Kokią funkciją XIX amžiuje atliko miestų maketai? Kodėl 1832 metais į Vilnių atvyko karo topografų grupė ir kokią užduotį jie turėjo? Ką apie Vilniaus miesto raidą atskleidžia Lietuvos nacionaliniame muziejuje šiuo metu eksponuojamas Vilniaus maketas, leidžiantis nusikelti du šimtus metų į praeitį?Atsakymų į klausimus ieškome su Lietuvos nacionalinio muziejaus mokslo darbuotoja, Vilniaus maketo tyrimo vadove, docente dr. Birute Vitkauskiene.Ved. Marius Ėmužis ir Dainius VanagasS. Samsono / LNM nuotr.

Kodėl žydų istorijos siužetai vis dažniau sutinkami lietuvių rašytojų kūryboje? Kokie stereotipai dominuoja arba priešingai – kokių įvaizdžių vengiama? Kokie žydų istorijos epizodai grožinėje literatūroje buvo populiariausi tarpukariu, dar iki Holokausto? Atsakymų į klausimus ieškome kartu su VU Istorijos fakulteto dėstytoja ir Lietuvos istorijos instituto podoktorantūros stažuotoja dr. Akvile Naudžiūniene.Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius VanagasEvgenios Levin/Bernardinai.lt nuotrauka

Kaip tarpukariu kūrėsi Lietuvos kariuomenė? Su kokiais sunkumais susidūrė? Kodėl Lietuvos karininkai privalėjo gauti vado leidimą vesti, o jų būsimos žmonos – rašyti motyvacinius laiškus? Iš kur būdavo gaunami ginklai, apranga, avalynė ir kaip atrodė gyvenimas kareivinėse?Lietuvos kariuomenės ištakas aptariame kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Vytautu Jokubausku.Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas

Kaip Jonas Basanavičius prisidėjo prie archeologijos raidos Lietuvoje? Kodėl archeologijos pradininko H. Schliemanno tyrimus ieškant Trojos miesto Basanavičius interpretavo kaip senovės lietuviškų pilių Mažojoje Azijoje ir Graikijoje įrodymo faktą? Kaip senienų rinkimas stiprino tautinio atgimimo judėjimą?Atsakymų ieškome kartu su istoriku, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto docentu Eligijumi Raila.Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas

Kodėl verta leistis į ekskursijas po Vilniaus mikrorajonus? Kur slypi pramoninių kompleksų žavesys? Kokiomis ypatybėmis pasižymi Fabijoniškės, Šeškinė, Pašilaičiai ir kiti Vilniaus mikrorajonai? Apie tai kalbamės su gidu, iniciatyvos „Gatvės gyvos“ įkūrėju Albertu Kazlausku.Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas

Kas yra lietuvininkai ir kuo jie skyrėsi nuo lietuvių? Kaip Klaipėdos krašto gyventojai vertino Lietuvą iki lemtingų įvykių 1923-iais? Su kokiais sunkumais susidūrė Lietuva integruodama kraštą į savo sudėtį? Ir kokius randus Klaipėdos istorijoje paliko Antrasis pasaulinis karas?Šiuos klausimus gvildename kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docente ir vyresniąja mokslo darbutoja daktare Silva Pocyte.Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius Vanagas

Ar Žemaitė pati sugalvojo savo slapyvardį? Kaip J. Jablonskis ir P. Vileišis prisidėjo prie „kaimo pasakorės su skarele“ tapimo literatūros klasike? Kiek ji buvo žinoma ir skaitoma savo amžininkų? Ar 1913 m. tapusi „Lietuvos žinių“ atsakingąja redaktore ji atliko realias funkcijas ir dėl kokių mįslingų aplinkybių buvo atsidūrusi kalėjime?Šiuos klausimus svarstome drauge su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja Ramune Bleizgiene.Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas

Kada į Argentiną išsikėlė pirmieji išeiviai iš Lietuvos? Kaip jiems sekėsi integruotis į Pietų Amerikos žemyną, kokius darbus dirbo ir kokiais bruožais išsiskyrė iš vietinių gyventojų? Kokie šaltiniai padeda atkurti lietuvių Pietų Amerikoje istoriją? Šiuos klausimus gvildename kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Egidijumi Aleksandravičiumi.Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas

Kas yra naujausių laikų konfliktų archeologija? Kaip archeologai tyrinėja partizanų bunkerius ir ką naujo apie juos gali papasakoti? Ir kaip Vakarų valstybėse vyksta Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų mūšių vietų archeologiniai tyrimai?„Archeologiniai radiniai nemeluoja – gali būti netikslios nebent jų interpretacijos“, – sako Klaipėdos universiteto ir Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas dr. Gediminas Petraukas, su kuriuo ir aptariame minėtus klausimus.Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas

Kaip atrodė NATO kūrimosi priešistorė? Kokias sąlygas turi atitikti valstybė, kad būtų priimta į šį aljansą? Kokie gynybiniai kariniai aljansai egzistavo pirmojo pasaulinio karo metu? Ar Baltijos šalyse buvo kolektyvinės gynybos užuomazgų? Šiuos klausimus svarstome su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju, karo istorijos ir karybos tyrėju bei praktiku dr. Kęstučiu Kilinsku.Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius Vanagas

Kuo ypatingas 1863-64 metų sukilimas? Kokios aplinkybės lėmė, kad Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje susiformavo skirtingi pasakojimai apie sukilimą? Kaip sukilimas interpretuotas sovietmečiu ir kaip jo samprata kinta nepriklausomoje Lietuvoje? Šiuos klausimus svarstome kartu su Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoju dr. Dariu Staliūnu.Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas

Kokia yra indoeuropiečių kalbų kilmė? Kokiomis archajiškomis savybėmis išsiskiria baltų kalbos? Koks yra pirmasis lietuviškas žodis, užfiksuotas rašytiniuose šaltiniuose? Šiuos klausimus gvildename kartu Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros profesoriumi dr. Jurgiu Pakeriu.Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas

Kaip atrodė Vilniaus geto kasdienybė: mityba, higiena, elektros tiekimas, žmonių judėjimo kontrolė? Kaip šiandien vertinama geto žydų policijos viršininko Jakovo Genso asmenybė? Apie ką savo dienoraščiuose rašė geto gyventojai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome kartu su Lietuvos istorijos instituto darbuotoju dr. Stanislovu Stasiuliu.Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas

Koks yra tradicinių religijų požiūris į naująsias, nedominuojančias religijas? Kuo skiriasi religijos nuo religinių judėjimų? Kokį poveikį religiniam Lietuvos gyvenimui turėjo Sovietų Sąjungos okupacija? Ir kuo ypatingas „Romuvos“ atvejis? Šiuos klausimus gvildename su Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos profesore Milda Ališauskiene.Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius Vanagas

Kaip keitėsi Vilniaus demografinė padėtis XX-ajame amžiuje? Kiek skirtingų tautų čia sugyveno ar priešingai – nesugyveno? Ir kodėl, cituojant Marcelijų Martinaitį, „senoji ir naujoji vilniečių kartos taip ir nesusitiko"? Tamsius Vilniaus istorijos puslapius sklaidome su Lietuvos istorijos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja Vitalija Stravinskiene.Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas

Kada ir kaip užsienio kompozitorių muzika pasieka LDK dvarus? Kas diktavo jų muzikos madas? Kaip mūsų didikai prisikviesdavo garsius to meto pasaulio kompozitorius? Kada mūsų muzikai tapo kultūrinio eksporto dalimi? Pokalbis su senosios muzikos specialiste, muzikologe dr. Aleksandra Pister.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Kuo ypatingi bajorų seimai ir seimeliai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII amžiuose? Kaip spręsdavo tarpusavio ginčus ir kokias galios priemones pasitelkdavo? Ir ką LDK bajorai patartų šių dienų Seimo nariams? Lietuvos demokratijos ištakų ieškome kartu su dviem svečiais – Vilniaus universiteto istorijos fakulteto dėstytoju ir partnerystės prorektoriumi Artūru Vasiliausku ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantu Ričardu Jaramičiumi.Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas

Kodėl karininko profesija tarpukariu buvo prestižinė? Koks buvo karininkijos santykis su besikuriančios valstybės valdžia? Kodėl įvyko karinis perversmas? Koks jame buvo karo aviacijos karininkų vaidmuo? Kokios tarpukario Lietuvos ir Italijos aviacijos santykis? Pokalbis su istoriku Kęstučiu Kilinsku.Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė

Sausio 25-ąją šventėme sostinės 700-ąjį gimtadienį, tačiau galbūt svarbesnė data yra 1387 m. kovo 22-oji, kuomet Vilniui suteiktos Magdeburgo teisės? Kokia buvo šios teisės privilegija? Kas galėjo ja naudotis, kuo skyrėsi vilnietis miestietis nuo miesto gyventojo? Kas sudarė LDK miesto valdančiųjų sluoksnį, elitą ir kitas, labiau pažeidžiamas bendruomenes? Kaip skirtingos žmonių grupės sugyveno tarpusavyje? Pokalbis su istoriku Mindaugu Klovu.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Kada nepriklausomoje Lietuvoje pradėjo virti pilnavertis politinis gyvenimas? Koks jis buvo? Kaip Lietuvos rinkėjų širdis bandė laimėti Steigiamojo Seimo kandidatai? Kokie buvo jų politiniai pažadai, kiek iš jų pateisinta? Pokalbis su istoriku Artūru Svarausku.Ved. Dangiras Mačiulis ir Indrė Kaminckaitė

