Istoriškai kvepalai jau seniai yra išsilavinusių ir pasiturtinčių miestiečių kasdienės rutinos dalis. Kvepalų nešiojimui specialiai kurti madingi aksesuarai, o savu laiku tikėta, kad geras kvapas net padeda išvengti ligų. Eglė Bertašienė, kvepalų istorijos ir kultūros tyrinėtoja, ne tik atskleidžia įdomiausius kvapnius XVI-XX a. niuansus, bet ir pasakoja apie šiandienį parfumerijos ir mados santykį.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Dizainerė ir menininkė Inga Skripka kelis pastaruosius metus atlieka įdomų tyrimą: keliauja po Lietuvą ir kalbina iki pat šių dienų tekstilės paveldą saugančias audėjas. Nors jauniausiai sutiktai audėjai buvo net 85-eri, Inga stengiasi austinių tradiciją atskleisti tiek atvirais pasakojimais apie nykstantį amatą, tiek pati interpretuodama austinius savo kaip dizainerės kūryboje.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kol Lietuvoje bei užsienyje nekantriai laukiame rinkimų, verta atkreipti dėmesį į tai, ką ir kaip dėvi moterys politikės. Tiesa, net įsibėgėjus XXI a. jos vis dar paiso morališkai pasenusių aprangos taisyklių, o sykiu susiduria su klausimu, kiek asmeninio skonio gali rodyti neužgoždamos savų pažiūrų.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Galima sakyti, kad prekių ženklas „labàdienà“ nuo pat 2012 m. yra gatvės mados neišvengiamybė: miestų sienas ne kartą buvo nukloję plakatai su kairiniu kirčiu pažymėta A raide, kažkur vis pasirodo ir žodžiu „labàdienà“ puošti marškinėliai ar kasdieniai aksesuarai. Drįsę į lietuviškumą pažiūrėti konceptualiai, prekių ženklo įkūrėjai Rapolas Vosylius ir Petras Navickas tarsi netyčiomis pradėjo naują dizaino tendenciją, bet visad laikėsi vieno esminio principo - kurti turi būti smagu.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nuo vaikystės senelių siuvykloje Anykščiuose iki nuolatinių kolekcijų pristatymų ant svarbiausių šalies podiumų – dizainerė Kristina Kruopienytė pati juokauja, kad kitos karjeros nei kurti drabužius niekada nesvarstė. Šiandien Kristina ne tik vysto savo vardo mados namų veiklą, bet ir atvirai pasakoja, ką reiškia kurti kitiems, ruošti pramonines kolekcijas ir sugebėti išlaikyti balansą tarp komercijos bei konceptualumo.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Jau beveik 25-erius metus Vilniuje dirbantis plaukų ir įvaizdžio stilistas Kęstas Rimdžius yra tas žmogus, pas kurį prieš svarbius renginius lankosi didžiausios šalies įžymybės. Vis dėlto, pasak Rimdžiaus, raudonojo kilimo kultūra Lietuvoje į priekį pastaraisiais metais daug nepasistūmėjo, nors klientų finansinė padėtis ženkliai pagerėjo. Kas lemia, kad Lietuvoje vis dar sunku gerai atrodyti viešuose renginiuose? Ar tai skonio, ar išsilavinimo problema?Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kalbant apie Lietuvos mados industrijos sėkmės istorijas daugelis tikrai paminėtų pasaulyje pripažintus mados namus „D.Efect“ ir jų įkūrėją Eglę Oną Žiemytę. Vis tik po dešimtmečio industrijoje „D.Efect“ užvėrė duris, o įkūrėja nusprendė, kad atėjo laikas sustoti. Visa laimė, kad penkmečio pauzė pasibaigė, o dabar „D.Efect“ grįžta su nauja kolekcija.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nors dažnai galvojama, kad vasaros metu mados pasaulyje tvyro ramybė, ši vasara buvo itin aktyvi. Lietuvoje pristatytos jaunosios kartos mados dizaino specialistų kolekcijos, bendrus renginius organizavo vietinėje rinkoje puikiai žinomi vardai, o aktyvesnis vartotojų susidomėjimas lokalia kūryba paskatino ne vieno naujo produkto pasirodymą. Užsienyje naujienų taip pat netrūko, mat apžvalgininkai kalbėjo apie nuolat besikeičiančius garsių mados namų dizainerius, o itin daug dėmesio skyrė Kamalos Harris įvaizdžiui.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nors tiek moterys, tiek vyrai siekia geriausių rezultatų tose pačiose sporto šakose, jie tai daro dėvėdami kartais net labai skirtingas uniformas. Pavyzdžiui, paplūdimio tinklininkai dėvi laisvus šortus ir marškinėlius, o tinklininkės yra įpareigotos apsitempti itin atvirais bikiniais. Kodėl? Niekas negali paaiškinti, bet ir taisyklių keisti neketina net 2024-aisiais, kai lygybė turėtų būti savaime suprantamas profesinis aspektas.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Įdomus paradoksas: dar vos prieš šimtmetį žmonės sportuodami turėjo dėvėti kasdienai skirtus formalius drabužius, o šiandien jau kasdien dėvime sportinę aprangą neturėdami jokios intencijos aktyviai judėti. Neįmanoma paneigti, kad demokratiškėjanti mada juda naujo patogumo ir universalumo standarto link, bet ne visada aišku, kokie faktoriai nulėmė, jog šiandien sportinius batelius avime visur ir visada, o sportinė stilistika tampa madinga.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Prieš dvidešimt metų mados modelius žurnaluose pradėjo keisti pramogų pasaulio įžymybės, o šiandien jas jau keičia atletai. Turintys dešimtis milijonų sekėjų socialiniuose tinkluose bei sekami tiek dėl sporto rezultatų, tiek dėl asmeninio stiliaus, būtent sportininkai tampa naujausiais tendencijų diktatoriais ir didžiausių mados namų ambasadoriais.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Paralimpinės žaidynės – tai vienas svarbiausių globalių sporto renginių, kuriame varžosi tūkstančiai atletų iš viso pasaulio. Deja, apie specialias jiems pritaikytas uniformas pradėta galvoti visai neseniai, o platesnė mados industrija žmonių su negalia poreikius išvis dažnai linkusi ignoruoti. Vis dėlto populiarėja nauja mados dizaino šaka – pritaikomas dizainas, atliepiantis skirtingų kūnų poreikius ir svarbą teikiantis estetikai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Pirmųjų modernių olimpinių žaidynių metu atletų delegacijoms specialios uniformos nebuvo kuriamos ir sportininkai savo tautybę pažymėdavo tik įsegamais ženkliukais ar emblemomis. O štai 2024-aisiais šalys net varžosi uniformų dizainu bei į pagalbą pasitelkia garsiausius pasaulio mados kūrėjus, inovatyvias medžiagas bei stengiasi patraukti mados žiniasklaidos dėmesį.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Mados dizainerė Eglė Čekanavičiūtė - viena iš nedaugelio lietuvių kūrėjų, kuriai pavyko įsitvirtinti Paryžiaus aukštosios mados ekosistemoje. Vis dėlto kelis pastaruosius metus dizainerė skyrė asmeniniam projektui „Gowns for Sport“, kurio kontekste nagrinėja problematišką mados ir kūno santykį ir net kuria sukneles Lietuvos bei Prancūzijos sportininkėms olimpietėms.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Vos peržengusi XX a. slenkstį, sportinių drabužių mada pradėjo vytis visuomenės progresą. Kurti specialūs apsiaustai pirmiesiems automobilių vairuotojams bei jų keleivėms, tarp moterų populiarėjantis plaukimas paskatino sukurti atviresnį ir patogesnį maudymosi kostiumėlį. O žiemos sporto entuziastai surado būdų, kaip slidinėti ar užsiimti alpinizmu neapsunkinant kūno keliais sluoksniais vilnos.