„Gyvenimas yra daugiau nei žiurkių ratas“, - pasakoja Kotryna Sipavičiūtė, nusprendusi išbandyti savanorystę už maistą ir pastogę Portugalijoje. Metusi darbą ir baigusi psichologijos studijas, Kotryna iškeliavo į užsienį dirbti ūkio darbus ne už pinigus, o tam, kad patenkintų tik būtiniausius kasdienius poreikius. Namų remontas, gyvūnų priežiūra, laukų tvarkymas bei gyvenimas be elektros ir šilto vandens.Ar tai tik jauno žmogaus maištas, o gal tikroji laimė, kurios kartais bijome?Paskutiniame Penkių kilometrų sezono pasivaikščiojime laisvę mylinti mergina Kotryna Sipavičiūtė.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius

„Kalbėjimas apie karą apnuogina žmonių egzistenciją“, – pasakoja karo medikas, šeimos gydytojas, „Blue/Yellow“ savanoris Skirmantas Krunkaitis. Nuo karo Ukrainoje pradžios Skirmantas su medikų komanda reguliariai vyksta į tolimiausius šalies kaimelius teikti medicininės pagalbos.Kaip karas pakeitė mediko gyvenimo prasmes? Su kokiais šiuolaikiniais iššūkiais susiduria gydytojas grįžęs į taikos pasaulį? Kelionė su šeimos gydytoju, „Blue/Yellow“ savanoriu Skirmantu Krunkaičiu.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius.

„Galbūt dėl filmų nesukūriau ir šeimos“ - sako kino festivalių programų sudarytojas Edvinas Pukšta. Daugiau nei du dešimtmečius kino industrijoje esantis Edvinas teigia, kad nors ir gauna už tai atlyginimą, tą sunku vadinti darbu. Juk žiūrėti filmus vienas malonumas.Ar kinas keičia gyvenimo prasmę? Kokių paslapčių apie filmų žiūrėjimą per šiuos dešimtmečius patirties išmoko kinomanas? Kaip atrodo garsiausių pasaulio kino festivalių užkulisiai?Penki kilometrai su kino festivalių programų sudarytojų Edvinu Pukšta.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius.

Gali atrodyti, jog psichikos sveikatos temai tapus tokiai aktualiai, apie ją kalbėti turėtų būti ypatingai paprasta kiekvienam. Tačiau, net kalbant daug, suvokti žmogaus psichikos esmę yra nelengva net ir jos ligas gydantiems specialistams. O kur apskritai yra riba tarp to, kas yra psichikos liga, o kas unikalus pasaulio matymas?Apie psichikos aktualumą ir gyvenimo prasmės paiešką joje su psichiatre, psichoterapeute Ieva Viltrakyte.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius

„Manau, jie vienu žingsniu nuėję daugiau negu mes“, - apie sutiktus amžinus piligrimus - žmones, visą savo gyvenimą paskyrusius klajojimui, pasakoja Narius Kairys. Nuėjęs 88 šventyklų kelią Japonijoje ir įveikęs daugiau 1200 kilometrų, vingiuojantį aplink vieną iš keturių pagrindinių Japonijos salų – Šikoku, savo patirtis Narius įamžino naujausioje knygoje „Yura yura. 88 šventyklų kelias“. Čia ir visą savo gyvenimą vien šiam daugiau nei tūkstančio metų senumo keliui paskyrę amžini piligrimai bei vakariečiai, ieškantys atsakymų.Apie nušvitimus, piligrimo kasdienybę ir laimę su kino kritiku, kinotyrininku, rašytoju Nariumi Kairiu.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius

„Jaučiu, kad galimybių yra per daug“ - apie visuomenėje vyraujantį perteklių pasakoja muzikos kūrėjas ir atlikėjas Tomas Narkevičius. Pats Tomas drąsia pripažįsta, kad jam nereikia kitų patvirtintino, jog yra sėkmingas, kadangi pakankamai spaudimo patiria iš savęs paties. Tai penkių kilometrų pasivaikščiojimas, kurio svarbia dedamąja tapo Byung Chul Han knyga „Nuovargio visuomenė“, atspindinti modernias problemas.Apie sėkmės spaudimą, nuovargį ir gyvenimą socialiniuose burbuluose su Tomu Narkevičiumi-Free Finga.Ved. Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus

„Kažkada save mačiau net kaip prezidente“ - juokiasi Viktorija Prokofjeva, kurios gyvenime vestuvių planavimą ir vakarėlius mieste pakeitė pirtis, šeima bei vienkiemis kaime. Prisiminusi savo darbą vestuvių planavime Viktorija teigia, jog tai jos kasdienybėje neteko prasmės, o gyvenimas per brangus, jog leistum laiką ten, kur nenori. Atvykus į Viktorijos Prokofjevos ir jos vyro menininko Tado Černiausko namus, gali atrodyti, jog atvykai į mažą rojaus kampelį vos už pusvalandžio kelio nuo sostinės.Kelionė basomis, meditacija mirčiai, prasmės paieškos ir sielą gydantis laikas kaime. Visa tai pėsčioje kelionėje su Viktorija Prokofjeva.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius

