Du iš trijų būsto paskolą turinčių gyventojų šiuo metu bankui moka daugiau, nei galėtų. Gal net nebandė gauti geresnių sąlygų. Gal bandė, bet nieko nepešė. O gal buvo per brangu susimokėti už perėjimą į kitą banką. Tai štai, mažiau nei po pusmečio, nuo vasario, būsto paskolų turėtojams viskas turėtų gerokai palengvėti ir atpigti. Bet ar tai tikrai realu? Kaip Seimo priimtas įstatymas dėl būsto paskolų refinansavimo pakeis žmonių ir bankų gyvenimą? Diskutuoja Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius ir būsto paskolą turintis gyventojas Martynas Suzanovičius.Ved. Irma Janauskaitė

Energetikos agentūros duomenimis, dujų kainų mažėjimas didmeninėje rinkoje tęsiasi nuo rugsėjo ir dabar dujos kainuoja apie 36 eurus už megavatvalandę. Ar tai reiškia, kad dujų pigimo rinkoje tendencija įsitvirtino ilgam? Prasideda šildymo sezonai, didės dujų poreikis. Kokius tarifus buitiniams vartotojams lapkritį tvirtins VERT? Svečiai: Energetikos reguliavimo tarybos narys Karolis Januševičius, „Ignitis grupės“ reguliavimo projektų vadovas Arūnas Molis ir „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.Ved. Irma Janauskaitė

Po ketverių metų pastangų ir laukimo – vežėjų pergalė. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas galutinai nusprendė panaikinti reikalavimą dėl vilkikų grąžinimo. To siekė Lietuva ir dar aštuonios valstybės. Advokatai sako, kad tai buvo pirmoji byla, kurioje Lietuva ginčijo EP ir ET priimtus teisės aktus, be to, tai viena didžiausių bylų apskritai dėl ES teisės aktų panaikinimo.Bet kas iš to? Ar masiškai kėlę verslą į Lenkiją, dabar Lietuvos vežėjai masiškai grįš į atgal? Diskutuoja Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas, Profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas ir SEB Verslo klientų ir institucijų departamento direktorius Artūras Vingrys.Ved. Irma Janauskaitė

Nuo 2025 m. kone visiems smulkiesiems verslininkams gali tekti registruotis PVM mokėtojais. Tokią naujovę numato EK direktyva, ją Lietuva turi perkelti į savo teisę. Kai kurie mokesčių ekspertai prognozuoja, kad naudos iš EK idėjos bus mažai, o ekonomikai net priešingai – gali būti žalos, nes išaugs šešėlis. Tad kodėl EK sugalvojo registravimosi PVM mokėtojais naujoves? Diskutuoja Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narė, Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė ir interneto platformos „Mokesčių sufleris“ ekspertas Gintaras Juškauskas.Ved. Irma Janauskaitė

Statybininkų stygius toks, kokio nėra buvę, ir netrukus bus dar didesnis, nes naujų neateina, o daugybė dabar dirbančių šiemet išeis į pensiją. Taip sako dalis statybų bendrovių. Bet profesinės sąjungos įsitikinusios, kad šią problemą išspręstų didesnės algos: sako, būtų adekvačios, atsirastų ir norinčių dirbti. Kur tiesa? Ir kuo visa tai gresia ekonomikai?Diskutuoja „Naresta“ įkūrėjas, valdybos pirmininkas Arūnas Šlenys, „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė ir Statybininkų profesinės sąjungos pirmininkė Jurga Subačiūtė-Žemaitienė.Ved. Irma Janauskaitė

Garantinis elektros tiekimas skirtas tam, kad žmonės neliktų be elektros, jeigu jų pasirinktas tiekėjas, pvz., nutraukė veiklą. Bet dalis gyventojų ir verslų garantinį tiekimą turi nuolat, o bendrovė ESO rinkoje seniai vadinama ketvirta lygiaverte elektros tiekėja. Rinkos reguliuotojas jau kalba, kad laikas keisti garantinio tiekimo kainodarą, kad elektros kaina nebūtų mažesnė, nei siūloma nepriklausomų tiekėjų. Diskutuoja energetikos viceministrė Inga Žilienė, ESO vadovas Renaldas Radvila, Energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius ir „Enefit“ rinkodaros vadovė Ieva Krikštopaitytė.Ved. Irma Janauskaitė

Buto nuoma už mėnesį – 4–5 tūkst. eurų. Vieni dėl to pasibaisėję, kiti moka ir nesiskundžia.Kiek turi kainuoti nuoma Lietuvoje? Ar politikams reikia įsikišti ir, kaip jie prieš rinkimus žada, bandyti sumažinti nuomos kainas? Diskutuoja 21 būstą nuomojantis investuotojas Dainius Zgrabskis ir Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.Ved. Irma Janauskaitė

Vartotojų aljansas pradėjo bandomąjį projektą, per kurį atrinktiems daugiabučių gyventojams ant balkonų bus įrengtos saulės baterijos.Pirmoji tokia balkoninė saulės elektrinė jau pastatyta. Bet kas tai – labiau pažaidimas ar naujas saulės energetikos lygis ir tokios mini elektrinės taps daugiabučių gyventojų išsigelbėjimu? Kas geriau – elektrinė ant nuosavo balkono ar nutolusi, dideliame saulės parke?Diskutuoja Vartotojų aljanso tarybos narė Rūta Trainytė ir įmonės „Vejusta“ vadovas Mindaugas Ubartas.Ved. Irma Janauskaitė

Nuo 2025 m. gegužės visi fiziškai prekiaujantys verslai privalės turėti išmanųjį kasos aparatą ir kvitų duomenis VMI teikti naujai – realiu laiku. Popierių pakeis skaitmeninis sprendimas. Bet smulkieji verslininkai sako, tai jų žlugdymas, ir nesupranta, kam to reikia. Diskutuoja Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narė Daiva Čibirienė, „Paysera“ virtualios kasos vadovas Mantas Chodosevičius, VMI Operatyvios kontrolės departamento vadovas Rolandas Puncevičius ir asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ vadovas Vytenis Butkevičius.Ved. Irma Janauskaitė

Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidutinio euro zonos gyventojo pragyvenimo lygį vidutinis žmogus Lietuvoje pasieks maždaug 2037 m., tai yra po gero dešimtmečio. Bet ką tai reiškia „vidutinio euro zonos gyventojo pragyvenimo lygis“? Ką vidutinis lietuvis galės sau leisti tada, ko negali dabar? Diskutuoja ekonomistas, profesorius Romas Lazutka, Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Vaiva Šečkutė.Ved. Irma Janauskaitė

Vyriausybės taupymo lakštai pavirs į gynybos obligacijas, tik už jas jau bus mokamos mažesnės palūkanos. Ar žmonės noriai skolins už pigiau, nei gautų, pvz., padėję indėlį banke ar kredito unijoje? Ar neišsigąs savo santaupų patikėti ne šiaip kokiam tikslui, o gynybos reikmėms?Diskutuoja finansų viceministras Darius Sadeckas, Investuotojų asociacijos valdybos narys Mantas Janavičius ir Šiaulių banko Finansų rinkų departamento vadovė Eglė Džiugytė.Ved. Irma Janauskaitė

Graikijoje jau galioja 6 dienų darbo savaitė. Kaip taip nutiko, kai daugelis kitų Europos šalių suka priešinga linkme – į 4 dienų darbo savaitę? Dirbti viena diena ilgiau dalį sektorių Graikija verčia pirmoji ES, bet ar ilgai bus vienintelė? Darbuotojų trūksta ne tik graikams. Apie daugiau darbo valandų diskutuoja Vokietija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė. Svečiai: Pramonininkų konfederacijos ekonomistė analitikė Eglė Stonkutė, profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, „Widen“ partneris, advokatas Mantas Mikalopas ir LRT bendradarbė Graikijoje Jurgita Montvydaitė.Ved. Irma Janauskaitė

Vagysčių neapsikentę prekybininkai siūlo įteisinti naują bausmę – antrą kartą apsivogusiems žmonėms neleisti lankytis parduotuvėse nuo mėnesio iki metų. Taip pat siūloma didinti pinigines baudas. Taip esą taikomasi į „profesionalius vagis“, kurie vagystes kruopščiai planuoja ir vis kartoja, o pavogtas prekes – parduoda. Bet ar nebus taip, kad sankcija galios net ir kartą dėl pinigų stygiaus mažos vertės prekę pavogusiam žmogui? Ar ir turėtų galioti visiems?Diskutuoja: Prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė ir Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.Ved. Irma Janauskaitė

Saugumo įnašas – taip Finansų ministerija pavadinusi savo siūlymą apmokestinti dalį draudimo sutarčių. Anot ministrės, draudimo sektorius irgi turi prisidėti prie šalies gynybos finansavimo. Draudikai iškart pasakė, kad prisidėtų ne jie, o žmonės, kurie draudžiasi būstą, kitokį turtą, ir pavadino tai bauda jiems. Bet Finansų ministerija idėjos neatsisakė, mėnesį laukė reakcijų, jas gavo ir vakar susumavo. Jeigu nepersigalvos, kiek pabrangs būsto, kitokio turto draudimai? Svečiai: finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė ir Draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.Ved. Irma Janauskaitė

Kasmet po Joninių daliai žmonių lieka labai nedaug laiko – vos kelios dienos – priimti sprendimą, ar jie nori pradėti kaupti privačiuose antrosios pakopos pensijų fonduose. Iki birželio 30 d. jie turi arba atsisakyti pradėti, arba nedaryti nieko ir nuo liepos jau pradės dalyvauti antrojoje pakopoje. Bet šiemet sprendimą žmonėms tenka priimti laiku, kai ne visai aišku, kaip bus pataisyta pati antroji pakopa: valdantieji tą pažadėjo po Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Tai kokių pokyčių reikia? Ir, svarbiausia, ar leisti iš kaupimo pasitraukti? Diskutuoja VU profesorius Teodoras Medaiskis, Vartotojų aljanso viceprezidentas Marius Jansonas ir Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Dirginčius.Ved. Irma Janauskaitė

Būtiniausių banko paslaugų krepšelis, dar vadinamas baziniu krepšeliu arba pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšeliu.Kad ir kaip pavadinsi, tai – tam tikras banko paslaugų rinkinys, kurio kainą nustato valstybė. Nuo kitų metų krepšelio kaina trečdaliu mažės – bus apie 1 eurą per mėnesį. Bet ir dabar nekainuoja šimtų, tačiau krepšeliai vis tiek nėra populiarūs. Kodėl ir ar paplis? Diskutuoja: Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas Gintaris Stoškus ir Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.Ved. Irma Janauskaitė

Darbas – tas pats, pareigybės – vienodos, bet štai algos – skirtingos. Taip buvo ir taip tebėra, nors formaliai Lietuvoje, kaip ir visoje ES, už analogiškos vertės darbą negalima mokėti skirtingai. Atotrūkis tarp moterų ir vyrų algų – 12-13 proc. Briuselis priėmė direktyvą, kuria, sako, įtvirtins realų atlygio lygybės principą. Tik ar pavyks? Diskutuoja: „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė, profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir „Figure Baltic advisory“ atlygio ekspertas Povilas Blusius.Ved. Irma Janauskaitė

Pinigų gynybai, be kita ko, Vyriausybė siūlo surinkti didinant degalų, tabako ir alkoholio akcizus. Dėl tabako ir alkoholio didelių prieštarautojų tarp politikų nėra. O štai dėl degalų akcizų – abejonės. Nes esą už viską sumokės vartotojai. Bet vartotojai visada už viską sumoka. Tai gerai ar blogai didinti akcizus? Žmonėms galiausiai bus daugiau naudos ar žalos?Argumentus už ir prieš akcizų kėlimą išsako Briuselio laisvojo universiteto doktorantė Karolina Mickutė ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.Ved. Irma Janauskaitė

Seimas svarstys, ar įteisinti investicinę sąskaitą. Valdantieji tikisi, kad jos atsiradimas išjudins bent dalį gyventojų turimų santaupų, o jų banko einamosiose sąskaitose – apie 15 milijardų eurų. Bet ar atsiradus investicinei sąskaitai, žmonės puls ja naudotis ir investuoti? Ir ar nenusivils, nepraras pinigų? Apie naudą ir rizikas diskutuoja platformos „inWest“ bendrakūrėjė Jekaterina Govina, pensijų bendrovės „Goindex“ investicijų vadovas Marijus Kalesinskas, Investuotojų asociacijos valdybos narys Mantas Janavičius ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys.Ved. Irma Janauskaitė

Kasmet po kelis milijonus, o pernai jau 10 mln. eurų. Tokią sumą darbdaviai turėjo išmokėti darbuotojams. Ir daugiausia tai – atlyginimai, kurių jie nesumokėjo. Bet teisybės žmonės ieško ne tik darbo ginčų komisijose. Gausu reklamų, kad neišmokėtus atlyginimus gali atgauti skolų išieškotojai.Kas vyksta su tuo darbo užmokesčiu Lietuvoje? Diskutuoja Antstolių revizijos komisijos pirmininkė Svetlana Kastanauskienė, skolų išieškojimo bendrovės „Conlex“ direktorius Donatas Juršys ir Darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė.Ved. Irma Janauskaitė

Atsinaujinančių išteklių energetikos ir daugybė kitų verslų metus kalba, kad Lietuva privalo stipriai susimažinti iš naftos pagamintų degalų naudojimą. Kaip šių degalų alternatyvą mini vietinius biodegalus.Bet vartotojų atstovas klausia, kodėl visi vairuotojai už kiekvieną litrą turėtų mokėti daugiau nei dabar? O nauda iš to būtų tik biodegalų pramonei. Diskutuoja Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, Vartotojų aljanso tarybos narys Domantas Tracevičius ir Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.Ved. Irma Janauskaitė

Statistika rodo, kad per metus Lietuvoje pagausėjo bedarbių, bet dar labiau pagausėjo dirbančių, užimtų žmonių. Tačiau viena geidžiamiausių profesijų – informacinės technologijos – jau keičia statusą. Tokių darbuotojų įmonėms ima mažiau reikėti.Kas vyksta? Koks išvis šis pavasaris norintiems dirbti ir nenorintiems, ieškantiems naujų darbuotojų ir atleidžiantiems turimus? Viešnios: Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, Pramonininkų konfederacijos analitikė, ekonomistė Eglė Stonkutė ir „Talent Lab“ vadovė Laura Gylienė.Ved. Irma Janauskaitė

Minimali alga bus nustatoma kitaip nei dabar. Jos dydis, paisant europinės direktyvos, bus apskaičiuojamas atsižvelgiant į kelis kriterijus, tarp jų – perkamąją galią ir našumą. Ką visa tai duos darbuotojams ir keis darbdaviams? Ar kitąmet minimali alga jau viršys simbolinę ribą – 1 tūkst. eurų?Diskutuoja Darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, advokatų profesinės bendrijos „Walless“ teisininkė Karolina Mickutė ir socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.Ved. Irma Janauskaitė

Kas kelerius metus Lietuvoje vis prisimenama idėja įvesti cukraus mokestį. Šįkart skaičiuojama, kad būtų surinktas papildomas 100 mln. eurų gynybai finansuoti. Bet maisto pramonė ir anksčiau, ir dabar yra prieš. Apie mokestį nekalba nei Finansų, nei Sveikatos apsaugos ministerijos. Bet kaimyninės šalys, pvz., Lenkija, tokį turi ir atšaukti neketina. Tiesa, kiek jis veiksmingas sveikatai, sako, tiksliai nėra išmatuota, o ir pajamos į biudžetą iš jo mažėja. Vis dėlto nauda ar žala būtų cukraus mokestis? Svečiai: „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ vadovė Irma Pilipienė ir LRT bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Ved. Irma Janauskaitė

Kone visur, kur teikiamos paslaugos, fone skamba muzika. Bet kodėl tai tapo įprasta? Ir kodėl jau atsiranda verslų, įvedančių tylos laiką? Kas geriau pirkėjui ir darbuotojams? Diskutuoja „Ozo“ turto valdytoja Ina Augulienė, KTU docentė, „Neuromarketingo ir dirbtinio intelekto“ laboratorijos vadovė Eglė Vaičiukynaitė, ISM Tarptautinės rinkodaros ir vadybos programos direktorė Dominyka Venciūtė ir Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.Ved. Irma Janauskaitė

Būsto pardavėjai sako, kovas – geriausias per dvejus metus. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad būstas šalyje tebėra pervertintas 5 proc. Norinčių ir galinčių pirkti, analitikas pastebi, yra daugiau, nei tą darančių – stabdo geopolitinė baimė. O tie, kas ieško ne pirmo būsto, dairosi ne tik Lietuvoje. Vis dėlto, kas nutiko, kad žmonės po stabtelėjimo vėl investuoja į nuosavą NT? Turi daugiau pinigų, nebegąsdina žinios apie karą, o gal būsto kainos – geros? Diskutuoja: Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus, „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius ir „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.Ved. Irma Janauskaitė

Paaiškėjus, kad daliai savarankiškai dirbančių žmonių, nors jie mokėjo įmokas „Sodrai“, gali būti nubraukti keleri metai stažo, Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba valdžiai siūlo skubiai pataisyti įstatymą atgaline data. Kitaip esą gali kilti chaosas – žmonėms ne tik sutrumpėtų stažas, bet gali būti ir tokių, kuriems tektų grąžinti jau gautas senatvės pensijas, ligos išmokas ar vaiko pinigus. Taigi, apie situaciją, kuri susiklostė mažųjų bendrijų ir individualių įmonių savininkams bei su individualios veiklos pažyma dirbantiems žmonėms. Ar įmanoma pataisa, kuri leistų išvengti galimos sumaišties? Diskutuoja: Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narė Daiva Čibirienė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus ir VU Teisės fakulteto partnerystės profesorius Audrius Bitinas.Ved. Irma Janauskaitė

Lietuvoje daugėjant vėjo jėgainių, daugėja ir spręstinų problemų. Pasirodo, vežti į Lietuvą galima bet kokias vėjo elektrines, net ir visiškas griuvenas. Kaip užtikrinti, kad jos nepradėtų masiškai griūti ir nepridarytų žalos žmonėms, jų turtui?Kaip pasiekti, kad senų vakarietiškų automobilių parku virtusi Lietuva nevirstų ir vėjo jėgainių senienų šalimi?Svečiai: Vėjo elektrinių asociacijos direktorius Linas Sabaliauskas ir VšĮ „Žiedinė ekonomika“ direktorius Domantas Tracevičius.Ved. Irma Janauskaitė

Europos maisto saugos tarnyba ištyrė aštuonias dūmo kvapui ir skoniui maiste išgauti naudojamas medžiagas ir pasakė, kad jos turi būti uždraustos. Nuo kada galutinai, šalims teks sutarti. Rūkyta mėsa, žuvis, sūriai – viskas turės būti iš tikrųjų rūkyta, o ne išmirkyta rūkymo skystyje. Perdirbėjai iškart pasakė, kad, grįžus prie senos, tradicinės metodikos, rūkyti gaminiai pabrangs. Bet gal bus sveikesni? Diskutuoja VMVT Maisto skyriaus vedėja Ona Keblienė, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė, banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.Ved. Irma Janauskaitė