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Sportinių drabužių istorija – tai ne tik socialinių ar ekonominių skirtybių analizė, bet ir galimybė pažvelgti į mūsų santykį su savo pačių kūnais. Jeigu Antikoje sportinė veikla buvo įsivaizduojama tik be varžančių drabužių ir atletai varžydavosi nuogi, XIX a. buvo gaminami, pavydžiui, lininiai teniso kostiumai arba net moterims dviratininkėms skirti korsetai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Šiandien bene visi kasdien avime sportinius batelius, žavimės garsių pasaulio atletų stiliumi ir net nepastebime, kaip sportinės aprangos elementai persilieja tiek į kasdienę madą, tiek pasirodo ant aukštosios mados podiumų. Vasarinis LRT Klasika laidos „Tendencingai“ ciklas skiriamas mados ir sporto sankirtoms, o pirmoji laida pateikia dešimt perspektyvų, atskleidžiančių, kaip mados industrijoje kalbama apie aktyvų laisvalaikį.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Vilniaus dailės akademijos profesorė Virginija Idzelytė – ne tik scenografė, apipavidalinusi virš 90 spektaklių, bet ir išskirtinį žinių gylį turinti kostiumo istorijos tyrėja. Pastarąjį dešimtmetį profesorė nagrinėjo Rytų tautų tradicinio kostiumo ypatybes, keliaudama po pasaulį lankė muziejus ir archyvus, o sukauptas žinias sudėjo į knygą „Šilko kelias“. Šis pokalbis – tai svarstymai, kuo skiriasi Rytų ir Vakarų aprangos kultūros, kas šiuos skirtumus nulėmė ir kodėl verta juos suprasti.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Mados festivaliai nepriklausomoje Lietuvoje pradėti organizuoti praėjus vos keliems mėnesiams po Sausio 13 d. įvykių, o net kelios stiprios dizainerių kartos yra vadinamos viso Baltijos regiono pažibomis. Vis tik Vilnius, priešingai nei Ryga ar Talinas, neturi savo mados savaitės, o mūsų mados festivaliai retai suteikia realias komercines ar net sklaidos galimybes. Apie komplikuotą lietuviškų mados renginių istoriją – pokalbis su VDA docente ir mados dizaino magistrantūros programos vadove Juste Kubilinskaite-Tarvydiene.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nors greitos mados amžiuje nusipirkti naują daiktą gali būti pigiau nei pataisyti seną, tvarumu tikintys mados gerbėjai vis dažniau renkasi sudėvėtą daiktą ne išmesti, o patikėti geram meistrui. Laimis Lomonosovas, įkūręs galanterijos taisymo ir restauravimo studiją „Sneaker Spot“, pasakoja, kad taisymo darbai reikalauja net meninių įgūdžių, o klientai jam patiki tiek sentimentalią vertę turinčius daiktus, tiek tokias retenybes kaip Lietuvoje gaminti „Adidas“ sportbačiai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

2017 m. įkurtas mezginių ženklas „The Knotty Ones“ šiandien 90 % produkcijos parduoda už Lietuvos ribų, o kompanija jau drąsiai vadinama sėkmingu mados startuoliu, pritraukiančiu milijonines investicijas. Sandra Pangonytė, viena iš „The Knotty Ones“ įkūrėjų, pasakoja, kad net ir sėkmingas verslas yra paremtas nuolatiniais dizaino ir kokybės testais, reguliariai kyla dilemų dėl tvarumo, o elektroninė komercija turi savų iššūkių.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Aprengti ekrane matomą personažą – tai atskleisti jo charakterį, gyvenimo istoriją ir net pažiūras. Pasak režisieriaus Romo Zabarausko, kartais aprangos elementai išryškėja dar rašant scenarijų, o kartais reikia pilnai pasikliauti kostiumų dalininku. Tad filmavimo aikštelėse dirbantis stilistas bei serialų ir filmų kostiumų meistras Lukas Juodis pabrėžia, kad svarbu atitikti tiek režisierių vizijas, tiek padėti aktoriams jaustis gerai. Kartais – net būnant nuogiems.Laidoje skamba filmo „Rašytojas“ muzika, autorė Ieva Marija Baranauskaitė.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

LRT Klasikos laida „Tendencingai” jau pasiekė šimto epizodų ribą, tad šimtosios laidos proga aš, mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė, atsakinėju į klausytojų atsiųstus klausimus, kurie susiję tiek su Lietuvos mados industrijos aktualijomis, tiek su mados progresu bei istorija.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Šiandien MET Gala, arba Metropoliteno muziejaus Kostiumo instituto vakarėlis, yra vadinamas svarbiausia metų naktimi visame mados kalendoriuje. Šio vakarėlio metu svarbios ne tik aukštąją madą dėvinčios įžymybės, bet ir finansinis aspektas, mat 75 tūks. dolerių kainuojantys bilietai padeda tiesiogiai remti kostiumo instituto veiklą. Vis tik pirmoji MET Gala, surengta 1948-aisiais, nebuvo niekuo panaši į šiandienos mados festivalį.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Alytuje gimęs dizaineris Saimonas Tartenis šiandien savo namais vadina Londoną, kur ne tik dirba vienuose populiariausių mados namų „JORDANLUCA“, bet ir vysto asmeninį prekių ženklą „ES.TAR“. Saimonas pasakoja, kad įsitvirtinti mados industrijoje neįtikėtinai sunku: tenka ne tik nemokamai dirbti metų metus, bet ir dėl savo pozicijos kovoti kiekvieną dieną.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Sovietmečio mada – tai įtampa tarp totalitaristinių uniformų ir Vakarų mados, kuri kapitalizmo sąlygomis smarkiai labiau susijusi su saviraiška. Vilniaus dailės akademijoje meno daktaro laipsnį apgynusi Ieva Baltrėnaitė-Markevičė pasakoja, kad jos tyrimas apie XX a. 5-8 dešimtmečių madą Lietuvoje ne tik atskleidė kasdienybės kontekstus, bet ir esmines laikotarpio vertybes.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Dar visai neseniai rinkodaros specialistai į nuomonės formuotojus žiūrėjo atsargiai, o šiandien jau kuriasi atskiros agentūros, kurios rūpinasi populiariausių talentų vadyba ir jų santykiais su prekių ženklais. Talentų agentūros „Personal“ įkūrėja Magdalena Sabalė sako, kad keičiasi ne tik nuomonės formuotojų darbo metodai, bet ir jiems keliami reikalavimai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

9 iš 10 europiečių mano, kad mūsų perkami ir dėvimi drabužiai turėtų būti patvaresni, o ES vienas asmuo kasmet išmeta daugiau nei 11 kg nebenaudojamos tekstilės. Deja, perdirbama ir naujais daiktais virsta mažiau nei 1 % išmestų drabužių. Nors tvarumas kasmet tampa vis svarbesne tema, mados industrijoje dėl jo daroma vis dar gerokai per mažai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nors jau atrodė, kad natūralus kailis mados industrijoje tampa vadinamuoju „faux pas”, pastaruoju metu vis daugiau mados kūrėjų gręžiasi į natūralų kailį kaip į prabangią, ilgalaikę ir net ekologišką medžiagą. Kol vieni kritikuoja kailio industriją kaip žudikišką ir komunikuojančią senas vertybes, kiti teigia, kad dirbtinis kailis, dažnai gaminamas iš plastiko, yra dar žalingesnis nei tikras.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Geras eurovizinis įvaizdis prasideda nuo geros dainos. Šiemet didžiojoje „Eurovizijos“ scenoje Malmėje Lietuvai atstovausiantis Silvester Belt sako, kad jo dainą įkvėpusi Berlyno kultūra persilieja ir į pasirinktą sceninį įvaizdį, o Silvestro stilistas Vainotas Jakštas rūpinasi, kad įvaizdis nuo galvos iki kojų būtų lietuviškas bei reprezentuotų Lietuvos mados industriją.