2 sekundės ir 50 km per valandą - taip vienas svarbiausių savo gyvenimo akimirkų apibūdina buvęs aukštalipys Erikas Stančikas, prieš ketverius metus patyręs daugybinius stuburo lūžius, nukritus iš 10 metrų aukščio. Iš pradžių menkai galėjęs pajudinti kojas, o aplinkiniams skatinant pripažinti realybę, po ilgų treniruočių ir tikėjimo Erikas įrodė, jog vaikščioti gali. Netgi nueiti daugiau nei penkis kilometrus.Kelionė pėsčiomis ir pokalbis su Eriku Stančiku apie stuburo traumą, gyvenimą vienuolyne ir šiuolaikinio žmogaus santykį su Dievu.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

„Kai kiti pirmadienį sėdi ofise, aš aplink jūrą“ - sako Rimvydas Bartkus prieš aštuonerius metus su šeima persikėlęs gyventi į Nidą ir su žmona Diana įkūręs meksikietišką restoraną. Įsikvėpę Meksikos atmosferos ir net savo dukrą pavadinę Frida, Rimvydas teigia, kad sezono metu jo restorane vyksta tikras spektaklis, nors realybė gyvenant Nidoje ištisus metus yra niūresnė nei daugeliui gali atrodyti.Pasivaikščiojimas Kuršių nerijos miškuose ir pokalbis su Rimvydu Bartkumi apie gyvenimo realybę Nidoje, pomėgį perdirbti kitų išmestus daiktus ir karnavalo nuotaiką kuriant restoraną.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius

O kas dar yra be profesijos ir darbo? Šios pėsčios kelionės pasakotoja vaikų ligų gydytoja Evelina Liukpetrytė supratusi, jog prestižiniu visuomenės laikomas mediko darbas, ją įkalino kaip įkaitę. Prasidėjus nuo nedidelės abejonės galvoje medicinos studijų metu, Evelina pripažįsta, kad tai ją privedė iki pačios juodžiausios duobės nuo kurios ir prasidėjo savęs paieškų kelias.Apie sudėtingą mediko karjeros kelią, sprendimą viską mesti ir atsistojimą ant naujų veiklos kojų.

„Įsigijus laivą tapau gerbiamu“ - juokiasi šios pėsčios kelionės herojus Vincentas Katilius. Klajoklio gyvenimą pasirinkęs dar paauglystėje, Vincentas jau du dešimtmečius neturi pastovių namų, o įsigijus laivą ir tapus jo kapitonu ateities kelionės jam atrodo tik dar lengviau pasiekiamos. Pats dirbęs ir jūreiviu, ir skrydžių palydovu, teigia, kad niekada nevėlu tapti tuo, kuo nori tapti. Kaip atrodo klajoklio gyvenimas? Kodėl Vincentas pasirinko tokį gyvenimo būdą ir ką apie jį galvoja aplinkiniai?Ošianti jūra ir pasivaikščiojimas Smiltynėje su Vincentu Katiliumi.

Pėsčiomis keliaujame pamario krašto šlapynėse ir pelkėse su išgyvenimo žygių profesionalu Tomu Ruginiu. Įprastomis dienomis būdamas mokslininku ir vandens biologu, laisvalaikiu jis tampa žemaičiu personažu apie gyvenimą gamtoje pasakojančiu sekėjams internete. Puikiai išmanydamas vietinius valgomus ir nevalgomus organizmus, kelių dienų žygiams Tomas su savimi neima maisto. „Žmogaus kūnas prisitaikęs eiti ir badauti“ - sako Tomas Ruginis.Naujas „Penki kilometrai“ sezonas leidžiasi į pėsčias keliones, ieškant atsakymo į paprastą ir tuo pačiu sudėtingą gyvenimo prasmės klausimą - dėl ko žmonės gyvena?Pirma sezono kelionė su išgyvenimo žygių profesionalu, mokslų daktaru Tomu Ruginiu.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestas Dikčius

Paskutinei sezono laidai Ignas ir Silvestras leidosi į pėsčią kelionę Zarasuose.Drąsių ir gyvenimą keičiančių sprendimų temos uždarymui tinkamesnį svečia būtų sunku rasti.26-erių Rugilė Gaučaitė bėgdama nuo „blizgučių pertekliaus“ prieš tris metus iš didmiesčio išsikraustė gyventi į vienkiemį ant ežero kranto, čia pati viena su minimaliomis pagalbos rankomis stato namą ir visus metus maudosi ežere. Lyg to būtų maža, Rugilė dviračiu leidžiasi į ilgas vienišas keliones po Lietuvą ir šalia esančias šalis.Kaip atrodo savanoriškai pasirinktas jaunos moters gyvenimas tokiomis, daugeliui ekstremaliomis, aplinkybėmis? Ką patiria Rugilė viena keliaudama dviračiu? Patirtys ir istorijos paskutiniame sezono epizode.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Iš pirmo žvilgsnio gyvenimo eksperimentas, kuriam ryžosi Ignas ir Silvestras, gali pasirodyti radikalus ir nepatogus, tačiau laidos autoriai net neabejoja, kad tai tapo vienu iš būdų išsilaisvinti nuo didmiesčio suvaržymų.Atsisakę mobiliojo telefono ir automobilio, laidos vedėjai keliaudami pėsčiomis pasakoja apie patyrimus ir nutikimus gyvenant didmiestyje be šių civilizacijos gėrybių.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