Kokius nusikaltimus Lietuvos moterys vykdė tarpukariu? Kokie buvo jų motyvai ir dažniausios aukos? Kokių bausmių jos sulaukdavo, kokias galimybes apsiginti turėjo? Ką šis nusikalstamumo žemėlapis gali mums papasakoti apie to meto visuomenę ir jos gyvenimą? Kokios nusikaltimo istorijos galėtų tapti kino filmų scenarijais? Pokalbis su istoriku Robertu Každanu.Ved. Agnė Čivilytė ir Indrė Kaminckaitė

Teisininkė, kriminologė Salomėja Zaksaitė buvo vieno kaltinamųjų advokatė Sausio 13-osios byloje. Kaip ši patirtis padėjo jai vėliau rengiant mokslinį tyrimą apie 1991-ųjų sausio įvykius? Kas yra selektyvus teisingumas ir kaip jis buvo taikytas Sausio 13-osios byloje? Kodėl M. Gorbačiovas nebuvo net apklaustas? Ar galima Sausio 13-osios bylą palyginti su kokiu nors kitu užsienio atveju?Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė

Kaip europiečiai dūmus pavertė į pinigus? Kokia buvo tabako ir pypkių kelionė į Europą ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę? Ką pypkės mums pasako apie to meto visuomenę, jos žalingus įpročius? Kada apie tabaką, kuris iki tol ir demonizuotas, ir laikytas gydančių galių turinčia medžiaga, pradėta galvoti kaip apie kenkiantį sveikatai? Pokalbis su archeologu, pypkių tyrinėtoju Atu Žvirbliu.Ved. Marius Ėmužis ir Indrė KaminckaitėLietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Kada filosofai pradeda apmąstyti istoriją? Kaip laikui bėgant keitėsi istorijos suvokimas? Kodėl, anot filosofo Kęsto Kirtiklio, istorija ne kartojasi, o rimuojasi? Ar egzistuoja globali istorija?Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Kada ir kaip užsienio kompozitorių muzika pasieka LDK dvarus? Kas diktavo jų muzikos madas? Kaip mūsų didikai prisikviesdavo garsius to meto pasaulio kompozitorius? Kada mūsų muzikai tapo kultūrinio eksporto dalimi? Pokalbis su senosios muzikos specialiste, muzikologe dr. Aleksandra Pister.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Kunigaikštis Vildaugas, „Žalgiris“, berniukas Vilnius... Kokie personažai pasakoja 700 metų trunkančią sostinės istoriją? 50 jų atrinkta Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose vykstančioje parodoje „Aš esu vilnietis“. Apie išskirtines istorines asmenybes ir net keistuolius, kurie atskleidžia Vilniaus įvairovę ir kosmopolitiškumą, pokalbis su muziejininke Diana Streikuviene.Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė

Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė

Kam ir kada kilo sumanymas pradėti radijo bangomis transliuoti alternatyvias žinias iš laisvojo Vakarų pasaulio sovietinių respublikų gyventojams? Kokios valstybės ir kokiomis kalbomis kūrė radijo laidas Sovietų Sąjungos gyventojams? Ką šiose laidose norėta pasakyti už geležinės uždangos gyvenantiems žmonėms, kaip siekta pritraukti skirtingo amžiaus auditorijas? Kaip transliacijos buvo slopinamos ir kokių kūrybiškų būdų žmonės sugalvodavo įveikti trukdžius? Pokalbis su istorike Inga Zakšauskiene.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Kokiais dabartiniais metodais ir technologijomis tiriamas klimatas praeityje? Ką klimato istorija gali mums pasakyti apie to meto visuomenėje vykusius politinius, socialinius procesus? Kada ir kaip pradėta prognozuoti apie laukiančius klimato kataklizmus? Kokie yra esminiai klimato kaitos istorijos lūžiai? Ir ką klimatologas Arūnas Bukantis pasakytų skeptikui, sakančiam, kad klimato pokyčiai yra natūralūs, o ne sukelti žmogaus veiklos?Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė

Anot kino režisieriaus Karolio Kaupinio, sunku suprasti, kas iš dabarties įvykių taps istoriškai svarbiais. Todėl jam įdomesnis toks istorinis kinas, kuris nekalba apie vadovėliuose užfiksuotus įvykius. Kokia yra Karolio Kaupinio istorinio kino samprata? Kokius istorinius siužetus jis laiko tvariais, kalbančiais apie amžinybę? Kada kino filme istorija pradeda trukdyti fikcijai?Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Kuo tiesa skiriasi nuo ne melo? Ar egzistuoja istorinė tiesa? Jei taip, kaip ją atrasti? Kaip tampama istorijos herojumi ir kada šis titulas atimamas? Pokalbis su istoriku, filosofu prof. Vytautu Ališausku.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Mada – visuomenės atspindys, o jei kartojasi karai, natūralu, kad kartojasi ir mados, akcentuoja žurnalistė ir apžvalgininkė Deimantė Bulbenkaitė. Ką mados istorija mums gali pasakyti apie praeitį? Kada ir kaip įvyko aukštosios mados demokratizacija? Kaip formuojasi mados sostinės? Kaip mada iliustruoja visuomenės emancipaciją?Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė

Kaip šiandien galime apibrėžti Lietuvos rusus? Pagal kokius tapatybės požymius juos galima išskirti? Kokios yra pagrindinės rusų atvykimo į Lietuvą bangos? Kaip rusai integravosi į mūsų visuomenę LDK laikais, tarpukariu bei sovietmečiu? Kaip šiandien Lietuvoje elgiamasi su jų kultūrinių palikimu? Pokalbis su Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto vadovu dr. Andriumi Marcinkevičiumi.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Karo Ukrainoje metu prisiminėme klausimą – kaip tokiomis aplinkybėmis elgtis su meno kūriniais, kaip juos apsaugoti, arba, jiems nukentėjus, atkurti? Anot Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus restauratorės Rūtos Kasiulytės, į meno kūrinį restauratoriai turi žiūrėti kaip į pacientą. Tad koks restauravimo santykis su istorija, medicina ir filosofija? Kokia yra Lietuvos restauravimo istorija? Kokios restauravimo mokyklos egzistuoja bei kokių nesutarimų tarp jų kyla?Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Anot istoriko ir rašytojo Bernardo Gailiaus, jei galime apie tam tikrą istorinį epizodą sukurti pramogą, tai parodo mūsų sveiką santykį su tuo laikotarpiu. Tad koks mūsų santykis su partizanų istorija? Kaip apie partizanus parašyti trilerį? Ar jau galėtume parašyti trilerį, pavyzdžiui, apie Sausio 13-osios įvykius? Ir kuo partizanai panašūs į šnipus?Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė

„Genialus poetas, bet politinės nuovokos neturėjo“, – sako dr. Viktorija Šeina-Vasiliauskienė, knygos „Savas svetimas dainius. Adamas Mickiewiczius lietuvių literatūros kanone“ autorė. Koks buvo lenkų ir lietuvių visuomenių santykis su A. Mickevičiumi jo gyvenimo metais, tarpukariu bei sovietmečiu? Kaip jį vertiname dabar, ar vis dar nesutariame – lenkų ar lietuvių jis poetas? Ką žinome apie A. Mickevičiaus palikuonis?Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Kaip klostėsi Vilniaus universiteto botanikos sodo istorija? Kokių augalų XIX ir XX a. ten būta tikrai, o dėl kurių kyla abejonių? Kokios pasaulinio garso asmenybės susijusios su šio botanikos sodo istorija ir plėtra? Pokalbis su VU botanikos sodo Vingio skyriaus vadove Regina Juodkaite.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

„Džiazuojančios istorijos“ vedėjo amplua debiutuojantis Marius Ėmužis kviečia nusikelti į Kauno tarpukario laikus ir pasidomėti žymiojo architekto Arno Funko asmenybe. Architektūros istorikė, naujos knygos „ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898–1957) gyvenimas ir kūryba“ autorė ir Kaune veikiančios parodos apie šią asmenybę kuratorė Marija Drėmaitė pasakoja, kaip laikmečio istorija skleidžiasi per vienos asmenybės gyvenimą. Kaip Smolenske gimęs vokietis atsidūrė Kaune, tapo architektu, suprojektavo gerai žinomų pastatų? Kokie žymiausi jo suprojektuoti statiniai ir kodėl jie ypatingi?Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė

Kaip Lietuvos žydų kasdienybė atrodė prieš ir po Holokausto? Kodėl žydai rizikavo savo „sovietinėmis karjeromis“, kad puoselėtų savo kultūrą? Kaip galima paaiškinti šiandieninį europiečių susidomėjimą žydų kultūra ir istorija? Kodėl įsitvirtino tradicija statyti paminklus užsienyje išgarsėjusiems litvakams, o Lietuvoje gyvenantys primirštami? Kokias tradicijas savo kasdienybėje išsaugojo šiandieninė Lietuvos žydai? Pokalbis su žydų kultūros, tradicijos ir istorijos žinove dr. Lara Lempertiene.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Kaip įrodyti, kad bliuzas gali būti laikomas religine muzika? Tokį uždavinį sau išsikėlė muzikantas, filosofas Algis Fediajevas. Su juo pirmajame naujojo sezono „Džiazuojančios istorijos“ epizode kalbamės apie istorinius XX a. muzikos sprogimus bei aistrą tranzuoti, taip pat karo metu vykstančias keliones į Ukrainą.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė KaminckaitėAsmeninio albumo nuotr.