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Prieš penktmetį į Lietuvos mados lauką įsiveržusi dizainerė Urtė Katiliūtė, dabar geriau žinoma URTE KAT vardu, sugebėjo padaryti stulbinamą karjerą, neseniai ją nunešusią net iki Paryžiaus mados savaitės. Urtės drabužiais rengiasi dešimtis milijonų sekėjų turinčios įžymybės, bet dizainerė išlieka ištikima ne tik savo šaliai, bet ir lietuviškiems amatams bei Lietuvos kultūrai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kostiumai yra neatsiejama kino meno dalis, nes pats persirengimo veiksmas aktoriams neretai tampa paskutiniu žingsniu save transformuojant į personažą. Vis tik jei teatre kostiumas turi „nusiskaityti” akimirksniu ir iš toli, kine jo vaizdavimas dažnai subtilesnis bei niuansuotas. Apie madą kine ir kiną madoje – pokalbis su „Kino pavasario“ programos vadove Dovile Grigaliūnaite.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Per Niujorką, Londoną, Milaną ir Paryžių nusiritusios mados savaitės kaskart atskleidžia, kuo šiuo metu gyvena visa mados industrija. O ji, pasirodo, laukia didelių debiutų, kovoja su privatumo problemomis, kuria memus ir, deja, vengia įvairovės ant podiumų.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Literatūroje drabužio aprašas atlieka labai įdomią funkciją – jis gali nusakyti herojaus socialinį statusą, ženklinti laiką, kuriame personažas gyvena, atspindėti vidines jausenas, pažymėti siužeto vingį ir, svarbiausia, detalizuoti psichologinius charakterius. Drabužių aprašai literatūroje kartais net tampa platesniame kultūros lauke įsitvirtinusiais simboliais, kurie paskui su didžiuliu rūpesčiu atkartojami kine, teatro scenoje ir tapyboje, o kartais tampa įkvėpimo šaltiniu ir mados dizaineriams. Apie tai – pokalbis su rašytoja, publiciste, menotyros mokslų daktare Kristina Sabaliauskaite, kuri ir pati yra nemažai rašiusi apie madą bei drąsiai kalba apie jos svarbą kultūros lauke ir net literatūroje.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Jei prieš kelerius metus mados industrija pradėjo aktyviai stengtis dėl didesnės modelių įvairovės ir reprezentacijos, pastaruoju metu matome itin pavojingą grįžimą prie nulinio dydžio standarto. Išpopuliarėję apetitą slopinantys vaistai, juos vartojančios įžymybės bei turtingi klientai ekstremalų lieknumą vėl pavertė geidžiamu, o sveikos reprezentacijos atstovai imasi už galvų, svastydami, kaip šį žalingą procesą apgręžti.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Priešingai nei gali atrodyti, greitoji mada nėra tik šiems laikams būdingas reiškinys. Jos užuomazgos slypi dar XIX a. industrinėje revoliucijoje, kai pradėta gaminti daug pluošto mechaniniu būdu, rankų darbą pakeitė siuvimo mašinos bei pradėta taikyti standartizuotų drabužių dydžių sistema. Vis tik šiandien greita mada yra tapusi itin toksišku verslu, išnaudojančiu pigią darbo jėgą ir darančiu didžiulę žalą visai planetai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nors popandeminis prabangos vartojimo bumas slopsta, patys turtingiausi industrijos klientai madai išleidžia kaip niekada daug. Mados namai žino, kad turtingam klientui parduoti produktą nėra sunku, bet išlaikyti dėmesį, lojalumą bei užmegzti tikrą pažintį gali būti nemenkas iššūkis. Vis tik prekių ženklai randa būdų, kaip įtikti net patiems išrankiausiems mados gurmanams.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Mados verslas šiandien primena neįtikėtino pagreičio lenktynes, kurių finišo linija neegzistuoja. Pasak viešųjų ryšių agentūros „May Agency” įkūrėjos Ritos Paškevičienės, šiandienis mados laukas labai kompleksiškas, o nauji prekės ženklai susiduria su problemomis, kurių vos prieš kelis metus dar nebuvo.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ne paslaptis, kad mados prekių ženklų vertė dažnai neturi daug bendro su realia produkto verte. Auditorijai pasakojant apie naujausią madingą kūrinį dažnai pabrėžiamos ne materialios savybės, o prekių ženklo istorija, autentiškumas ar išskirtinė patirtis. Vis tik pastaruoju metu mados rinkodara išgyvena įdomų lūžį, mat senosios taisyklės jaunų klientų nepaverčia ištikimais ambasadoriais, o klasikinė reklama sulaukia mažiau dėmesio nei laiku ir vietoje paskelbta dizainerio asmenukė.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ne paslaptis, kad apie madą šiandien dažniausiai sužinome ne skaitydami žurnalus ar žiūrėdami televiziją, bet pasyviai žvilgsniu slinkdami per socialinių medijų turinį. Nuomonės formuotojai šiandien tampa bene svarbiausiu mados ir auditorijos susidūrimo tašku, nes veikia kaip nedidelės turinio generavimo agentūros. Vis tik pastebima, kad auditorijos, dar prieš kelis metus nuoširdžiai tikėjusios nuomonės formuotojų turiniu, šiandien jį vertina skeptiškai, o netinkamai pažymėtos reklamos interneto įžymybėms net gali atnešti milijonus eurų siekiančias baudas.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Pirmame šių metų Tendencingai epizode – svarbiausios mados lauko temos, kurios turės įtaką tiek madą gaminantiems, tiek vartojantiems. Tvarumas, rinkodaros sprendimai, klimato kataklizmai, teisinis gamybos reguliavimas, nuo neautentiškų nuomonės formuotojų pavargę sekėjai – pokyčių ir probleminių taškų madoje šiomis dienomis tikrai nemažai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kokie buvo 2023-ieji madoje? Mados kritikai juokauja, kad mada šiemet namie pamiršo kelnes, atlikėja Beyonce tapo svarbiausia mados nuomonės formuotoja, o mados industrijoje kaip niekada opus tapo lyčių lygybės ir įtraukties klausimas.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kuo pasižymi geras mados pristatymas? Nors einant laikui mados šou samprata ir formatas smarkiai kito, kritikai sutaria, kad geras šou visada tiek atspindi savo laiką, tiek peržengia jo ribas. Šiandien, kai mados pristatymai vyksta tiek ant Didžiosios kinų sienos, tiek virtualiuose pasauliuose, svarbu atsigręžti į mados renginius, iš tiesų pakeitusius mados ir jos suvokimo raidą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nors prabangių mados kūrinių kainos kasmet kyla, jos nė iš tolo neprilygsta sumoms, išleistoms didžiausiuose pasaulio mados aukcionuose. Ten istoriškai ar kultūriškai svarbių drabužių kainas augina kadaise įžymūs jų savininkai, į popkultūros ikonografiją įrašyti momentai ar net kilę skandalai – kaip kad 1962 m. Marilyn Monroe dėvėta suknelė, kurią vilkėdama ji sveikino prezidentą Kennedį su gimtadieniu.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kaip žinia, Lietuvoje savo reklamas bei muzikinius klipus neretai filmuoja pasaulinio garso įžymybės bei globalūs prekių ženklai. O jų aktorius neretai rengia čia pat Vilniuje dirbančios profesionalių kostiumų dailininkų komandos. Jos akimirksniu gali parūpinti tiek originalius „Žvaigždžių karų“ šalmus, tiek dirbtinį nėščiosios pilvą, tiek istorinę suknelę. Apie tai – pokalbis su kostiumų dailininke, dizainere, archyvo „Might Like Costume Department“ įkūrėja Monika Solomine.