Seniai žadėję, ilgai ruošęsi Lietuvos bankas ir Finansų ministerija imasi įgyvendinti savo siūlymą – įteisinti prievolę komerciniams bankams, kad šie būstui pasiskolinti atėjusiam žmogui pateiktų du variantus: paskolos su kintamomis palūkanomis ir su fiksuotomis. Pataisų įsigaliojimo data – 2025 m. gegužė. Bankai sako, kad daliai žmonių nuo tada pablogės galimybės gauti paskolą. Taigi, ar rinkos reguliuotojo iniciatyva nepavėluota ir ar toks įpareigojimas nevirs našta tiems, kas palūkanas užsifiksuos, kai jos išaugusios? Diskutuoja Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė. Ved. Irma Janauskaitė

Aplinkos ministerija blogos būklės daugiabučius, užuot renovavus, nori leisti nugriauti. Bet dar neturi atsakymo, kaip tai vyktų ir su kiek tokių namų tektų atsisveikinti. Aišku tik, kad biudžete naujiems daugiabučiams pastatyti pinigų nėra, tektų pritraukti verslą, o tai reiškia, reikėtų ieškoti, kas jam apsimokėtų šiame sovietinių senienų sutvarkymo plane. Tik ar tokioms grandiozinėms permainoms pasirengę gyventojai? Diskutuoja Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės vadovė Laura Lukoševičienė, Statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas ir Būsto rūmų atstovas Sigitas Čirba.Ved. Irma Janauskaitė

Visoje euro zonoje dabar cirkuliuoja mažiau eurų nei prieš metus. Pinigų kiekis sumenko ir Lietuvoje.Kas čia vyksta? Ir kodėl mums turi tai rūpėti? Ar tai lems euro vertę? Ar kainas parduotuvėse? Ar palūkanas? Diskutuoja Šiaulių banko Finansų rinkų departamento vadovė Eglė Džiugytė, Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas Rokas Kaminskas ir Laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius.Ved. Irma Janauskaitė

Porą mėnesių Lietuvoje skamba istorija, kai vienas žmogus neva pralošė dešimtis milijonų ne savų eurų, o savo vadovautų juridinių asmenų.Ir štai jau kyla siūlymų, kaip išvengti tokių atvejų, pvz., uždrausti įmonių vadovams ir finansininkams dalyvauti azartiniuose lošimuose. Teisininko teigimu, aukštesni standartai būtų pareiškimas ir verslo partneriams, kad įmonė patikima. Bet ar realu įgyvendinti tokią idėją? Ir ar reikia tą daryti? Diskutuoja Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas ir advokatų profesinės bendrijos „Abromavicius Attorneys“ advokatas Giedrius Abromavičius.Ved. Irma Janauskaitė

Artėja pokytis gyventojams, verslui, valstybės institucijoms – privalomai teks pasikeisti dešimtmečius naudojamą telefono numerių kodą. Neliks 8, jį pakeis 0 arba +370. Nepasikeitus kontaktų, nuo 2025 m. kovo tiesiog bus neįmanoma prisiskambinti. Laidos svečiai: Ryšių reguliavimo tarnybos Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės patarėjas Darijus Mickus, ISM vadovų magistrantūros projektų valdymo ir inovacijų modulio vadovas Saulius Šimkonis ir bendrovės „Bitė Lietuva“ komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas.Ved. Irma Janauskaitė

Vienas iš elektros tiekėjų bendrovė „Enefit“ nuo kovo įveda 2 eurų abonentinį mokestį tiems, kas turi neterminuotas sutartis, o kaina susieta su biržos kaina. Abonentiniai mokesčiai jau yra ir dalyje „Enefit“ fiksuotos kainos sutarčių, taip pat bus visose naujose nuo kovo. Ar abonentinius mokesčius įves visi tiekėjai visoms sutartims?Diskutuoja „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna, Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas, Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius ir energetikos viceministrė Inga Žilienė.Ved. Irma Janauskaitė

Lenkijos, tada Vokietijos, vėl Lenkijos, o dabar Taivano bankai minimi tarp tų, kurie domisi Lietuvos bankų sektoriumi. Lietuvos banko valdybos narys S. Krėpšta sako, kad mūsų šalies bankų sektorius – išskirtinai pelningas, ir tai vilioja galimus rinkos naujokus. Anot jo, šiemet galima tikėtis bent vieno naujo banko Lietuvoje, o galbūt ir dviejų. Bet naujokų žadėta ir pernai. Tad ar verta puoselėti viltis, kad kas nors tikrai pradės čia veikti ir iš esmės pakeis skolinimosi sąlygas gyventojams ir verslui, išlaikys nenukritusias indėlių palūkanas? Diskutuoja Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos direktorė Birutė Miškinienė, Lietuvos centrinės kredito unijos Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.Ved. Irma Janauskaitė

Prasideda diskusijos, kiek ir iš kur papildomai gauti pinigų gynybai. Šiandien apie tai kalba Valstybės gynimo taryba. Kitą savaitę – partijos, verslas ir profsąjungos.Taigi, kas turėtų gynybai susimesti – visi ar, pvz., tik didžiausios, pelningiausios įmonės?Diskutuoja KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė, Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir strateginių konsultacijų įmonės „Insynergy4“ partneris Vilius Šapoka.Ved. Irma Janauskaitė

Į darbą ir iš jo įmonės automobiliu važiuojantys žmonės jau turės už tai susimokėti mokesčius. To nebuvo niekada. Bet VMI keliones įmonių transportu nuo gruodžio vidurio ėmė vertinti kaip keliones asmeniniais tikslais.Kodėl? Ir ką tai duos?Diskutuoja Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, premjerės patarėjas ekonomistas Raimondas Kuodis, platformos „Mokesčių sufleris“ ekspertas Gintaras Juškauskas ir Mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.Ved. Irma Janauskaitė

Plastikines nuolaidų, arba kitaip lojalumo, korteles siūlo daugelis prekybos tinklų, vaistinių, degalinių, kavinių, knygynų, įvairių kitokių prekių ir paslaugų pardavėjai. Tų kortelių – milijonai. Ir net išmanieji, naujoviški sprendimai neišstūmė jų iš mūsų gyvenimo. Taigi, prieš du dešimtmečius Lietuvoje atsiradusios nuolaidų kortelės apsipirkimą palengvina ar apsunkina? Ir ar tikrai duoda apčiuopiamos finansinės naudos? Diskutuoja „NielsenIQ“ Vartotojų tyrimų skyriaus vadovė Baltijos šalims Edita Asakavičienė, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto docentė Lineta Ramonienė, Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas ir kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.Ved. Irma Janauskaitė

Ekonomistai sociologai sako, kad šiemet – pirmi metai, kai iš darbo rinkos daugiau žmonių pasitrauks, negu į ją naujai ateis.Bet į pensiją vyrai ir moterys šiemet išeis vėliau nei pernai. O jeigu norės turėti būtinąjį stažą, dirbti visi šiemet turės ilgiau.Bet ar galės dėl sveikatos? Išvis kur link juda Lietuvos darbo rinka? Diskutuoja Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas ir Socialinių mokslų centro vadovas, ekonomistas Boguslavas Gruževskis.Ved. Irma Janauskaitė

Tai viena, tai kita savivaldybė vis pasidžiaugia, kad į jos teritoriją persikėlė keli ar keliasdešimt naujakurių. Iš didmiesčių į miestelius keliasi ir šeimos, ir pensijos sulaukę žmonės, kurie per brangiai atsieinantį būstą parduoda ir renkasi pigesnį pragyvenimo lygį gamtos apsupty. Ką rodo tendencija iš didesnio į mažesnį? Ar tai – išsigelbėjimas regionams? Ir kodėl atvykėlius ne visi vietiniai sutinka su džiaugsmu?Svečiai: „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, NT rinkos analitikas Arnoldas Antanavičius ir Socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Regionų ir miestų tyrimų skyriaus vadovas Donatas Burneika.Ved. Irma Janauskaitė

Prasidėjęs šildymo sezonas pradėjo tuštinti kaip niekad užpildytas dujų saugyklas Europoje.Gamtinės dujos rinkose kainuoja daug pigiau nei per piką. Bet atplukdomos į Lietuvą suskystintosios – brangesnės nei tos, kurios atiteka vamzdynu. Kaip tai veikia gyventojus, verslus? Kiek dujos visiems atsieis kitąmet?Diskutuoja Energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė, „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius ir „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.Ved. Irma Janauskaitė

Gruodis – mėnuo, kai dauguma žmonių gauna daugiau pinigų nei kitais mėnesiais. Daug kam išmokami du atlyginimai (už lapkritį ir gruodį), kai kam – dvi išmokos. Bet specialistai skaičiuoja, kad ne visiems apsimoka abu atlyginimus gauti gruodį. Kuriems verta, kuriems ne? Kodėl išvis Lietuvoje įsitvirtinusi tokia algų mokėjimo praktika? Ir ar tai neužprogramuoja ekonomikos sąstingio sausį ir vasarį?Diskutuoja Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir Pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė.Ved. Irma Janauskaitė

Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas sako, kad rinkos reguliuotojo tvirtinami elektros persiuntimo dieniniai ir naktiniai tarifai nesikeičia nuo sovietinių laikų, o dabar šis apmokestinimas jau galėtų būti išmanesnis. Tai ar galėtų, koks konkrečiai turėtų būti ir kaip tai keistų galutinę elektros kainą žmonėms? Diskutuoja: energetikos vicemistrė Inga Žilienė, Energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius ir Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.Ved. Irma Janauskaitė

Prieš 5 m. Konkurencijos taryba paskelbė, kad 26 vairavimo mokyklos Vilniuje, Kaune ir Jurbarke tarpusavyje buvo sudariusios kartelinį susitarimą. Tai reiškia, kad tie, kas mokėsi vairuoti, o tai – tūkstančiai žmonių, turbūt permokėjo už paslaugas. Dabar jiems yra galimybė susigrąžinti bent dalį pinigų. Vartotojų aljansas kviečia visus jungtis prie vieno bendro ieškinio.Ber ar verta kolektyviai kartu su daugybe žmonių bandyti ieškoti teisybės? Ir ar tokie ieškiniai kaip nors paveiks verslą?Diskutuoja Vartotojų aljanso viceprezidentas, advokatas Rytis Jokubauskas, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto docentė Lineta Ramonienė, advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris Mindaugas Jablonskis ir advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ advokatas Henrikas Stelmokaitis.Ved. Irma Janauskaitė

Šiemet vėl imti leisti per porą metų primiršti Vyriausybės taupymo lakštai. Dabartinis platinimas – ketvirtas ir baigsis lygiai po savaitės. Per pirmas tris šių popierių emisijas gyventojai šaliai paskolino 137 mln. eurų. Bet kaskart – vis po mažiau. Kodėl? Ar tokių investuotojų skaičius Lietuvoje ribotas, ar palūkanos už lakštus per menkai patrauklios? Vyriausybė neketina sustoti, tiesiogiai iš gyventojų skolintis numačiusi ir kitąmet. Bet ar gyventojams apsimokės pirkti taupymo lakštus?Diskutuoja Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorė Rasa Kavolytė, Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė, obligacijų platformos „BeMyBond“ įkūrėja ir vadovė Indrė Dargytė ir Šiaulių banko Finansų rinkų departamento vadovė Eglė Džiugytė.Ved. Irma Janauskaitė

Mokesčiui už žemę susimokėti lieka savaitė. Žemės sklypų Lietuvoje – 2,5 mln. Žemės savininkų – 1,07 mln.Ne ūkininkai sako, kad žemės mokestis jiems padidėjo procentais. Ūkininkai sako, dalyje regionų žemės mokestis išaugo dvigubai ir net trigubai. Kodėl? Kiek dar didės? Kiek verta visa žemė Lietuvoje? Diskutuoja Mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento vyresnioji patarėja Stasė Aliukonytė-Šnirienė, Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis ir NT rinkos analitikas, ekonomistas Arnoldas Antanavičius.Ved. Irma Janauskaitė

Piniginis priedas prie algos, papildomas sveikatos draudimas, įmonių renginiai darbuotojams, kiti vadinamieji bonusai. O dabar dar ir sportas – yra sakančių, kad darbe labai svarbu turėti sąlygas pasimankštinti, pajudėti, galbūt net su apmokėtu treneriu. Ko nori patys dirbantieji ir ar tikrai geriau kas nors vis papildomo, užuot tiesiog apčiuopiamai padidinta alga, kad žmogus pats nusipirktų tai, ko jam reikia?Svečiai: „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė, Profesinių sąjungų konfederacijos valdybos narys Audrius Gelžinis ir „Regitros“ žmonių ir kultūros vystymo specialistas Darius Stankevičius.Ved. Irma Janauskaitė.

Pagalbą pirmą būstą su paskola perkantiems ar jau turintiems žmonėms Lenkija jau teikia – dalį išaugusių palūkanų dengia iš biudžeto. Latvija svarsto naštą žmonėms lengvinti ne biudžeto pinigais, o bankų sąskaita. Įvairių įsigaliojusių iniciatyvų, kaip paremti paskolų turėtojus, yra dar bent keturiose šalyse. Ar Lietuva gali sekti kurios nors pavyzdžiu? Argumentai „už“ ir „prieš“, diskutuoja Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Investuotojų forumo vyresnysis ekonomikos ir politikos analitikas Vilius Tamkvaitis, LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas ir Latvijos lietuvių jaunimo bendruomenės pirmininkas Tomas Kaikaris.Ved. Irma Janauskaitė

Bent 200 tūkst. Lietuvos gyventojų vėl artėja pasirinkimo akimirka. Metų pabaigoje baigiasi jų turimas fiksuotos kainos planas su elektros tiekėju. Tai ir vėl galvosūkis, kaip neprašauti. Lietuva praėjusią savaitę elektros pasigamino rekordiškai daug – 74 proc. viso šalyje sunaudojamo kiekio. Bet elektros kaina ūgtelėjo. Kaip ji keisis toliau? Diskutuoja Energetikos reguliavimo tarybos primininkas Renatas Pocius, Energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius ir „Ignitis“ Privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas.Ved. Irma Janauskaitė

ES imasi to, ką ir žadėjo, – kurti fondą, kurio pinigai turėtų išlaikyti verslą Europoje, neleisti nutekėti investicijoms ir kuris būtų atsvara Kinijos ir JAV subsidijų politikai. Kas tas naujas Suverenumo fondas? Ar netrukus visur skambės „Pirk prekę europietišką, nepirk kiniškos ir amerikietiškos“? Ir kas iš viso šito darbdaviams ir darbuotojams Lietuvoje?Laidos svečiai: profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, Verslo konfederacijos generalinės direktorės pavaduotojas Emilis Ruželė ir ekonomistas, buvęs Premjerės patarėjas Vaidas Navickas.Ved. Irma Janauskaitė

Ketvirti metai nuo pandemijos, kuri visus, ką tik įmanoma, išvarė dirbti nuotoliu. Bet dabar darbdaviai vienas po kito darbuotojus jau varo atgal į biurus.Priežastis – našumas krinta, žmonės be socialinių ryšių vienišėja, dalis jaunimo darbo rinkoje startavo nuotoliu ir kitokios rutinos nežino, įmonės vidinė politika praranda prasmę. Užsienyje jau girdima svarstymų, kad dirbantys nuotoliu ir dirbantys biure turėtų gauti skirtingą algą.Laidos viešnios: įmonės „Talent Lab“ vadovė Laura Gylienė, Pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir nenorinti viešintis vilnietė, nuo pat pirmo karantino įvedimo dirbanti nuotoliu.Ved. Irma Janauskaitė

Įdomi veikla, geros pajamos, o ir kasdien nuo 8 val. iki 17 val. dirbti nereikia. Taip kartais suprantamas valdybų darbas. Valdybų narių Lietuvoje – dešimtys tūkstančių. Bet kas, jeigu valdybos sprendimas lemia verslo bankrotą? Kodėl valstybės įmonių valdybos kartais tiesiog išvaikomos? Laidos svečiai: „Ilaw Lextal“ partnerė, advokatė Džiuginta Balčiūnė, SBA grupės Verslo kontrolės vadovė, „Utenos trikotažo“ valdybos pirmininkė Dovilė Tamoševičienė, Geresnio reguliavimo patarėjų tarybos narys Dovydas Vitkaukas ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas.Ved. Irma Janauskaitė

Ved. Irma Janauskaitė

Įmonių, kuriose yra vienas darbuotojas, „Sodros“ duomenimis, užpernai Lietuvoje buvo daugiau nei 33 tūkst., pernai – daugiau nei 35 tūkst., šiemet – daugiau nei 36 tūkst. Tokios įmonės gali statyti privačius dangoraižius, gali laimėti milijoninius valstybinius konkursus, gali vystyti bet kokį verslą. Bet ar tai problema? Diskutuoja: Pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, VU Ekonomikos fakulteto docentė Erika Vaiginienė ir mažosios bendrijos „Leo ir Haris“ vadovas Mindaugas Busila.Ved. Irma Janauskaitė

Vasarą Austrijos kancleris iškėlė siūlymą – Konstitucijoje įtvirtinti teisę naudoti grynuosius pinigus. Jis sako, to reikia, nes žmones pasiekia prieštaringa informacija, kad grynųjų, kaip mokėjimo priemonės, gali nelikti. O grynieji Austrijoje, kaip ir kaimyninėje Vokietijoje, paplitę. Grynųjų apsauga įstatymu – populizmas ar puiki idėja? Ir kaip suvienodinti grynųjų naudojimą planuoja EK?Svečiai: Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius, Investuotojų forumo vyresnysis ekonomikos ir politikos analitikas Vilius Tamkvaitis ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.Ved. Irma Janauskaitė

Dešimtys Lietuvos įmonių remia iniciatyvą, pavadintą „41 proc. mažiau naftos“. Atsinaujinančių išteklių verslas nori, kad Seimas įstatymu įtvirtintų konkretų tikslą – kad 2030 m. iš naftos gaminamo benzino ir dyzelino sunaudojimas būtų sumažėjęs kone perpus. Degalinių tinklų savininkai sako, idėja graži, bet neįgyvendinama. Ar vienų siekis atsikratyti iškastinio kuro, kas yra nafta, reiškia, kad paskutinioji ateina kitiems? Ir kiek tada kainuos benzinas ir dyzelinas? Diskutuoja: Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, Naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas, saugaus eismo ekspertas Saulius Šuminas ir energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.Ved. Irma Janauskaitė

