbių veiksnių, kurie yra vienodai svarbūs siekiant taip trokštamos laimės ir gerovės. Komentuoja „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė .

Sparčiai augusios būsto kainos ir tebeaugančios palūkanos sudavė stiprų kirtį būsto įperkamumui Lietuvoje. Prastėjant gyventojų galimybėms įsigyti būstą, stebimas ženklus aktyvumo sumažėjimas šalies būsto rinkoje. Nepaisant žemesnių pardavimų, rimtesnių nuolaidų būsto pardavėjai dalinti kol kas neskuba. Žvelgiant į ateitį, tolimesnės būsto rinkos tendencijos labiausiai priklausys nuo palūkanų normų, kurių mažėjimą „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja jau kitąmet.

Pastaruoju metu „Swedbank“ saugumo ekspertai fiksuoja išaugusį sukčių atakų skaičių. Pasitelkę klasikinį sukčiavimo būdą – SMS pranešimus – sukčiai gyventojams praneša apie neva besibaigiantį internetinės bankininkystės galiojimą, ragina patikrinti asmeninę sąskaitą, todėl prašo aktyvuoti kartu siunčiamą nuorodą. 

Mokėjimo kortelės PIN kodo priminimo funkcija per metus jau pasinaudojo daugiau kaip 160 tūkst. gyventojų, rodo „Swedbank“ duomenys. Bankas galimybę priminti kortelės PIN kodą išmaniojoje programėlėje pristatė prieš metus, 2022 m. kovo viduryje.

Gegužės 25 d. Lietuvoje jau ketvirtą kartą vyks DUOday – diena, kai įmonės ir organizacijos visame pasaulyje kviečia žmones su negalia išbandyti naujas profesijas bei darbo roles. Šiais metais iniciatyva vyks net 18 Lietuvos miestų ir jau pusšimtis šalies darbdavių pranešė apie savo dalyvavimą. Iniciatyvą organizuojanti VšĮ „SOPA“ ir vienas iš jos ambasadorių „Swedbank“ ragina įvertinti naudą, kurią atneša ši patirtis, o kartu kviečia registruotis į DUOday.

Prieš trejus metus įsigaliojusi antroji Mokėjimo paslaugų direktyva (PSD2) pradėjo atvirosios bankininkystės erą – tai paskatinto konkurenciją finansinių paslaugų sektoriuje ir vartotojams naudingų paslaugų kūrimą. Šiandien ES dėliojami naujos Atvirųjų finansų iniciatyvos kontūrai. Ji artimiausioje ateityje ne tik suteiks naujų galimybių vartotojams, bet ir prisidės prie verslo ir viešojo sektoriaus inovacijų bei vystymosi.Komentuoja Gediminas Misevičius, „Swedbank“ Atvirosios bankininkystės partnerysčių vadovas. 

Pagrindiniu praėjusios savaitės įvykiu tapo JAV Silicio slėnyje veikusio ir technologijų kompanijas aptarnavusio banko žlugimas. Situaciją valdyti nedelsiant ėmėsi JAV rinkos reguliuotojas, siekdamas išvengti 2008-ųjų scenarijaus. Tuo metu investuotojai Europoje bando iš naujo įvertinti ECB ryžtą toliau kelti bazines palūkanas. Nepaisant griežtesnės, nei tikėtasi, monetarinės aplinkos, pagrindinis Europos akcijų indeksas šįmet pasirodė geriau nei jo amerikietiškas analogas.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas. 

Sėkmingas ir grąžą atnešantis investavimas yra paremtas 3 baziniais dalykais – tikslu, rizikos balansu ir patirtimi. Į šiuos aspektus reikėtų atkreipti dėmesį renkantis investicijas į fondus. Kaip tai padaryti?

Remdamasis Baltijos šalyse bei Švedijoje atlikta gyventojų finansinių žinių ir gebėjimų apklausa, „Swedbank“ pirmą kartą sudarė gyventojų Finansinės sveikatos indeksą. Lietuvosgyventojų finansinės sveikatos būklė vertinama vidutiniškai – indeksas siekia 51 balą iš 100 galimų. Nors lietuvių finansinės žinios ir gebėjimai yra tobulintini, tačiau šioje srityje jie lenkia kitų Baltijos šalių gyventojų latvių ir estų rodiklius.

2023 m. kovo 14 d. „Swedbank“ pristatė Finansinės sveikatos indeksą. Šios priemonės tikslas – pamatuoti Švedijos ir Baltijos šalių visuomenės finansinius gebėjimus ir žinias apie kasdienius finansus, santaupas, paskolas bei finansinį saugumą, ir kartu – didinti visuomenės sąmoningumą, kad ateities kartos būtų labiau finansiškai išsilavinusios ir jų finansinė sveikata būtų geresnė. Pasitelkdami šį skaidrų indeksą, mes nuolat stebėsime mūsų visuomenės elgesį ir finansinę sveikatą. Indeksas bus kasmet apskaičiuojamas ir skelbiamas.

Norint suteikti savo vaikui tvirtą finansinių žinių pagrindą, teorinių žinių nepakanka. Svarbu leisti atžalai ir praktiniu būdu pažinti finansų pasaulį – pavyzdžiui, pasirūpinant pirmąja vaiko sąskaita. Pristatome Jums pagrindinius su vaiko finansais susijusius mitus, kuriuos sužinojus ir paneigus, vaiko kelionė finansinio raštingumo link bus sklandesnė.

Trečią kartą įvykusi didžiausia nuotolinė pamoka Lietuvoje „Mokonomika“ vėl prie ekranų pritraukė gausų dalyvių būrį. Apie 280 tūkst. moksleivių, mokytojų bei televizijos žiūrovų dvi valandas trukusioje pamokoje turėjo galimybę išgirsti, pamatyti ir padiskutuoti apie tai, kas mūsų laukia ateityje.

Žmonės yra dramatiški. Visuomet esame linkę tikėti, kad blogi dalykai bus blogesni, o geri – dar geresni, nei jie būna iš tikrųjų. Susižavėjimas naujais blizgučiais ir perteklinis optimizmas finansų rinkose lemia burbulus. Kai kurie burbulai, pavyzdžiui, amžiaus pradžioje sprogęs „Dot-com“, būna labai rimti. Kiti, tokie kaip memų (angl. meme) akcijų burbulas, prasidėjęs po pandemijos, mažesnės reikšmės, bet per visus juos labiausiai nukenčia smulkieji investuotojai.Komentuoja Tautvydas Marčiulaitis, nepriklausomas finansų ekonomistas.