„Autostopo dvasia palaiko atvirumą ir pasitikėjimą vienas kitu“, – teigia profesionalus autostopininkas Robertas Pogorelis. Šį kartą kelionė pėsčiomis ir pokalbis su žmogumi, kuris dažniau keliauja automobiliu juos stabdydamas. Šimtai sutiktų žmonių ir jų istorijų pakeitė patį Robertą ir leido nugalėti baimes.Ką verta žinoti prieš pradedant keliauti autostopu? Ar iš tiesų pagrįsta baimė sėsti į nepažįstamo žmogaus automobilį? Ką galima patirti sustabdžius šimtus pakeleivingų automobilių?Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Ilgas pasiruošimas, keli sėkmingi ir nesėkmingi bandymai buityje bei galiausiai įgyvendintas pasiekimas – 40 dienų gyvenimo miške ir badavimo tik su savimi bei vandeniu. Nors tai iššūkis, kuriam daugelio žmonių racionalus protas nenorėtų pritarti, klaipėdietis Karolis Paradnikas teigia, jog nelengva save pažinti, kuomet nuolat esi veikiamas aplinkinių, todėl jam reikia miško ir radikalių sprendimų.Kodėl Karolis ėmėsi tokio išbandymo? Ką jame suprato ir kaip jam ruošėsi? Pokalbis ir kelionė miške kartu su klaipėdiečiu Karoliu Paradniku.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