Kūryba, iš kurios gyvenama. Bet daugelis menininkų dirba pagal individualios veiklos pažymą. Kiek menininkas šiais laikais yra verslininkas? Ir kiek jį gali paliesti mokesčių reforma? Svečiai: Šiaulių Angelo muziejaus įkūrėjas Rytis Milkintas ir kūrybininkė, reklamos ir komunikacijos specialistė Stefanija Jokštytė.Ved. Irma Janauskaitė

Aklavietė. Taip verslo atstovai sako apie pustrečių metų galiojantį reikalavimą, kuris asociacijas bei jų vadovus prilygino lobistams. Vieni lobistais registravosi patys, kaip fiziniai asmenys. Kiti lobistais registravo savo atstovaujamą organizaciją. Tačiau tiesa esą ta, kad jau nebeaišku, kaip teikti idėjas, pastabas, siūlymus teisės aktams, kai iškart esi laikomas įtartinu, turi teisintis, numatytos ir sankcijos. Kokia galima išeitis?Diskutuoja: Lietuvos lobistų asociacijos pirmininkas Šarūnas Frolenko, Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, „Transparency International“ Iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas.Ved. Irma Janauskaitė

Statybos yra tai, kas lėmė ekonomikos augimą antrąjį šių metų ketvirtį. Tą paskelbė statistikai. Bet ekonomistai sako, augo ne būsto statybos, o visos kitos, kur vyrauja valstybės biudžeto ir ES pinigai. Taigi, kas statoma? Ką tai rodo? Ir kas apskritai vyksta nekilnojamojo turto rinkoje?Svečiai: NT rinkos analitikas, „RealData“ vadovas, ekonomistas Arnoldas Antanavičius ir „Newsec“ strateginės analizės padalinio vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas.Ved. Irma Janauskaitė

Verslas sako, ombudsmenas būtų tarpininkas, kuris pagelbėtų, kai iš niekur kitur pagalbos nėra. Galėtų įsikišti įpusėjus ar net pasibaigus teismams ir taip apginti verslininką. Norą turėti ombudsmeną galbūt lemia ir tai, kad verslas Lietuvoje pralaimi didžiąją dalį mokestinių ginčų. Kad, anot verslo, yra mažai arba visai neišklausomas rengiant teisės aktus. Bet ar lemta tokiai tarnybai atsirasti Lietuvoje? Gal jos jau nebereikia – gal jau pavėluota? Juolab kad kontrolės, priežiūros institucijos skelbiasi tampančios verslo draugu, o ne priešu.Svečiai: ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, Lietuvos advokatūros pirmininkas Mindaugas Kukaitis.Ved. Irma Janauskaitė

Kas septintas suaugęs žmogus Lietuvoje turi skolų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti skolos išskaičiavimo iš minimalios algos tvarką. Antstoliai, vartojimo kreditų teikėjų, kitų kreditorių atstovai tam prieštarauja. Jie sako: bandoma sukurti socializmą, kai skolininkų skolas galiausiai padengs visa visuomene, o dalis žmonių iš viso negalės gauti kredito.Svečiai: Antstolių revizijos komisijos pirmininkė, antstolė Svetlana Kastanauskienė, projekto „Skola ne bėda, dirbsiu atiduosiu“ koordinarė, mediatorė Odeta Intė, Finansinių paslaugų įmonių asociacijos „Finco“ vadovas, lobistas Šarūnas Frolenko ir socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.Ved. Irma Janauskaitė

Minimali alga 2025 m. gali būti nustatoma visai kitaip nei dabar – skaičiuojant jos dydį, gali būti įtraukiamas našumo kriterijus. Apie tai kalba ir ES direktyva, kuri Lietuvoje turėtų įsigalioti kitąmet lapkritį. Kad našumas atsirastų minimalios algos nustatymo formulėje, siekia darbdaviai. Bet ar darbuotojams tai būtų į naudą?Diskutuoja Laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Karolina Mickutė, Pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Eigilė Čygaitė-Elzbergienė ir Profesinių sąjungų konfederacijos valdybos narys, Maistininkų profesinės sąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas.Ved. Irma Janauskaitė

Praėjusią savaitę pristatyta Analitinės informacijos biblioteka. Kitaip tariant, nuo šiol internete galima rasti viską, ką tik užsakė ar naujai užsakys valdžios institucijos, valstybės įmonės. Be pirktų studijų, tyrimų, analizių, taip pat viešinamos auditų išvados, ataskaitos. Platformą įgyvendinusieji sako: norima, kad visas valdžios sektorius matytų, kokia analizė jau yra bei naudotųsi ja, užuot iš naujo pirkę analogišką. Bet ar toks viešumas tikrai sustabdys ligšiolinę, anot premjerės patarėjo Raimondo Kuodžio, „rimtą šėryklą ir finansinę upę iš biudžetų“.Diskutuoja R. Kuodis, MRU Viešojo administravimo instituto direktorius Andrius Stasiukynas ir vyresnysis Investuotojų forumo ekonomikos ir politikos analitikas Vilius Tamkvaitis.Ved. Irma Janauskaitė

Nors pastarosiomis dienomis lietaus tai vienur, tai kitur yra, ūkininkai sako, kad situacijos iš esmės tai nekeičia – sausros padariniai bus ne tik žemės ūkiui, bet ir visam maisto sektoriui. Žemės ūkio ministro teigimu, įtakos maisto kainoms sausra neturės. Bet ar įmanoma, kad pirkėjai niekaip nepajustų skurdesnio derliaus? O būtent tokį prognozuoja dalis ekonomistų. Anot jų, dėl sausros prastėja ūkio raidos scenarijai.Svečiai: „Swedbanko“ ekonomistė Greta Ilekytė, „Kauno grūdų“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius ir Mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.Ved. Irma Janauskaitė

Netikėtai šovusi idėja, užvaldžiusi visas mintis. Arba kažkur nusižiūrėtas panašus sumanymas. Arba įgyvendinta tai, ko trūko, ko niekas nesiūlė.Arba pomėgis, tapęs pragyvenimo pajamomis. Kasmet Lietuvoje įregistruojama tūkstančiai naujų verslų. Ir dalis jų, atrodo, nebūdingi Lietuvai.Apie netradicinius, neįprastus verslus šįkart laidoje. Kaip rasti pirkėją naujokams veiklos pradžioje ir kaip neprarasti rinkos senbuviams?Viešnios: VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dekanė dr. Aida Mačerinskienė, „Čiau, braške“ savininkė Redvita Meilutė Ramoškienė, „Levandų uosto“ savininkė Aurelija Arlauskienė ir Inovacijų agentūros Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė.Ved. Irma Janauskaitė

Vasara sezoninių darbų metas, bet bedarbių Lietuvoje – tūkstančiai. Tūkstančiai buvo ir iki vasaros. Gal tikrai užaugo veltėdžių karta, kaip kartais sako verslininkai? Gal tikrai tokius turėtų išstumti atvežtinė darbo jėga? Bet, jeigu imigrantų įdarbinimas būtų visiškai liberalizuojamas vietos darbuotojų sąskaita, kokią darbo rinką Lietuva turėtų ateityje?Diskutuoja: Laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Karolina Mickutė ir Socialinių mokslų centro direktorius Boguslavas Gruževskis.Ved. Irma Janauskaitė

Ved. Irma Janauskaitė

Įsirengti ant namo stogo ar pirkti nutolusią? Investuoti ar jau neverta? Apie saulės elektrines šį kartą – ar tik neateina jų saulėlydis? Diskutuoja bendrovės „Enefit“ valdybos narė Žana Klusovskienė, Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys ir ekonomistas, Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.Ved. Irma Janauskaitė

Pavedimas per banką nebūtinai pasieks tą, kam pinigai skirti. Pernai sustabdytų piniginių operacijų suma – 162 mln. eurų. Užpernai – 65 mln., 2020-aisiais – 40 mln. Ir visa tai, kad pro bankus neprasprūstų pinigų plovėjai, terorizmo finansuotojai ir įvairūs sukčiai, apeinantys sankcijas.Bet šiuos FNTT duomenis matantys verslininkai klausia, ar ne per uolus toks blogiukų gaudymas, nes nukenčia ne jie, o tie, kurių veikla dėl neįvykdytų operacijų stoja. Ar įmanoma rasti aukso vidurį, kad pavojingų ryšių paieškos nepridarytų žalos niekuo dėtiems?Svečiai: Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta, Bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė, Verslo imigrantų ir investuotojų asociacijos prezidentas Romas Stumbrys, advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkas Karolis Grižas ir Seimo Ekonomikos komiteto narė Laima Mogenienė.Ved. Irma Janauskaitė

Motinystės kaina – mažesnės pajamos visą gyvenimą. Taip pernai pavasarį paskelbė „Sodra“. Bet ir po metų situacija ne ką geresnė: moterų algos už tą patį darbą tebėra mažesnės nei vyrų. Lygiai taip pat mažesnės ir pensijos, nes nuo mažesnių algų moterys sumoka mažiau mokesčių. Bet nejaugi tikrai nieko esminio čia negalima padaryti? Ekspertės sako, pagelbės algų viešinimas darbovietėse, kitokie reguliaciniai reikalavimai, bet ne tik tai. Idėjas išsako „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė, „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė ir Lietuvos banko valdovo pavaduotoja Julita Varanauskienė.Ved. Irma Janauskaitė

Vieniems tai – tolima egzotika, kitiems – nepamatuoti pavojai, o treti joje mato neišsemiamų galimybių. Tai – Afrika. Kuo šis regionas taip traukia Lietuvos verslą?Svečiai: tyrimų centro „AfriKO“ analitikas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas Lukas Ivanauskas, ISM Vadovų studijų direktorė dr. Audronė Nakrošienė ir tarptautinės finansinių technologijų kompanijos „Eleving Group“ padalinio Kenijoje vadovas Domas Mineikis.Ved. Irma Janauskaitė

Vyriausybė vėl žada leisti taupymo lakštus, skirtus gyventojams. Kitaip tariant, nori pasiskolinti tiesiogiai iš Lietuvos žmonių. Šie vertybiniai popieriai platinti daugiau nei dešimtmetį, bet prieš porą metų jų atsisakyta. Pinigų turintys žmonės santaupoms mieliau ėmė rinktis indėlius. Tai ar atgims Vyriausybės taupymo lakštų populiarumas? Ar apsimokės jie jų nusipirkti nutarusiems gyventojams? O gal vis dėlto pelningiau bus investuoti kur nors kitur?Svečiai: investicijų valdymo įmonės „Monsoon Capital“ vadovė Eglė Džiugytė, obligacijų platformos „BeMyBond“ kūrėja ir vadovė Indrė Dargytė ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.Ved. Irma Janauskaitė

Individuali veikla. Seniai apie ją kalbėta tiek, kiek pastaruoju metu, kai finansų ministrė pateikė galimą mokesčių sistemos pertvarką. Siūlymų, ką koreguoti, ministerija gavo beveik 70 ir daugiausia jų būtent dėl individualios veiklos. Viena iš idėjų gimė Trišalėje taryboje – pakeisti šios veiklos apibrėžimą. Bet kam to reikia? Ir kas iš to išloštų, o kas liktų nuskriaustas? Svečiai: Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, mažosios bendrijos „Leo ir Haris“ vadovas Mindaugas Busila ir Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.Ved. Irma Janauskaitė

„Įsivaizduokite Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir Šiaulius – Ukrainoje sunaikinta tiek daugiabučių, kiek jų yra visuose šituose miestuose kartu paėmus“, – sako Vilius Šapoka. Subombarduotos, sugriautos Ukrainos pirmuosius atstatymą Lietuva pradėjo rudenį. Kas jau nuveikta per šį gerą pusmetį biudžeto lėšomis ir kas privačiomis? Ką realiai lietuviai gali ten padaryti?Svečiai: strateginių konsultacijų įmonės „Insynergy4“ partneris V. Šapoka, Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, Statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas ir paramos organizacijos „SOS Ukraine“ įkūrėjas Dovydas Vitkauskas.Ved. Irma Janauskaitė

Garantuotas geras darbas. Garantuota gera alga. Bet šių darbuotojų – kaip trūko, taip trūksta. Trūksta ne tik jų pačių, bet ir kompetencijos, žinių. Apie inžinerinių profesijų problemą kalbama dešimtmetį. Kas toliau?Svečiai: personalo atrankos įmonės „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas, UAB „Littelfuse LT“ personalo vadovė Aida Kundrotaitė, ekonomistas Sigitas Besagirskas ir „Vilnius TECH“ Taikomosios mechanikos katedros vedėjas profesorius Sergėjus Borodinas.Ved. Irma Janauskaitė

Finansų ministrei pristačius siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, tapo aišku, kad gali nebelikti gyventojų pajamų mokesčio lengvatos kaupiantiems senatvei trečiojoje pensijų pakopoje ir turintiems investicinį gyvybės draudimą. Bet ne paslaptis, kad GPM lengvata yra tai, kas vilioja žmones, nes turbūt visi nori, deklaruodami pajamas, susigrąžinti dalį sumokėtų mokesčių. Tai ar nelikus tokios galimybės, neliks ir šių dviejų būdų kaupti ir investuoti?Svečiai: edukacinės platformos „inWEst“ bendraįkūrėja Jekaterina Govina, gyvybės draudimo tarpininkavo bendrovės „M capital“ finansų patarėja Laura Šeškienė ir pensijų kaupimo bendrovės „Goindex“ investicijų vadovas Marijus Kalesinskas.Ved. Irma Janauskaitė

Ved. Irma Janauskaitė

Vienos profesijos nyksta, kitos atsiranda. Įgūdžius, kurių dabar niekam nereikia, turintys žmones susiduria su problema – ko mokytis iš naujo. O tėvai kartais nesupranta pareigybių, kurias darbe turi jų vaikai. Kai kurie verslo savininkai į pareigų pavadinimus žiūri laisvai – leidžia susigalvoti norimas. Kiek dar tų pokyčių bus? Ir – jie gerai ar blogai?Svečiai: Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Asta Stankevičienė, Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė ir verslininkas, verslo laidos „Proto industrija“ kūrėjas Erikas Viršilas.Ved. Irma Janauskaitė

Bazinės palūkanos, dabar jau prognozuojama, bus didinamos ilgiau ir daugiau, nei manyta pernai. Vieni sako, pikas bus šių metų vidurvasarį, kitų teigimu – metų pabaigoje, tik tada ECB sustos. Turintieji būsto paskolas turbūt su siaubu laukia, kiek dar išaugs mėnesio įmoka. Tai kiek vis dėlto didės EURIBOR?Svečiai: investicijų valdymo įmonės „Monsoon Capital“ vadovė Eglė Džiugytė, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.Ved. Irma Janauskaitė

Šių produktų kaina skaičiuojama ne litrais ir ne kilogramais. Bet kasmet jiems išleidžiami šimtai milijonų eurų. Pernai didėjo savikaina, nes brango žaliavos, pakuotės. Gamintojai sako, tenka branginti ir kosmetiką. Bet tyrimas rodo: brangesnė po pandemijos ir net geriau perkama. Žmonės pasiilgo gražintis, kvėpintis. Vienam produktui į rinką išleisti prireikia metų. O šis verslas – tarsi melodrama, kur, be kita ko, yra ir formulių vagysčių. Laidos viešnios: „BIOK Laboratorija“ verslo vystymo vadovė Aušra Adiklienė, „Dermofaktorius“ generalinė direktorė Eglė Vaitiekūnaitė-Šiuškienė ir „Euromonitor International“ rinkos analitikė Emilija Balsytė.Ved. Irma Janauskaitė

Ar prekybininkams nedirbti sekmadieniais ir per šventes? Ar tilptų rinkoje dar vienas prekybos tinklas? Apie tai, kodėl maistas Lietuvoje visada bus brangesnis nei Lenkijoje, net jei mokesčiai būtų vienodi. Ir apie tai, kodėl bananai – perkamiausias vaisius Lietuvoje. Laidos viešnia prekybos tinklo „Iki Lietuva“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė.Ved. Irma Janauskaitė

Kai didėja infliacija, reiktų, kad didėtų ir algos. Kai didėja algos, dalis ekonomistų sako, didėja infliacija. Uždaras ratas. Bet pernai realus darbo užmokestis dėl infliacijos sumenko beveik dešimtadaliu. Tai ar šie metai bus derybų dėl algų kėlimo metai? Profsąjungos sako, šiemet darbuotojai privalo reikalauti didesnio atlygio. Darbo skelbimų portalo atstovės teigimu, šalia patrauklių variantų yra niekingų su itin mažomis algomis. O konsultuojantis profesionalas ragina eiti derybų, bet ne nusižeminus.Svečiai: „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, INWIN konsultantas, derybų treneris Artūras Uščinas ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius.Ved. Irma Janauskaitė

Butų, namų, žemės sklypų, viso NT sausį nupirkta ir parduota mažiausiai per 5 metus. Kai kurie NT vystytojai sako, kad Lietuvos rinka – išsemta, išgyvena nuopuolį, todėl pajėgas ir pinigus jie meta į kitas šalis. Dalis gyventojų jau baiminasi, kad prasideda turto nuvertėjimas, koks buvo po 2008–2009 m. krizės. Ar jie teisūs?Svečiai: Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius, Statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas, „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis ir „Hanner “ savininkas Arvydas Avulis.Ved. Irma Janauskaitė

Metai, kai atlyginimas darbuotojui gali būti išmokamas tik pavedimu. Algų grynaisiais neliko. Bet dalis darbdavių sako, tebėra žmonių, kurie sąskaitos banke arba negali atsidaryti, arba to nenori. Ir štai nuolatinė problema – belieka algos žmogui nemokėti, bet ar tai teisinga? Ar politikų įvestas reikalavimas privalomai turėti sąskaitą banke nepažeidžia žmogaus teisės rinktis?Diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė, Buhalterių ir auditorių asociacijos narė Ilona Gurskienė, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys ir „Ilaw Lextal“ partneris, advokatas Mantas Mikalopas.Ved. Irma Janauskaitė

Rinkose nukritus elektros kainai, gyventojams vėl iškilo klausimas – ką daryti? Vieni puola nutraukti turimas sutartis ir rinktis biržos kainą. Kiti dar laukia ir svarsto, o kas, jei rudeniop paaiškės, kad kintamas tarifas – blogiausias pasirinkimas? Vėl lyginti kainas, vėl rinktis, vėl viskas iš naujo. Laidos svečiai: Energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.Ved. Irma Janauskaitė

Vėl bandoma įteisinti naminės degtinės gamybą ir vartojimą. Tokiai prieš porą metų Seime kilusiai iniciatyvai Žemės ūkio ministerija visai neseniai pateikė palankias išvadas. Ar šį kartą bus padėtas taškas – vieni galės virti ir parduoti, kiti – pirkti ir gerti?Diskutuoja: žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento laikinoji direktorė Gražina Belian, „Panemunių turų“ valdybos narys Gediminas Naujokas ir ekonomistas, Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.Ved. Irma Janauskaitė

