Kultūros dėmuo politinių partijų programose vis ryškesnis, tačiau, kaip pastebi jas nagrinėję ekspertai, gilesnių įžvalgų ir priemonių, kaip spręsti kultūros sektoriaus problemas, trūksta.Šiuo metu atnaujinamas Sugiharos namų muziejus Kaune sulaukė gerų žinių – įsteigtas neliečiamojo kapitalo fondas, kuris sieks sukurti nepriklausomą pasyvių pajamų srautą, leisiantį muziejui toliau skleisti Čijunės Sugihara, Jano Zwartendijkos ir kitų diplomatų, gelbėjusių gyvybes Antrojo pasaulinio karo metu, istorijas ir puoselėti tolerancijos bei humanizmo vertybes.„Mūsų virtuvė nėra prašmatni, tai ne triufeliai ir ikrai. Neišsiskiriame tokiu pasididžiavimu kaip italai ar prancūzai“, – sako Arkties virtuvę populiarinantis šefas Per Theodor Tørrissen. Jis šių metų Europos kultūros sostinei, už Šiaurės poliarinio rato esančiai Budei padeda įgyvendinti ambiciją įrašyti Arkties virtuvę į pasaulio kulinarinį žemėlapį.Pasaulio kultūros apžvalgoje – žvilgsnis į duris iš lėto atveriantį didžiausią pasaulyje archeologijos muziejų Egipte, naujai pasirodžiusią informaciją apie Kristupo Kolumbo kilmę bei šią savaitę žuvusį britų muzikos grupės „One Direction“ narį Liamą Payne’ą.„Apie motinas karo metu kalbama atsargiai, pagarbiai ir, kaip ten bebūtų, saikingai. Tikrieji motinų išgyvenimai per karą – tai milžiniškas aisbergo kūnas po vandeniu, nematomas ir nebylus“, – komentare sako rašytoja Dalia Staponkutė.„Tie veikėjai supanašėjo su balandžiais – vis slampinėja, kažko ieško, kaulija“, – apie naujos parodos personažus, įkvėptus Vilniaus stoties rajono, sako tapytojas Andrius Makarevičius.Svarbu, kad Klaipėda nenueitų „popsiniu“ keliu, kas būdinga uostamiesčiui, – apie tokią nerimą keliančią riziką kalba rašytoja, muziejininkė, Vilniuje augusi, tačiau jau keletą dešimtmečių Klaipėdoje gyvenanti ir šio miesto kultūrinį pulsą skatinanti Sondra Simana. Kokius utopinius ir distopinius kultūrinius scenarijus ji piešia Klaipėdai?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda interviu LRT KLASIKAI užsiminė apie norą Lietuvos sezono Prancūzijoje sėkmę pakartoti ir Italijoje ar Vokietijoje. Kiek realu šiose šalyse įgyvendinti tokį ar panašų projektą?„Jeigu aš būčiau Vilniaus savivaldybėje, Vilniaus senamiestį ir panašias paveldo erdves paskelbčiau zonomis be grafičių ir įvesčiau taisyklę, kad per 24-ias valandas grafitis būtų pašalinamas, bet visuose kituose rajonuose padaryčiau mažiausiai po vieną legalią sieną“, – tokią išeitį diskusijoje apie grafičius sostinėje siūlo sociologė Veronika Urbonaitė-Barkauskienė.Jau kitą savaitę Kaune, VDU botanikos sode, prasideda teatro festivalis Namas Nr. 5. Jis pristatomas kaip trumpas prieglobstis netradiciniam, interaktyviam teatrui, siekiant bent kiek numalšinti tokio meno alkį Kaune. Botanikos sodo oranžerijoje repetuojantis režisierius Karolis Zajauskas pristato Narcizo mitą šiuolaikiniame kontekste.Pasaulio kultūros apžvalgoje – žvilgsnis į meno mugę Frieze bei nusistovėjusias normas keisti kviečiantį moterų menę festivalį Londone, taip pat Nobelio literatūros premiją pelniusios pietų korėjietės Han Kang kūryba, pasibaigusios 30 metų trukusios knygos padiktuotos lobio paieškos ir nauja džiazo atlikėjos Samaros Joy muzika.„Įprastai Nobelio premija reiškia prestižą ir nemažus pinigus. Visgi, esama šios iniciatyvos kritikų“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis. Kodėl premija kritikuojama ir kaip visų Nobelio premijų kontekste atrodo apdovanojimas už literatūrą?Kalbėti apie Krymo totorių paveldą nelengva, nes jį naikino pirmiausia carinė, o vėliau ir sovietų Rusija, tačiau entuziastų dėka šis palikimas dar gyvas ir kuriamas naujai. Kokią Krymo totorių istoriją bando atgaivinti Rustemas Skrybinas?Anot meno edukatoriaus, menininko Viliaus Vaitiekūno, užmiestyje galima gyvai matyti procesus, apie kuriuos mieste tik pasiskaitai. Jo minima užmiesčio teritorija – tai Pakruojo rajone įsikūrę Aleknaičiai. Čia, tarpukario laikus menančiame pastate, kuriame kadaise buvo įsikūrusi mokykla, Vilius yra įkūręs ir su bendraminčiais plėtoja Akee – Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvę. Kaip Akee veikla galėtų atrodyti, jei neribotų infrastruktūriniai iššūkiai? Kokie yra privalumai, kuriuos vietos bendruomenei ir kūrėjams iš įvairių Lietuvos kampelių gali pasiūlyti užmiesčio teritorijos?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Jei Lietuva būtų pasiryžusi skirti daug pinigų, kad užsienyje populiarintų savo menininkus, galbūt tokia programa ir įvyktų“, – sako Camille Mathon, viena iš Tulūzos bienalės organizatorių. Tulūzoje pristatoma speciali Lietuvos scenos meno programa, toks išskirtinis dėmesys būtų sunkiai įmanomas, jei ne Lietuvos sezonas Prancūzijoje.Prancūzus į Lietuvos kultūrą ir kulinariją pažvelgti kviečia dvi savaites Paryžiuje veiksiantis restoranas „Vilnelė“.Visaginą fotografavęs indas Prašant Rana išleido knygą apie šį miestą „Taikusis atomas“.Pasaulio kultūros naujienos.„Nepaisant skirtingų geopolitinių kontekstų ir specifinių tautinių atminčių, partizaninė rezistencija lieka pamatine, universalia pilietinio pasipriešinimo autoritarizmams patirtimi“, – komentare teigia vertėja Toma Gudelytė.Estijos kultūros fondas kitais metais minės veiklos 100-metį. Koks yra šio svarbaus Estijos fondo veikimo modelis?Tarptautiniame fotografijos ir medijų meno festivalyje – tyrimas apie vartus. Tiksliau, tvorą. Kauno tvirtovės tvorą, pasklidusią po viešas ir privačias miesto erdves. Ji sudomino fotografą Luką Mykolaitį. Kartu su bendraminčiais miesto sluoksnių tyrėjais jis yra įkūręs skambiai pavadintą draugiją „Paveldo institutas“ ir siūlo alternatyvą įprastiems istoriniams tyrimams.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Šiais metais Europos kultūros sostine džiaugiasi netolimo Tartu gyventojai, 2027- aisiais šis titulas atiteks Latvijos miestui Liepojai, o dar po dviejų metų - Lenkijos miestui Liublinui. Kaip ši žinia pasitikta Lenkijoje ir koks Liublinas pačių lenkų akimis?Nacius palaikęs, Hitleriui nekrologą parašęs, savo laiku provokatyvus, tačiau iki šių dienų didelį skaitymo malonumą suteikiantis kūrėjas. Tai norvegų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Knutas Hamsunas. Kol Norvegijoje diskutuojama, ką šiandien daryti su prieštaringai vertinamo rašytojo palikimu, Lietuvos skaitytojai vis dar laukia kokybiškų Hamsuno literatūros vertimų ir dar tik pažindinasi su jo niuansuota biografija.Ispanų teatro kūrėjas Pablo Gisbert tiki, kad šiuolaikinis teatras pranašesnis už kiną, o Europoje turime laikytis drauge. Barselonoje gyvenantis duetas jau pažįstamas lietuviams – šią vasarą jo trupės spektaklį Tado Ivanausko sodyboje prie Kauno pamatė beveik tūkstantis žmonių. Dar vieną kūrinį trupė atveža į festivalį „Sirenos“.„Ar mada gali reprezentuoti Lietuvą užsienyje?“ – komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.„Jaučiuosi kaip geležis, o Panevėžys – kaip magnetas“, – sako aktorius Irmantas Pilis. Jis veda ekskursijas „Panevėžys turi senamiestį“ ir pasakoja, kaip mato gimtąjį miestą, apie miesto dėmesį kultūrai ir tai, kas skatina jaunus žmones čia grįžti.„Jeigu nori atskleisti ir reprezentuoti savo visuomenės įvairovę, menas yra viena iš formų tai daryti,“ – apie žmonių įvairovės atspindėjimą naujausiame šokio spektaklyje „Lustopija“ sako vienas jo choreografų Laurynas Žakevičius. Kokį visuomenės paveikslą piešia šis spektaklis?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Į Lietuvos kino teatrus atkeliavo Lauryno Bareišos vaidybinis filmas „Sesės“, prieš mėnesį Lokarno kino festivalyje įvertintas net dviem leopardais.Antrojo pasaulinio karo metais Rytų Ukrainos miestą Bachmutą, tuomet vadintą Artiomovsku, nusiaubė naciai. Po 80 metų – rusai. Vokiečių vaizdo menininko Clemenso von Wedemeyerio senelis su filmavimo kamera Ukrainoje lankėsi 1941-aisiais, o jis pats – prieš pat plataus masto invaziją. Menininko darbas šiuo metu eksponuojamas Kauno IX forto muziejuje.„Lėlės yra puikus alternatyvios anatomijos pavyzdys. Lėlių teatras – smagus būdas tyrinėti žmogaus kūno įvairovę ir grožįׅ“, – sako vizualinio teatro tyrėja Cariad Astles. Baltijos šalių vizualinio teatro vitrinoje Vilniuje besilankiusi ekspertė teigia, kad įtrauktis yra tokio teatro ateitis ir akcentuoja, kad jis gali būti stipriai politinis, nes gali iškomunikuoti tai, ką sunku nusakyti žodžiais.„Žvelgiant iš šono į gospel muziką, atrodo, kad ji yra labai sudėtinga, bet iš tiesų – ne. Ji yra labai paprasta ir priimanti visus,“ – taip sako dainininkė, gospel muzikos puoselėtoja Kristina Žaldokaitė.„Konteineris ant kelio į Naująją Šiaurę“, – taip savo komentarą pavadino nemotyrininkas Ernestas Parulskis, po dešimtmečio išsiruošęs į jau žinomą maršrutą Žemaitijoje ir aprašęs muziejus ištikusius pokyčius.Rodos, kad komedija Lietuvoje išgyvena aukso amžių. O gal jai sekasi tik Vilniuje? Ką reikėtų daryti, kad komedijos kultūra klestėtų ir kituose Lietuvos miestuose?„Vienas iš mano siekių bus suformuoti nacionalinę jaunųjų talentų platformą“, – sako darbą LNOBT generalinės direktoriaus pareigose pradedanti Laima Vilimienė. Pokalbis su ja apie teatro programos formavimo principus, darbo metodus ir LNOBT projektų likimą.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Vienam garsiausių Lietuvos filosofų, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Arvydui Šliogeriui šią savaitę būtų sukakę 80-imt.Rugsėjo pradžioje iškilmingai atidaryta dalis pastatytų naujųjų Lietuvos ir muzikos teatro akademijos rūmų Olandų gatvėje Vilniuje. Kiek kukliau savo mokinius atnaujintose patalpose Vilniaus naujamiestyje sugrįžti kviečia Justino Vienožinskio dailės mokykla.„Tai yra ne tik Lietuvos problema“, – komentuodamas pastebėjimus, kad mąžta susidomėjusių liaudies dainomis, sako etnomuzikologas Rytis Ambrazevičius. 2025-ieji paskelbti Lietuvių liaudies dainų metais. Kaip keičiasi folklorinio dainavimo tradicijos Lietuvoje?Pasaulio kultūros apžvalgoje – žvilgsnis į Prancūzijoje prasidėjusį Lietuvos kultūros ir meno sezoną.Lietuvos parodos prestižiniame „Pompidou“ kultūros ir meno centre, Vilniaus ir Sorbonos universitetų bendradarbiavimas, naktinės vilnietiškos kultūros vakarėliai Paryžiuje ir kiti ryškiausi Lietuvos sezono Prancūzijoje atidarymo savaitgalio akcentai su Paryžiuje dirbančiais bendradarbiais Austėja Kuskiene, Kotryna Lingiene ir Ignu Zaliecku.„Prancūzija ilgus metus buvo ir, deja, vis dar yra labai puiki žaidimų aikštelė rusų propagandai“, – pripažįsta vienas dienraščio „Le Monde“ kultūros redaktorių Florent’as Georgesco. Pokalbis su apie 25-erius metus reguliariai Lietuvoje viešinčiu žurnalistu apie tai, kodėl Prancūzijai naudinga daugiau žinoti apie mūsų kultūrą ir istoriją, prancūzų santykį su ukrainiečių ir rusų menininkais ir kultūros žurnalistikos vaidmenį šiandieniniame geopolitiniame kontekste.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Šarūnas Mažeika/BNS

Prieš porą dienų netekome rašytojo Rolando Rastausko. Kas jį jaudino kaip kūrėją, kas yra jo tipinis skaitytojas ir kodėl jį galima laikyti miesto intelektualu? Interviu su Rolandu Rastausku ištraukos.Šiuolaikinio meno centre Vilniuje prasidėjo 15-oji Baltijos trienalė. Menininkas Toine Horvers joje pristato 15 valandų truksiantį performansą „Rolling 1“. Šis darbas pirmą kartą atliktas prieš 38 metus Amsterdame.Antanas Smetona – išdavikas ar tautos herojus? Didvyris ar bailys?Autoritaras ar autoritetas? Tai – tikri palyginimai, sklandantys visuomenėje. Šiemet pirmajam Lietuvos Respublikos prezidentui sukanka 150 metų ir Istorinė Prezidentūra Kaune klausia – ar tikrai vertindami šią asmenybę žinote viską?Rusijos pradėtas karas Ukrainoje parodė, kad taikiniu tampa ne tik karinė infrastruktūra, bet ir kultūros įstaigos, būtent todėl buvo parengtas kultūros vertybių apsaugos planas.„Miestai pagaliau tampa vis patrauklesni gyvenimui, o iki tol svajone buvęs būstas užmiestyje pradeda kelti vis daugiau klausimų. Tai didžiulis žmonių galvose įvykęs vertybinis kūlvirstis, darantis esminę įtaką planuojant miestų plėtrą ir Lietuvos ateitį“, – apie Lietuvos miestų aukso amžiaus pradžią sako architektas Andrius Ropolas.Pasaulio kultūros apžvalgoje - vandens festivalis Benine, į Vanuatu sugrąžinti pavogti palaikai bei Peru medkirčiai, besiveržiantys į autochtonų teritorijas.„Dizaino pasaulyje vyksta virsmas“, – taip į dizaino lauką žvelgia parodų architektas, kuratorius ir daiktų dizaineris Vytautas Gečas. Kaip keičiasi šis laukas ir kiek dar stipri tautinė tapatybė dizaino sferoje?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Drąsiai bandykite ir nesmerkite savęs“, – Lietuvos mokytojams linki tarpdisciplininio meno kūrėja Dalia Kiaupaitė, mokanti mokytojų bendruomenes kūrybiškumo. Ar kiekvienas gali jo išmokti?Šiemet apie savo veiklos pabaigą paskelbė ne vienas dešimtmečiais veiklą vykdęs festivalis. Kas lemia festivalių rinkos susitraukimą ir kas laukia likusiųjų?Ar esate lankęsi kariljono koncerte? Gali būti, kad taip, tik apie tai nesusimąstėte. Šis plačiai girdimas, bet ne visiems matomas instrumentas Kaune skamba jau beveik devyniasdešimt metų.Pasaulio kultūros apžvalgoje - bronzinio Elono Musk'o biusto kelionė Amerikoje, vienas garsiausių maisto mūšių festivalių pasaulyje „La Tomatina“ bei netyčia vaiko muziejuje sudaužyta tūkstantmetė vaza.„Kam šiandien turėtų tekti viešųjų paslaugų prioritetas – paslaugų decentralizacijai, priartinant jas prie žmonių, ar buhalteriniam požiūriui, skatinančiam stambinti mokyklas ir ligonines, taupyti išteklius ir telkti juos didžiuosiuose miestuose?“ – komentare svarsto istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Šiemet minime 120-ąsias tapytojo Antano Gudaičio gimimo metines. Prisimenant šį kūrėją ir minint jo vardo kūrybos fondo įsteigimą atidaroma paroda „Kompozicijos“.„Jei galėčiau pragyventi tik iš kūrybos, būčiau vienas produktyviausių Lietuvos menininkų“, – sako Denisas Kolomyckis. Laisvai samdomas menininkas periodiškai susiranda pastovų darbą, tačiau pripažįsta – etatas žlugdo kūrybiškumą. Šią savaitę kūrėjas Jonavoje pristatė apie lyčių tapatybę ir stereotipus kalbančią parodą „Femina“, kurią, likus vos keletui dienų iki atidarymo, principingai nutarė iškeldinti iš Jonavos kultūros centro. Šį sprendimą kūrėjas priėmė sužinojęs apie galimą neskaidrią ir neetišką įstaigos vadovo veiklą. „Sėskim ir pakalbėkim“ susitikimas su Denisu Kolomyckiu apie kūrybinį principingumą, aktyvistinę ir profsąjunginę veiklą, kūrybos pristatymus regionuose ir vizualaus meno kūrėjams mokamus ar nemokamus honorarus.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos kinas pirmą kartą taip ryškiai sužibėjo Lokarno kino festivalyje, iš kurio režisieriai Saulė Bliuvaitė ir Laurynas Bareiša parvežė net 4 leopardus. Pastaruoju metu galime džiaugtis ryškiais mūsų kino kūrėjų pasiekimais A lygio festivaliuose, kokios priežastys lemia tokią Lietuvos kino tarptautinę sėkmę?Gelbėtojas – architektui, medinio paveldo puoselėtojui Povilui Konkulevičiui galima pritaikyti ir tokį epitetą. Prosenelio namą Kauno žaliakalnyje paveldėjęs vyras nejučiom emė kolekcionuoti tai, kas šiandien vos telpa į tris sandėlius. Architektu dirbantis Povilas svajoja apie visiems susidomėjusiems atvirą Statybų kultūros centrą.1899 m. Palangoje viešai suvaidinta pirmoji lietuviška komedija „Amerika pirtyje“. Literatūrologė Aušra Martišiūtė-Linartienė pasakoja, kad „Amerika pirtyje“ ir mėgėjų klojimo teatrai buvo tarsi kultūrinis lietuvių ginklas prieš carinę valdžią, padėjęs sutelkti lietuvius ir išsaugoti kalbą bei kultūrą.„Kapanokis pasaulyje, kuriame nėra logikos“, – taip režisieriaus Yorgo Lanthimo filmų sukeliamą pojūtį apibūdina kino kritikas Vladas Rožėnas. „Skalvijos“ kino centras nutarė pakviesti į jo filmų retrospektyvą „Visi žaidimai turi savo taisykles“.„Taylor Swift triumfo raktai: muzikos rinkodaros pamokos, kurių Katy Perry dar neišmoko“, – taip socialinių tinklų ekspertas, „Venudu“ lektorius Darius Gerulis pavadino savo komentarą.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie nuo gaisro išgelbėtus Somerseto rūmus Londone, aukcione siūlomus vintažinius kompanijos „Apple“ gaminius ir Stev'ui Jobs'ui priklausiusius asmeninius daiktus bei Jungtinėje Karalystėje bibliotekininkų prašomą uždrausti literatūrą.„Paskutiniu metu pastebiu besikeičiantį filmo kūrėjų požiūrį – jie nori, kad jų darbus pamatytų kuo daugiau žiūrovų ir į tai investuoja vis daugiau", – sako Lietuvos kino centro vadovas Laimonas Ubavičius. Susitikimas su juo – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Per Žolinę Kaune nuaidėjo sutartinių maratonas „Suburtynė“. Jo organizatorė Skaidra Jančaitė teigia, kad renginys atviras visiems – net tiems, kurie nežino žodžių ir iki šiol nėra giedoję, o sutartinės padeda susikalbėti ir iš tiesų išgirsti vienas kitą.Mokykla tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių, pamokos, kuriose galite šokti ir analizuoti šokio kūrimo ir režisūros aspektus – būtent tai pasiūlys Neringos gimnazija, nuo šių metų rugsėjo pirmosios tapsianti atvira meno mokykla.„Mes bandėme ištrinti samių kultūrą“, – apie norvegizacijos politiką pasakoja Samių muziejaus Europos kultūros sostinėje Budėje kuratorius Kristofferis Dolmenas. Norvegija šiandien bando atitaisyti samiams sukeltą istorinę skriaudą. Samių kultūra – vienas svarbiausių ir daugiausia užsienio dėmesio sulaukiančių kultūros sostinės programos akcentų.Pasaulio kultūros apžvalga.„Klaipėdos kultūros magistrai yra rimta ir laiko išbandyta Institucija (iš didžiosios „i“ raidės). <...> Čia gali įžvelgti ne tik lokalias įtampas tarp kūrybinių genčių, bet ir iššifruoti platesnius kultūrinius suvokimo procesus, pasaulio klasifikavimo schemas ir vertes, mąstymo struktūras ir jų slinktis“, – komentare svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas.„Šitas eilutes girdite be pasiruošimo. Aš suprantu, kiekvienam tai būtų keista, bet dabar negirdėsite parašyto teksto“, – užlipęs ant scenos repuoja grupės „Freestarz“ narys Aleksandras Kovganko-Sania Banginis. „Improvizacinis repas arba geriau žinomas anglišku pavadinimu „freestyle’as“ – tai žaidimas žodžiais“, – sako atlikėjas.„Kiekvienas filmas man yra kaip nauja problema, kažkoks naujas klausimas, kurį aš noriu apmąstyti per filmą, per vaizdą ir tuo pasidalinti su žiūrovu“, – kalbėdamas apie naujausią savo pilnametražį filmą „Sesės“, sako kino režisierius Laurynas Bareiša. Pokalbis apie jo kūrimo užkulisius ir premjerą Lokarno kino festivalyje.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Filosofas ir leidėjas Viktoras Bachmetjevas tiki, kad knygynas – daugiau nei knygų parduotuvė. Visgi jo įsteigtam „Kolibriui“ Kaune sekasi ne taip gerai, kaip norėtųsi.Menininkė Emilija Povilanskaitė savo naujoje solo parodoje meno kūriniuose įdarbina elektrą.Kuo folkloro tyrinėtojams įdomus Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantis Adutiškio kraštas?Pasaulio kultūros naujienos.„Slemas – išties pigi priemonė šiuolaikiškai ir aktualumu pulsuojančiai kultūrai į periferijas atnešti“, – sako rašytoja Renata Karvelis, pridurianti, kad visgi daug potencialių kūrėjų baidosi periferijos, nes ten reikės būti reiškiniu.Klingonų ar dotrakių? O gal esperanto, Interlingua ar TokiPona? Tai tik keli dirbtinių kalbų pavyzdžiai. Anot kalbininko Mariaus Smetonos, dirbtinės kalbos ateityje veikiausiai leis lengviau bendrauti su dirbtiniu intelektu.„Japonija tiesiogine ir perkeltine prasme tapo sala, iš kurios nebuvo galimybių ištrūkti. Buvo labai sunku, iš kelionės grįžau su daugiau žilų plaukų“, – pasakoja karantino pradžioje piligriminiu keliu po 88 šventyklas Japonijoje ėjęs Narius Kairys.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

LRT KLASIKA keliauja po privačius, nišinius Lietuvos muziejus, vienas jų – neatrasto ir nesuprasto menininko Audrio Purlio muziejus Molėtų rajono Svobiškėlio kaime.Meninis projektas „Kalbantys jausmai“ drauge su Šalčininkų jaunimu kūrė poeziją, kad ugdytų jų emocinį intelektą.Esame ne teatralai, o vaizdų darbininkai – taip save apibūdina „Psilikono teatro“ kūrėjai Auksė ir Darius Petruliai. Nuo 2016 m. šis teatras tyrinėja nebeveikiančius, apleistus istorinius fabrikus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Spektaklis „Širdys ir kaminai“ apie legendinį Kauno avalynės fabriką „Lituanica“ bus pristatytas tarptautiniame scenos menų festivalyje „ConTempo.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje: žvilgsnis į naujausius į UNESCO saugomo paveldo sąrašą įtrauktus kultūrinius objektus, besikeičiančio klimato metamus iššūkius meno kūrinių saugotojams ir pervežėjams bei istorija apie amerikietės įsigytą Marko Chagallo paveikslą už 2 dolerius.Apie ką pagalvote, išgirdę frazę „vasaros garsai“. Apie garsyną, aptiktą Tokijuje, Vilniuje ir Suvalkijoje, pasakoja menotyrininkė Agnė Narušytė.Anykščiuose Kultūros taryba pristatė naujas kultūros strategijos gaires. Kaip Anykščiai ketina plėtoti savo kultūros gyvenimą?Apie tapybai tinkamus sezonus, laiką, kurio reikia išmokti, žodį „performansas“, ir tylos garsą su šiuolaikine menininke Židrija Janušaite – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrika.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Šią savaitę jau 19-ą kartą įvyko vasaros tradicija tapęs akademinis vasaros seminaras „Literatūros salos“. Lietuvos literatūros studentus, doktorantus, dėstytojus ir mokslininkus į Vilkaviškio rajoną ir Kudirkos Naumiestį subūręs renginys šiemet atsižvelgė į aktualias diskusijas dėl rašytojų biografijų ir jų vertinimo bei atminties įamžinimo, todėl plėtojo temą „Autorius ir autorystė“. Humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė Solveiga Daugirdaitė „Literatūros salose“ skaitė pranešimą „Nesamos moterys“. Šis pranešimas paremtas jos drauge su Dalia Satkauskyte ir Loreta Mačianskaite vykdomu tyrimu apie paskutinę sovietmečiu augusių moterų kartą, kuri, kaip pastebi tyrėjos, menkai save realizavo didžiojoje literatūroje.Miestas – tai ne tik istorija, bet ir dabartis. Ne tik pilys ir muziejai, bet ir dujų vamzdynai, viešojo transporto maršrutai, kasdien gimstantys ir mirštantys jo gyventojai. Naują požiūrį į tai, kaip pristatome savo aplinką, siūlo Kauno miesto muziejus, šį mėnesį atvėręs ekspoziciją rotušėje. Pažintį su naujienomis pradėkime nuo daiktų stendo, kuriame miestas bilda, teka, dega, skambina ir kitaip pulsuoja.Po beveik trejų metų šiuolaikinio meno žinovams bei gerbėjams trumpam atsiveria viena didžiausių ekspozicinių erdvių Baltijos šalyse – Šiuolaikinis meno centras arba kaip mes įpratę sakyti „ŠMC“.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje – sugriautą vaikų ligoninę Ukrainoje įprasminęs Kyjivo orkestras, plataus masto pavogtų meno vertybių sugrąžinimo operacija Europoje, Nigerijos menininko sumuštas Gineso rekordas bei nauja Esperanzos Spalding bei Miltono Nascimento muzika.Prozininkė, vertėja ir literatūros kritikė Dalia Staponkutė žvelgia į kultūrinius skirtumus tarp regionų ir sako, kad „jokiais matavimo vienetais neįmanoma tiksliai išmatuoti atstumo tarp žmonių ir jų skirtumų“. Komentare autorė žvelgia į Lietuvos regionus subtiliai ir per asmeninį ryšį su jais.Iš kur kilo lietuviški sporto šakų pavadinimai? Kodėl sakome krepšinis, o ne basketbolas? Kaip siūlyta vadinti futbolą ir kodėl tai neprigijo? Kalbininkė Vilma Zubaitienė pasakoja apie lietuviškos sporto terminijos atsiradimą ir įvairius siūlymus, kaip galėtume vadinti vieną ar kitą sporto šaką.„Moterų buvo, bet jos neišsilaikė“, – apie moteris fotografes sovietų okupacijos laikotarpiu Lietuvoje sako 70 metų fotografuojanti Irena Giedraitienė. Jos personalinė paroda „Sulaukti“ atidaryta sostinės „Prospekto“ fotografijos galerijoje. Kas jai padėjo išsilaikyti šiame sudėtingame fotografijos lauke, su autore kalbasi Urtė Karalaitė.Laidos vedėja – Rūta Dambravaitė, redaktorė – Indrė Kaminckaitė.

Liepą Kaune surengtos net dvi mokslinės konferencijos, skirtos paminėti Kauno geto sunaikinimo 80-asias metines. Tarp šią savaitę Kauno IX forto muziejuje kalbėjusių pranešėjų buvo vokietė istorikė Andrea Löw. Šiuolaikinės istorijos instituto Holokausto studijų centro Miunchene atstovė pristatė savo tyrimą apie vokiškai kalbančius žydus, nacių deportuotus į okupuotas Baltijos šalis.„Žmonėms patinka būti gundomiems, gąsdinamiems, žavimiems, įkvepiamiems narsos“, – taip parodos „Gražuolės, pamėklės ir samurajai“ potekstę aiškina jos kuratorius Arūnas Gelūnas. Kokį dialogą parodoje mezga 17 a. ir šiuolaikiniai kūriniai?Staškūniškio Arklių pašto stotį, statytą beveik prieš du šimtus metų, nuo visiško sunykimo išgelbėjo tai, kad buvusios stoties pastatai nėra valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąraše.Pasaulio kultūros apžvalgoje: plačiai pasklidusių nuotraukų, užfiksavusių pasikėsinimą į buvusį Jungtinių Valstijų prezidentą Donaldą Trump‘ą, analizė bei po to sekusių kontroversiškų pasisakymų pasekmės.„Kol vienos valstybės – tarp jų ir Lietuva – nacionalinėms uniformoms dėmesio beveik neskiria bei atletus rengia principu „kad būtų patogu, pigu ir nedarytų per daug gėdos“, kitos nebijo drąsesnių dizaino sprendimų bei uniformas suvokia kaip būdą atkreipti pasaulio žiniasklaidos dėmesį dar iki pirmųjų medalių dalybų“, – apie olimpines uniformas sako mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Istorikai sako, kad dar per anksti kalbėti šia tema, per daug gyvųjų. Politikai teigia, kad pavojinga ir nesaugu. Vyresnio amžiaus žmonės išgirdę susigūžia ir suka pokalbio temą kita linkme. Tai KGB tabu mūsų visuomenėje. „Mano mama agentė“ – režisierės Jūratės Samulionytės pasakojimas, įvertintas I-ąja premija LRT RADIJO akademijoje.Vienas kol kas dar neįgyventas kūrybinis projektas kino kūrėją Jūratę Samulionytę paskatino susimąstyti – galbūt kas nors iš jos artimųjų buvo KGB agentas? Anot kūrėjos, ne visus su sovietų valdžia kolaburavusios asmenis reikėtų laikyti valstybės priešais, prasminga apmąstyti scenarijų: kaip jausčiausi, jei sužinočiau, kad KGB agente buvo mane labai mylėjusi, man skanią uogienę virusi močiutė? Su Jūrate Samulionyte kalbamės apie patirtis, kurios ją atvedė iki šių apmąstymų, kompleksišką KGB agentų šiandienos visuomenėje temą, sunkią norinčių kalbėti gyvųjų liudinininkų paiešką, neatsakytus klausimus ir režisierei naują garso dokumentikos raišką.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Anot Oskaro Koršunovo, Ukrainos teatre yra pasenusių dalykų, kita vertus, ten vyksta judėjimai, kurie gerokai lenkia tai, kas vyksta Lietuvos teatro scenoje. Režisierius šį savaitgalį Marijos Zenkovetskos teatre Lvive pristato spektaklį „Tartiufas“.Kaip galime kūrybiškai įdarbinti matomą ir nematomą saulės energiją mūsų kasdieniuose ritualuose? Kaip lyčių vaidmenys susiję su atsinaujinančia energija? Tokius klausimus kėlė ir bandė atsakyti renginių ciklo „Saulės laboratorija“ dalyviai.Ar gali būti, kad mieste kultūros renginių pasiūla viršija paklausą? Tokia situacija pažįstama lėtojo miesto koncepciją vystantiems Anykščiams.Pasaulio kultūros apžvalga: tyrimas Jungtinėse Valstijose atskleidė, kad meno istorikams ir vizualiųjų menų specialistams Niujorke darbą rasti sunkiausia, Londone vyksta šiuolaikinis klounų festivalis, o olimpinių žaidynių laukiantis Paryžius nepamiršta ir kultūros.„Esame įtikinti, kad nuolatinė laiko stoka – normalu, o prokrastinacija ir laiko švaistymas – ne. Šiuo požiūriu, blogai buvo visuomet“, – svarsto filosofas Aldis Gedutis.„Man patinka paslėpto viešojo meno idėja“, – sako ispanų menininkas, po pasaulį keliaujančio projekto „Cement Eclipses“ autorius Isaacas Cordalis. Vilniaus gatvėse jau įsikūrė jo sukurti maži, 15 cm aukščio žmogeliukai, kuriais menininkais kalba apie progeso šalutinius poveikius: miestų „magdonalizaciją“, kapitalizmą ir patriarchatą.Ar mes iš tiesų esame vertybinė visuomenė? O gal visgi pragmatinė? Tokį klausimą kelia Rūta Vyžintaitė-Lajienė, save visų pirma pristatanti kaip kaunietę. Konkursą paminklui apie paminklą Brazauskui paskelbusi kūrybininkė, kalbėdama apie pastaruosius Kauno įvykius, mini pilietinės veidmainystės terminą.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Kaip finalinio Dainų šventės vakaro programą vertina chorinės muzikos profesionalai? Kokius pastebėjimus bei kritiką linkę išsakyti kasdien su chorais dirbantys dirigentai?Kauno rajono muziejuje Raudondvario pilyje atidaryta jau trečioji šiemet paroda iš Samuelio Taco litvakų meno kolekcijos. Joje apsilankė ir su Samueliu Tacu susipažino Kotryna Lingienė.Apie modernizmą Kaune žinome visi, tačiau ar skiriame pakankamai dėmesio kituose miestuose esančiai modernistinei architektūrai? Tokį klausimą kelia paroda „Tautiška ir moderniška“.Pasaulio kultūros naujienos.Mados žurnalistės Deimantės Bulbenkaitės komentaras.Lietuvoje yra vos keli karilionai. Vienas jų Vilniuje, netoli Lukišųkės aikštės, įkurdintas daugiau kaip 40 metrų aukštyje.„Man įdomu kurti tapybą, kuri iš pirmo žvilgsnio neatrodo kaip tapyba“, – sako jaunosios kartos tapytoja Rūtė Merk, kurios personalinė paroda „Pažadai“ atvėrė duris Nacionalinėje dailės galerijoje.Ved. Marius Eidukonis

Kaune šiandien prasideda šimtmečio dainų šventės savaitė. Kaip didieji kultūriniai renginiai skatina turizmą Lietuvoje ir didina šalies žinomumą?Dailininkas ir dailėtyrininkas Justinas Vienožinskis į Lietuvos istoriją įėjo ir kaip Kauno meno mokyklos steigėjas. Šiandien čia Kauno kolegijos Menų akademijos studentai, viena jų, grafikos dizainerė Armanda Klimavičiūtė sukūrė vizualinį stilių Vienožinskio gimtojoje sodyboje veikiančiam muziejui.„Atrodytų, kad iš plakato būdavo reikalaujama ideologiškai angažuoto turinio, tačiau plastikos prasme, tai buvo labai moderni kalba“, – apie okupacijos laikotarpio studentiškus plakatus Lietuvoje sako Vilniaus dailės akademijos muziejaus direktorius Vidas Poškus. Kokios tendencijos vyravo to meto plakatuose?Pasaulio kultūros apžvalga.„Tu atrodai kaip paveikslas“ ir „Tu atrodai kaip klounas“. Kokiomis aplinkybėmis ištartume šiuos sakinius ir ką jie mums reiškia? Komentarą apie tai, kaip vartojame žodžius ir įtvirtiname smurto formas prieš tam tikras meno šakas, parengė režisierius Gildas Aleksa.Kaip renkamos liaudies dainos ir folkloras? Kaip randami senų dainų dar prisimenantys žmonės? Etnomuzikologė ir LMTA muzikinio folkloro archyvo vadovė Varsa Liutkutė-Zakarienė pasakoja, kas vyksta per folkloro užrašymo ekspedicijas, kaip jos organizuojamos ir kokių netikėtų nutikimų jų metu įvyksta.Rūta Elijošaitytė-Kaikarė net atostogų metu neatostogauja – ruošiasi įvairiems šių ir kitų metų tarptautiniams literatūros renginiams. Tarp jų – Vilniaus knygų mugė, literatūros forumas „Šiaurės vasara“ ir UNESCO literatūros miestų kongresas. Rūtos vadovaujame įstaiga „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ šiemet turėtų perimti trijų sostinės memorialinių muziejų valdymą, anot Rūtos, pasipiktinimas šiais pokyčiais ir juos lydėjusia klaidinga viešumoje paskleista informacija, nors ir nuslūgęs, bet vis dar jaučiamas. Su Rūta Elijošaityte-Kaikare prisėdome pakalbėti apie literatūros miestus, Vilniaus tapatybę šalyje ir užsienyje formuojančią literatūrą, memorialinių muziejų vaidmenį šiuolaikybėje, prieštaringai vertinamų asmenybių palikimo įprasminimą ir, žinoma, vasaros skaitinius.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Jubiliejinė visos Lietuvos dainų šventė birželio 29-ąją bus atidaryta Kauno dainų slėnyje, kur vyks Dainų diena „Miškais kalnai žaliuoja“. Beveik 4000 atlikėjų – choristų ir šokėjų – pasimatuos ką tik baigtą atnaujinti estradą, o dar daugiau žiūrovų – naujas Dainų slėnio tribūnas.Įsteigta nauja Kino kultūros asociacija. Kokius tikslus ji sau kelia?„Labai svarbu, kad nepasimestų tai, ką dar turime, nes labai daug archyvų pasimetė“, – pabrėždama reivo kultūros Lietuvoje tyrinėjimo svarbą, sako viena parodos apie šią kultūrinę terpę kuratorių Justė Kostikovaitė. Kokių objektų ir pasakojimų šiai istorijos ir meno parodai tikimasi rasti?Pasaulio kultūros apžvalga.„Italijoje jau kurį laiką rašytojų ir bendrai kūrėjų bendruomenė tikslingai puolama ir maišoma su žemėmis“, – komentare pasakoja vertėja Toma Gudelytė.Pirmoji Europos kultūros sostinė už Šiaurės poliarinio rato Budė mini programos vidurį ir kviečia į renginį „Vidurvasario misterija“. Tai ant jūros kranto vyksiantis, Šiaurės Norvegijos mitologija paremtas pasirodymas, kurį su vietos bendruomene kuria su britų kompanija „Walk the Plank“. Ši kompanija organizavo ne vieną skirtingų Europos kultūros sostinių renginį, taip pat prisidėjo prie „Kaunas 2022“.Šią savaitę Vilniuje įvyko europinė dokumentinio filmo „Mes – tai jūs“ apie Ukrainos mokinius ir jų mokytojus premjera. Filme rodomi skirtinguose Ukrainos miestuose ir išeivijoje gyvenantys paaugliai. Visus juos vienija suvokimas, kad jie yra savo šalies ateitis, tačiau kartu jiems rūpi ir tai, kas šiandien vyksta Ukrainoje. Apie ką galvoja ir kaip įvykius savo gimtinėje vertina trys iš penkių šio filmo herojų?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Geriausias sprendimas Lietuvai – kad kuo daugiau lietuvių cirko menininkų išvyktų studijuoti į užsienį, pagrindines cirko mokyklas Europoje“, – strategijas šiuolaikinio cirko plėtrai Lietuvoje dėlioja ekspertas iš Prancūzijos Jean-Michel Guy.Kaip 100-mečio Dainų šventei ruošiasi jaunimas, joje dalyvausiantis pirmą kartą?Tikimasi, kad netrukus Panevėžyje atsiras naujas skulptūrinis personažas, kuris įsikurs svarbiausiose miesto vietose ir pasakos jo istorijos akcentus.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie gyvūnų teisių aktyvistų Didžiojoje Britanijoje pašieptą naują karaliaus Karolio III portretą, už teisę saugiai važinėti dviračiu kovojančius apsinuoginusius aktyvistus ir šią savaitę mirusios prancūzų legendos Françoise Hardy muziką.„Jei, pavyzdžiui, kuri nors radijo stotis nuspręstų daryti savaitinę laidą apie skulptūras Kaune – turinio priežasčių tokiam dažnumo periodiškumui atsirastų – redaktoriai šią hipotetinę laidą galėtų priskirti dviem rubrikoms – įvairenybių arba politikos“, – komentare sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Kokios finansinės paramos sulaukia menininkai Norvegijoje?„Tikiu, kad reikia kurti tokį meną, kuris jungtų žmones ir būtų prieinamas visiems”, – sako personalinę parodą atidariusi fotografė, vertėja ir poetė Alexandra Bondarev.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Stebint bendrą situaciją Europoje, galima pastebėti sumažėjusį gaminamų filmų kiekį, taip nėra tik Lietuvoje“, – svarstydamas, kokios galimos sumažėjusių tarptautinių kino projektų Lietuvoje priežastys, sako Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas Martynas Mickėnas.Merkinėje užaugęs ir į ją gyventi grįžęs Algimantas Rokas Černiauskas čia organizuoja vietos gyventojus iš pradžių pritrenkusį meno festivalį „Aritmija“. Kūrėjas tiki, kad mūsų civilizaciją į priekį stumianti jėga slypi konflikte.Pasaulio kultūros apžvalgoje: apie tai, kaip menininkai vienijasi, kad nugalėtų Donaldą Trumpą rinkimuose, kaip komiksai užvaldė Pompidou centrą, apie rumunų poetę Aną Blandianą ir kodėl Jungtinėje Karalystėje kitą vasarą pasirodys penkiasdešimt milžiniškų žiurkių skulptūrų.Kokį Vilniaus bendruomenių paveikslą pamatė menininkė Kornelija Žvinklytė, išleidusi riboto tiražo bakalaurinį darbą „Bendruomeniauk“?Kalbėdamas apie moksleivių vasaros darbus, istorikas Domas Boguševičius sako: „Visuomenėje, kurioje darbštumas yra tapęs nacionalinės mitologijos dalimi, sunkiai suvokiama dykinėjimo, bastymosi, pasaulio pažinimo ir naujų įspūdžių svarba. Nepaisant to, kad kasmet per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą užplūsta priekaištai dėl mūsų literatūros kanono valstietiškojo turinio“.Nuo Malmėje vykusios „Eurovizijos“ praėjo vos mėnuo, o liepos pabaigoje prasidės kita svarbi šventė – Paryžiaus Olimpinės žaidynės. Kai „Eurovizija“ pernai vyko Liverpulyje, o prieš dvylika metų Londone degė olimpinė ugnis, Martinas Greenas buvo esminė figūra užtikrinant sklandžią transliuojamų renginių tėkmę.„Tokiose erdvėse kaip Čornobylio zona galima rasti įdomių atsakymų. Teritorija atveria kitokį požiūrį, leidžia atrasti dalykų, kurių kitaip nepastebėtum. Ir tai ne tik atsakymai į didžiuosius klausimus, kaip, pavyzdžiui, kas yra žmogus. Tai paprasti klausimai: kas yra atsakomybė, kas yra gamta“, – sako ukrainietė mokslininkė Svitlana Matviyenko. Ji tyrinėja atominį paveldą ir Rusijos naudojamą branduolinį terorizmą.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Panevėžyje atidarytas Stasio Eidrigevičiaus menų centras „Stasys Museum“. Kokius jausmus „Stasys Museum“ atsiradimas kelia kitoms miesto kultūros įstaigoms? Kaip pasikeis konkurencinė meno įstaigų aplinka?Australijos ir Lietuvos menininkė Jazmina Cininas geriausiai žinoma dėl techniškai sudėtingų redukcinių linoraižinių, vaizduojančių moteris vilkolakes. Šįkart Kaune ji atidarė lagerfonų parodą „Padarė žvirblis alutį“.„Iššūkiai, su kuriais susiduria Holivudas, yra labai panašūs į tuos, su kuriais susiduriame mes visame pasaulyje, visose srityse. Tai poliarizacija, kai didėja atskirtis tarp turtingiausių žmonių ir tų, kurie pinigų turi mažiausiai“, – sako viduriniosios klasės aktoriumi save vadinantis Sean‘as Gunn‘as. Pokalbis su superherojų filmuose vaidinančiu aktoriumi apie tokių filmų kultūrą ir gerbėjų bendruomenę bei pernai vykusius Holivudo aktorių streikus ir neišspręstas Holivudo problemas.„Bėda yra tada, kai kultūros įstaigoje dirba žmonės, kompetencijomis niekuo nesiskiriantys nuo paprastų „žmonių iš gatvės“. Nežinantys, kuo skiriasi Stasio Eidrigevičiaus kūriniai nuo kaimynės rankdarbių, nukopijuotų iš interneto, kuo skiriasi savilaida nuo finansavimą leidybai laimėjusios knygos“, – komentare sako rašytoja, muziejininkė Renata Karvelis.„Egzistuoja tam tikros nusistovėjusios normos, kaip tą reikėtų daryti, bet iš tikrųjų taisyklių nėra – tuo man tai ir žavu. Pats pasirenki, kur ir kada sekti pavyzdžiu, o kur – pabandyti kažką naujo“, – apie eksperimentavimą technikomis ir formatais kūryboje bei gatvės meno persidengimą su tapyba sako po Trafik slapyvardžiu kuriantis kūrėjas.Režisierė, teatro vaikams kūrėja Ieva Jackevičiūtė sako, kad teatrą mažiausiems, vos kelerių metų ar net mėnesių žiūrovams dar tik mokomės suprasti. Ji pabrėžia, kad tenka keisti ne tik žiūrovų, bet ir teatro bendruomenės požiūrį, kad teatro vaikams kūrėjai, statydami spektaklį įdeda tiek pat darbo, kaip ir kuriantys suaugusiems.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Klaipėdoje buvusiame senajame Dujų fabrike duris atvers naujas muziejus, skirtas istoriniams, daugiau nei prieš šimtą metų sukurtiems automobiliams.Europos kultūros sostinė Tartu šiemet siūlo daugiau nei tūkstantį renginių, kuriuos vienija tema „Išgyvenimo menas“. Kuo įdomus laiko turėjimo festivalis „Aigu om!“?Pasaulio kultūros apžvalgoje: apie Jungtinėje Karalystėje atsiradusias naujas freskas, norą atgaivinti liaudies siuvinėjimo meną Indijoje bei kaip Prancūziijos paštas šventė kepėjų ir konditerijos šefų globėjo dieną.Ukrainietė Sofija Vlasova į Lietuvą atvyko prieš dvejus metus vos prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Šiandien ji jau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigia pirmą šiuolaikinio šokio disciplinos kursą ir tikisi kada nors grįžti į Ukrainą, ten dalintis žiniomis, kurias jai suteikė Lietuva.„Memorialinis muziejus yra tarsi šventojo relikvija, dėl kurių kadaise krikščionys leisdavosi į kryžiaus žygius. Todėl suprantamas nerimas, kad visa tai gal bus prarasta, nors neatrodo, kad būtent toks yra Vilniaus miesto tarybos sumanymas. Idėja gal net priešinga – ir šiuos muziejus įtraukti į atsinaujinimo procesą. Bet profesionalai nebetiki valdžios gerais norais, juolab kad jau ne kartą stebėjo pusiau slaptas nederamos atminties naikinimo akcijas“, – reaguodama į Vilniaus savivaldybės inicijuotus memorialinių muziejų pokyčius, sako menotyrininkė Agnė Narušytė.Kaunietė žemės meno kūrėja Greta Kardi-Kardišiūtė kviečia įvertinti jos naują darbą „Šansas“, atsiradusį Nemuno pakrantėje Šančiuose. Tai – žemės meno kūrinys, iniciatyvos „Švęskime upę“ dalis.„Šiuolaikinės muzikos laukas kartais gal per daug užsižaidžia tame eksperimentiškume“, – savikritiškai į šiuolaikinės muzikos plotmę žvelgia pianistė ir muzikos kuratorė Marta Finkelštein.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Šią savaitę prasidėjo 77-asis Kanų kino festivalis, kuriame šiemet pristatomi net du lietuvių režisierių darbai. Tai – Eglės Razumaitės „Ootidė“ ir Dovydo Drakšo „Praeis“.Varėnoje bus pristatytas partizanų atminimui skirtas antkapinis ženklas. Juo tikimasi pažymėti visus partizanų kapus.Margą Kauno istorijos tarpsnį pristato Egidijos Ramanauskaitės monografija „Kauno hipiai. Tapatybės paieškos 1966–1972“. Su dvylika hipių grupės „Company“ narių mokslininkė bendravo net du dešimtmečius.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie iš Irano pabėgusį ir Kanų kino festivalyje naują filmą pristatantį kino režisierių Mohammadą Rasoulofą, meno istorikės ir geologės atrastą vietovę Italijoje, kur Leonardas da Vinčis greičiausiai nutapė „Mona Liza“, naujas ir itin raudonas Didžiosios Britanijos karaliaus Karolio III portretas bei šviežias amerikiečių atlikėjos Billie Eilish muzikinis albumas.„Kaip internetas tave apgaudinėja ir bando išvilioti pinigus iš tavo šiltos kišenės?“, – komentare klausia ir atsako socialinių tinklų ekspertas Darius Gerulis.„Gestų kalbos turi tokių meninės raiškos priemonių, kokių neturi žodinės kalbos“, – apie gestų kalbų turtingumą ir tinkamumą poezijos kūrimui sako lietuvių gestų literatūros tyrėja Anželika Teresė. „Poezijos pavasaryje“ pristatyta gestų kalbos poezija.„Man filmai yra priminimas ir testas, kaip judėti į priekį, jei tau pasako „ne“, – svarsto JAV gyvenanti kino kūrėja Lina Lytė Plioplytė. Ji po 10-ies metų Lietuvoje pristato naują filmą – dokumentiką „Mėnesinės“. Pokalbis su Lina Lyte Plioplyte apie ją iš pradžių gąsdinusį susitikimą su Lietuvos auditorija, Jungtines Valstijas kaip globalių normų formuotoją, taip pat žydinčius lietuviškus kaštonus ir alyvas bei kūrėją inspiruojančią Mariją Gimbutienę.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Jaryna Čornohuz – ukrainiečių poetė, karo medikė ir žvalgė, šiemet apdovanota Nacionaline Taraso Ševčenkos premija. Ji už Ukrainą kaunasi fronte ir atstovauja jai užsienyje. Šį savaitgalį Jaryna Čornohuz – Kauno literatūros savaitės viešnia.Iki savaitės pabaigos vyksta festivalis „Naujasis Baltijos šokis“, jame kelis darbus pristato kūrėja Cherish Menzo. Pokalbis su ja apie juodaodžių kūnų pasakojamas istorijas ir kūno hiperseksualizavimą.Pasaulio kultūros apžvalga.Kodėl anglų kalba dar negarantuoja sėkmės „Eurovizijoje“ ir kaip Evelina Sašenko šiame konkurse kartą išgelbėjo prancūzus?„Nuolat mažėjant gyventojų skaičiui Lietuvoje tamsių langų bus vis daugiau, todėl vertėtų pasistengti, kad bent Vilniaus centras neatrodytų kaip tuštėjanti Lietuvos provincija“, – sako architektas Andrius Ropolas, parengęs komentarą apie miestą ir pastatų apšvietimą naktį.Šią savaitę išrinktos metų knygos ir paskelbtos „Pirmosios knygos konkurso“ laureatės. Debiutuojančios poetė Rūta Vyžintaitė-Lajienė ir prozininkė Greta Gudelytė pasakoja apie savo santykį su rašymu ir dalijasi mintimis apie konkursui skiriamą kritiką, jog šis patiria „prestižo eroziją“.Drabužių dizainerė Justina Semčenkaitė sako, kad mada gali padėti atspindėti etnines, socialines bei kultūrines patirtis, išryškinti problemas, o tinkamai panaudojus mados priemones, ir pasiūlyti sprendimus. Sostinės galerijoje „Artifex“ veikia jos kūrybos ir mokslinio darbo paroda, kurioje dizainerė tyrinėja mados aktyvizmą skirtingais laikotarpiais.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Senegaliečių kilmės prancūzų kino kūrėja Ramata-Toulaye Sy tapo antrąją juodaode moterimi, kurios filmas atrinktas į konkursinę Kanų kino festivalio programą. Anot režisierės, filmas „Banelė ir Adama“ – tai senegalietiška „Romeo ir Džuljetos“ istorija, kurioje ji tyrinėja savo dvigubą (senegalietišką ir prancūzišką) tapatybę. Pernai Kanuose suspindėjęs filmas „Banelė ir Adama“ dabar pristatomas Lietuvos kino teatruose.Meno kuratorius iš Ukrainos Oleksii Gruško Riasnyi šiuo metu gyvena Prancūzijoje, yra Perspective“ galerijos Paryžiuje meno vadovas. Kaip būnant užsienyje rūpintis, kad kariaujančios tėvynės kultūra nebūtų sunaikinta?„Lentpjūvės Respublika“ Švenčionėliuose – tai alternatyvios kultūros teritorija. „Ne pagal paskirtį pritaikyta erdvė stimuliuoja naujas idėjas“, – pasakoja „Miško uosto“ bendruomenės narys Šarūnas Savickas.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – į Luvro muziejų Paryžiuje sugrįžęs 6 mėnesius restauruotas Eugène Delacroix paveikslas „Laisvė barikadose“, pagreitį įgaunantis „Me Too“ judėjimas ir diskusija apie seksualinę prievartą Prancūzijoje, kuriuos paskatino Gérardui Depardieu iškelti kaltinimai dėl išžaginimo ir seksualinio užpuolimo. O apžvalgos pabaigoje naujausia prancūziškos elektronikos pionierės Emilie Simon muzika.„Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo: ar lietuvis nori išlikti lietuviu.“ Dalios Staponkutės komentarasŠį birželį architektūrologui, architektūros kritikui Jonui Minkevičiui sueis 95-eri. Pasitinkant garbingą sukaktį pristatyta nauja Kaune gyvenančio kupiškėno knyga ir atidaryta paroda.„Privataus sektoriaus parama ir mecenatystė yra gyvybiškai svarbi kultūros sektoriui, be to jis tiesiog negali išgyventi“, – pastebi kompozitorius, kultūrinių renginių organizatorius Matas Drukteinis, „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikos svečias.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Balandžio 22-ąją sukako 300 metų nuo vieno ryškiausių žmonijos filosofinio paveldo kūrėjų – Immanuelio Kanto – gimimo. Kokios yra jo sąsajos su Klaipėda ir Lietuva?Nepelnytai pamirštama ir nuošalyje lieka Trakuose esanti pusiasalio pilis, tačiau Trakų istorijos muziejaus darbuotojai tikisi, kad padėti netrukus pasikeis ir mieste atsiras dar vienas lankymui patrauklus objektas.„Man atrodo, labai svarbu, ypač kūryboje, žiūrėti be aiškių įsitikinimų, kad čia yra smuikas, jo funkcija tokia, jisai daro taip ir jį visą laiką taip reikia naudoti“, – kalbėdamas apie elektroninės ir klasikinės muzikos sintezę bei ribų nebuvimą, sako muzikos kūrėjas Pijus Džiugas Meižis. Jis kartu su smuikininke Rakele Cijėnaite šią savaitę pristatė dueto debiutinį albumą.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Olimpinės ugnies į Graikiją prancūzai atplaukė senoviniu laivu, JAV rašytojai boikotuoja žmogaus teises bei žodžio laisvę ginančius PEN America literatūros apdovanojimus dėl per menkos jų paramos Palestinai, atidengtas Karalienei Elžbietai II įprasminti skirtas paminklas su jos numylėtais korgiais bei nauja „Pet Shop Boys“ muzika.Deimantės Bulbenkaitės komentaras.Nauja Maironio lietuvių literatūros muziejaus paroda „KaBinkis“ kviečia keltis 100 metų į praeitį, kai keturvėjininkai Kaune šventė „Keturių vėjų“ žurnalo pasirodymą.Pirmasis švyturys Lietuvos pajūryje nušvito prieš 150 metų Nidoje. Prieš 140 metų Klaipėdos šiauriniame mole atsirado Baltasis švyturys. Šios dvi sukaktys visuomenininką, kraštotyrininką ir žurnalistą Denisą Nikitenką paskatino inicijuoti švyturių metus, šią mintį palaimino Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybės. Kokią istorinę skriaudą esame padarę švyturiams? Kaip aktualizuoti švyturių paveldą? Kodėl būtent švyturiuose, anot Deniso, slypi galia sustiprinti mūsų jūrinį mentalitetą?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Pats laikas Baltijos šalių cirko menininkams sužibėti tarptautiniuose vandenyse, akcentuoja trupės „Taigi cirkas“ kūrėjos Elena Kosovec ir Izabelė Kuzelytė. Tai pirmasis Baltijos šalių kolektyvas, patekęs į svarbiausias Europos cirko organizacijas vienijančios platformos „Circus Next“ finalą.Šią savaitę minėjome žymaus smuikininko, tarpukario Kauno lengvosios muzikos scenos žvaigžės Danielio Pomeranco 120-ies metų sukaktį.Seniausias Lietuvoje kino teatras „Romuva“ šį mėnesį mini 84-ąjį gimtadienį. Kuo „Romuva“ gyvena šiandien, kokias naujas tradicijas kuria prieš dvejus metus po rekonstrukcijos atidarytas kino teatras?Pasaulio kultūros apžvalgoje: apie gaisro suniokotą istorinį Kopenhagos pastatą, prasidedančią Venecijos bienalę bei naują UB40 muziką.„Praėjo tie laikai, kai rusai Kantą vertino, kai jo vardas kūrė pridėtinę miesto ir srities vertę“, – apie Karaliaučiuje gimusį ir mirusį Imanuelį Kantą sako filosofas Aldis Gedutis. Savo komentarą jis paskyrė Kanto 300 metų sukakčiai.„Vienas pagrindinių iššūkių – kaip perkelti tuos tapatybės ženklus į naują funkciją, jų neprarandant – kad nekurtume miesto nuo nulio, o sugebėtume išsaugoti tuos istorinius sluoksnius, juos integruojant į naują dizainą, naujus pastatus,“ – sako architektas-urbanistas Donatas Baltrušaitis, kalbėdamas apie Lietuvos miestų patiriamus iššūkius pokyčio kelyje.„Žmonės iš tiesų nežino, kokios yra akordeono galimybės. Nedaug gerų akordeonistų groja svarbius klasikinius muzikinius kūrinius. Akordeonistų pasaulyje labiau priimta groti trijų minučių trukmės kūrinius: trijų minučių tango, trijų minučių polka... Bet mums reikia ir kitokių koncepcijų“, – sako akordeono virtuozas iš Moldovos Radu Ratoi, laimėjęs visus svarbiausius akordeono pasaulio trofėjus.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Queer archyvo „išgir̃stì“ erdvė Vilniuje kviečia į Antono Karyuko parodą „Neseniai neseniai“, kurioje pristato Neringos Dangvydės archyvą.Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija šiais metais švenčia 85-erių metų sukaktį. Kaip suteikti gabiems vaikams bendrojo lavinimo žinių ir ugdyti jų talentus?Eshkol Nevo – rašytojas iš Izraelio, gausiai apdovanotas gimtojoje šalyje ir sulaukęs tarptautinio pasisekimo. Jo dėmesio centre – lemtingi kasdienio gyvenimo virsmai, intymios žmonių istorijos, paslaptys, nutylėjimai ir nepatogios tiesos.Utenos kultūros centre veikiantis lėlių teatras „Zuikis Puikis“ šiemet minės savo veiklos penkiasdešimtmtį, o jo vadovė režisierė Janina Baldauskienė, šiemet apdovanota už gyvenimo nuopelnus. Su ja kalbame apie lėlių teatro Utenoje istorije, aktorių paieškos subtilybes ir teatro kasdienybę.„O galėtų būti kitaip. Net ir homo sovieticus sudarkytas miestas, užuot smirdėjęs, gali atrodyti paslaptingas. Toks jis buvo pernykštėje MO muziejaus parodoje „Vilniaus pokeris“, atkūrusioje Ričardo Gavelio klaikų kanukų labirintą“, – menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie naujausią „Go Vilnius“ reklamą.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Čečėnijoje uždraustą per greitą arba per lėtą muziką, nuo privalomosios karo tarnybos Ukrainoje atleidžiamą dalį kultūros lauko darbuotojų, taip pat apie tai kaip viename Australijos muziejuje veikianti vyrų dominavimą šimtmečiais įprasminanti instaliacija, skirtą tik moterims, po vieno vyro skundo turės būti prieinama ir vyrams, bei naują Nick‘o Cave‘o muziką.Ignalinos atomine elektrine reikėtų rūpintis ne mažiau nei į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktais objektais Lietuvoje. Juokais ar rimtai, bet apie branduolinį paveldą iš tiesų svarbu diskutuoti jau dabar. Su kritinio paveldo lauko atstove menotyrininke Linara Dovydaityte šią temą aptarė Kotryna Lingienė. Taip pat juodvi pasikalbėjo apie du muziejus Kaune, vieno kurių kol kas egzistuoja tik idėja, ir šiuolaikinio miesto kultūros foną.

In memoriam rašytojai Vytautei Žilinskaitei.Švedijoje vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių baleto ir šiuolaikinio šokio konkurse „Prix du Nord“ dviem aukso medaliais pirmą kartą konkurso istorijoje pasipuošė Lietuvos atstovės. .Susipažįstame su viena iš Kauno kultūros premijos laureačių, tarpdisciplininio meno kūrėja, savo kūryboje derinantčia video meno, skulptūros, dizaino elementų ir fotografijos medijas, Julija Pociūtė.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Briuselio prašymą į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukti dvi vietos tradicijas: marionečių teatrą ir milžinišką gėlių kilimą, taip pat žvilgsnis į šią savaitę mirusios gvadalupiečių-prancūzų rašytojos Maryse Conde palikimą, japonų rašytojos Rie Kudan kūryboje naudojamą dirbtinį intelektą bei naują airių atlikėjo Hozier muziką.Ernesto Parulskio komentaras „Džiazuojanti regionų mažuma“.„Kaskart, kai kuriu filmą, iškyla smurto tema. Manau, kinas yra mano mažas būdas suprasti smurto Balkanuose šaknis“, – sako tarp Belgrado ir Paryžiaus gyvenatis kino kūrėjas Vladimiras Perišičius.„Verčiant dalykus į tapybą, paveikslą, plokštumą, atsiranda tam tikri kompoziciniai, spalviniai elementai, kurie galbūt ne visą laiką sutaps su tuo, ką tu šneki, vaizduoji ir tuo labiau su tuo, kas bus paskui apie tai rašoma, aptarinėjama. Atsiranda tam tikras atotrūkis tarp teorijos ir praktikos, toks kaip ir šuolis“, – sako tapytoja, meno daktarė Donata Minderytė.Ved. Marius Eidukonis

„Auksiniai scenos kryžių“ laureatai: neįvertinti dramaturgai, apdovanotos legendinės Kauno artistės, kritika Izraeliui ir menininkų apolitiškumui bei paskata permąstyti požiūrį į socialinį teatrą.„Dabartiniai dirbtinio intelekto įrankiai kuria komercinį produktą ir tas produktas tampa tiesioginiu sintetiniu konkurentu tam pačiam kūrėjui“, – kalbėdama apie dirbtinio intelekto ir autorių teisėmis saugomo turinio santykį, sako organizacijos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Agnė Mikštienė.Ukrainoje, Poltavoje – pirmoji Stasio Eidrigevičiaus paroda.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie šimtmetį minintį siurrealizmą, rusų raketos sugriautą menų akademiją Kyjive, aukcione parduotą medinę dailylentę iš filmo „Titanikas“ bei naują Lenny Kravitz‘o muziką.„Miesto kultūros klausimas <...> lieka vienu opiausių jau gerus du dešimtmečius. Ir tai nėra susiję su miesto kultūros politika, kuri ilgą laiką laikėsi laisvės idėjos ir sykiu kūrė jos mitologiją. Tai yra kūrybos ekonomikos ir kritinės masės problema“, – apie kultūrą Klaipėdoje svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas.Praėjus beveik metams nuo mirties Vilniaus dailės akademijoje galima aplankyti parodą „Procesai“, skirtą Šarūnui Šlektavičiui atminti.Kad žmogus atrastų ramybę, nereikia skristi pas šamanus, kartais pakanka pasiimti knygą, akcentuoja Benas Lastauskas. Jo knyga „Tiems, kurie neskaito“ šiuo metu yra viena skaitomiausių lietuvių autorių knygų. Koks yra Beno Lastausko santykis su skaitymu? Kodėl jis, nors rašo neskaitantiems, žmones visgi ragina skaityti? Kodėl, Beno nuomone, literatūra vengia pokyčių ir ignoruoja faktą, kad žmonėms darosi vis sunkiau skaityti knygas? Apie tai, taip pat apie komikų bendruomenės apsiskaitymą ir vertybinį Beno skaitytojo profilį – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys Saulius Paukštys apkaltino organizacijos pirmininką Gytį Skudžinską viešomis patyčiomis bei mobingu ir prašo grąžinti sąjungos archyve esančias jo nuotraukas.Ar esate girdėję terminą „tolerancijos įvykis“? Tokią koncepciją savo tyrime „Drąsus tolerantiškas miestas“ siūlo urbanistas Algirdas Ramonas.„Vilniui reikėtų pasimokyti iš Miuncheno, nes pas mus yra meno, kurio galėtų ir nebūti. Viešųjų erdvių išlaisvinimas nuo meno irgi yra svarbus“, – apie Miuncheno savivaldybės iniciatyvą mieste įkurdinti laikinus viešojo meno kūrinius svarsto architektas Mantas Peteraitis. Jis drauge su kompozitore Lina Lapelyte šiame Vokietijos mieste sukūrė tris mėnesius gyvuosiantį projektą – garsinę instaliaciją „Copper Lick“ („Vario lyžis“).Pasaulio kultūros apžvalgoje: žvilgsnis į prancūzų dailininkės Françoise Gilot kūrybą, Paryžiuje traukiamą iš Pablo Picasso šešėlio, taip pat unikali Las fallas pavasario šventė Ispanijoje bei nepailstantis Pietų Afrikos pianistas ir kompozitorius Abdullah Ibrahimas.Kaip Holokausto atmintį suprantame ir naudojame šiandien? „Kaip nusavintą ir sumuziejintą praeitį, atsietą nuo istorinės perspektyvos, ar vis tik kaip universalų etinį imperatyvą?“ – komentare svarsto vertėja Toma Gudelytė.„Išdrįsimas pasakyti, ko man reikia, kokie yra mano poreikiai, kuriuos galėtų atliepti aplinkiniai – tiek artimieji, tiek galbūt kolegos, ir kokios yra ribos, kurias aš brėžiu, apsaugodamas save“, – autistiškiems žmonėms reikalingus įgūdžius vardija organizacijos „Draugiški autizmui“ įkūrėja Barbora Suisse. Po Lietuvą pradeda keliauti jos kuruojama paroda „Autizmas – dalis manęs“.„Tobulėjimas man susijęs su ribų peržengimu, turimų ribų plėtimu, sugebėjimu plačiau matyti, plačiau jausti ir aprėpti sunkesnes temas. Noriu vis aukščiau kelti sau kartelę ir ją peršokti“, – sako Berlyne įvertintas, į „European Shooting Stars“ sąrašą patekęs lietuvių aktorius Džiugas Grinys.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Kovo 16-oji paskelbta Knygnešio diena. Tai žymiausio knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena. Nelegalią spaudą per sieną gabeno ne tik vyrai, bet ir moterys.„Iš tiesų, mes grosime gražiau negu grojome“, – žada Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius, kalbėdamas apie orkestro skambesį naujai įrengtoje buvusių Kongresų rūmų salėje.Raubonių malūne-karšykloje-verpykloje lankytojai kviečiami susipažinti su Pasvalio krašto istorija, vilnos amatu ir kitomis tradicijomis.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie įkalinimo bausmės išvengusius klimato aktyvistus iš Belgijos, į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą įtrauktą Berlyno techno muzikos sceną, iš Niujorko zoologijos sodo pabėgusį ir daugiau nei metus laisvėje gyvenusį didįjį apuoką, kuriam vietiniai ketina pastatyti paminklą, bei šią savaitę mirusio Eric’o Carmen muziką.Domo Boguševičiaus komentaras apie švietimo gaisrą, „kuris įgyja vis daugiau apokaliptinės tragedijos požymių“.Beveik penki šimtai nukryžiuotujų akių žvelgia į instaliacijos „Ovalas“ centre atsidūrusį lankytoją. Jos kūrėjas Ramutis Petniūnas kviečia atrasti savo santykį su nukryžiuotuoju ir pasirinkti savo žvilgsnio kampą.Šią savaitę paskelbti nacionalinių scenos meno apdovanojimų „Auksinių scenos kryžių“ nominantai. Apie „Auksinių scenos kryžių“ komisijos matomą Lietuvos teatro paveikslą bei šiuos apdovanojimus kaip teatro bendruomenę vienijančią, o gal net kiršinančią tradiciją – pokalbis su teatro kūrėju, Lietuvos kultūros tarybos teatro srities ekspertu Jonu Terteliu.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

In memoriam Rimas Tuminas.„Feministinis ir „queer“ žvilgsnis remiasi humoru. Visada reikia ieškoti pozityvo ir sprendimų, kitaip tapsime depresyviais vidutinio amžiaus, baltaisiais heteroseksualiais vyrais, išgyvenančiais nesibaigiančią egzistencinę krizę. Feminizmas pasiūlo pozityvių išeičių“, – sako MO muziejaus parodos „Šito pas mus nėra. Intymumas, normos ir troškimai Baltijos šalių mene“ kuratorė Rebeka Poldsam.Stalino režimo laikus menantis, tikrais faktais paremtas latvio Davio Simanio filmas „Marijos tyla“ – vienas iš netrukus prasidėsiančio „Kino pavasario“ pasirinkimų.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie naują po mirties išleistą kolumbiečių rašytojo Gabrielio Garsios Markeso romaną „Susitiksime rugpjūtį“, Palestinos klausimą, skaldantį Vokietijos visuomenės dalį, teismo verdiktą byloje dėl 2021 metais filmo „Rust“ filmavimo aikštelėje netyčia nušautos kinematografės Halinos Hutchins bei naują amerikiečių atlikėjos Beyoncé albumą.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie erdvę, kur „šalia sėdi teisuoliai ir melagiai, politikai ir tikri rašytojai, poetai ir šarlatanai, Nausėda su Vėgele, ministras su būgnininku, čikagietis su tauragiečiu, graikas su žydu, dangus su žeme“.Kaip arti mirties gyvenate? Ar toli nuo jūsų namų kapinės? Kaip vadinasi artimiausi laidojimo namai? Ar viską pasakėte mirusiems giminaičiams? Šiuos ne visuomet patogius klausimus savo kūryboje tyrinėja Karolina Latvytė-Bibiano, pristatanti parodą „Aš, mano baimė ir kitos istorijos“.Kitos savaitės pradžioje bus oficialiai pristatyta Lietuvos sezono Prancūzijoje programa. Pats sezonas prasidės rugsėjį, iki to laukia daug įvadinių renginių, kurie, kaip sako Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas, turės sukelti susidomėjimą rudenį vyksiančia programa.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos kino teatrus pasiekė režisierės ir žurnalistės Aistės Stonytės debiutinis ilgametražis dokumentinis filmas „Mamutų medžioklė“.1972-ieji lietuviams asocijuojasi su Romo Kalantos susideginimu. Airiams – su neramumais Derio, arba Londonderio mieste Šiaurės Airijoje. Kauno menininkų namų rezidentė Roisín McGuigan savo kūryboje jnagrinėja atminties ir jos įamžinimo problematiką.Lietuva Pasaulio dosnumo indekse užima 109-ąją vietą, tarp Europos šalių esame antri nuo galo. Kas padėtų fiziniams asmenims Lietuvoje tapti aktyvesniais aukotojais ir įsitraukti į filantropinę veiklą? Pokalbis su Šveicarijos St.Galleno universiteto profesore Giedre Lideikyte Huber.Prieš 4 metus „Metų žodžiu“ anglakalbėse šalyse tapo „covid“, praėjusiais metais rinkimuose dominavo dirbtinį intelektą apibūdinančios frazės ir žodžiai. Kas žodį padaro „metų žodžiu“?„Kai kultūros operatoriai, nusimesdami atsakomybę, negalvoja apie sklaidą ir naujų auditorijų įtraukimą, atrodo, kad jie atitrūkę nuo realaus pasaulio“, – sako rašytoja, muziejininkė Renata Karvelis, parengusi Vilniaus knygų mugės inspiruotą komentarą.„Moterys, esančios galios pozicijoje, taip pat gali elgtis labai toksiškai“, – kalbėdama apie viename Dresdeno teatre pristatomos pjesės turinį, pastebi jaunosios kartos lietuvių teatro režisierė Laura Kutkaitė. Su kokiomis nemaloniomis patirtimis ji susidūrė, ten ruošdamasi premjerai?„Ar turėtume nugriauti sovietinius paminklus? Nemanau, tai būtų švaistymas. Nemanau, kad ukrainiečių armija naikina rusišką įrangą, ji gana naudinga karo įkarštyje. Paminklai bėgant laikui gali keisti prasmę“, – akcentuoja garsus britų architektūros kritikas, knygos „Galios architektūra“ autorius Deyanas Sudjičius. Kaip architektūrą išnaudoja įvairūs režimai ir kaip šiandieninės demokratijos turėtų elgtis su architektūroje uždokuotu ideologiniu palikimu?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Muziejus šiandien tapo savotiška taikaus gyvenimo atokvėpio oaze, kur viskas ištirpsta laike. Kai tu matai paveikslą, kuriam kitais metais sukaks 400 metų, per kuriuos jis išgyveno ir karus, ir revoliucijas, ir vagystes, apgadinimus, restauracijas, ką tai sako? Tai sako, kad negandos praeina, o gyvenimas vėl grįžta. Tai liudija, kad gyvenimas nugalės, šviesa nugalės tamsą“,– sako Vakarų ir Rytų Dailės muziejaus vadovas Igoris Poronikas.„Vos tik kirtę Ukrainos sieną, rusų kariai pradėjo keisti savo matymą, nes susidūrė su karo žiaurumu tiesiogiai. Galiausiai jie suvokė, kad šis įsiveržimas neturi jokio pateisinimo“, – apie Rusijos karių požiūrio pokyčius, atrastus slapta įrašytuose karių pokalbiuose su šeimomis, sako filmo „Intercepted“ režisierė Oksana Karpovič, filmą pristačiusi Berlyno kino festivalyje.„Dabar su draugais apie karą jau nebekalbam – tylim, o tyloje kaupiasi siaubas. Jį maitina aiškėjanti tiesa, kad demokratijos neturi valios gintis nuo užpuolikų“, – sako 2-osioms karo Ukrainoje metinėms komentarą parengusi menotyrininkė Agnė Narušytė.Pasaulio kultūros apžvalgoje – kare žuvusių ukrainiečių menininkų ir kultūros veikėjų istorijos, rusų karinių pajėgų suniokotas istorinis ir kultūrinis Ukrainos paveldas bei strategijos jį išsaugoti ir atkurti, ukrainiečių menininkų mintys apie tai, kas suteikia jėgų ir motyvacijos gyvenant karo sąlygomis, į „Oskarą“ pretenduojantis ukrainiečių dokumentinis filmas bei ukrainiečių kompozitoriaus Mykola Leontovičiaus muzika.Pernykštis mugės laimikis — kur jis? Arba ką apie skaitytojų įpročius pasakoja antrinė knygų rinka? Tiesiogiai iš Vilniaus knygų mugės.Apie istorinių trilerių rašymą ir tarpukario Kauno atmosferos kūrimą naujajame romane „Agentė“ – pokalbis su knygos autoriumi, istoriku Bernardu Gailiumi. Tiesiogiai iš Vilniaus knygų mugės.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Kotryna LingienėRed. Indrė Kaminckaitė

