Kai kalbame apie detektyvinius siužetus, dažnai vartojame tokius žodžius, kaip „išnarplioti“, „suregzti“ ar „gudriai susukti“. Kokiai dar veiklos sričiai tinka šie žodžiai? Teisingai – mezgimui (ir nėrimui). Todėl šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai aptars mezgimo motyvus detektyvuose: pasirodo, jų stebėtinai nemažai, ir anaiptol ne tik ten, kur buvo galima tikėtis. Be to, pasitaiko ir netikėtų detektyvinių mezgimo iniciatyvų – vieną iš jų šią vasarą mielai išbandė Rasa (na, turbūt nenuostabu, kad ne Ernestas).Žinoma, nebus apsieita be klasifikacijos ir pavyzdžių, kurie daug kam gerai žinomi ir kaip tik dėl to labai patikimi. Todėl šios laidos rekomendacijos paprastos: primename, jog tamsėjant vakarams labai verta ir tiesiog malonu prisiminti geriausius aukso amžiaus detektyvus – Margery Allingham (kodėl – bus pranešta laidoje), Patricią Wentworth su jos garsiąja mezgėja detektyve panele Silver, ir, žinoma, Agathos Christie mis Marpl.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis laidą skiria ne kartą „Nenušaunamų siužetų“ minėtam, bet išsamiau taip ir neapkalbėtam britų rašytojui Anthony Horowitzui. Bet laidoje bus aptariame ne visa jo kūryba, o tik viena, sąlyginai nauja, 2017 metais pradėta romanų serija, kurioje yra du herojai – pats Horowitzas ir buvęs policijos inspektorius Hawthornas.Pretekstu aptarti seriją tapo hipotezė, kad šiais romanais (serijoje jau yra penkios knygos), kur realybė taip virtuoziškai pinama su fikcija, autorius skelbia žinią apie naujo ir labai intriguojančio detektyvinio žanro atsiradimą.Kad šis teiginys nebūtų plikas, laidos vedėjai klausytojams pateiks žaibišką svarbiausių žanro naujovių ir išradimų chronologiją – nuo E. A. Poe iki šiandieninių „true crime“.Laidoje aptariamos trys į lietuvių kalbą dar neišversti A. Horowitzo detektyvai: „The Word Is Murder“ (2017), „The Sentence Is Death“ (2019) ir „A Line to Kill“ (2021).Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Detektyvų srityje, kaip ir bet kur kitur, pažiūrėjus įdomų serialą ar filmą, perskaičius įdomią knygą, iškart kyla natūralus klausimas: o dar yra kas nors panašaus? Laidos „Nenušaunami siužetai“ vedėjams šis klausimas tikrai girdėtas, nes jiems abiem – ir Rasai, ir Ernestui - yra tekę ne kartą į jį atsakinėti. Todėl šio pirmadienio laidoje jie nusprendžia šiek tiek pakeisti savo vaidmenis ir imasi vertinti kitų duotas rekomendacijas. Rekomendacijos buvo skirtos tiems, kam labai patiko Riano Johnsono filmas „Ištraukti peiliai“ (Knives Out), o jis patiko daug kam: pateikti 9 filmai, vienaip ar kitaip primenantys „Ištrauktus peilius“, ir trumpai apibūdinti. Laidos vedėjai rekomendacijas įvertino ir toli gražu ne visoms pritarė.Bet užtat vieningai pritarė ir nuoširdžiai džiaugėsi nauju, jau daugybės žiūrovų palankumą pelniusiu BBC serialu „Ludwig“, kurio pirmąjį sezoną su didžiausiu malonumu pasižiūrėjo ir jums siūlo.Rekomendacijos: iš pasiūlytų 9 filmų (primename, panašių į „Ištrauktus peilius“) laidos autoriai tvirtai rekomenduoja keturis – tai „Gosfordo parkas“ (Gosford Park), „Tapatybė“ (Identity), „Įkaltis“ (Clue) ir „Žiūrėk, kaip jos bėga“ (See How They Run). Ir, be abejo, serialą „Ludwig“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidoje vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalba apie juokingus detektyvinius serialus ir ta pačia proga – apie juokingus detektyvinius romanus.Pokalbio pretekstu tapo recenzija, suniokojusi naują detektyvinį serialą „Bad Monkey“ (recenzentas jam davė nulį iš dešimties balų!). Ernestas, pasipiktinęs įvertinimo neteisingumu, su recenzentu ginčijasi, o ginčas galiausiai virsta, kaip neretai įvyksta „Nenušaunamuose siužetuose“, literatūrinio žanro suklasifikavimu. Jis gavosi toks:1. Nejuokingi romanai su vienu kitu juokaujančiu personažu.2. Nejuokingi romanai, kuriuose personažai nejuokauja, bet patenka į skaitytojui (bet ne personažui) juokingas situacijas.3. Romanai, kuriuose ekscentriškų situacijų ir personažų gausa verčia vadinti juos juokingais romanais.4. Sąmoningai skaitytojus juokinantys romanai, kurių autoriai stengiasi, kartais – desperatiškai, suformuoti juoką kiekvienoje eilutėje.Sudarius klasifikaciją, vedėjams teko aptarti ir kiekvieną grupę iliustruojančius romanus, kurių buvo nemažai: Carlo Hiaaseno „Nuoga už borto“ (2006 išverstas lietuviškai), Elmore Leonardo „The Hot Kid“, Josepho Wambaugh „Hollywood Crows“, Jeff Lindsay „Dexter by Design“, Antti Tuomaineno „Little Siberia“ (prisimenant laidoje seniau aptartą jo „The Rabbit Factor“), Oyinkan Braithwaite „Mano sesuo serijinė žudikė“ ir Lynne Truss „Murder by Milk Bottle“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidoje vedėjai planavo aptarinėti detektyvų festivalį „Bloody Scotland“, kuris kasmet rugsėjį vyksta Škotijoje, Stirlingo mieste. Rasa buvo susiruošusi į jį nuvykti ir daug visko papasakoti. Kaip išgirsite laidoje, galiausiai išėjo kiek kitaip, bet užtat klausytojai gaus progų sužinoti visokių keistų smulkmenų apie gerai žinomus (arba dar ir nežinomus, bet labai intriguojančius) detektyvų rašytojus, jų planus, kaip atsirado jų sukurti herojai ir panašių įdomybių. Pavyzdžiui, kaip garsioji Agathos Christie seklė mis Marpl tapo tokia, kokia tapo – apie tai gausime dvi versijas: ilgoji išdėstyta Chriso Brookmyre knygoje „The Cracked Mirror“, trumpąją pokalbyje su juo pateikė Stuartas Turtonas ir ją išgirsite laidoje. Dar galima sužinoti apie kitus vertus dėmesio detektyvinius festivalius (ir kur kitąmet bus galima paklausyti Janice Hallett, kurios Rasai nepavyko išgirsti šiemet). O svarbiausia – gauti informaciją apie ką tik išėjusias ar netrukus išeisiančias jų knygas.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai prisimena pasibaigusios vasaros detektyvinius nuotykius. Tarp jų, tų nuotykių, buvo Kembridže vykusios parodos „Murder by the Book: A Celebration of 20th Century British Crime Fiction“ apžiūrėjimas bei apsilankymas Grančesterio miestelyje, kuris, pasirodo, ir buvo miestelis iš detektyvinio serialo „Grantchester“.Abu nuotykiai tapo pretekstu pakalbėti apie detektyvinio žanro sklaidą - literatūrai skirtų parodų bėdas ir spąstus (pakeliui aptariant parodos kuratorės, rašytojos Nicolos Upson kūrybą), galimybe laidos vedėjams surasti ilgalaikių, detektyvinių serijų išgyvenimo formulę, bei priežastimi pasvarstyti, kodėl vieni vakariečiai (vakarų vakariečiai) seną, šimtmetinę, namų įrangą su meile remontuoja, o kiti vakariečiai (rytų vakariečiai) nesugeba atsispirti pagundai seną, net ir veikiantį, daiktą pakeisti nauju.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

„Nenušaunamų siužetų“ vedėjai ne tik dalijasi detektyvinės vasaros įspūdžiais, bet ir džiaugiasi artimiausiomis, jau šio mėnesio naujienomis. Rekomendacijose bus išvardyta, apie kokius konkrečius reiškinius ir įvykius buvo kalbama, nes jų buvo daug: nuo nusivylimo galutinai išsikvepiančia Donnos Leon detektyvų apie komisarą Brunetį serija iki rūpesčio, ar filmui pagal Richardo Osmano „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubą“ pavyks surasti tinkamą lenką Bogdano vaidmeniui, ir nuo liūdesio pasibaigusiu serialu „Vera“ pagal Anne Cleaves romanus, bet kartu ir džiaugsmo dėl ką tik pasirodžiusios naujos knygos iš šios serijos. O ryškiausias motyvas, kaip visada ir būna po gerai praleistos vasaros, yra daug sumanymų, kuriuos privaloma aptarti būsimose laidose.Rekomendacijos: naujas Kate Atkinson detektyvas apie Džeksoną Broudį „Death at the Sign of the Rook“, Donnos Leon detektyvas apie komisarą Brunetį „A Refiner‘s Fire“ (šito nerekomenduojame), nauji Anos Johansen detektyvai iš serijos apie salų komisarę – „Vyras kopose“ ir „Negyvėlė prie Fasteno ežero“, laukiamos Richardo Osmano, Anthony Horowitzo („Moonflower Murders“) detektyvų ekranizacijos, paskutinė serialo „Vera“ serija ir nauja jo autorės Anne Cleaves knyga apie Verą Stenhoup „The Dark Wives“, naujas „Šetlando“ sezonas ir - tikriausiai kiek vėliau – naujas serialo pagal PD James romanus „Dalglišas“ sezonas.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį „Nenušaunami siužetai“ prasidės su retai naudojama užsklanda – Balio Dvariono daina „Žvaigždutė“, kurią nutraukia pistoleto šūvis. Tokia pradžia klausytojams praneša, kad laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalbės apie lietuvišką detektyvą.Ir šį kartą juo tapo vasaros pabaigoje pasirodžiusi Gintauto K. Ivanicko knyga „Basio“, kurioje yra trys detektyviniai apsakymai ir dvi taip pat detektyvinės apysakos – „Sidabro spalvos bliuzas“ ir „Neramus numirėlis“. Ir apsakymuose, ir apysakose bylas tiria poetas Matsuo Basio, vienas iš garsiausių haiku autorių.Kaip japonų poetas Gintauto K. Ivanicko kūriniuose transformavosi į detektyvinį herojų? Kodėl detektyvas dirba įvairiose istorinėse epochose? Kas sieja knygą „Basio“ su britų opera „Keturių ženklas“, kuriame nusikaltimo vietą apžiūri bos-baritono balsu dainuojantis Šerlokas Holmsas?Visa tai aptarta pirmoje naujo sezono „Nenušaunamų siužetų“ laidoje.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Paskutinėje šio sezono „Nenušaunamų siužetų“ laidoje vedėjai žvilgteli į šiek tolimesnę detektyvinę ateitį – vasaros pabaigą ir rudenį, kurie šiemet žada nemažai visokių įdomių tikėtumų ir netikėtumų. Vienas iš nežinomųjų – serialas pagal garsiojo norvegų rašytojo Jo Nesbo detektyvą „Pentagrama“, už kurio sėkmę vedėjai laiko kumščius, nes ankstesnis filmas apie garsųjį disfunkcinį seklį Harį Hūlę („Sniego senis“) pasirodė kaip reta nevykęs, nors herojų ir vaidino Michaelis Fassbenderis. Taip pas pasirodys ir nauja Nesbo knyga „The Killing Moon“, taigi Hūlės gerbėjams yra ko laukti. Džiaugsis ir Richardo Osmano „trečiojo amžiaus“ detektyvų skaitytojai, kadangi Netflix ne tik paskelbė apie būsimą ekranizaciją, bet ir pranešė, kas vaidins pagrindinius veikėjus, ir sąrašas puikus (tiesa, įrašinėdami laidą vedėjai dar nežinojo, kas vaidins ketvirtąją heroję, Džoisę: dabar tai jau paskelbta, bet Ernesto pasiūlytas variantas neabejotinai irgi vertas dėmesio). Dar bus nauja Lucy Foley knyga „Vidurnakčio šventė“, stebėtinai greitai pasirodysianti ir lietuviškai, taip pat lietuviškai bus Rose Wilding „Vilką mini“ ir C.J. Tudor „Degančios mergaitės“ bei keletas neabejotinai vertų dėmesio serialų – vienas pagal Micko Herrono (tą, kuris parašė „Slow Horses“) knygą, kitas apie Šerloką Holmsą, ir tai jau savaime rekomendacija, o trečias – retro stiliaus serialas apie knygių keistuolį, konsultuojantį vietos policiją. Išvardiję ir aptarę visa tai Rasa ir Ernestas, visiškai įsitikinę, jog palieka jus gerose rankose, atsisveikina ir linki labai geros vasaros.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis pradeda uždarinėti besibaigiantį „Nenušaunamų siužetų“ sezoną ir kalba apie įvykius, kurie laukia detektyvų mėgėjų artimiausioje ateityje arba jau ką tik įvyko.Vienas iš tokių įvykusių – debiutinis Tomo Valiūno romanas „Lažybos prie karsto“, kurį Rasa įvertino atsargiai, bet su pozityvia gaida.Laidoje aptariami ir besiformuojančios tendencijos – „true crime“ tinklalaidininkų tapimas literatūrinių detektyvų herojais – naujausi rezultatai. Toks yra šviežiai parodytas serialas „Bodkin“, kuriame trys podkasteriai tiria paslaptingą trijų nepažįstamųjų dingimą idiliškame Airijos pakrantės miestelyje ir lietuviškai pasirodysiantis Megan Goldin romanas „Naktinis plaukimas“, pasakojantis apie tinklalaidininkės dalyvavimą mažo miestelio teismo procese.Vedėjai, be abejo, atkreipė dėmesį į naują serialą „Rebusas“ pagal Iano Rankino kūrybą, o serialą „Eric“ su Benedict Cumberbatch (pasirodys gegužės 30 d.) pavadino laukiamiausiu beprasidedančios vasaros serialu.Taip pat laidoje žvilgtelėta į tris vasaros pabaigoje pasirodysiančius verstinius detektyvinius romanus Danielio Hursto „Gydytojo žmona“ ir „Gydytojo našlė“ ir Leslie Wolfe „Jeigu dingčiau“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šio pirmadienio laidą „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai pradeda neįprastu įvadu – pamini neseniai mirusį istorinių detektyvų autorių C.J. Sansomą bei visai neseniai pagaliau pasirodžiusį serialą „Šardleikas“, pavadintą jo garsiausio herojaus, Tiudorų laikų privataus seklio Methu Šardleiko, pavarde. Šiek tiek pasvarstę, kodėl vieniems istoriniams romanams tenka daugiau populiarumo negu kitiems, vedėjai imasi temos, kurią ketino nagrinėti – tai yra, kaip detektyviniuose kūriniuose vaizduojami patys detektyvinių kūrinių autoriai (kai jie, taip sakant, iš autorių patys tampa herojais); kad tai nutinka neretai, krito į akį Rasai, pastaruoju metu lyg tyčia pasirenkančiai skaityti būtent apie juos. Neapsieita be klasifikacijos (nes mes mėgstame klasifikuoti), o pabaigoje net mėginta atsakyti į neišvengiamai po diskusijos kilusį klausimą: kodėl detektyvų autoriai savo amato brolius (dažniau brolius negu seseris) vaizduoja šitokiais pašlemėkais? Šia nelinksma gaida viskas būtų ir baigęsi, jei ne staiga prisimintas priešingas pavyzdys – Alexandro McCallo Smitho maloniai aprašytas garsus škotų detektyvų autorius ir akivaizdžiai geras žmogus Ianas Rankinas, apie kurio kūrinių ekranizacijas – tai yra, netrukus pasirodysiantį serialą „Rebus“, - laidos vedėjai veikiausiai pakalbės kurioje nors kitoje laidoje.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ laidos vedėjai kalbasi apie serialus. Laidos pradžioje Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis tikėjosi, kad kalbės apie visas detektyvines kinematografines naujienas, bet galiausiai pokalbio akcentu tapo ne visai žanriškai gryni teisminiai serialai ir jų tęsiniai.Pradinį toną davė gegužės pabaigoje pasibaigsiantis CBS serialas „Elsbeth“. Ernestas apie lengvai pateikiamus ir kartais juokingus buvusios advokatės bylos tyrimus pasakojo kaip apie savarankišką kūrinį, bet Rasa parodė, kad „Elsbeth“ yra visiškai rimtų teisminių dramų „The Good Wife“ ir „The Good Fight“ atšaka, spin-offas.Prakalbus apie žinomų serialų tęsinius ir atšakas laidoje buvo aptartas gana naujas (pirmas sezonas – 2023 m.) serialas „Naktinis teismas“ (Night Court), formaliai, sprendžiant iš pavadinimo ir herojų (teisėjai, advokatai ir teismo pareigūnai) pavadintinas teismine drama, o realybėje tai – gryno pavidalo situacijų komedija, tęsianti senovinio (paskutinė serija parodyta 1992 metais) ir legendinio (ne pas mus) serialo „Naktinis teismas“ pasakojimą.Serialų atšakos ir tęsiniai vedėjų nepaleido iki laidos pabaigos, nes teko aptarti ir besiplečiančią serialo „Mirtis rojuje“ visatą, kurioje atsiras trečia, australietiška atšaka „Sugrįžimas į rojų“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Jau kelerius metus kalbėję apie detektyvus visais įmanomais aspektais, šią savaitę laidos vedėjai staiga susigriebė taip iki šiol neuždavę vienas kitam paprasčiausio, galima sakyti, pamatinio, net vaikiško klausimo: o koks yra tavo mėgstamiausias seklys, detektyvo herojus, ir kodėl? Taigi šį pirmadienį, suprantama, jie šitą klausimą ir aptarinės. Kaip visada, esama išlygų - iš konkurso pašalinti savaime suprantami, visiems žinomi ir visų mėgstami sekliai, tokie kaip Šerlokas Holmsas ar Erkiulis Puaro (ir mis Marpl), nes juos pasirinkti būtų ne tik akivaizdus, bet ir banalus sprendimas. Be to, kiekvienam iš laidos vedėjų reikia pasirinkti po tris variantus ir, maža to, savo pasirinkimą pagrįsti. „Nenušaunamų siužetų“ klausytojai, kurie ne pirmą kartą klausosi laidos, veikiausiai jau gali gana tiksliai patys atspėti, kokius mėgstamiausius veikėjus paminės ir Rasa, ir Ernestas, tačiau vis dėlto įspėjame, kad tam tikrų staigmenų bus.O pabaigoje laidos vedėjai dar nei iš šio, nei iš to užsimins apie naująjį NETFLIX serialą „Riplis“, nes jeigu jau visi apie jį kalbą, tai kodėl čia turėtų būti nutylėta.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį „Nenšaunamų siužetų“ vedėjams tenka grąžinti skolas – praėjusią savaitę neįvykdę pažado aptarti japonės Asako Youzuki knygos „Sviestas“, tai daro šiandien ir daro su kaupu, romanui skirdami visą laidos pusvalandį.Na, ne visai visą pusvalandį. „Sviestas“ turi kelis žanrinius sluoksnius - romane yra miglotas detektyvas su neaiškiais siužetiniais posūkiais, lydimas sudėtingai suformuluotu, bet akivaizdžiu feministiniu pranešimu, visus siužetus gaubia himnas maistui, jo gamybai ir valgymui, akcentuojant ne sveiką japonišką, o nesveiką europietišką virtuvę ir, galiausiai, tekstas parašytas remiantis tikrais įvykiais, kurių realumą autorė virtuoziškai pradangina.Taip atsitiko ir laidoje – Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis, pasakodami apie trimis žmogžudystėmis kaltinamos Manako Kadžii ir žurnalistės Rikos Machada sudėtingus santykius, nuolat nukrypdavo į nuosavus siužetus ir aptarė savo santykius su įvairiomis sviesto rūšimis, lygino maisto kainas Lietuvoje ir Japonijoje, ieškojo dingstančio detektyvo ir nutarė, kad visame pasaulyje skaitymo bangą sukėlusiam „Sviestui“ tiesiog lemta atsirasti ir lietuviškai.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Sumanymas buvo aiškus – aptarti pastaruoju metu gana plačiai nuskambėjusį japonų autorės Asako Yuzuki romaną „Sviestas“, kuris anotacijose vadinamas detektyvu ir kuriame daug visokių motyvų, bet ryškiausi – japoniškumo ir maisto. Tačiau, kaip visiems žinoma ir kaip rašė škotų nacionalinis poetas Robertas Burnsas, net geriausiai sukurti pelių ir žmonių planai kartais nusuka šonan, tad ir šį kartą laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis pradėjo kalbą nuo japoniškų istorijų pasakojimo ypatumų (ar kas nors nustebs sužinojęs, kad Ernestas pasiūlė klasifikaciją ir išskyrė bendrumus? Tik ne mūsų laidos klausytojai), bet paskui nejučiomis įsivėlė į tolesnes diskusijas (be kita ko, dar ir dėl netikėtai paaiškėjusio Rasos susidomėjimo ypatinga japoniškų kelionių laiku atmaina bei Ernesto atrasto japoniško detektyvo apie maisto patiekalų įspūdžių atgaminimą, po kurių neišvengiamai reikėjo pasidalyti savo įspūdžiais) ir tik labai pavėlavę susizgribo, jog apie „Sviestą“ pakalbėti jau nebespės. Užuot pasidavę apmaudui, vedėjai tik pasiūlė klausytojams dar pažiūrėti labai smagų filmą apie keiksmažodžių galią, o apie labai japonišką, labai keistą ir labai su maisto gaminimu susijusį romaną „Sviestas“ žada pakalbėti kitoje laidoje. Jeigu niekas neišblaškys.Rekomendacijos: Toshikazu Kawaguchi knygos: lietuviškai išleista „Kol dar neatšalo kava“ ir angliškos – „Coffee stories“, „Before The Memory Dies“ ir „Before Goodbye“; Sosuke Natsukawa „Apie katiną, gelbėjusį knygas“, Sanaka Hiiragi „Prarastų atsiminimų fotografas“, Hisashi Kashiwai „Kamogawa maisto detektyvai“; filmas „Wicked Little Letters“ (2023 m.).Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Saikingai pasidžiaugę būsima nauja Agathos Christie detektyvo „Septynių laikrodžių paslaptis“ (Seven Dial Mystery) ekranizacija, laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis, užuot nuspėjamai kalbėję apie ekranizacijas, nutarė imtis kiek kitos temos ir pasvarstyti, kaip jaučiasi šiuolaikinis žmogus skaitydamas vadinamuosius klasikinius, „aukso amžiaus“ detektyvus: trumpiau tariant, ar jie jam neatrodo nesuprantami ir pasenę? Juk pasaulis per tą laiką iš esmės pasikeitė, tai ir detektyviniai pasakojimai negalėjo išlikti kokie buvę.Viena iš liūdnesnių laidos išvadų yra: taip, dažnai klasikiniai detektyvai tikrai atrodo pasenę, rašyti kitokiam pasauliui ir kitokiems skaitytojams. Norėdami pasiguosti, laidos vedėjai kaip mat ėmėsi klasifikuoti pasenimo požymius ir nuodugniai juos aptarę vis dėlto pralinksmėjo. Kodėl – sužinosite, kaip sakoma, laidoje.Rekomendacijos: pagal nuotaiką skaityti įvairius aukso amžiaus detektyvus; visų pirma Agathą Christie ir abiem laidos vedėjams įdomaus G. K. Chestertono apsakymus. Šitie nepaseno.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Dvi neįtikėtinos detektyvinės naujienos, dar neišverstos į lietuvių kalbą.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį „Nenušaunamuose siužetuose“ laidos vedėjai, neatlaikę leidybos vėlavimo, nusprendė nebelaukti ir aptarti du lietuviškai dar neišleistus Roberto Galbraitho (arba - J. K. Rowling) detektyvus - „Juoda kaip rašalas širdis“ ir „Bėgantis kapas“.Šie romanai serijoje apie privatų seklį Kormoraną Straiką ir jo padėjėją, vėliau partnerę Robin Elakot turi šeštą ir septintą numerius. Abu detektyvus verta vadinti plytomis, nes vienas yra 1012 puslapių ilgio, kitas - 948 puslapių. Romanų storumas turbūt ir paaiškina vertimo lėtumą, bet vis tiek verta susiimti, nes horizonte jau matosi ir aštunta serijos knygą - J. K. Rowling neseniai paskelbė jo pavadinimą: „The Hallmarked Man“.Kaip visuomet, kai kalba apie Kormoroną Straiko seriją, Rasos Drazdauskienės ir Ernesto Parulskio nuomonės skyrėsi. Štai Rasa iš karto pareiškė (su visa daugiamete detektyvų skaitytojos ir ekspertės kompetencija), pareikšti, kad abu romanai yra tobuli detektyvai, o „Bėgantis kapas“ yra žanro šedevras. Ir niekas jos neįtikins, kad yra kitaip. Ernestas šiam pareiškimui beveik ir nesipriešino, bet paklibinti pabandė, atradęs romanuose kelis, jo nuomone, negatyvius dalykus.Bet galiausiai laidos vedėjai sutarė, kad abiejų romanų skaitytojai vėl gavo labai gerai sugalvotą detektyvinę intrigą, o Kormoranas ir Robin vis sklandžiau ir geriau dirba kaip profesionalų komanda, jie supranta vienas kitą iš pusės žodžio, pasitiki vienas kitu ir gerbia vienas kitą, ir vis tebebijo įvelti į tokį puikų bendradarbiavimą asmeniškumus, kad visko nesugadintų.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šio pirmadienio „Nenušaunami siužetai“ skirti „Nušaunamiems siužetams“ arba tokiems, kurių laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis nenori matyti detektyvinėje literatūroje. Laida buvo įrašyta Vilniaus knygų mugėje.Dėl gausos visus nušautinus siužetus teko sudėlioti į šešias grupes, o pirmuoju suklasifikuotu pavyzdžiu tapo naujas Val McDermid romanas „1989“, patekęs bene į visas grupes. Jame yra daug wikipedinio paviršutiniškumo, kuriuo pakeičiamas bent šiek tiek gilesnis tyrimas – pavyzdžiui, romane kalbama apie nuo valdžios besislapstančius (slapti susitikimai romane vyksta „už Katedros“!) Vilniaus disidentus, nors padarius kelis pelės spragtelėjimus paaiškėtų, kad 1989 metais disidentai Lietuvoje jau nebesislapstė. Taip pat stebina ir šio epizodo herojaus vardas – Tavas Nagaitis. O labiausiai erzina, kad ši Vilniaus disidentų tema, kartu su visu Tavu Nagaičiu, romane yra beprasmiška – ji atsiranda be priežasties ir lygiai taip pat išnyksta.Šitaip Val McDermid romanas tapo dviejų suklasifikuotų grupių – paviršutiniškumo ir beprasmiškumo - iliustracija. O jų, tų grupių, laidoje yra dar keturios!Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Kovo 11-osios proga „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai nutarė pakalbėti apie ne visai detektyvą, net, galima sakyti, visai ne apie detektyvą, o apie alternatyviosios istorijos pasakojimą, kurį pateikia Norbertas Černiauskas knygoje „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išsiaiškinę (tiksliau, nusprendę), kad alternatyviąją istoriją irgi galima laikyti detektyviniu pasakojimu, vedėjai pirmiausia prisimena labiausiai į atmintį įstrigusius alternatyviųjų istorijų pasakojimo pavyzdžius, paskui ilgokai užsižaidžia, spėliodami ir tikslindami, kokius tikrus istorijos faktus labiausiai norėtų pakeisti įvairių šalių rašytojai (pasirodo, prancūzams labai rūpi pakoreguoti ne visiškai didvyrišką šalies Antrojo pasaulinio karo patirtį, o estai kažkodėl rašo stimpankinį pasakojimą apie šalį, kurioje valiuta yra ąžuolai). Šitame kontekste Černiausko knyga atrodo kaip akademinio santūrumo pavyzdys, tik tiek, kad ją skaitai nelyginant įtempto siužeto romaną. Vedėjai, kurie dar mėgino gailėtis, kad tikrovėje Justinas Marcinkevičius negavo Antano Smetonos premijos už pjesę „Mindaugas“, palei Vilnių nepavyko sukurti Turniškių marių, o lietuvių kalboje neįsitvirtino žavūs iš kolonijų atvežti portugališki žodžiai, galiausiai atlyžta ir sutinka, kad ši knyga yra ne tik vienas iš ryškiausių metų įvykių (kaip rodo ir gyvų skaitytojų, ir socialinių tinklų reakcija), bet ir puiki dovana Lietuvos valstybingumo dienai.Rekomendacijos: iš alternatyviosios istorijos primename ne visai ten tinkančią, bet gerą Juliano Barneso knygą „10 ½ pasaulio istorijos skyrių“, Philipo K. Dicko „Žmogus aukštoje pilyje“, Roberto Harriso „Vaterland“; rekomenduojame visas Laurento Binet alternatyviosios istorijos fantazijas – „Civilizacijos“, „Septintoji kalbos funkcija“, „HHhH“. Nesame tikri, ar rekomenduotume paminėtas kitų šalių knygas, jei būtume jas skaitę, bet dėl visa ko įdedame informaciją, jei kas norėtų pasiieškoti: Antoine Vincent „Nauja septynerių metų kadencija“, Piotr Bojarski „Kriptonimas „Posen“, Indrek Hargla „French ja Koulu“, Gabor Trenka „Pusiaujo Vengrijos Afrika“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Įvairūs intelektualiniai žaidimai yra neatskiriama detektyvų dalis, tad šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis ir kalbės apie tuos žaidimus. Ernestas, laikydamasis savo įprastos strategijos, pateiks žaidimų klasifikaciją (turbūt tokio dalyko nesitikėjote?), visos jos dalys bus nuodugniai, su pavyzdžiais aptartos. Tenka pripažinti, kad daugiausiai dėmesio bus sutelkta diskusijai apie itin plataus masto rinkodarinį žaidimą, kurį galima trumpai pavadinti „Argailu“, apimantį ir mįslingą rašytojos ir (arba) filmo herojės Elly Conway asmenybę, ir jos (ar tikrai jos?) detektyvų seriją (ar tikrai seriją?), ir jų ekranizaciją. Diskusijoje paaiškėja, kad Rasa gėdingai neišmano tam tikriems detektyvams labai svarbių muštynių scenų, todėl galiausiai užtikrinę, kad aptarimo pradžioje paminėtas herojės katinas išliko sveikas ir gyvas, laidos vedėjai dar aptaria paskutinį serialo „Tikri detektyvai“ sezoną ir net pasiūlo gana novatorišką jo žiūrėjimo būdą.Rekomendacijos: laidoje minimi keli jau ne kartą aptarti detektyvai, o iš naujesnių – vargu ar rekomendacijos nusipelnantis „Argailas“ (Argyle), knyga ir filmas, ir rekomendacijos su tam tikra išlyga nusipelnęs serialas „Tikri detektyvai“ (True detectives), tiksliau, jo naujausias sezonas.