Kas šefą Liutaurą Čepracką paskatino domėtis istorine gastronomija? Kaip jis polemizuoja su istorine virtuve? Kodėl, anot jo, Lietuvoje reikia peržengti „bulvės ir rūgpienio“ barjerą? Kuo pasižymi jo „Lietuviškos modernios virtuvės manifestas“? Kokia bus moderni Lietuvos virtuvė?Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Kaip praeityje maitinosi lietuviai ir kiti pasaulio gyventojai? Nuo ko priklauso skirtingų kultūrų mitybos įpročiai ir jų kaita? Kaip įvairūs egzotiniais laikomi ar laikyti augalai pasiekė mūsų kraštus? Ką praeities žmonių mitybos tyrimai pasako apie to meto ir dabartinę visuomenę? Pokalbis su archeologe Giedre Motuzaite-Motuzevičiūte.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Kokia yra smurto prigimtis? Ką istorikai gali pasakyti apie smurtą? Kokios smurto formos ir bausmės už smurtavimą egzistavo XVII a. Vilniuje? Ar to meto smurtautojai stipriai skiriasi nuo šiuolaikinių? Pokalbis su istoriku Povilu Andriumi Stepavičiumi.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Kokiomis veiklomis užsiėmė po Antrojo pasaulinio karo iš Lietuvos pasitraukę intelektualai? Kokias karjeras jiems ten pavyko sukurti? Koks likimas mokslininkų, kurie netęsė mokslinės karjeros? Kaip pasižymėjo lietuviai, kurie, emigravę į JAV, „nuo aštuonių iki penkių buvo amerikiečiai“? Pokalbis su istorike iš VDU Lietuvių išeivijos instituto Asta Petraityte-Briediene.Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė

„Visuomenė manęs nesuprato – meniu nėra bulvinių ir kitų pas mus populiarių patiekalų, o jis sako, kad tai – lietuviška virtuvė?“ – pasakoja šefas, restorano „Ertlio namas“ savininkas Tomas Rimydis. Koks, anot jo, iš tiesų yra istorinis Lietuvos skonis? Kas jam yra istorinė virtuvė? Su kokiais sunkumais tenka susidurti vadovaujant tokią virtuvę pristatančiam restoranui? Kokie ir kodėl yra iki šiol neparuošti Tomo svajonių patiekalai?Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

„LDK istorija turi ryškią rytietišką giją“, – sako menotyrininkė Rita Pauliukevičiūtė, viena iš Bažnytinio paveldo muziejaus parodos „Pro Rytų vartus: Orientas Lietuvos liturginėje tekstilėje XVI–XX amžiais“ kuratorė. Kaip turtai iš Oriento pasiekė Lietuvą? Kodėl rytietiškos mados LDK didikus žavėjo ne mažiau nei vakarietiškos? Kuo unikalūs ir kokias istorijas pasakoja Lietuvoje randami rytietiški audiniai?Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė.

Kaip tarpukario Lietuvoje buvo kuriama valstybės mokesčių sistema? Kokių diskusijų ar ginčių kilo dėl įvedamų mokesčių? Už ką buvo mokami palaikų, garo katilų ir kiti, iš šiandieninės perspektyvos keistai skambantys, mokesčiai? Kaip tuomet atrodė mokesčių inspektoriaus darbas? Kaip gudraudavo mokesčius slepiantys žmonės ir verslai? Pokalbis su istorike Dalia Pukelevičiūte.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Kaip tarpukario Lietuvoje kūrėsi ir gyveno šalies kurortai? Kaip šie procesai atspindi valstybės modernėjimą? Kokie poilsiavimo įpročiai ir pramogos susiformavo tuo metu? Kaip į kurortus siekta pritraukti žmones, kokie reklaminiai triukai būdavo pasitelkiami? Pokalbis su knygos „Weekendų miestai ir priemiesčiai. Kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario (1918–1940) Lietuvoje“ autore dr. Vilte Migonyte-Petruliene.Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė

Kaip istorija ir istorijos konstruojamos muziejuose? Ar tikrai visi pasakojimai turi būti išgirsti? Kaip muziejui išvengti kuratoriaus, vieno požiūrio diktato? Kaip muziejai virta politiniais, propagandos įrankiais?Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujosios istorijos ekspozicijų skyriaus vedėja Juste Kostikovaite.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė KaminckaitėSilvestro Samsono nuotr.

Kaip Lietuvos kovų su Maskvos valstybe ir totoriais istorija gali atsiskleisti per Mikalojaus II Radvilos asmenybę? Pokalbis su istoriku Karoliu Čižausku.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė

Kodėl baltarusių tautinis atgimimas prasidėjo vėliau nei lietuvių? Kas iš lietuvių politikų ir inteligentų palaikė glaudžius ryšius su baltarusiais? Ar kildavo tarp jų tautinių ir istorinių ginčų? Kodėl Lietuvoje buvo įkurta Baltarusių ministerija, kokia veikla ji užsiėmė? Koks buvo šios bendruomenės likimas Lietuvoje ir Kaune po Antrojo pasaulinio karo?Pokalbis su istoriku Tomasz Blaszczak.Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė

Kaip atrodo istorinio kostiumo rekonstravimo procesas? Koks mokslinės tikrovės ir interpretacijos santykis jame? Kodėl istorinis kostiumas tampa populiariosios kultūros dalimi? Pokalbis su archeologe, VITA ANTIQUA vadove Daiva Steponavičiene.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Kur LDK žmonės keliavo XVI-XVIII a.? Kokius maršrutus, jų aprašymus ir sukeltus įspūdžius galima atrasti keliautojų dienoraščiuose? Kokiu tikslu, kokiam potencialiai skaitytojui jie rašyti? Kuo to meto kelinių dienoraščiai skiriasi nuo šių laidų blogerių aprašymų? Apie tai pasakoja kelionių istorikė, Lietuvos raštijos tyrėja, senųjų knygų specialistė Milda Kvizikevičiūtė. Ji taip pat pristato „Theatrum libri“, „Knygų teatrą“ – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikiančią senojo dokumentinio paveldo parodą.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Kaip Lietuva gyveno tarp dviejų pasaulinių karų? Dėl ko ir su kuo kovojo, norėdama apginti nepriklausomybę? Kaip buvo formuojama to meto valstybės kariuomenė, kokią jos dalį sudarė savanoriai? Kaip tuo metu gyveno Latvija ir Estija, kokį ryšį palaikė su Lietuva? Pokalbis su karo ir karybos istoriku Kęstučiu Kilinsku.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Kas sudarė LDK iždo pajamas XVI a.? Kokios buvo pagrindinės valstybės išlaidos? Kokios buvo iždininko atsakomybės? Kada ir iš ko valstybė skolindavosi pinigus? Kaip garantuodavo skolų grąžinimą ir kas nutikdavo, kai nepavykdavo to padaryti? Pokalbis su istoriku Laurynu Šedvydžiu.Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė

Ar egzistuoja istorijos vadovėlių autoriaus profesija? Koks turi būti geras istorijos vadovėlis? Kaip jis formuoja jaunų žmonių santykį su istorija, kada tampa propagandos įrankiu? Kiek istorijos vadovėliai gali prisidėti telkdami visuomenę? Ar jie turi perteikti ir tyliuosius balsus, ar visgi konstruoti vieną, bendrą nacionalinį istorijos naratyvą? Pokalbis su istorijos vadovėlių autoriumi Ignu Kapleriu.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Pernąmet minėjome 800-ąsias Šv. Dominyko mirties metines. Kokiais mums iki šiol reikšmingais nuopelnais pasižymi ši asmenybė? Kodėl Šv. Dominykas laikytas radikaliu? Kas žymi dominikonų istorijos Lietuvoje pradžią? Kodėl netiesiogiai mūsų šalį pasiekęs Šv. Dominykas svarbus mums? Pokalbis su istorike, parodos „Šv. Dominykas ir Hiacintas Lietuvoje: aštuoni atminties šimtmečiai“ parodos Bažnytinio paveldo muziejuje kuratore Birute Valečkaite.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