Šią savaitę Europos Centrinis Bankas (ECB) dar kartą pakels bazines palūkanų normas puse procentinio punkto ir, tikėtina, įspės, jog tai dar ne pabaiga. Nors infliacija jau mažėja, o finansinio streso ženklų daugėja, panašu, kad centriniai bankai palūkanų normas kels tol, kol... kažkas sulūš.Komentuoja dr. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Atsinaujinanti energetika pritraukia vis daugiau investuotojų dėmesio – 2022 m. į ją pasaulyje buvo investuota apie 1 trln. JAV dol. Lietuvoje investicijos į šią energetiką taip pat nesustoja augti. Pernai rudenį „Swedbank“ suteikta 21,3 mln. Eur dydžio paskola „Modus Remote Solar Fund I“ rodo, kad atsinaujinančios energetikos projektai gali užsitikrinti finansavimą.

Per praėjusius metus dėl finansinio sukčiavimo buvo pradėti 3,8 tūkst. naujų tyrimų, rodo „Swedbank“ duomenys. Tai – daugiau nei du kartus didesnis tyrimų skaičius, palyginus su 2021 m. Tuo pačiu metu auga ir banko saugumo specialistų išsaugotų ir grąžintų lėšų suma –gyventojams ir verslo įmonėms išsaugota 2,9 mln. eurų, ir tai yra du kartus didesnė suma nei 2021 m., kai ši suma siekė 1,4 mln. eurų.

„Swedbank“ su energetikos bendrove „Ignitis grupė“ susitarė dėl bendro 300 mln. eurų sieksiančio finansavimo. 220 mln. eurų numatyta skirti antrinės grupės įmonės „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ sostinėje vystomam kogeneracinės jėgainės projektui užbaigti. Likusi iki 80 mln. eurų finansavimo dalis bus panaudota „Ignitis grupės“ apyvartinio kapitalo poreikiams.

Per 2022 m. šalies įmonės sudarė lizingo sutarčių už daugiau kaip 290 mln. eurų arba 32 proc. daugiau nei ankstesniais metais, rodo „Swedbank“ duomenys. Itin ryškus šuolis užfiksuotas komercinio transporto srityje, taip pat įmonių dėmesį vis dažniau ėmė traukti elektromobiliai.

Šį ketvirtadienį, kovo 9 d., moksleivius, mokytojus ir visus smalsius žmones vėl suburs žinių šventė „Mokonomika“. Trečiąkart organizuojama didžiausia nuotolinė pamoka Lietuvoje bus transliuojama gyvai ir truks daugiau nei dvi valandas. Be gausaus būrio pranešėjų didžiausia šių metų staigmena – pirmąkart renginį vesiantis aštuntoko iš ateities skaitmeninis avataras.

Dėstant ekonomikos istoriją man tenka kalbėti ne tik apie ekonomikos dėsnius ir idėjas, kurios formavosi per pastaruosius kelis šimtus metų, bet, žinoma, ir apie tas idėjas generavusius žmones. Visi iki vieno ekonomikos istorijoje aptariamų žmonių – vyrai, kurie apie ekonomiką kalba iš vyrų bei „namų šeimininkių“ perspektyvų. Ekonominis, politinis kontekstas tuo metu lėmė, kad moterys neturėjo tokių teisių kaip vyrai, negalėjo turėti lygiaverčio išsilavinimo ar netgi balsavimo teisės. Visuomenė lyčių lygybės srityje padarė didelį progresą, tačiau klausimas, ar jis yra pakankamas.Komentuoja Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė. 

Investuotojai nuo 2021 m. pabaigos pagrindinį dėmesį yra sutelkę į centrinių bankų pinigų politiką ir makroekonomikos naujienas. Nors žodis „recesija“ iš naujienų antraščių nesitraukia jau gerą pusmetį, įmonių skelbiami rezultatai to nepatvirtina. Gyvenant recesijos laukimo režimu reikėtų nepamiršti, kad akcijų kainų svyravimus lemia ir konkrečių bendrovių pasiekimai ar nesėkmės.Komentuoja Donatas Šetikas, „Swedbank“ Investavimo produktų srities vadovas.

Daugelis žinome ar išbandėme, kaip dirbtinis intelektas (DI) geba parašyti tekstus interneto svetainėms, reklamines žinutes socialiniam tinklams, bet ar jis gali išleisti knygą? Taip – pirmoji tokia buvo išleista dar 2018 metais. Šiandien algoritmai yra daug tobulesni, jie taupo analizei skirtą laiką, automatizuoja procesus, gali sugeneruoti reikšmingą dalį turinio. Bet išlieka klausimas: ar DI gali tapti savarankišku knygos autoriumi?

Kaip parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa, trečdalis tėvų Lietuvoje stokoja žinių kaip elgtis, jei jų vaikas mokymo įstaigoje susidurtų su patyčiomis. Tiesa, požymius, kad jų vaikas patiria patyčias, gebėtų atpažinti bent 4 iš 5 tėvų, rodo apklausos duomenys.

Kompiuteriniams žaidimams skiriame vis daugiau laiko, o tyrimai rodo, kad juos mėgstančių vaikų smegenys yra aktyvesnės. Žaidimų spektras tapo itin platus, todėl dabar vaikai gali įprasti valytis dantis sekdami patrauklaus personažo pavyzdžiu, o suaugusieji – versle pritaikyti strateginius įgūdžius, išmoktus virtualiai valdant pusę galaktikos apimančią valstybę. Ekspertai mano, kad jau netolimoje ateityje daugelį dalykų išmoksime žaisdami.

Pastarieji metai Rusijos ekonomikai buvo neįprasti, žinoma, blogąja prasme. Didelė dalis užsienio investuotojų paliko savo investicijas, statytus fabrikus, veikiančius restoranus irgreičiausiai į šią šalį niekada nebegrįš. Dešimtys sankcijų paketų bei prarasta didžiausia gamtinių dujų eksporto rinka – Europa. Demokratinėms šalims nusigręžus nuo režimo ir bandant įvairiomis priemonėmis paveikti karo finansavimo mašiną – Rusijos ekonomiką – rezultatas kol kas atrodo dvejopas.Komentuoja „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Per 2022 m. „Swedbank“ su privačiais klientais Lietuvoje sudarė lizingo sutarčių už daugiau kaip 107 mln. eurų, tai yra 16 proc. daugiau nei 2021 m., kai ši suma siekė 92 mln. eurų. Nuosekliai auga aplinkai draugiškų automobilių finansavimo dalis − apie 25 proc. viso „Swedbank“ privatiems klientams suteikto lizingo finansavimo pernai teko elektromobilius ir mažai taršius automobilius įsigyjantiems gyventojams.