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį „Nenušaunamuose siužetuose“ laidos vedėjai, kelias savaites iš eilės kalbėję vien tik apie lietuviškas naujienas, vėl prisimena verstinę detektyvinę literatūrą, juo labiau, kad tokiam posūkiui yra rimta priežastis – neseniai lietuviškai išleistas airių rašytojos Tanos French romanas „Panašumas“, kuriame autorė neskubiai, bet su dosniais detektyviniais siužeto posūkiais, pasakoją istoriją apie sename dvare gyvenančių intelektualių studentų grupę, į kurią, susidėjus netikėtomis aplinkybėmis, infiltruojama Dublino policininkė.Taip pat laidoje aptariamos detektyvinio pasaulio naujienos – jau greitai angliškai išleidžiamas Ragnaro Jonassono detektyvas „Mirtis sanatorijoje“, Richardas Osmanas žada naują knygą, ir ne tik naują knygą, bet visai naują seriją, o rugpjūčio 29 d. bus išleistas naujas Janice Hallett detektyvas „Tyrėjas“ (The Examiner). Vasara bus įdomi!Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį „Nenušaunamuose siužetuose“ kalbama apie du naujus šnipų trilerius – Bernardo Gailiaus „Agentė“ ir Manto Adomėno dilogijos „Moneta ir labirintas“ antroji knyga.Abu romanai jau turi savo pėdsaką laidoje – pirmasis Bernardo Gailiaus romanas „Kraujo kvapas“ buvo panagrinėtas 2022 metais, pirmoji „Monetos ir labirinto“ knyga – praėjusių metų pabaigoje, tad laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis operatyvinius įspūdžius apie naujienas statė ant stipraus buvusių patirčių pamato.Pirmiausia buvo vienbalsiai nutarta, kad antroji Manto Adomėno dilogijos dalis yra tokia pati „oho!” kaip ir pirmoji. Šiuo teiginiu knygos recenzavimą būtų vertėję ir baigti, nes bet koks siužeto atskleidimas galėjo atskleisti malonumą gadinančią informaciją tiems, kurie dar neskaitė pirmosios dalies, ir laidos vedėjams teko iš knygos išrankioti fragmentus, juos izoliuoti ir galiausiai sudėlioti neutralią pasakojimo mozaiką, pasiaiškinant, pavyzdžiui, ar įmanoma, perskaičius „Monetą ir labirintą“, pasikelti savo hipotetinio šnipo kvalifikaciją (atsakymas – galima).Tokią pačią strategiją teko naudoti ir aptariant Bernardo Gailiaus „Agentę“, pradedant pokalbį nuo rašytojo meistriškai kuriamų kovinės įtampos scenų – jų buvo ir „Kraujo kvape“, yra (daug) ir „Agentėje“. Be abejo, teko įdėmiau panagrinėti pagrindinę, šalia išdavystės fenomeno, romano liniją – Rusijos įtaką Lietuvos tarpukario elitui ir šios įtakos stiprų ir tebesitęsiantį aidą šiandieninėje Lietuvoje. Beje, pokalbis apie „Agentę“ gaus tęsinį Vilniaus knygų mugėje – vasario 22 d. 17 val. 1.2 salėje Bernardą Gailių kalbins Ernestas Parulskis.Mugėje vyks ir nepirmadieninė (ir neradijinė) „Nenušaunamų siužetų“ laida – vasario 24 d., 11.05, televizinėje LRT studijoje šalia salės 5.1 Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalbės apie siužetus, kuriuos reikia nušauti. Pokalbio bus galima klausytis gyvai mugėje ir LRT portale tiesioginėje transliacijoje.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai nutarė pasišnekėti apie įvairias smulkmenas, kurioms aptarti dažniausiai pritrūksta laiko, kaip nutiko ir praėjusioje laidoje – kalbėdami apie vaikiškus detektyvus, abu vedėjai puikiai žinojo, kad švedų rašytoja Kristina Ohlsson, kuri viešės šiemet Vilniaus knygų mugėje ir kurios trečia knyga apie detektyvu tapusį sendaikčių prekiautoją Augustą Strindbergą neseniai išleista lietuviškai, o ketvirta tuoj pasirodys švediškai, rašo dar ir vaikiškus detektyvus, ir šie taip pat leidžiami lietuviškai: žinojo, bet jau nebebuvo kada apie tai pakalbėti. Kadangi panašių laidų buvo ne viena, tai šįkart Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis tyčia surinko visokias linksmas nuobiras apie matytus/skaitytus detektyvus bei šiaip vertus paminėjimo dalykus. Tai reiškia, kad bus aptartas serialas „Mirtis ir kitos smulkmenos“ (Death And Other Details), išsamiau įvertintas Sophie Hannah detektyvas „Tyli Erkiulio Puaro naktis“ (Hercule Poirot‘s Silent Night), serialas „Monsieur Spade“ apie ikoninį Dashielio Hammeto sukurtą detektyvą Semą Speidą Provanse (iš to Provanso neišvengiamai išsivyniojo dar ir diskusija), mįslingas nutikimas dėl įrašo Ragnaro Jonassono Instagramo paskyroje, serialai „True Detective“ (ypač paskutinis sezonas) bei „Fargo“ (pirmas ir penktas sezonas, kas žiūrėjo, supras, dėl ko), o galutiniam pozityvui pasidžiaugiama 100-ja serialo „Mirtis rojuje“ serija ir vėl sugrįžtančiu į TV tėvu Braunu, kaip sakoma anonsuose, „to paties pavadinimo seriale“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį laidos „Nenušaunami siužetai“ vedėjai pagaliau imsis temos, kurią ilgai atidėliojo: vaikiški detektyvai (kodėl atidėliojo, jie paaiškins). Vaikams skirti detektyvai suklasifikuoti pagal tai, koks jų veiksmo ir pačių veikėjų ryšys su suaugusiųjų pasauliu: tai yra, nuo tokių, kuriuose suaugusieji tik šmėkščioja fone, iki tokių, kuriuose patys suaugusieji darosi panašūs į vaikus.Pakeliui prisimenama vaikiškų detektyvų (ir nuotykių apysakų) pavyzdžių, pradedant bene 600 knygų parašiusia Enid Blyton ir jos herojais, šauniuoju penketuku, ir baigiant skautų judėjimo pradininku lordu Baden Powellu bei amerikietiškomis knygutėmis apie paauglę seklę Nensę Driu. Žinoma, neįmanoma apsieiti be Astridos Lindgren ir jos sukurto seklio Kalio (ir knygų, ir filmų pavidalu).Bene labiausiai vedėjus džiugina tai, kad šiuo metu lietuviškai rašomi Tomo Dirgėlos detektyvai vaikams yra labai populiarūs, o tai reiškia, kaip pasakytų kitas lietuvių rašytojas Kazys Binkis, kad „gražus atžalynas auga“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šio pirmadienio „Nenušaunamų siužetų“ laidoje Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis, patys šiek tiek nustebę, kalba apie tris naujus detektyvus su vaiduokliais, romaną ir du serialus, juos klasifikuoja, išnagrinėja vaiduoklių logistiką ir išsamiai aptaria.Nustebimas atsirado dėl pasikartojimo – lygiai prieš metus jau buvo vaiduokliams detektyvuose skirta laida ir vedėjai buvo įsitikinę, kad daugiau niekada apie šį žanrą nebekalbės, bet detektyvų visata pateikė siurprizą ir vaiduokliai vėl grįžta į eterį.Išsamiausiai laidoje aptariamas praėjusių metų rudenį išleistas Alice Bell romanas „Grave Expectations“, kuriame mediumę ir detektyvę mėgėją (tyrimo patirtis gavusią iš serialų žiūrėjimo) Klerę nuolat lydi jos paauglystėje žuvusios draugės Sofi vaiduoklis.Seriale „Platform 7“ vaiduokle tampa jauna moteris, buvusi mokytoja, kuri pradeda tirti savo pačios mirtį ir gana greitai išsiaiškina, kad tai nebuvo nei paprastas nelaimingas atsitikimas, nei savižudybė.Laidos pabaigoje vedėjai viena akimi žvilgteli į būsimą serialą su vaiduokliais, „Dead Boy Detectives“, sukurtą pagal Neilo Gaimano komiksą.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis aptaria tris neseniai parodytus detektyvinius serialus.Laidos pradžioje vedėjai priekabiai ištyrinėja serialą „Mrs Sidhu Investigates“, kuriame policijos inspektoriui žmogžudystes tirti padeda ponia Sidhu, indų kilmės britė ir indiško maisto įvairiems renginiams (kur ir įvyksta žmogžudystės) tiekėja. Aptarimo verdiktas – malonus, jaukus ir kokybiškas detektyvinis serialas.Seriale „Bodies“ yra vienas lavonas, kurį randa keturi detektyvai, dirbantys keturiose skirtingose Londono epochose – Viktorijos laikų, antrojo pasaulinio karo pradžioje, mūsų dienomis ir netolimoje ateityje. Kadangi tai pasakojimas apie laiko paradoksus ir kilpas, gana greitai fantastika nugali detektyvinį siužetą, tad ir laidos vedėjai serialą rekomenduoja atsargiai – žiūrėti verta, bet gal ir gerai, kad antro sezono nebus.Trečias laidoje aptariamas serialas susuktas pagal Harlano Cobeno romaną „Apgauk mane kartą“ („Fool me Once“), kuris buvo išverstas ir lietuviškai. Kinematografinė versija knygai nenusileidžia – daug siužetinių posūkių, minia herojų bei tiršti melodramatiniai efektai. Serialas yra gryno pavidalo Cobeno kūryba, kuri besąlygiškai patiks šios kūrybos gerbėjams.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Nors ir nelengva patikėti, bet kalėdinių švenčių laikotarpis buvo dar visai neseniai, tad laidos vedėjai dalijasi įspūdžiais apie tai, ką pažiūrėjo ir perskaitė tuo metu. Ir stengiasi ne aprėpti kuo daugiau, o giliau panagrinėti du specialiai pasirinktus Kalėdoms skirtus detektyvus – BBC ekranizuotą Agathos Christie „Žudyti lengva“ (Murder Is Easy) ir Janice Hallett specialiai šventėms parašytą nedidukę detektyvinę apysaką „Kalėdinė apeliacija“ (The Christmas Appeal). Kas vengiate spoilerių, toliau anonso nebeskaitykite, o kas jau vis tiek skaitote, tai štai: ekranizaciją vedėjai supeikia, o apysaka pasidžiaugia, kaip ir specialiomis kalėdinėmis serialų „Mirtis rojuje“ ir jo dukterinio serialo (ar galima taip vadinti spinoffą?) „Už rojaus“ serijomis.Be to, tai gera proga pasiaiškinti, kuo tradicinė šventinė britiška pantomima skiriasi nuo mūsų įsivaizduojamos (apytikriai viskuo).Rekomendacijos: nežiūrėkite „Žudyti lengva“, verčiau žiūrėkite abu minėtus serialus apie rojų, ypač kalėdines serijas, ir tikrai nepasigailėsite perskaitę Hallett „Kalėdinę apeliaciją“, kol laukiame naujo jos detektyvo, pasirodysiančio (žadama) šiais metais.Iliustracijoje matote rimtą dramos aktorių serą Ianą McKelleną, kalėdinėje pantomimoje vaidinantį Motušę Žąsį (Mother Goose). Dabar ir jums šis vaizdas nebeišdils iš atminties.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Vedėjai neatsispiria kalėdinei nuotaikai ir išsamiai apsvarsto įvairius skandinaviškus žodžius, kuriais apibūdinamas jaukumas šiuo metų laiku, ir net pasiūlo lietuvišką pretendentą: žodį „ramu“. Didesnio įsipareigojimo aptarti praėjusius metus vedėjai nejunta, nes jau yra aptarinėję pusmečio rezultatus paskutinėje praėjusio sezono laidoje.Šiek tiek pasigraužę, kad ankstesnėse prognozėse neatspėjo, kuri knyga sulauks didžiausio pasisekimo, aptarę prieškalėdinių bestselerių sąrašus ir pasidžiaugę, kad švenčių laikotarpiui turi sukaupę vertų dėmesio detektyvų ir turės laiko jais pasidomėti, – ko linki ir visiems klausytojams, - laidos vedėjai šiek tiek aptaria „Netflix atranką“ ir galiausiai nutaria, kad kol pasaulis sugeba mus ir nustebinti, ir nuraminti, tol visi laikysimės ir džiaugsimės detektyvais.Rekomendacijos: daugumą laidoje minimų kūrinių laidos vedėjai jau yra aptarę, tad prie naujesnių rekomendacijų priskirtume filmą „Paskutinė Monko byla“ (susijusį su serialu, kuris irgi vadinosi „Monkas“ ir buvo apie tą patį žmogų) ir – su išlygomis, nes dar neperskaitytą - SG MacLean detektyvinį bestselerį „The Bookseller of Inverness“, apie kurį žada dar kalbėti būsimose laidose.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Likus savaitei iki švenčių laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis nusprendė aptarti, ką Kalėdoms paruošė detektyvinė visata ir iš šios pasiūlos atrinko tris įspūdingas naujienas.Apie rašytojos Janice Hallett kūrybą „Nenušaunamuose siužetuose“ kalbėta ne kartą ir labai išsamiai, todėl jos naujausias detektyvas „Kalėdinė apeliacija“ (The Christmas Appeal) privalėjo atsirasti sąraše. Naujame romane vėl pasakojama apie jau žinomų herojų, nedidelio miestelio mėgėjų teatro trupės kriminalinius nuotykius, kurie skaitytojams pateikti per elektroninius laiškus ir telefonines žinutes.Antras aptariamas detektyvas, irgi specialiai skirtas šių metų Kalėdoms, yra šaradų ir mįslių mėgėjos Alexandros Benedict romanas „Kalėdų dėlionės žmogžudystė“. Laidos vedėjai jo dar neskaitė, todėl pakalbėjo apie praėjusių metų autorės šventėms skirtą knygą „Žmogžudystė Kalėdų eksprese“.Trečias iš naujų kalėdinių detektyvų yra Peterio Swansono „Kalėdų viešnia“ (The Christmas Guest). Peterį Swansoną laidos vedėjai labai gyrė už jo romaną (išleistą ir lietuviškai) „Aštuonios tobulos žmogžudystės“. Naujoji, kalėdinė knyga apimtimi netempia iki romano, bet joje yra visi būtini kalėdinio detektyvo elementai: Anglija, kaimo dvaras, jame gyvenanti turtinga disfunkcinė šeima, šventėms atvykstantys giminaičiai bei iš universiteto parvažiuojantys vaikai su jų draugėmis, žmogžudystė ir netikėti siužeto posūkiai.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Metams artėjant prie pabaigos, laidos vedėjai susizgrimba, kad yra daug visokių smulkių naujienų, kurių nespėta aptarti ankstesnėse laidose ir kurių šiukštu negalima permesti į kitus metus, nes ir nuo vedėjų, ir nuo klausytojų nusigręš laimė. Tuo rizikuoti niekaip negalima, o čia dar gyvenimas nestovi vietoje, siūlo neįtikėtinų žanrų naujienų lietuviškoje detektyvų (konkrečiai – lietuviškos kriminalinės hiphopo operos) ir šnipų trilerių (šį kartą – komikso pavidalu) scenoje. Ir ne tik lietuviškoje – į apyvartą sugrįžta laidoje senokai beminėta Anthony Horowitzo pavardė, įdomybių siūlo švedas istorinių detektyvų autorius Nicholas Natt och Dagas, o kur dar serialai – atsinaujinę „Šetlandai“ ir ekstravantiška „Žmogžudystė pasaulio krašte“.Rekomendacijos: Kastyčio Sarnickio-Kasteto hiphopo opera „Kruvino pusplyčio paslaptis“, Miglės Anušauskaitės komiksas „Panelė su lape“, trečias serialo „Slow Horses“ sezonas, Anthony Horowitzo detektyvas „Apie šarkų žmogžudystes“ (lietuviškai, pasirodys turbūt sausį) ir antras serialo sezonas „Moonflower Murders“ (pasirodys kitąmet); Nicholaso Natt och Dago istorinis, tikrais faktais pagrįstas romanas, pirma trilogijos dalis „Ödet och hoppet“ (Likimas ir viltis), serialas „Šetlandai“ ir serialas „Murder at the End of the World“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis aptaria debiutinį Dainos Kleponės trilerį „Kritusių mazgas“.Laidos vedėjams romano skaitymas vyko su nuotykiais – ne visi sugebėjo įveikti pirmuosius trisdešimt puslapių, kuriuose autorė dosniai pateikė grubios šnekos ir žiaurių vaizdų. Bet, nugalėjus pirmą skaitymo barjerą, paaiškėja, kad autorė moka ir supinti, ir išpinti pasakojimo gijas, atrišti surištus mazgus, išradingai ir saikingai duoti melodramatiškų efektų, kol galiausiai skaitytojas susivokia, kad „Kritusių mazgo“ finalo laukia su neapsimestinu smalsumu.Dainos Kleponės romane nėra nš lašo lietuviškumo: personažai – nuo vokiečių iki indų, o veiksmas juda daugiausia Vokietijoje, tad ta proga laidos vedėjai aptarė kelis detektyvų autorius, kurie savo knygų siužetus visuomet perkeldavo į jiems negimtas šalis, tokius kaip britiškus detektyvus rašiusį lenką Joe Alexą ir itališkus detektyvus rašančią amerikietę Donną Leon.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai kalba apie naują (ir pirmą) Manto Adomėno romaną „Moneta ir labirintas“. Knyga yra šnipų trileris, o tai - antrasis dažniausiai (po, be abejo, detektyvų) „Nenušaunamuose siužetuose“ aptariamas žanras, o kai tokį parašo lietuvių autorius, akivaizdu, kad įvykiui skiriama visa laida.Ji, laida, susidėliojo kaip interviu – „velnio advokatės“ vaidmenį pasirinkusi Rasa Drazdauskienė klausinėjo, o Ernestas Parulskis ir Rasa (atsakymuose pereidama į skaitytojo poziciją) į juos atsakinėjo.Iš viso yra šeši klausimai. Štai tokie:1. „Moneta ir labirintas“ yra labai didelis romanas, daug pasakojimų, daug herojų, paralelinės veiksmo linijos, interliudai. Gerai tai ar blogai?2. Romane yra keli laiko sluoksniai ir kelios veiksmo vietos - pagrindinio herojaus vaikystė, jaunystė, studijos, darbas, Maskva, Nižnedvinskas, daug kartų grįžtama į Vilnių, Italija, ir šiaip rimti palakstymai po pasaulį. Ne per painu?3. Kodėl pagrindinis herojus pavadintas Tomo vardu?4. Romanas labai tarptautiškas - ne tik paties romano pavadinime įterptas nelietuviškas ampersando ženklas vietoje jungtuko „ir“, ne tik veiksmas vyksta įvairiose užsienio šalyse, bet ir herojus, ir keli kiti personažai mėgsta įterpti citatų ar šiaip žodelių įvairiomis kalbomis. Na ir, žinoma, nelietuviškas romano įvadas, ilgos citatos ir epigrafai keliomis kalbomis. Būtina, reikalinga ar erzina?5. Interliudų romane daug: pasakojimai apie Tomo vaikystę pas senelius, apie studijas Vilniaus universitete, filosofų būrelį, disidentinę veiklą; apie Šnipiškių mafijozus. Jie stabdo veiksmą ar kaip tik sukuria reikalingą nuotaiką ir duoda foninės informacijos?6. Romane ypač akcentuojamas mąstymas, protas, psichologinis poveikis, daug samprotavimų apie gėrio ir blogio kovą ir dar keli dalykai, kurių nesitikėtum rasti šnipų romane. Kam to reikia?Atsakymai į visus šešis klausimus – laidoje.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Garsųjį Agathos Christie seklį Erkiulį Puaro mes jau senokai įsivaizduojame tokį, kokį jį suvaidino Davidas Suchet; tačiau pasirodo, kad Suchet kadaise yra vaidinęs anaiptol ne Puaro, o gryniausią britą inspektorių Džapą. Kokią įtaką serialui daro aktorius, vaidinantis pagrindinį herojų, kas nutinka, kai aktorių tenka pakeisti ir kaip patys detektyvų autoriai įsivaizduoja ekranizuotus savo kūrinius? Laidos vedėjai aptaria serialo „Šetlandai“, kurio 8-ame sezone nebebus detektyvo inspektoriaus Džimio Pereso (jį vaidino Douglas Henshallas), pradžią ir svarsto, ar gerai pakeis Peresą nauja herojė, iš Londono atvykusi inspektorė Ruta Kalder. Toliau vedėjai įsivaizduojamoje aktorių atrankos agentūroje renka herojus mėgstamiems siužetams, pamini mėgstamiausius aktorius, kurių buvimas seriale iškart liudija, jog bus gerai, o pabaigoje kol kas labai probėgomis pristato naujieną – lietuvišką šnipų romaną, kuris pasirodys lapkričio antroje pusėje.Rekomendacijos: ar kas dar nematė serialo „Agathos Christie Puaro“? Vis tiek rekomenduojame; su išlygomis rekomenduojame serialą „Agatha Rasin“; serialas „Šetlandai“ (Shetlands); Christie detektyvas „Lordo Edžvero mirtis“ ir filmas „Trylika vakarieniaujančių“ (Thirteen At The Dinner Table); Sophie Hannah knygos apie Erkiulį Puaro (naujausia iš jų – „The Silent Night“); neskaičiusiems primename Abiro Mukherjee kol kas penkių knygų seriją, prasidėjusią „Kalkutos detektyvu“; rekomenduojame abiejų laidos vedėjų mėgstamą serialą „Didžiojo sprogimo teorija“ (Big Bang Theory); ir kai jau ima atrodyti, kad šioje laidoje kalbama tik apie tai, kas jau aptarta ar nenauja, štai jums siužeto posūkis – būsimas Manto Adomėno šnipų romanas „Moneta & labirintas“, kurį tikrai plačiau aptarsime netrukus.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai kalba apie sukonstruotus detektyvus - tokius, kuriuos jų autoriai rašė pagal išmoktas schemas, pasigraibę idėjų iš aplinkos arba tiesiog ėmė ir mokėsi specialiame universitetiniame kurse, kaip reikia rašyti detektyvus. Atrodytų, kad tokie konstruktoriai negali tapti geros kūrybos pavyzdžiais, bet kartais ima ir jais tampa.Laidos siužete aptariama daug istorijų – bus rolsroisų ir daimlerių variklių klasifikacija, suteikiamas rekomendacinis verdiktas naujam serialui „Bodies“, prisimenamas Marko Twaino romanas „Jankis karaliaus Artūro dvare“ bei serialas „Outlander“ ir pateikiama keisčiausių sprendimų perkant knygas apžvalga.Bet išsamiausiai laidoje kalbama apie du sukonstruotus detektyvus - Zoe Sugg ir Amy McCulloch dilogiją bendru pavadinimu „The Magpie Society“, tapusią bestseleriu ir debiutuojančios rašytojos S W Kane romaną „The Bone Jar“, taip pat bestselerį ir detektyvinių premijų nominantą.Šiems kūriniams daugiausia laiko skirta dėl tobulo sukonstruotų detektyvų situacijos iliustratyvumo – jei dilogija yra bejėgiškas ir neįtikėtinai nuobodus pasisavintų literatūrinių triukų rinkinys, tai „The Bone Jar“ yra puikus pavyzdys, kaip išmoktas detektyvų rašymas (autorė City University baigė detektyvinio rašymo magistrą) tampa ištaigingai šviežiu detektyvu, kurio tęsinio laukia visi patyrę žanro skaitytojai.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Prieš kelias savaites „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai pažvelgė į detektyvinių kūrinių – serialų ir romanų ateitį, svarstydami (patys, kaip ir visi kiti detektyvų mylėtojai pasaulyje, tų knygų neskaitę, o serialų – nežiūrėję), ko iš laukiamos pasiūlos galima tikėtis.Dabar keli anuomet būsimi serialai ir romanai tapo pažiūrėta bei perskaityta praeitimi, todėl šio pirmadienio laida skirta jau nebe svarstymams, o argumentuotoms rekomendacijoms, kurios susidėliojo šitaip:Serialai: „Charlie Chopra & The Mystery of Solang Valley“, indiška Agathos Christie romano ekranizacija ir „The Irrational“ su Jesse L. Martinu iš „Įstatymas ir tvarka“ gauna atsargiai teigiamas rekomendacijas, o serialas „The Good Ship Murder“ – kategoriškai neigiamas.Knygos: Ragnaro Jonassono ir Islandijos premjerės Kristin Jakobsdottir romanas „Reikjavikas“, kaip ir Richardo Osmano ketvirta serijos knyga „Paskutinis velnias, kuris mirs“ (The Last Devil to Die) laidos vedėjams patiko, bet su išlygomis.Taip pat laidoje su pozityvaus rekomendavimo intonacijomis buvo paminėtas serialas „The Bletchley Circle“ ir Kate Quinn romanas „The Rose Code“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Įprastai „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai laidų temas planuoja ir susidėlioja iš anksto, bet kartais pasitaiko, kad tikrovė sąrašus pakoreguoja. Taip atsitiko šį kartą: pamačius knygynų lentynose naują ir labai storą detektyvą niekaip nebepavyko praeiti pro šalį. Pasirodė, jog detektyvas įdomus ne tik tuo, kad viena iš jo autorių – švedų detektyvinės literatūros žvaigždė Camilla Lackberg (nors apie ankstesnę jos kūrybą, tiesa, ir Ernestas, ir Rasa turėjo įvairių įspūdžių, kuriais jau yra dalijęsi ankstesnėse laidose, tad šį kartą tik trumpai priminė), bet ir tuo, kad tai antra numatytos trilogijos dalis. Taigi teko perskaityti ir pirmą dalį, paskui aptarti antrą bendraautorį visos serijos Henriką Fexeusą (kuris pasirodė ne mažiau intriguojantis), paskui neišvengiamas diskusijas sukėlė detektyvo pagrindiniai herojai, o galų gale viskas baigėsi tuo, kad abu laidos vedėjai sugalvojo po savą detektyvinį siužetą.Ir visa tai prasidėjo tik dėl to, kad buvo apsilankyta knygyne – tokį veiksmą „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai karštai visiems rekomenduoja, nesvarbu, ar knygos (bei pats knygynas) bus tikras, ar elektroninis.Rekomendacijos: Camillos Lackberg ir Henriko Fexeuso detektyvai „Dėžė“ ir „Kultas“ (o taip pat, matyt, ir trečioji šios trilogijos dalis, kai tik ji pasirodys). Dar iš knygų – Elly Griffiths detektyvų apie Braitono iliuzionistus serija bendru pavadinimu „Stephens and Mephisto Mysteries“. Serialai „Mentalistas“ (tarsi kas nors jo dar būtų nematęs? Na, bet gal yra ir tokių), „Monkas“, „The Irrational“ bei įvairiausi originalaus danų serialo „Tiltas“ variantai (griežtai išskyrus rusišką)Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis laidą skiria detektyvinių serialų apžvalgai, aptardami ankstesnėse laidose nepaminėtus, bet pažiūrėjimo vertus pavasario ir vasaros serialus, taip pat tuos serialus, kuriuos verta pamatyti tiesiog dabar, bei žvilgteli, kas žiūrovų laukia netolimoje ateityje.„Jury Duty“ (Amazon Freevee ), „Deadloch“ (Amazon Prime Video), „Charlie Chopra & The Mystery of Solang Valley“ (Sony Liv), „The Irrational“ (NBC), „Lupin“ (Netflix), „The Good Ship Murder“ (Channel 5), „Bodies“ (Netflix), „A Murder at the End of the World (FX), „Platform 7“ (ITVX), „True Detective: Night Country“ (HBO).Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Jeigu jūs buvo įsitikinę, kad laidos „Nenušaunami siužetai“ vedėjai skrupulingai atsirenka skaitomus bei žiūrimus detektyvus ir skaito (žiūri) tik pačius geriausius, tai ši laida jus sukrės iki širdies gelmių. Ir ne tik todėl, kad laidos pradžioje bus paminėti ir net aptarti rabarbarai (su kuriais susiję ir latviški saldumynai, ir rašytojas Nabokovas – sutikite, nedažnai kartu esančios temos), bei ne tik todėl, kad joje bus nagrinėjama viena iš sudėtingesnių klasifikacijų sistemų, kokias tik yra sukūrę detektyvų ekspertai, šiaip anaiptol nevengiantys sudėtingumo. Šioje laidoje iš pradžių Ernestas, o paskui Rasa prisipažįsta turį detektyvų pasaulyje savų „kaltės jausmą keliančių malonumų“ – tai yra detektyvų, apie kuriuos patys puikiai žino, kad jie nėra labai geri, bet kurių nieku gyvu nepraleidžia. Kodėl – kaip tik ir mėgins pasiaiškinti.