Lietuvos bankas paskolas teikiančias bendroves ir kitus skolintojus paragino lanksčiai reaguoti į galimas žmonių problemas, grąžinant kreditus. Nors sako, kad kol kas didesnių problemų dėl to nėra, vis dėlto ką reiškia toks išankstinis įspėjimas rinkai?Viešnios: „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka, „Swedbanko“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.Ved. Irma Janauskaitė

Nors pradžia bloga, metai buvo geri. Taip apie 2022 m. sako su investuotojais dirbantys, į Lietuvą juos viliojantys profesionalai. Anot jų, karas Ukrainoje įnešė chaoso į investicijų grafikus, bet, laimei, verslas nėra spontaniškas ir tęsė pradėtus projektus. O svarbu užsienio investicijos – ne vien dėl ateinančių pinigų.Svečiai: „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis, Kauno LEZ valdančios bendrovės direktorius Vytautas Petružis ir „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.Ved. Irma Janauskaitė

Energijos kainos – augo, infliacija – augo, emigracija – augo, įmonių bankrotų – daugėjo, skolinimasis – dešimtmetį neregėtas dalykas – ėmė brangti. Taigi, kaip nusiteikę 2022 m. baigia verslas, gyventojai. Ekonomistai matematikai sako – viskas ne taip blogai, kaip laukta. Pagal vidutines individualias vartojimo išlaidas Lietuvos gyventojai beveik pasiekė ES vidurkį. Tačiau dabar svarbiausia, kiek dar didės bazinės palūkanų normos.Svečiai: VU profesorius Rimantas Rudzkis ir Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.Ved. Irma Janauskaitė

2,5 milijardo eurų skamba solidžiai. Tiek iš viso valdžia pažadėjusi verslui kaip vienokią ar kitokią paramą, kuri palengvintų brangios elektros ir dujų svorį jų sąnaudose. Bet kaip sekasi tą paramą įmonėms gauti? Kodėl vienoms sėkmė nusišypsojo, o kitoms ne?Diskutuoja: ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, įmonės „Straikas“ direktorius Gintaras Didžiokas, Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas ir Mokesčių inspekcijos atstovė Džiuginta Balčiūnienė.Ved. Irma Janauskaitė

Europoje diskutuojama, apie ką papildomai žmones turėtų informuoti alkoholio gamintojai ir importuotojai, pvz., apie gėrimo kaloringumą. Tačiau ta informacija numatoma ne ant butelio. Seimo narys Aurelijus Veryga sako, kad reikia žengti toliau – apie žalą sveikatai informuoti etiketėje. Tai ar reikia butelius paženklinti įspėjimais taip, kaip paženklinti cigarečių pakeliai? Svečiai: Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorius Mantas Zakarka ir bendrovės „Inovatyvių procesų sprendimai“ vadovas Darius Didžgalvis.Ved. Irma Janauskaitė

Draudimo agentai išsinagrinėjo Eurostato duomenis. Pagal juos automobilių draudimas Lietuvoje šį spalį kainavo vidutiniškai 22 proc. daugiau nei pernai spalį. Didesnis metinis šuolis – tik Latvijoje ir Estijoje. Kodėl Lietuvoje apdrausti automobilį kainuoja tiek, kiek kainuoja? Rinkos atstovai sako, 200 tūkst. vairuotojų išvis nesidraudžia, jeigu tai darytų – įmokos visiems sumažėtų. Svečiai: Draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis, Transporto priemonių draudikų biuro vadovas Algimantas Križinauskas ir Lietuvos banko Draudimo įmonių priežiūros skyriaus vadovas Marius Dumbauskas.Ved. Irma Janauskaitė

Nutolusi saulės elektrinė – geriau pirkti vienam ar kartu su dar keliais šimtais žmonių? Būtent tokį – kolektyvinį – saulės elektrinės pirkimą pradeda siūlyti nevyriausybininkait, Vartotojų aljansas. Bet ar žmonėms tokie tarpininkai tikrai naudingi? Ar apskritai dabar skubėti investuoti į saulės jėgainę?Svečiai: Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys, bendrovės „Ignitis“ plėtros vadovas Karolis Dargis ir Energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.Ved. Irma Janauskaitė

Maistas Lietuvoje brangesnis nei visos kitos prekės. Ir nors bendra infliacija piką, panašu, jau pasiekė, maisto kainos kas mėnesį tebekyla.Spalį metinė maisto infliacija – 34,5 proc. Kodėl taip yra?Svečiai: SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas Mindaugas Snarskis ir prekybos tinklo „Gulbelė“ vadovas Arūnas Tarnauskas.Ved. Irma Janauskaitė

Metai dar nesibaigė, o vagysčių iš parduotuvių, Prekybos įmonių asociacijos skaičiavimu, šiemet – jau dvigubai daugiau nei pernai. Nuostolis – maždaug 60 mln. eurų. Prekybininkai sako, vagiamos ne vadinamosios skurdo prekės, kurias žmonės imtų sau, nes neįperka. Vagiamos tokios prekės, kurias po to galima lengvai parduoti, o vagišiai – nebaudžiami. Kas čia vyksta? Ir kas galiausiai tuos nuostolius padengia? Svečiai: Prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė, saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ vykdomasis direktorius Arvidas Januška ir apsaugos sprendimų kūrėjos „Neto Baltic“ direktorius Rokas Budvilaitis.Ved. Irma Janauskaitė

Gyvenimo trukmė ilgėja, bet galinčiųjų išlaikyti vyresnius žmones, uždirbti jų pensijai mažėja. EBPO Lietuvai siūlo indeksuoti pensinį amžių pagal tikėtiną gyvenimo trukmę, t. y., ilgėjant jai, vėliau išleisti žmones į pensiją. Ar tai gera idėja? Ar vis vyresni žmonės turės sveikatos dirbti? Ar darbdaviai norės senų darbuotojų? Jeigu pensinis amžius nebūtų vėlinamas, kokios kitos alternatyvos? Mažinti pensijas turbūt būtų dar politiškai nepatraukliau.Svečiai: VU prof. Teodoras Medaiskis, VU prof. Romas Lazutka, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė.Ved. Irma Janauskaitė

Sovietmečiu kiekvienas turėjo vadinamąją darbo knygelę. Jos nelikus, žmonės neša darbo aprašymus, kuriuose, dalis darbdavių sako, – ne visa informacija arba atvirkščiai – jos tiek daug, kad kyla abejonių, ar ji teisinga. O patikrinti, ar CV neprasilenkia su realybe, labai sunku arba išvis neįmanoma.Diskutuoja: Darbdavių konfederacijos viceprezidentė Aurelija Maldutytė, portalo „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė, bendrovės „Buhalterės.lt“ vykdomoji direktorė Ieva Kaukėnė ir advokatų kontoros „Ilaw Lextal“ partneris Mantas Mikalopas.Ved. Irma Janauskaitė

Lygiai po savaitės, lapkričio 1 d., mažėja leistinas kompensacijų dydis lauke dirbantiems darbuotojams ir tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu. O kitąmet nuo birželio šių kompensacijų visai neliks. Profesinės sąjungos sako, pagaliau išnyks legalūs „vokeliai“. Naujovės priešininkų teigimu, tiesiog sumažės darbuotojų pajamos ir brangs bent dalis paslaugų.Diskutuoja: Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius ir „Fegda grupės“ generalinis direktorius Gediminas Gribulis.Ved. Irma Janauskaitė

Nauja problema Lietuvos ekonomikai. Taip įvardijamas eksporto lėtėjimas. Ką tai reiškia įmonėms, kurios gamina užsienio rinkoms. Ką tai reiškia jų darbuotojams. Ir ką pačiai šalies ekonomikai. Diskutuoja „Kauno grūdų“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius, „Lukšių tekstilės“ gamybos vadovas Sigitas Bendorius, „Arginta Engineering" vadovas Tomas Jaskelevičius ir „INVL“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.Ved. Irma Janauskaitė

Karas, ekonominiai neramumai, infliacija, didėjančios bazinės palūkanų normos – visa tai brėžia naują realybę ir kreipia pasaulio pinigų srautus. Šiandien kalbame, į kur. Kokie sektoriai, kokie verslai traukia pinigus ir nuo ko investuotojai nusisuka pasaulyje ir Lietuvoje. Kur nugula lietuvių pinigai, ne tik pensijų fondų.Diskutuoja Verslo angelų fondų valdytoja Daiva Rakauskaitė, „INVL“ portfelių valdytojas Arvydas Jacikevičius ir „Paysera“ bendrakūrėjis Audrius Lučiūnas.Ved. Irma Janauskaitė

Šiek tiek daugiau nei penktadalis elektros vartotojų gyventojų už kilovatvalandę moka daugiau nei 24 centus. Ir sako nesuprantantys, kur ta išgirtoji rinkos liberalizavimo nauda. Negana to, daliai žmonių, kurie elektros kainą užsifiksavę porai metų, sutartys baigiasi ir nauja kaina jau bus didesnė. Kada ateis tas metas, kai bus galima sakyti, kad elektros tiekimo rinkos liberalizavimas išties palankus žmonėms?Svečiai: bendrovės „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas ir bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.Ved. Irma Janauskaitė

Beveik pusmetį kiekvieną mėnesį žmonės perka vis mažiau. Ir maisto, ir ne maisto prekių. Kai kurie ekonomistai sako, kad Lietuvą jau apima vartojimo krizė. Ką tai reiškia visai ekonomikai ir kiekvienam dirbančiam žmogui? Diskutuoja „Swedbanko“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.Ved. Irma Janauskaitė

Nei pandemija, nei energetinė krizė nesustabdė Europos komisijos. Diena, kai ji priims sprendimą, ką daryti su 1 ct ir 2 ct, artėja. Beliko sulaukti naujausios gyventojų nuomonės: ar jiems šios smulkiausios monetos – pinigas ar tik vargas. Prekybininkai sako, pirkėjai naujovei kol kas nepasiruošę.Diskutuoja Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė ir Prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.Ved. Irma Janauskaitė

Nekilnojamojo turto vystytojai skelbia, kad vidutinė naujos statybos butų kaina per rugpjūtį smuktelėjo. Bet sako, tai jokiu būdu nereiškia būsto brangymečio pabaigos. Tačiau sandorių rinkoje – jau mažiau, veiksmas sulėtėjo net pajūryje. Mažuosiuose miestuose ir gyvenvietėse ir kainos, ir norinčiųjų pirkti bei parduoti nepalyginamai mažiau nei didmiesčiuose, bet ten ant prekystalio žemės ūkio paskirties sklypai. Ekonomistai sako, ateityje svarbų vaidmenį rinkoje atliks ir demografinė situacija, ir palūkanų dydis.Svečiai: „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis, „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius ir Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.Ved. Irma Janauskaitė

Įmonėms – egzistencinis klausimas. Daugybė verslų sako, kad gyvuoti tapo sunkiau nei per pandemiją – tiek pabrango elektra ir dujos. Skelbiama apie veiklos stabdymus, išaugusį bankrotų skaičių. Neabejojama – į Lietuvą atkeliauja recesija. Bet registruotas nedarbas vasarą buvo mažesnis nei prieš metus. Dalis ekonomistų sako, būtent situacija darbo rinkoje signalizuoja apie Lietuvos ekonomikos būklę – ar ateina tikras sunkmetis. Kokios atlyginimų ir įdarbinimo tendencijos, prasidėjus rudeniui?Diskutuoja: „Talent Lab“ vadovė Laura Gylienė, „Creditinfo Lietuva“ Verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka, Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotojas Gytis Darulis ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius.Ved. Irma Janauskaitė

Augantis pasipiktinimas bankais: pelnus žeriasi, o klientui – jokios pagarbos.Ved. Irma Janauskaitė

Lietuvoje kasmet šimtai ginčų dėl prastai atliktų darbų, ir jų skaičius auga. Defektų padaugėjo, nes, kai visi stato, skuba, dirbti ėmė ir neprofesionalai – meistrais tapo bet kas. Vis dėlto Statybininkų atstovas sako, norint sumažinti broko, reikia dviejų dalykų: kad visas Lietuvoje parduodamas būstas būtų ne su daline apdaila, o visiškai įrengtas, ir kad dirbti tokius darbus galėtų tik tie, kas išlaikys profesinį testą. Ar tai – išeitis?Diskutuoja Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Dalia Malinauskienė, Statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas ir NT rinkos analitikas, „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius.Ved. Irma Janauskaitė

Pensijų fondų turtas nuvažiavo žemyn, finansų rinkose – nepastovumas, o infliacija perkopė 20 proc. Pinigai netenka vertės ir apie tai, kas bus toliau, jau svarsto net ir tie, kas neturi gausių santaupų, o atsidėję tūkstantį ar du tūkstančius eurų. Ekspertai sako, jokia investicija dabartinės infliacijos neaplenks, bet visi sutaria, kad brangymetis – proga apskritai revizuoti savo finansus.Diskutuoja: „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, Pensijų kaupimo bendrovės „Goindex“ valdybos narys Marijus Kalesinskas, Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių skyriaus vadovas Audrius Šilgalis ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys.Ved. Irma Janauskaitė

Viešiesiems pirkimams valstybė kasmet išleidžia 5–6 mlrd. eurų. Jau beveik pusmetis, kai Rusijos ir Baltarusijos verslas prie šių pinigų neturėtų prieiti. Bet ir teisininkai, ir verslo bendruomenė sako, ambicingas tikslas neveikia. Jau planuojami pakeitimai. Diskutuoja Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Darius Vedrickas, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris, advokatas Karolis Kačerauskas ir Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.Ved. Irma Janauskaitė

„Linava“ skelbia, kad jau dabar tūkstančiai vilkikų stovi tušti, užuot vežę krovinius. Priežastis – nėra vairuotojų. Netrukus jų trūkumas bus kritinis – reikės 30 tūkst. vairuotojų. Vežėjai ragina Vyriausybę lengvinti darbuotojų atvykimo iš trečiųjų šalių procedūras. Kur tie vairuotojai dingsta? Ar kažkas iš esmės ne taip su visu transporto sektoriumi? Ar bėda ne jis, o jaunimo nenoras vairuoti sunkiasvores mašinas? Kodėl Lietuvos ekonomikai svarbus sektorius nuolat susiduria su problemomis, diskutuoja „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas ir bendrovės „Coface“ Kredito rizikos valdymo departamento direktorius Mindaugas Valskys.Ved. Irma Janauskaitė

Europos centrinis bankas praėjusią savaitę žengė dešimtmečio žingsnį – padidino bazines palūkanų normas. Ar tai reiškia, kad indėlių turėtojai Lietuvoje jau gali džiūgauti – pagaliau pradės gauti labiau pastebimas, labiau apčiuopiamas palūkanas už tai, kad laiko savo pinigus banke ar kredito unijoje? Kada įvyks tai, ko nebuvo nuo praėjusios finansų krizės? Indėlių suma Lietuvoje – 20 mlrd. eurų. Diskutuoja: Lietuvos centrinės kredito unijos Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis ir Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.Ved. Irma Janauskaitė

Atidėti gyventojų ir įmonių mokėjimai pasiekė rekordą – 14,45 mlrd. eurų. Ir tai tik per tris šių metų mėnesius. Kas kam už ką laiku nesusimoka, kokios to pasekmės? Ekonomistai sako, tai - signalas ne tik apie verslo ir gyventojų finansinius sunkumus, bet ir apie artėjančią ekonominę krizę.Laidos svečiai: Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas, Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas ir draudimo tarpininkų bendrovės „LEGATOR“ prekinių kreditų skyriaus vadovas Albertas Antanaitis.Ved. Irma Janauskaitė

Pavalgyti tapo brangiau, nei apsirengti. Bet tekstilės ir drabužių pramonės vis tiek priskirtos prie tų, kurioms prognozuojama daugiausia rizikų. Ką tai reiškia gamintojams ir pardavėjams, diskutuoja rizikos valdymo bendrovės „Coface“ direktorius Baltijos šalims Mindaugas Sventickas, SBA bendrovės „Utenos trikotažas“ valdybos pirmininkė Dovilė Tamoševičienė ir mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ vadovas Rimantas Perveneckas.Ved. Irma Janauskaitė

NT savininkų skaičius Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje. Bet tais savininkais iki šiol visada buvo gyventojai. Tačiau dabar Lietuvoje – nauja tendencija. Būstą sparčiai perka įmonės. Kodėl jos tą daro, atsakymo ieško Lietuvos bankas. Kokią įtaką tai turės visai NT rinkai ir ką pakeis naujo būsto norintiems fiziniams asmenims?Diskutuoja Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius ir NT analitikas, „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius.Ved. Irma Janauskaitė

EK siekia apibrėžti, kada darbas per skaitmenines platformas turėtų būti prilygintas darbo santykiams. Sąlygas numatytų direktyva. Pagal ją, pavyzdžiui, keleivių pavežėjai ar maisto kurjeriai gali būti prilyginti samdomiems darbuotojams ir, užuot dirbę individualiai, su platforma turėtų sudaryti darbo sutartis. Dirbančiųjų „Uber“, „Bolt“, „Wolt“ ir pan. platformose padaugėjo per pandemiją. Visoje Europoje tokių savarankiškų darbuotojų, skaičiuojama, yra apie 250 tūkst. Kurjeriai ir pavežėjai nori aiškaus reguliavimo ir daugiau laisvių. Ką direktyva gali pagerinti ir ką pabloginti?Diskutuoja Kurjerių asociacijos atstovas Vukas Vukotičius, „Wolt Lietuva“ operacijų vadovas Julius Kalvaitis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas ES Kęstutis Zaura ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Karolina Mickutė.Ved. Irma Janauskaitė

Mažiausiai 400 tonų per savaitę. Tiek agurkų nuperka Lietuvos gyventojai ir tai – tik trumpavaisių, vakariečiai tokių šviežių išvis nevalgo. Štai kokie mėgiami agurkai Lietuvoje. Bet, ar jų augintojams sezonas geras, sako, dar anksti pasakyti – 5–6 kartus pabrangę energetiniai ištekliai savikainą padidino nesuvokiamai.Apie sektorių, konkurentus importuotojus, agurkų išvaizdą ir kainas diskutuoja „Kietaviškių gausos“ vadovas Mindaugas Pupienis, Šiltnamių asociacijos valdybos pirmininkas, „Agrošiltnamių“ vadovas Paulius Andriejavas ir portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.Ved. Irma Janauskaitė.

Vieni bus registruoti bedarbiai. Kiti, nors irgi be darbo, bus vadinami kitaip. Kas taip ir neužsimanys dirbti, bus braukiamas iš sąrašo ir turės pats mokėti sveikatos draudimą. Tik ar nebus taip, kad šie žmonės visai dings iš socialinės apsaugos sistemos akiračio? O gal atvirkščiai, gal tikrai pavyks į darbo rinką grąžinti metų metus nedirbančius žmones?Apie nuo liepos įsigaliosiančius pokyčius – Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotojas Gytis Darulis, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė ir Darbdavių konfederacijos viceprezidentas Gintas Umbrasas.Ved. Irma Janauskaitė.