Nors pastarieji keli metai nepašykštėjo makroekonominių sukrėtimų, trys Baltijos šalys neblogai susitvarkė su iššūkiais, lyginant visos Europos kontekste, o Lietuvai nuo 2019 m. pavyko augti sparčiausiai. Paprastai Baltijos šalių verslo ciklas būdavo itin sinchronizuotas, tačiau pastaraisiais metais pradėjo ryškėti ir skirtumai − ką jie rodo?  Komentuoja Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas. 

Investuotojai vis labiau tikisi, kad centrinių bankų taikoma pinigų griežtinimo politika tęsis ilgesnį laikotarpį, o bazinės palūkanos gali nusistovėti aukštesniame lygyje. Šiuo metu remiantis rinkos konsensusu, galutinės palūkanų normos JAV turėtų pasiekti 5,40 proc., euro zonoje 3,75 proc., o Jungtinėje Karalystėje – 4,75 proc. lygius. Tai lemia vėl išaugusį investuotojų atsargumą akcijų rinkose.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas

Pastaruoju metu viešoje erdvėje neretai išsakomos nuomonės, esą Lietuvoje veikiantys pensijų fondai kaupiantiesiems neuždirbo pinigų. Tačiau statistika rodo priešingą situaciją − praktiškai kiekvienas gyventojas, kuris II pensijų pakopoje kaupia ilgesnį laikotarpį, savo pensijų sąskaitoje turi didesnę sumą nei yra pervedęs įmokų. Vertinant visą fondų veiklos laikotarpį, 3 eurai pensijų įmokų atnešė 1 eurą investicinės grąžos.Komentuoja Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius 

Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinė infliacija mažėjo penktą mėnesį iš eilės ir nukrito iki 17,2 procento. Nors šis skaičius nemažai kam vis dar gali atrodyti dramatiškas ir netoleruotinas, jis paslepia esmę – pastaraisiais mėnesiais daugelio prekių kainos pradėjo mažėti.Komentuoja Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Ką daryti, kai dirbate daug, o banko sąskaitos balansas vis vien nedžiugina? Kodėl verslo savininkai „neskaito" finansinių ataskaitų, ir ką naudingo verslo vystymui jose galima rasti? Ar skaičiai gali meluoti?Atsakymai į šiuos ir kitus Pauliaus Ambrazevičiaus klausimus pokalbyje su "Swedbank" smulkaus verslo akademijos dalyviu, specializuotas elektros prekes siūlančios ir montavimo paslaugas teikiančios įmonės „Elverta" vadovu Mindaugu Kanapicku.  

Niekas nenori pradėti bendro gyvenimo nuo minčių apie skyrybas, tačiau jei partneriai nusprendžia pasukti skirtingais keliais, dažniausiai tenka ieškoti būdų, kaip pasidalyti užgyventą turtą. Neretai šis procesas tampa sudėtingas ir nemalonus, o partneriams, kurie gyveno kartu nesusituokę, jis komplikuojasi dar labiau. Ką esant tokioms aplinkybėms pravartu žinoti iš anksto, kad skyrybų atveju turto dalybos būtų kuo lengvesnės ir sąžiningesnės?

Lapkritį internete startavusi tekstų kūrimo sistema „ChatGPT“ plačiai paskleidė žinią apie dirbtinio intelekto galimybes. Tekstus, vaizdus ir garsus kuriantys algoritmai šiandien tampa mūsų gyvenimo dalimi, kuri yra ne tik laisvalaikio pramoga, bet ir meno, verslo sritis. Pavyzdžiui, su dirbtinio intelekto pagalba sukurtas vaizdas neseniai buvo parduotas už 500 tūkst. dolerių.

Aukštos infliacijos ir išbrangusių energijos išteklių aplinkoje 85 proc. lietuvių sako skirsiantys daugiau dėmesio savo finansų peržiūrai ir planavimui, ir tik 3 proc. šalies gyventojų nurodo, kad dabartinė situacija jų finansams įtakos neturi. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

Investavimo procesas gali būti ir labai sudėtingas, ir labai paprastas. Atitinkamą išsilavinimą, kompetencijų ir patirties turintys asmenys gali analizuoti makroekonomines ir geopolitines tendencijas, narstyti įmonių finansines ataskaitas ar net pardavinėti akcijas, kurių neturi. Tačiau to daryti tikrai nebūtina. Investavimas būna ir nesudėtingas, ilguoju laikotarpiu neprastų rezultatų duodantis procesas. Knygos autoriai – Jūratė Cvilikienė ir Nerijus Mačiulis. Knygą galite parsisiųsti čia.Pastaba: knyga įgarsinta dirbtiniu intelektu, todėl gali pasitaikyti tarimo ar garso įrašo kokybės trūkumų.

Pradėti kurti finansiškai nepriklausomą ateitį niekada ne per anksti ir niekada ne per vėlu. Pradėkime. Atminkite, kad „Sodros“ įmokomis paremtos ir II pensijų pakopoje sukauptos pensijos oriai senatvei nepakaks, tam reikia kaupti papildomai.Knygos autoriai – Jūratė Cvilikienė ir Nerijus Mačiulis. Knygą galite parsisiųsti čia.Pastaba: knyga įgarsinta dirbtiniu intelektu, todėl gali pasitaikyti tarimo ar garso įrašo kokybės trūkumų.

Informacijos gausos ir momentinio prieinamumo amžiuje turime ne tik galimybę labai greitai viską sužinoti, bet ir rimtą problemą – atskirti kokybišką informaciją nuo bevertės. Tai ypač aktualu kalbant apie investavimą. Ką skaityti? Ko neskaityti? Kuo tikėti? Kuo abejoti? Knygos autoriai – Jūratė Cvilikienė ir Nerijus Mačiulis. Knygą galite parsisiųsti čia.Pastaba: knyga įgarsinta dirbtiniu intelektu, todėl gali pasitaikyti tarimo ar garso įrašo kokybės trūkumų.

Visi norime įsigyti geidžiamą daiktą už žemiausią įmanomą kainą. Ir niekas nenori pirkti brangiai, o tada stebėti, kaip kainos rieda žemyn. Dažniausiai prognozuoti, kur yra būsto kainų pikas ir dugnas, sudėtinga, todėl daugeliui pirkėjų geriau to nedaryti. Žinoma, būsto įsigijimas nėra vienintelė ir visada geriausia alternatyva.  Knygos autoriai – Jūratė Cvilikienė ir Nerijus Mačiulis. Knygą galite parsisiųsti čia.Pastaba: knyga įgarsinta dirbtiniu intelektu, todėl gali pasitaikyti tarimo ar garso įrašo kokybės trūkumų.