Į laidos pabaigą ima aiškėti, kad tų abejotinų pramogų abu vedėjai ne taip labai gėdijasi ir net supranta, kodėl - turėti didžiulėje detektyvų visatoje mėgstamų kūrinių, kuriems atleidi ne vieną aiškiai regimą trūkumą, yra praktiškai gryniausias meilės visam žanrui prisipažinimas.Rekomendacijos: didelis klausimas, ar verta rekomenduoti kitiems kūrinius, kuriuos mėgsti tikrai ne už jų gerumą, bet štai su išlygomis – visi Harlano Cobeno detektyvai, ypač apie Maironą Bolitarą (lietuvių kalba jų labai daug) bei serialai „Netflixe“ ir, pavyzdžiui, Patricios Wentworth (lietuviškai yra trys knygos apie panelę Silver) bei panašūs aukso amžiaus stiliaus detektyvai.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Kokios priežastys lemia, kad detektyvinis romanas patektų į bestselerių gretas? Šį kartą laidos vedėjai nutaria pasirinkti konkrečius pavyzdžius – tris netrukus pasirodysiančius ar ką tik pasirodžiusius jau gerai žinomų autorių – Richardo Osmano, Micko Herrono ir Stepheno Kingo - romanus ir paprognozuoti, kurio iš jų laukia didžiausia sėkmė. Kad būtų įdomiau, nė vienos iš minėtų knygų vedėjai nėra skaitę, taigi stropiai laikosi garsaus prancūzų literatūros specialisto Pierre Bayardo taisyklių, nustatytų knygoje „Kaip kalbėti apie knygas, kurių nesate skaitę“.Ir nors, kaip žinoma, garsiausia profesoriaus Bayardo taisyklė reikalauja paminėti knygos autorių ir pavadinimą, o toliau kalbėti apie save, laidos vedėjai vis dėlto nutaria iki galo išlikti profesionalais ir pirmiausiai aptaria jau seniau išėjusią knygą, spėjusią tapti bestseleriu. Tai islandų rašytojo Ragnaro Jonassono ir Islandijos ministrės pirmininkės Katrin Jakobsdottir knyga „Reikjavikas“, kurios leidimas neseniai pasirodė Didžiojoje Britanijoje. Mažumą pasvajoję apie panašaus autorių bendradarbiavimo tikimybę Lietuvoje, vedėjai atsipeikėja, grįžta prie tikrovės ir aptaria minėtas naujienas.Rekomendacijos: Ragnaro Jonassono ir Katrin Jakobsdottir „Reikjavikas“, Richardo Osmano „The Last Devil To Die“, Micko Herrono „The Secret Hours“, Stepheno Kingo „Holly“, na, ir Pierre‘o Bayardo „How To Talk About Books You Haven‘s Read“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šio pirmadienio „Nenušaunamų siužetų“ laidą Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis skiria vienam detektyviniam kūriniui ir išsamiai aptaria šviežią, didelį klasikinį detektyvinį filmą - Kenetho Branagh „Venecijos šmėklas“, paaiškindami, kodėl tai yra didelis filmas ir pasiginčydami – bet nepiktai – su filmo kritikais. Taip pat su šiokiu tokiu liūdesiu daro išvadą, kad Kenethas Branagh daugiau Agathos Christie detektyvų su Puaro nebeekranizuos ir trečioji franšizės dalis turbūt yra ir paskutinė.Kalbant apie filmą buvo paminėti keli Agathos Christie romanai, kuriuos „Venecijų šmėklų“ pažiūrėjimas verčia perskaityti dar kartą: „Helovyno vakarėlį“, „Rodžerio Ekroido nužudymą“, „Mirusiojo kaprizą“ ir „Kreivą nameliūkštį“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Kaip veikia „išimties iš taisyklės“ taisyklė? Gegužės pabaigoje, kalbėdami apie pagal tikrus įvykius sukurtų detektyvų (true crime) žanrą, vedėjai iškilmingai pasižadėjo apie jį daugiau niekada nebekalbėti. Sprendimo priežastis – stipri ir paprasta: „true crime“ kūriniai laidos vedėjams visiškai neįdomūs.Ir štai, nepraėjus nei pusei metų, „Nenušaunamuose siužetuose“ vėl nagrinėjami pagal tikrus įvykius sukurti detektyvai. Priežastis, kaip visuomet, stipri ir paprasta – eteryje atsiradęs ir dar nepasibaigęs (paskutinė serija bus parodyta rugsėjo 24 d.) BBC serialas „Moteris sienoje“ (The Woman in the Wall), kuriame realistiniu pasakojimo fonu tapo Airijoje veikusios žiauriosios Magdalenos skalbyklos, bažnyčios įsteigtos prieglaudos nėščioms netekėjusioms merginoms.Verta pažymėti, kad „Moteris sienoje“ yra labai įtemptas ir išradingas savarankiškas detektyvas, todėl laidos vedėjai galiausiai nusprendžia, kad pažadas nebekalbėti apie „true crime“ detektyvus nelabai ir pažeistas.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Aptarę vasaros nuotykius, laidos vedėjai grįžta prie kitos mėgstamos temos – detektyvinės Škotijos. Šį kartą kalbą apie ją pradeda ne Rasa (ko šiaip jau būtų buvę galima tikėtis, bet štai jums siužetinis posūkis), o Ernestas, primindamas garsų škotų klasiko Stevensono kūrinį „Nepaprasta daktaro Džekilio ir misterio Haido istorija“. Šis kūrinys, beje, irgi labai vertas perskaityti, ypač jei jums, kaip savo apklausoje nustatė Ernestas, ne visai aišku, kuris iš dviejų personažų gerasis, o kuris blogasis. Bet laidoje plačiau kalbama apie Craigo Russello detektyvą „Haidas“ (Hyde) Stevensono apysakos motyvais; mažumą paburbėję ir gana plačiai apsakę tam tikrus užkliuvusius romano ypatumus, vedėjai vis dėlto nutaria, kad jį verta rekomenduoti skaitytojams. Kaip ir serialą „Annika“ škotiškais motyvais, pasižymintį tais bruožais, už kuriuos mes taip mylime Škotiją: keistokais siužetais, puikiais dialogais ir bendra atsainoka, humoristine pasakojimo nuotaika.Rekomendacijos: Roberto Louiso Stevensono apysaka apie Džekilį ir Haidą, o taip pat, žinoma, to paties autoriaus „Lobių sala“ (vargu ar kuris nors iš mūsų esame jau tiek visai išaugę iš paauglystės, kad nenorėtume vėl pasinerti į šitų nuotykių pasaulį); Craigo Russello „Hyde“ (ir kitos šio autoriaus knygos, ypač „The Devil‘s Aspect“; serialas „Annika“.\Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį, pirmoje naujo sezono laidoje, „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalbės apie savo vasaros detektyvines patirtis ir apie Agathos Christie kūrybą. Ir tai jau tampa tradicija – laidos sezonus pradėti (ir juos baigti) pokalbiu apie detektyvų karalienę.Šį kartą dėmesys atkreipiamas į mažiau mylimus Christie romanus: sąmokslinius ir šnipų romanus, kurie skaitytojų sudaromuose reitinguose nuolat užima žemiausias pozicijas. Tokie yra ir du laidoje išsamiau aptarti romanai - „Jie atvyko į Bagdadą“ (They Came to Baghdad, 1951), lietuviškai išleistas 2009 metais, ir „Nežinoma linkme“ (Destination Unknown, 1955), lietuviškai išleistas 2007 metais. Abu romanai, o ypač „Nežinoma linkme“, šios vasaros kontekste sužiba naujų patirčių briaunomis. Šnipų romanus Agatha Christie rašė naudodama neįtikėtiną patirtį – ji kelis metus gyveno Londono „Ikoson“ name, kartu su dar septyniais (tuomet dar nedemaskuotais) sovietų šnipais, iš kurių vienas užverbavo Klausą Fuksą, pavogusiu svarbiausius mokslinius duomenis, kai dirbo Roberto Oppenheimerio branduolinės bombos projekte. Filme „Oppenheimeris“ yra kelios Fuksui skirtos minutės.Pindami įvairiausias Agathos Christie kūrybos sąsajas su šiandieninėmis aktualijomis, laidos vedėjai aptaria dar kelis detektyvinius romanus ir filmus: Janice Hallett romaną „Tvaifordo kodas“, artėjantį serialą pagal Christie romaną „Žudyti lengva“ (Murder is Easy, 1939, lietuviškai išleistas 1994 m.) ir jau visai priartėjusį Kennetho Branagh filmą „Venecijos šmėklos“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Paskutinėje šio sezono laidoje vedėjai žvelgia į ateitį: vardija įvairius malonius dalykus, kurių verta tikėtis rudeniop. Tai nauja, jau septinta Roberto Galbraitho knyga apie Kormoraną Straiką ir Robin Elakot „The Running Grave“, iš serijos, kurią Ernestas žada skaityti iki galimai pasirodysiančios knygos vien tik apie Straiko ir Robin santykius, o Rasa su malonumu skaitys ir tada. Mūsų laukia dar ir naujas mokančios gerai intrigą susukti Ruth Ware romanas „Zero Days“, ir gana netikėtas debiutas, kurio anonse neatskleisime. Na, o toliau – ir vėl įvairiausi Agathos Christie motyvai: nesuvaldomojo Branagh naujas filmas, priminimai apie ką tik pasibaigusį trečią stilingo prancūziško serialo „Mažosios Agathos Christie žmogžudystės“ sezoną ir informacija apie rudenį vyksiantį Christie festivalį. Laidos pabaigoje Rasa dalijasi džiaugsmingais patyrimais perskaičius Janice Hallett detektyvą „Paslaptingoji Alpertono angelų byla“, kuriame autorė ir vėl pateikia įtraukiančią, aukščiausios klasės detektyvinę mįslę, žaisdama žanro kanonų laužymu, ir tuo vedėjams primena ką? Aišku, kad Agathą Christie.Geros vasaros, mielieji laidos klausytojai, ir iki susitikimo rugsėjį.Rekomendacijos: kol kas nėra ko labai rekomenduoti, nes aptariami dar tik pasirodysiantys kūriniai, išskyrus minėtą prancūzišką serialą „Les Petits Meurtres d‘Agatha Christie“ ir Janice Hallett „The Mysterious Case of Alperton Angels“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šio pirmadienio „Nenušaunamų siužetų“ laidoje Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis apžvelgs besibaigiančio laidos sezono (priešpaskutinis epizodas!) detektyvinius pikus ir nuopuolius ir aptars savo laiku neaptartas smulkmenas.Nuopuolis buvo užfiksuotas tik vienas, bet nuolat besitęsiantis – laidos vedėjams nepatinka, kad Lietuvos leidyklos verčia ir leidžia ne tuos detektyvus, kurių jie norėtų, todėl laidos pradžia ir paskirta dosniam bei nuoširdžiam burbėjimui dėl vertimų strategijos.Na, o baigus su negatyvumais, vedėjai aptarė kelias optimistines pozicijas ir nutarė, kad šiame sezone buvo ypač daug kūrinių (ir knygos, ir filmai, ir serialai), patenkančių į džiuginančią kategoriją „Detektyvai su pajuokavimais ir juokingomis nuorodomis“. Ta proga prisimintas „Nenušaunamose siužetuose“ laiku neaptartas ir labai rekomenduotinas filmas, linksmas detektyvas „Žiūrėkit, kaip jie bėga“ (See How They Run, 2022 metai).Prisiminus filmą vedėjai netikėtai atrado, kad šiemet beveik visi į kategoriją „Detektyvai su pajuokavimais ir juokingomis nuorodomis“ patenkantys kinematografiniai kūriniai įkvėpimo semiasi iš Agatos Kristi romanų ir nutarė, kad šį reiškinį reikės išsamiau aptarti po savaitės, paskutinėje sezono laidoje.Nes juk taip ir turi būti - Agatha Christie visuomet pradeda, ir ji dažniausiai viską ir užbaigia – ypač detektyvų visatoje.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Kad ir kokie būtų literatūriniai, sociologiniai ar net kulinariniai detektyvų privalumai, vis dėlto turbūt niekas nesuabejos, kad skaitome juos būtent dėl to paskutinio siužetinio posūkio, kuris dažnai apverčia iki šiol taip stropiai kurtą paveikslą aukštyn kojom. Apie šiuos staigius posūkius šįkart ir kalbasi laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis: kaip pratę, mėgina juos klasifikuoti (šį kartą klasifikacijos sistemas pasiūlo abu vedėjai) ir nesusilaikę, žinoma, pasakoja apie ryškiausius ir labiausiai jiems įsiminusius siužeto posūkius. O kad šie posūkiai tikrai ryškūs, paliudija Rasa, kuri neabejotinai jų apakinta savo pačios išverstos knygos „Griuvėsių Dievas“ pagrindinį herojų Tedį laidoje net kelis kartus išvadina Tomiu ir dėl to labai atsiprašo. Kokie būna staigūs siužeto posūkiai ir kokį triuką panaudoja vedėjai, kalbėdami apie „Griuvėsių Dievą“, kuris net ne detektyvas, bet puikiai tinka prie aptariamos temos, sužinosite išklausę laidos.Rekomendacijos: kaip visada, viskas, ko dar neskaitėte, Agathos Christie (ypač „Rodžerio Ekroido nužudymas“ ir „Pradžios link“); viskas, ką rasite parašyta Janice Hallett, visų pirma laidoje aptariamas „The Twyford Code“, serialas „The Night Agent“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šįkart „Nenušaunami siužetai“ skirti egzotiškiems detektyvams. Arba, tiksliau formuluojant – egzotikai ir detektyvams. O jei visiškai tiksliai – kur, kaip, kodėl ir kokie detektyvai mums tampa egzotika. Šiokia tokia painiava šios laidos siužete atsirado todėl, kad jos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis jau kelis kartus kalbėjo apie egzotiką, bet įdėmiau reiškinio neišnagrinėjo.Dabar šis neapsižiūrimas ištaisytas, egzotika suklasifikuota – beje, netikėtai paaiškėjo, kad įvedus egzotikai retumo faktorių, viena didžiausių egzotikų detektyvų kontekste taptų lietuviškas detektyvas.Laidoje aptariama ir retkarčiais rekomenduojama keli detektyviniai romanai ir serialai: britiškai laosietiškas Colino Cotterillo „Anarchy and Old Dogs“, kiniškai britiškas Christopherio Huango detektyvas „Džentelmeniška žmogžudystė“ (A Gentleman‘s Murder), britiškai indiška Tarquino Hallo serija apie Indijos privatų seklį Viša Puri ir be išlygų kinišką Zijin Chen „Blogi vaikai“ (Bad Kids).Ernestas taip pat prisipažino, kad ruošdamasis laidai dvi savaites žiūrėjo korėjietiškus detektyvinius serialus ir ta proga papasakoja apie sudėtingą (ir neįveiktą) korėjietišką „flashbackų“ tradiciją.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Tiek laiko įvairiais aspektais aptarinėję detektyvus, laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis šioje laidoje pagaliau prisiminė, kad juk detektyvams svarbus ir pasakotojas. Ne vien ypatingas, nepatikimas pasakotojas – šiam jau buvo skirta ir atskira laida, ir ne vienas paminėjimas kitose, bet ir paprasčiausias asmuo, kurio akimis matome detektyvinius įvykius ir galime sekti intrigą. Kaip paaiškėjo pradėjus nagrinėti, tas asmuo anaiptol ne toks jau paprastas.Nutarta pasakotojus suskirstyti pagal tai, kiek jie žino apie tai, ką pasakoja; tad logiškai – nuo visažinio ir visa reginčio autoriaus, stebinčio veiksmą tarsi iš paukščio skrydžio, iki atsitiktinai pro šalį ėjusio personažo, neturinčio jokio supratimo apie tai, ką pamatė ir besistengiančio kaip nors viską suprasti. Neapsieisime nepaminėję nei japonų, klasikiniame honkaku stiliaus detektyve reikalaujančių skaitytojo aktyviai aiškintis įvykius, nei Horowitzo, kuris, be abejo, kaip pasakotojas turi parengęs keletą savų triukų, nei visiškos klasikos – Agathos Christie bei Hitchcocko filmų.Rekomendacijos: klasikinio pasakojimo pavyzdžiai – Agathos Christie ir Roberto Galbraitho detektyvai, jau ne kartą minėta Elly Griffiths serija apie archeologę Rutą Galovėj, japonų detektyvai, Phoebe Waller-Bridge spektaklis ir TV serialas „Fleabag“ (paliekam originalų pavadinimą, nes niekas iš vedėjų neįsivaizduoja, kaip tai turėtų būti išversta į lietuvių kalbą), Raymondo Chandlerio detektyvai (geriau ne lietuviški vertimai), Guillermo Martinezo detektyvai ir Alfredo Hitchcocko klasikinis filmas „Langas į kiemą“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidoje Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalba apie madas detektyvuose. Bet ne apie madas detektyvuose, ne apie rūbų dizainą (beje, apie tai galima daryti atskirą laidų ciklą, nes rūbų dizaineriai ir modeliai detektyvuose žudomi gausiai ir išradingai), bet apie literatūrinių madų ir tendencijų kaitą detektyviniuose kūriniuose.Laidos pradžioje vedėjai aptaria kelias su detektyvais nesisijusias nišines madas ir praneša, kas vyksta posėdžių prezentacijų bei šiuolaikinio meno srityse, o vėliau ėmasi savo tikrojo darbo ir išsiaiškina kelis dalykus, tap kurių buvo ir keli nuosprendžiai. Na, kad ir toks – įvairiausiais būdais dingstančios baltosios viduriniosios klasės moterys iš priemiesčių bprieš kelis metus tikrai buvo detektyvinės mados pike, bet dabar – jau nebe.Bekalbant susiformavo ir nemenkas rekomendacijų korpusas: sena (1934 – 1947 metai), bet šauniai besižiūrinti kelių filmų serija „The Thin Man“; dingusių moterų mados pradininkas Gillian Flynn romanas „Dingusi“; nuėjusią madą parodijuojantis serialas „The Woman in the House Across the Street from the Girl in the Window“; nauja Richardo Cole detektyvų serija apie kaimo dvasininką; Harry Kemmelmano knygų apie rabiną Smalą serija.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Kriminalinės istorijos tikrovėje ir detektyvuose dažnai labai skiriasi ir laidos „Nenušaunami siužetai“ principas nuo pat pradžių buvo kalbėti ne apie tikrus nusikaltimus ir bausmes, o apie jų atvaizdus knygose, filmuose ir net kartais žaidimuose. Ir staiga Ernestas, kuris prisipažino suerzintas vieno iš detektyvų autorių tvirtinimo, neva geriausi detektyvai būtinai sukasi aplink tikras istorijas, nusprendė patikrinti šį principą.Prisirinkti įvairių argumentų ir informacijos buvo pusė darbo, o kitą pusę išgirsite laidoje, kurioje šie argumentai aptariami, neišvengiamai nuslystant į vedėjų prisiminimus apie tikrus nusikaltimus. Pasirodė, kad abu vedėjai savo laiku buvo labai netoli vieno mįslingiausių Vilniaus nusikaltimų, kai 2001 m. snaiperis nušovė kriminalinį autoritetą Remigijų Daškevičių. Netikėtai ši patirtis nepaskatino jų domėtis tikrais nusikaltimais ir dėl to „Nenušaunamų siužetų“ laidose ir toliau bus kalbama apie nusikaltimus, jau perkeltus iš tikrovės į puikią gerai papasakotų istorijų sritį.Rekomendacijos: dokumentiniai filmai apie tikrus nusikaltimus (jei jau labai reikia): „The Jinx: The Life and Death of Robert Durst“ ir „Concersations with a Killer: The Ted Bundy Tapes“; meniniai filmai „Dramblys“, „Vieną kartą Holivude“, Trumano Capote dokumentinė apybraiža „Šaltu krauju“ (nors Rasa rekomenduotų verčiau perskaityti visus, absoliučiai visus kitus Capote kūrinius – „Pusryčiai pas Tifanį“, „Kiti balsai, kiti kambariai“, „Answered Prayers“ ir kt.); Agathos Christie „Penki paršiukai“ ir serialas „Only Murders in the Building“, kurio trečias sezonas prasidės vasarą.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai aptaria naujausius triukus, kuriuos savo kūryboje naudoja detektyvinių romanų autoriai.Pavyzdžiui, štai toks triukas, Rasiomono efekto (liudininkai, kiekvienas skirtingai, atpasakoja žmogžudystę) vedinys: visos siužeto linijos vyksta vienu metu, o jų herojai pažįstami tarpusavyje. Kaleidoskopiniame pasakojime visos istorijos pasakojamos po gabaliuką, siužetas priartėja prie kritinės akimirkos, ir tuomet autorius vėl grįžta prie pirmojo herojaus. Geriausio šio triuko iliustracija yra Elly Griffiths romanas „Nepažįstamojo dienoraštis“, kuriame apie įvykius pasakoja trys jų dalyvės: vidurinės mokyklos mokytoja, jos paauglė dukra ir detektyvė. Beje, šis detektyvas šiemet turėtų pasirodyti lietuviškai.Taip pat laidoje aptarti (naujų triukų kontekste) puikus serialas „The Booth at the End“, ankstyvieji Kamilos Lackberg romanai apie Fjolbakos miestelį, Val MacDermid detektyvai apie policijos psichologą Tonį Hilą, Lucy Foley „Svečių sąrašas“ ir „Medžioklės namelis“, Ragnaro Jonassono serija „Hidden Iceland“ bei Anthony Horowitzo „Moriartis“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Vedėjai laidoje kalba apie detektyvinės literatūros skaitytojų lūkesčius ir šių lūkesčių realybę.Laidos pretekstu tapo nauji dviejų romanų - Maurizio de Giovanni „Picofalkonės šunsnukiai“ ir Kristinos Ohlssonos „Audrų stebėtojas“ neseniai lietuviškai pasirodę tęsiniai „Tamsa“ ir „Ledlaužis“. Abu pirmuosius romanus Rasa Drauzdauskienė ir Ernestas Parulskis ankstesnėse laidose išsamiai aptarė, tad ir lūkesčiai, laukiant antrųjų knygų, buvo susiformavę.Prieš pranešdami savo lūkesčių ir realybės verdiktą, laidos vedėjai suspėjo suklasifikuoti lūkesčius pagal žanrus, suskirstyti juos į tris grupes, kiekvieną jų iliustruodami pavyzdžiais, kurie tapo ir laidos rekomendacijomis.Į sąrašą pateko naujausias Janice Hallett romanas „Alpertono angelai“, besibaigianti Elly Griffiths serija apie archeologę Ruth Galloway, nauja Kate Atkinson knyga „Shrines of Gaiety“, Jurgos Tumasonytės naujas romanas „Naujagimiai“ ir praėjusiais metais lietuviškai išleistas Susannos Clarke „Piranezis“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laida pradedama džiugiu netikėtumu: Ernestas parašė detektyvinį apsakymą! Jį bus galima perskaityti Vilniaus muziejaus parodai „Vilkas, bokštas ir bažnyčia“ skirtame leidinyje, o kol kas spoileris bus tik vienas – apsakymas susijęs ne tik su gausiai Vilniuje pasklidusiais įvairiais angeliukais, bet ir su architektūros detalėmis. Tad laidos vedėjai, savaime suprantama, ėmėsi kalbėti apie architektūros vaidmenį detektyviniuose kūriniuose.Koks tas vaidmuo, galima (ir net reikia) išgirsti laidoje, juolab kad vedėjai moksliškai viską suklasifikavo ir pateikė pavyzdžių, iš kurių absoliučiai aišku, kad architektūra yra dar viena iš daugelio gyvenimo sričių, kuri detektyvuose gali būti panaudojama įvairiais tikslais.Rekomenduojama: Ernesto Parulskio detektyviniai apsakymai apie tyrėjo Markevičiaus veiklą (daugiausia spausdinti žurnale „Verslo klasė“); praėjusioje laidoje žadėti japonų detektyvai – Soji Shimada „Žmogžudystė kreivame name“ (Murder in a Crooked House), Youkito Ayatsuyi „Dešmtkampio namo žmogžudystės“ (The Decagon House Murders) tiek įprasto detektyvo, tiek manga pavidalu; Agathos Christie „Nesibaigianti naktis“ ir „Kreivas nameliūkštis“, Lucindos Riley „Flito namų žmogžudystės“, Vaseemo Khano „Vidurnaktis Malabaro namuose“ (Midnight in Malabar House), Anthony Horowitzo „Šilko rūmai“ ir visi P.D. James detektyvai apie architektūros mėgėją detektyvą Adamą Dalglišą bei Annos Johannsen detektyvų serija apie „salų detektyvę“ Leną Lorencen.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis vėl (pirmoji, prieš savaitę į eterį paleista dalis yra čia: tinyurl.com/hueud5je) aptaria naujausius detektyvinius serialus ir filmus.Laidos vedėjai saikingai pasidžiaugė nauju režisieriaus Riano Johnsono (visi atsimena jo senesnį „Knives Out“ ir visiškai šviežią „Glass Onion“, apie detektyvo Benoit Blanco, kurį vaidina Danielas Craigas, tiriamas bylas. Dabar jis mums davė serialą „Poker face“, kuriame tyrimais užsiima buvusi kazino padavėja Charlie Cale, turinti šiokią tokią super jėgą - ji jaučia, kai žmogus meluoja, o tokie gebėjimai detektyvo gyvenimą smarkiai palengvina.Ta proga (melo dedukavimo serialuose proga) Rasa prisiminė ir vėl rekomenduoja kriminalinę dramą „Melo teorija“ (Lie to Me), kurioje pagrindinį policijos konsultanto, kaip tik ir gebančio atpažinti melą iš žmonių veidų, vaidmenį vaidino Timas Rothas.Laidai įpusėjus, vedėjai prisipažįsta, kad jau pasibaigęs naujausias, dvyliktas „Mirties rojuje“ sezonas nuliūdino, o viena iš serialo pablogėjimo priežasčių gali būti tai, kad scenaristas Robertas Thorogoodas nebeskiria jam reikiamo dėmesio, nes rašo detektyvus iš „Marlou žmogžudysčių klubo“ serijos – ką tik angliškai pasirodė antras romanas „Mirtis ateina į Marlou“.„Mirties rojuje“ pablogėjimą kompensavo serialo simpatiška atšaka „Beyond Paradise“, o didžiausią intrigą kuria kovo 14 d. RTL+ kanale parodytas filmas „Miss Merkel: Mord in der Uckermark“, kuriame bylą tiria į pensiją išėjusi buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Filmas sukurtas pagal Davido Safiero detektyvą, kurio vertimas į anglų kalbą turėtų pasirodyti kitais metais.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidoje Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis praneša, kad juos užgriuvo naujų detektyvinių serialų banga, ir tą bangą būtina aptarti. Ta pačia proga vedėjai aptaria serialų – ir detektyvinių, ir visų kitų – žiūrėjimo taktikas.Tų taktikų iš viso gavosi trys: sąžiningai, įdėmiai žiūrimi sąžiningai serialai; greitai (10 minučių vienam epizodui), tik dėl siužetinio smalsumo žiūrimi serialai; ir serialai, kurių sąžiningas žiūrėjimas atidedamas ateičiai, pavyzdžiui, pensijai. Žinoma, dar yra ketvirta taktika – nežiūrimų serialų nežiūrėjimas, bet dėl šios taktikos skurdumo laidoje apie ją kalbama nebuvo.Kol laidos vedėjai kalbėjosi kaip galima žiūrėti serialus, laiko patiems seralams liko nedaug – ir galiausiai spėta aptarti tik dvi naujienas – „Will Trent“, pasakojantį kaip detektyvas disleksikas sprendžia kriminalines mįsles (serialas sukurtas pagal Karin Slaughter romanų seriją. Jos keli neserijiniai romanai išversti į lietuvių kalbą, o greitai turėtų pasirodyti dar vienas romanas, „Pieces of Her“, pagal kurį irgi sukurtas apyšviežis serialas) ir „The Chemistry of Death“ apie liūdną teismo medicinos ekspertą (pagal Simono Becketto romanus, kurie beiveik visi išversti į lietuvių kalbą).Taip pat laidoje gana daug dėmesio skirta puikiam serialų žiūrėjimo įrankiui, tinklapiui next-episode.net ir vėl prisimintas detektyvinių tekstų sekimo įrankis fantasticfiction.com.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Geriausios detektyvinės intrigos vyksta ten, kur apie jas geriausiai moka geriausiai papasakoti. Laidoje vedėjai toliau aptaria detektyviškus miestus, ir būtent šituo principu vadovaudamasi Rasa pasirinko detektyviškiausiu miestu Edinburgą – senų škotiškų tradicijų buveinę. Kadangi Edinburgą sudaro iš esmės keli miestai, tai ir su juo susijusių detektyvų yra įvairių rūšių: pradedant apytikriai turistiniais, iš kurių išsivystė labai nebloga istorinių detektyvų srovė, toliau veiksmas persikelia į Naujamiestį (kurį laidos vedėjai, neatsispyrę pagundai, mėgina gretinti su Vilniaus Naujamiesčiu ir ta proga net pamėgina sugalvoti vilniečio apibūdinimą, tiesa, gana abejotiną), o iš ten persikelia arčiau vandens, į uosto rajonus.Rekomendacijos: Ambrose Parry detektyvai apie Reiveną ir Fišer (The Way of All Flesh, A Corruption of Blood, The Art of Dying), Alexanderio McCallo Smitho knygos apie Edinburgą, Iano Rankino detektyvai (ir serialas) apie inspektorių Rebusą ir Val McDermid detektyvai, ypač serija apie detektyvę Karen Pirie (The Distant Echo, A Darker Domain, The Skeleton Road, Out of Bounds, Broken Ground, Still Life, Past Lying) ir pagal jas pastatytas serialas „Karen“, apie kurio antrą sezoną ką tik paskelbta.