Motinų smurtas prieš vaikus – politinis klausimas, didesnės smurtinės kultūros dalis, akcentuoja motinystės tyrėja, literatūrologė Eglė Kačkutė. Ji apie šią problemą kalbės Nacionalinę Emancipacijos dieną.Po 90-ies metų pertraukos Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune duris atverė Prezidento Antano Smetonos gautų dovanų kambarys.„Labai problemiška dirbti su filmais, kuriuos finansuoja Rusijos kultūros ministerija, nes pagrindinis turinys, kurį jie finansuoja, yra propagandinės temos ir filmai. Nemanau, kad tokios turėtų būti mūsų demokratinės kino erdvės“, – apie filmus iš Rusijos Berlinalės programoje svarsto „Forumo“ programos vadovė Barbara Wurm.Mūsų šalyje viešėjęs, projekto „Mes taip nesitarėm“ dirbtuvėse dalyvavęs reperis Marko Vuoriheimo-Signmark įrodė, kad muziką galime pajausti ir negirdint. Jis tapo pirmuoju kurčiuoju pasaulyje, kuris pasirašė sutartį su tarptautine įrašų kompanija „Warner Music“.„Visada aplankęs kokį nors išskirtinį, žymaus architekto darbą užeinu į tualetą – reikia man ar nereikia. Tualete geriausiai pasimato, ar karalius nuogas“, – sako architektas Andrius Ropolas.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje – šiuolaikinius sienų piešinius Jungtinėje Karalystėje skaitmenizuoti ketinanti „Art UK“ iniciatyva, Brazilijos Rio de Žaneiro karnavale šokiais ir pareiškimais prieš nelegalią kasybą Amazonės atogrąžų miškuose protestuojantys brazilai, originalią detalę olimpinių žaidynių medaliams padovanoję prancūzai bei 100 metų mininti Džordžo Geršvino „Žydroji rapsodija“.Dizainerė Julija Janus sako, kad Barboros Radvilaitės ir Žygimanto istorija tapdavo itin aktuali, kai Lietuva būdavo okupuota – tiek carinės priespaudos, tiek sovietų okupacijos laiku. Kai atgavome nepriklausomybę, ši istorija, pasak J.Janus, buvo pamiršta, bet dabar ją vėl prisimename, o šią meilės istoriją galime išnaudoti emociniam ryšiui su Lietuva kurti.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Kultūros savaitė

Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus ir Kultūros ministras Simonas Kairys skęsta diskusijose dėl to, kas turi labiau rūpintis Klaipėdos centriniu paštu. O politikų diskusijų fone saugomo kultūros objekto būklė negerėja.Kaune gyvenanti Krymo totorė Elvira Drozdova tęsia bei garsina savo krašto tradicijas – lietuviams pristato UNESCO saugomus tradicinius ornamentus ornek. Ji susidomėjusius moko siuvinėti ir atveria totoriškų simbolių prasmes.Po trejų metų pertraukos grįžta Nacionalinis diktantas ir šiemet jį rašyti kvies LRT. Pokalbis su Marijumi Žiedu apie jo santykį su lietuvių kalba: nuo močiutės vaikystėje diktuotų diktantų iki Nacionalinio diktanto balso titulo.„Jau kokį dešimtmetį niekas nežino, kur yra fotografijos ribos, niekas nedrįsta jų apibrėžti, nes jos yra labai plačios“, – sako jaunosios kartos fotografas Visvaldas Morkevičius, šią savaitę Vokietijoje atidaręs solinę parodą.„Kaip mums, vartotojams, atgauti savo privatumą?“ – klausia socialinių tinklų ekspertas Darius Gerulis.Pasaulio kultūros apžvalgoje naujienos apie klimato aktyvistų protestui pasirinktą Monos Lizos paveikslą, Paryžiaus „Pompidou“ meno centro darbuotojų laimėtą protestą, sustabdytus planus griauti namą, kuriame dirbo Nobelio premijos laureatė Marie Curie, Egipte pradėtą Gizos piramidės restauraciją bei po 17-os metų pertraukos išleistą naują Billio Joel‘io dainą.Robertas Lavickas Pasvalio kultūros centrui vadovauja dešimtmetį. Palikęs Vilnių, jis naujame mieste susidūrė su administracinės naštos kamuojamais, kūrybiškai užspaustais kultūros darbuotojais, prasta kultūros centro infrastruktūra ir sovietinės praeities reliktais, lengvu pasipriešinimu jauno žmogaus siūlomoms inovacijoms. Pokalbis su „Auksinio fenikso“ laureatu, geriausiu kultūros centro vadovu Robertu Lavicku apie kultūros darbuotojų regione galimybes reikalauti geresnių darbo sąlygų, pastangas užsiauginti naują kultūros ekpertų kartą Pasvalyje ir apie savivaldos politikų santykį su kultūra bei kultūros renginius, kurie neretai virsta pjedestalu tiems politikams pasisakyti.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Jau dvi 2024-ųjų Europos kultūros sostinės – Bad Išlis Austrijoje ir Tartu Estijoje – surengė atidarymo ceremonijas ir pradėjo savo metų programas. Trečioji ir paskutinė eilėje – Budė Norvegijoje. Šis 50 tūkst. Gyventojų turintis miestas – tai pirmoji Europos kultūros sostinė už Šiaurės poliarinio rato.Kuruodama parodą apie prieš ketvertą metų mirusį Kęstutį Navaką, Audronė Meškauskaitė susidūrė su dilema — kaip į muziejų atnešus asmeninius poeto daiktus neišsklaidyti unikalios dvasios? Taip gimė idėja į Maironio rūmų palėpę perkelti tris Navako namų kambarius.Knygrišių Lietuvoje ne daug, o knygų, kurioms reikia jų dėmesio netrūksta. Kaip knygrišystės amatą puoselėja Knygrišių gildijos atstovai, kiek anksčiau galėjo kainuoti knyga ir kiek amatininkų reikėdavo vienai knygai padaryti?Kasmetine iniciatyva tapęs „Augalinis sausis“ kviečia atrasti augalinę mitybą ir išbandyti veganinį gyvenimo būdą. Kiek ši filosofija persikelia ir į kūrybinę aplinką? Ar įmanoma kurti nepaminant veganinių vertybių?„Jei nusprendžiu jūrą iškeisti į kultūrinį renginį, jame greičiausiai yra kažkas, ką galima pavadinti neabejotina kokybe. Klaipėdos kultūrininkai dabar konkuruos ne tik su šeima ir gamta, bet ir su vietos politikais“, – situaciją uostamiestyje apsvarsto filosofas Aldis Gedutis.Pasaulio kultūros apžvalgoje – po didžiausios savo istorijoje kibernetinės atakos atsigaunanti Britų biblioteka, Oskarų nominacijų 10-ukas bei pasipiktinimas dėl nuvertintų „Barbės“ filmo kūrėjų moterų, fotografijų projektas, siekiantis atkreipti dėmesį į neapykantos nusikaltimus, kai žmonės apipilami rūgštimi.„Muzikos kūrėjo problema 2024 metais yra ne kaip sukurti muziką, o kaip būti išgirstam“, – žvelgdamas į šių dienų ir 90-ųjų muzikos kūrimo iššūkius, sako muzikos prodiuseris, vienas iš legendinės grupės EXEM narių, Matas Petrikas. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrika su Berlyne gyvenančiu kūrėju.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Šie metai mūsų šaliai ypatingi tuo, kad nuo rugsėjo 12 iki gruodžio 12 d. vyks Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje. Po truputėlį aiškėja šio sezono programa ir kitos detalės.„Žydų kilmės autorių literatūra mums yra artimesnė, nes su jų bendruomene turime intymesnį istorinį, emocinį santykį“, – apie tai, kodėl Lietuvoje populiari Izraelio ir žydų literatūra, o visai neatrasti Palestinos rašytojų balsai, svarsto politologė Ieva Koreivaitė. Ji Šiuolaikinio meno centro skaityklai sudarė knygų apie Palestiną sąrašą. Kokia yra Palestinos literatūros situacija Lietuvoje?Netrukus Lietuvoje savivaldybių, neturinčių krašto muziejaus, bus mažiau. Šiam žingsniui pribrendo Pakruojis. Pasak savivaldos atstovų, steigti krašto muziejų reikalauja pats gyvenimas. Tačiau didžiausias iššūkis kol kas ne eksponatai, o darbuotojai. Kaip būsimame muziejuje save ketina reprezentuoti Pakruojis?Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – kaltinimai vagyste Italijos kultūros viceministrui, prakeiksmo išsigandę turistų atsiprašymai Pompėjoje, su žeme sulygintas šiuolaikinio meno centras Kaire.„Stebiu ant ledo brėžiančius figūras čiuožėjus, net prarasdama saiką, kad tik negalvočiau apie mane kaustantį siaubą. O kausto ne tik karas. Kausto ir artimesnė problema – kad visa mūsų kultūros spauda nuo šių metų pradžios gyvena ant bedugnės krašto“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Naruštytė.„Tūba yra visiems pažįstama – neįmanoma nepastebėti tokio dydžio instrumento scenoje. Kita vertus – nelabai ką apie ją žinome“, – apie Vokietijos metų instrumentą sako iniciatyvos pradininkas Hartmutas Šrioderis. Kodėl Vokietija kasmet renka metų instrumentą ir kokių ambicijų, populiarindama tūbą, turi ši šalis?Naujausias įrašas ne vieną žiūrovų pamiltą spektaklį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre režisavusios Viktorijos Streičos biografijoje — miuziklas „Mozart!“. Koks gyvenimas verda senajame Valstybės teatre Kauno miesto sode, kodėl režisierei norisi ir vaidinti, ką ji mano apie dirbtinį intelektą, ir kodėl neverta plauti indų? „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje ją kalbina Kotryna Lingienė.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Laisvės gynėjų dienai kompozitorius Antanas Jasenka sukūrė oratoriją „Miraculum“. Kuo ypatingi Sausio 13-osios inspiruoti, jos aukoms skirti kūriniai?Kauno paveikslų galerija kviečia pradėti pokalbį apie naują žmonių muziejų, kuris galėtų saugoti Lietuvos pramonės atmintį ir pasakoti industrinės bendruomenės darbo ir gyvenimo istorijas.Neseniai išleista latvių poetų eilėraščių vaikams rinktinė.„Svarbiausia tai, kad rašymas tampa įrankiu nuteistosioms pačioms tvarkytis su tuo, ką jos patiria gyvenime ir pačiame kalėjime, nes ten joms tikrai sunku“, – sako Berlyne gyvenantis Vokietijoje žinomas rašytojas ir žurnalistas Nikolas Ljubičius, viename iš vietinių moterų kalėjimų vedantis rašymo dirbtuves nuteistosioms.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Kaune pristatytas naujas literatūrinis žurnalas „Gegutė“.„Dirbti su visomis negaliomis vienu metu yra be galo sunku, todėl šiuos metus skiriu regos negalią turintiems“, – teigia Kazlų Rūdoje gyvenanti keramikė, edukatorė, meno vadybininkė Rugilė Navickaitė. Ji savo darbais prisideda prie to, kad menas regione būtų prieinamas visiems.Kaip mus apgauna mūsų pačių prisiminimai? Selektyvią atmintį ir saviapgaulę analizuoja Natalijos Gabalytės ir Mary Marinopoulou paroda „(false) memories“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – naujametinės nėrimo į šaltą vandenį tradicijos Olandijoje, Italijoje ir Kroatijoje bei Danijos karalienės Margrethės II pasitraukimas iš sosto.Kasmet sausio 4 dieną minima Pasaulinė Brailio rašto, kurį naudoja neregiai ar silpnai regintieji, diena. Kaip Brailio raštą pritaikyti šiandieniniame technologijų amžiuje?Kas laukia Lietuvos mados žiniasklaidos nebelikus žurnalo „L‘Officiel“? Apie demokratišką, bet drauge elitistinę mados žiniasklaidą komentare svarsto Deimantė Bulbenkaitė.Kristina Norvilaitė-Geniušienė savo kūrybinį kelią pasakoja per santykį su miestu. Paroda „Išgyventi Vilnių“ per eksponatus atskleidžia ne tik kūrėjos pažintį su 700-ąjį gimtadienį baigiančia švęsti Lietuvos sostine, bet ir leidžia suprasti, koks buvo parodos autorės kūrybinis ir gyvenimo kelias. Susitikimas su Kristina Norvilaite-Geniušiene „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Tapytojas esu, ir viskas. Daugiau nieko nemoku. Oficialaus darbo nedirbu jokio. Nepopuliaru. Tapyba dabar bepročių užsiėmimas. Bet man tai – vienintelis būdas išbūti“, – prieš trisdešimt metų deklaravo Rimvidas Jankauskas-Kampas. Kauno galerijoje „Meno parkas“ atidaryta paroda ir pristatytas tapytojo darbų katalogas.„Čia yra pagrindinė taisyklė – girdėti muziką ir atsiduoti jai per judesį, todėl šis performansas yra labai mobilus, jis gali vykti bet kur. Mano svajonė yra, kad jis vyktų ir muziejuose“, – apie koncerto be kėdžių formatą pasakoja klasikinės muzikos pianistas Darius Mažintas.Kokį meną galima sukurti iš jūros į krantą išmestų medžio gabalų? Kaip meno kūrinyje panaudoti nebereikalingą žiebtuvėlį ar renginio skrajutę? Tai savo kūryboje apjungia Artūras Rožkovas.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie liūdesiu persmelktas Kalėdas Betliejuje ir palestiniečių menininko sukurtą prakartėlę karui Gazoje įprasminti, pirmąkart Kalėdas gruodžio 25 dieną pasitikusią Ukrainą vienijanti V. Zelenskio kalba bei italų reakcija į popiežiaus sprendimą leisti laiminti tos pačios lyties poras.Bjaurių viešųjų skulptūrų banga, kultūrininkų konfliktai, bet ne diskusijos, susipriešinimas tarp vyriausybinio ir nevyriausybinio sektorių, pakilusi menininkų savigarba, bet sunkiai didėjantis užmokestis kultūros kūrėjams, neišsprendžiamas lyčių disbalanso ir matriarchato kultūroje klausimas, padidėjęs kultūros vadybininkų ir kuratorių skaičius. Šiuo ir kitus skaudulius bei džiaugsmus Lietuvos kultūros lauke, anot „Kultūros savaitės komentatorių“, padiktavo 2023-ieji.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Teismas šią savaitę atmetė Jono Sakalausko ieškinį dėl LNOBT vadovo konkurso organizavimo. Advokatas Petras Ragauskas tikina, jog teismo atmestas ieškinys įtakos skundams dėl konkursų kitose kultūros įstaigose daryti neturėtų.Buvusiame senųjų Kauno kapinių adminsitraciniame pastate įsteigta mokslofikcinė institucija, sukurta tyrinėti atminties saugojimo bei jos aktyvavimo procesus.Kodėl liaudies dainose Kalėdos atvažiuoja pas mus? Ką simbolizuoja dvylika Kūčių patiekalų?Pasaulio kultūros apžvalgoje – Kalėdų senelio linkėjimai iš Suomijos, Panch‘o Clauso geri darbai Teksase bei pirmą kartą oficialiai Kalėdas gruodžio 25-ąją švęsiančių ukrainiečių mintys.„Pasitikėti reikalauja stipresnis. Auka šito gali tik maldauti“, – sako rašytoja Sandra Bernotaitė, parengusi komentarą apie mums keliamą reikalavimą pasitikėti.Ne medžius taikyti prie architektūros, bet architektūrą prie medžių – tokį požiūrį skatina 2025-ųjų Venecijos architektūros bienalei paviljoną kuriantis architektas Gintaras Balčytis.„Lietuvos rinkos dydis iš tiesų yra ribotas, todėl mąstant apie veiklos apimtis ir galimybes formuoti turinį, generuoti pajamas, yra privalu galvoti apie tarptautinį kontekstą, nes vien Vilniaus žiūrovais „sotūs“ nebūsim“, – kalbėdama apie mūsų kultūros eksportą, sako prodiuserinės kompanijos „Operomanija“ vadovė Ana Ablamonova.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Vilniuje vyksta Jono Meko įkvėptas festivalis „Keep singing“, kurį organizuoja jo sūnus Sebastianas.„Anksčiau kalbėjome tik apie muziejaus pamatines funkcijas, dabar visi norime muziejų matyti kaip erdvę, kuri tarnauja bendruomenei“, – sako metų muziejininke paskelbta dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė.Per šias Kalėdas sukanka 80 metų nuo šiandien neįtikėtinai skambančios Kauno tvirtovės devintajame forte įvykusios istorijos. Žiemos naktį iš forto sugebėjo pabėgti 64 kaliniai – nacių nužudytų lavonų degintojai, ne tik bėgę nuo savo pačių mirties, bet ir nešę pasauliui žinią apie čia vykdytus karo nusikaltimus. Sukakčiai pažymėti sukurta speciali ekspozicija.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Meksiko mieste į religinę procesiją kasmet besileidžiančius klounus, seniausiame Vokietijoje Dresdeno kalėdiniame turgelyje kepamą pyragą, Kopenhagos kanaluose Šv. Liucijos dieną švenčiančius šimtus baidarių bei vegetarišką Prancūzijoje vyksiančių Olimpinių žaidynių meniu.„Pradžioje buvo neįmanoma be koprodukcijos. Mes turėjom konkuruoti su stipriausiomis kino industrijomis, turtingiausiomis šalimis“, – sako prodiuserė Uljana Kim, Europos kino apdovanojimuose įvertinta „Eurimages“ koprodukcijos apdovanojimu.Kuo intelektualas skiriasi nuo inteligento? Komentare svarsto rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.Panevėžyje menininkas Stasys Leonavičius rengia akciją-performansą „Stasys2“. Jis Panevėžio gatvėmis stums ir temps vaivorykštės spalvomis nudažytą spintą. Tai menininko reakcija į tai, kad Panevėžio gimtadienio šventės eisenoje jam nebuvo leista dalyvauti su kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ vėliava, taip pat nuspalvinta vaivorykštės spalvomis. Saulius Leonavičius po šio situacijos paliko centro vadovo poziciją, bet visa tai inspiravo jo naująjį projektą. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje kūrėjas pasakoja apie socialinio meno svarbą ir būtinybę menininkams būti socialiai aktyviems.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Botsvanoje vykusioje UNESCO sesijoje į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukta ketvirtoji Lietuvos vertybė – šiaudinių sodų tradicija.Dviejų vandeningiausių šalies upių santakoje įsikūręs Kaunas kelis šimtmečius matavosi didžiausio regione upių uosto titulą. Šiandien anuometinio uosto gyvenimo likę tik pėdsakai. Atidžiau pažvelgti į Kauno uostamiestį kviečia kultūrinė upių tyrimų platforma TẽKA.„Turiu tokią nuojautą, kad lėtai kuriami produktai, daiktai ar suvenyrai, tikėtina, turės ir ilgesnį tarnavimo laiką“, – svarsto konferencijos ir kūrybinių dirbtuvių „More Than Tote“ organizatorė Stefanija Jokštytė. Ar atributika gali būti tvari?Pasaulio kultūros apžvalgoje apie naujai renovuotą ir nemokamai visiems lankytojams prieinamą muziejų Vienoje, neseniai mirusį vieną ryškiausių XX a. fotografų Elliot‘ą Erwitt‘ą, menininkų bendruomenės viešą laišką, prašantį atkreipti dėmesį į slopinamus Palestinos palaikytojų balsus, bei apie tai, ko šiemet daugiausiai žmonės ieškojo Vikipedijoje.Antazavės dvare atidaroma keliautojo ir LRT Televizijos laidos „1000 pasaulio stebuklų“ kūrėjo Audriaus Sutkaus paroda „Šaltas pasaulis“. Kalbėdamas apie pirmąją savo parodą, Audrius sako, jog kai kurios šaltos nuotraukos sugeba šildyti širdis.Filosofas Aldis Gedutis kviečia sėsti į tramvajų Nr. 71 ir užsukti į Vienos centrines kapines.Sovietiniai pastatai – tai modernistinė architektūra, kurios yra visame pasaulyje. Anot architekto Jano Gehlo, tai žmonių poreikius ignoruojantys, jiems nedraugiški pastatai. „Kai daugelis tokio mąstymo ėmė atsisakyti, Sovietų Sąjunga iki paskutiniųjų gyvavimo dienų toliau taip planavo miestus. Todėl jūsų šalyje daug tokių žmonėms nedraugiškų erdvių“, – sako urbanizmo ikona laikomas Janas Gehlas. Jis pasakoja, ką reikėtų daryti su žmonėms nedraugiškais sovietiniais pastatais, kaip miesto planavimą pakeitė kovido pandemija bei kodėl turėtume grįžti prie vadinamųjų 15-os minučių miestų.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Knygų lengvai suprantama kalba auditorija, įvairiais skaičiavimais, gali siekti apie 20 proc. visuomenės, tačiau tokių knygų lietuvių kalba suaugusiems nėra. Šią klaidą suskubo taisyti Lietuvos audiosensorinė biblioteka. Kitų metų pradžioje dienos šviesą išvys lengvai suprantama kalba perrašytas Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas yra Marytė“.Kaune šią žiemą veikia paroda, dedikuota Vilniui, – „Apie žalių bromų miestą“. Galaunių namuose skleidžiasi romantiška, nostalgiška, mitologizuota, įtampos ar nacionalinio naratyvo pagrindu konstruota Vilniaus vizualinė tapatybė.Šiandien 80 metų jubiliejų pasitinka solistė, sopranas Giedrė Kaukaitė. Reikšmingą laiką ji praleido operos scenoje, kol nusprendė atsidėti koncertinei karjerai, o ypatingai lietuvių kompozitorių muzikos improvizacijoms. Taip ji tapo daugelio ryškiausių 20 amžiaus antrosios pusės Lietuvos kompozitorių kūrinių pirmąją atlikėja.Pasaulio kultūros apžvalgoje – Booker‘io premijos laureatas Paul‘as Lynch‘as, metų žodžiu išrinktas žodis „autentiškas“, Monos Lizos paveikslo dilema bei kalėdinė muzika, kuri ne visiems kelia džiaugsmą.Kaip socialinėms reikmėms gali būti panaudojamas už nusikaltimus konfiskuotas nekilnojamasis turtas? Šiuolaikinio meno kuratorė Valentina Sansone Italijos mieste Palerme padėjo visuomenei grąžinti ir kultūrai pritaikyti beveik 2 dešimtmečius apleistą, iš nusikaltėlių konfiskuotą automobilių stovėjimo aikštelę. Dabar ji domisi, kaip panašų modelį galima pritaikyti Lietuvoje.„Politikų abejingumas ir žiniasklaidos švietimo srities seklumas rodo, kad vien aktyviai protestuoti ir tik kalbėti apie problemas nebepakanka, nes nepasidalyta problema lieka tik patiems kenčiantiems“, – komentare svarsto istorikas ir mokytojas Domas Boguševičius.„Man asmeniškai šitas visas procesas suteikė atvirumo prieš save patį. Kai išgirsti tiek daug atsivėrusių žmonių, tikrai pats pradedi galvoti, ko tu pats nepasakai“, – sako kompozitorius Dominykas Digimas, kurio muzika skamba premjerinėje operoje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Įsivaizduokim – gydytojas baigė studijas, pradėjo praktikuoti ir niekas nekvestionuoja, kad jis yra gydytojas. Tuo metu menininkui, be to, kad jam reikia užsiimti kūryba, reikia nuolat įrodinėti, kad ta kūryba yra kažko verta – verta eksponuoti, verta įsigyti“, – svarstydamas apie menininko darbo vertinimą visuomenėje, sako sociologas Tadas Šarūnas.Šią savaitę Lietuvos kino teatrus pasiekė Elenos Kairytės debiutinis ilgametražis dokumentinis filmas „Roberta“.Poetė Patricija Gudeikaitė išleido debiutinę knygą „Kontaktas“. Teatrališkos knygos autorė tvirtina, kad rašymas jai panašus į maldą.Menininkas Mantvydas Vilys sako, jog pastaraisiais metais yra paniręs į instaliacijų ir objektų kūrimą, kurių konstrukcijoje atpažįstamas tradicinių sodų motyvas. Jis pristato parodą „Dangaus sodų namai”.„Sendaikčio indeksas“ parodo ne tik perkamosios galios santykius, bet atskleidžia labai gilias miesto realybės būsenas“, – sako šio indekso autorius, menotyrininkas Ernestas Parulskis.Antipopulizmas laimi prieš populizmą lenkų kine, akcentuoja kino tyrėja, Centrinio Lankašyro universiteto ir Gdansko universiteto profesorė Ewa Mazierska. Anot jos, populizmas nėra savaiminis blogis, o antipopulistai savo filmuose kartais net ryškiau reiškia tam tikrą ideologiją.Poetas Antanas A. Jonynas šiandien mini savo 70 metų jubiliejų. Kūrėjas pasakoja, kad poezija visuomet turės savo skaitytoją, tačiau niekada nevirs masiniu reiškiniu.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Lietuva yra viena pagrindinių žaidėjų sunkiai apibrėžiamame Europos kultūros pasaulyje. Ore jaučiu jūsų energiją, kuri pastebima šiuo Europai ir visam pasauliui sunkiu metu“, – sako Pompidou centro vadovas Laurent‘as Le Bonas. Lietuvoje viešėjęs kultūros ekspertas teigia, kad Lietuvos menininkai ir kultūros institucijos aktyviai seka aktualius pasaulio debatus ir ieško atsakymų svarbioms problemoms. O šiek tiek pretenzingi prancūzai galėtų pasisemti lietuviškos energijos.Kodėl Lietuvos teatruose sukuriama tiek mažai spektaklių su garsiniu vaizdavimu?Indas Prašant Rana rašo knygą apie Visaginą. Ja nori Lietuvai ir pasauliui paaiškinti, kad Visaginas yra kur kas daugiau nei skambios antraštės internetiniuose portaluose, uždaryta elektrinė ar jauniausias Lietuvos miestas, kuriame dauguma rusakalbiai gyventojai.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje: apie atšiaurioje Norvegijos saloje saugomą žmonijos istoriją ir meną, Madrido muziejuje eksponuojamas paveikslų nugarėles bei amerikiečių mokinių pjesių konkursą, kviečiantį rašyti apie ginkluotą smurtą šalies mokyklose.„Palestina yra begalė menkų detalių, nebylus dykumos šauksmas“, – komentare apie solidarumą Izraelio rašytojams ir tildomus Palestinos kūrėjus sako vertėja Toma Gudelytė.Ar žinote, kad Kaune egzistuoja slaptas klubas pavadinimu „Mano vaikas irgi ėjo į „Etiudą“? Darželis, kuriame ugdymas grįstas menų metodu, mini 30-metį.Teatro režisierė Laura Kutkaitė sako, kad būtų dar radikalesnė, bet tam trūksta drąsos. Pirmajame pastatyme Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, spektaklyje „Sirenų tyla“ apie seksualinio pobūdžio smurtą Lietuvos teatre kalbėjusi režisierė dabar kviečia į premjerą „Teiresijo krūtis“ – dialogą lytiškumo, seksualumo, teisės į savo kūną klausimais. Pokalbis su Laura Kutkaite apie teatrą, kuris kvestionuoja pats save, vyriškas savybes, kurias perima dėl savo pozicijos kovojančios moterys kūrėjos, radikalumą ir drąsą mene.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Šią savaitę Seimas pateikimo stadijoje nepritarė Vyriausybės projektui, kuriuo siūloma išbraukti įstatymo nuostatą, kad informacija, kuri skatina kitokią, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą, daro neigiamą poveikį nepilnamečiams. Kaip mene vaikams kalbėti apie netradicinę šeimą ir ar LGBT+ santykių vaizdavimas gali būti žalingas jaunam žmogui?„Šiuo metu Ukrainoje daugiausia kuriami dokumentiniai filmai, kurių dėmesio centre – ne tik įvykiai karo fronte, tačiau ir reakcijos ukrainiečių, esančių tiek arti, tiek toliau nuo karo“, – sako ukrainiečių kino kritikė ir žurnalistė Natalija Serebriakova. Ji lankosi Europos šalių kino forume „Scanorama“.Architektai, interjero dizaineriai, akustikos ir garso terapijos specialistai, tautodailininkai, muziejininkai rengiasi dalyvauti pirmajame Lietuvoje architektūros festivalyje vaikams.Stuku stuku ar tuku tuku? „Vaskiči“ ar „pamarskomu“? Vaikystėje beveik visi esame žaidę įvairius slėpynių, gaudynių ar kitus žaidimus, tik, pasirodo, juos vadiname skirtingai.„Nuotraukų kare jėgos nelygios. Gazos sektoriuje dirba profesionalūs fotografai nuolat tiekiantys įtaigius kenčiančių žmonių vaizdus. O Izraelis žuvusiųjų kūnų nerodo, nes šalyje gerbiamas jų atminimas ir artimųjų jausmai. Kai įspūdingų nuotraukų nėra, jų objektas mūsų galvose liaujasi egzistavęs“, – sako menotyrininkė Agnė Narušytė.Pasaulio kultūros apžvalgoje – už parodą, pasakojančią apie homoseksualius žmones, iš pareigų atleistas Vengrijos nacionalinio muziejaus direktorius, Goncourt‘ų premijos laureatas Jean-Baptiste Andrea, agresyviau protestuojantys klimato aktyvistai Jungtinėje Karalystėje bei naujai prikelta grupės „The Beatles“ daina.„Japonija atrakino manyje suvokimą, kad kai kurios sėkmingos veiklos formos gali būti tik kolektyvinės“, – žvelgdamas retrospektyviai į savo ankstyvą patirtį tolimoje Japonijoje, sako Nacionalinio dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Iš žmogaus uždegimo apimtus organus primenančių stiklo ir aliuminio skulptūrų sudarytas technoorganizmas – tokia Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudo įžanga į būsimąjį nacionalinį paviljoną Venecijos meno bienalėje. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia kūrybinio dueto „Pakui Hardware“ paroda „Uždegimas“.Kas yra Gurjevo košė, kaip paruoštus grikius valgydavo Smetona, ir kokiu patiekalu svečius vaišindavo Stulginskis? Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune muziejininkė Justina Minelgaitė-Plentienė Lietuvos gastronomijos savaitės proga ves gastronomines ekskursijas.Maisto tyrėjas Jonas Palekas ir performanso menininkė Goda Palekaitė kviečia į eksperimentinių gėrimų ragavimo sesiją, įkvėptą istorinės medicinos teorijos apie esminius keturis žmogaus kūno skysčius.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie mirusiųjų pagerbimo šventės tradicijas pasaulyje, lankytojams Italijoje atveriamą iki šiol nematytą Mikelandželo išpieštą erdvę bei praėjusią savaitę mirusį amerikiečių aktorių, serialo „Draugai“ žvaigždę Matthew Perry.„Jei labiau įsigilini, susipažįsti su žmonėmis, kurių dėka tavo namuose stovi kalėdinė eglutė, atsiranda emocinė sąsaja, jungianti tūkstančius kilometrų“, – sako kino režisierius Artūras Jevdokimovas. Jo dokumentika apie Danijoje iš Sakartvele gaunamų sėklų auginamas kalėdų eglutes Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ drauge su dar 4 lietuvių režisierių kino juostomis varžosi dėl geriausio Baltijos šalių filmo titulo.„Jei vizualiuosiuose menuose protingi kolekcininkai gali pamatyti meno kūrinį ir svarstyti apie jo ateities vertę, spektaklių užsakovai gali remtis dviem pagrindiniais aspektais: vardu ir šalimi“, – sako teatro režisierius Gildas Aleksa. Jis „Kultūros savaitei“ parengė komentarą „Pasakyk, kas tu esi, pasakysiu, koks tavo biudžetas“.Niujorką į Lietuvos kaimą iškeitęs Arūnas Kulikauskas teigia: civilizacija naikina žmones, o visažinystė ir auksaburnystė yra didžiausios mūsų ligos. Kodėl Arūnas iškeitė Niujorką į gyvenimą Veprių krateryje? Kur, jei ne Lietuvoje, jis galėjo apsigyventi? Kodėl kūrėją gąsdina progresas ir evoliucija?Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotr. iš filmo „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“

Į Lietuvos kino teatrus atkeliavo geriausiu metų filmu „Sidabrinėse gervėse“ pripažintas Austėjos Urbaitės filmas „Per arti“.Gargždų parke vakar atidengta kunigui, rašytojui, visuomenininkui Mykolui Vaitkui atminti skirta skulptūra. Vis dėlto, ne visiems gargždiškiams būtent šio asmens atminimas pasirodė geriausias sprendimas.Prieinama knyga – tai tinkama visiems, tiek įprastai skaitantiems, tiek skaitymo sunkumų turintiems, neregiams ar silpnaregiams. Kaip atrodo tokia prieinama knyga, kokiu būdu ji skaitoma bei kokio dydžio auditorijai Lietuvoje ji reikalinga?Europos kultūros sostine kitąmet jau antrą kartą taps miestas Estijoje. 2011-aisiais kultūros sostinės titulu džiaugėsi Talinas, 2024-aisiais jis atiteks Tartu. Kultūros sostinės kūrybos vadovė Kati Torp pasakoja, kad tai įtraukiausias kultūrinis projektas Estijos istorijoje.Šią savaitę įsiliepsnojus diskusijoms dėl Helovino pavojaus Vėlinių tradicijoms, etnologė dr. Gintarė Dusevičiūtė-Neimontienė primena, kad Lietuva, kaip tauta, iki šiol patyrė kur kas daugiau sukrėtimų ir įtakų nei Jungtinėse Amerikos valstijose išpopuliarėję karnavalai.„Tikrasis privatumas nedera su „virtualybės tinklų“ veiksmais: skelbiu, demonstruoju, šokiruoju, provokuoju, dirginu, mėgstu arba nekenčiu, kaltinu arba teisinu, pataikauju arba blokuoju <…> Tai aplinkybės nesibaigiančiai dramai“, – komentare apie privatumo krizę svarsto rašytoja Sandra Bernotaitė.Mados dizainerė Morta Nakaitė nenori įkurti savo mados imperijos. Jai patinka būti mažu organizmu, kurti savo miniatiūrinėje studijoje ir kovoti su dizaineriams keliamais lūkeščiais daryti „pigiau, greičiau, daugiau“. Pokalbis su Morta Nakaite apie išskirtinius jos kūrybos simbolius, absurdą ir skurdą mados dizaine bei modernų lietuviškumą, kurį ji supranta ne kaip etninius raštus ir mums visiems žinomus kanonus, o kaip asmeninius prisiminimus, regėtus vaizdus, sodybų elementus, laukus ir tolius.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Pasakyti „esu klasikinės muzikos kūrėjas“, tai lyg pasakyti „esu nuobodžiausias žmogus planetoje“, – sako kompozitorius David‘as Lang‘as. „Grammy“ laureatas ir „Oskaro“ nominantas parašė specialų kūrinį Vilniui, kurio pasaulinė premjera įvyko šią savaitę.Vienas populiariausių turistinių objektų Paryžiuje – Per Lašezo kapinės, į kurias įvairių menininkų gerbėjai plūsta apžiūrėti kūrėjų kapų. Kaune tokios vietos atitikmuo galėtų būti Petrašiūnų kapinės. Bet artėjant Vėlinėms randasi ir daugiau būdų prisiminti ir pagerbti, pavyzdžiui, mėgstamus menininkus. Kaune galima išvysti pomirtines rašytojų kaukes.Estų režisierės Annos Hints dokumentinis filmas „Pirties seserys” žiūrovus nukelia į estišką dūminę pirtį. Pasaulinė filmo premjera įvyko prestižiniame „Sundance“ kino festivalyje, čia jis buvo apdovanotas už geriausią režisūrą dokumentikos kategorijoje. Kaip sako pati režisierė, vieni eina į bažnyčią, kiti — į dūminę pirtį. Kodėl estams ji tokia svarbi?Nelly Paltinienės palikimas – dešimtys dainų įrašų ir elegancija, kuria Lietuvos estrados legenda spindėjo scenoje. Ne tik su niekuo nesupainiojamas balsas, bet ir sceninis įvaizdis – suknelės, batai ir papuošalai – atranda vietą Lietuvos nacionalinio muziejaus saugyklose.„Kartu su pasauliu judėdami link vėl madingo lokalumo madą kažkodėl aplenkiame. Spintą veikia atvirkštinė pasienio teritorija, į kurią lietuviškumo įsileisti dar nedrįstame“, – komentare svarsto mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Pasaulio kultūros apžvalgoje: apie naują rašytojo Salmano Rushdie knygą, kurioje jis aprašo pasikėsinimą jį nužudyti, netikėtus meno detektyvo iš Olandijos radinius, pirmąją moterį dirigentę, vadovausiančią Berlyno koncertų rūmams.„Pačiais pirmaisiais metais niekas iš komercinių prekės ženklų netikėjo, kad muziejus gali nuveikti kažką tokioje apimtyje, kalbant apie matomumą, reikšmę visuomenei, įtaką, kad būtų verta investuoti“, – sako penkmetį švenčiančio MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Šią savaitę Vilniaus senasis teatras paminėjo 110-ąją sukaktį. Lenkų teatras, po daugybės skirtingų etapų galiausiai tapęs Vilniaus senuoju teatru, laikomas seniausiu sostinės teatru.Kaip miestą jaučia regos negalią turintys žmonės? Artėjant Pasaulinei baltosios lazdelės dienai, pristatyas naujas maršrutas „Paliesti ir išgirsti Vilnių“.Pasaulio kultūros apžvalgoje: liudijimai gyvų likusių žmonių, kuriuos Izraelyje vykusiame muzikos festivalyje užpuolė Hamas teroristai, taip pat Vokietijos ir Prancūzijos pasirašytas susitarimas dėl meno kūrinių, pavogtų iš buvusių kolonijų sugrąžinimo, bei iki šiol neatrasta elektroninė Indijos muzika iš 7-ojo dešimtmečio.Kaip nauji visuomenės iššūkiai atsispindi ir keičia šeimos bei kalendorines šventes, lyčių ir giminystės sampratas? Vytauto Didžiojo universitete Kaune vyksta konferencija „Šiuolaikiniai šeimos ir kalendorinių švenčių tyrimai“.„Mes pasidarėme labai jautrūs medžiams ir gyvūnams, bet labai selektyvūs kai kurių žmonių teisių atžvilgiu“, – komentare svarsto rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.Šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“ išsirinko šių metų laimėtojus. Kas ir kodėl šiemet tapo geriausiais mugės menininkais?Lietuvių režisierius Jokūbas Brazys savo dienas dabar leidžia Ukrainoje. Jis vienas tų retų užsienio kūrėjų, kuris ryžosi atvykti čia ir darbuotis su ukrainiečių aktorių trupe. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje jis pasakoja apie netikėtus iššūkius atvykus darbuotis į Ivano Frankivską, ir apie tai, kaip skambančios sirenos pakeičia režisūrinius sprendimus.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Norime skatinti ukrainiečių įsitraukimą. Ypač daug dėmesio skiriame darbui mokyklose, nes dabar jose mokosi dešimtys tūkstančių vaikų iš Ukrainos“, – kalbėdama apie įvairių socialinių grupių įtraukimą į kultūrines veiklas Airijoje ir jų finansavimą, sako Lietuvoje apsilankiusi Airijos menų tarybos direktorė Maureen Kennelly.Baigiantis rugsėjui išdalinti pirmieji Valstybinės kultūros paveldo komisijos apdovanojimai – „Paveldo DNR“. Prezidentūroje vykusių iškilmių metų paveldo objektų nominacijoje triumfavo du muziejus Kaune įsteigę Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius. Jie sakė apdovanojimu norintys dalinti su visais, kurie rūpinasi istorijos išsaugojimu ateities kartoms.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Nobelio literatūros premijos laureatą Joną Fossę, muziejų prisitaikymą prie klimato krizės, artėjančią Barselonos Šv. Šeimynos (Sagrada Familia) bažnyčios statybų pabaigą bei džiazo dievaite pramintą Sarą Vaughan.Paskelbtas Nobelio literatūros premijos laureatas. Juo tapo norvegų rašytojas ir dramaturgas Jonas Fossė. Apie laureatą ir jo kūrybos atspindžius Lietuvos teatre pasakoja teatrologė Daiva Šabasevičienė.Kyjive atidaryta penktoji meno bienalė, kuri vyks trijuose Ukrainos miestuose ir trijose Europos sostinėse, o baigsis 2024 metais Berlyne. Tiesiogiai iš Kyjivo – Marius Eidukonis.„Festivaliai kultūrinį turinį gali užtikrinti keletą mėnesių per metus, o kaip su likusiais metais – ką daryti?“ – tokį klausimą kultūros komentare šįkart kelia rašytoja Renata Karvelis baigiantis kultūros sostinės metams Tauragėje.„Jeigu aš būčiau milijonierius verslininkas ir man patiktų muzika, aš pastatyčiau ne vieną koncertų salę ir jos kuo puikiausiai galėtų veikti kaip verslo objektai“, – juokaudamas apie koncertinių erdvių trūkumą Lietuvoje, sako akordeonistas Martynas Levickis. Šie metai jam itin gausūs didelių karjeros pasiekimų. Nepaisant intensyvaus koncertų grafiko, Martynas išleido naują albumą, kuris jam pelnė prestižinį „Opus Klassik“ apdovanojimą, taip pat tapo vizituojančiu Londono Karališkosios muzikos akademijos profesoriumi.Ved. ir red. Urtė Karalaitė

Rugsėjo 29- ąją paminėtos architekto Stasio Kudoko gimimo metinės. Šia proga iniciatyva „Gražinkime Kauną“ kvietė į teminius pasivaikščiojimus.Kuo ypatinga kino leidybos kompanija „Taip toliau“?Kaip poezijoje vogti gražiai? Ar įmanoma sukurti originalų eilėraštį?Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Filosofo Aldžio Gedučio komentaras.Kuo ypatinga ukrainiečių režisieriaus Maksymo Melnyko kino juosta „Trys moterys“ ?Pianistė ir Rusijos tyrinėtoja iš Olandijos Sara Krombach sako, kad praėjusių metų Rusijos invazija į Ukrainą pažadino vakarus ir privertė permąstyti supratimą apie Sovietų sąjungą.Ved. Marius Eidukonis

Lietuva turi jau penktąjį objektą, įtrauktą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Juo tapo Kauno modernizmo architektūra. Tai pirmas atvejis, kai į UNESCO sąrašą papuolė europietiškas XX a. modernizmas.Prieš dvejus metus miręs Christian-Liberté Boltanski pasaulyje išgarsėjo jautriais kūriniais atminties tema. Minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, kūrinys „Sielos“ inauguruotas Kauno IX forto muziejuje.„Būtent per meną galime prisiliesti prie vidinių subtilių žmonių sluoksnių, apie kuriuos jie gal net patys nesupranta“, – svarstydama apie meninių priemonių naudas psichikos sveikatai, sako psichologė Inga Truskauskaitė. Šiuo metu vyksta Psichikos sveikatos menų festivalis „Ryšiai“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktą Kuldygą Latvijoje, prancūzų dainininko Serge'o Gainsbourg'o butą Paryžiuje ir gydantį muzikos poveikį žmogui.Vilnius šiemet švenčia 700 metų jubiliejų, o neatsiejamas miesto simbolis, Katedros varpinė, – perpus jaunesnė, jai 350. Kuo ypatingas jos viršuje esantis Jono Delamarso varpas?„Persistengę siekdami tobulo miesto, gauname atvirkščią rezultatą. Tačiau architektai vis tiek stengiasi visomis išgalėmis sukurti utopiją“, – komentare apie gyvybingą ir netobulą miestą svarsto architektas Andrius Ropolas.„Mano pati didžiausia baimė – kas bus, jei nustosiu klausti ir turėsiu aiškų nekintantį įsitikinimą, kaip turėtų kažkas būti. Tik nuolatinis kvestionavimas gali mus vesti pirmyn“, – sako šokėja ir aktorė Greta Grinevičiūtė, suvaidinusi Marijos Kavtaradze filme „Tu man nieko neprimeni“. Sandanso kino festivalyje apdovanotam ir lietuviškuoju pretendentu „Oskarams“ tapusiam filmui pagaliau pasiekus Lietuvos kino ekranus, su Greta Grinevičiūte kalbamės apie ją kūryboje lydinčią meilės, normalumo ir nenormalumo temą, siekį nuolatos kvestionuoti mumyse glūdinčius įsitikinimus ir šokį bei judesį kaip kino ar kiną ptarturtinančią kalbą.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Ukrainoje šiuo metu labai trūksta užsienietiškos kultūros, to gaivesnio vėjo, nes šalis dabar gyvena tik iš savo resursų – sako Lietuvos kultūros atašė Ukrainoje ir Sakartvele Tomas Ivanauskas. Koks buvo pirmasis jo darbo Ukrainoje mėnuo?Kaunas – ir tekstilės miestas. Nors didieji fabrikai jau beveik visi seniai uždaryti ir išdraskyti, jų interjerai, mašinų garsai, kvapai, pasiliko ten dirbusių moterų vaizduotėje, sapnuose, atmintyje. Aštuonių šios industrijos atstovių prisiminimus apie darbą ir gyvenimą galite išgirsti Kauno paveikslų galerijoje.„Bėgau nuo ekologinės semantikos, nes tai yra propaganda mene, tokiu būdu pats meno kūrinys tik nukenčia“, – sako instaliaciją „Nusavinti“ Šventosios miške pristatęs menininkas Tomas Martišauskis. Po 15-os metų atgaivintas kūrinys ieško būdų, kaip menas gali būti pristatomas ne institucijose.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie pavogtą ir po 3 metų meno detektyvo surastą Vincento van Gogo paveikslą, atsinaujinusias Pulitzerio premijos taisykles bei Metropolitan operos teatre kuriamą operą apie ukrainietes, vykusias susigrąžinti Rusijos pagrobtų savo vaikų.Nestokojantis saviironijos ir sarkazmo, didelis vyras, laužantis suoliukus. Taip šypsodamasis apie save sako menininkas Benas Liandzbergis, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje parengęs parodą „Gimęs (ne)priklausomybėje“.Dėl kokių priežasčių nekovojame su blogu viešuoju menu? Komentare svarsto menotyrininkas Ernestas Parulskis.„Mūsų organizacija stengiasi daryti tai, kas tuo metu Lietuvoje yra svarbiausia, ten, kur skiriama mažiausiai valstybės dėmesio, kur kažkas valstybei arba kitiems nesiseka“, – apie įvairias socialines veiklas ir darbą su atskirtyje esančiais sako daugelio socialinių verslų Lietuvoje įkūrėjas Arūnas Survila. Koks požiūris į problemas ir jų sprendimą padeda sėkimingai juos vystyti, išgirsime Urtės Karalaitės parengtame pokalbyje.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėK. Dineikaitės nuotr.

Po 2022-ųjų, Europos kultūros sostinės metų, Kauno Naujamiestyje daugiau nei visoje Lietuvoje išaugo būstų kainos. Tai tik viena iš įdomybių apie Kauną, kurią išsiaiškino sociologas Tadas Šarūnas.„Nėra taip, kad komercinės galerijos aiškiai pataikautų, bet tikriausiai jos turi savo sandėliuose daugiau tapybos darbų, nes tapyba vis tiek karaliauja meno rinkoje ir dabar yra labai sugrįžusi“, – svarstydama, kiek komercinės galerijos pataikauja auditorijai, sako meno ekspertė, kuratorė Justė Kostikovaitė. Vilniaus galerijų savaitgalio proga ji pasakoja apie sostinės galerijų įvairovę.Kontaktas su vaiku ar jaunuoliu gali padėti pažvelgti į mus supančią aplinką ne pagal taisykles, prie kurių mus pripratina miesto planuotojai, architektai ar net politikai. Taip akcentuoja prie Kirtimų kultūros centro projekto „Miesto pažinimo praktikos“ prisijungę menininkai.Nesusireikšminę. Taip fotografas Erikas Ovčarenko apibūdina šiemet Lietuvai Pasaulio krepšinio čempionate Lietuvai atstovaujančią rinktinę, kurią smagu fiksuoti. Nors dabar ano sekmadienio pergalė prieš amerikiečius atrodo kaip jau seniai išgyventa istorija, yra artefaktų, kurie padėjo šią dieną įrašyti į tautos kolektyvinę atmintį. Vienas tokių – liežuvį rodančio įžaidėjo Vaido Kariniausko fotografija.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie imigracijos istoriją permąstančius prancūzus, Ernesto Hemingvėjaus laišką su istorija apie dvi lėktuvo avarijas ir Maxo Roacho džiazo būgnus bei naują The Rolling Stones muziką.Tarp dviejų Europos pakraščių – Lietuvos ir Kipro – gyvenanti rašytoja Dalia Staponkutė komentare svarsto apie idilišką, kultūriškai vienalytę mūsų šalį ir Europą krečiančią migrantų krizę.Ne taip seniai buvo paskelbta apie Meno darbuotojų profesinės sąjungos įkūrimą. Viena jos iniciatorių menininkė Agnė Jokšė „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje sako, kad burtis į profesinę sąjungą verčia situacija, kuomet kai kuriuos darbus menininkai priversti daryti nemokamai arba už darbą mokama nesąžiningai. Kaip keisti tokią situaciją ir ar galime ją pakeisti?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Erikas Ovčarenko

Kokiems menininkų interesams atstovaus nauja organizacija – Meno darbuotojų profesinė sąjunga?„Išgirsti“ queer archyvo kuratoriai Viktorija Kolbešnikova ir Augustas Čičelis šią vasarą pakvietė į ekskursiją po 10-ojo dešimtmečio queer Kauną. Kodėl svarbu savitais būdais ieškoti niekur neužrašytų istorijų, kurios gali įkvėpti kuriant LGBT bendruomenės ateitį?Visame pasaulyje išgarsėjusi, tačiau per II-ąjį pasaulinį karą nuniokota Telšių ješiva atgijo.Kitur nykstanti socialistinio modernizmo architektūra yra viena iš priežasčių, priviliojančių tarptautinių kino projektų komandas į Lietuvą. Anot Baltijos šalyse viešėjusių lokacijų vadybininkų, mūsų šalis turi 3 iš keturių pagrindinių kinematografinės vietos bruožų.Sostinėje turėtų atsirasti nauja kultūrinė erdvė – „Lewben Art Foundation“ šiuolaikinio meno centras. Tačiau senamiesčio patalpas paversti meno centru nepavyko taip greitai, kaip tikėtasi. Čia aptikti istoriškai svarbūs radiniai, apie kuriuos nežinojo net paveldosaugininkai.„Šią rugsėjo 1-ąją galėtume švęsti mokytojų pavyzdinę drąsą nebūti savojo darbo įkaitais, nesutikti su biurokratinės, ciniškos ir nužmoginančios mašinerijos prievarta“, –sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, mokytojas Domas Boguševičius.„Pelkė ir jos studijos suteikia gilaus laiko perspektyvą, kuri netgi išlaisvina nuo mirties ir pabaigos baimės“, – svarstydama apie tai, ko galime išmokti iš pelkių kompleksiškumo, sako Nomeda Urbonas. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje – susitikimas su tarpdisciplininiais menininkais Gediminu ir Nomeda Urbonais.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Kultūros ministerija dar kartą apkaltinta organizavusi galimai neskaidrų ir šališką kultūros įstaigos vadovo atrankos procesą. Šįkart konkursą skundžia buvusi Vilniaus senojo teatro vadovė. Ką galima tobulinti šiuose konkursuose ir kokia Kultūros ministerijos atsakomybė?Kauno bienalėje šiemet nagrinėjama „Artumo geografijos“ tema. Bienalėje, Kauno centriniame paste eksponuojamas menininkės iš Sakartvelo Nino Kvrivishvili kūrinys. Kokių asmeninių ryšių ji turi su šia institucija?Vis dažniau kultūros praktikų ir teoretikų žvilgsnis krypsta į užmiesčio teritorijas ir joms aktualias temas. Viena iš erdvių, į kurią kurti, tyrinėti, stebėti vietoje vykstančius procesus vasarai atvyksta kultūros lauko atstovai – tai Pakruojo rajone esanti „Akee“, Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvė.Pasaulio įvykių apžvalgoje apie Paryžiaus bukinistus, kuriuos į nepatogią padėtį įstūmė 2024-ųjų Olimpinės vasaros žaidynės, gaisrų nusiaubtą kultūrinį Maui salos paveldą bei 20-ame amžiuje antropologų vykdytus rasistinius tyrimus ir iki šiol muziejuose saugomas žmonių smegenis.Menas kelia klausimus, bet gal turi teikti ir atsakymus? Pokalbis apie meno svarbą neramumų ir konfliktų kontekste ir menininkų atsakomybę prieš vartotoją. Tiesiogiai iš diskusijų festivalio „Būtent!“.Mokytojas – diagnozė ne visam gyvenimui. Kaip atrodo gyvenimas po mokyklos? „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrika su iš mokyklos išėjusiu lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju, vienu iš rengiamo švietimo darbuotojų streiko organizatoriumi Aliumi Avčininku. Tiesiogiai iš diskusijų festivalio „Būtent!“.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Urtė KaralaitėRed. Indrė Kaminckaitė

„Ji nebuvo kokybiškesnė, ji buvo kitokia. Fotografija atspindi savo laiką. Tai atminties instrumentas. Ji yra tokia, kokia yra visuomenė“, – svarstydamas apie tai, kokia analoginė fotografija yra šiandien, sako vienas iš Vilniaus analoginės fotografijos ir kino festivalio organizatorių – fotografas Andrejus Antonau.Tikriausiai ryškiausia Klaipėdos baleto prima Beata Molytė atidarė savo vardo baleto mokyklą, tačiau po septynerių metų balerinos asmeninis ir profesinis gyvenimas persikėlė į Vilnių, tad baleto mokyklai buvo iškilusi grėsmė užsidaryti. Greičiausiai taip ir būtų nutikę, jei ne klaipėdietė, verslininkė Alina Velykienė.Brazilė komiksų kūrėja Julia Nascimento šią vasarą praleido Kaune. Ji pamėgo varškės sūrelius, atrado lapų pūstuvus, lankė muziejus, šventė tradicines šventes ir visas savo patirtis sudėjo į grafinį „Kauno vasaros dienoraštį“.Naujuosiuose Valkininkuose, kur pušų paunksmėje glaudžiasi įvairiausios sanatorijos, senelių globos namai ir grybų bei uogų surinkimo ir apdirbimo įmonė, šalia vietinės katilinės kelis metus veikia parodų erdvė „Menų skalbykla“. Joje galima pamatyti Pauliaus Šliaupos ir Laimos Matuzonytės parodą „fonai ir žaidėjai“.„Vilnius jau seniai atiduotas vystytojams ir miestiečiams nebepriklauso. Medžiai neneša pelno, todėl jų neverta saugoti <...>. O paminklai augina politinį kapitalą, ypač kai jų stilistika atkeliauja iš devyniolikto amžiaus ir primityvaus mąstymo. Todėl jų tik daugės“, – sako nuo Vilniaus vasarai atitolusi menotyrininkė Agnė Narušytė.Pasaulio kultūros apžvalgoje – dviejų reikšmingų ir labai skirtingų muzikos atlikėjų, Madonnos ir Nicko Drake‘o, sukaktys.Meno lauke žmogui nukristi iš nuovargio vis dar yra savotiškas garbės medalis – sako saugumo ekspertė, Merilando universiteto mokslininkė Eglė Murauskaitė. Ji taip pat yra itin aktyvi kultūros veikėja – tiek vartotoja, tiek kūrėja, pati save vadina menininke mėgėja su pasimėgavimu. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje mokslininkė pasakoja apie savo sąlytį su kūryba, nusivylimą greitai kuriamu menu ir konfliktus kultūroje.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Svarbus garso dokumentikų ir apskritai tokios lėtosios žurnalistikos kriterijus yra ilgaamžiškumas“, – reflektuodama garsinio turinio vaidmenį žiniasklaidoje, pastebi žurnalistų kolektyvo NARA redaktorė Indrė Kiršaitė. Artėjant vieninteliam audiofestivaliui Lietuvoje „Banguoja“, apie šio žanro specifiką pasakoja kūrėjai.Šiaudinių sodų rišėja Vilhelmina Raubaitė-Mikelionienė tiki, kad šis tradicinis kūrinys gali papuošti ir šiuolaikinius interjerus. Galerijoje „Aukso pjūvis“ eksponuojama paroda „Šiaudinių sodų žydėjimas“.Prieš dvejus metus, įvykus Talibano sugrįžimui, Ahmado Sarmasto įkurtam nacionaliniam muzikos institutui Afganistane nebeliko vietos, tačiau jis tęsia savo veiklą Portugalijoje.Marcinkonių geležinkelio stotį Varėnos rajone ir Orvidų sodybą, esančią Kretingos rajone, skiria 343 kilometrai. Tačiau nuo dabar į Viliaus Orvido skulptūrų sodą galima pažvelgti ir Marcinkonių stoties galerijoje.„Ten, kur prekės ženklai, siekdami kuo švaresnių „internetinių namų“, tvarkosi, naujienų portalai ir patys socialiniai tinklai, atrodo, siekia priešingo rezultato“, – sako socialinių tinklų ekspertas Darius Gerulis, parengęs komentarą apie laukinius internetinių komentarų Vakarus.Pasaulio įvykių apžvalgoje apie būdą užkirsti kelią rusų oligarchams plauti pinigus per meno kūrinius, turistų antplūdį išgyvenančius Atėnus ir Veneciją bei šią savaitę mirusį amerikiečių atlikėją Sixto Rodriguezą.Rugpjūčio 12 dieną savo 70-ies metų jubiliejų mini muzikantas, architektas, grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas. Apie tikėjimą ir laisvę, apie tai, ko mus moko karas Ukrainoje, apie pensininko kasdienybę ir naują rašomą romaną bei stokos stoką šiandieninėje Lietuvoje – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Ką vasarą galima veikti šiluminėje elektrinėje? Pavyzdžiui, sužinoti, kodėl vienas jos įrenginių vadinamas „rožine pantera“. Prieš daugiau nei 90 metų pastatyta Kauno Petrašiūnų elektrinė pergyveno karą, okupaciją ir toliau aprūpina kauniečių butus šiluma. Šį rugpjūtį čia vyksta pirmasis Kauno energijos festivalis „Transformacijos“.Tvarumo idėjos atkeliauja ir į teatrą. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre iki rudens meninę-mokslinę rezidenciją vykdys aktorius ir režisierius Paulius Markevičius. Teatre jis ketina įkurti grybų karalystės tyrimų ir mikologijos mokslo meninę laboratoriją „Ataka fungus“.Pasaulio apžvalgoje apie muziką Afganistane draudžiantį Talibaną, protestą dėl brangaus popiežiaus vizito skelbiančią instaliaciją Portugalijoje ir meno kūrinius, siunčiamus į mėnulį.„Lietuvių kalba turi labai daug priebalsių ir ne tiek daug balsių. Bet jūsų kalba labai muzikali, jos garsai yra gana panašūs į mano kalbos garsus“,– sako portugalų daininkė, 2017-ųjų „Euroviziją“ laimėjusios dainos autorė Luísa Sobral, Lietuvoje surengusi du koncertus Vilniuje bei Tauragėje.LRT KLASIKA šią savaitę viešėjo Lietuvos kultūros sostinėje Tauragėje. Kokie kultūros vartotojai yra tauragiškiai? Kokie sunkumai kyla organizuojant kultūrinį gyvenimą pasienio mieste?Ar gėris gali tapti problema? Ar doros demonstracija gali išvirsti į blogio paradą? Komentare svarsto rašytoja Sandra Bernotaitė.„Tai, kiek čia reikia įgūdžių, intelekto, išmanymo, jautrumo, darbštumo, kitose srityse yra apmokama ženkliai didesne grąža, bet, kas dirba kultūros ar meno lauke, turi mažiau akistatų su prasmės klausimu“, – reflektuodamas darbą kultūros srityje, svarsto kūrybos prodiuseris, įvairių kultūros projektų iniciatorius Sergejus Grigorjevas. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje jis pasakoja apie dilemas ambicinguose projektuose, Lietuvos-Japonijos ryšių mezgimą, kūrėjų atmetimo istorijų ir senjorų portretų kolekcionavimą.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Sostinės galerijoje „Autoportretas“ veikia paroda Abrozdai II, kurios ekspozicijos kūriniuose menininkai savaip interpretuoja baltiškos kultūros paveldo ir tautinio identiteto temą.Plaukiojam visi skirtingais stiliais, bet skęstam vienodai. Tai futbolo klubo „Feniksas“ šūkis. Nors įsikūręs Kaune, klubas atviras visos Lietuvos žmonėms, kuriems daugelis kitų durų jau uždarytos. Klubo pagrindu sudaryta rinktinė atstovauja Lietuvai pasaulio benamių futbolo čempionatuose. Aptarti šio socialinio fenomeno su „Fenikso“ įkūrėjais susitiko Kotryna Lingienė.Serui Michaelui Philipui Jaggeriui – britų atlikėjui, dainų kūrėjui, aktoriui ir filmų prodiuseriui, roko grupės „The Rolling Stones“ pagrindiniam vokalistui ir vienam jo įkūrėjų šią savaitę sukako 80. Apie rokenrolišką jo gyvenimą ir muziką – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Pasaulio kultūros apžvalgoje – apie Holivudo aktorius, prisijungusius prie didžiausių protestų per 6 dešimtmečius, bei mirusią airių atlikėją Sinéad O'Connor.„Kai kas renkasi iššūkius keliančias programas, kai kas renkasi labiau prieinamą turinį, o kai kas mėgina dažniausią strategiją – suprantamais ir įspūdingais spektakliais privilioti naujus žiūrovus pažinti labiau eksperimentinį meną“, – žvelgdamas į scenos menų festivalių užkulisius Lietuvoje, komentare sako teatro režisierius Gildas Aleksa.„Dialogai dažniausiai neatskleidžia kažkokių laimėtojų, jie nenustato galutinių principų, jie yra skirti būtent pažinti kažkokias ribas, suprasti kito požiūrį. Čia yra labai svarbus dalykas, kurį mes pametame diskusijose“, – žvelgdamas į vis atsinaujinančias aštrias diskusijas visuomenėje svarsto filosofas, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas. Kaip vaisingai dalyvauti diskusijoje ir ką turėtume iš jos išsinešti?„Esu netipinis žydas, amerikietis ir tapytojas“, – sako Samuelis Bakas, kurio retrospektyvinė paroda, skirta artėjančiam menininko 90-mečiui, šiuo metu veikia jo vardo muziejuje Vilniuje. Dėl senyvo amžiaus nebeskraidantis tapytojas į parodos atidarymą neatvyko, bet Sėskim ir pakalbėkim rubrikoje pabendravo su kolege Indre Kaminckaite.Ved. ir red. Urtė Karalaitė

Savaitės pradžioje visuomenė sujudo, sužinojusi, kad dėl Kultūros paveldo sąraše esančio pastato Jono Basanavičiaus gatvėje Vilniuje rekonstrukcijos, ketinama nukirsti 9 medžius. Trečiadienio vakarą šioje vietoje įvyko protestas, sutraukęs ypač gausų būrį sunerimusių gyventojų ir aktyvistų.Lietuva ir Indija geografiškai atrodo labai toli viena nuo kitos, tačiau yra ne viena asmenybė, kuri šias šalis suartino kultūriniais ryšiais. Pasakojime išgirsite, kodėl kalbant apie Lietuvos bei Indijos santykius tokia svarbi Rusnė.Dviračių meistras Gediminas Mankevičius šią vasarą mina ne tiek daug, kiek norėtų, nes savo dirbtuvėse Kaune turi labai daug darbo. Tai gera žinia – vadinasi, kauniečiai vis aktyviau važinėja dviračiais. Siekdamas stiprinti entuziastų bendruomenę Gediminas šią savaitę surengė dviračių parodą, kurios dalyvius pakvietė dalytis savo istorijomis.Bangladešo fotografas, TIME žurnalo 2018 metų žmogus Shahidul Alam keturis dešimtmečius dokumentuoja savo šalies politinius perversmus, žmogaus teisių pažeidimus. Fotografiją jis pasirinko kaip įrankį siekti socialinio teisingumo.„Šiandien priešingi Viduržemio jūros krantai atsispindi lyg kreivame veidrodyje: viename nerūpestingai šurmuliuoja milijoninės turistų minios, narsto jachtos ir kruiziniai laivai, kitame – tūkstančiai šiandienos odisėjų leidžiasi į pavojingą kelionę mažomis valtelėmis, be išankstinių rezervacijų ir paslaugų paketų“, – kultūros komentare svarsto vertėja Toma Gudelytė.Šią savaitę Lietuvoje svečiavosi Šiaurės Amerikos kariljonierių gildijos narė Margaret Pan. Skambinimas šiuo įspūdingu instrumentu nėra pagrindinis amerikietės užsiėmimas – ji yra astrofizikos mokslų daktarė. Sudalyvavusi Vilniaus kariljono festivalyje Margaret Pan išbandė ir istorinį Kauno kariljoną Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.„Paslyskime, bet ir mąstykime“, – taip greitosios mados verpetuose siūlo elgtis menininkė, kostiumų dizainerė Inga Skripka, daug kam pažįstama dėl šiuolaikiškos drabužių kolekcijos, sukurtos iš močiučių rankų darbo austinių.Ved. Marius Eidukonis, red. Urtė Karalaitė

„Čekų literatūroje erotinis motyvas yra visiškai natūralus. Jo rasime ir kitų autorių kūryboje. Nereikia lyginti su Lietuva“, – žvelgdama į vėlyvojo sovietmečio čekų rašytojo Milano Kunderos romanus, sako rašytojo tyrėja Geda Montvilaitė. Prisimename šią savaitę mirusį, pasaulyje pripažintą prozininką, poetą, eseistą ir dramaturgą.Ukmergė šiemet švenčia savo 690-es metų jubiliejų, o jau beveik trisdešimtmetį šio miesto istorija neatsiejama nuo roko, tad Ukmergės kraštotyros muziejus atidarė parodą „Laisvės dvasia – Rockmergė“.Remis Ščerbauskas savo parodoje „Teritorija Kaunas / gatvės fotografija“ bendrauja su lankytojais ir padeda jiems pasinerti į jo užfiksuotus kadrus, kuriuose Kaunas nėra visiškai toks pats, kokį mato praeiviai.LRT knygų klubas aptaria japonų rašytojo Kobo Abes romaną „Moteris smėlynuose“.Minint „Lituanicos“ skrydžio 90-metį, LRT KLASIKA drauge su Lietuvos aviacijos muziejumi pristato pasakojimų ciklą apie lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną. Ciklas pradedamas nuo lakūnų vaikystės – „Paskui paukščius“. Kokie Steponas Darius ir Stasys Girėnas buvo vaikystėje?„Mąstydami 90-ųjų standartais bei ryškindami istoriją šalies svečiams galvojame, kad žengiame didelį žingsnį į priekį, nors iš tiesų paeiname nebent tris atgal ir praleidžiame dar vieną šansą tapti aktualūs“, – apie NATO viršūnių susitikimo kultūrinę programą svarsto mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.„Tarp radikalių akademiškų avangardistų esu popsiškiausias kūrėjas“, – sako muzikų šeimoje užaugęs kompozitorius Mantvydas Leonas Pranulis. Jis yra vienas iš kūrėjų Lietuvą pristatančios virtualios realybės instaliacijos, kurią išbandė NATO viršūnių susitikimo Vilniuje dalyviai. Šiame kūrinyje šiuolaikinė muzika susipynė su liaudies dainomis. Ar atsigręžimas į liaudies kūrybą yra geriausias būdas pristatyti šiuolaikinę Lietuvą? „Sėskim ir pakalbėkim“ pašnekesys su Mantvydu Leonu Pranuliu apie jo kūrybą stalčiui ir atsiribojimą nuo muzikos, „kurios niekas negalės klausytis“.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Prisimename Lietuvos archeologų motina vadinamą Rimutę Rimantienę.Liko vos kelios dienos iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje. Kaip šis įvykis keičia kultūrinį gyvenimą ir kultūros įstaigų veiklą sostinėje?Pasaulinio garso kompozitorius Michaelis Gordonas Vilniui sukūrė kūrinį 9-iems trombonams. Tai paskutinis darbas, sukurtas projektui „Muzika Vilniui“.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie tai, kodėl muzikantams taip sunku palikti sceną, apie robotą – dirigentą Pietų Korėjoje bei Renė Magrito piešinius Briuselyje.„Po vadinamojo „čekiukų“ skandalo švietimo ministrė atsistatydino, o kultūros ministras – ne. Niekam tai ir nerūpėjo. Kaip manote, kodėl?“ – komentare svarsto rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.Nostalgiją jautė dar Homero aprašytas Odisėjas. Terminą jau XVII amžiuje panaudojo jaunas medikas Johanesas Hoferis. Nostalgija laikyta liga, psichikos sutrikimu. Bet filosofai siūlo pamąstyti ir apie nostalgiją dabarčiai ar net ateičiai, galinčią užklupti ir esant namuose.Kiekvieną vasaros savaitgalį viename ar kitame Lietuvos krašte, o kartais net ir keliuose vyksta po festivalį. Vieno pirmųjų festivalių po atviru dangumi „Bliuzo naktys“ organizatorius Algirdas Barniškis-Blėka pripažįsta, kad prieš daugiau kaip dešimtmetį jo paties ištartą frazę, jog Lietuva neturi festivalinės kultūros, jau reikia keisti. Kartu jis svarsto, kad festivalių Lietuvoje kartais net atrodo per daug, tačiau kiekvienas toks renginys prisideda ir prie regiono, kuriame vyksta, kultūrinio išskirtinumo, ir atneša ekonominę naudą.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Plungės rajone, Kuliuose prasideda Sofijos festivalis, kultūros ir bendruomeniškumo šventė. Pavadintas čia gyvenusios Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vardu, kurios pasėtas kūrybines tradicijas tęsia Raimonda ir Valentinas Masalskiai.Kaune atsidarė nauja – Kita – galerija. Tai viena iš nedaugelio privačių galerijų šiame mieste, nors po „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pastebimas padidėjęs miestiesčių troškulys kultūrinėms veikloms ir naujoms erdvėms.Lietuva gali turėti pirmąją palaimintąją moterį. Šią savaitę į Vatikaną išsiųsta 8 tūkstančių puslapių Adelės Dirsytės beatifikacijos byla. Kaip sako duomenis bylai rinkęs kunigas Andrius Končius, tai labai Lietuvai istoriškai svarbaus proceso pradžia.Pasaulio įvykių apžvalgoje apie nuo Ermitažo atsiribojusį muziejų Amsterdame, popiežiaus į svečius priimtus menininkus, žuvusį britų aktorių Julian’ą Sands’ą bei salsos muziejų Niujorke.Vakar Kaune įteikti pirmieji Nacionaliniai architektūros apdovanojimai.„Kaunas metė kozirį – ketinimą Laisvės alėjos viduryje pastatyti obeliską, moderniuose laikuose – favoritinį sovietinių kareivių kapų skulptūrinį akcentą. Pagundai aptarti naują kauniečių iniciatyvą atsispirti buvo labai sunku, bet man pavyko“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis, parengęs komentarą apie Neries krantinę Vilniuje.„Didelis kiekis dirbtinio intelekto turinio internete tik dar labiau iškels radikalias pozicijas“, – žvelgdamas į jau vykstančius pokyčius socialinėse medijose, „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje svarsto skaitmeninių produktų kūrėjas Jonas Lekevičius.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Timišoaroje įvyko vienas svarbiausių šių metų Europos kultūros sostinės įvykių – Mariaus Ivaškevičiaus ir Oskaro Koršunovo spektaklio „Išvarymas“ rumuniška premjera („Exod“).„Man atrodo, poezijoje telpa šiek tiek daugiau nei prozoje – viename kūrinyje galima užkoduoti labai daug skirtingų emocijų“, – sako poetė Laura Kromalcaitė šią savaitę pristačiusi savo kūrybą pirmuose šios vasaros poezijos skaitymuose MO muziejuje.Nors dažniausiai Lietuvoje kalbame apie Stambulo konvenciją, vis dar neratifikuota ir beveik prieš 2 dešimtmečius patvirtinta Faro konvencija. Ji pabrėžia paveldo vertę visuomenės, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir demokratijos labui. Kauno Žemųjų Šančių bendruomenei šis dokumentas yra priemonė, skirta saugoti vietos identitetą, kultūros ir kraštovaizdžio paveldą bei skleisti žinią apie vietos savivaldos įgyvendinimą. Šią savaitę Kaune vyko Faro konvencijos tinklo susitikimas, o Žemųjų Šančių bendruomenės nariai išsirinko urbanistinę rajono viziją, saugančią jo identitetą.Hito „Last Christmas“ autoriui, 2016-aisiais per Kalėdas mirusiam muzikantui George’ui Michaelui šį savaitgalį būtų sukakę 60.„Spėju, šiemet jau esate išgirdę klausimą „kur važiuosite per atostogas?“ arba nuostabos kupiną „o tai jūs niekur vasarą nekeliausite?“. Viešoji erdvė ir entuziastingi influenceriai įtikino, kad kelionės būtinos, be jų niekaip, tik va bėda – neišmokė jomis mėgautis“, – svarsto filosofas Aldis Gedutis.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie tai, kas ir kokiu būdu turėtų atstatyti nusiaubtą Mosulą, egiptiečių pyktis dėl to, kaip vakariečiai interpretuoja senovės Egipto istoriją, ir Windrush kartos muzika.Pasaulyje graibstomas kolekcionierių ir prestižinių meno institucijų, Lietuvoje kol kas tik vieną personalinę parodą surengęs Augustas Serapinas patyrė dar vieną karjeros postūmį. Jis tapo vieninteliu lietuviu, per pastarąjį dešimtmetį patekusiu į Art Basel mugės pagrindinę sekciją Unlimited, kurioje pristatomi svarbiausi meno rinkos ir istorijos kūrėjai, už savo darbus pelnantys milijonines sumas. „Sėskim ir pakalbėkim“ pašnekesys su Augustu Serapinu apie jo kūrybos principus, tarptautinę sėkmę ir Lietuvos meno profesionalų jam skiriamą dėmesį bei buvimą parduodamu menininku.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėNationalinio Mihajaus Eminèsku teatro Timišoaroje nuotr.