2022-ieji Lietuvoje paskelbti Lietuvos karaimų istorijos metais. Kaip ir kada į LDK atvyko karaimai? Kaip jų kultūra ir tapatybė siejasi su žydiškąja? Kokie šios bendruomenės paveldo objektai išlikę Lietuvoje? Pokalbis su istorike, karaimų istorijos Lietuvoje ir regione tyrėja Dovile Troskovaite.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Kur slypi Senovės Egipto civilizacijos unikalumas? Kuo 2022-ieji svarbūs egiptologijai? Kuo užsiima, kiek kalbų turi mokėti, kokių įgūdžių turėti profesionalūs egiptologai? Kaip ir kada pradėta domėtis Senovės Egiptu Lietuvoje? Kokių Senovės Egipto turtų turi Lietuvos muziejai? Kaip jie atsirado mūsų šalyje? Pokalbis su antruoju, šiuo metu vieninteliu Lietuvoje egiptologu Tadu Rutkausku.Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė

Kaip XX a. vystėsi Lietuvos ir Lenkijos santykiai? Kas tuomet mus skyrė ir jungė? Kas skiria ir jungia dabar? Kodėl Lietuva ir Lenkija skirtingai vertina savo bendrą istoriją? Kokie lietuvių ir lenkų konflikto stereotipai gajūs šiuolaikinėje visuomenėje? Kaip juos naikinti? Pokalbis su istoriku, socialinių mokslų daktaru Tomašu Božerockiu.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Kaip elgetos gyveno XVIII a. Vilniuje? Kokios elgetavimo „taisyklės“ tuo metu galiojo, kaip ir kodėl jos keitėsi? Kiek „uždirbdavo“ to meto elgetos? Ar elgetavimas galėjo virsti žmogaus karjera? Kada ir kodėl elgetos pradėtos laikyti pagrabos nevertais ar net miestui trukdančiais žmonėmis? Pokalbis su istorike Rūta Miškinyte.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Ką Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikė žmonės tamsiose gatvėse ir namuose? Kurie žmonės ir kodėl nemiegodavo? Kaip naktis pakeisdavo jų ritmą, kokius rūpesčius ir pavojus lemdavo pasikeitęs paros laikas? Kaip LDK atrodė vakarinės ir naktinės pramogos? Pokalbis su istoriku Aivu Ragausku.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Kokia yra sporto reikšmė telkiant pasaulio lietuvius? Kaip emigracijoje kuriami lietuvių sporto klubai, garsiausi sportininkai prisidėjo stiprinant išeivių tarpusavio saitus ir jų ryšius su Lietuva? Kada krepšinis tampa „Lietuvos religija“? Pokalbis su istoriku Egidijumi Balandžiu.Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė

Kokias naujas galimybes paveldo erdvėje kuria skaitmeninės trimačio vaizdo technologijos? Kaip pasaulio ir šalies muziejai jas išnaudoja savo ekspozicijose, istorijos ir paveldo komunikacijoje? Kaip skaitmeninės technologijos keičia mūsų pažintį su istorija, paveldu?Ar ateities muziejus gali apsieiti be šių komunikacijos formų? Pokalbis su socialinių mokslų daktaru Tadu Žižiūnu.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Kodėl istorikė Ugnė Jonaitytė pradėjo domėtis XVIII a. Vilniumi ir tuomet gimusiais nesantuokiniais vaikais, pamestinukais? Kokį socialinį, kultūrinį to meto vaizdą padeda susidaryti jų istorijos? Kokia buvo tokių vaikų susilaukusių to meto moterų padėtis, kuo ji iš esmės skyrėsi nuo vyrų – vaikų tėvų? Kaip klostėsi nesantuokinių vaikų, pamestinukų likimai? Pokalbis su istorike Ugne Jonaityte.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Kokios suirutės krečia Lietuvą po Antrojo pasaulinio karo? Kaip pradėjo formuotis partizaninis pasipriešinimas, kaip į jį įsitraukė moterys, kokias funkcijas atliko? Kaip ir kodėl partizanai virsdavo išdavikais? Ką patys partizanai laikė išdavikais, kaip elgėsi su tokiais žmonėmis? Kokie yra išskirtiniai išdavysčių atvejai? Pokalbis su istoriku Mariumi Ėmužiu.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Dovaldė Butėnaitė

Kokių tautybių žmonės gyveno tarpukario Kaune? Kaip etninės grupės buvo pasiskirsčiusios miesto mikrorajonuose? Kaip skirtingos tautos sugyveno kasdienybėje, kaip tarpusavyje susišnekėdavo skirtingomis kalbomis kalbantys miesto tarybos nariai? Pokalbis su istorike Aiste Lazauskiene.Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė

Istorija ir paveldas mokykloje – diskusijas socialiniuose tinkluose skatinanti tema. Visuomenėje diskutuojama apie valstybinių brandos egzaminų užduotis, vadovėlius, o dabar – ir istorijos mokyklinę bendrąją programą. Kaip įtraukiai istorijos mokyti mokykloje? Kodėl jaunam žmogui verta jos mokytis? Kaip daugiasluoksnius istorijos pasakojimus adaptuoti mokiniui? Koks turi būti balansas tarp politinės, kultūros, kasdienybės istorijos? Pokalbis su istorijos bendrosios programos rengimo grupės nariu, istoriku Norbertu Černiausku.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Kaip Šveicarijoje susikūrė, kokiomis veiklomis užsiėmė lietuvių bendruomenė? Kuo Lietuvai reikšmingas katalikiškas Fribūro universitetas ir ten veikusi lietuvių studentų draugija „Rūta–Lituania“? Kaip lietuvių bendruomenė paskatino pačius šveicarus veikti Lietuvos labui? Pokalbis su istorike dr. Monika Šipelyte.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Dabar su masinių žudynių vieta siejami Paneriai galėjo tapti kurortu. Kodėl neišsipildė ši svajonė? Kokius šios vietos biografijos etapus galima išskirti? Koks likimas masinių žudynių vietą ištiko sovietmečiu, kokia buvo pirmoji čia įrengta muziejinė ekspozicija? Kokį biografijos tarpsnį dabar išgyvena ši vieta? Panerių vietos biografiją rekonstruoja istorikas dr. Zigmas Vitkus.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Kaip atrodė ankstyvosios Lietuvos valstybės siena ir atsirado šiuolaikinė jos samprata? Kaip siena saugota, kai nebuvo spygliuotų tvorų, pasieniečių? Pokalbis su istorike Laima Bucevičiūte.Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė

Kokius literatūros kūrinius galime vadinti istoriniais? Kokios istorinės temos Lietuvoje rašytojui yra saugios ir nesaugios? Kokie kūriniai žymi Lietuvos istorinės literatūros plėtros, kokybės lūžį? Ar gali istoriniai romanai tapti edukacijos priemonėmis? Apie istoriją, paveldą ir grožinę literatūrą – pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus jaunesniąja mokslo darbuotoja dr. Jūrate Čerškute.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Kas yra diakonas ir kuo jis skiriasi nuo kunigo? Koks yra šiandieninės diakonų ugdymo programos turinys? Kokie reikalavimai keliami diakonams, kokią misiją jie atlieka? Kaip vystėsi kunigystės ir diakonystės istorija – drauge ar atskirai? Ar Lietuvoje yra moterų diakonių? Pokalbis su filosofijos licenciatu, žurnalo „Artuma“ vyriausiuoju redaktoriumi Dariumi Chmieliausku.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Kas yra Lietuvos totoriai ir kas juo pavadino būtent Lietuvos totoriais? Kokiomis legendomis aiškinamas jų atsiradimas Lietuvoje? Kiek šios legendos paremtos realybe? Kokia kalba kalbėjo Lietuvos totoriai, kokias kultūrines tradicijas puoselėjo? Kaip save pozicionavo Lietuvos totoriai vyrai ir moterys? Pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesore ir Lietuvos istorijos instituto vyriausiąja mokslo darbuotoja Tamara Bairašauskaite.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Kaip Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vyko tarptautinės derybos? Kokia buvo diplomatų kasdienybė, pasitelktos derybų technikos, metodai? Kaip derėtis, kai neįmanoma susitarti? Diplomato profesijos paslaptis atskleidžia ir apie XVI a. LDK derybų procesą Maskvos valstybe pasakoja istorikas Marius Sirutavičius.Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė