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Prasideda mini, dviejų laidų, ciklas apie detektyviškiausius miestus. Pirmoje laidoje savo miestą pasirenka ir aptaria Ernestas Parulskis, o po savaitės tą patį padarys Rasa Drazdauskienė.Ernestas savo miestu pasirinko Kauną ir laidoje išvardino kelias tokio sprendimo priežastis – nuo architektūrinių, istorinių, socialinių, antropologinių iki realiai, literatūriškai, detektyvinių, nes Lietuvos detektyvinių romanų visatoje Kaunas ir kauniečiai užima (kol kas) pagrindinę vietą.Laidoje aptarta kaunietiškų detektyvų linija buvo kuriama nuo vėlyvo sovietmečio iki XXI-o amžiaus antro dešimtmečio vidurio, o į pokalbio lauką pateko trys kūrėjai: paslaptingasis Vitalijus Petronis, 1995 metais žurnale „Rankas aukštyn“ paskelbęs trumpą romaną „Briliantinė peteliškė“; Birutė Mackonytė ir jos knygų serija apie sovietinio profilaktoriumo ūkvedį, o vėliau – privatų seklį Romualdą Gailiušį; Kazys Almenas su keturių romanų serija, kur bylas tiria Kauno milicininkas Donatas Vėbra.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Įvairiai atsispiria, kartais ir nelabai – prisiminkime Conaną Doyle‘į, kuris nebeišlaikęs nugalabijo savo Holmsą, bet paskui vis tiek turėjo atgaivinti ir dar ilgai su juo gyventi, skaitytojų verčiamas. Šioje (vasario 20 d.) „Nenušaunamų siužetų“ laidoje vedėjai aptaria detektyvų autorių santykius su jų personažais, o paskui, kad jau pradėjo apie santykius – tai dar ir pačių personažų (santykinio Holmso ir santykio Vatsono, kurie yra praktiškai kiekviename detektyve) tarpusavio santykius, ypač ilgesniuose detektyvų cikluose. Santykiai, kaip paaiškėjo, priklauso nuo įvairiausių dalykų, netgi nuo istorinio konteksto.Pastarasis dalykas, neslėpsime, susijęs su Abiro Mukherjee detektyvais apie kapitoną Vindemą ir seržantą Banerdžį, ir nors lietuviškai skaitantys mūsų klausytojai dar neturėjo galimybės susipažinti su penktąja serijos knyga, joje šių herojų santykiai patiria (dar vieną) labai rimtą išbandymą, tokį rimtą, kad beveik darosi baugu dėl jų draugystės. Laimė, būgštavimus išsklaidė Mukherjee, paskelbęs, jog jau rašo šeštą serijos knygą, ir kadangi jis pats uždėjo „Like“ prie „Nenušaunamų siužetų“ įrašo, laikykime tai rimtu pasižadėjimu ir lauksime naujų knygų.Rekomendacijos: klasika – Conanas Doyle‘is, Agatha Christie; Jonathano Kellermano serija apie Aleksą Delaverą ir Mailo Stardžisą (38 knygos); Jane Harper detektyvai – „Paklydėlis“, trilogija apie Aroną Falką „Sausra“, „Gamtos galia“ ir naujausias Exiles; Simenonas ir jo 75 romanai apie komisarą Megrė; Elly Griffiths serija apie archeologę Rutą Halovėj; Elizabet George serija apie inspektorių Linlį; Sue Grafton serija apie Kinsę Milhoun („A is for Alibi“ ir iki abėcėlės galo); Rexo Stouto detektyvai apie Niro Vulfą ir Arčį Gudviną; Tanos French serija apie Dublino žmogžudysčių skyrių (lietuviškai šiemet išeis „Panašumas“); lietuviški Birutės Mackonytės ir Ginos Viliūnės detektyvai.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Istoriniai detektyvai tik patvirtina tai, ką mes ir taip žinojome: paslapčių ir mįslių pilna visur, reikia tik mokėti jas pamatyti ir paskui išsiaiškinti arba įminti.Būtent dėl to ši laida, kurioje vedėjai seniai ketino pakalbėti apie istorinius detektyvus, prasideda Ernesto pasakojimu apie (nepelnytai) mažai žinomą lietuvių dizainerį Antaną Kazakauską, be kita ko ir pirmųjų „Drąsiųjų kelių“ serijos viršelių autorių, kurio gyvenimas ir kūryba tikrai verti dėmesio. Kaip ir jau trečiasis Ginos Viliūnės romanas apie Vilniaus detektyvą Adą „Mirtinas arkebūzos šūvis“.Toliau laidos vedėjai – pakeliui dar pasvarstę, kodėl vis dėlto taip sunku sukurti gerą istorinio kūrinio ekranizaciją, - aptaria neseniai rodytą filmą pagal Louiso Bayardo romaną „The Pale Blue Eye“, kuriame į atmintį įstrigo personažas Edgaras Alanas Poe ir ypatingo atspalvio mėlyna spalva, dažnai pasitaikanti istorinėse rekonstrukcijose. Atsargiai pasidžiaugę, kad Disney bendrovė ketina kurti serialą apie Metju Šerdleiką pagal I.J. Sansomo romanus, vedėjai prisimena kitus savo mėgstamus detektyvus – šį kartą Rasa pasakoja apie niauriai šiaurietiškai romantišką Shonos MacLean seriją apie XVII a. šiaurės Škotijos detektyvą Aleksandrą Sitoną.Rekomendacijos: Karolinos Jakaitės knyga apie Antaną Kazakauską, Ginos Viliūnės detektyvų serija „Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje“, „Spąstai pirklio žudikui“, „Mirtinas arkebūzos šūvis; Louiso Bayardo „The Pale Blue Eye“ ir to paties pavadinimo Netflix filmas, I.J. Sansomo detektyvų serija (angliškai); Shonos MacLean detektyvų serija (angliškai) apie Aleksandrą Sitoną („The Redemption of Alexander Seaton“ ir kt.).Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis laidoje detektyvinių serialų mylėtojams primena, kad šiais metais (dar nežinia kada) į eterį bus paleista populiaraus serialo „Mirtis rojuje“ atšaka (arba – spinoffas) „Beyond Paradise“.Jame bus pasakojama apie vieno iš „Mirties rojuje“ inspektorių Humphrey Goodmano gyvenimą po darbo saloje. Prieš maždaug penkis metus vienoje iš serijų jis vos nesuvažinėjo turistės Marthos Lloyd, kurią nedelsiant įsimylėjo. Jausmai buvo abipusiai, Humphrey Goodmanas nusprendė į salą nebegrįžti ir jį vaidinantis aktorius Krisas Marshallas iš serialo dingo. Bet, būdamas vienas iš populiariausių „Mirties rojuje“ aktorių, jis gavo nuosavą istoriją: kol kas pranešama, kad inspektorius kartu su Marta persikelia į jaukų Anglijos miestelį, ir, tikėtine, pradeda jau ten tirti nesibaigiančias žmogžudystes.Laidoje taip pat aptariami detektyvinių serialų tęsiniai (sikvelai), priešistorės (prikvelai) ir dar kelios žanrinės serialų atmainos, vėlgi primenant, kad tuoj, gal net vasario mėnesį, prasidės paskutinis, devintas, puikaus serialo „Endeavour“ (kuris yra „Inspektoriaus Morso“ prikvelas) sezonas.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidoje Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis įvairiais pjūviais pjausto nišinę dizaino sritį - detektyvinių romanų viršelius.Vedėjai aptaria stilių mados detektyvų viršeliuose kaitą, sudėlioja idealių viršelių, pagal žanrus, dizaino dėlionę, prisimena ir baisiausius, ir labiausiai gąsdinančius viršelius. Bediskutuojant apie knygas padaromas atradimas – viršelių analogas serialuose yra jų titrai, tad aptariami ir jie.Na, o bekalbant apie viršelius aptarimo sulaukia ir vienas kitas detektyvas, ir primenama, kad švedų serialas-veteranas „Beck“ (pagal Maj Sjöwall ir Per Wahlöö romanų seriją) vis dar gyvas, jau rodomas devintas sezonas.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai vos nepražiopsojo jubiliejaus – sausio 23 d. „Nenušaunamų siužetų“ laida yra šimtoji – bet statistinis pasidžiaugimas buvo trumpas, nes Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis, prieš kelias savaites išnagrinėję būsimus detektyvinių romanų vertimus į lietuvių kalbą, pradėjo dejuoti, kaip tokių vertimų trūksta.Laidoje išvardinimai svarbiausi kūriniai, kurių vertimai, jei tokie atsirastų, bent šiek tiek pridengtų nedovanotinas detektyvinės literatūros duobes: nuo klasikių Josephinos Tey (nėra nieko!), Margery Allingham, Dorothy L Sayers, Ngaio Marsh iki vos dvi knygas lietuviškai teturinčio Anthonio Horowitzo.Vėliau pokalbis stabtelėjo aptariant šviežią šnipų trilerio „Tom Clancy's Jack Ryan“ trečią sezoną, iš kurio teko stipriai pasišaipyti, nes serialo kūrėjai parodė 2021 metais sukurtą pasakojimą, kuris absoliučiai nepataikė į 2022-ųjų pabaigos realijas. Na, pavyzdžiui, seriale yra epizodas, kuriame Čekijos prezidentė vaikšto Kremliaus požemiais, nes nori slapta susitikti su Rusijos prezidentu (apygeriu) ir perspėti jį apie blogų rusų rezgamą sąmokslą.Laidos vedėjai planavo aptarti dar vieną metų pradžios kinematografinį įvykį – istorinį detektyvą „The Pale Blue Eye“ pagal Louiso Bayardo romaną, bet nespėjo ir nutarė tai padaryti (čia gaunasi anonsas anonse) artimiausiose laidose vasario viduryje.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Ne taip jau dažnai laidos vedėjams tenka aptarti iš tiesų didelį detektyvų pasaulio įvykį, juo labiau beveik tikruoju laiku, arba, kaip pasakytų detektyvų mėgėjai, karštais pėdsakais. Laidos vedėjai nuoširdžiai pasinaudojo šia proga ir aptarė ne tik patį Įvykį – filmą, - bet ir atsiliepimus, panašumus, susijusius detektyvus knygų pavidalu, kuriuos rekomenduoja skaityti (tarp jų neišvengiamai Anthony Horowitzą), japonišką versiją (juk visada būna japoniška versija) ir net pamėgino šiek tiek pasigilinti į tirštai filme pabertas užuominas bei prasminius raktus.Visi jau, be abejo, supratote, kad aptariamas Įvykis – tai 2022 m. kino filmuose šmėstelėjęs, o 2023 m. pradžioje į „Netflix“ atgulęs Rono Johnsono filmas „Stiklinis svogūnas“ (Glass Onion) – ne mažiau išgarsėjusio to paties režisieriaus 2019 m. detektyvo „Ištraukti peiliai“ (Knives out) savarankiškas tęsinys su tuo pačiu genialiuoju detektyvu Benua Blanku, vaidinamu Danielio Craigo. Laidos vedėjai džiaugiasi ne tik pačiu šiuo filmu, bet ir detektyvo žanro tendencija grįžti prie pradinių savo ištakų: dažniau žiūrovams ir skaitytojams užtikrinti mįsles, galvosūkius, proto mankštą, o ne begalinius pasakojimus apie maniakiškus žudikus.Rekomendacijos: filmas „Glass Onion“ (ir, kas nematę – „Knives Out“); skaityti – A. Christie „Kreivas namelis“ ir „Dešimt indėniukų“, Lucy Foley „Svečių sąrašas“, Ruth Ware „One By One“, Anthony Horowits „Magpie Murders“ (ir jo paties „Šilko rūmai“ bei „Moriartis“), S. Bennet „The Windsor Knot“, Richardo Osmano „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas“ ir „Žmogus, miręs du kartus“; Gillian Flyn „Dingusi“ (ir knyga, ir filmas); japoniška „Ir tuomet nebeliko nė vieno“ ekranizacija.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Pavymui visoms galutinai pasibaigusioms šventėms (taip, jau net Trims karaliams) laidoje pateikiame antrą šiais metais lietuviškų leidyklų ketinamų išleisti detektyvų rinktinės dalį, kurią rekomenduoja perskaityti Rasa.Negalime nepasidžiaugti, kad toliau turėsime progų sekti „salų komisarės“ Lenos Lorencen veiklą, kurią įdomiai aprašo vokiečių autorė Anna Johansen. Šiais metais pasirodys jau septintoji (tai reiškia, kad šešias ankstesnes galima imti ir skaityti tuojau pat, jei kas dar nepradėjo) serijos knyga „Negyvėliai Helgolande“, iš kurios sužinosime dar apie kokį nors nepaprastą Vokietijos šiaurinio pajūrio peizažą ir paskaitysime dar vieną vykusiai supintą detektyvinį siužetą ir apskritai gerai praleisime laiką.Lietuvių (ir, sprendžiant iš nepaprasto populiarumo, anaiptol ne tik lietuvių) skaitytojų pamėgtas norvegas Jo Nesbo naujoje apsakymų knygoje „Pavyduolis ir kiti pasakymai“ primygtinai atidžiai nagrinėja tokį detektyvams svarbų reiškinį kaip aistra, kuri užvaldo žmogų ir ima diktuoti jo poelgius paprastai net neatsižvelgdama į sveiką protą. O štai Ninos de Gramont knygos „Ponios Kristi apgaulė“ pagrindinė herojė ir pasakotoja kaip tik turi to neva sveiko proto, leidžiančio jai sukonstruoti ilgalaikį planą, susijusį su garsiosios Agathos Christie šeima. Jos pasakojamoje istorijoje ne tik lygiomis teisėmis veikia ir tikri, ir išgalvoti personažai - čia net tikri personažai daro išgalvotus dalykus. Šiek tiek, galima sakyti, panašiai veikia ir dvi (kiekviena savo srityje) nepaprastai garsios moterys, kanadietė detektyvų autorė Louise Penny ir JAV politikė Hillary Rodham Clinton, kurios abi kartu parašė gal ne tiek detektyvą, kiek politinį trilerį „Teroro būsena“. Kaip rašytojai, labiausiai pagarsėjusiai detektyvais apie jaukią (ir baugią) Kanados provinciją, pavyko papasakoti apie JAV valstybės sekretorės patiriamus politinius pavojus? Įvairiai.Ir paskutinė šio sąrašo knyga – Joelio Dickerio „622 kambario paslaptis“, kurios recenzentai joje įžvelgė ir Agahtos Christie, ir Ruth Ware, ir Lucy Foley, ir net mūsų laidos numylėtinio Anthony Horowitzo įtaką: knyga tokia didelė ir stora, kad visoms įtakoms užtenka vietos, o be to, pats Dickeris irgi puikiai moka kurti intrigą, siužetą, veikėjus ir atmosferą.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Pirmą 2023 metų pirmadienį Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalba apie lietuviškai išleidžiamų detektyvų ateitį. Ir kalba apie šią ateitį gana ilgai – dvi laidas, nes gavę leidyklų planus, vedėjai gautą turinį pasidalino – šiandien atsirinktas penkias knygas aptaria Ernestas (su Rasos komentarais), o kitą savaitę savo rinkinį pristatys Rasa, o Ernestas jį komentuos.Ernesto laukiamas 2023 metų detektyvinių romanų penketas:1. Maurizio de Giovanni „Buio per i Bastardi di Pizzofalcone“. Romanas yra prieš kelis metus išleisto knygos „Picofalkonės šunsnukiai“ tęsinys. Pirmoji buvo puikus detektyvas ir nėra jokių priežasčių abejoti, kad tęsinys bus blogesnis.2. Abiro Mukherjee „Žmonių šešėliai“. Tai penktas ir kol kas paskutinis serijos apie seržanto Benerdžio ir inspektoriaus Semo Vindemo tyrimus romanas. Ar bus šeštas – nežino niekas, net ir Rasa.3. Sausį, jau greitai, pasirodys švedės Kristinos Ohlsson romanas „Ledlaužis“. Tai antras serijos romanas, o pirmasis, „Audrų stebėtojas“, buvo smarkiai išgirtas ankstesnėse „Nenušaunamų siužetų“ laidose.4. Andreaso Gruberio romaną „48 valandos“ Ernestas rekomenduoja neskaitęs knygos, o šį įžūlumą pateisina dvejopai: pirma, šiuolaikiniai vokiečių detektyvų rašytojai, įveikę lietuviškų leidyklų slenkstį, duoda kokybišką literatūrą; antra, ją (Andreaso Gruberio kūrybą) giria įvairiausiose šalyse, ir gyrimų epitetai Ernestui labai artimi: ten yra pajuokavimų, yra gyvi charakteriai, yra painus, bet ne varginančiai klampus siužetas.5. Karsteno Dusse romanui „Mano vidinis vaikas žudikas“ detektyvinė ateitis jau pasibaigė – knyga yra knygynuose. Tai antra serijos knyga, o apie pirmą, „Dėmesingo įsisąmoninimo vadovas žudikui“, irgi gana išsamiai kalbėta „Nenušaunamuose siužetuose“ prieš pora mėnesių. Karsteno Dusse rašo ekscentriškus detektyvus, o tai yra žanras, kurį vokiečiai, atrodo, įvaldę virtuoziškai.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai apžvelgia įvairiausius detektyvinius serialinius likučius, pamatytus ir vertus pažiūrėjimo, bet taip ir neaptartus ankstesnėse laidose.Pavyzdžiui, toks yra meksikietiškas „Toda la sangre“, su dosniomis ir painiomis žmogžudystėmis, ginčais apie gerą kavą (o ginčijasi tikri žinovai - šalies, kur auginama kava, gyventojai) ir žiauriais actekų ritualais.Taip pat laidoje aptariamas britų serialas „Slow Horses“, kurio antras sezonas pasibaigs gruodžio 30 dieną, užsimenama apie artėjančio „Mirties rojuje“ sezono (ir artėjančios vasaros) šauklį – specialią kalėdinę seriją, bei išsamiai išnagrinėjamas prieš kelias dienas pasibaigęs pirmasis „Trijų pušų“ sezonas.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Toli gražu niekam ne paslaptis, kad artėja Kalėdos, o tai reiškia, kad metas galvoti apie dovanas. Laidos vedėjai siūlo savo pagalbą tiems, kurie norėtų dovanoti savo artimiesiems pasiskaityti įdomių detektyvų arba rekomenduoti pasižiūrėti serialų. Be to, ypač džiugu, kai lietuviškai išleidžiami detektyvai, apie kuriuos laidoje jau kalbėta anksčiau, kai jie dar pasirodė tik originalo kalba. Taigi vedėjai siūlo atkreipti dėmesį, pavyzdžiui, į Lucy Foley „Butas Paryžiuje“ ar Sarah Pearse „Poilsio namai“. Abi šios autorės jau skaitytojams pažįstamos, be to, jos rašo pagal tam tikrą schemą (kiekviena savą), o tai reiškia, kad jeigu jums patiko ankstesni jų detektyvai, tai veikiausiai patiks ir šie.Be to, lietuviškai pasirodė Suzane‘os Clarke „Piranezis“, kurį skaitant galima pasidomėti dar ir meno istorija (Piranesi graviūromis). Iš lietuviškų detektyvų nepamirškite Bernardo Gailiaus trilerio apie partizanus „Kraujo kvapas“ ir trečiosios Ginos Viliūnės istorinių detektyvų apie Vilniaus budelio mokinį serijos knygos „Mirtinas arkebūzos šūvis“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šio pirmadienio laidą jos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis skiria vienam autoriui, škotų rašytojui Philipui Kerrui (1956–2018). Tokio sprendimo pretekstu tapo šviežiai išverstas ir išleistas Kerro detektyvas „Prūsų mėlis“ ir jam laidoje skiriama daug dėmesio, bet romano siužetas privertė „Nenušaunamų siužetų“ vedėjus supinti nuosavų siužetų gijas.Šiose gijose yra Rasos patarimai detektyvų vertėjams bei pasakojimas apie vietovardžių vertimų subtilybes, pasvarstymai apie nacių estetikos industriją ir subjektyvus Kerro lietuviškai išleistų detektyvų reitingas „nuo blogiausio iki geriausio“, kuris atrodo šitaip:1. „Bedvasis“2. „Beveidis nusikaltėlis“3-4. „Kovo našlaitės“ ir „Vokiškas rekviem“5. „Prūsų mėlis“Tai yra, be abejo, tarpinis reitingas. Laidos vedėjai įdėmiai seks Philipo Kerro detektyvų leidimą Lietuvoje ir, kai išverstų romanų atsiras daugiau, sąrašą atnaujins.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai – kurie pagaliau veda laidą kartu, nors ir per nuotolį, - tikrai mėgsta ir dėl to siūlo klausytojams atkreipti dėmesį į du kaip tik šiomis dienomis pasirodžiusius detektyvinius serialus. Vienas iš jų – „Trys Pušys“ – pagal Kanados detektyvų rašytojos Louise Penny romanus apie stebuklingą Trijų Pušų kaimelį ir ne mažiau stebuklingą policijos superintendantą Armandą Gamašą – yra visiškai naujas. Galima spėti, kad jo tikrai laukė skaitytojai, noriai pirkę bestseleriais pasaulyje tapusias Penny knygas (jų iš viso yra aštuoniolikta, naujausioji pasirodė prieš kelias dienas, o dvi pirmosios ciklo knygos „Mirties šaltis“ ir „Ramus gyvenimas“ jau yra ir lietuviškai). Pasak knygų autorės, seriale pavyko perteikti apie 80 proc. to, kas yra knygose, tad štai ir bus proga tai patikrinti. Laidos vedėjų nuomonės apie Penny knygas šiek tiek išsiskiria, bet serialą tikrai žiūrės abu.Antrasis serialas nėra naujas, tai jau pamėgto šnipų serialo „Slough House“ pagal britų rašytojo Micko Herrono knygas antrasis sezonas. Ernestas nuo pat pradžių yra šio serialo gerbėjas, o neseniai, netikėtai perskaitęs vieną iš naujausių knygų („Bad Actors“), pagal kurias jis pastatytas, nustatė, jog knygos kartais būna geresnės net už labai gerus serialus.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Vedėjai laidos siužetus pina rašydami vienas kitam laiškus, šitaip pažymėdami priverstinio formato pabaigą – nuo gruodžio pradžios viskas grįš į įprastų pokalbių struktūrą.Savo paskutiniame laiške iš ligoninės Ernestas Parulskis grąžina skolą ir aptaria puikų Bernardo Gailiaus trilerį „Kraujo kvapas“, jį lygindamas su brito Patricko Worrallo debiutiniu romanu „Partizanė“, kuriame viena iš pagrindinių herojų yra buvusi Lietuvos partizanė Greta, pokaryje tapusi besislapstančių nacių medžiotoja. Vasarą dienraštis „The Times“ romaną paskelbė mėnesio knyga, bet labiau patyrusius skaitytojus (ypač lietuvius) „Partizanės“ istorinis atsainumas turėtų smarkiai erzinti, o kai kada – net ir siutinti. Džiugu, kad įspūdžio negatyvumą galima kompensuoti tiksliai intonuotu „Kraujo kvapu“.Rasa Drazdauskienė savo laiške Ernestui pasakoja apie retą oro uosto detektyvinių romanų pirkimo taktiką – šį kartą Rasa nusipirko knygą autorės, apie kurią daug girdėjo, kurios pavardę daugybę kartų matė minimą įvairiose recenzijose, bet jos knygų iki šiol atkakliai (ir be aiškios priežasties) nepirkusi – iki dabar. Įsigijusi škotų detektyvų autorės Denise Mina naujausią trilerį, „Pasitikėjimas“ (Confidence), Rasa papasakoja įspūdingus romano skaitymo nuotykius ir galiausiai pripažįsta, kad šalia ekstravagantiškai padūkusio siužeto, neįtikėtinų herojų ir protui nesuvokiamų posūkių egzistuoja labai preciziškas, charakteringas, įdomus pasakojimas, o siautulingas kūrinio tempas paprasčiausiai įtraukia, ir skaitytojas nebelabai gilinasi, kuo romane tikėti, o kuo – ne.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Pirmą laidos pusę Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis stebisi britų gebėjimu tiesiog savaime labai neblogai daryti kai kuriuos dalykus ir tuo suteikti aplinkiniams nemažai džiaugsmo: kurti populiarias melodijas ir, svarbiausia, be įtampos rašyti nelabai didelės vertės trilerius su detektyvais, kuriuos skaityti ar žiūrėti dažnai įdomiau negu kitų šalių autorių analogišką (neypatingai vertingą) kūrybą. Ernestas šiame kontekste apžvelgia jam į rankas pakliuvusius du apynaujus britiškus trilerius: Simono Mayo „Knife Edge“ ir Johno Marrso „Her Last Move“.Antroje laidos dalyje Rasa dosniai aptaria knygynų tinklo „Waterstones“ ką tik paskelbtą geriausių 2022 metų detektyvų parinktį, kurioje yra ne vienas „Nenušaunamuose siužetuose“ jau paminėtas leidinys. Na, o iš tų, dar neaptartų, laidoje ilgėliau stabtelėta prie Alexandro McCallo Smitho „Patogių kėdžių daina“ (A Song of Comfortable Chairs) – tai jau 23-a knyga nepakartojamoje serijoje apie Botsvanos Pirmąją moterų seklių agentūrą ir jos įkūrėją mma Ramotsvę; prie JS Benneto detektyvo „Ypač karališka žmogžudystė“, jau trečio iš serijos, kurioje detektyvės vaidmenį atlieka karalienė Elžbieta II; prie Ričardo Coleso detektyvo „Žmogžudystė per mišparus“, kuris Rasai pasirodė panašus į Richardo Osmano pasakojamas istorijas.Na, o laidos pabaigoje Rasa labai juokingai aptaria antro C J Farringtono romano „Kraujas Sibiro snieguose“ (Blood on the Siberian Snow) ypatingąsias sąvybes.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laida savaime dedikavosi moterų detektyvinėje literatūroje temai. Laidos pradžioje Rasa Drazdauskienė pateikia savo įspūdžius apie neseniai Jungtinėje Karalystėje išleistą mis Marpl skirtą apsakymų rinkinį. Tai dvylikos tekstų rinkinys, kurio autorės, garsios detektyvų rašytojos – visos moterys, tarp jų Lucy Foley, Kate Mosse, Elly Griffiths, Val Macdermid, Ruth Ware, Naomi Alderman ir kitos – apsiėmė parašyti po apsakymą, kurio herojė yra Agathos Christie sukurta detektyvė, respektabili ponia su mezginiu. Rasa turi kelias pastabas knygai, bet galiausiai finalizuoja įspūdžius akivaizdžiai rekomendacine išvada – „skaityti buvo smagu“.Vėliau laidoje nuskamba Ernesto Parulskio garsinis laiškas (jie jau greitai baigsis) apie suomio Antti Tuomaineno romaną „The Rabbit Factor“, kuris į jo rankas pateko tik todėl, kad Tuomainenas dienraštyje „The Times“ pavadintas „Juokingiausiu Eurropos rašytoju“. Ta proga laiške aptariamos literatūrinio humoro grupės ir nutariama, kad romanas „The Rabbit Factor“ nėra blogas, bet yra visiškai nejuokingas.Laidos pabaigoje Rasa, spėjusi paatostogauti Viduržemio jūros kurorte, aptaria tų atostogų trofėjų, Annos Nicholas detektyvą „Velnio ragas“ apie Maljorkoje gyvenančią buvusią policininkę, tapusią nekilnojamojo turto nuomotoja, Izabelę Flores. Laidos vedėja nusipirko dvi serijos knygos, ir laidoje argumentuotai paaiškina, kodėl abejoja, ar skaitys antrą romaną.Na, o finale aptariama ir šviežiai parodyta filmo „Enola Holms“ antroji dalis, kurioje būtent Holmso sesuo savo netvarkingam broliui pristato daktarą Vatsoną. Štai šitaip ir gaunasi, kad per trumpą laikotarpį perskaityti ir sužiūrėti detektyvai nedviprasmiškai parodo - pasaulyje tvarką įves tik moterys.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Užėjus kalbai apie detektyvų autorių biografijas (kurių Ernestas, kaip paaiškėjo, nemėgsta, o Rasa, priešingai, labai mėgsta), laidos vedėjai pamėgino praktiškai išmėginti, kaip veikia vadinamoji šešių rankos paspaudimų teorija – pagal kurią galima atsekti bene visų pasaulio gyventojų tarpusavio ryšius, pasinaudojant šešiais tarpiniais punktais, - ir tam kažkodėl panaudojo islandų rašytojus bei laidose dažnai minimą Abirą Mukherjee.Teorija pasitvirtino netikėtai vykusiai, bet paskui vis tiek buvo sugrįžta prie detektyvų autorių biografijų ir priminta neseniai pasirodžiusi Agathos Christie biografija (taip, dar viena) bei dvylikos moterų detektyvų autorių apsakymų rinkinys apie Christie heroję Džeinę Marpl, taip ir pavadintas – „Marple“. Ir jeigu netolimoje ateityje pagal tuos apsakymus taip pat bus sukurti filmai, tai nesakykite, kad mes jūsų neperspėjome.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis nutarė atsigręžti į rusiško detektyvo erdvę, vadovaudamiesi aiškiai naivia prielaida, kad rusų kalba rašomuose (ar filmuojamuose) detektyvuose, kaip ypač socialinėms problemoms jautriame žanre, galėjo pradėti rastis Rusijos karo Ukrainoje aidai ar net karo apmąstymo galimybės.Ir tai tikrai buvo naivi prielaida – nieko panašaus Rusijos detektyvų (kaip ir kitur) pasiūloje laidos vedėjai nerado, o beieškodami įsitikino, kad net ir anksčiau mėgti rusų autorių detektyvai apgailėtinai nyksta ir išnyksta iš mūsų literatūrinės erdvės.O štai rusų kalba parašyti detektyvai, tikėtina, išliks. Laidoje aptariamas šiemet išleistas, bet iki karo pradėtas rašyti Vilniuje gyvenančios rusų rašytojos Lenos Eltang romanas „Radinas“, kuriame tvirto detektyvinio siužeto stuburo stiprumą nuolat testuoja daugiažodžiai herojai.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis aptaria du švedų rašytojo Christofferio Holsto detektyvus - praėjusiais metais lietuviškai išleistą romaną „Purpurinis vasaros sapnas“ bei dar neišverstą tos pačios serijos apie žurnalistės Silos Storm nuotykius antrą knygą „Mėlynos rudens bangos“.Abu vedėjai skaitė skirtingas knygas, abu beskaitydami šiek tiek raukėsi, šaipėsi ir net truputį tyčiojosi, bet galiausiai abu pripažino, kad tai yra mieli skaitiniai, verčiantys iš įvairių pusių susimąstyti apie švedų gyvenimo kasdienybę ir paskaičiuoti, ar iš santaupų neišeitų įsigyti kokį mažiuką namelį kur nors ant vandens, kur pušys, salos, saulė, o kur nors fone – daili detektyvinė intriga kasdienybei paspalvinti.Laidoje taip pat aptariamas vienintelis garsiosios (Lietuvoje taip pat) Lucindos Riley detektyvas „Žmogžudystės Flyto namuose“. Tai yra vienas iš ankstyvesnių rašytojos romanų, kurį skaitant sunku pasakyti, kodėl Riley toliau nebetęsė šitos vagos, nes detektyvas visai geras, herojė įdomi, ir net gaila, kad daugiau apie ją nieko nebesužinosime, nes autorė neseniai mirė.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