Kaip visam laikui išeiti iš II pensijų kaupimo sistemos? To klausia dalis žmonių, kurie sako netikintys, kad jiems pavyks susikaupti oriai senatvei. Bet gal jie klysta? O gal, leidus iš sistemos pasitraukti, kada panorėjus, II pakopa taptų labai patraukli? Proga kalbėti apie kaupimo privačiai pliusus ir minusus, nes tūkstančiai žmonių iki birželio 30-osios turi priimti svarbų sprendimą. Svečiai: Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės visuomeninis patarėjas, buvęs viceministras Audrius Bitinas.Ved. Irma Janauskaitė

Daugiau nei pusė gyventojų, pirkdami prekes ar paslaugas, pasidomi, ar įmonė dirba skaidriai. Jeigu taip, linkę sumokėti net daugiau. Tą parodė apklausa. Finansų ministrė sako, kad šešėlyje dirbančio verslo Lietuvoje mažėja. Kad tokia tendencija išliktų, numatoma įvairių naujų priemonių, tarp kurių – uždrausti atsiskaitymus grynaisiais, kai suma viršija 3 tūkst. eurų. Tačiau kitas tyrimas teigia, kad šešėlinė ekonomika pernai plėtėsi visose Baltijos šalyse, o Lietuvoje – sparčiausiai. Tai kaip yra iš tikrųjų? Ir kas galiausiai ją sumažintų?Diskutuoja buvęs finansų ministras Vilius Šapoka, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys ir restoranų „Dock“ savininkas Linas Puzonas.Ved. Irma Janauskaitė

Vien karinei ir gynybos pramonei gamina bene vienintelė įmonė Lietuvoje, bet yra dar apie keturias dešimtis įmonių, Lietuvos arba kitų šalių kariuomenėms gaminančių fragmentiškai, o įprastai dirbančių civiliams. Kokia ta Lietuvos karinė ir gynybos pramonė? Ką lietuviškos įmonės gamina? Kokios vertės užsakymai ir kiek juos pakeitė ar nepakeitė karas Ukrainoje?Svečiai: Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas, bendrovės „NT service“ generalinis direktorius Egidijus Šilanskas ir bendrovės „Garlita“ generalinis direktorius Juozas Martikaitis.Ved. Irma Janauskaitė

Verslu Lietuvoje pasitiki mažiau nei trečdalis gyventojų. Ką tai sako apie verslą ir ką apie visuomenę, kuri taip jį įvertino? Juolab kad apie 300 tūkst. žmonių Lietuvoje patys yra verslo savininkai. Kas svarbu darbdaviui, kad jis būtų gerbiamas – mokamos geros algos ar reputacija?Svečiai: ISM vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir bendrovės „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa.Ved. Irma Janauskaitė

Pasaulio bankas skaičiuoja, kad karas Ukrainos infrastruktūrai jau padaręs apie 60 mlrd. dolerių žalą. Bet analitikai neabejoja, kad ji bus žymiai didesnė – Ukrainai atkurti reikės daugiau nei trilijono dolerių. Lietuvos Prezidentas ir diplomatijos vadovas Lietuvos verslą jau paragino galvoti, kaip jis galėtų prisidėti prie subombarduotų vietovių atstatymo. Tuo pat metu yra sakančių, kad per anksti svarstyti, ką atstatyti, kai griovimai tęsiasi. Vis dėlto, kada ir kuo Lietuvos statybos, kelių infrastruktūros įmonės, NT vystytojai galėtų prisidėti? Darbo jėga, technika ar ekspertiniais patarimais? Ir kokią įtaką fizinis žmonių išvykimas dirbti ten padarytų darbams ir uždarbiams Lietuvoje?Diskutuoja: „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis, Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas ir „Eurovia Lietuva“ generalinis direktorius Stanislavas Kablys.Ved. Irma Janauskaitė

Smulkieji prekybos tinklai ir atskiros parduotuvės pasiskirsčiusios po visus regionus. Prekybininkai sako kaip niekas kitas jaučiantys tikrąjį gyvenimą. Kaip jį keičia infliacija, karas Ukrainoje, kiek pietinių rajonų pirkėjų nugvelbia Lenkija, ar didmiesčiuose išaugusi priešvelykinė prekyba tokia pati buvo ir regionuose?Diskutuoja parduotuvių savininkas Kęstutis Petrauskas, prekybos tinklo „Gulbelė“ vadovas Arūnas Tarnauskas ir ISM vadybos ir ekonomikos universiteto docentė Lineta Ramonienė.Ved. Irma Janauskaitė

Kaip karas Ukrainoje keičia vietinių ir užsienio investuotojų nusiteikimą Lietuvoje? Planus stabdo ar visus įgyvendins? Teisininkų teigimu, nuo pirmųjų karo dienų pasimatė vietinių įmonių noras koreguoti sutartis – apsidrausti dėl reputacijos. Anksčiau to niekada nereikėjo.Svečiai: „INVL“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis, „Investuotojų forumo“ Politikos reikalų vadovas Emilis Ruželė ir „iLAW“ partnerė, advokatė Asta Macijauskienė.Ved. Irma Janauskaitė

Tarp Vyriausybės numatomų antiinfliacinių priemonių – ir tokios, kurios nuo liepos švelnintų elektros ir dujų brangimą. Kompensacijos žadamos visiems gyventojams, nesvarbu, kas elektros tiekėjas. Taip pat buitiniams dujų vartotojams ir verslui. Bet kaip visa tai veiks? Ar neatsitiks taip, kad brangymetis tiesiog bus nukeltas į priekį ir kiti metai prasidės nauju kainų šuoliu?Laidos svečiai: Energetikos viceministrė Inga Žilienė, Nepriklausomų elektros tiekėjų asociacijos vadovas Vilius Juraitis ir Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.Ved. Irma Janauskaitė

Infliacija palietė ne tik maisto kainas. Nuo vasaros gali brangti ir automobilių techninė apžiūra. Taip yra todėl, kad šios paslaugos kaina indeksuojama, atsižvelgiant į atlyginimus. Kokia kaina už mašinos apžiūrą – adekvati? Diskutuoja Transporto saugos administracijos atstovė Eglė Kučinskaitė, techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas ir Kauno automobilių turgų valdančios įmonės „Varanas“ vadovas Valentinas Naujanis.Ved. Irma Janauskaitė

Pavasaris – deklaracijų teikimo metas. Bet šią ir kitas vietines aktualijas šiemet užgožė tai, kas vyksta Ukrainoje. Karas ten keičia dalį su apmokestinimu susijusių dalykų Lietuvoje. Kas turi mokėti visus mokesčius, priėmęs gyventi ar įdarbinęs ukrainiečius, o kam galioja lengvatos? Į kokius verslus VMI šiemet sutelkė dėmesį ir kodėl? Ir kada, deklaravus pajamas, laukti pinigų sugrąžinimo? Viešnia – VMI viršininkė Edita Janušienė.Ved. Irma Janauskaitė

Ekspertai sako, statistika to dar nerodo, bet karas Ukrainoje ir brangstančios statybų medžiagos mažins NT sandorių skaičių Lietuvoje. Žmonės jau dabar svarsto, ar būstas vis dar viena geriausių investicijų. Bumą komercinio NT rinkoje pristabdė pandemija, o dabar pasijus ir geopolitinių neramumų įtaka. Ar pirkti iš brėžinių nėra itin rizikinga? Kiek tęsis sandorių pauzė?Diskutuoja: Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis, „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Mindaugas Kulbokas ir advokatų kontoros „Ellex“ partnerė Olga Petroševičienė.Ved. Irma Janauskaitė

Pusė tūkstančio Lietuvos įmonių jau pasirengusios įdarbinti nuo karo bėgančius Ukrainos piliečius. Sako, darbuotojų čia Lietuvoje taip trūksta, kad net ir dešimtys tūkstančių ukrainiečių neatimtų darbo vietų iš lietuvių. Bet kiek realiai Ukrainos piliečių galėtų atvykti? Kaip greitai jie galėtų čia įsitvirtinti ilgam – kokie reikalavimai dėl algos dydžio, dėl lietuvių kalbos mokėjimo? Kokią apskritai įtaką Lietuvos darbo rinkai gali turėti Ukrainos piliečiai?Apie tai Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas ir Prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.Ved. Irma Janauskaitė

Beveik 300 bendrų Lietuvos ir Ukrainos įmonių, plėtojama prekyba, maisto ir kitokia gamyba. Lietuviai valdo NT objektų. Yra lietuvių, dirbančių Ukrainos kompanijose. Tai koks tas darbas per karą? Apie tai kalba: bendrovės LLC „Pontic Trading“ akcininkas Linas Mališka, asociacijos „Baltic Gastronomy Leaders“ prezidentas Romas Apulskis, „Creditinfo Lietuva“ Verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka ir SBA atstovas Giedrius Simonavičius.Ved. Irma Janauskaitė

Europa svarsto apie gyvenimą be grynųjų, bet gyvenimas rodo, kad grynųjų reikia. Ypač dėl geopolitinių aplinkybių. Noras prie savęs turėti kupiūrų didėja per krizes, įvairias suirutes, karinius konfliktus. Lietuviai grynuosius visada vertino. O dabar pinigų iš bankomatų vėl išsiima tiek, kiek imdavo iki pandemijos. Tik ar taip įpratę, ar kam nors ruošiasi? Kiek jų reikia visada turėti?Diskutuoja: Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė, „INVL“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys ir Kauno technologijos universiteto finansų profesorius Rytis Krušinskas.Ved. Irma Janauskaitė

Vieniems jis – atgyvenusi seniena, kitiems – apie 400 spalvų ir atspalvių turintis mineralas. Vieni į jį žiūri kaip į suvenyrą, kiti – kaip į juvelyriką. Ko tik nebuvo lietuviško gintaro istorijoje: ir gamybos klestėjimo sovietmečiu, ir vagysčių nepriklausomoje Lietuvoje, ir menininkų darbų kopijavimo. Kokia dabar gintaro rinka? Kaip pandemija pakeitė šios žaliavos kainas? Ir kodėl gintaro šalimi vadinama Lietuva, nors savo gintaro beveik neturi, vis tiek garsėja gintaru?Diskutuoja: klasterio „Amber trip“ vadovas Giedrius Guntorius, gintaro dirbinių kūrėjas Artūras Davainis ir bendrovės „Inkliuzija“ pardavimų vadovė Jurgita Baltramonaitienė.Ved. Irma Janauskaitė

Ką daryti, kad pinigai augintų pinigus, kad dėl infliacijos bent jau nenyktų tiesiog akyse? Lietuvos bankas pasišovė sugalvoti kažką, kas gyventojams leistų nesudėtingai investuoti į vietines įmones, o šios taip gautų lėšų veiklai, plėtrai. Ar tai realu? Ar visuomenė Lietuvoje jau pakankamai turtinga ir suka galvą, kur dėti laisvus pinigus? Ir galiausiai – ar pasitikėtų naujove?Diskutuoja: Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorė Rūta Merkevičiūtė, Investuotojų asociacijos valdybos narė Sigita Pranckėnaitė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, šeimos biuro „Genus Family Office“ partneris Marijus Kalesinskas ir asociacijos „Vienaragiai LT“ vadovė Inga Langaitė.Ved. Irma Janauskaitė

Lenkija nuo šiandien dar labiau pigina degalus. Lietuvos degalinių tinklai jau skaičiuoja būsimus milijoninius praradimus sau ir valstybės biudžetui. O dalis ekonomistų, brangstant naftai ir ne tik dėl to, skaičiuoja, kad Lietuvoje benzino kaina šiemet gali pasiekti ir psichologiškai jautrią 2 eurų ribą.Apie tai diskutuoja: Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas ir „Linavos“ Inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba.Ved. Irma Janauskaitė

Areštuotos sąskaitos, areštuotas turtas. Tai liečia tūkstančius: dalis žmonių lieka be namų arba visa alga – tik tam, kad susimokėtų skolas. Su darbuotojais skolininkais sunku ir darbdaviams – sako, tokie žmonės prašo įdarbinti nelegaliai, kad liktų pinigų pragyventi. O pačiam verslui tokie areštai veiklos pabaigą.Apie tai diskutuoja: Registrų centro Turto arešto aktų registro skyriaus vadovė Agata Vdovenko, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė, Antstolių rūmų prezidiumo narė, antstolė Svetlana Kastanauskienė, taip pat Ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.Ved. Irma Janauskaitė

Kodėl dalis darbuotojų migruoja iš vienos įmonės į kitą? Ar aštrus darbuotojų stygius nėra demografinių pokyčių nulemta situacija ir daugiau darbuotojų Lietuvoje tiesiog nėra ir niekada nebus? Ar politika dėl Kinijos ir Baltarusijos gali virsti masiniais atleidimais? Daug klausimų, atsakymai iš viešnių. Tai – Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos narė, bendrovės „Varėnos pienelis“ direktorė Jolanta Kuzminienė ir Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.Ved. Irma Janauskaitė

Pensijų fondų valdytojai skelbia būsimiems pensininkams pernai uždirbę tiek, kiek dar niekada neuždirbo – grąža rekordinė, išaugo ir bendras turtas. Bet kodėl dalis žmonių antrosios pakopos kaupimu netiki? Kodėl kaupti įtraukiami vėl ir vėl tie, kas kartą jau atsisakė? Kodėl pačių pensijų fondų valdytojų nuo 2004 m. stipriai sumažėjo – buvo 13, liko 5.Apie tai ir daugiau: Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas ir Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vyriausioji specialistė Viktorija Dičpinigaitienė.Ved. Irma Janauskaitė

Europos centrinis bankas, prieš kelerius metus iškėlęs skaitmeninio euro idėją, teigia, kad nauja pinigų forma leis saugiai laikyti pinigus ne tik komerciniuose, bet ir centriniame banke. Naujovė ypač naudinga bus turintiems daug pinigų, šimtus tūkstančių. Kas iš viso yra tie skaitmeniniai euro banknotai ir monetos? Kodėl jų reikia? Ką tai duotų gyventojams ir ką verslui?Apie tai laidoje kalba Lietuvos banko Skaitmeninio euro projekto vadovė Austėja Šostakaitė, šeimos biuro „Genus Family Office“ partneris Marijus Kalesinskas, ES institucijoms patariančio Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys ir Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.Ved. Irma Janauskaitė

Energetiniai ištekliai verslui pabrango keliskart daugiau nei gyventojams. Kainas tai kelia tiek, kad prekybininkai sako – dalis prekių tapo nuostolingos. Žaliavų stygius sumažino pakuočių, todėl lentynose sumažės įmantriausių, retų prekių. Toliau bus mažiau ir brangiau?Apie antrus metus su pandemija „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis, „Iki“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė ir „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalyse Mindaugas Kulbokas.Ved. Irma Janauskaitė

Gidai ir kelionių vadovai sako, kad būtent jie labiausiai nukentėjo nuo pandemijos. Praėjo dveji metai, bet gyvenimas negrįžo į vėžes. Praradę darbą, gidai ir kelionių vadovai keitė profesijas, ėmėsi naujų veiklų. Dalis – vyriausieji, su didžiausia patirtimi – išėjo laukti pensijos. Likusieji sako, kad jų ateitis bus aiški pavasarį. Kodėl, diskutuoja Gidų sąjungos prezidentas Linas Daubaras, Kelionių vadovų ir gidų sąjungos prezidentė Edita Muraškaitė, „Monikos ekskursijų“ įkūrėja Monika Vasylienė ir agentūros „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.Ved. Irma Janauskaitė

Šiemet kaip niekad daug diskutuota apie NT rinką – kainas ir galimą visuotinį NT mokestį gyventojams. Bet jų nuomonės kol kas niekas neklausė. O iš tų, kas mokestį jau moka, viešo nepasitenkinimo negirdėti. Gal, kai pajamos auga, naujas mokestis negąsdina ir išvis mažai rūpi? Dalis ekspertų sako, visas turtas tikrai galėtų būti apmokestintas, tik mokestis mažiau pasijaustų tiems, kas susituokęs, turi bendrą nuosavybę ir neturi paskolos. Tai ar skubėti poroms tuoktis? Ar bus tas mokestis?Apie tai ir ne tik diskutuoja NT rinkos analitikas Arnoldas Antanavičius ir Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos valdybos narys Viktoras Račkovskis.Ved. Irma Janauskaitė

Ką su juo daryti, jeigu buvę žinybiniai butai ar sovietmečiu statyti poilsio namai nedomina verslo? Ir kaip valstybei sekasi parduoti turtą, kuris visą gyvenimą priklausė gyventojui, bet jam mirus liko nepaveldėtas?Laidos svečias – Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.Ved. Irma Janauskaitė

Atotrūkis tarp Vilniaus ir rajonų darbo pajamų pradėjo didėti 2016 m. ir pasiekė 45 proc. Eurais šis skirtumas gali siekti ir pusę tūkstančio. Kas pagausintų miestelių ir kaimo žmonių uždarbius, ko reikia, kad vietovės, kur jie gyvena, suklestėtų? Apie tai Vilniaus universiteto docentė ekonomistė Giedrė Dzemydaitė, „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.Ved. Irma Janauskaitė

Brangsta kava – ir pupelės žaliavų rinkose, ir kava parduotuvėse, ir kavinėse. Bet kavos gamintojai dar skrudina ir praėjusio derliaus pupeles, todėl dar vienas produkcijos kainos šuolis prognozuojamas po Naujųjų. Kokia yra adekvati kavos kaina? Kiek turėtų kainuoti puodelis šio gėrimo?Apie tai laidoje diskutuoja „Vero Cafe“ vadovas Darius Vėželis, „Kavos reikalų“ barista Samanta Sadauskytė, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.Ved. Irma Janauskaitė

Pirmos sąskaitos už šildymą daliai gyventojų, kaip jie patys sako, vos neįvarė infarkto. Žmonės skaičiuoja, kad sumos už spalį buvo du ar tris kartus didesnės nei pernai spalį ir net didesnės nei praėjusią žiemą per pačius šalčius. O šiemet tikra žiema dar net neprasidėjo. Tai kokių sąskaitų laukti toliau?Apie tai laidoje diskutuoja: Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narys Matas Taparauskas, Vilniaus šilumos tinklų generalinis direktorius Gerimantas Bakanas ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.Ved. Irma Janauskaitė

Prekiauti alkoholiu degalinėse negalima nuo 2016 metų. Degalinių tinklų atstovai sako, kad gyvenimas eina į priekį, daug pokyčių, todėl jau laikas alų ir sidrą grąžinti į degalinių lentynas. Konkurencijos taryba teigia, kad draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse gali riboti konkurenciją ir ūkinės veiklos laisvę. Tai riboja ar ne? Kada silpnųjų svaigių gėrimų gali atsirasti degalinėse?Apie tai laidoje diskutuoja: ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė, Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas ir Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas.Ved. Irma Janauskaitė