„Kartais sėkmė priklauso nuo to, kaip greitai sugebame iš chaoso sukurti harmoniją“, – teigia rašytoja ir turinio kūrėja Akvilė Kavaliauskaitė. Daugiau nei 10 metų keliavusi po pasaulį ir rinkusi emigrantų istorijas laidai „(Ne)emigrantai“, Akvilė ėmėsi drąsaus sprendimo, kuris nustebino ir aplinkinius, – paliko svajonių darbą televizijoje. Išsinerti iš senos odos ir tiesiog pasileisti į nežinomą ateitį buvo jos tikslas.Apie rašytojo statusą, darbą televizijoje, mokyklą ir sėkmę su Akvile Kavaliauskaite.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Atsisakyti vadovo posto komunikacijos agentūroje ir išeiti vaiko priežiūros atostogų – sprendimas, kuriam išdrįso Vytautas Matulevčius, laužydamas nusistovėjusius stereotipus. Pats Vytautas juokauja, kad jo gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, vieną dieną kūręs strategijas didžiausiems prekės ženklams, kitą dieną jis jau pasinėręs į kūdikio dienotvarkės priežiūrą.Nors Lietuvoje vyrai kelis kartus rečiau nei moterys, gimus vaikui, leidžiasi į šį išbandymą, Vytautas pripažįsta, kad jau dabar tai geriausias laikas gyvenime, kurio įmonės negali nupirkti už tūkstančius.Kokius laiko tėkmės pokyčius patyrė Vytautas? Ar iš tiesų vyras, išbandantis tai, ką įprasta matyti motinų rankose, susilaukė aplinkinių nuostabos? Ir kodėl priimame sprendimus, kuriuos priimame? Komunikacijos specialisto ir agentūros vadovo Vytauto Matulevičiaus pastebėjimai ir išgyvenimai penktame sezono epizode.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Nepaprastas psichoterapeutas. Tokios mintys užplūsta susitikus ir ne vieną kilometrą nukeliavus pėsčiomis kartu su Timu Petraičiu. Reguliariai atliekami gyvenimo eksperimentai, pasak Timo, jam tikrai nieko keisto. Nors kitiems tie sprendimai gali atrodyti radikaliai neįprasti, kasdienybės paįvairinimas yra jo asmenybės dalis.Šiuo metu Timas užsiima ne tik psichoterapeuto praktika, bet ir analizuoja save bei kitus, dirbdamas maisto kurjeriu su dviračiu. Dar visai neseniai Timas išbandė gyvenimą, vienerius metus laiko nusprendęs nepirkti jokių daiktų. Ir jei kyla klausimai, ar jau teko pristatyti maisto užsakymą terapijos klientui ir kiek pinigų sutaupė per tuos nepirkimo metus? Atsakymas – taip ir daug.Apie spalvingas maisto kurjerio dienas, drąsius sprendimus nepirkti daiktų ir įkvepiančias psichologines patirtis pėsčiame pokalbyje su psichoterapeutu, maisto kurjeriu Timu Petraičiu.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Du kūrybingi ir drąsus žmonės Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis, vieną dieną nusprendė palikti didmiesčio gyvenimą ir persikraustyti į 30 metų apleistą butą Anykščiuose. Simona ir Paulius bute rado ne tik tris dešimtmečius neliestus anksčiau gyvenusio giminaičio meilės laiškus, bet ir avarinės būklės kambarius. Pora nusprendė viską sutvarkyti savo rankomis, o daiktus rastus pačiame bute, panaudoti kuriant interjerą. Taip ir gimė „ekobuto“ idėja.Dabar Simona ir Paulius, dėl šios avantiūros nuraminę visus savo artimuosius, jau ne vienerius metus gyvena savo sukurtame bute Anykščiuose, keliauja po Lietuvą pėsčiomis, autostopu bei arkliais, įgyvendina kūrybinius projektus Anykščiuose, dirba mokytojais ir rūpinasi vaikų stovyklomis.Su kokiais sunkumais susidūrė Simona ir Paulius kurdami savo naują gyvenimą? Kokius meilės laiškus rado apleistame bute ir kaip įgyvendinti savo gyvenimo svajonę?Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Daug metų dirbęs renginių, koncertų ir muzikos fotografu, Rytis Šeškaitis vieną dieną sustojo ir iškeliavo į ilgiausią savo gyvenimo kelionę pėsčiomis. Jo tikslas – grįžti namo, tiek fiziškai, tiek mintimis. Nuo Estijoje esančio Narvos miesto iki lietuvių pamiltos Nidos. 2,4 mln. žingsnių, beveik 2 mėnesiai ėjimo ir 1778 km atstumas savo kojomis Baltijos pajūriu. Kodėl Rytis ryžosi šiam gyvenimo posūkiui? Ką patyrė ir išgyveno keliaudamas vienas? Kokias baimes patyrė kelionės rutinoje?Ignas ir Silvestras keliauja lietuje su Ryčiu Šeškaičiu jo „apšilimo“ ratus Vilniuje ir kalbasi apie patirtis iš sudėtingiausios jo gyvenimo kelionės.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Ketvirtas „Penki kilometrai“ sezonas kartu su Ignu Klėjumi ir Silvestru Dikčiumi ir toliau pėsčiomis ves per tuos klausimus, kurie aktualūs modernaus pasaulio žmogui. Šiame sezone laukia pažintis su gyvenimo sprendimais, kurie iš pirmo žvilgsnio kai kam gali pasirodyti neįprasti, drąsūs, o galbūt net ir bauginantys. Kitoks sezono herojų žvilgsnis į gyvenimo pasirinkimus atvers naujas galimybes būti įkvėptiems praturtinti požiūrį į rutiną, kuri galbūt iš tiesų visai netenkina.Pirmame sezono epizode Ignas ir Silvestras keliauja po Anykščių šilelį kartu su legendiniu alpinistu Vladu Vitkausku. Prieš 30 metų priimtas sprendimas vienam kopti į Everesto viršukalnę, tuo metu aplinkiniams galėjo atrodyti savižudiškas. Vis dėlto pasiekęs aukščiausio pasaulio tašką savo kojomis, Vladas tapo pirmuoju iš Baltijos šalių tai padariusiu žmogumi, o herojiškas pasiekimas parodė tolimesnę jo gyvenimo kryptį, kuri nuvedė ne tik į visas aukščiausias žemynų viršukalnes, bet ir ramų gyvenimą Anykščiuose.Kaip atrodė sudėtingas ir drąsos reikalaujantis sprendimo priėmimas, siekti Everesto viršukalnės visiškai vienam? Kokių pranašiškų sapnų Vladas negali pamiršti ir kokias ekspedicijose išmoktas gyvenimo pamokas taiko dar ir šiandien?Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Paskutiniame pavasario sezono epizode Ignas ir Silvestras keliauja kartu su filosofu, kino režisieriumi Nerijumi Mileriu. Pokalbis apie gyvenimo malonumus per prasmės ieškojimą, žmonių vartojimo įpročius, nuvedė iki Nerijaus pamilto kino.Kur mus veda nuolatinis malonumų troškimas? Kaip šis tikslas keičia kasdieninį vartojimą? Kaip šiuolaikinė reklama susijusi su diskomforto jausmu?Paskutinė sezono kelionė su filosofu Nerijumi Mileriu.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Šią kelionę Ignas ir Silvestras pradėjo penktadienio vakarą jau sutemus Vilniaus miesto centre, o tikslas patirti sostinės naktinio gyvenimo istoriją nepriklausomoje Lietuvoje. Kartu keliauja 20 metų Lietuvoje gyvenantis ir naktinę kultūrą puoselėjantis britas Mark Adam Harold. Per du dešimtmečius jam teko ne tik organizuoti renginius bei vakarėlius, bet ir dirbti besigilinant į įstatymus, jog naktinė ekonomika čia būtų kuo įvairesnė.Kaip Lietuvą prieš 20 metų matė čia atvykęs britas? Kodėl būtent Vilnių savo naktiniam gyvenimui pasirinko Markas? Kodėl naktinė ekonomika Lietuvoje vis dar lieka paraštėse?Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Tomas užaugo Lenkijoje, Punske, bet šiuo metu gyvena Lietuvoje, čia studijavo politikos mokslus ir šiuo metu su bendraminčiais kuria tinklalaidę „Proto Pemza“. Tomas socialiniuose tinkluose rašo ir stengiasi lietuvius supažindinti su subtiliais Lenkijos politikos ir kasdieninio gyvenimo įvykiais. Pasak jo daugelis lietuvių neįvertina galimų grėsmių ir autoritarizmo apraiškų, kurios kyla dėl Lenkijos vidaus įvykių.Kas šiuo metu vyksta Lenkijoje? Kokie vidiniai Lenkijos įvykiai turėtų atkreipti lietuvių dėmesį? Su kokiais tapatybės klausimais susiduria Lenkijoje gyvenantys lietuviai?Aštuntame pavasario sezono epizode Ignas ir Silvestras keliauja su Punsko lietuviu, tinklalaidės „Proto Pemza“ kūrėju, mokslo populiarintoju Tomu Marcinkevičiumi.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