„Nenušaunamų siužetų“ laidoje Rasa Drazdauskienė ir su ja (bei su laidos klausytojais) garsiniais laiškais bendraujantis Ernestas Parulskis kalba apie vokiškus detektyvus. Ernestas primygtinai rekomenduoja skaityti praėjusiais metais lietuviškai išleistą Karsteno Dusse romaną „Dėmesingo įsisąmoninimo vadovas žudikui“. Galima lengvai išgirsti, kad tai egoistinė rekomendacija – laidos vedėjas labai norėtų, kad leidykla ir toliau verstų į lietuvių kalbą šiuos ekscentriškus ir juokingus detektyvus.Rasos rekomendacijoje irgi girdisi šioks toks spaudimas leidykloms: perskaičiusi dar vieną Jean-Luc Bannaleco (tai vokiečių rašytojo Jörgo Bongo slapyvardis) detektyvą „Fleur de Sel žmogžudystės“, ji vėl pasidžiaugia aprašomų vietų gražumu ir energingu siužetu, neakivaizdžiai primindama, kad iš simpatiškos serijos lietuviškai neišleista nei viena knyga.Laidos finale klausytojai gaus didingą naujienų porciją iš Jungtinės Karalystės – beveik visos jos susijusios su Richardo Osmano („Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas“,„Žmogus, miręs du kartus“) šeima.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šių „Nenušaunamų siužetų“ formatas kitoks – laidą veda viena Rasa Drazdauskienė, o Ernestas Parulskis su laidos klausytojais bendrauja garso laišku, įrašytu ligoninėje. Toks formato pasikeitimas (jis gali užsitęsti ir iki gruodžio vidurio) laidos vedėjų visiškai netrikdo, atvirkščiai – suteikia papildomos intrigos.Laidoje aptariamas ką tik lietuviškai išėjęs garsios švedų detektyvų autorės Kristinos Ohlsson romanas „Audrų stebėtojas“, kurį abu vedėjai visiškai atsitiktinai perskaitė vienu metu ir vienodai pozityviai nutarė, kad tai romanas, puikiai tinkantis ir ligoninei, ir ilgai kelionei, ir standartiškam rudens vakarui: skandinaviškai niūrus, su švediškais pajuokavimais ir dosniais siužeto vingiais. Rasa net pasidomėjo leidykloje, ar bus išverstas antras serijos romanas. Bus.Šalia „Audrų stebėtojo“ rekomendacijos verta priminti, kad LRT televizija rodo „Nenušaunamų siužetų“ išgirtą švedišką detektyvinį serialą „Agatos Kristi Hjersonas“, kuris jau yra įkeltas (jei netyčia nepamatėt televizoriuje) į LRT mediateką.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Detektyvinėje literatūroje, kuri šiaip jau dažnai artima tikrovei, egzistuoja vienas tikrai išgalvotas personažas. Tai detektyvinių knygų knygyno savininkas ar savininkė, kurį (kurią) gyvenimas (tai yra, autoriaus valia) anksčiau ar vėliau įtraukia į realios bylos tyrimą. Laidos vedėjai prisipažįsta niekad gyvenime nieko panašaus nematę, užtat mielai skaito apie detektyvus, kuriuose neregima ranka dėlioja įvykius taip, kad jie atkartotų aprašytus klasikinėse istorijose. Būtent taip yra neseniai lietuviškai pasirodžiusioje Peterio Swansono knygoje „Aštuonios tobulos žmogžudystės“: jos siužetą tiesiogiai veikia aštuonios tobulų žmogžudysčių istorijos, aprašytos detektyvuose, kuriuos atrinko pagrindinis veikėjas – knygyno savininkas, ir tai buvo tik pirmas neapgalvotas jo poelgis. Kaip paaiškėja, laidos vedėjai skaitę ne visus minėtus detektyvus, apie tai ir šnekasi, dar ta proga pasamprotauja, kokia gi ta tobula žmogžudystė.Rekomendacijos: Peter Swanson „Aštuonios tobulos žmogžudystės“ ir aštuoni romane išvardyti detektyvai.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Detektyvuose dažnai pasitaiko įvairių užkoduotų pranešimų, šifruočių ir panašių mįslių. Šifrus galima mėgti ir nemėgti (laidos vedėjai turi ką pasakyti šiuo klausimu), bet, kaip dažnai būna, tinkamai pritaikius tai galingas įrankis, paverčiantis detektyvinį kūrinį tuo, nuo ko fiziškai negali atsitraukti iki paskutinio puslapio. Nelabai seniai detektyvų scenoje sužibėjusią autorę Janice Hallett „Nenušaunami siužetai“ pastebėjo jau anksčiau, kai vos pasirodęs jos romanas „Apeliacija“ (The Appeal) iššovė į bestselerių sąrašo viršų ir stabiliai ten laikosi iki šiol. Kodėl taip išpopuliarėjo detektyvas, kuriame nėra nė vieno veikėjo, o tik jų susirašinėjimas įvairiomis priemonėmis? Ir kodėl antras tos pačios autorės romanas „Tvaiford kodas“ (The Twyford Code), pilnas neaiškumų, painiavos ir šifruočių, kurias reikia atidžiai sekti nuo pirmo žodžio, nė kiek nenusileidžia pirmajam?Laidos vedėjai, būdami tikri detektyvų ekspertai, žino atsakymą į šį klausimą, ir jūs jį taip pat sužinosite perklausę laidą.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis aiškinasi, kodėl niekada neskaitė lietuviškų detektyvų autorių Ginos Viliūnės ir Sondros Rankelienės kūrybos. Priežastys, pasirodo, buvo skirtingos. Rasai atrodė, kad Ginos Viliūnės knygos yra ne tiek detektyvai, kiek Vilniaus istorijai skirta edukacinė medžiaga su šiokiu tokiu papildomu siužetu. O Ernestas galvojo, kad tai yra paaugliams skirta literatūra, kurios jis kažkodėl vengia skaityti. O štai Sondros Rankelienės detektyvų neskaitymo priežastys buvo panašios – labiausiai baidė sensacingai ir barokiškai paauksuoti viršeliai bei patetiški aprašymai.Per vasarą laidos vedėjai susikaupė, abiejų autorių romanus perskaitė ir (šiek tiek sutrikę) pripažino, buvo neteisūs – knygos įdomios ir visiškai vertos aptarimo detektyvams skirtoje laidoje.Rekomendacijos: Gina Viliūnė. „Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje“ ir„Spąstai pirklio žudikui“. Sondra Rankelienė. „Enigma Orbi“ ir „Enigma solvere. Įminti mįslę“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Kodėl revoliucijos metu rašomi ne detektyvai, o nuotykiniai romanai, susidomi laidos vedėjai, ir imasi juos aptarti. Ir iškart neria į vienos garsiausių – Prancūzijos revoliucijos – laikus.Kai kas, beje, prie šio laikotarpio detektyvų nesąžiningai priskiria net Victoro Hugo romaną „Vargdieniai“. Laidos vedėjai šiai provokacijai nepasiduoda, logiškai pereina prie nuotykių romano ir aptaria neseniai lietuviškai išleistą populiaraus amerikiečių rašytojo Laureno Estlemano istorinį romaną „Erelis ir Angis“, kuriame Erelis, žinia, yra Napoleonas, ką tik išlikęs gyvas po nepavykusio pasikėsinimo jį nužudyti 1800 m., o kas Angis – po truputį atskleidžia romano siužetas.Aptarę Paryžiaus policijos prefekto kepurę (šiek tiek ir patį prefektą), pagal užsakymą pasiūtą ypatingą kelioninį krepšį ir panašius svarbius siužeto aspektus, laidos vedėjai prisimena dar ir kitą istorinį prancūzišką nuotykinį serialą – knygas ir filmus apie Nikolia le Floką (Nicolas le Floch), gražų, įspūdingą, špaga mosuojantį XVIII a. policininką, gyvenusį tokiais laikais, kai laiku neperdavus fleitos Austrijos imperijai galima sulaukti karo.Rekomendacijos: Laureno Estlemano „Erelis ir Angis“, knygos apie Nicolas le Flochą (lietuviškai nėra) ir Prancūzijos TV serialas. Taip pat Hugo „Vargdieniai“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šio pirmadienio (ir pirmosios naujame LRT radijo sezone) laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis dalinasi šviežiai pasibaigusios vasaros detektyviniais trofėjais ir ilgesniam laikui stabteli aptardami pagrindinį medžioklės laimikį – švedišką serialą „Agatha Christie's Hjerson“. Detektyvas Hjersonas, Švedijos suomis, yra trigubai išgalvotas herojus: šiais metais jį sugalvojo serialo scenarijaus rašytojai; prieš beveik šimtmetį jis tapo ekscentriškos detektyvų rašytojos, Erkiulio Puaro bičiulės, Ariadnės Oliver romanų herojumi, na, o juos visus – Hjersoną, Oliver ir Puaro – sukūrė Agatha Christie. Švedams teko pasukti galvą, kaip Hjersoną paversti visaverčiu personažu, nes Christie romanuose jis paminėtas vos kelis kartus, ir jiems pavyko – serialas žiūrisi labai smagiai.Šį iššūkį, epizodinio Christie veikėjo pavertimą pagrindiniu, pabandė pakartoti ir „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai. Peržiūrėję visus rašytojos romanus, jie juose atrado vieną Lietuvos paminėjimą, kuris teoriškai galėtų tapti serialo stuburu, o hipotetinį serialą laidos vedėjai pavadintų „Agatha Christie's daktaras Žeraras“.Laidoje taip pat kalbama apie singapūrietės Ovidios Yu detektyvų seriją, antrą, ką tik lietuviškai išleistą Richardo Osmano romaną „Žmogus, miręs du kartus“ ir vokietės Anos Johansen operatyviai verčiamą seriją apie salų detektyvę Leną Lorencen.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Paskutinėje šio sezono laidoje vedėjai apžvelgia visokias su detektyvais susijusias laisvalaikio leidimo ir lavinimosi formas – nuo paskaitų (Bykovo paskaitų kurso nerekomenduoja, ir ne tik dėl to, kad jis mokamas) ir tinklalaidžių iki detektyvų festivalių bei detektyvinių žaidimų. Laukdami pažadėtos Ragnaro Jonassono ir Anthony Horowitzo detektyvinės pjesės Agathos Christie stiliumi, vedėjai pamini dar keletą linksmų nuobirų ir atsisveikina su maloniais klausytojais, palikę jiems patiems išsiaiškinti, ką bendra turi du antraeiliai (ar trečiaeiliai, o gal net penktaeiliai) romano „Ana Karenina“ veikėjai su sudėtingais Robin ir Straiko santykiais Roberto Galbraitho penktajame detektyve.Rekomendacijos: International Agatha Christie Festival (http://www.iacf-uk.org/festival-2022 ), festivalis „Bloody Scotland“ (@bloodyscotland ); tinklalaidė https://shedunnitshow.com/; žaidimas „Crowns and Pawns“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalba apie artėjančią vasarą ir ankstyvą rudenį lietuviškai pasirodysiančius detektyvinius romanus. Kiekvieno sezono pabaigoje vedėjai paprašo Lietuvos leidyklų pasidalinti savo detektyviniais planais ir kiekvienais metais šie planai vis įspūdingesni, tad aptarti visos gausybės neįmanoma.Šio pirmadienio epizode buvo aptartos (su laidai įprastais nukrypimais) septynios knygos:1. Mattiaso Edvardssono „The House Next Door“. Lietuviškai viena jau išverstas romanas „Visiškai eilinė šeima“ ir būsimoje knygoje siužetas taip pat verda švedų šeimos visatoje.2. Apie tą patį, šeimą ir bėdas, rašoma švedės Susanne Jansson roamne „Winter Water“ (lietuviškai yra „Aukojimo pelkė“), tik šalia šeimos tragedijos suskamba mistiniai motyvai.3. Paulos Hawkins kūrybą lietuvių skaitytojai žino neblogai – išleisti du romanai: vis dar garsiausias „Mergina traukinyje“ ir „Tamsus vanduo“. Naujame detektyve „A Slow Fire Burning“ auka yra baržoje gyvenęs menininkas, aplink kurio gyvenimą sukosi nemenkas įtariamųjų būrelis.4-5. Vasarą ir rudeniop lietuviškai pasirodys dvi Jo Nesbo knygos – romanas „The Kingdom“ (apie norvegišką šeimą) ir trumpų (iš jų viena, apysaka, nėra labai trumpa) detektyvinių istorijų rinkinys.6. Po ilgokos pertraukos lietuviškai pasirodys naujas Jeano-Christopho Grangé romanas „The Intended“: 1939 metai, Berlynas, naciai ir serijinis žudikas.7. Loren D. Estlemano romanas „Erelis ir Angis“ yra detektyvinė ar net veikiau trilerinė istorija, pagrįsta tikrais faktais – pasikėsinimu nužudyti Napoleoną, kurį rezgė prancūzų aristokratijos atstovai, padedami britų aristokratų, niekaip nenorinčių, kad respublika ateitų ir pas juos. Gana ryškiai pasakojama apie stiprėjančią slaptosios policijos galią, kuri – visai netikėtai, ar ne – sutampa su respublikos įsitvirtinimu ir teroru.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Artėjant sezono pabaigai ir kartu – vasarai, laidos vedėjai nutarė prisiminti, kas per praėjusį sezoną jiems labiausiai patiko ir labiausiai nepatiko. Nenuostabu, kad patiko daugiau kas, nes apie tai, kas nepatinka, laidose mažai ir kalbama (nors iš tiesų tai kalbama ne tiek jau mažai, nes, kaip paskaičiavo Ernestas, ruošdamiesi laidoms vedėjai per šį sezoną prirašė kone 300 psl., taigi visai normalios apimties detektyvinį romaną). Ištikimiesiems mūsų laidų klausytojams pateikti sąrašai nebus netikėti, bet gal sudomins.Rekomendacijos: Anthony Horowitzo knyga „Magpie Murders“ ir pagal ją pastatytas serialas; serialas „Only Murders in the Building“; Anos Johansen detektyvų serija apie salų komisarę („Lavonas paplūdimio krėsle“, „Mergaitė pajūryje“, „Senoji ponia prie jūros“, „Vyras iš Hogės“); Miglės Anušauskaitės radijo detektyvas „Pasitikėjimo žaidimas“; Richardo Osmano „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas“; filmai pagal Agathą Christie – „Mirtis ant Nilo“, „Kodėl jie nepakvietė Evans?“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis aptars naujausius detektyvinius serialus. Žinoma, apie serialus kalbama beveik kiekvienoje „Nenušaunamų siužetų“ laidoje, bet detektyvinių serialų pavasarinė pasiūla yra tokia didelė, kad tenka jiems skirti atskirą laidą.Serialo „The Responder“ pavadinimą galima išversti kaip „Naktinis patrulis“, kur tą patrulį vaidina Martinas Freemanas. Siužete daug naktiniame Liverpulyje vykstančių dramų, psichoterapijos, socialinių konfliktų ir yra šiek tiek detektyvinio elemento. detektyvo.„The Curse“ pasakojama apie absoliučius nevykėlius, patekusius į kriminalinį verpetą. Serialas demnstratyviai komedinis, todėl didžiausias jo trūkumas – nejuokingumas – matosi labai ryškiai.„The Woman in the House Across the Street from the Girl in the Window“ sukonstruotas labai keistai – tai parodija, bet tokia subtili ir sunkiai apčiuopiama, kad beveik visas serialas gali būti žiūrimas kaip normalus klišinis detektyvas.Improvizaciniame seriale „Murderville“ žaidimai niekada nesibaigia – kiekviename epizode kviestinė žvaigždė vaidina patyrusio detektyvo mokinį – su viena sąlyga: jie nežino siužeto ir į žaibiškai besikeičiančias situacijas turi sureaguoti greitai ir, jei moka, juokingai. Labiausiai žavi tai, kad detektyvinė intriga seriale išlaikome iki finalinių scenų.Sertalas „The Afterparty“ yra dar vienas konstruktorius – kiekvienoje serijoje detektyvė apklausia po liudininką, kuris papasakoja savo įvykių versiją, o kiekviena iš versijų yra atskiro žanro kinematografinis kūrinys: pavyzdžiui, pirmo liudininko pasakojimas yra romantinė komedija, antro – miuziklas, trečio – kovinis filmas ir panašiai. Yra net anmacinė versija. Na, bet ir šiame seriale detektyvinė mįslė atskledžiame tik pasktiniuose kadruose.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Tiksliau – kaip būna, kai nusikaltimus tiria vyras ir moteris, ypač jei jų romantiškų santykių istorija persidengia su detektyvine istorija? Temą pasiūlė nauja Agathos Christie detektyvo „Kodėl jie nepakvietė Evans?“ ekranizacija, kurią laidos vedėjai labai rekomenduoja. Ne tik dėl to, kad scenarijų adaptavo, režisavo (ir, be abejo, šiek tiek vaidino) puikusis Hugh Laurie, bet ir dėl simpatiškos jaunų herojų poros, kurie pradeda tirti nusikaltimą, o baigia savo vestuvėmis. Christie tokių herojų aprašė ir daugiau, įvairiais jų gyvenimo ir santykių etapais; kadangi taip elgėsi ne vien ši rašytoja, laidoje yra daug pavyzdžių, įrodančių, jog detektyvais tinka būti bet kokio amžiaus pora bet kuriuo santykių laikotarpiu.Rekomendacijos: TV serialas „Kodėl jie nepakvietė Evans?“, A. Christie to paties pavadinimo detektyvas, taip pat Christie detektyvai apie Tomį ir Tapensę Beresfordus („Slaptas priešininkas“, „N ar M?“, „Spragtelėjus pirštais“, „Lemties vartai“); Ann Cleeves nauja detektyvų serija „Two Rivers“ apie homoseksualų detektyvą Matthew Venną („The Long Call“, „The Heron Cry“) ir serialas šių knygų motyvais; Dorothy L. Sayers detektyvai apie lordą Piterį Vimsį ir Harietę Vein (neseniai išleistas lenkiškas serijos vertimas); Elisabeth George detektyvai apie inspektorių Linlį ir seržantę Heivers; Roberto Galbraitho (JK Rowling) detektyvai apie Kormoraną Straiką ir Robin Elakot; Sophie Hannah detektyvas „The Couple at the Table“; Laurie King detektyvai apie Šerloką Holmsą ir jo žmoną Merę Rasel („Merės Rasel nužudymas“ lietuviškai, angliškai dar daugiau).Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Pasirodo, tai labai pravartu, kai reikia apibrėžti, kokie detektyvai gali būti laikomi egzotiškais. Kadangi laidos vedėjai jau iš pat pradžių niūriai pripažino, kad šiais laikais širdis prašo net ne šiaip keblių detektyvų, o ko nors visai egzotiško ir neįprasto, tai ir aiškinasi, kas ta egzotika galėtų būti. Aiškindamiesi pateikia įvairių pavyzdžių, nes pasirodo, kad egzotiškus detektyvus mes ir, sakysime, britai suprantame toli gražu ne taip pat. Vis dėlto sutaria, kad egzotika – tai ne šiltos salos ar ledynai, o kitoks, neįprastas mąstymo ar žiūrėjimo į pasaulį būdas (kuris labai nesunkiai gali įtraukti skaitytoją, kaip jau buvo anksčiau įrodyta pradėjus domėtis japoniškais detektyvais).Rekomendacijos: ankstesnėje laidoje minėto Vaseemo Khano serija apie Malabar Hill policijos skyrių; ką tik lietuviškai pasirodęs ketvirtas Abiro Muherjee detektyvas „Mirtis Rytuose“, singapūrietės Ovidios Yu detektyvų serija, pavadinta egzotiškų medžių vardais (aptariamas pirmasis, „Jostro medis“ (The Frangipani Tree); japonų serialas „Tokyo Vice“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šio pirmadienio laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalbės apie nevykėlių komandas detektyvuose. Bet ne apie nevykėlius-žioplius, tiesiog pagavusius sėkmę, o apie tokius, kuriuos nevykėliais padarė aplinkybės ar institucijos ir kuriems sėkmę tenka iškovoti atskleidžiant savo paslėptą potencialą.Pats šviežiausias tokio tipo pasakojimas dar tebevyksta – paskutinė serialo „Slow Horses“ serija bus parodyta gegužės viduryje. Pagal Micko Herrono romaną sukurtame seriale pasakojama apie į beveik sugriuvusį Londono pastatą ištremtų nusikaltusių arba pasenusių (arba ir tų, ir anų) M15 agentų nuotykius.Laidos vedėjai taip prisimena ir anksčiau lietuviškai išleistą, bet tik dabar perskaitytą įspūdingai keistą Marishos Pesslromaną „Naktinis filmas“, dar kartą, belaukdami antro serijos romano, aptaria puikiuosius Maurizio de Giovanni „Picofalkonės šunsnukius“ ir žvilgteli į galimų vertimų ateitį, papasakodami britų rašytojo Vaseemas Khano naują detektyvų seriją, kurioje bylas sprendžia Bombėjaus policijos nevykėliai – ir narplioja jas, be abejo, daug sėkmingiau, nei jų sėkmingesnieji kolegos.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai kalba apie šiokias tokias savo siužetines nesėkmes. Dar net nepradėję skaityti šviežiai lietuviškai išverstos Catrionos Ward knygos „Paskutinis namas Nereikalingųjų gatvėje“, remdamiesi tik anotacijos informacija, Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis nusprendė, kad romanas bus apie vaiduoklius. Šią poziciją puikiai papildė žinia, kad balandžio pradžioje bus paleistas naujas serialas „The Rising“, kuriame savo paties žmogžudystę tiria vaiduoklis, ir šitaip laida, džiaugėsi vedėjai, gavo stuburą.Na, bet viskas pakrypo kitaip. Perskaičius romaną paaiškėjo, kad „Paskutinis namas Nereikalingųjų gatvėje“ yra ne mistinis, o puikus pasichologinis detektyvas, kuriam autorė nepagailėjo daug ir įvairių (išskyrus vaiduokliškų) siužeto posūkių. Serialo „The Rising“ premjerą platintojai atidėjo į balandžio pabaigą ir jo laidoje aptarti nepavyko, bet suteikė progą šnektelėti apie originalą, pagal kurį amerikiečiai susuko savo versiją – belgišką serialą „Beau Séjour“.Toliau pokalbis nukrypsta į kinematografines lankas – vedėjai aptaria seną, bet vis dar pritrenkiantį filmą „Šeštas jausmas“, labai gerą britų serialą „Randallas ir velionis Hopkirkas“ ir keistą ukrainiečių režisieriaus Dmitrijus Tomašpolskio mistinį detektyvą „Svetimas“ (Stranger, Storonniy, Сторонній. 2019).Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjams, kaip daug kam šiomis dienomis, kilo visokių klausimų, ar kariaujančiame pasaulyje tinka (ir įmanoma) kalbėti apie detektyvus, o jei taip – tai kaip tai daryti. Nusprendę nepasiduoti silpnadvasiškumui, vedėjai ketina toliau daryti ką darę, kaip mokė Dorothy L. Sayers, Antrojo pasaulinio karo pradžioje rašiusi karo laiko laiškus savo detektyvų herojų vardu ir taip kėlusi skaitytojų kovinę dvasią.Rekomendacijos: 2013 m. pradėtas rodyti BBC serialas „Tėvas Braunas“ ir naujas giminingas serialas „Sesers Bonifaco paslaptys“; Dorothy L. Sayers detektyvai (bet kuris iš jų, bet ypač „Gaudy Night“ ir „Murder Must Advertise“) bei jos parašyti Vimsių šeimos laiškai (The Wimsey Papers).Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai aptaria detektyvus, kurių autoriai (ne prancūzai) perkelia savo siužetus į Paryžių. Pokalbio pretekstu tapo naujas Lucy Foley romanas „Paryžiaus butas“. Po knygos aptarimo laidoje susiformuoja aiški rekomendacija – skaičiusiems lietuviškai išleistą Foley „Svečių sąrašą“ verta nekantriai laukti ir „Paryžiaus buto“ vertimo.Laidos vedėjai žvilgtelėjo ir į ateitį, kurioje šviečia nepaprastai pozityvus pažadas – britų leidėjai ką tik anonsavo naują Kate Atkinson romaną „Shrines of Gaiety“ („Džiugesio šventyklos“), kurio veiksmas vyksta po Pirmojo pasaulinio karo, 1926 m. Londono Soho pramogų klubuose.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Kelis dešimtmečius šnipų romanų autoriai ir filmų kūrėjai puoselėjo romantišką visagalių, plieninių Rusijos šnipų įvaizdį, kuris pastaruoju metu sudužo, neatlaikęs susidūrimo su tikrove. Tačiau dar prieš tai spėtas sukurti žavus vintažinis 6 serijų britiškas serialas apie šnipus „IPCRESS byla“, pastatytas pagal 1962 m. Leno Deightono romaną. Laidos vedėjai aptaria serialą, paskui jiems vieniems težinomos asociacijos nukelia prie Kate Atkinson ir jos romanų apie šnipus bei apie karą, kur irgi greitai laukiama ekranizacijos. Ir jeigu jau ekranizuoti, tai ekranizuoti – prie šios draugijos prisijungia Agathos Christie „Kodėl jie nepaklausė Evans?“, kurio ekranuose laukiame balandžio mėnesį.Rekomendacijos: Leno Deightono romanas „The Ipcress File“, 1965 m. to paties pavadinimo filmas, naujas to paties pavadinimo serialas; Kate Atkinson romanai „Transcription“, „Gyvenimas po gyvenimo“ (be kita ko siūlome paklausyti originalo kalba „Life After Life“, įskaityto aktorės Fenellos Woolgar), o taip pat greit pasirodysianti šio romano ekranizacija. Ir, žinoma, ekranizuotas Christie detektyvas „Kodėl jie nepaklausė Evans?“Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidoje kalbama apie mūsų šiandieninės tikrovės atvaizdą detektyvinėje praeityje – laidos vedėjai prisimena garsiausius nusikaltimų gliaudytojus su karo pabėgėlių praeitimi. Jų, tų garsiausių, nėra daug – žymiausias, be abejo, yra per Pirmąjį pasaulinį karą Belgijos policininko karjerą praradęs Erkiulis Puaro. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis aptaria šiuolaikinius kinematografinius bandymus papasakoti herojaus praeitį iki jam atsirandant pabėgėlius priglaudusiame name Anglijos provincijoje.Na, o amerikeičiams detektyvine legenda tapo taip pat iš Pirmojo pasaulinio karo alinamos Europos pasitraukęs juodkalnietis Niro Vulfas, kurio nuotykius Niujorke keliose dešimtyse romanų aprašė Rexas Stoutas.Laidos tema suformulavo ir skaitymo rekomendacijas, kurias tiksliausiai apibūdino Rasa – dabar, kai mes gyvename kaip Viduramžiais, tarp karo ir epidemijos, Rekso Stouto romanai yra didžiulė paguoda.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Pirkdami ar skaitydami knygas internete dažnai peržvelgiame (bent laidos vedėjai tai tikrai peržvelgia) įvairias rekomendacijas, kurias siūlo algoritmai. Kiek jos patikimos? Kuo gali pagelbėti šioje srityje pasikaustęs dirbtinis intelektas? Pasigėrėję netikėtomis jo įžvalgomis ir pasiaiškinę, kokiu būdu jos galėjo atsirasti, laidos vedėjai prisimena seną gerą rekomendavimo būdą – iš draugų ir pažįstamų. Po trumpos apklausos Ernestas gauna pasiūlymą perskaityti jam anksčiau negirdėtą knygą: apie jo įspūdžius sužinosime vėliau.Rekomendacijos: išmėginti įvairius rekomendacijų įrankius, prisiminti savo naudojamus rekomendacijų modelius. O taip pat kartu su laidos vedėjais patikrinti, ar jums patiks islandų detektyvų autoriaus Ragnaro Jonassono rekomendacija: Tomo Hindle debiutinis detektyvas „The Fatal Crossing“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai aptaria dvi detektyvinio kino naujienas, kurios primena arba, tiksliau formuluojant, užsimena apie du nenušaunamus civilizacinius siužetus – karą ir ksenofobiją. Filme „Mirtis ant Nilo“, sukurtame pagal Agathos Christie romaną, veiksmas vyksta 1937 metais, paskutiniaisiais taikos Europoje metais, nes 1938-ais, po Miuncheno susitarimų, buvo paleistas Antrojo pasaulinio karo mechanizmas. Paskutinieji taikos metais filme parodyti su ypatingu blizgesiu ir artdeco prabanga. Filmo režisierius, išlaikydamas klasikinio pasakojimo eigą, darė viską, kad nustebintų detektyvų žinovus, todėl laidos vedėjams apie filme panaudotus triukus teko tik užsiminti, bet vieną dalyką jie atskleidė – finale Puaro nusiskuta savo milžiniškus ūsus.Na, o kalbėdami apie šviežiai parodytą serialą „Magpie Murders“, susuktą pagal Anthony Horowitzo romaną, laidos vedėjai aptarė naują reiškinį kinematografe – colorblind castingą, kai filmuose renkantis aktorius nepaisoma jų odos spalvos. Pašnekovai vienbalsiai sutarė, kad šis metodas jiems yra absoliučiai priimtinas, bet, žiūrėdami į galimą ateitį, nusprendė, kad ir toliau bus visiškai nepakantūs lietuviškuose filmuose naudojamai nenatūraliai švariai lietuvių kalbai.