Lietuva seniai vadinama įstatymų rekordininke. Įstatymų dabar yra apie 12,5 tūkst. ir bendras jų teksto kiekis – sunkiai aprėpiamas. Bet ne tik laiko kainuoja įsigilinti į kiekvieną dokumentą.Apie finansinį įstatymų poveikį verslui ir kainą, kurią sumoka visi gyventojai, laidoje diskutuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Karolina Mickutė ir advokatų kontoros „ILAW LEXTAL“ partnerė advokatė Jolanta Stonienė.Ved. Irma Janauskaitė

Kas didžiausi žemvaldžiai Lietuvoje? Kaip keičiasi žemės vertė? Pavyzdžiui, per 20 metų hektaro kaina išaugo 10 kartų. Kiek apskritai tos žemės Lietuvoje yra? Galiausiai apie žemės mokestį – laikas jį susimokėti.Apie tai laidoje diskutuoja: Registrų centro registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis ir VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.Ved. Irma Janauskaitė

Bankrotai, skolos, nepagarba šiam verslui. Vežėjai sako, kad jaučiasi stumiami iš šalies. Ekonomistų akimis, šio sektoriaus įmonės visada kaip feniksai – jų greitai nelieka užklupus krizei, bet lygai taip pat greitai jos atgimsta, kai tik situacija pagerėja.Apie tai laidoje kalba: „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas ir kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.Ved. Irma Janauskaitė

Pabrangusi elektra ir dujos buitiniams vartotojams gali ne tik išpūsti sąskaitas, bet ir sujaukti įprastus mokėjimus, o galiausiai vis tiek atsieiti brangiau. Tiems, kam šiemet reikėjo rinktis elektros tiekėją, situacija išvis keičiasi. Kas bus? Kaip bus? Apie viską – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.Ved. Irma Janauskaitė

Būsto pardavimai pasiekę rekordines aukštumas. Ir naujos statybos, ir senos. O būsto kainos išaugusios beveik penktadaliu. Kaip apraminti rinką? Lietuvos bankas pasiūlęs dvi priemones – tiems, kas ima ne pirmą būsto paskolą, ir tiems, kas tą paskolą suteikia. Bet ekspertai sako, to nepakanka. Anot jų, reikia „suvienodinti žaidimo taisykles investuotojams profesionalams ir eiliniams būsto pirkėjams“.Laidoje apie tai diskutuoja Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius ir NT analitikas, įstaigos „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius.Ved. Irma Janauskaitė

Lietuvos pramonė gyvena vienus geriausių laikų ir jau pasiekė didžiausią pajėgumo panaudojimo lygį nuo 2003 m. Kiek ilgai tai tęsis? Kodėl ekonomistai mato rizikų? Kokių?Apie tai laidoje diskutuoja Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.Ved. Irma Janauskaitė

Didžiausia Europos ekonomika – Vokietija – savaitgalį, rugsėjo 26 d., rinks naują parlamentą. Vokietija – itin svarbi Lietuvos įmonėms: yra trečia prekių eksporto ir pirma paslaugų eksporto partnerė. Ar naujoji valdžia gali imtis tokių reformų, kurios prilygtų revoliucijai? Svečiai: „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas, SBA bendrovės „Kauno baldai“ pardavimų vadovė Lina Barniškienė.Ved. Irma Janauskaitė

Rekordinis elektros brangimas biržoje verslui jau kainuoja, o gyventojai, neabejojama, tai pajus nuo sausio. Tik vieniems tarifą vėl bus nustačiusi valstybė, kiti jau patys bus pasirinkę tiekėją. Bet kaip neapsigauti jį renkantis per patį elektros brangymetį? Kainą fiksuoti ar imti kintamą? Klausimai, kurių nekilo pernai, kai tiekėją rinkosi pirmoji gyventojų grupė.Laidos svečiai: energetikos viceministrė Inga Žilienė ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.Ved. Irma Janauskaitė

Didžiausia vidutinė alga šalyje liepą buvo 23 tūkst. eurų. Dar keliolika įmonių mokėjo po daugiau kaip 10 tūkst. eurų. Kas tie algų lyderiai, kokie tai sektoriai? Ir kiek ilgam situaciją pakeitė pandemija?Laidos svečiai: asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas, komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė ir atlygio valdymo ekspertas Eligijus Kajieta.Ved. Irma Janauskaitė

Daugiau nei 200 siūlymų ir idėjų. Tiek jau išgirdo Finansų ministerijos suburta Mokesčių darbo grupė. Ir tai dar ne pabaiga.Kokia gali būti pabaiga – kaip ir kokie mokesčiai keisis, kokių lengvatų neliks, gal atsiras naujų?Apie tai Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Aurelijus Dabušinskas ir finansų analitikas, Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.Ved. Irma Janauskaitė

Birželio viduryje Seimas numatęs svarstyti, ar darbo užmokestis, komandiruočių pinigai ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos turi būti mokamos tik pavedimu, o ne grynaisiais. Laidoje – argumentai UŽ ir PRIEŠ. Svečiai: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius.Ved. Irma Janauskaitė

Kas keičiasi verslui ir kas pirkėjams? Seimas, paankstindamas datą, nuo kada paslaugų, prekių pardavėjai privalės pereiti prie naujoviškų aparatų, sako taip lengvinantis išlaidų naštą verslui. Bet verslas sako, naujovė kainuos ir kaip greitai atsipirks, dar neaišku. O ateity pokyčių gali būti ir pirkėjams. Laidos svečiai: VMI atstovas, i.EKA projekto vadovas Žilvinas Germanavičius, Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė ir Prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.Ved. Irma Janauskaitė

Aukso amžius. Ved. Irma Janauskaitė

Tyrimas rodo: šešiems iš dešimties smulkiųjų verslų pandemija sudavė rimtą smūgį. O savarankiškai turguose prekiavę žmonės jau iškrito iš rinkos. Apie dabartį ir tai, kokią ateitį mato mažiausios šalies įmonės – „Swedbanko“ Smulkių verslo klientų ir rinkodaros skyriaus vadovė Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė ir Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos garbės pirmininkas Eduardas Šablinskas.Ved. Irma Janauskaitė

Bet gal reikia keisti veiklos sąlygas, kad mažieji galėtų augti? Taip sako naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pokalbis su juo apie galimus pokyčius, atlyginimų mokėjimą grynaisiais ir bazines palūkanų normas.Ved. Irma Janauskaitė

Keturias dienas dirbi, trys laisvos. Tokio ritmo besiėmusių įmonių Lietuvoje – vienetai, bet nepatenkintų darbuotojų jose, sako, nėra. Advokatai įspėja – grafiko lankstumas yra gerai, tik svarbu, kad ir teisiškai viskas būtų tvarkinga. Laidos svečiai: Vilniaus šilumos tinklų generalinis direktorius Gerimantas Bakanas, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir advokatų kontoros „iLaw Lextal“ advokatas, partneris Mantas Mikalopas.Ved. Irma Janauskaitė

Dalis žodžių – panašūs kaip Lietuvoje, bet ne kalba lemia, kad lietuvių verslas susidomi Bangladešu. Norinčių ten patekti šiuo metu apie trys dešimtys. O tie, kas jau ten dirba, sako, kad vietiniai yra darbštūs, besistengiantys žmonės. Apie šalį, su kuria prekybinių santykinių ir tiesioginių investicijų Lietuva beveik neturi, – Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas ir bendrovės „NRD Cyber Security“ direktorius prof. Vilius Benetis.Ved. Irma Janauskaitė

Dalis verslų per pandemiją investuoja į tai, kas išlaikytų pirkėją. Rinkodaros profesionalai sako, kad būtent dabar tam yra tinkamiausias metas, nes du trečdaliai vartotojų dar išbando tai, ko anksčiau jiems nereikėjo. Ir pastangos veikia – ši krizė padidino žmonių lojalumą pavadinimui, prekei, paslaugai, kilmės šaliai. Laidos svečiai: ISM vadybos ir ekonomikos docentė Lineta Ramonienė ir mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas.Ved. Irma Janauskaitė

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra tik trys veiklos, kur moterų atlyginimai didesni nei vyrų. Ką apie tai mano verslo savininkės ir vadovės? Kodėl verslo lyderės buriasi į tinklus ar klubus? Ir kaip pandemija pakeitė moterų darbuotojų ir darbdavių padėtį? Pokalbis su Lietuvos verslo moterų tinklo pirmininke Fausta Šeputyte ir ISM universiteto Vadovų studijų direktore dr. Audrone Nakrošiene.Ved. Irma Janauskaitė

Jau gali dirbti visi prekybininkai, turintys įėjimą iš lauko. Kaip jaučiasi tie, kurie dar negali dirbti? Duris atveria muziejai, bet gidai sako, jų tai nė kiek negelbėja. O viešbučiai ir restoranai išvis rengia „Paskutinę verslo vakarienę“. Kokia išeitis? Nes atverti visko vienu metu, sutinka ir patys verslai, negalima. Laidos viešnios: prekybos ir pramogų centro „Ozas“ turto valdytoja Ina Augulienė, Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė ir „Monikos ekskursijų“ įkūrėja, gidė, kelionių vadovė, ekskursijų organizatorė Monika Vasylienė.Ved. Irma Janauskaitė

Šįkart – apie mažmeninę prekybą, kuri nėra ir nebuvo uždrausta. Atrodo, prekybos centrams šis laikotarpis yra tikras aukso amžius. Bet prekybininkai sako – pandemija keičia apsipirkimą, daugėja žmonių, perkančių pigiausius produktus. O išaugęs alkoholio pirkimas jau kelia nerimą. Viešnios – „Iki“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė ir „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.Ved. Irma Janauskaitė

Skaičiuojama, kad apie 70–80 proc. verslo karantino nepajuto – dirba, kaip dirbę. Bet štai kita dalis kažin ar išvis išgyvens.Verslas pasigedo diskusijų, kaip reikės grįžti į normalų gyvenimą. Sako, trūksta datų ir politiko lyderio. O išėjimą iš karantino siūlo sieti ne su susirgimų skaičiumi. Svečiai: Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas bei ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.Ved. Irma Janauskaitė

Būsto pirkimas neslopsta, butų rezervavimas Vilniuje – rekordinis, bet statybų bendrovės kalba apie kritusias darbų apimtis ir statybininkų, ypač jaunų, galimą emigracijos bangą. Bedarbiais registruota per 20 tūkst. statybininkų. Pasibaigus valstybės paramai, baiminamasi įmonių bankrotų. Apie tai, ką signalizuoja situacija statybų rinkoje, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas ir Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vadovas Vaidotas Tuzikas.Ved. Irma Janauskaitė

„Visos krizės, visos pandemijos augina patriotiškumą. Jeigu žiūrėtume į socialines medijas, per karantiną šventes žmonės ėmė švęsti labiau nei iki karantino. Net Cepelinų dieną, kuri ką tik buvo“, – sako Lineta Ramonienė. Apie patriotiškumą, tapatybę versle ir kodėl, labai mėgdami lietuviškas prekes, lietuviai nemėgsta lietuviško verslo, kalba ISM docentė, Tarptautinės rinkodaros ir vadybos programos vadovė Lineta Ramonienė, įmonės „Epigonė“ vadovas Ernestas Paulauskas ir tautinio kostiumo kūrėjas Vilius Paškevičius.Ved. Irma Janauskaitė

Pirmiausia – lengvatos. Tada – vadinamasis gyvulių ūkis. O tada – šeimos apmokestinimas vietoje vieno asmens individualiai. Tokią mokesčių sistemos peržiūrą numačiusi Finansų ministerija. Kas kada konkrečiai – laidos viešnia finansų ministrė Gintarė Skaistė.Ved. Irma Janauskaitė

Draudimo bendrovės skaičiuoja sniego nuostolius. Kol kas išmokėtų žalų sumos nėra didelės, bet bendrovių atstovai sako – tai tik pradžia, daugybė žmonių suniokotą turtą pamatys pavasarį ar net vasarą, kai pasieks atokias sodybas. Įgriuvo stogai, apgadinta automobilių ne tik dėl virtusių medžių, bet ir avarijose. Kasmet gamtai kuo nors nustebinant, savų orų prognozuotojų draudikai sako vis dėlto neturintys. Laidos „Aukso amžius“ svečiai: „Gjensidige“ žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė ir „Lietuvos draudimo“ Žalų ekspertizių Rytų grupės vadovas Giedrius Šiukščius.Ved. Irma Janauskaitė

Vieniems prekybininkams karantinas – puikiausi uždarbiai. Kitiems, uždarytiems, – išgyvenimo metas. Jie sako, jeigu Vyriausybė neleis pradėti dirbti parduotuvėms, kurios turi įėjimą iš lauko, teks reikalauti paramos diferencijavimo, kad tie, kurių veikla sustabdyta ilgiausiai, gautų jos daugiausiai. Laidos viešnia – Prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė.Ved. Irma Janauskaitė

Netrukus darbą pradės naujasis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. Darbą baigianti jo pirmtakė sako, kad dėl VERT sprendimų per 5 metus vartotojai sutaupė daugiau nei 300 mln. eurų. O kokia R. Pociaus kadencijos ambicija? Pokalbis su juo ir apie šildymo, atėjus seniai regėtiems šalčiams, ir apie elektros kainas.Ved. Irma Janauskaitė

Bankų licencijas turinčių įmonių Lietuvoje tuoj bus dvi dešimtys, bet daugiausia žinomi 4–5 komerciniai bankai. Būtent jie daugiausia kritikuojami dėl įkainių ir paskolų neteikimo. Bankininkystė – pasitikėjimo verslas. Jam itin svarbi reputacija. Laidoje – pokalbis su naująja Lietuvos bankų asociacijos prezidente dr. Eivile Čipkute. Vienas pagrindinių jos tikslų – „žalinti paslaugas“. Bet kuo, pvz., „žalias“ lizingas banko klientui geriau negu ne „žalias“?Ved. Irma Janauskaitė

Aštraus siužeto trileris, kurio pabaiga Lietuvos verslui geresnė, nei prognozuota. Taip apie Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES sako ekonomistai. Tačiau minusų vis tiek nemažai – ir norintiems dirbti Britanijoje, ir mokytis, ir vežantiems ten prekes. Apskritai, sako laidos viešnia, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Eglė Coppa, laimėjusiųjų dėl „Brexito“ nėra – pralaimėjo ir pati JK, ir ES.Ved. Irma Janauskaitė

Drąsūs ar turtingi? Nei karantinas, nei ekonomikos lėtėjimas nenumušė Lietuvos gyventojų ūpo pirkti butus. Būstas seniai yra viena pagrindinių investicijų Lietuvoje, bet dabar, daug laiko praleisdami namie, žmonės ėmė dar daugiau apie jį galvoti, vertinti, keisti į kitą. Tačiau laidos svečias Lietuvos banko valdybos pirmininko patarėjas Tomas Garbaravičius sako, kad koronaviruso pasekmės NT rinkai dar nepasijautė, viskas dar prieš akis.Ved. Irma Janauskaitė

Prognozės tokios, kad metus Lietuva baigs turėdama maždaug 9 proc. nedarbą. Ypač didelį smūgį, anot Lietuvos banko, šiemet patyrė jauni žmonės. Būtent jų atleista daugiausia. Darbo rinkos profesionalai sako – šie metai chaotiški. Bet akivaizdu: ieškantys darbo ėmė kaip niekad domėtis, ar potencialus darbdavys yra stabilus, iš perspektyvaus sektoriaus. O darbdaviai labiau nei iki pandemijos renkasi iškart galintį dirbti žmogų, užuot skyrę laiko jam apmokyti. „Aukso amžiaus“ viešnios – „Talent Lab“ vadovė Laura Gylienė ir „CV Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.Ved. Irma Janauskaitė

ES ketina atsisakyti 1 ct ir 2 ct monetų. Išsakyti savo nuomonę dėl mažiausio nominalo pinigų likimo gyventojams ir verslui liko mėnuo. Idėjos šalininkai sako, kad šių centų tikrai nereikia, jie tik gadina pinigines. Skeptikai atšauna – pinigas yra pinigas ir net šie centai turi vertę. Laidos svečiai: Lietuvos banko Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė ir Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.Ved. Irma Janauskaitė

Statistikos departamentas tampa valstybės duomenų ūkvedžiu. Tą leido Seimas, o paskatino pandemija. Siekis – kuo daugiau atvirų arba nemokamų duomenų. Bet tokie vis tiek bus ne visi ir ne visiems. Laidos viešnios: Statistikos departamento vadovė Jūratė Petrauskienė ir ISM dėstytoja prof. Valdonė Darškuvienė.Ved. Irma Janauskaitė

Vidurinė klasė Lietuvoje ir Vakarų Europoje. Kiek kuri gali sau leisti ir ar čia svarbios vien pajamos? Skaičiuojama, kad per dešimtmetį vidurinė klasė Lietuvoje išaugo dešimtadaliu ir dabar jai priklauso beveik 60 proc. šalies gyventojų. Laidos svečiai: „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir „Euromonitor International“ ekonomistas Giedrius Stalenis.Ved. Irma Janauskaitė

Dalis verslų kasmet pereina į kitas rankas ir klesti. Dalis nunyksta, prijungti prie kitų kompanijų. Skaičiuojama, kad iki vidurvasario Lietuvoje įvyko mažiausiai pusšimtis sandorių. Rudenį prognozuotas įsigijimų bumas, o rinkoje jau atsirado nauja sąvoka – įmonės vertė po koronaviruso. Apie įsigijimų ir susijungimų rinką – advokatų bendrijos „ILAW“ partnerė Džiuginta Balčiūnė ir Finansų analitikų asociacijos narė Daiva Rakauskaitė.Ved. Irma Janauskaitė

Elektros kaina kitąmet keičiasi visiems Lietuvos gyventojams. Tik šis pokytis – dėl skirtingų priežasčių. Didžiajai daugumai elektra brangsta vidutiniškai 4 proc. už kilovatvalandę. Kitiems ji gali brangti, pigti arba kainuoti tiek pat, kiek jie moka dabar. Laidos svečias – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pavaduotojas Renatas Pocius.Ved. Irma Janauskaitė

Atleisti tūkstančiai darbuotojai, milijoninės skolos keliauti norėjusiems žmonėms, dalis įmonių susistabdžiusios veiklą. Taip į antrą karantiną įžengė turizmo verslas ir kada bus geriau, sako, sudėtinga prognozuoti. Atsargi viltis, kad balandį. Laidos „Aukso amžius“ viešnia Turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė sako, sunku išsivaizduoti, kuris sektorius galėtų turėtų tiek lėšų, kad iš jų, negaudamas naujų pajamų, išgyventų beveik metus.Ved. Irma Janauskaitė

„Sodra“ jau pajuto antrąją koronaviruso bangą – vėl daugiau išduoda nedarbingumo pažymėjimų. Juos ima tėvai, namie prižiūrintys nuotoliniu būdu besimokančius vaikus, taip pat daugėja žmonių saviizoliacijoje. Ir vėl mažėja dirbančiųjų skaičius šalyje. Ar gaunamų įplaukų „Sodrai“ užteks visoms išmokoms, tarp kurių – ir pensijos? Laidos „Aukso amžius“ viešnia „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.Ved. Irma Janauskaitė