Pajamų, išlaidų fiksavimas ir taupymas yra asmeninių finansų planavimo pradžia. Daugeliui šios užduotys atrodo nuobodžios, tačiau tyrimai atskleidžia, kad du iš dešimties žmonių mėgsta planuoti ir kontroliuoti savo pinigus, tik dažnam tenka pasitreniruoti.Knygos autoriai – Jūratė Cvilikienė ir Nerijus Mačiulis. Knygą galite parsisiųsti čia. Pastaba: knyga įgarsinta dirbtiniu intelektu, todėl gali pasitaikyti tarimo ar garso įrašo kokybės trūkumų.

Kiekvienas iš mūsų norime turėti svajonių darbą. Viena didžiausių bėdų kyla pradėjus galvoti apie būsimą specialybę. Tai – aplinkinių nuomonės. Tėvams neabejotinai aišku, kas mums yra gerai, mokytojai išmano, kas mums tinka, o bendraamžiai žino, kas yra madinga. Per visą šį triukšmą išgirsti vidinį balsą išties sunku. Tad kokie balsai kalba mumyse?Knygos autoriai – Jūratė Cvilikienė ir Nerijus Mačiulis. Knygą galite parsisiųsti čia. Pastaba: knyga įgarsinta dirbtiniu intelektu, todėl gali pasitaikyti tarimo ar garso įrašo kokybės trūkumų.

Knyga „Dilema – ne problema: finansinių klausimų naršyklė jauniems suaugėliams“ skirta visiems, norintiems pasitikrinti ir sustiprinti pamatus, kuriuos jau turi pakloję asmeninių finansų valdymo srityje. Ji padės pamatyti dilemų visumą ir surasti asmeninius sprendimus.Knygos autoriai – Jūratė Cvilikienė ir Nerijus Mačiulis. Knygą galite parsisiųsti čia.Pastaba: knyga įgarsinta dirbtiniu intelektu, todėl gali pasitaikyti tarimo ar garso įrašo kokybės trūkumų. 

Kai kurie verslo sumanymai pasiteisina, kiti – žlunga vos spėjus žengti keletą žingsnių. Kas tai lemia? Idėjų yra daug, tereikia jas išvystyti. Svarbu sau atsakyti, kodėl norime nuosavo verslo.Knygos autoriai – Jūratė Cvilikienė ir Nerijus Mačiulis. Knygą galite parsisiųsti čia.Pastaba: knyga įgarsinta dirbtiniu intelektu, todėl gali pasitaikyti tarimo ar garso įrašo kokybė trūkumų.

Šis skyrelis bus naudingas tiems, kurie renkasi iš automobilio ir kitų susisiekimo būdų, svarsto įvairius automobilio įsigijimo variantus. Naudingas ir skaitytojams, galbūt ketinantiems automobilio atsisakyti dėl įvairių priežasčių – nuo finansinių iki noro prisidėti prie planetos aplinkosaugos.Knygos autoriai – Jūratė Cvilikienė ir Nerijus Mačiulis. Knygą galite parsisiųsti čia. Pastaba: knyga įgarsinta dirbtiniu intelektu, todėl gali pasitaikyti tarimo ar garso įrašo kokybės trūkumų.

Smulkioms Lietuvos įmonėms suteikto finansavimo suma per 2022 m., palyginti su ankstesniais metais, išaugo 14 proc., rodo „Swedbank“ duomenys. Smulkieji šalies verslai daugiau investavo, taip pat skolinosi apyvartinio kapitalo poreikiui patenkinti. Aktyvumu skolinantis išsiskyrė prekybos, paslaugų ir transporto bei gamybos srityse veikiančios įmonės.

Nepaisant geopolitinio ir ekonominio neapibrėžtumo, praėjusiais metais gyventojų poreikis būsto finansavimui išliko aukštas. Kylančios būsto kainos didino ir vidutinę būsto paskolos sumą, kuri per pastaruosius metus padidėjo daugiau kaip 17 proc. ir viršijo 92 tūkst. eurų, Bendra 2022 m. „Swedbank“ gyventojams suteiktų būsto paskolų suma, palyginus su 2021 m., išaugo apie 11 proc. ir siekė 787 mln. eurų.

Prieš beveik penkerius metus veiklą pradėjęs lietuvių startuolis „Viezo“ sukūrė inovatyvią energijos generavimo technologiją, vibracijas galinčią konvertuoti į elektros energiją, kuria maitinami belaidžiai IoT (angl. Internet of Things) jutikliai. Startuolis technologiją pritaikė geležinkelių sektoriui pasiūlydamas nuotolinį vagonų techninės būklės stebėjimo jutiklį „Powerail“, leidžiantį informuoti vagonų savininkus apie numatomus gedimus ir reikšmingai sumažinti ličio baterijų naudojimą.

Gerai žinomą posakį „meilė – akla“ su kaupu patvirtina „Swedbank“ saugumo ekspertų narpliojama sukčiavimo istorija, kurioje viena moteris ne tik atsisako patikėti patekusi į sukčių pinkles, bet ir ieško būdų apeiti banko specialistų raginimus nutraukti mokėjimų pavedimus į užsienį. Iš pradžių moteris patikėjo internete sutikusi jos meilės vertą vyriškį, kuriam nuolat reikėjo finansinės paramos. Vėliau ji pinigais ėmė šelpti ir neva į bėdąužsienyje patekusį giminaitį, tačiau ši versija banko saugumo ekspertams kelia daug klaustukų.

Jei įmonės personalas – tos pačios šeimos nariai, kaip jiems deleguoti darbus ir nustatyti procesus? Kodėl į subrangovus verta žiūrėti tuo pačiu žvilgsniu, kaip į savo įmonės darbuotojus? Ar keturių dienų darbo savaitė tikrai pasiteisina? Atsakymai į šiuos ir kitus Pauliaus Ambrazevičiaus klausimus pokalbyje su „Smulkaus verslo akademijos“ dalyviu, neįgaliesiems aplinką pritaikančios įmonės „Eurogama“ vadovu Algirdu Mameniškiu.

Per 2022 m. Lietuvos įmonės aktyviai investavo į savo valdomų autoparkų atnaujinimą ir įsigijo naujus automobilius. Maždaug kas ketvirtas verslo įsigyjamas automobilis buvo aplinkai draugiškas, t.y. mažų emisijų arba elektrinis, rodo „Swedbank“ duomenys. 