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Scenai nereikia mados – jai reikia kostiumų, kurie žymi profesionalumą, kokybę ir turi aiškias sąsajas su literatūra. Pasak choreografės, režisierės, baletmeisterės Anželikos Cholinos, sukurti kostiumą baletui ar šokio spektakliui gali tikrai ne kiekvienas, bet jos bendražygiai Juozas Statkevičius ar Olga Filatova režisierės poreikius supranta iš pusės žodžio, o sceninę estetiką ir skonį kilsteli į naujas aukštumas.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Režisierius ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovas Antanas Obcarskas yra vienas svarbiausių jaunų balsų šių dienų Lietuvos teatre. Jo didelio masto pastatymuose svarbi dalis yra ir kostiumai. Kaip juose interpretuojamas vyriškumas? Kaip atrodo režisieriaus ir kostiumų dailininko bendras darbas? Ir kaip teatre atsiranda kino ar net serialų nuorodos?Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Sukurti kostiumus teatro spektakliui ar kino filmui – tai ne sukurti mados kolekciją. Kostiumų dailininkai, glaudžiai dirbantys tiek su aktoriais, tiek su režisieriais, turi gerai išmanyti patį pjesės tekstą, suvokti kūrinio laiką ir erdvę bei smulkiausias siužeto vingrybes. Įdomu tai, kad kartais kurti teatrui ar kinui imasi ir žinomi mados dizaineriai, kuriems toks darbas tampa įdomiu kūrybiniu iššūkiu.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

„Drag yra menas“, – sako viena stilingiausių Vilniaus drag karalienių Aura More, kuri vienam įvaizdžiui nepagaili 200 valandų rankų darbo ir pati vienkartinį kostiumą išpuošia tūkstančiais Swarovski kristalų. Su Aura kalbame apie jos drag personos ištakas, įkvėpimo šaltinius, visą drag įvaizdžio kūrimo procesą bei, svarbiausia, jos veiklos misiją – edukuoti ir skatinti priimti įvairovę per transformacijos meną.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Fotografo Justino Vilučio nuotraukas iš bendro vizualiojo srauto išskiria estetika, kuri sykiu ir laboratoriškai sterili, ir kūniškai erotiška. Dėl to jo kuriamuose fantastiniuose peizažuose atsiduria tokių mados namų kaip „Kenzo“, „Hermes“, „Calvin Klein“, „Saint Laurent“ ir „Chloe“ produktai. Šiandien gyvenantis tarp Paryžiaus, Luzanos ir Vilniaus, Justinas pasakoja apie prestižinius mokslus Šveicarijoje, popkultūros įtaką jo darbams bei kolekcininkams skirtus meninių projektų tiražus.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Švara, minimalizmas ir estetikos grynumas – mados fotografo Vaido Jokubausko braižą atpažinti išties nesunku. Būdamas vienas produktyviausių mados fotografų Lietuvoje, Vaidas pasakoja apie industrijos užkulisius, darbo procesą, klientus bei ar įmanoma iš tiesų išgyventi iš kūrybinės veiklos.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Fotografija, kuri veikia kaip praeities samplaika, interpretuota per dabartį. Fotografė Elena Krukonytė pasakoja, kad vėlyvais 90-aisiais gimusi karta savo kūryboje neretai naudoja nostalgišką žvilgsnį, kuris susipina su šiandienos medijų fragmentišku srautu. Ir vis tik Elenai pavyksta sukurti vaizdinius, kurie informacijos bei vaizdų gausoje nepaskęsta bei išlaiko savo autonomiją – tiek mados, tiek meniniame ir komerciniame kontekste. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

„Esu žmogaus, kuris atsiduria priešais mano kamerą, veidrodis“, – pasakoja fotografė Agnė Papievytė ir pabrėžia, kad fotografo darbas yra ne kurti žmogų, o jį atskleisti ir atspindėti gražiausias jo esybės puses. Pokalbyje su Agne nagrinėjame įvairovės, skirtingumo bei individualumo temas, kurios šiandien itin svarbios.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Daugiau nei 15 metų praleidęs vienoje iš svarbiausių mados sostinių Londone, mados fotografas Rokas Darulis išgyvena įdomų karjeros etapą. Šiuo metu jo nuotraukas galima rasti net keliuose žurnalo „Vogue“ numeriuose, didžiulį darbų archyvą tvarko agentūra Niujorke, o per artimiausius metus šviesą išvys ir asmeninis fotografo projektas „Wild and Free“. Pokalbyje su Roku – tiek mados industrijos užkulisių, tiek kūrybinių ambicijų niuansai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Londone fotografijos studijas baigusi lietuvė Gintarė Sadauskaitė yra viena įdomiausių jaunosios kartos mados fotografių, kurios kūryboje pinasi moteriškas žvilgsnis, meno istorijos citatos ir autoportreto žanrui būdinga drąsa. Pokalbyje su Gintare gvildename dešimtojo XX a. dešimtečio vizualiosios kultūros problematiką, šiuolaikinės mados fotografijos iššūkius bei svarstome, ką šiandien reiškia turėti braižą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nors pasaulyje vis populiarėja skirtingi mados parodų formatai, mados kuratoriaus profesija vis dar reta ir skambanti kiek egzotiškai. Šiame „Tendencingai“ epizode apie savo praktiką pasakoja viena iškiliausių Italijos mados kuratorių Clara Tosi Pamphili, nuolat dirbanti su didžiausiais Europos dizaino muziejais ir nagrinėjanti mados istoriją per kino bei architektūros sankirtas. Vienas paskutinių Tosi Pamphili darbų – performansas „Ebodying Passolini“, kurį su režisieriaus filmų kostiumais atliko pati Tilda Swinton.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nuo moterų futbolo pasaulio čepionato iki svarbiausių debiutų Niujorko mados savaitės metu – pastrieji keli mėnesiai mados industrijoje naujienų tikrai nepašykštėjo. Naujausiame „Tendencingai“ epizode – svarbiausios vasaros mados naujienos, atradimai ir netektys bei užuominos apie tai, kuo mados pasaulis gyvens šį rudenį.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Vienas garsiausių drag atlikėjų istorijoje RuPaul yra sakęs, kad visi gimstame nuogi, o tai, ką kasdien rengiamės, yra drag. Ir iš tiesų – drag kultūros ištakos slypi dar gilioje senovėje, kai įsikūnyti į kitos lyties personažą buvo galima ant teatro scenos, religinių apeigų metų ar tiesiog linksminantis. Šiandien drag veikia jau kaip politinis pareiškimas, skatinantis permąstyti lyčių vaidmenis, o drag kultūros raida neišvengiamai susijusi su žmogaus bei socialinių teisių progresu.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Jeigu Beau Brummelis gyventų šiandien, jis neišvengiamai taptų įtakingu vyriškos mados nuomonės formuotoju. XIX a. Londono legenda, neretai vadinamas pirmuoju Anglijos dendžiu, istorikų yra vertinamas už indėlį į klasikinio vyriško kostiumo konstrukciją, puikų skonį ir perfekcionizmą. Pripažinkime, kad šiandien ne visi rastume tris valandas vien tam, kad tobulai užsirištume kravatą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Šis specialus „Tendencingai“ epizodas tęsia „Mados dialogų“ ciklą ir pokalbyje su psichologe, buvusiu modeliu Aiste Jasaityte-Čeburiak kviečia pasigilinti į klausimą, kodėl dėvime tai, ką dėvime, kaip socialinių medijų amžiuje kinta mūsų santykis su mada ir savo pačių įvaizdžiu, kaip tą santykį išlaikyti kuo sveikesnį, autentiškesnį ir skatinantį kurti. Laida įrašyta audiofestivalio „Banguoja“ metu su gyva auditorija.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kodėl Kerė iš serialo „Seksas ir miestas“ segėjo balerijos sijonėlį bėgiodama po Niujorko gatves? Arba kodėl redaktorės Mirandos iš filmo „Ir velnias dėvi Prada“ šukuoseną įkvėpė Tarptautinio valiutos fondo vadovės įvaizdis? Geriausiai atsakyti gali filmų ir serialų kostiumų stilistė Patricia Field, žinoma kaip viena įtakingiausių mados burtininkių, vien drabužio pagalba sukuriančių ištisas personažų istorijas.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