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai džiaugiasi neseniai pasirodžiusia lietuviško detektyvo naujiena – Miglės Anušauskaitės radijo pjese „Pasitikėjimo žaidimas“ ir ją aptaria. Paskui labai sklandžiai pereina prie kalbų apie komiksus (klausytojams siūloma atspėti, kodėl), netgi detektyvinius komiksus, o jau beveik pabaigoje neišvengiamai pamini Anthony Horowitzą.Rekomendacijos: radijo spektaklis „Pasitikėjimo žaidimas“ LRT radiotekoje, Miglės Anušauskaitės komiksų knygos „Dešimt litų“ (kartu su Gerda Jord), „Daktaras Kvadratas“ ir „Kas išsigando Šliūpo?“; filmas „Dick Tracy“ (ir komiksas, pagal kurį jis sukurtas), detektyvinis serialas „Stumptown“; (to paties pavadinimo) serialas pagal A. Horowitzo knygą „Magpie Murders“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šio pirmadienio laidos pretekstu tapo žiaurus atsitikimas Rasos Drazdauskienės gėlių darželyje, privertęs laidos vedėjus aptarti gyvūnų vaidmenį detektyvuose. Beanalizuojant šią realybę paaiškėjo, kad šunys su katėmis yra tipiški oligopolistai, pasidalinę detektyvų rinką pagal savo poreikius, įgūdžius ir prigimtį.Pokalbio iliustracijai buvo pasirinkta amerikiečių rašytojos Lilian Jackson Brown romanų serija „Katinas, kuris...“, kurią laidos vedėjai siūlo ne tik perskaityti, bet, palankiai susidėliojus aplinkybėms, ir išversti į lietuvių kalbą.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Imtis šios temos laidos vedėjus paskatino neseniai „Netflix“ pasirodęs filmas „Miunchenas“ pagal to paties pavadinimo garsaus politinių trilerių autoriaus Roberto Harriso romaną. Ir romanu, ir filmu siekiama paskatinti pakeisti nuomonę apie garsųjį Miuncheno memorandumą su Hitleriu pasirašiusį Britanijos ministrą pirmininką Neville‘ą Chamberlainą (filme jį net vaidina populiarusis Jeremy Ironsas). Tačiau vedėjus šios pastangos ne visai įtikina, ypač filmo, tad jie mielai prisimena vienos iš savo mėgstamiausių detektyvų rašytojų Josephine Tey istorinį detektyvą „Laiko duktė“ (iš tiesų tai „The Daughter of Time“, nes lietuviškai šios autorės nieko neturim), kuriame ji stoja į diskusiją su Šekspyru ir laimi. Patys laidos vedėjai irgi norėtų reabilituoti keletą Lietuvos istorijos veikėjų.Rekomendacijos: visi Roberto Harriso romanai yra išversti į lietuvių kalbą, visus ir rekomenduojame, o taip pat ir pagal juos pastatytus filmus (gal mažiausiai – „Miuncheną“). Taip pat rekomenduojame visus Josephine Tey parašytus detektyvus, o kas nori pasiklausyti „Bloody Scotland“ knygų klubo diskusijos apie ją (ir kitų diskusijų), prisijunkite prie šios Facebooko paskyros: https://www.facebook.com/bloodyscotland/Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidoje aptariamas pozityvusis klišių vaidmuo detektyvuose. Laidos vedėjai siužetines klišes, ypač kai jas naudoja talentingi rašytojai, vertina palankiai, nes išradingi klišių montuotojai patenkina dvejopus skaitytojų lūkesčius, duodami jiems ir konservatyvaus nuspėjamumo, ir siužetinio naujumo.Laidoje išsamiai analizuojamas įtraukiantis Paulos Hawkins romanas „Mergina traukiny“ (yra ir lietuviškas vertimas), atrandant knygoje visas klišes, kurias naudojo daugybė kiti detektyų rašytojai. Laidos vedėjai taip pat aptaria ir šviežieną – ką tik Lietuvos knygynuose pasirodžiusį Sarah Pearse detektyvą „Sanatorija“, kuriame panaudotų klišių koncentracija yra labai stipri, bet tai neatgrąso nuo romano skaitymo. Net atvirkščiai – vedėjai, patys šiek tiek nustebę, prisipažįsta, kad pasirodžius (ją jau anosnuoja) antrai Sarah Pearse serijos knygai, skaitys ją nedvejodami.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjų pokalbis, prasidėjęs abiejų pasipasakojimais apie žiemos pasivaikščiojimus Liuksemburge ir Vilniuje, visiškai logiškai nukrypo prie detektyvų. Tiksliau, prie vieno detektyvo, kuris tapo geru pavyzdžiu aptarinėjant neretai detektyvų autorių naudojamas žanro klišes. Kokios nuvalkiotos klišės detektyvuose labiausiai erzina, o be kokių neįmanoma apsieiti – pokalbis pradėtas šioje laidoje ir bus tęsiamas kitoje.Rekomendacijos: gerokai panagrinėję Victorios Walters detektyvą „Murder at the House on the Hill“ („Žmogžudystė name ant kalvos“), vedėjai nutaria jo, kaip ir kitų šios rašytojos detektyvų, nerekomenduoti. Ir išvis šioje laidoje daugiau rekomendacijų nebus – nebent pasiūlymas prisiminti detektyvo žanro pradininkus R. Knoxą, S.S. Van Dine‘ą ir Mary Roberts Rinehart. Rekomendacijų laukite kitoje laidoje.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šios pirmadienio laidoje jos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis ieško detektyvų, kuriuos skaityti naudinga tiesiogine prasme, nes jų autoriai savo skaitytojams duoda dvigubai – ar net dar daugiau – savarankiškų siužetų, nei buvo galima tikėtis perkant knygą. Ieško ir, be abejo randa.Vienas iš tokių yra neseniai lietuviškai išleistas švedės Camillos Grebe detektyvas „Naminis gyvūnas“, kuriame šalia pagrindinės romano pasakojimo gijos publikuojama ne mažiau intriguojantis vienos iš personažų užrašų knygelės turinys. Na, o naudos rekordininku laidoje tampa brito Anthony Horowitzo knyga „Magpie Murders“ – joje yra dar vienas pilnavertis detektyvinis romanas, nepublikuoto romano ištrauka, įtariamojo dienoraštis ir vienos iš nusikatimo liudininkių autobiografija.Laidos vedėjai taip pat rekomenduoja perskaityti Katrine Engberg romaną „Sėjikas“ ir Elly Griffiths detektyvą „Nepažįstamojo dienoraštis“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai, įkvėpti išpopuliarėjusio SJ Bennet detektyvo „The Windsor Knot“ („Vindzoro mazgas“), kuriame nusikaltimus tiria pati Britanijos karalienė Elžbieta II, ieško istorijoje pavyzdžių, kaip įvairūs karaliai, kalifai ir princai tyrė nusikaltimus ir kokiais metodais naudojosi. Tokių istorijų pasirodo gausu. Tiesa, išaiškėja vienas netikėtumas – vis dėlto geriau su šituo darbu susitvarko būtent karaliai, o ne jų aplinkos žmonės, kaip antai freilinos, kad ir kokios ištikimos jos būtų.Rekomendacijos: prisiminti ir savo malonumui kaip detektyvą perskaityti Šekspyro „Hamletą“ ir „Tūkstančio ir vienos nakties pasakas“, R. L. Stevensono apsakymus apie princą Florizelį (arba pažiūrėti seną rusišką filmą); SJ Bennett „The Windsor Knot“; iš smalsumo galima paskaityti Ann Glenconner „Murder on the Mustique“, bet daugiau dėl aplinkos, negu dėl ko kito (laidoje išaiškinama, kodėl).Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalba apie rytų europiečių, daugiausiai – rusų (bet užkabinami ir lietuviai) vaizdavimą detektyvinėje ir kitoje energingų siužetų literatūroje.Klausytojai išgirs, kodėl vedėjai krūpčioja, knygų anotacijose perskaitę, kad herojų vardai yra Anna Pushkin arba Ivan Banionis, bet visai mielai pavarto japonišką mangą, kurioje veikia Torio Lorinaičio, arba, jei japoniškai – Tōrisu Rorinaitisu vardu pavadintas personažas.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Kaip žinia, metai detektyvų pasaulyje yra kiek kitokie negu tikrovėje, taigi laidos vedėjai šioje paskutinėje šių metų laidoje juos ir apibendrina. Pasirodo, kad skaitėme panašius verstinius detektyvus kaip ir mūsų kaimynai lenkai; šventėms laidos vedėjai turi pasitaupę įdomaus skaitymo ir apie jį papasakos, o taip pat šiek tiek (kiek šiais laikais įmanoma) paprognozuos būsimas tendencijas. Iki kitų metų!Rekomendacijos: jei dar nenupirkote kam nors dovanų (be abejo, detektyvų), gal jums pagelbės priminimai apie tai, ką verta įsigyti lietuviškai (Annos Johansen detektyvai, Richardo Osmano „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas“ ir Phillipo Kerro „Kovo našlaitės“). Taip pat rekomenduojame pasidomėti tinklaraščiu https://arsenas-liupenas.blogspot.com/, kuriame galima rasti naujų lietuviškai išleistų detektyvų recenzijų (ir ta proga jomis pasinaudoti – perskaityti labai gerai įvertintą Camillos Grebe knyga „Naminis gyvūnas“).Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šios laidos temą suformavo klausytojos noras išgirsti ko nors daugiau apie nuodus detektyvinėje literatūroje. Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis pageidavimą išgirdo, bet ruošdamiesi pateko į šiokius tokius skaitymo nuotykius – štai, pavyzdžiui, E. Parulskis knygyne čiupo šviežiai lietuviškai išleistą Sarah‘os Penner romaną „Dingusi vaistininkė“, kurio anotacija žadėjo nesibaigiančias žudynes nuodais. Taip ir atsitiko, bet žmogžudystės knygoje tebuvo tik fonas nepaprastai intensyviems jausmams. Šitaip laidos vedėjas perskaitė savo pirmą meilės romaną ir nusprendė, kad gera žanrinė knyga visuomet bus kokybiška.Laidoje taip pat aptariamos bei rekomenduojamos skaitymui dar kelios knygos, kuriuose nuodai ir nuodytojai yra siužeto stuburas: Carlos Valentine „Murder Isn‘t Easy“, Anthonio Berkeley „The Poisoned Chocolates Case“, Agathos Christie „Žmogžudystė Stailse“, Dorothy Sayers „Strong Poison“ ir Umberto Eco „Rožės vardas“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Tikriausiai ne vienam buvo kilęs klausimas, ar detektyvų autoriai negalėtų užsiimti panašia veikla ir tikrovėje. Laidos vedėjai panaršė tokias istorijas ir nenuklysdami į „true crime“ sritį (kuri, kaip abu vieningai pripažįsta, visokeriopai nusileidžia grožinėje literatūroje aprašytiems detektyvams) atrado labai įdomių tikrovės ir išmonės susidūrimo pavyzdžių. Pasirodo, detektyvų autoriai būna ir nusikaltimų aukomis ,ir net nusikaltėliais; na, o kad seras Arthuras Conanas Doyle‘is pats ne kartą pavadavo savo herojų Holmsą tiriant nusikaltimus, tikriausiai nieko pernelyg nenustebins.Rekomendacijos: ne detektyvas, bet įdomus romanas Alice Sebold „Numylėtieji kaulai“; daugybė Ann Perry parašytų istorinių detektyvų (deja, lietuviškai nėra) ir su šia tema susijęs filmas „Dangiškos būtybės“ (Heavenly Creatures); Juliano Barneso knyga „Arthur and George“ bei to paties pavadinimo mini serialas.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Nors vedėjai beveik kiekvienoje laidoje aptaria vieną-kitą dėmesio vertą detektyvinį serialą, šį pirmadienį jiems teko skirti visą eteriui skirtą laiką. Beveik pusę laidos Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis gyrė (kartais pasišaipydami) naujo britų serialo „Dalgliesh“ pirmą sezoną: jiems patiko ir pagal rašytojos PD James romanus (kurių ne vieną į lietuvių kalbą išvertė R. Drazdauskienė) sukurti TV siužetai, ir pagrindinį herojų, vyresnįjį inspektorių Adamą Dalglišą vaidinantis Bertie Carvelas.Laidoje taip pat kalbama apie naujus „Jaunojo Morso“, „Murdoch Mysteries“, „Grantchester“ sezonus ir rekomenduoja nepraleisti šviežio „Wolfe“ ir apyšviežio (prieš mėnesį parodytas antras sezonas) McDonald & Dodds.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Ne tik detektyvai, bet ir kitos knygos vis labiau populiarėja audiopavidalu. Klausytis galima ir informacijos bei pokalbių apie knygas (ką mūsų klausytojai seniai žino). Laidos vedėjai pakalba apie mėgstamas tinklalaides ir pereina prie dar aukštesnio lygmens – serialo apie detektyvines tinklalaides ir jų kūrimą, nuo kurio netikėtai nuklysta prie kitų klausomųjų žanrų ir ta proga aptaria radijo spektaklius.Rekomendacijos: tinklalaidės apie detektyvus (https://www.redhotchilliwriters.com/, https://shedunnitshow.com/), serialas „Only Murders in the Building“, audioknygos ir radijo spektakliai pagal skonį.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Vedėjai aptaria Friedricho Dürrenmatto kūrybą ir jo beveik detektyvinius romanus, šitaip pažymėdami šveicarų rašytojo šimtmetį. Bekalbant apie Dürrenmatto knygas, laidos siužetas peršoka į pokalbį apie kai kurių lietuviškų žodžių likimus ir galiausiai baigiasi Kazio Almeno atsiminimais.Rekomenduojamos knygos – visas į lietuvių kalbą išverstas Dürrenmattas, o ypač – romanų trilogija „Teisėjas ir jo budelis“, „Įtarimas“, „Pažadas“ bei apysaka „Avarija“. Taip pat – šiuo metų Nacionaliniame Kauno dramos teatre rodoma Aido Giniočio režisuota Dürrenmatto pjesė „Senos damos vizitas“. Taip pat – Kazio Almeno detektyvų ciklas apie milicijos leitenantą Donatą Vėbrą ir 2019 m. išleisti atsiminimai „Anuomet“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šiuo klausimu sutarimo nėra; laikantis klasikinio, dar kitados Detektyvų klubo suformuluoto principo, detektyvo žanro kūrinyje mistinių ar fantastinių nuotaikų ir motyvų gali būti, bet jie privalo būti paaiškinti racionaliai – kitaip sakant, antgamtinės jėgos siužeto veikti negali. Tačiau jau nuo pat pradžių su šituo reikalavimu kiek ginčijosi net geriausi autoriai, o jau kas vyksta dabar, neįmanoma net apsakyti. Vis dėlto laidos vedėjai drąsiai imasi apsakyti ir pasiremdami įvairiais būdais antgamtiškus motyvus naudojančių autorių – Laurento Binet, Elly Griffiths, Oscaro de Murielio ir Stuarto Turtono – detektyvais, nesunkiai įrodo, kad galima ir taip, ir taip, svarbu, kad detektyvas būtų geras.Rekomendacijos: Laurent Binet „Civilizacijos“, Elly Griffiths „The Stranger Diaries“, Stuarto Turtono „The Devil and the Deep Blue Sea“, Oscaro de Murielio serija apie Viktorijos laikų škotų seklius Frėjų ir Makgrėjų (ta proga padejuojant, kad negalima serijos pradėti versti nuo vidurio ir pristatyti vieną jos dalį kaip atskirą knygą – taip, tai priekaištai šiaip gerai rusų leidžiamai serijai „Inspiria“).Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis aptaria vieną populiariausių skaitymo rekomendavimo strategijų siužetinėje ir, ypač, detektyvinėje literatūroje. Dažnai, kalbant apie naujus ar kitam žmogui nežinomus detektyvų autorius, reikia apibūdinti, kokie jie. Kadangi čia, kitaip negu kitoms knygoms, siužeto per daug nepapasakosi, tai labai populiarus būdas – lyginti su jau žinomais detektyvų rašytojais.Laidoje išsamiausiai aptariamos šviežios rekomendacijos, kuriose siūlomi detektyvų rašytojai, kuriantys (rekomendatorių nuomone) Agathos Christie stiliumi, ir iš jų vedėjai išrenka tiksliausias. Šitaip į agatakristiškiausių sąrašą patenka Lucy Foley su romanu „The Hunting Party“, visas Anthony Horowitzas, su išlygomis - Christopherio Huango „Gentleman’s Murder“, Louise Penny ciklas apie inspektorių Gamašą, Ruth Ware romanai ir Stuartas Turtonas su „Evelina Hardkesl šiąnakt mirs dar kartą“.Deja, bet beveik nieko, išskyrus S. Turtoną ir du A. Horowitzo romanus, į lietuvių kalbą neišversta.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Kai norime pagirti kokį nors naują, nelabai žinomą, bet gerą detektyvų rašytoją, arba kitiems pasiūlyti į jį atkreipti dėmesį, neretai sakome: va, jis rašo visai kaip Agatha Christie! Tai ne visada būna teisybė (nes gal žmogus rašo kaip Arthuras Conanas Doyle‘is), bet užtat tikrai visada pagyrimas. Laidos vedėjai pasikalba apie tai, kas būdinga Christie stiliui, o paskui siūlo savo kandidatus į detektyvų karalienės įpėdinius, nes juk negali būti, kad niekas į juos nepretenduotų.Rekomendacijos: be abejo, Sophie Hannah, kurią Agathos Christie teisių paveldėtojai išrinko kaip tinkamiausią kandidatę toliau tęsti detektyvus apie Erkiulį Puaro (nors laidos vedėjai turi šiokių tokių pastabų šiai kandidatūrai): lietuviškai yra jos „Žmogžudystės su monograma“, angliškai dar 3 detektyvai; mes siūlome atkreipti dėmesį į Elly Griffiths ir jos detektyvų serijas apie archeologę Ruth Galloway (yra 13 knygų) bei – dar artimesnę Christie stiliui – seriją apie detektyvę Harbinder Kaur („The Stranger Diaries“ ir „The Postcript Murders“), o taip pat vėl rekomenduojame jau seniau minėtą islandą Ragnarą Jonassoną, kurio pirmoji serijos „Tamsioji Islandija“ knyga „Akinantis sniegas“ išeina ir lietuviškai.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

„Nenušaunamų siužetų“ vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis naujausioje laidoje ginčijasi apie rusų rašytojos Aleksandros Marininos kūrybą, arba, sukonkretinus – aptaria jos naujausią, į lietuvių kalbą dar neišverstą dviejų tomų romaną „Kita tiesa“. Ginčas vyks gana intensyviai, nes vienas pašnekovas užsispyrusiai nepritaria teiginiui, net ir išklausęs nenuginčijamus įrodymus, kad Marininos detektyvus verta skaityti. Laidai įpusėjus vedėjai aptaria dar vieną rusišką knygą, kurioje analizuojamos sovietinės urbanistinės legendos ir galiausiai bando patys prisiminti sovietinės vaikystės mitus.Beje, yra ir kitų naujienų apie rusišką kriminalą – ką tik, spalio 24 d., LRT TELEVIZIJA pradėjo rodyti tikrais įvykiais paremtą BBC serialą „Pasikėsinimas Solsberyje“ („Salisbury Poisonings“) apie 2018 m. įvykusį apnuodijimą „Novičioku“. Serialas rodomas (dar liko trys serijos) sekmadieniais, 21 val.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

TV serialas – naujas, ypač populiarus serijinio romano formatas, ir tai ypač tinka detektyvams, kadangi juose pakanka veiksmo ir paslapties žiūrovų susidomėjimui išlaikyti. Laidos vedėjai, apstulbę nuo to, kokiu greičiu jų ką tik perskaitytos knygos jau virsta serialais, nutarė pasidomėti artimiausiomis perspektyvomis ir turi gerų naujienų. Be to, kaip visada, dalijasi savo svajonėmis apie galimus ekranizuoti detektyvus.Rekomendacijos: perskaityti (kas neskaitė) ir laukti galimybės pažiūrėti naujus serialus, kurie bus kuriami pagal Stuarto Turtono „Šiąnakt Evelina Hardkasl numirs dar kartą“, Louise Penny seriją detektyvų apie detektyvą Armandą Gamašą ir Trijų Pušų kaimelį, Anthony Horowitzo „The Magpie Murders“, Patricios Cornwell detektyvus apie Kei Skarpetą.O klausytojams, kuriuos domina, kaip serialais virsta kasdienė tikrovė, pranešame, kad nuo spalio 24 d. sekmadieniais 21 val. per LRT TV pradedamas rodyti keturių dalių detektyvinis-kriminalinis, tikrais įvykiais paremtas BBC serialas „Pasikėsinimas Solsberyje“ (Salisbury Poisonings) apie 2018 m. įvykusį apnuodijimą „Novičioku“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis naujausioje laidoje palieka ramybėje paprastus detektyvus ir aptaria formulės „Kaip detektyvas“ veikimo subtilybes. Bekalbant išsiaiškinama, kad formulė puikiai tinka visam intriguojančiai sukonstruotam turiniui, net ir akademinėms monografijoms. O štai kūriniams su palaidu siužetu kategorijos „Kaip detektyvas“ pritaikyti nepavyksta, net jei kūrinys save pozicionuoja kaip detektyvą – šitaip atsitiko su filmu „Izaokas“, reklamose pavadintu „pirmuoju detektyvu Lietuvos kino istorijoje“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Paprastai detektyvų rašytojai pelno skaitytojų susidomėjimą ar pagarbą, ir tai labai gražu; bet kartais pasirodo toks pagyvenęs bioetikos profesorius iš Edinburgo ir savo linksmais, mąsliais, ironiškais pasakojimais apie pirmąją Botsvanos moterį detektyvę (serija „Pirmoji moterų seklių agentūra“), linkusią savyje knistis intelektualę (serija apie Izabelę Dalhuzi) ar tipišką švedų detektyvą (serija apie Ulfą Vargą) užkariauja tiesiog visuotinę meilę. McCallo Smitho fenomenas sunkiai paaiškinamas, laidos vedėjai jo atskleisti net nelabai stengiasi, tiesiog džiugiai vardija viską, kas jiems patiko ir labai rekomenduoja su šiuo autoriumi susipažinti kitiems.Rekomendacijos: viskas, ką yra parašęs Alexanderis McCallas Smithas (jis parašė daug). Lietuviškai yra keturios pirmosios detektyvų apie Botsvaną serijos knygos („Pirmoji moterų seklių agentūra“, „Žirafos ašaros“, „Pamokymai gražioms merginoms“ ir „Kalahario raštvedybos mokykla vyrams“), pirmoji serijos apie Izabelę Dalhuzi knyga „Draugai, mylimieji, šokoladas“ ir dvi knygos iš laikraštyje „Scotsman“ serijomis spausdinto (ir šiuo metu toliau spausdinamo) pasakojimo apie įvairius vieno Edinburgo namo gyventojus („Škotijos gatvė 44“ ir „Espreso istorijos“). Pagal Botsvanos seriją yra serialas (pirma serija https://www.youtube.com/watch?v=gPN_XJ_CDsA&t=1sVed. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laida skiriama britų rašytojui Anthony Horowitzui. Tai autorius, niekaip nesutelpantis viename žanre ir netgi vienoje asmenybėje – 2021 vasaros pabaigoje Jungtinėje karalystėje išleistas romanas „A Line to Kill“, trečia knyga iš serijos apie buvusio policijos inspektoriaus Hawthorno ir paties Anthony Horowitzo kriminalinius nuotykius. Lietuvoje A. Horowitzas žinomas dvejopai – dėl dviejų detektyvų iš Šerloko Holmso serijos („Šilko rūmai“ ir „Moriartis“) ir kaip gausybės detektyvinių serialų scenarijaus autorius.Laidos vedėjai klausytojams juos ir rekomenduoja – dar kartą pažiūrėti „Foylo karą“, „Agathos Christie Puaro“ ir pirmąjį „Midsomerio žmogžudysčių“ sezoną.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Labai daug kuo, nutaria laidos vedėjai ir plačiau aptaria vadinamuosius britiškuosius kryžiažodžius, kuriems spręsti reikia ne tiek konkrečių žinių, kiek mokėjimo naudotis turimu kultūros bagažu. Pamėginę patys paspręsti tokių kryžiažodžių ir prisiminę gudrų TV žaidimą „Only Connect“, paskui dar paminėję literatūrines citatas, kurias rašytojai mėgsta naudoti kaip informatyvius detektyvų pavadinimus, o vertėjai ne visada tai supranta, laidos vedėjai prisimena smagų Richardo Osmano detektyvą „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas“ ir tai, kad pagal jį bus kuriamas serialas. Šia tema vedėjai turi įdomių pasiūlymų, nors ne dėl visų jų sutaria tarpusavyje.Rekomendacijos: pamėginti išspręsti (ar bent pasižiūrėti) tipišką britišką kryžiažodį, pavyzdžiui, tokį, kokie spausdinami laikraštyje Times; pasidomėti TV laida „Only Connect“, kurios 17-as sezonas neseniai prasidėjo; taip pat primename lietuviškai išleistą R. Osmano „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubą“ ir ką tik angliškai pasirodžiusį šios knygos tęsinį „The Man Who Died Twice“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Lietuvoje grybavimo sezonui pasiekus piką, laidos vedėjai aptaria grybus ir grybavimo įpročius Jungtinėje karalystėje ir Liuksemburge, organiškai pereidami prie grybų vaidmens (dažniausiai – labai grėsmingo) angliškuose detektyvuose ir, galiausiai, prie krepšio su grybais siužetinės reikšmės rašytojos Caroline Graham detektyve „The Killings at Badger's Drift“, kuris, savo ruožtu, tapo Lietuvos žiūrovams puikiai žinomo serialo „Midsomerio žmogžudystės“ pirmo sezono pirmos serijos scenarijaus pagrindu.Rekomenduojamos knygos ir serialai: nors Caroline Graham romanai į lietuvių kalbą vis dar neišversti, juos verta susirasti – visus septynis – bet kokia skaitytojams tinkama kalba ir perskaityti. O perskaičius – vėl pažiūrėti kelias pirmojo sezono „Midsomerio žmogžudysčių“ serijas.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai pasakoja apie vieną iš ryškiausių šiuo metu rašančių detektyvų autorių, 2017 m. apdovanotą garbinga Deimantinio durklo premija už viso gyvenimo nuopelnus – Ann Cleeves. Ir iškart susiduria su sunkumais, nes kad ir kaip būtų neįtikėtina, nė viena šios rašytojos knyga nėra išversta į lietuvių kalbą. Užtat tiems, kurie mėgsta žiūrėti televizijos serialus, bus tikrai pažįstama ir šiuo metu vieno iš lietuviškai subtitruojančių kanalų rodoma „Vera“ (šiemet pradėtas filmuoti jau 11-as sezonas) apie pusamžę, nenublizgintą šiaurės Anglijos detektyvę Verą Stenhoup (puiki aktorė Brenda Blethyn), ir romantiškas atšiaurių Šetlandų salų pasaulis (serialas „Šetlandai“, detektyvas Džimis Peresas). Šiemet pradėtas filmuoti serialas pagal trečią rašytojos knygų seriją, kurios herojus detektyvas Metju Venas.Aptarę Cleeves sukurtus pasaulius ir herojus tiek knygose, tiek serialuose, laidos vedėjai trumpai pamini niekam tikusį naują rusišką serialą „Nerija“ (Koca) ir tuo tik dar kartą patvirtina, kad puiki lokacija anaiptol negarantuoja kūrinio sėkmės.Rekomendacijos: visi Ann Cleeves detektyvai (angliškai, vokiškai, rusiškai, lenkiškai – yra įvairiomis kalbomis); naujausias, šiemet išleistas iš serijos apie Verą Stenhoup – „Tamsiausias vakaras“ (The Darkest Evening). Aštuoni Šetlandų serijos detektyvai (ši serija jau baigta). Serialai pagal šias knygas. Netrukus pasirodysianti antra serijos apie Metju Veną knyga „Garnio klyksmas“ (The Heron‘s Cry) ir kiek anksčiau išleista pirmoji (The Long Call).Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Pirmoje naujo sezono „Nenušaunamų siužetų“ laidoje Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis aptaria, kokias knygas, filmus ir serialus perskaitė ar pažiūrėjo per vasarą ir šiek tiek abu nustebo, paaiškėjus, kad trofėjų sąrašai visiškai nesutapo.Bet vis tik praėjusi vasara ir jūra galiausiai suformavo laidos stuburą. Gana netikėtai pagrindine pokalbio rekomendacija tapo net ne detektyvas, o 1972 metais parašyta Vlado Dautarto nuotykių apysaka vaikams „Žydrieji jungos“, o šalia apysakos laidos vedėjai spėjo aptarti ir Ruth Ware detektyvą „Moteris iš dešimtos kajutės“ ir nemaloniai realistinį Iano McGuire trilerį „The North Water“ ir pagal šį romaną šviežiai parodytą (dar nemalonesnį) serialą su Colinu Farrellu, labai įtikinamai suvaidinusį banginių medžiotojų laivo žeberklininko ir sadisto vaidmenį.