„Bus šilčiau nei įprastai“ – taip jau kelerius metus iš eilės lietuvišką žiemą apibūdina sinoptikai. Pastaraisiais metais stebime ne tik vis šiltėjantį žiemos sezoną, bet ir netikėtai užklumpančias stichijas. Toks klimato nepastovumas byloja apie vis aiškiau matomus klimato kaitos padarinius, kurie kelia grėsmę labiau žmonių nei gamtos išlikimui. Gamtos fotografas, rašytojas ir būsimas „Mokonomikos“ mokytojas Marius Čepulis sako, kad per šimtą metų gamtai pasikeitus neatpažįstamai, turime jau dabar atsakyti į egzistencinį klausimą – ar norime gyventi su gamta, ar be jos?

Dirbtinio intelekto sąvoka jau skaičiuoja septintą dešimtmetį, o pats dirbtinis intelektas sėkmingai įdarbinamas įvairiose verslo ir pramogų srityse nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Tad kodėl šiemet itin padidėjo susidomėjimas juo ir ar 2023-ieji bus lūžio metai?Komentuoja Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Skaičiuojama, kad karo Ukrainoje padariniai gali lemti 2 proc. lėtesnį pasaulio BVP augimą iki 2025 m. Kita vertus, tai taip pat skatina Vakarų šalis peržiūrėti savo tiekimo grandines ir nukreipti investicijas į vietos energetikos ir gamybinių pajėgumų vystymą. Prognozuojamas capex investicijų į įrangą, transportą, pastatus bumas ir „tradicinės ekonomikos“ atgimimas, iš kurio daugiausia naudos gaus tie verslai, kurie „prasidėjus aukso karštinei pardavinės kastuvus“.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas

Įvairūs užsienio šalių tyrimai rodo, kad porų nesutarimai dėl finansų yra tarp pirmaujančių skyrybų priežasčių. Tuo metu „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 30 proc. gyventojų teigia, kad nerimas dėl finansų kenkia jų santykiams su artimaisiais. Į ką svarbu atkreipti dėmesį, norint išvengti neigiamos finansinių sprendimų įtakos savo santykiams su antrąja puse?Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė. 

Praėjusieji metai Lietuvos eksportuotojams buvo permainingi – jie prasidėjo itin sparčiu augimu bandant patenkinti nepasotinamą paklausą, vėliau netikėtas karas Ukrainoje sujaukė prekybos grandines, o kosminės energijos kainos vienu metuvertė svarstyti net ir gamybos stabdymo alternatyvą. Nepaisant visų sukrėtimų, Lietuvos eksporto apimtys pernai toliau reikšmingai augo, tačiau šiemet spartų prekybos augimą reikės primiršti.Komentuoja Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas

Jei 2012 metais žaidėte kompiuteriu, galbūt prisiminsite „Plague Inc“. Viena iš šio strateginio žaidimo užduočių – visame pasaulyje paskleisti mirtiną virusą. Deja, vėliau šis scenarijus tapo skaudžia realybe – COVID-19 pandemija pareikalavo daugybės gyvybių ir sukėlė didžiulius finansinius nuostolius. Ar panašių situacijų galime tikėtis ir ateityje? Kokias strategijas turėtume taikyti, kad virusus suvaldytume sėkmingai ir jie keltų grėsmę tik žaidimuose?

Kaip ir kiekvienais metais, šių metų sausį pasaulio elitas rinkosi Davose, 1560 metrų aukštyje Šveicarijos Alpėse įsikūrusiame kurorte. Tačiau šiemet pasaulio ekonomikos forumas dalyvius pasitiko ne apsnigtomis kalnų viršūnėmis, o negyva ruda žole apaugusiomis Alpėmis – priminimu, kad klimato kaitą ignoruoti tampa vis sunkiau.Komentuoja Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė.

Praėjusiais metais vartojimo finansavimo gyventojams apimtys augo 18 proc., palyginus su 2021 m., rodo „Swedbank“ duomenys. Šiam augimui didžiausios įtakos turėjo gyventojų poreikis įsigyti ir diegti energetinį efektyvumą didinančius sprendimus – individualias ir nutolusias saulės jėgaines, modernius šilumos siurblius.Kitos dažniausios gyventojams suteikto vartojimo finansavimo paskirtys buvo namų atnaujinimas ir remontas, automobilio įsigijimas.

Dvi vienos šeimos kartos augina tą patį verslą. Kaip tradicijas pritaikyti rytojui? Skaniausias Pauliaus Ambrazevičiaus interviu „Smulkaus verslo akademijoje" apie rinkodaros ir pardavimų pamokas šimtalapių kepimo versle su Sandra Zuzevičiūte, „Rimutės Šimtalapių" prekės ženklo vystytoja ir bendrasavininke.  

Lietuvos elektromobilių rinka pastaruosius dvejus metus sparčiai augo. Panašios tendencijos vyrauja ir Europoje – tobulėjančios technologijos ir subsidijos daro automobilius vis patrauklesniu pasirinkimu vartotojams. Be to, metų pradžioje „Tesla“ paskelbė „kainų karą“ atpigindama savo modelius maždaug 7 tūkst. eurų. Tiesa, Baltijos šalyse mažesnių elektromobilių kainų dar teks palaukti.Komentuoja Tomas Pulikas,  „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius

Lietuva tarp kitų Baltijos šalių praėjusiais metais išsiskyrė sparčiausiu interneto prekybos augimu. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, šalies gyventojų išlaidos interneto pirkiniams per 2022 m., palyginti su ankstesniais metais, išaugo 37 proc. Tuo metu Latvijoje ir Estijoje stebėtas nuosaikesnis augimas, kuris palyginamuoju laikotarpiu sudarė apie 20 proc.

Sėkminga metų pradžia akcijų rinkose – akcijų kainos per mėnesį išaugo 5,7 proc., vertinant pagal indeksą „MSCI All Country World“ eurais. Atrodo, kad investuotojai mieliau renkasi ankstesniu laikotarpiu daugiau pigusias investicijas – labiausiai brango technologijų bendrovių akcijos, o tarp regionų išsiskyrė Kinija.

Ar vertybės gali padėti nustatyti tikslus verslui? Ar smulkiajam verslui reikia sistemos? Kur dingsta verslo plėtrai skirtas laikas? Ką mados versle veikia futbolininkai? Atsakymai į šiuos ir kitus Pauliaus Ambrazevičiaus klausimus pokalbyje su „Smulkaus verslo akademijos“ dalyve, įmonės „MUR MUR apranga“ įkūrėja ir direktore Indre Mikeškaite. 

Sakoma, kad velnias slypi detalėse. O ar verslo sėkmė slypi sutvarkytuose procesuose? Atsakymai į šiuos ir kitus Pauliaus Ambrazevičiaus klausimus pokalbyje su „Smulkaus verslo akademijos" dalyve, dekoratyvaus apšvietimo pardavimu, nuoma ir montavimu užsiimančios įmonės „CHOCO decolight" vadove Aurelija Jasinskiene.