Paskelbtas Vilniaus senojo teatro vadovo konkursas. Anot teatro kolektyvo, darbuotojai nuo karo pradžios jaučia priešišką žiniasklaidos požiūrį, o atsisakius Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo prasidėjo kalbos apie reorganizaciją, kurios trupės nenuteikia pozityviai. Kiti teatro bendruomenės nariai akcentuoja – šis teatras meniniu požiūriu dabar yra autsaideris, vienintelis jo išskirtinumas – rusakalbė trupė. Kokie iššūkiai laukia konkursą laimėsiančio teatro vadovo?Vasara – grandiozinių koncertų ir muzikos festivalių metas, tačiau kaip bus ateityje? Vis daugiau atlikėjų atsisako rengti koncertinius turus dėl poveikio klimatui, dalis ieško alternatyvų, kaip nukeliauti į kitas šalis arba prašo įsitraukti ir gerbėjus. Mokslininkai sako, kad muzikiniai renginiai tikrai turi įtakos aplinkai, tačiau ne viskas taip grėsminga, kaip galbūt atrodo.„Universitetuose trūksta patirčių. Mūsų universitetai vis dar daugiausiai remiasi informacija ir jos dėstymu,“ – kalbėdama apie danišką neformaliojo ugdymo modelį, kuriuo paremtas pilotinis bendruomeninis projektas „Inovatorų mokykla“, pastebi šio projekto vadovė Nadežda Jevdokimova.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Portugalijoje cenzūruotą parodą apie skaudžią vergovės istoriją, XX a. fotografijose užfiksuotą vargingą Amerikos vaikų darbą bei Joni Mitchell sugrįžimą.Lietuvos ir Ukrainos menininkių projektas „Stand Up for Ukraine“ Oslo Laisvės Forume apdovanotas Václavo Havelo premija už kūrybinį pasipriešinimą.„Prasidėjus karui Ukrainoje, kaip niekad ryškiai ėmėmės atskirti pelus nuo grūdų, puolėme skubiai nuo sovietinių reliktų valyti savo miestus, ryžtingai pakeitėme gatvių pavadinimus, nukėlėme skulptūras. Tikiuosi, kad šis ryžtas ir apsivalymas ateis ir į natų pasaulį“, – komentare sako Lietuvos muzikos informacijos centro vadovė Radvilė Buivydienė.Raudondvario pilyje kabinetą turintis Zigmas Kalesinskas – Kauno rajono muziejaus vadovas. Muziejininkas, etninės kultūros puoselėtojas, meno žinovas atviras idėjoms ir žmonėms – jo komandą neseniai papildė ir „Kaunas 2022“ dirbę jauni profesionalai, bendradarbiaujama su šokio teatru „Aura“ ir žurnalu „Nemunas“, o renginiai padaliniuose vyksta ir naktimis. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje domimės, iš kur nesibaigiantis Z. Kalesinsko entuziazmas gyvenimui?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Kaip kitąmet atrodys šimtmečio Dainų šventė?Estijos mieste Tartu veikia Spaudos ir popieriaus centras TYPA. Čia – spaudos mašinų muziejus, dirbtuvės, rezidencijos, galerija, knygynas ir net bendruomenės daržas, kuriame auga popieriui dažyti tinkami augalai. Jau beveik metus šiame centre darbuojasi kaunietė Saulė Poškutė.LRT Knygų klubui – jau metai. Dvyliktasis klubo susitikimas skirtas aptarti Alejandro Zambros romaną „Čilės poetas“.Pasaulio kultūros apžvalga.„Karas, smurtas, pinigai, politika, mirtis ir seksas – mes galvojame, kad jums, vaikeliai, dar per sunku suprasti šias temas, todėl mes nusprendėme, kad jums dar negalima apie jas žinoti“, – komentare sako lytiškumo ugdymo specialistė Akvilė Giniota.Julijono Urbono meniniai ir moksliniai tyrinėjimai apie mėnesienos įtakas žmogui atveria Vilniaus universiteto Idėjų observatoriją. Kadaise sparčiai besiplečiančio miesto iššūkio neįveikusi istorinė astronomijos observatorija dabar virsta mokslo ir meno sintezės erdve.„Reikia neužmigti, bet ir nenoriu nei skubėt, nei bėgti tam, kad padaryčiau ar neiškrisčiau iš žemėlapio“, – kalbėdama apie tolimesnius planus, sako režisierė Austėja Urbaitė, šiemet Nacionaliniuose kino apdovanojimuose įvertinta Sidabrine gerve už geriausią režisūrą.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėJulijono Urbono instaliacija „Megztiniais virstantys greitintuvai“ Milano trienalėje, 2022. J. Urbono nuotr.

„Sąjūdis yra kiekviename mūsų. Bėgančią upę sunku sustabdyti“, – sako aktyvi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narė, save Sąjūdžio juodadarbe ir eiline save vadinanti Angonita Rupšytė. Minint Sąjūdžio 35-ąsias metines, pokalbis su ja bei vienu iš Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių Algirdu Kaušpėdu.Kodėl, pavyzdžiui, architektai mokosi iš gamtos formų, procesų ir ekosistemų? Kaip teigia biomimikrijos ambasadorė Austė Juozapaitytė, žmonija tai darė jau daugybę metų, tik palyginus neseniai viskas suvesta į mokslinę metodologiją.„Labai sunku reflektuoti tą patirtį, kurią išgyvenome Kyjive. Nenoriu pabrėžti jokio mūsų herojiškumo, nes jo čia yra nedaug. Visas herojiškumas yra ukrainiečiuose, kurie kovoja fronte", – sako režisierė Uršulė Bartoševičiūtė, kartu su kitu režisieriumi Andriumi Darela grįžusi iš dviejų savaičių kūrybinės rezidencijos „Start“ Kyjivo Lesios Ukrainkos teatre.Vizualioji dokumentacija yra vienas pagrindinių elementų, formuojančių tai, kaip prisimename ir įprasminame Holokaustą. Bet ar visuomet suprantame kas, kur ir kokiomis aplinkybėmis fotografavo ir filmavo getus ir koncentracijos stovyklas?„Dokumentai ir reglamentai turėtų reaguoti į žmonių poreikius, o ne žmonių poreikiai taikytis prie pasenusių dokumentų“, – apie architektūros projektus ir nauja meno kryptimi tampančius nesutarimus sako Andrius Ropolas.Kokią istoriškai svarbią lauktuvę į Lietuvą atvežė Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris?Kai kurie Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ komisijos nariai siekia naudos sau ir žemina tuos filmus, kurie yra kažką pasiekę – akcentuoja Edvinas Pukšta. Pokalbyje su juo – ir apie Edvino įspūdžius iš Kanų kino festivalio, į Maskvos festivalius net karui vykstant keliaujančius, padoriais laikomus kino kūrėjus, šlovinamą arthauzinį ir menkinamą komercinį kiną bei įvairias kino skauto darbo subtilybes.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Konceptualiosios fotografijos pradininku Lietuvoje vadinamam fotografui Vitui Luckui būtų sukakę 80.Judėjimas „Keychange“ siekia suteikti balsą su įvairiais barjerais susiduriantiems muzikos talentams.Daugiau nei 500 kultūros institucijų vienijantis tinklas „Artists at risk“ padeda karštuose taškuose esantiems menininkams.Lietuva pirmą kartą subūrė Euroradijo džiazo orkestrą. Jam Jievaro Jasinskio parengta programa „P(i)e(a)ce of Vilnius“ siunčia Ukrainos palaikymo žinutę, kurią jaučia ir vienas iš 16 muzikantų – iš Kyjivo atvykęs Pavlo Barabashchukas.Ar tikrai turėtume kiekvieną technologiją iškart įsisavinti? Klausia socialinių tinklų ekspertas Darius Gerulis, kuris debiutuoja „Kultūros savaitės“ komentaro rubrikoje.Praėjusią savaitę Venecijos architektūros bienalėje atidarytas Lietuvai atstovaujantis „Vaikų miško paviljonas“. Kaip šis Lietuvos miškus tyrinėjantis ir vaiko akimis į juos žvelgiantis paviljonas atrodo bendrame bienalės kontekste?Kitąmet laukia dainų šventės šimtmetis. 1924-aisiais pirmą kartą ji buvo surengta Kaune. Ar dainų šventė didesne apimtimi galėtų grįžti į Kauną ir kokią žinią ji mums turėtų siųsti? Į šiuos klausimus „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje atsako Nacionalinio kultūros centro vadovas Saulius Liausa.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėStopkadras iš Giedrės Žickytės filmo „Meistras ir Tatjana“

Šią savaitę Lietuvos mokslo pasaulis atsisveikino su fiziku, pedagogu, visuomenininku daktaru Audriumi Alkausku. Koks jo indėlis į fizikos mokslo vystymąsi?Socialinio recepto iniciatyva skirta lengvus nerimo ar depresijos simptomus jaučiantiems, išgyvenantiems vienatvę pensinio amžiaus žmonėms. Ja siekiama stiprinti jų psichologinę gerovę ir psichikos sveikatą. Tačiau kol kas ja naudojasi tik ir taip socialiai aktyvūs senjorai. Kaip pritraukti atskirtį patiriančius?Sūduvis Titas Mockevičius ne tik dainuoja, pasakoja istorijas tarmiškai, bet ir mokosi austi, sėja linus. Naujausia vienuoliktoko misija – etnokultūros puoselėjimas tarp jaunų žmonių, todėl jis ryžosi suburti bendraminčių draugiją ir pavadino ją Nešpėtnas Sūduvos jaunimas.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Holokaustą menančių vaikiškų batų Aušvico koncentracijos stovykloje konservavimą, iš PEN America festivalio išprašytus rusų rašytojus ir konfliktą, į kurį pateko dienomis namuose muzikos instrumentais negalinti groti profesionali britų muzikantė.Apie tai, kas nebūtinai telpa į akademinius apibrėžimus, kalbėti ir to klausyti kviečia Kauno menininkų namuose vykstantis koncertų ciklas NICHE.„Nors entuziastai prognozuoja artėjančią DI pergalę, vis dėlto jis niekados nepralenks žmogaus vienoje srityje – tai abejonių srityje“, – komentare teigia rašytoja Dalia Staponkutė.„Šiandien vienas iš kenksmingiausių dalykų yra nepaprastai didelis ir intensyvus kūrinių naudojimas – yra kūrinių, kurie beveik be perstojo keliauja po parodas, kur yra eksponuojami nebūtinai puikiausiomis sąlygomis. Šioje vietoje matau greitesnio susidėvėjimo grėsmę, negu galima prognozuoti esant labai geroms sąlygoms“, – kalbėdama apie didžiausias šių dienų grėsmes meno kūriniams, sako Prano Gudyno restauravimo centro vadovė Jūratė Senvaitienė.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Šeduvoje kuriamas didžiausias Europoje memorialas Lietuvos žydams.„Kai mes kalbame apie migrantus, dažnai pamirštame, kad jie yra žmonės ir jie yra vaikai. Mūsų pagrindinis tikslas yra atkreipti dėmesį pirmiausia į tai, kad jie yra vaikai ir jaunuoliai“, – pasakodama apie kūrybines misijas, sako Menų agentūros ARTSCAPE integracijos projektų koordinatorė Raimonda Lebelionytė-Alseikienė.Kodėl lietuviai sukūrė komiksą apie XX amžiaus Albanijos ichtiologę Sabiha Kasimati?Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Pulitzerio premijos laureatus, menininkų prisijaukintą slėptuvę Charkive ir anapilin iškeliavusią Brazilijos muzikos legendą Ritą Lee.Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ skandalas gali būti suvedamas į kalbos ir jos vartojimo problemą – akcentuoja kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Kaune veikianti paroda „Paskutinis skambutis“ paroda kviečia pažinti unikalaus menininko Vaclovo Strauko žvilgsnį ir naujai pažvelgti į tuometę mokyklinių švenčių kultūrą.„Nesvarbu, mane vertinsite iš meno ar komercijos pusės, niekada neišdaviau savęs ir neparsidaviau“, – sako performansų kūrėja Monika Dirsytė. Klaipėdoje ir Vilniuje rengiamos jos kūrybos dešimtmečiui skiriamos parodos, abi vadinasi „Dirsytė“. Pokalbis su Monika apie menininkės tapimą prekės ženklu, nuolatinį savų baimių įveikimą performanso arenoje ir jos, vienišės, kartais ne itin draugišką santykį su Lietuvos meno bendruomene.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėV. Strauko nuotr.

Kaip pasikeitė Afganistano moterų literatūros sklaida po Talibano puolimo 2021- aisiais?Praėjusių metų rugsėjo pradžioje Margionių klojimo teatrą nusiaubė gaisras. Kaip sekasi atstatyti teatrą pasakoja Margionių kaimo bendruomenės pirmininkė Lina Vosylienė.„Knygų klube“ pokalbis apie Osamu Dazai knygą „Besileidžianti saulė“ .Pasaulio kultūros naujienos: apie Holivudo scenaristų protestą, meno kūrinį suvalgiusį muziejaus lankytoją Pietų Korėjoje ir Herbio Hancocko džiazą.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie tris priežastis būti Vilniuje.Į Kauną šią savaitę sugrįžo festivalis „Japonijos dienos Kaune WA”. Jame apsilankė ir vienas garsiausių avangardinio meno kūrėjų Japonijoje, choreografas ir tarpdisciplininis menininkas Hiroaki Umeda.Jei panaikinsi pamatą, ant kurio mes stovime, tada gali ir žmogų sunaikinti. O kultūra ir yra mūsų pamatas, pastebi menotyrininkas ir naujai išrinktas Lietuvos kultūros atašė Ukrainoje bei Sakartvele Tomas Ivanauskas.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Dėl ko šiandien pasijuoktume iš šiuolaikinio šokio? Apie per pastarąjį dešimtmetį įsitvirtinusius štampus ir madas tarptautinę šokio dieną kalba šios srities ekspertės.Kaune veikiančioje parodoje „Nepaklusnumo ikonos“ pristatomi darbai atskleidžia tai, kad nepaklūstant dominuojančiai tvarkai sukurti kūriniai gali įkūnyti bendresnes dalies visuomenės nuotaikas, vertybes bei lūkesčius.Pirmą kartą inovatyvių sprendimų ieškojimų renginyje „Problematonas“ dalyvavęs žurnalistas Augustinas Šulija sako, kad jo rolė komandoje buvo klausti taiklių klausimų, o jo kolega programuotojas Antanas Bareikis buvo atsakingas už techninių sprendimų ir atsakymų į tuos klausimus ieškojimą. Kaip jie drauge rado pasiūlymą Baltijos jūros užterštumo problemai spręsti?Prieš mėnesį Vokietijoje pradėjo veikti Ukrainos institutas Tai pirmas šio kultūros instituto padalinys už Ukrainos ribų.Lietuvos kultūros taryba atliko tyrimą „Savivaldybių kultūros indeksas“. Suskaičiuota, kiek yra kultūros įstaigų, kiek prisiregistravusių menininkų, kokia pridedamoji vertė sukuriama, kiek skiriama lėšų. Koks šio tyrimo tikslas, kaip vertinti jo rezultatus, kokius tolesnius veiksmus jis siūlo?„Tie, kurie kviečia kitus įjungti kritinį mąstymą, dažniausiai net patys neturi galimybės to padaryti“, – komentare „Kritiškas nemąstymas“ sako rašytoja, literatūrologė Sandra Bernotaitė.Rašytojas su transporto inžinerijos diplomu stalčiuje – taip save apibūdinti nusprendė Domas Raibys. Komikas šiuo metu rengiasi „stand up'ui“ „Aš nesu vyras“. Pokalbis su Domu apie lyčių stereotipų eskalavimą komedijoje ir jį erzinančias tendencijas pasauliniame komedijos lauke.Ved. Indrė Kaminckaitė

Balandžio 19-ą dieną aktoriui Vytautui Šapranauskui būtų sukakę 65-eri metai. Tačiau jau beveik dešimtmetis, kai jo nėra šio pasaulio scenose. Kolegą prisimena aktorius Sigitas Račkys.„Šiais metais mūsų organizacijos biudžetas yra toks pats, koks buvo. Jis drastiškai nei sumažėjo, nei pakilo. Tačiau su dabartinėmis kainomis, kokias mes turime, matome didžiulį stresą mūsų biudžete,“ – sako tarptautinio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ vadovė Gintarė Masteikaitė. Kaip pastarųjų metų infliacijos šuolis veikia kultūros lauką ir kokios išeitys siūlomos jame dirbantiems?Šią savaitę Birštone vyko tarptautinė konferencija „Gamtos terapijos principų naudojimas žaliųjų erdvių kūrimui“. Pokalbis su vienu iš pranešėjų Simonu Bellu apie mėlynąsias erdves ir miesto akupunktūrą.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie paveldo reikalavimų neatitinkančias rožines škotės namų duris, šunų muziką ir muziką šunims bei nykstantį portretų amerikietiškose teismo salėse piešimo amatą.Renatos Karvelis komentaras apie religines bendruomenes, kurios, pasak autorės, tampa užuovėja pasaulietiškų iššūkių neįveikiantiems žmonėms.„Sony World Photography Awards“ pagrindinį prizą šiemet pelnė portugalų fotografas Edgaras Martinsas. Jam apdovanojimas skirtas už ciklą „Mūsų karas“, kuriuo pagerbiamas Libijoje žuvęs bičiulis, fotožurnalistas Antonas. Pokalbis su apdovanojimo laureatu apie karo fotografijos paradoksus ir viso pasaulio žiniasklaidos dėmesį patraukusį šių metų apdovanojimų ceremonijos išsišokimą.Praėjusių metų pabaiga ir šių metų pradžia režisieriui Oskarui Koršunovui buvo psichologinių ir fizinių išgyvenimų metas. Po jų atsitiesiantis režisierius „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje sako, kad šiuo metu sunkiai įsivaizduoja darbą Lietuvos teatruose ir bent jau kol kas daugiau dėmesio skirs kūrybai užsienyje.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėEdgar Martins nuotr.

Pasaulinę cirko dieną Kasparas Bujanauskas pasakoja apie tiesiamus tiltus tarp tradicinio ir šiuolaikinio cirko.Lietuvos literatūros sostine tituluojami Anykščiai jau šeštus metus siekia tapti UNESCO literatūros miestų tinklo nariu. Ar įmanoma juo tapti mažam miestui?Avinjono festivalis, vienas didžiausių ir svarbiausių Europos teatro renginių, šią vasarą žiūrovus pasitiks pasikeitęs. Programoje nebeliks rusų autorių spektaklių – tai vienas iš naujo meno vadovo Tiago Rodrigueso įvedamų pokyčių.Projekte „Dizaino sparnai“ smulkios ir vidutinės įmonės bendradarbiauja su pradedančiais dizaineriais.„Bjaurūs paminklai nėra išskirtinė Vilniaus bėda. Blogų viešų paminklų statymo konvejeris nesustodamas juda visame pasaulyje“, – apie sostinėje užkurtą diskusijų dėl paminklų laužą sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie UNESCO atstovų apsilankymą Ukrainoje, populiariausiu iš ispanų kalbos verčiamu rašytoju tapusį Gabrielį Garsija Markesą bei Zimbabvės protesto muziką.„Sėskim ir pakalbėkim“ – operos solistas, kompozitorius, buvęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Balandžio pabaigoje Vilniuje bus rodomas Rygos Dailės teatre rusų režisieriaus T. Kulyabino pastatytas spektaklis „Medvilnės laukų vienatvėje“, kuriame drauge su lietuve Ingeborga Dapkūnaite vaidina amerikiečių aktorius Johnas Malkovichius. Pokalbis su juo apie šį spektaklį, aktoriaus profesijos keliamus apmąstymus ir taip, kaip seniai save apolitišku žmogumi laikantis menininkas jaučiasi atsakinėdamas į klausimus apie karą Ukrainoje.Meno galerija daugiabučio, esančio miegamajame rajone, pirmame aukšte arba gana toli nuo miesto centro nutolusiame pramoniniame rajone. Ko reikia, kad tokios, kad ir nedidelės, ekspozicijų erdvės galėtų gyvuoti ir ką jos duoda aplinkai, kurioje yra įsikūrusios?Pasaulio kultūros apžvalgoje senovinėse monetose užkoduotos žinutės, netikėtai sienose ir po žeme atrastas kultūrinis paveldas bei drobėje atskirta, bet galiausiai suvienyta šeima.LRT Knygų klubas aptaria Akvilinos Cicėnaitės romaną „Anglų kalbos žodynas“.Šią savaitę vyko renginių organizatorių konferencija „Revolution“. Tarp pranešėjų buvo ir ir „Kanų liūtų“ laimėtojas, VICE grupės kūrybos vadovas Morten Grubak. Pokalbis su juo apie prekės ženklų vykdomą skaitmeninį aktyvizmą.Ką daryti su knygų vaikams perrašymu – užgauliai rasę, lytį, tautines mažumas, psichinę sveikatą ar fizinę negalią aprašančių frazių pakeitimu? Apie skaitytojų vaikų teises svarsto vertėja Toma Gudelytė.Lyčių lygybės iššūkiai paliečia visus – tiek vyrus, tiek moteris, tik jie pasireiškia skirtingai, „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje sako Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė. Kokios kultūros lauko problemos išryškėja lyčių lygybės kontekste?Ved. Indrė KaminckaitėAP nuotr.

Praėjus metams po Manto Kvedaravičiaus mirties Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti filmas „Mariupolis 2“. Pokalbis su filmo bendrarežisiere Hanna Bilobrova.Kokie elementai padeda kurti humanišką erdvę gyvenimui? Ar šiuolaikinis miestietis gali sutalpinti savo poreikius mikro būste? Pokalbis su architektais Gabriele Šarkauskiene ir Antanu Šarkausku.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje apie impresionizmo tapybai įtaką dariusią klimato kaitą, Leonardo da Vinčio mamos šaknis bei ketinimą pirmą kartą įamžinti tamsią vergovės praeitį Londone.Balandžio pirmoji – juokų ir melagių diena. Kaip keičiasi humoras Lietuvoje, kodėl išnyko anekdotai ir koks humoras dabar aktualus?Filosofas Aldis Gedutis varto sovietmečiu leistas kulinarines knygas, kurios, galbūt net autoriams to nenorint, aiškiai rodo politines ir ekonomines to meto gyvenimo realijas.Lietuvių delegacija ką tik grįžo iš Slovėnijoje vykusio festivalio „MENT Ljubljana“. Kaip Lietuva ir mūsų regionas išnaudoja tokius tinklaveikos projektus ir kaip rūpinasi tarptautinėmis partnerystėmis bei muzikos sklaida?Nuo ideologijai nepaklususio šimtadienio spektaklio iki „Auksinio scenos kryžiaus“ už viso gyvenimo nuopelnus. Tai – kiek daugiau nei penkiasdešimt režisieriaus Gyčio Padegimo gyvenimo metų. Apie juos, apie pakeleivius, apie smalsumo geną Dzūkijos miškuose ir neišsenkančios energijos paslaptis režisierius savo namuose Kaune kalbasi su Kotryna Lingiene.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Jau rytoj bus įteikti aukščiausi Lietuvos teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. Kaip atgaivinti dažnai dėl beskonybės kritikuojamos ceremonijos įvaizdį? Pokalbis su šių metų ceremonijos režisieriumi Antanu Obcarsku.Kaune veikiančioje studijoje „Hands on Press“ dera kūrybinis chaosas ir pedantiškas dėmesys spaudos subtilybėms bei estetikai. Kūryba ir leidyba užsiimančios Gabrielė Gudaitytė ir Inga Navickaitė-Drąsutė savo valdose laukia visų, besidominčių įvairiomis spaudos technikomis bei savilaidos džiaugsmais ir iššūkiais.Šių metų Venecijos architektūros bienalėje Lietuvą pristatys Vaikų miško paviljonas. Kokį žmogaus ir miško santykį jis tyrinėja ir koks ten vaikų vaidmuo?Pasaulio įvykių apžvalgoje apie tradicijas, kuriomis europiečiai pasitinka pavasarį, Vienos muziejaus atsaką klimato aktyvistams bei gailią tirpstančių ledynų muziką, kuri įgarsina klimato krizę.LRT KLASIKA pakalbino Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miesto išrinktuosius merus apie jų planus kultūros lauke. Ištrauka pokalbio su naujuoju sostinės meru Valdu Benkunsku.„Ką galėtume padaryti, kad vyresnieji rašytojai gautų jiems taip reikiamo dėmesio ir neliktų atskirtyje?“ – komentare klausia ir apie nesusikalbėjimą tarp kartų pasakoja rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.Režisierius Saulius Baradinskas netrukus pradės mokslus Amerikos filmų instituto kino akademijoje. Jis neslepia, kad tai buvo jo dešimtmečio tikslas. Apie tai, kaip siekė savo svajonės, apie nusivylimus ir kaip nepasiduoti išgirdus eilinį „ne“ – rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“.Ved. Indrė Kaminckaitė

Vaišės policininkams, lagamine iš kalėjimo išneštas vaikas ir giminių maisto prašinėjantis dėdė. Tiek istorijų telpa į Straupių šeimos pasakojimą apie Antrojo pasaulinio karo metu Šarnelėje gelbėtus žydus. Su seneliu Juozu ir anūke Monika kalbasi Kotryna Lingienė.Svarbių šaliai švenčių proga girdime apie užsakomus muzikinius kūrinius. Kokie šie kūriniai turėtų būti ir kaip atsirado proginių kūrinių užsakymo tradicija?Šiemet „Aukso paukštė“ už „Nuopelnus tautinei kultūrai“ atiteko birbynininkui, dirigentui Vytautui Alenskui. Su juo kalbamės apie tautinio meno ateitį ir kelius, kaip užtikrinti šio meno išlikimą.„Baletas nėra švelnus darbas, dažnai reikia daryti per skausmą – visą laiką balansuojama ant grožio, patogumo ir skausmo ribos“, – sako Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto vadovė Rūta Butvilienė po pirmosios teatro organizuotos baleto pamokos suaugusiems. Ar ji pateisino dalyvių lūkesčius ir kuo baleto praktika naudinga kūnui?„Kuomet aptarinėjame švietimo viziją, dėmesio centre atsiduria ne individo išsilavinimo, erudicijos, įsipareigojimo ir atsakomybės už save ir kitus principai, bet visa sekanti ir kontroliuojanti valstybės biurokratinė mašina, varoma paranojiško nepasitikėjimo savo piliečiais“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas BoguševičiusPasaulio įvykių apžvalgoje apie knygų rankraščius iš žymių rašytojų ne vienerius metus slapta vogusį italą, „Oskarų“ apdovanojimų hipokritiškumą Ukrainos atžvilgiu bei naują U2 muziką.2022-ųjų kovą Lietuvos kino kūrėjai, paskatinti režisieriaus Vytauto Puidoko, ėmė burtis į savanorišką projektą, tuomet pavadintą „Mėlyna/ Geltona“. Jo tikslas – fiksuoti tai, kas Ukrainai itin sudėtingu metu vyko Lietuvoje. Apie metus bęsitęsiantį ir dar nesibaigusį darbą prie filmo „Laiškas Ukrainai“, ilgus montažo mėnesius ir jų metu aplankiusius apmąstymus, distancijos ir kritinio žvilgsnio į karą būtinybę – pokalbis dokumentikos montažo režisieriumi Miku Žukausku.Nuotr. pixabay.comVed. Marius Eidukonis

Jaunosios kartos kauniečiai ne visi žino, kad tarpukariu sukurto paminklo Karo muziejaus sodelyje, šalia kurio rusena amžinoji ugnis, penkiasdešimt metų čia nebuvo. Kaip atgimė paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“?Aktorius Paulius Kavoliūnas Klaipėdos gatvėse virsta klounu Valentinu. Anot kūrėjo, socialinė gatvės klounada nepanaikins visų psichologinių miestiesčių bėdų, bet suteiks abipusį akimirkos džiaugsmą.Profesionalusis menas regionuose – siekiamybė. Čia vyksta ne vienas profesionalaus meno festivalis. Kaip patys kultūros kūrėjai vertina tokius renginius ir kokią vertę, jų akimis, jie kuria?Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje – apie moteris muzikes, įnešusias reikšmingą indėlį klasikinėje muzikoje.LRT Knygų klubo skaitytojai aptaria danų rašytojos Toves Ditlevsen kūrinį „Kopenhagos trilogija“.„Iš Kovo 11-osios nepriklausomybės akto pirmtakų, kūrėjų ir signatarų paveldėjome jų aistrą, nuoseklumą ir pasitikėjimą vienas kitu. Meilę savo žmonėms“, – sako rašytoja Dalia Staponkutė.„Ateitis yra dažniausiai piešiama tokia baugi ir žmogui priešiška, o mums įdomu, kiek technologijos gali būti neutralios ir vis dar pavaldžios žmogui“, – taip technologijų ir žmogaus santykį savo darbuose nagrinėja menininkų duetas „Pakui Hardware“, kurie atstovaus Lietuvai šiuolaikinio meno bienalėje Venecijoje 2024 metais.

Anot ekspertų, didieji miestai beveik neskiria dėmesio kultūrai, o mažiesiems trūksta ambicijų. Į ką dėmesį turėtų atkreipti kultūrai neabejingus, kompleksiškai į ją žiūrinčius merus ir tarybas norintys išsirinkti piliečiai?Mokslininkas Rokas Mikšiūnas kviečia į parodą „LEGO modernizmas: nuo kaladėlės iki pastato“.Lietuvos kino teatrus pasiekia debiutinis ilagmetražis vaidybinis Tito Lauciaus filmas „Paradas“.Jonušo Radvilos rūmuose, kuriuose įsikūręs Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, kovo viduryje bus atvertas anksčiau lankytojams nepritaikytas pietinis korpusas.Gamtos moksluose egzistuoja sąvoka „ekologinė kuprinė“. O jeigu šią sąvoką teoriškai perkeltume į lyčių lygybės lauką ir Kovo 8-ąją pasvarstytume apie „feminaloginę kuprinę“? Renatos Karvelis komentaras.Pasaulio įvykių apžvalgoje: airiško kino proveržio analizė, signalai apie ketinimus uždaryti Vienos radijo simfoninį orkestrą, Ukrainos karo eksponavimas muziejuose realiu laiku bei tradicinės mergaičių šventės Japonijoje renginiai.Pirmoji bežodė knyga Lietuvoje atsirado daugiau nei prieš 60 metų. Antroji pasirodė prieš penkerius. Kaip skaityti bežodes knygas ir kuo jos naudingos mokymosi procese? Apie tai – rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Rašytoja ir švietimo ekspertė Unė Kaunaitė pristato naują knygą – distopinį romaną „2084“. Kokią ateities visuomenę ir kultūrą regi knygos autorė? Kokios šiandieninės tendencijos jai pasufleravo galimus ateities scenarijus?Ved. Indrė Kaminckaitė

Kokius kultūros elementus pametėme, ieškodami jos reikšmės? Kodėl iš šių dienų perspektyvos matome ją redukuotą ir suprimityvintą? Galiausiai, ko reikia, kad kultūra veiktų? Apie tai – poklabis su Lietuvai puikiai pažįstamu Estijos rašytoju, filosofu, kultūrologu, Talino universiteto profesoriumi Reinu Raudu.Ved. Urtė Karalaitė

Vengrijoje persona non grata paskelbtas, Orbano režimui oponuojantis teatro režisierius Arpadas Schillingas Lietuvoje pristato vakarų civilizaciją kritikuojantį spektaklį ir reaguoja į mūsų teatruose vykstančius pokyčius. Anot jo, Lietuvos teatralų prisitaikėliškumas labai primena tai, ką pats patyrė Vengrijoje.Pasaulio apžvalgoje – apie žemės drebėjimo Turkijoje ir Sirijoje suniokotą ir apgriautą kultūros paveldą bei prognozuojamą galingą Stambulo žemės drebėjimą.2023-ieji – Aukštaitijos metai. Kaip regionas sieks pabrėžti savo kultūrinį savitumą?Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie karo Ukrainoje metines.Kokius kultūros elementus pametėme, ieškodami jos reikšmės? Kodėl iš šių dienų perspektyvos matome ją redukuotą ir suprimityvintą? Galiausiai – ko reikia, kad kultūra veiktų? Urtės Karalaitės pokalbis su Lietuvai puikiai pažįstamu Estijos rašytoju, filosofu, kultūrologu, Talino universiteto profesoriumi Reinu Raudu, viešinčiu Vilniaus knygų mugėje.Rašytoja ir švietimo ekspertė Unė Kaunaitė pristato naują knygą – distopinį romaną „2084“. Kokią ateities visuomenę ir kultūrą regi knygos autorė? Kokios šiandieninės tendencijos jai pasufleravo galimus ateitiesscenarijus?Ved. Indrė Kaminckaitė

Kitą savaitę vyks 23-ioji Tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Ar kalėdinis sezonas ir knygų mugė – pagrindiniai Lietuvos leidyklų pajamų šaltiniai?Partizaniška kūrybininkų bendruomenė Švenčionėliuose „Miško uostas“ neseniai atšventė savo pirmąjį oficialų gimtadienį.„Maži muzikos instrumentai, tokie kaip smuikas, altas, kurie yra iki 80 cm ilgio, pakliūva į pilkąją zoną, nes nėra aiškaus apibrėžimo, kaip juos gabenti“, – komentuodamas Viniaus oro uoste į Lenkijos avialinijų LOT lėktuvą neįleisto muzikanto su 5 milijonų vertės Stradivarijaus smuiku incidentą, sako kelionių agentūros „Menų turas“ atstovas Julius Kontrimavičius.Pasaulio apžvalgoje: apie prancūzų gatvės menininko „Invader“ įsiveržimus į viešąsias erdves, neįprastą galimybę nakvoti Paryžiaus operos teatre bei belgų komikso herojaus Tintino nuotykius.Berlyno kino festivalio Europos kino mugėje Baltijos šalims suteiktas garbės viešnių statusas. Iš Berlyno pasakoja kolegė, kino žurnalistė Austėja Kuskienė.Kodėl „Eurovizijoje“ vertiname tik muziką? Galbūt supratę, kad konkuruojame ne tik daina, bet visu pasirodymu, konkurso finale galiausiai galėsime ištarti: „Sveiki atvykę į Lietuvą”?„Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje – vertėja ir literatūros istorikė Goda Volbikaitė, lietuviškai prakalbinusi jidiš kalba parašytą romaną apie tarpukario Kauną.Ved. Indrė Kaminckaitė

Vadovų kaitos procesai ir dėl jų kilę konfliktai tėra pūliniai įsisenėjusių kultūros politikos problemų, akcentuoja ekspertai, apžvelgdami Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro aktualijas.Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla jau beveik penkis dešimtmečius turi ypatingą tradiciją – patys, savo jėgomis pastatyti operą. Šiemet tai opera „Meilė, džiazas ir velnias. O kur dingo viltis?“, kurios premjera šį savaitgalį.11 eurų – tokią sumą per metus moksleiviai gali išleisti Kultūros paso paslaugoms. Kokia kultūra už tiek įperkama?Pasaulio naujienų apžvalgoje apie prestižinių pramogų pasaulio Jungtinėse Valstijose apdovanojimų EGOT klubą ir naują jo narę Violą Davis bei prasidėjusį Venecijos karnavalą, jo ištakas ir reikšmę.Ar menininkai turėtų bijoti dirbtinio intelekto? Savo komentare svarsto menotyrininkas Ernestas Parulskis.Daugelis žino apie Lietuvos ir jos menininkų pasiekimus pasaulinėse parodose, tarpukariu vykusiose Paryžiuje ar Niujorke. Bet ar pakankamai kepurių nukelta jose komisarei Magdalenai Avietėnaitei? Devyniasdešimt du tarpukario valstybės įvaizdžio kūrėjos gyvenimo metus apžvelgia nauja paroda Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.„Nemanau, kad būti stipriai yra nemoteriškai“, – sako lietuvių kilmės mišrių kovos menų sportininkė, pasaulio čempionė Rose Namajunas. Pokalbis apie terapinį kovos menų poveikį, moteriškumą, tamsius laikotarpius, kuriuose apninka dvejonės dėl karjeros, ir svajones gyventi kaime.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėP. Peleckio/BNS nuotr.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras subūrė trijų meno vadovų komandą. Ar europietiškas modelis pasiteisins Lietuvoje?Aštuonioliktąjį gimtadienį ir turiningus 2022-uosius Kauno miesto simfoninis orkestras jau spėjo atšvęsti, o proginio koncerto repeticijoje apsilankė Kotryna Lingienė.Pasaulio įvykių apžvalgoje: Sandanso kino festivalio atgarsiai, tyrimas dėl iš muziejaus Ukrainoje išgrobstytų meno vertybių, Afrikos modernistinės tapybos retrospektyva bei eksperimentai, patvirtinantys klasikinės muzikos poveikį žmogaus elgesiui.„Knygų klube“ – apie amerikiečių rašytojos Jeanine Cummins romaną „Amerikos purvas“.Kodėl garsaus Lietuvos poeto Sigito Gedos jubiliejus minimas gana tyliai? Domisi Marius Eidukonis.„Kiekvienais metais, nesvarbu, koks miestas taptų Lietuvos kultūros sostine, kyla tas pats klausimas apie išliekamąją šios iniciatyvos vertę“, – sako Renata Karvelis ir pati grįžta prie šio klausimo apsvarstymo.„Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje – kultūros komunikacijos specialistė Stefanija Jokštytė. Anot jos, kultūros sektoriuje kūrėjai ir komunikacijos specialistai patys iš menininkų padaro kultą, o paskui su juo kovoja.Ved. Indrė Kaminckaitė

Teatro sezonas įpusėjo. Teatro kritikė Sigita Ivaiškaitė atkreipia dėmesį į rudens premjeras, kurių spektaklius dar galima pamatyti iki Auksinių kryžių apdovanojimų kovą.Trauma, ekologija, dizainas. Taip trumpai savo interesų sritis pristato viešąsias erdves tyrinėjantis Paulas Drausas. Iš Mičigano-Dirborno universiteto į Vytauto Didžiojo universitetą Kaune atvykęs sociologijos profesorius jau spėjo sudalyvauti Šančių operoje, išsimaudyti lediniame vandenyje ir surasti ne vieną paralelę tarp Kauno ir Detroito. Su sociologu apie tai, kaip miestai ir bendruomenės gali vystytis sveikiau, pasikalbėjo Kotryna Lingienė.Užsienio rubrikoje – apie iš Amerikos į Romą sugrąžintus 60 kultūrinių artefaktų, apie virtualią Irano menininkų parodą bei muzikos pasaulio naujienos.Genujoje gyvenančios vertėjos ir publicistės Tomos Gudelytės komentare – supintas pasakojimas apie matomus ir nematomus miestus, Vilniaus ir Italo Calvino gimtadienius.Kaip sudėti kino režisieriaus mintis ir ilgus pokalbius į vieną tirto eilutę? Apie kino filmų vertimo ypatumus pasakoja filmų vertėja ir redaktorė Julija Matulytė.Antrąją kadenciją Lietuvos kultūros atašė Italijoje laimėjo Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė. Pokalbis su ja apie sėkmes ir iššūkius skleidžiant lietuvišką kultūrą Italijoje ir bendrai apie atašė veiklą.Ved. Dovydas Kiauleikis

Pasivaikščiojimas po Vilniaus galerijas – atkreipti dėmesį į tai, ko verta nepraleisti, pasakoja meno kritikė, savaitraščio „7 meno dienos“ redaktorė Monika Krikštopaitytė.Tūkstantis. Tokį skaičių mini Kauno – Europos kultūros sostinės komanda, kalbėdama apie programos palikimą viešosiose erdvėse. Tai skulptūros, gatvės piešiniai ir kiti objektai. Bet yra darKD viena fizinio palikimo dalis – tai įvairaus dydžio logotipai, programų katalogai, marškinėliai. Apie antrą daiktų gyvenimą ir tvarumo pamokas Kotrynai Lingienei pasakoja kultūros sostinės komandos atstovas Mindaugas Reinikis.2023-ieji – išeivijos grafiko Žibunto Mikšio šimtosios gimimo metinės. Nuo septintojo dešimtmečio Paryžiuje gyvenęs dailininkas ne tik kūrė linoraižinius, ofortus ir litografijas, bet ir išlaikė tamprų ryšį su Lietuva. Pasakojimas apie menininko gyvenimą ir jo darbų parodą Šiaulių „Laiptų galerijoje“.Užsienio naujienose – škotų išradėjo Alexanderio Grahamo Bello įrašų skaitmenizavimas, naujas Peterio Gabrielio albumas ir neandertaliečių piešiniai.Kultūros komentare rašytoja Giedrė Kazlauskaitė brėžia liniją tarp neseniai įsisukusio skirstymo į didžiąsias asmenybes ir vidutinybes ir kalba apie dar vieną tipą – ribines asmenybes.Naujausias, dvidešimtasis Kauno istorijos metraščio numeris skirtas Pacų giminei. Tarptautinis autorių kolektyvas leidinyje atskleidžia giminės didybę, darbus, įpročius, parodo įvairius epochos aspektus. Apie jubiliejinį leidinį Kotrynai Lingienei pasakoja Vytauto didžiojo universiteto, Kauno istorijos centro bendradarbės.Šimto vietų salė Vilniaus centre ir joje rodomi filmai – tai tik visų kino teatro „Skalvija“ vykdomų veiklų aisbergo viršūnė. Daugiausia dėmesio „Skalvija“ skiria kino edukacijai. Kino centras ties tuo dirba su kitais kino teatrais ir jaunimu visoje Lietuvoje. Apie šią veiklą, taip pat apie kino teatrų situaciją Lietuvoje ir apie nekomercinio kino rodymo ypatumus pasakoja „Skalvijos“ vadovė Vilma Levickaitė.Ved. Dovydas Kiauleikis

Vis daugiau žmonių knygas skaito angliškai. Kaip ši tendencija veikia knygų rinką Nyderlanduose ir Lietuvoje.Seimas šiuos metus yra paskalbęs Klaipėdos krašto metais. LRT šiai progai rengia istorinių pasakojimų ciklą „Lietuvos kelias į Klaipėdą“. Pirmasis ciklo epizodas.Budistų šventykla Debesų gatvėje, ir šiandien tebenaudojamos Kipro Petrausko plaukų žnyplės, vienam architektui dedikuojami pasivaikščiojimai – tai iniciatyvos „Gražinkime Kauną“ teminių ekskursijų objektai. Pokalbis su miesto gidais.Šią savaitę teatrologė, literatūrologė profesorė Irena Veisaitė būtų minėjusi savo 95-ąjį gimtadienį. Ją prisimina istorikas Aurimu Švedas ir literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie tai, kad norėdami sėkmingos švietimo politikos turime turėti ją komentuojančių, analizuojančių ir kritikuojančių intelektualų. Komentaro autorius dairosi, ar tokių turime.Kas įdomaus įvyko pasaulio kultūroje šią savaitę? Įteikti „Auskiniai gaubliai“, karikatūros Prancūzijos spaudoje kelia tarptautinę įtampą, Luvro muziejus stengiasi mažinti lankytojų srautus ir naujus archeologinius atradimus Romoje.Pokalbis su menininku Žygimantu Kudirka apie tai, kaip menas pajaučia ateitį ir kaip kūrėjai kuria mąstydami apie rytojų.Ved. Dovydas Kiauleikis

Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje atidaryta nauja erdvė, leidžianti lankytojams interaktyviai pažinti energetiką ir energijos procesus. Muziejus didžiuojasi, kad naujoji ekspozicija – moderniausia tokio tipo Baltijos šalyse.Kelerius metus Kaune veikusi industrinės kultūros platforma „Matters“ suvienijo jėgas su Kijeve veikiančiu Miesto teatru ir praėjusių metų pabaigoje išleido albumą OIDA, kuris kviečia miestą pajausti kaip meno kūrinį.Laidoje svečiuojasi LRT Knygų klubas. Panevėžiečiai skaitytojai aptaria Danielio Keyeso romaną „Gėlės Aldžernonui“.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie tai, kaip senosioms Europos tautoms sekasi sugyventi su šalia jų gyvenančiais imigrantais ir kaip skirtingos kultūros sąveikauja tarpusavyje.Pasaulio kultūros apžvalgoje žvalgomės, ko šiemet laukti galerijose ir muziejuose už Lietuvos ribų – Amsterdame, Monrealyje, Tokijuje, Londone.Skulptorius Mykolas Sauka sostinės „Titaniko“ parodų sales apgyvendino iš medžio sukurtais įvairiausiais sutvėrimais – šalia lervų, kokonų ir vabalų matome beveidžius kūdikius ir bažnytinius angelėlius. Kadangi visi parodos „Vaikų kambarys“ dirbiniai rankomis išdrožti iš medžio, greitai Mykolui buvo priklijuota tautodailininko etiketė. Pokalbis su menininku apie parodą bei liaudies ir šiuolaikinio meno santykį.Ved. Dovydas Kiauleikis

2022-ieji buvo gausūs latviškų knygų vertimų, o ateinančius metus Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga paskelbė latvių literatūros metais. Apie kaimynų literatūrą pasakoja latvių kalbos vertėja ir literatūros tyrėja dr. Laura Laurušaitė.Kaune, Vytauto prospekte 58, yra gyvenę „Fluxus“ judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno tėvai, choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjas Hermanas Perelšteinas, čia filmuotos serialo „Černobylis“ scenos. O sausį atidaromas privatus Amsterdamo mokyklos muziejus, lauksiantis architektūros ir art deco interjerų gerbėjų.Fragmentai iš pokalbių su šių metų nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatais.Mados žurnalistės Deimantės Bulbenkaitės kultūros komentaras apie tai, kaip šiemet iškilo drabužio reikšmė politikoje.Apžvalga, kas įvyko pasaulio kultūroje 2022-aisiais. Šįkart žvilgsnis į vizualiuosius menus, reikšmingiausius įvykius ir tendencijas šiame lauke.Gruodį sužinojome, kad svarbiausiame Jungtinių Amerikos valstijų nepriklausomo kino festivalyje Sandanse įvyks režisierės Marijos Kavtaradzės filmo „Tu man nieko neprimeni“ premjera. Kaip lietuvių filmams pavyksta prasimušti iki aukščiausio lygio pasaulio kino festivalių atskleidžia kino prodiuserė Marija Razgutė.Ved. Dovydas Kiauleikis

Gruodžio 24–ąją filmininkui Jonui Mekui būtų sukakę 100 metų. Kaip menininko šimtmetis buvo švenčiamas visame pasaulyje.Šimtmetį šiemet būtų šventęs ne tik Jonas Mekas, bet ir amerikiečių rašytojas Kurtas Vonnegutas. Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune veikia paroda apie jo kūrybą.Šiemet Ukrainoje žuvusio kino režisierius Manto Kvedaravičiaus paskutinis filmas „Mariupolis 2“ gruodį pelnė geriausio Europos dokumentinio filmo titulą, o pats Mantas buvo pagerbtas nacionaline kultūros ir meno premija. Archyviniame prieš dešimt metų parengtame interviu su režisieriumi išgirsite, kas formavo jo kūrybinį braižą, kuris atsispindi ir menininko vėlesniuose filmuose.Filosofą Aldį Gedutį per kelionę į Londoną nustebino ekscentriškieji britai – muziejai nemokami, tačiau už įėjimą į kapines teko susimokėti, o kapitalą anglai kraunasi iš Karlo Markso kapo lankytojų. Plačiau – kultūros komentare.Artėjant Naujiesiems „Kultūros savaitės“ laidose apžvelgiame, kas įvyko pasaulio kultūroje 2022-aisiais. Šįkart žvilgsnis į muziką – tiek populiariąją, tiek klasikinę. Reikšmingiausi įvykiai ir tendencijos.Kūčių laidoje – pokalbis su asmenybe, išpildančią bendrystės sąvoką. Pagrindiniai menininkės, teatro ir kino režisierės Rugilės Barzdžiukaitės darbai pažymėti bendros kūrybos dvasia. Su Rugile šiandien kalbėsime ne tik apie bendrystę, bet ir apie ką gyvūnai šnekasi Kūčių naktį.Ved. Dovydas Kiauleikis

Šią savaitę buvo paskelbti nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Pakalbinome komisijos narius, kodėl būtent šie kūrėjai buvo pagerbti šiemet.Funkcionalizmo architektūroje pradininkas Lietuvoje – Arnas Funkas. Šio Berlyne studijavusio architekto kūrybą tarpukario Kaune pristato paroda, kuri veikia jo projektuotuose Galaunių namuose Žaliakalnyje.Israelio Coheno „Vilna“ – tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943 metais JAV, todėl knyga neapima Holokausto. Žydų bendruomenė šioje istorijoje vis dar gyva, pulsuojanti, pilna idėjų, svajonių ir planų. Neseniai ši knyga buvo išleista lietuviškai. Pokalbis su jos vertėja Migle Anušauskaite apie tai, kaip žydų bendruomenė Vilniuje gyveno iki Antrojo pasaulinio karo.Artėjant Naujiesiems „Kultūros savaitės“ laidose apžvelgiame, kas įvyko pasaulio kultūroje 2022-aisiais. Šįkart žvilgsnis į literatūros lauką, į reikšmingiausius įvykius, apdovanojimus ir išryškėjusias naujas skaitymo tendencijas.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie tai, kaip XXI amžiuje dėl įvykių Ukrainoje vėl pradėjome kalbėti apie dvasią.Kas nutinka teatro rekvizitui pasibaigus spektaklių rodymams? Įdomu, kad jei teatrai laikytųsi visų reguliavimų, visos dekoracijos turėtų būti sunaikintos. Kaip su tuo ir deklaruojamais tvarumo principais tvarkosi teatrai?Ilgasis pokalbis su kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ vyriausiąja redaktore Lina Laura Švedaite, kuri šias pareigas pradėjo eiti birželį. Praėjus pusmečiui, kalbamės apie pokyčius ir apie iššūkius ne tik šiam žurnalui, bet ir visam kultūros laukui.Ved. Dovydas Kiauleikis

Kauno rajone, Tado Ivanausko Obelynės sodyboje, atidaryta Leono Striogos skulptūrų ekspozicija. Menininko atminimui skirta nuolatinė lauko galerija bus atnaujinama kas pusę metų, o kūrinius lankytojai galės apžiūrėti bet kuriuo metu.Gruodžio pirmąjį savaitgalį Vilniuje vyko festivalis „Paviljono knygų savaitgalis“. Laidoje – ištraukos iš baltarusių filosofės Olgos Šparagos knygos „Revoliucijos veidas moteriškas“ pristatymo. Ši knyga yra apie tai, kaip baltarusių visuomenė ėmė busti ir kodėl būtent moterys tapo politinio kismo veidu.Tarpukario Kaunas gali būti vadinamas ne tik Mažuoju Paryžiumi, bet ir Šiaurės Kasablanka. Kaip legendinio filmo scenarijuje, taip ir čia knibždėte knibždėjo įvairių valstybių diplomatai ir pynėsi tarptautiniai ryšiai. Du diplomatai paliko ryškų įspaudą žmonijos istorijoje – tai Pasaulio tautų teisuoliai japonas Čijunė Sugihara ir olandas Janas Zwartendijkas. Buvusiame Japonijos konsulate Kaune veikia muziejus, Sugiharos namai, nuo šiol siūlantys ir patyrimines ekskursijas. Jos atskleidžia Kauną kaip globaliame kontekste buvusį ir esantį miestą.Iki Naujųjų metų „Kultūros savaitės“ laidose apžvelgsime, kas įvyko pasaulio kultūroje 2022-aisiais. Šįkart Rūta Dambravaitė žvelgia į kino metus.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaro apie tai, kaip atrodo mūsų miesteliai.Kaip sekasi pritaikyti dirbtinį intelektą kino industrijoje?Olga Tokarczuk – ryški, nepaprastu sąmoju ir ypatinga vaizduote pasižyminti šiuolaikinės lenkų literatūros žvaigždė. Ji yra pelniusi Nobelio literatūros, Tarptautinę Bukerio ir kitas premijas. Lietuviškai turime išleistas šešias autorės knygas, įskaitant ir ką tik pasirodžiusį aštuonių šimtų puslapių istorinį romaną „Jokūbo knygos“. Visą Tokarczuk grožinę kūrybą lietuviškai prakalbino vertėjas Vyturys Jarutis. Su juo kalbamės apie Tokarczuk kūrybą, naująją knygą ir vertėjo vaidmenį visuomenėje.Ved. Dovydas Kiauleikis

Ar pastebėjote, kad kiekvieną kartą atnaujinus miesto aikštę ar kitą viešą erdvę aplinka nusidažo betono spalva? Kodėl Lietuvos miestai ir miesteliai skęsta trinkelėse? Ar toks yra lietuvių estetinis skonis? Šiuo klausimus nagrinėsime su urbaniste Justina Muliuonyte.Kodėl leidžiame mirti migrantams Viduržemio jūroje, kai tuo tarpu už didelius pinigus švenčiame kultūros sostines ir rengiame gražiai apšviestus, bet nereikšmingus renginius, klausia tarpdisciplininis menininkas Filipas Markiewiczius. Projekto „Ultrasocial Pop“ kūrėjas lankėsi Kaune, kur savo parodą galerijoje „Meno parkas“ atidarė baigiantis kultūros sostinės programai ir įžiebiant pagrindinę miesto eglę. Apie tikrą ar tariamą meno universalumą ir kūrinius kaip visuomenės veidrodžius su F. Markiewicziumi kalbasi Kotryna Lingienė.Į laidą užsuks kasmėnesinis LRT Knygų klubas, kuriame šįkart bus aptariama šių metų Nobelio laureatės Annie Ernaux knyga „Sustingusi moteris“.Knygų redaktorės Airos Niauronytės kultūros komentaras apie elitizmą kultūroje.Pasaulio kultūros apžvalga.Pokalbis su scenos menų kritike Aušra Kaminskaite apie tai, kuo šiandien gyvena teatras. Kalbėsime ne apie naujausius įvykius, o ilgalaikius procesus.Ved. Dovydas Kiauleikis

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje veikia Knygos grafikos centras, kuris renka ir skleidžia informaciją apie ekslibrisų meną. Kodėl būtent Šiauliai yra tapę šios meno rūšies centru Lietuvoje. Pasakoja grafikė Lolita Braza.Tokie pasaulinio garso vardai, kaip Yoko Ono, į Europos kultūros sostinę Kauną šiemet sutraukė daug svečių iš kitų miestų. Japonės menininkės parodą Kauno paveikslų galerijoje organizavo ne šio miesto kultūrininkai, o Šiuolaikinio meno centras iš Vilniaus. Tiesa, tiek jo vadovas Kęstutis Kuizinas, tiek kuratorė Julija Fomina abu yra iš Kauno. Apie Europos kultūros sostinės patirtis ir pamokas pasikalbėti juos pakvietė Kotryna Lingienė.Po visą Lietuvą išbarstyti, skirtingose vietose stūkso daugiau nei šimtas penkiasdešimt dvarų, kurie Lietuvoje susiduria su trimis pagrindinėmis problemomis: savininkai jų neprižiūri, jie naudojami kitais tiksliais, o kai kurie vis tebelaukia naujų savininkų. Čiobiškio dvaras vienas tų, kuris po ilgo laiko atrado šeimininką ir pradeda naują gyvenimą. O jų turėjo tikrai ne vieną. Apie juos pasakoja Justė Luščinskytė.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie krizę patiriančią muzikos industriją Jungtinėje Karalystėje, slapta gabenamus ukrainiečių meno kūrinius, Dievo Motinos katedros restauracijos iššūkius bei choreografiją, kuriamą iš kasdienių judesių.Poetės, muziejininkės Renatos Karvelis kultūros komentaras apie tai, kieno kapai istorijos verpetuose lieka pamiršti, o kieno – gražiai sutvarkyti ir lankomi.Žurnalistas Tomas Mirgirdas pašniukštinėjo po „Pietinia kronikų“ ekranizacijos filmavimo užkulisius. Filmas bus baigtas tik 2024-aisiais, tačiau filmavimai – ir žemaičiavimai – jau vyksta pilnu tempu.Laidą užbaigiame pokalbiu su švedų kuratoriumi Andersu Kreugeriu, kurio kuruotos parodos šiuo metu veikia MO muziejuje ir Nacionalinėje dailės galerijoje.Ved. Dovydas Kiauleikis

Prieš kelias savaites pasaulį apskriejo žinia, kad Pieto Mondriano paveikslas įvairiose galerijose septyniasdešimt septynerius metus kabėjo aukštyn kojom ir tik dabar kuratoriai tai suprato. Lietuvoje, Kazio Varnelio muziejuje irgi būta panašios situacijos.Kaune viešėjo lenkų architektūros kritikas ir tyrinėtojas Grzegorz Piątek. Jis Kotrynai Lingienei papasakojo apie Varšuvos neonines iškabas ir neono muziejų.Medinės sinagogos – unikali materialaus žydų kultūros paveldo Lietuvoje ir visoje Rytų Europoje dalis. Per keletą pastarųjų metų rekonstruotos vos keturios medinės sinagogos. Kodėl taip sudėtinga įveiklinti buvusius žydų maldos namus ir kokia Kurklių sinagogos situacija Anykščiuose domisi kolegė Alma Valantinienė.Kultūros naujienų užsienyje apžvalgoje – gatvės menininko Banksy darbai Ukrainoje ir „Grammy“ apdovanojimų nominantai.Publicistė Toma Gudelytė parengė komentarą apie klimato aktyvistų protestus, per kuriuos jie pila dažus, morkų tyrę ar moliūgų sriubą ant garsių paveikslų Londono, Vienos ir kitų miestų galerijose.Ieva Buinevičiūtė apžvelgs rygiečio smuikininko Gidono Kremerio muzikinius pasirodymus kine.Buvusi laidų vedėja ir aktorė, o dabar platformos nebegėda.lt bendraįkūrėja Beata Tiškevič išleido romaną „Beveidžiai“. Apie rašymo procesą ir kam skirta knyga kalbamės rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“.Ved. Dovydas Kiauleikis

Prasidėjusi „Scanorama“ šiemet skaičiuoja dvidešimtmetį. O kas kino festivalių laukia ateityje?Kokių renginių ir įvykių nepraleisti Kaune, kol miestas vis dar turi Europos kultūros sostinės titulą.Klaipėdoje atidaryta legendiniam teatro režisieriui Poviliui Gaidžiui skirtą paroda. Atidarymo renginyje prisiminimais apie maestro dalinosi jo studentai, aktoriai ir teatro kolegos.Kiek kultūra Lietuvoje prieinama įvairias negalias turintiems? Kas turėtų būti atsakingas už įtraukumo didinimą? Ar tik fiziniai barjerai trukdo pasiekti kultūrą? Apie tai kalbamės su neįgaliųjų ir kultūros organizacijų atstovais.Kultūros komentaras šįkart apie tai, ką aukščiausias pareigas valstybėje einančių asmenų apranga sako apie mūsų kaip tautos santykį su drabužiu, puošnumu, savęs pateikimu.Užsienio rubrikoje – pasakojimas apie naujus archeologinius atradimus Egipte.Rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“ nusikelsime į unikalų Lietuvos miestą – Visaginą. Tai jauniausias Lietuvos miestas, neskaičiuojantis dar net penkiasdešimt metų. Lietuvių čia gyvena tik apie aštuoniolika procentų. Daugiausia gyvena rusų, baltarusių ir daug kitų tautybių žmonių. O pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų dalį Visaginas rikiuojasi kartu su Vilniumi ir Kaunu. Apie kultūrinį gyvenimą šiame mieste kalbėsimės su Visagino kultūros centro vadovu Audroniu Imbrasu. Praeityje tarp daugybės veiklų Audronis buvo įkūrėjas ir tokių dalykų kaip šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“, „Naujojo cirko savaitgalio“, nepriklausomo menų centro Vilniuje Menų spaustuvė. Šios dabar jau įprastomis tapusios iniciatyvos savo laiku buvo kažkas negirdėta Lietuvoje. Su Audroniu pasikalbėsime apie Visagino ir visos šalies kultūrą.Ved. Dovydas Kiauleikis

Pokalbis su nauju „Kultūros savaitės“ vedėju Dovydu Kiauleikiu.Nacionaliniame Kauno dramos teatre netrukus bus pristatytas spektaklis „Veidas/Visage“. Pastatymas paremtas Kaune gimusio mąstytojo Emmanuelio Levino filosofija. Kotrynai Lingienei pasakoja Viktoras Bachmetjevas.LRT Knygų klube – Rimanto Kmitos monografija „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie švietimo idealus.Pasaulyje: Brazilijos kultūros bendruomenė džiaugiasi nauju šalies vadovu, pasipriešinimas prieš tai pareigas ėjusiam Bolsonarui. Taip pat apie muzikinį mokslininkų atradimą, galintį padėti sapnuojantiems košmarus.Kai menininkai kuria socialinėmis temomis, kiek tokioje kūryboje yra grynojo meno? Gal jie – tiesiog aktyvistai? Choreografei ir šokėjai Agnietei Lisičkinaitei už atliktą performansą yra tekę pabūti ir areštinėje, nors savęs ji nelaiko menininke, kuriančia socialinėmis temomis. Pokalbis su Agniete apie visuomenės skaudulius šiuolaikiniame mene.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Pasaulyje: apie menininko studijos evoliuciją, Egipto kultūrinio gyvenimo problemas bei muzikines naujienas iš „Arctic Monkeys“.Ukmergėje gyvenanti tautodailininkė Laima Dzigaitė kuria žolynų grafikos paveikslus, juose atspindi šventųjų figūras ir kitus vaizdinius. Kalbina Gabrielė Steputytė.Meno edukatorius Vilius Vaitiekūnas sako, kad užmiesčio kultūra dosni tiems, kurie ja pasidomi, o erdvėje be pastatų dažnai kitaip suvokiame save. Dėl to jis mato prasmę kurti kultūros erdvė „Akee“ buvusioje Aleknaičių kaimo mokykloje.Kauno centriniame pašte veikia ekspozicija „ArchiTextura: Invisible & Similar“. Tarptautinė jos komanda apie nevizualių patirčių svarbą architektūroje pasikalbėjo su Kotryna Lingiene.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie Vėlinių nuotaiką ir vertėjų tarpininkavimą kitiems pasauliams.Premjera Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre – spektaklis „Laukys“. Tai kūrinys apie žmones, kurių nėra kam palaidoti. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Tapytojas Andrius Zakarauskas 40-metį nusprendė paminėti surengdamas parodą. Jis mėgaujasi kultūros triukšmu, stebisi aplinkos vaizdų gausa ir nebėga nuo pertekliaus temos savo kūryboje, greičiau stengiasi sukurti triukšmo tvarką.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Anykščiuose jau dvejus metus neveikia Kultūros centre įrengta moderni 50-ties vietų kino salė.3000 metų skaičiuojantis tradicinis afrikietiškas instrumentas kalimba savo skambesiu sužavėjo muzikantą Martyną Sučylą. Kalbina Gabrielė Steputytė.Kaune kaulinio porceliano simpoziumai prasidėjo „Jiesios“ fabrike, o šiemet menininkai čia susitiko 21 kartą. Su viena parodos „Porceliano miestas“ kuratorių Ieva Bertašiūte-Grosbaha kalbasi Kotryna Lingienė.Muzikantas, instrumentų meistras Alfredas Lučinskas kankles gaminti pradėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Per šį laiką jis pagamino apie 4000 kanklių, nors pradžioje net vinies į sieną nemokėjo įkalti. Muzikanto 70-mečio proga surengta jo kanklių paroda.Menotyrininkas Ernestas Parulskis džiaugiasi, kad figūratyvinio meno burbulas sprogo ir į sceną grįžta abstrakcija. Komentare jis sako, kad realistiškai piešti gali bet kas, net ir pasilavinusi beždžionė.Pasaulyje: Bookerio premijos laureatas, į klasikinę tapybą nusitaikiusių klimato aktyvistų protesto analizė, korėjiečių muzikos grupės BTS pertraukos priežastys.Menų agentūra „Artscape“ veikia jau 10 metų ir tiki, kad kultūra ir menas gali būti socialinių pokyčių katalizatoriais. Kaip meninės veiklos keičia migrantų, pabėgėlių centruose gyvenančių žmonių kasdienybę ir psichologinę būseną? Kam reikalingi dailės, šokio, dramos užsiėmimai, kai esi toli nuo namų ir neužtikrintas dėl ateities? Pokalbis su „Artscape“ vadove Aiste Ulubey apie pažeidžiamų visuomenės grupių integraciją į naują kultūrą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Pasaulyje: apie Odesos siekį tapti apsaugota UNESCO, Venecijos stikladirbių uždaromas dirbtuves ir Tito Puentę – Lotynų Amerikos muzikos karalių.Stipriausia mėgėjiškų teatrų pusė – krašto istorijos puoselėjimas, tvari ir rūpestinga bendruomenė. Su Priekulės mėgėjų teatro režisieriumi Donatu Savickiu ir aktoriais kalbasi Agnė Bukartaitė.Kodėl vėluojame išleisti Nobelio literatūros premija apdovanotus autorius? Dovydas Kiauleikis kalbina „baltų lankų“ leidyklos vyr. redaktorę Sauliną Kochanskaitę.Kauno evangelikų reformatų bažnyčioje pristatyta dueto BIONICS audiovizualinė instaliacija. Pasakoja Kotryna Lingienė.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras „Kariuomenė yra mergina“.Tekstilininkė Dovilė Gudačiauskaitė šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ dalyvavo pirmą kartą. Komisija įvertino jos kūrinį „Legatum Spe“, kuriame nereikalingi sovietiniai apklotai tapo žaismingais, jaukiais vaikystės simboliais. Pokalbis apie kūryboje derantį skausmą ir vaikiškumą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kodėl kartais taip sunku suprasti šiuolaikinio meno parodas ir kūrinius lydinčius tekstus? Kodėl jie tokie klampūs ir sudėtingi? Kaip juos skaityti? Pokalbis su menotyrininke Karolina Tomkevičiūtė.Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė netrukus pristatys lopšinių albumą „Kur noksta lopšinės”. Kurdama vaikams ji siekia pristatyti mažiausiems klausytojams daugiau garsų, nei tik visiems įprastą pianiną. Kalbina Kotryna Lingienė.LRT Knygų klube aptariame Česlovo Milošo knygą „Pavergtas protas“.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie filmą „Vesper“.Pasaulyje: literatūros Nobelio premijos laureatė Anni Ernaux, Bitlų ir Bondo jubiliejus, kantri muzikos žvaigždė Loreta Lynn.Režisierius Gintaras Varnas nesupranta, kaip šiais laikais vis dar gali gyvuoti naftalininiai operos pastatymai, kuriuose solistai tėra pakabos drabužiams. Jo interpretacija B. Kutavičiaus operai „Lokys“ – kitokia. Pokalbis premjeros išvakarėse apie operą, teatrą, žiūrovus ir kultūros reikšmę vykstant karui. Ką kultūra keičia, jeigu visą literatūros klasiką skaitę rusų aktoriai vis tiek skleidžia karo propagandą?Ved. Juta Liutkevičiūtė

Aktoriai Andrius Bialobžeskis ir Aleksas Kazanavičius atsisakė vaidinti Sergejaus Loznicos spektaklyje, nes režisieriaus pjesė pagal Jonathano Litello romaną jiems pasirodė antiukrainietiška. Pats Loznica sako, kad pjesės galutinio varianto nėra, kaip atrodys spektaklis irgi niekas nežino, taigi nėra apie ką diskutuoti.Zapyškyje atidaryta fotomenininko Antano Sutkaus darbų lauko galerija. Pasakoja Kotryna Lingienė.Jungtinės Karalystės Dawicho paveikslų galerijoje atidaryta Čiurlionio darbų paroda. Kultūros atašė Ūla Tornau sako, kad britų meno kritikai Čiurlionio tapybą lygina su Tolkino „Žiedų valdovo“ pasauliu ir kompiuterinių žaidimų estetika.Pasaulyje: naujas istorikų požiūris į moteris vikinges, aktoriaus Brado Pitto debiutas skulptūroje, Allos Pugačiovos išreikšta kritika karui Ukrainoje ir paskutines dienas skaičiuojantis Operos fantomas.Gal dėl to, kad gatvėse atrodome vienodai, kaltas kapsulinis garderobas? Mados žurnalistės Deimantės Bulbenkaitės komentaras apie tai, ar kapsulės principu suformuota drabužinė išgelbės madą.Povandeninis paveldas, nuskendę laivai ir autentiškos jų detalės įdomios ne tik tyrėjams ir muziejams, bet ir povandeninio paveldo plėšikams. Lietuvos jūrų muziejuje veikia paroda apie Baltijos gelmių paveldą, pasakoja kuratorius Edvinas Ubis.Didžiausia Irenos Bulotienės darbo aistra – pasakų ir piešinių simboliai. Geštalto psichologijos metodais besiremianti meno terapeutė sako, kad klasika tampa tos pasakos, kurių metaforų ir simbolių sluoksniai skirtingai skleidžiasi vaikystėje ir jau suaugus. Pokalbis apie pasakas ir dailės terapiją.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kaip Margionių bendruomenė bandys atgaivinti savaitgalį sudegusį Margionių klojimo teatrą?Kaune vyksta landšafto dizaino festivalis „Magenta“. Kotrynai Lingienei pasakoja festivalio vadovė Ingrida Vainauskienė.Aktorius Arūnas Sakalauskas atidarė savo teatro ir meno studiją.Pasaulyje: mirė prancūzų kino režisierius, Naujosios bangos simbolis Žakas Lukas Godardas. Kokią ateitis laukia Jungtinės Karalystės monarchijos po karalienės Elžbietos II mirties?Vertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie atminties saugiklius muziejuose.Buvęs krepšininkas, diplomatas, istorikas, galerijos „Arty Cube“ steigėjas Laurynas Jonušauskas Dubajuje konsultuoja norinčius investuoti į meno kūrinius. 10 metų jis dirbo ir stebėjo Lietuvos meno rinką. Lygindamas ją su pasaulinėmis tendencijomis, Jonušauskas daro išvadą, kad lietuviškasis menas yra kaip lėtai upe plaukianti barža, kol šalia, ant gerai asfaltuoto greitkelio, važiuoja ferariai.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Pasaulyje: britai ir pasaulis atsisveikina su karaliene Elžbieta II. Kas bus naujoji Anglijos kultūros reikalų sekretorė? Šiuolaikinės kultūros dekadanso priežastys.Rugsėjo 11-ąją rašytojui, vertėjui, profesoriui Tomui Venclovai sueis 85-eri.Jonas Gutauskas Kaune, trijuose troleibusuose įkūrė rokenrolo kavinę „14 stotelė“. Čia yra ne tik kavos, bet ir garso siena. Pasakoja Kotryna Lingienė.Valentino Klimašausko sudarytame leidinyje „Žodžiai, žodžiai, žodžiai arba Lietuvos menininkų tekstai” 25 kūrėjų rašiniai tampa erdve meniniams sumanymams skleistis ir eksperimentuoti. Bet ar gali būti, kad po meninio eksperimento pavadinimu slepiasi tiesiog prastas tekstas?Literatūrologo Mindaugo Kvietkausko komentaras apie pasikeitusias pasaulio koordinates ir Vidurio Europos dramą (kartojimas).Aktorius Valentinas Masalskis su pulkininko vaidmeniu grįžo į didžiuosius ekranus Marato Sargsyano filme „Tvano nebus“. O rugsėjį Masalskio įkurtas Klaipėdos jaunimo teatras mini veiklos 10-metį. Pokalbis apie šviesią kino ateitį ir būtiną teatro reformą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Lietuvoje veikia beveik 50 organizacijų, vienijančių mokytis norinčius vyresnio amžiaus žmones. Kas ir kodėl ateina į TAU – trečiojo amžiaus universitetą? Kotrynai Lingienei pasakoja TAU rektorė Kaune Nijolė Večkienė.Po 10 metų veiklos privatus meno fondas „Lewben Art Foundation“ pagaliau turi namus. Sostinės Bernardinų gatvėje netrukus bus atidarytas naujas meno centras. Apie šiuos planus ir fondo veiklos kasdienybę pasakoja Ugnė Bužinskaitė.LRT Knygų klube – Ocean Vuongo romanas „Žemėje žavūs mes tik akimirką“.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie švietimo aktualijas pasitinkant naujus mokslo metus.Pasaulyje: mokslinį tyrimą įkvėpęs fotografijos projektas, knyga apie socialinių tinklų įtaką neapykantos kurstymui, klimato aktyvistų žala meno kūriniams ir muzikinės premjeros.Sonata ir Henrikas Žižiai kūrybine veikla užsiima ne vienerius metus, o šį rudenį Klaipėdoje jie pasitinka kaip „Malūno lofto“ šeimininkai. Tai nauja kultūros, meno ir kūrybiško verslo erdvė, kurioje svarbu ne tik dalintis kūrybinėmis idėjomis, bet ir strateguoti, kaip iš to uždirbti. Projektų rašymas vykdant kultūros veiklas yra Sonatos ir Henriko kasdienybė. Nors menas ir pinigai yra amžina, prieštaravimų pilna tema, Žižiai sako, kad kur pinigai – ten verslas, o iš kūrybos išgyventi norintis menininkas yra ir verslininkas.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Pažintis su ukrainiečių operos soliste Olena Sleptsova. Nuo karo gimtoje šalyje pabėgusi dainininkė šiandien dirba Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje. Kalbina Kotryna Lingienė.Lektorė Vida Daukšienė rado būdą, kaip padėti vaikams, kuriems privalomosios literatūros sąrašas atrodo neįveikiamas – ji moko greitojo skaitymo. Jos mokiniai Ema ir Matas sako, kad tai geras būdas kuo greičiau perskaityti neįdomias knygas ir skirti daugiau laiko kitai mėgstamai veiklai.2022 – Lietuvos karaimų metai. Rūtos Dambravaitės pasakojimas apie į UNESCO nykstančių pasaulio kalbų atlasą įrašytą karaimų kalbą.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie praėjusią vasarą ir pergalės deivę Nikę.Pasaulyje: žodžio ir meno laisvės ribos Indijoje, sausros atvertas dolmenas Ispanijoje, vaikų piešiniai iš karo Ukrainoje bei amerikiečių šviesų menininko naujas kūrinys.Tautodailininkas, medžio drožėjas Linas Žulkus savo dirbtuvėse Palangoje ne tik kuria, bet rūpinasi ir tėvų – skulptoriaus Alberto ir audėjos Teresės – kūrybos palikimu. Į tautodailės padėtį Linas žiūri ramiai ir sako, kad sutartinių dainuoti kiekvieną dieną nereikia. Kur kas svarbesni klausimai kūryboje yra kopijavimas, originalumo ir gero skonio trūkumas.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Pasaulyje: apie fatvą islamo pasaulyje ir pasikėsinimą į rašytoją Salmaną Rushdie. Komentuoja Almantas Samalavičius.Kaunietis verslininkas Edvinas Mamedovas noriai prisideda prie kultūros iniciatyvų ir galvoja, kad ant kiekvieno namo turi būti lentelė su architekto pavarde. Apie kultūrą, verslą, istoriją ir architektūrą su juo kalba Kotryna Lingienė.Po 10 metų užsienyje, Vaida Andrijauskaitė grįžo į Panevėžį ir čia jau 2 metus užsiima kultūros projektų įgyvendinimu. Jos dėka meno atsirado ir buvusioje „Ekrano“ gamykloje, ir požeminiame miesto vandens rezervuare. Dabar Vaida dirba Stasio Eidrigevičiaus menų centre ir rūpinasi kūrybiškumo centro „Pragiedrulių“ sodybos įveiklinimu.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie karinę Klaipėdos juvelyriką ir naują Jūrų muziejaus filialą – karo laivą-muziejų „Sūduvis“.Ukrainiečių menininkė, „Euromaidano“ organizatorė Daria Kalashnikova Lietuvoje pristatė performansą „Kiek tai gali tęstis” apie karo nuovargį.Martyno Butkevičiaus ir agentūros „8 days a week“ dėka Vilnius tapo roko legendos Nicko Cave‘o koncertinio turo stotele. Tai tik vienas iš pasaulyje garsių atlikėjų, kurio koncertus Lietuvoje organizuoja Martynas. Užsienio svečius į Lietuvą atvilioti padeda ir Lukiškių kalėjimo korta – kalėjimo pavertimas kultūros erdve yra dar vienas Martyno projektas. Pokalbis apie muzikos agento darbą, Lukiškių kalėjimo prižiūrėtojo atsakomybes ir visa tai lydintį perdegimą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Rugpjūčio 13 dieną Leonidui Donskiui būtų suėję 60. Archyvinis filosofo komentaro įrašas apie švietimą ir kūrybingų žmonių visuomenę.Kauno menininkų namuose vykusią stovyklą „Ritmas ir garsas” vainikavo koncertas, kurio dalyviai buvo Ruklos pabėgėlių priėmimo centro gyventojai. Apie ką jų dainos? Pasakoja Kotryna Lingienė.Iliustruotas romanas „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką“ (iliustravo Ūla Šveikauskaitė) išsamiai pasakoja apie lietuvių emigrantų kelionę laivu į Jungtines Valstijas. Kas 1912 m. vyksta laive, judančiame svajonės link? Pokalbis su knygos teksto autoriumi Justinu Žilinsku.Pasaulyje: kvapą skleidžiantis paveikslas, Putino skulptūra Niujorke, apgaulinga žvaigždės nuotrauka ir kultūros asmenybės, kurių šią savaitę netekome.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras.Gabija Felenderė vieną dieną suprato, kad jos šeimai jau atsibodo klausytis nesibaigiančių pasakojimų apie sendaikčius ir jų atnaujinimą– reikėjo ieškoti naujos bendruomenės. Šiandien Gabijos Instagram profilį „Laumių sodelis“ seka tūkstančiai, čia ji dalijasi daiktų iš antrų rankų radybomis ir jų atnaujinimo patarimais.Praėjus beveik metams nuo filmo „Piligrimai“ sėkmės Venecijos kino festivalyje, režisierius Laurynas Bareiša sako, kad vienu metu jautėsi kaip transporto priemonė laimėtai Juodojo liūto statulėlei. Ne viskas buvo paprasta, kai prie komandinio darbo pratusį kūrėją užklupo didžiulis, į jį vieną orientuotas dėmesys. Pokalbis apie lietuvišką kiną ir smurto vaizdavimą didžiajame ekrane. Kodėl visuose Bareišos filmuose yra kriminalinis elementas, mirtys, nelaimės ir grėsmės, bet netrykšta kraujas ir netrupa dantys?Ved. Juta Liutkevičiūtė