Verslo išleistų vertybinių popierių rinka Lietuvoje, ekspertai skaičiuoja, kol kas labai kukli – apie 40 mln. eurų. Palyginti, pavyzdžiui, kad ir su Estija, tai 10 kartų mažiau. Bet kodėl šių obligacijų reikia verslui ir kuo jos gali būti įdomios norintiems investuoti gyventojams? Kada pagunda užsidirbti gali virsti grėsme pinigus pradirbti? Laidos „Aukso amžius“ svečiai: Investuotojų asociacijos valdybos narė Sigita Pranckėnaitė, NT plėtros bendrovės „Eika Asset Management" valdybos narė Indrė Dargytė ir Lietuvos banko ekonomistas Vaidotas Šumskis.Ved. Irma Janauskaitė

Karantinas seniai pasibaigęs, bet tūkstančiai įmonių ir savarankiškai dirbančių žmonių tebėra skolingi „Sodrai“, iš viso – daugiau nei 160 mln. eurų. Skolininkių įmonių dabar yra 44 proc. daugiau, nei buvo iki pandemijos. Kiek suplanuoto įmokų atidėjimo gali virsti beviltiškomis sumomis, kurios niekada nebus apmokėtos? Ką tvarkingai skolas grąžinančiam verslui ateityje gali reikšti turėtų skolų šleifas? Laidos svečiai: „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis, duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ vadovas Žilvinas Milerius ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir duomenų analitikos programos direktorius prof. dr. Tadas Šarapovas.Ved. Irma Janauskaitė

Būstas įsigytas, bet kur dėti automobilį? Vieta gatvėje prie namo, stoginė ar garažas po žeme naujakuriams dažnai yra neįperkama. Nuo ko priklauso parkavimo vietų kaina, kiek ji reaguoja į kintančias būsto kainas ir kodėl šių vietų yra mažiau, nei gyventojai turi automobilių? Laidos svečiai: „CITUS“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis ir „Realdata“ direktorius Arnoldas Antanavičius.Ved. Irma Janauskaitė

Mažesni mokesčiai, daug įvairių lengvatų ir papildomos išmokos. Visa tai savo programose žada partijos. Bet ko iš tikrųjų reikia Lietuvos ekonomikai dabar ir ateinančius ketverius metus? Kodėl politikai žada tik tai, kas toli iki realybės, bet, jų manymu, tikrai suveiks – suvilios už juos balsuoti. Apie tai kalba ekonomistė Ieva Valeškaitė, „Swedbanko“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.Ved. Irma Janauskaitė

Registrų centras atliko visos šalies nekilnojamojo turto masinį vertinimą. Pagal jį bus apskaičiuojami mokesčiai už žemę, pastatus, dovanojamą turtą, taip pat nustatomos vietovės, kuriose valstybė skirs paramą perkantiems pirmąjį būstą. Taigi, kiek pasikeitė NT rinkos vertė ir kaip kitąmet gali keistis mokesčiai už jį? Laidos svečiai: Registrų centro registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis ir Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.Ved. Irma Janauskaitė

Prasidėjęs visuotinis žemės ūkio surašymas jau spėjo sukelti ir pasipiktinimą: kodėl ūkininkų vėl klausiama to, ką jie jau yra atsakę valstybės institucijoms? Verslo teigimu, jeigu turimus gausybę duomenų valstybė sujungtų ir atvertų visuomenei, visi sutaupytų ir laiko, ir pinigų. Valstybės kontrolė dar pernai suskaičiavo, kad valstybei nesidalijant sukauptais duomenimis Lietuvos ekonomika netenka beveik milijardo eurų. Laidos svečiai: Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Skaitmeninės darbotvarkės departamento direktorius Arūnas Cijūnaitis ir asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas. Ved. Irma Janauskaitė

Ir dabar, ir prieš dešimtmetį iš visų verslo formų Lietuvoje daugiausia – uždarųjų akcinių bendrovių. Registrų centro duomenimis, jos sudaro 53,5 proc. visų juridinių asmenų. Mažėja individualių įmonių, daugėja mažųjų bendrijų. Ką verslo formos sako apie šalies ekonomiką ir mokesčių politiką? Ir kodėl tūkstančiai įmonių egzistuoja tik registruose, bet realiai tai yra „mirusios sielos“. Laidos „Aukso amžius“ svečiai: Registrų centro Juridinių asmenų departamento vadovė Jolanta Kazlauskienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja, ekonomistė, finansų specialistė Valdonė Darškuvienė ir advokatų bendrovės „ILAW“ partnerė, advokatė Džiuginta Balčiūnė. Ved. Irma Janauskaitė

Rugsėjo 1-oji – diena, kai 100 000 Lietuvos gyventojų turi pradėti rinktis, kas jiems tieks elektrą į namus ir butus. Tiekėjų rinkoje birželį buvo 6. Kuriuo tikėti? Ką žinoti? Nepasirinkus jokio, elektra šiems žmonėms pabrangs. Ką išvis jiems buvo privalu atlikti iki rugsėjo 1-osios ir ko nepraleisti dabar? Pokalbis apie pirmąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininke Inga Žiliene ir ESO atstovu Tomu Kavaliausku. Ved. Irma Janauskaitė

Orai – visada tema pokalbiui. Tik vieniems jie rūpi dėl asmeninių planų, o kitiems – dėl didžiulės finansinės įtakos. Kuriems sektoriams orai neša nuostolius, o kam – naudą? Apskritai kaip orai keičia šalies ir gyventojų biudžetus. Dalyvauja Hidrometeorologijos tarnybos prognozių ir perspėjimų skyriaus vyresnioji sinoptikė Edita Gečaitė, VU Geomokslų instituto docentas Justas Kažys ir Draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. Ved. Irma Janauskaitė

Paradoksas – dėl ateities ir pajamų netikri žmonės, užuot taupę, pinigus ima leisti. Tam, kas juos nuramina ir teikia vilties užsidirbti. Bet ne visos loterijos ir investavimo platformos yra legalios. Apie finansinius koronaviruso pavojus diskutuoja „Swedbanko“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina. Ved. Irma Janauskaitė

Mokėjimų tarybos planas: po 5 metų mokyklų valgyklose vaikai mokės ne grynaisiais. Kodėl to reikia? Ir ar tikrai mokėjimas kortele ar programėle paslėptų socialinę atskirtį? Laidos „Aukso amžius“ svečiai: Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius ir Vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.Ved. Irma Janauskaitė

Seniai žinoma, kad pagrindinis sezoninio verslo rūpestis – kaip per tris mėnesius užsidirbti visiems metams. Bet gal laikai keičiasi? Vasarai įpusėjus laida „Aukso amžius“ aiškinasi, kokie sezoniniai verslai Lietuvoje klesti, kokie nunyko, o kurie tapo nuolatiniai, veikiantys ištisus metus? Kaip sezoninius verslus veikia koronavirusas? Svečiai: ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas prof. Modestas Gelbūda ir „Swedbanko“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Ved. Irma Janauskaitė.

Sunkiai verčiasi Lietuvoje ne vien pensininkai ar bedarbiai, bet ir daugybė tvarkingų, dirbančių šeimų. Skurdo rodikliai gerėja, bet atotrūkis tarp turtingiausių ir vargingiausių lieka didžiulis. Itin daug skurstančių kaime. Kas pagaliau sumažintų pajamų nelygybę? Kodėl skurstančiųjų Lietuvoje metai iš metų yra daugiau nei kitur Europoje? Laidos „Aukso amžius“ viešnios – Laisvosios rinkos instituto tyrimų vadovė Guoda Azguridienė ir Lietuvos banko vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė.Ved. Irma Janauskaitė.

Koronaviruso smūgis aprangos ir tekstilės sektoriui. Ekonomistai sako, kad dėl ateities netikri žmonės nustojo pirkti naujus drabužius, mažiau užsakymų lietuvių siuvėjams duoda garsūs pasaulio prekių ženklai. Kas toliau beveik 30 tūkst. darbuotojų turinčiam sektoriui? Kaip keisis atlyginimai? Ar tikrai bankrotas gresia trečdaliui įmonių? Laidos „Aukso amžius“ svečiai: Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas, „Utenos trikotažo“ komercijos vadovas Marijus Kriščiūnas ir Prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė. Ved. Irma Janauskaitė.

Turto turi visi, o pajamų – ne kiekvienas. Tokie yra Lietuvos gyventojai. Bet kaip, neturint pinigų, išlaikyti būstą, mašinas ir kitokią nuosavybę? Kokią Lietuvą atskleidžia moksliniai tyrimai ir kokią mato su sunkiai besiverčiančiais žmonėmis dirbantys specialistai, pokalbis laidoje „Aukso amžius“. Svečiai: Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė ir Lietuvos banko Taikomųjų makroekonominių tyrimų skyriaus vyresnysis ekonomistas Karolis Bielskis. Ved. Irma Janauskaitė.

Visi buitiniai vartotojai iki 2023 m. turės patys sau pasirinkti elektros tiekėją. Ekspertai sako, teks atidžiai skaičiuoti ir daliai žmonių tai nebus lengva. O pati elektra – atpigs ar pabrangs? Laidos „Aukso amžius“ svečiai: Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkė Inga Žilienė, bendrovės „Enefit Lietuva“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna ir ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Tomas Kavaliauskas.Ved. Irma Janauskaitė.

Seimas apsisprendė, kad į išankstinę pensiją išėję turintys bent 40 metų stažą žmonės gaus visą, o ne sumažintą senatvės pensiją. Vieni tai vadina ilgai lauktu sprendimu, kiti – klaida. Kodėl – pokalbis laidoje „Aukso amžius“ su Profesinių sąjungų konfederacijos prezidente Inga Ruginiene ir ekonomistu, prof. dr. Teodoru Medaiskiu. Ved. Irma Janauskaitė.

Po savaitės baigiasi pajamų deklaravimas, kuris ir taip šiemet vyko naujai, o dar ir karantinas suteikė neįprastumo. Mokesčių inspekcija sako – skubėti jau turi dirbantieji individualiai, nes deklaracijas taikia vangiausiai iš visų, ir tie, kas pernai pardavė nekilnojamąjį turtą, automobilį ar gavo brangių dovanų. Kiek žmonėms pagelbėjo ir kiek ne šiemet atsiradęs VMI vedlys, ką praranda tie, kas deklaracijos nepateikia? Laidos „Aukso amžius“ viešnios: Vilniaus apskrities Mokesčių inspekcijos vadovė Virginija Ginevičienė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė.Ved. Irma Janauskaitė.

Trejus ir daugiau metų neatostogavę žmonės, įstatymas numato, liepos 1 d. praranda neišnaudotas atostogas. Bet gyvenimą pakoregavus koronavirusui Darbo inspekcija sako, nusibraukti gali ne visos dienos. O sutarus su darbdaviu galima išvis neprarasti nė vienos. Neišnaudotų atostogų galvosūkis – laidoje „Aukso amžius“. Viešnios: Valstybės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus teisininkė Dalia Danė bei Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė. Ved. Irma Janauskaitė.

Stiprų apyvartų mažėjimą jaučiantys prekybininkai sako, kad vartojimo optimizmas dingęs – žmonės atsisakė spontaniškų pirkinių, o šiame sektoriuje yra taip: atgaline data nei suvalgysi, ko nesuvalgei, nei sunešiosi. Ką žada karantine prasidėjusi vasara pirkėjams ir ką prekybininkams? Ir kiek dar vertinama lietuviška prekė? Pokalbis laidoje „Aukso amžius“ su Prekybos įmonių asociacijos vykdomąja direktore Rūta Vainiene. Ved. Irma Janauskaitė.

Sumažėjus dirbančių žmonių bei jų pajamoms, sumažėjo ir darbo užmokesčio fondas. O iš jo, be kita ko, mokamos pensijos. „Sodros“ vadovė sako, realybė jau tokia – įmokų suplaukia mažiau, nei reikia išmokoms. Kiek ilgai „Sodrai“ užteks rezervo ir kiek karantino pradžioje išaugo sergančiųjų įvairiomis ligomis? Laidos „Aukso amžius“ viešnia „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė. Ved. Irma Janauskaitė.

Koronavirusas, yra neabejojančių, parodys, kas yra kas Lietuvos versle. Iki šiol ir be krizės didžiųjų įmonių reputacija kasmet vis blogėjo. Ekspertai sako, labai įdomu, kaip darbdaviai pasirodys per šią epidemiją – reputacijos tyrimas numatytas vasarą. Bet kas darbuotojams iš gero įmonės vardo ir kiek įmonių iš tikrųjų gyvena taip, kaip viešai deklaruoja? Pokalbis laidoje „Aukso amžius“ su Rūta Gaudiešiene, marketingo ir rinkos tyrimų eksperte, įmonės „CIVITTA“ partnere.Ved. Irma Janauskaitė.

Šviežios gėrybės turguose ir tūkstančiai prekių parduotuvėse, bet kodėl jų svoriai įtariems pirkėjams atrodo mažesni, o kaina – kaip buvusių didesnių? Ar tikrai prekės lengvėja ir traukiasi, o svarstyklės neklysta? Laidoje „Aukso amžius“ kalba tie, kurie jas tikrina: Vilniaus metrologijos centro Kauno regiono technikos vadovė Laura Jackevičienė ir Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus viršininkas Igoris Tkačenko.Ved. Irma Janauskaitė.

Darbo Lietuvoje neturi beveik 198 tūkst. žmonių, ir tai, anot ekonomistų, ne pabaiga – registruoto nedarbo pikas dar nepasiektas, bedarbių gausės iki metų pabaigos. Ko laukti vyresniems darbuotojams? Kas dėsis su jų darbo vietomis ir algomis? Ar vėl išaugs darbo svetur ieškosiančio jaunimo? „Aukso amžiaus“ svečiai: „Talent Lab“ vadovė Laura Gylienė ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.Ved. Irma Janauskaitė.

Kaip pasaulyje, taip ir Lietuvoje turtingieji savo turtą patiki šeimos biurams. Lietuvoje tokių – iki 10. O prižiūri jie, manoma, bent 3–4 mlrd. eurų vertės maždaug 20 šeimų turtą. Ar koronaviruso krizė turtingus padarys dar turtingesnius? Svečiai: „Lewben“ direktorė Rita Kavaliauskienė, „Nordwealth“ direktorius Rokas Iščiukas ir „Genus“ finansų patarėjas Marijus Kalesinskas.Ved. Irma Janauskaitė. 

Savarankiškai dirbantiems žmonėms, kurių veikla visiškai sustojo, valdžia iškart pažadėjo paramą – 257 eurus per mėnesį. Bet gauti šios sumos negali tie, kas turi darbo sutartį, net jeigu pajamos pagal ją – 12 eurų. Kodėl tūkstančiai sau darbo vietą susikūrusių žmonių palikti nuošalyje? Svečiai: „Humoro klubo“ komikas Paulius Ambrazevičius, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė ir Buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė.Ved. Irma Janauskaitė.

Brangusis metalas, traukiantis tada, kai neramumai, karo galimybė arba, kaip dabar, pandemija. Tai – auksas. Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kai auksas brangsta, reikia turėti omenyje, kad vis daugiau žmonių kažko bijo – viruso ar finansinio nestabilumo. Pokalbis su VU Verslo mokyklos partnerystės docentu M. Dubnikovu laidoje „Aukso amžius“.Ved. Irma Janauskaitė.

Uždarytos valstybių sienos ir masiškai atšauktos kelionės jų organizatoriams neša nuostolius, o be planuotų atostogų likusiems žmonėms – nežinomybę, ar atgaus pinigus, ar vietoje jų gavę kuponą galiausiai neliks išvis be nieko. Vartotojų atstovų teigimu, pajamas dėl karantino praradusiems žmonėms reikalingi pinigai, ne kuponai. Turizmo verslas sako, kad grąžinus visiems pinigus, sektorius bankrutuos. Kaip išlaikyti darbo vietas ir nenuvilti keliautojų, pokalbis laidoje „Aukso amžius“ su Vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentu Kęstučius Kupšiu ir Turizmo asociacijos vykdomąja direktore Milda Plepyte-Rainiene.Ved. Irma Janauskaitė.

Karantino sustabdytai ekonomikai gelbėti Vyriausybė pažadėjo 5 mlrd. eurų. Valdančiųjų lyderis sako: kuo daugiau pinigų bus išleista dabar, tuo mažesnę krizę teks gelbėti. Bet ekonomisto Romo Lazutkos teigimu, parama verslui gelbėti vis dar žadama, o skurdas – jau čia pat. Kaip pasiekti, kad koronavirusas nenuskurdintų gyventojų ir leistų išgyventi verslams, laidoje „Aukso amžius“ – pokalbis su prof. Romu Lazutka. Ved. Irma Janauskaitė. 

Deklaruoti pajamas šiemet teks jau naujai. Mokesčių inspekcija sako, kad bus lengviau. Buhalteriai – kad bus sunkiau. Preliminarios deklaracijos žadamos netrukus. Taigi, kas ir kodėl keičiasi? Ir dar apie vieną naujovę – dalį mokesčių šiemet pirmą kartą atgaus tie, kas pernai oficialiai pirko auklių, būsto ir automobilių remontininkų paslaugas. Apie artėjantį pajamų deklaravimo vajų – laidoje „Aukso amžius“ VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė ir Laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vyrautas Žukauskas.Ved. Irma Janauskaitė. 

Akcijų rinkos praėjusią savaitę baigė nuosmukiu, kokio nebuvo dešimtmetį. Kaltas dėl to koronavirusas. Kaip jis pakoreguos pensijų fondų santaupų prieaugį? Ir kiek iš viso epidemiją pajus visas finansų pasaulis? Laidos „Aukso amžius“ svečiai: Finansų analitikų asociacijos ekspertė Daiva Rakauskaitė, Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas ir Lietuvos banko vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė. Ved. Irma Janauskaitė.  

Lietuva įvertinta reitingu, kokio dar niekada nebuvo gavusi. Finansų ministras tai vadina istorine diena. Tačiau iš esmės tai žinia pasauliniams investuotojams (kreditoriams) apie tai, kad šalis gali grąžinti skolas. Reitingas lemia ir skolinimosi kainą. Bet ką jis duoda Lietuvos gyventojams? Laidos „Aukso amžius“ svečiai: ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja, prof. dr. Valdonė Darškuvienė ir „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.Ved. Irma Janauskaitė.

Sakoma, pinigai daro pinigus. Bet kodėl ėmė nesisekti Lietuvos monetų kalyklai, kaldinančiai ne tik apyvartines, kolekcines monetas, medalius ar apdovanojimus karaliams? Kodėl jau svarstoma, kaip iš viso įstaigai toliau gyventi? Ar liks Lietuvos monetų kalyklai vietos pasaulinėje kalyklų rinkoje? Laidos „Aukso amžius“ svečiai: Lietuvos monetų kalyklos direktorius Evaldas Stralkus ir VU Verslo mokyklos partnerystės docentas Marius Dubnikovas. Laidos ved. Irma Janauskaitė.