Kas yra nematerialusis paveldas ir kurios tradicijos vadinamos gyvosiomis? Kaip laikas lemia tradicijos kaitą, praktikavimą ir išlikimą? Kas lemia naujovių tradicijoje priėmimą ir atmetimą? Kur yra riba tarp nematerialaus paveldo kaip tradicijos ir mados? Kokia yra mokslininko atsakomybė nematerialaus paveldo gyvavimo cikle? Pokalbis su humanitarinių mokslų daktare, mitologe, folkloriste Daiva Vaitkevičiene.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Rugsėjo 8 d. Vakarų krikščionybėje yra laikoma Marijos gimimo diena. Kokiu pamaldumu Švč. Mergelei ir kodėl pasižymėjo kunigaikštis Vytautas? Koks buvo LDK žmonių santykis su stebuklingais švč. Mergelės Marijos atvaizdais? Pokalbis su menotyrininke dr. Tojana Račiūnaite.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Nuo kada ir kodėl mokslo metų pradžią minime rugsėjo 1-ąją? Kaip susiklostė iki šiol įgyvendinamos Mokslo ir žinių dienos minėjimo tradicijos, ritualai? Kaip atrodė sovietinių Lietuvos mokyklų mokinių kasdienybė, santykis su mokytojais? Kokias pertvarkas iki nepriklausomybės atgavimo išgyveno Lietuvos švietimo sistema? Pokalbis su istoriku doc. Dr. Algirdu Jakubčioniu.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Ar paveldo ir istorijos komunikacija yra tik puikavimasis įsivaizduojamomis praeities brangenybėmis? O galbūt tai gali reprezentuoti Lietuvą šiuolaikiniame pasaulyje? Kokie iššūkiai kyla menininkams, kurie kuria istorine tematika? Kodėl mums taip sunku statyti istorinių asmenybių paminklus? Ką tai sako apie mūsų santykį su praeitimi? Pokalbis apie ryšius tarp istorijos, paveldo, menų ir dizaino su dailininku, ekspozicijų dizaineriu Sauliumi Valiumi.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Kuo ypatinga Vilniaus Kalvarijų istorija ir kodėl Lietuvos sostinėje turime Jeruzalę? Kas išlikę ir atkurta iš sovietmečiu susprogdintų Kalvarijų koplyčių? Kokie didžiausi iki šiol neatsakyti klausimai apie Kalvarija? Piligrimų keliais nuo Aušros vartų iki Kalvarijų vedžioja menotyrininkė Rūta Janonienė.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė

Džiazuojanti istorija. Ar istorija ir paveldas draugauja su turizmu?Ar žodžiai „istorija“ ir „paveldas“ turistautojui nekelia nuobodulio? Kaip šie elementai pasitelkiami turizmo komunikacijoje ir kokį potencialą turi užsienio keliautojams pritraukti? Kokie Lietuvos istoriniai, paveldo objektai yra geriausi turizmo rinkodaros ir komunikacijos pavyzdžiai? Galiausiai, ką gali pasiūlyti ne tik cepelinus ir šaltibarščius ragauti kviečiantis Lietuvos gastronominis turizmas? Pokalbis su komunikacijos specialiste Indre Trakimaite-Šeškuviene.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Kokių žinių apie Bizantijos pėdsakus Lietuvoje menotyrininkei Giedrei Mickūnaitei suteikė Trakų bažnyčios tapybos tyrinėjimai, tapę kone detektyvu? Kokią Lietuvos žydų istorijos paveldo situaciją parodė sinagogų sąvado sudarinėjimas? Kelionė su G. Mickūnaite nuo Bizantijos, pagoniškųjų ir krikščioniškųjų Viduramžių Lietuvoje iki šiuolaikinio meno.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Kas iš tiesų įvyko per Kražių skerdynes? Kas telkė Kražių gyventojus, kurstė ir skatino jų pasipriešinimo nuotaikas? Kaip vyko ir buvo malšinamas gyventojų pasipriešinimas bažnyčios uždarymui? Kodėl šie įvykiai susilaukė milžiniško pasaulio žiniasklaidos dėmesio? Kodėl jie imti vadinti skerdynėmis ir kokią kanotaciją turi šis pavadinimas? Pokalbis su istoriku dr. Dariumi Staliūnu.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Iš kokių filmų susiformuojame supratimą apie skirtingus istorinius laikotarpius – populiarių vaidybinių serialų, pavyzdžiui, „Vikingai“ ar „Karūna“, ar dokumentinių filmų? Kaip vaidybiniame ir dokumentiniame kine konstruojama istorija? Kaip dažnai kino juostos pasitelkiamos kaip manipuliacinės, propagandinės priemonės? Apie paveldą ir istoriją dokumentiniame ir vaidybiniame kine – pokalbis su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkėmis dr. Renata Šukaityte ir dr. Renata Stonyte.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Sovietai nuo pat pradžių suvokė, kad vienuolijos buvo visuomenės pasipriešinimo bazė – tvirtina sovietologas Arūnas Streikus. Kaip XX a. antroje pusėje iki nepriklausomybės atgavimo pogrindžio sąlygomis veikė vienuolijos? Kokią intelektualinę veiklą plėtojo? Kodėl moterų vienuolijų veikla buvo aktyvesnė nei vyrų? Kodėl „parazitiniais reakcinės ideologijos židiniais“ laikytų vienuolijų vaidmuo ne tik nesumažėjo, bet netgi padidėjo? Pokalbis su istoriku A. Streikumi.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

„Iš XVI-XVII a. literatūros man įstrigęs pasakymas, kad kai miršta vyras, lieka tik pusė moters. Ir jeigu ji toliau bando dalyvauti viešame gyvenime, ji atrodo kaip pusės žmogaus lavonas“, – pasakoja Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja dr. Jolita Sarcevičienė. Ar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterys apmąstė savo padėtį ir lyginosi su vyrais? Koks tuomet buvo vyrų įsivaizduojamas moters idealas, ko buvo tikimasi iš būsimų žmonų ir kaip moterys ruošėsi vedybiniam gyvenimui? Kaip laužė to laikmečio moteriškumo standartus?Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Džiazuojanti istorija. Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė KaminckaitėKokių istorinių augalų veislių rastume Lietuvoje ir kaip jas identifikuoti? Pokalbis su Gamtinės žemdirbystės instituto vadovu Gražvydu Jegelevičiumi.

Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė

Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė

„Tautiškumo pajauta yra ta energija, kuri per meilę savo kraštui veda prie pažinimo ir daro šią talką mokslui labai prasmingą“, – sako fizinių mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka. Minėtoji talka mokslui – tai mėgėjų ar piliečių mokslų tyrimai, kraštotyra. Kaip neprofesionalų, žmonių neturinčių formalaus išsilavinimo toje srityje, kurios atlieka tyrimus, darbai pasitarnauja nacionaliniam mokslui? Kokią asmenybę ar asmenybes galėtume vadinti Lietuvos istorijos ir paveldo „mėgėjiškų“ tyrimų pradininkais? Kuo šioje srityje nusipelnė tautos patriarchas, gydytojas Jonas Basanavičius? Kaip atrodė kraštotyra sovietmečiu ir už kokią veiklą buvo galima lengvai sulaukti valdžios nemalonės? Pokalbis su prof. Libertu Klimka.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Kodėl prieš 20 metų pradėjęs eiti LDK didikų Pacų giminės pėdsakais istorikas Mindaugas Paknys vis nesiliauja? Už kokių šiaurės barokų perlų atsiradimą Lietuvoje turime būti dėkingi Pacams? Kokiomis aplinkybėmis steigtas Pažaislio vienuolynas ir kodėl čia įsikūrė kamalduliai? Kokia jų vienuolinio gyvenimo specifika ir kodėl tai iš dalies nepritiko puošniems Pažaislio rūmams? Pokalbis su istoriku Mindaugu Pakniu.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

„Tai buvo visuomenė, kuri gyveno žibalinėj, medinėj, šiaudinėj Lietuvoj“, – apie tai, kaip po Vasario 16-osios, tarpukariu gyveno valstybės žmonės, pasakoja istorikas doc. dr. Saulius Kaubrys. Kaip atrodė vasario 17-osios rytas, kaip žinia apie nepriklausomą Lietuvą pasklido tarp gyventojų ir kaip buvo sutikta? Kokia buvo to meto visuomenė – kiek išsilavinusi, pasiturinti, politiškai aktyvi? Kaip atrodė tarpukario Lietuvos politinė arena, kokios partijos ir dėl ko kovojo tarpusavyje? Kokie buvo naujos valstybės prioritetai ir kuriose srityse pasiekta didžiausia pažanga? Pokalbis apie tarpukario Lietuvą su istoriku Sauliumi Kaubriu.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

„Propaganda žudo, tik ne taip tiesiogiai kaip realūs ginklai“, – tvirtina Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto asistentas, dr. Viktor Denisenko. Kodėl apie informacinius karus pastarąjį dešimtmetį kalbame itin intensyviai? Kodėl 2014-ieji žymi lūžį informacinių karų eroje ir ar galime kalbėti apie pandemijos lūžį? Kokios Lietuvos istorijos žinios yra jautriausi akmenėliai, kuriuos nuolat judina informacinio karo architektai? Kiek mes patys suteikiame pretekstų informacinėms atakoms ir ar veikia strategija į propagandą atsakyti propaganda? Pokalbis su informacinių karų ir propagandos ekspertu Viktor Denisenko.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Kuo ypatinga ir žavinti yra patogią ir pažįstamą kasdienybę paaukojusių tautiečių misionierių veikla? Kokius kraštus siekia lietuvių misijos? Kaip vyksta svetimtaučio sąveika su vietine kultūra ir kokias rizikas ši sandūra kelia? Kokių kontroversiškų istorijų apie Lietuvos misionierius galima išgirsti? Pokalbis su istorike Alina Pavasaryte.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė

„Kinas istoriją leidžia pažiūrėti, o kompiuteriniai žaidimai – ją patirti“, – tvirtina humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Asta Skujytė-Razmienė. Kokį santykį su istorija gali kurti kompiuteriniai žaidimai? Kiek Lietuvai svarbu būti matomai kompiuteriniuose žaidimuose ir kodėl lietuviai nekuria žaidimų apie savo istoriją? Ar mūsų istorija įdomi užsienio kompiuterinių žaidimų kūrėjams? Pokalbis su etnologijos mokslų daktare Asta Skujyte-Razmiene.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