Pasaulyje: ukrainiečių parama „Vogue“ viršelio damai Olenai Zelenskai, į pabaigą einanti Paryžiaus Notre Dame katedros restauracija, vargonuose įstrigusio kanadiečio istorija bei airiško folkloro meistras.Pažintis su Kauno Žydų religinės bendruomenės pirmininku Mauša Bairaku. Prieš 150 metų pastatytoje Kauno choralinėje sinagogoje lankosi Kotryna Lingienė.LRT Knygų klube – Umberto Eco romanas „Rožės vardas“.Filosofo Aldžio Gedučio komentare – namudinis receptas, kaip sukurti sąmokslo teoriją apie šių dienų aktualijas remiantis Hario Poterio burtų pasauliu.Metalo meno dailininkė Birutė Stulgaitė pasitinka 70-ąjį gimtadienį. Jau būdama 14-os ji žinojo, kad nori dirbti su metalu ir savo pasirinkimu niekada nenusivylė. Grįžus po studijų Taline, Lietuvoje Stulgaitei nebuvo paprasta, tačiau ji nedarė jokių kompromisų ir šiandien yra viena ryškiausių metalo meno dailininkių Lietuvoje. Pokalbis apie kūrybinį pašaukimą, ištikimybę sau, parodų rengimo subtilybes ir meno paskirtį.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kauno pašonėje jau šimtą metų stovi profesoriaus Tado Ivanausko sodyba. Tai ne tik memorialinis muziejus, bet ir dendrologinis parkas. Obelynėje popietę praleido Kotryna Lingienė.Pasaulyje: Damienas Hirstas ruošiasi deginti savo piešinius, Kyjive vėl atidarytas meno centras, protestas prie Botičelio paveikslo „Primavera“ ir Joni Mitchell sugrįžimasAušra ir Tauras Česnulevičiai Druskininkuose prieš daugiau nei 10 metų įkūrė „Druskos studiją“. Čia jie kviečia artimiau susipažinti su miesto istorija, druskingais šaltiniais ir druskos skulptūromis.Mados analitikės Deimantės Bulbenkaitės komentaras apie naują sceninės mados erą.Alytaus dailės mokyklos direktorius Redas Diržys savęs nelaiko menininku, jam daug meno pasaulyje vykstančių procesų atrodo nepriimtini. Kaip prieš sistemą nusiteikęs kūrėjas ugdo jaunuosius menininkus?Seniausias Lietuvos miestas Klaipėda švenčia 770-ąjį gimtadienį, ta proga atidarytos parodos „Klaipėdos dailės muziejus“ ir „Vakarų vėjai: gimtadienis“. Jų kuratorė, juvelyrė Neringa Poškutė-Jukumienė sako, kad Klaipėdos vizualiojo meno kūrėjų bendruomenė yra uždara, bet gali pasiūlyti tai, ko galbūt pasiilgsta po šiuolaikinio meno sales vaikštantis žiūrovas – tai klasikinės meno formos. Pokalbis apie tai, ar reikia Klaipėdai dailės muziejaus ir kodėl žmonės bijo eiti į parodas.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Liepos pradžioje paminėjęs 90-ąjį jubiliejų mirė kino ir teatro aktorius Vytautas Paukštė. Archyvinis pokalbio su aktoriumi įrašas.Kaune apsilankiusią europarlamentarų delegaciją sužavėjo mitinio Kauno žvėries idėja. Pasakoja Kotryna Lingienė.Pasaulyje: su Istorijų namų vadove Juste Kostikovaite apie 15-ąją šiuolaikinio meno parodą „Documenta“ Vokietijoje ir renginio direktorės atsistatydinimą.Rašytojos, menininkės Paulinos Pukytės komentaras apie žiniasklaidą, kultūrą ir kritiką: ar čia menas ar ne melas?Panevėžyje visą savaitę vyksta meno ir muzikos festivalis „Iškrovos“. Jį organizuoja panevėžiečių bendruomenė, kuriai augant mieste prieš 10-15 metų trūko alternatyvios kūrybos erdvėsBenas Aleksandravičius yra ryškiausias savo kartos roko balsas Lietuvoje, roko grupę „ba.“ įkūręs kai jam buvo 16. Dėl galimybės groti Benas metė mokyklą, o šią vasarą „ba.“ surengė 10-mečio koncertą Vingio parke – tokio didelio roko grupės koncerto ten nebuvo nuo 1997-ųjų, kai su gerbėjais atsisveikino „Foje“.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Pasaulyje: NASA fotografijos iš kosmoso platybių, skulptorius robotas, protesto menas bei Džeimso Bondo teminės muzikos atsiradimo istorijaKelionę per Lietuvos miestus įpusėjo Klimato muziejus. 4 jūriniuose konteineriuose interaktyviai pristatomi didžiausi klimato kaitos iššūkiai.Naujosios elektrinės lietuviškos estrados duetas „Superkoloritas“ ruošiasi debiutiniam koncertui. Giedrė Nalivaikaitė ir Adomas Koreniukas sako, kad žmonės ir taip puikiai supranta, kad gyvenimas sunkus, dėl to savo harmoninga ir nostalgiška muzika jie nori skleisti šviesą.Literatūrologo Mindaugo Kvietkausko komentaras apie pasikeitusias pasaulio koordinates ir Vidurio Europos dramą.Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta paroda „Patalai ir purslai. Laisvalaikis XX-XXI a. Lietuvos dailėje“. Ką žmonės veikia, kai galima nieko neveikti? Pasakoja kuratorė Goda Aksamitauskaitė.Kultūros ministerija aukščiausia premija įvertino ir geriausiu 2021 m. kultūros centru pripažino Palangos kultūros ir jaunimo centrą. Jam penkerius metus vadovauja Vita Petrauskienė, niekada nesvajojusi dirbti Palangoje. Čia netrūksta dėkingų aplinkybių – yra ir savivaldybės palaikymas, ir gera infrastruktūra, ir kultūrai nusiteikę lankytojai. Nepaisant to, sunkiausia darbo dalis – bendruomenės būrimas ir atvirų tarpusavio santykių palaikymas.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kulių miestelyje vienu metu gyveno visuomenės veikėjas Juozas Tumas Vaižgantas ir mažoji Sofija Kymantaitė, būsimoji Čiurlionienė. Šios asmenybės buvo gera atspirtis stiprinant Kulių bendruomenę ir kuriant „Sofijos festivalį“.Dizaineriui, kartais nesuprastam savo laikmečio vizionieriui Pierre’ui Cardinui šiemet būtų sukakę 100.Pirmoji LRT Knygų klubo diskusija – apie Michelio Houellebecqo romaną „Žemėlapis ir teritorija“.Vertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie trapius ledynus ir dar trapesnį žmonijos laiką akistatoje su klimato kaita.Pasaulyje: Mondriano tapybos paslaptys, ukrainietiški motyvai Dior kolekcijoje, portretai piešti spausdinimo mašinėle ir BookTok fenomenasRašytoja Eglė Frank sako, kad vyrai savo kūryboje mėgsta rodyti tamsiąją moters pusę. Tuo tarpu ji novelėse rodo savo variantą, kas yra tamsioji moteriškumo pusė. Eglės tekstuose sudėtingi, paslaptingi ir nejaukūs moterų portretai atskleidžia neparadinius mamų, dukrų, draugių ir seserų gyvenimus. Pokalbis apie debiutinę knygą „Mirę irgi šoka“.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kiek Lietuvoje yra prigijusi stand up komedijos kultūra? Ar mokame juokauti? Kas apskritai mums yra juokinga? Karolinos Bieliauskaitės pokalbis su komiku Pauliumi Ambrazevičiumi.Kodėl žmonės kolekcionuoja tuščias kasetes? Kotrynai Lingienei pasakoja kasečių kiosko įkūrėjas Armantas Gečiauskas.Vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos literatūros ir meno archyvas bei Lietuvos nacionalinis muziejus birželį kvietė į keletą diskusijų. Viena jų – „Ką išgirsta kultūros naujienų skaitytojai?“. Kviečiu pasiklausyti ištraukos iš šios diskusijos, kurią moderuoja žurnalistas, poetas, rašytojas Gytis Norvilas, o dalyvauja Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė ir Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius Juozapas Blažiūnas.Pasaulio įvykių apžvalgoje apie žemės meną, toliau grąžinamus kolonijiniu laikotarpiu išgrobstytus meno kūriniu, muzikinį lavinimą mokyklose.Kaip anoniminėse apklausose save pateisina skaitantieji nelegalias knygas? Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docento Vinco Grigo komentaras.Menininkas, neuromokslininkas, aktyvus JAV lietuvių bendruomenės narys - visi šie žodžiai apibūdina Dr. Audrių Plioplį. Daugiau nei 40 metų jis derino iš pažiūros du labai skirtingus pasaulius: meną ir mediciną. Dirbdamas neurologu, jis paraleliai kūrė unikalų daugiasluoksnį NeuroMeną, paremtą savo mokslinėmis analizėmis.Vedėja Rūta Dambravaitė

Kaune vieši viena XX-o amžiaus minimalistinės ir ambient muzikos ikonų Midori Takada. Japonė ruošiasi premjerai su sutartinių giedotojomis. Kotryna Lingienė su multiinstrumentaliste kalbasi apie nelengvą karjeros pradžią ir balso kuriamos muzikos universalumą.Kaip karo laikotarpiu ugdyti visuomenės pasitikėjimą socialiniuose tinkluose skleidžiamu patikimos žiniasklaidos turiniu? Apie šių dienų realijas kartu su Vilniaus universiteto dėstytojais, propagandos ekspertais Viktoru Denisenko bei Mantu Martišiumi kalbasi Vaidotas Burokas.Muzikantė ir atlikėja Manjari Lilla scenoje jau beveik 2 dešimtmečius ir šią savaitę savo gerbėjams pristato debiutinį albumą „The Garden Beyond“. Jame skamba džiazo harmonijos motyvai, indie, soul, RnB, pop muzika, taip pat mantros ir ragos. Su Manjari Lilla apie kūrybą ir gyvenimą šiuo laiku kalbasi Rūta Dambravaitė.Pasaulio įvykių apžvalgoje apie niokojamą ir atstatomą Ukrainos kultūros paveldą, Viljamo Kentridžo patarimus, kaip į savo istoriją žvelgti Jungtinei Karalystei, bei keletas naujienų iš muzikos pasaulio: Prancūzija šventė visą šalį apjuosusį muzikos festivalį, o britų atlikėja Kate Bush vėl atsidūrė muzikos topų viršūnėje.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie viešojo dizaino ypatybes.Architektas Povilas Konkulevičius netyčia tapo medinės Kauno miesto architektūros sergėtoju. Iš pradžių bandydamas atkurti medinį protėvių namą Žaliakalnyje, jis ėmėsi rinkti detales iš griaunamų medinukų Kaune ir taip pamažu surinko nemenką langų, vyrių, rankenėlių ir kitų senovinių artefaktų kolekcija. Architektas ketina parengti keliaujančią ekspoziciją, į kurią įeis medinių namų fasadų fragmentai , detalės, mazgai, spalvos. P. Konkulevičius nori, kad kuo daugiau žmonių pamatytų turtingą medinukų įvairovę ir imtų patys puoselėti tai, kas dar išlikę.Vedėja Rūta Dambravaitė

Maironio lietuvių literatūros muziejuje – Daliai Grinkevičiūtei dedikuota paroda.„Kambariai / Įveikti atstumai“ vėl iš naujo permąstoma ir šiuolaikinėmis priemonėmis interpretuojama rašytojos, tremtinės gyvenimo istorija ir memuarai.Aurovilis – eksperimentinis, nepriklausomas, UNESCO saugomas miestas. Jo tikslas – sukurti taikią, vieningą bendruomenę, gyvenančią aukščiau visų tikėjimų, politinių pažiūrų ir tautybių. Apie Aurovilį pasakoja vertėjas, žurnalistas Kazimieras Seibutis.Šiauliuose valstybinis choras „Polifonija“ jaunuosius kompozitorius sukvietė įprasminti garsaus poeto, vieno žymiausių avangardinio kino kūrėjų Jono Meko atminimą.Apie „MAGNUM photos“ bendruomenės 75-metį kalbasi menotyrininkas Tomas Pabedinskas ir Rūta Dambravaitė.Rašytoja, muziejininkė Renata Karvelis kultūros komentare svarsto, ar menui reikia baltų sienų, ir kaip regionuose sutilpti šiuolaikiniams kūrėjų pareiškimams.Fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas jau dvejus metus vadovauja Lietuvos aviacijos muziejui. Taigi per atostogas jis dabar ne tik fotografuoja, bet ir lanko kolegų įstaigas. Aplink verdant kauniškio muziejaus rekonstrukcijos darbams – karšti įspūdžiai iš skrydžiui dedikuotų įstaigų Jungtinėse Amerikos valstijose.Ved. Kotryna Lingienė

Į Vilniaus ir Kauno kino teatrų ekranus trumpam užsuks Alejandro Jodorowsky klasika „El Topo“, o industrija aptarinėja ką tik išdalintas „Sidabrines gerves“.Atėjus vasarai skubame ilsėtis, o jei tai darytume sąmoningiau? Lėtojo turizmo filosofiją pristato Henrieta Miliauskienė.70-ąjį gimtadienį mini Jonas Jučas. Kiek darbų iki tampant tiesiog „Kaunas Jazz“ festivalio vadovu jam teko pakeisti?Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras, skirtas į gyvenimą išeinantiems vaikams.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie antisemitizmo išpuolį šiuolaikinio meno parodoje „Documenta“ ir britą, sulaukusį įkalinimo bausmės už suvenyrą iš archeologinės vietovės Irake.Ankstyvu pensininku prisistatantis Evaldas Karalius vieną po kito gliaudo piligriminius kelius ne tik Europoje, bet ir Japonijoje. Jis – vienas „Camino Lituano“ puoselėtojų. „Sėskim ir pakalbėkim“ – apie ėjimą kaip pagrindinį tikslą, kultūrinius skirtumus ir LR Vyriausybėje atidaromą kauniečio fotografijų parodą „Šikoku 88 šventyklų kelias“.Ved. Kotryna Lingienė

Kaune įrengta gatvės meno galerija „No Fly Zone“, čia kuria ukrainiečių ir JAV menininkai. Pasakoja Kotryna Lingienė.„The New Times“ leidinys Rusijoje uždraustas ir pripažintas užsienio agentu. Jo redaktorė, žurnalistė Yevgenia Albats nesiruošia bėgti iš Rusijos ir toliau pasakoja Kremliui nepalankias istorijas. Kalbina Marius Eidukonis.Lauros Garbštienės dėka Kabelių kaime Varėnos rajone verda kultūrinis gyvenimas – inauguruojama rezidencijų sodyba „Verpėjos“, Marcinkonių traukinių stotyje vyksta parodos. Dabar čia pristatomas Marijos Nemčenko filmas „LAK“ apie gandrų migraciją.Mados analitikės Deimantės Bulbenkaitės komentaras apie praėjusią „Mados infekciją“ – kaip mados renginys apeliavo į žiūrovų sąžinę, bet pamiršo saviškę.Pasaulyje: Karalienės Elžbietos II portretas platininio jubiliejaus proga, Kanų kino festivalio laureatai, kraštutinių dešiniųjų noras kontroliuoti kultūrinį gyvenimą Lenkijoje ir užminuotas ukrainietės pianinas karo siaubiamoje šalyje.Muzikantas, muzikos pedagogas, studijos „Grock“ įkūrėjas Linas Švirinas sako, kad džiaugsmui nereikia intelektualios medžiagos, dėl to kūrybinėms idėjoms realizuoti jis neieško sofistikuotos profesionalų kompanijos. Linas Švirinas mokosi iš vaikų ir kuria kartu su jais. Artėjant Tėvo dienai kalbamės apie Lino „Tėčių lopšinių“ rinktinę, muzikos terapiją ir nesėkmes kūryboje.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Naujas „Jam Factory“ menų centras Lvive nesulaukė atidarymo šventės ir vietoj to tapo logistikos sandėliu bei slėptuve. Centro atstovės šią savaitę viešėjo Kaune, kur dalyvavo Kūrybiškos Europos projekto „Magic Carpets” susitikime, su jomis susipažino Kotryna Lingienė.Kino kritikas Dmitrijus Gluščevskis apžvelgia Kanų kino festivalyje pristatytą Mariupolyje nužudyto režisieriaus Manto Kvedaravičiaus filmą „Mariupolis 2“.Meksikietis kompozitorius Manuelis Velazquezas ir atlikėja Gina Shee pristato bendrą albumą „Dvylika“. Jį įkvėpė liaudies pasaka apie dvylika juodvarniais lakstančių brolių.Pasaulyje: rusų kino režisieriaus pasisakymai Kanuose sulaukė griežtos ukrainiečių kultūros bendruomenės kritikos, garsi iraniečių fotografė kaltinama pažeidžiamų nepilnamečių fotografijų viešinimu, MOMA muziejų ukrainiečių aktyvistai kviečia iš naujo susipažinti su Malevičiumi.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie Lietuvos švietimo egzaminų isteriją, bendruomenę skaldančius reitingus ir komišką lyderystę.Šiauliuose – XX medijų meno festivalis „Enter“, reaguojantis į karo, prievartos, nelaisvės temas. Menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis pasakoja, kodėl svarbu žiūrėti į kūrinius parodose, kai namuose ant sofų mus prismeigia žiaurūs karo vaizdai.Prasideda 4 projekto SPARSE sezonas, kurio tikslas – didinti profesionalaus meno prieinamumą regionuose. Kultūros prodiuserė Goda Giedraitytė sako, kad tai yra kultūros ateitis, nors pradėti reikia nuo pačių paprasčiausių dalykų – derinti pasirodymų laiką su kaimo autobuso tvarkaraščiu ir pratinti mažiausių Lietuvos miestelių gyventojus prie to, kad ne visi kultūros renginiai yra nemokami.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Pasaulyje: apie retų europietiškų kalbų Euroviziją, Kanų kino festivalį ir ukrainiečių kariškių archeologinius radinius iš senovės Graikijos.Vilniuje atidaryta pirmoji Baltijos šalyse šiuolaikinės Afrikos dailės paroda. Jos rengėjai sako, kad apie Afriką žinome labai nedaug, nors pasaulinė meno rinka jau kelerius metus savo žvilgsnį yra nukreipusi ten. Ką apie didžiulį ir margą žemyną gali papasakoti 30 dailės kūrinių?Kodėl žmonės kolekcionuoja tuščias kasetes? Kotrynai Lingienei pasakoja kasečių kiosko įkūrėjas Armantas Gečiauskas.Britų scenaristas Michaelas Hirstas sukūrė kultinius, Auksinių gaublių ir Emmy apdovanojimuose ne kartą nominuotus istorinius serialus „Vikingai“ ir „Tiudorai“, o dabar pristato naują tikra istorija paremtą serialą „Vaikis Bilis“ („Billy the Kid“) apie bebaimį kaubojų XIX a. Amerikoje. Pokalbis su Hirstu apie įkvepiančias istorijas, heroizmą ir istorinę tiesą kine.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie praeitį ir ateitį.Marius Abramavičius-Neboisia fotografuoja, rašo kelionių knygas, tapo, kuria skulptūras ir reikšmingai prisidėjo kuriant Vilniaus Užupio dvasią. Kūrėjas sako, kad Užupio etapas jo gyvenime baigėsi, rajonas keičiasi nepaisant menininkų valios, o pats Marius ieško naujų kelių kūryboje. Šį pavasarį po Lietuvą jis keliauja pristatydamas naują knygą „Šiaurinės Šinšilos polėkiai“ apie vyrų ir moterų pasaulius. „Lyčių kova niekur neveda, abi pusės tik eikvoja energiją ir nieko nesukuria“, – sako menininkas.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Prieš 50 metų, gegužės 14 dieną, Kaune susidegino 19-metis Romas Kalanta. Tai buvo jo protestas prieš tarybų valdžią Lietuvoje. Šio įvykio atminimas šiemet Kaune įamžintas nauja roko opera, dokumentiniu spektakliu ir paroda centrinio pašto rūmuose. Iniciatyvas pristato ir jų autorius kalbina Kotryna Lingienė.Danų choreografas Palle Granhoj 1997 m. pristatė šokio spektaklį apie sportinių ir šiuolaikinio šokio susidūrimą. Pastatymas prieš 25 metus jam pelnė tarptautinę sėkmę. Šiandien spektaklis „La Calash La Latin-LT“ įgauna naują formą su Šeiko šokio teatro kolektyvu ir legendinio šokių klubo „Žuvėdra“ kostiumais.Pasaulyje: brangiausias aukcione parduotas XX a. kūrinys, Pulitzerio premijos laureatai ir išleista Ukrainos prezidento Zelenskio kalbų rinktinė.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie tai, kodėl verta išsaugoti memorialinius rašytojų muziejus.Kuratorius Tautvydas Urbelis pasakoja apie parodą „Geismo architektūra“, kur atsiskleidžia nefasadinis modernistinės architektūros veidas.Dailininkė, Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos steigėja Jūrate Stauskaitė pristato parodą „Apie paukščius“, kurioje atsiskleidžia nuo 1982 metų jos kūryboje svarbus paukščio motyvas. Ką parodoje geriau pažins žiūrovas – save ar kūrinio autorę? Pokalbis su Jūrate Stauskaite apie kūrybą, meninį jaunimo ugdymą ir ką ji suprato apie visuomenę prieš 20 metų atsisakiusi jai skirto Vytauto Didžiojo ordino.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kai prieš 10 metų tapytojas Rimantas Olšauskas dukrai, menininkei Marijai Olšauskaitei pasiūlė surengti bendrą parodą, jai tai neatrodė gera idėja. Bet Marija persigalvojo. Jos iniciatyva Palangoje, A. Mončio muziejuje atidaroma pirmoji tėvo ir dukros ekspozicija „Laimingas atsitiktinumas“.Tekstilės menininkė Monika Žaltauskaitė-Grašienė savo kūrybą pristato jungtinėje lietuvių ir japonų parodoje „Tarp dviejų: į(si)žiūrėjimai“. Apie tekstilės ir humanizmo ryšius su ja kalbasi Kotryna Lingienė.Pasaulyje: „MAGNUM photos“ fotografų bendruomenė švenčia 75-tą jubiliejų. Apie tai Rūta Dambravaitė kalbasi su menotyrininku Tomu Pabedinsku.Klaipėdos universiteto inicijuota patyriminė ekskursija „Migrantas“ atskleidžia XX a. Klaipėdos krašto istoriją ir karo paveiktų žmonių likimus. Apie sumanymą pasakoja dr. Raimonda Nabažaitė.Vertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie moteris, fotografuojančias karą ir jo paveiktus žmones.Apie 3 geriausias 2021 m. verstines knygas pasakoja vertėjas Paulius Garbačiauskas.Venecijos paroda „Homo Faber“ vienoje iš erdvių „Blossoming Beauty“ pristato 10 geriausių Europos gėlių dizainerių. Vienas jų – dekoratorius Mantas Petruškevičius ir specialiai šiai parodai jo kurta vaza ir gėlių kompozicija. „Meno bendruomenė mane laiko kičiniu dekoratoriumi, bet ta pati meno bendruomenė nori matyti mane ir Venecijoje”, – sako M. Petruškevičius, kuriam patinka daryti dideles auditorijas žavinčias instaliacijas viešose erdvėse ir privačiose šventėse. Gėlės šį sezoną pabrango 4 kartus, o mes kalbamės apie pasirodymą Venecijoje ir dekoratoriaus darbą prasidedant vestuvių sezonui.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Apie autorinių teisių apsaugą karo metu su Laura Kešyte kalbasi fotožurnalistas Vidmantas Balkūnas ir asociacijos LATGA atstovas Paulius Sartatavičius.Panevėžio pučiamųjų orkestras „Garsas“ švenčia 60-metį. Orkestro dirigentas Martynas Bražas sako, kad pučiamieji instrumentai gali pasiūlyti daugiau nei vien maršai ar muzika vėliavos pakėlimui.Kokio plonumo riba tarp meno ir mokslo? Apie tai pasvarstyti kviečia bejausmis piešimo robotas ir jo autorius So Kanno. Japonijos dienų Kaune WA svečią kalbina Kotryna Lingienė.2013 m. balandžio 24 d. Bangladeše sugriuvus populiarius mados ženklus aptarnaujančiai siuvyklai, žuvo apie tūkstantį darbuotojų. Ši tragedija paskatino globalų Mados revoliucijos judėjimą, siekiantį daugiau tvarumo ir skaidrumo industrijoje. Komentuoja VDA ir VDK doc. Justė Kubilinskaitė.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie Jonavos metamorfozę ir Muziejų paktą.Pasaulyje: Venecijos meno bienalės laureatė, griaunami sovietiniai simboliai Kyjive, ateities meno hologramos ir šis tas apie Indijos meną.Po penkerius metus trukusio tyrimo ir meninių akcijų viešose erdvėse, menininkė Eglė Grėbliauskaitė VDA apsigynė meno daktaro laipsnį. Ji surengė ir disertacijos tyrimą lydinčią parodą „Leiskite pažiūrėti Jums į gerklę“. Kas stringa mūsų visuomenės gerklėje, kas mus pykina, o kas traukia už liežuvio? Pokalbis apie diskusijų kultūrą, meno kūrinių ir institucijų kritiką.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Pasaulyje: Ukrainos meno skveras Venecijos bienalėje, Prancūzijos rinkimai komiksuose ir karikatūrose, knygų miestelis Ispanijoje.Vilniuje, Istorijų namų parodoje „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas” eksponuojami niekur nematyti tarpukario Kauno vaizdai ir narpliojama Ingelevičiaus gyvenimo istorija. Pasakoja Kotryna Lingienė.Atidaryta 59-oji Venecijos šiuolaikinio meno bienalė. Apie Lietuvos paviljoną, bienalės palaikymą Ukrainai, ryškiausius akcentus ir viską jungiančią siurrealizmo temą kalba menininkas Robertas Narkus, kuratorė Neringa Bumblienė, žurnalistė, mados analitikė Deimantė Bulbenkaitė.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie vertybių kismą karo metu ir atgimstančius socialinius-politinius reiškinius, kurie meta iššūkius kūrybiniam procesui.Vengrijos „Mitem“ teatro festivalį organizuoja Viktorui Orbanui simpatizuojantis Nacionalinio teatro vadovas. Kaip festivalį vertina vengrijos teatralai ir kodėl ten vyktu nusprendė Klaipėdos dramos teatras?Minint pasaulinę knygos dieną, poetas ir vertėjas Antanas A. Jonynas sako, kad šiandien ukrainiečių poezijai neprilygsta niekas Europoje. Pokalbis apie sukauptą įspūdingą patirtį verčiant ir rašant knygas, nors Jonynas sako, kad ir klasikas yra klystantis žmogus, su kuriuo nereikia bijoti ginčytis – jauniems menininkams jis linki kūrybinio įžulumo.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Šiaulių galerijoje atidaryta regiono tautodailininkų paroda. Išskirtiniu jos akcentu tapo pintų sodų kolekcija, o savo būdų palaikyti Ukrainą rado ir kryždirbiai. Tomo Mizgirdo pasakojimas.Visagine atidaryta paroda, kurioje vaizdo ir garso įrašus kūrė 7-8 klasių moksleiviai. Savo miestą jie mato ir poetiškai, ir ironiškai. Apie Visaginą paauglių akimis pasakoja edukatoriai Jonas Juškaitis ir Emilija Juzeliūnaitė.Jonas Narbutas Kabloonak pristato naują minialbumą „Miniature“. Jame – iki šiol neapdainuoti jausmai, karantino laiko įamžinimas. Jonas sako, kad muzika keičiasi kartu su juo pačiu ir jam nepakeliui su atlikėjais, kurie sulaukę brandaus amžiaus toliau kuria dainas paaugliams.Menininkė, rašytoja Paulina Eglė Pukytė komentare lygina performanso kūrėją Mariną Abramovič ir rusų aktyvistę Jeleną Osipovą.Pasaulyje: apie Rygos šiuolaikinio meno bienalės atšaukimą, pasipriešinimo simboliu Ukrainoje tapusį molinį gaidį ir Turnerio premijos nominantus.Tapytoja, instaliacijų kūrėja Agnė Kišonaitė kuria gražų meną, nors jis ir nepatinka meno kritikams. Jos manymu, jeigu tapyba yra savigyda ir blogų emocijų paleidimas, tokiais darbais menininkas teršia aplinką. Estetiški kūrėjos darbai yra komerciškai sėkmingi, bet Kišonaitė sako, kad dėl to sunkiau gauti ekspozicines erdves ir valstybinę paramą kūrybai. Pokalbis atidarius kol kas didžiausią Agnės Kišonaitės darbų parodą „Opinija“ Klaipėdos Parodų rūmuose.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Manto Kvedaravičiaus filmą „Mariupolis“.Po meninių protestų prie Vokietijos ir Rusijos ambasadų Vilniuje, pokalbis su VDU Menų fakulteto dekane Jurgita Staniškyte apie tai, ar performansas yra veiksminga priemonė siekiant politinio pokyčio.Galerijoje „Meno parkas“ veikia tapytojo Arūno Vaitkūno paroda „Einu, sustoju ir regiu“. 2005 m. mirusio menininko darbų ekspozicija rūpinasi jo žmona, tapytoja Aušra Vaitkūnienė. Kotrynos Lingienės pokalbis.Politologas Mažvydas Jastramskis sako, kad turime istorinę galimybę stebėti, kaip Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo paties seriale „Tautos tarnas“ sukurtą legendą įgyvendina realybėje.Filosofas Aldis Gedutis komentare svarsto, ar užtenka žinoti istorinių įvykių faktus tam, kad išmoktume jų duotas pamokas.Pasaulyje: Briuselio opera naujame sezone nori atsieti karą nuo meno ir dėmesį skiria rusų kompozitoriams. Kritikai tai vadina vakarietišku naivumu. Pakeistas Londono Nacionalinės galerijos paveikslo pavadinimas, išdalinti „Grammy“ apdovanojimai.Rašytoja Vaiva Grainytė pristato naują romaną „Rožės ir bulvės“. Tai, kad parašė knygą apie laimę, jai pačiai atrodo kaip keistas pokštas. Vaiva sako, kad yra labiau linkusi į melancholiją, o kūrybiniu varikliu gali tapti ir polinkis rašyme save kamuoti temomis, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo neįdomios ir neartimos.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Performanso menininkė Marina Abramovič Kaune vedė paskaitą, atidarė parodą „Būties atmintis“, pristatytas jos kūrybos katalogas „Valytoja“. Menotyrininkės Laimos Kreivytės pokalbis su kūrėja.Istorijos mokytojas Antanas Jonušas pastebi, kad dėl karo Ukrainoje kai kurie jo mokiniai pirmą kartą gyvenime pradėjo reguliariai žiūrėti žinias. Kaip į karą reaguoja karta nemačiusi tokio masto agresijos ir nemokanti rusų kalbos?Rokiškyje prasidėjo Lietuvos profesionaliųjų teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“. Organizatoriai pripažįsta, kad per 38 veiklos metus daug kas pasikeitė, bet kodėl išliko renginio pavadinimas?Pasaulyje: rusų menininkų protestas prieš karą Ukrainoje, australų kūrėjai Kyjive ir aktoriaus Willo Smitho protrūkis Oskarų ceremonijoje.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie ukrainiečių vaikų švietimą Lietuvoje.Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota šokėja Vilma Pitrinaitė tarp Kauno, Briuselio ir Paryžiaus ne tik šoka, bet pradeda ir reperės karjerą. Kotrynos Lingienės pokalbis.Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, parodų kuratorius Darius Vaičekauskas jau kelerius metus bendradarbiauja su Ukrainos menininkais. Šiandien jo dėka saugų prieglobstį nuo karo meno rezidencijose randa ukrainietės kūrėjos. Dabar svarbiausia – humanitarinė pagalba, bet ateityje bus laiko ir meniniams projektams.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Jau mėnesį Rusija naikina Ukrainos kultūros paveldą, bet vis dar ruošiasi pirmininkauti UNESCO Pasaulio paveldo sesijai Kazanėje. Su ambasadore Jolanta Balčiūniene kalbasi Marius Eidukonis.Kauno rašytojų bendruomenė Vieno lito premija apdovanojo vertėją iš suomių kalbos Aidą Krilavičienę. Su ja bendrauja Kotryna Lingienė.Klaipėdos jaunimo teatro aktorių grupė „Graži ir ta galinga“ pristato naują muzikinę programą „Mimozos ir sirenos“ .Pasaulyje: ką patyrė paskutinieji Mariupolyje likę fotografai, apie Vokietijos ir Japonijos pagalbą karo pabėgėliams ir neigiamus signalus iš Vengrijos kultūros ir meno bendruomenės, kuri nerimauja dėl varžomos žodžio laisvės.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras.Minint pasaulines poezijos ir teatro dienas, aktorė, po visą Lietuvą keliaujanti poezijos skaitovė Virginija Kochanskytė sako, kad meno tikslas yra suteikti viltį ir pakelti dvasią, o ne mokyti ir provokuoti žiūrovą. Su kamerinėmis poezijos programomis važinėdama po regionus ji sutinka grožio ir klasikinės meno formos pasiilgusius žmones.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Pasaulyje: kaip evakuojami ne muziejų, o pavienių menininkų kūriniai Ukrainoje pasakoja kuratorė Ania Potiomkina.Kaune vyksta pirmasis miego festivalis „Plaštakės. Miego metamorfozės“. Renginių ciklas kviečia žiūrovą sustoti ir pailsėti, pasinerti į sapnus. Domisi Kotryna Lingienė.Pianistas iš Vokietijos Davidas Mortelo savo fortepijoną atsigabeno į Lvivą, o dabar į Lenkijos-Ukrainos pasienio miestą Medyka tam, kad savo muzika suteiktų viltį karo pabėgėliams.Radvilų rūmų muziejuje veikia Emilijos Škarnulytės paroda „Švytintys kambariai“. Su menininke kalbasi Rūta Dambravaitė.Poetės, muziejininkės Renatos Karvelis komentaras apie rusų filmą „Sudie, Amerika“ – kaip komedijos personažų portretai ir valstybių vaizdavimas įtvirtina Rusijos propagandą.Šiaulių dramos teatro meno vadovė, teatrologė Nomeda Šatkauskienė sako, kad geras aktorius niekada nepasimeta stresinėje situacijoje ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra geras to pavyzdys. Tuo tarpu visus pasaulio diktatorius sieja kitas dalykas – bloga vaidyba. Pokalbis artėjančios teatro dienos proga apie Šiaulių dramos teatro 90-metį ir teatrą karo metu.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Paskelbusi, kad nepritaria Rusijos sukeltam karui Ukrainoje iš Rusijos pasitraukė teatro kritikė, režisierė, festivalio NET viena organizatorių Marina Davydova. Kas laukia Rusijos kultūros, traukiantis menininkams?Sausį architektūros centru virtę Kauno centrinio pašto rūmai netrukus įgaus dar vieną funkciją. Kovo 17-ąją čia atidaroma kultūrinė-kūrybinė erdvė „CulturEUkraine“. Pasakoja Kotryna Lingienė.Pasaulyje: apie pastangas išsaugoti kultūros paveldą Ukrainoje ir Stingo dainą „Russians“.Režisierė Kamilė Gudmonaitė su komanda pristato „Paskutinį taksofoną“ – gedėjimo telefoną, kur galima papasakoti tai, ko nespėjome pasakyti tiems, kurie mus paliko, išėjo, kurie visai šalia, bet nebenori mūsų girdėti. Taksofono būdelėje surinktos istorijos virs šiuolaikinės operos libretu.Vertėjos Tomos Gudelytės komentarą apie pavojus, Putino karo metu kilusius Ukrainos kultūriniam paveldui.Fotografė Neringa Rekašiūtė ruošėsi parodai „Corpo polifocino“ Italijoje, kur pinasi aktų fotografijos ir lietuvių sutartinės. Tada prasidėjo karas ir Neringos socialinių tinklų žinutes pakeitė informaciją apie pagalbą Ukrainai – kur protestuoti, ką paremti, kur ieškoti informacijos, menininkė vyko bendrauti su Visagino gyventojais ir būrė Ukrainą palaikančius rusakalbius, kurių artimieji tiki Rusijos propaganda.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre režisierė Viktorija Streiča pristatė istorinį miuziklą „Elisabeth“. Pastatyme daug paralelių su karo Ukrainoje įvykiais, o kai kurios scenos ir žiūrovų reakcija į jas apnuogina žmogaus esybę.Aurovilis – 1968 m. vasario 28 dieną Indijos pietuose įkurtas eksperimentinis, nepriklausomas, UNESCO saugomas miestas. Jo tikslas – sukurti taikią, vieningą bendruomenę, gyvenančią aukščiau visų tikėjimų, politinių pažiūrų ir tautybių. Apie Aurovilį pasakoja vertėjas, žurnalistas Kazimieras Seibutis.Pasaulyje: pokalbis su ukrainiečių akademiku, rašytoju ir vertėju Ostapu Slyvinskiu.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie tai, kodėl šiandien kiekvieno inteligento bibliotekoje reikalinga Valdemaro Klumbio knyga „Stovėję po medžiu? Lietuvių inteligentijos elgesio strategijos sovietmečiu“.Rašytojas Marius Ivaškevičius pristato naują romaną „Tomas Mūras“. Kaip kalbėti apie naują knygą karo akivaizdoje? Kas yra Tomas Mūras, ar karo kontekste jis kitoks? Pokalbis apie knygą ir karą Ukrainoje.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Ukrainos instituto vadovas Volodymyras Šeiko sako, kad pasaulio dėmesys Ukrainai yra didelis pranašumas, tačiau istorinių žinių apie šiandienos konfliktą pasaulis neturi daug. Rūtos Dambravaitės pokalbis.Išeivis rašytojas Julius Kaupas į vaikystės Kauną grįžti nespėjo. Jo paminklas mylimam miestui – urbanistinės pasakos apie daktarą Kripštuką pragare. Nauju knygos leidimu domisi Kotryna Lingienė.Žiniai apie Vyriausybės planus Nidos švyturio komplekso statinius ir poilsio namus „Medikas“ parduoti viešajame aukcione neliko abejinga vietos bendruomenė: prašoma šį nekilnojamą turtą perduoti miesto savivaldybei. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Pasaulyje: menininkų komentarai apie įvykius Ukrainoje ir pokalbis su Nacionalinio Latvijos meno muziejaus fotografijų parodos kuratore.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie rašytojus toli nuo įvykių.Socialiniuose tinkluose plinta iliustratoriaus Karolio Strautnieko darbas, kuriame Putinas vaizduojamas kaip puolimui nusiteikusi kobra. Tai tik vienas iš atvejų, kai įtaigi Strautnieko vaizdų kalba yra suprantama ir priimtina didelėms auditorijoms – iliustratorius dirba su garsiausiais pasaulio periodiniais leidiniais, tokiais taip The New Yorker, The Independent, Washington Post, New York Times ir kt.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kokius būdus sustabdyti studentų „nutekėjimą“ iš Klaipėdos siūlys Lietuvos muzikos ir teatro akademijos senato Klaipėdos fakulteto dekane patvirtinta Loreta Jonavičienė?Kur baigiasi žaidimas ir prasideda lošimas? Parodoje „Laimės ratas“ 4 skirtingų sričių menininkai nagrinėja sėkmės, azarto, lošimų, laimės ir atsitiktinumų temas. Pasakoja kuratorė Deinora Rudėnaitė.Manoma, kad per 480 gyvavimo metų Kauno miesto rotušė bus uždaryta tik 3 kartą. Muzikantai, istorikai, architektai ir menininkai ta proga čia atveria portalą. Kaip ir kodėl keisis miesto rotušė domisi Kotryna Lingienė.Rašytojas, vertėjas Laurynas Katkus pristato knygą „Nakvyne Berlyne“. Keturiose knygos apysakose skaitytojas pateks į pažįstamas, bet ir intriguojančias, pasakiškas ir keistas erdvės.Filosofas Aldis Gedutis komentare apie skaičius ir reitingus skiria įvairių skalių įvertinimus kiekvienam mūsų gyvenimo dešimtmečiui.Pasaulyje: pokalbis su Ukrainos instituto vadovu Volodymyru Šeiko apie šalies kultūrinį gyvenimą ir nuotaikas tvyrant politinei įtampai dėl šalies saugumo.Literatūrologė, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė Violeta Kelertas sako, kad niekur kitur pasaulyje nėra tokių debesų, kaip Lietuvoje, čia ji jaučiasi laiminga ir žavisi kultūriniu gyvenimu. Tačiau stebėdama pasaulines tendencijas, Violeta Kelertas sako, kad kultūra banalėja, auditorijai labiau reikia pramogų, o dideli kultūrai skiriami pinigai eina ne ten, kur turėtų.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kodėl Vilniaus miesto savivaldybės taryba pradėjo svarstyti renginių tvarkos griežtinimą Petro Cvirkos skvere, Franko Zappos parkelyje, Kalnų ir Vingio parkuose, skveruose šalia Geležinkelio stoties bei Operos ir baleto teatro?Popmenininkas Robas Prioras visame pasaulyje rengia gyvosios tapybos šou, juos stebi tūkstančiai, o kūrėjo darbai įsigyjami už milijonines sumas. Abiem rankom vienu metu tapantis dailininkas surengė pasirodymą Kauno Pažaislio vienuolyne. Kalbina Kotryna Lingienė.Perskaitytų knygų knygynas „Juodas šuo“ per 10 veiklos metų sukaupė apie 7000 rusiškų, daugiausiai sovietmečiu išleistų knygų – tik skaityti jų niekas nenori. Renginio „Dasvidaniya“ metu šios knygos bus dalinamos visiems norintiems. Pokalbis su bukinistu Tomu Lučiūnu apie rusiškų knygų perteklių.Pasaulyje: Oskarų nominacijos, šviesų festivalis Kopenhagoje ir tai, kaip nuobodžiaujantis apsaugos darbuotojas Rusijos muziejuje paveiksle pavaizduotiems abstraktiems veidams nupiešė akis.Menininkės, rašytojos Paulinos Eglės Pukytės komentaras apie moralinį senimą ir jaunimą.Dailininkas Tomas Rudokas yra aktyvus Panevėžio kultūros veikėjas – organizuoja plenerus, vadovauja „Galerijai XX“, pirmininkauja Dailininkų sąjungos Panevėžio skyriui ir jau beveik 30 metų veda dailės pamokas Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijoje. Šios pamokos prasideda nuo to, kaip teisingai nusidrožti pieštuką. Nors per darbo regioninėje mokykloje metus Rudokui pavyko pasiekti, kad vaikų piešiniai mokyklos koridoriuose nebūtų sugadinti ir išterlioti, dailininkas laukia pensijos, nes pavargo nuo 30 metų trunkančių švietimo reformų.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Aktoriui Regimantui Adomaičiui – 85.Restauruotas avarinės būklės medinis namas Vilniaus Užupyje, Polocko g. 52. Pavasarį čia bus įrengtas medinės architektūros muziejus. Apie sudėtingus namo atnaujinimo darbus pasakoja Birutė Vagrienė.Taksistai yra visuomenės veidrodis – taip mano dramaturgas Rimantas Ribačiauskas. Jo spektaklio „TAKSI“ premjera numatyta gegužę, Kotryna Lingienė lankosi spektaklio repeticijoje istoriniame Kauno bare „Mažasis Paryžius“.Pasaulyje: protestas prieš „Spotify“, aštuntokams uždraustas Pulitzerio premija apdovanotas romanas apie holokaustą, netikėta pradedančiojo antroko rašytojo sėkmė.Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie Cvirkos Praną Krukelį ir karstų verslą.Režisierius Andrius Lekavičius artistą Vytautą Kernagį sutiko tik vieną kartą, dalyvaudamas žaidime „Kas laimės milijoną?“. Milijono Andrius nelaimėjo, bet šiandien pristato dokumentinį filmą „Kernagis“.Juvelyrė Karina Kazlauskaitė parodoje „Organiniai žaidimai“ Palangos gintaro muziejuje pristato savo kūrinius – kiaulės žarna aptrauktus gintaro karolius, disko kamuolį iš kiaulės šlapimo pūslės ir kitus objektus, kurie gali šokiruoti, bet ir iškalbingai pasakoja apie vartotojišką žmogaus požiūrį į gamtą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Rašytojai Ievai Simonaitytei - 125. 36-oji rašytojos vardo literatūrinei premijai buvo pristatyta viso 12 kūrinių. Komisija premiją skyrė dviems knygos ir trims jų autorėms. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Šiauliuose menininkas Petras Rakštikas pristato dvi parodas, bet neturi iliuzijų, kad jos įdomios kam nors kitam, nei siauram žmonių ratui, Rakštikas sako, kad 99 procentai šiauliečių turbūt net nežino, kur tos galerijos yra.Lėtasis turistas – tai ne paskui gidą vos spėjantis, grupę besivejantis išsiblaškėlis. Tai įspūdžių gurmanas, apgalvotų patirčių kolekcionierius. „Lėtojo turizmo asociacija“ vienija kūrybingus, visuomeniškus žmones, kuriems artima SLOW gyvenimo filosofija.Nuo 2006 m. Lietuva neturi architektūros muziejaus. Žinių spragas apie architektūros raidą bando pildyti galerija „Nulinis laipsnis“ – atidarytas jos filialas Kaune. Pasakoja Kotryna Lingienė.VDU istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie čechoviškų dramų nuotaikas Lietuvos švietime.Pasaulyje: geriausias 2021 m. pastatas, rasta vertingiausia moneta, kirpykla Van Gogo muziejuje ir nežinomos Glazgo meno mokyklos gaisro priežastys.Scenografė Sigita Šimkūnaitė prieš kurį laiką apsisprendė – arba esi didelis ekologijos ir tvarumo šalininkas, arba ramiai dirbi scenografo darbą, suderinti abiejų tiesiog neįmanoma. Norint sukurti įspūdingą scenografiją operai arba tiksliai atspindėti realybę kino filme, reikalingas ne tik įtemptas kūrybinis darbas, bet ir medžiagos, kurias ne visada panaudosi antrą kartą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Jonui Mekui – 100. Fotografijų paroda „Semeniškių idilės“ apie pirmuosius Meko grįžimus į gimtinę jau pradėjo kelionę po Lietuvą. Pasakoja kuratorius Tomas Ivanauskas, skamba archyvinis Audros Girijotės pokalbis su Meku.Poetas iš Kubos Omaras Perezas tik suaugęs sužinojo, kad tikrasis jo tėvas – revoliucionerius Ernestas Che Guevara. Tai jokios įtakos menininko gyvenimui neturėjo, todėl Kotryna Lingienė su juo kalbasi apie kitus sutapimus.Pasaulis švenčia 400-ąsias komedijos meistro Moljero gimimo metines. Aktorė ir choreografė Jūratė Širvytė kalba apie Moljero kūrybos aktualumą šiandien.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie švilpiančius Sausio 13-osios minėjime ir S. Loznicos filmą „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“.Šilutės meno mokyklos dailės mokytojas Andrius Sirtautas be pagražinimų kalba apie kultūrinio gyvenimo mažame mieste realybę, vaikams neįdomius regionų muziejus ir nesibaigiančią vizualinę taršą Lietuvoje.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis – ne tik Vilniuje, bet ir dar 7 Lietuvos miestuose ir internetinėse namų kino platformose.Kauno centriniam paštui – 90. Po ilgų diskusijų apie paveldo saugomo pastato likimą, 2022 metus modernizmo paminklas pradeda kaip parodų erdvė.Apie knygų mainų platformą „Bookswap“ pasakoja jos turinio vadovė Nora Žaliūkė.Pasaulyje: buvusioms kolonijoms grąžinamos skolos, Austrijos ir Vokietijos siekiai dekolonizuoti muziejus ir apie radiją grenlandams DanijojeVertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie Neapolį ir naują Paolo Sorrentino filmą „Tai buvo Dievo ranka“.Grafikos dizaineris Rokas Čėsna pristato minimalizmo ir japonų wabi sabi filosofijos įkvėptą pirmąją personalinę parodą. Kaip paaiškėjo jai ruošiantis, debiutuoti nėra lengva.Menininkei Laisvydei Šalčiūtei kalbėti nepatinka, nes ji mąsto akimis, galvoja vaizdais. Tam, kad sudėtų mintis į žodžius, turi ruoštis iš anksto. Bet reikia aptarti ir laimėtą Liuksemburgo meno premiją, ir MO muziejaus steigėjo Viktoro Butkaus sukurtą filmą apie Šalčiūtės kūrybos užkulisius.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kino komunikacijos specialistė Dovilė Raustytė su novelių rinkiniu „Tobulų žmonių istorijos“ debiutuoja literatūros pasaulyje.Švietimo nuotykių ieškotojai Mingailė ir Tautvydas Meldaikiai leidosi į kelionę po alternatyvias Europos ir Amerikos mokyklas, rinkdami gerąją švietimo sistemų patirtį. Šiandien jų tikslas –atrasti praktiškus būdus, kurie padėtų mokykloms vystytis. Rūtos Dambravaitės pokalbis.Menotyrininkas, menininkas Vidas Poškus 2021 metus baigė pristatęs pažintinį leidinį apie meną „Menologas, arba etiškai apie estetiką (meną)“. Čia meno kūrinius jis pristato atsispirdamas nuo 10 Dievo įsakymų. O 2022 metus Poškus pradeda tapybos paroda „Renesansas atgimsta vasarą“ Molėtų krašto muziejuje.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie tai, koks naujas stilius gali netrukus sudaužyti modernizmo architektūros planetą į šipulius.Pasaulyje: minime 110-ąsias „Titaniko“ tragedijos metines – ta proga Londone pristatyta speciali paroda. „The New York Times“ išrinko geriausias knygas, parašytas per paskutinius 125 metus. 20-ųjų „Hario Poterio“ metinių proga pristatyta speciali serija „Sugrįžimas į Hogvartsą“.Titas Masiulis 1991 sausio 13-ąją žuvo gindamas Lietuvos laisvę. Jo mamos Vitalijos Krivickienes dėka Tito kalnų fotografijų paroda „Laisvės ir kalnų šauksmas“ po visą šalį keliauja jau 10 metų. Tadžikijoje ir Ukrainoje darytos kalnų nuotraukos atskleidžia nerimastingą ir laisvą Tito Masiulio prigimtį. Prisiminimais apie sūnų su Kotryna Lingiene dalijasi Vitalija Krivickienė.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Alytus – Lietuvos kultūros sostinė 2022. Simboliu pasirinkę tiltą, alytiškiai Nemunu susijungs ir su Europos kultūros sostine Kaune.Per pirmąjį karantiną prasidėjęs Kauno projektas „Kultūra į kiemus“ įvertintas tarptautiniu mastu. Pasakoja Kotryna Lingienė.Pasaulyje: ko tikėtis 2022? Nauji muziejai, filmų premjeros, muzikos albumai ir „Pantone“ paskelbta metų spalva. Vitos Ličytės apžvalga.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras su pasakos elementais pasitinkant naujus metus.Pastebėjimais apie 2021 metų įvykius kultūros ir visuomenės gyvenime dalijasi menotyrininkas Tomas Pabedinskas, kultūros žurnalistė Monika Bertašiūtė-Čiužienė, teatro režisierius Oskaras Koršunovas, muziejininkė ir poetė Renata Karvelis, muzikos apžvalgininkas Domininkas Kunčinas.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Scenografas Liudas Truikys ir operos solistė Marijona Rakauskaitė savo Kauno Žaliakalnio bute gyvenimą šventė net ir sovietinės okupacijos metais. Gal naujųjų išvakarėse ten skambėjo ir „Traviata“? Kotrynai Lingienei apie istorinį butą pasakoja muziejininkė Dalia Bieliūnaitė.Tautosakos tyrinėtoja Asta Skujytė-Razmienė turi pomėgį, dėl kurio praeiviai gatvėje nulydi ją smalsiu žvilgsniu. Asta tyrinėja ir rekonstruoja XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios kasdienę moterų aprangą ir pati tuos drabužius nešioja. Ją kalbina Rūta Dambravaitė.Dvaro vaistinėlė – magiškiausias kambarys, kuriame buvo laikomi ne tik vaistai, bet ir skanėstai, užkandžiai, ypatingi gėrimai ir viskas, kas būtų skanu per Kalėdas. Apie dvaro vaistinėlę pasakoja architektūros istorikas Marius Daraškevičius.Ikonografas Borisas Jokubauskis sako, kad ikona turi priešingą efektą, nei likusi mus supanti vizualinė informacija. Kol didžioji dalis vaizdų nori mums ką nors parduoti ar įbauginti, ikona ramina, skleidžia harmoniją ir viltį. Pokalbis apie šventųjų atvaizdus ir kūrėjo kelią savo pašaukimo link.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Iliustratorė Eglė Plytnikaitė toliau buria vizualiojo meno kūrėjus ir tęsia „Artist Saving Forests“ iniciatyvą. Čia įsigiję skaitmeninę kūrinio kopiją remiate senųjų Lietuvos miškų išsaugojimą.Trys kauniečiai skulptoriai ir architektas jau keliolika metų atstovauja Lietuvai pasauliniuose sniego skulptūrų čempionatuose. Pasakoja Kotryna Lingienė.Muzikantas Donatas Bielkauskas pristato vinilinę plokštelę „Švilpiai“, kurioje atsiskleidžia skulptoriaus Antano Mončio sukurtų instrumentų – švilpių – muzikinės galimybės.Pasaulyje: skandinavų šalys vis atviriau pripažįsta samių tautai padarytas skriaudas. Pasakojimas apie samių tautos kultūrą ir kodėl samiai dažnai vaizduojami kaip Kalėdų senelio padėjėjai.Komentare filosofas Aldis Gedutis atlieka išsamų Kalėdų Senio antropologinį pjūvį.Kurdamas viršelius pasaulinių literatūros žvaigždžių knygoms, dailininkas Zigmantas Butautis jaučiasi lyg bendrautų su anapusybe. Neturėdamas jokių nuorodų dirba, stengiasi, bando ir galų gale, dažniausiai be jokių komentarų, sulaukia tik galutinio verdikto: tinka arba ne.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Nacionalinės kultūros ir meno premijos bus įteiktos Agnei Narušytei, Dainiui Liškevičiui, Vytautui Miškiniui, Vidui Petkevičiui, Remigijui Treigiui ir Daivai Vyčinienei.Rūta Dambravaitė pasakoja apie siekį atstatyti Vilniaus rotušės laikrodį. Kaip tai padaryti laikantis architektų nurodymų, UNESCO reikalavimų ir miestiečių nuomonės?Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius darželinukus su folkloru supažindina animacijos pagalba. Filmukas „TI TA TO“ išverstas ir į gestų kalbą. Pasakoja Kotryna Lingienė.Sergejaus Grigorjevo nuotraukų serijoje – paslaptingi, poetiški, kasdieniški ir stilingi Vilniaus senjorai. Nepažįstamam fotografui jie ne tik pozuoja, bet ir pasakoja savo gyvenimo istorijas.Filosofas Mantautas Ruzas komentare paaiškina, kodėl populiaraus serialo „Squid game“ kadre atsirado XX a. filosofo Jacques‘o Lacano tekstų rinktinė „Geismo teorija“.Pasaulyje: Čaikovskio baletas „Spragtukas“ daug kam yra neatsiejama kalėdinio laikotarpio dalis. Bet keli pasaulio teatrai klausia, ar kai kurios spektaklio detalės nepaseno?Choreografė Inga Kuznecova ir dramaturgė, teatro kritikė Kristina Steiblytė ruošiasi šokio detektyvo „Kill, Baby, Kill“ premjerai. Kaip pasakoti detektyvinę istoriją vien tik kūno kalba? Pokalbis apie šokio spektaklio kūrimo procesą ir pandemijos įtaką šokėjų savijautai.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kelionių vadovė Kristina Sadauskienė pristato knygą – alternatyvų miesto gidą po Biržus.Pasaulyje: muziejai Jungtinėje Karalystėje ketina apmokyti migrantus dirbti gidais, Turnerio prizo nugalėtojai, Fotografiska muziejaus plėtra ir mados vizionierius Virgilijus Ablohas.Menininkas Arturas Bumšteinas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre pristato kūrinį „Big Pharma“. Kūrėjas kalba apie vaistus kaip ritualą, bet kur riba tarp ritualo ir priklausomybės?Indrė Gaučienė ir Viktoras Bachmetjevas Kaune atidarė knygyną „Kolibris“. Pasakoja Kotryna Lingienė.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie tai, ką prarastume, jei uždarytume Švietimo ministeriją.Vilius Puronas – vienas žinomiausių Šiaulių miesto veidą nuo praeito amžiaus 8 dešimtmečio formuojančių dizainerių. Jį kalbina Tomas Mizgirdas.Keramikės Agnės Šemberaitės kūriniai – bauginantys ir gražūs vienu metu. Už juos šiemet kūrėja apdovanota Martinsons aukso prizu Latvijos bienalėje, be kitų parodų kuravo ir Lietuvos profesionaliosios keramikos 90-mečiui skirtą ekspoziciją.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Pažinti Joną Meką ne tik kaip menininką, bet ir kaip svarbų pokario Niujorko avangardinio kino judėjimo dalyvį kviečia NDG paroda „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“.Ar yra vietos fantazijai pasaulyje, kuris jau tapo fantastiškas ir virtualus? Tarptautinė menininkų grupė „Infopsin“ apie tai svarsto operoje „Echopraxia“. Pasakoja menininkas Ignas Krunglevičius ir kuratorius Audrius Pocius.Prieš 90 metų Danielius Dolskis buvo Kauno garsenybė. Jo biografijos paslaptis aiškinasi Algirdas Šapoka ir Aušra Strazdaitė-Ziberkienė. Pasakoja Kotryna Lingienė.Pasaulyje: gamtos ir kosmoso garsai, distopinę ateitį piešiančios skulptūros iš senų sportbačių.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie Andriaus Blaževičiaus filmą „Bėgikė“.Kostiumų dailininkas, dizaineris Juozas Statkevičius pristatė 2022 metų pavasario-vasaros kolekciją ir jau žino, ką darys kitąmet. Kukliai ir ramiai Statkevičius nemoka, nes „kukliai ir ramiai – tai užmušti individualumą“.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Naujasis Kultūros vadybininkų asociacijos valdybos pirmininkas – Matas Drukteinis. Pokalbis apie vadybos reikšmę kultūros ekosistemoje.Inovatorių slėnis siekia naujam gyvenimui prikelti apleistą Kamariškių dvarą Zarasų krašte. Pasakoja Agnė Šimkūnaitė.Menininkė Rūta Kučinskaitė kviečia į dvigubą parodą „El Rio“, o jos kūryboje monochrominė japoniška tapybos tušu tradicija pinasi su ryškiomis spalvomis. Pasakoja Kotryna Lingienė.Miglė Anušauskaitė ir Jono Šliūpo muziejus Palangoje pristato komiksą „Kas išsigando Šliūpo?“. Jame – novatoriškos Šliūpo idėjos ir išskirtinės energijos asmenybės darbai Lietuvoje ir JAV.Kultūros apžvalgininkės Rosanos Lukauskaitės komentaras apie technologijų ir žmonijos susidūrimą.Pasaulyje: apie kopijavimą ir autorių teises. Kuo čia dėtos taro kortos, kodėl nukopijuotas tradicinis portugališkas megztinis prisidėjo prie tradicijos sustiprinimo ir kaip belgų meno centras pažeidė autorių teises?Prof. Bronius Maskuliūnas ilgą laiką dėstė Šiaulių universitete, o šiandien vadovauja Šiaulių Povilo Višinskio bibliotekai. Po universitetų pertvarkos akademikų Šiauliuose gerokai sumažėjo, bet darbo prasmę Bronius Maskuliūnas atranda bibliotekoje, kurioje diegia naujausius darbo metodus su autizmo spektro sutrikimų turinčiais lankytojais. Pokalbis Šiaulių knygų mugės proga.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Pianistas Rokas Zubovas drauge su Philu Vonu – Lietuvoje gyvenančiu elektroninės muzikos kūrėju – šią savaitė pristatė savo albumą „Eiti ramybėn“ įkvėptą Čiurlionio.Ką veikti tapus senjoru? Galima rašyti knygas. Jau trečiąją šią savaitę Kaune pristatė Povilas Venta Kuprys. Jis savo kasdieniais pastebėjimais kovoja su negatyvizmu. „Potyriai trys“ – taip vadinasi kasdienė Povilo rubrika socialiniuose tinkluose. Pirmieji dveji potyrių metai virto knyga. Pasakoja Kotryna Lingienė.Pažintis su Vilniaus Žirmūnų gimnazijos orkestru „Septima“. Maestro Vytautas Skripkauskas jam vadovauja jau 56 metus, o mokyklą seniai baigę orkestro muzikantai, sugrįžta jau kelis dešimtmečius. Laidoje ištrauka iš greitai skambėsiančios Radijo dokumentikos „Orkestro repeticija“.Pasaulyje: muzikos tonai ir pustoniai. UNESCO Talinui suteiks muzikos miesto vardą, po beveik 40-ies metų sugrįžo legendinė ABBA ir Amy Winehouse asmeninių daiktų kolekcija aukcione.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie Cvirkos paminklą. Nors pati sakė nebekalbės apie Petrą Cvirką, tačiau prabilti visgi paskatino neklaužados menininkės, sugalvojusios apauginti Cvirkos paminklą Vilniuje užmaršties samanomis.Mortos Tursės kūrybiniai projektai užgimė dar vaikystėje, kai miške ji kūrė interjerus grybų kilimais, o iš plastilino sulipdytame daugiabutyje įvedė elektros instaliaciją. Šiandieniniai kūrėjos darbai lygiai tokie pat smagūs kaip vaikystėje, bet jais gėrėtis galime visi. Vienas tokių – šventiniu laikotarpiu Anykščiuose kabėję šviečiantys sodai.Ved. Rūta Dambravaitė

Pasitinkant rašytojo Juozo Grušo 120-ąsias gimimo metines, atsinaujino jo butas muziejus Kauno Žaliakalnyje. Besidominčių šia asmenybe laukia dar nematyti eksponatai, o dar nepažįstančių rašytojo – negirdėti muziejininkų pasakojimai. Pasakoja Kotryna Lingienė.Į Lietuvą atvykusi lietuvių kilmės amerikiečių žurnalistė ir rašytoja Silvija Foti pristatė savo knygą „Nacio anūkė: kaip aš sužinojau, kad mano senelis – karo nusikaltėlis“. Generolo Jono Noreikos-Vėtros anūkė atliko istorinį tyrimą dėl savo senelio kolaboravimo nacistinės okupacijos Lietuvoje laikotarpiu. Su rašytoja kalbasi Aurimas Žukauskas.Pernai išleistas tapytojos, grafikės Veronikos-Vėros Šleivytės tarpukariu darytų nuotraukų albumas. Apie dar mažai žinomą kūrėją pasakoja Inga Janiulytė-Temporin.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie laiko tėkmėje pamirštus ir iš naujo atrandamus menininkus pasakoja Vita Ličytė.Menininkas, parodų kuratorius, Vilniaus dailės akademijos Skulptūros katedros dėstytojas Vytenis Burokas dar gyvena patirtimis iš Prahos, kur atliko 5 savaičių meninę rezidenciją. Ten kilusios idėjos ateityje turėtų pavirsti į kažką apčiuopiamo. Tačiau kol kas, grįžus į įprastą kasdienybę, tenka ieškoti būdų, kaip išsikovoti laiko ramybei ir kūrybai.Ved. Rūta Dambravaitė

Menininkė Laura Garbštienė gyvena, kuria ir avis augina Dzūkijos Kabelių kaime. Šį savaitgalį jos iniciatyva „Verpėjos“ vietos gyventojams pristato meno kūrinius, sukurtus apleistos Kabelių mokyklos rezidencijoje.Prancūzų menotyrininkas Serge Fauchereau Kaune pristatė knygą „Baltijos šalių menas XIX-XX a.“. S. Fauchereau ir knygos leidėją Viktorą Bachmetjevą kalbina Kotryna Lingienė.Belgų pedagogas Bartas Pauwelsas subūrė kelias dešimtis savanorių mokytojų, su kuriais keliauja į Ruklą pabėgėlių vaikų mokyti anglų kalbos, istorijos, menų ir kitų disciplinų. Pasakoja Rūta Dambravaitė.Pasaulyje: naujas dailininko Edvardo Munko muziejus, planuojamas muziejus-katamaranas ir muziejus Brexitui, paroda JAV apie paranormalius reiškinius mene.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie tai, kodėl kriptomenas ir NFT menas nėra naujas reiškinys.Rašytojas Rolandas Rastauskas pristato prozos knygą „Venecija tiesiogiai“. Autoriui įdomi glamūrinė Lietuva, grįžimo iš emigracijos tema, vyrų ir moterų pasauliai, o visas šias temas bendroje istorijoje apjungia pandeminė realybė.Ved. Juta Liutkevičiūtė

90-metį atšventęs tapytojas Aloyzas Stasiulevičius kviečia į savo sodybą Labanoro girioje. Apie ūkį, bites ir meną klausinėja Gailė Medelytė.Vyriausybė patvirtino kitų metų valstybės biudžetą, kuriame kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams papildomai skiriami 13,5 milijonų eurų. Komentuoja kultūros ministras Simonas Kairys ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.Menininkas Donatas Stankevičius socialinių tinklų eroje tiki telefonų knygos idėja. Jis su Juste Litinskaite rengia Kauno miesto ir rajono kultūros abonentų sąrašą. Pasakoja Kotryna Lingienė.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie tai, kodėl tolstame nuo Spartos.Pasaulyje: apie autorių anonimiškumo istorijas. Paaiškėjo, kad po anonimės ispanų rašytojos Carmen Mola vardu slepiasi trys rašytojai vyrai.Skulptorius Vytautas Viržbickas (Geraširdis linkėtojas) nesupranta, kokio meno nori turtingi kolekcionieriai. Jo instaliacija „Nieko švento“ Šiuolaikinio meno mugėje ArtVilnius’21 pelnė skulptoriui geriausio menininko titulą, bet kūrėjas žino, kad purvinas meno kūrinys iš senų padangų nėra patrauklus norintiems investuoti į meną.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Lankydamas anoniminių alkoholikų susitikimus aktorius Šarūnas Banevičius suprato – trūksta apšvietimo, muzikos ir čia bus tikras teatras. Įkvėptas šios patirties, spektaklyje „Dar vienas Džokeris“ jis gilinasi į priklausomybės temas.Užupio meno inkubatoriaus galerijoje atidaryta Artūro Morozovo, Tado Kazakevičiaus ir Pauliaus Zavadskio fotografijų paroda „Sekma diena“, kurioje dėmesys skiriamas Lietuvos žmogui. Pasakoja Rūta Dambravaitė.Ribojami įsisenėjusių stereotipų ir itin paveikti pandemijos, naktinės kultūros atstovai nepraranda entuziazmo plėsti savo veiklos ribas. Vilniaus naktinio klubo „Opium“ komanda atveria „gallery 1986“ duris, kur nyksta ribos tarp renginių žanrų.Kauno paveikslų galerijoje veikia paroda apie radijo gamyklos ir susivienijimo „Banga“ bendruomenę. Kotrynai Lingienei apie ekspoziciją pasakoja kuratorė Auksė Petrulienė.Nobelio literatūros premija skirta Abdulrazakui Gurnahui, o jo knygų vertimų į lietuvių kalbą nėra. Komentare vertėja Toma Gudelytė svarsto apie tai, ką nusprendžiame įsileisti į savo kalbos tvirtovę.Pasaulyje: Los Andžele atidarytas naujas Akademijos kino filmų muziejus. Čia daug dėmesio įvairovei, užmirštoms istorijos detalėms, kūrybiniam procesui ir legendiniams filmams.Režisierius Vytautas Puidokas pristato filmą „Pasienio paukščiai“, čia užfiksuotas pirmas bendras lietuvių ir rusų ornitologų projektas po Sovietų Sąjungos griūties. Kaliningrado srities Rybačio ir Ventės rago stotyse ornitologai stebi migruojančius paukščius, o žiūrovams kino juostoje atsiskleidžia ir kaimyninių valstybių gyventojų santykiai.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kultūros savaitė. Ved. Juta Liutkevičiūtė