„Nuteistieji dalinasi mintimis, kurias savo kasdienybėje retai paliečiame“ – teigia kūrybinio rašymo dirbtuves pataisos namuose vedanti ir projektą „Neišgirsti balsai“ kurianti žurnalistė, visuomenininkė Urtė Karalaitė. Kaip Urtės gyvenimą pakeitė kultine tapusi tinklalaidė „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“? Kaip skiriasi bendravimas su akademiku radijo eteryje ir nuteistuoju pataisos namuose? Kokias gyvenimo istorijas patyrė pirmą kartą atvykusi pas nuteistuosius?Septintame pavasario sezono epizode Ignas ir Silvestras keliauja su žurnaliste, visuomenininke Urte Karalaite.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

"Psichoterapeutai kalbėdami kuria rinką, vis daugiau gyvenimo sričių įvardindami problemiškomis, kai galbūt kai kurie dalykai nebūtinai yra problemos" - teigia Birštone gyvenantis profesorius Rimantas Kočiūnas. Šeštame pavasario sezono epizode Ignas ir Silvestras keliauja kurorto apylinkėse ir ieško atsakymų - kaip šiuolaikiniame pasaulyje suvokiame mirtį? Kodėl vengiame minties apie asmeninę gyvenimo pabaigą? Ką apie tai kalba psichoterapeutai ir kitų disciplinų ekspertai? Ar visuomenė gali tapti sąmoningesnė savo baigtinumo klausimu?Pokalbis ir pasivaikščiojimas su Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto įkūrėju, psichoterapeutu prof. Rimantu Kočiūnu.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Naujausiame penkių kilometrų pasivaikščiojime kartu keliauja sociologė Milda Pivoriūtė, kurios tekstai sparčiai populiarėja tiek mokslininkų, tiek paprastų žmonių ratuose. Nors vaikystėje svajojo apie psichologijos studijas, Milda šiuo metu atlieka tyrinėjimus besigilindama į jaunų žmonių tapatumo klausimus, gyvenimo ritmo ir greičio iššūkius. Jos tekstus savo klientams naudoja net ir patys psichoterapeutai, o skaitytojai, patiriantis greito laiko poveikį, save atranda tarsi stebėdami veidrodyje.Kodėl Milda iš sostinės pabėgo gyventi į Smiltynę, o vėliau Birštoną? Kas yra greitas ir lėtas laikas? Kodėl asmeninės krizės yra neatsiejamos nuo mūsų gyvenimo?

Ketvirtame pavasario sezono epizode pasivaikščiojimas su ekonomistu Raimondu Kuodžiu. Keliaudami bundančio pavasario fone pokalbis ir klausimai sukasi aplink pasaulines krizes, tokias kaip klimato kaita ir karas. Pasak ekonomisto "pasaulis neturi valios spręsti globalių problemų todėl, kad netaiko sprendimų, kuriuos siūlo ekonomistai".Kokias pasaulines ir vietines klaidas įžvelgia ekonomistas? Kaip pasaulinių krizių kontekste atrodo Lietuva? Ar iš tiesų galime pakeisti savo įsitikinimą apie vartojimą ir ekonomikos augimą?Penkių kilometrų žygis ir pokalbis su Raimondu Kuodžiu.

Trečiame pavasario sezono epizode pasivaikščiojimas su aplinkos psichologe Audra Balunde. Nors pokalbiai su mokslininkais dažnai formalūs, tačiau kelionė pėsčiomis leidžia atsitraukti nuo oficialaus tono. Iš psichologės išgirstame ne tik įdomių faktų apie mus visus veikiantį santykį su aplinkos krize, bet ir jos pačios patirtis kovojant su ekologiniu nerimu.Kada lietuviai išsivaduos iš materialinių vertybių? Kieno psichologinė gerovė aukštesnė – važinėjančių automobiliu, dviračiu ar vaikštančių pėsčiomis? Kaip suvaldyti kylančia baimes dėl aplinkos ir kada reikėtų specialisto pagalbos? Atsakymai į šiuos ir daugybę kitų klausimų pokalbyje įrašytame keliaujant pavasarėjančiais Vilniaus mieste esančiais miško parkais.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Antrame pavasario sezono epizode daininkas ir atlikėjas Vaidas Baumila. Nors Vaidą mums įprasta matyti scenoje, televizijoje, ar žurnalų viršeliuose, neatsiejama jo gyvenimo dalis - kelionės pėsčiomis. Keliavęs Camino de Santiago Ispanijoje, įveikęs maršrutą nuo Kauno iki Nidos savo kojomis, Vaidas pripažįsta, kad įsimintiniausios patirtys - bendraujant su žmonėmis, gyvenančiais mažuose miesteliuose.Kokiu gyvenimo ritmu gyvena ir su kokiais iššūkiais keliaudamas pėsčiomis susiduria vienas žinomiausių Lietuvos atlikėjų? Kelionė pėsčiomis su Vaidu Baumila antrame pavasario epizode.Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Trečiame tinklalaidės „Penki kilometrai“ sezone Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus keliaudami pėsčiomis ir toliau nagrinės įvairias vartojimo formas bei kels klausimus, ar galime rasti balansą tarp natūralių ir dirbtinai sukurtų žmogiškųjų poreikių. Keliaudami pėsčiomis, tiek miestuose, tiek miškuose, kartu su pašnekovais nueiti kilometrai atskleis unikalias asmenines patirtis.Pirmame pavasario sezono epizode iš Radviliškio kilęs Sandrius Ungurys, daugiau nei 7 metus maitinasi žmonių išmetamu maistu. Sandrius Lietuvoje universitete pabaigęs mechatroniką, vėliau Nyderlanduose studijavęs ir metęs doktorantūrą, apkeliavo daugybę pasaulio šalių ir šį gyvenimo būdą išbandė tose pasaulio vietose, kur išmetamo maisto kokybė mažai kuo skiriasi nuo to, ką galime rasti parduotuvėje. Sandrius šiuo metu, ne kiekvienam priimtiną gyvenimo būdą, taiko ir Lietuvoje, gyvendamas Radviliškyje. Kaip atrodo jo kasdienybė? Su kokiais iššūkiais jis susiduria ir kodėl būtent taip gyventi nusprendė Sandrius?Ved. Ignas Klėjus, Silvestras Dikčius