Siekdami suvaldyti finansinius iššūkius ir didinti savo finansinio saugumą, 85 proc. šalies gyventojų sako šiais metais ketinantys skirti daugiau dėmesio savo finansų planavimui. Tokius duomenis atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

Pilietiškumas – amžinas, bet jo formos nuolat kinta, tad ir pilietiškumo sąvokos apibrėžimas vis plečiasi ir atsinaujina. Svarstydama apie tai, kaip atrodys ateities pilietiškumas, istorikė, laidos „Vardan tos“ vedėja, Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitėneatmeta galimybės, kad pilietiškumo pamokų ateityje tiesiog neliks.

Atslūgus įtampai energetikos rinkoje euro zonos ekonomika praėjusių metų pabaigoje tik per plauką išvengė ekonomikos susitraukimo. Infliacijai atsitraukiant, tarptautinės institucijos gerina prognozes Europai ekonomikai. Kita vertus, itin staigus palūkanų padidėjimas pradeda kandžiotis, be to, lėtėja pasaulinė prekyba. Tad nors energetikos krizei ir nepavyko panardinti Europos į recesiją, tačiau jos ekonomikos situacija išlieka trapi. Komentuoja Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.

Šiuo metu lietuviai ir latviai už turimas būsto paskolas moka didesnes palūkanų normas neigyventojai kitose euro zonos šalyse. Tačiau už šios nepatrauklios ir daug kam klausimų keliančios statistikos slypi ir daug įdomesni bei svarbesni faktai.Komentuoja Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. 

Kaip prognozuoja Europos centrinis bankas (ECB), siektiną maždaug 2 proc. infliacijos lygį euro zona turėtų pasiekti 2025 m. Kad taip nutiktų, ECB deklaruoja, jog palūkanų normos bus keliamos dar ne kartą. Todėl būsto paskolos arba automobilio lizingo sutartis pasirašiusiems gyventojams finansinis spaudimas gali išaugti dar labiau. Kaip esant tokiai situacijai planuoti savo biudžetą ir išlaidas?Komentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė

Kasmetinis Pasaulio ekonomikos forumas prasidėjo įmonių vadovų ir ekonomistų perspėjimais apie šiemet laukiantį nuosmukį. PwC vadovų apklausa parodė, kad 73 proc. iš 4,4 tūkst. verslo lyderių per artimiausius metus prognozuoja pasaulinio augimo sulėtėjimą. Tai prasčiausias rezultatas per pastarąjį dešimtmetį. Ekonomistų apklausa rodo, kad maždaug du trečdaliai jų šįmet tikisi pasaulinio ekonomikos nuosmukio. Vertinant šią perspektyvą, metų pradžioje rinkose vyraujančios nuotaikos atrodo kaip itin optimistinės.Komentuoja Matas Laukevičius,  „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas

„Swedbank“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su žemės ūkio ir statybų technikos prekybos bendrove „Baltic Agro Machinery“, priklausančia Danijos įmonių grupei „Danish Agro“, ir tapo pagrindiniu įmonės parduodamos technikos finansuotoju. „Swedbank“ lizingo sąlygomis galės pasinaudoti bendrovės klientai, įsigyjantys jos parduodamą techniką.

Metai dar tik prasideda, tačiau jau galima tikėtis, kad finansų rinkoms jie nebus nuobodūs. Atėjus naujiems metams sunkumai investuotojams nesibaigs, tad ir šiemet laukia daug iššūkių. Tačiau visi iššūkiai taip pat reiškia ir galimybes. Jei tik spėji ir moki jomis pasinaudoti.Komentuoja Tautvydas Marčiulaitis, Nepriklausomas finansų ekonomistas.

Pernai stebinęs Lietuvos ekonomikos augimas metų pabaigoje išsikvėpė – paskutinį ketvirtį šalies BVP susitraukė 1,7 procento ir buvo 0,4 proc. mažesnis nei prieš metus. Toks atvėsimas nebuvo visai netikėtas, ir nemažai ženklų rodo, kad jis gali tęstis ir šiemet. Komentuoja Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Didžiausią lygį Lietuvoje, skaičiuojant nuo 1996 m., pasiekusi infliacija, daugiau nei 6 proc. kritusi gyventojų perkamoji galia, o taip pat pirmą kartą per dešimtmetį kylančios palūkanų normos jau veikia ir gyventojų apsipirkimo įpročius. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, gruodį mažmeninė prekyba susitraukė 6,2 proc., palyginus su tuo pačiu periodu prieš metus. Itin panašias tendencijas rodo ir „Swedbank“ atsiskaitymų mokėjimų kortelėmis bei grynųjų pinigų išgryninimo apimtys, kurios Lietuvoje praėjusių metų gruodžio mėnesį, įvertinus infliacijos įtaką, sumažėjo maždaug 6 proc.

Trečią kartą įvyksianti didžiausia nuotolinė pamoka Lietuvoje „Mokonomika“ š.m. kovo 9 d. kviečia moksleivius, mokytojus bei visus smalsuolius drauge nusikelti ir pasižvalgyti po ateitį. Žinių šventei, kuri praėjusiais metais sutraukė 400 tūkst. dalyvių, šįkart diriguos animuotas avataras, o pamokas ves daugiau nei 18 ekspertų iš inovacijų, tvarumo, finansų bei kitų sričių. 

Praėjusiais metais pirmą kartą per trejus metus sumažėjo investuotojų aktyvumas Baltijos akcijų biržose. Per 2022 m. „Nasdaq Baltic“ akcijų prekybos apyvarta krito apie 30 proc. – nuo 917 mln. eurų 2021 m. iki 643 mln. eurų praėjusiais metais. Ypač silpna buvo antroji metų pusė, kai vietinių biržų apyvarta smuko apie 60 proc. Nepaisant to, per visus 2022 m. pasiekta apyvarta buvo antra didžiausia, skaičiuojant nuo 2009 m.

Nuo 2023 m. pradžios šalies įmonėms sudarytos itin palankios galimybės įsigyti elektrines transporto priemones. „Swedbank“ skaičiavimu, įsigydamos elektromobilį, įmonės gali pasinaudoti net keliomis lengvatomis ir jo kainą iš karto sumažinti apie 30-40 proc. Jei įmonės naudojasi lizingo finansavimu aplinkai draugiškiems automobiliams įsigyti, jos gali gauti palankesnes palūkanas, o kai kuriais atvejais užsitikrinti dalinį jų kompensavimą.