„Žaliasis koridorius“ investicijoms. Tokį ketinama įteisinti Lietuvoje. Stambus kapitalas galėtų 20 metų nemokėti pelno mokesčio. Vieni sako, tai leistų sukurti šimtus naujų darbo vietų. Kiti – kad tai pinklės, dėl kurių biudžetą vėl suneštų vien darbuotojai iš savų atlyginimų. Laidos „Aukso amžius“ svečiai: „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir ekonomistas Vaidas Navickas.Ved. Irma Janauskaitė 

Bent 2 mln. eurų – profesionalių sukčių rankose. Ir tai tik pastarųjų 3 metų statistika. Pinigai viliojami telefonu, elektroniniu būdu – nuo seniai žinomų istorijų apie artimojo nelaimę iki pažinties socialiniame tinkle ir kvietimo prisijungti prie sėkmingų investicijų. Kaip neprarasti to, ką uždirbai ir sukaupei? Kas tikrai  apsaugo pinigus ar jokių garantijų išvis nėra? Laidos „Aukso amžius“ svečiai: Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros vadovas Audrius Šilgalis, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys ir „Swedbanko“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Laidos vedėja Irma Janauskaitė.

Europos centrinis bankas fiksuoja išaugusį valiutos padirbinėjimo mastą. Vien per pastarąjį pusmetį iš apyvartos išimta 308 tūkst. padirbtų eurų banknotų. Tiesa, suklastota valiuta, skelbiama, prastos kokybės ir ją nesunku atpažinti. Kokia tikimybė netikrą kupiūrą gauti Lietuvoje? Laidos „Aukso amžius“ svečiai: Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Dokumentų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Deividas Lacis. Ved. Irma Janauskaitė.

Iš Lietuvos į kitą šalį išsikeliantiems verslams nuo šių metų galioja vadinamasis išėjimo mokestis. Kodėl toks atsirado? Ar jis sustabdys įmonių emigraciją svetur? Ar daug tų bėgančių iš šalies? Iš kokių sektorių ir kodėl? Ir, svarbiausia, ką verslo iškėlimas reiškia Lietuvos ekonomikai ir darbo rinkai? Laidos „Aukso amžius“ viešnios – VMI Teisės departamento vyresnioji patarėja Alina Gaudutytė, LBAA prezidentė Daiva Čibirienė, LLRI vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė. Ved. Irma Janauskaitė.

Po 12 valandų šešias dienas per savaitę ar po 6 valandas keturias dienas per savaitę? Kokio ilgio darbo savaitė yra optimali ir kodėl Vakarų šalys svarsto ją trumpinti, o Rytų – ilginti? Apie tai laidoje „Aukso amžius“ diskutuos Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Ved. Irma Janauskaitė. 

Metai prasideda su brangesne elektra ir brangesniais degalais. Verslas sako, kainas kilstelės ir padidinta minimali mėnesio alga. Ar tai reiškia, kad šiemet tikrai bus pastebimas prekių ir paslaugų brangimas ir gyventojai pagrįstai galės piktintis, kad vėl viskas neįperkama? Kokie mums bus 2020-ieji, diskutuosime laidoje „Aukso amžius“.  Svečiai – Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkė Kotryna Tamoševičienė ir Verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. Ved. Irma Janauskaitė.

Tarp visų naujametinių pasižadėjimų vienas paprastai būna finansinis – su pinigais elgsiuosi tikrai protingai. Bet kodėl toks ketinimas subliūkšta dar neatėjus pavasariui? Kaltos mažos pajamos ar disciplinos stoka? Ir ar taupymo pradžiai tinka sausis, kuris dėl išlaidaus gruodžio dar vadinamas finansinių pagirių metu? Ekspertai sako, atsidėti reikia baltai, o ne juodai dienai. Apie tai ir kalbame laidoje „Aukso amžius“ su „Swedbanko“ Finansų instituto vadove Jūrate Cvilikiene. Ved. Irma Janauskaitė.

Eksperimentinė statistika. Tokią ketina pradėti skelbti Lietuvos statistikos departamentas. Kas tai yra ir kas mums iš to? Kiek apskritai galima eksperimentuoti su duomenimis, kokia paklaida – dar ne klaida? Pokalbis laidoje „Aukso amžius“. Svečiai – Statistikos departamento vadovė Jūratė Petrauskienė ir Laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas. Ved. Irma Janauskaitė.

Nauji mokesčiai – bus, nebus? Kokie ir nuo kada tiksliai? Atsakymų vis dar nėra. Rasti, kuo pripildyti biudžetą, sekasi ne taip ir lengvai, o pažadų politikai jau pridaliję. Milijonų paieškos valstybės kontrolės akimis. Dalis pinigų esą tiesiog panosėje. Kokie kontrolierių siūlymai ir kaip juos pajaustų šalies gyventojai? Laidos „Aukso amžius“ viešnia – valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė.Ved. Irma Janauskaitė.

Metas, kai „Sodra“ mokės ir privačiai, II pakopoje, sukauptą pensiją, tolsta. Vyriausybė Seimo prašo pusmečiu nukelti vadinamųjų anuitetų perdavimą socialinio draudimo fondui. Bet ką tai keičia būsimiesiems pensininkams? Apie tai ir ne tik laida „Aukso amžius“. Svečiai – Pensijų fondų dalyvių asociacijos vadovas Marijus Kalesinskas ir Aktuarų draugijos valdybos narys Evaldas Valeiša.Ved. Irma Janauskaitė.

Šeimos verslų Lietuvoje per visą Nepriklausomybės laiką dar niekada nebuvo tiek daug, kiek dabar. Vieni – smulkūs, lokalūs, kiti – jau dinastijos, veikiančios tarptautinėse rinkose. Bet kodėl dalis verslininkų slepia turintys šeimos verslą? Kokios dar temos nepatogios, imantis šeimos verslo? Apie tai ir ne tik laidoje „Aukso amžius“ – Baltijos šalių šeimos verslo instituto įkūrėja Olga Štangej ir Lietuvos šeimos verslų asociacijos valdybos narys Taurimas Valys. Ved. Irma Janauskaitė.

Apie uždarbį Lietuvoje kalbama tiek, kiek 19 a. pabaigoje žmonės kalbėjo apie seksą. Taip sako darbuotojų paieškos kompanijos vadovė. Bet atlyginimas – konfidenciali informacija. Profsąjungos sako, kad be reikalo. Kada ir kiek reikia apie jį kalbėti viešai? Atlyginimų tabu klausimas – laidoje „Aukso amžius“. Svečiai – „People Link“ vadovaujanti partnerė Jurgita Lemešiūtė, profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir „iLaw“ advokatas, partneris Mantas MikalopasVed. Irma Janauskaitė.

Ungurys, menkė, jūros ešerys. Tai žuvis, kuri, anot gamtosaugininkų, ne tik labai pabrangs artimiausiais metais, bet jos gali išvis nelikti – anūkai tokios jau nebeparagaus. Kokia iš tikrųjų žuvies nykimo kaina Lietuvai ir ar dar galima situaciją pakeisti? Diskusija laidoje „Aukso amžius“. Svečiai: Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Edmundas Greimas, Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vedėja Agnė Razmislavičiūtė–Palionienė ir Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos direktorius Rolandas Morkūnas. Ved. Irma Janauskaitė.

Kasos kvitas du metus kas mėnesį nešė kelių dešimčių, šimtų ar net tūkstančio eurų vertės laimę. Bet valdžios sugalvota loterija baigiasi – šįvakar paskelbti paskutiniai laimėtojai, išdalyti paskutiniai prizai. Ar kvitų loterija spėjo tapti nacionalinė ir ar tikrai atsipirko? Galiausiai, ar žmonės jau tikrai įpratinti prašyti kvito ir todėl tęsti žaidimo nebereikia? Apie tai laidoje „Aukso amžius“. Laidos svečiai: VMI kvitų loterijos projekto vadovas Rolandas Puncevičius, LLRI ekspertė Ieva Valeškaitė ir Smulkiojo ir vidutinio tarybos valdybos narė Daiva Čibirienė. Ved. Irma Janauskaitė.

Minimali mėnesio alga – vienoda visoje ES. Tokią idėją iškėlė naujoji EK vadovė Ursula von der Leyen. Ji sako, kad MMA turėtų būti apskaičiuojama pagal vienodus reikalavimus, o dėl jų valstybėms narėms irgi reikėtų susitarti – jie privalomi ar rekomendaciniai. Bet ar tai ne utopinė idėja? Jeigu ne, kokia tada būtų minimali alga Lietuvoje – kaip Liuksemburge 2 tūkst. eurų? Kalbėsime laidoje „Aukso amžius“. Svečiai: Inga Ruginienė, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, ir Danas Arlauskas, Darbdavių konfederacijos generalinis direktorius.Ved. Irma Janauskaitė.

Mirusiųjų lankymas Lietuvoje – gili ir, niekas nesiginčija, prasminga tradicija. Bet visuomenininkai daug metų kartoja tą patį – Visų šventųjų ir Vėlinių dienomis į kapines suplūsta ne tik žmonės, bet ir netrukus šiukšlėmis virstančios žvakės, plastmasinės gėlės. Kokios sumos nugula kapinėse, kiek atsieina jų tvarkymas, kokia žala gamtai, ir ar įmanoma mirusiuosius pagerbti kitaip? Apie visa tai laida „Aukso amžius“ su „Lapkričio 2-osios draugijos" pirmininku Valdu Kaminsku ir Gintautu Runovičiumi, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos skyriaus vedėju. Ved. Irma Janauskaitė.

Buvo pomėgis, tapo verslu. Užsienyje pamatyta idėja – irgi tapo verslu. Tai, ko trūksta pačiam, bet šalyje nerasi – irgi verslas.  Atrodo, greita, paprasta ir pelninga. Bet kodėl vienos nišą radusios idėjos sėkmingai plėtojamos, o kitoms kone iškart nepasiseka. Ar dar iš viso Lietuvoje yra neužimtų verslo nišų? Ved. Irma Janauskaitė.

Artėja permainos auklėms, būsto ir automobilių remontininkams. Keliskart ketinusi, šįkart Vyriausybė įregistravo nutarimą, pagal kurį verslo liudijimai šioms veikloms kitąmet jau nebus galimi. Naujovių numatyta ir tiems, kas nuomoja nekilnojamąjį turtą. O kur dar pluoštas mokesčių pakeitimų, kuriuos finansų ministerija numato kartu su 2020 m. biudžeto projektu. Laida „Aukso amžius“ aiškinasi, ką pakeis naujovės ir kodėl Lietuvoje, kaip nauji metai, taip mokesčių pakeitimai. Svečiai – finansų ministras Vilius Šapoka ir LLRI ekspertė Ieva Valeškaitė. Ved. Irma Janauskaitė.

Daugiabučių gyventojai – patys sau elektros gamintojai, o elektrinė gali būti bet kur Lietuvoje. Ir net nebūtinai sava. Valdžia ir bendrovė „Ignitis“ tai vadina saulės energijos vartojimo revoliucijos pradžia. Laida „Aukso amžius“ aiškinasi, kaip visa tai veiks realybėje, kada ir kiek pigiau žmonėms atsieis. Laidos svečias – Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys. Ved. Irma Janauskaitė.

Atostogos ne pagal kišenę neliks nepastebėtos. Ne tik aplinkinių. Mokesčių inspekcija trečius metus tikrina gyventojų ir įmonių kelionių išlaidas. Kokie konkrečiai duomenys ją domina ir kodėl? Apie tai laidoje „Aukso amžius“ VMI Kontrolės departamento Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės sk. vedėjas Rolandas Puncevičius ir Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.Ved. Irma Janauskaitė

Rudeninis darbas ir atlyginimai. Studijos viešnia užimtumo tarnybos direktorė Ligita Valalytė Vedėja: Irma Janauskaitė.

Kaip tik ruduo, taip kas nors brangsta. Jau vasarą šviežios bulvės buvo tapusios kone auksinės – jų kaina per metus, anot analitikų, parduotuvėse beveik padvigubėjo. Bet gal dabar jau viskas stojo į vietas? Kokius kainų pokyčius atnešė rugsėjis - atsakymai laidoje „Aukso amžius“. Ne tik apie maisto produktų infliaciją diskutuos Laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė Indrė Genytė–Pikčienė, kainų tyrimo portalo „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas ir Daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.Ved. Irma Janauskaitė.

Eksperimentas su palūkanomis. Taip vadinamas bankų Danijoje sumanymas. Vienas didžiausių šalies bankų paskolą imančiam žmogui pats primoka. O kitas bankas žada neimti jokių palūkanų. Kodėl danai imasi iki šiol neregėtos kreditavimo politikos? Kodėl lietuviškos paskolų palūkanos keliskart didesnės nei Danijoje ir jokių eksperimentų nenusimato? Visa tai šįkart laidoje „Aukso amžius“. Svečiai – Bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius, Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius ir Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.Ved. Irma Janauskaitė.

Rinka ta pati, bet prekybos tinklų supratimas apie darbą ir socialinę atsakomybę skiriasi. Kodėl taip yra? Pvz., kad ir prekyba alkoholiu mokslo metų pradžios dieną - atsisakys jos vienintelis tinklas. Apie tai ir daug daugiau šįkart laidoje „Aukso amžius“, viešnia – Prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė. Ved. Irma Janauskaitė

Tūkstančiai tėvų nemoka alimentų. Jų skolos milijoninės. Kiek tai kainuoja valstybei? Ir kodėl situacija nesikeičia metų metus? Pokalbis apie tai laidoje „Aukso amžius“, svečiai - Antstolių rūmų prezidiumo narė, antstolė Svetlana Kastanauskienė ir „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vadovas Saulius Jarmalis. Ved. Irma Janauskaitė.

Grupė Seimo narių užregistravę pataisą, kuria pristabdytų neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didėjimą. Tai reikštų, kad daliai žmonių algos kitąmet ūgtelėtų mažiau nei žadėta, laiminant reformą. Tiesa, kartu atsirastų didesnis pajamų mokestis – 32 proc. – uždirbantiems daugiausia. Kodėl vos įsigaliojusi mokesčių sistema vėl keičiama? Kam pakeitimai atneštų naudos?Apie visa tai kalbamės su Buhalterių ir auditorių asociacijos vadove Daiva Čibiriene, SEB banko ekonomistu Tadu Povilausku, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Valiumi Ąžuolu. Ved. Irma Janauskaitė.

Kaip kolekcininkai ruošiasi krizei, apie kurią pasaulis vis įspėjamas? Galų gale, kaip pradėti kolekcionuoti ir ar verta, nes gal viskas, kas vertingiausia, jau yra privačiose kolekcijose. Ir dar – ar ateityje numizmatikos rinkiniai bus pildomi vien skaitmeniniu būdu? Laidos svečiai – Vilniaus kolekcininkų klubo prezidentas Algis Gaidamavičius ir Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento atstovas Egidijus Paleckis. Ved. Irma Janauskaitė.

Būstas, kuriame gyveno įžymybė. Būstas, kuriame įvykdyta žmogžudystė arba savižudybė. Ar toks gyvenamasis plotas lengvai perkamas? Kiek iš viso naujieji savininkai domisi buto ar namo istorija ir kaip ji lemia kainą? Apie tai šįkart diskutuojame laidoje. Svečiai – Nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Audrius Gudanavičius ir NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas.Ved. Irma Janauskaitė.

Prieš dvejus metus priimtas naujasis Darbo kodeksas numato atlyginimų indeksavimą. Taigi, Lietuvoje jau dvejus metus yra galimybė indeksuoti darbuotojų atlyginimus. Bet ką tai reiškia ir kiek realiai tai veikia?Apie tai šiandien laidoje „Aukso amžius“. Svečiai – Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Dalius Gedvilas ir advokatų kontoros „iLaw“ partneris, advokatas Mantas Mikalopas.Ved. Irma Janauskaitė.

Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje aktyvi kaip niekad. Kas šitaip perka būstą? Ar tai reiškia, kad žmonės tokie turtingi? Ir ar jie nepermoka už butus ir namus? Svečiai – Lietuvos banko ekonomistas Vaidotas Šumskis ir VšĮ „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius.Ved. Irma Janauskaitė.

Išaugęs vidutinis darbo užmokestis. Didesni nei dabar vaiko pinigai. Nemokamas dalies vaikų maitinimas. Nemokamos bakalauro studijos. 75 m. ir vyresniems žmonėms nemokami būtiniausi vaistai. Tai ir daugiau žada sutartį pasirašiusi senoji naujoji valdančiųjų koalicija. Visa tai realu ar nelabai?Pokalbis su SEB banko ekonomistu Tadu Povilausku.Ved. Irma Janauskaitė.

Ilgiau dirbi, daugiau uždirbi? Europinė praktika rodo, kad toli gražu nebūtinai. Laidoje šįkart pokalbis apie tai, kiek metų per gyvenimą praleisti darbe yra optimalu ir kiek mokesčių mokėtojams kasmet kainuoja tie, kas dėl ligų iškrito iš rinkos. Laidos svečiai: Profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė ir VU Verslo Mokyklos finansų programų partnerystės docentas Taurimas Valys.Ved. Irma Janauskaitė.

Prekybos sektorius Lietuvoje – vienas didžiausių darbdavių. Bet turi prastą reputaciją, o prekybininkai nuolat gyventojų kritikuojami dėl brangaus maisto, aukštų kitų prekių kainų. Gerinti prekybininkų įvaizdį pasišovė lygai 3 mėn. Prekybos įmonių asociacijos vadove dirbanti Rūta Vainienė. Ar tai įmanoma? Ved. Irma Janauskaitė.

Mokesčių amnestija. Ja pasinaudoti likusios dvi savaitės arba 8-ios dienos, jeigu skaičiuotume darbo dienomis. Bet ar tai tikrai amnestija? Nuo ko atleidžiami gyventojai ir įmonės, o ką vis dėlto teks sumokėti? Kodėl, paskelbus amnestiją, kilo pasipiktinimas įmonių– PVM mokėtojų? Laidos viešnios - Mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė ir Buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė. Ved. Irma Janauskaitė.

Kodėl atlyginimai Lietuvoje tokie, kokie yra? Kokio dydžio atlyginimas yra adekvatus? Ved. Irma Janauskaitė.

Tiesiogiai iš Rotušės aikštės. Kiek ilgai taip skambiai ekonomistų pavadintas laikotarpis tęsis ir kodėl jis toli gražu ne visiems?Skaičiuosime gyventojų pajamas, gyvenančiuosius skurde, milijonierius ir net Lietuvos turimą auksą. Ir bus atsakymas, ar geras gyvenimas įmanomas be pinigų. Laidoje svečiuosis Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis ir Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas. Ved. Irma Janauskaitė.