Paskutinėje žiemos sezono laidoje Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius iš sostinės centro link Vingio parko keliauja su klimatologu, Vilniaus universiteto docentu Justu Kažiu. Tinklalaidės vedėjus mokslininkas nustebina savo pasirinkimu atsisakyti asmeninio telefono, tačiau tai ne vienintelis nestandartinis pašnekovo pasirinkimas. Gilus klimato krizės problemos pažinimas keičia ir kitus vartojimo įpročius. Būtent to klimatologas pasigenda šiuolaikinėje visuomenėje. Anot jo, esame paradoksalioje situacijoje, kuomet oficialiai siekiama ir skatinama tausoti aplinką, bet realybėje visuomenė elgiasi priešingai.

Pažįstame aplinką labai ribotai ir esame akli jos įvairovei. Lydimi tokios nuostatos laidos vedėjai Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius išėjo pasivaikščioti su filosofu Viliumi Dranseika. Visai šalia Vilniaus senamiesčio esančiuose miškinguose Vilnelės vingiuose keliautojai ieškojo optimalaus tempo, kuris leistų susipažinti su augalų pasauliu, o filosofas dalinosi savo botaninių pasivaikščiojimų praktika. Būdami gamtoje dažniausiai esame tik paviršutiniški stebėtojai ir pražiopsome neįtikėtiną augalų įvairovės gausą. O ji, anot Viliaus Dranseikos, gali pasitarnauti net plečiant akiratį tokiose kontraversiškose temose, kaip tarpinių lyčių įvairovė.

Kai čiumpa vidutinio amžiaus krizė ir gresia perdegimas – metas leistis į gyvenimą keičiančią kelionę pėsčiomis. Tokią patirtį neseniai išbandė televizjos ir radijo laidų vedėjas Timūras Augucevičius, nukeliavęs nuo Lisabonos iki Santjago de Kompostelos miesto Ispanijoje 634 kilometrus. Po netikėtai laukines Pilaitės apylinkes Vilniuje su pašnekovu vaikščioję tinklalaidės autoriai Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus kalbėjosi apie Timūro motyvus išeiti į ilgą gyvenimo žygį, kelyje patirtus nuotykius bei po kelionės pasikeitusį santykį su savimi.

Keliauti pėsčiomis galima pramogai, bet tuo pačiu ir susisiekimo tikslais. Šį kartą Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius laidos pašnekovę kardiologę, docentę Jolitą Badarienę pasitinka prie Vilniaus universiteto ligoninės Santaros Klinikų. Tai simbolinė kelionė iš darbo į namus pėsčiomis, įrodanti, jog ir didmiestyje tai yra įmanoma. Maršrute nuo klinikų link Vilniaus Pašilaičių rajono su kardiologe keliautojai kalbėjo apie medikės judėjimo įpročius, kasdienį sveikatingumą ir, žinoma, širdies bei kraujagyslių ligas. Laidoje gydytoja pasakoja, kokios aplinkybės po daugiau nei dešimtmečio privertė ją persėsti į viešąjį transportą, kuo naudinga judėjimo įvairovė ir kokie gyvenimo būdo pokyčiai gali išgelbėti mums gyvybę.

Menininkas Redas Diržys neslėpdamas pripažįsta, kad jis maištauja prieš gyvenimo sistemą – nuo nelegaliai surengtų futbolo rungtynių Londono meno galerijoje iki įvairių provokuojančių socialinių performansų viešoje erdvėje. Taip pat jis yra vienas iš nedaugelių Lietuvoje praktikuojančių psichogeografijos praktikas – pasiklydimą mieste. Kartu su menininku, Alytaus Dailės mokyklos direktoriumi Redu Diržiu laidos vedėjai Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius atliko psichogeografijos praktiką Vilniaus mieste. Ką galima atrasti Vilniaus Šnipiškių rajone, dar žinomame „Šanchajaus“ vardu, naudojant Kinijos Šanchajaus žemėlapį? Tai šios kelionės tikslas ir psichogeografijos užduotis šeštajam žiemos sezono epizodui su iš pirmo žvilgsnio nepatogiomis ir socialiai neįprastomis akimirkomis.