Jei turėtume valstybinės reikšmės paveldo išsaugojimo planą, vietos gyventojams nereikėtų stabdyti pastatų griovimo darbų gulant po traktoriumi. Dėl to sutaria architektūros istorikai Gzegorz Piątek (Lenkija) ir Vaidas Petrulis. Tinklalaidės „Culture nerve“ pokalbio ištrauka.Julija Račiūnaitė parodoje „Neišvengiamas gamtovaizdis“ vaizduoja paplenčių architektūrą. Kodėl menininkei įdomūs logistikos centrų pastatai miestų pakraščiuose domisi Kotryna Lingienė.Pažintis su Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje pristatomais režisieriais Julien Faraut (filmas „Raganos iš Rytų“ apie Japonijos tinklininkes) ir Fern Silva (eksperimentinė kino juosta „Kylanti uola“).Poetės, muziejininkės Renatos Karvelis komentaras apie kultūrinę spaudą regionuose. Kaip edukuoti apie kultūrą, kai vietinei spaudai užtenka renginio anonso?Pasaulyje: įvyniota Triumfo arka Paryžiuje ir pelningiausias šių metų dokumentinis filmas Jungtinėje Karalystėje apie grupės „Oasis“ koncertą.Fotografas Edis Jurčys dėl meilės paliko dinamišką darbą Maskvos televizijoje ir gyventi į JAV išvyko 1989 metais. Per šį laiką jis pamatė visas JAV gyvenimo spalvas – fotografavo sergančius AIDS, benamius, neįgaliuosius, o dirbdamas Holivude filmavo pačias ryškiausias pasaulio kino žvaigždes.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Anykščių menų centras įgyvendina programą „Anykščių karališkasis kalendorius“ ir kviečia į karališkosios Anykščių istorijos atminimo vakarus. Pasakoja Alma Valantinienė.Europos kultūros sostinės forumo dalis – ekskursija po Ramybės parką Kaune. Apie išskirtinę vietos istoriją pasakoja Kotryna Lingienė.Tapytoją Adomą Galdiką prancūzų kritikai lygino su Čiurlioniu. Galdiko tapybą ir įtaką Lietuvos dailės raidai pristato naujas dailininko vardo muziejus Vilniuje.32 kartą „Lituanicono“ festivalyje susirinko fantastikos žanro gerbėjai. Antanas Vaikšnoras plačiau pristato vaidmenų stalo žaidimus, kurių nesikartojančias partijas galima žaisti visą gyvenimą.Kuo visuomenėje mažiau agresijos, tuo daugiau lieka laiko kurti menus ir mokslus. VDU Psichologijos katedros docentas, dr. Visvaldas Legkauskas komentare aptaria, kaip kultūra kontroliuoja agresiją.Pasaulyje: rusų meno kolekcininkų brolių Morozovų paroda Paryžiuje, neseniai atrastas Van Gogo paveikslas, uzbekai atsisuka į savo astronimijos paveldą.Aktorius Darius Meškauskas rugsėjį teatre pasitinka kurdamas 5 naujus vaidmenis premjeriniuose ir dėl pandemijos nukeltuose spektakliuose. Pats sako, kad tokio etapo jo karjeroje dar nebuvo. Pokalbis apie spektaklius jungiančias temas – visuomenę, politiką, įvaizdį, tikėjimą ir moralę.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Prisimename fotomenininką Romualdą Rakauską.Minint filosofo Leonido Donskio mirties metines VDU rengia jo vardo konferenciją apie muziejų vaidmenį prisimenant praeitį. Su vokiečių istorike Imke Hansen kalbasi Kotryna Lingienė.Premjera Klaipėdos jaunimo dramos teatre – režisieriaus Valentino Masalskio „Kreicerio sonata“ pagal Tolstojaus apysaką. Monospektaklyje abejojama medicina, moterų emancipacija ir laimingu santuokiniu gyvenimu.Rašytoja Dalia Staponkutė komentare dalijasi įspūdžiais iš tarptautinio knygų forumo Dnipre, Ukrainoje.Pasaulyje: kūrybiškumo proveržių veiksniai, Stounhedžo restauracija, trumpasis Bookerio premijos knygų sąrašas ir išnykusių augalų kvapai.Grūto parką verslininkas Viliumas Malinauskas atidarė prieš 20 metų, tada tapo ir pirmuoju lietuviu, gavusiu Šnobelio premiją. Aktyviai diskutuojant apie Cvirkos ir Žaliojo tilto skulptūrų likimą, kolekcininkui sunku paaiškinti, kodėl nėra plano jų perduoti Grūto parkui.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Rugsėjo 4-ąją Kaune vyko pirmosios istorijoje pride eitynės. Tuo metu pirmą kartą susitiko ir Baltijos queer menininkų tinklas. Daugiau apie jį sužinojo Kotryna Lingienė.Ar dar įmanoma sukurti originalią dainą apie meilę? Melancholiškas dainius Vytautas Gumbelevičius (Joseph June) apie kūrybą kalbasi su Antanu Vaikšnoru.Iliustratrorė Akvilė Magicdust išleido grafinę novelę „Bitės. Išskirtinės merginų roko grupės istorija“. Iliustratorę ir muzikantę Jūratę Dineikaitę kalbina Indrė Kaminckaitė.Lietuvos paviljono Venecijos architektūros bienalėje kuratorius Jan Boelen nesistebi, kad Julijono Urbono „Planeta iš žmonių“ apdovanojimais nebuvo įvertinta bienalės komisijos.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie lūkesčius viršijantį miestą – Klaipėdą.Pasaulyje: nuversti Kristupo Kolumbo ir konfederatų generolo Roberto E. Lee monumentai, vienas reikšmingiausių archeologinių atradimų Danijoje ir legendinis prancūzų aktorius Žanas Polis Belmondo.Scenaristo, knygų ir animacinių filmų autoriaus Christophe Erbes patirtis kuriant turinį vaikams vertinama tarptautiniu mastu, vis dėlto, vaikų jis šiek tiek bijo. Vadovavęs televizijos kanalams Fox Kids, Nickelodeon ir Disnėjaus kanalui, Erbes jau 25 metus kuria autorinį, pasaulyje žinomą serialą „Ella, Oscar and Hoo“.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Paskelbti Venecijos architektūros bienalės geriausieji. Kaip į pagrindinį šių metų klausimą „Kaip mes kartu gyvensime?“ atsako įvertinti kūrėjai?Fotografas Arūnas Kulikauskas Kauno paveikslų galerijoje atidarė parodą, kurią vadina savo gyvenimo ataskaita. Tarp daugiau nei dviejų šimtų kadrų su menininku kalbasi Kotryna Lingienė.Pasaulyje: Talibano grėsmes Afganistano istoriniam paveldui, naujas Federico Fellinio muziejus Riminyje, Belgijos sveikatos priežiūros specialistai žmonėms, kenčiantiems nuo pandemijos sukelto streso, išrašo vizitą į muziejų.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras pasitinkant naujus mokslo metus.Rašytojas, istorikas Tomas Vaiseta pristato romaną „Ch.“, kurio tekstą jam padiktavo Šarlis – plepus, perdėtai nuolankus ir prieštaringas knygos pasakotojas. Jis skaitytojams pristato romano veiksmo vietą – teatrą, kuriame vaidinama iki mirties.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Paveldosaugininkai priėmė sprendimą išbraukti Vilniuje esantį Petro Cvirkos paminklą iš saugomų kultūros vertybių sąrašo.Šokio teatras ir mokykla „Low Air“ mini veiklos 10-metį, ta proga rengia festivalį, kurio metu parodys visus per šį laiką sukurtus spektaklius ir pristatys premjerą apie paauglių išgyvenimus.Nemunas ir Neris, gal dar Nevėžis – kalbėdami apie Kauną minime šias upes. Apie iniciatyvą TẽKA, siekiančią atkurti ir kurti miesto upių kultūrą Kotrynai Lingienei pasakoja architektė Rasa Chmieliauskaitė.Menotyrininkas Marius Daraškevičius pristato knygą „Magiškiausias kambarys arba Dvaro vaistinėlė“, kurioje atskleidžia, kokios gėrybės buvo saugomos ne kiekvienam atviroje dvaro patalpoje.Kompiuterinių žaidimų pramonė yra realybė, kurios tradicinis kultūros laukas, patinka jam ar ne, nebegali ignoruoti. Rašytojo Dainiaus Vanago komentaras.Pasaulyje: Danijoje dėl vienos undinėles pradėtas ieškinys, Egipte tęsiamos papiruso gamybos tradicijos, po beveik 200 metų vėl rodomas Ternerio paveikslas, o kitas šių dienų dailininkas už kūrybą gautus pinigus aukoja benamiamsPanevėžietė fotomenininkė Marija Šileikaitė-Čičirkienė Rokiškio kultūros centre pristato parodą „Odė Lietuvos miesteliams“. Ji sako, kad žmonių gyvenimas miesteliuose gerėja, jie puošiasi ir tvarkosi, bet dėl to unikalių, autentiškų kadrų fotografei lieka mažiau.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Lietuvos kūrėjai ir autoriai jau ne kartą viešai paskelbė, kad nenori, jog kai kuriuose renginiuose skambėtų jų muzika. Kaip tokiais atvejais ginamos autorių teisės?Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune pristatomi išeivių rašytojų vaikystės ženklai. Su Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskiene kalbasi Kotryna Lingienė.Nidiškis Audrius Lukauskas gintarus rinkti pradėjo dar vaikystėje ir pagal oro sąlygas gali nustatyti, kada jūra bus dosni. Gabrielė Steputytė su juo kalbasi apie gintaravimą.Atlikėjas Karolis Ramoška projekte „Virsmas“ lietuvių liaudies dainoms suteikia populiariosios muzikos formą.Suoliukas viešoje erdvėje –ne tik vieta prisėsti, bet ir valdžios galios įrankis, psichologinės pagalbos šaltinis ir moralinis tautos veidrodis. Filosofo Aldžio Gedučio komentaras.Pasaulyje: Edinburgo meno festivalio instaliacijoje skamba daina visomis ES narių kalbomis, tarp jų ir lietuvių. Tai – atsisveikinimas su naryste Europos Sąjungoje.Jūrų muziejus - vienas lankomiausių Lietuvoje, bet ar tikrai galime vadintis jūrų valstybe, jeigu tradicinis lietuvio portretas siejamas su ąžuolėliu ir sakalėliu? Minint Lietuvos laivyno 100-metį Jūrų muziejaus vadovė Olga Žalienė sako, kad daug prarasime neįvertinę jūros naudos ir to, kad keičiantis klimatui ir jai reikalinga mūsų pagalba.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Vyriausybė nusprendė, kad nuo rugsėjo 13-os dienos renginiai bus organizuojami tik asmenims, turintiems galimybių pasą.Kauno valstybinis lėlių teatras sezoną pradeda spektakliu suaugusiems pagal Balio Sruogos „Dievų mišką“. Su režisierė Agne Sunklodaite kalbasi Kotryna Lingienė.Šišioniškių tarmė, kuria kalbėjo Mažosios Lietuvos gyventojai, jau praktiškai išnykusi. Vis dėlto dreverniškė Virgina Asnauskienė mokosi šios tarmės ir Ievos Simonaitytės kūrinius skaito šišioniškai. Gabrielės Steputytės pokalbis.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie netikro žmogaus vasarą skaitant Norberto Černiausko knygą „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ ir lankantis NDG parodoje „Čiabuvių pasakojimai“.Pasaulyje: apie Glainborno festivalį Didžiojoje Britanijoje – interviu su festivalio meno vadovu.Režisierius Jurgis Matulevičius nusiteikęs, kad apie jo filmą „Izaokas“ nuomonę turės ir tie, kurie net nebus jo matę – apie Antrojo pasaulinio karo įvykius Lietuvoje nuomonę turi daug kas. Pokalbis apie debiutinį filmą, Dovydo žvaigždes mitinge prie Seimo ir kino industriją, kurią pamažu superka turtingiausi pasaulio žmonės.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Izraelio menininkas Ariel Bronz savo šalyje patiria nuolatinę įtampą ir dėl savo kūrybos susilaukia valdžios pareigūnų dėmesio. „Teatronas“ suteikė jam saugią erdvę kurti – taip atsirado spektaklis DIG-IT apie istorinę atmintį, lietuvių ir žydų santykius. Pasakoja Kotryna Lingienė.„Tokiu būdu pasaulis mažėja, o Lietuva didėja“ – taip savo smėlio kolekciją apibūdina poetas ir fotografas Ričardas Šileika. Jo kolekcijoje – apie 300 skirtingų smėlio pavyzdžių iš viso pasaulio. Su menininku kalbasi Austėja Eglynaitė.Menininkė Milda Laužikaitė dalyvauja Nidos meno kolonijos Piemenų rezidencijoje ir mėnesį gano 30 avių bandą Kuršių nerijos Grobšto gamtiniame rezervate. Kodėl tai yra meninė praktika?Du Lietuvos kultūros tarybos atlikti tyrimai parodė, kad mažiausiai dalyvaujančių kultūrinėse veiklose – Tauragėje, taip pat tai ir mažiausiai menininkų turintis regionas Lietuvoje. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ muziejininkė, poetė Renata Karvelis komentare aptaria tyrimo rezultatus ir pristato savo magistro darbą apie Tauragės menininkų tapatybę.Pasaulyje: UNESCO sprendimai dėl Venecijos ir Rumunijos aukso kasyklų, meistrai Vašingtone padeda atsatyti Notre Dame katedros stogą, o britai iš šukių lipdo eksponatus po sprogimo Beirute.Peggy Guggenheim kolekcijos muziejus Venecijoje – viena svarbiausių XX a. meno įstaigų pasaulyje. Čia dirba 14 metų Italijoje gyvenanti kuratorė, siurrealizmo dailės žinovė Gražina Subelytė. Tiesiai iš Venecijos – Ingos Janiulytės-Temporin pokalbis su Gražina Subelytė apie kultines praėjusio amžiaus meno asmenybes ir šiandien aktualėjantį siurrealizmą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kol šalies muziejai nesusitvarkė reikalingų dokumentų, policija iš jų kolekcijų paima ginklus ir šaudmenis. Kokių neaiškumų kelia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisa ir jos įgyvendinimas?Gintarė Liočienė sako, kad jos įkurtoje knygų prieglaudoje-knygyne „Keistoteka“ knygų tiek, kiek danguje žvaigždžių. Kodėl kai kurias knygas būtina turėti namuose ir kaip knygyno ateitį nulėmė katinas – Gabrielės Steputytės interviu.Kol dar neprasidėjo Palangos kino centro „Naglis“ rekonstrukcija, Klaipėdos jaunimo teatras naudojasi paskutine galimybe įveiklinti apleistą pastatą – čia jie pristato imersinį spektaklį „Delčia“.Italė Beatrice Celli tiria etninę kultūrą ir senovinius simbolius. Kotryna Lingienė su ja kalbasi apie apsilankymą Velnių muziejuje, ant Kryžių kalno, pasagas virš namų durų ir itališką pastą.Pasaulyje: potvyniai Vokietijoje užliejo istorinius dokumentus, medžiaga apvyniota Triumfo arka, UNESCO pasaulio paveldo netekęs Liverpulis ir italų tyrimai apie parodų lankytojų pomėgius.Piešiantis skulptorius Mindaugas Lukošaitis savo piešinių ciklais „Pasipriešinimas“ (2003) ir „Žydai. Mano istorija“ (2011) užbėgo įvykiams už akių – apie partizanų ir žydų istoriją Lietuvoje plačiau pradėta diskutuoti praėjus dar keliems metams. Dailininkui atrodo, kad pavėlavome – dėl vis didesnio susipriešinimo bei fragmentuoto dėmesio šiandien nėra pats geriausias laikas aptarinėti tokias sudėtingas temas.Ved. Juta Liutkevičiūtė

„Poezijos pavasario“ ir Maironio premijos laureatė Dovilė Zelčiūtė pasakoja apie rinkinį „Šokiai Vilniaus gatvėje“. Jame sugulė skaudūs išgyvenimai atsisveikinant su artimu žmogumi.Menininkė Aistė Marija Stankevičiūtė įkvėpimo ieško povandeniniame pasaulyje. Sužavėta sifonoforų ir moliuskų parodų erdvėse ji pristato gigantiškas, banguojančias skulptūras. Su kūrėja kalbasi Austėja Eglynaitė.Kurioje Kauno vietoje Sabonis rado du rublius? Artėjant Tokijo olimpinėms žaidynėms gidas Jonas Oškinis kviečia į ekskursijas apie sporto istoriją Kaune. Kalbina Kotryna Lingienė.Pasaulyje: apie sienų tapybą Amerikos žemynuose – San Paule, Indijuje, Šarlotsvilyje, Kanadoje.Vertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie masinį turizmą ir tai, ko galima pasigesti klimato krizę nagrinėjančioje Venecijos architektūros bienalėje.Anželikos Cholinos šokio teatras mini veiklos 20-metį ir ruošiasi „Pikų damos“ premjerai. Teatro įkūrėja, baletmeisterė Anželika Cholina sako, kad nesigręžioja atgal, nori gyventi laisvai ir be plano, bet įpareigojančių kūrybinių darbų tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje – jūra.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Baigėsi karantinas, didėja kultūros renginių pasirinkimas, bet organizatoriai sako, kad mūsų įpročiai jau pasikeitę – lankytojų koncertuose, festivaliuose ir kino teatruose vis dar itin mažai.Tapytojo Romano Mugos parodoje – astronautų ir policininkų apsupta modernistinė Kauno architektūra. Su autoriumi kalbasi Kotryna Lingienė.Iki šiol uždara, 12 metų veikianti uosto kūrybos bendruomenė TEMA Klaipėdoje atidaro galeriją ir atsiveria visuomenei. TEMOJE menininkai randa bendrą kalbą su verslininkais ir nesijaudina dėl laikinumo – jų puoselėjamas erdves planuojama nugriauti.Menininkas Vladimiras Mackevičius surengė 30 tarptautinių parodų, o Klaipėdos TEMA galerijoje savo kūrybą pristato pirmą kartą.Poetės Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie pardavimų kalbą.Pasaulyje: meno kūrinių vagystės atomazga Graikijoje, Hanso Kristiano Anderseno muziejus Danijoje, 50 metų po Džimo Morissono mirties ir viena geriausių švilpautaujų pasaulyje.Menininkas Dainius Liškevičius juokauja, kad meną reikia saugoti nuo liaudies. Po to, kai Šeimos gynimo maršo metu nelegaliai buvo parodytos jo performanso „Kliaksas/Restartas“ ištraukos, Liškevičiui teko ne tik dalinti daugybę interviu, bet ir aiškinti savo kūrybą teisėsaugai. Tyrimas dėl valstybinių simbolių išniekinimo nutrauktas dėl senaties termino, bet menininkas to dar nelaiko situacijos pabaiga.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Alma Valantinienė lankosi menininkų rezidencijoje „Kultūra ir gamta“ Ignalinoje.Platforma „Stebuklingi kilimai“ klausia, ką kelionės idėja reiškia šiandien. Su parodos kuratore iš Romos Benedetta Carpi de Resmini Kauno paveikslų galerijoje susitiko Kotryna Lingienė.Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos kūrybinis duetas Pakui Hardware Didžiojoje Britanijoje pristatė parodą „Virtualus rūpestis“ apie robotizuotą, skaitmeninių technologijų paveiktą mediciną ir slaugą.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie donelaitiškai darbingą vasarą Lietuvos švietimui.Pasaulyje: į Niujorką keliauja dar viena Laisvės statula, abejonių keliantis tunelio projektas po Stounhendžu, privatus susitikimas su Gaudi architektūra Barselonoje.Svajonė ir Paulius Stanikai Klaipėdoje pristato parodą „Jūros“. Čia eksponuoja darbus, kurių dalis 30 metų trūnijo tėvų garaže – juos atrestauravus, menininkų duetas apsidžiaugė supratęs, kad jau kūrybos pradžioje nesivaikė madų ir neklausė jokių patarimų – jie tik sutrypia kūrybinį jautrumą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Minint trėmimų iš Baltijos šalių 80-metį, pilietiškumo ir istorijos mokytojas dr. Mindaugas Nefas pasakoja apie ne tik gedulo, bet ir vilties pilną birželio istoriją.Tekstilininkė Marijona Sinkevičienė savo asmeninių laiškų archyvo pagrindu sukūrė parodą, ekspnuojamą Kauno „Meno parke“. Apie tai, kas užkoduota rašysenoje su menininke pasikalbėjo Kotryna Lingienė.Apie kino industriją Vokietijoje ir Lietuvoje kalbasi kino prodiuseriai Jörg Bundschuh (Kick film) ir Dagnė Vildžiūnaitė (Just a moment). Tinklalaidės „Culture nerve“ pokalbio ištrauka.Kontrabosistas Aurelijus Užameckis savo pirmąjį solo albumą „Signals“ įraše aidinčiame vandens bokšte Kopenhagoje, o filmuodamas kūrinio vaizdo klipą turėjo plaukti su skęstančiu instrumentu.Rašytoja Dalios Staponkutė komentare lygina nepalyginama: Konstantino Kavafio barbarus ir Petro Cvirkos Krukelius.Pasaulyje: trys festivaliai – Afrikos šalims skirtas Ansi animacijos festivalis, Tribekos kino festivalis Niujorke ir 100 metų tradiciją turinti JAV suomių bendruomenės vasaros saulėgrįžos šventė.Dailininkas Donatas Pirštelis su komanda kino aikštelėse kuria pasaulius – už konstrukcijas ir dizainą HBO seriale „Černobylis“ jam įteiktas Emmy padėkos raštas. Bet savo kūrybinės idėjas Donatas lengviau atskleidžia likęs vienas – po 20 metų pertraukos dailininkas kviečia į personalinę piešinių parodą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Aukštaitijos regiono miesteliuose apie žydų palikimą primena projektas „Senieji kaimynai“ – Utenoje atidengta skulptūra žymiam krašto litvakui, kardiologui Bernardui Lownui.LRT RADIJAS mini 95-ąjį gimtadienį. Ignas Gudelevičius domisi, kaip radijuje skleidžiasi džiazo ir roko muzikos garsai.Neringoje prasideda oficialūs Lietuvos kultūros sostinės renginiai. Pokalbis su „Kultūros salos“ projekto vadovu Narūnu Lendraičiu.Pramonė – ne tik mašinos, bet ir žmonės. Kaip skamba labiausiai industrializuotas Kauno rajonas, pristato iniciatyva „Pramonės garsai“. Pasakoja Kotryna Lingienė.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie Užsienio reikalų ministerijos pastato rekonstrukciją ir geriausią Tumo-Vaižganto gatvę Vilniuje.Pasaulyje: pandemijos metu kapų plėšikai vagia senovės Romos kultūrinį paveldą, Australijoje 106-erių senolė aktyviai šoka, tapo ir rašo knygas, o Los Andžele atidarytas kino muziejus į dienos šviesą kelia kino industrijos problemas.Kodėl vos tik baigusi istorijos studijas Ieva Dumbrytė didžiulėje valgykloje maišė sriubos katilą šluotos kotu? Pirmojoje knygoje „Šaltienos bistro“ ji aprašo varginantį darbą virtuvėje ir sako, kad knygoje į paviršių ištraukia tą slapčiausią baisumą, apie kurią bijome pagalvoti net likę vieni.Ved. Juta Liutkevičiūtė

14-oji Baltijos trienalė „Nesibaigiančios kovos“ dėmesį telkia ties Centrine bei Rytų Europa ir pristato įvairias šio regiono meno praktikas. Čia dažnai susiduria itin skirtingi požiūriai į ideologines, ekologines ir ekonomines problemas.Jaroslavo Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“ laikomi viena pirmųjų antikarinių knygų pasaulinėje literatūroje. Kaune parodą apie Šveiką surengė jo tėvynainis Jindřich Čeladín, kuratorių kalbina Kotryna Lingienė.Ar periodiniai literatūros žurnalai ir jų autorių ratas gali kokybiškai prisidėti prie visuomenėje vykstančių diskusijų? Apie lėtąjį skaitymą nesibaigiančios informacijos laikais kalbasi Vokietijos literatūros žurnalo „Sinn und form“ redaktorius Matthias Weichelt ir poetas, žurnalų „Vilnius review“ ir „No more amber“ redaktorius Marius Burokas. Tinklalaidės „Culture nerve“ pokalbio ištrauka.Literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas komentare prisimena 100-metį švenčiantį poetą Vytautą Mačernį.Pasaulyje: paroda Paryžiuje apie Amazonės miškų išsaugojimą, patyriminis centras „Superblue“ Majamyje ir 100-metį švenčiantis Mocarto festivalis Viurcburge.Prieš Tarptautinės vaikų gynimo dienos minėjimą, apdovanotos geriausios 2020 m. knygos vaikams ir paaugliams. Kodėl vaikų literatūra vis dar laikoma žaidimų aikštele, nors knygų autoriai vaikams siūlo svarstyti filosofinius, istorinės atminties klausimus? Pokalbis su literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ vadovu Justinu Vancevičiumi ir knygų vaikams autore, iliustratore Kotryna Zyle.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Dizainerio Aurimo Kadzevičiaus sukurta tvari medaus pakuotė „BeeLoop“ renka prizines vietas prestižiniuose tarptautiniuose dizaino apdovanojimuose.Fotografijų ciklas „KultJūra“ meną perkelia ant vandens – į Klaipėdą ir Smiltynę jungiantį keltą „Nida“. Jei ne Mahometas į kalną, tai kalnas pas Mahometą – taip žiūrovo paieškas apibūdina kuratorė Simona Agota Martinkus.Verslininkas Andrius Valatka apleistą modernistinės architektūros kino teatrą „Daina” nusipirko jame nė karto nebuvęs. Su naujuoju kino teatro savininku susipažino Kotryna Lingienė.Pasaulyje: naujoji Luvro muziejaus vadovė, gyvenimo kartu paieškos Venecijos architektūros bienalėje, į ekranus vienam nostalgiškam susitikimui grįžę serialo „Draugai“ aktoriai.Komentare menotyrininkė Agnė Narušytė dekonstruoja „Didžiajame Šeimų marše“ neteisėtai rodytą menininko Dainiaus Liškevičiaus video performansą.Aktoriai Jolanta Dapkūnaitė ir Arūnas Sakalauskas filme „Žmonės, kuriuos pažįstam“ vaidina neišsakytų dalykų kankinamą sutuoktinių porą. Nutylėjimų temą jie tęsia ir savo pirmoje kuruotoje vizualaus meno parodoje „Pasikartojimai“ (Contour art gallery). Pokalbis apie vaidmenis filme ir naują kuratorystės patirtį.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kauniečiai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius atidarė art deco muziejų. Jame lankosi Kotryna Lingienė.Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokėjai pirmam gyvam susitikimui su publika ruošia spektaklį „Faustas“. Choreografą Aurelijų Liškauską ir šokėjus iš Kijevo Romaną Semenenko ir Oleksandrą Borodiną kalbina Česlovas Burba.Pokalbis apie Lietuvos ir Lenkijos teatro kūrėjus, jų įtaką vienas kitam ir kaimynišką palaikymą ieškant savojo, nacionalinio teatro balso. Kalbasi TR Warszawa teatro programos vadovas, dramaturgas Roman Pawlowski ir Jaunimo teatro vadovas, teatrologas Audronis Liuga. Tinklalaidės „Culture nerve“ ištrauka.Rašytojo Dainiaus Vanago komentaras apie Eurovizijos dainų konkursą – gal kada nors ateityje žemynas taip pat entuziastingai rinks ir geriausią paveikslą?Pasaulyje: kelionės į savarankiškumo siekiančias izoliuotas Mauricijaus ir Australijos salas – San Tomę ir Principę bei Norfolko salą.Naujoji Šiaulių dailės galerijos vadovė Ernesta Šimkienė pati baigė Šiaulių universiteto Menų fakultetą, tačiau šiandien mato, kokius pokyčius mieste lemia nykstanti akademinė bendruomenė. Pokalbis apie Šiaulių galeriją ir miesto kultūrinį gyvenimą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kultūros ministras Vyriausybei teikia Astos Pakarklytės kandidatūrą į Lietuvos kultūros tarybos pirmininkes. Kandidatę kalbina Marius Eidukonis.Apie protesto meną, meno ir politikos ryšį kalbasi organizacijos „Public movement“ įkūrėja Dana Yahalomi (Izraelis) ir meno kritikė, aktyvistų grupės „Cooltūristės“ narė Laima Kreivytė. LRT tinklalaidės „Culture nerve“ pokalbio ištrauka.Gabrielė Gudaitytė piešia gyvenimiškus komiksus Kauno miesto muziejui, kasmet išleidžia po kalendorių ir kuria identitetą šiuolaikinio cirko festivaliui Cirkuliacija. Gabrielės studijoje lankosi Kotryna Lingienė.Pasaulyje: po pusės metų pertraukos Milano La Scalos operos teatras vėl atvėrė duris. Tirpstantis Alpių sniegas į paviršių iškėlė nematytus Pirmojo pasaulinio karo reliktus. Vasarą iš Turkijos į Jungtinę Karalystę keliaus milžiniška lėlė, skleidžianti žinią apie pabėgėlius vaikus.Vertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie keliaujančius be dokumentų – ar migrantai Europoje sulaukia dėmesio tik mirę?Kodėl informacijos ir žinių amžiuje jauni savo sričių profesionalai sąmoningai atsiriboja nuo naujienų srauto? Apie pasikeitusį santykį su žinių vartojimu kalba scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė, architektas Justas Juzėnas, šokėja Aušra Krasauskaitė, filosofas Mantautas Ruzas, poetė Laura Kromalcaitė.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Žiūrovų patogumui per vieną savaitgalį Klaipėdoje – 5 naujų parodų atidarymai. 3 skirtingus menininkus pristato KKKC, dar po vieną – Baroti ir si:said galerijos.Gegužę minime Nobelio taikos premijos laureato, žmogaus teisių aktyvisto Andrejaus Sacharovo 100-metį. Žymaus fiziko sukaktimi ir palikimu domisi Kotryna Lingienė.Apie šiuolaikinį šokį su choreografu, Jeruzalės Machol Shalem šokio namų meno vadovu Ruby Edelman ir Šeiko šokio teatro bendraįkūrėja, prodiusere Goda Giedraityte. Tinklalaidės „Culture nerve” pokalbio ištrauka.Iš ekspertų sudaryto penketuko išrinkta Metų verstinė knyga. Pokalbiai su visų penkių knygų vertėjais.Rašytojos, menininkės Paulinos Pukytės komentaras apie kūrinius Vilniaus viešosioms erdvėms pagyvinti.Pasaulyje: nors patys menininkai kenčia dėl būstų krizės JAV, jų iniciatyvos padeda namų netekusiems žmonėms.Aktorius ir bardas Vladas Bagdonas po karantino pertraukos grįžta į sceną. Planų pasirodyti yra dar daugiau, tik pirmiausia reikia greičiau sulaukti antro skiepo. Aktorius gailisi, kad pusę gyvenimo buvo paskendęs savianalizėje ir nuolatos žiūrėjo žemyn – užtat pensijoje pagaliau pakėlė akis į dangų.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Nacionalinėje dailės galerijoje veikia medijų meno paroda „Laikmenos“. Apie šio meno genezę ir raidą pasakoja kuratorius Jurij Dobriakov.Dar neveikiantis Medinės miesto architektūros muziejus Vilniuje išleido praktišką Žvėryno medinių namų katalogą. Pažintis su muziejaus vadove Donata Armakauskaite.Kitas medinis laidos akcentas – rašytojo Balio Sruogos namas Kaune, į Žaliakalnį traukiniu atvežtas iš Žemaitijos.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie kūrybos įdarbinimo negalimybę.Pasaulio kultūros apžvalgoje – du muziejai. Pirmasis Šveicarijoje užtvindytas žaliu vandeniu ir lankytojus kviečia giliai patirčiai po daugiau nei metų tylos, antrasis JAV, Ričmonde atsisako mokamos narystės ir siekia bendruomenių įtraukimo.Džiazo muzikantas ir pedagogas, vienas Džiazo akademijos Kaune įkūrėjų Arnas Mikalkėnas svarsto, kas svarbiau – individualumas ar muzika. Tarptautinė džiazo diena tapo tik pretekstu pokalbiui apie buvimo grupėje poreikį, protesto išraišką kūryboje ir visiškai naujas karantino metu atrastas erdves idėjoms.Ved. Kotryna Lingienė

Šimtosios dainininko ir pedagogo gimimo sukakties proga Gerūta Griniūtė pasakoja apie Abdono Lietuvninko talentą.Žvelgdami į kitąmet Kauną ištiksiantį Kultūros sostinės titulą moksleiviai generuoja kūrybines idėjas, sprendžiančias visuomenės problemas.Motinos Žemės dienos proga lankomės šimtamečiame medinuke, kuriame Giedrius Bučas kuria antrinio dizaino dirbtuves.Lietuvos muziejininkai kartu su tarptautine bendruomene drauge ieško būdų, kaip muziejai gali padėti spręsti klimato kaitos klausimus.Istorijos mokytojo eksperto Domo Boguševičiaus komentaras apie tai, kaip programuosime mokinius istorijai.Pasaulyje: maisto prekių parduotuvė Londono muziejuje, mokslininkų sukurti balčiausi baltos spalvos dažai ir išvien eiti kviečianti galerijų klimato koalicija.Dar nėra metų, kaip Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui Kaune pradėjo vadovauti Daina Kamarauskienė. Dar tik būsimoji meno istorikė šioje institucijoje leisdavo ir visai mažas savo dienas, o šiandien svarsto, kaip atverti meną ir kultūrą tiems, kurie šių akistatų vis dar bijo.Ved. Kotryna Lingienė

Balandžio 15-ąją minėjome Kultūros dieną. Kotryna Lingienė pasidomėjo, kodėl šia proga vieni kelia, kiti – nebekelia Taikos vėliavos. Pasirodo, šimtametėje simbolio istorijoje yra ir nedraugiškų Lietuvai aspektų.Ieva, Rokas ir Saulė dar mokosi mokykloje, bet jau sudaro specialias programas įvairiuose Lietuvos kino festivaliuose. Kaip jaunieji programeriai mato kino industrijos ateitį ir atrenka filmus savo programoms?Socialinių mokslų kolegijos bendraįkūrėja Gabija Skučaitė ir urbanistas Tomas S. Butkus pristato holistinės evoliucijos idėją ir 2024 m. Klaipėdoje ruošiasi atidaryti holistinio žmogaus tobulejimo centrą „Holaxy“.Už sportbačius žmonės pasiryžę mokėti keturženkles sumas net ir tuo atveju, jeigu nauji prabangios kolekcijos batai atrodo kaip gerokai dėvėti. Apie sportbačių kultūrą ir jos paradoksus pasakoja Steponas Pričinas.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie dviveidį dievą Janą, pandemijos metu atvėrusį duris į naują epochą.Pasaulyje: Madride veikiančioje parodoje „Maroko trilogija“ – 70 metų Maroko istorijos. Kaip meno raidą veikė kolonijiniai laikai, identiteto paieškos ir kokie menininkai studijoms pasirinko Rytų Europą.Choreografė, Šeiko šokio teatro meno vadovė Agnija Šeiko sako, kad šiuolaikinis šokis yra chuliganas, kuris intelektą garbinančioje visuomenėje žiūrovui neleidžia taip paprastai sudėlioti visų reikšmių į teisingas lentynėles. Pokalbis apie kūrybiškumą, paklusnumą ir kodėl beveik visuose interviu Agnijai reikia teisintis, kodėl ji kuria Klaipėdoje.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Beveik 40 metų Kaune gyvenantis Pranas Griušys šį miestą tapo kasdien. Ir tokio Kauno nemato niekas kitas. Po personalinę tapytojo parodą „Miestas savyje“ su autoriumi vaikšto Kotryna Lingienė.Pristatytas tyrimas „Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas“ atskleidė menininko portretą valstybės peizaže. Vaido Jauniškio ir dr. Rusnės Kregždaitės pokalbis.Glazgo Šiuolaikinio meno centro vadovas Francis McKee ir menotyrininkė Agnė Narušytė kalbasi apie problemas, su kuriomis susiduria meno kritikai mažose šalyse. Tinklalaidės „Culture nerve“ epizodo ištrauka.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie lietuviškos kultūros eksporto reitingą.Pasaulyje: apie portretų vertę, jų istorijas, politinius atspalvius ir autoportretų pagalbą sprendžiant emocinius sunkumus.Ivestuotojų grupės „Žabolis ir partneriai“ valdantysis partneris, Vilniaus klubo senatorius ir VU fondo dalininkas Alvydas Žabolis sako, kad verslo sektoriaus demonizavimas iš dalies prisideda prie vangaus verslo atstovų įsitraukimo finansuojant švietimo ir kultūros iniciatyvas. Pokalbis apie investicijas į švietimą ir kultūrą minint 5-ąsias VU fondo metines.Ved. Juta Liutkevičiūtė

2021-ieji – FLUXUS 60-metis ir jo sumanytojo Jurgio Mačiūno 90-metis. Ta proga Pietų Korėjos sostinėje Seule atidaryta paroda „Humor Has It“, pagerbianti Fluxus (anti)meno judėjimą.Grafikė Kamilė Krasauskaitė ir virtuvės šefas Jonas Palekas „Duonos forume“ gilinasi į maisto kūrybą. Pandemijos ir sugriežtintų higienos reikalavimų metu jie primena maisto bakterijų pasaulį.Iki šiol muzikos koncertus organizavusi agentūra „8 days a week“ laimėjo Lukiškių kalėjimo nuomos konkursą ir tapo komplekso valdytojais. Apie planus pasakoja Martynas Butkevičius.Kaune išdalinti Fortūnų apdovanojimai teatralams. Visgi ne visi apdovanotieji sutinka su komisijos sprendimais. Apie diplomo išskirtą duetą – Kotrynos Lingienės pasakojimas.Filosofo Aldžio Gedučio komentaras apie archeologus, pajūryje kasinėjančius Kukuliškių piliakalnį.Pasaulyje: rūpestis jaunimo emocine gerove Briuselyje ir Kingstone prie Halo, tradicinis Edinburgo pasijos spektaklis, Ermitažo muziejus tiria Faberžė kiaušinius ir juvelyriką.Literatūros kritikas, semiotikas Dainius Vanagas pristato debiutinį distopinį romaną „Oderis“. Oderis – siena aptvertas miestas 2050-ųjų Europoje, kuriame gyventi gali tik naudingi žmonės. Oderio politikai pamynė mums šiandien svarbius demokratijos principus, tačiau viskam turi racionalų ir įtikinamą paaiškinimą. Pokalbis su knygos autoriumi apie šią keistą, bet kartu ir lengvai atpažįstamą tvarką.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Įžvalgomis apie pandemijos metu atsinaujinusį radiją ir jo reikšmę klausytojams dalinasi LRT KLASIKOS vadovas Julijus Grickevičius ir BBC Radio 3 programų redaktorius Edward Blakeman. Tinklalaidės „Culture nerve” pokalbio ištrauka.Devintasis fortas – bene labiausiai krauju sulaistyta Kauno vieta. Apie naują forte skambančią audiokompoziciją „Susitaikymas“ su jos kūrėjais „Kosmos Theatre“ kalbasi Kotryna Lingienė.Rašytoja, teatrologė Rūta Vanagaitė į dienos šviesą ištraukė nuo 1973 m. kauptus teatro režisieriaus Eimunto Nekrošiaus repeticijų užrašus. Pokalbis apie sukauptą medžiagą ir ištrauka iš 1997 m.vestų užrašų statant Šekspyro „Hamletą“.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras.Pasaulyje: apie vagystes ir klastotes. Kodėl muziejai, galerijos ar bibliotekos ne visada praneša apie vagystę. Apiplėšimas, tris dešimtmečius įkvepiantis filmus, knygas ir meno kūrinius.Muzikos pedagogei, VDU ir VDU dėstytojai Emilijai Sakadolskienei labai nepatinka posakis „prieš vėją nepapūsi“. Rengdama pedagogus ir tobulindama švietimo programas, Sakadolskienė supranta, kad greitų rezultatų ir pokyčių būti negali, tačiau nesigaili prieš 15 metų grįžusi dirbti į Lietuvą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Prasidėjo 26-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“, klausiantis „Veikti ir / ar būti?“. Su festivalio direktoriumi Algirdu Ramaška ir meno vadove Mante Valiūnaite kalbasi Austėja Kuskienė.Lietuvos nacionalinis muziejus prieš metus pradėjo rinkti žmonių karantino kasdienybę atspindinčius daiktus ir dokumentinę medžiagą. Iš surinktos informacijos jau matyti, kuo skyrėsi pirmoji ir antroji karantino bangos.Tarptautinės frankofonijos dienos proga Kotryna Lingienė susitiko su Kaune gyvenančia šokėja ir dainininke Clara Giambino, kuri pristatė lietuvišką kūrinį pagal Vinco Mykolaičio-Putino eiles.Pasaulyje: Oskarų nominacijos ir Pritzkerio premiją gavęs architektų duetas.Rašytojos, menininkės Paulinos Pukytės komentaras apie kino apdovanojimų biurokratiją – 17 puslapių taisyklių ir „3 dienos, 3 naktys“ viskam padaryti.Dailininko, fotografo Rimanto Dichavičiaus aktų fotografijų ciklas „Žiedai tarp žiedų“ ne tik tapo žanro klasika, bet, kaip sako autorius, vakarų valstybėms parodė, kad ir už geležinės uždangos gyvena žmonės. Pokalbis su menininku apie filmo scenarijaus vertą asmeninę ir kūrybos istoriją.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Moterų solidarumo dienos proga parengta lietuvių režisierių trumpųjų filmų programa „Tik tarp mūsų“. Rūta Dambravaitė supažindina su moterimis už kadro: kaip jos ieško būdų vadovauti ir išlikti savimi.Iš betono papuošalus kurianti, architektūrą ir juvelyriką derinanti Gerda Liudvinavičiūtė (CELSIUS 273) Kotrynai Lingienei sako, kad ne pasirinkta neeilinė medžiaga lemia juvelyrikos išskirtinumą.Prieš 100 metų gimė trandicinės tango muzikos revoliucionierius, Argentinos kompozitorius Astoras Piazzolla. Gerūtos Griniūtės pasakojimas apie ir klausytojų, ir muzikantų mylimą kūrėją.Šiuolaikinio meno kuratoriai Maria Sarycheva (Rusija) ir Adomas Narkevičius kalbasi apie 90-ųjų heroizavimą, tabu temas ir kartų skirtumus meno pasaulyje. Tinklalaidės „Culture Nerve“ ištrauka.Poetės Renatos Karvelis komentaras apie moteris iš žurnalų viršelių.Pasaulyje: Vokietijoje atidaromos meno erdvės, Niujorke – kino teatrai, o Prancūzijoje reikalavimai atidaryti kultūros įstaigas pasiekė aukščiausią įtampos tašką. Serialo „Valdovės gambitas“ įtaka Barselonos šachmatų gamintojams.Tarptautinės sėkmės sulaukęs Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas – Marytė“ pasirodė prieš 10 metų, Lietuvoje pristatytas 12 knygos leidimas nauju viršeliu, romanas ir toliau verčiamas į skirtingas užsienio kalbas. Per šiuos 10 metų Europa išgyveno naujas pabėgėlių krizes, karo su virusu būseną, ir nors vilko vaikų istorijos nebėra tokia naujiena, kaip 2011-aisiais, abejingumo ir empatijos aplinkiniams temos lieka tokios pat aktualios.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Lietuvių literatūros ir tautosakos insitutas paskelbė kūrybiškiausių knygų 12-uką, komentuoja literatūros kritikė Jūratė Čerškutė.Kintai – ne tik stotelė pakeliui į Ventės ragą. KintaiArts jau tapo svarbiu tašku menininkams, ieškantiems rezidencijų erdvės kūrybai, savo krypties čia laikosi miesto muzikos festivalis, o dabar KintaiArts su partneriais Italijoje organizuoja konkursą menininkams iš visos Europos.Režisierius Titas Sūdžius nuo 2018 metų kasmet lipa ant „KLIPVID“ apdovanojimų scenos. Šiemet jo kurtas „SOLO ansamblio“ dainos „Dansingas“ klipas laimėjo 4 kategorijose, o čia vaizduojamas melagingas pranašas įkūnija ir paties režisieriaus nerimą dėl pasaulio ateities.Vertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie metus be teatro.Pasaulyje: virtualios Berlinalės laimėtojai, priminimas apie Baltarusijoje toliau persekiojimus kultūros žmones ir viena iš nedaugelio gyvus pasirodymus vis dar rengiančių Sofijos operų.Venesueloje augusi vertėja ir muzikantė Eglė Naujokaitytė jau beveik 5 metus gyvena Meksikoje. Čia verčia iš ispanų ir anglų kalbų, kuria muziką ir ją groja. Viename Meksiko knygynų apie neturistinę, itin tirštą šios šalies pusę ir naujausią lietuvės verstą knygą – Fernandos Melčior „Uraganų sezoną“ – su Egle pasikalbėjo Kotryna Lingienė.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Indrės Kaminckaitės pasakojimas apie karantino pabaigos laukiančius teatro kūrėjus, kurie ruošia premjeras paaugliams. Kodėl jie pasirinko tirti problematišką jauno žmogaus pasaulį?Naujoje LRT tinklalaidėje „Culture nerve” pokalbiams apie kultūrą susitinka sričių ekspertai iš viso pasaulio. Pirmas toks pokalbis – apie kultūros paveldą. Kalbasi politikos mokslų profesorius Roberto Farneti ir istorikė, diplomatė Irena Vaišvilaitė.Stepono Pričino pokalbis su VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanu Benu Ulevičiumu apie indėnų (autochtonų) gyvenimą ir kultūrą.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie talento mitologiją.Pasaulyje: naujienos apie Munko paveikslą „Šauksmas“, Londone atšaukti planai statyti įspūdingą koncertų salę, seniausias piešinys ant uolos Australijoje, atsisveikina elektroninės muzikos duetas „Daft Punk“.Roko grupės „BIX“ būgnininkas, kompozitorius, perkusijos meistras, audioperformansų autorius Gintautas Gascevičius karantino metu daug veiklų perkėlė į internetą, bet sako, kad skaitmeninė erdvė dar nėra pakankamai apgyvendinta – naudojamės ja tik mėgėjiškai. Pokalbis su muzikantu apie kūrybą, nesėkmes ir menininkui būtiną izoliaciją.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Jurgos Ivanauskaitės premija už knygą „Miesto šventė“ įteikta rašytojai Linai Simutytei. Karinos Metrikytės pokalbis su laureate. Archyvinė ištrauka iš Dalios Kutraitės interviu su rašytoja Jurga Ivanauskaite, kuriai šiemet būtų suėję 60.Londone gyvenanti vitražistė Guoda Kvietinskaitė vieną dieną norėtų įstiklinti ir modernios bažnyčios langus, o kol kas jos užsakovai –Viktorijos laikų privačių namų savininkai. Su Guoda kalbasi Kotryna Lingienė.Pasaulyje: po 300 metų į Boloniją trumpam sugrįžę paveikslai, muzikos poveikis sūrio brandinimui ir norvegų folk grupė Wardruna.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie premijas, prizus, apdovanojimus.Aktorius ir bardas Kostas Smoriginas pristato dvigubą vinilinę plokštelę, kur garsiausias savo dainas įrašė drauge su „Vilniaus Sinfonietta“ ir VDU kameriniu orkestru. Nors net ir tragiškiausiuose teatro vaidmenyse Smoriginas mėgsta rasti komišką elementą, dainų jis sukūrė daugiau liūdnų, nei linksmų. Sako, taip yra todėl, kad nenori meluoti.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Gerūta Griniūtė ir Laima Slepkovaitė prisimena legendinį džiazo pianistą Chick Corea.Kas bendra tarp urbanistikos ir kompiuterinių žaidimų? Pieštukas. KTU doktorantė Ingrida Povilaitienė gyvenime derina šiuos iš pirmo žvilgsnio skirtingus polius. Kalbina Kotryna Lingienė.Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga 2021-uosius paskelbė graikų literatūros metais. Pamatus Europos literatūrai padėjusi kalba supaprastėjo, o patys graikai šiuolaikinę savo literatūrą mano esant pilkojoje zonoje.Partizano Juozo Lukšos-Daumanto „Laiškai mylimosioms“ išleisti dar 1993 m., tik be mylimosios Nijolės Bražėnaitės-Lukšienės atsakymų. Tačiau Nijolė visus laiškus išsaugojo. Pirmą kartą jų susirašinėjimą publikuoti ruošiasi rašytoja Laimai Vincė, su ja kalbasi Adomas Zubė.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie karantino poveikį kultūrai.Pasaulyje: JAV poetės Amandos Gorman fenomenas, apie neeilinį instrumentą – vandenynų kriauklės trimitą ir galeriją Himalajuose, kur iš alpinistų atliekų bus gaminami meno kūriniai.Poetė ir filosofė Aušra Kaziliūnaitė pristato poezijos knygą „Jūros nėra“. Pokalbis apie eilėraščius, poezijos meistrystę ir kodėl taip sunku parašyti dedikaciją savo knygos skaitytojui.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Prisimename filosofę Jūratę Baranovą ir kino operatorių Joną Gricių.Geometriškai turiningas Kauno Dainavos mikrorajonas ne be priežasties vadinamas Bermudų trikampiu – čia pasiklysta ir taksistai, ir maisto išvežiotojai. Ekskursiją Kotrynai Lingienei veda Algimantas Grigas ir Austėja Bliumkytė-Padgurskienė.Fotografas Eugenijus Barzdžius nusipirko apleistą Kulmenų kaimo pradinės mokyklos pastatą, ten apsigyveno ir savarankiškai pradėjo remonto darbus. Jo vizijoje „Vila Gladiolė“ taps visuomenine, kultūros ir mokslo žmones vienijančia erdve.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie moralės elastingumą mokykloje.Pasaulyje: Prancūzai vienijasi reikalaudami atidaryti muziejus, diskusijas sukėlusi statula Serbijos sostinėje.Grafikė Eglė Tamulytė Šaltmira (Aglaja Ray) apkeliavo pasaulį, išbandė eilę dvasinių praktikų, priklausė satanistų bendruomenei, išmargino kūną simbolinėmis tatuiruotėmis, provokavo savo kūryba ir ant Lietuvos herbo užkėlė Vytę. Grįžusi iš Berlyno, šiandien Šaltmira jau metus gyvena gimtajame Griškabūdyje, apleistame pastate kuria meno erdvę, atsižadėjo praeities ideologijų ir rado ramybę krikščionybėje.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Apie Lietuvos kultūros tarybos užsakymu atliktą tyrimą „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“.Kaune nuspręsta tvarkyti istorinio Linkuvos dvaro teritoriją. Šią ir kitas temas su paveldo specialistu Sauliumi Rimu aptaria Kotryna Lingienė.Trys filosofai rado būdą, kaip humanitarinį išsilavinimą įdarbinti visuomenės labui. Supratimo agentūroje „xwhy“ jie tiria opius visuomenės klausimus ir sprendimų priėmėjams suteikia visapusišką situacijos supratimą.Kompiuteriniai žaidimai – daugialypė meno forma, apjungianti skirtingų profesionalų talentus. Steponas Pričinas bendrauja su muzikos kūrėju Mariumi Adomaičiu (Ten Walls), dailininku Mariumi Pociumi ir kompiuterinių žaidimų kūrėju Šarūnu Ledu.Po Kauno jėzuitų gimnazijos vadovų pasipriešinimo moksleivių kuriamam kanalui „Giljožinios“, istorikė Ugnė Marija Andrijauskaitė komentare primena, kaip praeityje varžyta politinė moksleivių veikla.Pasaulyje: po 40 metų vėl atidarytas Pompėjos muziejus, atradimai Egipte, dovana universiteto bibliotekai Irake ir Indijos menininkų pagalba protestuojantiems ūkininkams.Adomo Zubės pokalbis su Vilniuje užaugusiu klavišininku Daniel Mintseris. Daugiau nei 20 metų Daniel gyvena JAV ir ant scenos pasirodo su ryškiausiomis pasaulio alternatyvios muzikos žvaigždėmis St. Vincent ir David Byrne. Pokalbis apie vaikystę Lietuvoje, karjeros pradžią Niujorke ir muzikanto gastroles po visą pasaulį.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Minime 100-tąsias archeologės, antropologės Marijos Gimbutienės gimimo metines. Apie svarbiausias jos idėjas, teorijas ir biografijos detales pasakoja Inesa Rinkevičiūtė.Kaune veikianti Istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra pristatė keliomis kalbomis ir istorinių personažų lūpomis kalbantį nuotolinį audiogidą, juo pasidomėjo Kotryna Lingienė.Sociologė Giedrė Šabasevičiūtė parašė Egipto poeto, intelektualo, islamo teoretiko Sayyid Qutb biografiją. Demonizuojama, visuomenę priešinanti ir politinėje kovoje naudojama Qutb asmenybė knygoje atsiskleidžia kaip svarbi arabų kultūros pasaulio dalis.Filosofas Aldis Gedutis komentare atlieka mintinį eksperimentą apie pomirtines paslaugas – kaip išsirinkti įmonę, kuri pasirūpins jūsų laidotuvėmis?Pasaulyje: metų dizaino titulas – sūpynėms ant Meksikos ir JAV sienos, gaisras Briuselio meno centre, nesutarimai dėl Diego Riveros freskos, skvoteriai Peru griuvėsiuose.Nespalvoti ir šmaikštūs iliustratorės Eglės Narbutaitės piešiniai vietos randa ir ant popieriaus lapo, ir ant didžiausių pastatų sienų, bet svarbioms temoms aptarti menininkei vien juodų dažų nebepakanka. Eglė ruošia muzikinį albumą ir pristato kūrinį „Atostogos“, kuriame apdainuoja nesėkmingą pervargusio žmogaus bandymą pailsėti.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Fluxus menininkas prancūzas Robert Filliou sausio 17-ąją siūlo švęsti meno gimtadienį. Šventė antrą kartą vyksta ir Lietuvoje, plačiau pasakoja Indrė Kaminckaitė.Prieš 30 metų Lietuvoje veikė 140 kino teatrų, šiandien iš jų dirba tik 6. Netrukus jų gali likti ir dar mažiau, pradėjus Panevėžio kino centro „Garsas” griovimo darbus. Apie nykstančius sovietmečio kino teatrus pasakoja kino istorikė Lina Kaminskaitė-Jančorienė.Menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės grojaraštyje – daina apie dailininką Laurence Stephen Lowry, atsisakiusį priimti rekordinį skaičių apdovanojimų.Internetinis žurnalas „Sumauta pavara“ skaitytojams pristato kūrybiškas ir nebanalias automobilių apžvalgas – ką vairavo Antanas Smetona, lakūnas Steponas Darius ir kaip savo vardus gavo bulka, silkė ir Landsberginis mersas.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras.Pasaulyje: planuojami pokyčiai Paryžiaus centre, Brexit pasekmės muzikantams, miglota Niujorko Metropoliteno operos orkestro ateitis ir Picasso mįslė.Fotomenininkė ir žurnalistė Lilija Valatkienė prisimena, kaip Sausio 13-ąją neteko viso Spaudos rūmų laboratorijoje kaupo fotoarchyvo. Kartu netekusi ir įrangos, Lilija nutolo nuo fotografijos ir ėmė daugiau rašyti, nepriklausomybės pradžioje įkūrė žurnalą „Stilius“, o prie savo aistros – fotografijos ir dailės –grįžo jau baigusi aktyvią žurnalistės karjerą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Šiemet minint Sausio 13-osios trisdešimtmetį, LRT RADIJAS kviečia į ekskursiją, kurios metu prabils 13 šiai datai svarbiausių pastatų ir objektų.Apie iniciatyvą „Panevėžio projekcijos“ – kaip Panevėžio visuomenės sveikatos biuras pasitelkė kino meną skatinant miestiečių diskusiją apie psichologinę sveikatą.Istorikas Mindaugas Balkus tyrinėja Kauno gatvių pavadinimus. Ką jie padėjo sužinoti apie miesto kaitą tarpukariu bibliografo klausinėja Kotryna Lingienė.Kultūros žurnalas „Literatūra ir menas“ pristato suskaitmenintą 600 nuotraukų archyvą. Apie užfiksuotas istorines akimirkas pasakoja žurnalo redaktorius Gytis Norvilas.Literatūrologo Mindaugo Kvietkausko komentaras Irenai Veisaitei atminti.Pasaulyje: Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje atsigręžta į skaudžią praeitį, Beiruto paroda apie sprogimo žaizdas, atrastų kinų monetų mįslės Didžiojoje Britanijoje.Visame pasaulyje pasirodantis muzikos selektorius ir kūrėjas, ilgametis radijo laidų vedėjas Manfredas Bajelis sako, kad stovėdamas prie didžėjaus pulto užaugino jau kelias kartas. Ir pasikeitė tik kartos, o ne energija, su kuria lietuviai ateina į šokių aikšteles.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Ką parodė tyrimas „Lietuvos teatras skaičiais“? Vaido Jauniškio pokalbis su scenos menų kritike Monika Jašinskaite.Pasaulyje: ko iš naujų metų tikisi kultūros sektoriaus darbuotojai ir institucijos visame pasaulyje.2021 – Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metai. Kotryna Lingienė bendrauja su Kauno apskrities Lietuvos totorių bendruomenės pirmininku Kęstučiu Zenonu Šafranavičiumi.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie uždarytus vidinius Vilniaus senamiesčio kiemus.Praėjusius 2020 metus apžvelgia šiuolaikinio meno kuratorius Valentinas Klimašauskas, rašytojas Rolandas Rastauskas ir filosofė, kultūros istorikė Nerija Putinaitė.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kultūros savaitė. Ved. Juta LiutkevičiūtėDėl karantino menininkai keičia specialybę. Siuvinėtoja Gintautė Riabovaitė. Muzikos grupė „KLIS“. Latvių režisierė Pakalnina. Mamų patirtys lankant kultūros įstaigas. Apie kino projektą DAU.

Už ilgametį tradicinės kultūros puoselėjimą etnologei, Mažosios Lietuvos tautodailės ekspertei Elenai Matulionienei skirta kultūros ministerijos premija.Menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės grojaraštyje – dainos apie modernųjį meną.Kauno mokslo premija skirta VDU profesorei Vaidai Kamuntavičienei, tiriančiai vienuolynų ir bažnyčių gyvenimą. Kotrynos Lingienės pokalbis.Kadenciją kultūros ministro poste baigęs Mindaugas Kvietkauskas jau grįžo prie akademinės veiklos ir vertimų.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie bendrystę pandemijos metu.Pasaulyje: papildytas UNESCO nematerialaus paveldo sąrašas, lobių ieškotojai per karantiną stebina atradimų gausa, Luvro muziejus pardavinėja patirtis.Prieš metus netekome filosofo Arvydo Šliogerio – kokias naujas jo filosofijos reikšmes atrandame pasaulinės pandemijos kontekste? Apie Šliogerio idėjas ir intelektualo pareigą dalyvauti viešajame gyvenime svarsto filosofai Naglis Kardelis ir Gintautas Mažeikis.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Prisimename choro ir orkestro dirigentą, nacionalinės premijos laureatą Petrą Bingelį.Kaip suderinti motinystę ir aktyvią kūrybinę veiklą? Su performanso menininke Vaida Tamošaityte kalbasi Kotryna Lingienė.Paskelbti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, 6 kūrėjus pristato komisijos nariai.Netekome teatrologės, literatūrologės, visuomenės veikėjos Irenos Veisaitės. Profesorės ir Donato Puslio pokalbio ištrauka.Vertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie kliūtis, su kuriomis visuomenėje susiduria turintys autizmo spektro sutrikimų.Pasaulyje: apie kritišką meno instaliaciją Prancūzijoje ir restauracijos laukiantį didžiausią Europos medinį pastatą Stambule.Rašytojas Donaldas Kajokas sako, kad dabar gyvena pagal kinų išmintį: sėdi prie lango ir laukia, kol pro jį praeis visas pasaulis. Su poezija atsisveikinusiam autoriui kol kas dar neaišku, apie ką bus naujasis jo romanas, tačiau pokalbio metu Kajokas paaiškins, kaip nuo noro viską žinoti jį išgydė Čiurlionis.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kuratorė Vaida Stepanovaitė su kolegomis „Vakarinėje mokykloje“ kalbasi apie darbą ir kelia klausimus, kokiomis aplinkybėmis kultūros sektoriaus darbuotojai gali jaustis profesiškai saugūs. Domisi Kotryna Lingienė.Ispanų dokumentinis filmas apie kavinukę Islandijoje „Omarų sriuba“ renka apdovanojimus tarptautiniuose kino festivaliuose. Ugnė Kačkauskaitė kalbasi su filmo bendraautoriais Arūnu Mateliu ir Gintaru Sodeika.Muzikantas Rokas Kašėta sako, kad prasmingiausių dalykų esame pratę ieškoti kur nors toli. Po ilgų kelionių po pasaulį dzūkodelikas Rokas grįžo į Lietuvą ir dabar dainuoja dzūkiškai.Mato Šiupšinsko komentaras apie architektūros kritiką (kartojimas).Pasaulyje: paslaptingi metaliniai monolitai 3 skirtingose vietose, uolų piešiniai Amazonės džiunglėse, Kubos menininkų kova dėl žodžio laisvės, Tate muziejai kuria išlikimo planus.Filosofas Algis Mickūnas sako, kad dabar pasaulyje tiesos ieško ne filosofija, o mokslas. Ohajaus universiteto profesorius kelia klausimą apie mokslo ribotumą – jo manymu, dirbtinis intelektas niekada negalės filosofuoti klasikine prasme.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Po „Sidabrinių gervių“ apdovanojimų ceremonijos kino bendruomenė neslepia nusivylimo atmestinai organizuotu renginiu.Menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės grojaraštyje – apie Roberto Smithsono žemės meno objektą, spiralinį molą „Spiral Jetty“.Po renovacijos bibliotekos nebūtinai iš knygų saugyklų virsta bendruomenę telkiančia erdve. Su tokia dilema susidūrusi Molėtų biblioteka kreipėsi į Architektūros kokybės vystymo asociaciją.Pirmojo karantino metu Gintautė Riabovaitė pasijuto ne įkalinta, o išlaisvinta – kovo mėnesį pradėjusi siuvinėti, įkūrė savo darbų studiją „Manding“ ir sparčiai plečia savo kūrybos gerbėjų ir užsakovų būrį.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras belaukiant naujojo kultūros ministro.Pasaulyje: Britų muziejuje saugomi amatai, Taipėjaus bienalė aiškinasi, kodėl žmonės gyvena lyg skirtingose planetose, kurdų menininkė Zehra Dogan.Atšaukimo kultūra (cancel culture) – reiškinys, kai dėl konkrečių veiksmų ar pasisakymų viešas žmogus ar organizacija patiria masinį gėdinimą ir puolimą socialiniuose tinkluose. Dažniausiai tokias reputaciją griaunančias reakcijas iššaukia nekorektiškas galios pozicijoje esančiųjų kalbėjimas apie pažeidžiamas visuomenės grupes. Reiškinį aptaria žurnalistė Berta Tilmantaitė, komikas Airidas Jankus, sociologas Artūras Tereškinas.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kandidatas į kultūros ministro kėdę – liberalas Simonas Kairys, o Kultūros komitetui Seime vadovaus TS-LKD narys Vytautas Juozapaitis.Kaip kauniečių menui sekasi keliauti po pasaulį, kai pasaulis sukaustytas pandemijos? Su galerijos „Meno parkas“ vadovu Arvydu Žalpiu kalbasi Kotryna Lingienė.Lenkijoje įkurtas „Geros mirties institutas“ skatina atvirą kalbėjimą apie mirtį. Ši tema „Mirties kavinėse“ visame pasaulyje nagrinėjama ir nuotoliniu būdu. Vita Ličytė kalbasi su instituto įkūrėja Anja Franczak.Benas Arvydas Grigas laukė, kol į lietuvių kalbą bus išverstos jam svarbios knygos. Ilgėjant tokių knygų sąrašui, Benas įsteigė leidyklą „RARA“ ir ruošiasi leisti išskirtines knygas pats.VDU Istorijos katedros dėstytojo Domo Boguševičiaus komentaras apie mokyklą ir mokymąsi pandemijos metu.Pasaulyje: Leonardo da Vinčio paveikslo mįslė, trinami musulmonų bendruomenės Kinijoje ženklai, prisimenamos Australijos kūrėjos, naujas muziejus Nigerijoje.Sociologės Milda Pivoriūtė ir Karolina Poškauskaite moksliniame straipsnyje „Kai nebetenkina ,per daug ir per kažkaip‘: egzistenciniai pokyčiai kintant gyvenimo ritmui“ nagrinėja, kaip keičiasi žmogaus gyvenimas iš greitojo laiko perėjus į lėtąjį. Jų tyrimo dalyviai – jauni, darbingi ir pervargę žmonės, sąmoningai pasirinkę gyventi lėčiau.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Lietuvos muziejų asociacija pakartotinai kreipėsi į šalies valdžią dėl perteklinių ribojimų ir prašo leisti muziejams atsidaryti.Gidė Neringa Daniulaitienė veda ekskursijas Petrašiūnų kapinėse – čia ji pasakoja apie žodžio meistrų amžino poilsio vietas. Kotrynos Lingienės pasakojimas.Pasaulio žiniasklaida praneša, kad dėl pandemijos Niujorke užsidaro lietuvių kolekcininko Juliaus Urbaičio įkurtas KGB šnipų muziejus. Tačiau Vitai Ličytei muziejaus įkūrėjas sako, kad galutinio taško savo veikloje JAV dar nededa.Persiški kilimai nedulka, sendami brangsta, turi moralus ir gali prilygti patarlėms. Žiniomis apie persiškų kilimų raštus ir istorijas dalinasi Irano etnologė Ieva Koreivaitė.Kompozitorius Matas Drukteinis komentare apibendrina, ko kultūros atstovai tikisi iš naujos Kultūros ministerijos politinės komandos.Pasaulyje: Londone atidengta skulptūra feminizmo pradininkei Mary Wollstonecraft sukėlė nusivylimo bangą. Vokietijos teismas įrodė, kad techno irgi yra muzika. Socialiniuose tinkluose plinta jaudinantis, paslaptingos garbaus amžiaus balerinos vaizdo įrašas.Pasaulinio garso būgnininkas, Ganelino (GTČ) trio narys Vladimiras Tarasovas pristato knygą „Būgnininko dienoraščiai“. Joje – atsiminimai apie gimtąjį Archangelską, intensyvūs kūrybos metai sovietmečio Vilniuje, GTČ trio veikla, kelionės po tolimus kraštus ir išskirtinių, kuriančių žmonių draugija.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Prisimename kompozitorių Faustą Latėną.Geriausiems scenos menų pasirodymams, kūrėjams ir atlikėjams išdalinti Auksiniai scenos kryžiai.Kauno projektas „Nuo barakų iki parako” pristato lobių žaidimą. Po Šančių barakus vaikštinėja ir frazės „Ir Kaune gyventi galima” kilmę aiškina Kotryna Lingienė.Vanessa Springora knygoje „Abipusiu sutikimu“ aprašo savo ankstyvosios paauglystės metus, kai buvo patekusi į pedofilija kaltinamo garsaus Prancūzijos rašytojo G. Matzneffo įtaką.Filosofas Aldis Gedutis komentare aptaria, kaip prižiūrint kapus atsiskleidžia bendrapiliečių nepasitikėjimas vieni kitais.Pasaulyje: Vokietijos muziejų vadovai nepritaria karantino reikalavimams, alternatyva knygų pardavimo milžinei Amazon, pasikartojančios tų pačių eksponatų vagystės Danijos ir Nyderlandų muziejuose, atsisveikinimas su taksofonų būdelėmis Niujorke.Meno istorikė Mėta Marija Valiušaitytė dirbdama Picasso muziejuje Paryžiuje parengė parodą „Pablo Picasso Luvrai“. Išsamiai Picasso kūrybą pristatanti paroda Luvre dėl karantino nukelta metams, ta proga Mėta Marija rado laiko disertacijos apie Picasso kūrybą rašymui. Pokalbis su meno istorike apie Picasso, Luvrą, meno grobimą ir nesibaigiantį mokymąsi žiūrėti.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Fotografai Ignas Nefas ir Antanas Jakutis užsiima juostine fotografija, kolekcionuoja senus fotoaparatus, ryškina nuotraukas ir to moko kitus. Apie ilgesnį kelią iki tobulo kadro su jais kalbasi Steponas Pričinas.Menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės grojaraštyje – liūdni australiški motyvai pagal Alberto Namatjiros gyvenimą.Pristatome „Metų knygos rinkimų“ akcijoje dalyvaujančias knygas.95-ąjį gimtadienį švenčiančiai operos solistei Irenai Jasiūnaitei įteiktos Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro garbės emeritės regalijos.Kur baigiasi gatvės fotografija ir prasideda persekiojimas? Kotryna Lingienė kalbasi su 10 metų autobusų stotelėse lūkuriuojančius žmones fotografuojančiu Donatu Stankevičiumi.Rašytojo Tomo Dirgėlos komentaras apie tai, kaip užsidirbti rašant knygas vaikams.Pasaulyje: ilgiausiais kūrinys Londono Pikadilio aikštėje, Bankoko meno bienalės dalyvių rūpesčiai, Kenijos meno mugės užmojai, Arabų šalių režisierių vienybė ir pagaliau savo šalyje pripažinta ilgaamžė Vietnamo menininkė.Vertėja Karla Gruodis ir parfumerė Laimė Kiškūnė 1994 metais turėjo bendrą projektą – kartu su tuomečio Vilniaus pedagoginio universiteto studentėmis lituanistėmis sukūrė filmą „Mūsų portretai“. Šiandien suskaitmeninintas ir visiems pasiekiamas filmas atgimsta ir siūlo naujas prasmes, o Karla ir Laimė sako, kad jau nebepavyktų sukurti nieko panašaus – esame mažiau empatiški, labiau pratę prie kamerų ir ne tokie naivūs.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Gerūta Griniūtė ir Jūratė Katinaitė prisimena vieną ryškiausių Lietuvos operos solistų – bosą Vaclovą Daunorą.Rašytojas ir vertėjas Laurynas Katkus sudarė „dinamiškos ir plėšrios“ Amerikos moderniosios poezijos antologiją „Miestų atsiradimas“.Projekto „Neringos miško architektūra“ sumanytojai Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas Nidoje jau pastatė medienos džiovyklą, vienos pušies pagalba aprašė Neringos miško istoriją, o dabar kviečia į nemokamas ekskursijas Kuršių Nerijoje.Pasaulyje: meno kūrinių medžioklė Paryžiuje, metų muziejus Škotijos miestelyje, Australų menininkė Lindy Lee, Pietų Korėjoje vėl iškilo per taifūną nuniokota skulptūra.Teatro kritikės Godos Dapšytės komentaras.Latvijos kino režisierė Laila Pakalnina dokumentikoje „Šaukštas“ pasakoja, kiek resursų išnaudojama vieno vienkartinio šaukšto gamybai ir kaip greitai jis atsiduria šiukšlių dėžėje. Pasakoja Rūta Dambravaitė.Tautodailininkas, skulptorius Rimantas Zinkevičius pamėgo dirbti su už Egipto piramides senesne medžiaga – juoduoju ąžuolu. Kurdamas menininkas nenori nei valgyti, nei gerti, jo darbus saugo Nacionalinis muziejus, o apsilankęs svečiuose R. Zinkevičius ir pliauską prie šeimininkų namų krosnies gali paversti meno kūriniu. Su tautodailininku bendrauja Vita Ličytė.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Režisierius François Jacob festivalyje „Nepatogus kinas“ pristato dokumentiką „Po ta pačia saule“ apie konfliktą Kalnų Karabache. Su kūrėju bendrauja Indrė Kaminckaitė.Menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės grojaraštyje – apie nebūtinai tikslius, tačiau prigijusius iškiliausių meno asmenybių sąrašus.Menininkai iš Šiaulių Reda ir Arūnas Uogintai dar kovą pradėjo kurti karantino dienoraštį. Po trumpos pertraukos dienoraštis atsinaujino ir dokumentuoja ne tik pandemijos, bet ir socialines, politines aktualijas.Estijos teatras Von Krahl ir režisierius Peeteris Jalakas Kaune pristato JAIK – serialo pagrindu sukurtą 5 valandų trukmės spektaklį. Domisi Kotryna Lingienė.Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras apie gerovės kultūrą.Pasaulyje: apie skirtingų formų cenzūrą Kinijoje, Turkijoje ir Nikaragvoje. Aukcionų rekordai ir istorinis JAV pasirinkimas Venecijos bienalėje.Baleto šokėja, choreografė Aušra Krasauskaitė mėgsta galvoti apie Saulės sistemą, tai jai padeda suvokti savo gyvenimo, darbų ir problemų laikinumą. Baleto artistės karjera – svajonės išsipildymas. Bet ką daryti, kai intensyvus, varginantis, bet spalvingas etapas ant scenos baleto šokėjui baigiasi greičiau, nei kitiems kūrėjams?Ved. Juta Liutkevičiūtė

Miesto centre užveistas žaliuojantis stalas, o netoli jo ir kas antrą dieną stropiai laistomas pelkių laivas. Kotryna Lingienė pasakoja apie Landšafto festivalį Kaune.Menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės grojaraštyje – dainos, įkvėptos Salvadoro Dali.12 skirtingų sričių menininkų Panevėžio teatro „Menas“ kvietimu dalyvauja renginių serijoje ROOM-19 ir čia apmąsto politinius, socialinius klausimus. Vis dėlto teatro vadovas Anupras Jucius sako, kad šiandien Lietuvoje kultūros pasiūla kur kas didesnė, nei paklausa.Būgnininkas Tuomas J. Räsänen studijuoja Berklio (JAV) muzikos koledže ir sako, kad maksimalizmas yra būtinas džiazo muzikantui. Su Tuomu kalbasi Steponas Pričinas.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras.Pasaulyje: naujai atgimęs Ellos Fitzgerald koncerto pasirodymas, šnipų paroda Vokietijoje, laimės muziejus Danijoje.Aktorė ir dainininkė Inga Jankauskaitė ruošiasi pristatyti antrą muzikinį albumą ir kuria naują vaidmenį spektaklyje „Saulės vaikai“ pagal M. Gorkio pjesę. Pokalbis apie teatrą, muziką ir kodėl I. Jankauskaitei normalumo būsena nėra komfortiška.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Įspūdžiai iš II Tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso, sėkmingai įvykusio ir pasaulinės pandemijos sąlygomis.Rudeninė Lietuvos nacionalinio dramos teatro premjera Jonavoje ir internetu – Manto Jančiausko režisuojamas spektaklis „Vaidina Marius Repšys“. Kas apie psichologines problemas dar liko nepasakyta teatro scenoje?Babtuose antram gyvenimui atgijo nurašytas Kauno troleibusas. Šiuolaikinės seniūnijos vizijomis domisi Kotryna Lingienė.Apleistame, tačiau geros būklės Utenos dvare atidaryta šiuolaikinio meno paroda „Kuždėjimai“.Istoriko Simono Jazavitos komentaras apie rinkimų ir istorijos batalijas.Pasaulyje: apie rėmelius, meditacinį performansą šluojant ryžius Niujorke ir Maroke klestintį gitaros burtininką Jimmy Hendrix.„Kas tas mūsų ego prieš grybus? Ogi niekas“ – sako aktorius, režisierius, fotografas ir performansų menininkas Benas Šarka. Kaip neišėjus iš namų galima pažinti pasaulį, taip ir kalbant su Benu Šarka per pusvalandį galima aptarti Sokratą, valkatas, veganinę dietą ir girtą, bet neapsvaigusį Bukowskį.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Klaipėdos dramos teatre atidaryta Teatro skaitykla, čia teatro gerbėjai turės galimybę giliau ir plačiau patirti teatro gyvenimą. Pasakoja Česlovas Burba.Pasakojimų apie garsius Lietuvos žydus „Atminties akmenys“ cikle Indrė Kaminckaitė pristato Šiauliuose augusį, JAV išgarsėjusį skulptorių ir medalistą Viktorą Dovydą Brenerį.Menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės grojaraštyje – apie ikoninę Fridą Kahlo.Kaune jūsų telefonas gali ne tik sekti pasakas, bet ir prikelti nežemiškus jų veikėjus. Papildytos realybės projektu „Kauno pasakos“ domisi Kotryna Lingienė.Sugedusio telefono žaidimas ZOOM platformoje – airių menininkės projektas, nematomais ryšiais susiejęs pandemijos sukrėstus Europos gyventojus. Pasakoja Inga Janiulytė-Temporin.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras.Pasaulyje: kodėl muziejai parduoda kūrinius, suniokoti aborigenų urvai Australijoje, atnaujinta MelaniosTrump skulptūra Slovėnijoje, naujas Google „Art Zoom“ sezonas.Vilniaus keramikos meno bienalėje Liudviko Strolio premija apdovanota Rūta Šipalytė netrukus atsiims ir Lietuvos dailininkų sąjungos Auksinį ženkliuką. Pokalbis su keramike apie kūryba, (ne)sėkmes, mokinius ir keliaujant neapleidžiantį namų jausmą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Alternatyvios muziko koncertai regionuose. Atlikėjai ir muzikos vadybininkai Gailei Medelytei pasakoja, kaip sudaro gastrolių maršrutus. Panevėžyje – atviros architektūros savaitgalis „Pastatai kalba“. Kauno tvirtovės VIII forte menininkai imasi griūvantį šlaitą ir aplink esantį šiukšlyną prikelti naujam gyvenimui. Pasakoja Kotryna Lingienė. Linos Lužytės filme „Pilis“ vaizduojamas į Airiją emigravusios šeimos gyvenimas. Su režisiere bendrauja Austėja Kuskienė. Kaip anoniminėse apklausose save pateisina skaitantieji nelegalias knygas? Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docento Vinco Grigo komentaras.Pasaulyje: legendinis Berlyno naktinis klubas Berghain tapo meno galerija, naujos taisykles norintiems gauti „Oskarą“, jaunasis rašytojas Dara McAnulty.Pokalbis su dramaturge Gabriele Labanauskaite apie jos tinklalaidę „Undinės ir drakonai“, rašymą, kūrybiškumą ir akademines žinias, kurias geriausia naudoti kaip stalo įrankius – per daug negalvojant. Ved. Juta Liutkevičiūtė

Ieva Korsakaitė lankosi Simonos Benetytės keramikos dirbtuvėse, kuriose ant lipdinių nugula lietuviški žodžiai.Menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės grojaraštyje – apie muzikantus, kritikuojančius meną.20 min. trukmės Kristinos Buožytės filmas „Angelų takais“ – animuota, virtualios realybės duoklė Čiurlioniui. Pasakoja Agnė Šimkūnaitė.Banko paskola gali užmušti norą kurti, bet gali ir įkvėpti naujam etapui. Taip nutiko parodą Kaune pristatančiam estų menininkui Marko Maetamm, su juo kalbasi Kotryna Lingienė. Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie nesavanaudišką laisvę ir įvykius Baltarusijoje.Pasaulyje: prasideda Venecijos kino festivalis. Iš Visagino kilusi tapytoja Marija Tiurina prisideda prie Londono piešinių ant sienų festivalio.Rašytojas, leidėjas, architektas Tomas S. Butkus 23 metus rengė poemų ir eilėraščių romaną „Ežero žemė“. Pokalbis apie poeziją, architektūrą ir panoraminį matymą – kodėl svarbu jį ugdyti laikais, kai akys nuolat įbestos į vieną tašką ekrane. Ved. Juta Liutkevičiūtė

Juvelyrė Ieva Laskevičiūtė siūlo naujai pažvelgti į akmenis – kūriniams iš kiaušinio lukšto ji suteikia įvairias spalvas ir formas. Juvelyrę kalbina Gailė Medelytė. Kai Kaunas kine vaidina pats save – iniciatyvą „Kauno atminties ekranai“ Kotrynai Lingienei pristato architektas, fotografas Arvydas Čiukšys LRT projekto „Atminties akmenys“ pasakojime – apie vieną elektroninės muzikos pionierių Clara Reisenberg, kuri būdama ketverių tapo jauniausia smuiko specialybės studente per visą Sankt Peterburgo karališkosios konservatorijos istoriją. Keliaujanti Europos bienalė „Manifesta“ renginiams pasirenka kultūriškai atskirtus, socialiai sudėtingus regionus. Viename skurdžiausių Europos miestų, Marselyje, pristatytas Baltijos šalių menininkų renginių ciklas. Filosofo Viktoro Bachmetjevo komentare – kodėl verta steigti ne Istorinės atminties, o Atminties istorijos komisiją. Pasaulyje: Kuveito vyriausybė sušvelnino knygų cenzūros įstatymą. Suomiai švenčia 75-ąjį Trolių Mumių gimtadienį. Autentiška Nigerijos architektūra ir Sudano aukso medžiotojai. Architektas Romas Gailius sako, kad kol lietuviai dar tik mokosi gyventi miestuose, architektai taip pat ieško būdų, kaip bendrauti su visuomene. Pokalbis apie Klaipėdos architektūrą ir ką daryti, kad uostamiestis netaptų krovamiesčiu. Ved. Juta Liutkevičiūtė

Stovyklos ir praktikos, į kurias renkamasi... patylėti. Kaip kasdienybę keičia trumpalaikė tylėjimo ir asketiško gyvenimo praktika domisi Ieva Krunglevičiūtė. Balta-raudona-balta vėliava tapo protestų Baltarusijoje simboliu. Jos kūrėjui Klaudijui Duš-Dušauskui atminimo lentą kabinti galima ne tik Baltarusijoje, bet ir Kaune. Pasakoja Kotryna Lingienė. Kėdainiuose beveik 20 metų veikia Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija. Jaunystėje emigravusi į JAV, tekstilininkė, tapytoja ir grafikė visus savo kūrinius padovanojo miestui, kuriame negimė, bet laikė gimtine. Vitos Ličytės reportažas. Režisierius Rimas Tuminas sako, kad teatre ieškome priešų, o ne žmogaus, dėl to Lietuvos teatras ir vaikščioja klystkeliais. Indrės Kaminckaitės pokalbis su 30-metį mininčio Vilniaus mažojo teatro įkūrėju. Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras apie tai, kaip pandemijos akivaizdoje bardakas įsiveržė į baletą. Pasaulyje: nauji atradimai apie Ispanijos viduramžių moteris, sprogimo Beirute įtaka Libano kultūrai ir apie Jaku genties Kenijoje kalbos išnykimą. Muzikos kūrėja ir atlikėja Alina Orlova išgarsėjo dar paauglystėje, o šiandien gyvena ramiau – viskam turi laiko, neskuba ir neapkrauna savęs didelėmis ambicijomis. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Ateikite, kai apsiraminsite“, – taip į šiuolaikinio meno nemėgstančius lankytojus kreipiasi galerijos „Vartai“ įkūrėja Nida Rutkienė. Ievos Korsakaitės pokalbis. Menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės grojaraštyje – Andy Warholui skirto Lou Reed ir John Cale albumo „Songs for Drella“ apžvalga. Žurnalistė ir rašytoja Rugilė Audenienė savo inicijuotą konkursą „Biržų haiku“ vadina tarmės banku, nors čia dalyviai iš visos Lietuvos siunčia ne tik tarmiškus kūrinius. Kaunietis Benas Fainštainas savo legendiniame bare „Mažasis Paryžius“ laukdamas klientų kuria gobelenus. Jį aplankė Kotryna Lingienė. Vertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie viruso pandemiją, šalių lyderių reakcijas ir sąmokslo teorijas. Vitos Ličytės pokalbis su Zalcburgo muzikos festivalio vykdančiuoju direktoriumi Luku Crepazu apie tai, kodėl pandemijos akivaizdoje komanda nepasidavė ir neatšaukė išskirtinio operos renginio. Rašytojas Juozas Erlickas pristato naują kompaktinę plokštelę „Mėlynoj stotelėj“ ir sako, kad geriausia pasirodyti vos vienam žiūrovui. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Kuriant spektaklį kūdikiams reikalingas išskirtinis pasiruošimas. Kaip įtikti nenuspėjamai ir emocingai publikai? Ieva Krunglevičiūtė bendrauja su „Vėjų teatro“ įkūrėja, spektaklių vaikams režisiere Egle Kižaite.Steampunk meno judėjimo entuziastą Eugenijų Šuldiakovą Saugų malūne kalbina Česlovas Burba. Operos solistė Aušrinė Stundytė su Gerūta Griniūte kalbasi apie neeilinį pasirodymą Zalcburgo festivalyje ir pagrindinį vaidmenį operoje „Elektra“.Legendiniame Kauno gumos fabrike „Inkaras“ vienu metu dėl pramogos buvo apgyvendinta gyva lama. Šios ir kitos įdomybės – bendruomenių laboratorijos „Mažosios istorijos“ parodoje apie fabriko veiklą. Pasakoja Kotryna Lingienė.Pandemijos įtaka šiuolaikinio meno pasauliui kuratorės Justės Jonutytės komentare.Pasaulyje: vienijasi Irano ir JAV muzikai, Etiopijos dainininkas Haacaaluu Hundessaa, kultūros paveldo festivalis Pietų Korėjoje ir atrasta vieta, įkvėpusi Van Gogą paskutiniam paveikslui. Rašytoja Renata Karvelis dirba Tauragės krašto muziejuje „Santaka“, vadovauja miesto literatų klubui „Žingsniai“, organizuoja slemo vakarus „Slemas su ragais“ ir pirmąjį čiabuką (savilaidos knygą) išleido dėl to, kad neturėjo laiko laukti, kol kiti jai patvirtins, kad gali rašyti. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ Klaipėdos elinge pradeda Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“. Solistą Almą Švilpą kalbina Česlovas Burba. Kauno senamiestyje atidarytas šiltnamis, kuriame ne tik agurkai ir pomidorai, bet ir keturių Baltijos menininkių pamąstymai apie moters ir darbo santykį. Parodoje „Šiltnamio mūza“ lankosi Kotryna Lingienė. Išleistas tapytojos, grafikės Veronikos-Vėros Šleivytės tarpukariu darytų nuotraukų albumas. Apie dar mažai žinomą kūrėją pasakoja Inga Janiulytė-Temporin. Būgnininkas Dalius Naujokaitis ir saksofonistas Welf Dorr gyvena Niujorke, o garso režisierius, sintezatoriais grojantis Julius Zubavičius – Londone. Nei atstumas, nei pandemija nesutrukdė jiems išleisti eksperimentinės muzikos grupės KLIS albumo. Architekto, semiotiko Justino Dūdėno komentaras apie mažąją miestų architektūrą.Pasaulyje: protestuotojai Osle nori išsaugoti Picasso freskas, Švč. Sofijos soboro muziejus Turkijoje paverstas mečete, Serbija nepripažįsta menininkų iš Kosovo. Rašytojas, filosofas Liutauras Degėsys pristato naują romaną „Lengva nebus“ ir sako, kad lengvi dalykai gyvenime jam ne tik neįdomūs, bet ir kelia įtarimą. Ved. Juta Liutkevičiūtė

Aktorius Valentinas Novopolskis sukūrė pagrindinį vaidmenį latvių režisieriaus J. Kursiečio filme „Olegas“. Jį kalbina Indrė Kaminckaitė.Dailės kritiko vakarėlyje toliau klausomės mėlyno menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės grojaraščio.„Nemigos salono“ ekskursija Kaune primena šiandien jau išnykusias miesto naktinio gyvenimo vietas. Senus hitus niūniuoja Kotryna Lingienė.Vieno kūrinio galerija „apiece“ M. Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaityklos lange praeiviams pristato šiuolaikinio meno kūrinius.Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras. Pasaulyje: apie Europos kultūros sostinę Rijeką ir paskutinį žurnalo „Q“ numerį.Pokalbis su gydytojo išsilavinimą turinčiu verslininku, „Sofoklio“ leidyklos steigėju, knygų ir tinklaraščio „Maratono laukas“ autoriumi Ignu Staškevičiumi.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kultūros savaitė. Ved. Juta Liutkevičiūtė Drag kultūra su „Balaganza“. Paroda apie rašytojų atostogas. Vytauto Vičiulio istorija. Garso patirtis „Glaistas“. Žemaitės tekstai angliškai. Neįgalieji teatre. Menininkė Esther Shalev-Gerz.