1985-aisiais įtraukta į tarptautinį geriausiai besirengiančių pasaulio moterų sąrašą, Tina Chow tikrai nebuvo įprasta mados ikona. Kolekcionavusi XX a. pradžios aukštosios mados kūrinius ir dirbusi modeliu, Tina yra geriausiai žinoma kaip restoranų kūrėjo Michaelo Chow žmona ir kultūros elito atstovė, besilinksminusi su „Rolling Stones“ bei tapusi viena pirmųjų Karlo Lagerfledo mūzų. Vis tik moters gyvenimas nutrūko netikėtai anksti – ji mirė būdama vos 41-erių nuo AIDS komplikacijų.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

„Nebutina gimti gražiu, kad būtum neįtikėtinai patrauklus“, – yra pasakiusi viena garsiausių XX a. vidurio „Vogue“ redaktorių Diana Vreeland, visuomet pabrėžusi asmeninio stiliaus, gausos ir prabangos svarbą. Pasak Vreeland, už blogą skonį blogiau būti gali tik jokio skonio, o būti nepraktišku ir visad persistengiančiu – natūralus kūrybingos asmenybės bruožas. Išskirtinė vizionierė, drąsi svajotoja ir escentriška redaktorė madą visuomet pristatė kaip fantaziją, o savo kolegoms duodavo netikėčiausias užduotis tolimiausiuose pasaulio kraštuose.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Liepos 16 dieną mirusi aktorė ir atlikėja Jane Birkin ne veltui vadinama viena svarbiausių XX a. antrosios pusės mados ikonų. Jos berniukiškas, kiek atsainus įvaizdis iki pat šių dienų įkvepia dizainerius bei mados gerbėjus, o jos vardu pavadinta „Hermes“ rankinė „Birkin“ yra laikoma vienu iš aktualiausių statuso simbolių, kurio kainos kilimo nepaveikia jokia krizė.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nedaugelis menininkų turi tiek sąsajų su mada ir populiariąja kultūra, kiek jų turėjo Andy Warholas. Amerikietis menininkas savo karjerą pradėjo kaip batelių iliustratorius, jo džinsų ir marškinių uniforma tapo atpažįstama visame pasaulyje, o tokie dizaineriai kaip Yves Saint Laurent'as ar Giannis Versace buvo ne tik Warholo darbų kolekcininkai, bet ir asmeniniai draugai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nors jis niekada nebuvo laikomas geriausiu pasaulio futbolininku, britas Davidas Beckhamas tikrai ilgą laiką buvo vienas žymiausių planetos atletų. Ir ne veltui - spauda sekė kiekvieną jo įvaizdį, dažnai kintančios šukuosenos diktavo madą tiek futbolo aikštelėje, tiek už jos ribų, o vienu metu Beckhamas net buvo pavadintas... didžiausiu Didžiosios Britanijos metroseksualu.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Moteris, gyvenusi menu. Viena garsiausių XX a. vidurio meno kolekcionierių Peggy Guggenheim buvo žinoma ne tik dėl įspūdingos modernaus meno kolekcijos, bet ir išskirtinės charizmos bei asmeninio stiliaus. Papuošalus jai kūrė garsiausi šimtmečio skulptoriai, o žymiausi Europos dizaineriai troško meno lauką puikiai pažinojusios moters patarimo ir pritarimo.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

XIX a. antrosios pusės Londonas garsėjo kaip dendžių sostinė, bet pats ryškiausias estetas ir kultūros komentatorius buvo dramaturgas, rašytojas Oscaras Wilde‘as. Tiesa, nedaugelis žino, kad autoriaus populiarumą išaugino tekstas apie madą - 1885-aisiais pasirodžiusi esė „Aprangos filosofija“, pradėjusi reikšmingus pokyčius Viktorijos laikų moteriškoje madoje.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ką reiškia bene pernakt tapti viena iš dažniausiai fotografuojamų moterų pasaulyje? Ledi Diana Spencer 1981-aisiais iš paprastos jaunos britės tapo Velso princese, tad su socialiniu statusu pasikeitė ir jos stilius. Šiame epizode kalbame ne tik apie Dianos įvaizdžio transformaciją, bet ir unikalų princesės sugebėjimą per madą subtiliai atskleisti ir iškomunikuoti, ką jauna moteris iš tiesų patyrė, įsiliejusi į karališkąją šeimą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nors įprasta kalbėti apie mados lauko asmenybes, dariusias įtaką visai industrijai, naujasis „Tendencingai“ vasaros ciklas yra skirtas žmonėms, kurie madoje paliko ryškų pėdsaką vien dėl to, ką ir kaip dėvėjo. Pirmoji ciklo herojė - XVI a. didikė Barbora Radvilaitė, vien savo buvimu neleidžianti Renesanso lietuvių nuredukuoti iki prastuomenės. Beje, apie Radvilaitę bei jos įkvėptą Juozo Statkevičiaus 2013-ųjų kolekciją laidos autorė parašė ir savo magistro darbą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ką šiandien reiškia dirbti stilistu? Viena iš populiariausių Lietuvos stilisčių Viltė Kinderevičiūtė pasakoja apie stilisto darbo kasdienybę, bendradarbiavimą su atlikėjais Free Finga, Angelou, Jessica Shy ir DJ Nevykele bei atskleidžia, kaip mato lietuviškos mados ateitį.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Dar 1983-aisiais amerikietis mados dizaineris Halstonas universalinei parduotuvei „JC Penney“ sukūrė kolekciją, kuri pasiekė net 600 pardavimo vietų ir milijonus amerikiečių. Nors Halstonas už kolekciją sulaukė aštuonženklio atlygio, dizainerio karjera mados pasaulyje sugriuvo. Šiandien mada gerokai demokratiškesnė, bet klausimai dėl dizainerių ir masinių gamintojų bendrų kolekcijų netyla.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Šiemet straipsnių antraštėse mirganti tyli prabanga (angl. „quiet luxury“) – trumpalaikė tendencija, bet verta platesnio aptarimo ir net diskusijos. Ne tik dėl to, kad iš principo kvestionuoja mūsų prabangos suvokimą, bet ir todėl, kad atskleidžia, kaip lengvai pasiduodame madai, paremtai idėja, esą galime simuliuoti gerą skonį, nulaužti metų metus kuriamą „tikrosios“ prabangos kodą bei metodiškai perlipti savo socialinės ar ekonominės klasės ribas.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kas yra skaitmeninė mada? Ar ją iš tiesų perka tik kompiuterinių žaidimų gerbėjai bei kriptovaliutų naujienose paskendę entuziastai? O gal tai visiškai naujas mados laukas, į kurį rimtai žiūrėti turėtų ir tradicinės mados atstovai?Apie tai – pokalbis su skaitmeninės mados specialiste, platformos „Droffo“ įkūrėja Lina Survila.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Per artimiausią dešimtmetį europiečių santykis su mada turėtų smarkiai pasikeisti – Europos komisija pristatė naują tvarios ir žiedinės tekstilės strategiją, kuri paveiks tiek madą kuriančius, tiek ją mylinčius ir vartojančius. Tad laidoje „Tendencingai“ strategijos tikslus pristato vienas jos iniciatorių – Briuselyje dirbantis eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Popkultūros istorijoje netrūksta dainų, kurias bene automatiškai siejame su jų role mados industrijoje. Vienos skambėjo istorinių mados pristatymų metu, kitos žinomos dėl su konkrečiais mados namais siejamų vaizdo klipų. Šis „Tendencingai“ epizodas skirtas pačioms žinomiausioms mados dainoms ir jų istorijoms – nuo Madonnos „Vogue“ iki... filmo „Matrica“ garso takelio.