Penktasis pasivaikščiojimas kartu su Ignu Klėjumi ir Silvestru Dikčiumi žiemos sezone. Šį kartą keliautojai pėsčiomis patyrė visiškai kitokią kelionę nei yra pratę - lydimi neregių gidų Povilo ir Oksanos Kauno gatvėmis ėjo užrištomis akimis. Pokalbis sukrėtusią patirtį nematyti kelio einant, neregių kasdienybę ir iššūkius bei skaudžiausius susidūrimus nutinkančius gatvėje.

Ketvirtasis žiemos pasivaikščiojimas kartu su Ignu Klėjumi ir Silvestru Dikčiumi šiame sezone. Šį kartą kelionė Kaune kartu su sociologe, KTU prof. Audrone Telešiene, kuri tyrinėja žmonių elgesį klimato kaitos akivaizdoje. Pokalbis apie tai, kokie besikeičiančio pasaulio aspektai labiausiai daro įtaką žmonių elgesiui? Kokie žmonės klimato kaitos atžvilgiu dažniausiai keičia savo nusistovėjusius įpročius?Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius

Trečiasis žiemos žygis kartu su Ignu Klėjumi ir Silvestru Dikčiumi šiame sezone. Tai antra kelionės diena po Dzūkijos miškus ir vieną nuošaliausių kaimų Lietuvoje. Pradėję ankstų rytą pirtininko namuose, kelionė tęsėsi susiduriant su vietiniais gyventojais ir pagrindinio laidos pašnekovo gyvenimu. Biologas, gamtininkas Žymantas Morkvėnas gyvenantis sodyboje stovinčioje šalia pelkės, čia augina škotiškas karves – Hailendus. Pokalbis su Žymantu apie darnų vystymąsi, žmogaus saiką ir vartojimą. Pasak biologo: gamtai nereikia saugotojų, ji išliks bet kuriuos atveju – tik jau be mūsųVed. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius

Antroji žiemos kelionė pėsčiomis kartu su Ignu Klėjumi ir Silvestru Dikčiumi. Šį kartą maršrutas Dzūkijos miškuose tarp Marcinkonių ir Musteikos kaimo kartu su vietiniu pirtininku Stasiu Malūnavičiumi. Pats Stasys gyvena Musteikoje - viename nuošaliausių Lietuvos kaimų, kuriame pasak jo yra susiformavusi labai ryški, bet artima atskirtis tarp „viecinių“ ir „užeivių“. Nors Musteikoje žiemoja vos keliasdešimt žmonių, čia kiekvieną šeštadienį veikia bendruomeninė pirtis, kurios tradicija tęsiasi dešimtmečius. Nors Stasys šiuo metu yra licencijuotas pirtininkas, anksčiau jis dirbo Lietutovs Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje ir saugojo ne vieną Lietuvos prezidentą bei ministrą pirmininką.Tai pimoji kelionės diena kartu su pirtininku Stasiu Malūnavičiumi.

Antrojo tinklalaidės „Penki kilometrai“ sezone Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus keliaudami pėsčiomis nagrinės įvairias vartojimo formas ir kels klausimus, ar galime rasti balansą tarp natūralių ir dirbtinai sukurtų žmogiškųjų poreikių. Pokalbiai su įvairių pažiūrų ir gyvenimo būdo žmonėmis - nuo tikrų asketų iki užkietėjusių vartotojų. Sezono pradžioje Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus keliauja pėsčiomis su muzikantu, grupės Golden Parazyth lyderiu Giedriumi Širka. Kiek muzikos kūryba, koncertai ir leidyba yra vartotojiška? Kodėl Giedrius kritikuoja tradicijas ir kaip atrodo jo kelionės?

Dvyliktame ir paskutiniame sezono epizode Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus toliau keliauja pėsčiomis Camino Lituano keliu Žemaitijoje. Naujausiame tinklalaidės epizode antrosios kelionės dienos Camino Lituano keliu įrašas. Kava ant vieno aukščiausių Žemaitijos kalnų, pamesti daiktai ir nuovargis, privertęs keliautojus eiti basomis ir net atbulomis.

Vienuoliktajame tinklalaidės „Penki kilometrai“ epizode Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus leidžiasi į dviejų dienų kelionę pėsčiomis Camino Lituano keliu Žemaitijoje. Naujausiame tinklalaidės epizode pirmosios kelionės dienos nuotykiai ir pažintys Žemaitijos laukuose. Svilinantis karštis, geriamo vandens paieškos, viršytas planuotas ėjimo atstumas ir netikėti Žemaitijos kraštovaizdžiai – tik nedidelė dalis 15 valandų trukusios pirmos dienos kelionės patirčių.