Muzikantas Erikas Toruntajevas-Erkė ramybę, laisvę ir saviraišką randa repuodamas. Dokumentinio filmo apie Lietuvos repo sceną kūrėją labiausiai domina sudėtingai gyvenantys žmonės. Kalbina Steponas Pričinas.Architekto Gintaro Balčyčio suprojektuota Vilkaviškio autobusų stotis nuo pat atidarymo dienos sulaukė tiek profesionalų, tiek gyventojų įvertinimo. Į savo erdvę įtraukusi skverą, naujoji stotis kviečia ne kirsti medžius, o darniai gyventi gamtoje. Architektą kalbina Jolanta Kryževičienė.Liepos mėnesį minime meksikiečių menininkės Fridos Kahlo gimimo ir mirties metines. Apie rodos neišsemiamą kūrėjos biografiją ir kaip menininkai tampa kultiniais pasakoja menotyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė.Pasaulyje: britų vyriausybės parama kultūros sektoriui, Honkongo kūrėjų dilema po naujojo nacionalinio saugumo įstatymo ir apie už kūrybiškumą atsakingą smegenų pusrutulį.Istoriko Simono Jazavitos komentaras apie aukso vidurio paieškas Lukiškių aikštėje.Miesto sociologė Dalia Čiupailaitė-Višnevska sako, kad miestas nebūtinai yra užprogramuotas konfliktas – dėl viso susitarti įmanoma. Kalbamės apie karščio salas miestuose, į didmiesčius ir iš jų bėgančius žmones ir kuo baigiasi bandymai dirbtinai kurti miesto įvairovę.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Menininkas Benas Šarka galvoja, kad bohema panaši į žiurkes – ir vienų, ir kitų neįmanoma išnaikinti. Parodoje „Klaipėdos bohema 1985-2000“ lankosi Česlovas Burba.Mėlynos atspalviai menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės grojaraštyje.Pirmajame postkarantino slemo renginyje Kaune lankosi Kotryna Lingienė.Pasaulyje: apie pianinų pardavėjus JAV ir kaip valstijose toliau atsisakoma konfederatams skirtų monumentų, o Kubos valdžia stengiasi neleisti menininkams dalyvauti protestuose. Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie užmarštį.Didžiausio lietuvių tautos epo autoriui, rašytojui Petrui Dirgėlai rūpėjo istorinė tiesa. Literatūrinėmis priemonėmis svarstęs apie politiką, Dirgėla provokavo savo idėjomis. Filosofas Vilius Bartninkas sako, kad iš pirmo žvilgsnio Dirgėla gali pasirodyti sąmokslo teoretikas, tačiau įsigilinus matyti, kad jo kūryba yra tikras iššūkis politiniam mąstymui.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Stilistė Viltė Kinderevičiūtė Lietuvos alternatyvios muzikos atlikėjus vaizdo klipuose rengia drabužiais, kuriuos randa Elektrėnų, Naujosios Vilnios ar Ukmergės dėvėtų drabužių parduotuvėse ir turgeliuose. Apie gėrybes iš antrų rankų su ja kalbasi Steponas Pričinas.Muzikantė Marija Clara sako, kad Argentina yra Pietų Amerikos Europa, o apsigyvenusi Buenos Airėse pajuto daugiau drąsos kurti ir eksperimentuoti. Mariją kalbina Gerūta Griniūtė.Istorinės dailininkų grupės „Angis“ narys, tapytojas Vytautas Dubauskas galvoja, kad dūšioje žmonės nesikeičia. Jo parodoje „Dozė“ Kauno paveikslų galerijoje lankosi Kotryna Lingienė.Profesorei Irenai Veisaitei įteiktas aukščiausias Vokietijos Federacinės Respublikos apdovanojimas – ordino „Už nuopelnus“ Didysis kryžius. Socialinių mokslų daktarės Irenos Alperytės komentaras apie „Reitingus“ ir Estijos švietimo viziją „Education nation“.Pasaulyje: koncertas augalams, nevykusi restauracija Ispanijoje, Tailando urbanizacija išstumia šventyklas. Facebook bando stabdyti išplėštų istorinių artefaktų prekybą, o Kobaino gitara turi naują savininką.Knygų iliustratorius ir rašytojas Kęstutis Kasparavičius tvirtina, kad nieko nedaro dėl vaikų – piešia ir rašo visų pirma sau pačiam. Augdamas dvare Vladislavos kaime, vaikystėje dailininkas turėjo 5 spalvų pieštukus, vėliau baigė chorvedytės mokslus, o šiandien dešimtys jo knygų išverstos į 26 pasaulio kalbas. Ved. Juta Liutkevičiūtė

Lekėčiai – mažoji Lietuvos kultūros sostinė. Inkilų šventėje lankosi ir apie būsimus renginius klausinėja Kotryna Lingienė.Menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės grojaraštyje atsiskleidžia moterų portretai.Festivalyje „Bang On A Can Marathon“ įvyko kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės kūrinio „Abisalė“ premjera. Apie kūrybą karantine, meditaciją ir giliausias vandenyno vietas klausinėja Vita Ličytė.Norint patekti į uždarą Klaipėdos uosto teritoriją reikalingas leidimas. Dalis miestiečių nėra matę nei masyvių uosto erdvių, nei... autentiškos freskos, likusios ant vieno iš pastatų. Apie ją nedaug žino ir freskų kūrėjai bei tyrinėtojai. Paslaptingu kūriniu domisi Adomas Zubė. Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras jaunimui apie koroną, seksą ir Darviną.Pasaulyje: Lenkijoje prezidentui ir valdančiajai partijai tęsiant homofobinę retoriką, LGBT temomis kuriantys menininkai jaučiasi persekiojami. Estų ir latvių kuratoriai paruošė parodą apie pamirštas, bet savu laiku visuomenėje žinomas latvių ir estų fotografes. Grafikė Eglė Tamulytė Šaltmira apkeliavo pasaulį, išbandė eilę dvasinių praktikų, priklausė satanistų bendruomenei, išmargino kūną simbolinėmis tatuiruotėmis, provokavo savo kūryba ir ant Lietuvos herbo užkėlė Vytę. Grįžusi iš Berlyno, šiandien Šaltmira jau metus gyvena gimtajame Griškabūdyje, apleistame pastate kuria meno erdvę, atsižadėjo praeities ideologijų ir rado ramybę krikščionybėje. Ved. Juta Liutkevičiūtė

Sociolingvistė Jogilė Teresa Ramonaitė sako, kad bendrinę lietuvių kalbą vartoja tik išdresiruoti kalbėtojai, o lietuviškai kalbantys nedrįsta patarti kalbos besimokantiems užsieniečiams. Kauno garso meno festivalis Corpi Sonori dedikuotas japonų diplomatui Čijunei Sugiharai. Ne visiems festivalio svečiams iš Japonijos tai pažįstama istorinė asmenybė. Pasakoja Kotryna Lingienė.Spėjama, kad kultinio rašytojo M. Houellebecq romanas „Seratoninas“ išpranašavo geltonųjų liemenių judėjimą Prancūzijoje – ir tai toli gražu ne pirmoji literatūrinė rašytojo pranašystė. Daugiausiai į užsienio kalbas verčiamą prancūzų autorių ir jo naujausią romaną aptaria prof. Vytautas Bikulčius ir vertėja Liucija Černiuvienė.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie karantiną, išnaudojimą ir religinį meną.Pasaulyje: #BlackLivesMatter judėjimas keičai viešąsias erdvės – verčiamos skulptūros, įamžinančios liūdnai pagarsėjusias imperializmo laikų asmenybes. Ne visiems Kauno modernizmo pastatų savininkams pakako pinigų euroremontui – ir gerai, nes autentiką išlaikiusiose erdvėse režisierius Karolis Kaupinis galėjo filmuoti „Nova Lituania“. Filme stebime, kaip tarpukario geografas Kazys Pakštas siūlo kurti atsarginę Lietuvą. Su K. Kaupiniu kalbamės apie tarp dviejų kylančią įtampą ir ką jos vidury daryti trečiam.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Prisimename aktorių Gediminą Girdvainį.Pagal Vaivos Rykštaitės knygą „Lizos butas“ Kaune sukurtas savarankiško pasivaikščiojimo maršrutas. Kotrynai Lingienei apie jį pasakoja Virginija Pranckietė.Naujoji Panevėžio kultūros ir istorijos žurnalo „Senvagė“ vyr. redaktorė Rasa Karvelytė gailisi, kad nebeturės progos pakalbinti J. Miltinio ar A. Šliogerio, tačiau tiki, kad ne mažesnė kūrybinė galia slypi ir miesto jaunimo gretose.Pasaulyje: protestai ir #BlackLivesMatter judėjimas JAV. Tel Avivo menininkai protestuoja prie Izraelio ministro pirmininko namų.Istoriko Simono Jazavitos komentaras apie totalitarizmų žalą ir pasipriešinimą režimui. Tapytoja Vilma Fiokla Kiurė ir rašytojas, Lietuvos literatūrinio gyvenimo metraštininkas Benediktas Januševičius 4 metus gyvena atokioje sodyboje Anykščių rajone. Nusivylę pokyčiais Vilniuje, menininkai rūpinasi sodybos priežiūra, augina sau maistą ir kitokio pasaulio po pandemijos nesitiki. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

56-ojo „Poezijos pavasario“ laureatas – poetas ir fotografas Alis Balbierius. Archyvinis Valentino Mitės pokalbis su rašytoju apie gamtą ir kūrybą.Maironio lietuvių literatūros muziejuje – ekspozicija apie lietuvių rašytojų atostogų kryptis ir kitus malonumus. Iš muziejaus pasakoja Kotryna Lingienė.Karantinui dar nepasibaigus, veiklą toliau tęsia fotografų – bet ne tik jiems skirta – pokalbių iniciatyva „Portfolio peržiūros“. Kalba fotografai Eugenijus Barzdžius ir Paulius Peleckis.Dėl karantino metu sustabdytos kūrybinės veiklos fotografas Martynas Sirusas pradėjo statyti šiltnamius, o aktorė Livija Krivickaite įsidarbino aukle. Indrei Kaminckaitei jie sako, kad nesijaučia išduodantys didįjį meną.Menotyrininkės ir vadybininkės Godos Giedraitytės komentaras apie kultūros renginių prodiusavimą periferijoje.Pasaulyje: Prancūzijos literatūros premija, nemokama nauja J. K. Rowling knyga, Ai Weiwei meno pagalba buria žmones, o komikas Jimmy Fallon atsiprašo už pasenusius juokelius.Nugriovus paskutinį Vilniaus taboro namą, viešoje erdvėje plinta diskusijos, komentarai ir juokai apie romus Lietuvoje. Kur baigiasi satyra ir prasideda patyčios svarsto komikas Domas Raibys, o sociologė Vita Kontvainė sako, kad humoras prisideda prie distancijos tarp dviejų grupių išlaikymo.Multikultūrinis dienos centras „Padėk pritapti“ jau 10 metų dirba su romų vaikais. Jo vadovės Inga Kreivėnaitė ir Agnieška Avin sako, kad vaikai čia randa saugią erdvę kalbėtis apie savo jausmus ir istoriją.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Neuromokslininkė Eglė Sakalauskaitė parašė mokslinį darbą apie susivėlusius plaukus - kaltūną. Objektu, įstrigusiu tarp mokslo ir prietarų, pasidomėjo Adomas Zubė.Ką paslaptingose rezidencijose veikia menininkai? Kotryna Lingienė kalbina „Rupert“ centre užsidariusias architektę Aistę Ambrazevičiūtę ir menininkę Mariją Nemčenko, kuri domisi gandrų migracija.1998 m. Andriaus Mamontovo ir SKAMP daina „Nieko panašaus“ tapo hitu. Iš to laiko šiandienos karantiną pasivijo ir naujai atgimė Ericos Jennings įdainuotas kūrinys „Because of You“.Pasaulyje: situacija Jungtinės Karalystės teatruose, jungtys tarp žmonių internete ir FM bangomis, virtualiai buriasi Afrikos rašytojai.Lietuvos šokio informacijos centro vadovės Gintarės Masteikaitės komentaras.Režisieriaus Ilja Kržanovskio kino projektas DAU specialiai tam pastatytame sovietiniame mokslo institute Ukrainoje filmuotas beveik 3 metus. Šį laiką institute gyveno į sovietmečio aplinką patekę 400 žmonių. To rezultatas – 15 filmų, kurių dalis šiandien prieinami viešai. DAU kritikuojamas dėl etikos pažeidimų, jo pristatymo renginiai uždrausti Berlyne ir Londone. Įspūdingo masto eksperimentą komentuoja Natalija Arlauskaitė, Edvinas Pukšta, Aistė Diržiūtė, Aušra Lukošiūnienė, Julius Zubavičius.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Vieną tos pačios savaitės dieną – trys skirtingi kultūros sektoriaus darbuotojų protestai. Ar tai demokratijos laimėjimas, ar kultūrininkams tiesiog nepavyksta susitarti? Menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės grojaraštyje – įgarsintas Theodoro Gericault paveikslas „Medūzos plaustas“. Menininkas Vytenis Jakas paminklą Vytautui Didžiajam Laisvės alėjoje vadina ideologiniu fantomu ir siūlo jį perkelti į karo muziejų. Istorikas Simonas Jazavita sako, kad paminklo nukėlimas sukeltų nereikalingą susipriešinimą. Domisi Kotryna Lingienė.Kompozitoriui Laimučiui Vilkončiui – 70.Filosofo Viktoro Bachmetjevo komentaras.Pasaulyje: pandemijos poveikis menininkams šiandien ir atsigręžus į istoriją – kokių meno šedevrų sulaukėme po maro ir ispaniškojo gripo protrūkių. Į muzikantės, aktorės ir komikės Giedrės Barauskaitės (GiedRé) koncertus Prancūzijoje pasiklausyti juodojo humoro prisodrintų dainų renkasi šimtai žiūrovų, socialiniuose tinkluose ją seka tūkstančiai, o debiutinėje komiksų knygoje Giedrė prancūzams aiškina, kaip atrodė jos vaikystė sovietinėje Lietuvoje. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Siekdami aiškesnio dialogo su valdžios atstovais, menininkai kasdien renkasi sudainuoti tylią dainą ir „pastovėti už kultūrą“ centrinėse miestų aikštėse.Karantinas leido naktiniam klubui įsikurti ir tiesiogiai transliuoti muziką šokėjams galerijose ir muziejuose. Bet kaip šokti vienam namuose ir kaip groti ne šokėjams, o kamerai?Menotyrininkė Aistė Paulina pasakoja, kaip amerikiečių miuzikle „Sunday in the park with George“ atsiskleidžia prancūzų dailininko Georges Seurat kūryba ir gyvenimas.Džiazo muzikantas, pianistas Dainius Pulauskas karantine pasitinka 60-metį.Apie drag kultūrą Lietuvoje su platformos „Balaganza“ įkūrėjais Vytaute Strumilaite ir Tomu Alenčikovu.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie Kauno modernizmą.Pasaulyje: Pulitzerio premijos garso žurnalistikos projektui „This American Life“ ir rašytojui Colsonui Whiteheadui.Ilgametė „Šiaulių krašto“ žurnalistė, rašytoja Nijolė Koskienė sako, kad karantino patirtis kūryboje jos nedomina – savo knygose ji renkasi aprašyti amžinas temas. Humoreskose autorė analizuoja brandžios moters gyvenimo akimirkas ir nesistebi, kad jos knygas moterys perka ne po vieną, o dešimtimis – lengvo ir žaismingo kalbėjimo sudėtingomis temomis lietuvių literatūroje trūksta. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Prisimename pedagogą, matematiką, KTU gimnazijos steigėją Bronislovą Burgį.Tarptautinės darbininkų dienos proga kalbamės su portalo „Gyvenimas per brangus“ redakcija. Ar visoms pažiūroms Lietuvos viešojoje erdvėje yra vietos?Rašytoja Laima Vincė karantino dienas Kuršių nerijoje leidžia rašydama dienoraštį.Londone gyvenanti muzikos prodiuserė ir kūrėja Gabrielė Griciūtė (Ymi) jau žino, ką reiškia tarsi personažui svetimas dainas dainuoti didžiausių muzikinių projektų scenose. Šiandien ji pristato pirmuosius debiutinio autorinio albumo kūrinius.Semiotiko Dmitrij Gluščevskij komentaras apie sąmokslo teorijas.Pasaulyje: abstrakcionizmo istoriją perrašo naujas dokumentinis filmas. Manoma, kad karžygė Mulan nebuvo tik legenda. Leidžiamas Simonos de Beauvoir romanas, iki šiol laikytas per daug intymiu viešinimui.Grupės „Saulės kliošas“ įkūrėjas ir būgnininkas, vaikų chirurgas Laurynas Šarkinas šiandien kryžkelėje: dėl pandemijos ir karantino muzikinės veiklos ateitis kol kas neaiški, o sveikatos apsaugos sistema ir darbu ligoninėje muzikuojantis medikas jau seniai jaučiasi nusivylęs.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

2020 – Lietuvos žydų istorijos metai, Vilniaus Gaonui – 300, o litvakų rašytojui Grigorijui Kanovičiui už kūrinį „Šėtono apžavai“ įteikta Britų tarybos įsteigta literatūros premija. Archyvinis pokalbis su rašytoju.Menotyrininkė Aistė Paulina Virbickaitė siūlo klausytis kūrinių, kuriuose apdainuota tik per skandalą išgarsėjusi Mona Lisa.Niujorke gyvenanti kompozitorė Simona Smirnova karantino metu muša asmeninius nuotolinių pamokų rekordus, o namuose jaučiasi kaip kūrybiniame erdvėlaivyje.Kaune kaip kine: miesto filmų biuras turi ką veikti ir karantino metu. Apie Kauną tarptautiniuose kino projektuose pasakoja filmų biuro vadovas Aurelijus Silkinis.Vertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie pasirinkimo laisvę ir privatumą pandemijos kontekste.Pasaulyje: menininkų iniciatyvos Žemės dienos proga, šiurpūs vaizdai ir naujienos iš pasaulio muziejų.Alytaus miesto teatro meno vadovė Andra Kavaliauskaitė kuria socialinį teatrą ir nesijaudina dėl to, kad jis gali būti nebeaktualus po 5 metų: „Jeigu tada nebereikės kalbėti apie kūno kultą, smurtą ir abortus, labai džiaugsiuosi. Bet labai abejoju, kad tos temos išnyks“.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Reportažas iš pirmojo autokino seanso Vilniuje.Kultūra nuotoliniu būdu – liūdnas paguodos prizas ar ateities vartojimo modelis? Aptariame į virtualią erdvę perkelto kultūros turinio privalumus ir trūkumus.„Daina yra namas, jis turi turėti pamatus, karkasą, sienas, stogą. Aš to pastatyti nemoku. Aš moku išpaišyti langines, gražiai apsodinti, paįvairinti fasadą“, – sako dainų kūrėja ir atlikėja Neda Malūnavičiūtė.Išskirtiniai istoriniai įvykiai gali palikti pėdsaką miesto architektūroje. Ar po šios pandemijos keisis privačių ir viešų erdvių planavimas?Šiuolaikinio meno kuratoriaus, rašytojo Valentino Klimašausko komentaras apie meną pandemijos metu.Pasaulyje: menas balkonuose, japonų kūrėjos Yayoi Kusama žinutė ir metai po Notre Dame katedros gaisro Paryžiuje.Tado Kazakevičiaus fotografijų serija apie Kuršių neriją „Tarp dviejų krantų“ Pasaulio spaudos fotografijos konkurso portretinių fotografijų kategorijoje laimėjo 3 vietą.Sezonas keičiasi, o madų nėra prieš ką demonstruoti. Kol nauja pavasario kolekcija dulka sandėliuose, su mados pasaulio atstovais kalbamės apie iššūkius, su kuriais susiduria ir greitosios mados gigantės, ir nišiniai vietos dizaineriai.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Garso menininkas Armantas Gečiauskas (Arma Agharta) pasirodo atokiausiose pasaulio vietose. Po 7 metus trukusių gastrolių Armantas tikisi, kad karantinas turės teigiamos įtakos kūrybai.Berlyne jau dešimtmetį veikia muzikos, meno ir bendruomenės erdvė „Panke“. Viena jos įkūrėjų Erika Šiekštelytė sako, kad Vokietijos valdžios reikalavimai kuriant kultūros klubą niekada nebuvo per dideli, o finansinis palaikymas krizės metu leidžia jaustis saugiai.Nors emocines problemas ne visada paprasta apibūdinti žodžiais, į menų – šokio, dailės, dramos, muzikos – terapiją vis dar žiūrima įtariai.Pasaulyje: Europos kino festivaliai atsisako keltis į internetą, Niujorko menininkai gauna paramą ir atšaukę renginius, o mokslininkai transformavo koronavirusą į muziką.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras.Ką sudėtingu istoriniu etapu iš savo lyderių nori girdėti piliečiai? Šalių vadovai kreipiasi į tautas – vieniems kalbas sakyti sekasi geriau, kiti praleidžia progą atliepti visuomenės poreikius. Aktorius ir režisierius Arvydas Dapšys karantine pasitinka ne tik Velykas, bet ir 60-ąjį jubiliejų. Pokalbis apie ryškiausius vaikystės prisiminimus ir įpročius, kurių nepavyko atsikratyti.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Kauno miesto savivaldybė stabdo jai pavaldžių kultūros įstaigų veiklą, tuo tarpu kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas sako pastebintis darbdavių piktnaudžiavimą turimomis teisėmis. Dirbant nuotoliniu būdu, bibliotekos rūpinasi ne tik skaitytojais, bet apsaugos priemonėmis medikams ir vietos bendruomenei. Pokalbis iš Kauno. Menotyrininkė Aistė Paulina Virbickaitė pristato kūrinius, kuriuose apdainuotas Pablo Picasso.Kaip pasaulinė pandemija ir karantinas veikia pasąmonę? Fotografė Neringa Rekašiūtė renka ir analizuoja karantino sapnus. Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras apie dovanų galią. Pasaulyje: kaip gyvena ir ryšį su auditorija palaiko dvi Latvijos ir Estijos kultūros įstaigos.Karantino laikotarpio patirtys: neeilinės, koncentruotos ir ryškios. Visai kaip poezijoje. Kultūros savaitės klausytojai skaito tekstus, kurie jiems padeda nurimti. Šiaulietis fotografas Vilmantas Dambrauskas įkūrė virtualią galeriją „Neatšaukti atidarymai“. Čia menininkas laikosi griežtos tvarkos ir džiaugiasi, kad kūrėjai auditoriją gali pasiekti apeidami ne visiems pažįstamas galerijų pasaulio taisykles. Ved. Juta Liutkevičiūtė. 

Gyvenimas po pandemijos, pokalbis su žurnalistu Modestu Patašiumi, atviras laiškas apie piliečių bendrą turtą ir orkestrantų gyvenimas karantino sąlygomis.Apie miestus literatūroje: kaip ir kokių rašytojų kūriniuose vaizduotas Kaunas. Karantinas orkestre: naujos darbo sąlygos prie grupinių repeticijų pratusiems muzikantams. Antrą karantino savaitę – dviejų žvaigždžių susitikimas menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės grojaraštyje. David Bowie dainuoja Andy Warholui. Teatro dienos proga Klaipėdoje įteiktos Padėkos kaukės. Sausio 13-ąją, nutrūkus Eglės Bučelytės vestai televizijos transliacijai, darbą tiesioginiame eteryje Kaune tuoj pat perėmė jos kurso draugas, žurnalistas Modestas Patašius. Už nuopelnus žurnalistikai apdovanotas M. Patašius pasakoja ne tik apie Sausio 13-ąją, bet ir tai, kaip atrado Danieliaus Dolskio kapavietę ir tapo didžiausios vagystės Lietuvos fotografijos istorijoje auka. Architektas ir semiotikas Justinas Dūdėnas rašo atvirą laišką bičiuliui Antanui, su kuriuo prieš 15 metų siekė išsaugoti „Lietuvos“ kino teatrą Vilniuje. Pasaulyje: Vokietijos valdžios pagalba menininkams ir nemokami kursai geriausiuose universitetuose. Menininkų ir auditorijos priartinimo iniciatyva Florencijoje. Kaip gyvensime pasaulinei pandemijai pasibaigus, po karantino išėję iš namų? Ar galima tikėtis, kad neįprastas ir neramus laikas pakeis visuomenę? Įžvalgomis dalijasi šalies kultūros veikėjai. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Johanui Sebastianui Bachui – 335.Živilė Diawara skaičiuoja, kokius nuostolius dėl koronaviruso pandemijos ir Lietuvoje įvesto karantino patirs kolegos iš šalies kūrybinių ir kultūrinių industrijų.Menotyrininkė Aistė Paulina Virbickaitė muzikos pagalba atveria Van Gogo asmenybę ir tapybos pasaulį.Komikas Paulius Ambrazevičius sako, kad pasaulinė pandemija ir karantinas – gera vieta ir laikas juokauti.Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras apie tai, kodėl Eurovizijos atšaukti neįmanoma.Pasaulio kultūros įstaigos siūlo vartotojams kultūros lobyną pasiekti iš namų, bet tuo pačiu metu sprendžia ir didėjančios interneto apkrovos problemą. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie tai, kodėl 30 Lietuvos laisvės metų geriausiai atspinti trisdešimtmečiai.

Menininkę Eveliną Paukštytę kalbina Adomas Zubė.

Teatro kritikė Goda Dapšytė apie cenzūrą Kinijos teatre.

Literatūrologė, vertėja, amerikos lietuvė prof. Violeta Kelertienė drauge su Maryte Racys pristato Žemaitės tekstų rinkinį „Marriage for Love“ anglų kalba. Kalbina Kotryna Lingienė.

Kultūros komentaras: vertėja Toma Gudelytė apie nacionalizmo įsitvirtinimą kalboje.

Klaipėdos jaunimo teatras ir režisierius Jonas Tertelis pristato dokumentinį spektaklį „Jūrinės šviesos“.

Prisimename rašytoją Kęstutį Navaką. Knygų mugės savaitgalio šurmulyje atsigręžiame į skaitytojus. Pasakojimas apie išskirtines patirtis su knyga. Slovėno Jašos Koceli pažintis su Lietuvos kultūra prasidėjo nuo „Baltos drobulės“, o pagilinta buvo Žalgirio varžybose. Dabar režisierius Nacionaliniame Kauno dramos teatre stato senovės graikų tekstais paremtą spektaklį „Elektra“. Pasaulio kultūros apžvalgoje: Rafaelio darbai po 500 metų pertraukos trumpam grįžta į Siksto koplyčią. Iš naujo atrastas Rembranto paveikslas. Užgavėnių tradicijos Portugalijoje: šventinės kaukės įtrauktos į UNESCO paveldo sąrašą.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie aimanas dėl rusiško Vilniaus.Paskelbti „Metų knygos rinkimų“ laimėtojai. Pokalbiai su autoriais.  Judesys, optimizmas ir darbas – trys temos, kurios lydi bendraujant su dailininku, nacionalinės premijos laureatu Stasiu Eidrigevičiumi.Ved. J. Liutkevičiūtė.

Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie aimanas dėl rusiško Vilniaus.

Pasaulio kultūros apžvalga: Rafaelio darbai po 500 metų pertraukos trumpam grįžta į Siksto koplyčią. Iš naujo atrastas Rembranto paveikslas. Užgavėnių tradicijos Portugalijoje: šventinės kaukės įtrauktos į UNESCO paveldo sąrašą.

Menotyrininkės Laimos Kreivytės komentaras.

Vis daugiau žmonių buriasi į keramikos dirbtuves, norėdami atsipalaiduoti, atsitraukti nuo rutinos ar net psichologiškai gyti. Kaip keramikos menas gali jungti žmones ir suteikti jiems erdvės kūrybai? 1990–aisiais Vilniuje pradėtas leisti kultūros savaitraštis „Šiaurės Atėnai“ mini veiklos 30–metį. Protų kovų vedėjas Robertas Petrauskas sako, kad po intelektualinio žaidimo žmonės namo negrįžta nei protingesni, nei kvailesni. Kaip ir kodėl protas pailsi protų mūšyje? Mobilios bažnyčios devintojo dešimtmečio Rumunijoje ant specialių bėgių buvo transportuojamos į miegamuosius rajonus ir ten paslepiamos. Bukarešte sukurtos fotoserijos autorius Anton Laub vieši Kaune.  Pasaulio kultūros apžvalgoje: blunkantis E. Munch „Šauksmas“, Luvras atveria duris naktį, V. Čerčilio tapyba ir kaip meno kūrinių stebėjimas padeda detektyvams.„ Teatro kritikė A. Kaminskaitė rašo: „Domino“ teatro repertuaras eliminuotas iš kritikų veiklos ir netgi diskusijų lauko, spektakliai nelankomi ir, žinoma, nerecenzuojami“. Tuo tarpu privatus komedijos teatras „Domino“ 2019 m. rudenį pristatė naują prekės ženklą ir išplėstą repertuarą. Aktyviai po Lietuvą gastroliuojantis ir bene didžiausią gerbėjų būrį socialiniuose tinkluose turintis šalies teatras ir po 13 metų veiklos kelia diskusijas apie tai, kas (ne)turėtų vykti scenoje. Studijoje „Domino“ teatro vadovė Diana Bukantaitė ir „Domino“ aktoriai Sakalas Uždavinys, Emilija Latėnaitė, Juozas Gaižauskas. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Sostinėje atidarytas grupės „Foje“ muziejus. Įeinate į barą, o jame – aktų piešimo dirbtuvės. Kauniečių reakcijas tokioje situacijoje stebėjo aktų dirbtuvių fotografas Vytis Šulinskas.„Taško teatras“ Klaipėdoje ir sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos teatras „Drugelis“ pristato bendrą spektaklį ir kviečia atsikratyti pasenusių stereotipų apie neįgaliuosius teatre.Išrinktos gražiausios metų knygos. Ar visada leidinių dizainas – skaitytojo patogumui?Filosofas Viktoras Bachmetjevas sako, kad mažą mecenatų skaičių Lietuvoje lemia ne finansai, o psichologija. Komentaras apie pinigus kultūroje.Pasaulio kultūros apžvalgoje: Naujosios Zelandijos ir Classic FM radijo stočių pokyčiai, nuo klimato kaitos galintys nukentėti paveldo objektai, kultūringos dovanos austrams, besirenkantiems visuomeninį transportą.Išrinktasis Vilniaus universiteto rektorius, istorikas prof. Rimvydas Petrauskas, siūlo nesureikšminti to, kad universitetui po 20 metų pertraukos vėl vadovaus humanitarinių mokslų atstovas. Profesorius daugiau kalba apie VU atvirumo visuomenei svarbą ir sako, kad tokia intelekto koncentracija negali užsidaryti universiteto sienose.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Įeinate į barą, o jame – aktų piešimo dirbtuvės. Kauniečių reakcijas tokioje situacijoje stebėjo aktų dirbtuvių fotografas Vytis Šulinskas. Su juo kalbėjosi Kotryna Lingienė.Artūro Novikovo nuotrauka.

UAB „Lietuvos kinas“ likviduojamas, kas sukaupta jo 12 tūkstančių kino juostų archyve? Pasakoja kino kritikė N. Kažukauskaitė.Kitąmet sostinėje planuojama atidengti paminklą prezidentui Antanui Smetonai. Menas tai ar politika?Naujasis Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovas Antanas Venckus.Atsižvelgiant į kultūrinės spaudos atstovų nepasitenkinimą, Seime svarstomas naujas žiniasklaidos rėmimo modelis. Jį kritikuoja ir žiniasklaidos, ir opozicijos atstovai.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras.Pasaulio kultūros apžvalgoje: muziejų finansavimo pokyčiai bei didėjanti lyčių nelygybė teatre Didžiojoje Britanijoje. Koronaviruso bei besitęsiančių protestų įtaka Honkongo meno laukui. Minint Aušvico metines – ar įmanoma mene perteikti Holokausto žiaurumą?Įsimintiniausiu Kauno menininku pripažintas teatro režisierius Gildas Aleksa mano, kad jeigu teatras prasideda nuo rūbinės, tai kultūra – nuo laiptinės.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus Kaune mini pirmojo vadovo Pauliaus Galaunės 130-asias gimimo metines. Klaipėdoje įteiktos Ievos Simonaitytės vardo premijos. Pokalbis su laureatais rašytoju J. Šikšneliu ir Klaipėdos universiteto mokslininkėmis S. Pocyte ir S. Kraniauskiene.LRT KLASIKOS radijo programai vadovaus komunikacijos specialistas Julijus Grickevičius.Minime Jono Meko mirties metines. Pokalbis su Meko bendražygiu, perkusininku Daliumi Naujokaičiu-Naujo.Menų specialybių studentai ir menininkai – šauktinių sąraše. Kaip jaunus muzikus veikia devyni mėnesiai be instrumento?Kompozitorius Giedrius Kuprevičius komentare aptaria visuomenėje nykstantį kultūros sluoksnį.Pasaulio kultūros apžvalgoje: skandalai „Grammy“ valdyboje, Didžiojoje Britanijoje mažėja studentų humanitarų, Australijos bibliotekos atsisako skirti baudas už pavėluotai grąžintas knygas.Aktorius, režisierius ir bardas Rolandas Kazlas kviečia į premjerą – spektaklį „Pamoka“ pagal E. Ionesco pjesę. Pokalbis apie mokymąsi, mokytojus ir būseną, kai scenoje šiek tiek pakyli nuo žemės.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Vido Morkūno knyga „Pakeleivingų stotys“ Metų knygos rinkimuose pretenduoja tapti geriausiu prozos kūriniu. Kaune atidarytas pirmasis kambarinių augalų plantariumas Lietuvoje. Čia įsikurs ir keletą metų veikianti augalų prieglauda. Planai Panevėžyje vietoje kino teatro „Garsas“ įkurti Stasio Eidrigevičiaus menų centrą patinka ne visiems. Iniciatyvinė piliečių grupė siekia išsaugoti kino teatrą ir siūlo naują menų centrą statyti kitur. Kasandros prakeiksmas iš graikų mitų persikėlė į šiandienos klimatologų gyvenimą. Kaip ir kodėl kultūros komentare aiškina klimatologas, VU doktorantas Justinas Kilpys. Pasaulio kultūros apžvalgoje: prieštaringai vertinamas „Oskarų“ nominantų sąrašas, pokyčiai Kanų kino festivalyje. Naujienos BTS ir David Bowie gerbėjams. Prancūzų rašytojas Pascal Bruckner sako, kad Vakarų pasaulyje laimė tapo naujuoju visuotiniu kvaišalu. Apie amžiną euforiją ir prievolę būti laimingam kalba psichologas Gintaras Chomentauskas, reklamos kūrėja Stefanija Jokštytė, filosofė Rūta Bagdanavičiūtė. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Apie klimato krizę galvojantis muzikantas Giedrius Širka jau nebetiki labdaringais koncertais. Kokie menininkų veiksmai iš tiesų turi įtakos auginant visuomenės ekologinį sąmoningumą? Giedrės Kazlauskaitės poezijos knyga „Gintaro kambarys“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“. Gatvės menininkų apipavidalinti senieji Kauno troleibusai paliko gatves. Koks tokių meno kūrinių likimas? Svarbiausi įvykiai pasaulyje: deganti Australija bei JAV ir Irano konfliktas.Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras apie JAV prezidento grasinimus sunaikinti kultūros paveldo objektus Irane. Džiazo muzikantas Vladimiras Tarasovas Lietuvos dailės muziejui dovanoja asmeninę meno kolekciją. Joje – nekonformistinis Sovietų Sąjungos menas.Sostinės „Kablio“ pastato paskirtį ruošiamasi keisti iš kultūrinės į administracinę. Apie „Kablio“ reikšmę alternatyvios kultūros gerbėjams pasakoja apžvalgininkas Domininkas Kunčinas, o plačiau miesto naktinę ekonomiką nagrinėja Vilniaus naktinio aljanso pirmininkas Mark Adam Harold.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Vytauto Kazielos knyga „Alyvmedžiai“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“.2020 metai paskelbti Čijunės Sugiharos metais. Apie Japonijos ir Lietuvos ryšius pasakoja Inga Pažereckaitė-Kalėdienė.2020-ieji pasaulio kultūroje: kam ruoštis ir ko tikėtis. Pokalbis su liaudies kultūros tyrimų žurnalo „Būdas“ redaktore Saule Matulevičiene apie prasidėjusius tautodailės metus. „Knygų šašlyko“ skandalu startavo Trakų – Lietuvos kultūros sostinės – metai. Kokiems kultūriniams iššūkiams ruošiasi senoji šalies sostinė domisi Indrė Kaminckaitė.2019-ųjų pasaulio kultūros apžvalga. Praėjusius metus Lietuvos kultūros ir visuomenės gyvenime apžvelgia meno kritikė Aistė Paulina Virbickaitė, istorikas Tomas Vaiseta, filosofas Paulius Gritėnas. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Kauno akcentų“ iniciatyva – Žaliakalnyje įamžinta išskirtinė šiame rajone gyvenusi senbernarė Bitė. Biotechnologas, profesorius Vladas Algirdas Bumelis sako, kad stresas yra varomoji visuomenės jėga. Pokalbis mokslininko 70-mečio proga. Ilgiausiai pasaulyje dirbantis karikatūristas, legendinio amerikiečių satyros žurnalo „,MAD“ bendradarbis Al Jaffe prisimena vaikystę Zarasuose. Kartu su tūkstančiais Lietuvos žydų dingo ir išskirtinė jų kultūra. Pasakojimas apie bandymą atgaivinti lietuviškąjį klezmer.Projekte „Laikinai atidaryta“ jauni kinematografininkai fiksuoja senus, mažų Lietuvos miestelių parduotuvėlių fasadus. Ką jie pasakoja apie esminius šalies pokyčius?Ritos Vileišytės Bagdonienės tėtis – Nepriklausomybės akto signataras Jonas Vileišis. Koks jausmas augti signataro šeimoje? Mokytojas Ričardas Jankauskas sako, kad mūsų laikais leonardai ir aristoteliai gimti jau nebegali. R. Jankauskas dėsto muziką Vilniaus licėjuje, vedė paskaitas apie modernųjį meną sostinės MO Muziejuje. Gal jis jau rado atsakymą, kaip patraukliai kalbėti apie meno istoriją? Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Mirė filosofas Arvydas Šliogeris.Įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos. Alvydo Šlepiko poezijos rinktinė „Mano tėvas žūsta“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“.  Viena užimčiausių Kauno kultūros įstaigų – Kauno menininkų namai. Pokalbis su jų vadove Rūta Stepanovaite.Ieškodami galimybių didinti profesionaliojo meno pasiekiamumą regionuose, Lietuvos šokio scenos profesionalai aplankė 56 šalies kultūros centrus. Socialinių mokslų daktarės Irenos Alperytės komentaras apie ateitį ir jos tyrimus. Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: „Žvaigždžių karų“ sagos pabaiga, Vatikano meno kolekcija. Kultūros ministerija premija įvertino rašytojo Andriaus Jakučiūno publicistiką žiniasklaidoje. Pokalbis su rašytoju apie kultūringas nuomones. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Dainos Opolskaitės „Dienų piramidės“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“. Romoje augęs Simonas Jurkevičius šiandien italų turistus priima Kaune, kuria muziką, rašo, o pirmieji jo tekstai išspausdinti dar žurnale „Genys“. Istorijos mokytoja Marija Serbinaitė pamokų metu vaikams bando paaiškinti, kad herojais buvo ne vien vyrai. Kaip sekasi tai padaryti, kai privalomų 12-okams žinoti asmenybių sąraše yra tik viena moteris?Kodėl visuomenė nemato žmonių su Dauno sindromu ar net bijo su jais bendrauti? Aktorius ir režisierius Darius Gumauskas pristato spektaklį „Mongolija“ apie Dauno sindromą turinčių žmonių gyvenimą. Filosofo Viktoro Bachmetjevo komentaras.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: prie sienos priklijuoto banano istorija, pabėgėlių situaciją primenanti prakartėlė Kalifornijoje, kovos prieš cenzūrą Kirgizijoje. Iš maisto ir kitų objektų instaliacijas ir piešinius kurianti menininkė Jolita Vaitkutė pristato pirmąją parodą #foodporn. 25 aktuose iš vaisių, daržovių ir arbatos nuogumo nėra – yra tik maisto produktai. J. Vaitkutė sako, kad nuogumas yra mūsų pačių interpretacija. Pokalbis apie interpretacijos ir cenzūros susidūrimą mene. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Jurgitos Jasponytės poezijos knyga „Vartai Auštrieji“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“.Andrėjos Tarandos tyrimas apie šiuolaikinę vienatvę ir intymumą – VDU menų galerijoje 101.Šiuolaikinio meno kūrėja Agnė Jokšė apdovanota „JCDecaux premija“ už darbą „Miela, drauge,“.Po to, kai Šiauliuose buvo uždarytas universiteto menų fakultetas, Zubovų rūmai liko tušti. Miesto bendruomenė diskutuoja, kokia gali būti rūmų paskirtis ateityje.Universitetas protestuoja, o rašytoja Giedrė Kazlauskaitė komentare svarsto, kodėl išsilavinimas yra amžina abejonė.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: keturi menininkai sulaužė Turnerio prizo tradicijas. Milanas Kundera – vėl čekas, o Vokietijos visuomenė pasipiktino savaitės pradžioje iškilusia instaliacija Holokausto tema.Prieš Kanų šokio festivalį – apie verslumą mene ir sutrūkinėjusį šiuolaikinio žmogaus ryšį su savo kūnu kalba urbanistinio šokio teatro „Low Air“ įkūrėjai, choreografai Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Metų knygos rinkimai“: apie Vaivos Grainytės poezijos knygą „Gorilos archyvai“. Kam ir kodėl giedoti šiandien? Bažnyčioje susibūrę jauni žmonės ėmė dainuoti senąsias sakralines giesmes ir susijungė į Gailestingumo šventovės ansamblį. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre atidaryta paroda „Kieta dalelė“ bando įvaizdinti iš ko susideda ir kaip atrodo oro tarša. Istorikė Giedre Mileryte-Japertiene pristato knygą „Kai Kaunas buvo Kaunas“. Premjera Klaipėdos dramos teatre – Oskaras Koršunovas pasakoja apie spektaklį „Klasė“.Antrasis XXI a. dešimtmetis artėja prie pabaigos. Koks jis buvo vizualiųjų menų zonoje? Apžvelgia menotyrininkė Agnė Narušytė.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: apie Polį Gogeną, žydų kultūros palikimą Nyderlanduose ir istorinį įvykį Vienos operoje. Rašytojai, nacionalinės premijos laureatei Vandai Juknaitei – 70. Visą savaitę vyko švietimo ir mokslo bendruomenės protestai, tuo pačiu metu prezidentūroje ir Kauno rotušėje apdovanoti geriausių disertacijų ir magistro darbų autoriai. Su kokiais lūkesčiais prie šalies mokslo bendruomenės prisijungia jaunieji akademikai?Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Metų knygos rinkimai“: apie Virginijos Kulvinskaitės romaną „Kai aš buvau malalietka“.Metai po režisieriaus Eimunto Nekrošiaus mirties. Adomas Zubė domisi, kokie Nekrošiaus kūrybos ir mąstymo pėdsakai išlieka šiandieniame kultūros ir visuomenės gyvenime.Su Ramūnu Zilniu apie muzikos naujienas: paskelbtas Grammy nominantų sąrašas, jame – ir lietuvių vardai. Grupė Coldplay atšaukia turą dėl klimato kaitos.Klaipėda – (ne)užšalęs kritinės minties uostas? Česlovas Burba lankosi trečiajame Klaipėdos kultūros forume.Tęsiame temą apie mobingą kultūros įstaigose. Kultūros ministerijos kanclerio Laimono Ubavičiaus komentaras.Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras apie boomerių ir zoomerių kartas.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: protestai dėl Romano Polanskio filmo Prancūzijoje, iškeliamas bronzinis Niujorko bulius, Kinija kritikuoja švedų PEN organizaciją.Dailininkas, avangardinės muzikos grupės „Ir visa tai kas yra gražu yra gražu“ įkūrėjas Artūras Šlipavičius-Šlipas sako, kad šiuolaikinė kultūra patiria didžiulį nuosmukį. Kalbamės apie tai, kodėl Šlipas laukia dienos, kai grius Europos Sąjunga ir kodėl performanso menas niekada neturėjo pasiekti galerijų.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Metų knygos rinkimai“: apie Jurgos Tumasonytės apsakymų knygą „Undinės“.Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta tapytojo Augustino Savicko 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda „Dirbtuvė. Kūrinio genezė“. Kaune – Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas, čia menininkė Vidmantė Černiauskaitė surengė performansą pagal M. Martinaičio „Kukučio balades“. Liudijimai apie mobingą kultūros ir švietimo įstaigose. Kaip jį atpažinti, kaip reaguoti ir kur kreiptis?Menotyrininkės Laimos Kreivytės komentaras.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: privalomos aplinkosaugos pamokos Italijoje, Pekine uždaryta knygų ir intelektualinių pokalbių vieta „The Bookworm“, internete populiarėjančios frazės „OK BOOMER“ reikšmė. Į visuomenės diskusijas apie partizanų kovos metodus ar jų dalyvavimą žydų žudynėse įsitraukia ir menininkai. Pokario metų Lietuvos istoriją naujuose filmuose analizuoja režisieriai Vytautas V. Landsbergis ir Šarūnas Bartas. Laidos ved. Juta Liutkevičiūtė.

Prasidėjo Europos šalių kino forumas Scanorama, kuriame numatytos ir Lietuvos kūrėjų premjeros. Kodėl užsienio kino kompanijos atvyksta filmuoti į Lietuvą. Pokalbis su Vilniaus kino biuro direktore Jūrate Pazikaite ir Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininku Kęstučiu Drazdausku. Kas šiandien perka meno kūrinius? Kodėl Naujoji Klaipėdos galerija įsikūrė verslo centre? Pasakoja galerijos vadovė Violeta Jusionienė.Užsienio kultūros apžvalgoje prisiminsime Berlyno sienos griūtį: po geležine uždanga Rytų ir centrinėje Europoje kurti filmai šiandien rodomi vakaruose; po sienos griūties vis dar stipriai skiriasi nuomonės - kiek dėmesio turėtų būti skiriama Rytų Vokietijos menininkams; metinių proga restauruotas kūrinys kuria dialogą, apie meno vertę ir istorijos liudijimą. Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras.Kokią alternatyvą visoms Vilniaus knygų mugėms sugalvojo Kaunas? Apie pirmąją meno leidinių mugę Kaune pasakoja viena iš jos sumanytojų Viktorija Mašanauskaitė-Rinkšelė.Prisimename prieš 25 metus režisieriaus Rimo Tumino pastatytą legendinį spektaklį „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Apie spektaklį kalba aktoriai Gediminas Girdvainis, Larisa Kalpokaitė, Sigitas Račkys, mecenatas Daumantas Todesas ir teatro kritikė Rūta Oginskaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė.

„Metų knygos rinkimai“: Marijus Gailius pristato distopinį romaną „ORO“.Kodėl visi estų architekto Vileno Kunnapu statiniai primena bažnyčias? Klausinėja Kotryna Lingienė. Pasitelkę dirbtinį intelektą, VU mokslininkai kuria elektroninę vertyklę ir tikisi aplenkti „Google“ vertėją. Domisi Indrė Kaminckaitė.Neramios nuotaikos Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre: iš pareigų traukiasi vadovas, kolektyvas nepatenkintas užimtumu ir nauju repertuaru, meno vadovas kritikuoja administraciją. Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie didžiausią Profsąjungų rūmų vertybę.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: gaisras sunaikino Shuri pilį Japonijoje, Čilėje galerijos vienijasi su protestuotojais, kultūros žmonės atkreipia dėmesį į Turkijos veiksmus Sirijoje. „Panevėžys ir buvo teatras“, – sako Albinas Keleris, etatiniu Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktoriumi tapęs dar mokydamasis vidurinėje. Per beveik 50 metų dešimtis vaidmenų teatre, kine ir televizijoje sukūręs aktorius vienoje scenoje vaidino ir su savo mokytoju J. Miltiniu.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Klaipėdos muzikinis teatras ruošiasi Eduardo Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ premjerai. Su režisieriumi Gyčiu Padegimu ir sopranu Rita Petrauskaite kalbasi Česlovas Burba.Su brazilų-olandų kilmės choreografu ir lėlininku Duda Paiva bendrauja Indrė Kaminckaitė.Kodėl kūryba nepadeda geriau pažinti pasaulio? Pokalbis su parodos „Pievų miltai“ autoriumi Antanu Zabielavičiumi.Trumpa, bet triukšminga Kauno popklubo „Smūtkeliai“ istorija domisi Kotryna Lingienė.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie aukštosios kultūros ir popkultūros draugystę.Pasaulio kultūros apžvalgoje: paveldo objektų apsauga karinių konfliktų metu, Bellinio teatro bankrotas Sicilijoje, protestai dėl Londono Nacionalinės Portretų galerijos ryšių su „British Petrolium“.Filosofas Mantautas Ruzas tyrinėja popkultūrą. Sėdom pasikalbėti apie tai, kas yra blogas vartotojas kapitalizmo eroje ir kodėl reikia itin kritiškai vertinti savo paties svajones. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Galerija (AV17) projektu „Apsilankymai“ netikėtose erdvėse supažindina su šiuolaikiniu menu. Domisi Indrė Kaminskaitė.Apie tarpdisciplininį lėtosios žurnalistikos projektą „Europiečiai“ su svečiais iš Olandijos Kaune bendravo Kotryna Lingienė.Eglė Grėbliauskaitė ir Aurelija Bulaukaitė parodoje „Mes turime būti ypatingai atsargūs“ atveria viešas paslaptis, galios sistemas ir nesusikalbėjimo prarajas Vilniaus dailės akademijoje.Pasirodė paskutinysis legendinio amerikiečių satyros žurnalo „Mad“ numeris. Su leidinio karikatūristu Al Jaffee Niujorke kalbėjosi Vita Ličytė.Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tyrėjos, filosofės Jurgos Jonutytės komentaras apie eiblizmą.Pasaulio kultūros apžvalgoje: „Booker“ premijos laureatai, Frankfurto knygų mugė ir Leonardo da Vinci tilto modelis realybėje.Klaipėdos Prano Domšaičio galerija kviečia į pokalbių ciklą „Rudens akademija“. Čia istorikai, menotyrininkai ir dailininkai pasakoja apie Klaipėdos krašto ir Kuršių nerijos kultūros paveldą. Domisi Česlovas Burba.Menininkas Kęstutis Grigaliūnas pristato neįprasto formato edukacinę parodą „Žaidimų galerija: viešnagė pas laureatus“.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

VDA parodų salėje „Titanikas“ veikia retrospektyvinė universalaus menininko Petro Repšio piešinių paroda. Su kūrėju kalbasi Indrė Kaminckaitė.Suklypęs medinukas Kauno centre – gėda ar gražu? Su gėdos architektūros dirbtuvių organizatoriais kalbasi Kotryna Lingienė.Režisierius Vytautas Puidokas festivalyje „Nepatogus kinas“ pristatė filmą „El Padre Medico“ apie lietuvių misionierių Aleksandrą F. Bendoraitį. Ar grius dar vienas nacionalinio herojaus mitas? Su poetu, Pulitzerio premijos laurėtu Vijay Seshadri festivalyje „Poetinis Druskininkų rudenuo“ kalbasi Evelina Stankūnaitė. Filosofo Viktoro Bachmetjevo komentaras apie Lietuvos humanitarinių mokslų Raudonąją knygą.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: filmo „Džokeris“ premjera ir Nobelio literatūros premijos laureatai. Šiemet minime prancūzų filosofės ir rašytojos Simonos de Beauvoir knygos „Antroji lytis“ 70-metį. Apie aktualumo neprarandančią feminizmo bibliją pasakoja Europos Humanitarinio Universiteto profesorė Almira Ousmanova ir humanitarinių mokslų daktarė Solveiga Daugirdaitė. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Apie koklinių krosnių saugojimą pasakoja archeologė Raimonda Nabažaitė.Žydų paveldo atminties kūrybinėse dirbtuvėse Kaune lankėsi Kotryna Lingienė.Kompozitorė Justė Janulytė pristato instaliaciją Nacionalinėje Dailės galerijoje.Prasideda Poetinis Druskininkų ruduo. Su jo organizatore Rūta Elijošaityte Kaikare kalbėjosi Evelina Stankūnaitė.Kodėl kai kurios mokyklos Kultūros paso programoje dar nėra panaudojusios nė euru iš jiems skirtų pinigų kultūrai aiškinasi Rita Giniūtė.Su naujo Valstybinio Jaunimo teatro spektaklio „Balkonas“ režisieriumi kalbasi Indrė Kaminskaitė.Nauja paroda MO Muziejuje apie 90-ųjų estetiką ir realybę „Rūšių atsiradimas: 90-ųjų DNR“. Pasakoja Austėja Kuskienė.Vitos Ličytės parengta pasaulio kultūros apžvalga: nauja Marcelio Prousto knyga ir Marinos Abramovič paroda Belgrade. Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras apie kadencijas – muzikoje ir politikoje.Sėskim ir pakalbėkim su šiuolaikinės muzikos atlikėja, smuikininke Lora Kmieliauskaite.Ved. Adomas Zubė.

Praėjusią savaitė paaiškėjo Nacionalinės koncertų salės, „Tautos namų„ architektūrinio konkurso nugalėtojas. Aptarsime laimėjusį projektą.Šią vasarą Kultūros ministerija pirmą kartą parengė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektą. Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija teigia, kad į jų pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Ji ir kitos 11 asociacijų pasirašė raštą, kuriame dėsto, kad su įstatymo projektu nesutinka. Laidoje — asociacijos pirmininkė Živile Diawara ir valdybos narys Vygintas Gasparavičius.Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie tai, kad Lietuvos paštas parduos 1893 metais statytą ir į Kultūros vertybių registrą įtrauktą Klaipėdos centrinio pašto pastatą, imta svarstyti, kas bus su jo bokšte įsikūrusi karilionu. Iš Klaipėdos pasakoja Česlovas Burba.Antradienį Lukiškių aikštėje pastatytas Laisvės kalvos maketas – tai 2017 metais konkursą laimėjusio skulptoriaus Andriaus Labašausko projektas. Kaip jaučiasi skulptorius, kurio idėjos dvejus metus realizuoti neleidžia nesibaigiantys teismo procesai, o prie pastatyto maketo būriuojasi protestuotojai? Apie tai su Andriumi Labašausku kalba Rita Giniūtė.Lietuvos Humanitarinių mokslų Raudonoji knyga -- taip vadinasi studija apie humanitarinių mokslų padėtį Lietuvoje. Su knygos autoriais dr. Nerija Putinaite ir dr. Vytautu Ališausku kalbėjosi Birutė Rutkauskaitė.Po Antrojo Pasaulinio karo žydų muzikos tradicija klezmer praktiškai išnyko. Etnomuzikologas Darius Bagdonavičius tyrinėja tai, kaip skambėjo Lietuvos žydų vakarėliai prieš karą. Ir kartu su grupe „Rakija Klezmer Orkestar“ bando atkurti lietuviško klezmer skambesį.Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras apie MO muziejaus tvorą.Vitos Ličytės parengta pasaulio kultūros apžvalga.Birutė Letukaitė — tarptautinio festivalio ir to paties pavadinimo teatro AURA įkūrėja ir vadovė, stebuklingomis aplinkybėmis sovietmečiu uždraustą modernųjį šokį atradusi kaunietė studijoje pasidalino ir istoriniais festivalio epizodais, ir šios scenos menų tendencijomis. Su ja kalbėjosi Kotryna Lingienė.Ved. Adomas Zubė.

Vienintelio profesionalaus improvizacijų teatro „Kitas kampas“ aktoriai šį savaitgalį pradeda naują sezoną. Teatro meno vadovas Kirilas Glušajevas atskleis improvizacijos paslaptis. Iš Kolumbijos grįžęs buvęs Bogotos meras Antanas Mockus papasakos apie filmą, sukurtą apie jo mamą Nijolę Ščivickas. Vilniaus dokumentinių filmų festivalį atidarantį filmą — „Nijolė“.Su japonų meno kolektyvu teamLab kalbėjosi Vita Ličytė. Jų skaitmeninės instaliacijos padeda pamatyti praeitį, dabartį ir ateitį.Apie praėjusį savaitgalį tarptautiniame menų festivalyje „Plartforma“ rodytą meninio kolektyvo iš Danijos „Recoil Performance Group“ performansą-instaliaciją „Mass–Bloom Explorations“, sukėlusią dalies žiūrovų pasipiktinimą, su jo atlikėja kalbėjosi Indrė Kaminskaitė.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras.Rūtos Dambravaitės parengta pasaulio kultūros temų apžvalga.O paskutinėje laidos dalyje – sėsime pakalbėti apie laisvą, ekstatinį šokį. Su Laisvo šokio vakaro organizatorėmis režisiere Kamile Gudmonaite ir choreografe Kamile Pundziūte ir kūno ir judesio terapeute Rita Karklyte kalbėsime, kaip mums gali padėti laisvasis šokis. Vedėjas Adomas Zubė.