„Kol šie įvykiai buvo politiškai aktualūs, tol jie buvo gyvi“, – sako istorikas Nerijus Šepetys, apgailestaudamas, kad Sausio 13-oji kol kas netapusi mokslinio pažinimo objektu. Kaip rašoma Sausio 13-osios istorija ir kokie šių įvykių vaizdiniai dominuoja? Kaip kuriamas jaunosios, tų įvykių nepatyrusios, kartos žinojimas apie tai, kas ir kodėl nutiko prieš tris dešimtmečius? Apie nestandartines Parlamento ir Televizijos bokšto gynėjų patirtis, kurios sunkiai išverčiamos į pasakojimo kalbą, – pokalbis su istoriku Nerijumi Šepečiu.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Kokie žmonijos įvykiai yra tapę vienos ar kitos metų skaičiavimo tradicijos atspirtimi ir kaip, kada pradėtas skaičiuoti laikas? Susikalba ar nesusikalba skirtingi kalendoriai? Kaip politinė valdžia ir jos kaita gali lemti laiko skaičiavimo tvarką? Pirmojoje 2021-ųjų „Džiazuojančioje istorijoje“ – pokalbis su istoriku dr. Martynu Jakuliu apie metų skaičiavimo tradicijas.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

„Pseudomokslininkai mano atstovaujantys vieninteliam tikram, nuo mūsų neva nuslėptam mokslui. Jiems nereikia jokių teorijų ir argumentų, jie kalba su mumis labiau kaip pranašai, o ne mokslininkai“, –sako Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Aurimas Švedas, naujos knygos „Istoriko teritorija“ autorius. Kuo istorija skiriasi nuo pseudoistorijos? Kodėl šiandienos kontekstas yra kone ideali terpė skleistis pseudomokslinėms idėjoms? Kodėl jos gali įgyti griaunamąją jėgą? Galiausiai, ar mokslininkai gali ko nors pasimokyti iš pseudomokslininkų? Pokalbis su istoriku Aurimu Švedu.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

„Atėjo laikas pasakoti žmonių, o ne politinių įvykių istoriją“, – įsitikinusi seniausio šalyje Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė, archeologė dr. Rūta Kačkutė. Kokių bendruomenių istorija vis dar neatspindima mūsų muziejuose? Kodėl ir kaip istorijos žinios praverčia kultūros politikos srityje? Pokalbis su prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja švietimui ir kultūrai buvusia muziejininke Rūta Kačkute, kuri taip pat pasakoja apie kalėdines tradicijas Danijoje, kur kas antrus metus sutinka metų pabaigos šventes.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

„Jei gyventume 17 a., laisvai COVID-19 pandemiją galėtume vadinti maru ar Dievo bausme“, – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorė, medicinos istorikė Monika Ramonaitė. Kada ir kokiomis aplinkybėmis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atsiranda pirmieji gydytojai? Kokias ligas jie atpažino ir kokių „nugydymo“ praktikų pasitaikydavo? Koks buvo medicinos ir religijos santykis? Pokalbis su medicinos istorike M. Ramonaite.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Kai išgirstate žodį „akropolis“, apie ką pirmiausia pagalvojate – Senovės Graikijos miestą ant kalno, ar prekybos centrą? Apie istorijos ir archeologijos įkvėptus šiuolaikinius prekės ženklus – pokalbis su tuomet dar tik besikūrusio prekybos centro „Akropolis“ rinkodara besirūpinusiu Lietuvos marketingo asociacijos valdybos nariu, konsultantu Giedriumi Juozapavičiumi ir VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoju, doc. dr. Ramūnu Času.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

„Vyskupui keliami reikalavimai turbūt yra aukštesni už tuos, kuriuos prezidentas dabar kelia kandidantams į ministrus“, – sako istorikas Liudas Jovaiša. Kokie tie reikalavimai? Kokį vaidmenį senojoje istorijoje atliko vyskupai, buvę svarbiais ir politiniais, ir ekonominiais ir kultūros veikėjais? Kaip keitėsi vyskupo statusas? Kodėl vyskupų gyvenimus galima skaityti kaip glaustą Lietuvos istoriją – nuo Vytauto ir Jogailos iki Landsbergio? Pokalbis apie vyskupystės istoriją su dr. Liudu Jovaiša.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Sigita Maslauskaitė-Mažylienė

Kodėl sidabriniu vadinamas XVII amžius LDK tyrimuose sulaukia mažiau dėmesio nei kiti? Ką išgyveno Vilnius ir Abiejų Tautų Respublika, patyrusi agresiją tiek iš švedų, tiek iš maskvėnų? Kaip savo veidą Vilnius pakeitė po „Tvano“ – pirmosios šio miesto okupacijos? Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus vadovu dr. Gintautu Sliesoriūnu.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Jurgita Verbickienė

Archeologas, prof. Vykintas Vaitkevičius yra puikiai įvaldęs netipines istorijos komunikacijos formas – jo inicijuoti „Vykinto keliai“ kviečia į žygius, kurie padeda pažinti baltų kultūrą, o stovyklos jaunimui „Laisvės kovų atmintis“ leidžia prisiliesti prie herojiškosios – partizanų – istorijos. Kiek veiksmingos šios komunikacijos priemonės ir kokį poveikį bei emocijas sukelia žmonėms, ypač jaunimui? Kokie paties Vykinto Vaitkevičiaus asmeniniai, netikėti atradimai?Ved. Indrė Kaminckaitė ir Rimvydas Laužikas

„Nesvarbu, kas ant tavo stalo atguls – miesto prostitutė ar pats karalius, su jais turi elgtis vienodai pagarbiai“, – sako bioarcheologė, antropologė dr. Justina Kozakaitė. Kodėl istoriniai dokumentai gali pagražinti realybę, tačiau žmogaus kaulai nenutylės nieko? Kaip atrodo mirusiųjų palaikus tyrinėjančių mokslininkų darbas? Ką palaikų analizė mums pasakoja apie Lietuvos partizanų istoriją, Adolfo Ramanaukso-Vanago ir Antano Kraujelio-Siaubūno kankinimus? Pokalbis su dr. Justina Kozakaite.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Sigita Maslauskaitė-Mažylienė

Kokios istorijos slypi herbuose, vėliavose ir antspauduose bei kaip jas išnarplioti? Kaip dažnai klastojami šie simboliai ir kokios baudos už tai grėsė? Kokią pagarbą turime skirti valstybinei simbolikai? Pokalbis su šiuolaikinių Lietuvos heraldikos studijų pradininku ir šiuolaikinės Lietuvos Heraldikos kūrėju dr. Edmundu Rimša.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Jurgita Verbickienė

Kada ir kaip žmogus susiduria su gelbėjimo ir prevencine archeologija? Kodėl būtent dėl tokių darbų archeologija dažniausiai patraukia žiniasklaidos dėmesį? Prevencinis ar gelbėjimo archeologas dažniau yra statybininko draugas ar priešas? Kuo Lietuvai buvo svarbūs Napoleono kapavietės kasinėjimai Šiaurės miestelyje? Kodėl dažnai nutariama nekasinėti masinių kapaviečių? Pokalbis su archeologu, Vilniaus universiteto prof. Albinu Kuncevičiumi.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Rimvydas Laužikas

Džiazuojanti istorija. Kvapą gniaužiantys atradimai bažnyčių spintose, rūsiuose ir palėpėse„Bažnyčios buvo kaip kapsulės, kuriose užkonservuota didžioji dalis Lietuvos dailės“, – sako dailės istorikė dr. Dalia Vasiliūnienė. Kaip atrodo jos drauge su kolegomis vykdomos išvykos po Lietuvos bažnyčias ir vienuolijas? Ko ten ieškoma ir kokiais netikėtais būdais atrandama? Koks yra kadaise išnaikinto, išgrobstyto ir išslapstyto bažnytinio meno likimas? Kodėl būtina prakalbinti nebylius atradimus ir kaip tai daroma? Pokalbis su D. Vasiliūniene apie džinsuotus, bažnyčias šturmuojančius ekspertus ir bažnyčių spintose, rūsiuose ir palėpėse dažnai netikėtai atrandamus lobynus.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Sigita Maslauskaitė-Mažylienė

„Dabar pasaulyje per dvi minutes padaroma tiek nuotraukų, kiek buvo padaryta per visą 19-ą amžių“, – su nusistebėjimu sako fotografijos istorikas Dainius Junevičius. Kada ir kaip fotografija iš elitinės pramogos virsta visuotiniu reiškiniu? Kas formavo fotografijos madas ir kokių, galbūt net ir labai keistų, jų būta? Kodėl fotografijos istorija priklauso vyrams ir kaip šioje srityje reiškėsi moterys? Pokalbis su Dainiumi Junevičiumi apie tai, kaip nespalvota nuotrauka gali pasakoti apie spalvotą kasdienybę.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Didžiausią internautų dėmesį garsioji Barbora Radvilaitė buvo patraukusi tuomet, kai Anželika Cholina pristatė miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ premjerą – taip byloja „Google Trends” duomenys. Kaip dažnai teatras ieško įkvėpimo žmonijos, regiono, tautos istorijoje? Kiek teatras pajėgus keisti mūsų santykį su istorija? Kaip geriau jos mokytis – atsivertus vadovėlį, ar nuėjus į spektaklį? Pokalbis su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentu Martynu Petriku apie teatrą kaip masinės komunikacijos priemonę ir ideologijos skleidimo įrankį.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Rimvydas Laužikas

Ar žinojote, kad Vilnius laikomas Dievo Gailestingumo miestu? Kodėl Lietuvos sostinė nusipelnė tokio titulo ir kaip šiuo atžvilgiu konkuruojame su Lenkija? Kas yra Dievo Gailestingumo kultas ir kuo jis gali būti įdomus šiuolaikiniam, netikinčiam žmogui? Kokių piligrimystės maršrutų yra mūsų sostinėje ir kokį Vilnių atrastume būtent per juos? Apie tai – pokalbis su Vilniaus piligrimų centro vadove Inesa Čaikauskiene.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.