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Mados kūrėjai mėgsta juokauti, kad geras pristatymo garso takelis yra tas, kuris neatitraukia dėmesio nuo drabužių, bet į kurio ritmą vis tiek norisi trepsėti. Vis dėlto garsas, lydintis naujausias kolekcijas, slepia gausybę įdomių užuominių, kurių drabužiai patys neatskleistų.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Juvelyrika – tokia neišvengiama mūsų gyvenimo, kultūros ir tradicijų dalis, kad dažnai net nesusimąstome apie jos reikšmę, funkciją ir svarbą. Dizainerė Milena Černiakaitė, prekių ženklo „Misshapen“ įkūrėja ir poros juvelyrikos kolekcijų autorė, savo naujausią darbą dedikavo... dizaino kritikai. Vieno objekto kolekcija „1/3 sekundės“ – tai manifestas, tyrimas ir stimulas permąstymui, kodėl mes išvis norime puoštis.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kas šiandien yra prabanga? Kokių asmeninių savybių reikia dirbant su tais, kurie per metus madai išleidžia tiek, už kiek būtų galima įsigyti butą prestižinėje Londono vietoje? Vienos didžiausių pasaulinių mados platformų klientų plėtros specialistė Milda Čergelytė pasakoja apie savo darbo specifiką bei mados industrijos užkulisius.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Tvarumas madoje toli gražu nėra tik dėvėti drabužiai, natūralūs pluoštai ir gražios iniciatyvos. Šių dienų tvarumo sąvoka apima gausybę skirtingų mados industrijos problemų: nuo apmokestinamo pirkinių grąžinimo iki įstatymų, kaip skaidriai komunikuoti drabužio gamybos procesą ir vengti tuščių aplinkosauginių šūkių. Šiame „Tendencingai“ epizdoje – net 10 skirtingų ir neįprastų perspektyvų apie tvarumą madoje.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kurti madą – tai ne tik konstruoti kažką estetiško ir patrauklaus. Mada gali būti ir reakcija į traumines patirtis, institucinę neteisybę bei atšiaurią, neempatišką aplinką. Dizaineris bei žurnalistas Lukas Svirplys patiriamą homofobiją ir patyčias apmąsto ne tik psichologo kabinete ar viešai siekdamas teisingumo, bet ir kurdamas autorines kolekcijas.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Šiandien neretai sakoma, kad antrų rankų mada turėtų būti mūsų pirmas pasirinkimas, o pirkti naujo drabužio neverta, jei galima rasti kokybišką dėvėtą. Nors pirkti jau panešiotą daiktą iš tiesų yra tvariau nei įsigyti naują, dėvėti drabužiai nėra panacėja – jei kas mados industriją ir išgelbės, tai sąmoningesnis mūsų santykis su tuo, ką dėvime.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Dažnai žinome garsiausių pasaulio mados namų pavadinimus, logotipus ir istorijas, bet neretai neatkreipiame dėmesio į žmones, kurie šių prekių ženklų estetiką stumia į priekį. Ir nieko stebėtino – dizaineriai mados namuose keičiasi kaip niekada dažnai, o dideli debiutai, būna, neatneša lauktų rezultatų. Klausimas paprastas: kokie kriterijai nulemia sėkmingą dizainerio ir žinomų mados namų bendradarbiavimą?Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Naujas LRT dokumentinis ciklas „Vizionieriai“ – tai pasakojimai apie 12 įdomiausių šiandien kuriančių Lietuvos dizainerių. Apie ciklą pasakoja jo iniciatorė ir, sutapimas, „Tendencingai“ autorė mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė, atskleidžianti, kas liko už kadro, kaip ciklui buvo atrinkti kūrėjai ir kaip vyko net pusmetį trukęs darbas.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kodėl šiandienos mados kontekste svarbu kalbėti apie dizainą, turintį žaidimo elementų? Kaip drabužis be aiškios dėvėjimo instrukcijos gali sužadinti kūrybiškumą? Ir kodėl geriausi dizaino sprendimai gimsta iš nuoseklių, metų metus besitęsiančių tyrimų? Apie tai - pokalbis su dizainere, prekių ženklo „Efukum“ įkūrėja Ema Milašauskyte, pernai laimėjusia Jaunojo dizainerio prizą Dizaino tyrimo kategorijoje.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kodėl mados namų naujienos dažnai atrodo... tiesiog negražios ir neestetiškos? Ką tai reiškia? Ir kodėl po pusmečio puolame pirkti to, kas iš pirmo žvilgsnio sukėlė pasibjaurėjimą? Madoje yra naudojamas terminas „bjaurus patrauklumas“, tad verta jį paanalizuoti ir pagalvoti, kodėl estetinis pasibjaurėjimas kartais yra... gero mados išmanymo ženklas.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kai kalbama apie žymaus mados kūrėjo kolekciją, pasakyti žodį „kičas“ yra beveik tas pats, kas riebiai nusikeikti. Kičas savaime nurodo į kažką, kas yra neskoninga, banalu, primityvu ir net pigu, tad automatiškai nubraukia bet kokią pretenziją į kokybę ar konceptualumą. Vis tik kičas pastaruoju metu vėl tampa madingas, nes meta iššūkį geram skoniui ir kviečia diskutuoti apie tai, kas mums iš tiesų patinka.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Žvelgiant iš šalies, mados savaitės atrodo tarsi keletą dienų besitęsianti mados pasaka, kai talentingiausi dizaineriai pristato naujausius savo kūrinius, o pirmosiose šou eilėse sėdi išsipusčiusios įžymybės. Vis tik realybė kiek kitokia – mados savaitė yra, visų pirmiausia, verslo mugė, turinti įdomių niuansų ir nulemianti tai, ką mes norėsime dėvėti net keletą ateinančių metų.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kartais sakoma, kad net bloga reklama yra gera reklama. Bet kai kritikai bei pirkėjai kolekciją įvertina itin neigiamai, mados namams tai gali reikšti milžiniškus nuostolius. Atsispirdami nuo gyvūnų teisių aktyvistus sukrėtusios „Schiaparelli“ kolekcijos kalbame apie tai, kuo įdomios blogos kolekcijos ir kaip einant metams toks jų vertinimas gali pasikeisti.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Liucija Kvašytė yra teatro kostiumų dailininkė, ką tik grįžusi į Vilnių po devynių savaičių, praleistų Reikjaviko miesto teatro užkulisiuose. Ten ji kūrė kostiumus Uršulės Bartosevičiūtės „Makbetui“, kurio aprangą įkvėpė tiek XVI a. mada, tiek šiuolaikiniai video žaidimai. Pokalbyje su Liucija – žvilgsnis į darbą teatre, veiklą meno lauke bei tyrimus tvarios mados srityje.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Būti mados antropologu – tai ne tik išmanyti mados istoriją bei kultūrą, bet ir sugebėti įžvelgti, kodėl ir kaip mes dėvime drabužius ar matome tendencijas. Antopologijos studijas baigusi stilistė Miglė Kazėnaitė pasakoja, kaip pasiremdama antropologiniais įrankiais konstruoja įvaizdžius, matomus televizijos ekrane.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kaip ieškoti originalumo tada, kai viskas madoje jau atrodo sukurta? Ir kaip įkvėpti ateities dizainerius kurti kažką naujo, kai mados industrija liūdnai garsėja savo tarša bei perprodukcija? Apie jaunų mados kūrėjų ugdymą diskutuoja bei mados ateities scenarijus svarsto Vilniaus dailės akademijos bei Vilniaus dizaino kolekcijos docentė, žurnalo „Moteris“ mados redaktorė Justė Kubilinskaitė.