Festivalyje „Muzika erdvėje“ kompozitorė Rita Mačiliūnaitė tyrinėja šiuolaikinę tėvystę. Su ja bendrauja Adomas Zubė. Radijo klausykla kviečia į pirmąjį trečio sezono susitikimą. Jo viešnia – radijo dokumentikos kūrėja iš Danijos Rikke Haud. Nidos forume „Europos migrena“ aptariamos ne tik politinės aktualijos, bet ir Berlyno sienos egzistavimo pasekmės. Apie forumą Česlovui Burbai pasakoja Antanas Gailius ir Florianas Schulleris.Ką žinome apie japonų persekiojimą ir gyvenimą koncentracijos stovyklose JAV? Po spektaklio „Buda palėpėje“ premjeros su režisiere Birute Mar kalbasi Adomas Zubė. Aktualūs pokalbiai iš tarptautinio modernizmo miesto forumo Kaune su Kotryna Lingiene.Filosofui Arvydui Šliogeriui – 75.Socialinių mokslų daktarės Irenos Alperytės komentaras. Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: ukrainiečių kino kūrėjas O. Sencovas – laisvėje. Pokyčiai Australijos meno mugėje „Sydney Contemporary“. Vokietijoje specialia programa jau ruošiamasi L. Van Bethoveno 250-osioms gimimo metinėms. Debiutiniame Pauliaus Senūtos romane „Sfera“ žvelgiame į gyvenimus tų, kuriuos tradicinėje visuomenėje laikytume keistuoliais. Romano veikėjai tiki, kad žemė plokščia ir keliauja lėktuvų bagažo skyriuje užsidarę dėžėje. Kaip pasėti abejonę tarp to, kas protinga ir kvaila? Pokalbis su autoriumi. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Gerda Jord pristato trečiąjį komiksą suaugusiems „Daugiabutis“.Kaip galerininkai ruošiasi Vilniaus galerijų savaitgaliui domisi Rita Giniūtė.Su Gerūta Griniūte aptariame operos premjerų savaitgalį. Pirmą kartą scenoje – „Kirkė“ ir „Andromeda“.Goda Jurevičiūtė bendrauja su kurdų poete Choman Hardi.Kotryna Lingienė kalbina išskirtinius festivalio „Kaunas Photo“ svečius.Architekto Mato Šiupšinsko komentaras apie architektūros kritiką.Pasaulio kultūros apžvalgoje: Man Booker literatūros premijos trumpasis sąrašas, Venecijos filmų festivalis, eksperimentinio vokalo festivalis Niujorke.Rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“ – diskusija su kultūros žurnalistais, dirbančiais didžiausiuose šalies žiniasklaidos kanaluose. Kaip patraukliai komunikuoti kultūros informaciją didelei auditorijai? Dalyvauja Monika Gimbutaitė (15min.lt), Jūratė Žuolytė (DELFI), Ramūnas Gerbutavičius („Lietuvos rytas“, lrytas.lt), Monika Petrulienė (LRT televizija). Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Latvių profesorė Una Bergmane tiria JAV užsienio politiką vienu sudėtingiausiu XX a. laikotarpių – kai griuvo Sovietų Sąjunga. Fluxus festivalis ir atnaujintas Jurgio Mačiūno kabinetas Kaune. Sostinėje atidengiama pirmoji pasaulyje Romualdo Kvinto skulptūra poetui ir dainų autoriui Leonardui Cohenui. Karklės gyventojų siekiu susigrąžinti po karo nugriautą bažnyčią domisi Adomas Zubė. Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie vidinį turizmą skatinantį žaidimą „Surink Lietuvą“. Pasaulio kultūros apžvalgoje: festivalis „Burning Man“ ir naujas, migracijai ir demokratijai skirtas muziejus Švedijoje. Ilgiausiai Lietuvoje veikiančios šokio mokyklos „Polėkis“ įkūrėja, buvusi balerina Elena Juodišienė klasikinio ir modernaus meno meistriškumo moko ilgiau nei 50 metų. Pokalbis apie baletą ir besikeičiantį požiūrį į kultūrą. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Prisimename aktorių Rimgaudą Karvelį. Nacionalinis Kauno dramos teatras ruošiasi 100-ajam sezonui. Pirmosios premjeros režisierių Gintarą Varną bei teatro vadovą Egidijų Stanciką kalbina Kotryna Lingienė. Iš Ganos kilusią amerikiečių avangardinio kino režisierę Akosua Adoma Owusu Salų kino stovykloje kalbina Vita Ličytė. Lina Margaitytė ir Marius Krivičius fotografuoja senas miestelių parduotuves. Jų fasadai pasakoja ir apie gyvenimo mažame Lietuvos miestelyje pokyčius. Su autoriais bendrauja Adomas Zubė. Filosofo Viktoro Bachmetjevo komentaras apie tris demokratijos banginius: politiką, žiniasklaidą ir visuomenę. Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: menininkus įkvepiantys protestai Honkonge, kylanti moterų autorių darbų vertė aukcionuose, ispanų operos žvaigždei Placido Domingo mesti kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo. Minime Baltijos kelio, o kartu ir Dainuojančios revoliucijos 30-metį. Kokiomis nuotaikomis tuo metu gyveno muzikų bendruomenė ir kodėl būtent dainos vienija tautas tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis? Mintimis dalijasi kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė ir muzikologas Viktoras Gerulaitis. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Prisimename prof. Leonidą Donskį – 2015 m. įrašytas filosofo komentaras apie didžiąsias visuomenės vertybes.Pasikeitus tvarkai, stojant į meninę specialybę, nebepakanka puikiai groti, dainuot, šokti ar vaidinti. Kylančiu akademinių rezultatų slenksčiu domisi Adomas Zubė.Vilniuje K. Škirpos alėjos nebėra. O ar liks K. Škirpos gatvė Kaune? Su istoriku Simonu Jazavita kalbasi Kotryna Lingienė.Apie naują vaidybinį filmą „Čia buvo Saša“ su režisieriumi Ernestu Jankausku bei prodiusere ir aktore Gabija Siurbyte kalbasi Indrė Kaminskaitė.Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras „Ramūnas Karbauskis ir moterys“.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: apie restorano „McDonald`s“ kovą su Koliziejumi Romoje ir gausiai statomus – bet tuščius – muziejus Kinijoje.Rašytoja, menotyros mokslų daktarė Kristina Sabaliauskaitė pristato pirmąją istorinio romano „Petro imperatorė“ dalį.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Klaipėdos Si:said galerijoje veikia Agnės Juodvalkytės paroda „Settling Dust“. Su menininke bendrauja Adomas Zubė. Nykstančių bažnyčių, pilių ir dvarų sodybų situaciją atspindi Raimondo Paknio LDK valdovų rūmuose veikianti ekspozicija „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“. Pasakoja Indrė Kaminckaitė. Austėja Kuskienė bendrauja su monografiją „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“ pristatančia menotyrininke Rasa Antanavičiūte. Kotryna Lingienė bendrauja su vienu ryškiausių Kauno gatvės meno kūrėjų Timotiejumi Norvila-Morfai. Ar kartu su Britanikos vaiduokliu dings ir jo užrašas – nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems? Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras „Būrėjos patarimai“ Agnei Zuokienei. Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: apie festivalius Edinburge, naikinamas knygas Turkijoje ir rašytoją, Nobelio premijos laureatę Toni Morrison. Neringos savivaldybės meno stipendiją laimėjo projektas „Sudėtinės miško dalys“. Jo autoriai kuratorė Jurga Daubaraitė ir architektas Jonas Žukauskas sako, kad gamta nebeegzistuoja – šiandien tai tėra vadybos ir susitarimo klausimas. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Išskirtines gitaras kuriantis Rapolas Gražys apdovanotas prestižiniame „Red Dot Design Award“ konkurse. Su juo bendrauja Austėja Kuskienė. Fake news – netikros naujienos – kaip meno kalba. Su parodų kuratore Egle Mikalajūne apie alternatyvias realybes kalbasi Kotryna Lingienė.Archeologių dovana gimtadienį švenčiančiai Klaipėdai – XIX a. silkių statinės.Ekskursija po „Vilniaus kontekstus” su projekto autoriais ir Indre Kaminckaite.Kultūros komentaras apie Neringos išskirtinio nekilnojamojo turto ateitį.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: Niujorko gentrifikacija, skulptoriaus Gustavo Vigelando atgimimas internete, Vudstoko 50-metis. Meno iniciatyvų erdvė „Editorial“ kviečia į susitikimų ciklą „Doppelgänger“. Čia šiuolaikinio meno kūrėjai kalba apie paraštines savo kūrybines veiklas. Kodėl ir kaip muzikantas tampa parodos kuratoriumi, o skulptorius – poetu? Pokalbis su iniciatyvos autorėmis Vitalija Jasaite ir Alberta Vengryte apie tai, ant kelių kėdžių galima sėdėti vienu metu. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Indrė Kaminckaitė bendrauja su Pietų Korėjos teatro režisieriumi Byung Wook Yang ir dramaturgu Jeady Kim.Austėjos Kuskienės pasakojimas apie Lukiškių kalėjimo komplekso ateities vizijas. Paskutinieji Thomo Manno festivalio atgarsiai – apie parodą „Gyventi smarkiai“ Nidos meno kolonijoje pasakoja Adomas Zubė. Apie taikų Šančių bendruomenės protestą – fotografijų parodą „Nemuno kelias“ – pasakoja Kotryna Lingienė.Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras apie tai, kaip priimti svečius prezidentūroje ir ne tik.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: Japonijos užsienio reikalų ministras padėkos raštu įvertino japonologo dr. Aurelijaus Zyko pastangas puoselėjant su japonų kalba ir kultūra susijusias iniciatyvas ir skatinant šalių bendradarbiavimą. Su buvusiu VDU Azijos studijų centro vadovu aptarsime, kaip aktualiausias šiandienos Lietuvos problemas spręstų (ir sprendžia) rytiečiai. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Apie atnaujintą Nacionalinės dailės galerijos nuolatinę ekspoziciją bei ją lydinčią parodą „Saldus ateities prakaitas“ pasakoja Indrė Kaminckaitė.Klaipėdoje vyksta nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“. Adomas Zubė apie dainų išsaugojimą bendrauja su folkloro ansamblio „Samylų senolės“ vadove Gražina Gutmaniene.Austėja Kuskienė aiškinasi, kam reikalinga ir kokius darbus dirbs Lietuvos dizaino taryba.Naujausias Kauno akcentas – senbernarės Bitės skulptūra. Su jos autoriumi Luku Šiupšinsku Kotryna Lingienė kalbasi apie Bitę ir nevienodai vertinamą Kauno akcentų iniciatyvą.Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras apie performansų eros pabaigą. Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: protestai dėl bibliotekų Esekso grafystėje, tarptautiniai architektūros apdovanojimai, Švedijos kultūrininkų susirūpinimas klimato kaita.Sausį pradėjęs veikti Baltijos kultūros fondas paskelbė pirmuosius finansavimo rezultatus. Fondas remia tas Lietuvos, Latvijos ir Estijos iniciatyvas, kurios skleidžia žinią apie Baltijos šalių kultūrą užsienyje. Bet ką vieni apie kitus žinome patys? Komentuoja Lolita Jablonskienė, Valentinas Klimašauskas, Aušrinė Žilinskienė. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Kuršių mariose nuskendo istorinis kurėnas. Audros metu dingo jo statytojas, kapitonas, Jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius. Iš Smiltynės pasakoja Adomas Zubė.Kauno bienalė ir „Galerie Uberall“ steigėjas Andrej Polukord kviečia į ekskursiją. Garsus joje užfiksavo Kotryna Lingienė. Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Jurga Tumasonytė pristato apsakymų rinkinį „Undinės“, aptariame jį su autore bei literatūros kritike Virginija Cibarauske. Vertėjui Corneliui Helliui už lietuvių literatūros vertimus į vokiečių kalbą įteikta Austrijos valstybės premija. Su laureatu kalbasi Austėja Kuskienė. Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie Liublino unijos palikimą šiandien. Antikvaro dvare Vilniuje Giedrė Derenčienė pristato naratyvinę instaliaciją „Kriminalistikos inspektoriaus kambarys“. Čia lankosi Indrė Kaminckaitė. „Jeigu XXI amžius yra biologijos amžius, menas ir kultūra buvo, yra ir bus visada“, – sako profesorius, biotechnologas, verslininkas, Izraelio garbės konsulas Vladas Algirdas Bumelis. Jo 70-mečio proga LMA Vrublevskių bibliotekoje atidaryta paroda bei pristatyta knyga „99+1%”. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

62 kartą Alantoje vyksta „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas, o žurnalas „Santara“ mini 30-uosius leidimo metus. Sostinės parodų centre „Rupert“ pristatoma viena paskutiniųjų Jono Meko idėjų parodai. Kaune lankosi Jeilio universiteto prezidentas Peter Salovey.Šeiko šokio teatras pristato spektaklį-ekskursiją „Užpustyti“ apie klajoklišką Kuršių Nerijos istoriją. Filosofo Viktoro Bachmetjevo komentaras apie profesionalius protestuotojus. Rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“ – apie VU Klasikų asociaciją pasakoja doc. dr. Nijolė Juchnevičienė ir dokt. Tomas Riklius. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Dešimtmetis Kasparas Jasas sostinės galerijoje ARgenTum kviečia į pirmąją parodą „Ateinu linijomis“. Nacionalinė Meksikos fonoteka tikina radusi radijo laidos įrašą, kuriame skamba iki šiol niekur negirdėtas menininkės Fridos Kahlo balsas. Pasaulio kultūros naujienų apžvalga. Kauno regioniniame valstybės archyve veikia paroda „Kauno priemiesčių istorija. Vilijampolė - nuo dvaro iki miesto”. Pasakoja Kotryna Lingienė.Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras apie gatvės politikos dienas. Adomas Zubė apie Klaipėdos lėlių teatro premjerą – spektaklį vaikams „Namai“.Robertas Narkus įkūrė menininkų dienos centrą „Autarkia“, kuravo eksperimentinės stovyklos „eeKūlgrinda“ veiklą, įsteigė Vilniaus Patafizikos institutą, sumąstė projektą „Vizionerius.lt“, rengė parodas ir dalyvavo rezidencijose skirtinguose Europos miestuose. Su Robertu kalbamės apie kerštą ir kompromisą, pinigus ir planavimą. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Latvijoje praėjo Bažnyčių naktis, atvėrusi slaptus kultūros ir religijos vertybių fondus. Pasakoja Arūnas Vaikutis. Tapytojas ir pianistas Viktoras Paukštelis Klaipėdoje kviečia į parodą „Ornitologo sapnas“. Su juo bendrauja Adomas Zubė.Kaune prasidėjo edukacinis šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“. Kotryna Lingienė bendrauja su festivalio sumanytoju Gildu Aleksa ir svečiu iš Italijos Giorgio Bertolotti.Startuoja Kauno bienalė. Apie jos kelionę ir tarpines būsenas pasakoja renginio vadovė Kotryna Žemaitytė ir kuratorė Neringa Stoškutė.Menotyrininkė Agnė Narušytė komentare recenzuoja lietuviškąją benzopjūklų simfoniją.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“ – meno mugėje „ArtVilnius“ geriausia jaunąja menininke pripažinta vaizdo instaliacijų kūrėja Laura Sabaliauskaitė. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Pirmąją vasaros dieną – Adomo Zubės pasakojimas apie tai, kaip Klaipėda bando nusikratyti tik vasaros miesto įvaizdžio.Apie urbanistinę sodininkystę Kaune – Šilainių sodus – Kotrynai Lingienei pasakoja Evelina Šimkutė. Šalies kino teatrus pasiekė Arturo Jevdokimovo dokumentinė juosta „Second hand“ apie lietuvių emigrantų gyvenimą ir dėvėtų rūbų perpardavimo verslą Jungtinėje Karalystėje. Su režisieriumi bendrauja Austėja Kuskienė. Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Socialinių mokslų daktarės Irenos Alperytės komentare – šlovė Z kartai.Japonijoje jau kurį laiką egzistuoja paslauga, leidžianti išsinuomoti draugų gimtadienio vakarėliui ar pasisamdyti romantinį partnerį savaitgaliui tėvų namuose. Mokėti žmonėms už tai, kad susitiktų su jumis ir pasidalintų vertinga profesine ar gyvenimiška patirtimi galima ir Lietuvoje. Tokia paslaugą siūlo mobilioji aplikacija „HumansApp“. Apie naują žmogiškųjų santykių rinką kalba „HumansApp“ įkūrėjai Gabija Grušaitė ir Ronaldas Buožis, filosofas Ugnius Babinskas ir ekonomistė Ieva Valeškaitė. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Su Zanu Hoffmanu, garso menininku iš Kentukio, Europos kultūros sostinės forume Kaune susitiko Kotryna Lingienė. Lietuvai kūrybiškumo konkurse „Jaunieji liūtai“ šiemet atstovaus Aistė Jakimavičiūtė-Bikauskė ir Ugnė Balčiūnaitė. Apie konkurse laimėjusią idėją su jomis kalbasi Indrė Kaminckaitė.Klaipėdos festivalyje „TheAtrium“ svečiuojasi Nigerijos teatro kūrėjas Jerry Adesewo, su juo kalbasi Adomas Zubė. Lietuvos rašytojų sąjunga Vilniaus miesto savivaldybės prašo pakeisti planus ir nenukelti prieštaringai vertinamo rašytojo Petro Cvirkos paminklo. Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie Lietuvoje filmuotą HBO serialą „Černobylis“.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Režisierė Kamilė Gudmonaitė, dramaturgė Teklė Kavtaradzė ir kompozitorius Dominykas Digimas sostinės Jaunimo teatre pristatė eksperimentinį garso spektaklį „Sapnavau sapnavau“. Čia skamba dokumentiniai nuteistųjų iki gyvos galvos ir aukų artimųjų liudijimai. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Lėlių teatrų festivalyje „Materia Magica“ spektaklis suaugusiems „Lankymo valandos baigtos“ nagrinėja mirties bausmės temą. Su režisieriumi Arielu Doronu kalbasi Adomas Zubė.Kaunas ruošiasi minėti kiemų šventę. Apie bendrystę ir jos tausojimą Kotrynai Lingienei pasakoja Kiemo galerijoje gyvenanti Lietuvos ir Izraelio pilietė Bella Shirin. Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Poetės Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie bažnyčios ir LGBT bendruomenės santykį. Trečią kartą rengiamame tarptautiniame Panevėžio forume – dėmesys kultūrai. Miesto mito reikšmę, asmeninės iniciatyvos svarbą ir kultūros naudą ekonomikai aptars pranešėjai iš kaimyninių šalių ir kitų Lietuvos miestų. Tiesioginėje transliacijoje apie Panevėžio kultūrinį gyvenimą kalbėsimės su dailininku Tomu Rudoku, kultūros žurnaliste Rasa Karvelyte, menininku Ray Bartkumi ir forumo organizatore Rūta Jančyte.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Prasideda 58-oji Venecijos šiuolaikinio meno bienalė. Lietuvai čia atstovauja Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės šiuolaikinė opera „Saulė ir jūra“. Su menininkėmis bendrauja Austėja Kuskienė. Apie Poezijos pavasarį. Tai poezijos skaitymai, vykstantys memorialiniame skulptoriaus Juozo Zikaro muziejuje. Apie Zikarų šeimą iš jų namų Kaune pasakoja Kotryna Lingienė.Violončelininkas Valdas Povilaitis kiekvieną sekmadienį iš Širvintų atvažiuoja į Klaipėdą. Tam, kad susitiktų su vaikais, kurie kartu su tėvais mokosi groti violončele. Iš Klaipėdoje vykstančio Violončelės festivalio pasakoja Adomas Zubė.Šalies spaudos fotografams išdalinti „Auksiniai kadrai“. Kokią politinių, socialinių ir kultūrinių įvykių mozaiką sudėlioja šių metų „Lietuvos spaudos fotografijos“ dalyvių darbai – Indrės Kaminckaitės pasakojime.Humanitarinių mokslų daktaro Tomo Kiaukos komentaras apie Klaipėdos kultūros bendruomenės bandymą rasti svetingą miesto erdvę kūrybai. Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Kanados klinikinis psichologas Jordanas B. Petersonas prieš kiek daugiau nei trejus metus buvo mažai kam žinomas Toronto universiteto profesorius. Šiandien socialiniuose tinkluose jį seka ir jo knygą „12 gyvenimo taisyklių. Chaoso priešnuodis“ skaito milijonai. Bet kodėl šiam profesoriui Švedijos užsienio reikalų ministrė pasiūlė „šliaužti atgal po savo akmeniu“? Vieną ryškiausių šių dienų viešųjų intelektualų aptarsime su jo knygos vertėja Daiva Vilkelyte, TSPMI doktorantu Aivaru Žukausku ir psichologu Gediminu Tumėnu. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Lauros Švedaitės laiškai ateities žmonėms. In memoriam kompozitorius Vytautas Laurušas. Asmik Grigorian – geriausia operos solistė pasaulyje. Vilniuje vyksta antroji tarptautinė kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų paroda „Heritas“. Kauno centrinio pašto pastatas paskelbtas kultūros paveldo objektu. Menininkas Tadas Černiauskas sostinėje pristato tarptautinio pripažinimo sulaukusią interaktyvią balionų instaliaciją „Step into the Art“. Filosofo Viktoro Bachmetjevo komentaras „Teisingos emigracijos referendumas“ apie du kartu su prezidento rinkimais organizuojamus referendumus. Laidos ved. Juta Liutkevičiūtė.

Klaipėdos muzikinis teatras ruošiasi švęsti dirigento Stasio Domarko 80-ąjį jubiliejų. Įsibėgėjo 19-oji Lietuvos bibliotekų savaitė. Alma Valantinienė su Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininke Jolita Steponaitiene aiškinasi, ką reiškia savaitės šūkis „Ateik – sužinok ir išmok“.„Post“ galerijoje Kaune veikia garso meno renginių ciklas „Corpi Sonori“. Pirmasis ciklo ėjimas – maskviečio VTOL garso objektų paroda. Režisierius Naubertas Jasinskas ir dramaturgė Dovilė Zavedskaitė pristatė spektaklį „Orfeo. Miesto šviesos“ šiuolaikiškai interpretuodami Orfėjo ir Euridikės mitą. Apie sostinės Sapiegų parko rekonstrukciją komentare „Patiuninguoto baroko scenarijai“ svarsto menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė. Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Festivalyje „Jauna muzika“ šiemet dalyvavusi šveicarų menininkė ir rašytoja Salome Voegelin kviečia apie pasaulį mąstyti per garsą ir griauti sustabarėjusią muzikos sampratą. Ji sako, kad kitoks santykis su garsu gali išmokyti taikaus sugyvenimo globaliame pasaulyje taisyklių. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Su naujai išrinkta Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininke, poete, prozininke ir vertėja Birute Jonuškaite-Augustiniene kalbasi Alma Valantinienė. Kaune minint tarptautinę kultūros dienos apdovanoti miesto teksto, judesio, vaizdo meistrai bei meistrės. Tarp laureatų – fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas, su juo kalbėjosi Kotryna Lingienė. Vienas ryškiausių Klaipėdos bauhauso pavyzdžių – Vytauto Didžiojo gimnazijos pastatas. Praėjusią vasarą vykusio remonto metu sudarkytas unikalus jo interjeras. Iniciatyvos „Narrative 4“ autoriai iš JAV tiki, kad gyvas apsikeitimas istorijomis turi nepaprastą galią pažadinti empatiją ir padaryti pasaulį geresniu. Apie nemokamas atostogas svetur ir visuotinę makdonaldizaciją komentare svarsto medijų kritikas Karolis Klimka. Pasaulio kultūros naujienų apžvalga. Nurimus reakcijoms dėl Paryžiaus Notre Dame katedros gaisro, laidoje aptarsime kultūros simbolių veikimą – kaip architektūros ar kiti meno darbai tampa ištisos civilizacijos simboliais, kokią funkciją jie atlieka visuomenėje ir kodėl suvienija įvairių pažiūrų žmones. Tai aptarsime su kultūros istoriku Aurimu Švedu, nuolatine Lietuvos atstove prie UNESCO, ambasadore Irena Vaišvilaite ir Prancūzijoje gyvenančiu lietuviu Miku Malkovu. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Ar novatoriški sprendimai teatre tėra ilgai pamirštos senos idėjos? Pokalbis su „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatu, dramaturgu Aleksandru Špilevojumi bei „Apeirono“ teatro įkūrėja Greta Gudelyte. Austrų rašytojas Robert Menasse pristato romaną „Sostinė“. Kūrinys, žvelgiantis į šiuolaikinę Europą, apdovanotas svarbiausia vokiečių kalba kuriamos literatūros premija „Deutsche Buchpreis“. Balandžio 13-ąją minima pasaulinė vinilinių plokštelių parduotuvių diena (Record Store Day). Kotryna Lingienė kalbasi su Kaune įspūdingas plokštelių kolekcijas sukaupusiais melomanais. Interviu su kino režisiere Sudabeh Mortezai, kurios filme „Džoja“ pasakojama apie į prekybos žmonėmis ratą įstrigusias nigerietes. 440-ąjį gimtadienį švenčiančio Vilniaus universiteto profesorius, matematikas Rimas Norvaiša komentare svarsto apie pasaulį be universitetų. Pasaulio kultūros naujienų apžvalga. Apklausos, komentarai, diskusijos socialiniuose tinkluose ir privatūs pokalbiai – visur galime ir net esame skatinami reikšti savo nuomonę. Bet ar kiekviena nuomonė vertinga ir, galų gale, kam visos jos įdomios? Apie tai svarsto žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Aurelijus Katkevičius, Vilniaus licėjaus mokytojas Ričardas Jankauskas, MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė, psichologė Lina Rasimaitė ir gydytojas Andrius Černauskas. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Vilniaus Rotušėje atidaryta menininko Evaldo Janso tapybos, objektų, fotografijos ir video meno paroda. Viktorijos Gorbutenko projektas „Išnykę kaimai“ primena, kaip dėl kolektyvizacijos nyko Lietuvos kaimai ir rūpinasi jų atminties palikimu šiandien. MO muziejuje atidaroma ekspozicija „Gyvūnas – žmogus – robotas“ analizuoja žmonių santykį su kitomis rūšimis ir technologijomis. Apie parodą kalba muziejaus direktorė Milda Ivanauskaitė ir parodos kuratorės Ugnė Paberžytė bei Erika Grigoravičienė. Paskelbti kultūros projektų finansavimo rezultatai programoje „Iniciatyvos Kaunui“. Pinigų dalybos sukėlė daug nepasitenkinimo. Apie tai Kotryna Lingienė kalbasi su nepriklausoma tarp Lietuvos ir Berlyno dirbančia kuratore Vaida Stepanovaite. Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie tai, kaip išradingai prašyti pinigų kultūros iniciatyvoms. Pasaulio kultūros naujienų apžvalga. Dokumentinio filmo kūrėjas Vitalijus Manskis filme „Putino liudininkai“ bando atsakyti į klausimą, kaip niekam nežinoma politinė Vladimiro Putino figūra per trumpą laiką tapo Boriso Jelcino favorite ir prieš pat 2000-uosius perėmė Rusijos prezidento postą. Su režisieriumi kalbasi Mindaugas Klusas. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Prisimename kompozitorių Anatolijų Šenderovą, rašytoją ir Afganistano karo veteraną Zigmą Stankų bei poetą, scenografą, dailininką Aurijų Radzevičių. Kovo 29-ąją išdalinti Auksiniai scenos kryžiai. Ceremoniją ir laureatus aptarsime su apdovanojimų komisijos pirmininke, teatro kritike Ingrida Ragelskiene. Poetas Gintaras Grajauskas socialiniame tinkle per mažiau nei valandą surinko pinigus, reikalingus Sabinos Brilo eilėraščių knygos leidybai. Apie alternatyvius leidybos būdus su juo kalbasi Adomas Zubė. Berlyne vyksta vienas svarbiausių Europoje šiuolaikinės muzikos festivalių „MaerzMusik“. Čia įvyko ir nacionalinės premijos laureatės Justės Janulytės kūrinio premjera. Įspūdžiais iš koncerto dalijasi muzikologė Jūratė Katinaitė. Viktoro Bachmetjevo kultūros komentaras apie sostinės šaligatvius, pėsčiuosius, automobilių vairuotojus ir policiją. Pasaulio kultūros naujienų apžvalga. Aktoriai Jovita Jankelaitytė ir Mantas Zemleckas už vaidmenis Gintaro Varno spektaklyje „Getas“ (Kauno dramos teatras) apdovanoti „Fortūnos“ statulėlėmis ir nominuoti Auksinių scenos kryžių nepagrindinių vaidmenų kategorijose. Su jais pasikalbėti sėdo Kotryna Lingienė. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Prisimename kompozitorių Anatolijų Šenderovą, rašytoją ir Afganistano karo veteraną Zigmą Stankų bei poetą, scenografą, dailininką Aurijų Radzevičių.Kovo 29-ąją išdalinti Auksiniai scenos kryžiai. Ceremoniją ir laureatus aptarsime su apdovanojimų komisijos pirmininke, teatro kritike Ingrida Ragelskiene.Poetas Gintaras Grajauskas socialiniame tinkle per mažiau nei valandą surinko pinigus, reikalingus Sabinos Brilo eilėraščių knygos leidybai. Apie alternatyvius leidybos būdus su juo kalbasi Adomas Zubė.Berlyne vyksta vienas svarbiausių Europoje šiuolaikinės muzikos festivalių „MaerzMusik“. Čia įvyko ir nacionalinės premijos laureatės Justės Janulytės kūrinio premjera. Įspūdžiais iš koncerto dalijasi muzikologė Jūratė Katinaitė. Viktoro Bachmetjevo kultūros komentaras apie sostinės šaligatvius, pėsčiuosius, automobilių vairuotojus ir policiją.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Aktoriai Jovita Jankelaitytė ir Mantas Zemleckas už vaidmenis Gintaro Varno spektaklyje „Getas“ (Kauno dramos teatras) apdovanoti „Fortūnos“ statulėlėmis ir nominuoti Auksinių scenos kryžių nepagrindinių vaidmenų kategorijose. Su jais pasikalbėti sėdo Kotryna Lingienė. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Kaunas švenčia frankofonijos mėnesį – Kotrynos Lingienės pokalbis su filosofo Emanuelio Levino sūnumi Michaeliu Levinu. Šiuolaikinės skulptūros kelionės po šiaurės Žemaitiją. Galerijos (AV17) paroda „Infuzija“. Prasidėjo „Kino pavasaris“, o programa „Kurk Lietuvai“ skaičiuoja, kad apie milijoną šalies gyventojų vis dar neturi techninės galimybės matyti profesionalų kiną. Parodų kuratorių problemos kitoje gaublio pusėje. Pokalbis su Niujorko Morgano bibliotekos ir muziejaus kuratore Austėja Mackelaite. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Pasaulio kultūros naujienų apžvalga. Kokie pokyčiai laukia daugiausiai padalinių turinčių šalies muziejų? Aiškinamės su naujais jų vadovais Rūta Kačkute (Lietuvos nacionalinis muziejus) ir Arūnu Gelūnu (Lietuvos dailės muziejus). Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Buvo brandus socializmas, viskas apleista, Vilnius nutriušęs, žmonės pavargę, gyvenome tokioje blausioje atmosferoje. Natūralu, kad visa tai atėjo ir į paveikslus“, – sako tapytojas Mindaugas Skudutis, minintis 70-mečio sukaktį.„Tarp pilkų debesų“ sulaukė tiek populiarumo tikrai ne dėl turinio ar meninės vertės. Filmas yra geros reklaminės kampanijos produktas“, – apie naujausią Lietuvos kino premjerą sako kino kritikė Santa Lingevičiūtė.„Video istorijos internete – lyg į vandenyną išmesti pranešimai buteliuose. Žmonės rašo ir pasauliui siunčia begales žinučių, o aš renku tas žinutes ir kuriu filmus“, – savo kūrybos principą apibūdina „Nepatogaus kino festivalyje“ viešintis režisierius Dominic Gagnon. „Pastaraisiais metais Ukrainos meno rinkoje buvo jaučiama stagnacija – žmonėms buvo tikrai ne iki meno. O dabar rinka jau po truputį atsigauna“, – sako meno projektų kuratorė Eva Bakienė, Vilniuje pristatanti paslaptingiausią ukrainiečių menininką Igorį Gubskį.Apie nelengvai persodinamas svetimas idėjas, kultūrą bei meno ir žodžio laisvę savo komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.„Neturiu rašymo rutinos, kuriu retai, bet dažniausiai eilėraščiai ateina vaikštant po Vilnių“, – sako poetas Marius Burokas. Jo eilėraščių rinkinys „Švaraus buvimo“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose.Tradiciniai ilgieji susitikimai „Sėskim ir pakalbėkim“. Lankysimės dailininko Mindaugo Skudučio dirbtuvėje. Vilniaus rotušėje veikia jubiliejinė paroda, skirta vilnietiškajai šio dailininko kūrybai.

„LRT projektas 100 valandų Lietuvai”. Laida „Kultūros savaitė” sveikinasi iš Lukiškių aikštės. Diskusija apie miesto veidą, viešųjų erdvių kūrimą. Laidos svečiai: miesto antropologė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentė Jekaterina Lavrinec, Lietuvos architektų rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė, miesto planavimo visuomenės komisijos pirmininkas, Statybos ir architektūros teismo ekspertų sąjungos vadovas Gintautas Tiškus, Vilniaus miesto plėtros departamento dirketoriaus pavaduotoja Rūta Matonienė ir Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorius Gediminas Rutkauskas. Vedėjos Raminta Jonykaitė ir Gailutė Jankauskienė.

Nidoje tęsiasi Thomo Manno menų festivalis. Dviejų menininkų – Beno Šarkos ir Remigijaus Treigio virtualaus dialogo paroda „Vidurnakt ir giliau“. Vyksta tarptautinis Vilniaus kariliono festivalis. Kęsto Kirtiklio kultūros komentaras. Užsienio kultūros įvykių apžvalga. Pokalbis su šiuolaikinio meno kūrėju Dariumi Žiūra.

Tik iš trečio karto Rusų dramos teatrui pavyko surasti naują vadovą. Ilona Strumickienė su kolegomis atliko tyrimą „Lietuvių migracijos priežastys“. Pokalbis su po Lietuvą „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ savanoriu Aurimu Ražanausku. Apie futbolą ir politinius gestus – menotyrininkės ir menininkės Laimos Kreivytės komentaras. Užsienio kultūros naujienos. Susitikimas su pasitikėjimą švietime tyrinėjačia švietimo eksperte dr. Egle Pranckūniene.

Keliaujame po šių metų Lietuvos kultūros sostinę Marijampolę, vaikščiojame „Malonny“ simpoziumo maršrutais. Apie įdomiausius ir svarbiausius istorijos įvykius pasakos Marijampolės krašto tyrinėtojas, istorikas Benjaminas Mašalaitis. Koks miesto architektūrinis veidas? Patirtimi pasidalins į Marijampolę sugrįžusios ir čia įsikūrusios jaunos verslininkės. Apie turtingą muzikinį miesto gyvenimą pasakos Č. Sasnausko kamerinio choro direktorė, choristė Birutė Kuznecovienė ir choro vadovas Mindaugas Radzevičius.

Apie kiną ir ne tik su Vilniuje viešėjusiu britų kino kūrėju Peteriu Greenaway. Mintimis dalijasi Klaipėdos chorinės bendrijos „AUKURAS“ pirmininkas, dainų švenčių dirigentas, pedagogas, kompozitorius Algirdas Šumskis. Pasakoja dalininkų plenere Molėtų rajone dalyvaujantis menotyrininkas ir tapytojas Vidas Poškus. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Klaipėdoje prasidėjo tarptautinis projektas „Violončelės anatomija“. Tradicinėje laidos dalyje „Sėskim ir pakalbėkim” susitikimas su teatro ir kino aktore, Egle Mikulionyte, filme „Stebuklas“ sukūrusia pagrindinį - kiaulių fermos Irenos – vaidmenį, kuris aktorei pelnė „Sidabrinę gervę“.

Kas yra fotogrametrija? Kodėl Paryžiaus lauko kavinės ir bistro turėtų patekti į UNESCO paveldo sąrašą? Stiklo menininkas Remigijus Kriukas su žmona Indre Stulgaite-Kriukiene atidarė parodą Žemaičių dailės muziejuje Plungėje. Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Pasinerti į žaidimą apie Kauną kviečia festivalio „Kaunas Photo“ vadovas Mindaugas Kavaliauskas.Sėsim ir pakalbėsim su viena iš pranešėjų antropologe E. Bradūnaite. Ved. Raminta Jonykaitė.

Šiandien Estijos švietimo sistema vertinama kaip viena pažangiausių Europoje. Kodėl? Pokalbis su kino režisiere Egle Vertelyte, kurios vaidybinis filmas „Stebuklas“ pelnė net keturias „Sidabrines gerves“. Iniciatyvos „Vilnius skaito“ sumanytoja Jurga Mandrijauskaitė kviečia knygas skaityti Lukiškių aikštėje. Kęsto Kirtiklio kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Susitikimas su geriausiu ArtVilnius'18 mugės jaunuoju menininku, medijų kūrėju Rimu Sakalausku.

Susitikimas su Latvijoje gyvenančiu menininku Ivars Drulle, pripažintu geriausiu „ArtVilnius“ menininku. Pasakojimas bendruomenių erdvės „Mažosios istorijos“ Kaune organizatorės, menininkės Auksės Petrulienės. Pokalbis su Vilniuje viešėjusia Ophelia Huang, Šanchajaus dramatinių menų centro ir Šanchajaus tarptautinio teatrų festivalio vadove.11-ą kartą kino kūrėjams bus įteiktos „Sidabrinės gervės“. Kokie buvo šie metai? Kaip MeToo judėjimas pakeitė mūsų kino pasaulį? Apie tai pokalbis su „Sidabrinių gervių“ nominantus atrinkusios komisijos nariais dr. G. Arlickaite, kino tyrinėtoja Natalija Arlauskaite ir režisieriumi Andriumi Blaževičiumi.

Antrasis tarptautinis teatro festivalis „TheAtrium“.Prieš dešimt metų prisiminimais apie Sąjūdžio pradžią dalijasi Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, šviesaus atminimo poetas Sigitas Geda. Ar architektai bus reikalingi po 50-ies metų. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Užsienio kultūros apžvalga. Jaunimo ir vaikų rašytoja Rebeka Una.

Europos kultūros sostinės sėkmė – įtraukti kuo daugiau žmonių, bet kaip tą pasiekti? Šių metų „Poezijos pavasario“ festivalio Maironio premiją pelnęs Almis Grybauskas. Latvių režisierius Elmaras Senkovas Klaipėdos dramos teatre pastatė spektaklį „Mama Drąsa“. Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Aktorius ir režisierius Aleksandras Špilevojus pristato premjerą „Urodas“.

Paviešintas valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarkos planas pagilino kultūros bendruomenės nepasitikėjimą Kultūros ministerija. Istorikas Norbertas Černiauskas, muziejų naktį kviečia apsilankyti Valstybės pažinimo centre veikiančioje parodoje „Nepamirštos ateitys. Lietuvos šimtmečio vizijos“. Kaune vyksta Europos kultūros sostinių forumas. Irenos Alperytės kultūros komentaras. Ką šiandien veikia šio labai seno meno, pasakojimo, puoselėtojai? Dailininkė Aistė Gabrielė Černiūtė Kaune atidaro parodą „Sapne tik sapnas“.

Oskaras Koršunovas kviečia į spektaklio „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“ premjerą. Užsienio kultūros apžvalga. Knyga „Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas“ skirtas Pirmo pasaulinio karo metais Vilniuje buvusiems vokiečių kariams. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Studijoje vieši festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ svečias – puikiai pasaulyje žinomas choreografas ir režisierius A. Platel.

Laidoje choreografė, šokio pedagogė Aira Naginevičiūtė, kurios teatras „Airos“ dalyvauja festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“. Romoje prasideda Lietuvos menų festivalis „Flux“. Fotografė Neringa Rekašiūtė pristato parodą „Atominė tapatybė“ apie Visaginą. Prancūzijoje Étienne Terrus muziejuje atrasta, kad daugiau nei pusė paveikslų – klastotės. Taip pat pakalbėsim su fotografe Vaiva Bezhan.

Lietuvoje vyksta Nacionalinė bibliotekų savaitė. Užsienio kultūros naujienos. Apie unikalios architektūros pastatų ansamblį šalia Lukiškių pasakoja „Open house“ savaitgalio ekskursijų vadovas, architektas Tomas Marcinkevičius. Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Pasakojimas vokiečių režisierės Danielos Schmidt-Langels, sukūrusios dokumentinį filmą „Dirigentė“ apie Mirgą Gražinytę. Garsios dailininkų dinastijos atstovas tapytojas A. Martinaitis, surengęs parodą „Raudonkepuraitė-is ir co II“.

Pokalbis apie bibliotekų aktualijas ir kitą savaitę vyksiančią Nacionalinę bibliotekų savaitę. Pokalbis su parodos „Globali kontrolė ir cenzūra“ kuratoriumi dr. Bernhard Serexhe. Pasižvalgysime po sovietmečiu kauptas privačias kolekcijas. Natalijos Arlauskaitės kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Apie baleto premjerą, baletą, kūrybos kelią sėsim ir pakalbėsim su Nacionalinio operos ir baleto teatro solistais Kristina Gudžiūnaite ir Genadijumi Žukovskiu.

Lolita Jablonskienė apie Paryžiaus Orsė muziejuje atidaromą parodą „Laukinės sielos“.Filmo „Tyli naktis“, pasakojančio švęsti Kūčių susirinkusios šeimos istoriją, režisierius Piotras Domalewskis. Pokalbis su festivalio „Mados infekcija“ organizatore Sandra Straukaite. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienos. Pokalbis su vertėja Karla Gruodis.

Teatro dieną už ryškiausius darbus įteikti Auksiniai scenos kryžiai. Kaip planuojama mokslo institutų reforma pakeis mokslo situaciją šalyje? Irenos Alperytės kultūros komentaras. Festivalio „Kino pavasaris“ viešnia, filmo „Sugrįžimas“ autorė Malene Choi Jensen. Fotografė Monika Požerskytė pasakoja apie idėją cikle „Šimtas metų kartu“ įamžinti šimtamečius.

Diskusijos dėl ketinimų užstatyti teritoriją šalia Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios Vilniaus centre. Tapyto animacinio filmo „Jūsų Vincentas“ kūrėja Dorota Kobiela pasakoja apie Vincentą van Gogą. Paroda skirta J. Vienožinskio dailės mokyklos 60-mečiui. Virginijaus Kinčinaičio kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienos. Pokalbis su kino režisieriumi Mindaugu Survila.

Režisierius Jonas Tertelis pasakoja apie Šalčininkus kuriamą spektaklį „Nežinoma žemė. Šalčia“. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Dailininkas Vytautas Jurkūnas atidarė parodą sostinės galerijoje “Kairė - dešinė”. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Giedrė Beinoriūtė pristato vaidybinį filmą „Kvėpavimas į marmurą“. Pokalbis su LNOBT generaliniu direktoriumi Jonu Sakalausku.

Apie „Kino pavasario“ pokyčius pasakoja vienas programos sudarytojų Edvinas Pukšta. Režisierius Kęstutis Jakštas apie Kauno muzikiniame teatre atgimstančią J. Karnavičiaus operą „Radvila Perkūnas“. Užsienio naujienų apžvalga. Laimos Kreivytės kultūros komentaras. Paroda „Optimizmo architektūra“ apie tarpukario Kauno stebuklą. Svečiuose Giedriaus ir Gražinos Kuprevičių namuose.

Operos „Post futurum“ autorius - kompozitorius Gintaras Sodeika, kviečia į premjerą Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Eidamas 83-metus mirė operos grandas Virgilijus Noreika. Pokalbis su BBC kultūros žurnaliste, viena Londono knygų mugės organizatore Rosie Goldsmith. Menininkė Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė VDA galerijoje „Titanikas“ pristato parodą „With Love from...“ („Su meile nuo...“). Įspūdžiais iš Vilniaus knygų mugės komentare dalijasi meno kritikas Vaidas Jauniškis. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Garsiose Europos teatro scenose dirbantis vengrų režisierius Árpádas Schillingas, Jaunimo teatre kuria spektaklį „Autonomija“.

Violetos Davoliūtės kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienos. Aptarsime literatūros mokslininkų paskelbta kūrybiškiausių praėjusių metų knygų dvyliktuką. Knygų kainos Lietuvoje auga, tad ar knygos nėra sunkiau prieinamos? Apie tai su literatūros ir leidybos specialistais tiesiogiai diskutuosime Vilniaus Knygų mugėje nuo 10–os valandos.

Į mūsų istoriją pažvelgsim per vieno namo Kaune – Dambrauskynės – gyvenimą. Istoriją diena iš dienos pasakojančios laiko juostos LT1918 kūrėjas Justas Jurevičius. Plungės kultūros centro simfoninio orkestro įkūrėjai ir vadovai Ieva ir Paulius Lygnugariai. Kaip savo aplinką kuria ir keičia Šalčininkų rajono jaunimas. Apie visiems Alytaus moksleiviams skirtą Lietuvybės centrą pasakoja Likiškėlių pagrindinės mokyklos direktorius Donatas Vasiliauskas.

Pasakojimas iš intriguojančio dailininko Rimvido Jankausko Kampo retrospektyvinės parodos. Užsienio naujienų apžvalga. Keliausim į Švenčionėlius, kur kuriasi partizaninės kultūros erdvė. Kęsto Kirtiklio kultūros komentaras. Poeto Vytauto Stankaus eilėraščių knyga „Skruzdžių skandinimas“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Apie didžiąsias pasaulio scenas, primabalerinos karjerą Londone ir Toronte, darbą tarp dviejų žemynų, baleto madas ir mitus bei Lietuvą sėsim ir pakalbėsim su Vilniuje viešėjusia baleto žvaigžde J. Dronina.

Penktadienį kultūros savaitraštis „Literatūra ir menas“ pasirodė visiškai baltais puslapiais, be tekstų. Rašytojo Rimvydo Stankevičiaus poezijos knyga „Šermuonėlių mantija“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Apie Eimunto Nekrošiaus spektaklį „Kalės vaikai“ pagal Sauliaus Šaltenio romaną. Rimo Norvaišos kultūros komentaras. Užsienio naujienų apžvalga. Kino režisierius A. Matelis apie naujausią filmą „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“, pasirodžiusį po 12 metų pertraukos, ir Lietuvos kino panoramą.

Galerijoje „Kunstkamera“ Vilniuje atidaryta menininko Prano Gailiaus 90-mečiui skirta paroda. Agnės Žagrakalytės poezijos knyga „Štai:“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Pasakojimas apie architektūrologę Nijolę Lukšionytę. Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienos. Dalininkas, visuomenininkas Vytenis Jakas, Kauno centre įkūręs galeriją po atviru dangumi.

Režisierė Klaudija Matvejevaitė pristato filmą „Paskutinė diena“. 12 metų gyvavęs kultūros ir meno portalas Kamane.lt Kauno miesto savivaldybės sprendimu buvo uždarytas. Rašytoja Undinė Radzevičiūtė aiškina romano „Kraujas mėlynas“ idėją.Šiuolaikinio meno kūrėjo D. Narkevičiaus naujausia paroda „Dėmės ir įbrėžimai“ nagrinėjanti sovietinės praeities ir atminties temas.

Pokalbis su Jurga Vile, kartu su iliustratore Lina Itagaki išleidusi jaunimui skirtą komiksų knygą apie tremtį „Sibiro haiku“. Poeto Gyčio Norvilo eilėraščių knyga „Grimzdimas“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Irena Veisaitė – apie besikeičiantį pasaulį, atvirą visuomenę ir žmogaus poziciją.

Metų knygos rinkimuose Tomo Venclovo eilėraščių rinkinys „Eumenidžių giraitė“. Užsienio kultūros naujienos. Pasakojimas apie Empatijos muziejų. Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Režisierė Kamilė Gudmonaitė pristato spektaklio „Keturi“ idėją. Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis mini savo jubiliejų.

Kalbėsim apie didžiąsias pasaulio scenas ir mūsų miestelius, daug žadantį Lietuvos kiną, naujus požiūrius į tradiciją ir mažai liečiamas temas mene. Taip pat juoką, be kurio būtų liūdna šiame sudėtingame pasaulyje. Mintimis apie reikšmingiausius darbus, besibaigiančius metus dalysis dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla, operos solistė Justina Gringytė, aktorius Marius Repšys, komiksų autorė Miglė Anušauskaitė, dainininkė Sigutė Trimakaitė, dailininkai Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Ray Bartkus bei literatūros mokslininkė Inga Vidugirytė-Pakerienė.

Kūčių dieną 95-ąjį gimtadienį pasitinka kino kūrėjas Jonas Mekas. Apie M. K. Čiurlionio menų mokyklos tradiciją – abiturientų statomą operą. Menininkas Kęstutis Grigaliūnas pristato didžiulę apžvalginę kūrybos parodą „Tu manai, kad tu manai“. Irenos Alperytės kultūros komentaras. Latvijos ir Helsinkio universitetų dėstytoja, prof. Laimutė Balodė pasakoja, kaip kaimynai latviai ir suomiai švenčia Kalėdas. Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija apdovanota aktorė Eglė Gabrėnaitė.

Apie vieną svrabiausių šios savaitės įvykių. Užsienio kultūros naujienos. Apie darbą spektaklyje „Cinkas“. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Tomo Vaisetos romanas „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“. Apie įdomiausius vaidmenis, didžiulę kūrybinę energiją ir šiandieninį teatrą – pokalbis su jubiliejų mininčia aktore Nele Savičenko.

Režisierius Gintaras Varnas Nacionaliniame Kauno dramos teatre kviečia į premjerą „Natanas Išmintingasis“. Kultūros naujienų apžvalga. Daiva Čepauskaitė, kurios pjesių knyga „Aš tave užmiršau“. Dailininko Dainiaus Trumpio paroda apie žmogaus patirtis.Baleto šokėjas ir choreografas Martynas Rimeikis Nacionalinio operos ir baleto scenoje pristato pirmąjį savo ilgo metro baleto spektaklį „Procesas“.

Klaipėda ketina atstatyti istorinę pilį ir taip tikisi atgaivinti miestą. Užsienio kultūros naujienos. Garsaus antropologo Christoph Wulf požiūriu, vienas iš naujų švietimo uždavinių – ugdyti pasaulio piliečių savivoką, o institucijas galima keisti keičiant ritualus. Kęsto Kirtiklio kultūros komentaras. Pasakoja šiaulietišku slengu parašyto romano „Pietinia kronikas“ autorius rašytojas, literatūros kritikas Rimas Kmita. Netylant diskusijoms dėl Lukiškių aikštės memorialo konkurso, susipažinsime su konkursą laimėjusiu menininku Andriumi Labašausku.

Apie spektaklio „Dreamland“ idėją. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Kas laukia Panevėžio J. Miltinio teatro. Rimo Norvaišos kultūros komentaras. Dr. Mindaugo Kvietkausko esė knyga „Uosto fuga“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“. „Meno parko“ atsiradimo prieš 20 metų aplinkybes prisimena galerijos vadovas, dailininkas Arvydas Žalpys.

Amerikos litvakas Samuelis Bakas atvyko į savo vardo muziejaus atidarymą Vilniuje. Užsienio kultūros naujienos. Reformacijos 500 metų sukakčiai skirta opera „Liuterio durys“. Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Pasakojimas apie kino industrijoje vis dar egzistuojančią moterų diskriminaciją. Neseniai pasirodžiusią knygą „Menininko dirbtuvė: 42 istorijos“ vartysime su jos autoriumi V. Poškumi.

Plačiau apie skulptūrų parko planus Klaipėdoje. Užsienio kultūros apžvalga. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre pristatomas baletas „Kita Pelenės istorija“ premjerą. Apie paminklų laisvę ir nelaisvę – menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras. Išskirtinis kompozitoriaus Davido Lango interviu. Eglė Vertelytė festivalyje SCANORAMA pristato pirmąjį savos vaidybinį filmą „Stebuklas“.

Kėdainių krašto muziejaus direktorius istorikas Rimantas Žirgulis pasakoja, kuo reformatai Radvilos nusipelnė Kėdainiams. Užsienio kultūros naujienos. Irenos Alperytės kultūros komentaras. Menotyrininkė dr. Rasa Žukienė apie prieš 95-erius metus įkurtą Kauno meno mokyklą. Sėsim ir pakalbėsim apie aktoriaus ir režisieriaus Pauliaus Tamolės režisuotą premjerą-spektaklį „#beskambučio“ ir kitus darbus teatre.

Miglės Anušauskaitės išleista komiksų knyga apie semiotikos mokslo pradininką A. J. Greimą. Užsienio kultūros apžvalga. Garso dizaineris, Hartfordšyro universiteto prof. Val Kuklowsky apie garsą kine. Ernesto Parulskio kultūros komentaras.Reportažas iš autoportretų parodos „Klaipėdos galerijos“ filiale „Herkaus galerija“. Ar valstybė turėtų finansuoti privačias mokyklas, kai mažėja valstybinių mokyklų tinklas.

Žurnalistė, režisierė Lidija Zelović pristato filmą „Mano nuosavas privatus karas“ apie Balkanų karą. Užsienio kultūros apžvalga. Apie prasidedantį 27-ąjį aktualios muzikos festivalį „Gaida“ pasakoja festivalio projektų vadovas, kompozitorius Vytautas Jurgutis. Natalijos Arlauskaitės komentaras „Jausmų ekspertizė“. Pokalbis su Kaune neseniai atidarytos galerijos „Nyčės ūsai“ vienu įkūrėjų Adrianu Hoogduijn. Susitikimas su kino kūrėjomis Tekle ir Marija Kavtaradzėmis.

Vilniuje buvo pristatyta verslininko Audriaus Klimo suskaitmenintos legendinės B. Žilytės ir A. Steponavičiaus Valkininkų sanatorijos „Pušelė“ freskos fragmentas. Užsienio naujienų kultūros apžvalga.Marta Vosyliūtė Bažnytinio paveldo muziejuje surengė didžiulę parodą „Tekstilės puota, arba second hand kultūra Lietuvoje“.Virginijaus Kinčinaičio kultūros komentaras. Kaip skaitymo įpročiai keičia mūsų mąstymą?Apie šiuolaikinį operos pasaulį pasakoja sėkmingą tarptautinę karjerą vystanti operos solistė Justina Gringytė.

Apie Lukiškių aikštės memorialo idėjas kalba jas atrinkusios komisijos narė Ūla Tornau. Užsienio kultūros naujienos. Menotyrininkas Viktoras Liutkus apie 8-o dešimtmečio dailininkų „Penketo“ grupę. Rimo Norvaišo kultūros komentaras. Pokalbis su ilgus metus Arkikatedros varpinės laikrodį prižiūrinčiu Romualdu Sprangausku. Su Kauno bienalės svečiu – Masačiusetso universiteto prof. J. E. Youngu kalbėsime apie Lukiškių aikštę ir ryškiausius pasaulio memorialus.

Intriguojanti opera-performansas „Saulė ir jūra“. Užsienio kultūros naujienos. Apie Kauno „Atominį bunkerį“ kalba muziejaus įkūrėjas Julius Urbaitis. Giedrius Kuprevičius komentaras. Apie Australijos lietuvį, pakeitusį požiūrį į gamtos fotografiją, pasakoja „Kaunas Photo“ festivalio vadovas Mindaugas Kavaliauskas. Susitikimas su stiklo virtuozais Indre ir Remigijumi Kriukais.

Pokalbis su dirigente Mirga Gražinyte-Tyla. Užsienio kultūros naujienos. Dėl kitų metų finansavimo valstybinės kultūros įstaigos jaučiasi patekusios į aklavietę. Kęsto Kirtiklio kultūros komentaras. Dailininkas Mindaugas Lukošaitis sostinės „Vartų” galerijoje stebina naujomis piešinių serijomis.

Prasideda Kauno bienalė, šiemet skirta paminklų ir įamžinimo temoms. Užsienio kultūros apžvalga. Apie kompiuterinius žaidimus pasakoja jų kūrėjas Žilvinas Ledas. Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Režisierius Vaidotas Martinaitis kviečia į premjerą „Žydroji paukštė“. Susitikimas su baleto artiste Beata Molyte, kurią išvysime naujausioje Anželikos Cholinos premjeroje „Idiotas“.

Atviros Lietuvos fondo valdybos nariai apie diskusijų festivalį „Būtent!“. Užsienio kultūros naujienos. Lenkų režisierius Lukaszas Twarkowskis Nacionalinio dramos teatre pristato premjerą „Lokis“. Irenos Alperytės kultūros komentaras. Pokalbis su keramike Jurgita Jasinskaite. Apie poeziją, kūrybą, gyvenimo kelią mintimis dalijasi poetas, literatūros mokslininkas prof. Tomas Venclova.

Kino istorikė Lina Kaminskaitė-Jančorienė pristato ankstyvojo kino festivalį „Pirmoji banga“. Užsienio kultūros naujienos. Sonya Schönberger apie Vingio parke vyksiančius asmeninius teatro seansus „Vokietukai“. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Festivalio KAUNAS PHOTO tema – vanduo. Lankysimės pas Dusetose gyvenančius dailininkus N. ir Š. Saukas.

Kauno miestą papildysiančius septynis dizaino objektus vertina architektas Audrys Karalius. Užsienio kultūros naujienos. Meno ir architektūros profesorius iš Jungtinių Amerikos Valstijų John Maciuika apie Vilniaus architektūrą. Ernesto Parulskio kultūros kometaras. Apie besibaigiančios vasaros džiaugsmus, koncertus ir vargoninį turizmą po Lietuvą pasakoja vargonininkai Aušra ir Vidas Pinkevičiai. Susitiksimas su literatūros forume „Šiaurės vasara“ viešėjusia iš Vilniaus kilusia rašytoja, psichologe A. Halberstadt.

Drauge su Audra Girijote keliausime į Kauną, kur siautėja medžių kirtimo vajus. Miuncheno populiariojo teatro meno vadovas Christian Stueckl tęsia unikalią kelių šimtmečių tradiciją. „Stalo teatro“ įkūrėja, aktorė, režisierė Saulė Degutytė vasarą gamtoje, sendaikčių turguose intensyviai ieško būsimų „aktorių“. Natalijos Arlauskaitės kultūros komentaras. Užsienio kultūros įvykių apžvalga. Kino režisieriaus Šarūno Barto naujausio filmo „Šerkšnas“ premjera – jau šalies kino teatrų ekranuose.

„Kultūros savaitė“ lankosi 25-metį švenčiančioje „Baroti“ galerijoje. Apie propagandą ir kiną.Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje: menas netikėtose viešose erdvėse.Teatro stovyklos Šalčininkų krašto vaikams.Kultūros komentaras: mokyklinė matematika.Muzikiniai televizijos projektai.

Pasakojimas apie dar vieną Lukiškių aikštės monumento konkursą.Juodkalnijoje vasaras leidžia rašytojas profesorius Tomas Venclova.Filmo „Meilės vaistai“ versija internete.Kultūros komentaras „Konteinerinė vidurinioji klasė“.Užsienio kultūros naujienos. Laidos dalyje „Sėskim ir pakalbėkim“– kino kritikė Živilė Pipinytė.

Zarasų rajone Antalieptėje vyksta tradicinė kino stovykla. Užsienio kultūros naujienos. Kodėl režisierė Dalia Ibelhauptaitė šią vasarą vadina ypatinga? Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Stovykla „Village Harmony“, kurioje užsieniečiai mokėsi lietuvių liaudies dainų. Kaip kultūra padeda įveikti priklausomybes?

„Menų zona“ – tai projektas, siekiantis ištraukti į dienos šviesą mažiau pažįstamas subkultūrų formas. Pasaulio naujienų apžvalga. Vasaros įspūdžiais dalijasi dailininkas Rimas Bičiūnas. Agnės Narušytė kultūros komentaras. Apie kino industrijoje vis dar egzistuojančią moterų diskriminaciją, pasenusius stereotipus. Pokalbis su Irma Bogdanovičiūte, kaip menas, kūryba griauna socialinius streotipus.

Įspūdingą šeimos sagą pristato Nidoje prasidedantis XXI tarptautinis Thomo Manno festivalis. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Pokalbis su Vilniuje koncertavusios sparčiai kylančios JAV grupės lyderiu Gregu Gonzalezu. Irenos Alperytės kultūros komentaras. Kokius kelionių maršrutus siūlo menotyrininkas Ernestas Parulskis. Kaip kultūra gali pagerinti mūsų gyvenimo kokybę?

Gintaras Sodeika apie pirmąjį Vilniaus kariliono festivalį. Užsienio kultūros naujienos. Pasakojimas apie prieš 110 metų gimusią pasaulinio garso dailininkę Fridą Kahlo. Kęsto Kirtiklio kultūros komentaras. Pokalbis su dailininke Kristina Norvilaite. Niujorke gyvenantis menininkas Ray Bartkus apie gatvės meną.

Kazio Varnelio šimtmečiui skirta paroda „Optika ir struktūros“. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Giedriaus Svilainio mišios „Jo valia“ pradeda festivalį „Druskininkų vasara su Čiurlioniu“. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Po Pietų Ameriką keliaujantis rašytojas Andrius Jakučiūnas. Susitikimas su dailininke, menotyrininke dr. Sigita Maslauskaite-Mažyliene.

Uostamiestyje vyksta architektūros renginių ciklas „Klaipėdos architektūra“. Pokabis su garbingiausią Jungtinės Karalystės apdovanojimą - Carnegie medalį - gavusia rašytoja Rūta Šepetys. Muzikantas Domantas Razauskas apie savo vasarą. Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Eglė Lekevičiūtė, Vilniaus centriniame pašte pristato instaliaciją „Neparašyti laiškai“. Apie Algirdo Juliaus Greimo įtaką Lietuvai ir pasauliui.

Planuojama aukštojo mokslo reforma kelia daug klausimų akademinei bendruomenei. Su rubrika „Vasaros įdomybės“ domėsimės, kaip vasaras leidžia „Sidabrinių gervių“ laimėtojai ir nominantai. „Nekuriame tautinio kostiumo, mes interpretuojame” – sako kostiumo dizainerė Jolanta Rimkutė, drauge su Ieva Ševiakovaite mininti bendros kūrybos 20-metį. Užsienio kultūros naujienos.

Planuojama aukštojo mokslo reforma kelia daug klausimų akademinei bendruomenei. Su rubrika „Vasaros įdomybės“ domėsimės, kaip vasaras leidžia „Sidabrinių gervių“ laimėtojai ir nominantai. „Nekuriame tautinio kostiumo, mes interpretuojame” – sako kostiumo dizainerė Jolanta Rimkutė, drauge su Ieva Ševiakovaite mininti bendros kūrybos 20-metį. Užsienio kultūros naujienos.

Užsienio kultūros naujienose kalbėsim apie vieną svarbiausių šiuolaikinio meno renginių pasaulyje – Venecijos bienalę, taip pat tradicinį festivalių mėnesį Liublianoje, ir ilgai lauktą Bobo Dylano Nobelio premijos paskaitą. Su rubrika „Vasaros įdomybės“ nuo šiol domėsimės, kaip vasaras leidžia kultūros žmonės. „Mieste – paskutinės dienos, visai vasarai pabėgsiu į kaimą. Esu grafikė, bet vasaros spalvos, gamta įkvepia tapyti“, – pasakoja dailininkė Jūratė Stauskaitė. Kodėl menininkai taip aktyviai dalyvauja verslumo, o verslininkai – kūrybiškumo seminaruose? Apie tai – menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio komentaras. „Žiūrėjome į juos, klausėmės, bandėme suprasti jų gabumus, perspektyvas“, – sako Vytautas ir Velta Anužiai Klaipėdos universitete išugdę garsųjį Liepojos teatro šešioliktuką. Pasakojimas iš Klaipėdoje vykstančio festivalio „TheATRIUM“. Meno mugėje ArtVilnius susitiksime su geriausiu jaunuoju menininku išrinktu tapytoju Povilu Ramanausku, geriausios instaliacijos autore Raimonda Sereikate. Taip pat – netikėtą muzikos istoriją pristatančiu kompozitoriumi Šarūnu Naku, grafike Kristina Norvilaite, performanso „Niekas neatims manęs iš manęs“ kūrėjais Monika Dirsyte ir Gyčiu Ivanausku. Lankysimės ir vienoje iš geriausių pripažinta Dusetų dailės galerijoje, kur apsilankyti Marse kviečia stiklo menininkas Remigijus Kriukas.

Griausi metų kino operatoriai „Ažuolo“ prizo laureatai. Užsienio naujienų apžvalga. Įdomios ir netikėtos istorijos iš senų spaudinių Vilniaus universiteto bibliotekos parodoje „O tempora! O mores!“. Irenos Alperytės kultūros komentaras. Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys apie festivalį „TheATRIUM“. Kas svarbaus ir įdomaus šį mėnesį įvyko mūsų kultūros pasaulyje?

Koks Klaipėdos miesto veidas? Užsienio kultūros apžvalga. Susitkimas su aktoriumi Rimantu Štaru. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Įspūdžiais iš Indijos ir Irano parodose dalijasi Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė. Pokalbis apie kiną su kino režisieriumi Tomu Vengriu.

Susitikimas su publiciste, poete Ellen Hinsey. Plačiau apie šiandieninę literatūros kritikos situaciją. Prisimename šviesaus atminimo choro dirigentą ir pedagogą prof. Antaną Jozėną. Mildos Ališauskienės kultūros komentaras. Fotomenininkas Vytautas Pletkus pristato fotografijų parodą „Placebas“. Diskusija kultūros paveldo tema su projekto „Misionierių sodai“ vadovu architektu, archeologu Robertu Zilinsku.

Su Tomu Venclova – kuo poezija svarbi kasdienybėje. Užsienių naujienų apžvalga. Susutikimas su menininkais Svajone ir Pauliumi Stanikais. Kęsto Kirtiklio kultūros komentaras. Pokalbis su šiuolaikinio šokio kūrėju Vyčiu Jankausku. Apie gyvenimą kaime pasakoja tapytoja A. Petrašiūnaitė, surengusi parodą „Aš ir Frida Kahlo“.

Spektaklis „Žalia pievelė“apie Visaginą ir Ignalinos atominę elektrinę. Dailininko atsiskyrėlio Viačeslavo Jevdokimovo-Karmalitos paroda. Naujas kultūrinis maršrutas „Nuostabiosios žemės beieškant“. Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Architektūros istorikė Marija Drėmaitė apie įsisenėjusias paveldosaugos problemas.

Reportažas iš Naujosios Vilnios bibliotekos. Kodėl Norvegijoje lėtoji televizija pritraukia žiūrovus. Pokalbis su muzikos kinui kūrėju Titu Petrikiu apie muziką filmuose. Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras. Lenkų kino režisierius Kuba Czekaj apie kuriamus filmus. Susitikimas su TV žurnalistėmis Jolanta Paškevičiūte ir Algimanta Žukauskiene.

Pokalbis su atsikūrusio Atviros Lietuvos fondo vadovėmis. Apie seniausią Lietuvoje kino teatrą „Garsas“. Su estų kino situacija supažindina Kino instituto direktorė Edith Sepp. Irenos Alperytės kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Drauge su dailės istorike, Nacionalinio muziejaus darbuotoja Birutė Rūta Vitkauskiene aptariame įsisenėjusios paveldosaugos skaudulius.

Ar įmanoma suskirstyti menininkus? Užsienio kultūros apžvalga. Režisierius Wojcechas Smarzowskis apie filmą „Volynė“. Režisierius Wojcechas Smarzowskis apie filmą „Volynė“. Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Režisierė Viktorija Streiča pasakoja apie miuziklą „Adamsų šeimynėlė“. Apie muziką, koncertines keliones po įvairias Lietuvos vietas bei sportą sėsim ir pakalbėsim su dainininke, koncertų organizatore S. Trimakaite.

Lenkų režisieriaus Jan P. Matuczynskio filmas „Paskutinė šeima“. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Netikėti archeologiniai atradimai uostamiestyje. Virginijaus Kinčinaičio kultūros komentaras. Ryškiausi kovo kultūros momentai.

Europos kultūros sostinės vardas skirtas Kaunui. Apie A. Stonio naujausią filmą ir keliones po kalnus. Kokiam mieste mokslininku šiandien geriausia dirbti? Agnės Narušytės kultūros komentaras. Užsienio naujienų apžvalga. Ar mokame pasijuokti iš savęs?

Režisierius Vidas Bareikis pristato spektaklio „Žalgirės“ premjerą. Menininkė Aistė Kisarauskaitė kviečia į parodą „Semiramidės sodai“. Šių metų Leipcigo knygų mugės pagrindinė viešnia yra Lietuva. Irenos Alperytės kultūros komentaras. Pasaulio kultūros naujienų apžvalga. Teatro dienos išvakarėse susitikimas su kompozitoriumi, garso menininku Antanu Jasenka.

Paroda apie II Pasaulinį karą sulaukusi ir politikų dėmesio. Kauno Metų menininku išrinktas šokėjas Marius Pinigis. Režisierė Yana Ross pristato A. Čechovo „Tris seseris“. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienos. Susitikimas su su jubiliejų pasitinkančia dailininke, poete, Vilniaus menininkų „Plekšnės“ klubo prezidente Giedre Bulotaite-Jurkūniene.

Pokalbis su pianistams skirto konkurso „Lisztofonija“ iniciatore pianiste Mūza Rubackyte. Filosofo Kęsto Kirtiklio kultūros komentaras. Susitikimas su iš Vilniaus kilusia, Varšuvoje gyvenančia, „Gazety Wyborczej“ bendradarbiaujančia žurnaliste Ewa Wolkanowska-Kolodziej.

Kokie įtarimų debesys pakibo virš Nacionalinio operos ir baleto teatro. Jonas Sakalauskas apie Klaipėdos muzikinį teatrą. Suveikusi korupcijos prevencijos sistema lėtina sprendimus dėl Vilniaus Sporto rūmų rekonstrukcijos. Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Užsienio kultūros įvykių apžvalga. Svarbiausi vasario kultūros momentai

Apie savo darbą pasakoja knygos dailininkė Agnė Dautartaitė-Krutulė, apdovanota už gražiausią metų knygą. Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas apie daudybę žemėlapių, kuriuose užfiksuota Klaipėda. Kodėl Kaunas darosi stambaus verslo įkaitu? Autoriai kartais nuogąstauja, kad grožiniai tekstai per griežtai „šukuojami“ vadovaujantis kalbos taisyklėmis, tačiau nekreipiamas dėmesys į meninį stilių.

Laidos svečias pasaulinio garso smuikininkas Gidonas Kremeris. Režisierius Donatas Ulvydas apie pasirinkimus filme „Emilija iš Laisvės alėjos“. Rašytojo Andriaus Jakučiūno knyga. Natalijos Arlauskaitės kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas rašytojas Valdas Papievis

Teatro ir kino aktorius Regimantas Adomaitis švenčia 80-ąjį gimtadienį. Laidoje Šarūnas Meškys, laimėjęs tarptautinį Yannno Tierseno muzikinių klipų konkursą. Violetos Palčinskaitės memuarai „Atminties babilonai arba aš vejuos vasarą“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“. Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Fotografo Algimanto Aleksandravičiaus kelionės po Lietuvą.

Lietuvos muzikų rėmimo fondas mini 25 metų veiklos sukaktį. Manto Balakausko knyga „Roma“ dalyvaujanti „Metų knygos rinkimuose“. Pasaulio kultūros įvykių apžvalga. Irenos Alperytės kultūros komentaras. Pokalbis su vyriausiąja „Nemuno“ redaktore Erika Drungyte. Svarbiausi metų pradžios kultūros momentai.

Diskusija apie padidėjusios „Sodros“ mokesčius. Pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančia knyga „Giedanti gaidžio galva“. Užsienio kultūros apžvalgoje – apie atsinaujinantį Paryžių. Violetos Davoliūtės kultūros komentaras. Gintaras Česonis apie išleistą kultūros žurnalą Kaunui pavadinimu „Į“. Kodėl pykstamės dėl paminklų?

Apie vieną ryškiausių Europos intelektualų prof. Zygmuntą Baumaną. Šiuolaikinio meno kūrėjo Žilvino Kempino paroda „Vartų“ galerijoje. Pokalbis su kurdų dainininke Bahar Hasko. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Rolando Rastausko esė knyga „Trečias tomas“ dalyvaujanti „Metų knygos rinkimuose“. Kino režisierė Lina Lužytė apie premjerinį vaidybinį filmą „Amžinai kartu“.

Kokį Vilnių pamatė dailininkė Eglė Ridikaitė. „Metų knygos rinkimuose“ dalyvauja Eugenijaus Ališankos knygos. Svarbiausius vaikystės metus praleistus Lietuvoje prisimena žinomas JAV karikatūristas Al Jaffee. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Užsienio kultūros apžvalga. Pokalbis su Harvardo universitete dirbančia antropologe Ieva Jusionyte.

Paskutinėje laidoje kalbėsime apie svarbius šių metų kultūros įvykius – atidarytą Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, virusias diskusijas dėl viešųjų erdvių, prisiminsime keliones po įvairius miestus – Lietuvos kultūros sostinę Telšius, kitų metų kultūros sostinę Klaipėdą, Šiaulius. Klausysimės pašnekovų minčių apie mūsų laiką. Apie šių dienų nerimą, lūkesčius ir išeitis kalbės rašytojai Marius Ivaškevičius ir Tomas Venclova, kino kritikė Živilė Pipinytė, kultūros dialogų kūrėjas, rašytojas Krzysztofas Czyzewskis.

Kūčių rytą pasakosim kalėdinių kūrinių istorijas. Kalbėsim apie Franco Gruberio giesmę „Tyli naktis“ ir jos lietuvišką analogą – Juozo Naujalio „Tyliąją naktį“. Prisiminsime Haroldo Miulerio pjesę „Tyli naktis“, Piotro Čaikovskio baletą „Spragtukas“, atsiversime Čarlzo Dikenso „Kalėdų giesmę“. Taip pat kalbėsim apie Kalėdų puošmenas, visur skambančią kalėdinę muziką ir kiną, vartysim kalėdinius atvirukus. Laidą rengia Gailutė Jankauskienė, Raminta Jonykaitė, Jolanta Kryževičienė, Agnė Kairiūnaitė ir Juta Liutkevičiūtė.

Pokalbis apie šių metų Nacionalines premijas. Užsienio kultūros apžvalga. Fotomenininko Raimondo Paknio paroda „Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos“. Kęsto Kirtiklio kultūros komentaras. Jonas Vaitkus Nacionaliniame Kauno dramos teatre pristato Thomo Manno „Fjorencą“. Apie tai, kaip Prezidentas dr. Kazys Grinius kilstelėjo Lietuvos politinę kultūrą - LRT.

Pokalbis su M. K. Čiurlionio muziejaus direktoriaus pavaduotoja Daina Kamarauskiene. Režisieriaus Vido Bareikio kuriamas spektaklis „Pasirinkimas“. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Vaido Jauniškio kultūros komemtaras. Oskaras Koršunovas pristato spektaklį „Pašaliniams draudžiama“. Paskirtoji Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

Menininkų Svajonės ir Pauliaus Stanikų paroda „Uraganas Theresa“. Užsienio kultūros apžvalga. Pokalbis su leidyklos Sankt Peterburge vyr. redaktore Irina Kravcova. Irenos Alperytės kultūros komentaras. Susitikimas su architektūros tyrinėtoju Kaziu Varneliu. Apie lietuviškas kino premjeras ir rudens festivalių maratoną.

Tarptautinę Vilniaus tapybos trienalę pristato jos vadovas ir kuratorius Linas Liandzbergis. Giedrės Kazlauskaitės eilėraščių rinkinys „Singerstraum“. Užsienio kultūros apžvalga. Natalijos Arlauskaitės kultūros komentaras. Fotografo Christopher Herwig paroda „Sovietinės autobusų stotelės“. Apie literatūrą su ją tyrinėjančia Solveiga Daugirdaite.

Pokalbis su Vokietijos kino režisiere Ulrike Ottinger. Užsienio kultūros naujienos. Reportažas apie dailininkų mėgtą susibūrimo vietą – Šiuolaikinio meno centro kavinę. Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Kęstučios Navako romanas „Vyno kopija“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“. Pokalbis su centro „Menų, kultūrų ir tautų paribiai“ vadovu Krzysztofu Czyzewskiu.

Kino forume „Scanorama“ viešėjęs garsus lenkų prodiuseris Michal Kwiecinski. Prozininkė Danutė Kalinauskaitė pasakoja apie novelių knygą „Skersvėjų namai“. „Vroclavas – Europos kultūros sostinės 2016“ . Virginijaus Kinčinaičio kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Pokalbis su kultūros politiku Arūnu Gelūnu.

Pasakojimas apie menininko Antano Žmuidzinavičiaus gyvenimą ir kūrybą. Užsienio kultūros apžvalga. Susitikimas su jaunais menininkais kuriančiais Berlyne. Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Pokalbis su ukrainiečių žurnaliste ir rašytoja Veronika Mironova, parašiusia knygą apie Donbaso pabėgėlius. LRT radijo ir televizijos žurnalistę Jolanta Kryževičienę kalbina filosofas, VU filosofijos fakulteto docentas Jonas Dagys.

Mokslininkų rengiamas protestas „Šioje šalyje nėra vietos mokslininkams (?)“. Menotyrininkė Raminta Jurėnaitė apibūdina tapytojo Algio Skačkausko kūrybą. Užsienio kultūros apžvalga. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Gražina Arlickaitė apie tai, ką kalba, kokias temas nagrinėja šių metų festivalio „Scanorama“ filmai? Kuo įdomi ir svarbi teatrinio sezono pradžia?

Apie Atgimimo laikus pasakojantį filmą „Senekos diena“ pristato režisierius Kristijonas Vildžiūnas. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Pokalbis su Šiauliuose gyvenančiais ir kuriančiais Reda ir Arūnu Uogintais. Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Apie meno dalykų pamokas mokyklose. Svarbiausi rugsėjo kultūros momentai.

Paroda „Postidėja IV. Karas“. Literatūros kritikas, poetas Marius Burokas apie socialiniuose tinkluose rašomą poeziją. Apie ką diskutuoja tarptautinės knygų mugės dalyviai, pasakos Lvove viešinti kolegė Gailutė Jankauskienė. Leonido Donskio kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Jaunų teatralų trupė „Vandenyno dirbtuvės“.

Apie dešimtąjį Mažeikių tarptautinį meno festivalį – meno vadovas Džeraldas Bidva. Kultūros užsienio naujienų apžvalga. Pokalbis su iraniečių kilmės Vokietijos rašytoju ir publicistu Navidu Kermani. Irenos Alperytės kultūros komentaras. Latvių režisierė Mara Kimelė pristato pirmąją sezono premjerą – Augusto Strindbergo psichologinę dramą „Tėvas“. Apie 85-ąjį gimtadienį pasitinkančio Šiaulių dramos teatro viziją.

Vokietijos menininko Gunterio Demnigo tarptautinis projektas „Atminties akmenys“. Pokalbis apie prasidedantį fotografų seminarą Nidoje. Apie žaidimą „Klaipėdos miesto detektyvai“. Mildos Ališauskienės kultūros komentaras. Užsienio kultūros apžvalga. Kokia bus rekonstruota Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka?

Ar šiandieniniai kino kūrėjai, nematantys skirtumo tarp tipažo ir stereotipo, gali išvengti propagandinių klišių pakartojimo? Apie artėjančią latvių režisieriaus Alvio Hermanio premjerą Naujajame Rygos teatre. Kokį vaidmenį Izraelio-Palestinos konflikto metu vaidina palestinietiška žiniasklaida ir ar jai pavyksta išlikti objektyviai? Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Apie išlikusį Juozo Naviko dienoraštį ir lietuvių emigracijos kelius. Prozininkas, dramaturgas Marius Ivaškevičius apie istorinę atmintį, pilietinę atsakomybę.

Apie pagrindinę festivalio „Kaunas Photo“ parodą. Į tradicinę „Akordeono muzikos savaitę“ kviečia jos sumanytojas Martynas Levickis. Pasakojimas apie mažiau žinomus S. Kymantaitės-Čiurlionienės gyvenimo faktus. Andriaus Jakučiūno kultūros komentaras. Aukcione ketinama parduoti A. Tarkovskio darytas fotografijas. Kontraversiški žymaus Rusijos kino režisieriaus Aleksandro Sokurovo pasisakymai ir pokalbis apie kiną.

Ateinančių metų kultūros projektų finansavimas.Tęsiame pasakojimų ciklą iš Palestinos: Betliejaus universitetas. Užsienio kultūros naujienos: Bukerio literatūros premijos sąrašas, Berlyno sienos betono blokai.Kultūros komentaras: pokemonai. Kinas po atviru dangumi.„Sėskim ir pakalbėkim“ – pokalbis su kino kritike Živile Pipinyte.

Klaipėdos muzikinis teatras kviečia į prasidedantį „Muzikinį rugpjūtį pajūryje“. Pasaulio kultūros naujienų apžvalga. Pirmoji Palestinoje merginų hiphopo grupė „Shoruq“. Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Pasakojimas apie tai, ko galime tikėtis iš pertvarkomos Lukiškių aikštės sostinėje. Lietuvos Respublikos nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadorė Kinijos Liaudies Respublikoje Ina Marčiulionytė.

Baigiasi jubiliejinis 20-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis. Pasaulio kultūros apžvalga. Tęsiama kelionė po Lietuvos kultūros sostinę Telšius. Irenos Alperytės kultūros komentaras. Bukinistas Jonas kviečia į knygyną „Mint Vinetu“. Pokalbis su fotomenininku Gintautu Trimaku.

Maarja-Liisa Soe pasakoja, kaip kilo projekto „Muzikos instrumentas kiekvienam vaikui“ idėja. Menininko Laimučio Brundzos surengta tapybos paroda. Žemaičių muziejaus „Alka“ istoriją pasakoja direktorė Elvyra Spudytė. Virginijaus Kičinaičio kultūros komentaras. Užsienio kultūros apžvalga. Pokalbis su šokio trupės „Sasha Waltz & Guests“ nariu Virgiu Puodžiūnu.

„Kultūros savaitėje“ – menininkas Romualdas Inčirauskas. Pasakojimas apie tragiško likimo fotomenininką Adauktą Marcinkevičių ir jo fotografijų parodą Nacionalinėje dailės galerijoje. Pasakojimas, kaip Estija moka atlyginimus 10 menininkų. Užsienio kultūros naujienų apžvalga.Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras. Pasakojimas apie Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetą. Apie gyvenimą ir kūrybą Telšiuose pokalbis su VDA Telšių fakulteto profesoriumi, skulptoriumi Romualdu Inčirausku.

Pokalbis su terorizmo ekspertu iš Didžiosios Britanijos, advokatu Tasnime Akunjee. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Pasakojimų ciklas iš šių metų Lietuvos kultūros sostinės Telšių. Natalijos Arlauskaitės kultūros komentaras. Pokalbis su kompozitoriumi Faustu Latėnu. Telšių miesto kultūrinio gyvenimo ypatumai, iššūkiai ir vizijos.

Pokalbis su advokatu Tasnimė Akundžė apie terorizmą. Užsienio kultūros naujienos. Šių metų kultūros sostinė - Telšiai. Telšių vaikų folkloro ansamblio „Čiučiuruks“. Kultūros komentare Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Natalija Arlauskaitė. Pokalbis su kompozitoriumi Faustu Latėnu apie teatro muziką. „Sėskim ir pakalbėkim“. Pokalbis apie Telšių miesto kultūrinio gyvenimo ypatumus, iššūkius ir vizijas.

Alantoje vyksta „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas. Kodėl Joninės tokios svarbios Latvijoje pasakoja Latvijos ir Helsinkio universitetų dėstytoja, kalbininkė Laimutė Balodė. Susitikimas su iliustruotoju Jonu Špoku. Andriaus Jakučiūno kultūros komentaras. Užsienio kultūros apžvalga. Turkijoje gyvenančios menininkės apie kūrybą ir gyvenimą Turkijoje.

Pasakojimas apie intensyvėjančius Lietuvos ir Kinijos ryšius. Pokalbis apie kitą savaitę po Klaipėdą važinėsiantį karilioną ir varpų muzikos festivalį. Audiovizualinė kelionė „Dvasios gidas po Kauną“. Filosofo Kęsto Kirtiklio komentaras apie humanitarinius mokslus, kaip pateikti jų rezultatus visuomenei. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Su įvairiose šalyse dirbančia vokiečių žurnaliste, rašytoja, dokumentinių filmų autore Ulla Lachauer pokalbis apie Lietuvą, Europą ir skaudžiausias jos problemas.

Koks likimas laukia griūvančio kultūros paveldo? Skulptorius Mindaugas Tendziagolskis apie performansą „Atšilimas“. Geriausia „ArtVilnius’16“ instaliacija – kūrinys „[Nu]žudyti dėl taikos“. Eglė Rakauskaitė pasakoja apie seniai brandintą idėją surengti bendrą parodą su tėčiu fotomenininku Romualdu Rakausku. Irenos Alperytės kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Lenkijos intelektualai Adamas Pomorskis ir Adamas Szostkiewiczius.