Rugsėjo 23-ąją minime Lietuvos žydų genocido atminimo dieną – tądien 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus getas. Kodėl taip sunku suprasti Holokaustą? Kodėl apskritai jis įvyko ir kodėl būtent žydų tauta buvo laikoma mirtinais nacių priešais? Ką apie genocidą bei lietuvių vaidmenį jame žinojo ir manė pasaulis už Europos ribų? Pokalbis su Holokausto Lietuvoje tyrinėtoju, Milersvilio universiteto Pensilvanijoje istorijos profesoriumi emeritu prof. Sauliumi Sužiedėliu.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Jurgita Verbickienė

Kodėl, nors Lietuvoje niekada nestovėjo Akropolis, taip noriai lankomės šio vardo prekybos centruose? Kodėl vieni istoriniai simboliai prigyja popkultūroje, o kiti ne? Kodėl žmonės mieliau renkasi istorijas, o ne mokslinius faktus? Apie tai, kam archeologija ir istorija reikalinga šiuolaikiniam žmogui, ir kokį vaidmenį čia vaidina komunikacija – pokalbyje su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanu, prof. Rimvydu Laužiku. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir Rimvydas Laužikas

Šį kartą kartu su Sigita Maslauskaite-Mažyliene nagrinėjame krikščioniškojo meno ištakas ir aktualumą šiandien. Ar žinojote, kad Baroko laikais buvo priimta šventuosius vaizduoti su tiems laikams būdingais kostiumais? Ar įsivaizduojate šiais laikais nutapytą Mergelę Mariją, dėvinčią džinsus? Ką galima laikyti krikščioniškuoju menu ir kiek jis dera su šiuolaikiniu menu? Ved. Birutė Rutkauskaitė ir Sigita Maslauskaitė-Mažylienė

Apie Vilniaus Gaoną sklando daugiau legendų nei žinoma tikrų istorinių faktų. Kodėl Toros studijoms ir Talmudo taisymams pasišventęs išminčius, atsisakęs viešojo gyvenimo, sėdėjo kalėjime? Ir kodėl Vilniaus Gaonas svarbus mums šiandien? Ved. Birutė Rutkauskaitė ir Jurgita Verbickienė

Ar įmanoma apie Simoną Daukantą kalbėti kaip apie tarp mūsų gyvenusį žmogų, neidealizuojant jo? Už kokius ir dabar vartojamus lietuviškus žodžius turėtume padėkoti Daukantui? Kiek žmonių ryžosi skaityti jo tūkstančio lapų knygą? Ir kodėl Daukantas pykosi su Motiejumi Valančiumi? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto istorikas dr. Aurelijus Gieda. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė

Tarpukariu mokytojo alga siekė 600-800 litų per mėnesį – tai rodo, kokia prestižinė buvo mokytojo profesija. Tačiau ar buvo kam mokyti tuometę mažai raštingą tautą? Ir kaip tarp žmonių, neskiriančių šešeto nuo devyneto, atsirado mokslininkas, kurio kandidatūra buvo teikta Nobelio premijai? Apie švietimą ir raštingumą tarpukario Lietuvoje pasakoja istorikas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros docentas dr. Saulius Kaubrys.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė

Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena. Kaip kūrėsi pirmieji muziejai ir kaip kito idėja, koks turi būti muziejus? Ko muziejų darbuotojai tikisi iš lankytojų ir kaip pastarieji priima naujoves? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanu prof. Rimvydu Laužiku ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus vadovu, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininku Raimundu Balza. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė

Prieš šimtą metų įvyko rinkimai į Lietuvos Steigiamąjį Seimą. Kodėl Nepriklausomybės aktą 1918 m. paskelbusi Lietuva į demokratinėms valstybėms įprasto parlamentinio gyvenimo kelią pasuko tik po dvejų metų? Kaip vyko politinė agitacija ir kokius pažadus dalijo politikai? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vyr. mokslo darbuotojas, dr. Algimantas Kasparavičius.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Šį kartą laidoje kviečiame prisiminti, kaip kūrėsi pirmieji Europos universitetai, ir iš arčiau pažvelgti į Vilniaus universiteto istoriją. Kodėl Vilniaus universitetas vadinamas „labiausiai į rytus nutolusiu Europos universitetu“? Kaip studijų kokybę suprato XII amžiuje? Apie tai pasakoja istorikė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanė dr. Loreta Skurvydaitė.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Šį kartą archeologas, Valdovų rūmų muziejaus vyr. muziejininkas dr. Povilas Blaževičius atskleidžia geriausio žmogaus draugo – šuns – istoriją. Ar visada šuo Lietuvoje buvo žmogaus draugas? O gal šunys buvo laikomi ir maistu? Kodėl ir kaip anksčiau šunys naudoti žmogaus higienai? Kada atsiranda šunų veislės? Ir kaip savo mylimiausius šunis – Sibilę ir Grifą – lepino Žygimantas Augustas?Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Prieš Velykas – metas pasidomėti, kaip joms ruošdavosi didikai XVIII a. O tai sužinosime per Izabelės Pliaterienės kasdienybę: kaip laikydavosi pasninko Gavėnios metu? Kas vykdavo Didžiąją savaitę ir kaip buvo sutinkamos Velykos? Apie tai pasakoja LDK istorijos skyriaus vadovė, VDU Švietimo akademijos profesorė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Kodėl ikimoderniais laikais LDK už garbės įžeidimą bausmės buvo didesnės nei už fizinius nusikaltimus? Kaip garbę ir orumą suprato miestiečiai, o kaip – bajorai ir kiti kilmingieji? Ar egzistavo garbės kodeksai? Apie tai pasakoja istorikas, Vidurio Europos universiteto doktorantas Povilas Dikavičius. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Kaip skleidėsi lietuviškumo idėjos? Kodėl Vincas Kudirka niekada nevedė? Kiek prie Lietuvos modernėjimo prisidėjo moterys? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos vyr. mokslo darbuotojas dr. Tomas Balkelis.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Ar žinojote, kad šventasis Kazimieras į istoriją įsirašė ne tik savo atsidavimu tikėjimui, bet ir grožiu? Kodėl anksčiau jis buvo vaizduojamas kaip riteris, ant žirgo jojantis į mūšį, o dabar – akcentuojamas jo skaistumas? Apie tai pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė, menotyrininkė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Kodėl XVI-XVIII amžiuje lenkų bajorai kėlėsi gyventi į Žemaitiją? Kaip jiems sekėsi susikalbėti su žemaičiais ir integruotis į lietuvišką gyvenimą? Kokios garsios giminės, kurias dabar laikome lietuviškomis, išaugo iš šių imigrantų? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto Archeografijos skyriaus darbuotojas dr. Jonas Drungilas. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

„Aš, kaip istorijos mokytojas, džiaugčiausi, nes tada mano alga būtų kaip Danijos ar Šveicarijos mokytojo“, - kokia Lietuva būtų šiandien, jei čia būtų įsitvirtinęs protestantų tikėjimas, svarsto profesorius Deimantas Karvelis. Kodėl bajorai dažnai kaitaliodavo savo tikėjimą? Kodėl protestantų tikėjimo nesirinko Lietuvos valdovai? Ir kodėl Reformacija sklido per Radvilas?Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