Dešimtame tinklalaidės „Penki kilometrai“ epizode Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus keliauja pėsčiomis su Beata Tiškevič. Pradėjusi nuo aktorystės ir pramogų pasaulio, šiandien ji kuria verslą bei studijuoja psichologiją. Kaip keičiasi vartojimo kultas dabartiniame, tvarumo beieškančiame, pasaulyje? Kokią vietą vidinis tvarumas užima Beatos Tiškevič gyvenime? Naujausiame tinklalaidės epizode, Silvestras ir Ignas kartu su Beata Tiškevič keliauja pėsčiomis po jos rajoną Vilniuje, nagrinėja vidinio psichologinio pasaulio subtilybes, identiteto ir profesinės etiketės svarbą dabartinėje visuomenėje.

Devintame tinklalaidės „Penki kilometrai“ epizode Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus keliauja pėsčiomis su psichologu, atidos mokytoju Pauliumi Rakštiku. Naujausiame tinklalaidės epizode, kartu su psichologu, Silvestras ir Ignas nagrinėja mūsų gyvenimo tempą, priežastis kodėl beatodairiškai siekiame greičio ir tai kaip mūsų kūną bei protą iš tiesų veikia nenumaldomas noras sparčiai judėti visose gyvenimo srityse.

Aštuntame tinklalaidės „Penki kilometrai“ epizode Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus pirmą kartą keliauja ne pėsčiomis. Pirmą kartą istorijoje laidos įrašas vyksta važiuojant dviračiu. Naujausiame tinklalaidės epizode Silvestras ir Ignas nagrinėja kelionių dviračiu privalumus ir trūkumus, bendrauja su kelionėje sutiktais kitais dviratininkais bei kalbina nedidelės dviračių taisyklos darbuotojus apie įdomiausias patirtis dviračių kultūroje.

Septintame tinklalaidės „Penki kilometrai“ epizode Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus keliauja su aplinkosaugos populiarintoja Rugile Matusevičiūte. Kokios kasdieninio gyvenimo ekologinės nuodėmės skaudžiausios aplinkosaugos populiarintojams? Kodėl nešiuklinimas yra tapusi svarbia lietuvių vertybe? Kodėl visuomenės gasdinimo ir bauginimo metodais klimato kaitos nesustabdysime?Kelionės pėsčiomis su aplinkosaugos populiarintoja Rugile Matusevičiūte.

Šeštame LRT radijo vasaros tinklalaidės „Penki kilometrai“ epizode Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus eina pasivaikščioti su kelionių žurnalistu Orijumi Gasanovu. Ar visko mačiusį keliautoją gali nustebinti Vilniaus priemiesčiai? Kaip atrodė Orijaus pirma kelionė gyvenime? Ar daugiau nei 100 skrydžių per metus turintis Orijus Gasanovas galvoja apie klimato kaitą ir aplinkosaugą?

Penktame tinklalaidės epizode Silvestras ir Ignas eina pasivaikščioti su Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi. Šį kartą kelionės tikslas – ateities miestas. Pokalbis apie tai, kada Vilniuje atsiras metro, kur rasti slaptus vandens telkinius sostinės centre, kokie pasaulio miestai kopijuoja Vilnių ir į kokias valstybes žvalgomės mes.

Ketvirtame tinklalaidės epizode Silvestras ir Ignas eina pasivaikščioti su filosofu Viktoru Bachmetjevu. Šį kartą kelionė neturi jokio galutinio taško, į kurį einama. Tikslu tampa pats pokalbis apie mus visus persmelkusį greičio poreikį, automobilius ir jo alternatyvas, vidines bei tikras filosofų keliones.

Trečiame tinklalaidės epizode Silvestras ir Ignas keliauja pėsčiomis kartu su Andriumi Mamontovu po jo gyvenimui ir kūrybai svarbias vietas. Nuoširdus ir atviras trijų keliautojų pokalbis mažai žinomais Antakalnio takais. Kodėl Andrius Mamontovas yra keliavęs pėsčiomis iš Pabradės į Vilnių? Kur buvo sukurta „Laužo šviesa“? Kodėl visos Vilniaus roko žvaigždės gyveno vienoje vietoje?

Kiek esame priklausomi nuo skrydžių lėktuvais? Kaip skrydžiai lėktuvu veikia klimato kaitą? Ar dar ilgai svaiginsimės pigių skrydžių pasiūlymais?Antrame tinklalaidės epizode simbolinė Silvestro ir Igno kelionė pėsčiomis iki Vilniaus oro uosto. Pokalbis apie keliones lėktuvais, skrydžių poveikį aplinkai ir sąmoningo skraidymo poreikį. Nors kelionė trumpa, bet abiem keliautojams ji netikėtai tampa gyvenimą keičiančia patirtimi.Ved. Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus

Didėjant tvarumo poreikiui, klimatologas, filosofas Silvestras Dikčius ir gydytojas, mokslo populiarintojas Ignas Klėjus naujoje vasaros sezono LRT tinklalaidėje kviečia kartu keliauti per visai šalia esančias, bet tuo pačiu dar neatrastas Lietuvos vietas.Kaip pasivaikčiojimą paversti tikrai kelionei prilygstančia patirtimi?Pirmoje laidoje Silvestras ir Ignas pėsčiomis keliauja beveik 40 kilometrų nuo Vilniaus senamiesčio iki Trakų pilies. Apie sutiktus žmones, nepažymėtus sąvartynus ir nežinomas miškų atkarpas pirmoje „Penkių kilometrų“ tinklalaidės epizode.