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Puikiai žinome, kad drabužiu galime parodyti savo politines nuostatas, palaikyti svarbias idėjas ar komunikuoti nepritarimą tam, kas vyksta. Pasak istorikės dr. Olgos Mastianicos, XIX a. vilnietės prieš Rusijos imperijos diktatą irgi kovojo drabužiu – nors neturėjo balsavimo teisės, jos į gatves eidavo tyčia apsirengusios gedulo suknelėmis, o po krinolinais slėpdavo netgi sunkias spausdinimo mašinas.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ne visos įdomios istorijos gali išsirutulioti iki pilnos laidos apie madą, bet tai nereiškia, kad jos nevertos dėmesio. Paskutiniame 2022-ųjų „Tendencingai“ epizode pristatomas trumpų, bet vertingų mados pasasakojimų rinkinys, kuriame – istorijos apie princesės Dianos pradėtą keršto suknelės tradiciją, Alexanderio McQueeno regėtą mados ateitį bei Yves Saint Laurent'o mados pristatymą, vykusį pasaulio futbolo čempionato aikštėje.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kai 2013 m. Londono prekybos centras „Harvey Nichols“ pristatė kalėdinę reklamą „Sorry I Spent It On Myself“ („Atsiprašau, viską išleidau sau“), mados industrija šiek tiek susinepatogino. Ar tinkama kalbėti apie šventes akcentuojant ne norą pradžiuginti kitus, o teikiant prioritetą tam, ko trokštame patys? O gal egoizmas pateisinamas, jei apie jį kalbame su šypsena? Naujoji dovanojimo kultūra, propaguojanti savęs lepinimą, rodo, kad tokie šūkiai yra gerokai daugiau nei tik rinkodara, tai – naujas požiūris į šventes ir save.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Galvodami apie vyrišką madą mintimis iškart piešiame kostiumo siluetą. Vis tik persiverčiant tūkstantmečiui du mados kūrėjai nusprendė radikaliai perbraižyti vyriškos mados dizaino ribas. Tai – rokenrolo gerbėjas prancūzas Hedi Slimane bei post-punk judėjimui simpatizavęs belgas Rafas Simonsas, kurie ant podiumo užkėlė naujo tipažo vyrą – realų ir matomą gatvėje.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Komercija ir kūryba madoje dažnai atrodo nesuderinamos priešingybės, tačiau kai kurie dizaineriai įrodo, kad komerciškai sėkmingas dizainas mados istorijoje palieka giliausią įspaudą. Dar 1966-aisiais Yves Saint Laurent mados industrijoje sukėlė skandalą atidaręs pirmą gatavų drabužių parduotuvę, kurioje pirkėjai savo eilės laukė net po 3 valandas, o šiandien komercinės sėkmės istoriją Paryžiuje perrašo jaunasis Simonas Porte Jacquemus.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Šiandien būti mados dizaineriu reiškia nešti atsakomybę ne tik už dizainą, bet ir pardavimus bei komunikaciją. Todėl šią savaitę aptariame tris svarbias mados industrijos naujienas: Rafo Simonso mados namų uždarymą, Alessandro Michele pasitraukimą iš Gucci mados namų bei Balenciaga reklamą, kurioje vaikai laiko sadomazochistinius aksesuarus. Ne pati lengviausia savaitė mados žurnalistams, bet tikrai svarbi visai mados industrijai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kokią madą kuria dizaineriai, pirmiausiai žinomi kaip meno ar net politikos intelektualai? Italė Miuccia Prada bei japonė Rei Kawakubo madą prisijaukina savaip – dekonstruoja egzistuojantį madingą siluetą, dėvinčiajam suteikia absoliučią autonomiją bei kuria įtampas tarp to, kas gražu ir kas laikoma estetine bjaurastimi. Tokie kontrastai nulėmė, kad šių intelektualių kolekcijas mados istorikai vadina aukščiausio lygio kūryba, apie kurią jau rašomi ir mados vadovėliai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Toli gražu ne visi mados dizaineriai yra verti menininko vardo. Bet kai kurie sugeba ne tik įvesti drabužį į meno lauką, bet ir patį mados pristatymą paverčia performansu. Gibraltare gimęs dizaineris Johnas Galliano dar 1980-ųjų viduryje išgarsėjo drąsiomis istorinėmis interpretacijomis, kurias tęsė ir kurdamas „Dior“ bei „Margiela“. O štai Demna, „Balenciaga“ mados namų kūrėjas, madą pasitelkia kaip socialinės bei poilitinės kritikos įrankį, kalbantį apie viską – nuo „cancel“ kultūros iki pabėgėlių krizės.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ar mada gali būti maišto forma? Tikrai taip, jei kalbame apie Paryžiaus mados nenaudėlį Jeaną Paulį Gaultierą arbą Londono chuliganu vadintą Alexanderį McQueeną. Abu dizaineriai mados istorijoje vadinami vienais drąsiausių ir įtakingiausių, mat jų šou priminė politinių bei socialinių žinučių kupinus performansus, o kolekcijos įkūnijo kunkuliuojančio kultūrų katilo idėją. Analizuoti jų kūrybą – tai matyti naujos postmodernios mados eros gimimą besibaigiant dešimtajam XX a. dešimtmečiui.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ar žinojote, kad pirmieji mados industrijos modeliai dar XIX a. buvo jauni vyrai, kuriuos siuvėjai išleisdavo tiesiog vaikštinėti Paryžiaus gatvėmis? O kad dirbti modeliu ilgą laiką buvo beveik gėdinga? Modelio profesijos istorija pilna netikėtų vingių, o šiandien supermodelio statusas reiškia ką kita nei prieš šimtą ar net dešimt metų.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Dar nuo Ievos išvarymo iš Rojaus sodo kūnui pridengti reikėjo drabužių, o drabužiams reikėjo tobulo kūno. Mados istorijoje kūno bei aprangos santykis komplikuotas, nes kūnas savaime matomas kaip nepakankamas, o besikeičianti mada nustato vis kitą figūros idealą. Nuo korsetų nėščiosioms iki guminių diržų klubams suspausti, mada vis randa būdų, kaip mus priversti jaustis blogai. O gal tokiai sistemai ateina galas?Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Mada yra galinga kalba, o aprangos elementai šiandien pasirodo svarbiausių pasaulio naujienų antraštėse. Nuo prezidentų aprangos iki Irane viešai deginamų hidžabų, drabužiai tampa rezistencijos ir protesto simboliais, reiškiančiais norą kurti pokytį ar išsivaduoti iš priespaudos režimų. Vis tik daugelis situacijų reikalauja gilesnio žvilgsnio, nes laisvė aprangos kultūros kontekste mums visiems gali reikšti labai skirtingus dalykus.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Gyvename laikais, kai atrodo, kad madinga yra viskas. O juk dar taip neseniai mados tendencijas skirstėme pagal XX a. dešimtmečius, didesnius kultūrinius ar socialinius lūžius. Vis dėlto šiandien mada kinta ne kas sezoną, o kas savaitę ir padėkoti galime tik interneto algoritmams bei didėjančiam vartotojų apetitui. Bet kas nulemia, kad vienus daiktus matome kaip madingus, o į kitus žiūrime kaip į atgyvenusią tendenciją?Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Jau bene šimtmetį netyla ginčai, ar mada gali būti vadinama menu. Aukštosios mados gerbėjai bei konceptualaus dizaino atstovai teigia, kad mada yra bene aukščiausia meno rūšis, mat šiuolaikybę bei mūsų santykį su savimi užčiuopia geriau nei bet koks paveikslas ar skulptūra. Vis tik savo atsaką turi ir kritikai, teigiantys, kad mada ir menas gyvena greta, bet atskirai. Net ir legendinis Yves'as Saint Laurent'as save yra vadinęs tiesiog nepavykusiu dalininku, bet ne mados meninku. O gal vieno atsakymo tiesiog nėra?Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Rodos, mados parduotuvėse visada einame arba į vyrų, arba į moterų skyrių, bet galbūt ateities mada lyties kategorijos nebeturės? Tokie mados namai kaip „Gucci“ ar „Balenciaga“ vis dažniau sako, kad madą kuria ne lyčiai, o žmonėms, vertinantiems dizainą. O ir jaunosios kartos pirkėjai sako, kad mada turi būti įrankis išreikšti save, o ne apriboti konkrečia lytimi.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kai kostiumėlis kainuoja 50 tūkstančių eurų, o vestuvinės suknelės kaina gali siekti ir milijoną, kas yra tie paslaptingieji aukštosios mados pirkėjai, leidžiantis sau neišpasakytą prabangą? Pasak ekspertų, jų visame pasaulyje tėra vos 4000, bet būtent jų dėka svarbiausios mados tradicijos ir šiandien yra gyvos.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Paprastas, bet svarbus klausimas: kodėl mados industriją dažnai vadiname moteriška ir skirta moterims, bet joje tiek nedaug žinomų moterų dizainerių bei kompanijų vadovių? Juk taip buvo tikrai ne visada – tarpukariu tokios kūrėjos kaip Chanel, Lanvin ir Schiaparelli nulėmė svarbiausius mados virsmus. Tad smalsu, kas industrijoje turi pasikeisti, kad įsibėgėjus XXI a. matytume daugiau moteriškų veidų, vardų bei idėjų, o vyro-genijaus kūrėjo mitas pamažu užleistų vietą realiai perspektyvai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Rodos, per pastaruosius kelis metus išgyvenome tiek, kiek seniau įvykdavo per dešimtmetį. Radikaliai keičiantis gyvenimui apsukas didina ir mada, mat ją šiuo metu kuria tiek dirbtinis intelektas, tiek pats vartotojas. Laidoje taip pat gilinsimės į popandeminės mados atgimimą bei ieškosime atsakymo, kaip mada gali būti tvaresne bei atviresne mums visiems.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kas galėjo pagalvoti, jog labiausiai XXI a. madą pakeis nuotraukų dalinimosi programėlė? 2010-aisiais pasirodžiusi „Instagram“ platforma ne tik padidino mados greitį, bet ir paskatino kreipti dėmesį ne į dizainą, o į vienkartinį fotogeniškumą. Vis tik socialiniai tinklai suteikė balsą ir tiems, kurie jo iki tol neturėjo – mažumoms, socialiai pažeidžiamoms grupėms bei tiems, kurie buvo pasiilgę mados eklektikos.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ar žinojote, kad šiandien naudojama Google vaizdų paieška prasidėjo nuo Jennifer Lopez dėvėtos „Versace“ suknelės? Kaip įžymybių bei dietos kultūra pakeitė mūsų požiūrį į kūną bei asmeninį įvaizdį? Ir kodėl būtent hiphopas tapo vienu svarbiausių kultūrinių judėjimų XXI a. aušroje?Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kodėl dešimtojo dešimtmečio mados sostine vadintas ne Milanas ar Paryžius, o JAV vakarų pakrantės miestas Sietlas? Kokias tendencijas padiktavo grupė Nirvana? Ir kodėl dizainerį Marcą Jacobsą atleido už tai, kad jis pristatė bene garsiausią savo karjeros kolekciją? Devyniasdešimtieji pilni prieštaravimų, bet mados istorijoje vadinami vienu įdomiausių laikotarpių.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Devintasis mados dešimtmetis priklausė galiai bei įtakai – tokie filmai kaip „Volstrytas“ formavo įsivaizdavimą, koks turėtų būti jaunas, dirbantis bei uždirbantis miestietis. Naujas muzikos kanalas MTV diktavo gatvės mados tendencijas, o kartu su hiphopo kultūra atsirado ir meilė logotipams. Paryžius į tai atsakė savaip – ant podiumo vėl užkeldamas aukštąją madą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Aštuntasis mados dešimtmetis judėjo muzikos ritmu. Disko vakarėliai spindėjo liureksu ir spandeksu, Londono pankai dėvėjo Vivienne Westwood kūrybą, o rokeriai akylai sekė beikeičiantį Davido Bowie sceninį įvaizdį. Ir kas galėjo pagalvoti, kad skirtingos mados filosofijos susitiks ne kur kitur, o Versalio rūmuose Paryžiuje, kur Europos ir JAV dizaineriai bandė išsiaiškinti, kurie iš jų laikmečio pulsą užčiuopia geriausiai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nors netyla ginčai, kas pirmas pristatė mini sijoną – prancūzai ar britai, mados istorikai sutaria, kad šis drabužis neabejotinai sukėlė mados revoliuciją. O kol sijonai trumpėjo ir kontraceptikai populiarėjo, dizaineriai įkvėpimo ieškojo pasaulio supervalstybių kosmoso karuose, vyriško kostiumo linijose ir hipių vakarėliuose, kur linksmybių ir geros muzikos tikrai netrūko.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Pokario Europa šventai tikėjo, kad grožis išgelbės pasaulį, tad nenuostabu, kad prasidėjo aukštosios mados aukso amžius. Tačiau kodėl moteris dizaineres pakeitė mados kūrėjai vyrai? Kurie iš jų paliko didžiausią pėdsaką madoje? Kaip išpopuliarėjusi televizija kūrė tendencijas kitoje Atlanto pusėje ir kokie nauji mados vėjai atskriejo iš Italijos?Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Antrasis pasaulinis karas mados industriją pakeitė neatpažįstamai. Metalinės drabužių detalės turėjo virsti šoviniais, nailoninės pėdkelnės - parašiutais, o dizainerių talento prireikė nebent kuriant uniformas kariaujantiems. Vis tik karui pasibaigus Paryžiaus laukė naujas aukso etapas, paženklintas Chistiano Dioro sukurtu naujuoju pokario moters įvaizdžiu - New Look.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ar tiesa, kad prastėjant ekonominei situacijai moterų sijonai ilgėja? Ketvirtasis XX a. dešimtmetis šį pastebėjimą patvirtina, mat prasidėjusi Didžioji depresija smarkiai paveikė ir madą. Sijonai ilgėjo, į vyrišką madą atėjo gangsterių įvaizdis, o žmonės ieškojo įspūdžių pilnose kino salėse. Tiesa, kol Amerikos madą valdė Holivudas, europiečiai atsigręžė į.. siurrealizmą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Džiazo amžius naujų garsų įnešė ir į trečiojo XX a. dešimtmečio madą. Kur nuo „sausojo įstatymo“ bėgo smagumų bei mados išsiilgę amerikiečiai? Kodėl būtent moterys dizainerės valdė Paryžiaus mados industriją? Kaip vyrai atsiliepė apie naują modernios moters įvaizdį? Ir kuo puošėsi pirmojo „Traviatos“ pastatymo Kaune atlikėjai? Šioje laidoje naujai sužibės ne tik žinomi mados istorijos vardai, bet ir atsivers socialiniai tarpukario kontekstai – net su lietuviškais akcentais.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kaip madą paveikė antrasis XX a. dešimtmetis? Kodėl „Titaniko“ denis tapo didžiausiu laikmečio podiumu ir kaip šokėja Isadora Duncan tapo viena garsiausių istorijos mados aukų? Antroji ciklo „Tendencingai“ laida skirta dešimtmečiui, kai Pirmasis pasaulinis karas pakeitė mados sistemą, atnešė naujų tendencijų į Europos madą bei paskatino socialinius pokyčius, kurie pakeitė ir kasdienį spintos turinį.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Pirmame vasaros laidų ciklo „Tendencingai“ epizode pasakojama apie tai, kodėl būtent XX amžius mados istorijoje nulėmė daugiausia pokyčių bei į žmonių spintas atnešė didžiausius perversmus. Ypatingas dėmesys laidoje skiriamas pačiai XX a. aušrai – pirmajam dešimtmečiui, kai Europos kultūra svaigo nuo susižavėjimo Tolimaisiais Rytais, Strausso bei Puccini‘o operų kostiumai darė didžiulę įtaką mados dizaineriams, o plunksnomis puoštos skrybėlės buvo tokios madingos, kad teko riboti paukščių medžioklę.Laidą veda mados žurnalistė bei analitikė Deimantė Bulbenkaitė.