XVIII amžiuje, tarp įvairių tautų, Lietuvoje gyveno ir nemažai škotų. O toks škotas Augustinas Midletonas – Kauno pavieto bajoras – užėmė ir svarbias diplomatines pareigas: buvo ATR atstovybės Hagoje pasiuntinybės sekretorius ir dešinioji Mykolo Kleopo Oginskio ranka. O gal Midletonas tiesiog buvo šnipas? Ir ar jo gyvenimas ir karjera baigėsi geriau nei Oginskio? Šiuos faktus atskleidžia Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyriaus vadovė, VDU Švietimo akademijos profesorė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Šiandien Užgavėnės dažnam asocijuojasi su blynais, Kanapiniu, Lašininiu ir žiemos išvarymu. O kaip Lietuvoje istoriniais laikais Užgavėnes švęsdavo aristokratai? Apie porą mėnesių trukusias Užgavėnių linksmybes pasakoja architektūros istorikas Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Vilniaus dailės akademijos doktorantas Marius Daraškevičius.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Kaip dažnai valdovas buvo puolamas iš už nugaros? Kada atsiranda išdavystės samprata? Kokios bausmės laukdavo valdovo išdavikų? Ir kas buvo baisiau už mirties bausmę? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto Archeografijos skyriaus darbuotojas dr. Andrejus Ryčkovas.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Kodėl vedybos buvo suvokiamos kaip šansas pagerinti socialinį statusą ir turtinę padėtį? Kiek sėkmingos buvo santuokos iš išskaičiavimo ir kaip dažnai vienas iš sutuoktinių bėgdavo iš naujųjų namų? Kodėl jaunikis turėdavo padvigubinti nuotakos atsivežtą turtą? Ar brangus buvo Barboros Radvilaitės kraitis? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto doktorantė Andželika Polinkevičiūtė. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.„

Dažnas atpažintų garsųjį polonezą „Atsisveikinimas su tėvyne“, tačiau ar daugelis žino, kad jo autorius Mykolas Kleopas Oginskis iš tikrųjų nebuvo kompozitorius? Kodėl ir kaip Oginskis buvo ruošiamas diplomatinei karjerai nuo pat vaikystės? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės istorijos skyriaus vadovė, VDU Švietimo akademijos profesorė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Kodėl Lietuvoje taip sureikšminame Barborą Radvilaitę? Ką žinome apie šią asmenybę? Kodėl lenkų istorikai iki šių dienų Barborą lygina su laisvo elgesio moterimis? Ir kiek meilės, o kiek išskaičiavimo buvo legendinėje Barboros ir Žygimanto Augusto istorijoje?Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Ved. Birutė Rutkauskaitė ir Jolanta Karpavičienė.

Kalėdinėje laidoje sužinosite ne tik apie tai, kaip išpopuliarėjo Kalėdos, bet pasikalbėsime ir apie bažnytinio paveldo reikšmę Lietuvos kultūrai. Ar žinojote, jog bažnyčiose galima rasti ir šiuolaikinio meno? Apie tai pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Ar žinojote, kad iki šiol Kernavėje archeologai ištyrė tik apie vieną procentą teritorijos? Kokią gausybę paslapčių atskleidžia vien tik tas vienas procentas? Kuo ypatinga Kernavė ir koks gyvenimas joje virė? Apie tai pasakoja archeologai prof. Aleksas Luchtanas ir dr. Gintautas Vėlius. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Kodėl LDK ir Vokiečių ordinas ir pykosi, ir taikėsi? Kuris Lietuvos valdovas daugiausia kartų papuolė į nelaisvę? Kokią naudą valstybei nešdavo belaisviai, parsivežti iš kitų šalių? Ir kaip atpažindavo, kad į nelaisvę pateko aukštas valstybės pareigūnas? Apie tai pasakoja VU Istorijos fakulteto dekanas, prof. Rimvydas Petrauskas ir VU Istorijos fakulteto doktorantas Antanas Petrilionis. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Kodėl LDK ir Vokiečių ordinas ir pykosi, ir taikėsi? Kuris Lietuvos valdovas daugiausia kartų papuolė į nelaisvę? Kokią naudą valstybei nešdavo belaisviai, parsivežti iš kitų šalių? Ir kaip atpažindavo, kad į nelaisvę pateko aukštas valstybės pareigūnas? Apie tai pasakoja VU Istorijos fakulteto dekanas, prof. Rimvydas Petrauskas ir VU Istorijos fakulteto doktorantas Antanas Petrilionis. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Per Radvilų giminę galima pažinti didelę dalį LDK istorijos. Todėl šį kartą per Radvilas aptarsime sociokultūrinį reiškinį – didikų santykį su kitų luomų atstovais 16-17 amžiuje. Kodėl darbas Radvilų dvare buvo laikomas „geru CV įrašu“? Ir kodėl Radvilas būtų galima vadinti pirmaisiais Lietuvos kapitalistais? Apie tai pasakoja istorikas prof. dr. Deimantas Karvelis. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Nusikelsime į 17-18 amžius ir domėsimės, kur ir kaip keliaudavo atostogauti lietuviai, kai dar nebuvo kelionių agentūrų, siūlančių atostogų paketus „viskas įskaičiuota“ Turkijoje. Kokios buvo populiariausios atostogų kryptys? Kur, kai nebuvo „Instagram“, žmonės dalindavosi atostogų įspūdžiais? Ir kodėl mumija kažkam atrodė tinkamas parsivežti suvenyras? Apie tai pasakoja istorikė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoja dr. Milda Kvizikevičiūtė.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Kodėl LDK raida neatsiejama nuo Radvilų istorijos? Kas lėmė šios giminės sėkmę, turtus ir įtaką? Kodėl Radvilos laikė save lietuviais, nors ir kalbėjo lenkiškai? Apie tai pasakoja istorikas, Valdovų rūmų muziejaus Kultūros ir dailės istorijos grupės administratorius, vyresnysis muziejininkas Eimantas Gudas. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Kaip XVI amžiuje atrodė medžioklė ir kokia buvo jos svarba? Kaip medžioklė padėdavo palaikyti diplomatinius ryšius ir sutaikydavo net didžiausius skirtingų valstybių priešus? Kodėl valdovo medžioklė negalėjo būti nesėkminga ir kaip dvarininkai užtikrindavo, kad valdovas pagaus gerą laimikį? Apie tai pasakoja istorikė dr. Toma Zarankaitė-Margienė. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Prieš Vėlines – nusikelkime į 16-18 a. ir pasidomėkime, kaip žmonės tada suprato mirtį. Kaip pasiruošti mirčiai padėdavo „gerosios mirties vadovėliai“? Kokios buvo laidotuvių tradicijos? Kaip tada buvo įamžinamas mirusiųjų atminimas? Apie tai pasakoja kultūros ir dailės istorikas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų daktaras Mindaugas Paknys.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Kaip keliauta LDK laikais? Ar duobėtais keliais dardėjo karietos? Kur dažniausiai keliaudavo didikai ir valstiečiai? Kaip žmonės orientavosi keliaudami, kai nebuvo kelio ženklų? Ar egzistavo kelionių draudimas? Kokie pavojai dažniausiai tykodavo kelyje? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto dėstytojas, istorikas dr. Tomas Čelkis. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Kuo Bona Sforca užrūstino lenkus, kad šie vadino ją „itališka gyvate“? Kodėl Žygimantas Augustas buvo mylimiausias jos vaikas? Kodėl barniai su Žygimantu Senuoju baigdavosi valdovo remarka „Daryk, ką nori“? Apie vieną ryškiausių Lietuvos istorijos moterų, Lietuvos ir Lenkijos valdovę Boną Sforcą kalbamės su Vilniaus universiteto istorike dr. Jolanta Karpavičiene. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Kodėl archeologams sunku tyrinėti vaikystę? Su kokiais žaislais žaisdavo vaikai, o kokie žaidimai patikdavo suaugusiems? Vaikystę ir žaislus tyrinėsime kartu su archeologu, knygos „Seniausieji Lietuvos žaislai” autoriumi dr. Povilu Blaževičiumi. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Ar XVII-ojo amžiaus Vilniuje buvo saugu? O gal smurtavimas buvo tarsi miestiečių laisvalaikio leidimo būdas? Kokie nusikaltimai buvo dažniausi? Už ką grėsė mirties bausmė? Kodėl pavadinti moterį ragana buvo didžiausias garbės įžeidimas? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas Povilas Andrius Stepavičius. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Šį kartą nusikelsime į 16-ojo amžiaus Lietuvą ir eisime į svečius pas bajorus. Kodėl lova buvo prabangos ženklas? Kaip dažnai bajorams kurdavo pirtį? Iš kokių indų valgė ir kokiu muilu prieš valgį rankas prausė? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto istorikė dr. Neringa Dambrauskaitė, knygos „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės bajorų namai XVI a. – XVII a. pirmoje pusėje” autorė. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Šį kartą „Džiazuojančioje istorijoje“ domimės kunigaikščio Vytauta žmona Ona Vytautiene. Kaip ji susipažino su Vytautu? Ar ji buvo tik valdovo žmona, o gal ir pati padėjo valdyti šalį? Kiek kainavo Onos perlais siuvinėtos pirštinaitės ir kokia prabanga supo Oną kasdienybėje? Ved. Birutė Rutkauskaitė ir Jolanta Karpavičienė.

Šį kartą istorijoje ieškome moterų: ką, iš aprašymų apie moterų gyvenimą, galime sužinoti apie XVI-ojo amžiaus miestus? Kaip tuomet buvo sprendžiami buitiniai konfliktai? Kokios buvo pirmosios vedybų sutartys? Ar galėjo žmona paduoti į teismą savo vyrą? Ar moterys turėjo teisę ne tik turėti, bet ir naudoti savo turtą? Ir ar tada jau buvo moterų verslininkių? Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.