Per 2022 m. pasaulio akcijų indeksas „MSCI World“ prarado daugiau kaip 17 proc. savo vertės – toks pokytis gali atrodyti dramatiškas, tačiau vertėtų neužmiršti, kad prieš tai trejus metus iš eilės indekso metinis augimas sudarė apie 20 proc. Akcijų kainų korekciją lėmė pakilusios bazinės palūkanų normos ir, atitinkamai, diskonto norma, kuri sugrąžino daugelio akcijų ir kitų turto klasių kainas arčiau jų fundamentalios vertės.Komentuoja Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Infliacija, energetikos ir maisto kainų šuoliai greičiausiai ne vieną šalies gyventoją pastaruoju metu privertė permąstyti savo planus dėl didelių pirkinių. Prognozuojama, kad ekonominė situacija išliks palyginti įtempta ir per 2023 m., tačiau neigiamų siurprizų turėtų būti mažiau. Tiems, kas šiemet planuoja įsigyti naują automobilį ar kitą didelį pirkinį, svarbu pasverti savo finansines galimybes ir nepamiršti – neapibrėžtumo laikotarpiu svarbiausia išlieka finansinė disciplina ir pajamų tvarumas.Komentuoja Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.

Nepaisant išvengtos gilesnės energetinės krizės, „Swedbank“ ekonomistai vis dar mato daug ekonominių iššūkių. Remiantis banko ekonomistų prognoze, kone visų euro zonos valstybių BVP šiemet beveik neaugs, o kai kuriose valstybėse, įskaitant Baltijos šalis, tikėtinas trumpalaikis nuosmukis. „Swedbank“ šių ir ateinančių metų Lietuvos BVP prognozes mažina iki, atitinkamai, -0,3 ir 1,8 procento.

Siekiant užsitikrinti finansiškai ramią senatvę, papildomas investavimas ar taupymas yra būtinas asmeninių finansų planavimo žingsnis. Vienas iš būdų tai padaryti – kaupti lėšas antroje ir trečioje pensijų pakopose. Nors kaupimo pensijų fonduose sistema veikia beveik du dešimtmečius, vis dar galima išgirsti mitų, kurie dalį fonduose ketinančių kaupti gyventojų gali suklaidinti. Kokie tie mitai ir kaip juos galima paneigti?Komentuoja Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.

Po praeitų metų, atnešusių triukšmingų ir ryškių pokyčių, užsigrūdinę investuotojai nagrinėja, kokios turto klasės, sektoriai ar regionai turi geriausias perspektyvas. Kone kiekvienais naujais metais investuotojai gali įžvelgti begalę neigiamų aplinkybių ir rizikų. Tačiau statistiškai ženkliai didesnė dalis tokių investavimo atkarpų kaip kalendoriniai metai baigiasi teigiamais rezultatais akcijų rinkose.Komentuoja Donatas Šetikas, „Swedbank“ Investavimo produktų srities vadovas.

Siekdamas savo tikslo – prisidėti prie klimato kaitos stabdymo – „Swedbank“ bendradarbiauja su „Tokvila“, kurios atstovaujami „Toyota“ automobiliai šiuo metu yra vieni populiariausių tarp mažai taršių transporto priemonių.

„Swedbank“ saugumo ekspertai perspėja, kad pastaruoju metu padažnėjo rusiškai kalbančių sukčių atakos prieš šalies gyventojus ir karo pabėgėlius iš Ukrainos. Telefoniniai sukčiai stengiasi išvilioti asmeninius interneto banko, mokėjimo kortelių duomenis, reikalauja patvirtinti mokėjimus, kurių gyventojai patys neinicijavo.

Virtualioje erdvėje su patyčiomis susiduria kas dešimtas vaikas Lietuvoje, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta tėvų apklausa. Ekspertai teigia, kad tėvai patyčių internete dažnai nepastebi, nors vertinti jas reikia taip pat rimtai, kaip ir realias – aptarti tai su vaiku ar pasitelkti specialistų pagalbą. Dažniausiai su virtualiomis patyčiomis susiduriama „Facebook“ ir „TikTok“ tinkluose, interneto forumuose, o rečiau – „Instagram“ tinkle.

Finansų rinkų laukia dar vieni išbandymų metai. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad 2023 m. pagrindiniuose regionuose, įskaitant JAV, ES ir Kiniją, laukiama sulėtėjimo, o trečdalis pasaulio ekonomikų gali atsidurti recesijoje. Pasaulis įžengė į sudėtingesnę ekonominę erą, kurioje vyraus aukštesnės palūkanos, toliau tvyros geopolitinė įtampa ir didelis neapibrėžtumas, konstatuota Amerikos ekonomikos asociacijos susitikime. Tiesa, palankesnių perspektyvų tikimasi centriniams bankams iki metų vidurio baigus agresyvų palūkanų didinimo ciklą.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

Pernai Lietuva patyrė nemažai sukrėtimų, kurie išbalansavo normalų šalies ekonomikos ciklo vystymąsi. Karas Ukrainoje bei energetikos kainų šokas sutrikdė įprastus gamybos procesus, o tuo metu paklausa augo įprastu tempu. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, „Swedbank“ skaičiuojamas ekonomikos temperatūros indeksas pakilo į dešimtmetį nematytas aukštumas ir signalizuoja apie ekonomikos problemas.Komentuoja Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.

Prieš trejus metus netikėtai įsiplieskusi pandemija diktavo savo taisykles, ir įmonių sprendimai personalo ir organizacijų valdymo srityje dažniausiai buvo reaktyvūs. 2023 m. nežada būti itin paprasti – augantys kaštai, konkurencija dėl darbuotojų bei geopolitinis neapibrėžtumas vers balansuoti tarp išlaidų taupymo ir investicijų į talentus bei verslo tikslų ir darbuotojų poreikių. Kokie personalo bei organizacijų valdymo sprendimai padės to siekiant?Komentuoja Agnė Jonaitytė-Karalienė, „Swedbank“ Personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė.

Nuosekliai auga gyventojų skaičius, kurie finansinius reikalus reguliariai tvarko naudodamiesi banko išmaniąja programėle. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, šiuo metu virš 920 tūkst. banko klientų yra aktyvūs programėlės naudotojai, o sparčiausiai populiarėjanti programėlės funkcija – kortelės PIN kodo priminimas, kurios klientams prireikia maždaug 30 tūkst. kartų per mėnesį.

Norėdami įsigyti būstą Vilniaus miesto ir regiono gyventojai vidutiniškai skolinasi apie 122 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ 2022 m. 11 mėnesių duomenys. Tuo metu gyventojams, kurie skolinasi Panevėžio, Utenos ir Marijampolės regionuose esančiam būstui įsigyti, užtenka du kartus mažesnės paskolos nei vilniečiams.