Klaipėdoje prasideda 22-asis Pilies džiazo festivalis. Pasakoja vadovė Inga Grubliauskienė.Kuo įdomi Lenkijos šiuolakinio meno scena ir ko galime pasimokyti iš lenkų, pasakoja menotyrininkė Raminta Jurėnaitė. Vrublevskių biblioteka išleido albumą „Atminimų sodai“. Menotyrininkės Agnės Narušytės kultūros komentaras. Užsienio kultūros apžvalga. Prisiminimais dalijasi Jaunimo teatro metraštininkas aktorius Rimgaudas Karvelis.

Kino kūrėjus apdovanojant „Sidabrinėmis gervėmis“, pokalbis apie Lietuvos kiną. Aiškinsimės situaciją Panevėžio J. Miltinio dramos teatre. Apie sovietų armijos karo metu įrenginėjamus bunkerius Lietuvoje. Mariaus Buroko kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Susitikimas su naujuoju Jaunimo teatro vadovu Audroniu Liuga.

Pokalbis su šių metų festivalio „Poezijos pavasaris“ laureate Ramute Skučaite. Užsienio kultūros naujienos. Pokalbis su hum.m.dr. Lina Motuziene apie atminimo kultūrų formavimo politiką Kaliningrado mieste. Kultūros komentare meno kritikas Vaidas Jauniškis. Paroda "Nuogo kūno teorija". Pokalbis su parodos kuratoriumi fotografu Donatu Stankevičiu. „Sėskim ir pakalbėkim“. Pokalbis su tarptautiniu Operos apdovanojimu, dar vadinamu operos Oskaru, įvertinta operos soliste Asmik Grigorian.

Pokalbis su parodą „Islamas Lietuvoje“ surengusią fotografe Neringa Rekašiūte. Užsienio kultūros apžvalga. Savanorių prospekte neformalų muziejų kuriantys grupės „The Caravan Gallery“ fotomenininkai. Leonido Donskio kultūros komentaras. Su kokiais kultūriniais skirtumais susiduria vertėjai ir kaip juos įveikia? Mažosios plastikos meistras, skulptorius Alius Berdenkovas.

Netyla diskusijos dėl kultūrinės žiniasklaidos finansavimo ir kokybės. Užsienio kultūros apžvalga. Pokalbis apie šiuolaikinį šokį su daug dėmesio sulaukusio spektaklio „Contemporary“ kūrėjais. Virginijaus Kinčinaičio kultūros komentaras. Pasakojimas apie daugybę knygų apipavidalinusį, logotipų sukūrusį G. Pempę. Pokalbis su Nobelio literatūros premijos laureate Svetlana Aleksijevič.

Dalia Ibelhauptaitė pasakoja apie svarbias temas operoje „Toska“. Pokalbis su lenkų režisieriais, ar tikrai lenkų kinas išgyvena renesansą? Užsienio kultūros apžvalga. Rašytojas Andrius Jakučiūnas pristato naują Lietuvos ateities viziją – „Ekspertų Lietuva“. Režisierius Gintaras Varnas pristato premjerą „Oidipo mitas. Tėbų trilogija“. Dailininkas Valentinas Antanavičius apie aštrų ir kritišką žvilgsnį, kūrybą sovietmečiu, darbų istorijas, pedagoginį darbą ir kolegas.

Pirmą kartą Lietuvos kultūros atašė bus renkami konkurso būdu. Pokalbis su kino kritike Pamela Bienzobas. Saulės Norvilaitės pasakojimas apie psichinių ligų gydymą meno terapija. Saulės Norvilaitės pasakojimas apie psichinių ligų gydymą meno terapija. Kęsto Kirtiklio kultūros komentaras. Užsienio kultūros apžvalga. Baleto artistai „Auksinių scenos kryžių“ laureatai Greta Gylytė ir Eligijus Butkus.

Su Andrejumi Plakhovu ir Gustu Van den Berghe pokalbis apie tai, kaip keičiasi kinas ir jo žiūrėjimas. Tapytojo Vilmanto Marcinkevičiaus paroda GRAFO galerijoje. Pokalbis su sociologu Artūru Tereškinu, įvertintu Lietuvos mokslo premija. Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Užsienio kultūros įvykių apžvalga. Susitikimas su 40-ies kūrybinių metų parodą „Šešėlio šviesa“ Kaune atidariusiu dailininku Vyteniu Lingiu.

Režisierius Artūras Areima pristato garsiąją vokiečių dramaturgo pjesę „Marija Stiuart“. Britų mokslininkas Johnas Holdenas, siūlo apmąstyti ir vertinti kultūrą, remiantis ekologijos idėjomis. Užsienio kultūros apžvalga. Živilė Bardzilauskaitė-Bergins apie lietuvių keramikos ypatumus. Pokalbis su kino režisieriumi ir antropologu Mantu Kvedaravičiumi.

21-asis „Kino pavasaris“. Pokalbis su prestižinės Lodzės kino mokyklos rektoriumi prof. Mariuszu Grzegorzeku. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Socialinių m. dr. Irenos Alperytės kultūros komentaras. Reportažas iš fotomenininko Andrew Mikšio parodos „Tulips“ Kauno fotografijos galerijoje. Pokalbis 25-metį mininčioje „Vartų“ galerijoje su galerijos įkūrėja Nida Rutkiene, partnere Laura Rutkute ir direktore Jolanta Chockevičiūte.

Kaip atrodo teatras, įžvalgomis dalijasi teatrologė Rasa Vasinauskaitė. Užsienio kultūros įvykių apžvalga. Įvairių akcijų Kelmės mieste sumanytojas Andrius Seselskas. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Pokalbis su fotografu Evaldu Butkevičiumi. Susitikimas su aktore Egle Gabrėnaite.

Kaip sukurti įdomius muziejus ir galerijas? Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Prisimenamas vienas įdomiausių XX a. lietuvių menininkų Algimantas Švėgžda. Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Režisierius Povilas Gaidys apie premjerą komediją „Kalėdos Kupjelų namuose“. Pokalbis su Panevėžio J. Miltinio dramos teatro vadovu Linu Zaikausku.

Režisierius Giunteris Krėmeris apie premjerą operą „Don Karlas“. Dailininko Eimučio Markūno paroda „Didžiojo chaoso mažoji versija“. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Virginijaus Kinčinaičio kultūros komentaras. Pokalbis su čekų dailininke Kveta Pacovska. Jaunos kartos aktorius Vainius Sodeika apie tai, kas idomaus vyksta teatre.

Žvalgysimės po unikalią XIX a. antroje pusėje gyvenusio grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio kolekciją. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Pokalbis su menininku Anatolijumi Klemencovu apie nuolat besikeičiantį miestą prie jūros. Tiesiogiai iš Vilniaus knygų mugės.

Pokalbis apie kūrybiškiausių knygų 12-tuką. Pokalbių ciklas skirtas 100-tosioms kompozitoriaus J. Juzeliūno gimimo metinėms. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Aštuonių kūrėjų grupės darbas „Urmo“ geležinkelio stotis“. VDU Azijos studijų centro vadovas dr. Aurelijus Zykas.

Minint Pasaulinę radijo dieną pokalbis su ilgus metus „Amerikos balso“ žurnalistu dirbusiu Romu Sakadolskiu. Dokumentika yra požiūris, o kai turi požiūrį - atrenki tai, kas tau atrodo svarbiausia, ir tai automatiškai tampa propaganda", - sako dokumentinio filmo „Beveik Švedija“ režisierius Audrius Lelkaitis. Kultūros komentare – filosofo Leonido Donskio žvilgsnis į Lietuvos laisvės istoriją. Laidos dalyje „Sėskim ir pakalbėkim“ apie savitą kino kalbą pasakos režisierius Šarūnas Bartas, kurio filmų retrospektyva rodoma Paryžiaus šiuolaikinio meno centre „Pompidou“.

In memoriam Maestro Sauliui Sondeckiui. Menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė apie politikos ir kultūros ryšius. Kaip radosi poezijos rinkinys „Viename“ pasakoja poetas Aidas Marčėnas. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Pokalbis su architektu Leonardu Vaičiu.

Architektas S. Kuncevičius apie įdomiausią praėjusių metų architektūrą. Audronė Petrašiūnaitė pristato parodą „Tylus gyvenimas“. Užsienio kultūros apžvalga. Andrius Jakučiūnas kultūros komentaras. Rašytoja Birutė Jonuškaitė apie romaną „Maranta“. Karolis Žibas apie neigiamą dalies Lietuvos žmonių požiūrį į pabėgėlius.

Apie protesto akcijos „Pernykštis sniegas“ idėją. Andželika Baroti apie Klaipėdoje esančią „Baroti“ galeriją. Užsienio kultūros apžvalga. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Kaune rengiamas gatvės meno festivalis „Nykoka“. Pokalbis su skulptoriumi Vladu Urbanavičiumi.

Antano Šileikos knyga „Pirkiniai išsimokėtinai“, kurioje pasakojama lietuvių imigrantų šeimos patirtys. Klaipėdos kultūros auditorija. Kaip galėjo menininkas David Bowie savo žodžiais išlaisvinti tiek daug žmonių? Kęsto Kirtiklio kultūros komentaras. Minimos 240-ąsias Liudviko Rėzos gimimo metinės. Šarūnas Sauka ir Monika Saukaitė apie personalinės parodos „Žmogus su Saukos veidu“ atidarymą.

Apie situaciją, kai Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas neskelbia konkurso ir vėluoja skirti finansavimą. Filmo „Aš už tave pakalbėsiu“ idėją aiškina režisierė Virginija Vareikytė. Sonata Žalneravičiūtė apie Vilniaus kino teatrų istoriją. Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Pokalbis su Istorinės Kauno Prezidentūros komandos vadove Renata Mikalajūnaite. Susitikimas su rašytoju, scenaristu, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataru Sauliumi Šalteniu.

Pirmoji 2016-ųjų „Kultūros savaitė“ kviečia pasižvalgyti po prabėgusius metus ir susitikti su pašnekovais, kuriems praėję metai buvo kuo nors išskirtiniai – kupini įvykių, įdomių darbų, sumanymų bei pripažinimo ženklų. Mintimis apie kūrybą, darbus dalysis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai – grafikė Birutė Žilytė ir aktorius Dainius Gavenonis, rašytoja, tarptautinio dėmesio sulaukusios operos „Geros dienos“ libreto autorė Vaiva Grainytė, vis dažniau Lietuvoje koncertuojantis pianistas Lukas Geniušas, po karščiausius pasaulio taškus keliaujantis fotografas Artūras Morozovas, operos primadona Violeta Urmana ir du šiuolaikinio meno kūrėjai – šių metų Venecijos bienalėje Lietuvai atstovavęs Dainius Liškevičius ir perkusijos meistras Vladimiras Tarasovas.

Ką prisiminsime kaip 2015-ųjų ženklus – apie tai kalbėsimės su įvairių sričių kultūros žmonėmis, kurie visus metus rengia „Kultūros savaitės“ komentarus aktualiomis, svarbiomis ir įdomiomis temomis.Įžvalgomis dalysis socialinių mokslų daktarė Irena Alperytė, menotyrininkai Agnė Narušytė, Virginijus Kinčinaitis ir Ernestas Parulskis, meno kritikas Vaidas Jauniškis, kompozitorius Giedrius Kuprevičius, rašytojas Andrius Jakučiūnas, filosofai Leonidas Donskis ir Kęstas Kirtiklis.

Gyvai ir šviesiai, koks ir buvo pats dalininkas, prisiminsime dailininką Praną Gailių. Pasakojimas apie dar vieną W. Shakespeare‘o „Hamleto“ interpretaciją Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Apie dailininko darbą kine pasakoja Oskaro laureatas Allan Starski. Irenos Alperytės kultūros komentaras. 250-ies metų jubiliejų minintis Varšuvos nacionalinis teatras. Pokalbis su poete Violeta Palčinskaite.

Pasakojimas apie Nacionalines kultūros ir meno premijas. Aušros Kaziliūnaitės poezijos knyga „Mėnulis yra tabletė“, kuri dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“. Apie sėkmingą aktoriaus karjerą lenkų kino aktorius Robertas Więckiewiczius. Virginijaus Kinčinaičio kultūros komentaras. Kas iš tiesų vyksta už Lietuvos muzikos ir teatro akademijos sienų?

Režisieriaus Gyčio Padegimo premjera – „Karalienė Luizė“. Pasakojimų ciklas apie Seinuose gyvenančią lietuvių bendruomenę. Dalios Staponkutės knygos „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji Odisėja“ idėja. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Architektūrologas dr. Vaidas Petrulis apie Kauną. Danguolė ir Viktoras Butkai apie Modernaus meno centro viziją.

Kokiomis nuotaikomis ir lūkesčiais LNOBT trupė pasitinka Lietuvos baleto 90-metį. Pasakojimų ciklas apie Seinuose gyvenančią lietuvių bendruomenę. Pokalbis su jubiliejinę gyvenimo sukaktį mininčia scenografe Aleksandra Jacovskyte. Agnės Narušytės kultūros kometaras. Donaldo Kajoko poezijos knyga „Apie vandenis, medžius ir vėjus“. Apie islamą ir su juo susijusias baimes - religijotyrininkas Egdūnas Račius.

Lietuvoje gyvenančius musulmonus fotografavusios Neringos Rekašiūtės paroda. Pasakojimų ciklas apie lietuvius gyvenančius Seinuose. Baleto „Eglė žalčių karalienė“ premjera. Meno kritiko Vaido Jauniškio komentaras. Apie istorijos ir literatūros ryšius pasakoja istorikas Tomas Vaiseta, kurio knyga „Paukščių miegas“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“. Po ilgos rekontrukcijos atvertas Klaipėdos dramos teatras.

Teatro vizija dalijasi Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis. Pokalbis su studentais apie akciją „Moxlas“. Jurgitos Jasponytės debiutinė poezijos knyga „Šaltupė“. Leonido Donskio kultūros komentaras. Dailininkės Laisvydės Šalčiūtės paroda „(Melo)dramos. Isterija“. Aktorius Antonythasan'as Jesuthasan'as apie skaudžiausias socialines temas mene.

Apie lietuvių kultūros pristatymą Lenkijoje pokalbis su leidėju Laurynu Vaičiūnu ir lenkų rašytoju Piotru Kempinskiu. Kino festivalio „Scanorama“ įdomiausius šių metų akcentus pristato meno vadovė Gražina Arlickaitė. Apie Valdo Papievio romaną „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“, dalyvaujantį akcijoje "Metų knygos rinkimai". Andriaus Jakučiūno kultūros komentaras. Režisierės Gabrielės Tuminaitės spektaklis „Bedalis ir labdarys“. Vaidas Petrulis apie architektūrą, istoriją ir politiką.

Paminklą Jonui Basanavičiui ketinama statyti pagal tarpukariu sukurtą maketą. Rimantas Kmita apie „Metų knygos rinkimų“ akciją. 65-ąjį gimtadienį minintis teatro ir kino aktorius Liubomiras Laucevičius. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Pokalbis su Janinos Monkutės-Marks muziejaus direktore Dalia Minkevičiene-Jazdauskiene. Apie Algimanto Kunčiaus vaizdaraščius.

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė kultūros centro direktorių Eriką Druskiną iš pareigų atleido neteisėtai. Šiuolaikinės muzikos festivalio "Gaida" dalyvė, kompozitorė Justina Repečkaitė apie lietuvių ir prancūzų šiuolaikinę muziką. Ar sulaukia lietuvių kultūra platesnio lenkų visuomenės dėmesio - pokalbis apie Krokuvoje vykstančias Lietuvos kultūros dienas. Kęsto Kirtiklio kultūros komentaras. Prisimename prieš 80 metų gimusį aktorių Audrį Chadaravičių. Pokalbis apie nepatogias temas mene su kino festivalio "Nepatogus kinas" direktoriumi Gediminu Andriukaičiu ir fotografe Neringa Rekašiūte.

Susitikimas su vertėja Renata Zajančkauskaite. Apie reklamos užsakovų požiūrį pasakoja reklamos kūrėjas Rimantas Stanevičius. Fotografas Visvaldas Morkevičius apie žurnalinę fotografiją. Irenos Alperytės kultūros komentaras. Pasakojimas iš parodos „Art Deco Kaune 1919–1940. Namų jausmas“. Kuo šiandien gyvena Kėdainiai.

"Meistras ir Tatjana" - filmas apie fotomenininką Vitą Luckų. Pokalbis su filmo režisiere Giedre Žickyte ir fotografo našle Tatjana Luckiene-Aldag. Kėdainių istoriją pasakoja istorikas Rimantas Žirgulis. Rašytojo Andriaus Jakučiūno pasakojimas iš "Poetinio Druskininkų rudens". Virginijaus Kinčinaičio kultūros komentaras apie pabėgėlius.Naujasis Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius. Aktoriaus Dainiaus Gavenonio teatras.

Apžvalgininkas Vitalijus Portnikovas dalijasi įžvalgomis apie šiandieninę situaciją Ukrainoje. Pokalbis su šokio teatro „Aura“ įkūrėja Birute Letukaite. Pokalbis su stalo žaidimo „Baltų žemės“ kūrėjais. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Pasakojimas apie judėjimą Švedijoje. Šiuolaikinio meno kūrėjai Nomeda ir Gediminas Urbonai.

Pokalbių ciklas skirtas 140-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms. Kaip elgiasi ir asmenvardžius dokumentuose rašo kitos šalys. Pokalbis apie Klaipėdos muzikinį teatrą. Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus spektaklio premjera pagal Vladimiro Sorokino romaną „Ledas“. Pokalbis su operos dainininku Virgilijumi Noreika, švenčiančiu 80–ies metų jubiliejų.

Pokalbių ciklas skirtas M. K. Čiurlionio 140-osioms gimimo metinėms. Nacionalinio dramos teatro premjera „Didis blogis“. Pokalbis su mokytoja Svetlana Kosenko apie pabėgėlių vaikus. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Nicolas Bourriaud kuruojantis jubiliejinę Kauno bienalę. Bosas baritonas Kostas Smoriginas dalinasi mintimis apie operą.

Pokalbių ciklas skirtas 140-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms. Pasakojimas apie ryškiausią šių dienų Estijos kultūros asmenybę – Arvo Pärtą. Leonido Donskio kultūros komentaras. Pokalbis su Vilniaus erdvių dailininku Giteniu Umbrasu. Susitikimas su tapytoju Eugenijumi Antanu Cukermanu.

Pokalbių ciklas, skirtą 140-osioms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metinėms. Prasideda jubiliejinis 25-asis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“. Didžiausias Baltijos regiono kariliono premjera. Andriaus Jakučiūno kultūros komentaras. Fotomenininko Liudo Parulskio Vilniui skirta paroda „Barokas ir betonas“. Pokalbis su fotomenininku Andrew Mikšiu.

Kelionė po Biržų pilį su Edita Lansbergiene. Lietuvių, latvių ir estų šiuolaikinės tapybos paroda Pamėnkalnio galerijoje. Kaip įmanoma atgaivinti sostinės stoties rajoną, kaip jis keičiasi? Filosofo Kęsto Kirtiklio kultūros komentaras. Pokalbis su ukrainiečių rašytojumi Jurijumi Andruchovyčiumi. Diskusija „Knyga kaip projektas“.

Kas bus daroma Vokiečių gatvėje. Menotyrininkė Agnė Narušytė pasakoja apie vieną didžiausių šiuolaikinio meno forumų. Nemokamų ekskursijų po Vilnių projekto „Gatvės gyvos“ sumanytojas gidas Albertas Kazlauskas. Irenos Alperytės kultūros komentaras. Pokalbis su lietuviško filmo „Sangailės vasara“ režisiere Alante Kavaite. Pokalbis apie 50-metį minintį žurnalą „Kultūros barai“.

Architektė Virginija Bakšienė apie Vokiečių gatvės rekonstrukciją. Pianistas Edvinas Minkštimas dalijasi koncertų idėjomis. Pokalbis su pojūčių teatro kūrėja Karolina Žernyte. Virginijaus Kinčinaičio kultūros komentaras. Klaipėdos muzikinio teatro premjeroje „Divizija“ sovietmečio Klaipėda iškyla kaip jūreivių ir prostitučių miestas. Jubiliejų pasitinkantis kompozitorius Anatolijus Šenderovas.

Susitikimas Birštone su skulptoriumi Martynu Gaubu. Prisimenant fotomenininką Alfonsą Budvytį. Kaip vasarą leidžia aktoriai? Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Apie Vokietijos muzikos erdvę – Richardo Wagnerio proanūkė Nike Wagner. Pokalbis su operos solistu – Almu Švilpa.

Pokalbis su naujuoju Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktoriumi Gintaru Songaila. Aktorius Darius Meškauskas apie rengiamą konkursą Klaipėdos dramos teatro vadovo pareigoms eiti. Pažintis su jauna menininke Sofija Vabolyte. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Ar nostalgijos banga rodo, kad esame įstrigę praeityje? Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas apie muziejų.

Apsilankymas Žagarės dvaro rūmuose. Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos Žagarės filialas. Apie atsinaujinusį Žagarės kultūros centrą. Svečiavimasis Žagarės lėlių namuose ir Kaliausių fabrikėlyje.

Kauno fotografijos galerijos sėkminga veikla. Apdovanojimas Arlio festivalyje. Žagarės miesto istorija. Neringos tautodailininko Eduardo Jonušo dirbtuvės. Kultūros komentaras. Thomo Manno festivalio svečiai – vokiečių istorikas ir kultūrologas Wolfgangas Kleinas ir Vokietijos ir Prancūzijos istorikas Étienne’as François.

Pokalbis su filosofu Gintautus Mažeikiu. Pokalbis apie tai, kaip gyvena Ukrainos menininkai, kokie procesai ten vyksta. Vladimiras Tarasovas pristato vaizdo ir garso instaliaciją „Šešiasdešimtieji“. Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Apie kapitalizmą, bolševizmą, stagnaciją ir kultūros valstybę.

Tęsiama tema apie Širvintų rajono kultūros sistemos politizavimą. Margueritos de Merode fotografijų paroda „Pėdsakai“. Apie save su(si)kurtus įvaizdžius ir apibūdinimus komentuoja rašytoja Undinė Radzevičiūtė. Filosofo Kęsto Kirtiklio kultūros komentaras. Apie unikalų šokio ir garso spektaklį-ekskursiją „Keliaujančios bažnyčios. Klaipėda tranzit Memel“. Kolekcionavimas – aistra menui ar gera investicija?

Apie Širvintų kultūros sistemos politizavimą. Apie didžiausią ir galingiausią Baltijos regione kariljoną. Milda Ivanauskienė pristato iniciatyvą „Vilniaus kalbančios skulptūros“. Virginijaus Kinčinaičio kultūros komentaras. Apie didžiausią šiuolikinio meno renginį „ArtVilnius'15“. Pokalbis su naujuoju Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovu Modestu Pitrėnu.

Diskusija dėl viešųjų erdvių. Švietimo aktualijos. Pokalbis su fotomenininke Ieva Baltaduonyte. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Iš Estijos atkeliavusi paroda „POPkunst For Ever!“. Pokario istorijas renkantis rašytojas Justinas Sajauskas.

Kino operatorius Audrius Kemežys. Moksleivių raštingumo problemos. Pokalbis skirtas rašytojos Žemaitės 170-osioms gimimo metinėms. Kultūros komentaras: apie imituojamus bandymus atgaivinti Lukiškių aikštę. Pažaislio muzikos festivalis. „Sėskim ir pakalbėkim“: miestų viešosios erdvės.

Geriausi Lietuvos kino žmonės šeštadienį bus apdovanoti „Sidabrinėmis gervėmis“. Ar tikrai uostamiestyje ketinama mažinti kultūros erdves ir sujungti teatrus – dramos ir muzikinį? Gedimino Gelgoto simfonijos „Extracultural” lietuviškoji premjera pirmadienį atidarys 19-ąjį Vilniaus festivalį. Kultūros komentaras: apie amžiną žmogaus norą keisti pasaulį. Biblioteka Pažaislio vienuolyne. „Sėskim ir pakalbėkim“: apie mūsų miestų viešąsias erdves ir jų kaitą.

Nacionalinio dramos teatro premjera - E. Nekrošiaus režisuotas spektaklis „Borisas Godunovas“. Pasakojimas apie prieš šimtą metų gimusį filosofą ir kultūrologą Juozą Girnių bei jo idėjų aktualumą šiandien. Įdomiausi faktai apie Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas retas 15-19 amžiaus knygas. Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. 51-ojo „Poezijos pavasario“ laureatas poetas Vladas Braziūnas. „Sėskim ir pakalbėkim“– konfliktinėse zonose dirbantis fotožurnalistas Artūras Morozovas.

Venecijos bienalėje Dainiaus Liškevičiaus projekto „Muziejus“ atiodarymas. Oskaras Koršunovas pristato L. van Bethoveno operą „Fidelijus". Marius Jonutis pristato nuotaikingą parodą „Pasakos“. Leonido Donskio kultūros komentaras. Pokalbis su Vaidu Petruliu apie tarpukario Kauną. dr. Rimvydas Laužikas apie šiuolaikinį muziejų.

Susitikimas su Nacionalinėje scenoje debiutavusiais Gintaro Varno mokiniais. Fotomenininko Vytauto Stanionio paroda „Nespalvoti atsigręžimai“. Gintautas Kėvišas apie nacionalines operas. Vaido Jauniškio kultūros komentaras: apie retoriką ir viešą kalbėjimą. Pokalbis su atliekų dizaineriu iš Suomijos Henriku Enbomu. Libretą operai „Geros dienos“ sukūrusi rašytoja Vaiva Grainytė.

Pasakojimas apie šiuolaikinę klasikinio baleto interpretaciją. Pokalbis apie bibliotekų fenomeną Skandinavijoje. Parodos, pristatančios dailininko Vinco Kisarausko kūrybą ir asmenybę. Virginijaus Kinčinaičio kultūros komentaras. Pokalbis su sociologe Milda Ališauskiene. Pokalbis su grafike ir pedagoge Egle Vertelkaite.

Kokia bus ateities biblioteka? Gal virtuali? Ar jai bus reikalingas didžiulis pastatas? Kas yra informacinė diskriminacija? Apie tai - pokalbis su Nacionalinės Kataro bibliotekos vadove Claudia Lux. Apie sovietmečio architektūros palikimą Vilniuje mintimis dalijasi istorikė Marija Drėmaitė. Apie lietuvišką džiazą, jo problemas pokalbis su Kastyčiu Narmontu ir Dainiumi Pulausku. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Vytauto Puidoko filmas apie misionierių Aleksandrą Ferdinandą Bendoraitį. Pokalbis su šiuolaikinio meno kūrėju Ignu Krunglevičiumi.

Rašytojų sąjungos pirmininkas išrinktas Antanas A. Jonynas. Įdomios istorijos apie legendinį režisierių Vytautą Žalakevičių. Povilas Velikis apie unikalios sudėties kvarteto „Subtilu-Z“ dešimtmetį. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Donatas Stankevičius apie parodą „Mano kiemas“. Susitikimas su kino novatoriumi Joshua Oppenheimeriu.

Tęsiame temą apie kultūrinės žiniasklaidos finansavimą. Premjerinis baleto triptikas „Bolero+”. Festivalis „Naujosios operos akcija“. Kultūros komentaras. Prūsijos istorija: 17 a. Klaipėdos valsčiaus žmonių gyvensena. „Sėskim ir pakalbėkim“ – choras „Gaudeamus“.

Festivalio „Sugrįžimai“ dalyvė vargonininkė Karolina Juodelytė. Kultūros tarybos sprendimai dėl kultūrinės žiniasklaidos. Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Indrė Vileitė apie vaikų ligoninėse besilankančius gydytojus – klounus. Pokalbis su operos primadona Violeta Urmana.

Kokie kultūros infrastruktūros ir paveldo objektai gaus Europos Sąjungos lėšas? Pokalbis su prof. Antanu Mockumi. Kompozitorius Antanas Jasenka apie tai, kuo ypatingas mūsų miesto garso takelis. Filosofo Leonido Donskio kultūros komentaras. Teatro kritikas Andrius Jevsejevas apie teatrą. Scenografas ir kino kūrėjas Gintaras Makarevičius.

Apie didžiausią Lietuvos kino festivalį. Arūnas Sakalauskas apie spektaklio premjerą „Didvyrių aikštė“. Pokalbis su ararchitekte Gražina Janulyte-Bernotiene. Virginijaus Kinčinaičio kultūros komentaras. Pokalbis su fotografu Remigijumi Treigiu iš laidos archyvų. Naujai išrinktas VU rektorius Artūras Žukauskas.

Pianistas Lukas Geniušas apie muzikinius iššūkius ir koncertų maršrutus. Reportažas iš spaudos laisvei skirtos parodos. Robertas Jucaitis apie tai, kodėl taip brangiai mokame už bandymus sukurti Lietuvos įvaizdį. Kęsto Kirtiklio kultūros komentaras. V. Pletkaus fotoalbumas „Tuštėjimas“. Lietuva čia gyvenančių prancūzės ir latvės akimis.

Apie aktualiausius imigracijos klausimus pokalbis su sociologu Karoliu Žibu. Kaip gyvena mažieji Klaipėdos teatrai. Gabrielė Žaidytė apie surengtą parodą „Žydiškojo Vilniaus įvaizdžių topografija“. Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Primabalerina Eglė Špokaitė pristato baleto premjerą. Pokabis su rusų rašytoju Michailu Šiškinu.

Pokalbis su pasaulinio garso lenkų režisieriumi Krystianu Lupa. Diskusijos dėl literatūros programų 5-10 klasėms atnaujinimo. Skulptorius Kęstutis Lanauskas apie skulptūras kuriamas iš sniego. Andriaus Jakučiūno kultūros komentaras. Lenkų literatūrologas Andrzejus Franaszekas apie išsamiausią Č. Milošo biografiją. Architektas Audrius Ambrasas apie mūsų aplinką.

Ernesto Parulskio komentaras Žaliojo tilto skulptūrų tema. Gražina Arlickaitė dalijasi įspūdžiais iš Berlynalės. Birutė Žilytė pristato savo kūrybos albumą „Paslaptingas būties švytėjimas“. Kodėl žavimės užsienio detektyvais, bet nesugebame jų sukurti patys? Apdovanojimai ir premijos – kaip jie veikia literatūrą?

Apie literatūros mokslininkų paskelbtą kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Pokalbis su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Grigorijumi Kanovičiumi. Aušrinė Žilinskienė pasakoja apie svarbiausias kultūros eksporto kryptis. Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Fotomenininkas Romualdas Požerskis apie fotoalbumą „Lietuva 1988–1993“. Vienas žymiausių šių dienų ukrainiečių rašytojų Serhijus Žadanas.

Apie paramą kultūrinei spaudai komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė. Julija Steponaitytė apie filmo „Sangailė“ idėją. Pokalbis su operos soliste Justina Gringyte. Leonido Donskio kultūros komentaras. Archyvinis pokalbis su menininke Dalia Matulaite. Apie teatrą, režisūrą ir iššūkius mintimis dalijasi teatro režisierė ir pedagogė Olga Lapina.

Reportažas su Leonardu Vaičiu iš architektūros žurnalo apdovanojimų. Ar vienintelis kelias – baudžiamoji atsakomybė? Artūro Areimos premjera spekaklis „Mechaninė širdis“. Jurijaus Dobriakovo kultūros komentaras. Solveiga Daugirdaitė apie R. Granausko knygą „Trečias gyvenimas“. Kas bus daroma, kad Etnografinių regionų metai nebūtų tik deklaracija?

Agnė Žagrakalytė apie romaną „Eigulio duktė: byla F 117”. Oskaras Koršunovas apie spektaklio premjerą „Jelizaveta Bam“. Pokalbis apie europietišką tapatybę su rašytoju, prof. Reinu Raudu. Violetos Davoliūtės kultūros komentaras. Marija Razgutė aiškina kino pasaulio subtilybes. Susitikimas su šiuolaikinio meno kūrėju Dainiumi Liškevičiumi.

Rašytoja Rasa Aškinytė apie romaną „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“. Pokalbis su Kauno architektu Algimantu Kanču. Jubiliejinės parodos proga pokalbis iš archyvų su tapytoju Algirdu Petruliu. Ernesto Parulskio kultūros komentaras „Menas kaip benzinas“. Eglė Ridikaitė apie darbų ciklą „Palikimas“. Susitikimas su žurnaliste ir fotografe Berta Tilmantaite.

Antano Gailiaus naujausia poezijos knyga „Penkiapėdžio sugrįžimas“. Loreta Vaskova apie premjerą Klaipėdos dramos teatre - Ivano Vyrypajevo pjesę „Girti“. Pokalbis su baleto soliste Kristina Gudžiūnaite. Agnės Narušytės komentaras „Besmegenis ar snieginis medžio kiškis?“. Jurga Barilaitė kviečia į personalinę parodą „Abrakadabra“. Susitikimas su Įsimintiniausiu 2014-ųjų Kauno menininku aktoriumi Dainiumi Svobonu.

Liudviko Rėzos premijos laureatas skulptorius Arūnas Sakalauskas. Ar menų inkubatorius „Kultūros fabrikas“ taps svarbia miesto kultūros erdve? Fotografas Mindaugas Norkus kviečia į nuotraukų parodą Vilniaus rotušėje. Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Poetas Vytautas Stankus apie eilėraščių rinkinį „Iš veidrodžio, už“. Menotyrininkas, Šiaulių miesto garbės pilietis prof. Vytenis Rimkus.

Pokalbio fragmentas su aktoriumi Martynu Nedzinsku apie naujausius vaidmenis ir bendraamžių kartą teatre. Mintimis apie mūsų laiką dalijasi fotografas Antanas Sutkus. Rašytoja Vytautė Žilinskaitė apie vaikų literatūrą. Pokalbis su šiuolaikinio meno kūrėju Žilvinu Kempinu. Šventinis-muzikinis kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras. Šiuolaikinio meno kūrėjas Deimantas Narkevičius apie meno ir pasaulio dialogą, apie meno vaidmenį dabartiniame neramiame laike. Pokalbis su dirigente Mirga Gražinyte-Tyla. Pokalbis su rašytoju profesoriumi Tomu Venclova.

Giedrės Kazlauskaitės poezijos rinkinys „Meninos“. Gintaras Varnas apie premjerą „Biografija: vaidinimas“. Pasakojimas apie kompozitorių – Eduardą Balsį. Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Pokalbis su prancūzų režisieriumi Leosu Caraxu. Kas slypi už reitingų, skelbiančių, kad geriausia gyventi Klaipėdoje? Pokalbis su sociologais Sigita ir Liutauru Kraniauskais.

Leonidas Donskis apie Nacionalinių kultūros ir meno premijas. Diskusija apie literatūros mokymą mokykloje. Pokalbis su simfoninio orkestro vadovu Algimantu Treikausku. Rašytojo Andriaus Jakučiūno kultūros komentaras. Jaroslavas Melnikas apie romaną „Maša, arba Postfašizmas“. Apie Lietuvos miestų įvaizdį.

Vytauto Kubiliaus premijos laureatas Marijus Šidlauskas. Apie Didžiojo karo karių kapinių aktualizavimą. Žvilgsnis į trumpą, tačiau intencyvų Teodoro Kazimiero Valaičio gyvenimą. Leonido Donskio kultūros komentaras. Ar literatūros pamokos neatbaidys nuo knygų?

Elektroninė peticija dėl „Skalvijos“ ir Oskaro Koršunovo teatro patalpų. Apie šiuolaikinės tekstilės parodą „Laiko drobulė“. Apie operą „Trubadūras“ pasakoja režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Pokalbis su poetu Mindaugu Nastaravičiumi. Apsilankymas Žemaitijos sostinėje ir meno mekoje – Telšiuose.

Kodėl reikalinga Literatūros taryba? Paulinos Eglės Pukytės knyga dalyvaujanti Metų knygos rinkimuose. Kino kritikas Ulrichas Gregoras apie festivalio „Scanorama“ programą. Mindaugo Kvietkausko kultūros komentaras. Živilė Gallego apie Mažosios Lietuvos intelektualą Jurgį Zauerveiną. Pokalbis su šiuolaikinio meno kūrėju Aidu Bareikiu.

Raimonda Laužikienė apie kūrybinį inkubatorių „Kultūros fabrikas“. Pokalbis su Giedre Žickyte ir Tatjana Luckiene-Aldag. Virginijaus Kinčinaičio kultūros komentaras. Metų knygos rinkimuose – Kęstučio Navako poezijos knyga. Europos muzikos ir teatro novatorius Heineris Goebbelsas.

Kęstutis Pempė apie pirmuosius Kultūros tarybos darbo metus. Pristatomi parodos „Kvadrienalės 2014“ darbai. Pokalbis su aktore Krystyna Janda. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Apie pirmąją retrospektyvinę ir jubiliejinę M. P. Vilučio parodą. Pokalbis su istorike, Mokslo premijos laureate Katarzyna Korzeniewska.

Patirtimi apie teatrų sistemą dalijasi režisierius Cezaris Graužinis. Apie tai, ar kiekybė neužgožia kokybės – Gražina Arlickaitė. Pokalbis su psicholige Asta Groblyte. Jurijaus Dobriakovo kultūros komentaras. Apie kokį svarbų istorinį įvykį byloja Švč. Trejybės bažnyčia. Mokslo premijos laureatė kalbininkė Laimutė Balodė.

Kokias grėsmes mato teatro žmonės ir kokios pertvarkos reikalingos? Pasakojimas apie žemės meną Lietuvoje. Jevgenijus Umanskis apie parodą „9000 km“ . Deimanto Jastramskio kultūros komentaras. Apie šių metų Nobelio literatūros premijos laureatą Patricką Modiano. Šiuolaikinė muzika – iššūkis klausytojui?

Apie prozos ir poezijos geriausių knygų penketukus. Dr. Deimantas Jastramskis apie regioninę žiniasklaidą. Ričardo Dailidės personalinė paroda „Trys žingsniai“. Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Gintautas Zabiela apie Klaipėdos piliavietės atradimus. Pokalbis su džiazo legenda Viačeslavus Ganelinu.

Kultūros objektai pretenduojantys į ES ir valstybės paramą. Kauno dramos teatro premjera – spektaklis „Aušros pažadas“. Apie Lietuvos prisistatymą Frankfurto knygų mugėje. Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Kuo gyvena šių metų Lietuvos kultūros sostinė Panevėžys?

Isroildžonas Barotis apie skulptūrų projektą „Viešas dialogas“. Atgarsiai tarptautinio kino festivalio „Baltijos banga“. Daliai Emilijai Dilytei-Staškevičienei Šv. Jeronimo premija. Leonido Donskio kultūros komentaras. Pokalbis su ukrainiečių kino prodiusere Anna Palenchuk. Poetas Tomas Venclova apie intelektualų vaidmenį šių dienų visuomenėje.

Susitikimas su ukrainiečių režisieriumi S. Bukovskiu. Tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“. Pokalbis su režisieriumi Ignu Jonynu. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Ramunė Staševičiūtė apie Klaipėdos muzikinio teatro situaciją. „Sėskim ir pakalbėkim“ su aktoriumi Dariumi Meškausku.

Filmo „Domino efektas“ režisierė Elwira Niewiera. Remigijus Sabulis apie filmą „Lituanica paslaptis“. Svarbiausi dvarų paveldo klausimai. Kęsto Kirtiklio kultūros komentaras. Pokalbis su režisieriumi Jonumi Vaitkumi. Apie į Kauno sceną sugrįžtančią Barborą Radvilaitę.

Deimanto Narkevičiaus personalinė paroda. Ernestas Zacharevičius apie gatvės meną. Ciklas apie Lietuvos dvarus: Taujėnų dvaras. Ciklas apie Lietuvos dvarus: Taujėnų dvaras. Andriaus Jakučiūno kultūros komentaras. Pokalbis apie asmenvardžių rašymą dokumentuose.

Rytis Juozapavičius ir Tomas Čaplinskas apie viešųjų ir privačių interesų konfliktus. Loreta Krasauskienė apie Lietuvos kultūros sostinės renginių programą. Ciklas apie Lietuvos dvarus: Zyplių dvaras. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Mindaugas Kavaliauskas apie festivalį „Kaunas Photo“. JAV sociologas ir antropologas profesorius Janas Kubikas.

Pokalbis su Birštono kultūros centro direktoriumi Zigmu Vileikiu. Pažintis su perspektyviu kolektyvu „Mettis“. Pasakojimas apie Paežerių dvarą. Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Prancūzijoje gyvenantis dailininkas Pranas Gailius. Kuo šiandien gyvena nuolat refomuojama mokykla?

Baltijos kelias – 25 metus trunkanti kelionė. Pokalbis su profesoriumi Vello Pettai. Profesorės Marju Lauristin Baltijos kelio prisiminimai. Susitikimas su Latvijos politike Sandra Kalniete. Leonido Donskio kultūros komentaras. Pokalbis su dėstytoju Ivaru Ijabu. Pokalbis su dėstytoju Ivaru Ijabu. Kino režisieriai Arūnu Matelis ir Audrius Stonys.

Šarūno Surblio darbų paroda „Sveiki atvyšvykę“. Kino festivalis „Baltijos banga“. Kelionių ciklas po Lietuvos dvarus: Saldutiškio dvaras. Kultūros komentaras. A. Mocarto operos „Don Žuanas“ premjera. Laidos dalyje „Sėskim ir pakalbėkim“ – pianistas Jerome'as Lowenthalis.

Koncertų, kongresų ir konferencijų rūmai Kaune. Festivalis „Druskininių vasara su Čiurlioniu“. Prisimename tapytoją Antaną Gudaitį. Kultūros komentaras. Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos dvarus – Alantos dvaras. „Sėskim ir pakalbėkim“ – profesoriai Nijolė Ralytė ir Vladimiras Prudnikovas.

Šalies bibliotekoms nupirkta 200 elektroninių knygų skaityklių. Birštono vasaros menų akademija. Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos dvarus: Renavo dvaro istorija. Kultūros komentaras: kaip Vilnius gali tapti visame pasaulyje žinomu turistų traukos centru. Festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Tradicinėje laidos dalyje „Sėskim ir pakalbėkim“ – susitikimas su rašytoju, scenaristu S. Šalteniu.

Apie chorinę muziką pokalbis su Artūru Noviku. Apie Vilnių, jo viešąsias erdves, istoriją ir ryšius su šiandiena pasakoja antropologas Laimonas Briedis. Agnės Narušytės kultūros komentaras "Navako miestas". Pasakojimas apie Pavirvytės dvarą. Kas sieja kultūrą ir politiką? Ar įmanoma menininkui atsiriboti nuo politikos?

Pokalbis su lektoriumi Ainiumi Lašu. Gytis Skudžinskas pasakoja apie projektą „Albumas“. Gražina Juknevičienė apie Dautarų dvaro atgaivinimą. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Kuo vasarą gyvena teatrai ir jo kūrėjai. Kuo vasarą gyvena teatrai ir jo kūrėjai. Audrius Novickas apie Vilniaus viešąsias erdves ir jų kaitą.

Antanas Gailius apie Thomo Manno festivalį. Panevėžyje – tarptautinis keramikos simpoziumas. Antanas Eičas apie Lietuvos dvarus. Leonido Donskio kultūros komentaras. Pasaulio lietuvių jaunimo suvažiavimas. Pokalbis su kino kritike Živile Pipinyte.

Pokalbis su Danute Vaigauskaite. Apie Tautos namų idėjos realizaciją. Švnetinė premjera Kaune. Kultūros komentaras, skirtas Valstybės dienai. Nerijaus Šepečio kultūros komentaras. Liutauras Labanauskas apie mūsų visuomenę. Darius Udrys apie mūsų valstybę ir jos iššūkius.

Šeštadienį Kaune prasideda jubiliejinė 90-oji Dainų šventė. Ta proga persikeliame į laikiną radijo studiją Vilniaus gatvėje, priešais Katedrą. Su laidos svečiais diskutuosime, apie tautines tradicijas, tapatumą šiandien, jų tęstinumą ir kaitą.

Vengrų režisierius Csaba Kaelis apie pastatytą odę. Šiuolaikinis menas: monologas ar dialogas? Jūratės Baranovos kultūros komentaras. Kuo gyvena Lietuvos kultūros sostinė – Panevėžys. Pokalbis su fotomenininku Antanu Sutkumi.

Dalios Grinkevičiūtės prisiminimų knyga „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Lietuvos teatro Maestro Juozas Miltinis. Lietuvių intelektualas Vytautas Kavolis.

Kokiems kultūros objektams lėšų reikia labiausiai? Pokalbis su poetu Kęstučiu Navaku. Archyvinis pokalbis su dailininku Augustinu Savicku. Andriaus Jakučiūno kultūros komentaras. Daina Urbanavičienė apie artėjančią šventę Vilniuje. Kas trukdo, kad skaitytojus pasiektų gera knyga?

Apie tai kodėl poezijai reikalingi festivaliai? V. Grubliauskas apie jubiliejinį džiazo festivalį. Pokalbis su menininku Dainiumi Liškevičiumi. Kęsto Kirtiklio kultūros komentaras. Justinas Krėpšta apie Pažaislio festivalį. Susitikimas su teatro režisieriumi Jonu Vaitkumi.

Vidmantas Kapučinskas apie Panevėžio muzikinį teatrą. Apie atsinaujinusią Vilniaus katedros varpinę. Prof. Antonino Albarosa apie grigališkąjį chorą. Mindaugo Kvietkausko kultūros komentaras. Berlyno galerijoje Davido Bowie kūrybos paroda. Šiuolaikinio meno kūrėjas Žilvinas Kempinas.

Poetas A. Baltakis apie 50-ąjį poezijos festivalį. A. Šaltenis apie pirmąją meno doktorantų parodą. Oskaras Koršunovo teatrui – 15 metų. Meno kritiko Vaido Jauniškio komentaras. Pokalbis su R. Balza prasidedančio „Muziejų kelio“ proga. Pokalbis su kultūros ministru Šarūnu Biručiu.

Paroda „Frumušika Nova“ Ukrainos demokratijai palaikyti. Pokalbis su filosofu Arvydu Šliogeriu. Vaida Pilibaitytė apie Rygą Europos kultūros sostinę. Aloyzo Stasiulevičiaus kultūros komentaras. Pokalbis su redaktore Liuda Jonušiene. Susitikimas su menininku Kęstučiu Zapkumi.

Aktorius Donatas Banionis mini jubiliejų. A. Rubinovas apie festivalį „MonoBaltija 2014“. Pokalbis su profesoriumi Krzysztofu Pomianu. Agnės Narušytės komentaras. Kau­no tar­pu­ka­rio modernisti­nė ar­chi­tek­ta. „Sėskim ir pakalbėkim“ R. Daunienės namuose.

Lietuvoje tęsiasi Nacionalinė bibliotekų savaitė. Christophas Terhechte apie kino perspektyvas. Pokalbis apie kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“. Ernesto Parulskio kultūros komantaras. Jaunoji Europos džiazo sensacija Marius Nesetas. Susitikimas su rašytoju Romualdu Granausku.

Pokalbis su saksofonininke Rusne Mikiškaite. Carmen Caro apie Donelaičio „Metus“. Pokalbis su dailininku Stasiu Eidrigevičiumi. Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras. Sociologas Vylius Leonavičius apie rizikos kultūros įtampas ir jos įkaitus. Susitikimas su rašytoja prof. Vanda Juknaite.

Pokalbis su saksofonininke Rusne Mikiškaite. Carmen Caro apie Donelaičio „Metus“. Pokalbis su dailininku Stasiu Eidrigevičiumi. Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras. Sociologas Vylius Leonavičius apie rizikos kultūros įtampas ir jos įkaitus. Susitikimas su rašytoja prof. Vanda Juknaite.

Režisierė Nuria Castejon apie operą „Sevilijos kirpėjas“. Apie žurnalą „Durys“ redaktorė Rita Bočiulytė. Pokalbis su rumunų kino kritiku Michai Chirilovu. Andriaus Jakučiūno kultūros komentaras. Režisierius Agnius Jankevičius pristato spektaklį „Gentis“. „Sėskim ir pakalbėkim“ apie pinigų dalybas.

Režisierė Nuria Castejon apie operą „Sevilijos kirpėjas“. Apie žurnalą „Durys“ redaktorė Rita Bočiulytė. Pokalbis su rumunų kino kritiku Michai Chirilovu. Andriaus Jakučiūno kultūros komentaras. Režisierius Agnius Jankevičius pristato spektaklį „Gentis“. „Sėskim ir pakalbėkim“ apie pinigų dalybas.

Pokalbis su aktore ir režisiere Oona Mekas apie kino industriją ir filmą „Lošėjas“. Savaitraščio „Nemunas“ vyriausiasis redaktorius Viktoras Rudžianskas pasakoja apie kultūrinę spaudą regionuose ir jos rėmimą. Apie Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro dalyvavimą tarptautinėje bienalėje „Jaunieji Europos kūrėjai“ – pokalbis su menotyrininke Goda Giedraityte.Filosofo Kęsto Kirtiklio kultūros komentaras.Pokalbis su „Kino pavasario“ viešnia Laila Pakalnina.Rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“ – susitikimas su satyrike ir vaikų rašytoja Vytaute Žilinskaite.

Pokalbis su dirigente Mirga Gražinytė Tyla. Svetlanos Karmalitos prisiminimai apie režisierių A. Germaną. Fotožurnalistas Artūras Morozovas apie fotografijos misiją. Vaidas Jauniškis apie Lietuvos teatrą. Pokalbis Rusų dramos teatro aktoriumi V. Novopolskiu. Pokalbis su aktoriumi Martynu Nedzinskas.

Apie „Kino pavasarį“ su S. Lingevčiūte ir E. Pukša. Režisierė Kirsten Dehlholm apie spektaklį „Kosmosas+“. Dizainerės Vilmos Marės paroda „Madinga Nepriklausomybė“. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Aktorės E. Gaigalaitės jubiliejui skirtas spektaklis. Pokalbis su švedų rašytoju Ulfu Peteriu Hallbergu.

In memoriam rašytojui Icchokui Merui. Leipcigo knygų mugėje pristatoma lietuvių literatūrą. R. Granausko žodis kritikmas ir savo knygos gerbėjams. Apie medijas medijų mąstytojas J. D. Petersas. Vytauto Landsbergio kultūros komentaras. K. Jakšto pasakojimas apie miuziklą „Grafas Montekristas“. Režisierius Eimuntas Nekrošius apie šiandieninį teatrą.

Apie valstybės paramą kultūrinei žiniasklaidai. Oskaras Koršunovas apie spektaklį premjerą „Žuvėdra“. Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras. Precedentas skirstant valstybės lėšas kino projektams. Donatas Puslys apie šiandienos ženklus ir iššūkius, kaip jie atrodo Nepriklausomojoje Lietuvoje užaugusios kartos žmogui.

Apie valstybės paramą kultūrinei žiniasklaidai. Oskaras Koršunovas apie spektaklį premjerą „Žuvėdra“. Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras. Precedentas skirstant valstybės lėšas kino projektams. Donatas Puslys apie šiandienos ženklus ir iššūkius, kaip jie atrodo Nepriklausomojoje Lietuvoje užaugusios kartos žmogui.

R. Kvietkauskas apie nacionalinių filmų finansavimą. Režisierius M. Vildžiūnas apie filmą „Nesamasis laikas“. A. Macijauskas apie Rimaldo Vikšraičio kūrybą. Meno kritiko Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Klaipėdos teatrų festivalis „Namai“. Pokalbis su maestro Davidu Geringu.Meno kritiko Vaido Jauniškio kultūros komentaras.

Kristijonui Donelaičiui – 300. Nauja knyga – „Vilnius. Upė teka apačioje“. Elenos Karnauskaitės kultūros komentaras. Ar gerai knygai reikalinga reklama?

Kristijonui Donelaičiui – 300. Nauja knyga – „Vilnius. Upė teka apačioje“. Elenos Karnauskaitės kultūros komentaras. Ar gerai knygai reikalinga reklama?

Rimantas Kmita apie Kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Šarūnas Leonavičius sukūręs iliustracijas K. Donelaičio „Metams“. Lietuvių tapatybės klausimą svarsto istorikas dr. Tomas Balkelis. Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Jubiliejų mininti aktorė Jūratė Onaitytė. „Sėskim ir pakalbėkim“ su kompozitore Onute Narbutaite.

Pokalbis su dailininkais Reda ir Arūnu Uogintais. Regimantas Adomaitis apie premjerą „Dėdės ir dėdienės“. Kęstutis Jakštas apie režisieriaus darbą. Andriaus Jakučiūno kultūros komentaras. Rusų fotografijos kritikas Levas Aninskis. „Sėskim ir pakalbėkim“ su Mariumi Ivaškevičiumi.

Pokalbis su dailininkais Reda ir Arūnu Uogintais. Regimantas Adomaitis apie premjerą „Dėdės ir dėdienės“. Kęstutis Jakštas apie režisieriaus darbą. Andriaus Jakučiūno kultūros komentaras. Rusų fotografijos kritikas Levas Aninskis. „Sėskim ir pakalbėkim“ su Mariumi Ivaškevičiumi.

Rolandas Kvietkauskas apie šių metų planus kino sektoriuje. Susitikimas su poetu Jonu Kalinausku. Fotomenininkas Gintaras Česonis apie 50-metį minintį Kauno fotoklubą. Kęsto Kirtiklio kultūros komentras. Klaipėdoje – paroda „Materialusis siurrealizmas“. Ar įmanoma vieninga tautos istorinė atmintis?

Rolandas Kvietkauskas apie šių metų planus kino sektoriuje. Susitikimas su poetu Jonu Kalinausku. Fotomenininkas Gintaras Česonis apie 50-metį minintį Kauno fotoklubą. Kęsto Kirtiklio kultūros komentras. Klaipėdoje – paroda „Materialusis siurrealizmas“. Ar įmanoma vieninga tautos istorinė atmintis?

Austė Zdančiūtė apie kino festivalį „Žiemos ekranai“. Režisieriaus Darius Rabašausko premjera. Poetas Romas Daugirdas apie Valdo Gedgaudo knygą. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Apie menų inkubatoriaus vzijas su Olegu Darčanovu. Susitikimas su fotomeniniku Arturu Valiauga.

Austė Zdančiūtė apie kino festivalį „Žiemos ekranai“. Režisieriaus Darius Rabašausko premjera. Poetas Romas Daugirdas apie Valdo Gedgaudo knygą. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Apie menų inkubatoriaus vzijas su Olegu Darčanovu. Susitikimas su fotomeniniku Arturu Valiauga.

Dainiaus Dirgėlos poezijos knyga „Stebėtojo užrašai“. Valdovų rūmai mini pirmąjį jubiliejų. Pokalbis su prof. Gintautu Mažeikiu. Agnės Narušytės kultūros komentaras. P. Ignatavičiaus premjera – spektaklis „Kruvinos vestuvės“. Prof. Artūras Tereškinas apie popkultūrą.

Reportažas iš Alytaus, kur bendruomenė priešinasi savivaldybės svarstomiems planams iš miesto centro iškelti Dailės mokyklą. Pokalbis su Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos laureate Mažosios Lietuvos raštijos tyrinėtoja dr. Liucija Citavičiūte. Meniškos sielos klaipėdietės titulą už pastangas ugdant jaunuosius poetus, prozininkus bei skaitovus pelnė aktorė Virginija Kochanskytė. Filosofės Jūratės Baranovos radijo esė Šarūno Saukos paveikslo motyvais. Tradiciniame laidos puslapyje „Sėskim ir pakalbėkim“ prisiminimais apie 90-metį minintį Lietuvos teatro režisierių Henriką Vancevičių ir jo teatrą dalinasi ilgametis tuometinio Akademinio dramos teatro direktorius, aktorius, rašytojas Pranas Treinys.

Įsimintiniausia Kauno menininkė – kompozitorė Dalia Kairaitytė. Nijolė Tumėnienė apie Kazimiero Žoromskio darbus. Pokalbis su rašytoju Grigorijumi Kanovičiumi. Pokalbis su Vaidu Šeferiu apie Kristijoną Donelaitį. Pokalbis su Sigitu Parulskiu apie Kristijoną Donelaitį. Gytis Norvilas apie jubiliejinius K. Donelaičio metus.

Įsimintiniausia Kauno menininkė – kompozitorė Dalia Kairaitytė. Nijolė Tumėnienė apie Kazimiero Žoromskio darbus. Pokalbis su rašytoju Grigorijumi Kanovičiumi. Pokalbis su Vaidu Šeferiu apie Kristijoną Donelaitį. Pokalbis su Sigitu Parulskiu apie Kristijoną Donelaitį. Gytis Norvilas apie jubiliejinius K. Donelaičio metus.

Paskutinė 2013-ųjų laida bus netradicinė. Kalbinsime visus šešis šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus. „Teatre suvaidinau apie 90 vaidmenų, bet aš sakau – buvo tik kokie šeši septyni, ne daugiau. Ir tai tik Miltinio dėka. Miltinis mokė gyventi scenoje, ne vaidinti – o tai buvo sunkiausia", – sako teatro ir kino legenda Donatas Banionis. (Archyvinis 2006 m. „Kultūros savaitės" įrašas.) „Kinas – sinkretinis darbas, kur turi dirbti vienminčiai, operatorius ir režisierius veikia išvien“, – taip kino kūrimo procesą apibūdina operatorius Jonas Gricius.„Šandieniniame teatre man trūksta mastelio. Eksperimentai, bandymai, žaidimai –visa tai gerai, gražu, tačiau pernelyg smulku", – konstatuoja kompozitorius Faustas Latėnas.„Tarmė – neišdirbtas molis, įmantraus porceliano iš to nepadarysi. Turi galvoti, kaip nulipdyti puodynę. Man tokia amato atšaka buvo visai prie širdies“, – apie poezijos ir kalbos ryšį kalba poetas Vladas Braziūnas.„Esu kino žmogus. Kino procesas man yra vertybė, įdomybė, gyvenimo būdas. Dėkoju likimui, kad patekau į kiną ir kad man pasisekė išlikti kine visą gyvenimą", – sako aktorius Juozas Budraitis. „Prabėgę metai kultūrai buvo sėkmingi. Ateinantys – Donelaičio metai. Iš Donelaičio galime daug ko išmokti – tolerancijos, tikėjimo, kalbos... Tai bus nauji uždaviniai, smagu bus juos įveikti", – naujų iššūkių naujaisiais metais visiems linki kompozitorius Giedrius Kuprevičius.

Jonas Vaitkus pristato savo naujausią spektaklį. Aurimas Švedas apie meno ir istorijos santykį. Knuto Hamsuno centro direktorė Bodil Borset. Kęsto Kirtiklio kultūros komentaras. Vieno svarbiausių XX amžiaus Europos mąstytojų Zygmunto Baumano įžvalgos.

A. Bumblauskas apie Nacionalinės premijos nuostatus. Aistės Kisarauskaitės knyga „39 salto mortale“. Pokalbis su menotyrininke dr. Margarita Matulyte. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Apie unikalias statybas Kaune. Apie Lietuvos kultūros sklaidą užsienyje.

Andrius Tapinas ir jo romanas „Vilko valanda“. Pokalbis su dailininkais A. ir R. Gataveckais. Rasa Gelgotienė apie projektą „Klasika visiems“. Elenos Karnauskaitės kultūros komentaras. Klestinti komiksų kultūra ateina ir į Lietuvą. Pokalbis su Čiurlionio kvarteto muzikantais.

R. Laužikienė pristato Klaipėdos kultūros fabriką. Choreografė Didy Veldman sukūrusi baletą „Karmen“. A. Valionis pristato eilėraščių rinktinę „Apytiksliai trys“. Andriaus Jakučiūno kultūros komentaras. Svečiuojamės Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje. Rubrika „Sėskim ir pakalbėkim“ su operos solistu Edgaru Montvidu.

Sigito Parulskio romanas „Tamsa ir partneriai“. Romualdas Apanavičius apie Kultūros centrų veiklą. Prisimenant Vegą Vaičiūnaitę ir Miraklio teatrą. Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Pokalbis su meno kūrėju Jurijumi Vasiljevu. Koks bus Lietuvos kultūros tarybos darbas?

Pasakojimas apie lietuvių klasiką Kazį Binkį. Mūza Rubackytė apie 3-ąjį Vilniaus fortepijono muzikos festivalį. Režisierė Johanna Jackie Baier „Scanoramoje“ pristato filmą „Julija“. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Pokalbis su lenkų kino režisieriumi Krzysztofu Zanussiu.

Jonas Vaitkus pristato spektaklio premjerą „Atžalynas“. J. Samulionytė apie lietuviškas premjeras festivalyje „Scanorama“. Pokalbis su menininku Deanu Stalhamu. Jūratės Baranovos kultūros komentaras. Sporto rūmus prikėlęs projektas VCO ROCK. Pokalbis su jubiliejų švenčiančiu Leonardu Gutausku.

„Aido“ galerija mini 20-metį. Undinės Radzevičiūtės knyga „Metų knygos rinkimuose“. Opera apie Lietuvą „Everardas II – Lietuvos karalius“. Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Gražina Arlickaitė apie Europos šalių kino forumą „Scanorama“. Pokalbis su etnologe hum. m. dr. Radvile Racėnaite.

A. Žigaitytė-Nekrošienė apie „Muzikų paradą“. Akcija „Metų knygos rinkimai“ su G. Gailiūte. Vilmos Fioklos Kiurė fotografijų paroda. Laimanto Jonušio kultūros komentaras. Režisieriaus Artūro Areimos premjera – „Vyšnių sodas“. „Sėskim ir pakalbėkim“ su kompozitoriumi Tomu Kutavičiumi.

Menininkai Svajonė ir Paulius Stanikai apie nešvykusią parodą. Žibuoklė Martinaitytė apie festivalį „Gaida“. Pasakojimas Giuseppe Verdi gimimo metinėms. Kęsto Kirtiklio kultūros komentaras. Lėlių teatro istoriją prisimena Rimas Driežis. Pokalbis su kino režisieriumi Audriumi Juzėnu.

R. Merkelys apie svarbiausius festivalio „Gaidos“ akcentus. Režisieriaus Gyčio Padegimo premjera. Pasakojimas skirtas Giuseppe Verdi gimimo metinėms. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Legendinė prancūzų dainininkė Edith Piaf. Pokalbis su režisieriumi Stanislovu Rubinovu.

Pokalbis su „Poetinio Druskininkų rudens“ dalyviais. Miro Gavrano premjera. Liepaičių chorinio dainavimo mokykla mini 20-metį. Elenos Karnauskaitės kultūros komentaras. Pokalbis su maestro Saulius Sondeckis.

Kokia yra kultūros vertė šiandieninėje Lietuvoje? V. Prudnikovas apie Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro istoriją. Klaipėdos muzikinio teatro premjeros. Andriaus Jakučiūno kultūros komentaras. A.Prikockienė apie reprezentacinį nuotraukų albumą. I. Keidošiūtės pokalbis su režisieriumi P. Lozinskiu.

Režisierius Januszas Zaorskis apie istorinį filmą. Živilė Pipinytė apie dokumentikos festivalis. Pokalbis su režisieriumi Oskaru Koršunovu. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Režisieriaus Arvydo Lebeliūno premjerinė pjesė. Teatrologė Irena Aleksaitė apie teatrą.

Luvro muziejaus direktorius J.L. Martinezas. Režisierius Jean-Claude Berutt ir opera „Ernanis“. Knygų festivalio organizatorius G. Baranauskas. Auros teatras pristato Afrikos šokio platformą. Legendinė teatro ir kino aktorė Vaiva Mainelytė.

Architektūros festivalio sumanytojas G. Balčytis. Režisierės Yanos Ross spektaklis „Mūsų klasė“. Meno kuratoriai Ignas Kazakevičius ir Vidas Poškus. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Pokalbis su dailininku P. Gailiumi. Algirdo Kaušpėdo knyga „Antiška“.

Apie šiandieninį Kauną pokalbis su D. Šarakausku ir A. Macijausku. Pokalbis su T. Kavaliausku ir I. Pukelyte. Kaip sekasi Kaune gyventi jauniems žmonėms? Giedriaus Kuprevičiaus komentaras. Pokalbis su menotyrininke Rasa Žukiene. Pokalbis su P. Baršausku ir J. Augučiu.

Kino festivalis „Baltijos banga“. Ciklas „Pasaulio literatūros premijos“. Meilei Lukšienei – 100 m. K. Kirtiklio kultūros komentaras. Ciklas „Menininkas ir vienatvė“. Profesorės A. Assmann ir I. Veisaitės pokalbis.

Paroda „Kurorto istorijos: sklaidrumas“. Literatūros vertimo meistrė E. Vengrienė. Gelgaudiškio dvaras. E. Karnauskaitės kultūros komentaras. Ciklas „Menininkas ir vienatvė“. Pokalbis su Česlovu Lukensku.

Pokalbis su didžiausio sienos piešinio autoriais. „Pasaulio literatūros premijos“. Paroda „Atgimimo kronika 1987 – 1991“. A. Narušytė kultūros komentaras. Ciklas „Menininkas ir vienatvė“. Pokalbis su Edmundu Salikliu.

Prieš penkiolika metų, 1998-ųjų rugpjūčio pirmą dieną, Lietuvos radijo pirmosios programos eteryje startavo nauja informacinė laida „Kultūros savaitė“. Ta proga atsigręžiame į prabėgusį laiką ir atveriame laidos aukso fondą.Pasiklausykime archyvinių „Kultūros savaitės“ įrašų, dar kartą susitikime su žmonėmis, kurie skirtingais metais kalbėjo apie jiems svarbius dalykus. Kai kurių jau nėra tarp mūsų. Kai kurie greičiausiai galvoja kitaip. Tačiau šie archyviniai įrašai leidžia pažvelgti į mus pačius iš bėgančio laiko perspektyvos. Laidoje skambės pokalbiai su filosofu Arvydu Šliogeriu, aktore Monika Mironaite, literatūros mokslininke Viktorija Daujotyte, poetu ir eseistu Tomu Venclova, aktoriumi Algimantu Masiuliu, kompozitoriumi Broniumi Kutavičiumi, poetu Marcelijumi Martinaičiu, tapytojais Nomeda ir Šarūnu Saukomis, menininku Deimantu Narkevičiumi, girdėsime rašytojo Sigito Parulskio komentarą.

Kino stovykla Žeimių dvaro sodyboje. Thomo Manno namelio Nidoje istorija. Vokietijos menininkas Willhelmas Klotzekas, Thomo Manno festivalyje surengė parodą ir išleido esė „Niekad ten Nidoje“ („Nie da in Nida“). Kultūros komentare“ rašytojas Andrius Jakučiūnas atskleidžia procesus, kurie vyktų valstybėje, jei lietuvių liaudies patarlės būtų laikomos įstatymais. Reportažas iš „Druskininkų vasaros su Čiurlioniu“. „Sėskim ir pakalbėkim“ dalyje groja ir kalba pianistas Gabrielius Alekna.

17-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis. Lietuvos–Prancūzijos kultūros renginių ciklas, skirtas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai. Vilniuje vyksta „Vasaros literatūros seminarai“. Lietuvybės puoselėtojas Darius Polikaitis. Tradicinėje laidos dalyje „Sėskim ir pakalbėkim“ – aplankysime lietuvių bendruomenes Anglijoje.

Apie Nidoje prasidedantį Tomo Mano festivalį. Vilniaus dailės akademijos absolventų kūryba. Apie scenos meno ir fotografijos įtaigumą. Pokalbis su prancūzų filosofu Bernardu Stiegleriu. Italų filosofas Gianni Vattimo.

Istorikas Egidijus Aleksandravičius apie lietuviškojo tapatumo iššūkius šiuolaikiniame pasaulyje. G.Characiejienė apie jaunosios kartos ugdymą. Ilja Laursas apie verslą. Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Filosofas Jonas Dagys apie aukštąjį mokslą. Europos Parlamento narys filosofas Leonidas Donskis apie Lietuvą.

Vytauto Kasiulio dailės muziejaus atidarymas. Pasakojimas apie kompozitorių Richardą Wagnerį. Filmas „Balsas iš teatro širdies. Arnas Rosenas“. Kultūros komentaras – „Gyvenimas su Kafka“. „Sėskim ir pakalbėkim“ iš meno mugės ARTVILNIUS‘13.

Paroda „Kūnas. Lietuvių grafika 1980–2013“. Mugė ARTVILNIUS. Pasakojimas apie Richardą Wagnerį. Kultūros komentaras. Visuomeninis judėjimas „Santara-Šviesa“. „Sėskim ir pakalbėkim“ su architektu-restauratoriumi Rimvydu Glinskiu.

Vokiečių žurnalistas, istorikas Meinhardas Starkas, tyrinėja gulago ir holokausto istoriją Europoje. Festivalis „Druskininkų vasara su Čiurlioniu“. Pasakojimų ciklas apie Richardą Wagnerį kaip asmenybę, kūrėją ir menininką plačiąja prasme. „Kultūros komentaro“ autorius rašytojas Andrius Jakučiūnas. 15-oji Vilniaus tapybos trienalė. „Sėskim ir pakalbėkim“ – pokalbis su kino ir teatro aktoriumi Juozu Budraičiu.

Patvirtinta Lietuvos kultūros tarybos sudėtis. Pasakojimas apie mokyklų ir muziejų partnerystę. Giedrius Kuprevičius apie baletą „Čiurlionis“. Elenos Karnauskaitės kultūros komentaras. „Festivalių akimirkos“: Venecijos meno bienalė. „Sėskim ir pakalbėkim“.

„Kultūros savaitė“: Apie filmą „Liaudis tampa tauta. Sąjūdžio kelias“. Apie filmo „Pabėgimas iš Saulės miesto“ įdėją. „Poezijos pavasario“ laureatė. „Kultūros komentaras“: Vaikai ir menas. Klaipėdos dramos teatre paskutinė sezono premjera. „Sėskim ir pakalbėkim“ – architektas E. Benetis.

„Kultūros savaitė“: Lietuviško baleto premjera „Čiurlionis“. Festivalis „Poezijos pavasaris“. Tarptautinis Kanų kino festivalis. Kultūros komentaras: kelionė. Apie Kauno jaunimo iniciatyvas. „Sėskim ir pakalbėkim“– apie senąjį Palangos kurortą.

Šiais metais Palanga pelnė Lietuvos kultūros sostinės titulą. „Kultūros savaitė“ aiškinsis, kokią kultūrą puoselėja šis miestas, kokios kultūros čia pasigendama? Ar Palanga suka į pigiausio popso Basanavičiaus gatvę, ar į ramybės uostą Birutės parko terasoje?

„Kultūros savaitė“: Sezoną pradeda Klaipėdos jūrų muziejus. Seniausia ir didžiausia žurnalistikos mokykla Lietuvoje. Kultūros komentaras. „Pasaulio literatūros premijos“. „Sėskim ir pakalbėkim“ su fotomenininku Aleksandru Macijausku.

„Kultūros savaitė“: Savaitės interviu. Pasaulio literatūros premijos. Premjera – „Vilniaus miesto operos“. Kultūros komentaras. Knygos vaikams. Sėskim ir pakalbėkim su kino režisieriumi Emiliu Vėlyviu.

„Kultūros savaitė“: Antipremija. „Festivalių akimirkos“: festivalis „Kaunas Jazz“. Sukaktis: Monikos Mironaitės prisiminimai. Kultūros komentaras. Spektaklio „Viskuo kaltas teatras“ premjera. Sėskim ir pakalbėkim – su filosofu Leonidu Donskiu.

„Kultūros savaitė“: ES parama Lietuvos kultūrai. Kaune įkurtas naujas teatras. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pradeda Richardo Wagnerio savaitę. Kokios kultūros atodangos atsivėrė nutirpus sniegui, analizuoja menotyrininkė Agnė Narušytė. Nacionaliniame dramos teatre – režisieriaus Gintaro Varno spektaklio „Bakchantės“ premjera. „Sėskim ir pakalbėkim“ apie Vaikų ir paauglių literatūrą.

„Parodų salės“: parodos mirusių menininkų kūrybai. Apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantai. „Kultūros įdomybės“. Kultūros komentaras. Kauno dramos teatre premjera „Mėnuo kaime“. „Sėskim ir pakalbėkim“ – pokalbis su grupės Skylė įkūrėju, kompozitoriumi ir muzikantu Roku Radzevičiumi.

„Kultūros savaitėje“: Prisimenant poetą Marcelijų Martinaitį. „Festivalių akimirkos“: festivalis „Sugrįžimai“. „Naujos knygos“: knyga „Kostiumų drama“. Kultūros komentaras: septintoji klastotė. Fotografas iš Ukrainos Aleksandras Gliadelovas. „Sėskim ir pakalbėkim“ – susitikimas su A.Šeškumi.

„Kultūros savaitė“: Kultūros įdomybės. Savaitės reportažas. Festivalių akimirkos. Kultūros komentaras. Iš ciklo „Pasaulio literatūros premijos“. „Sėskim ir pakalbėkim“: pokalbis su teatrologe Audrone Girdzijauskaite.

„Kultūros savaitėje“: festivalio „Kino pavasaris“ šių metų svečias palestiniečių aktorius Ali Sulimanas. Pokalbis apie Spaudos, radijo ir televizijos fondo pertvarką. „Kultūros įdomybės“: ar gali troleibusas tapti kultūros erdve? Kultūros komentaras. Premjera Nacionaliniame dramos teatre. „Sėskim ir pakalbėkim“ su Andreju Žagaru.

„Kultūros savaitė“: „Skalvijos“ kino centro istorija ir dabartis. Edukacinis jaunimo festivalis „Nerk į teatrą“. „Festivalių akimirkos: Kino pavasaris.“ Kultūros komentaras. Tarptautinė Leipcigo knygų mugė. „Sėskim ir pakalbėkim“ su ukrainiečių kino režisieriumi Sergejumi Loznica.

„Kultūros savaitėje“: Pasakojimas apie 100-metį minintį žymų menininką. „Festivalių akimirkos“: festivalis „Kino pavasaris“. „Kultūros įdomybės“: apie gražiuosius Kauno simbolius. Kultūros komentaras: „Knygų mugė kaip sprigtas vaizduotei“. Ciklas „Pasaulio literatūros premijos“. „Sėskim ir pakalbėkim“ su rašytoju Tahiru Shahu.

„Kultūros savaitė“: Lietuvių menininkų projektai Jungtinėje Karalystėje. Tarptautinis moterų kino festivalis „Šeršėliafam“. Iraniečio rašytojo Kaderas Abdolah knygos. Kultūros komentaras. „Sėskim ir pakalbėkim“ su čekų kino režisieriumi Janu Sveraku. Šios laidos pokalbį su olandiškai rašančiu iraniečiu rašytoju Kaderu Abdolah skaitykite: http://bit.ly/kaderabdolah

„Kultūros savaitė“: apie kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Literatūros premijos ir jų laureatai. Senieji atvirukai ir jų paroda. Tiesiogiai iš Vilniaus knygų mugės: Kas yra gražiausia knyga? Kokie svarbiausi gražios knygos vertinimo kriterijai? Ar šiais medijų ir virtualios informacijos laikais yra svarbus knygos pavidalas ir kaip jis kuriamas?

„Kultūros savaitė“: kokio teatro reikia visuomenei?Vasario 13-oji – Pasaulinė radijo diena. Premjera – šokio spektaklis „Notrdamo legenda“. Europos premijos lauretas, lenkų režisierius Krystianas Lupa. Kultūros komentaras. M. Kvietkauskas. 2012 metų Tolerancijos žmogus.