Paskutinėje šio sezono laidoje vedėjai iš visų jėgų buria artimiausią detektyvų ateitį, o tiksliau, pasiremdami susirinkta Lietuvos leidyklų informacija apie planuojamus lietuviškai išleisti detektyvus, pateikia mieliems klausytojams rekomendacijų vasaros skaitymui. Ir kol kas atsisveikina, linkėdami sveikatos, gero oro ir vasaros su detektyvais.Rekomendacijos: jau anksčiau (kai tik išėjo angliškai) minėta jau lietuviškai pasirodžiusi Richardo Osmano knyga „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas“, latvių autorių Nils Saks ir Jurgis Liepnieks detektyvas „Mirtis – tai ne pabaiga“, danės Katrine Engberg trečioji lietuviškai išleista knyga „Stiklasparnis“ (jau yra „Sėjikas“ ir „Kruvinasis mėnulis“), Johno le Carre paskutinis šnipų romanas „Po priedanga“ (tiesa, neseniai paaiškėjo, kad tai ne paskutinis le Carre romanas ir kad netrukus jau po autoriaus mirties bus išleistas dar vienas, jo paliktas), Jaspero deWitto debiutinis detektyvas „Pacientas“, Harlano Cobeno „Vinas“ ir pirmoji islandų rašytojo Ragnaro Jonassono trilogijos „Tamsioji Islandija“ dalis, angliškai vadinama „Snowblind“ (lietuviško tikslaus pavadinimo dar nėra).Paskutinėje šio sezono laidoje vedėjai iš visų jėgų buria artimiausią detektyvų ateitį, o tiksliau, pasiremdami susirinkta Lietuvos leidyklų informacija apie planuojamus lietuviškai išleisti detektyvus, pateikia mieliems klausytojams rekomendacijų vasaros skaitymui. Ir kol kas atsisveikina, linkėdami sveikatos, gero oro ir vasaros su detektyvais.Rekomendacijos: jau anksčiau (kai tik išėjo angliškai) minėta jau lietuviškai pasirodžiusi Richardo Osmano knyga „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas“, latvių autorių Nils Saks ir Jurgis Liepnieks detektyvas „Mirtis – tai ne pabaiga“, danės Katrine Engberg trečioji lietuviškai išleista knyga „Stiklasparnis“ (jau yra „Sėjikas“ ir „Kruvinasis mėnulis“), Johno le Carre paskutinis šnipų romanas „Po priedanga“ (tiesa, neseniai paaiškėjo, kad tai ne paskutinis le Carre romanas ir kad netrukus jau po autoriaus mirties bus išleistas dar vienas, jo paliktas), Jaspero deWitto debiutinis detektyvas „Pacientas“, Harlano Cobeno „Vinas“ ir pirmoji islandų rašytojo Ragnaro Jonassono trilogijos „Tamsioji Islandija“ dalis, angliškai vadinama „Snowblind“ (lietuviško tikslaus pavadinimo dar nėra).Paskutinėje šio sezono laidoje vedėjai iš visų jėgų buria artimiausią detektyvų ateitį, o tiksliau, pasiremdami susirinkta Lietuvos leidyklų informacija apie planuojamus lietuviškai išleisti detektyvus, pateikia mieliems klausytojams rekomendacijų vasaros skaitymui. Ir kol kas atsisveikina, linkėdami sveikatos, gero oro ir vasaros su detektyvais.Rekomendacijos: jau anksčiau (kai tik išėjo angliškai) minėta jau lietuviškai pasirodžiusi Richardo Osmano knyga „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas“, latvių autorių Nils Saks ir Jurgis Liepnieks detektyvas „Mirtis – tai ne pabaiga“, danės Katrine Engberg trečioji lietuviškai išleista knyga „Stiklasparnis“ (jau yra „Sėjikas“ ir „Kruvinasis mėnulis“), Johno le Carre paskutinis šnipų romanas „Po priedanga“ (tiesa, neseniai paaiškėjo, kad tai ne paskutinis le Carre romanas ir kad netrukus jau po autoriaus mirties bus išleistas dar vienas, jo paliktas), Jaspero deWitto debiutinis detektyvas „Pacientas“, Harlano Cobeno „Vinas“ ir pirmoji islandų rašytojo Ragnaro Jonassono trilogijos „Tamsioji Islandija“ dalis, angliškai vadinama „Snowblind“ (lietuviško tikslaus pavadinimo dar nėra).Paskutinėje šio sezono laidoje vedėjai iš visų jėgų buria artimiausią detektyvų ateitį, o tiksliau, pasiremdami susirinkta Lietuvos leidyklų informacija apie planuojamus lietuviškai išleisti detektyvus, pateikia mieliems klausytojams rekomendacijų vasaros skaitymui. Ir kol kas atsisveikina, linkėdami sveikatos, gero oro ir vasaros su detektyvais.Rekomendacijos: jau anksčiau (kai tik išėjo angliškai) minėta jau lietuviškai pasirodžiusi Richardo Osmano knyga „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas“, latvių autorių Nils Saks ir Jurgis Liepnieks detektyvas „Mirtis – tai ne pabaiga“, danės Katrine Engberg trečioji lietuviškai išleista knyga „Stiklasparnis“ (jau yra „Sėjikas“ ir „Kruvinasis mėnulis“), Johno le Carre paskutinis šnipų romanas „Po priedanga“ (tiesa, neseniai paaiškėjo, kad tai ne paskutinis le Carre romanas ir kad netrukus jau po autoriaus mirties bus išleistas dar vienas, jo paliktas), Jaspero deWitto debiutinis detektyvas „Pacientas“, Harlano Cobeno „Vinas“ ir pirmoji islandų rašytojo Ragnaro Jonassono trilogijos „Tamsioji Islandija“ dalis, angliškai vadinama „Snowblind“ (lietuviško tikslaus pavadinimo dar nėra).Paskutinėje šio sezono laidoje vedėjai iš visų jėgų buria artimiausią detektyvų ateitį, o tiksliau, pasiremdami susirinkta Lietuvos leidyklų informacija apie planuojamus lietuviškai išleisti detektyvus, pateikia mieliems klausytojams rekomendacijų vasaros skaitymui. Ir kol kas atsisveikina, linkėdami sveikatos, gero oro ir vasaros su detektyvais.Rekomendacijos: jau anksčiau (kai tik išėjo angliškai) minėta jau lietuviškai pasirodžiusi Richardo Osmano knyga „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas“, latvių autorių Nils Saks ir Jurgis Liepnieks detektyvas „Mirtis – tai ne pabaiga“, danės Katrine Engberg trečioji lietuviškai išleista knyga „Stiklasparnis“ (jau yra „Sėjikas“ ir „Kruvinasis mėnulis“), Johno le Carre paskutinis šnipų romanas „Po priedanga“ (tiesa, neseniai paaiškėjo, kad tai ne paskutinis le Carre romanas ir kad netrukus jau po autoriaus mirties bus išleistas dar vienas, jo paliktas), Jaspero deWitto debiutinis detektyvas „Pacientas“, Harlano Cobeno „Vinas“ ir pirmoji islandų rašytojo Ragnaro Jonassono trilogijos „Tamsioji Islandija“ dalis, angliškai vadinama „Snowblind“ (lietuviško tikslaus pavadinimo dar nėra).Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Priešpaskutinėje „Nenušaunamų siužetų“ laidoje Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis apžvelgia 2020-ų rudens ir 2021-ų pavasario detektyvinį sezoną ir svarsto, ką jis davė kriminalinės literatūros skaitytojams.Pradėję nuo padejavimo dėl lietuviškų detektyvų pasiūlos menkumo, laidos vedėjai greitosiomis paaiškina, kaip juos reikia rašyti ir baigia bendru sutarimu, kad sezonas vis tik buvo puikus.Rasa Drazdauskienė pasidžiaugia atrastomis naujomis detektyvų visatos šalims – Japonija ir Liuksemburgu, bei vėl į dėmesio centrą patekusiomis Prancūzija ir Islandija. O štai Ernestui Parulskiui teko atsikratyti skaitytojiškos arogancijos ir džiugiai pripažinti, kad Lietuvos leidėjai detektyvus verčia ir leidžia greitai, visiškai pataikydami į pasaulinį leidybinį ritmą.Na, ir abu vedėjai labai patenkinti besikeičiančiu detektyvo žanru – jis kinta ir plečiasi, į savo siužetus autoriai įtraukia mistiką, ekscentriką, bet šie pokyčiai neerzina, nes detektyvinis stuburas tebelieka tvirtas, o žanras – gyvas. Nenušaunamas žanras.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Praėjusioje laidoje vedėjai, užkliuvę už vokiečių milijardieriaus verslininko Dirko Rossmanno sumanymo parašyti trilerį, kuris tapo bestseleriu, nutarė pasidairyti po šio žanro platumas. Pirmiausia, kaip yra pratę, išskyrė kelias trilerių kategorijas ir jas trumpai aptarė. Paskui pasidžiaugė prezidentinės Clintonų šeimos indėliu į šį žanrą: Billas Clintonas drauge su Jamesu Pattersonu jau išleido vieną trilerį ir netrukus išleis kitą, o Hillary Clinton su kanadiete Louise Penny, iki šiol sėkmingai rašiusia apie tobulą seklį Armandą Gamašą ir pasakišką Trijų Pušų kaimelį, rudenį pristatys trilerį tarptautinio terorizmo motyvais. Toliau aptariami tokių klasikų, kaip Robertas Ludlumas ar Robertas Harrisas trileriai (prie pastarojo stabtelint ilgėliau jau vien dėl to, kad jis tikrai vertas dėmesio), ir suformuluojama paprasta rekomendacija: trileriai apie politikus gali būti ir blogi, ir geri, o štai trileriai, prie kurių parašymo prikišo nagus politikai, dažniausiai neverti dėmesio.Rekomendacijos: laidoje minimi, bet vedėjų nelabai rekomenduojami Jameso Pattersono ir Billo Clintono „Prezidentas dingo“ ir lietuviškai neišverstas „The President‘s Daughter“, taip pat jau paties Pattersono trileris „Krosas“. Rekomenduojama praktiškai viskas, ką parašė Robertas Harrisas, juolab kad labai daug kas yra ir lietuviškai: „Faterlandas“, „Enigma“ (ir knygos, ir filmai), „Archangelas“, „Vaiduoklis“ (ko gero net labiau filmas negu knyga), „Karininkas ir šnipas“ (irgi ir knyga, ir filmas), istorinė trilogija „Pompėja“, „Imperium“ ir „Lustrum“, „Miunchenas“; Roberto Ludlumo trileriai ir jų motyvais pastatyti filmai apie Jasoną Borną; Chriso Pavone trileriai „The Expats“, „The Travelers“, „The Accident“, „The Paris Diversion“; sąlyginai rekomenduojami Harriet Tyce trileriai „Raudonasis apelsinas“ ir „The Lies You Told“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šiandieninėje laidoje kalbama apie vokiškus detektyvus. Jie epizodiškai patenka beveik į kiekvieną „Nenušaunamų siužetų“ seriją, bet į ketvirtą (po JAV, JK ir Prancūzijos) detektyvinio turinio leidybos šalį įdėmiau žvilgtelėta tik dabar.Laidos vedėjai savo vokiškų detektyvų skaitymo patirtį suklasifikavo ir atrado du tipus: lokalūs detektyvai, kuriuose pasakojama ir smulkiai aprašoma kokia nors Vokietijos vietovė. Juos labiausiai ir mėgsta tų vietovių gyventojai. Pavyzdžiui, Triero knygynuose yra atskiri staliukai, ant kurio sukrauti detektyvai, kurių veiksmas vyksta arba pačiam Triero mieste, arba apylinkėse. Šiam tipui priklauso ir gausiai leidžiami Alpių detektyvai, iš kurių laidos vedėjui Ernestui Parulskiui didžiausią įspūdį padarė Jörgo Maurerio ekscentriški romanai, neišversti, deja, nei į anglų, nei į lietuvių kalbas.Antro tipo detektyvuose pasakojama apie vokiečius kitose pasaulio šalyse. Laidos vedėja Rasa Drazdauskienė rekomenduoja perskaityti vokiečio ir bavaro Mario Giordano kriminalinių romanų seriją, kurioje detektyvines mįsles lukštena Sicilijoje gyvenanti tetulė Poldi. Beje, tai rekomendacija su viena, bet svarbia išlyga – šiuos romanus geriausia skaityti viešint Sicilijoje.Na, o rekomendaciją be išlygų, kalbant apie antro tipo detektyvus, gauna Jean-Luco Banaleco romanai apie Bretanę – pavyzdžiui, „Port Belono nepažįstamasis“, „Broseliando paslaptis“, „Pavojus Iruazo jūroje“. Tai serija detektyvų apie komisarą Diupeną, tiriantį nusikaltimus įvairiose Bretanės vietovėse. Bretanė šiuose detektyvuose aprašyta taip puikiai, kad praktiškai po kiekvieno romano norisi atsistoti ir vos ne pėsčiom išeiti ten gyventi visam laikui. Žinoma, reikia patikslinti, kad „Jean-Luco Banalec“ yra vokiečio Jorgo Bongo slapyvardis.Laidoje taip pat paminimi (o kai kurie ir rekomenduojami) dar keli vokiečių autoriai: Jakobas Arjouni, rašantis apie turkų kilmės detektyvą Kemalį Kajankają, medicininių trilerių rašytojas Sebastianas Fitcekas, Anna Johanson ir jos Šiaurės jūros saloje vykstantys detektyvai bei, galiausiai, Vokietijos farmacijos magnatas Dirkas Rossmannas, parašęs į bestselerius patekusį trilerį. Šis autorius suformavo ir būsimos laidos temą, kurioje bus nagrinėjami trileriai – geri, blogi ir labai blogi.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai, ištikti geografinio nušvitimo, nusprendė pasidomėti Rasos Drazdauskienės gyvenamos erdvės – Liuksemburgo – daugiakultūriais reikalais ir pradėję nagrinėti prancūziškų detektyvų temą netikėtai sužinojo, kad Lietuvoje daug kam prancūziškus detektyvus simbolizuoja belgų rašytojas Georges Simenonas. Tad trumpai aptarę Simenono „Geltoną šunį“, dar sovietiniais laikais išleistą lietuviškai, ir kitus šio (abiejų vedėjų nelabai mėgstamo) rašytojo kūrinius bei jų ekranizacijas ir pasiūlę pasiklausyti dar vieno prancūzakalbio belgo, Jacqueso Brellio, dainos, apžvelgia kitus prancūziškus detektyvus – ir tapusius klasika, ir naujus.Rekomendacijos: lietuvių skaitytojams neblogai pažįstamas klasikas Sebastienas Japrisot („Pinklės Pelenei“, „Moteris su automobiliu, akiniais ir ginklu“, „Ilgas sužadėtuvių sekmadienis“, „Mirtininkų kupė“); autorių duetas, taip ir pasirašinėję Boileau-Narsejac („Bloga akis“, „Vilkės“, „Šaltas prakaitas“); Jean-Patrick Manchette „Tris reikia pašalinti“; Jean Cristophe Grange „Purpurinės upės“ bei kiti tos pačios serijos detektyvai; Guillaume Musso „Slaptas rašytojų gyvenimas“„Mergaitė ir naktis“, „Butas Paryžiuje“, „Angelo kvietimas“, „Mergina iš Bruklino“, „Dabarties akimirka“, „Centrinis parkas“, „Po 7 metų“, „Popierinė mergina“, „Ar būsi ten?“, „Rytoj“, „O paskui“; apie jį kiek plačiau siūlome paklausyti ankstesnėje laidoje (https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000124994/nenusaunami-siuzetai-vieta-kur-vyksta-detektyvas); Dominique Barberis “Sunday at Ville d’Avray/ Un dimanche à Ville d'Avray”; Fred Vargas – lietuviškai yra “Ir Sena teka”, “Bėk greitai ir ilgai negrįžk”, “Mėlynų skritulių žmogus”, “Išvirkščias žmogus”, “Neptūno vėjai”; Michel Bussi “Vandens lelijos” ir kiti romanai.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Kiekvienoje „Nenušaunamų siužetų“ epizode laidos vedėjai stengiasi pateikti kokią nors ypatingai pozityvią naujieną. „Ypatingai“ todėl, kad visa laida nėra liūdna, nes kalbant apie žiaurias literatūrines žmogžudystes ir išradingus nusikaltėlius liūdesiui vietos nėra.Šiandieninių „Nenušaunamų siužetų“ gerąja žinia tapo antras lietuviškai išleistas vokiečių rašytojos Annos Johannsen romanas apie vyriausiosios komisarės Lenos Lorencen tiriamas bylas. O vasarop bus ir trečias!Šia proga laidos vedėjai aptaria detektyvinų romanų serijas, akcentuodami tas, kurios tik pradėjo megztis: energinga amerikiečio Stepheno Spotswoodo improvizacija Rekso Stauto temomis „Fortune Favors the Dead“ (jau anonsuota antra knyga) ir ispano José Carloso Somozos labai stiprus indėlis į pasaulinę šerlokianą „Juodos spalvos etiudas (Estudio en negro)“ - kol kas jokių pranešimų apie tęsinį nėra.Na, o kol būsimos būsimų serijų knygos dar teberašomos, laidos vedėjai rekomenduoja atkreipti dėmesį į jau įsivažiavusius ciklus: Elly Griffiths seriją apie archeologę Ruth Galloway; Marthos Grimes seriją apie keistuolių kompaniją (jos detektyvai pavadinti baisiai keistais JK istorinių pubų vardais); Catrionos McPherson seriją apie Škotijoje tarpukariu bylas tiriančią privačią detektyvę Dandy Gilver.Laidoje taip pat padaromi keli prioritetų testai – vedėjai pasiaiškina, kurias knygų serijas jie norėtų matyti ekranizuotas, kokias – jokiais būdais, ir pakeliui bando atrasti tinkamiausią aktorių Abiro Mukherjee istorinių detektyvų serijos herojaus Semo Vindemo vaidmeniui.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

„Nenušaunamuose siužetuose“ laidos vedėjai su džiaugsmu praneša, kad prasidėjo naujas, 22-as britų detektyvinio serialo „Midsomerio žmogžudystės“ sezonas ir tą pačią akimirką sutrinka, nes ar tikrai reikia džiaugtis ir laukti naujų serijų? Juk visi šio serialo epizodai labai panašūs vienas į kitą? Ir vis tiek, kažkodėl, džiugina.Šį „Midsomerio žmogžudysčių“ (o ir kitų detektyvinių serialų) žiūrėjimo paradoksą laidoje bandyta išnarplioti, suklasifikuojant detektyvinius serialus į svarbiausias grupes. Klasifikacija gavosi chaotiška, bet akcentai galiausiai susidėliojo šitaip:1. Sena ir primiršta klasika. Ši grupė lieka tuščia, nes detektyviniai serialai niekada nepasiduoda – jie žiūrimi nuolat, patyrę žiūrovai peržiūri dar kartą, naujokai – atranda iš naujo. Šitaip pirma grupė susilieja su antra.2. Sena, pasibaigusi ir nepamiršta klasika: „Agatha Christie's Poirot“, „Columbo“, visi Šerlokai Holmsai, „Monk“, „Rizzoli ir Isles“, „Castle“.Trečioje grupėje atsiranda vis atsinaujinatys, bet einantys taip ilgai, kad beveik galima pavadinti juos sena klasika. Čia patenka, pavyzdžiui, tos pačios „Midsomerio žmogžudystės“.4. Visiškai nauji serialai, prie kurių reikia priprasti: „The Irregulars“. Dar vienas šerlokianos kūrinys, šį kartą – apie Homsui padedančius vaikėzus. Seriale daug magijos, o vaikėzai stipriai paaugę.5. Apynaujai ir simpatiški serialai: be abejo, „Endeavour“, ir, pasikeitus pagrindiniam aktoriui, beveik nebelaukiamas „Grantchester“.6. Didžiulė grupė - Britų tautų sandraugos serialai, labai kokybiški ir įvairūs: „Murdoch Mysteries“ (Kanada), „Private Eyes“ (Kanada), „Ms Fisher's Modern Murder Mysteries“ (Australija) – jokiais būdais nereikia painioti su labai nuododžiu „Miss Fisher's Murder Mysteries“, „My Life is Murder“ (Australija), „No Activity“ (JAV serialas pagal australų serialą), „The Brokenwood Mysteries“ (N. Zelandija), „Wellington Paranormal“ (N. Zelandija), nors pastarasis turėtų būti septintoje grupėje.7. Įvairaus juokingumo ir detektyviškumo komedijiniai detektyviniai serialai: „Wellington Paranormal“, „Swedish Dicks“, „Angie Tribeca“, „Brooklyn Nine-Nine“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai seniai domisi Japonija ir nors patys joje nėra buvę, tas visiškai jiems nesutrukdė prikaupti apie šią šalį įvairių stereotipų. Laidoje trumpai juos paminėję, netruks pereiti prie japoniškų detektyvų. Turėsite progą sužinoti, kaip japonai, perėmę vakarietiškus "aukso amžiaus” detektyvus, meistriškai išplėtojo detektyvo kaip galvosūkio (honkaku) žanrą, kodėl japoniškuose detektyvuose gausu detalių ir pasakojimo smulkmenų, kokie garsiausi japonų literatūros sekliai, kaip padaryti, kad nužudytasis primintų chrizantemą (svarbiausia – kam to reikia) ir ką bendra su visu šituo turi Puškinas.Rekomendacijos: kaip įžangą siūlome japonų pasakas “Gyvatės akys”, Marijano Belickio dokumentinę apysaką “Bakterija 078” ir B. Akunino detektyvus, kuriuose minima Japonija (visų pirma “Алмазная колесница” ir “Просто Маса”). Taip pat galima paieškoti Akunino rekomenduotų japonų autorių detektyvų rusiškai leistoje serijoje ”Лекарство от скуки”. Japonų autorių detektyvai: Soji Shimada “Tokyo Zodiac Murders” (yra rusiškai), “The Knight Stranger” (rusiškai ”Двойник с лунной дамбы”), “Murder in the Crooked House”; Seishi Yokomizo “The Inugami Curse” (yra ir filmas “Inugami”), “The Honjin Murders”, rusiškai – “Деревня восьми могил” (yra ir filmas); lietuviškai yra Keigo Higašino “Įtariamojo X pasiaukojimas”, šio autoriaus (Keigo Higashino) kelios knygos yra angliškai. Mėgstantiems audio (ir mokantiems rusiškai) rekomenduojame platformą Storytel, kurioje yra gerai įskaitytų Soji Shimada ir Seishi Yokomizo detektyvų. Jie labai ilgi.Be to, Laura Joh Rowland detektyvai apie XVII a. Japoniją.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Nutarę plačiau pakalbėti apie itališkus detektyvus, laidos vedėjai iš pradžių mėgino juos klasifikuoti, bet netrukus pripažįsta, kad iš esmės itališkus detektyvus skaito ar žiūri tie, kurie myli Italiją. Net nelabai svarbu, ar tai komisaro Montalbano Sicilija, ar detektyvo Aurelijo Zeno Roma, ar Picofalkonės tyrimų skyriaus šunsnukių Neapolis. O prasidėjo beveik viskas nuo legendinio, visų laikų sėkmingiausio Italijos televizijos serialo „Aštuonkojis“ ir neatsispiriamojo komisaro Katanio.Rekomendacijos: siūloma prisiminti Umberto Eco detektyvus, bet veikiau būtent dėl to, kad tai retas pavyzdys italo parašytų detektyvų ne apie Italiją; Maurizio de Giovanni „Picofalkonės šunsnukiai“, Michaelio Dibdino detektyvai apie Aurelio Zeną (pvz. „Cosi fan tutti“ – jis angliškai, tik pavadinimas itališkai) bei pagal juos pastatytas britų serialas „Zen“; Andrea Camilleri knygos apie komisarą Montalbaną („Terakotinis šuo“, „Kelionė į Tindarį“, „Vandens forma“, „Smuiko balsas“, „Užkandžių vagis“) ir TV serialas pagal jas; serialas „La Piovra“ (Aštuonkojis).Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai neria į kriminalinę dokumentiką ir kalba apie nusikaltimus meno srityje – vagystes, apgavystes ir falsifikavimus, pakeliui prisimindami ir apie tai rašiusius detektyvų autorius.Laidos pretekstu tapo liūdna priežastis – kovo mėnesį mirė Charlie Hillas, buvęs vienas pagrindinių Skotland Jardo meno kūrinių vagysčių skyriaus detektyvų, atgavęs Norvegijai pavogtą Edvardo Muncho „Šauksmą“ – laidoje apie šį svarbiausią tyrėjo nuotykį (ir kitas įsimintinas pasaulio bei Lietuvos bylas) bus išsamiai papasakota.Grožinėje literatūroje apie nusikaltumus meno pasaulyje parašyta daug romanų, o lietuviškai prieinamiausias yra jau senokai, sovietiniais laikais, „Drąsiųjų kelių“ serijoje išleistas Ngaio Marsh romanas „Kas žingsnis konsteblis“ („A Clutch of Constables“).Laidą užbaigia vedėjų patarimai, ką šiandien nusikaltėliams būtų galima nuveikti meno pasaulyje.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Praeitoje laidoje paskelbę privalomą perskaityti detektyvų kanoną, šįkart vedėjai sugalvojo suskirstyti detektyvus į kategorijas ir taip palengvinti gyvenimą ne tik sau, bet ir klausytojams. Kuo čia dėtas Jorge Luisas Borgesas, kokius detektyvus vadiname „žemės druska“, kokių niekada gyvenime neskaitysime, o kokius, priešingai, pulsime skaityti vos tik apie juos sužinoję, kokių detektyvų erdvės pavojingai įtraukia ir kas yra feljetoniniai detektyvai (pavadinimas ir pavyzdys sugalvoti Ernesto Parulskio)? Paaiškėja, kad detektyvai naudingi dar ir tuo, kad padeda greitai atpažinti savus žmones.Rekomendacijos šį kartą abstraktesnės: jau ankstesnėse laidose minėti: Anos Johanson „Lavonas paplūdimio krėsle“, Katrine Engberg „Sėjikas“ ir „Kruvinasis mėnulis“, Stuarto Turtono „Evelina Hardkesl šiąnakt mirs dar kartą“, Susana Clarke „Piranesi“. Viskas, ką yra parašę tokie autoriai, kaip Kate Atkinson, Robert Galbraith, Abir Mukherjee, Alexander McCall, Anthony Horowitz (išskyrus jaunimui skirtą seriją apie Alexą Riderį). Brigitte Aubert detektyvai apie Elizą Andrioli, Lisos Gardner „Kai tu mane matai“; įvairūs japoniški detektyvai.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šiandieninės „Nenušaunamų siužetų“ laidos vedėjai klausytojams pateikė detektyvinės literatūros kanoną. Kiekvieno iš devynių į sąrašą patekusių tekstų (jame, šalia romanų, yra ir apsakymai) siužetą detektyvų mylėtojas turi atpasakoti neužsikirsdamas bet kokioje situacijoje, nes tik šitaip įmanoma susikurti savotišką referencijos lauką, tokį aukso pjūvį, su kuriuo galima lyginti visus kitus detektyvus („Kaip tau šitas naujas detektyvas? – Nežinau, nežinau, pernelyg tiesmukai panaudotas triukas iš „Rodžerio Ekroido nužudymo“, buvo galima atspėti jau labai anksti“).Laidoje taip ir elgiamasi – kanoniniai siužetai atskleidžiami be gailesčio. Čia pateikiame gailestingesnį sąrašo variantą – tik kanono autorius ir kanonizuotų kūrinių pavadinimus. Verta pasitikrinti – jei nesat skaitę kurio nors kanoninio kūrinio – reikia susiimti.1. Agatha Christie „Rodžerio Ekroido nužudymas“2. Agatha Christie „Žmogžudystė Rytų Eksprese“3. Umberto Eco „Rožės vardas“.4. Arthur Conan Doyle „Marga juosta“.5. Arthur Conan Doyle „Sidabras“6. Sebastien Japrisot „Moteris su automobiliu, akiniais ir ginklu“7. Agatha Christie „Ir tada nebeliko nė vieno“8. Agatha Christie „Endhauzo paslaptis“9. Ši pozicija yra nestabili. Į ją įtraukiama knyga, kuri yra šviežiai išversta į lietuvių kalbą (arba lietuvių autoriaus parašyta) ir yra tokia gera, kad ją būtina perskaityti, kaip ir aukščiau išvardintą klasiką. Šiandien devintą kanono numerį turi Stuarto Turtono „Evelina Hardkesl šiąnakt mirs dar kartą“.Ir užmeskite akį į LRT radijo Facebook'o paskyrą – ten yra mįslė (nelabai sudėtinga) su prizu.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Ar gali būti laikomas geru detektyvas, jei jame yra skaitytojui ne visai suprantamų detalių? Juo labiau – jei ne visai aiški jo atomazga? Tokie detektyvai kaip tyčia pasitaikė laidos vedėjams, ir jie, užuot kaip visad aptarinėję abiejų perskaitytas knygas, nutarė pasidalyti mintimis apie kiekvienam iš jų keistą, įspūdį palikusius detektyvus, pakeliui dar pažadėdami kitose laidose pateikti būtinų perskaityti klasikinių detektyvų kanoną ir sutardami, kad pasakoti apie detektyvus, išvengiant spoilerių, dar sunkiau negu apie kitas knygas ar filmus. Netyčia sutapo, kad laidoje aptariami detektyvai visiškai iškrinta iš pagrindinio anglakalbės literatūros srauto.Šioje laidoje vedėjai prašo klausytojų, pasinaudojusių laidoje pateiktomis rekomendacijomis arba turinčių klausimų ir pageidavimų, parašyti komentarus laidai skirtame Facebook įraše, paskyroje LRT RADIJAS - https://bit.ly/3dUZJfhRekomendacijos: Riku Onda „The Aosawa Murders“, Max Seeck „Raganų medžioklė“, Netflix rodomas Liuksemburgo detektyvinis serialas „Capitani“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

„Nenušaunamų siužetų“ laidos vedėjai kalba apie detektyvus, kuriuose įvairios rašytojų atrastos ir pateiktos detalės mus, skaitytojus džiugina, erzina, o kartais – ir siutina.Iš tų siutinančių knygų laidoje daugiausiai priekaištų susilaukė Thomo Harriso romanas „Hanibalas. Pradžia“. Beveik lietuvį Hanibalą Lekterį laidos autoriai prisiminė dėl kinematografinės priežasties – ką tik prasidėjo serialas „Clarice“, kuriame pasakojama, ką veikė Klarisė Starling praėjus metams po įtemptos maniako gaudynių „Avinėlių tylėjime“.Serialas (kol kas, po kelių pirmų epizodų) teigiamų laidos vedėjų rekomendacijų nesulaukė, o štai šviežiai į lietuvių kalbą išverstas ir išleistas Louise Penny romanas „Mirties šaltis“ jų gavo nemažai. Tai antra detektyvų ciklo apie Kanados detektyvą Armandą Gamašą ir apie pasakišką Trijų Pušų kaimelį knyga. Joje yra ne tik puikiai suregztas detektyvinis siužetas, bet ir gausios (šiuo atveju – džiuginančios) detalės: maisto gamyba, poezija, sąmojingi dialogai.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Detektyvas, kaip ir daug kas, kartais tiesiog turi sulaukti savo laiko, o tas laikas yra dabar. Šiandien laidoje bus kalbama apie detektyvus, kuriuos autoriai rašė ilgai, bet jau kai pasisekė, tai pasisekė. Įdomu, kad dviejų iš minimų naujų knygų herojai sekliai yra garbaus ir net labai garbaus amžiaus, o patys siužetai – gyvi ir smagūs. Užsikrėtę tokia nuotaika, laidos vedėjai nutaria sužaisti BBC televizijos žaidimą „Pointless“, kurio vedėjas yra vieno neapsakomai išpopuliarėjusio detektyvo autorius Richardas Ossmanas, ir savo kailiu patiria, kad per radiją papasakoti žaidimo taisykles anaiptol ne taip lengva, kaip jie tikėjosi; nors, tiesa, žaisti tai nė kiek netrukdo.Rekomendacijos: jau anksčiau minėtas, bet dar kartą rekomenduojamas BBC serialas „Mirtis rojuje“ (Death in Paradise); šio serialo scenarijaus autoriaus Roberto Thorogoodo pagal jį parašyti detektyvai ir naujas, jau originalus jo detektyvas „Marlou žmogžudysčių klubas“(The Marlow Murder Club); BBC televizijos žaidimas „Pointless“ (norintiems vis dėlto suprasti, kaip jis žaidžiamas, siūlome pasižiūrėti https://www.youtube.com/watch?v=gjP9BJaSGFs; apie meną čia maždaug nuo 18-os minutės) ir jo vedėjo Richardo Ossmano detektyvas „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas“ (Thursday Murder Club); ir neseniai lietuviškai pasirodęs Annos Johannsen detektyvas „Lavonas paplūdimio krėsle“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