Greičiausiai sunkiai surastume žmogų, kuris manytų, kad efektyvesnis finansų valdymas yra nereikalingas gebėjimas. Dažnas siekiame uždirbti ir turėti daugiau pinigų, o turimus − norėtume leisti protingai. Tačiau neretai sau duoti pažadai taupyti ar keisti finansinę elgseną gana greitai pasimiršta, kaip ir daugelis kitų Naujųjų metų rezoliucijų. Ką daryti, kad šiemet viskas būtų kitaip, ir kokių nesudėtingų pokyčių reikia imtis, kad gautume apčiuopiamos naudos?Komentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Augant elektroninių atsiskaitymo priemonių populiarumui, vis daugiau tėvų nusprendžia atidaryti sąskaitas savo vaikams. „Swedbank“ duomenimis, praėjusiais metais vaikams iki 14 m. tėvai atidarė daugiau kaip 16 tūkst. sąskaitų. Didžioji dalis jų (66 proc.) buvo atidarytos 10–13 m. amžiaus vaikams.

Praėję metai investuotojams buvo vieni sunkiausių. Pasaulio akcijų kainos pagal „MSCI All Country World“ indeksą eurais krito 13,2 proc. (-18,4 proc. JAV dol.), t. y. labiausiai nuo 2008 m., tačiau kitaip nei tada, obligacijos toli gražu nesuteikė jokio saugumo. Pavyzdžiui, obligacijų kainos eurais per metus smuko 17,2 proc. Didėjančios palūkanų normos neigiamai paveikė augimo akcijas, įskaitant gerai žinomas didžiąsias technologijų bendroves, tačiau energetikos krizės ir karo Ukrainoje metai energetikos sektoriui buvo palankūs. Gruodį, deja, nesulaukėme jokio palengvėjimo. Pasaulio akcijų vertė eurais smuko 7,5 proc., neįvykus kalėdiniam raliui, kuris paprastai šiuo metų laiku rinkose suteikia optimizmo. Smarkiai išaugus euro zonos obligacijų pajamingumui, obligacijų rinka eurais atpigo daugiau kaip 3 proc. JAV dol. kursas pakeitė kryptį ir antrą mėnesį iš eilės pigo euro atžvilgiu (-2,8 proc.).

Net 9 iš 10 tėvų mano, kad patyčios yra paplitusios aplinkoje, kurioje jų vaikai leidžia laiką, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta Lietuvos tėvų apklausa. Apie tai, kas yra patyčios, ir ką daryti, kai vaikas susiduria su patyčiomis, savo mintimis dalijasi gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė Jovita Anikinaitė, VšĮ „Kultivuoti“ vadovė.

Pradedančiajam investuotojui, kuris ryžtasi dėti pirmuosius žingsnius investavimo srityje, dažnai būna nedrąsu, nes koją gali pakišti nepamatuoti užmojai, kantrybės stoka ir žinių trūkumas. Kita vertus, kad ir kiek investuotojas būtų sukaupęs teorinių žinių, tikroji patirtis ateina tik su praktika jau pradėjus investuoti. Tad kokios pagrindinės investavimo klaidos ir kaip jų išvengti?Komentuoja Andrius Šuminas, „Swedbank“ Privačiosios bankininkystės departamento vadovas.

Prieš prasidedant žiemai ir ėmus vis garsiau kalbėti apie galimą recesiją, 35 proc. šalies gyventojų nurodė laukę stipraus neigiamo poveikio savo finansams. Tokius duomenis atskleidė „KOG instituto“ užsakymu atlikta gyventojų nuomonės apklausa. Visgi dar didesnė gyventojų dalis (66 proc.) teigė manantys, kad dar prastesnė finansinė situacija susiklostys ne jiems patiems, o kitiems šalies gyventojams. Kiek pagrįsti buvo šie nuogąstavimai ir kodėl savo finansinę padėtį gyventojai linkę vertinti geriau nei kitų?

Nors Lietuvos ir pasaulio ekonomikoje nuo praėjusių metų pradžios vyravo didelis neapibrėžtumas, šalies verslas aktyviai skolinosi apyvartinėms lėšoms ir naujiems projektams. Į naujus metus įmonių vadovai linkę žvelgti santūriai, tačiau kol kas dauguma tikisi išlikti augimo kelyje. Savalaikės investicijos gali padidinti atsparumą ir suteikti pagrindą spartesniam augimui įveikus dabartinius iššūkius.Komentuoja Antanas Sagatauskas, „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas.

Pernai fiksuotas milžiniškas šuolis finansuojant saulės elektrinių įsigijimą ir energijos efektyvumą didinančius sprendimus. „Swedbank“ duomenimis, nuo praėjusių metų sausio iki lapkričio mėnesio pabaigos gyventojams suteikto šios rūšies finansavimo suma viršijo 10 mln. eurų, kai per tą patį laikotarpį 2021 m. ji sudarė 1,4 mln. eurų. 

Ekonomistai ateitį prognozuoja dairydamiesi į praeitį. Tačiau keli pastarieji metai pasižymėjo dideliais ir sunkiai prognozuojamais struktūriniais lūžiais – nuo pandemijos iki karo, nuo energijos krizės bei daug kam neregėtos infliacijos iki palūkanų normų šoko. Tokie sukrėtimai sukelia nedaug precedentų turinčius vartotojų elgsenos, kainų bei ekonominės politikos pokyčius. Todėl tai, kas mus kankino pernai, nebūtinai kartosis šiemet. Komentuoja dr. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Tikriausiai nemaža dalis mūsų, sutikdami Naujuosius metus, padėkosime šiems metams už vieną malonų dalyką − kad jie pagaliau baigiasi. Šiais metais matėme beprecedentį karą prieš suverenią Ukrainos valstybę, nuo 1996 metų didžiausią lygį Lietuvoje pasiekusią infliaciją, beveik dešimtadaliu kritusią gyventojų perkamąją galią, o taip pat pirmą kartą per dešimtmetį kylančias palūkanų normas.Komentuoja Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė.

Metai buvo kupini įvykių. Daugelis jų nebuvo malonūs, gąsdino ir kėlė didelį stresą, bet sunkūs metai visuomet atskleidžia, kas yra kas. Šie nebuvo kitokie – per juos sugriautas ne vienas mitas. Čia papasakosime apie 3 itin populiarius 2022 m. kritusius naratyvus.Komentuoja Tautvydas Marčiulaitis, Nepriklausomas finansų ekonomistas.