„Nenušaunamų siužetų“ laidos vedėjai, išgirdę apsnigtų ir be eletros likusių žmonių dejones, prisimena hermetinius detektyvus, specialią detektyvų rūšį, kuriuose veiksmas vyksta kokioje nors nuo pasaulio atskirtoje vietoje – saloje, užsnigtame name ar dykumoje, sugedus transportui. Ir veiksmas ten ne bet koks, o daromos įvairiausios ir išradingiausios žmogžudystės.Laidoje su pasigėrėjimu aptariama klasika - Agathos Christie romanas „Paskui nebeliko nė vieno“, o jam foną sudaro Lucy Foley knygos „Medžioklės namelis“ (The Hunting Party) ir „Svečių sąrašas“ (The Guest List), naujausias Ruth Ware detektyvas „Vienas po kito“ (One by One) ir tos pačios autorės senesnis romanas „Ponios Vestuei mirtis“ (The Death of Mrs. Westaway).Kaip visuomet, pagrindinės temos knygos vedėjams primena šalutines patirtis, tad laidoje dar pakalbama apie naujausią Peter Swanson romaną „Aštuonios tobulos žmogžudystės“ (Eight Perfect Murders), o pokalbis užbaigiamas dar vienu klasikiniu kūriniu - Josephine Tey romanu „Brat Farrar“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šioje laidoje aptariami detektyvai, kurių veiksmas vyksta kokių nors dramatiškų ar ekstremalių įvykių fone. Šiek tiek netikėtai šiame kontekste aptariamas Rimanto Kmitos romanas apie XX a. dešimtąjį dešimtmetį (irgi savotišką istorinį kataklizmą) „Remyga“, kurio žanrą Ernestas Parulskis pavadina „magine dokumentika“. Vėliau vedėjai, pradėję aptarinėti Peter May romaną „Visiškas užsidarymas“, kuriame gan tiksliai numatomos dabartinio karantino priemonės, įsileidžia į diskusiją apie Londono (ir Vilniaus) vietovardžių vertimą ir nutolsta nuo temos (arba galima sakyti, kad tiesiog nagrinėja kitą temą).Rekomendacijos: Rimanto Kmitos romanas „Remyga“ (ir teatro spektaklis pagal šį kūrinį, kai tik jis bus prieinamas žiūrovams), Peterio May‘aus detektyvas „Visiškas užsidarymas“ (yra lietuviškai), angl. Lockdown.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

„Nenušaunamų siužetų“ laidos vedėjai, pažiūrėję šviežio serialo „Liupenas“ (Lupin) pirmo sezono penkias serijas, prisimena romanus, kurių herojai yra detektyvai-sukčiai ir vagys-džentelmenai.Pats serialas vedėjams galiausiai patiko – kurį laiką (pirmos serijos pirmą pusę) jo kūrėjai žiūrovus gąsdino, kad avantiūrinį siužetą jie pavers socialine drama su keršto motyvais, bet taip neįvyko ir pasakojimas liko įprastuose, nors ir sušiuolaikintuose, Moriso Leblano serijos apie Arseną Liupeną stiliaus rėmuose.Laidoje nuskambančios rekomendacijos irgi atsargios, nes vagių-džentelmenų nuotykių žanras visuomet lieka neįmantriu skaitymu su aiškiu pozytiviu, šiek tiek moralizuojančiu pranešimu. Pasitikrinti, kaip jis rezonuoja šiandien, galima susiradus į lietuvių kalbą išverstą ir 2006-ais metais išleistą romaną „Arsenas Liupenas, vagis džentelmenas“.Laidos vedėjai taip pat siūlo pasižiūrėti prancūzišką trilogiją apie Fantomasą, bei, progai pasitaikius, paskaityti kitų šalių ir kitų autorių kūrybą: Boriso Akunino „Nefrito karoliukai“ (romane susiduria Šerlokas Holmsas ir Arsenas Liupenas) ir brito E. W. Hornungo seriją apie vagį-džentelmeną Raffles‘ą.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Svarstydami šį ne tokį jau ir paprastą klausimą laidos vedėjai aptaria mūsų laukiančius naujus detektyvinius serialus (viename iš jų švedai ketina pasakoti apie Agathos Christie detektyvų herojės, rašytojos Ariadnės Oliver, detektyvų herojų Sveną Hjersoną ir jo nuotykius Stokholme; kitame seriale ir vėl nauju pavidalu bus pristatomas Šerlokas Holmsas ir daktaras Vatsonas (personažai, kurių autoriaus teisės jau seniai nebegina, ir dėl to su jais visi daro ką nori). Užsimenama ir apie tuos atvejus, kai vieno rašytojo (rašytojos) sukurtus herojus po autorės mirties perima kita rašytoja ir sėkmingai tęsia pasakojimą.Rekomendacijos: kadangi laidos vedėjai serialų nematė, tai nei jų rekomenduoti, nei nerekomenduoti negali, užtat siūlo užsirašyti į atmintines ir laikui atėjus pasižiūrėti; paskaityti rekomenduoja Dorothy L. Sayers detektyvus apie lordą Piterį Vimsį ir Harietę Vein (lietuviškai yra „Kieno lavonas?“) ir Jill Patton Walsh detektyvus apie Vimsį su Hariete („Thrones, Dominations“, „The Presumption of Death“, „The Athenbury Emeralds“ ir „The Late Scholar“) bei nė kiek ne prastesnius jos detektyvus apie universitete dirbančią medicinos seserį Imodženą.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai kalba apie knygas (detektyvus, be abejo), kurias perskaitė per šventes. Patirtys buvo tiek pozityvios, kad beveik visi romanai tapo rekomendacijomis.Ernestas Parulskis perskaitė dar vieną, antrą Abiro Mukherjee pasakojimą „Neišvengimas blogis“ apie kapitono Semo Vindemas ir jo pagalbininko seržanto Banerdžio Surinkgranatas tyrimą ir šiek tiek pasipiktino, kad autorius teigiamai neišsprendė kelioms sekundėms pasirodžiusio katino likimo. Rasa Drazdauskienė, ankstesnėse laidose pažadėjusi parengti specialią rubriką apie japoniškus detektyvus, pažadą vykdo ir pasakoja apie Seicho Matsumoto detektyvą „Rami vieta“ (A Quiet Place“). Į abiejų skaitytojų rankas pateko debiutanto Alexo Pavesi romanas „Eight detectives“, ir abu nudžiugino siužeto organizavimu ir išradinga struktūra (reikia versti!). Laidoje taip pat aptariamas detektyvinės literatūros klasikų kolektyvinis kūrinys „The Floating Admiral“ ir neseniai lietuviškai išleistas Jane Harper romanas „Gamtos galia“, įrodantis, kad į turistinius žygius neverta eitu su naujais batais ir senais bendradarbiais.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai sveikina visus su Naujaisiais metais ir, laikydamiesi metų pradžios tradicijos, aptaria lūkesčius bei tendencijas. Naujaisiais metais jie vis dar laukia lietuvių kalba parašyto detektyvo (nes tai, ką turime, yra vis ne tas). Numato, kad toliau plėtosis jau šiemet pastebėtos tendencijos: pramogų įdetektyvinimas, polinkis daug rašyti apie dingusias moteris, papratimas iki dugno išgremžti klasikinius herojus ir siužetus bei rašyti jų perdirbinius. O pabaigai – informacija apie tai, kokių įdomesnių knygų ir filmų lauksime 2021 m.Rekomendacijos: Vitalijaus Petronio apsakymas „Briliantinė peteliškė“ 1995 m. žurnale „Rankas aukštyn“; Dano Sėlio romanas „Provincijos detektyvas“; lietuviško repo albumas „Žėručio gatvės byla“; naujas Steveno Kingo romanas; filmas "Mirtis ant Nilo“ su Kennethu Branagh (rugsėjo mėn.); naujos Jonathano Kellermano, Donnos Leon, Jameso Pattersono knygos; paskutinė Andrea Camilleri knyga apie komisarą Montalbaną; Guillermo Martinez „The Oxford Brotherhood“ (lietuviškai yra šio autoriaus „Oksfordo nusikaltimai“).Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai kalba apie 2020-uosius metus. Ir daro tai dėl dviejų priežasčių – pirma, metai už kelių dienų pasibaigs; antra – jie buvo blogi visiems, visur ir visaip, blogi universaliai, išskyrus detektyvų pasaulį. Šiais metais jų, gerų ir labai gerų, buvo išleista daug – beveik kiekvieną mėnesį kas nors džiugiai nustebindavo. Laidos vedėjai šią detektyvų gausą suskirstė į žanrines nominacijas ir išsirinko laimėtojus.Galiausiai sąrašas susidėliojo toks:Metų atradimas: islandas Ragnaras Jonassonas (apie jo kūrybą dar bus kalbama būsimose laidose ir naujas (antras) Susannos Clarke romanas „Piranesi“.Metų įvykis: Stuarto Turtono „Evelina Hardkesl šiąnakt mirs dar kartą“ ir Kate Atkinson su „Big sky“.Geriausias istorinis detektyvas: Rydahl & Kazinski „Undinėlės mirtis“ ir Ambrose Parry „The Way of All Flesh“.Geriausia detektyvų serija: visos šešios Tana French Dublino ciklo knygos ir Roberto Galbraitho (Joanne Rowling) Troubled Blood by „Blogas kraujas”, penktas serijos apie privatų seklį Cormoraną Strike‘ą romanas.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Artėjant Kalėdoms, laidos vedėjai nutarė šiais keistais metais negraudinti klausytojų jautriais saldžiais kalėdiniais detektyvais (nors nepažada, kad kada nors ir apie juos nepakalbės), o aptarti tokius detektyvus, kuriuose nusikaltimą tiria dvasininkas. Atiduodami didžiausią pagarbą Chestertono garsiajam tėvui Braunui (ir apsakymams apie jį, ir keistam Lietuvos kino studijos 1975 m. filmui „Veidas taikinyje“ pagal iškart keturis apsakymus, ir ilgaamžiam BBC serialui), vedėjai nepamiršta nei serialo „Grančesteris“ apie anglikonų kunigą Sidnį Čembersą, nei knygų, pagal kurias jis buvo sukurtas. O pradėję pasakoti apie Harry Kemelmano detektyvus, kuriuose veikia unikalų metodą naudojantis rabi Deividas Smolas, nesusivaldę įsisvajoja apie litvakiškų detektyvų seriją, pagrįstą tuo pačiu Vilniaus Gaono sukurtu mokymu.Rekomendacijos: G.K. Chestertono apsakymai apie tėvą Brauną (yra išverstų lietuviškai), filmas „Veidas taikinyje“, 2013 m. prasidėjęs ir dar tęsiamas BBC serialas „Father Brown“; Jameso Runcie knygos apie Sydney Chambers, serialas „Grantchester“; Harry Kemelmano detektyvai apie rabi David Small.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidoje kalbama ne apie nusikaltimus įvykusius oro uostuose, o apie detektyvinius romanus, kurie nusiperkami oro uostuose ir be gailesčio paliekami atvykus į tikslą. Bekalbant paaiškėjo, kad oro uostų detektyvai turi vieną bendrą bruožą – juose dažniausiai pasakojamos keršto istorijos. Ir šio žanro virtuozai siužetą susuka taip, kad kartą Rasa Drazdauskienė nelipo iš jau nusileidusio lėktuvo, kol neužvertė paskutinio knygos puslapio.Šį kartą laidoje gana daug kalbama apie knygas, kurias vedėjai siūlo neskaityti, bet susidarė ir šioks toks sąrašas rekomenduotinų romanų: Harlano Cobeno „Šešeri metai“; visi Dicko Francis‘o (o dabar jau jo sūnaus Felix Francis‘o) romanai apie raitelius, žirgus ir lenktynes; Catrionos McPherson detektyvų seriją, kurių herojė, vidutinio amžiaus ištekėjusi ponia Dandy Gilver tiria nusikaltimus apie XX a. 3-4 dešimtmečių Škotijoje.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Detektyvai labai tinka norint pakalbėti apie socialines problemas, išryškinti įvairias negeroves, sujaudinti baisumais ir keistybėmis. Bet kartais – dažniausiai apytikriai šiuo metų laiku, o labai gali būti, kad ir būtent tokiomis kaip dabar sąlygomis – ima norėtis ne tokių kruvinų nusikaltimų ir ramių, draugiškų ar paprasčiausiai juokingų istorijų, kuriose vis dėlto išliktų intriga ir paslaptis. Tada imame skaityti vadinamuosius „jaukius detektyvus“, kurie, kaip išsiaiškina vedėjai, iš tiesų yra sena ir gerai apibrėžta žanro rūšis. Jai ir skirta ši laida, o taip pat, be abejo, katėms.Rekomendacijos: Joannos Chmielewskos linksmi nuotykiniai detektyvai, kurių nemažai yra lietuviškai (ypač lietuviškas detektyvo „Viskas raudona“ vertimas, laidoje paaiškinama, kodėl); dvi detektyvų serijos, parašytos britės M.C. Beaton (slapyvardis): 34 knygos apie konsteblį Hamishą Macbethą ir 31 -apie viešųjų ryšių meistrę Agathą Raisin (lietuviškai neversta), taip pat televizijos serialas apie Agathą Raisin, kurio jau yra 3 sezonai ir rengiamas ketvirtas; trys detektyvų serijos, kurias rašo Alexandras McCallas Smithas: afrikietiška apie Botsvanos seklę mma Ramotsvę (keturios pirmosios knygos išleistos lietuviškai, tiesa, jau senokai: „Pirmoji moterų seklių agentūra“, „Pamokymai gražioms merginoms“, „Žirafos ašaros“ ir „Kalahario raštvedybos mokykla vyrams“), yra ir ekranizacija; škotiška – apie Edinburgo intelektualę Isabel Dalhousie (nėra išverstų) ir švediška – apie Malmės policijos detektyvą Ulfą Vargą (irgi dar neišversta); švedės Camillos Läckberg detektyvai apie Ffolbakos miestelį, lietuviškai yra du: „Ledo princesė“ ir „Pamokslininkas“; indo Vaseemo Khano serija apie Bombėjaus inspektorių Choprą ir jo dramblį („Baby Ganesh“ agentūros serija, neversta į lietuvių kalbą); Lilian Jackson Braun serija detektyvų apie kates (pavadinimai prasideda „The Cat Who...“, irgi lietuviškai nėra).Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis, kalbėdami apie Švedijos detektyvus, nutarė, kad šios šalies autoriai yra visos Skandinavijos kriminalinės literatūros šilumvežis. Liekant geležinkelio metaforų erdvėje, šioje laidoje kalbama apie vagonus – Danijos, Norvegijos, Islandijos ir Suomijos detektyvinių romanų pasiūlą.Daniškos apžvalgos lyderiu tapo ką tik lietuviškai pasirodęs Rydahl ir Kazinski romanas „Undinėlės mirtis“, kur įtemptą ir jam pačiam pavojingą bylą tiria jaunas, dar neparašęs nei vienos iš savo garsių pasakų, Hansas Kristianas Andersenas.Norvegijoje svarbiausias ir beveik vienintelis detektyvų autorius yra Jo Nesbo, į pasaulį paleidęs egzistencinių problemų kamuojamą alkoholiką ir genialų tyrėją Harį Hūlę. Lietuviškai jo romanų išversta daug ir visus juos verta skaityti. Nesbo, beje, 2005-ais metais viešėjo Vilniuje, bet tuomet niekas jo neidentifikavo kaip būsimą žvaigždę.Suomių literatai detektyvus rašo noriai, bet jų kūryba į globalesnį kontekstą kol kas nepatenka. Žinomiausia autorė, Leena Lehtolainen, tais pačiais 2005-ais metais buvo Vilniuje ir net parašė labai simpatišką Vilniui skirtą detektyvinį apsakymą, kurį galima perskaityti rinkinyje „Vilniaus alibi“.Na, o Islandijoje tarptautiškai žinomų detektyvų rašytojų yra daug. Laidoje daugiausiai kalbama (ir giriama) apie Arnaldurą Indridassoną ir jo serijos herojų detektyvą Erlendurą.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Atėjus niūriam rudeniui, atėjo ir laikas pakalbėti apie niūrius skandinaviškus detektyvus. Laidos vedėjai nutarė pradėti nuo Švedijos, nes daugeliui skaitytojų su vadinamuoju Scandi noir žanru siejasi kaip tik švedų autorių detektyvai. Kaip atsitiko, kad viskas prasidėjo nuo energingos ir linksmos Astridos Lindgren („Kalio Bliumkvisto nuotykiai“), ironiškųjų Maj Sjöwall ir Pero Wahlöö (dar sovietiniais laikais versti detektyvai apie komisarą Martiną Beką), pamažu virto aštriais žurnalistiniais tyrimais, ypač žiaurių nusikaltimų aprašymais, pagaliau atvira socialine kritika ar tiesiog odėmis niūrumui (tiesa, tai daugiau filmuose)? Laidos vedėjai aptaria Švedijos detektyvų raidą ir pasižada kitoje laidoje pasidomėti kitomis Skandinavijos šalimis.Rekomendacijos: Henningo Mankellio knygos apie komisarą Valanderį (keletas yra lietuviškai – „Žmogus iš Beidžingo“, „Prieš šalną“, „Žudikas be veido“, „Penktoji moteris“, „Klystkeliais“), trys serialai - vienas, apie jaunąjį Valanderį, filmuotas Vilniuje (čia Vilnius vaidina Malmę), antras, švediškas, filmuotas pagal Mankellio pasiūlytas siužetų idėjas, o trečias, bendras su britais, kuriame Valanderį vaidina Kennethas Branagh, nufilmuotas pagal originalias knygas; Stiego Larsseno „Mileniumo“ trilogija apie „merginą su drakono tatuiruote“ (rekomendacija santūri, kad nepasakius daugiau), ir jau visai nerekomenduojami tolesni jos motyvais parašyti Davido Lagerkrantzo detektyvai; Astridos Lindgren „Kalio Bliumkvisto nuotykiai“ ir jo motyvais lietuvių pastatytas muzikinis filmas „Seklio Kalio nuotykiai“; išvis viskas, ką parašė Astrida Lindgren; kaip švediškų detektyvų parodijos – Alexandro McCallo Smitho nauja serija apie švedą policijos komisarą Ulfą Vargą („The Department of Sensitive Crimes“, „The Talented Mr Varg“).Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai kalba apie detektyvus, kuriuose svarbų ar net pagrindinį vaidmenį vaidina psichiatrai, psichoanalitikai ir, be abejo, psichopatai. Laidoje diskutuojama (nagrinėjant naujus ir senesnius detektyvinius romanus) apie tai, ar psichologiniai detektyvai, nusikaltimo motyvus perkeldami į asmenybines patirtis ir traumas, nepažeidžia žanro kanono bei aptariama, kaip psichoanalitinis tyrimas pats savaime – meistrų rankose, žinoma – tampa detektyviniu siužetu.Laidoje aptariamos ir rekomeduojamos knygos: Alex Michaelides „Tylioji pacientė“; Johno Katzenbacho „Analitikas“; Jedo Rubenfeldo serija apie daktaro Freudo nuotykius Amerikoje; Frank Tallis knygos apie Vienos psichoanalitiką Liebermanną, Freudo amžininką; Jonathano Kellermano romanai apie Alexą Delaware, Los Angeleso policiją konsultuojantį vaikų psichologą.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šiais laikais bepigu būti detektyvų mėgėju ir net ekspertu – aplink pilna knygų, filmų ir serialų įvairiomis kalbomis, tik rinkis ir norėk. Bet ne visada taip buvo. Šioje laidoje ekspertai prisimena sunkų, socialistinių valstybių detektyvų paženklintą sovietmetį, padriką tiek pasirinkimo, tiek leidybos kokybės požiūriu laisvėjimo laikotarpį ir pirmuosius perskaitytus užsienietiškus detektyvinius kūrinius, kurie netikėtai atvėrė langą į kitokį pasaulį. Su kokiu skaitymo bagažu vedėjai atėjo į šią laidą, kaip sukaupė skaitymo patirtį ir kas negerai šiuo metu detektyvų leidyboje Lietuvoje – apie tai jie kalbės pirmoje laidos dalyje, o antroje be jokios gėdos girs ir šlovins tris didingas detektyvų rašytojas, kurių kiekviena knyga yra džiaugsmas: Kate Atkinson, PD James ir Josephine Tey.Rekomendacijos: sovietiniais laikais išleistos rinktinės „Nuotykiniai užsienio rašytojų kūriniai“, kuriose pasitaikydavo labai neblogų detektyvų (Japrisot „Moteris su automobiliu, akiniais ir šautuvu“, Christie „Trečioji mergina“ arba Joannos Chmielewskos juokingas detektyvas „Gyvi negyvėlio žodžiai“); visas Arthuro Conan Doyle‘io raštų rinkinys ir ypač Šerloko Holmso korpusas, išleistas leidyklos „Mintis“, Simenono „Geltonas šuo“ ir „Pirmoji Megrė užduotis“, Wilkie Collinso „Mėnulio akmuo“, laikomas pirmuoju tikru detektyviniu romanu, Edgaro Allano Poe „Auksinis vabalas“.Kate Atkinson detektyvai apie Jacksoną Brodie (lietuviškai jų nėra) Case Histories; One Good Turn; When Will There Be Good News?; Started Early, Took My Dog; Big Sky (puikus pagal juos pastatytas serialas Case Histories); taip pat nedetektyviniai romanai „Gyvenimas po gyvenimo“, „Dievo griuvėsiai“, „Anapus fotografijų“ (šie trys yra lietuviškai) ir romanas apie šnipus Transcription.PD James lietuviškai yra nemažai: „Juodasis bokštas“, „Švyturys“, „Noras žudyti“, „Gimtoji nuodėmė“, „Nekaltas kraujas“, „Žmogžudysčių kambarys“, „Šioks toks teisingumas“.Josephine Tey lietuviškai nėra nieko, ir tai gėda, nes visi jos detektyvai verti dėmesio: A shilling for Candles, Miss Pym Disposes, Brat Farrar, A Man in the Queue, The Franchise Affair, Daughter of Time, The Singing Sands. Nicola Upson rašo (angliškai) seriją detektyvų, kurių pagrindinė herojė yra Josephine Tey: vieni iš jų geresni, kiti prastesni.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šerlokas Holmsas visuomet, net ir pasibaigus originaliai Arthuro Conan Doylio apsakymų ir romanų serijai, buvo populiarus, bet herojaus paklausa tapo ypač didelė, kai prieš dešimt metų BBC į eterį paleido pirmas „Sherlocko“ serijas. Šios laidos“ vedėjai nesugebėjo susilaikyti nuo trumpo padejavimo apie greitai bėgantį laiką ir aptarė, kas dar gero atsirado naujausioje šerlokianoje – nuo rugsėjo pabaigoje pasirodžiusio filmo „Enola Holmes“ apie seklio sesers nuotykius iki gausybės Holmso istorijų tęsinių.Nors filmas „Enola Holmes“ laidos vedėjų nepritrenkė – labai jau paaugliškas, bet būtent dėl šios priežasties jį vis tiek rekomenduoja pasižiūrėjimui, o skaityti siūlo Anthony Horowitzo romanus „Šilko rūmai“ ir „Moriartį“, abu išleisti lietuviškai, bei sekti, kada bus išverstas pirmasis romanas iš naujos Horowitzo serijos apie modernų Holmsą: „The Word is Murder“. Lietuviškai taip pat yra išverstas įtraukus Laurie R. King romanas apie Holmso mokinę „Merės Rasel nužudymas“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Istoriniai detektyvai būna geresni ir blogesni. Geriausi tie, kuriuose autoriai, pasinaudoję istorinėmis detalėmis, atkuria praėjusių laikų paveikslą ir įtikina skaitytoją, kad būtent taip viskas ir galėjo vykti. Blogiau, kai detektyvo autorius kuria istorinę tikrovę, naudodamasis vien tik lengviausiai prieinama Vikipedijos informacija, arba ideologiškai sprendžia istorines problemas, apgyvendindamas praėjusiuose laikuose šiuolaikiškai mąstančius ir veikiančius herojus. Laidos vedėjai aiškinasi, ko mes ieškome istoriniuose detektyvuose ir ko visai nenorėtume juose matyti.Rekomendacijos: Umberto Eco „Rožės vardas“ ir „Fuko švytuoklė“ (taip pat ir filmas pagal „Rožės vardą“, bet jokiu būdu ne 2019 m. italų serialas, kuris siaubingas); Dano Browno „Da Vinci kodas“ ir „Angelai ir demonai“ (griežtąja prasme ne istoriniai detektyvai, o trileriai, bet vis tiek smagu skaityti); prancūzo Claude Izner detektyvų serija apie XIX a. Paryžių; iš lietuviškų – puikus Kazio Almeno istorinis veiksmo romanas su detektyvo elementais „Pjūties metas“ (anksčiau išleistas kaip „Šienapjūtė“) bei pagal jį pastatytas televizijos filmas „Marius“ ir serija detektyvų apie XX a. 9-ojo dešimtmečio sovietinę Lietuvą (pvz. „Trispalvė Iljičiui“); rusų rašytojo Leonido Juzefovičiaus detektyvai apie XIX a. seklį Ivaną Putiliną („Дом свиданий”, „ Князь ветра“, „Костюм Арлекина“) ir pagal juos pastatytas televizijos serialas; B. Akunino literatūriniai-istoriniai detektyvai apie seklį Fandoriną ir seserį Pelagėją; indų kilmės škoto Abiro Mukherjee detektyvai apie XX a. pradžios Kalkutą („Kalkutos detektyvas“, „Neišvengiamas blogis“).Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Klasikinių detektyvų herojų knyginiai gyvenimai prasideda nuo pirmosios bylos. Rašytojai nepasakojo jų priešistorijų, o skaitytojai to ir nereikalavo. Šiandien, kai tebekylanti serialų banga gerus siužetus paverčia deficitu, neaprašytas kultinių herojų gyvenimas tampa ir paklausiu, ir įdomiu. Šios „Nenušaunamų siužetų“ laidos katalizatoriumi tapo būtent toks serialas, vasarą parodytas labai simpatiškas HBO „Perry Mason“, kuriame papasakota Erlo Stanley Gardnerio romanų serijos pagrindinio veikėjo priešistorė, o paskutinė sezono serija vizrtuoziškai sujungiama su literatūriniu kanonu.Šis serialas, be abejo, patenka į laidos rekomendacijas. Šalia jo atsiranda Erlo Stanley Gardnerio romanai, kurių į lietuvių kalbą išversta nemažai, bet gana seniai, tad knygų teks paieškoti bibliotekose. Panaši situacija ir su kito klasiko, Rexo Stouto, romanų vertimais. Rašytojo kūryba į laidą (bei jos rekomendacijas) pateko dėl jo herojaus, Niujorko privataus seklio Nero Wolfo puikios, kol kas, tiesa, hipotetinės, serialinės ateities – laidos vedėjai yra įsitikinę, kad filmas apie neaprašytus jaunojo Wolfo nuotykius gimtojoje Makedonijoje tikrai bus pastatytas.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Vieta, kurioje vyksta detektyvo veiksmas, nuspalvina visą pasakojimą – vienokia žmogžudystė bus anonimiškame blokinių namų rajone, kitokia – sename dvare, universitetiniame mieste arba kurorte. Detektyvų autoriai tai puikiai žino ir kartais tyčia išgalvoja tokias vietas, kokių reikia jų herojams ir konkretiems nusikaltimams. Apie tokias vietoves – tikras ir išgalvotas – šioje laidoje kalbasi vedėjai, ta proga pasvajodami, kur norėtų nukelti veiksmą, jei patys rašytų detektyvus.Rekomendacijos: garsios Kanados rašytojos Louise Penny „Ramus gyvenimas“, pirmas lietuviškai išleistas šios autorės detektyvas iš kol kas šešiolikos, parašytų apie Trijų Pušų kaimelį Kvebeke (originalai angliškai, nemažai išversta rusiškai); simpatiškas prancūzo Guillaume Musso detektyvas „Slaptas rašytojų gyvenimas“ (šio garsaus autoriaus lietuviškai išversta daug: „Mergaitė ir naktis“, „Butas Paryžiuje“, „Angelo kvietimas“, „Mergina iš Bruklino“, „Dabarties akimirka“, „Centrinis parkas“, „Po 7 metų“, „Popierinė mergina“, „Ar būsi ten?“, „Rytoj“, „O paskui“); Colino Dexterio detektyvai apie inspektorių Morsą (lietuviškai yra „Tylus Nikolo Kvino pasaulis“, „Paskutinis autobusas į Vudstoką“); taip pat visi su šiuo herojumi ir jo veiksmo vieta, Oksfordu, susiję serialai – „Morsas“(Morse), „Liujisas“ (Lewis), „Endevor“ (Endeavour). Prie kurortinių detektyvų galima priskirti ir tyčia žiemą rodomą linksmą serialą iš Karibų „Mirtis rojuje“ (Death in Paradise).Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Civilizacinės destrukcijos, ypač kai jos matomos jau iš nepavojingos, laike nutolusios perspektyvos, noriai imamos detektyvinių siužetų vystymui. Viena iš tokių intensyviai rašytojų naudojamų destrukcijų yra ir Antrasis pasaulinis karas, kurio fone įkurdinta detektyvinė intriga tampa ypač įtempta. Laidoje kalbama apie detektyvus, kuriuose Antrasis pasaulinis karas yra ne tik fonas ir dalyvis, bet ir žiūrėjimo pozicija – pavyzdžiui, iš nacių požiūrio taško, kurį mėgsta angliškai rašantys autoriai ir virtuoziškai jį eksploatuoja.Rekomendacijos: šviežiai lietuviškai išleistas Philipo Kerro romanas „Bedvasis“, Roberto Harriso alternatyvios istorijos detektyvas „Fatherland“ ir 2020 metų serialas „Hunters“ su Al Pacino.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidoje kalbama apie vadinamuosius „egzotiškus“ detektyvus – tai yra, tokius, kurie neatitinka įprastų detektyvo žanro schemų arba kokiu nors kitu būdu labai išsiskiria iš bendro konteksto (pavyzdžiui, yra parašyti Nobelio literatūros premijos laureatės). Tokių detektyvų nedaug, bet jie paprastai labai efektingi - kiekvieno iš jų pasirodymas savotiškai sugriauna arba labai išplečia žanro rėmus. Puikiausios pratybos vaizduotei ir tikras visiškai netikėtos atomazgos sukrėsto detektyvo skaitytojo malonumas.Rekomendacijos: Stuart Turton, „Evelina Hardkesl šiąnakt mirs dar kartą“, skaitantiems angliškai – ką tik pasirodęs naujas to paties autoriaus detektyvas „The Devil and the Dark Water“; Nobelio premijos laureatės Olgos Tokarczuk detektyvas „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“, Laurent Binet „Septintoji kalbos funkcija“ – prancūzų, anglų ar rusų kalbomis.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Pasaulinė detektyvų pasiūla yra milžiniška. Visus juos galima padalinti į dvi dalis. Mažesnėje (labai mažoje) atsirastų geri detektyvai, likusioje - nelabai geri ir blogi detektyvai. Ir dar yra trečia, sunkiai suskaičiuojama detektyvų rūšis – marginaliniai detektyvai. Jų irgi yra įvairių – vieniems nepasisekė su skaitytojais, antriems – tiesiog nebesiseka, o trečius rašo neprofesionalūs rašytojai. Marginalūs detektyvai yra tiek įdomūs, kad jiems verta skirti vieną „Nenušaunamų siužetų“ laidą.Rekomenduojamos knygos ir serialai: visi penki Carlo Schäferio romanai, ankstyvieji Mareko Krajewskio detektyvai (tarp jų ir vienintelė lietuviškai išversta jo knyga „Pasaulio pabaiga Breslau“), visi Roberto Galbraitho romanai apie privatų seklį Cormoraną Striką ir jų serialinė ekranizacija „Strike“, kurio naujausio, ketvirto sezono paskutinė serija buvo parodyta prieš savaitę.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Jei detektyvų autoriai ir mėgėjai sugalvotų paskelbti savo profesinę šventę, datą pasirinkti būtų visai nesunku. Puikiai tiktų pelnytai detektyvų karaliene vadinamos Agathos Christie gimtadienis, rugsėjo 15 d. Šiemet gimtadienis jubiliejinis, 130-tas, taigi puiki proga pakalbėti apie garsiąją detektyvų karalienę ir gausią jos svitą.Rekomenduojamos knygos: visi Agathos Christie detektyvai.Tarp jų ir naujausias apsakymo „Mėlynosios vazos paslaptis“ vertimas, išspausdintas naujausiame (8/9) literatūrinio žurnalo „Metai“ numeryje. Serialai „Puaro“ ir kelios versijos serialų apie Mis Marpl (laidos vedėjų mėgstamiausia – kurioje mis Marpl vaidina Joan Hickson).Su išlygomis rekomenduojamos modernios BBC ekranizacijos: „Kreivas namelis“, „ABC žmogžudystės“, „Vila „Baltas arklys“; filmai „Žmogžudystė Rytų eksprese“ (senas su Peteriu Ustinovu, naujas su Kennethu Branah).Sophie Hannah detektyvas apie Puaro „Žmogžudystės su monograma“. . Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Ar gali šaltis, bjaurastis, dvokas, korupcija, sadizmas ir žiaurios žmogžudystės tapti teigiamais šalies įvaizdžio elementais? Gali, jei visa tai yra gerame detektyviniame romane. Įsivaizduojami, bet meistriškai aprašyti nusikaltimai, padaryti realiuose miestuose detektyvų skaitytojams neretai tampa pretekstu nenuviliančioms kelionėms.Rekomenduojamos knygos: Niklas Nakt och Dag „1793“ ir į lietuvių kalbą išversti Donos Leon detektyvai: „Mirtis La Fenice teatre“, „Mirtis svetimame krašte“, „Nepažįstamas venecijietis“, „Venecijietiška mįslė“.Vedėjai: Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Yra detektyvinių istorijų, kurių pasakotojai pagrįstai kelia skaitytojo įtarimą: dažnai jie ne tik neatskleidžia visos informacijos, bet dar ir tyčia ją iškraipo ar pateikia taip, kad skaitytojas negali būti tikras, tiesa tai ar melas. Toks pasakojimo būdas labai įtraukia, nes skatina skaitytoją aktyviai ieškoti tiesos, be to, labai primena realų gyvenimą, kuriame juk retai galime tiksliai pasakyti, kas meluoja, o kas sako tiesą, ir daugumą sprendimų darome kliaudamiesi neišsamia informacija.Rekomenduojamos knygos: Iain Pears „Likimo pirštas“, Gillian Flynn „Dingusi“ (ir filmas pagal knygą).Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis